1

Avarijos ry t^ Karle miegojo ilgiau nei jprastai, nes buvo pa-

mirsusi nustatyti zadintuv^. Atsibudo jausdama siaubingas pagi-

rias, o kunq siege ant jos gulintis dregnas suo. Is sunaus miegamojo

sklido beprotiskas bugnu ir lekscix^ trenksmas, upo nepakele ir uz

lango pliaupiantis lietus.

Kelias sekundes gulejo ramiai ir stengesi surikiuoti mintis. Del

skausmingos nuospaudos ketino pasimatyti su pedikiurininke, po

dviejn valandq biure ruosesi pri imti neapkenciam^ klient^. Nuo-

jauta tikino, kad isauso viena is t\\, kai nemalonumai vys vie-

nas kit^. Pradedant nuo bugnijimo.

— Taileri! — riktelejo Karle. — Del Dievo meiles, liaukis. A r

tu pasireng^s iseiti?

Otis nusoko ant gr inds ir pasisuk^s j sieninj veidrodj nirsiai

aplojo savo atspindj.

Bugnq keliamas triuksmas nutyko.

Ji jsvirduliavo j vonios kambarj, susirado paracetamolio table-

cin ir por^ jsimete j burn^. A s esu prastas pavyzdys sunui, tare sau.

Esu prastas pavyzdys netgi suniui.

Lyg po signalo per slenkstj atiturseno Otis, suo nasruose v i l -

tingai laike pasaitelj.

— Mama, kas pusryciams? — susuko Taileris.

Karle jsistebeilijo j veidrodj, j keturiasdesimt vienerin metij

moterj, sjryt atrodanciq kaip dviejn simtrj keturiasdesimt vieneriq.

Laime, didzi^j^ veido dalj denge gelsvi susivel^ plaukai, kurie dabar

primine istarsytq siaudq kupet^.

8 P E T E R J A M E S • M I R U S I O J O G N I A U Z T A I

— Arsenikas! — nuo vakar surukytq cigareciq gausos jai pers-

tejo gerkl^. — Su cianidu ir ziurkiq nuodais.

Otis letenom patrepseno j vonios kambario plyteles.

— Atleisk, bet j laukq neisime. T i k ne ryte. Veliau, gerai?

— Tokj patiekal^ valgiau vakar! — atsiliepe Taileris.

— Bet j is, po velnin, nesuveike, ar ne?

Paleidusi dus^, Karle luktelejo, kol vanduo susils, ir zenge po

ciurkslemis.

2

Stiuartas Fergiusonas, avintis „Totectors" auliniais, apsiren-

g^s dzinsais, uniforminiais polo marskineliais ir darbine kompani-

jos striuke, sedejo aukstoje kabinoje ir nekantraudamas lauke, kol

pasikeis sviesoforo signalas. Lietaus lasus brauke dusliai ceksintys

valytuvai. Parpiant dvidesimt keturias tonas sveriancio, priekabq

saldiklj velkancio sesiolikaracio „Volvo" varikl iui , kojas be perstojo

kaitino silto oro srove. Jau buvo balandis, taciau ziema gniauztq

neatleido ir kelione prasidejo apsnigtuose krastuose. Ne, niekas jo

nepriverstq patiketi pasaulinio atsilimo teorija.

Jis nusiziovavo, apsiblaususiomis akimis spoksodamas j pasi-

bjauretin^ rytq uzsiverte „Red Bul l " ir islenke didelj maukq. Tuomet

jkiso skardin? j laikikl j , prakaituotomis mesingomis rankomis per-

brauke plikai skustq virsugalvj ir jniko barbenti j vairq pritardamas

dainai „Siksnosparnis is pragaro", kur i griaudejo pakankamai gar-

siai, kad prizadintq uz nugaros sukrautas negyvas zuvis. Per pasta-

r^sias kelias valandas istustino jau penkt^ ar sest^ skardin^, todel

nuo kofeino pertekliaus kunq krete drebulys. Bet siuo metu uzmigti

neleido tik energinis gerimas ir muzika.

Vakar popiet pajudej^s is Aberdyno Skotijoje, Stiuartas vazia-

vo kiaurq naktj. K o l kas, kaip rode spidometras, sukore sesis simtus

tris mylias. Kabinoje pratiinojo tris ketvircius paros, per t^ laik^

P E T E R J A M E S • M I R U S I O J O G N I A U Z T A I 9

tik sykj uzsuko pavalgyti j Niuport Pagnelio poilsio zon^ ir pries

por^ valandq kiek numigo pakeles aiksteleje. Jei ne avarija M l ir

M6 greitkelin sankirtoje, s i^ viet^ jis butq pasiekfs pries valand^,

astunt£[ ryto, ir ne minute neatsilik^s nuo grafiko.

Taciau sakyti „jei ne avarija" beprasmiska. Jq pasitaiko nuolat.

Keliuose tiesiog per daug zmoniq, lengvqjq automobiliq, sunkvezi-

mh\, idiotq, demesj blaskanciq trikdziq ir skubanciiyq. Begant laikui

jis prisiziurejo visko. Bet savo rekordu didziavosi. Per devyniolika

metq vi lkiko ne nebuvo jbrez^s — netgi ne karto negavo baudos

kvito.

K o l perzvelge prietaisq skydelj, patikrino alyvos slegj ir tempe­

ratures rodikl j , uzsidege zalias sviesoforo signalas. Sesiolikos laips-

niq pavarn dezes svirt j jis pastume j priekj, didejanciu greiciu jveike

sankryz^, atsidiire Karltono Terasos gatveje ir slaitu zemyn patrau-

ke arciau nei uz mylios tyvuliuojancios juros l ink. Neseniai lankesi

„Springs Smoked Salmon", lasisq rukykloje, jkurtoje Pietq Daunso

kalvose, uz keliti myli i j j siaur^, ir dabar privalejo pasiekti galutin^

stotel^ priemiestyje, „Holmbush Centre" veikianci^ „Tesco" par-

duotuv^, kur atsikratys viso krovinio. Veliau uzsuks j Niuheiveno

uost^, paims nauj^ krovinj , saldyt^ versien^ is Naujosios Zelandijos,

prieplaukoje snusteles valandel^ kitq ir grjs j Skotij^.

Pas Dzes^.

Stiuartas neapsakomai jos ilgejosi. Jis dirstelejo j pritvirtintq

ant prietaisq skydelio nuotrauk^. Greta buvo jo poros atzalq, Do-

nalo bei Logano, fotografijos. Stiprq ilgesj pajusdavo ir ziuredamas

} sunus. Buvusi zmona Mede, t ikra kale, vis trukdydavo su jais pa­

simatyti. Taciau brangioji Dzese padejo jam susitvarkyti gyvenim^.

Dzese pastojo pries keturis menesius. Galq gale po trejq pra-

gariskai sunkiq metq, uzuot tem^st^s apie kartelio ir priespriesiniq

kaltinimq kupinq praeitj, jis susitelke j ateitj.

Iprastomis aplinkybemis Stiuartas butq paklus^s taisyklems,

nurodancioms, kada vairuotojai privalo daryti pertraukas, ir kele-

is^ valandq kaip reikiant numig^s. Deja, saldymo kamera baudesi

10 P E T E R J A M E S • M I R U S I O J O G N I A U Z T A I

iseiti is rikiuotes, temperatura nepaliaujamai kilo, ir jis baiminosi

sugadinti verting^ moliuskq, kreveciq, lasisq krovinj . Todel vaziavo

faktiskai nestodamas.

Svarbiausia — neprarasti budrumo. Stiuartas zinojo, kur jreng-

ti sunkiasvoriq transporto priemoniq t ikrinimo central, o klausy-

damasis radijo stoteles sulaukdavo perspejimq apie veikiancius

kontroles punktus. Kaip tik todel skrode miest^ kiaurai, atsisak^s

minties traukti pagrindiniu aplinkkeliu.

Vyras nusikeike.

Priekyje erne zybcioti raudoni signalai ir leistis uzkardos.

Portsleido gelezinkelio stoties pervaza. Automobiliams mazinant

greitj ir stojant, vienos po kitq jsijunge raudonosios sviesos. Neilgai

trukus sustingo ir vi lkikas, caiziai snypsdamas stabdziq sistemomis.

Kaireje puseje Stiuartas pamate blondin^ vejo tarsomais plaukais,

kuris del lietaus guzesi ir bande atrakinti nekilnojamojo turto agen-

turos „Rendas & Co." duris.

Jis pasvarste, kaip jaustqsi, jeigu uzsiimtq panasiu darbu. Jei

ryte keliautq j biur^ ir vakare grjztq j seimos rat^, o ne leistq bega-

lines dienas ir naktis vienui vienas, sededamas prie vairo, uzkan-

dziaudamas degaliniq kavinese arba ciaumodamas mesainj savo

kabinoje, priesais niekam tikusj televizoriq. Galbut i k i siol butq ve-

d^s. Kasdien ir kiekvienq savaitgalj matytqsi su vaikais.

Bet Stiuartas zinojo, kad nesidziaugtq uzstrig^s vienoje vietoje.

Jis megavosi kelioniq teikiama laisve. Juto jos poreikj. Dar paspe-

liojo, ar agentiiros duris rakinantis vyrukas kada zvalgesi j sunkve-

zimius ir mqste: „0, kad galeciau sukti degimo raktelj viename is

tokiq v i l k i k q ! "

Ki tur zole visada atrodo zalesne. Per savo gyvenim^ jis jside-

mejo abejoniq nekeliantj fakt^ — kad ir kas esi, kad ir k^ veiki ,

v ien^ dien^ vis tiek jminsi j meslo kruv^.

P E T E R J A M E S • M I R U S I O J O G N I A U Z T A I 11

3

Tonis pramine jq Kaledq Seneliu, nes Siuze devejo tamsiai rau-donus atlasinius apatinius, kai snieging^ gruodzio popiet^ Hampto-nuose stovinciuose jo tevq namuose jiedu pirmq kartq pasimylejo. Anuolaik jis tikino, kad jauciasi, lyg issyk sv^stq visas per gyvenim^ sutiktas Kaledas.

Siuze issisiepe ir gan nesubtiliai atsove, es^ dziaugiasi, jog issyk jam nutiko tik sitai.

Nuo tos dienos j q jausmai suliepsnojo. Taip stipriai, kad Tonis Reveras spjove j planus Harvarde pasinerti j verslo studijas, paskui, dideliam valdingosios motinos nusivylimui, is Niujorko persikele j Anglij4 ir jstojo j Braitono universitet^, kur mokesi Siuze.

— Tinginiq panti! — susuko jis. — Po velniq, tu esi tinginiq pantis!

— Ir k^? Siandien neturiu paskaitq, aisku?

— Jau puse devintos. — A h a , zinau. Girdejau tave astuntq. Paskui penkiolika po as-

tuntos. I r dvidesimt penkios minutes po astuntos. Man reikalingas grozio miegas.

Tonis J4 nuzvelge ir atsiliepe: — T u ir taip grazi. Beje, po vidurnakcio dar nesimylejome. — Ketini nuo man^s pabegti?

— Regis, taip. — Teks issitraukti sen^j^ j u o d ^ ^ knyg^. — Nejaugi? Siuze pakele rank^, tvirtai, bet svelniai sugriebe j j zemiau dir-

zo sagties ir, Toniui aiktelejus, placiai nusisypsojo. — Eiks j lovq. — As privalau pasimatyti su savo kuratoriumi ir veliau nueiti

j paskaitq. — Kokici? — Apie Galbreito issukius, su kuriais susiduria siandienos dar-

bo jega.