“ Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education ”

Vytauto Didžiojo universitetas

Tarpkultūrinis pasaulis ir mokykla sanglaudai: galimi

iššūkiai. Mokymosi patirčių

daugiakultūrinėje aplinkoje pobūdžio tyrimas

Giedrė Bagdonaitė (INCLUD-ED jaunųjų tyrėjų seminaro dalyvė), Vaiva Zuzevičiūtė (INCLUD-ED projekto VDU vadovė)

2011, spalio 20 d., Kaunas

IncludInclud -- EDED

“Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education”Integrated Project. VI Framework Programme No. 028603-2

• Vieningos daugiakultūrinės visuomenės kūrimasis, pasireiškęs asimiliacijos ir kultūrinio pliuralizmo procesais, šiuo metu yra vieningos, bet ne vienodos visuomenės kūrimosi etape, kuriame skatinama užmegsti santykius tarp įvairių valstybės kultūrų, domėtis vieni kitais, drauge kurti darnią ir demokratišką visuomenę, t.y. kurti tarpkultūrinius santykius, vystyti tarpkultūrinį dialogą.

• Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija, 2008-uosius metus buvo paskelbusi Europos kultūrų dialogo metais.


• Iniciatyvos (tokios, kaip INCLUD-ED), nukreiptos sanglaudos visuomenės kūrimo prielaidų paieškai yra svarbios, nes besikeičiančios visuomenės iššūkius pirmiausiai sutinka mokykla, jos bendruomenė.

• Keičiantis visuomenei, jos profiliui, šeimoms, jų lūkesčiams, tarpkultūrinis aspektas tampa integralia mokyklos, siekiančios lygių galimybių užtikrinimo, veiklos dalimi.

• Suprasti tarpkultūrinės patirties kompleksiškumą – ir jo atžvilgiu modeliuoti mokytojo tarpkultūrinę kompetenciją – yra ypatingai svarbu šalyse, tokiose, kaip Lietuva, kuri dar tik ruošiasi kai kuriems globalizacijos iššūkių aspektams.


Tarp-, daugia- ?

• Daugiakultūrinė visuomenė

• Tarpkultūrinė visuomenė


http://t0.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcQ5z_br-4-k8hCywe-2CpnMEYc7sEzLrkWmjsWqJeVyuJj_Tf_3

http://t3.gstatic.com/images?q=tbn:ANd9GcTy0q-UOJSwWPu_9e9tAduZTrEPB8vF_1nUvOXJruxKZcUwimmzxw

Tarpkultūrinis švietimas

• Tarpkultūrinio švietimo samprata apima ne tik supažindinimą su visuomenėje egzistuojančiomis kultūromis, tačiau inicijuoja gilesnį kultūrų pažinimą, tolerancijos, supratingumo ir pagarbos skatinimą.

• Jis privalo būti pagrįstas filosofinėmis nuostatomis ir remtis visuotinėmis amžinomis vertybėmis.


Tarpkultūrinio švietimo reikšmė šiandieniniame kontekste


Tarpkultūrinio švietimo raiškos modelis


Empirinio tyrimo rezultatai

• Pristatome tyrimo, kuriame respondentai buvo studentai bei patirtį tarpkultūrinėje erdvėje turintys dėstytojai rezultatus.

• Šiuo atveju tai svarbūs radiniai, nes parodo tam tikras gaires tarpkultūrinės kompetencijos modeliavimui ir plėtotei mokytojų, kurie mokyklose, pradinėse, progimnazijose ir gimnazijose, neformaliojo ugdymo(si) centruose ugdo ar ugdys įvairių kultūrų atstovus.


Empirinio tyrimo rezultatai (I)

• Tyrime dalyvavo 20 informantų, atstovaujančių 4 šalis (Danija, Lietuva, Latvija, Suomija).

• Informantai atrinkti remiantis keturiais kriterijais: (1) informantai turi būti įgiję patirties mokantis daugiakultūrinėje aplinkoje, (2) turi būti aukštojo mokslo studentai, (3) atstovauti skirtingas šalis ir (4) atstovauti skirtingas amžiaus grupes.


Empirinio tyrimo rezultatai (II)Kategorija Subkategorija Pasisakymų pavyzdžiai

Individualus lygmuo

Individo savivoka„mokantis daugiakultūrinėje aplinkoje svarbiausia būti atvira širdim ir nusiteikus priimti kitus tokius, kokie jie yra bei stengtis pažinti „kitokius“, nes tai padeda plėsti mūsų pasaulėžiūrį ir laužyti nusistovėjusius, ir susidariusius stereotipus“ (28m., Suomija).

Individo charakteristika

Naujų žinių poreikis

Institucinis lygmuo

Edukacinis pagrįstumas „Svarbu, kad lyderiai [mokytojai, ar kiti atsakingi už daugiakultūrinę grupę atstovai] būtų susipažinę su daugiakultūrinio bendradarbiavimo ir mokymosi ypatumais tam, kad galėtų išvengti nemalonių situacijų“ (42m., Suomija).

Edukacinis parengtumas

Nacionalinis lygmuoSocialinio artumo vystymas

„<...> svarbiausia yra palaikyti ryšius ir nuolatos bendrauti tarpusavyje, nes tuomet tarp [daugiakultūrinės] grupės narių atsiras kontaktas ar ryšys, kuris leis palaikyti puikius santykius grupėj“ (21m., Lietuva)

Tarptautinis lygmuo Politinė šalių kooperacija

„Norint organizuot tarpkultūrinį švietimą, neužtenka vien mokytojo ar mokinių noro ir darbo, tam svarbu ir valstybių bendradarbiavimas. Šalių tarptautiniai santykiai, mano manymu, gali įtakoti ir tarpkultūrinio švietimo įsitvirtinimo sėkmingumą” (22m., Latvija).

Tarpkultūrinio švietimo efektyvumą padedantys užtikrinti aspektai


Empirinio tyrimo rezultatai (III)Kategorija Subkategorija Pasisakym

ų skaičiusPasisakymų pavyzdžiai

Elgsenos aspektas(viso – 4 pasisakymai)

Verbalinės ir neverbalinės kalbos priešprieša

2 “Kalbos barjeras <...> gali ir padėti, nes tada labiau išmokstama bendrauti kūno kalba” (22m.,.Latvija)

Atsakomybė už rezultatą

2 „Kai kurių dalyvių nenoras prisidėti prie galutinio rezultato kūrimo ir nerimtas požiūris į užduotis, labai apsunkina visą procesą“ (29m., Danija)

Žinojimo aspektas(viso – 23 pasisakymai)

Kalbinis barjeras 15 Nesusikalbėjimas ir galbūt net išankstiniai stereotipai sukuria neigiamą atmosferą ir demotyvuoja dirbti tarptautinėje komandoje (23m., Suomija)

Turima patirtis 5Socialinių įgūdžių trūkumas

3

Jausminis aspektas(viso – 5 pasisakymai)

Jautrumas daugiakultūriniams aspektams

5 Vertinant kitas kultūras kaip vertybę, nei kalbos barjerai, nei skirtingi papročiai ar skirtingos vertybės nėra trukdžiai vieningam ir sėkmingam darbui (25m., Suomija)

Daugiakultūriškumo principai(viso – 30 pasisakymų)

Kultūriniai skirtumai 16 „Skirtingas išsilavinimas gali tapti iššūkiu, nes skirtingose šalyse jie turi skirtingą teorinį pagrindą ir savo „guru“, t.y. ar tu remiesi Piaget, Ericson ar Vygotsky, kokias teorijas tu naudoji“. (27m. , Suomija)

Amžiaus skirtumai 6Skirtingi išsilavinimai 8

Iššūkiai tarpkultūriniam švietimui


Empirinio tyrimo rezultatai (IV)


Išvados• Mokymasis daugiakultūrinėje aplinkoje ugdo žmonių kultūrinį

sąmoningumą, padeda jiems įsisavinti savo kultūrinį identitetą, jį kritiškai įvertinti.

• Žinių apie kitas kultūras turėjimas ir emocinis jautrumas dar nesudaro prielaidų mokančios gyventi kartu visuomenės ir tarpkultūrinio švietimo sukūrimui. Tam be galo svarbus yra elgsenos aspektas, kuris, kaip parodė tyrimo rezultatai, yra sunkiausiai pasiekiamas.

• Visi šie aspektai sudaro prielaidas tarpkultūrinio švietimo kūrimuisi, kuriame svarbu yra betarpio dialogo vystymas, nuolatinė sąveika ir kontaktas, ir visapusio saugumo kiekvienam užtikrinimas.

• INCLUD-ED projekto kontekste radiniai ypatingai svarbūs: jie rodo, kad mokymasis tarpkultūrinėje erdvėje yra toks sudėtingas, kad ir jame dalyvauti (mokinio veikla), ir skatinti jame dalyvauti (mokytojo veikla) reikia tam tikro, kruopštaus ir atsakingo, profesionalaus (mokytojo atveju) pasiruošimo.


Ačiū už dėmesį!


Documents

“ Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education ”