View
4
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
PSO Lietuvoje, Lietuva - PSO
Lietuva jau 18 metų
Pasaulio sveikatos organizacijos
(PSO) narė
Doc. dr. Robertas Petkevičius
PSO biuro Lietuvoje vadovas, PSO atstovas Lietuvoje
PSO – daugiau 60 metų
PSO įkūrė 61 valstybė 1948.04.07, siekdamos gerinti pasaulio gyventojų sveikatą
Šiuo metu PSO yra 193 valstybės tikrosios narės ir 2 asocijuotos, 6 regioniniai biurai
PSO yra specializuota agentūra Jungtinių Tautų Chartijoje
PSO Europos regiono biure šiuo metu yra 53 narės
PSO metinis reguliarus biudţetas yra apie $850 mil., jo 90% sumoka 25 valstybės, daugiau milijardo surenkama ekstrabiudţetinių fondų . Viso virš 3 milijardų $.
PSO misija yra globali ir
nekintanti
,,PSO misija yra siekti visų pasaulio
ţmonių įmanomai aukščiausiojo
sveikatos lygio”
PSO Konstitucija
Sveikata yra daugiau negu fizinė
būklė
,,Sveikata yra visiška fizinė, psichikos ir
socialinė gerovė, o ne tik ligų ir negalios
nebuvimas”
PSO Konstitucija
PSO pagrindinės funkcijos
Pagrindinės PSO funkcijos:
Koordinuoti pasaulinę veiklą sveikatos labui, nustatyti
jos kryptis
Globalių sveikatos standartų nustatymas ir įdiegimas
Bendradarbiavimas su valstybėmis, stiprinant
nacionalines sveikatos programas
Tinkamų sveikatos technologijų, informacijos,
standartų, rekomendacijų nuolatinis vystymas
Pasaulinių krizių valdymas
Diagnostiniai paketai išsiųsti
į 138 valstybes ( 31 liepos 2009)
PSO dovanotas vakcinas
išplatino regionams
Region Eligible countries
Millions to vaccinate
Africa 44 75.02
Americas 10 7.59
Europe 8 11.55
Eastern Mediterranean 7 26.29
South-east Asia 9 55.66
Western Pacific 17 23.76
Totals 95 199.87
PSO Lietuvos bendradarbiavimo
prioritetai 2008-2013 metams
Sveikatos sistemos stiprinimas
Neuţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė
Aplinkos sveikata
Uţkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė
(ŢIV/AIDS, TB ir kt.)
PSO ir Lietuvos bendradarbiavimo
prioritetai 2010-2011 metais
Sveikatos sistema ir sveikatos politikos
stiprinimas
Lėtinės neuţkrečiamosios ligos
Psichikos sveikata
Alkoholio kontrolė
Traumų ir suţeidimų profilaktika
AIDS/TB profilaktika
Aplinkos sveikata
Visuomenės sveikata
Suprantama, apibrėţiama ir remiama nevienodai ne tik Lietuvoje,
Keičiasi pati visuomenė,
Vyksta globalizacija,
Kinta problemos ir sveikatos politika,
Vystosi IR BRANGSTA visuomenės sveikatos prieţiūra, naujos technologijos, naujos ligos ir t.t.
Kinta klimatas,
Per pastaruosius dešimtmečius visuomenės sveikatos ribos nuolat plėtėsi.
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000
Atraminės s.ligos
Įgimti sklaidos trūkumai
Kiti navikai
Endokrininės s.ligos
Tuberkuliozė
Perinatalinės sąlygos
Urogenitalinės s.ligos
Cukrinis diabetas
Nervų ir psichinės ligos
Kvėpavimo infekcijos
Virškinimo s.ligos
Kvėpavimo s.ligos
Traumos
Piktybiniai navikai
Kraujotakos s.ligos
IŠSIVYSČIUSIOS ŠALYS
15 SVARBIAUSIŲ PRIEŢASČIŲ SĄLYGOTOS MIRTYS
98% visų mirčių sąlygotos
15 svarbiausių prieţasčių
Mirčių skaičius (tūkst. )
World Health Organization
Jaunystė ir depresija
Keturi procentai 12–17 metų ir devyni
19 metų jaunuolių kenčia nuo depresijos.
Tai vienas labiausiai paplitusių sveikatos
sutrikimų su plataus masto pasekmėmis.
PAGRINDINĖS PROBLEMOS
Nepilnai išnaudojamos asmens sveikatos sektoriaus galimybės visuomenės sveikatos problemoms spręsti.
Nuolat teikiamas funkcinis ir ekonominis prioritetas asmens sveikatos priežiūrai.
Nepakankamas tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas visuomenės sveikatos priežiūros srityje.
Neaiškiai apibrėžta regioninė ir savivaldybių vykdoma visuomenės sveikatos politika.
Regioniniame ir savivaldybių lygmenyse praktiškai nekoordinuojamas visuomenės sveikatos privalomųjų programų rengimas ir jų prioritetų nustatymas.
Nesuformuoti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros savarankiški biudžetai ir nenustatyti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų planavimo visuomenės sveikatos priežiūrai finansuoti kriterijai.
Nepakankamai finansuojamos valstybinės visuomenės sveikatos programos.
PAGRiNDINIAI SVEIKATOS VEIKSNIAI
Veronos trikampis, PSO
Trikampio kampuose – ekonomika, socialinė apsauga ir sveikatos apsauga
SVEIKATOS APSAUGA
EKONOMIKA
SOCIALINĖ APSAUGA
Pagrindiniai ligų rizikos faktoriai
1 Mažas svoris Alkoholis Tabakas
2 Nesaugus seksas Kraujo spaudimas Kraujo spaudimas 3 Užterštas vanduo Tabakas Alkoholis 4 Oro užterštumas Mažas svoris Cholesterolis 5 Cinko trūkumas Kūno masės indeksas Kūno masės indeksas 6 Geležies trūkumas Cholesterolis Mažai vaisių ir daržovių 7 Vitamino A trūkumas Mažai vaisių ir daržovių Mažas fizinis aktyvumas 8 Kraujo spaudimas Oro užterštumas Neteisėti vaistai 9 Tabakas Geležies trūkumas Nesaugus seksas 10 Cholesterolis Nesaugus vanduo Geležies trūkumas 11 Alkoholis Nesaugus seksas Užterštumas švinu 12 Mažai vaisių ir daržovių Užterštumas švinu Vaikų seksualinis išn.
Didelis mirtingumas
Besivystančios šalys
Mažas mirtingumas
Besivystančios šalys
Išsivysčiusios šalys
World Health Day themes
2007
2008
2009
2010
Pirmą kartą ţmonijos istorijoje dauguma Ţemės gyventojų gyvena miestuose ir šie skaičiai nuolat auga.
Nors miestai siūlo gyventojams daug patogumų, sveikatai ţalingų faktorių taip pat daugiau yra miestuose. Didėja netolygumai tarp gyventojų.
Subalansuota tarpţinybinė sveikatos politika aktyviai dalyvaujant bendruomenėms gali pagerinti gyventojų sveikatą ir padidinti saugumą.
Kodėl urbanizacija ir
sveikata ?
MOKSLINIO SVEIKATOS POLITIKOS PAGRINDIMO BŪTINYBĖ
LIGOS IŠVENGIMAS VISAIS POŢIŪRIAIS EFEKTYVESNIS NEI IŠSIVYSČIUSIŲ
LIGŲ GYDYMAS
- GYVENSENA
- POLITINĖ, EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ APLINKA
- FIZINĖ APLINKA
- SVEIKATOS SISTEMOS GALIMYBĖS ĮGYVENDINTI PREVENCINES
PRIEMONES
MOKSLIŠKAI ĮRODYTOS ŢINIOS APIE LIGŲ PRIEŢASTIS
ANKSTYVA DIAGNOSTIKA
EFEKTYVUS GYDYMAS IR REABILITACIJA
VISUOTINIAI PRIEINAMA MEDICINOS PAGALBA
PAKANKAMI RESURSAI
- ŢMOGIŠKIEJI
- FINANSAI
EFEKTYVI VADYBA
Rezultate – kylanti vidutinė
pasaulinė oro temperatūra (IPCC
2007).
Didţiausi teršėjai Europoje yra
energijos gamintojai ir transportas
(EEA 2007).
Europos Sąjungoje transporto
emisijos iki 2030 metų išaugs 50%,
lyginant su 2000 m. (EEA 2007).
Ţmogaus sukelta oro tarša per
paskutinius 40 metų išaugo 70%
Photo: WHO / V. Shkaruba
Todėl vidutinė globali
vidutinė Ţemės paviršiaus
temperatūra per paskutinius
100 metų pakilo 0.74°C
(IPCC 2007).
21-ojo amţiaus pabaigai yra
prognozuojamas pakilimas
2.3 - 6 °C (IPCC 2007).
Šiltnamio dujos šildo Ţemę
Klimato pakitimo efektai jau pastebimi
Europoje
Karščio bangos
Potvyniai
Sausros
Didėjanti oro tarša
Vandens trūkumas,
nesaugus maistas
Parazitų plitimas
Naujos ligos Visa tai veikia ţmogaus sveikatą ir gerovę.
Binge drinking
Alcohol state revenue and
economic loss
In 2005 from alcohol taxes came into state budget 1,9 billion crowns, which was 18% from state income
Direct alcohol related economic loss due to injuries and morbidity estimated by EC was in Estonia 10,6 - 13,2 billion crowns
„2008–2013 m. augančios tabako
produkcijos kainos toliau lems rūkančiųjų
(tiek vyrų, tiek moterų) skaičiaus maţėjimą
šalyje. Tikimasi, jog iki 2013 m. jis nukris
beveik 32 proc. lyginant su 2008 m.“
(Euromonitor International)
Kasdien rūkančių 20-64 metų amţiaus Lietuvos gyventojų
dalis (proc.) 1994-2008m.
FINBALT
43,3 47,3 48,5
51,2
43,7 39,4
43,4 38,8
6,3 9,4
12,5 15,8
12,8 14,2 14,5 14,9
0
10
20
30
40
50
60
1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008
Vyrai Moterys
%
Mūsų biznio pagrindas – vidurinės mokyklos moksleiviai
Lorillard document
Aug 1978 BATES
03537131-03537132
1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo,
užkirsdamos kelią 600,000 paauglių
pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie
nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai…
Mes patyrėme neproporcingai didelę
žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.
Philip Morris USA
Sept 1987 BATES 2022216179/6180
Kasdien rūkiusių vyrų dalis (%) 1998-
2008 m., atsiţvelgiant į išsilavinimą
55 55
32
4750
35
59
49
26
4144
21
50 50
22
52
41
25
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Nebaigt.vid. Vidurinis Aukštasis
1998
2000
2002
2004
2006
2008
Skurdas įvairiose valstybėse
Gyvenančių ţemiau
skurdo ribos vaikų
procentas
Source: UNICEF Innocenti Research Centre,
Child poverty in rich countries
Įsidėmėkite
Jungtinės Tautos ir jos organizacijos,
fondai ir programos tokios kaip UNICEF,
PSO, JTVP, PMP, JTGF – per metus
išleidžia apie 5 milijardus JAV dolerių
padėdami neturtingoms pasaulio
valstybėms tokiose srityse kaip sveikatos
apsauga, sanitarija, žemės ūkis ir
aprūpinimas maisto produktais. Tai
sudaro 81 JAV centą skaičiuojant vienam
Žemės gyventojui. Tačiau vien 1997
metais pasaulio vyriausybės išleido apie
804 milijardus JAV dolerių karinėms
reikmėms – t.y. 135 JAV dolerius vienam
žmogui.
Pasaulio sveikatos
organizacija
PSO būstinė Ţenevoje www.who.int
PSO Europos regiono biuras:
Kopenhaga, 8 Scherfigsvej, DK 2100,
Danija, www.euro.who.int
PSO biuras Lietuvoje: Vilnius, 33 Vilniaus
g-vė, LT 01506, www.sam.lt yra išėjimas
į PSO Lietuvoje
PSO Europos regiono
biuras
Recommended