Lietuvos makrostudija

25 SKAIDRĖS KIEKVIENAM LIETUVIUIAPIE TAI, KAS SVARBU...

2013 – 2020 -‐ 2030

PAKEISKIME ATEITĮ KARTU!

Tikrosios Lietuvos bėdos» Šalies skola siekia 40% BVP, tai sudaro 12,500 Litų vienam gyventojui. Esame arK

finansų rinkoms psichologiškai svarbios 50-‐60% BVP skolos ribos. Nepaisant to, toliau planuojami biudžeto deficitai bei nesiruošiama ekonomikos ciklo duobėms (krizėms). Kada pradėsime gyvenK pagal išgales?

» Pensijų ir sveikatos apsaugos sistema turi 3 mlrd. Litų deficitą per metus. Kiekvienam piliečiui po 1000 litų nuostolio kasmet. PadidinK pensijas 2 kartus kainuotų dar apie 7 mlrd. Litų kasmet. Iš kur juos paimK? Galbūt pagaliau verta imKs realių reformų?

» Šiandien vienas dirbantysis sumoka 71% savo pajamų valstybei ir išlaiko po 1 pensininką ir 1 vaiką. Tuo pat metu pajamos iš turto apmokesKntos palyginK nedaug. Kada ir kaip ištaisysime šį atotrūkį? Kaip mažinsime šešėlį, skaKnsime atskaitomybę?

» Gyventojų migracija yra neišvengiamas reiškinys, tačiau gąsdina tai, kad per 20 metų Lietuva neteko Vilniaus dydžio miesto, o pusė emigravusiųjų yra jauni darbingo amžiaus gyventojai. Ar gebėsime konkurencingai dalyvauN augančiuose viso pasaulio protų ir rankų migracijos srautuose? Jei ne, tada kaip išlaikysime pensininkus, vaikus?

» Pragyvenimo kaštai auga. Vienas pagrindinių – energijos išteklių kainos. Kada imsime spręsK šią neaKdėlioKną problemą? Juk sutaupyK pinigai liks visų mūsų kišenėse.

Mes ne Kk klausiame poliKkų, kokie jų sprendimai, mes siūlome juos – ir jeigu yra geresnių, PRAŠOME nedelsiant juos

viešai teikK priešrinkiminėms diskusijoms!

Turinys. Analizė ir sprendimai. Šiuo pristatymu mes siekiame analizuoK ekonomines paskatas gyvenK ir kurK bendrą gerovę Lietuvoje. Gvildensime šias temas:

» Šalies skola ir ateiNes įsipareigojimai» Pensijos» Sveikatos apsauga» Demografija ir emigracija» Mokesčiai» Pragyvenimo kaštai (EnergeNka)» Pragyvenimo kaštai (Rinkos konkurencija ir kiN darbai)

Įžanga. Perspektyva 2020.» Privačiu skolinimusi grįstas Lietuvos ekonomikos augimas

2002-‐2008 sprogo it muilo burbulas. Pasaulio išsivysčiusios ekonomikos taip pat „skęsta“ skolose – atsigavimas bus lėtas ir ištęstas. Ar atlaikysime kitą recesijos bangą?

» Prie ekonomikos sunkumų labai prisideda ir pagrindinė grėsmė šaliai – darbščiausių jos gyventojų emigracija bei netvariai didėjanK pensijų ir sveikatos įsipareigojimų našta. Ar galime tai sustabdyK?

» Esamomis sąlygomis išgyvens Kk lanksčios ir konkurencingos ekonomikos. Lietuva Kkrai gali tokia būK! Tam reikia skaKnK vietos talentus bei inovacijoms imlų verslą. Naudodamiesi 2013-‐2018/20 ES paramos etapu, turime pagerinK jau esamas ūkio sKprybes bei kiek įmanoma mažinK ekonomines sąnaudas.

» Už Lietuvos ribų gyvena ne mažiau lietuviškų talentų negu šalies viduje – privalome juos reintegruoK į mūsų visuomenę. Taip pat reikia atsiverK arKmiausiems kaimynams, tampant geriausia gerbūvio augimo alternatyva Šiaurės Europoje.

Išsivysčiusių pasaulio valstybių skolos ir skolų augimo dinamika – skolų yra Kesiog per daug...

Išsivysčiusių pasaulio valstybių skolos – ar galime ko nors pasimokyK iš Ispanijos?

Mes esame čia

Ispanijos skolos augimo dinamika turėtų tapK Lietuvai akivaizdžiu pavojaus skambučiu.

Nesiimant priemonių, nežabotai auganK privaK skola (lygiai kaip mūsiškė 2002-‐2008 metais) garantuos mums tuos pačius rezultatus.

Ispanijos skola 2011 metų pabaigoje, pridėjus pensijų ir sveikatos apsaugos įsipareigojimus (grafike neįtraukK) viršija 430% BVP. Lietuvos skola pagal šį rodiklį atsilieka nedaug – remianKs įvairiais šalKniais (LR STD, Pasaulio banku) -‐ tarp 270% iki 350% BVP. Lietuvos įsipareigojimų didžiąją dalį sudaro nefinansuoK ateiKes pensijų ir sveikatos sistemos įsipareigojimai (šalKnis: Pasaulio bankas).

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės 2013Rodiklis 2003 2012

prognozė201320132013Rodiklis 2003 2012

prognozėOpNmis-‐Nnis scenarijus

Bazinis scenarijus

Krizinis -‐5% BVP scenarijus

BVP, mln. litų 57,232 112, 381 120, 247 118,236 106,500

BVP augimas (realus) 3.5% 4.0% 3.7% -‐5,0%

Gyventojų pajamų augimas 11.6% 2.0% 4.1% 2.5% -‐3.0%

Valstybės skola / BVP 21.0% 39% 37% 38% 45-‐50%

Šalies biudžeto deficitas -‐1.3% -‐3.0% -‐2.5% -‐3.5% -‐8.0-‐10.0%

Yra Kkimybė, kad kito ekonominio šoko išKkK nebesugebėsime finansuoK savo įsipareigojimų (skolinKs pinigų rinkoje) ir būsime priversK sekK Latvijos pėdomis, t.y. prašyK tarptauKnių insKtucijų pagalbos. Nepamirškime, kad Latvijos skolos lygis buvo daug mažesnis nei mūsiškis yra dabar, tačiau tarptauKnės rinkos nebeskolino Latvijai, nes:• sprogus privataus vartojimo burbului, šalį išKko staigi depresija – staigiai krito BVP;• kritus BVP, krito ir šalies biudžeto pajamos, valstybės išlaidos taip sparčiai karpomos

nebuvo ir virto dideliu valdžios sektoriaus (šalies biudžeto) deficitu;• didelis einamosios sąskaitos deficitas (daugiau pinigų išleidžiama importui nei gaunama

už eksportą) neleido investuotojams KkėK greitu Latvijos atsiKesimu.

ŠalKnis: SEB, Finansų ministerija, StaKsKkos departamentas

Pensijų sistema. Ką ir kaip išlaikome?

• Išlaikome daugiausia senyvas moteris. Jos nesitaiko praskolinK vaikaičių Lietuvos.

• Išlaikome jaunas mamas, nes norime gerinK demografines kreives.

• Tačiau kodėl netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gauna daugiau kaip du kartus daugiau Lietuvos gyventojų nei prieš 20 metų? Ar Kkrai taip padaugėjo neįgaliujų mūsų visuomenėje? PaKkrinkime aKdžiau.

Pensininkų pasiskirstymas, 2011 m. SODROS išlaidos 2010, mln. Lt

Pensijų sistema. Motyvacija dalyvauK pensijų sistemoje – Lietuvos pasiūlymas dvidešimtmečiui:

» ViduKnė KkėKna gyvenimo trukmė, kai Tau 20 metų, šiuo metu Lietuvoje yra 72 metai.

» DirbK privalėsi iki 65 metų – reiškia, pensijai liks 7 metai.

» 40 darbo metų turi aKduoK trečdalį sukurtos vertės (pajamų) valstybei Kk tam, kad 7 metus gautum trečdalį buvusios algos siekiančią pensiją.

» Matant valstybės skolos ir demografinę dinamiką, Tau sunku KkėKs, kad ji bus pajėgi įvykdyK net šiuos įsipareigojimus..

Pensijų sistema. Pasiūlymai.» Sodrą suskaidyK į kelis Kkslinius fondus, tarp kurių būtų: bazinės pensijos fondas,

senyvų moKnų išlaikymo fondas ir t.t., ir pan. Tokiu būdu paaiškėtų Kkrosios atskirų socialiai išlaikomų grupių sąnaudos, būtų skaidrus jų finansavimas. Mokesčių mokėtojai žinotų, ką ir už kiek išlaiko, turėtų mažiau motyvacijos slėpK mokesčius.

» Iš esmės pertvarkyK tarifus taip, kad kaupimo senatvei paskatų kiltų paKems piliečiams:˃ Jaunesni darbo rinkos dalyviai mokėtų mažiau, bet privalėtų daugiau taupyK bei taip iš

dalies finansuotų pereinamojo laikotarpio sąnaudas. ˃ 40-‐mečiai ir vyresni mokėtų daugiau, nes artėjant jų pensiniam amžiui Kkimybė sukaupK

senatvei pakankamai vis mažėja. ˃ Pereinamuoju laikotarpiu papildomai apmokesKnK turKngąjį gyventojų sluoksnį, kad būtų

išlaikyta socialinė kohesija. » 50% privataus taupymo (Lenkijos pavyzdys) būtų nukreipta i socialinių fondų valstybės

garantuojamus skolos vertybinius popierius, likusiems nebūtų taikomi jokie apribojimai – galima būtų investuoK į fondus, kitus VP, nekilnojamąjį turtą ir pan.

» Tarifų pertvarkymo šaluKniu poveikiu taptų aktyvios darbo jėgos bazės augimas, tai būtų papildomas sKmulas šalies BVP augimui. Taip pat mažėtų jaunimo nedarbas – juos įdarbinK darbdaviui kainuotų pigiau.

» 2030 metais siekK subalansuoto SODROS biudžeto taip, kad valstybė užKkrintų Kktai minimalią pensiją. Likusią savo senatvės gerovės dalį turėtų sukaupK pats asmuo.

» IšskaidrinK ir opKmizuoK SODROS sąnaudas.

Pensijų sistema 2013-‐2030. Iliustratyvus pavyzdys

Rodiklis 2013 2030

Bazinė pensija, % nuo viduKnio atlyginimo, įskaičiuojant Sodros įmokas

30 % 25 %

Papildoma sukaupta pensija, % nuo viduKnio atlyginimo 2 % 20 -‐ 25 %

Privalomas kaupimas, % nuo viduKnio atlyginimo ~15 % ~15 %

Kaupimo grąža 5 % 5 %

Infliacija 3 % 3 %

20-‐30 m. amžiaus įmokų struktūra:-‐Bazinis, % nuo pajamų 9 % 9 %

-‐Kaupiamasis, % nuo pajamų 20 % 20 %

50-‐65 m. amžiaus įmokų struktūra:-‐Bazinis, % nuo pajamų 25 % 25 %

-‐Kaupiamasis, % nuo pajamų 5 % 5 %

Darbo jėga, tūkst. 1,406 1,402

Pensininkų skaičius, tūkst. 653 660

Sistemos deficito finansavimas iš privataus kaupimo, % 47 % 0.0%

Sukaupta privačiuose fonduose, mln. Lt 4,800 183,000

Pensijų sistema 2013-‐2030. Iliustratyvus pavyzdys (2)Pensijos dydis, Lt SODRA deficitas, milijonai Lt

» Grafike pateikta Sodros sukaupto deficito dinamika, jeigu visi dirbanKeji aKKnkamose amžiaus grupėse Sodrai mokėtų vienodai, t.y. nebūtų išimčių individualiai veiklai, ūkininkams ir pan.

» Akivaizdu, kad pereinamuoju laikotarpiu Sodros bendras deficitas augtų, bet būtų valdomas neišeinant už jo ribų.

» Šį deficitą būtų galima dengK, naudojant privačiai sukauptas lėšas.

» Iki 2030 metų deficitas būtų visiškai panaikintas.

» Siekiant socialinio solidarumo, reikėtų įvesK diferencijuotas Sodros įmokų lubas, kurios skaKntų taupymą, bet neribotų žmogaus galimybių užsidirbK.

Pensijų sistema 2013-‐2030. Iliustratyvus pavyzdys (3)

SkaKnant žmones kaupK senatvei, mes ne Kk galime pasiekK, kad senatvės socialinių garanKjų sistema būtų tvari, bet ir užKkrinK savo vaikų bei vaikaičių ateiu perspektyvioje nepraskolintoje valstybėje.

Mln. Lt» Minėtą Sodros deficitą visiškai

padengtų privatus kaupimas, kurio dalis privaloma tvarka būtų nukreipta šiam deficitui finansuoK.

» Kita dalimi kaupimo asmenys galėtų finansuoK nekilnojamo turto, skolos ar nuosavybės vertybinių popierių įsigijmą – pajamas nešančius aktyvus.

» Kaupimo galia yra palūkanose – įnešus pirmąjį įnašą, jis padvigubės viduKniškai kas 14-‐15 metų.

» Iki 2030 metų privačiuose fonduose būtų sukaupta viduKniškai 7-‐9 papildomos pensijos metams – o tai reiškia bendrą 45-‐50% algos dydžio pensiją, palyginus su šiuo metu esančiu 30% vidurkiu.

Sveikatos draudimo sistema

» Vienam Lietuvos gyventojui viduKniškai sveikatos draudimas kainuoja beveik 1400 Lt per metus.

» Vienam dirbančiam šalies piliečiui jis atsieina per 3000 Lt per metus (nes pensininkai ir vaikai už jį nemoka) ir per paskuKnius 7 metus pabrango 2 kartus! O juk per praėjusius 10 metų pensininkų (daugiausia besinaudojančių sveikatos paslaugomis) Lietuvoje sumažėjo 100 tūkst.

» Nepaisant to, paslaugų apimKs mažėja, kokybė prastėja, o mes vis dar nešame gydytojams pakišas..

AR NE LAIKAS GYDYTI ŠIĄ SISTEMĄ ?

Sveikatos draudimo sistema. Pasiūlymai.» Sveikatos draudimas – tai paslauga, kurią valstybė teikia gyventojui ir kuri jiems turi

adekvačiai kainuoK priklausomai nuo to, kaip pats gyventojas savo sveikatą verKna.» Reikia atskirK sveikatos draudimo lygius. Kiekvienas lygis turėtų kainuoK pagal tai, kiek

KkėKna paKrK tam Kkrą sveikatos sutrikimą ar sutrikdymą. Kartu taip bus skaKnama ligų prevencija – žinodamas, kiek kainuoja gydymas, žmogus labiau tausos savo sveikatą.

» Bazinis sveikatos draudimas turėtų kainuoK tam Kkrą pinigų kiekį per metus, nepriklausomą nuo pajamų. Jį mokėtų VISI šalies gyventojai, ne Kk dirbantys. Papildomas draudimas veiktų kaupimo principu, asmuo galėtų rinkKs tarp privačių ir valstybinių paslaugų Kekėjų.

» Tiek valstybinės, Kek privačios įstaigos kauptų „krizės fondą“ tam atvejui, jei kuri nors įstaiga nesugebėtų įvykdyK prisiimtų įsipareigojimų.

» Pereinamuoju laikotarpiu galiotų papildomas 2-‐3% pajamų dydžio mokesKs užKkrinK esamų socialinių įsipareigojimų įgyvendinimą.

» Invalidumo bei kitokių lengvatų paskyrimo kontrolę ir biudžetą perleisK savivaldybėms, joms numatant išlaidų kontrolės mechanizmus.

» Dalį sveikatos sistemos paslaugų reikėtų visiškai privaKzuoK. » Kompensuojamųjų vaistų sąnaudoms kontroliuoK būKna peržiūrėK visų ES šalių

sveikatos sistemas bei Lietuvoje įgyvendinK ekonomiškiausią sprendimą.

Lietuvos demografinė kaita ir prognozė2001

Sparčiai netenkame darbingų gyventojų, ypač – vaikų, kurių per 10 metų sumažėjo beveik trečdaliu. Iš viso per 10 metų praradome vieną Kauno dydžio miestą. Migracijos srautų prognozė taip pat nedžiugina. Jeigu patys nesiimsime pokyčių, ekonominė realybė privers tai padaryK. Tačiau tada būsime praradę galimybę rinkKs...

-‐ 250 tūkst.

-‐ 100 tūkst.

Migracija. ES vieningos darbo rinkos iššūkis. Statybininko dirbančio LT ir UK pavyzdys

UK Lietuvoje

Atlyginimas specialistui, newo 2,000 GBP 2,500 LtBūstas (nuoma, komunaliniai) 400 GBP 500 Lt

Maistas 200 GBP 500 Lt

Transportas 200 GBP 200 Lt

Kitos išlaidos 100 GBP 400 Lt

Mokesčiai 400 GBP 400 Lt

Santaupos 600 GBP 500 Lt

Santaupos litais 3,000 Lt 500 Lt

Akivaizdu, kad konkuruoK atlyginimais panašiuose sektoriuose negalime. Bet reali santaupų vertė, jas realizuojant Lietuvoje, daug didesnė, negu pinigus leidžiant JungKnėje Karalystėje ar Skandinavijos šalyse. Kaip tai išnaudoK? Kaip konkuruoK?

Emigracija. Kodėl išvažiuojame?1. Reali mokesčių našta dirbančiajam Lietuvoje yra 31%+3%+15%+22% = 71%.

2. Dėl atvertos darbo rinkos už tą pau darbą D.Britanijoje, VokieKjoje ar Skandinavijoje dirbantysis nominaliai gauna 2-‐4 kartus daugiau nei Lietuvoje, o pragyvenimo kaštai – aukštesni palyginK nedaug.

3. Visiškas neužNkrintumas dėl valstybės socialinių įsipareigojimų tvarumo.

IŠVADA – kad sustabdytumėme darbo jėgos nutekėjimą, privalome: a) auginN dirbančiųjų algų augimo perspektyvas, b) didinN realiąsias disponuojamas pajamas, mažinant ekonomines

pragyvenimo sąnaudas, c) keisN mokesKnių paskatų sistemą taip, kad didėtų darbo jėgos

motyvacija dirbK bei mažėtų ekonominis šešėlis.

Kartu reikia skaKnK migrantus realizuoK savo santaupas Lietuvoje –čia jos iš Kesų įgyja daug didesnę vertę.

Pajamų augimo didinimas. Mokesčių sistema.

» SukurK pajamų mokesčių sistemą, kur mokesčius sumoka asmuo, o ne įmonė. Per asmeninę atskaitomybę bus lengviau kontroliuoK nelegalias pajamas, mokesčių slėpimą, didės finansinis išprusimas bei bus aiškiau, ką ir kaip valstybė remia ar kompensuoja.

» LeisN atskaityN socialinio draudimo mokesčius, taupymą, daugiavaikių šeimų išlaikymo kompensuojamas ir kitas sąnaudas pajamų mokesčio Kkslais.

» Pašalpas organizuoN pirmiausia kaip paNrtų sąnaudų kompensavimą mažinant pajamų mokesčius. NemokėK pašalpų, nepagrįstų apskaitos dokumentais (kasos čekiais, pajamų orderiais). Nesant pajamų, pašalpas organizuoK Kk kaip sąnaudų kompensavimą.

» ĮvesK visuoNnį simbolinį (0.01-‐0.1% turto vertės) nekilnojamojo turto mokes`, kad būtų galima išaiškinK tokio turto koncentraciją bei aKKnkamai paNkrinN turto įsigijimo pagrįstumą. Taip būtų kovojama su šešėliu ir pinigų plovimu.

» Reikalingi kapitalo mokesčiai nuo fizinių asmenų pajamų iš turto, viršijančio, pvz., 1 mln. Litų vertę. Nuo turto nešamų pajamų, ne nuo paKes turto. Pajamos būtų nukreiptos socialiniams deficitams pereinamuoju laikotarpiu finansuoK.

» AtsisakyN pelno mokesčio, bet grynąsias įmonių pajamas apmokesKnK vienu dividendų mokesčiu. Tokiu būdu būtų suvienodintos privačių ir juridinių asmenų grynųjų pajamų reinvestavimo sąlygos.

» Kapitalinėms invesNcijoms taikyK 5 metų dividendų mokesčio atostogas proporcingai investuojamoms sumoms.

Ekonominių kaštų mažinimas. EnergeKka

» 2011 metais importuotos elektros už 1,4 mlrd. Litų, dujų – už 3,5 mlrd. Litų. Tai sudaro beveik 6% šalies BVP.

» Už dujas mokame brangiausiai visoje ES.

» Po IAE uždarymo elektros kainos pakilo 2,5 karto, viską realiai perkame iš vieno šalKnio.

» Kasmet remiame “Gazprom” dujų vartojimą per lengvaKnį PVM. Ar Kkrai esame tokie turKngi?

Ekonominių kaštų mažinimas. EnergeKka (2)

ŠalKnis: www.eurostat.com

Energijos sąnaudų kiekis, tenkanNs bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui

Na{os ekvivalento (tne) kiekis tenkanKs 1000Eur BVP

Lietuvos gyvenamųjų

namų vidurkis 2009m.

Šiaurės šalių vidurkis

Naujų namų/ namų po

renovacijos vidurkis

Europos Sąjungos

reikalavimai naujiems pastatams

Gyvenamųjų namų šilumos energijos suvartojimo palyginimas

ViduKnis šilumos energijos suvartojimas Lietuvoje kWh/m2 per metus

Turime vietos taupyK – privalome tapK lyderiais Europoje energijos taupymo srityje! Tam turime visus įrankius, o sutaupyK litai liks visų mūsų kišenėse!

ŠalKnis: Lietuvos Nacionalinė EnergeKkos Strategija; 2011

Ekonominių kaštų mažinimas. EnergeKka (3)» Daugiabučių renovacija –

geriausias invesKcinis projektas Lietuvai. Ekonominis pagrindimas greKmoje lentelėje.

» Per kitus 7-‐erius metus galėtume sukurK daug realių Lietuvoje pasiliksiančių darbo vietų bei BVP.

» Dar geriau – už tai iš dalies sumokėtų Europos Sąjunga. „Win-‐win“ sprendimas?

» Susigrąžinkime energeKnę nepriklausomybę paprastu ir naudingu visiems gyventojams būdu!

Daugiabučių revovacijos ekonominė santrauka

Kiekis Litai

Butų fondas 84 mln. kv.m. n.d.

Renovacijos kaštai 160-‐200 Lt/m2 13,0-‐17,0 mlrd.

ES III etapo parama 50 proc. 6,5-‐8,5 mlrd.

Grynieji kaštai gyventojams 80-‐100 Lt/m2 6,5-‐8,5 mlrd.

Išsimokėjimas per 20 metų viduKniam būstui

60 m2 ~30 lt/mėn. + palūkanos

Sutaupymas 1-‐am butui 60 m2 500-‐600 / metus

Teigiamas turto vertės padidėjimo efektas

300 – 500 Lt/m2 25,0-‐40,0 mlrd.

Dujų poreikio sumažėjimas 400-‐500 mln. m3 0,5-‐0,6 mlrd. per metus

Sukurta darbo vietų 20–30 tūkst. 0,5-‐0,8 mlrd. per metus

Bendras ekonominis efektas + 1,5-‐2,5% nuo BVP

1,5-‐2,5 mlrd. / metus

ŠalKnis: VKEK, G.Šiupšinskas, StaKsKkos departamentas

Ekonominių kaštų mažinimas. KiK darbaiBe energeKkos, dar turime susitvarkyK:» Oligopolijų ūkio šakose skaidymas. 80% maisto, drabužių, batų,

vaistų, degalų didmenos ir mažmenos, žiniasklaidos valdo 4-‐5 įmonės ar jų grupės. Ar pakankama konkurencija? Ar negalima platesnė konkurencija Lietuvos dydžio rinkoje?

» Valstybinių imonių veiklos efektyvinimas – didesni dividendai, mažesni mokesčiai. Dalinis privaKzavimas per nacionalinius pensijų fondus, kad visi galėtumėm pasidžiaugK jų darbo vaisiais.

» ES fondai – ne naujoms įmonėms, o veikianKems verslams bei jų plėtros perspektyvoms. Ir gal užteks tas lėšas laidoK keliuose, Kltuose, „nacionaliniuose“ stadionuose ir kitame NT?

» Pagalba eksportui. Realūs eksporto skaKnimo kreditai, naujų pardavimo kanalų skaKnimas pasitelkiant valstybės resursus. Kodėl vokiečių ar prancūzų poliKkams ne gėda su nuosavais Siemens‘ais ar Areva‘om važiuoK į tarpvalstybines verslo misijas, o mums tai vis dar prilygsta korupcijai?..

Reintegravimasis. Atsivėrimas kaimynams.» Esame maža tauta, privalome verKnK kiekvieną asmenį. » Užsienyje gyvenanKems lietuviams privalome:

˃ SuteikK dvigubą pilietybę. Negalime leisK prarasK tokios didelės visuomenės dalies – juk jie sudaro beveik antrą Kek tautos talentų.

˃ LeisK ne gimKnėje reziduojanKems balsuoK savo gimtosiose apygardose.˃ NeapmokesKnK jų lėšų repatrijavimo ir reinvesKcijų į Lietuvos ūkį.˃ SkaKnK neaKtrūkK nuo Lietuvos aktualijų per socialinius Knkslus, Kkslinę

žiniasklaidą, vieKnių kultūrinių grupių palaikymą ir t.t.

» Imigracinė poliKka kaimynų iš rytų atžvilgiu, atsižvelgiant į bendrą istorinį, kultūrinį ir ekonominį paveldą:˃ NaudoKs jų daug prastesne poliKne situacija, siekiant pritraukK jų talentus.˃ SuteikK „žaliąją kortą“ baltarusiams/ukrainiečiams/rusams – daugiau

specialistų bei mokesčių mokėtojų. Salygos: privalomas kalbos pagrindų egzaminas, 10 metų darbo stažas Lietuvoje ir pan.

˃ TapK regiono gerovės etalonu, neprarandant tauKnio kultūrinio idenKteto.

PRIEDAS. Lietuvos Burbulonomika.

2002 -‐ 2020

Lietuvos ūkis 2002-‐2012» 2008-‐ųjų Lietuvos ekonomikos krizė – “burbulonomikos”

klasika. Kaip iki jos atėjome…?» Pokrizinis privataus sektoriaus vidaus vartojimo atsigavimas vis

dar yra lėtas, bankų skolinimas – apribotas. Vienintelis šviesos spindulys – prekių ir paslaugų eksportas, tačiau jam reikia dar daugiau paramos.

» Valstybės sektorius palaikė Lietuvos ekonomiką krizės įkarštyje, tačiau ne be padarinių – valstybės skola išaugo, didžiausia jos dalis buvo nukreipta socialiai išlaikomoms sriKms finansuoK.

» Didžioji dalis privačiame sektoriuje dirbančiųjų kol kas realiai nejaučia pagerėjimo. Valstybės sektoriuje krizės padarinius švelnino Kk nedaug mažėję atlyginimai. Pensininkų situacija išlieka sudėKnga.

» Valstybės pajamų atsigavimo galima KkėKs Kk tuo atveju, jei privatus sektorius išbris iš lėto augimo.

Prieškrizinis augimas – ar tai buvo tvaru?

.

Augimo tempai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Infliacija 0.3% -‐1.1% 1.2% 2.7% 3.7% 5.7% 10.9%

Realusis augimasRealusis augimas 6.8% 10.3% 7.4% 7.8% 7.8% 9.8% 2.9%

Augimo tempai 2005 2006 2007 2008

Vartojimas 14% 15% 18% 16%

Paskolos 76% 71% 56% 21%

ŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Lietuvos Banko StaKsKka

Įsivedus eurą, atpigusio skolinimosi galimybė skaKno gyventojus tuo naudoKs. Skolinomės ir pirkome viską, ypač NT. Dėl didėjančios pinigų apyvartoje masės sparčiau augo ir nominalios algos, taip dar labiau didindamos gerovės ir saugumo iliuziją. Neturėdama galimybės reguliuoK pinigų kainos, Lietuva 2007 metų pabaigoje žengia į neigiamų realių palūkanų normų erą. Signalas Kk vienas – skolinKs ir pirkK toliau!Argi galėjo nuKkK kas bloga...?

Prieškrizinis augimas – ar tai buvo tvaru? Gyventojai

ŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Lietuvos Banko staKsKka

Nepaisant to, pelnai rekordiniai, atspindintys ne Kk žemas palūkanų normas, bet ir turto „perverKnimo“ pelnus (ypač 2007-‐aisiais).

Prieškrizinis augimas – ar tai buvo tvaru? Įmonės

Skolinimo adatos neišvengė ir Įmonės – juk viskas Kk auga, o naujiems užsakymams trūksta pajėgumų bei darbo jėgos.

ŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Lietuvos Banko staKsKka

Prieškrizinis augimas – ar tai buvo tvaru? NT

Geriausiai skolinto vartojimo bumas atsispindi nekilnojamojo turto rinkoje. Prasidėjęs dar 2003-‐aisiais, pigių paskolų paskaKntos NT kainos dvigubėja per mažiau kaip dvejus metus. NT pradeda vystyK visi, kas Kk neKngi, juolab kad bankai „primoka“ už galimybę žaisK. Statybų sektoriaus pridėKnės vertės BVP dalis trigubėja per 5-‐erius metus.

1. Įsipareigojimų likučiamsŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Lietuvos Banko staKsKka

Prieškrizinis augimas – ar tai buvo tvaru? Valdžia

Besaikis pinigų masės ekonomikoje augimas išpučia nominalias valdžios pajamas dvigubai per ketverius metus. Apsvaigus nuo tokios gerovės, bet kokia bankų skolinimo kontrolė pamirštama – juk visiems nuo to Kk geriau...?

Europos Sąjungos paramos lėšos galuKnai įtvirKna skolos burbulą – pinigai dalijami už dyką nepaisant ir taip jau nesveikos jų paklausos. Duoda – imk, muša – bėk? Jeigu niekas nemuša, tai kodėl gi neimK?

ŠalKnis: Lietuvos StaKsKkos Departamentas

Burbulas sprogo… Privatus sektorius

Burbulas neišvengiamai sprogsta. Gyventojai bei įmonės bemat susiveržia diržus. Vartojimas krenta, invesKcijos mažinamos 70%, atsargos – beveik du kartus. Ekonomiką išKnka staigus šokas, tačiau taip nuKnka bet kokiam ligoniui, priklausomam nuo vaistų – nutraukus kredito „vartojimą“, pasireiškia užmaskuoK neproduktyvios ir perkaiKntos ekonomikos skausmai.

1. 2012m. Naudota gegužės mėn. infliacija, ir Finansų Ministerijos vartojimo prognozė ŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Finansų Ministerijos Prognozės

1

Burbulas sprogo… Bankai

Per vienerius metus praradę visą nuo 2002 metų uždirbta pelną, bankai nebegali ir nebenori skolinK. Juolab kad ir skolinimosi paklausa taip pat kritusi. PasitvirKno taisyklė: bankininkas siūlo skėu, kai šviečia saulė, tačiau vos pasirodžius pirmajam lietui bemat jį aKma.

1. 2012m. ekstrapoliuoK I ketv. duomenyusŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, Lietuvos Banko staKsKka

1

Burbulas sprogo… Valdžia

Vienintele ekonominės depresijos atsvara tampa nedaug krentanKs valdžios vartojimas – jeigu išlaidos būtų buvę kerpamos drasKškai, kriKmas būtų buvęs dar skaudesnis.

Tačiau mažai kas nori tai pripažinK – nežabotu išlaidavimu kalKnamai valdžiai sunku pateisinK deficiKnį biudžetą. Kita vertus, akivaizdu, kad nebuvo anKkrizinių priemonių plano. O viskas turi savo kainą...


Burbulas sprogo… Valdžia (2) …Kritus mokesKnėms pajamoms (ypač labiausiai vartojimui jautrių neKesioginių mokesčių srityje) valstybės skola auga.

Krizės įkarštyje pradedamas įgyvendinK eilinis struktūrinių reformų šuoras. Tačiau šių reformų rezultatų teks palaukK, tuo tarpu valdžios išlaidos daugiausia keliauja socialinei sferai išlaikyK...


Burbulas sprogo… Valdžia (3)

MeNnis pokyNsMeNnis pokyNsMeNnis pokyNsMeNnis pokyNsMeNnis pokyNs

2006 2007 2008 2009 2010

26% 50% 77% 25% -‐19%

12% 14% -‐4% 106% -‐22%

12% 25% 31% 4% -‐7%

…SODRA pareikalauja trečdalio šalies skolos deficito. Ir tai suprantama – kritus socialinėms įmokoms į biudžetą bei siekiant bent kažkiek sKmuliuoK ekonomiką, lieka Kk skolinKs...

ŠalKniai: Lietuvos StaKsKkos Departamentas, SoDros staKsKka

Burbulas sprogo… Pensijos

Nors nominaliais terminais pensijos Kk nedaug mažesnės nei 2008-‐aisiais, realiai pensininkai taip pat „susiveržė“ diržus. Vienintelė paguoda – infliacijos tempai mažesni, bet neaišku, kokie jie bus arKmiausioje ateityje. Akivaizdu, kad ši socialinė grupė prisidėjo, kiek galėjo, prie deficito mažinimo, toliau mažinK pensijų neišeina. Tačiau būKna pensijų sistemą reformuoK iš esmės.


Privataus sektoriaus nepasitenkinimą valdžia lengva suprasK. Privatus sektorius sKpriai sumažino užimtųjų skaičių, dalį jų perkeldamas į valandinį ar kitą nepilnai apmokamą darbą...

... ir tai atsispindėjo atlyginimuose, Kesa, ne visiems vienodai. Atlyginimai privačiame sektoriuje vis dar 12%, o valstybiniame – Kk 100 Lt/mėn. Mažesni. palyginK su prieškriziniu piku 2008-‐aisiais.

1,500

1,725

1,950

2,175

2,400

20082009 2010 2011

Privatus sektoriusValstybes sektorius

Atlyginimai, Lt/men bruto

Burbulas sprogo… Darbo rinka

Business

Lietuvos makrostudija