Tadas Navickas

2012 gegužės 30

Atsinaujinanti energetika: žaliųjų kaprizai ar kelias pirmyn?

Didžiulis vėjo energijos potencialas

• Jėgainės didėja: tipinis agregatas naujiems parkams 2,5-4,5 MW; 6-7 MW parkams jūroje

• Dideli (iki 150 m) rotoriai ir aukšti bokštai (140 m +) leidžia plėstis į naujas teritorijas

• Verslas plečia projektų arealą

• Visgi teritorijos vėjo energetikai nėra begalinės, todėl jūrinei vėjo energetikai priklauso ateitis

2

per 30% siekiantis našumas

Baltijos šalių vėjai: 2 000 – 3 000 pilno apkrovimo darbo valandų per metus

Santykinai retai gyvenamos teritorijos

Didelis potencialas vėjo jėgainių parkams jūroje – maži gyliai ir palanki dugno sandara

Tinklų pralaidumas ir balansavimas

Elektros tinklų pralaidumas – Lietuva geroje padėtyje:

• 110 kV tinklai - 1590 MW

• 330 kV – 2350 MW (kartu su 110 kV – 2950 MW)

• Papildomos galimybės skirstomajame tinkle (LEI , 2009)

Balansavimas

•„Diena prieš “ prognozavimo paklaida siekia 10 -15% nuo įrengtosios galios

•Intraday prognozavimo tikslumas 4-5%

•Prognozių tikslumas auga didelėse teritorijose

• 2015 m Baltijos šalys bus puikiai sujungtos tarpusavyje bei su didelėmis išorinėmis sistemomis (Nordpool ir FSU)

•Didelių vėjo galių balansavimo kaštai sistemai vertinami 1-4 EUR/MWh

3

Kiek kainuoja LR gaminama elektra?

4

Tarifas tik 12 metų, po to – pigiausia rinkoje

Nebrangs dėl išteklių kainų didėjimo

Vėjo energija beveik neturi išorinių (aplinkos, sveikatos) kaštų

VIAP naudojimas

Pavadinimas 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Atsinaujinančių šaltinių VIAP17,3 15,8 37,5 43,8 87,8 115,37

Termofikacinių elektrinių VIAP162,4 160,4 301,3 35,7 85,7 117,16

Lietuvos elektrinės VIAP133 160,5 233,1 370,4 348 398,266

Ignalinos AE VIAP 30 22,7 27,9 0 0 0

AEI balansavimas- - - - 5,3 12,3

Strateginiai projektai- - - - 92 85

VIAP biudžetas, mln. Lt392,1 383,5 631,2 431,7 613,8 723,634

VIAP kaina, ct/kWh3,95 3,72 6,39 4,73 6,01 7,04

5

VKEK duomenys

Ką galima nuveikti su 515 mln. Lt...

Remiant vėjo energetiką per tarifą 515 mln. Lt

•Leistų pagaminti 4,3 TWh elektros energijos vėjo elektrinėse

•rinkos kaina 15,5 ct/kWh; tarifas po konkurso 27,5 ct/kWh

Remiant vėjo energetiką per investicijas (intensyvumas 40%) 515 mln. Lt

•leistų pastatyti apie 250 MW naujų vėjo parkų, kurie

•pagamintų 0,63 TWh kasmet (7,8% viso LR suvartojimo)

•iškart gamintų elektrą rinkos kaina

•galimybė panaudoti ir ES lėšas

•vėjo parkų vidutinis našumas 30%

6

Dar apie vėjo potencialą...

• Šiandien Lietuvoje (64 tūkst. km2) yra apie 220 MW veikiančių ar statomų parkų (apie 100 vnt. jėgainių)

• 1500 MW – apie 350-450 vnt. turbinų, įvertinant vidutinės galios augimą

7

Įrengta galia, MW

Gamyba TWh, kai našumas

30% (geras)

35% (labai geras)

45% (jūra)

500 1,26

1,47

1,89

800 2,02

2,35

3,03

1000 2,52

2,94

3,78

1500 3,78 4,41 5,682000 5,05 5,89 7,57

Palyginimui

Danija

•Teritorija 44 tūkst. km2; 5,5 mln. Gyventojų

•Instaliuota vėjo elektrinių galia 2011 m. – 3500 MW

•Instaliuota vėjo jėgainių – 5000+ vnt.!

Visagino AE

•Įrengtoji galia 1300 MW

•Gamyba 10-11 TWh

•Lietuvos dalis (38%) 3,8-4,2 TWh

Biodujų potencialas Baltijos šalyse

8

Elektros gamyba iš biodujų (MWh) km2 ploto Elektros gamyba iš biodujų (MWh) (1’000) gyventojų

Biodujų potencialas praktiškai nenaudojamas

Pasiekus 3 ES lyderių vidurkį biodujų naudojime (20,7 MWh per 1 km2), Baltijos šalys toriškai galėtų gaminti 3 600 GWh elektros iš biodujų, kas atitinka apie 450 MW instaliuotos galios

Praktinis potencialas Baltijos šalyse galėtų būti apie 300 MW, ir gaminti apie 2 400 GWh

Šilumos gamyba: nuo dujų į biomasės kogeneraciją biomass CHPs

9

Gas: 48%

Biomass: 19%

Gas: 80%

Biomass: 16%

Gas: 78%

Biomass: 18%

Šilumos gamyba. Nuo dujų prie biomasės Šilumos gamybos šaltiniai (2010)

Šiandien Lietuvos šildymo sektoriuje dominuoja dujos

Daugelį šilumos gamybos katilinių reikia atnaujinti – puiki galimybė konversijai į biomasę

Dideli kuro ištekliai. Dalis išteklių jau naudojama šildymui, bet ženklūs ištekliai (miškininkystės, žemės ūkio atliekos ir pan.) visiškai nenaudojami

Nepanaudotas biomasės potencialas Baltijos šalyse yra apie 40 TWh of pirminės energijos (Boston Consulting Group)

Pabaigai

Elektros jungtys 2015 m. iš esmės užtikrins LR energetinį saugumą elektros sektoriuje. Atsivers idealios sąlygos subalansuoto ir tvaraus energijos sektoriaus kūrimui

Vėjas, kartu su kitomis atsinaujinančios energijos rūšimis (biomasė, saulė), gali ir bus pagrindinis energijos šaltinis ateityje; potencialas iš esmės net nepradėtas naudoti

Didelių vėjo galių instaliavimas yra techniškai galimas ir ekonomiškai pagrįstas, ypač vertinant iš ilgalaikės perspektyvos

Esama (Kruonio HAE, Lietuvos elektrinės 9 blokas, stiprios jungtys tarp Baltijos valstybių) energetikos sektoriaus infrastruktūra bei naujos elektros jungtys su Skandinavija puikiai dera su atsinaujinančių šaltinių plėtra

Technologija yra brandi, yra pakankamai žinių ir kapitalo, trūksta politinės valios

Glaudesnis EE-LV-LT tinklų įmonių bendradarbiavimas gali dar išplėsti vėjo energetikos plėtros galimybes regione

10