Teisinis argumentavimas

Teisinis argumentavimasViešoji kalba

2009 m. lapkričio 28 d., MRU, Vilnius

Retorika – įtikinėjimo menas;Retorika yra gero piliečio menas

gerai kalbėti (lot. Ars bene dicendi);Menas, kuris moko žodžiais reikšti

mintis ir jausmus, vadinamas stilistika, arba retorika (Palazzi,

1969);

Juridinė retorika – tai teisininko kalbėjimo ypatybių visuma, kuri pačiu

tinkamiausiu būdu įtikinamais argumentais veikia adresatą ir kuri

padeda kalbėtojui pasiekti užsibrėžtus tikslus

Romėnų retorikos principai

1. Medžiagos ieškojimo ir rinkimo etapas (Inventio);

2. Kalbos komponavimo etapas (Dispositio);

3. Kalbinio ir stilistinio teksto sutvarkymo etapas (Elocutio);

4. Parašyto kalbos teksto mokymosi atmintinai etapas (Memoria);5. Kalbos sakymas (Actio);

Teismų kalbos pagal tematiką

Tematika Tikslas Funkcija Stilistinės ypatybės

Kaltinamoji kalbanustayti, įrodyti ir apibrėžti kaltę

Informacinė (įrodyti faktais ir argumentais) ir tik iš dalies apeliacinė

Profesionalumas, dalykiškumas, logiškumas,

formuluočių tikslumas, aiškumas, glaustumas,

objektyvumas, informatyvumas, polemiškumas, įtikinamumas

Ginamoji kalba

atmesti neteisingus kaltintojo priekaištus, rasti lengvinančių aplinkybių

apeliacinė (įtikinti) ir informacinė

Teisiamoji kalba

nustatyti, kas teisinga, o kas ne, galutinai išspręsti bylą

informacinė (išaiškinti, įrodyti)

Viešųjų kalbų funkcijos

Informacinė – pranešti, išaiškinti, įrodyti, padėti rasti teisingą

sprendimą;

Apeliacinė – įtikinti, įteigti, paskatinti veikti (duoti stimulą);

Emocinė – teikti estetinį pasigerėjimą;

Viešųjų kalbų sakymo būdai

1.Teksto skaitymas;2.Sakymas atmintinai;

3.Laisvas sakymas;4.Improvizacija;

5.Laisvas kalbos sakymas;

TOPAITopai – tam tikri loginiai žingsniai, kurie padeda plėtoti mintis.

Schema pagal kurią turi kalbėti kaltintojas:Nusikaltimo įvykis;Kaltinamojo kaltė;Nusikaltimo motyvai;Aplinkybės, lemiančios kaltinamojo atsakomybės laipsnį ir pobūdį;Kaltinamojo charakteristika;Nusikaltimo padaryto nuostolio ar žalos pobūdis ir dydis ir t.t.;

Argumentavimas

Argumentų galią lemia ne skaičius, o svoris.

(lot. Argumenta ponderantur, non

numerantur)

Argumentavimo tikslas

Praktikoje žinomos keturios pagrindinės sąvokų įrodyti ir įtikinti kombinacijos:

Įrodyti ir įtikinti (tobulos kalbos apibūdinimas).Neįrodyti, bet įtikinti;Įrodyti, bet neįtikinti;Ir neįrodyti, ir neįtikinti (visiška retorinė nesekmė);

Logikai svarbu įrodyti, retorikai – įtikinti adresatą

savo argumentų teisingumu.

Rašytinė ir sakytinė kalba

Tiek rašytinai, tiek sakytiniai kalbai keliami reikalavimai:Logiškumas bei taisyklingumas;Tikslumas; Aiškumas (suprantamumas);Glaustumas.

Rašytinė ir sakytinė kalba

Rašytinės kalbos funkcijos: Pranešti;

Supažindinti;Konstatuoti;

Rašytinė ir sakytinė kalba

Sakytinės kalbos funkcijos:Išaiškinti;Įrodyti;Įtikinti;

Rašytinė ir sakytinė kalba

Specifiniai sakytinės kalbos reikalavimai:Gyvumas;

Vaizdingumas;Skambumas;Įtaigumas;

Turtingumas;Tinkamumas;

Sentencijos teisininko kalboje

Pagrindinės sentencijų funkcijos:Konstatavimo funkcija – ką nors

patvirtinti, paskelbti;Didaktinė funkcija – pamokyti,

paaiškinti, paauklėti, parodyti, kaip dera elgtis;

Skatinimo funkcija – paraginti, pakviesti;

Sentencijos teisininko kalboje

Sentencijos vertinamos dėl tokių požiūrių:Trumpumo – turima galvoje minimalus sakinio ilgis, jį sudarančių vienetų kiekybė;Glaustumo – t.y. sakinio minties talpumo, kai trumpu sakiniu pasakoma daug, t.y. nedaug kiekybės požiūriu, bet daug savo reikšme;Tikslumo ir aiškumo - optimalaus minties ir žodžio atitikimo;Tinkamumo – minties universalumo ir platumo, gebėjimo pritaikyti įvairiomis aplinkybėmis;Vaizdingumo – skatinančio klausytoją regėti ir jausti;Teisingumo – kaip visiems priimtinair vienodai galiojanti norma;

Sentencijos teisininko kalboje

Abstraktus pasakymas: Geriau mažiau negu nieko;

Konkretus regimas vaizdas: Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioj;

Abstraktus pasakymas: Jei užvesta kokia byla, tai ir išlaidų atsiranda...; Jei ką blogo padarei, tai lauk

bausmės ...; Įsivėlęs į blogus darbus, nesitikėk, kad išvengsi bausmės...;

Konkretus regimas vaizdas: Į balą puolęs, sausa nekelsi;

Sentencijos teisininko kalboje

Abstraktus pasakymas: Jeigu žmogus nekaltas, tai ir neatsako...; Jeigu nebūsi ką pikto padaręs,

niekas nekaltins...;Konkretus regimas vaizdas: Kas česnako

nekremta, tas nė nesmirda;Abstraktus pasakymas: Kaip čia, taip ir ten; Kaip seniau, taip ir dabar; Visur tas pats vargas, nėra

ko svajoti, kad ten gera, kur mūsų nėra.Konkretus regimas vaizdas: Kaip danguj, taip

ir ant žemės;

Sentencijos teisininko kalboje

Galimos sentencijų reikšmės:

Achilo kulnas;Krokodilo ašaros;Damoklo kardas;Gulbės giesmė;

Sentencijos teisininko kalboje

Galimi sentencijų panaudojimai:

Taisyklės valdo, išimtis juokiasi?Tiesa gali būti precizinis melas.

Sunku surasti tiesą, kai mokama už melą;Koks įtartinas žodžių artumas: apgauti ir

gauti!Nuogi faktai nori ne tik apsirengti, bet ir

pasipuošti.Subtilus melagis – bemaž tiesos žinovas

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Informacinių ženklų grupės:

Girdimieji (akustiniai);Regimieji (vizualiniai);Liečiamieji (taktiiliniai);

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Girdimieji žeklai:Balso moduliacijos – tonas, garsumas, tembras, skambumas, ritmas, akcentai, garso aukštis, pauzės – yra verbalinės raiškos dalis, o juokas, verksmas, atodūsiai ir kt. – neverbalinė raiška. (kūno kalba);Balso garsumas – tarsenos ypatybė. Balso garsumas, pritaikytas konkrečiai auditorijai;

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Girdimieji žeklai:Akcentai arba kirčiai – tai yra labai svarbi girdimųjų ženklų dalis.

Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu.

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu.

Gerbiamieji teisėjai – didelis atsakomybės krūvis perkeliamas ant teisėjų pečių;Šitą bylą – koncentruojamas dėmesys į šią, o ne kitą bylą, stengiamasi pabrėžti šios bylos sudėtingumą, ypatingumą;Mes – kolektyvinės atsakomybės pabrėžimas; Privalome – būtinybė veikti energingiau, paslankiau;Pagaliau – pabrėžiamas nesibaigiantis bylos vilkinimas, nesitaiksytmas su tokia padėtimi;Išspręsti – pasiryžimo skatinimas, t.y. Privalome ne vilkinti, o išspręsti bylą;Kartu – akcentuojamas sprendimo būdas (ne aš ar Jūs, ne pavieniui, kas sau, o visi kartu esame atsakingi).

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Regimieji ženklai:Kalbėtojo poza, stovėsena, laikysena, gestai, žvilgsnis, mimika, šypsena.Teigiamai veikia atviras, be įtampos, bet ne įžūlus žvilgsnis, tiesi, bet laisva, natūrali, nesusitngusi laikysena. Taip pat gerina kalbą ir laisvi bei santūrus gestai.Neigiamus ženklus siunčia sutraukti antakiai, rūsti kakta, suspaustos lūpos, nuleisti lūpų kampučiai.

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Liečiamieji ženklai:

Pašnekovo rankos paspaudimas; Peties palietimas; Apkabinimas;Pabučiavimas it kt.

Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška

Veiksmas: Žmogus trenkia durimis...Žodžiai: Nenoriu su Jumis turėti jokių reikalų... Veiksmas: Barbena pirštais į stalą...Žodžiai: Aš labai nekantrauju, nervinuosiu...Veiksmas: Linksi galva...Žodžiai: Sutinku, pritariu, palaikau jus...Veiksmas: Prideda ranką prie širdies...Žodžiai: Sakau jums tiesą...Veiksmas: Ilgą laiką išsišiepęs (nutaisyta sustingusi šypsena)...Žodžiai: Man nepatinka jūsų žodžiai, aš jūsų bijau...Veiksmas: Ranka prie širdies priglaudęs žemai nusilenkia...Žodžiai: Labai jums dėkoju...

Teisininko oratoriaus asmenybėSeptynios didžiosios E:

Erudicija – (1) platus bendrasis išsilavinimas ir (2)geras savo darbo sferos išmanymas; Etika – dorybių mokslas, moralių arba rašytų ir nerašytų visuomenės kodeksų visuma. (Garbingumas, žmoniškumas, moralumas, teisingumas);Etiketas – teisininko kalbos etiketas yra jo dvasinės kultūros rodiklis. Emocijos – kalbant apie teismų oratorių jausmus (emocijos yra labiau išorinis jausmų reiškimasis, o jausmai – tai, kas išgyvenama ir kyla iš vidaus), paminėtinas intelektinis, dorovinis ir estetinis jų pobūdis;

Teisininko oratoriaus asmenybėSeptynios didžiosios E:

Energija – emocijos yra vienas svarbiausių žmogaus energijos šaltinių.Estetika – pirmiausia oratoriaus kalbos ir stiliaus jausmo pajautimas, sąmoningas ir nesąmoningas gebėjimas rasti turiniui tinkamiausią žodį ar pasakymą, tono, gesto, mimikos darna, apskritai harmoningos kalbos ir korektiško kalbėtojo elgesio pojūtis;Elokvencija – (lot. E + loquor, pažodžiui: iš + kalbėti, sakyti) arba iškalba, yra žmogaus gebėjimas įtikinamai, laisvai kalbėti, sklandžiai išdėstyti temą, tinkamai pritaikyti mintis ir žodžius veiklos sričiai, turiniui, progai ir kalbėjimo situacijai – vietai, laikui, aplinkai bei klausytojams.

Teismo dokumentai;Klausimai, diskusija;Praktinės užduotys;

IŠVADA:

Esminis dalykas yra pasakyti tinkamus dalykus tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, tinkamu būdu, kad būtų pasiektas užsibrėžtas

tikslas.

Retorika yra proto, dvasios ir jausmų energija, pasitelkiama klausytojams įtikinti (Kennedy,

1994).

Ačiū už dėmesį !!!

ELSA Lietuva kooperuoti partneriai:

MTŠP rėmėjai:

ELSA LietuvaSaulėtekio al. 9-106 kab., I korp.,

LT-10222 Vilnius, LietuvaJuridinio asmens kodas 1907 75778

Tel./faks. +370 5 2366287El. p. nb_elsa@infolex.lt

www.elsa.ltA.s. LT86 7044 0600 0107 2243

AB SEB bankasBanko kodas 70440