1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE

1

LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 2014 M. SĄVADAS

Eilės

Nr.

Tarptautinės

tarpvyriausybinės

organizacijos / Kiti

tarptautinio

bendradarbiavimo

mechanizmai

Svarbiausi klausimai, kurie sprendžiami tarptautinėje organizacijoje,

Lietuvos tikslai tarptautinėje organizacijoje ir svarbiausių klausimų

aktualumo Lietuvai vertinimas

Vykusių susitikimų ir

posėdžių skaičius /

Susitikimų ir

posėdžių, kuriuose

dalyvauta, skaičius

Narystės

naudingumo

vertinimas

Privalomi mokesčiai /

Sumokėti mokesčiai /

Savanoriški įnašai *

(Eurais)

Aplinkos ministerijos valdymo sritis

Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

1.1. Pasaulinė

meteorologijos

organizacija

(WMO)

Metodinis vadovavimas ir reglamentavimas, tarptautinis

apsikeitimas duomenimis WMO ryšių kanalais, specialistų

ilgalaikės stažuotės, mokymai. Lietuvai WMO atstovaujama per

Lietuvos Respublikos nuolatinį atstovą. Lietuvoje integruota

globali stebėjimų ir informacijos sistema leidžia gauti plataus

diapazono produkciją ir teikti geresnes paslaugas orų, klimato ir

vandens klausimais, skirti ypatingą dėmesį gyvybės

išsaugojimui, ieškoti būdų apsaugoti būstą ir žmonių sveikatą,

užtikrinti geresnį gyvenimą, saugumą ore, jūroje ir sausumoje,

ekonominį augimą, gamtos išteklių apsaugą, suteikia galimybę

mažinti stichinių nelaimių pavojų, prisitaikyti prie klimato

pokyčių.

4/4 Naudinga 38 263

1.2. Europos

meteorologinių

palydovų

eksploatacijos

organizacija

(EUMETSAT)

Palydovinė informacija tiksliam ir detaliam orų prognozavimui,

aplinkos ir klimato pokyčių stebėsenai. Lietuva turi teisę

naudotis EUMETSAT duomenimis orų ir klimato kaitos

stebėsenos ir prognozavimo srityse. Suteikiama galimybė verslo,

mokslo ir kitiems subjektams dalyvauti konkursuose ir gauti

EUMETSAT užsakymus techninės bei programinės įrangos

gamybai, dalyvauti EUMETSAT finansuojamose programose,

įsidarbinti.

5/3 Naudinga 454 644

1.3. JT aplinkos

programa (UNEP)

Didžiausia JT aplinkosauginė organizacija, kurios veikla apima

daug sferų, susijusių su oro tarša, vandens ir

6/1 Naudinga 66 678

2

žemės ekosistemų apsauga, darniuoju vystymusi ir kita.

Programa informuodama ir įgalindama šalis siekia pagerinti

gyvenimo kokybę ateities kartoms. Programoje svarstomi

Lietuvai aktualūs klausimai dėl aplinkosauginio valdymo,

klimato kaitos, išteklių naudojimo efektyvumo, cheminių

medžiagų ir atliekų valdymo.

Savanoriški:

19 098

1.4. JTEEK Konvencija

dėl poveikio

aplinkai vertinimo

tarpvalstybiniame

kontekste (Espo

konvencija)

Konvencija nustato procedūras dėl galimai tarpvalstybinį

poveikį aplinkai turinčių projektų, suteikia suinteresuotoms

pusėms (įskaitant nevyriausybines organizacijas ir visuomenę)

galimybę dalyvauti poveikio aplinkai įvertinime ruošti ataskaitas

dėl konvencijos įgyvendinimo ir jas viešai skelbti. 2014–2017

m. į Konvencijos institucijų vadovaujančius postus išrinkti

Lietuvos atstovai, todėl būtina tinkamai vykdyti patikėtas

funkcijas siekiant pateisinti parodytą šalių pasitikėjimą ir

išlaikyti Lietuvos, kaip aktyvios Espo konvencijos šalies,

įvaizdį.

Konvencijos institucijose nagrinėjami Lietuvai aktualūs

klausimai, pavyzdžiui, atominės energetikos plėtra. Šioje srityje

aktualiausias klausimas – Baltarusijos byla Įgyvendinimo

komitete.

5/5 Naudinga Savanoriški:

2 491

1.5. JT Biologinės

įvairovės

konvencija

Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimuose svarstomi

klausimai, skirti biologinės įvairovės išsaugojimo uždaviniams

įgyvendinti. 1995 m. ratifikuota Konvencija yra pagrindinis

tarptautinis dokumentas biologinės įvairovės išsaugojimo srityje.

Lietuva, vadovaudamasi Strateginiu biologinės įvairovės planu

2011–2020 ir ES biologinės įvairovės strategija 2020,

artimiausiu metu ketina atnaujinti nacionalinę biologinės

įvairovės išsaugojimo strategiją, toliau įgyvendinti priemones,

stabdančias biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje.

3/1 Naudinga 8 301

1.6. JT Biologinės

įvairovės

Protokolo šalių susitikimuose svarstomi klausimai,

reguliuojantys gyvų modifikuotų organizmų kūrimo apdirbimą,

1/- Naudinga 1 955

3

konvencijos

Kartachenos

biosaugos

protokolas

gabenimą, naudojimą, perdavimą ir išleidimą taip, kad būtų

užkirstas kelias arba sumažinta galimo neigiamo poveikio rizika

biologinės įvairovės išsaugojimui, atsižvelgiant ir į riziką

žmogaus sveikatai. Lietuva, vadovaudamasi Protokolu, vykdo

tikslingą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolę ir

priežiūrą.

1.7. JT Konvencija dėl

teisės gauti

informaciją,

visuomenės

dalyvavimo

priimant

sprendimus ir teisės

kreiptis į teismus

aplinkosaugos

klausimais (Orhuso

konvencija)

Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti teisę gauti

informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei

teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota

kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo

sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Lietuva, atsižvelgiant į

kitų valstybių narių gerąją patirtį, tobulina nacionalinius teisės

aktus ir tinkamai juos įgyvendina.


830

1.8. Orhuso konvencijos

protokolas dėl

išleidžiamų ir

perduodamų teršalų

registrų

Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai suteikia visuomenei

galimybę susipažinti su teršalų ir atliekų išleidimo statistika.

Registras padeda viešojo ir privataus sektoriaus atstovams

priimti sprendimus nustatant ekonomiškai efektyvių taršos

mažinimo strategijų prioritetus ir pagrįsti taršos mažinimo

pažangą.

1/1 Naudinga Narystės mokesčio

nėra

1.9. JT Bendroji klimato

kaitos konvencija

(UNFCCC)

Klimato kaitos konvencijos tikslas yra spręsti klimato kaitos

problemą ir tuo pačiu numatyti priemones prisitaikymui prie

neigiamų klimato kaitos padarinių. Klimato kaitos konvencija

siekiama užtikrinti, kad visos šalys kuo plačiau bendradarbiautų

ir dalyvautų imantis reikiamų ir veiksmingų tarptautinio masto

priemonių, kurios būtų efektyviausios ekologiniu, socialiniu ir

ekonominiu atžvilgiu ir būtų pagrįstos moksliniu, techniniu ir

ekonominiu pagrindu.

4/4 Naudinga 12 427

4

1.10. JT Bendrosios

klimato kaitos

konvencijos Kioto

protokolas

Kioto protokolas yra tarptautinis ir teisiškai privalomas

susitarimas, kuriuo siekiama pasauliniu mastu sumažinti

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Vykdoma

klimato kaitos kontrolė. Lietuvai ypač aktualūs klausimai, susiję

su šiltnamio efektą sukeliančių emisijų sumažinimo veiksmų

finansavimau. Įsitraukimas į konvencijos veiklą tiesiogiai turi

įtakos formuojant tiek ES, tiek Lietuvos klimato kaitos ir

energetikos politiką.

4/4 Naudinga 6 702

1.11. Baltijos jūros

aplinkos apsaugos

konvencija

(Helsinkio

konvencija)

Baltijos jūros užterštumo problemoms nagrinėti ir spręsti yra

sukurta nemažai įvairių bendradarbiavimo formų. Viena iš

svarbiausių kovos su Baltijos jūros užterštumu priemonių yra

2007 m. lapkričio mėn. patvirtintas Helsinkio komisijos

(Helcom) Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, apimantis

Baltijos jūros taršos problemų sprendimo priemones iki 2021 m.

Šio plano priemonės yra integruotos į LR teisės aktus ir

strateginius dokumentus.

12/11 Naudinga 118 835,86

1.12. Minamatos

konvencija (MK)

dėl gyvsidabrio

Konvencija nustato gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir jų

turinčių produktų gamybos, importo, eksporto

draudimus/ribojimus ir naudojimo mažinimo priemones,

įpareigoja šalis mažinti ir panaikinti gyvsidabrio išmetimą ir jo

poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, reglamentuojant visas

gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas – gyvsidabrio gavybą,

perdirbimą, naudojimą, išsiskyrimo į orą kontrolę bei atliekų ir

gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą.

Pagal konvencijos nuostatas Lietuva gauna informaciją apie

importuojamus ir eksportuojamus gyvsidabrio ir jo junginių

srautus, apie ketinamo eksportuoti gyvsidabrio ar jo junginių

šaltinius, taip pat gali neleisti importuoti tam tikrų gyvsidabrio

junginių.


nėra

1.13. JT Migruojančių

laukinių gyvūnų

rūšių išsaugojimo

Konvencija skirta apsaugoti migruojančius gyvūnus ir jų

buveines. Šalys bendradarbiauja migruojančių laukinių gyvūnų

rūšių apsaugos klausimais, gauna ir keičiasi informacija su

3/- Naudinga 3 379

5

konvencija (Bonos

konvencija)

kitomis šalimis, prisijungia prie tarptautinių projektų

įgyvendinimo ir turi galimybę gauti finansinę paramą saugant

migruojančias laukinių gyvūnų rūšis.

JT Šikšnosparnių

apsaugos Europoje

susitarimas prie

Bonos konvencijos

Konvencija siekia apsaugoti jų teritorijose esančias

šikšnosparnių rūšis, uždrausdamos jų gaudymą, laikymą bei

medžioklę, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga mokslo

reikmėms. Šalys taip pat turi identifikuoti šikšnosparniams

svarbias buveines ir siekti jų apsaugos, sekti šių gyvūnų

populiaciją, migraciją. Lietuva turi galimybę bendradarbiauti su

kitomis šalimis šikšnosparnių apsaugos klausimais, gauti ir

keistis informacija, prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo

visame Susitarimo areale, prisijungti prie tarptautinių projektų

bei gauti finansinę paramą sprendžiant problemas.

3/- Naudinga 1 000

1.14. JT Nykstančių

laukinės faunos ir

floros rūšių

tarptautinės

prekybos

konvencija

(Vašingtono

konvencija –

CITES)

CITES konvencija – pagrindinis teisiškai įpareigojantis

tarptautinis dokumentas, reguliuojantis prekybą nykstančiomis

rūšimis. ES ir valstybės narės aktyviai dalyvauja konvencijos

veikloje, derinant ir priimant sprendimus dėl prekybos

nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir gaminiais iš jų

ribojimo. Susitikimuose svarstomi klausimai tiesiogiai susiję su

gyvūnų ar jų dalių, importo ar eksporto leidimų išdavimu

Lietuvoje.

1/- Naudinga 3 746

1.15. JT konvencija dėl

pavojingų cheminių

medžiagų

tarptautinės

prekybos

(Roterdamo

konvencija)

Konvencijos tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie

chemines medžiagas, kuriomis tarpusavyje prekiauja

Konvencijos šalys, taip pat įgyvendinti sutikimo, apie kurį

pranešama iš anksto, procedūrą, kai Konvencijos šalis

eksportuoja į Konvenciją įtrauktą cheminę medžiagą į kitą

Konvencijos šalį. Tai priemonė, kurią taikant užtikrinama, kad

chemines medžiagas eksportuojančios šalys prieš eksportą gautų

oficialų importuojančių šalių sutikimą. Lietuva turi galimybę

nesutikti importuoti atitinkamą cheminę medžiagą. Gauname

informaciją iš eksportuojančios šalies apie cheminės medžiagos,

- Naudinga 1 851

6

kurią ketinama eksportuoti, savybes. Taip pat gauname

informaciją apie importuojamas ir eksportuojamas chemines

medžiagas ir jų srautus.

1.16. Stokholmo

konvencija dėl

patvariųjų

organinių teršalų

Konvencija nustato patvariųjų organinių medžiagų teikimo

rinkai ir naudojimo draudimus/ribojimus, įpareigojimus

konvencijos šalims imtis priemonių panaikinti arba kuo labiau

sumažinti patvariųjų organinių teršalų (POT) išsiskyrimus į

aplinką: reikalavimais POT išmetimams kontroliuoti/mažinti,

POT turinčioms atliekoms ir POT užterštoms teritorijoms

tvarkyti. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas įgalina imtis

būtinų priemonių POT patekimui į aplinką mažinti ne tik šalies

lygiu, bet ir koordinuojant veiksmus su kitomis konvencijos

šalimis (tai yra globali problema).

- Naudinga 3 821

1.17. Konvencija dėl

pelkių, turinčių

tarptautinę reikšmę,

ypač vandens ir

pelkių paukščių

apsaugai (Ramsaro

konvencija)

Tai yra tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir

atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes.

Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes

(pelkes, ežerynus, upių deltas, lagūnas, maršas ir kt.), kurios yra

svarbi retų augalų ir gyvūnų buveinė, daro didelę įtaką vietovės

ekosistemai, klimatui, gyvenamosioms sąlygoms. Svarbiausios

šlapynės yra įtraukiamos į Ramsaro tarptautinės svarbos

šlapynių sąrašą, joms taikomi išskirtiniai apsaugos reikalavimai.

Lietuva, dalyvaudama šios konvencijos veikloje, siekia geresnio

šlapynių apsaugos užtikrinimo.

1/1 Naudinga 2 963

1.18. JT Konvencija dėl

kovos su

dykumėjimu

Ši konvencija skirta kovai su dykumėjimu ir mažinti jo

padarinius visame pasaulyje. Konvenciją pasirašiusios šalys

įsipareigoja rinkti, analizuoti ir keistis su dykumėjimu ir žemės

erozija susijusią informaciją, dalintis patirtimi, technologinėmis

žiniomis. Lietuva intensyviai dirba tarpvyriausybiniuose

susitikimuose, siekdama atkreipti dėmesį į subalansuoto žemės

valdymo svarbą.

2/2 Naudinga 5 251

7

1.19. Tarptautinė

konvencija dėl

banginių

medžioklės

reguliavimo ir jos

protokolas

Konvencija skirta banginių populiacijų išsaugojimui, nustato

įvairių banginių rūšių medžioklės draudimus ir limitus.

1/- Naudinga 12 573

1.20. JT Pavojingų

atliekų

tarpvalstybinių

pervežimų bei jų

tvarkymo kontrolės

konvencija (Bazelio

konvencija)

Konvencija skirta kontroliuoti pavojingų ir kitų atliekų

tarpvalstybinius pervežimus bei užtikrinti tinkamą ir aplinkai

saugų šių atliekų tvarkymą. Lietuva dalyvauja konvencijos

veikloje, nes derinami ir priimami sprendimai daro tiesioginę

įtaką ES ir nacionaliniam atliekų pervežimo reglamentavimui. .

Lietuvai aktuali kenksmingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų

kontrolė bei pavojingų atliekų šalinimas.

2/1 Naudinga 3 694

1.21. JT ozono sluoksnio

apsaugos

konvencijos

(Vienos

konvencijos)

protokolas dėl

medžiagų,

naikinančių ozono

sluoksnį (Monrealio

protokolas)

Reglamentuojama ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM),

produktų bei įrangos, kurioje yra šių medžiagų ar kurių veikimas

nuo jų priklauso gamyba, importas (eksportas), prekyba ir

naudojimas. Protokolo šalys bendradarbiauja ir kovoja už tai,

kad būtų atsisakyta ODS naudojimo, šias medžiagas pakeičiant

alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis.

Lietuva, dalyvaudama konvencijos veikloje, tinkamai

įgyvendina OAM priemones; keičiasi informacija su kitomis

šalimis apie esamas OAM alternatyvas, dalinasi kita technine,

moksline informacija, įgyvendina priimtas priemones.

Monrealio protokolu kontroliuojamos medžiagos naudojamos

Lietuvoje (šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, aviacijos

gaisro gesinimo įrangoje, laboratorijos ir analizės tikslais). Be

to, į šio Protokolo kontroliuojamų medžiagų sąrašą įtraukiamos

vis naujos medžiagos, atsisakant aplinkai ir sveikatai

kenksmingų medžiagų. Monrealio protokolo šalių susitikimų

sprendimai atsisakyti tam tikrų medžiagų vartojimo turi

tiesioginę įtaką Lietuvos ūkiui ir gyventojams.

2/2 Naudinga 91 825

1.22. JT Tolimųjų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų 2/2 Naudinga 3 379

8

tarpvalstybinių

atmosferos teršalų

pernašų konvencija

konvencija yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama žmones ir

aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Valstybės narės privalo kurti ir

įgyvendinti oro taršos mažinimo strategijas, naudojant geriausias

tuo metu prieinamas technologijas. Šalys taip pat turi skelbti

apie įgyvendinamas priemones, dalintis technine bei moksline

patirtimi, matuoti teršalų kiekius ir viešai skelbti šią

informaciją. Lėšos naudojamos konvencijos protokolų

įgyvendinimo veiklai, kurios neapima EMEP programa pagal

EMEP protokolą, finansuoti.

1.23. JT Ekonominės

Komisijos Europoje

(UNECE)

Tarpvalstybinių

vandentakių ir

tarptautinių ežerų

apsaugos ir

naudojimo

konvencija

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir

naudojimo konvencijos tikslas – sukurti dvišalio ir daugiašalio

bendradarbiavimo sistemą, kad būtų galima išvengti

tarpvalstybinių vandentakių taršos bei ją kontroliuoti ir

užtikrinti, kad JT Europos ekonominės komisijos valstybės narės

racionaliai naudotų vandens išteklius. Konvencija padeda spręsti

klausimus, susijusius su Lietuvos bendradarbiavimu su Nemuno

baseino šalimis.


nėra

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

1.24. Europos vidutinės

trukmės orų

prognozių centras

Naudojamasi centro sukurtu prognozių modeliu, kuris yra vienas

iš pasaulyje tiksliausių prognozių modelių, vidutinės trukmės

(3–5 parų), savaitės, mėnesio, sezono orų prognozėms sudaryti.

Lietuva gauna informaciją apie tikslias oro prognozes Lietuvoje

ir kitose Europos valstybėse ir ja naudojasi.

2/1 Naudinga 60 224

1.25. Kioto protokolo

įgyvendinimo

mechanizmai

Klimato kaitos konvencijos šalys gali dalyvauti šiltnamio dujų

prekyboje. Nuo 2005 m. Lietuvoje veikia Šiltnamio dujų

apyvartinių taršos leidimų registras. Prekyba apyvartiniais taršos

leidimais pritraukia lėšas, kurios investuojamos į efektyvias

technologijas, atsinaujinančius energijos išteklių gamybą, naujas

technologijas.

-

Naudinga 1 600

9

1.26. Bonos konvencijos

susitarimas dėl

mažųjų banginių

(ASCOBANS)

Susitarimas skatina glaudų bendradarbiavimą, kurio pagrindinis

tikslas – nuo išnykimo saugoti mažuosius banginius. Šalys narės

yra įsipareigojusios tvarkyti delfinų ir mažųjų banginių

buveines, vykdyti stebėseną ir tyrimus. Lietuva turi galimybę

bendradarbiauti mažųjų banginių apsaugos klausimais Baltijos

jūros regione, gauti ir keistis informacija su kitomis šalimis,

gauti tarptautinių organizacijų finansinę paramą mažųjų

banginių apsaugai ir tyrimams.

1/- Naudinga 807

1.27. JT Tolimųjų

tarpvalstybinių

atmosferos teršalų

pernašų

konvencijos

Protokolas dėl oro

taršos tolimų

pernašų Europoje

monitoringo ir

įvertinimo

kooperatyvinės

programos

ilgalaikio

finansavimo

(EMEP)

EMEP programa teikia mokslinę pagalbą Tolimųjų

tarpvalstybinių atmosferos teršalų pernašų konvencijai,

vykdydama oro kokybės monitoringą, rinkdama duomenis, juos

apdorodama ir teikdama vertinimus ir siūlymus visos Europos

mastu. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Konvencijos

reikalavimus mažinant oro taršą ir šio tikslo sėkmingam

įgyvendinimui Lietuvai tikslinga dalyvauti Konvencijos darbo

grupių veikloje ir susitikimuose.


3 075

1.28. Bonos konvencijos

Afrikos-Eurazijos

migruojančių

paukščių rūšių

apsaugos

susitarimas

(AEWA)

Susitarimas įpareigoja apsaugoti valstybių sienas kertančius

migruojančius gyvūnus, kuriems kyla išnykimo pavojus.

Patvirtintas konkretus rūšių sąrašas, kuris prireikus gali būti

keičiamas ir tikslinamas šalių konferencijų patvirtinamais

sprendimais. Šalys įsipareigoja rūpintis pirmojo priedo rūšimis,

jeigu jos migruoja per jų teritoriją: išsaugoti buveines, netrikdyti

gyvūnų judėjimo, riboti jiems galinčią pakenkti veiklą,

drausti medžioklę, gaudymą. Antrojo priedo rūšys yra tokios,

kurių išsaugojimas reikalauja dviejų ar daugiau valstybių

- Naudinga Savanoriški:

2 000

10

glaudaus bendradarbiavimo. Lietuva bendradarbiauja

migruojančių vandens paukščių apsaugos klausimais, keičiasi

informacija su kitomis šalimis, prisideda prie vandens

migruojančių paukščių išsaugojimo, siekia finansinė paramos

sprendžiant šio pobūdžio problemas.


regiono šalių

ministrų, atsakingų

už teritorijų

planavimą,

bendradarbiavimas

(VASAB 2010)

Baltijos jūros regiono šalys nacionalinio ir regioniniame

lygmenyje bendradarbiauja teritorijų planavimo srityje (nuo

1992 m.). Visos 11 šalių makroregioniniu (BJR) lygiu parengia

ir įgyvendina bendras erdvinio vystymo strategijas, projektus,

temines rekomendacijas, keičiasi specializuota informacija ir

patyrimu pagal savo šalyse priskirtą kompetenciją.


10 000

1.30. Baltija 21 Tai yra Baltijos jūros valstybių tarybos struktūra, padedanti

įgyvendinti aplinkosauginius projektus.


9 822

1.31. Pasaulinė gamtos

apsaugos sąjunga

(IUCN)

Tarptautinė organizacija sprendžia biologinės įvairovės

išsaugojimo problemas, rengia kongresus, vykstančius įvairiose

valstybėse, rūšių, kurioms reikalinga ypatinga apsauga įvairiose

pasaulio regionuose, sąrašus.

- Naudinga Narystės mokesčio

nėra

1.32. ARGOS

konsorciumo

sutartis

ARGOS (pranešimų apie branduolines avarijas ir sprendimų

priėmimo paramos sistemos) programa skirta nustatyti poveikio

zonas radiacinio pavojaus atveju.

Programos veikimo užtikrinimui būtina turėti specialius

meteorologinius įvesties duomenis HIRLAM, kuriuos Lietuvai

(Aplinkos apsaugos agentūrai) pagal tarptautinę sutartį kiekvieną

dieną teikia Danijos meteorologijos institutas DMI.


7 650

1.33. Europos augalų

genetinių išteklių

bendradarbiavimo

programa (ECPGR)

Dalyvavimas užtikrina specialistų, Lietuvos mokslo ir studijų

institucijų mokslininkų dalyvavimą ECPGR darbo grupių

veikloje bei bendruose augalų genetinių išteklių tyrimų

projektuose. Perduodama kitų Europos šalių patirtis kaupiant,

tiriant ir išsaugant augalų genetinius išteklius. Žinios

pritaikomos reglamentuojant šią sritį Lietuvoje.

1/1 Naudinga 6 500

11

1.34. Tarptautinė

geologijos mokslų

sąjunga (IUGS)

Svarbiausias IUGS tikslas – siekti, kad geologijos žinios būtų

kuo plačiau ir visapusiškai pritaikytos darnaus vystymosi

tikslams įgyvendinti.


486

1.35. EuroGeoSurveys

Organizacija planuoja, organizuoja ir vykdo tarptautinius

geologinius tyrimus. Dalyvavimas šioje organizacijoje teikia

galimybes reprezentuoti šalį, gauti informacijos apie kitų šalių

patirtį ir finansines galimybes vykdyti tyrimus, stiprinti

gebėjimus.


4 519

1.36. ProGeo

Europos asociacijos geologinio paveldo išsaugojimui misija –

skatinti Europos tipinių bei unikalių kraštovaizdžių, geologinės

įvairovės objektų bei reiškinių išsaugojimą. ProGeo sudėtyje

veikia trys regioninės grupės – Šiaurės, Pietų ir Centrinės

Europos.

1/- Naudinga Savanoriški:

194

1.37. Tarptautinė

informacinė rūšių

sistema

Bendradarbiaujant su pasaulio zoologijos sodais, akvariumais ir

kt. kolekcijomis, sistema registruoja iš jų siunčiamus kolekcijų

duomenis duomenų bazėse. ISIS duomenys naudojami rūšių

išsaugojimo, mokslo, gyvūnų gerovės, edukacijos ir kolekcijų

planavimo srityse.


2 010

1.38. Europos zoologijos

sodų ir akvariumų

asociacija (EAZA)

Lietuvos zoologijos sodas yra kandidatas į EAZA. Narystė šioje

asociacijoje Lietuvos zoologijos sodui kelia reikalavimus ir

suteikia metodinę pagalbą, siekiant pagrindinių tikslų ir

uždavinių, keliamų Europos zoologijos sodams. Siekiama

užtikrinti gyvūnų priežiūros atitikimą EAZA nustatytiems

standartams.

2/- Naudinga Savanoriški:

500

1.39. Europos miško

genetinių išteklių

programa

(EUFORGEN)

EUFORGEN yra bendradarbiavimo programa tarp Europos

šalių, siekianti skatinti tausų miško genetinių išteklių naudojimą.

Programos veiklos: miško medžių genetinių išteklių

identifikavimas, duomenų bazės tvarkymas, ilgalaikio

išsaugojimo programos bei veiksmų plano ruošimas, numatytų

priemonių įdiegimas.


4 042

12

Dalyvaujant EUFORGEN programoje ruošiamos Europinės

genetinių išteklių išsaugojimo strategijos ir techninės

rekomendacijos, kasmet sukaupiama ir išanalizuojama

informacija apie genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos

būklę Lietuvoje ir paruošiami pranešimai, kurie pristatomi

kasmet vykstančiose EUFORGEN programos atskirų sekcijų

susitikimuose ir konferencijose.

1.40. Europos valstybinių

miškų valdytojų

asociacija

(EUSTAFOR)

Šios asociacijos nariai keičiasi valstybinių miškų valdymo,

tvarkymo, naujų technologijų diegimo miškų ūkiuose patirtimi.

Lietuvai naudinga priklausyti šiai organizacijai, nes valstybinių

miškų valdytojų atstovai ne tik gali susipažinti su Europos

valstybių patirtimi, bet ir aktyviai dalyvauti veikloje,

įgyvendinančioje nacionalinius interesus.

Generalinė miškų urėdija, atstovaujanti 42 Lietuvos miškų

urėdijoms, yra EUSTAFOR narė.


15 349

1.41. Europos miško

savininkų

konfederacija

(CEPF)

Lietuvos miško savininkų asociacija, atstovaudama Lietuvos

privačių miškų savininkams, yra CEPF narys. CEPF savo veikla

siekia užtikrinti patikimas ir sąžiningas politines sąlygas ir

stiprinti 16 milijonų Europos miškų savininkų. Dalyvavimas

konfederacijos veikloje skatina tvaraus miškų valdymo,

privačios nuosavybės ir miškų sektoriaus ekonominio

gyvybingumo vertybių išsaugojimą.


1.42. Europinė sąjunga

paukščių

žiedavimui

Organizacijoje svarstomos paukščių žiedavimo ir duomenų

apdorojimo metodikos, valstybių žiedavimo centrų tarpusavio

bendradarbiavimo ir duomenų keitimosi tvarkos klausimai,

ruošiami ir vykdomi bendri projektai paukščių tyrimo ir

paukščių apsaugos srityje. Narystės tikslas – integruotis į

europinę paukščių ženklinimo (žiedavimo) sistemą.

- Naudinga 110

1.43. Europos saugios

oro navigacijos

organizacijos

Šiltnamio efektą

Pagal Europos saugios oro navigacijos organizacija

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos sistemos paramos

priemonę sukurta duomenų bazė ir teikiama informacija,

duomenys ir metodinė parama valstybėms narėms apie jų

2/- Naudinga 704

13

sukeliančių dujų

prekybos sistemos

paramos priemonė (EUROCONTROL)

administravimui priskirtų orlaivių naudotojų skrydžius.

1.44. Europos techninių

liudijimų

organizacija

(EOTA)

EOTA išduoda Europos techninius liudijimus, kurie privalomi

statybos produktams, kurių dauguma susiję su eksportu.

Vadovaujantis suderintomis statybos produktų rinkodaros

sąlygos nuostatomis, šalys narės paskiria techninio vertinimo

įstaigas, kurios privalo būti EOTA narės. Šios įstaigos įgyja teisę

paskyrimo srityse rengti Europos techninius įvertinimus

(dokumentai), kurie tam tikrais atvejais yra privalomi. Siekiant

užtikrinti šalies ekonomių interesų įgyvendinimą, visos šalys

paskiria bent vieną jos teritorijoje veikiančią techninio vertinimo

įstaigą. Taip sukuriama inovatyvių statybos produktų vertinimo

infrastruktūra ir sutelkiama šaliai svarbi kompetencija,

užtikrinanti galimybę statybos produktų gamintojams mažesniais

kaštais (statybos produktai vertinami šalies teritorijoje ir

sąlyginai mažesniais kaštais) įgyvendinti nacionalinių teisės aktų

reikalavimus ir gaminti savo savybėmis ir kaina ES ir už jos ribų

konkurencingą produkciją.

10/10 Naudinga 12 106

Energetikos ministerijos valdymo sritis


2.1.

Tarptautinė

atominės energijos

agentūra

(TATENA)

Dalyvavimas TATENA organizacijos veikloje yra svarbus tiek

politiniu, tiek finansiniu požiūriu, suteikia galimybę dalyvauti

rengiant, tikslinant branduolinę saugą ir saugumą, radioaktyviųjų

atliekų tvarkymą reglamentuojančius tarptautinius dokumentus.

TATENA teikia svarią techninę pagalbą Lietuvai vykdant

nacionalinius ir regioninius projektus, organizuojant kursus ir

stažuotes Lietuvos institucijų darbuotojams, dirbantiems

branduolinės energetikos klausimais. Reikšmingos ir TATENA

ekspertų branduolinės saugos, fizinės saugos, radiacinės saugos

misijos Lietuvos branduoliniuose objektuose bei ekspertiniai

40 / 38 Naudinga 261 960

14

vertinimai, susiję su atomine elektrine, radioaktyviųjų atliekų ir

panaudoto branduolinio kuro tvarkymu, medicinos įstaigose

naudojamomis radioaktyviosiomis medžiagomis. Tai ypač

aktualu Lietuvai tiek uždarant Ignalinos AE, tiek planuojant

statyti Visagino AE ir taip išlaikant branduolinės valstybės

statusą.

Kadangi TATENA nustato atominių elektrinių saugos standartus

bei organizuoja įvairaus pobūdžio misijas į atomines elektrines,

ši veikla yra itin aktuali Lietuvai siekiant, kad atominės

elektrinės kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje ir Kaliningrado

regione) atitiktų aukščiausius saugos standartus.

2.2.

Tarptautinė

atsinaujinančios

energijos agentūra

(IRENA)

Teikiami praktiniai patarimai šalims-narėms, padedama joms

vystyti kontrolės taisykles ir gerinami jų gebėjimai naudoti

atsinaujinančius energijos šaltinius. IRENA suteikia informaciją

ir tyrimų rezultatus apie atsinaujinančios energijos potencialą,

geriausias praktikas, efektyvius finansinius mechanizmus ir

sėkmingus technologinius ekspertų laimėjimus. IRENA yra

patariamojo pobūdžio ir konsultuoja vyriausybes

atsinaujinančios energijos politikos klausimais.

Lietuvai aktualu gauti savalaikę informaciją apie IRENA

funkcijas (skatinti tarptautinį bendradarbiavimą atsinaujinančių

išteklių plėtros srityje; skatinti darnų atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą, atsižvelgiant į nacionalinius ir vietinius

prioritetus bei naudą; skleisti informaciją apie atsinaujinančių

energijos išteklių naudą, plėtrą, technologijas ir finansinius

rėmimo instrumentus; teikti konsultacijas ir pagalbą

atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos klausimais;

vykdyti gebėjimų ir vietinės kompetencijų ugdymo mokymus;

skatinti bendrus tyrimus atsinaujinančių energijos išteklių srityje

siekiant vystyti pažangias technologijas ir jas perduoti kitoms

šalims, kadangi Lietuvos pramonės ir energetikos sektorius

pasižymi augančiomis kompetencijomis šiose veiklose).

1 / 0 Naudinga 13 380

15


2.3.

Baltijos jūros

regiono energetinio

bendradarbiavimo

forumas (BASREC)

Remia konkurencingų, efektyvių ir gerai funkcionuojančių

energijos rinkų kūrimąsi regione. BASREC daug dėmesio skiria

„žaliajam vystymuisi“ – t. y. energijos efektyvumui,

atsinaujinantiems energijos ištekliams, švarios energetikos

technologiniams sprendimams.

Nauda Lietuvai: galimybė daryti įtaką regioninei energetikos

politikai, ypač „minkštosios“ energetikos srityje; proga Baltijos

jūros regione įsitvirtinti kaip patikimai partnerei energetikos

politikos kontekste

5 / 5 Naudinga 20 000

2.4.

Energetikos chartija

Daugiašalio bendradarbiavimo formatas investicijų apsaugos,

energijos ir energijos išteklių prekybos, tranzito, ginčų

sprendimo ir energijos efektyvumo srityse. Vienintelė teisiškai

privaloma sutartis energijos ir energijos išteklių prekybos,

tranzito srityse.


Finansų ministerijos valdymo sritis


3.1. Pasaulio bankas

(PB)

PB sudaro 5 organizacijos: Tarptautinis rekonstrukcijos ir

plėtros bankas, Tarptautinė plėtros asociacija, Tarptautinė

finansų korporacija, Daugiašalė investicijų draudimo agentūra ir

Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras. Svarbiausi PB

sprendžiami klausimai, kurie yra aktualūs Lietuvai, ekonomikos

augimo skatinimas, užimtumo didinimas, tarptautinis klimato

kaitos finansavimas, struktūrinių reformų įgyvendinimas, taip

pat daugiašalė pagalba besivystančioms pasaulio šalims, pagalba

nuo konfliktų ir stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims. PB

taip pat analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi valstybėse

narėse ir reguliariai skelbia pasaulio ekonomikos apžvalgas.

Kasmet įvertinus investicijoms palankią aplinką šalyse narėse,

parengiama „Doing business“ ataskaita. Be to, PB teikia

finansinę ir techninę pagalbą šalims, tarp kurių yra ir Lietuvos

vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetinės šalys – ES


16

Rytų kaimynystės šalys.

3.2. Tarptautinis

valiutos fondas

(TVF)

Svarbiausi TVF sprendžiami klausimai, kurie yra aktualūs

Lietuvai, tarptautinė pinigų politika, finansų rinkų stabilumas,

šalių vykdoma fiskalinė politika, parama besivystančioms

šalims. TVF rengia pasaulio ekonomikos apžvalgas, studijas ir

analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi. Kasmet TVF

atstovai lankosi Lietuvoje ir vertina ekonominę padėtį ir

vystymosi tendencijas pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį.

Šis straipsnis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią

ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir globalų

finansinį ir ekonominį stabilumą. Lietuvos bendradarbiavimas

su TVF pagrįstas ekonominėmis konsultacijomis, dalyvavimu

pasaulinės ekonomikos, finansų rinkų raidos ir padarinių

Lietuvai analizės procese bei taikant tarptautinius finansinės

veiklos standartus.


nėra

3.3. Europos

rekonstrukcijos ir

plėtros bankas

(ERPB)

Svarbiausi klausimai:

- Skolinimo veikla ERPB operacijų šalyse;

- Laikinos operacijų šalies statuso suteikimas Kiprui;

- ERPB Direktorių valdybos sudėties peržiūra;

- ERPB veiklos efektyvumo didinimas ir Banko pelningumo

išlaikymas.

Lietuvos tikslai ERPB:

- ERPB skolinimo veiklos tolygesnis pasiskirstymas tarp šalių,

kuriose ERPB vykdo veiklą; ERBP aktyvumo Baltijos šalyse

padidinimas;

- ERPB direktorių valdybos peržiūros rezultatas, leisiantis

užtikrinti optimalų atstovavimą šalims, kuriose ERPB vykdo

veiklą;

- ERPB veiklos efektyvumo didinimas, Banko lankstumo ir

įsitraukimo Lietuvoje skatinimas, ERPB finansinio stabilumo,

aukščiausio lygio investicinio reitingo ir veiklos pelningumo

3/3

Naudinga 55 897,4

17

išlaikymas.

Svarbiausių ERPB klausimų aktualumo Lietuvai vertinimas:

ERPB vykdo veiklą Lietuvoje, taip pat – regionuose, kuriuose

Lietuva turi interesų (Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Vidurio

Azijoje, Pietryčių Europos šalyse bei Pietų ir Rytų Viduržemio

jūros regiono šalyse). Be to, Lietuva, kaip ERPB akcininkė, yra

suinteresuota Banko veiklos pelningumu, aukštu ERPB reitingu

ir sėkminga rizikos valdymo politika, todėl ERPB svarstomi

veiklos ir valdymo klausimai yra aktualūs Lietuvai.

3.4. Europos Tarybos

vystymo bankas

(ETVB)

Svarbiausi klausimai:

- ETVB skolinimo veikla (ETVB finansuoja socialinio pobūdžio

projektus, vykdomus ETVB šalyse narėse);

- ETVB finansinis stabilumas, rizikos valdymas, Banko biudžeto

klausimai;

- ETVB bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų

institucijomis bei dalyvavimas tarptautiniuose projektuose.

Lietuvos tikslai ETVB:

- Didesnė ETVB projektų dalis Banko tikslinės šalių grupės

narėse (ypač – Gruzijoje ir Moldovoje);

- ETVB aukščiausio investicinio lygio reitingo išlaikymas,

Banko veiklos pelningumas ir rizikų valdymas;

- ETVB aktyvus bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis

finansų institucijomis bei ES, ypač – sujungiant finansinius

instrumentus projektams finansuoti.

Svarbiausių ETVB klausimų aktualumo Lietuvai vertinimas:

ETVB – išskirtinis daugiašalis plėtros bankas, turintis socialinį

mandatą, Banko veikla skirta socialinės atskirties mažinimui jo

šalyse narėse (ETVB vykdo projektus ir Lietuvoje). Be to,

Lietuva, kaip ETVB akcininkė, yra suinteresuota Banko veiklos

pelningumu, aukštu ETVB reitingu ir sėkminga rizikos valdymo

6/6 Naudinga Narystės mokesčius

moka Užsienio

reikalų ministerija

18

politika. Taigi, ETVB svarstomi klausimai yra aktualūs Lietuvai.

3.5. Europos investicijų

bankas (EIB)

Svarbiausi EIB svarstomi klausimai:

- Skolinimas ES valstybėse narėse ir už jų ribų;

- techninės pagalbos rengiant investicinius projektus teikimas;

- EIB skolinimasis, rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas,

finansų politika ir kiti banko valdymo klausimai;

- EIB indėlis skatinant ES ekonomikos augimą ir darbo vietų

kūrimą bei įgyvendinant ES politikos tikslus ekonomikos ir

užsienio politikos srityse;

- bendradarbiavimas su Europos Komisija, valstybėmis narėmis

ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

Lietuvos tikslai EIB: Lietuva siekia, kad EIB būtų stabilus,

finansiškai stiprus aukščiausią kredito reitingą turintis bankas.

Taip pat siekiama, kad EIB skolinimo politika atitiktų Lietuvos

interesus (kad tiek viešasis, tiek privatus sektoriai Lietuvoje

galėtų pasinaudoti EIB teikiamu finansavimu). Bendresnis

tikslas – kad EIB vykdoma veikla skatintų ES valstybių narių

ekonomikos augimą, padėtų ES valstybėse narėse įgyvendinti

investicinius projektus, kuriems trūksta finansavimo. Be to,

Lietuvos interesas, kad skolindamas už ES ribų EIB daugiau

dėmesio skirtų ES Rytų partnerystės šalims.

Svarbiausių klausimų aktualumas Lietuvai: EIB svarstomi

klausimai yra labai aktualūs Lietuvai. EIB yra vienas iš

svarbiausių ES ekonomikos skatinimo įrankių (EIB suteiktas

svarbiausias vaidmuo įgyvendinant Investicijų planą Europai).

Nuo EIB valdymo organuose priimamų sprendimų priklauso,

kokias finansavimo priemones naudos EIB, kokia bus

finansavimo kaina ir terminai, kokioms sritims bus skiriamas

prioritetas, o tai lemia ir Lietuvos subjektų galimybes

pasinaudoti EIB teikiamu finansavimu.

17/17 Naudinga 3 786 500

Savanoriški:

50 000

3.6. Šiaurės investicijų

bankas (ŠIB)

Svarbiausi ŠIB svarstomi klausimai:

- Skolinimas Šiaurės ir Baltijos šalyse ir kituose regionuose;


19

- ŠIB strategija ir mandato įgyvendinimas;

- ŠIB skolinimasis, rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas,

finansų politika ir kiti banko valdymo klausimai;

- ŠIB valstybių narių suteiktų garantijų ŠIB finansuojamiems

projektams už ŠIB valstybių narių pareikalavimas.

Lietuvos tikslai ŠIB: Lietuva siekia, kad ŠIB skolinimas turėtų

kuo didesnę pridėtinę vertę Šiaurės ir Baltijos šalių regione,

skatintų šio regiono šalių ekonomikos augimą ir integraciją.

Lietuvai naudinga, kad ŠIB būtų stabilus, finansiškai stiprus,

aukščiausią kredito reitingą turintis bankas. ŠIB yra viena iš

nedaugelio tarptautinių finansų institucijų, kurios siekia ne tik

savo mandato įgyvendinimo, bet ir finansinės grąžos, t.y. šis

bankas moka valstybėms narėms dividendus, todėl vienas iš

Lietuvos tikslų yra, kad ŠIB veiktų pelningai ir Lietuva gautų

dividendus. Taip pat siekiama, kad ŠIB skolinimo politika

atitiktų Lietuvos interesus ir kad Lietuvos subjektai galėtų

pasinaudoti ŠIB teikiamomis paskolomis ir garantijomis.

Svarbiausių klausimų aktualumas Lietuvai: ŠIB svarstomi

klausimai yra labai aktualūs Lietuvai, kadangi nuo ŠIB valdymo

organuose priimamų sprendimų priklauso, ar Lietuvos subjektai

galės gauti paskolas ir garantijas iš šio banko, ar bankas veiks

sėkmingai, ar valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, bus

mokami dividendai.

2014 m. Lietuvai

buvo pervesta 900

522,10 EUR

dividendų iš 2013

m. ŠIB gauto pelno.

3.7. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Fiskalinių

reikalų komitetas

Finansų ministerija aktyviai dalyvauja EBPO komitetų ir darbo

grupių veikloje – ministerijos atstovai dalyvauja EBPO

Fiskalinių reikalų komiteto, penkių darbo grupių veikloje.

Finansų ministerija taip pat yra prisijungusi prie daugiašalės

konvencijos dėl abipusio administracinio bendradarbiavimo

mokesčių srityje, EBPO deklaracijos dėl mokesčių bazės nykimo

ir pelno perkėlimo, Finansų ministerijos atstovai dalyvauja

EBPO organizuojamuose Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos

šalių metiniuose aukšto rango biudžeto pareigūnų susitikimuose


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

20

valstybės biudžeto valdymo klausimais.

Finansų ministerija yra suderinusi su Ūkio ministerija

prisijungimo prie Deklaracijos dėl padorumo, sąžiningumo ir

skaidrumo tarptautinio verslo ir finansų veikloje. Su Užsienio

reikalų ministerija yra suderinusi prašymus prisijungti prie

Kapitalo judėjimų ir Einamųjų nematomų operacijų

liberalizavimo kodeksų.

3.8. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Globalinis

skaidrumo ir

keitimosi mokestine

informacija

forumas

Šiame forume aptariami aktualūs keitimosi apmokestinimui

reikšminga informacija klausimai, atliekami šalių skaidrumo ir

gebėjimo keistis informacija vertinimai.

Lietuvos tikslas – dalyvauti, kuriant tarptautinius standartus

keitimosi apmokestinimui reikšminga informacija srityje.

4/4 Naudinga 15 300

3.9. Pasaulio muitinių

organizacija (PMO)

Dalyvavimas PMO veikloje suteikia galimybę aptarti PMO

bendrosios politikos ir išskirtinai Europos regiono prioritetus bei

tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. PMO posėdžių metu didžiausias dėmesys skiriamas diskusijoms dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir muitinės dokumentų suvienodinimo, Suderintos sistemos ir tarptautinės nomenklatūros, muitinio vertinimo, prekių kilmės, ekonominio konkurencingumo, regioninės integracijos, prekybos grandinės saugumo ir prekybos palengvinimo, duomenų mainų, Pasaulio prekybos organizacijos Susitarimo dėl verslo sąlygų gerinimo įgyvendinimo. Vis daugiau laiko skiriama ir diskusijoms dėl muitinių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo ir muitinių modernizavimo. Aptariamos galimybės keistis ekspertinėmis žiniomis ir dalytis patirtimi su kitų šalių muitinių atstovais. Prireikus, Lietuvos muitinės ekspertai sėkmingai dalyvauja įvairiose pagalbos teikimo programose.

60/6 Naudinga 23 214,3

21

Taip pat Lietuvos muitinė prisideda prie teisėsauginių PMO

iniciatyvų, dalyvauja PMO inicijuojamose regioninėse bei

tarptautinėse operacijose (pvz., kovoje prieš neteisėtą prekybą

narkotinėmis medžiagomis, tabako ir kitais produktais).

ES valstybių narių bendra pozicija (ne nacionalinės

kompetencijos klausimais) yra derinama ES Tarybos „Muitų

sąjungos“ darbo grupės posėdžiuose. Lietuva kartu su kitomis

ES valstybėmis narėmis siekia, kad ES taikomi muitinės veiklos

standartai ir supaprastinimai būtų perimti ir kitose PMO narėse

ir taip būtų sukurta kuo palankesnė aplinka tarptautinei prekybai.

Dalyvaujanti institucija: Muitinės departamentas prie LR finansų

ministerijos.

3.10. Jungtinių Tautų

Europos ekonominė

komisija (pagal

kompetenciją)

Lietuvos muitinės atstovai dalyvauja transporto klausimų grupių

– Darbo grupės muitinės klausimams, susijusiems su transportu

(WP.30), Tarptautinės konvencijos dėl prekių kontrolės

pasienyje sąlygų harmonizavimo administracinio komiteto ir

TIR administracinio komiteto – veikloje.

Šiose darbo grupėse ir komitetuose nagrinėjami 1975 m. TIR

Konvencijos ir Tarptautinės prekių pasienio kontrolės derinimo

konvencijos taikymo klausimai, svarstomi siūlymai dėl TIR

Konvencijos pakeitimų, dalijamasi teigiama praktika,

sprendžiamos problemos, susijusios su TIR sistemos,

funkcionavimu, renkama TIR Vykdomoji taryba (TIRExB). ES

valstybių narių pozicija dėl kandidatų į TIR Vykdomosios

tarybos narius yra derinama ES Tarybos „Muitų sąjungos“ darbo

grupės posėdžiuose.

Ypač svarbus Lietuvos dalyvavimas svarstant Rusijos taikomas

priemones, kurios pažeidžia TIR Konvencijos nuostatas.

Dalyvaujanti institucija: Muitinės departamentas prie LR finansų

ministerijos.


nėra


3.11. Europos lošimus Tarptautinė Europos azartinius lošimus prižiūrinčių institucijų 3/3 Naudinga 600

22

prižiūrinčių

institucijų forumas

(GREF)

organizacija GREF yra forumas, skirtas priežiūros institucijų

atstovams, kuriame jie keičiasi informacija, patirtimi,

nuomonėmis, organizuoja susitikimus, dirba darbo grupėse,

diskutuoja lošimų politikos įgyvendinimo klausimais.

Be to, išskirtiniais atvejais ir gavus dalyvaujančių forume narių

pritarimą, atstovauja Europos lošimų reguliatorių interesams.

Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba.

3.12. Lietuvos – Latvijos

– Estijos lošimus

prižiūrinčių

institucijų

bendradarbiavimo

susitarimas

2014 m. gegužės 15 – 16 d. pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir

Estijos lošimų priežiūrą vykdančių institucijų bendradarbiavimo

susitarimas.

Susitarimas skirtas bendradarbiavimui siekiant užtikrinti deramą

tiek licencijuotų operatorių, tiek vartotojų – lošėjų – apsaugą,

keistis patirtimi ir informacija, susijusia su lošimų paslaugų

teikimu elektroninėje erdvėje naudojant naujausias

technologijas, nepaisančią valstybių sienų; tarpinstitucinės

pagalbos teikimui kaimyninėms šalims pagal kompetenciją, kas

yra svarbu siekiant optimaliai užtikrinti lošimų priežiūros ir

kontrolės funkcijas; keitimuisi patirtimi siekiant probleminių

lošimų prevencijos tikslų; bendradarbiavimas manipuliavimų

sporto rezultatais dėl lažybų ir pinigų plovimo prevencijos tema.

Baltijos šalių azartinių lošimų priežiūrą vykdančių valstybinių

institucijų susitikimai numatyti kartą per metus, o atskirų sričių

specialistai patirtimi aktualiais klausimais keičiasi ir susitikimus

rengia pagal poreikį.

Dalyvaujanti institucija: Lošimų priežiūros tarnyba


nėra

3.13. Tarpusavio

supratimo

memorandumas su

tarptautine

organizacija

FederBet

2014 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytas Tarpusavio supratimo

memorandumas su tarptautine organizacija FederBet

bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu stebint lažybų

bendrovių pasiūlą dėl sporto įvykių klausimais, informacijos

apie įtartinus susitarimus keitimosi ir kitais aktualiais

klausimais. Pagal kompetenciją, dalyvaujama bendruose

tyrimuose dėl įtartinų susitarimų, siekiant mažinti


nėra

23

manipuliavimo varžybų rezultatais riziką Lietuvos azartinių

lošimų ir sporto sektoriuose ir užtikrinti jų skaidrumą.

Priežiūros tarnyba ir FederBet pripažįsta manipuliavimo sporto

rezultatais neigiamos įtakos riziką sportui ir mano, kad tiek

lažybų organizatoriai, tiek valstybinės institucijos ir

visuomeninės organizacijos, veikiančios šioje srityje, turėtų

bendradarbiauti galimų grėsmių prevencijos srityje, kad būtų

užtikrintas skaidrumas sporte. Be to, memorandumo dalyviai

vieningai laikosi nuomonės, kad sportas neturi būti veikiamas

susitarimų ar kitokių įsikišimų, susijusių su lažybomis ar

azartiniais lošimais.


3.14. Tarpusavio

supratimo

memorandumas dėl

keitimosi

informacija su

tarptautine

organizacija

BetFair

2014 m. gruodžio 9 d. pasirašytas Tarpusavio supratimo

memorandumas su tarptautine organizacija BetFair.

Organizacija BetFair yra sporto lažybas ir lošimų produktus

siūlanti kompanija, kurioje veikia padalinys, užsiimantis įtartinų

sporto lažybų atvejų prevencija. Savo veikloje Betfair labai daug

dėmesio skiria skaidrumui ir, siekdama šių tikslų, organizacija

glaudžiai bendradarbiauja su sporto organizacijomis, lošimų

priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, padėdama

vykdyti tyrimus dėl įtartinų lažybų ar tais atvejais, kai, jų

nuomone, pažeidžiamos sporto taisyklės. Organizacija yra

pasirašiusi Tarpusavio supratimo memorandumus dėl keitimosi

informacija su maždaug 60-čia sporto organizacijų, tarp jų FIFA,

UEFA ir kt.

Šio tarpusavio supratimo memorandumo pagrindu bus

bendradarbiaujama manipuliavimų sporte prevencijos srityje,

keičiamasi informacija apie lažybų įvykius, įtartinas pasiūlas.



nėra

3.15. Tarptautinių

vertinimo standartų

taryba (IVSC)

Tarptautinės turto ir verslo vertinimo praktikos formavimas,

turto ir verslo vertinimo veiklos reguliavimas, Tarptautinių

vertinimo standartų rengimas ir vertimas į lietuvių kalbą.

1/1 Naudinga 4 982,15

24

Dalyvaujanti institucija: Turto vertinimo priežiūros tarnyba

3.16. Europos vertintojų

asociacijos grupė

(Tegova)

Europos turto ir verslo vertinimo praktikos formavimas, turto ir

verslo vertinimo veiklos reguliavimas, Europos vertinimo

standartų rengimas, pripažinto Europos vertintojo sistemos

kūrimas.

Dalyvaujanti institucija: Turto vertinimo priežiūros tarnyba


nėra

3.17. Europos regiono

mokesčių

administracijų

organizacija

(IOTA)

IOTA susitikimų metu dalijamasi šalių patirtimi mokesčių

sukčiavimo prevencijos klausimais, vertinamas įvairių teisės

aktų poveikis, dėmesys skiriamas diegiamoms naujovėms

mokesčių administravimo srityje aptarti, nagrinėjami priežiūros

ir kontrolės metodai skirtingose šalyse. Dalyvavimas IOTA

organizacijos veikloje grindžiamas VMI prie FM kompetencijai

priskiriamų funkcijų tobulinimui, taip pat jis sudaro sąlygas

įvertinti užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžių integravimo

galimybes į Lietuvos mokesčių sistemą.

Dalyvaujanti institucija: Mokesčių inspekcija

27/20 Naudinga 15 400

3.18. Tauriųjų metalų

gaminių kontrolės

ir prabavimo

konvencija

Techninių taisyklių tauriųjų metalų gaminių valstybinės

priežiūros srityje derinimas, atitinkamai patikrintų ir paženklintų

tauriųjų metalų gaminių laisvo judėjimo tarp Konvenciją

pasirašiusių valstybių klausimai, priežiūros institucijų techninių

ir analitinių gebėjimų gerinimas. Klausimai Lietuvai yra

aktualūs.

Dalyvaujanti institucija: Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo

rūmai“

2/2 Naudinga 7 044

3.19. Tarptautinė

prabavimo

priežiūros

institucijų

asociacija (IAAO)

Tauriųjų metalų prabavimo priežiūros vykdymo klausimai ES ir

kitose užsienio valstybėse, keitimasis informacija ir patirtimi

tarp prabavimo priežiūrą atliekančių institucijų, ES dokumentų

(direktyvų, reglamentų) taikymo klausimai, atstovavimas

prabavimo priežiūros institucijų interesams kitose tarptautinėse

organizacijose (ILAC, ISO ir pan.), tarplaboratorinių bandymų

organizavimas. Klausimai Lietuvai yra aktualūs.

Dalyvaujanti institucija: Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo

2/2 Naudinga 400

25

rūmai“

3.20. Tarptautinis

nepriklausomų

audito priežiūros

organizacijų

forumas

Išskirtinis dėmesys skiriamas auditorių ir audito įmonių

patikrinimams atlikti, dalinamasi audito rinkos vystymosi

žiniomis ir praktine nepriklausomų audito priežiūros

organizacijų patirtimi.

Siekiant nuoseklaus audito reglamentavimo, skatinamas

priežiūros organizacijų bendradarbiavimas.

Suteikiama galimybė organizacijoms, siekiančioms gerinti

audito kokybę, tarpusavyje užmegzti ryšius.

Dalyvaujanti institucija: Audito ir apskaitos tarnyba

2/1 Naudinga 9 000

Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis


4.1. Europos saugumo ir

bendradarbiavimo

organizacija

(ESBO) (pagal

kompetenciją)

2014 m. dalyvauta renginyje „Ekspertų apskritasis stalas dėl

įprastinės ginkluotės kontrolę ir pasitikėjimą bei saugumą

stiprinančių priemonių Europoje“, kasmetiniame susitikime dėl

Vienos dokumento įgyvendinimo įvertinimo, kasmetinėje

Saugumo peržiūros konferencijoje ir ESBO Ministrų Tarybos

21-ajame susitikime.


ESBO moka

Užsienio reikalų

ministerija



tam tikrų įprastinių

ginklų, kurie gali

būti laikomi

pernelyg

žalojančiais arba

veikia nesirinktinai,

naudojimo

uždraudimo arba

apribojimo

Konvencijos tikslas – uždrausti tam tikros rūšies įprastinius

ginklus ir apsaugoti civilius gyventojus nuo jų sukeltų padarinių.

Susitikimų metu buvo aptarti klausimai, susiję su autonominių

žudančių ginklų sistemų, minų, kitokių nei priešpėstinės minos

savadarbių sprogstamųjų užtaisų naudojimo apribojimu,

teritorijų, užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis, išvalymu,

pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo sprogmenų.

3/3 Naudinga Konvencijos

sekretoriatui

patikslinus 2014 m.

biudžetą, Lietuvai

buvo apskaičiuota

permoka


bakteriologinių ir

toksinių ginklų

Konvencija uždraudžiamas bakteriologinių (biologinių) ir

toksinių ginklų kūrimas, gamyba ir saugojimas.

Šiuo metu konvencijos susitikimuose pagrindinis dėmesys yra

- Naudinga 405

26

kūrimo, gamybos ir

saugojimo

uždraudimo bei jų

sunaikinimo

skiriamas biologinės saugos ir biologinio saugumo klausimams.

4.4. JT Specialusis

komitetas taikos

palaikymo

operacijoms

Sesijos metu derinama ir priimama ataskaita dėl JT taikos

palaikymo operacijų vykdymo nuostatų, susijusių su

rekomendacijomis dėl šalių karinių ir civilinių indėlių į JT

operacijas, greitojo poveikio projektų vykdymo ir civilių

gyventojų apsaugos užtikrinimo operacijose, bendradarbiavimo

su kitomis tarptautinėmis organizacijomis stiprinimo krizių

ištiktuose regionuose.


nėra

4.5. UNESCO kultūros

vertybių apsaugos

ginkluoto konflikto

metu konvencija

Susitikime nagrinėti aktualūs su kultūros vertybių apsauga susiję

klausimai: kultūros paveldo apsauga „karštuosiuose“ pasaulio

taškuose (ginkluotų konfliktų zonose), sustiprintos apsaugos

kultūros paveldo objektų ženklo tvirtinimas (priėmimas),

švietimas (sklaida) apie paveldo objektus ir jų apsaugą ir kt.

Lietuvai aktualiausias klausimas buvo sustiprintos apsaugos

kultūros paveldo objektų ženklo patvirtinimas (šiame sąraše yra

Kernavės archeologinė vietovė).


nėra


kasetinių šaudmenų

Šia konvencija uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas,

gamyba ir įsigijimas, nustatomi konkretūs įsipareigojimai,

siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Lietuva kasetinių šaudmenų neturėjo, tačiau Krašto apsaugos

ministerijai aktualūs yra klausimai, susiję su bendradarbiavimu

su valstybėmis, kurios nėra konvencijos šalys narės.

- Naudinga Konvencijos

sekretoriatui

patikslinus 2014 m.


buvo apskaičiuota

permoka

4.7. Tarptautinė

humanitarinė faktų

nustatymo komisija

Komisija įkurta pagal 1977 m. priimtą Ženevos konvencijų

Papildomą protokolą dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų

apsaugos. Jai pavesta tirti visus faktus, susijusius su sunkiais

tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais pagal Ženevos

konvencijas. Komisiją sudaro 15 narių iš skirtingų šalių. 2011 m.

į komisijos narius 5 m. kadencijai buvo išrinktas Lietuvos

atstovas.

1/1 Naudinga 202

27

4.8. Atvirosios oro

erdvės sutarties

konsultacinė

komisija

Komisija įkurta pagal Atvirosios oro erdvės sutartį, kuri

reglamentuoja prie sutarties prisijungusių valstybių orlaivių

stebėjimo skrydžių virš kitų sutartyje dalyvaujančių valstybių

teritorijų tvarką. Komisijoje sprendžiami visi klausimai, susiję

su sutarties įgyvendinimu (metinių skrydžių planų sudarymas ir

tvirtinimas, sutarties įgyvendinimo gerinimas ir t.t.).

2014 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Lietuva pirmininkavo komisijos

posėdžiams.


4.9. Baltijos gynybos

koledžas

(BALTDEFCOL)

Koledžas yra Baltijos šalių įsteigta mokymo institucija, kurioje

mokoma pagal 3 mokymo programas anglų kalba: Jungtinį

vadovavimo ir štabo karininkų kursą, Civilių tarnautojų kursą ir

Aukščiausio rango karininkų mokymo programą. Taip pat

mokoma pagal kitų mokymo institucijų studijų modulius,

rengiamos konferencijos, seminarai aktualiausiomis grėsmių ir

saugumo užtikrinimo temomis.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, aktyviai dalyvauja šios

institucijos veikloje tiek formuodama institucijos vystymo

gaires, tiek prisidėdama prie institucijos uždavinių

įgyvendinimo.

Krašto apsaugos ministerija kasmet siunčia apie 20 studentų

(karininkų ir civilių) mokytis į šią tarptautinę instituciją, taip pat

nuolat užima 6 instruktorių vietas, kurios priskirtos Lietuvai.

Šiuo metu koledžui vadovauja Lietuvos karininkas, todėl

Lietuva yra išsiuntusi du papildomus žmones, be nuolat

dirbančių 6 instruktorių.

10/10 Naudinga Lietuvos dalis

koledžo biudžete:

613 907

Savanoriški:

29 505

4.10. Tarptautinis karo

medicinos

komitetas

Komitetas įkurtas 1921 m. Jis vienija daugiau nei 130 šalių karo

medicinos tarnybų atstovus. Uždaviniai: užtikrinti

bendradarbiavimą tarp įvairių šalių karo medicinos tarnybų,

organizuoti tarptautinius karo medicinos kongresus, koordinuoti

mokslinę veiklą karo medicinos srityje, skleisti (dalytis)

informaciją karo medicinos, humanitarinės pagalbos teikimo,

CBRN apsaugos klausimais, karinių operacijų metu įgytą patirtį,

- Naudinga 2 027

28

gydymo naujoves, tendencijas ir pan., organizuoti tarptautinius

kursus karo medicinos personalui, darbo grupių veiklą.

4.11. Reagavimo į

kibernetinius

incidentus

tarptautinis forumas

Nuo 1990 m. veikianti organizacija, vienijanti reagavimo į

kibernetinius incidentus tarnybas visame pasaulyje. Šiuo metu

organizacijai priklauso 237 reagavimo į kibernetinius incidentus

tarnybos iš 48 šalių. Lietuvoje visateisiai FIRST nariai yra Ryšių

reguliavimo tarnybos reagavimo į kibernetinius incidentus

padalinys, akademinio kompiuterių tinklo LITNET reagavimo į

kibernetinius incidentus padalinys ir Kibernetinio saugumo ir

telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos

Kibernetinio saugumo skyriaus, kaip Lietuvos karinio reagavimo

į kibernetinius incidentus padalinys (nuo 2015 m. sausio 1 d. –

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras).

Rengiami

internetiniai

forumai

Naudinga 1 448

Kultūros ministerijos valdymo sritis


5.1. Pasaulio

intelektinės

nuosavybės

organizacijos

(PINO) komitetai

Kultūros ministerija dalyvauja trijų PINO komitetų veikloje:

1. Nuolatiniame autorių teisių ir gretutinių teisių komitete. Už

šio komiteto veiklą pagrindinė atsakinga institucija yra Kultūros

ministerija. Komitete svarstomi klausimai: išimtys ir apribojimai

mokslo ir tyrimo institucijoms, bibliotekų ir archyvų veikloje bei

išimtys ir apribojimai žmonėms su negaliomis; taip pat

transliuojančių organizacijų apsaugos klausimai.

2. Tarpvyriausybiniame komitete dėl intelektinės nuosavybės,

genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro. Už komiteto veiklą

atsakingos institucijos yra Valstybinis patentų biuras ir Kultūros

ministerija.

3. Patariamajame komitete intelektinės nuosavybės teisių

gynimo klausimais. Už komiteto veiklą pagrindinė atsakinga

institucija yra Teisingumo ministerija, dalyvaujančios

institucijos – Kultūros ministerija ir Valstybinis patentų biuras.

Komitete svarstomi klausimai: kaip nustatyti įvairių tipų

pažeidimus intelektinės nuosavybės srityje, atsižvelgiant į


PINO moka

Užsienio reikalų

ministerija

29

socialinę, ekonominę ir technologinę situaciją, skirtingą

išsivystymo lygį; siekiama įvertinti klastojimo poveikį įvairiais

visuomenės vystymosi etapais, spręsti padirbinėjimo ir

piratavimo problemas, siūlyti alternatyvius modelius ir galimas

pasirinkimo analizes.

5.2. UNESCO

Nematerialiojo

kultūros paveldo

fondas

Lietuva, kuri yra prisijungusi prie UNESCO Nematerialiojo

kultūros paveldo apsaugos konvencijos, dalyvauja konvencijoje

numatytų institucijų, tarp jų ir Nematerialiojo kultūros paveldo

fondo ir komiteto, veikloje. Pagrindinės Tarpvyriausybinio

nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto funkcijos yra

propaguoti Nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos

konvencijos tikslus, rinkti ir skleisti informaciją apie geriausią

praktiką, teikti konsultacijas nematerialiojo kultūros paveldo

apsaugos srityje. Komitetas svarsto valstybių paraiškas dėl

nematerialiojo kultūros paveldo įrašymo į Reprezentatyviojo

žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą, į

Nematerialiojo kultūros paveldo, kuriam reikalinga

neatidėliotina apsauga, sąrašą, paraiškas dėl tarptautinės

pagalbos teikimo ir kt. Komiteto nariai renkami ketverių metų

laikotarpiui, pusė komiteto atnaujinama kas dvejus metus.

Lietuva šiuo metu dalyvauja stebėtojo statusu šiame komitete,

tačiau pasibaigus Latvijos kadencijai (2012-2016), Lietuva

galėtų kandidatuoti į šį komitetą, nes yra išlaikiusi stiprų ir

gyvybingą nematerialųjį kultūros paveldą. Stebėsena ir narystės

patirties perėmimas padėtų tinkamai pasiruošti būsimai narystei.

Sesijos metu svarstomos valstybių paraiškos įtraukti vertybes į

UNESCO.

2/2

Naudinga 1 978,7

5.3. UNESCO

Tarptautinis kultūrų

įvairovės fondas

Lietuva, kuri yra prisijungusi prie UNESCO 2005 m.

Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

dalyvauja konvencijoje numatytų institucijų, taip pat ir

Tarptautinio kultūrų įvairovės fondo bei komiteto veikloje.

Kultūrų įvairovė yra būtina, siekiant sumažinti skurdą ir skatinti


nėra

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=248105&p_query=&p_tr2=


http://www.unesco.lt/kultura/nematerialus-kulturos-paveldas/reprezentatyvusis-zmonijos-nematerialaus-kulturos-paveldo-sarasas

http://www.unesco.lt/kultura/nematerialus-kulturos-paveldas/reprezentatyvusis-zmonijos-nematerialaus-kulturos-paveldo-sarasas

http://www.unesco.lt/kultura/nematerialus-kulturos-paveldas/nematerialaus-kulturos-paveldo-kuriam-reikalinga-neatideliotina-apsauga-sarasas

http://www.unesco.lt/kultura/nematerialus-kulturos-paveldas/nematerialaus-kulturos-paveldo-kuriam-reikalinga-neatideliotina-apsauga-sarasas


30

sėkmingą darnų vystymąsi. Kultūrų įvairovė, pasitelkiant

inovacijas ir naująsias technologijas, veda prie civilizacijų ir

kultūrų dialogo, skatina pagarbą ir tarpusavio supratimą. Kultūrų

įvairovės, „bendrojo žmonijos paveldo“ (Visuotinė kultūrų

įvairovės deklaracija, 2001 m.) ir dialogo skatinimas – vienas iš

svarbiausių UNESCO prioritetų. Kultūrų, kalbų įvairovė yra taip

pat reikalinga žmonijai, kaip biologinė įvairovė gamtai

(Visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija, 2001 m.) Ir biologinė,

ir kalbinė, ir kultūrų įvairovė yra glaudžiai susijusios ir papildo

viena kitą. Šias sąsajas galima lengvai pastebėti lyginant

geografinį pasaulio biologinės, kalbinės ir lingvistinės įvairovių

pasiskirstymą. Vietovės, pasižyminčios didžiausia biologine

įvairove, stebina įspūdinga skirtingų kalbų koncentracija.

Staigūs socio-ekonominiai ir politiniai pokyčiai veikia vietos

bendruomenes, atitraukia jas nuo tradicinių gyvenimo įpročių ir

tradicinės gyvenimo aplinkos. Tai atsispindi kalboje ir kultūroje,

tradicinių ekologinių žinių panaudojimas ir gebėjimas jas

perduoti nyksta. Vietiniai gyventojai netaiko naujų aplinkos

naudojimo būdų, staigiai išeikvojami gamtiniai ištekliai, gamtai

daroma žala. Lietuva jau antrą kartą yra UNESCO konvencijos

dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo

tarpvyriausybinio komiteto narė (2013-2017). Sesijos metu

nariai svarsto valstybių paraiškas gauti Tarptautinio kultūrų

įvairovės fondo paramą, periodines ataskaitas, nagrinėja

konvencijos įgyvendinimo bei kitus aktualius klausimus.

5.4. UNESCO Pasaulio

paveldo fondas

Lietuva, kuri nuo 1992 m. yra prisijungusi prie UNESCO

Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo apsaugos konvencijos,

dalyvauja konvencijoje numatytų institucijų, taip pat ir Pasaulio

paveldo fondo veikloje. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo

apsaugos konvencija, priimta 1972 metais, tai pagrindinis

dokumentas, reglamentuojantis nacionalinių ir pasaulio

kultūros bei gamtos paveldo vertybių apsaugą ir jų valdymą.

8/8

Naudinga 1 978,7

http://www.unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturu_ivairove/Visuotine_Kulturu_ivairoves_deklaracija_LT.pdf

http://www.unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturu_ivairove/Visuotine_Kulturu_ivairoves_deklaracija_LT.pdf

31

Konvenciją yra ratifikavusios 182 pasaulio valstybės.

Konvencija reglamentuoja Pasaulio paveldo komiteto darbą,

nustato kultūros ir gamtos paveldo vertybių įtraukimo į Pasaulio

paveldo sąrašą arba į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą

tvarką, aptaria bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir

nacionalinėmis valstybinėmis ir visuomeninėmis

organizacijomis, Pasaulio paveldo fondo veiklą, tarptautinės

paramos sąlygas ir tvarką. Visi šie Konvencijoje aptariami

klausimai yra labai svarbūs, subtilūs, reikalaujantys ypač tikslių

procedūrų. 1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto

sesijoje Pasaulio paveldo komitetas patvirtino Pasaulio kultūros

ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gaires,

(pataisytos ir atnaujintos gairės buvo patvirtintos 2005 m.).

5.5. UNESCO

Tarpvyriausybinio

kultūros vertybių

grąžinimo į kilmės

šalis arba jų

restitucijos

neteisėto

pasisavinimo atvejų

komitetas

Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Tarpvyriausybinio

kultūros vertybių grąžinimo į kilmės šalis arba jų restitucijos

neteisėto pasisavinimo atvejų konvencijos. Lietuva 37-osios

Generalinės konferencijos metu išrinkta šio komiteto nare

ketverių metų kadencijai (2013-2017 m.).

1/1

Naudinga Narystės mokesčio

nėra


(ET) audiovizualinė

observatorija

Europos audiovizualinė observatorija – tai organizacija, įkurta

1992 metais, jos tikslas – rinkti, apdoroti ir platinti informaciją ir

statistiką apie audiovizualinį sektorių Europoje. Taip siekiama

audiovizualinio sektoriaus darbo ir finansavimo skaidrumo ir

pristatyti visuomenei šio sektoriaus rodiklius. Lietuva aktyviai

dalyvauja observatorijos veikloje: dalyvauja Vykdomosios

tarybos posėdžiuose, rengiamuose du kartus per metus (arba

dažniau, jei yra reikalavimas) ir teikia informaciją apie kino

teatruose rodytus filmus, filmų pajamas ir žiūrovų skaičių,

lietuviškus arba bendros gamybos filmus, bendrą kino teatrų

2/1

Naudinga 3 988

32

žiūrovų skaičių, bendras pajamas, lietuviško kino rinkos dalį,

bendrą kino teatruose rodytų filmų skaičių, kino salių ir vietų

skaičių ir t.t. Ši informacija vėliau atsiduria observatorijos

leidiniuose, internetinėje duomenų bazėje, elektroniniuose

naujienlaiškiuose ir konferencijų pranešimuose. Observatorijos

konferencijos ir susitikimai vyksta kelis kartus per metus.

Paprastai vienas didelis susitikimas vyksta vasarą, o kiti kino

festivalių metu (pvz., Kanuose). Lietuva juose dalyvauja pagal

galimybes.


(ET) fondas

„EURIMAGES“

Tai fondas, remiantis kūrybinių kinematografinių ir

audiovizualinių darbų bendrą gamybą ir platinimą. Europos

Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ įkurtas

1989 m., siekiant skatinti Europos kino industrijos plėtrą. Fondo

veikloje dalyvauja 36 valstybės narės. Fondas administruoja

keturias kino paramos programas, iš kurių Lietuvos projektai

gali dalyvauti dviejose: paramos bendrai gamybai ir paramos

platinimui. Fondą valdo ir sprendimus dėl projektų finansavimo

priima Vykdomoji taryba, į kurią atstovus siunčia visos šalys

narės. 2014 m. fondas paskirstė 25 mln. eurų filmų bendros

gamybos projektams, platinimui bei kitiems projektams. Lietuva

„Eurimages“ nare tapo 2007 m.

5/5

Naudinga 116 535


(ET) Kultūros kelių

programa

Europos Tarybos Kultūros kelių programa buvo pradėta kurti

1978 m., ja buvo siekiama įvairiapusiškiau atskleisti Europos

kultūrinę tapatybę, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių

kultūrinį bendradarbiavimą.

Programai koordinuoti 1997 m. Liuksemburge buvo įkurtas

Europos kultūros kelių institutas (toliau - EKKI), kurio misija -

koordinuoti jau esamų ir besivystančių tinklų plėtrą, teikti jiems

konsultacijas ir techninę pagalbą, sertifikuoti naujus kultūros

kelius pagal patvirtintus kriterijus, vykdyti kultūros kelių

kokybės stebėseną ir sklaidą, tvarkyti techninę dokumentaciją ir

pildyti duomenų bazę. EKKI įkurtas 1997 m. Liuksemburge,

4/4

Naudinga 5 000

http://www.culture-routes.lu/php/fo_index.php?lng=en

33

vadovaujantis dvišaliu susitarimu tarp Europos Tarybos ir

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybės. Kultūros

paveldo departamentas nuo 1999 m. bendradarbiauja su EKKI ir

vykdo konkrečius projektus: rengia Lietuvos Parkų ir sodų kelią,

apimantį E. F. Andre Lietuvoje suprojektuotus parkus

(Užutrakyje, Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Palangoje), dalyvauja

Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias

Europoje", rengia konsultacijas ir seminarus dėl Lietuvos

kultūros kelių kūrimo ir prisijungimo prie europinių tinklų.

Kad būtų skleidžiamos žinios ir supratimas apie bendrą Europos

paveldą ir plėtojami kultūriniai ryšiai bei dialogas tiek Europoje,

tiek ir su kitomis šalimis bei regionais, Europos Tarybos

ministrų komitetas 2010 m. gruodžio 8 d. rezoliucija (2010)53

patvirtino Išplėstą dalinį susitarimą dėl Kultūros kelių (toliau –

IDS). Šiuo IDS siekiama suformuoti bendrą kultūrinę erdvę, tam

tikslui kuriant Kultūros kelius, kurie skatintų daugiau sužinoti

apie paveldą, puoselėtų švietimą, bendradarbiavimą tinkluose,

kokybę ir darnų užsienio turizmą bei kitą susijusią veiklą.

Kuriant naujus kultūros kelius, ypač didelis dėmesys skiriamas

toms temoms, kurios simboliškai svarbios Europos vienybei,

istorijai, kultūrai bei vertybėms ir kurios suteikia galimybę

atrasti mažiau žinomas vietas. Populiarindamas teminius ir

alternatyvius turistinius maršrutus bei kultūrinius projektus, IDS

prisideda prie įvairių rūšių paveldo išsaugojimo. Kultūros

paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva nuo

2012 m. birželio 8 d. Lietuva oficialiai prisijungė prie IDS ir

tapo 15-ąja šios programos nare. Lietuvos atstovu šioje

programoje Kultūros ministerija delegavo KPD Registro

tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėją Alfredą

Jomantą. 2014 m. balandžio mėn. vykusiame Susitarimo

vykdomosios tarybos posėdyje jis buvo išrinktas Susitarimo

biuro nariu.

34


(ET) Kultūros,

kultūros paveldo ir

kraštovaizdžio

vadovaujantis

komitetas

Europos Tarybos Kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio

vadovaujantis komitetas yra atsakingas už veiklos, susijusios su

kultūros paveldo ir kraštovaizdžio išsaugojimu, įgyvendinimą,

stebėseną ir vertinimą. Komitetas prižiūri Europos Tarybos

konvencijų kūrimą ir įgyvendinimą, taip pat pagal savo

kompetenciją teikia rekomendacijas ET Ministrų komitetui

kultūros, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio politikos klausimais.

1/1


nėra


valstybių taryba

(BJVT) (darbo

grupės pagal

kompetenciją)

Regiono kultūros bendradarbiavimo klausimai yra svarstomi

Baltijos jūros valstybių kultūros ministrų konferencijose ir

kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų darbo grupės

posėdžiuose. Po BJVT „skėčiu“ kultūros srityje veikia Baltijos

jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupė ir „Ars

Baltica“ organizacinis komitetas, skirtas kultūros

bendradarbiavimui.


nėra


5.11. UNESCO

Povandeninio

kultūros paveldo

konvencija

Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Povandeninio kultūros

paveldo konvencijos. Tai svarbi Lietuvai kultūros paveldo sritis.

Lietuvos atstovas (prof. Vladas Žulkus) yra išrinktas į Mokslinį

ir techninį patariamąjį komitetą ir dalyvauja komiteto sesijose.

Valstybių narių sesijos vyksta kas dveji metai. 4-oji sesija vyko

2013 m. gegužės 28-29 d. Paryžiuje. Jos metu išrinkti 6 nauji

Komiteto nariai.

3/3


nėra

5.12. UNESCO

Nelegalaus kultūros

vertybių įvežimo,

išvežimo ir

nuosavybės teisės

perdavimo

uždraudimo

priemonių

Lietuva yra prisijungusi prie UNESCO Nelegalaus kultūros

vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo

uždraudimo priemonių konvencijos. Lietuva nėra išrinkta į

komitetą, tačiau dalyvauja jo veikloje stebėtojos teisėmis.

Komitetas rūpinasi kultūros vertybių apsauga ir nelegalaus

išvežimo iš šalies prevencija, sprendžia kitus aktualius

konvencijos klausimus.

2/1


nėra

http://www.ars-baltica.net/

http://www.ars-baltica.net/

http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/underwater-cultural-heritage/advisory-body/members/

35

konvencija

5.13. UNESCO kultūros

vertybių apsaugos

ginkluoto konflikto

metu konvencija

Lietuva yra prisijungusi prie 1954 m. Hagos konvencijos

Antrojo protokolo. Aukštųjų susitariančiųjų šalių atstovų

susitikime svarstomi svarbiausi Konvencijos įgyvendinimo

klausimai, tvirtinami svarbūs dokumentai.

1/1


nėra

5.14. Tarptautinis

kultūros paveldo

apsaugos ir

restauravimo

studijų centras

(ICCROM)

Tai tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti kultūros

paveldo išsaugojimo ir restauravimo studijų srityje. Mokymai,

informacija, moksliniai tyrimai, restauravimo metodikos,

bendradarbiavimas ir atstovavimas – tai pagrindinės veiklos

sritys, kuriomis ICCROM prisideda prie kultūros paveldo

apsaugos pasaulyje. ICCROM narėmis šiuo metu yra 133

valstybės. Lietuva dalyvauja nuo 1991 m.

1/1 Naudinga 2 771

5.15. Tarptautinė

paminklų ir

paminklinių

vietovių taryba

(ICOMOS)

Tai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto patariamoji

organizacija. ICOMOS veikla pagrįsta principais, įtvirtintais

1964 metų Tarptautinėje paminklų ir vietovių apsaugos ir

restauravimo chartijoje (Venecijos chartijoje). ICOMOS tikslas

– kultūros paveldo vietovių išsaugojimas. ICOMOS - tai

tarptautinis ekspertų tinklas, kurio nariai yra architektai,

istorikai, archeologai, meno istorikai, geografai, antropologai,

inžinieriai ir miesto planavimo ekspertai. ICOMOS darbe

dalyvauja 95 nacionaliniai komitetai (taip pat ir Lietuvos

nacionalinis komitetas), 27 tarptautiniai mokslo komitetai ir per

11 tūkstančių individualių narių.

1/1 Naudinga 1 395

5.16. Tarptautinė meno

tarybų ir kultūros

agentūrų asociacija

(IFACCA)

Tarptautinė menų tarybų ir kultūros agentūrų asociacija

(IFACCA) - tai viena solidžiausių pasaulinių kultūros politiką

įgyvendinančių institucijų tinklo organizacijų. Jos misija –

tobulinti valstybinių meną finansuojančių agentūrų

administracines galimybes ir efektyvumą.

1/1 Naudinga 1 617

5.17. Šiaurės matmens

kultūros partnerystė

(NDPC)

NDPC įkurta 2010 m. Ši partnerystė – tai bendradarbiavimas

kultūros ir kūrybinių industrijų srityje sukuriant platformą

dialogui ir gerosios praktikos mainams, kultūros ir kūrybinių


nėra

36

industrijų ir kultūra grindžiamų inovacijų politikos skatinimui

šalyse narėse, tarpsektoriniam bendradarbiavimui, Šiaurės

matmens regiono šiose srityse tyrimams. Partnerystės veiklą

koordinuoja valdymo komitetas, kuriame dalyvauja šalių narių

atstovai.

Savanoriški:

4 000

5.18. Šiaurės ir Baltijos

šalių bendra

mobilumo ir

rezidencijų

programa

2009 m. pradėta bendra Šiaurės šalių ir Lietuvos, Latvijos,

Estijos kultūros programa. Programą sudaro 3 moduliai: Tinklo

finansavimo, Mobilumo ir Rezidencijų. Šiame kontekste Šiaurės

šalimis vadinamos Danija, Islandija, Norvegija, Suomija ir

Švedija, taip pat autonomijos statusą turinčios Grenlandija ir

Farerų ir Alando salos. Tinklo finansavimo modulio tikslas –

remti meno tinklų kūrimą Šiaurės šalyse ir Lietuvoje, Latvijoje,

Estijoje, skatinti jau egzistuojančių veikėjų bendradarbiavimą,

bet ne naujų nuolatinių struktūrų kūrimą. Meniniai modulio

tikslai: tobulinti meninius įgūdžius ir plėtoti kultūrinę veiklą

Šiaurės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, regione kuriant naują

bendradarbiavimo ir partnerystės tinklą. Rezidencijų modulio

tikslas – padėti vystyti Šiaurės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos,

regiono menininkų rezidencijų veiklą skatinant menines

inovacijas.

- Naudinga 40 545,2

5.19. Tarptautinių

folkloro festivalių

organizacija

(CIOFF)

Tai nevyriausybinė organizacija, įkurta 1970 m. siekiant

išsaugoti, puoselėti ir skleisti tradicinę kultūrą. CIOFF nuo 2012

m. yra oficialus UNESCO partneris, jos misija – įgyvendinti

UNESCO uždavinius nematerialaus kultūros paveldo srityje.

CIOFF dalyvauja UNESCO programose, nuolat rengia

edukacinius renginius, kartą metuose šaukia pasaulio kongresą ir

generalinę asamblėją, ir kas ketveri metai rengia pasaulio

folkloriadą (kita folkloriada vyks 2016 m. liepą Meksikoje).

CIOFF – tai svarbiausia ir įtakingiausia pasaulinė folkloro

festivalių rengimo veiklą koordinuojanti organizacija, kuri

vienija 138 šalių nacionalines asociacijas. Lietuva į CIOFF

priimta 1990 metais, bet trejus metus iš eilės nesumokėjus

1/1 Naudinga 400

37

metinių mokesčių, išbraukta iš narių sąrašo. 2004 m. Lietuva

pakartotinai priimta į CIOFF sudėtį. Trys Lietuvos tarptautiniai

festivaliai („Baltica“, „Parbėg laivelis“ ir „Griežynė“) skelbiami

CIOFF festivalių kataloge, šie lietuvių kolektyvai turi

prioritetinę teisę dalyvauti pasaulyje vykstančiuose CIOFF

festivaliuose. Kiekvienais metais Lietuvos CIOFF nacionalinė

sekcija teikia ataskaitą pagrindinei CIOFF organizacijai. Kartą

per metus Lietuvoje vyksta visuotinis susirinkimas, dalyvauja

apie 100 narių. Prie Lietuvos liaudies kultūros centro veikia

Lietuvos CIOFF vykdančioji taryba. Šiaurės šalių CIOFF

nacionalinių sekcijų atstovai kasmet posėdžiauja vis kitoje

šalyje. Čia aptariamos veiklos kryptys, bendradarbiavimo

galimybės, teikiami siūlymai CIOFF Generalinei asamblėjai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis


6.1. Tarptautinė darbo

organizacija (TDO)

Tai vienintelė trišaliu principu veikianti Jungtinių Tautų

specializuota agentūra, kurioje veikia vyriausybės, darbuotojų ir

darbdavių atstovai. Šiuo metu TDO priklauso 185 valstybės.

TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą

dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama

įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus

ir tieses darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes

vienodai tiek vyrams, tiek moterims; socialinę apsaugą; socialinį

dialogą ir trišalį bendradarbiavimą.

TDO numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti

darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus,

kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio

bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms

įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir

tyrimų veikloje.

TDO Valdymo tarybos sesijos vyksta tris kartus per metus. Tai

vykdomoji TDO institucija, priimanti sprendimus dėl tolesnės


38

TDO politikos. Ji svarsto TDO Konferencijos darbotvarkę,

svarsto ir tvirtina TDO biudžetą, renka generalinį direktorių.

TDO Valdymo Tarybą sudaro tikrieji nariai (28 vyriausybės

atstovai, po 14 darbdavių ir darbuotojų atstovų) ir pakaitiniai

nariai (28 vyriausybės atstovai, po 19 darbdavių ir darbuotojų

atstovų).

TDO Konferencija vyksta kartą per metus. Konferencijos metu

priimamos TDO konvencijos ir rekomendacijos, kuriose

nustatomi tarptautiniai darbo standartai, vyksta Valdymo

Tarybos rinkimai, diskutuojama aktualiausiais klausimais.

Konferencijoje dalyvauja visų TDO valstybių narių trišalės

delegacijos.

2014 m. TDO Konferencijoje Lietuva išrinkta pakaitine TDO

Valdymo Tarybos nare 2014–2017 m. kadencijai.


(ET) komitetai

Pagal kompetenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

atstovai dalyvavo 21 ET susitikime ar renginyje.


ET moka Užsienio


6.3. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) komitetai

EBPO – tai forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi

patirtimi ir plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos

gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą.

EBPO svarstomų klausimų spektras yra labai platus – nuo

makroekonominių iki aplinkosauginių, švietimo, mokslo,

technologijų, inovacinių. Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos kompetencijai priklauso EBPO Užimtumo, darbo ir

socialinių reikalų komitetas (ELSAC). Užimtumo, darbo ir

socialinių reikalų komitete svarstomos naujausios tendencijos ir

problemos, kylančios pritaikant valstybės socialinę sistemą

naujiems iššūkiams. Prie šio komiteto veikia trys darbo grupės:

Užimtumo darbo grupė, Socialinės politikos darbo grupė ir

Migracijos darbo grupė.

Vienas esminių EBPO-Lietuvos veiksmų plano prioritetų yra

prisijungimas prie EBPO teisinių instrumentų (Rekomendacijos

5/5

Naudinga Narystės mokesčius

EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

39

dėl lyčių lygybės švietimo, įdarbinimo ir verslumo srityse

užtikrinimo; Jaunimo veiksmų plano). 2014 m. liepos mėn.

EBPO generalinis sekretorius patvirtino Lietuvos prisijungimą

prie minėtų dokumentų. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

6.4. Pasaulinė

valstybinių

užimtumo tarnybų

asociacija

Svarbiausi klausimai – užimtumas, migracija, lyginamoji

regionų veiklos analizė, užimtumo tarnybų kompetencija.

Lietuvos dalyvavimo tikslai – įstaigos reprezentavimas ir

gerosios patirties perėmimas inovacijų ir veiklos valdymo bei

kitose srityse, taip pat pažangių kolegų darbo metodų taikymas

organizuojant darbo biržos veiklą. Dalyvaujanti institucija:

Lietuvos darbo birža

6/1 Naudinga 5 500

6.5. Tarptautinė darbo

inspekcijų

asociacija

Darbo inspektorių profesionalumo visais darbo inspektavimo

aspektais ugdymo skatinimas; tarptautinių ir regioninių

konferencijų organizavimas; informacijos darbo santykių,

darbuotojų saugos ir sveikatos temomis nariams teikimas,

regioninio bendradarbiavimo skatinimas. Dalyvaujanti

institucija: Valstybinė darbo inspekcija

1/1 Naudinga 773

6.6. Tarptautinė

socialinės apsaugos

asociacija (ISSA)

ISSA yra tarptautinė organizacija, jungianti institucijas ir

administracines įstaigas, kurios vienu ar kitu aspektu yra

susijusios su socialine apsauga įvairiose pasaulio valstybėse.

Pagrindinis ISSA tikslas yra padėti institucijoms narėms

tobulinti savo socialinės apsaugos sistemas, remiantis kitų

valstybių gerąja praktika. Fondo valdybos direktorius

M.Sinkevičius 2014 m. pradžioje tapo ISSA Europos tinklo

nariu 2014-2016 metų laikotarpiui. Šis komitetas projektuoja ir

prižiūri ISSA Europos regiono veiklą. Fondo valdybos tikslas

yra ISSA įvairaus pobūdžio susitikimų metu įgytų naujų žinių

pagrindu tobulinti Lietuvos socialinio draudimo sistemą.

Dalyvaujanti institucija: Valstybinė socialinio draudimo valdyba

(SODRA).

5/5 Naudinga 17 341

6.7. Europos forumas Europos forumas yra nepriklausoma Europos organizacija, kuri 3/1 Naudinga Narystės mokesčio

40

dėl nelaimingų

atsitikimų darbe ir

profesinių ligų

jungia valstybines ir privačias valstybių centrines organizacijas,

kurios atsakingos už valstybės nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų draudimo administravimą. Kadangi Fondo

valdyba administruoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų draudimą, o Europos forumas specializuojasi vien šioje

srityje Fondo valdyba gauna daugiau informacijos apie kitų

Europos forumo narių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų draudimo sistemas ir taip gali tobulinti Lietuvos socialinio

draudimo sistemą. Be to, Europos forumas glaudžiai

bendradarbiauja su Europos Sąjunga, todėl naujausi direktyvų

projektai, programos, rekomendacijos ir Europos Teisingumo

Teismo bylos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

srityje greičiau pasiekia Fondo valdybą. Dalyvaujanti institucija:

Valstybinė socialinio draudimo valdyba (SODRA).

nėra

6.8. Baltijos jūros šalių

konferencija dėl

socialinės apsaugos

Konferencija vienija dešimties Baltijos jūros regiono valstybių

socialinės apsaugos institucijas, kurių atstovai nuo 2011 m.

renkasi kartą per dvejus metus (nuo 1991 metų rinkdavosi vieną

kartą per metus) aptarti aktualiausias problemas ir klausimus

socialinės apsaugos srityje. Dalyvaujanti institucija: Valstybinė

socialinio draudimo valdyba (SODRA).

- Naudinga Narystės mokesčio

nėra

6.9. JT Moterų padėties

komisija

Moterų padėties komisijos 58-oji sesija. Prioritetinė tema –

„Iššūkiai ir pasiekimai įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi

tikslus moterų ir mergaičių atžvilgiu“. Lietuva dalyvauja

stebėtojo teisėmis.


nėra

6.10. JT Socialinio

vystymosi komisija

Svarstomi bendri socialinės politikos, socialinės raidos

klausimai, susiję su Kopenhagos viršūnių susitikimo Socialinio

vystymosi komisijos 52-ąja sesija. Sesijos metu pagrindinis

dėmesys skirtas temai „Žmonių skatinimas siekti skurdo

panaikinimo, socialinės integracijos bei įdarbinimo ir tinkamo

darbo visiems“. Lietuva dalyvauja stebėtojo teisėmis.


nėra

6.11. JT Neįgaliųjų

konvencijos šalių

Neįgaliųjų konvencijos šalių narių konferencijos 7-oji sesija,

skirta valstybėms narėms pateikti informaciją apie pasiektą


nėra

41

narių konferencija pažangą Konvencijos įgyvendinimo srityje. Vyksta interaktyvios

diskusijos.

6.12. JT Atvira darbo

grupė dėl senėjimo

Ši grupė įkurta 2010 metais. Joje nagrinėjami vyresnio amžiaus

žmonių teisių klausimai, ypač aktualūs senstančiose

visuomenėse. Vyko 5-oji darbo sesija.


nėra

6.13. JT Moterų

diskriminacijos

panaikinimo

komitetas

(CEDAW)

Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 58-ji sesija. Joje

pristatytas Lietuvos penktasis periodinis pranešimas, diskusijose

su komiteto nariais atsakyta į komiteto narių klausimus. Po

svarstymo gautos rekomendacijos perkeltos į Valstybinę moterų

ir vyrų lygių galimybių 2015-2021 metų programą ir kitas

atitinkamas programas bei teisės aktus. CEDAW yra

nepriklausomų ekspertų institucija, kurioje dalyvaujama

pristatant nacionalines ataskaitas.


nėra

6.14. JT Ekonominių,

socialinių ir

kultūrinių teisių

komitetas

Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto 52 sesijos

metu vyko Lietuvos antrosios ataskaitos dėl JT tarptautinio

ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatų

įgyvendinimo gynimas. Šis komitetas yra nepriklausomų

ekspertų institucija, kurioje dalyvaujama pristatant nacionalines

ataskaitas.


nėra

Susisiekimo ministerijos valdymo sritis


7.1. Tarptautinė

telekomunikacijų

sąjunga (ITU)

ITU nagrinėjami ir sprendžiami svarbiausi pasaulinių

telekomunikacijų klausimai, formuojama informacinių ir ryšių

technologijų (IRT) sektoriaus politika, prižiūrimas radijo spektro

paskirstymas pasaulio mastu, rengiami visuotiniai techniniai

standartai ir rekomendacijos, kuriami IRT tinklai ir paslaugos,

tvirtinami pagrindinių ITU dokumentų – Įstatų, Konvencijos,

Bendrojo reglamento – pakeitimai. Lietuva siekia efektyvaus

ITU išteklių planavimo ir panaudojimo, kad pakankamai išteklių

būtų skirta svarbiausioms ITU veikloms, numatytoms Įstatuose

ir Konvencijoje. Vadovaujantis ITU Radijo ryšio reglamentu yra

rengiamos Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės,

1/1 Naudinga 66 033

42

užtikrinamas radijo ryšio paslaugų teikimas šalyje. Lietuva

siekia subalansuotų sprendimų radijo dažnių paskirstymo srityje.

2015 m. vyksiančioje ITU Pasaulinėje radijo ryšio

konferencijoje bus svarstomas radijo dažnių perskirstymo

mobiliojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti klausimas, kuris

palies televizijos transliavimo diapazoną, todėl Lietuvai svarbu

pasiekti priimtinų sprendimų, atsižvelgiant į radijo dažnių

naudojimo poreikius Lietuvoje; taip pat užtikrinti antžeminių

tinklų plėtrai reikalingą radijo dažnių spektrą. Lietuva ITU

Aukščiausiosios plenarinės sesijos metu pirmą kartą buvo

išrinkta ITU tarybos nare 2015–2018 m.

7.2. Pasaulinė pašto

sąjunga (UPU)

Svarbiausi UPU sprendžiami klausimai: priimami esminiai

spendimai dėl UPU veiklos, tvirtinami UPU pagrindinių

dokumentų – Įstatų, Konvencijos, Bendrojo reglamento

pakeitimai. Svarbiausiuose UPU organuose – Kongrese,

Tarptautiniame biure, Administracinėje taryboje ir Pašto

eksploatacinėje taryboje nagrinėjami ir reguliuojami šie Lietuvai

aktualūs klausimai: pašto paslaugų kokybė, galutiniai

atsiskaitymai tarp paskirtųjų pašto operatorių, muitinės

procedūros, asmens duomenų tvarkymas, pinigų perlaidų

siuntimas ir gavimas, pašto saugos standartai, saugumo

reikalavimai pašto siuntoms iš trečiųjų šalių į ES valstybes,

pavojingų daiktų siuntimas oro paštu, įvairūs techninio pobūdžio

klausimai.

Lietuvos tikslai UPU: užtikrinti galimybę kiekvienam pašto

paslaugų naudotojui išsiųsti ir gauti tarptautines pašto siuntas

visame pasaulyje; užtikrinti sėkmingą pašto srities politikos ir

strategijos plėtrą. Lietuva, siekdama įgyvendinti šiuos tikslus,

ratifikuoja kas 4 metai vykstančiame Kongrese priimamus

svarbiausius UPU dokumentų pakeitimus. 1992 m. Lietuvos

Respublikai tapus UPU nare, pradėti vykdyti tarptautiniai

įsipareigojimai, susiję su UPU dokumentų nuostatų vykdymu.

1/1 Naudinga 34 518,7

43

7.3. Tarptautinė jūrų

organizacija (IMO)

Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – IMO) yra tarptautinius

laivybos saugumo ir taršos iš laivų prevencijos standartus

(konvencijas ir kt. tarptautinius susitarimus) rengianti

organizacija, kurie joje valstybių narių ir yra priimami, taip pat

rengianti įvairias rekomendacijas dėl privalomų instrumentų

taikymo, todėl svarbu apsispręsti, ar Lietuva nori turėti galimybę

išsakyti savo poziciją rengiant šiuos privalomus standartus. Taip

pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atstovavimas Lietuvai IMO

yra minimalus – dalyvaujama tik kelių pagrindinių komitetų

darbe (išskyrus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį).

Konkretūs rezultatai yra IMO priimti dokumentai (Susisiekimo

ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai

dalyvauja darbo grupėse rengiant IMO dokumentus –

konvencijas, jų pakeitimus, kodeksus, rekomendacijas ir pan.).

IMO Teisės komiteto (LEG) 101-oje sesijoje svarstyti klausimai

dėl HNS 2010 m. protokolo stebėsenos, aptarta piratavimo

problematika. Svarstant konvencijų ratifikavimo klausimą, buvo

paraginta ratifikuoti kai kurias konvencijas, ypač 2006 m.

Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (Lietuvos Respublikai

konvencija įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 20 d.).

IMO jūrų saugumo komiteto (MSC) 93-oje sesijoje buvo

svarstomi keleivinių laivų saugos klausimai, aptarti SOLAS

konvencijos pataisų projektai, priimtos SOLAS konvencijos

taisyklių pataisos.

IMO jūrų saugumo komiteto (MSC) 94-oje sesijoje buvo

svarstomas Poliarinis kodeksas ir susijusių SOLAS konvencijos

pataisų projektas, priimta patikslinta Poliarinio kodekso

redakcija bei naujas SOLAS konvencijos XIV skyrius, kuriame

numatytas privalomas šio kodekso taikymas.

IMO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) 66-oje sesijoje

svarstytas kenksmingų organizmų, esančių balastiniuose

vandenyse, klausimas (2004 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų

6/6

Naudinga 27 054

44

balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir tvarkymo – BMW

konvencija). Sesijoje buvo priimti MARPOL konvencijos

pakeitimai.

IMO MEPC 67-oje sesijoje toliau buvo svarstomi BWM

konvencijos įsigaliojimo, laivų perdirbimo, oro taršos ir

efektyvaus energijos panaudojimo bei šiltnamio efektą

sukeliančių dujų (GHG) emisijos, MARPOL konvencijos

keitimo ir aktualūs jūrinės aplinkos apsaugos klausimai.

IMO Laivybos sąlygų lengvinimo komiteto 39-oje sesijoje buvo

svarstomi klausimai, susiję su 1965 m. Konvencijos dėl jūrų

laivybos sąlygų lengvinimo pakeitimais, elektronine dokumentų

valdymo sistema, asmenų atvykimo, buvimo ir išvykimo iš laivo

formalumais, dokumentais ir sertifikatais, kurie turi būti laive,

jūrų saugumo stiprinimo priemonėmis.

7.4. Tarptautinė

tarpvalstybinio

geležinkelių

transporto

organizacija (OTIF)

OTIF – tarpvalstybinė geležinkelių transporto organizacija,

kurios pagrindiniai tikslai apima tarptautinį keleivių ir prekių /

krovinių vežimą, geležinkelių infrastruktūros tobulinimą,

techninių geležinkelio standartų derinimą.

Pagrindinis Lietuvos siekis dalyvaujant OTIF – skatinti, tobulinti

ir lengvinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą, ypač nustatant

vienodų teisės aktų sistemas. Tarptautinio vežimo geležinkeliais

sutartis (COTIF) ir jos priedai yra teisinis pagrindas vykdyti

vežimus į Vakarus nuo Lietuvos, todėl įgyvendinus projektą

„Rail Baltica“ šių priedų faktinis taikymas plėsis.

2014 m. vyko COTIF ir jos priedų CIM, CUI, CUV, CIV, RID

revizija. Tiesioginis aktyvus dalyvavimas OTIF veikloje leidžia

teikti pasiūlymus, dalyvauti svarstymuose keičiant COTIF ir jos

priedus.

Tarp svarbiausių posėdžiuose apsvarstytų klausimų – pakeitimai,

priimti jungtiniame susitikime dėl RID/ADR/ADN priedų,

išimtys dėl skystų degalų (degalų bakuose) vežimo, išimtys

vežant elektros saugojimo ir generavimo sistemas, papildomos

4/4 Naudinga 11 642,44

45

nuostatos dėl anglies vežimo suverstinai, nuostatos dėl kinų ir

rusų kalbų papildomo naudojimo derinant RID ir Tarptautinio

krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedo

„Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ nuostatas ir kt. Visi šie

pakeitimai iš esmės turės teigiamos įtakos pavojingųjų krovinių

vežimui geležinkelių keliais ir tokių vežimų saugai.

OTIF Pavojingųjų krovinių vežimo ekspertų komiteto (RID)

nuolatinės darbo grupės 4-osios sesijos posėdyje buvo aptarti

nauji pasiūlymai dėl 2017 m. sausio 1 d. redakcijos RID ir jo

priedo, taip pat mechanizmai, kurie padėtų užtikrinti pavojingųjų

krovinių vežimo saugą. Lietuva 4-ojoje RID grupės sesijoje

palaikė RID ir SMGS 2 priedo derinimo iniciatyvą ir praktinius

šios iniciatyvos įgyvendinimo veiksmus, nes būtent šie

klausimai yra patys aktualiausi Lietuvai pavojingųjų krovinių

vežimo geležinkelių keliais srityje.

7.5. Geležinkelių

bendradarbiavimo

organizacija

(OSŽD)

Pagrindiniai OSŽD tikslai – tarptautinių krovinių ir keleivių

vežimo plėtra, bendros transporto erdvės sukūrimas Eurazijos

regione, geležinkelių transporto konkurencingumo didinimas ir

bendradarbiavimo techninėje srityje skatinimas.

OSŽD Ministrų sesijoje buvo priimami svarbiausi sprendimai,

tvirtinami krovinių ir keleivių vežimą reglamentuojantys

dokumentai (SMGS ir SMPS), metiniai ataskaitiniai

organizacijos vykdomųjų struktūrinių vienetų rezultatai,

nustatomos ateities veiklos kryptys ir patvirtintas OSŽD

biudžetas. Tikslinga atnaujinti šiuo metu galiojančius OSŽD

pamatinius dokumentus pagal darbo grupės parengtus siūlymus

ir taip pat reformuoti OSŽD, todėl Lietuva (nuo 2007 m.) kartu

su kitomis 8 OSŽD ir ES valstybėmis narėmis dalyvauja

Laikinojoje darbo grupėje dėl pamatinių OSŽD dokumentų

peržiūros. Šios darbo grupės veiklos kontekste buvo parengtas

Konvencijos dėl tiesioginio tarptautinio susisiekimo geležinkelių

transportu projektas, kurio nuostatos buvo nagrinėjamos darbo

1/1

AB „Lietuvos

geležinkeliai“

dalyvauja kituose

darbo OSŽD

formatuose:

komisijose ir darbo

grupėse, turi savo

atstovą OSŽD

būstinėje

Naudinga 98 229

46

grupėje siekiant užtikrinti tinkamą narystės Europos Sąjungoje

įsipareigojimų vykdymą.

7.6. Tarptautinė

civilinės aviacijos

organizacija

(ICAO)

ICAO siekia, kad civilinė aviacija visame pasaulyje būtų

plėtojama saugiai ir veiksmingai, orlaivių konstrukcijos būtų

kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais, būtų remiamas

tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų ir oro

navigacijos priemonių plėtojimas, būtų atsižvelgiama į žmonių

poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs,

reguliarūs, veiksmingi ir ekonomiški, visos šalys – ICAO narės

– turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama,

ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.

ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, vykdo jų

įgyvendinimo atitikties patikrinimus, rengia praktines ir

procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais ir

juridiniais klausimais, taip pat skatina įvairių šalių vyriausybines

institucijas, oro transporto priemonių gamintojus ir specialistus

keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.

Organizacijoje priimami svarbiausi teisės aktai civilinės

aviacijos ir su ja tiesiogiai susijusiose srityse, vėliau

įsigaliojantys ir Lietuvai.

Diplomatinės konferencijos metu buvo priimtas Protokolas,

pakeičiantis ir papildantis 1963 m. Konvenciją dėl nusikaltimų ir

tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose.

Posėdžiuose, kuriuose dalyvavo Civilinės aviacijos

administracijos ir VĮ „Oro navigacija“ atstovai, buvo svarstomi

ICAO veiklos, aviacijos saugos kultūros, bepiločių orlaivių ir

kiti aktualūs aviacijos saugos ir tarptautinio bendradarbiavimo

klausimai.

5/5 Naudinga 37 250

7.7. Europos civilinės

aviacijos

konferencija

(ECAC)

ECAC konferencijoje buvo aptariami Europos oro transporto

konkurencingumo didinimo klausimai, posėdžiuose svarstytos

Europos oro transporto ateities perspektyvos, aptariamos

kandidatūros į ICAO generalinio sekretoriaus pareigas (derinta

5/5 Naudinga 29 119

47

ECAC bendra pozicija dėl kandidatūrų palaikymo), svarstyti

nuostatų įtraukimo į teisės aktus klausimai, kiti praktiniai

klausimai (pvz., teiktinos pagalbos kokybės nustatymas ribotos

judėsenos asmenims keliaujant oro transportu).

7.8. Europos saugios

oro navigacijos

organizacija (EUROCONTROL)

„Eurocontrol“ įsteigta siekiant, kad oro navigacijos paslaugos

Europoje taptų saugesnės, efektyvesnės ir suderintos sukūrus

bendrą Europos oro eismo vadybos (OEV) sistemą. Svarbiausios

jos veiklos sritys: teikti aukšto lygio OEV paslaugas jos šalims

narėms (reguliuoti orlaivių srautus); rengti ir koordinuoti

transeuropines OEV programas; valdyti tinklo valdymo centrą

taip, kad būtų minimalus skrydžių užlaikymas; šalių narių vardu

rinkti ir perskirstyti oro navigacijos maršruto rinkliavas per

centrinį maršruto rinkliavų biurą; dalyvauti diegiant naujas

technologijas ir procedūras; valdyti tarptautinį oro eismo

valdymo centrą Mastrichte, kuris reguliuoja oro eismą

pagrindinėje oro eismo srityje Europoje. Paslaugos teikiamos

šalims narėms, jų oro navigacijos paslaugų teikėjams, civiliams

ir kariniams oro erdvės naudotojams, Europos ir tarptautinėms

institucijoms. Turi 41 šalį narę, naujausioji narė Estija prisijungė

2015 m. sausio 1 d.

19/19 Naudinga 1 140 516

Mokesčiai

surenkami iš oro

navigacijos

rinkliavų, kurias

moka Lietuvos oro

erdvės naudotojai.

Valstybės biudžeto

asignavimai

neskiriami.

7.9. Tarptautinis

transporto forumas

(ITF)

Tarptautinio transporto forumo pagrindiniai tikslai yra: prisidėti

prie tvarios transporto plėtros, klestėjimo, socialinės įtraukties ir

žmonių gerovės apsaugos. ITF dalyvaujama ministrų apskritojo

stalo diskusijose transporto politikos klausimais, dvišaliuose

susitikimuose, ypač su tolimesnių šalių ministerijų

delegacijomis, dalyvaujama seminaruose, transporto inovacijų

pristatymuose ir projektuose siekiant pasinaudoti naujaisiais

tyrimais, pagerinti žinias transporto politikos srityje.

Kasmetiniame ITF aukščiausiojo lygmens renginyje – ministrų

susitikime priimami strateginiai sprendimai: balsuojama dėl

Ministrų deklaracijos priėmimo, tvirtinamas organizacijos

4/4 Naudinga 9 024

48

finansavimo modelis, vyksta ministrų apskritojo stalo diskusijos,

tematinės sesijos, kurių metu aptariamos naujos

bendradarbiavimo iniciatyvos, formuojami transporto politikos

prioritetai. 2014 m. buvo pritarta naujam finansavimo modeliui,

dėl kurio Lietuvos narsytės mokestis per 8 metus pamažu didės.

ITF Kelių transporto darbo grupės posėdžiuose suderinami

reikalavimai dėl krovinių ženklinimo, nustatomi krovinių

vežimo reikalavimai, kurie skatina šalių tarpusavio

bendradarbiavimą ir efektyvesnį krovinių vežimą.

Kovo mėnesio Kelių transporto darbo grupės posėdyje buvo

priimtas nutarimas dėl daugiašalės kelionės leidimų kvotos

reformos. Numatoma, kad Lietuvai bazinė ETMK leidimų kvota

bus 167 vnt. 2015 metams. Taip pat apsvarstyta Kokybės

chartija. Jos įsigaliojimas planuojamas nuo 2016 m. Rugsėjo

mėnesio Kelių transporto darbo grupės posėdyje buvo pristatytas

Kokybės chartijos V skyriaus projektas. Patvirtinta, jog ši

chartija bus privaloma visoms narėms, o šalies atitikmuo

chartijai bus priimamas vienbalsiškumo principu. Lietuvos

atstovai palaikė poziciją, jog „kaltinamoji“ ir „kaltinančioji“

pusės negali dalyvauti balsavime. Lietuvos atstovai taip pat

iškėlė klausimą dėl „bonus-malus“ sistemos funkcionavimo

įsigaliojus Kokybės chartijai. Darbo grupės posėdžio metu taip

pat buvo pristatytos 2015 m. ETMK leidimų kvotos. Rusija

įvedė 16 ETMK leidimų kvotą argumentuodama kitų šalių teise

taip pat taikyti apribojimus. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija,

Turkija pasisakė prieš tokį apribojimą.

7.10. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO)

Skaitmeninės

EBPO Skaitmeninės ekonomikos politikos komitetas yra

unikalus forumas, kuriame valstybės narės ir stebėtojai turi

galimybę vertinti esamas politikos sritis, keistis geriausia

praktika ir kartu spręsti bendro ir visuotinio pobūdžio

problemas.

EBPO Skaitmeninės ekonomikos įvertinimo ir analizės darbo


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

49

ekonomikos

politikos komitetas

grupės posėdyje buvo pristatyti praėjusio posėdžio projektai ir

aptarti pokyčiai. Nutarta vystyti išmatuojamas priemones ir

metodologijas stiprinant informacinę ir analitinę bazę.

Komunikacijų infrastruktūros ir paslaugų politikos darbo grupės

posėdyje svarstyti nauji trigubi ir keturgubi telekomunikacijų

paslaugų paketai, jų kainodara ir perspektyvos.

Skaitmeninės ekonominės saugos ir privatumo darbo grupės

posėdyje buvo teikiami siūlymai dėl saugumo rizikos

skaitmeninėje erdvėje ir diskutuojama apie skirtingas saugumo

sistemas Azijos ir Europos šalyse ir bendradarbiavimą kuriant

bendrus metodologinius sprendimus informacijos ir asmens

saugumo srityje. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

7.11. JT EEK Vidaus

transporto komiteto

Saugaus eismo

darbo grupė (WP1)

JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo

grupėje sprendžiami klausimai, susiję su saugiu eismu keliuose

ir geležinkelių pervažose, taip pat ieškoma bendrų sprendimų dėl

Kelių eismo konvencijos nutarimų, pakeitimų ir techninių normų

tarp valstybių suvienodinimo. JK EEK Vidaus transporto

komiteto Saugaus eismo darbo grupės WP1 posėdyje buvo

aptariamas 1968 m. Konvencijos dėl kelių eismo nuostatų

keitimas. Buvo nutarta suderinti minėtos konvencijos ir

transporto priemonių techninius reikalavimus ir suvienodinti

vairuotojų pažymėjimų reikalavimus ES su galiojančiais

Šveicarijos Konfederacijoje. Taip pat buvo nuspręsta panaikinti

Kelio ženklų ir signalų konvencijos reikalavimų neatitinkančius

ženklus. Lietuvos atstovai pristatė šalies laimėjimus užtikrinant

saugų eismą 2013 m.


nėra

7.12. JT EEK Vidaus

transporto komiteto

Pavojingųjų

krovinių vežimo

darbo grupė

JT EEK Vidaus transporto komiteto Pavojingųjų krovinių

vežimo darbo grupėje svarstomi klausimai, susiję su pavojingųjų

krovinių vežimu: sauga, rizikos mažinimu ir vienodų

reikalavimų taikymu. Pavojingųjų krovinių vežimo darbo grupės

97-oje sesijoje buvo aptarti pavojingųjų krovinių vežimo keliais


nėra

50

(WP.15) klausimai, sutarta dėl privalomo degalų cisternų žymėjimo.

Buvo siūloma standartizuoti skirtingą šalių ADR praktiką, tačiau

prieita prie išvados, jog šioje srityje verta laikytis lankstumo

kriterijaus. WP.15 ieškoma bendrų sprendimų dėl Europos

sutarties dėl tarptautinių pavojingų krovinių vežimo keliais

(ADR) pataisų.

7.13. Pasaulio sveikatos

organizacijos (PSO)

Europos regiono

biuras (UNECE)

(THE PEP)

THE PEP – JT Ekonominės komisijos Europai ir Pasaulio

sveikatos organizacijos bendra visa apimanti europinė programa,

skirta sveikatos, transporto ir aplinkos chartijos praktiniam

įgyvendinimui.

Šio darinio veikla siekiama užtikrinti darnų transporto, sveikatos

ir aplinkos vystymąsi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro

organizuojamame ketvirtajame aukšto lygio transporto,

sveikatos ir aplinkos pareigūnų susitikime pasirašyta Paryžiaus

deklaracija, kurioje numatyta investuoti į nekenksmingas

aplinkai ir sveikatai transporto rūšis, mažinti oro ir triukšmo

taršą, skatinti transporto sistemos efektyvumą ir darnų judumą ir

integruoti šias nuostatas į miesto ir teritorinio planavimo

dokumentus. Taip pat sutarta tęsti dviračių ženklų projektą.

Susisiekimo ministerijos atstovai pristatė planus darnaus judumo

planų rengimo srityje.


nėra

7.14. JT EEK

Transeuropinio

geležinkelio

projektas (TER)

Centrinės, rytinės ir pietrytinės Europos šalių bendradarbiavimo

projektas, kurio pagrindiniai tikslai: skatinti geležinkelių

transporto efektyvumą ir užtikrinti paslaugų kokybę, Europos

geležinkelių transporto infrastruktūros sistemų integraciją,

plėtoti nuoseklią ir efektyvią tarptautinę geležinkelių ir

kombinuoto transporto sistemą.

TER projekto pagrindinės darbo sritys 2014–2015 m: parama

TER narėms plėtojant geležinkelių infrastruktūrą (TER

geležinkelių tinklo plano parengimas, visų geležinkelių linijų

sąrašo sudarymas, įtraukiant pasienio stotis, ir nuolatinis

2/0 Naudinga 7 990,9

51

duomenų atnaujinimas, TER žemėlapių su geležinkelių tinklu

rengimas, geležinkelių projektų įvertinimas, techninių,

eksploatacinių parametrų TER infrastruktūrai bendros ilgalaikės

strategijos vystant geležinkelių tinklą rengimas, sienos kirtimo

procedūrų supaprastinamas.

7.15. JT EEK

Transeuropinės

šiaurės–pietų

automagistralės

projektas (TEM)

Projekte diskutuojama tarptautinių kelių transporto koridorių

plėtros klausimais, keičiamasi duomenimis apie eismo

intensyvumą, duomenimis apie studijų dėl infrastruktūros

finansavimo rengimo ir kt.

Vilniuje įvykusiame seminare, kurio metu buvo pristatyta

pažanga diegiant informacines technologijas keliuose, BIM

(Statybos informacinis modelis) diegimas, turto valdymas ir kita

aktuali informacija, dalyvavo specialistai iš Lenkijos, Čekijos,

Austrijos, Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir kitų

šalių. Savo patirtį pristatė ekspertai iš Jungtinių Amerikos

Valstijų, su kuriais TEM projekto dalyviai palaiko glaudžius

ryšius.

2/2

Lietuvos

automobilių kelių

direkcija 2014 m.

birželio 15–18 d.

organizavo

tarptautinį renginį

Lietuvoje, kurio

tema „Kelių turto

valdymas ir kelių

priežiūra“.

Naudinga 7 990,9


aplinkos apsaugos

komisija HELCOM

Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos

administracijos atstovai dalyvauja tik vienoje iš šios komisijos

darbo grupių – Jūrinėje darbo grupėje (Helcom Maritime).

HELCOM priima svarbius sprendimus: kreipiasi į Tarptautinę

jūrų organizaciją dėl Baltijos jūros paskelbimo sieros ir azoto

oksidų emisijos kontrolės rajonu, nuotekų išmetimo kontrolės

rajonu, nustato tam tikrus reikalavimus balastiniams vandenims

ir kt. Šių reikalavimų pagrindu paprastai siekiama vėliau

įtvirtinti globalius standartus Tarptautinės jūrų organizacijos

teisės aktais.


nėra

7.17. Europos pašto ir

telekomunikacijų

administracijų

konferencija

(CEPT)

CEPT, derindama pozicijas įvairiais klausimais radijo ryšio

valdymo ir elektroninių ryšių srityje, konkrečiau – per jos

komitetų - Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto

reguliavimo komiteto (CERP) ir ITU politikos komiteto (Com-

ITU) bei jų darbo grupių veiklą, siekia užtikrinti radijo ryšio

63/54 Naudinga 99,05

52

sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje

suderinamumą ir vientisumą. Derinant pozicijas įvairiais

klausimais, Europos Komisijos užsakymu atliekami ekspertiniai

tyrimai ir galimybių studijos naujų technologijų diegimo srityje.

Radijo ryšio valdymo ir telekomunikacijų srityje CEPT

bendradarbiauja su Europos Komisija. CEPT aptariami ir

tvirtinami Europos suderinti radijo dažniai, pašto rinkos

reguliavimo klausimai. Europos pašto reguliavimo komiteto

(CERP) posėdyje svarstomos galimybės paštui Europoje kurti

aiškias, patikimas, kokybiškas, paslaugų naudotojams

prieinamas pašto paslaugas. Taip pat šiuo metu siekiama atskirti

reguliavimo ir operacines funkcijas. Nutarta siekti laiškų,

tarptautiniu greituoju paštu (EMS) siunčiamų siuntų ir paslaugų

integracijos, šalys narės keičiasi nuomonėmis dėl UPP gerinimo.

Lietuva taip pat planuoja ratifikuoti 1993 m. birželio 23 d.

Hagoje priimtą Konvenciją dėl CEPT Europos ryšių biuro

(toliau – ECO) įsteigimo. ECO atlieka svarbias CEPT

sekretoriato funkcijas, organizuoja CEPT darbą ir padeda

įgyvendinti jos strateginius tikslus ir uždavinius, efektyviai ir

skaidriai priimti sprendimus, užtikrina CEPT komitetų veiklą.

Lietuva, ratifikavusi šią Konvenciją, taptų ECO Tarybos, kuri

priima svarbiausius sprendimus ECO politikos formavimo ir

veiklos vykdymo klausimais, nare ir užsitikrintų galimybę

dalyvauti ECO veikloje ir siekti, kad ECO formuluojant

pasiūlymus dėl elektroninių ryšių ir pašto sektorių politikos

(pvz., radijo spektro valdymo ir pan.) būtų atsižvelgiama ir į

Lietuvos Respublikos interesus. 2014 m. Susisiekimo ministerija

pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų

Konvencijai ratifikuoti, projektus.


transporto ir

logistikos

Partnerystės tikslai – pagerinti transporto jungtis tarp ES ir

kaimyninių šalių (Rusijos, Baltarusijos, Norvegijos); plėtoti

tarptautinius daugiašalius infrastruktūros plėtros projektus;

2/2 Naudinga 15 000

53

partnerystė

palaikyti kontaktus transporto ir logistikos klausimais. Rusija

vertina šį formatą kaip pavyzdinę ES ir Rusijos

bendradarbiavimo platformą. Šiame formate Lietuva siekia

spartesnio regioninių transporto infrastruktūros projektų

vykdymo. Taip pat tikimasi, jog tai padės pašalinti

neinfrastruktūrinio pobūdžio kliuvinius. Šiaurės matmens

transporto ir logistikos partnerystės koordinavimo komiteto

posėdžiuose buvo diskutuota dėl Sekretoriato sutarties pratęsimo

tokiam pat laikotarpiui periodui, kokiam pratęstas ir

memorandumas (iki 2019 m.).

7.19. Regioninė ryšių

sandrauga (RRS)

Regioninė ryšių sandrauga skatina šalių tarpusavio

bendradarbiavimą informacinių ir ryšių technologijų srityje,

siekiant pagerinti šalių tarpusavio bendravimą ir technologinį

vystymąsi.

Regioninės ryšių sandraugos Ryšių administracijų tarybos ir 20-

ajame Koordinacinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta priimti

kompaniją „Eutelsat“ į RRS stebėtojo teisėmis.

Taip pat buvo svarstomi klausimai, susiję su pasirengimu

Įgaliotųjų konferencijai, Pasaulinei radijo konferencijai ir ITU-T

konferencijai.

Nutarta stiprinti pasitikėjimą tarp NVS šalių ir greitinti bendros

informacinės erdvės sukūrimą.

2/2 Naudinga 2 152,17

Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis


8.1. Pasaulio sveikatos

organizacija (PSO)

PSO Vykdomojoje taryboje svarstomi pagrindiniai Pasaulio

sveikatos asamblėjos darbotvarkės klausimai. Lietuva yra viena

iš 34-ių Vykdomosios tarybos narių.

Pasaulio sveikatos asamblėjos metu priimamos svarbios

rezoliucijos ir sprendimai svarbiausiais visuomenės sveikatos

klausimais.

PSO Europos regiono komiteto sesijoje svarstomi svarbūs

34/33 Naudinga 281 566

Tabako kontrolės

pagrindų

konvencija:

3 516,6

54

visuomenės sveikatos klausimai bei PSO veiklos klausimai,

kurie tiesiogiai susiję su Europos regiono šalimis.

8.2. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Sveikatos

komitetas

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu dalyvauja EBPO

rengiamoje Viešojo sektoriaus valdymo peržiūroje, kurios

pagrindinis tikslas (sveikatos srityje) – įvertinti, kaip vyksta

valdžios institucijų ir visuomenės sąveika skirtingais –

centralizuotu bei savivaldų – lygmenimis. Taip pat ministerija

dalyvauja ir EBPO Sveikatos komiteto sesijose.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

8.3. UNESCO

Tarpvyriausybinis

bioetikos komitetas

Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas sukurtas vadovaujantis

UNESCO Tarptautinio bioetikos komiteto Statuto 11 straipsniu

kaip institucija, analizuojanti ir vertinanti Tarptautinio bioetikos

komiteto rekomendacijas. Lietuvos tikslai IGBC – atstovauti

šaliai ir pagal mokslinę kompetenciją bei patirtį bioetikos srityje

dalyvauti formuojant tarptautinę politiką. Lietuvos atstovo

Lietuvos bioetikos komiteto direktoriaus Eugenijaus Gefeno

dalyvavimą ir dalyvavimo finansavimą Tarpvyriausybinio

bioetikos komiteto veikloje visą kadencijos laikotarpį (2013-

2017 m.) užtikrino Sveikatos apsaugos ministras 2014 m.

vasario 24 d. raštu Nr. (1.1.20) 10-2108, skirtu Lietuvos

nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatui.

IGBC prioritetinės darbo kryptys:

- individo genomo tyrimai ir atsitiktiniai radiniai;

- laisvai parduodami genetiniai testai;

- ląstelės branduolio perkėlimo technologijos diegimas

siekiant išvengti mitochondrinių ligų;

- personalizuota medicina griežtėjančių asmens duomenų

apsaugos kontekste;

- dalijimasis nauda – tema, kylanti iš Visuotinės bioetikos

deklaracijos (2005) 15 straipsnio.


nėra

8.4. Tarptautinė

sveikatos

terminologijos

Lietuva į IHTSDO įstojo 2007 m. kovo 9 d.

IHTSDO yra pelno nesiekianti asociacija, vykdanti medicininės

terminologijos SNOMED CT plėtrą bei skatinanti jos skvarbą

2/2 Naudinga 11 664

55

standartų plėtros

organizacija

(IHTSDO)

pasaulyje, siekiant užtikrinti saugius ir veiksmingus sveikatos

informacijos mainus tarp informacinių sistemų. SNOMED CT –

klasifikacijos ir terminologijos sistema, apimanti visas

šiuolaikinės medicinos sritis. SNOMED CT leidžia

struktūrizuotai aprašyti (sukoduoti) veiksmus, įvykius ir faktus,

susijusius su paciento sveikatos priežiūra. Narystė IHTSDO

suteikia teisę naudoti SNOMED CT terminologiją

medicininiams duomenims informacinėse sistemose kodifikuoti

ir struktūrizuoti. Šalys, kurios yra organizacijos narės, įgyja

neribotą licenciją naudoti SNOMED CT savo teritorijoje, gali ją

nemokamai arba mokamai sublicencijuoti šalies vartotojams,

teikti siūlymus dėl standarto plėtros, dalyvauti ją valdant. Kartu

privalo prižiūrėti savo teritorijoje standarto atnaujinimo ir

vertimo tinkamumą ir saugoti intelektines standarto teises.

SNOMED CT terminologijos naudojimas Lietuvos e. sveikatos

sistemoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių būtinų Lietuvos e.

sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje,

patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. V-151, keliamam uždaviniui – užtikrinti e.

sveikatos sistemos komponentų sąveiką ir duomenų apsikeitimo

patikimumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu – įgyvendinti.

Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.

V-908 Lietuvos medicinos bibliotekai pavesta vykdyti

Nacionalinio SNOMED CT terminologijos valdymo centro

funkcijas.

8.5. Tarptautinė

atominės energijos

agentūros

(TATENA)

Radiacinės saugos

komitetas

Lietuva yra TATENA narė. Lietuvoje ryšiams palaikyti

(atstovavimui) paskirta Energetikos ministerija, tačiau

Radiacinės saugos standartų komitete Lietuvai atstovauja

Radiacinės saugos centro direktorius. Minėtame komitete

nagrinėjami visoms TATENA narėms aktualūs radiacinės

saugos standartų projektai, teikiamos pastabos ir siūlymai juos

tvirtinant. Lietuvai tai svarbu kuriant Lietuvos radiacinę saugą


TATENA moka

Energetikos

ministerija

56

reglamentuojančius teisės aktus bei valstybės radiacinės saugos

infrastruktūrą. Radiacinės saugos centro atstovai taip pat

dalyvavo Branduolinės saugos konvencijos (BSK)

susitikimuose, Transportavimo saugos komitete (nario

korespondento teisėmis, nedalyvaujant pačiame posėdyje) bei

Generalinėje konferencijoje.



partnerystė

visuomenės

sveikatos ir

socialinės gerovės

srityje

Šiaurės ir Baltijos šalių ir kitų prie partnerystės prisijungusių

šalių bendradarbiavimas sveikatos reformos srityje, užkrečiamų

ligų kontrolės ir neužkrečiamų ligų prevencijos srityse išlieka

kaip labai svarbi veikla šalinant regiono socialinius ir

ekonominius skirtumus. Partnerystė, kaip vienas iš regioninio

bendradarbiavimo instrumentų, turi sustiprinti šalių,

organizacijų, finansinių institucijų, verslo ir industrijos bei

visuomenės bendradarbiavimą stiprinant sveikatą ir užtikrinant

socialinę gerovę.

22/15 Naudinga 16 469

8.7. Europos donorystės

ir transplantacijos

koordinavimo

organizacija

(EDTCO)

EDTCO kongresuose pristatomi praėjusių metų rezultatai,

dalijamasi gerąja patirtimi, aptariamos donorystės ir

transplantacijos problemos ir perspektyvos. Darbas Kongrese

vyksta pagal atskiras temas, išklausant bendrus pranešimus ir

dirbant atskirose teminėse darbo grupėse: donorystės iš gyvo

donoro plėtimas, neplakančios širdies donorystės modelio

įvedimas; organų gyvybingumo pratęsimas; priemonių

numatymas donorinių organų nelegalios prekybos atvejų

suvaldymui; informacijos sklaida apie donorystę ir

transplantaciją žiniasklaidai bei visuomenei.

Lietuvai tai aktualu, nes Lietuvoje nerengiami specialistai bei

specializuoti šios srities seminarai ar konferencijos. Kadangi

šioje srityje vyksta nuolatiniai pokyčiai, yra naudinga gauti

naujausią informaciją.

1/1 Naudinga 500

8.8. Tarptautinis Pagrindinis INAHTA uždavinys yra skatinti bendradarbiavimą ir 1/0 Naudinga 2 025

57

sveikatos

technologijų

vertinimo agentūrų

tinklas (INAHTA)

keitimąsi informacija tarp sveikatos priežiūros technologijas

vertinančių įstaigų, tuo siekiant išvengti veiklos dubliavimo šioje

srityje pasauliniu mastu. Svarbiausios veiklos sritys: sveikatos

technologijų vertinimas, metodologinių gairių rengimas

sveikatos technologijų vertinimams užtikrinti, bendradarbiavimo

organizavimas tarp skirtingų šalių analogiškų institucijų,

mokymų programų kūrimas.

8.9. Sveikatos

priežiūros

technologijų

vertinimo

tarptautinė

organizacija

(HTAi)

HTAi misija yra remti, skatinti bei plėtoti tarptautinius ryšius dėl

sveikatos priežiūros technologijų vertinimo visame pasaulyje.

Vykdomas sveikatos technologijų vertinimas, informacijos

paieška duomenų bazėse, technologijų vertinimas ligoninėse.

1/1 Naudinga 436,5

8.10. Tarptautinė

sveikatos priežiūros

kokybės draugija

(ISQuA)

ISQuA – tai tarptautinė organizacija „Tarptautinė bendruomenė

sveikatos priežiūros kokybei“. Jos vizija – suteikti priėjimą prie

objektyvios, įrodymais pagrįstos ir tinkamu laiku informacijos, kad

būtų priimami pagrįsti sprendimai pacientų saugos, sveikatos

priežiūros kokybės srityse. Tai vienintelė tarptautiniu lygmeniu

veikianti organizacija, vienijanti narius iš daugiau negu 70 pasaulio

šalių.

ISQuA yra vienintelė tarptautiniu lygmeniu pripažinta organizacija

akreditavimo srityje, jos rengiamos Akreditavimo programos,

užtikrinančios nuolatinį akreditavimo proceso vystymą bei

tobulinimą, yra itin naudingos visoms narėms.

1/1 Naudinga 999,19


valstybių tarybos

(BJVT)

Branduolinės ir

radiacinės saugos

ekspertų grupė

Dalyvauja Baltijos jūros šalių ekspertai. Jie svarsto Baltijos jūros

regionui bendras branduolinės ir radiacinės saugos problemas,

kurios aktualios ir Lietuvai


nėra

58

8.12. Tarptautinė

draudimo fondų

asociacija (AIM)

AIM vienija sveikatos ir socialinio draudimo įstaigas, kurios

veikia vadovaudamosi asmenų teisės į sveikatą užtikrinimo,

solidarumo, ne pelno siekiančios veiklos principais. AIM yra

sudariusi Sveikatos sistemų reformų, Ilgalaikės priežiūros,

Vaistų, Telemedicinos bei e. sveikatos darbo grupes, organizuoja

įvairias temines konferencijas, susitikimus, kuriuose sudaroma

galimybė keistis informacija, patirtimi ir praktinėmis žiniomis su

kitomis sveikatos draudimą vykdančiomis įstaigomis.

2/1 Naudinga 6 303,75

8.13. Farmacijos

inspekcijų

bendradarbiavimo

sistema (PIC/S)

Ši sistema vienija pasaulio šalių kompetentingas institucijas,

atliekančias geros gamybos praktikos tikrinimus. Įstoti į PIC/S

sistemą yra keliami aukšti reikalavimai, yra atliekamas

institucijos darbo bei darbuotojų vertinimas.

PIC/S pagrindinis uždavinys yra palengvinti šalių vaistų

agentūroms apsikeisti informacija, palaikyti abipusį

pasitikėjimą, keistis informacija GGP ir kitose srityse bei GGP

inspektorių mokymas.

PIC/S schemos veikla yra skirta visuomenės sveikatos

problemoms spręsti: sustiprinti agentūrų inspekcijų

bendradarbiavimą, abipusį pasitikėjimą, užtikrinti inspekcijų

darbo kokybę; sukurti sistemą, užtikrinančią apsikeitimą

informacija ir patirtimi; koordinuoti inspektorių ir kitų techninių

ekspertų mokymus; tęsti techninių standartų harmonizavimą ir

diegimą bei vykdyti procedūras, susijusias su vaistinių preparatų

gamyba, jų testavimu oficialiose kokybės kontrolės

laboratorijose; harmonizuoti ir vystyti geros gamybos praktiką;

bendradarbiauti su kitomis vaistų agentūromis, turinčiomis

įgaliojimus nacionaliniu lygiu garantuoti vienodų techninių

standartų ir procedūrų diegimą, vertinti harmonizavimo

reikalavimus.

2014 m. susitikimų

nevyko.

Naudinga 6 761,54


(ET)

Lietuvos narystės Europos Tarybos Europos farmakopėjos

komisijoje tikslas – įgyvendinti 1964 m. liepos 22 d. Strasbūre

3/2 Naudinga ET sekretoriatui

patikslinus 2014 m.

59

Europos

farmakopėjos

komisija

priimtos Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo,

pataisytos pagal Konvencijos dėl Europos farmakopėjos rengimo

protokolą, priimtą 1989 m. lapkričio 16 d. Strasbūre, ir

įsigaliojusios 1992 m. lapkričio 1 d., kuri buvo ratifikuota

Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl Europos

farmakopėjos rengimo, pataisytos pagal Konvencijos dėl

Europos farmakopėjos rengimo protokolą, ratifikavimo“ ir

Lietuvos Respublikai įsigaliojo 2004 m. lapkričio 7 d., praėjus

trims mėnesiams po prisijungimo raštų deponavimo Europos

Tarybai, (toliau – Konvencija) 1 straipsnio nuostatas Lietuvos

Respublikoje. Pagal Konvencijos 1 straipsnį susitariančios šalys

(tarp jų ir Lietuva) įsipareigoja nuosekliai rengti bendrą

suinteresuotų šalių farmakopėją, kuri vadinama „Europos

farmakopėja“, ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad

bendrieji skyriai, bendriniai straipsniai ir monografijos, kurios

bus priimtos pagal šios Konvencijos straipsnius ir sudarys

Europos farmakopėją, taptų oficialiais standartais, taikomais jų

šalyse (taip pat ir Lietuvoje).

Konvencija nustato pažangų Europos farmakopėjos rengimą ir

jos naudojimą susitariančių šalių teritorijose, siekiant suderinti

reikalavimus veikliosioms medžiagoms ir pagalbinėms

medžiagoms, vaistinių preparatų, esančių Europos rinkoje, skirtų

žmonėms, gamybai ir kontrolei bei palengvinti laisvą vaistinių

preparatų judėjimą.

Europos farmakopėja, kaip bendra standartų visuma, įteisina

standartinius terminus, vartojamus vaistinių preparatų rinkodaros

teisės suteikimo dokumentacijose, vaistinių preparatų pakuotėms

ženklinti bei preparato charakteristikų santraukos ir pakuotės

lapelio tekstuose. Bendra standartų sistema garantuoja bendrą

kontrolę, o ji savo ruožtu – saugumą vartotojams.


buvo apskaičiuota

permoka

8.15 Europos Tarybos

(ET) Europos

Komitetas rengia nutarimus dėl vaistinių preparatų klasifikacijos

bei vaistinėje gaminamų vaistinių preparatų gamybos ir kokybės


nėra

60

farmacijos ir

farmacinės rūpybos

komitetas

reikalavimų, koordinuoja Konvencijos dėl falsifikuotų vaistinių

preparatų ir panašių nusikaltimų, sukeliančių grėsmę žmonių

sveikatai (MEDICRIME) įgyvendinimo klausimus, kuriuos

tvirtina Europos Tarybos Ministrų komitetas.

Koordinuoja Europos Tarybos Ministrų komiteto nutarimų

nuostatų įgyvendinimą Europos Tarybos šalyse narėse.

8.16. Tarptautinis

Raudonojo

Kryžiaus komitetas

(ICRC)

Dalyvavimas ICRC organizuojamuose renginiuose naudingas

Lietuvos institucijoms. Pagrindiniai sprendžiami klausimai –

tarptautinės humanitarinės teisės sklaida ir įgyvendinimas.

- Naudinga Savanoriški: 8 689

Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritis


9.1. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Švietimo

politikos komitetas

Lietuva siekia stebėtojo statuso Švietimo politikos komitete

suteikimo. Stebėtojo statusas suteiktų galimybę efektyviau

pasinaudoti EBPO intelektiniu potencialu tolesniam nacionalinės

švietimo politikos tobulinimui, dalytis gerąja patirtimi su

kolegomis iš kitų šalių. Pagrindiniai šiuo metu komitete

svarstomi klausimai – aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas,

atvirų švietimo išteklių reikšmė ir poveikis švietimo sistemoms,

patyčių mokyklose prevencija, žemės drebėjimų poveikio

mokykloms prevencija.

EBPO atliekamų švietimo srities tyrimų duomenys leidžia

kiekvienos šalies švietimo sistemai ne tik įvertinti šalies

švietimo politiką ir jos įgyvendinimo kokybę, mokinių

laimėjimus, mokytojų praktiką, nuostatas tarptautiniame

kontekste, bet ir išryškina sistemos stipriąsias ir tobulintinas

sritis. Efektyviai pasinaudojus gautais duomenimis ir

išryškėjusiomis tendencijomis, galima sėkmingai tobulinti

ugdymo procesą, mokyklų vadovų tapsmo kultūrą, pedagogų

rengimą, kvalifikacijos tobulinimą, prasmingai investuoti į

mokyklų įrangą, mokymo priemones, kryptingai disponuoti

3/3 Naudinga 50 000 (Už dalyvavimą

EBPO Švietimo

politikos priemonių,

didinančių išteklių

panaudojimo

mokyklose

veiksmingumą,

tyrime.)

61

intelektiniais, finansiniais, materialiniais ištekliais ir pan.

Dalyvavimas EBPO švietimo srities tyrimuose rodo atvirumo,

sąžiningos analizės, aktyvaus domėjimosi ir lyginimosi su

kitomis šalimis poziciją, pagrįstą strategijų, programų kūrimą.

Lietuva dalyvauja šiuose EBPO tyrimuose:

Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime (PISA);

Tarptautiniame suaugusiųjų kompetencijų tyrime

(PIAAC);

EBPO Švietimo politikos priemonių, didinančių išteklių

panaudojimo mokyklose veiksmingumą, tyrime;

Planuojama dalyvauti 2018 m. Tarptautinis mokymo ir

mokymosi tyrimo (TALIS) cikle.


komitetai

Dalyvaujama Europos Tarybos Švietimo politikos ir praktikos

Valdymo komiteto veikloje. Svarbiausi šiuo metu svarstomi

klausimai yra susiję su etišku elgesiu švietime, švietimo kokybės

užtikrinimu, XXI amžiui reikalingų įgūdžių ir kompetencijų

užtikrinimu šiuolaikinio pilietiškumo, demokratijos ir

tarpkultūrinio dialogo kontekste.


ET moka Užsienio




Dabartinių Europos

kalbų centras

Mokomųjų migrantų, tautinių mažumų ir užsienio kalbų

politikos klausimai, daugiakalbystės plėtra ir užtikrinimas.

Dirbama kalbų mokymo metodikos, kalbų testavimo, vertinimo

ir kitais klausimais.

5/5

Surengti 2

seminarai

Lietuvoje

Naudinga 13 662,85

9.4. Šiaurės ministrų

tarybos švietimo

programa

(NORDPLUS)

Pagrindiniai programos tikslai – švietimo ir mokslo kokybės

gerinimas bei inovacijų diegimas. Programa taip pat siekia

skatinti ilgalaikį švietimo institucijų bendradarbiavimą

akcentuojant pasikeitimą patirtimi, gerąja praktika ir pasiektų

rezultatų svarba. 2014 m. Lietuva buvo šios programos Valdymo

komiteto vicepirmininkė.

3/3

Surengtas 1

seminaras

Lietuvoje

Naudinga 250 864

Teisingumo ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

10.1. Tarptautinis ICC – tai nuolat veikianti institucija, turinti universalią 1/1 Naudinga 137 840

62

baudžiamasis

teismas (ICC)

jurisdikciją karo nusikaltimams bei nusikaltimams taikai ir

žmoniškumui.

ES ir jos valstybės narės yra vienos aktyviausių ICC rėmėjų.

Lietuva vykdo savo įsipareigojimus pagal ICC Romos statutą ir į

nacionalinę teisę perkėlė nuostatas tiek dėl jurisdikcijos

papildomumo, tiek ir dėl bendradarbiavimo. Ji tiek individualiai,

tiek ir kaip ES valstybė narė remia visas pastangas, kad Romos

statutas taptų universalus, o ICC – stipri ir efektyvi teisminė

institucija. 2014 m. Romos statuto šalių narių asamblėjoje

dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Teisingumo

ministerijos

atstovai

nedalyvavo

vykusiuose

susitikimuose

10.2. Tarptautinis

privatinės teisės

unifikavimo

institutas

(UNIDROIT)

Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – rengti įstatymų ir

konvencijų, skirtų vienodai vidaus teisei nustatyti, bei

susitarimų, kuriais siekiama supaprastinti tarptautinius privatinės

teisės santykius, projektus, atlikti lyginamuosius privatinės teisės

tyrimus ir t.t. Lietuvos naryste UNIDROIT siekiama sudaryti

sąlygas ir galimybes įsitraukti Lietuvai į svarbius privatinės

teisės vienodinimo ir vystymo procesus.

Teisingumo

ministerijos

atstovai

nedalyvavo

vykusiuose

susitikimuose

Naudinga 24 962

10.3. Hagos tarptautinės

privatinės teisės

konferencija

Hagos konferencijos tikslas yra pamažu suvienodinti tarptautinės

privatinės teisės normas.

Lietuva yra prisijungusi prie daugelio aktualių pagal

Konferenciją priimtų tarptautinių sutarčių.

Be to, Konferencijos veikloje pagal kompetenciją dalyvauja ir

Europos Sąjunga.

1/1

Naudinga 5 903,37

10.4. Nuolatinio arbitražo

teismas (PCA)

Nuolatinis arbitražo teismas išsivystė į modernią, įvairiapusišką

arbitražo instituciją, šiuo metu administruojančią arbitražą,

sutaikymą ir faktų vertinimą ginčuose, kuriuose gali dalyvauti ne

vien valstybės, bet ir jų dariniai, tarptautinės organizacijos ir

privatūs subjektai. Teisme taip pat gali būti rengiamas

tarptautinis komercinis arbitražas.

Teismo narių (arbitrų) sąrašas sudaromas iš valstybių,

Konvencijos susitariančiųjų šalių, paskirtų asmenų, kuriuos

pavesta skirti LR Vyriausybei (Lietuva skiria 4 teismo narius).

Teisingumo

ministerijos

atstovai

nedalyvavo

vykusiuose

susitikimuose

Naudinga 205

63

10.5. Antikorupcijos

akademija

Antikorupcijos akademijos paskirtis - skatinti efektyvią ir

veiksmingą korupcijos prevenciją ir kovą su korupcija

(organizuojant švietimą ir profesinį mokymą, atliekant ir remiant

mokslinius visų korupcijos aspektų tyrimus, teikiant kitokią

reikiamą techninę pagalbą, skatinant tarptautinį

bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą kovos su korupcija srityje).

Antikorupcijos akademijos veikloje vadovaujamasi akademinės

laisvės principu, aukščiausiais akademiniais ir profesiniais

standartais, o korupcijos reiškinys nagrinėjamas visa apimančiu

ir tarpdalykiniu metodu, tinkamai atsižvelgiant į kultūrinius

skirtumus, lyčių lygybę ir pastarojo meto pokyčius korupcijos

srityje ir pasaulio, ir regionų lygmeniu.

Dalyvavimas Antikorupcijos akademijos veikloje gali būti

naudingas antikorupcinio švietimo sklaidai didinti,

antikorupcinio ugdymo programoms Lietuvos Respublikoje

diegti ir įgyvendinti.

Teisingumo

ministerijos

atstovai

nedalyvavo

vykusiuose

susitikimuose


nėra

10.6. Pasaulinė

intelektinės

nuosavybės

organizacija

(PINO)

2014 m. Valstybinio patentų biuro (VPB) kompetencijai

priskirtuose PINO susitikimuose buvo sprendžiami klausimai dėl

Dizaino teisės sutarties teksto ir Diplomatinės konferencijos šiai

sutarčiai priimti sušaukimo, dėl tarptautinių sutarčių genetinių

išteklių, tradicinių žinių ir folkloro klausimais, patentų teisės

derinimo tarptautiniu lygiu ir aktualių patentų, dizaino ir prekių

ženklų reguliavimo klausimų. Dalyvauta priimant VPB veiklai

įtakos turinčius sprendimus specializuotose PINO darbo

grupėse. Klausimai Lietuvai aktualūs, rengiamos tarptautinės

sutartys ir jų įgyvendinimo mechanizmai turi tiesioginės įtakos

Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės reguliavimui.

PINO administruoja 16 tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra

Lietuva. Registracinėse PINO Patentinės kooperacijos, Madrido

ir Hagos sąjungose VPB vykdo gaunančiosios ir nurodytosios

tarnybos funkcijas. 2014 m. Lietuvoje lankėsi PINO generalinis

direktorius. Pagal dvišalio bendradarbiavimo planus 2014 m.

13/13 (tik VPB

kompetencijos

susitikimai)

Naudinga Narystės mokesčius

PINO moka

Užsienio reikalų

ministerija

64

PINO VPB vykdomoms visuomenės švietimo veikloms

finansuoti skyrė 6000 CHF, 2015 m. numatoma šiam tikslui

skirti 8000 CHF.

2014 m. per VPB buvo paduota 17 Lietuvos pareiškėjų paraiškų

pagal Patentinės kooperacijos sutartį, 107 tarptautinės paraiškos

pagal Madrido protokolą. 1 iš 3 tarptautinių paraiškų pagal

Hagos susitarimą.

10.7. Europos patentų

organizacija (EPO)

2014 m. EPO valdymo organų ir komitetų posėdžiuose buvo

svarstomi organizaciniai (personalo reforma), administraciniai,

finansiniai, techniniai EPO ir Europos patentų tarnybos (EPT)

veiklos bei Europos patentų teisinio reguliavimo klausimai; EPO

Administracinės tarybos Atrankos komiteto posėdžiuose buvo

svarstomi būsimojo bendro galiojimo Europos patento išdavimo

bei mokesčių nustatymo klausimai, kurie tiesiogiai labai

aktualūs Lietuvai, dalyvausiančiai bendro patentų teismo

sistemoje.

Dalyvavimas EPO užtikrina dalyvavimą regioninėje Europos

patentų apsaugos sistemoje. EPT bus atsakinga už bendro

galiojimo Europos patento sistemos, kurioje dalyvauja Lietuva,

įgyvendinimą.

15/15 (tik VPB

kompetencijos

susitikimai)

Naudinga 399 548,19

(VPB,

įgyvendindamas

Europos patentų

konvencijos

nuostatas, 50 proc.

metų mokesčių už

Europos patentų

galiojimą Lietuvos

Respublikoje

grąžina Europos

patentų tarnybai.)

Užsienio reikalų ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos

11.1. Jungtinės Tautos

(JT)

Jungtinės Tautos yra pagrindinė pasaulinė tarptautinė

organizacija, kuri rūpinasi taikos ir tarptautinio stabilumo,

pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio

gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir

jų sprendimo klausimais. Dalyvaudama JT veikloje, Lietuva

įgyvendina esminius šalies užsienio politikos tikslus, susijusius

su šalies saugumo, taikios ir saugios demokratinės kaimynystės

kūrimo poreikiais, gina demokratines vertybes, žmogaus teises ir

teisės viršenybės principus, dalyvauja kuriant tarptautinės teisės

aktus.

N/A Naudinga 2 925 766

Savanoriški:

2 906,25

65

Užsienio reikalų ministerija, remdamasi kitų valstybės institucijų

ir įstaigų pasiūlymais, kasmet parengia Lietuvai prioritetinių JT

renginių sąrašo projektą, kuris tvirtinamas Ministro Pirmininko

potvarkiu.

Atstovavimas Lietuvos interesams JT užtikrinamas per nuolat

veikiančias Lietuvos atstovybes Niujorke, Ženevoje ir Vienoje.

Specializuotose JT agentūrose taip pat dalyvauja šakinės

ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pagal kompetenciją.

11.2. Europos saugumo ir

bendradarbiavimo

organizacija

(ESBO)

Organizacija suteikia forumą deryboms politiniais-kariniais,

ekonominiais ir žmogaus teisių klausimais, puoselėja

demokratinės normas, įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir

fundamentalių laisvių, bendradarbiavimo principus.

Atstovavimas ESBO įgyvendinamas ir per Lietuvos Respublikos

nuolatinę atstovybę prie tarptautinių organizacijų Vienoje.

N/A Naudinga 128 309

Savanoriški:

10 000


valstybių taryba

(BJVT)

Organizacija svarbi Lietuvai tuo, kad ji apima visą daugiašalį

tarpvyriausybinį regioninį bendradarbiavimą sutartose srityse

(šiuo metu tai – aplinkosauga, ekonomika, energetika, švietimas

ir kultūra bei viešasis saugumas ir žmogiškasis matmuo) ir yra

politinio dialogo forumas regione. Užsienio reikalų ministerija

dalyvauja Vyresniųjų pareigūnų susitikimuose.

6/6 Naudinga 68 683

11.4. Pasaulio prekybos

organizacija (PPO)

PPO yra JT sistemai nepriklausanti organizacija, kuri nustato

pasaulinės prekybos taisykles ir užtikrina šių taisyklių efektyvų

taikymą. Vienas iš svarbiausių organizacijos veiklos tikslų yra

pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas.

Šis tikslas įgyvendinamas per daugiašales prekybos derybas.

2014 m. buvo pasiektas susitarimas dėl Prekybos palengvinimo

sutarties. Lietuva PPO siekia užtikrinti kuo geresnes sąlygas

savo prekių ir paslaugų patekimui į trečiųjų šalių rinkas.

Narystė PPO yra privaloma visoms ES valstybėms. Dalyvavimas

PPO veikloje užtikrina, kad kuriant ar keičiant pasaulines

prekybos taisykles būtų atsižvelgiama į Lietuvos ūkio interesus.

450/450 Naudinga 238 972,7

66

Visuose susitikimuose dalyvavo nuolatinės atstovybės prie JT

biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje darbuotojai.

11.5. Europos Taryba

(ET)

ET yra politinė organizacija, turinti didelės įtakos Europos

integracijos procesui. Kaip ET narė, Lietuva įgyvendina LR

Vyriausybės programos užsienio politikoje tikslus, susijusius su

demokratijos plėtra Lietuvos geopolitinėje aplinkoje,

demokratinių vertybių puoselėjimu tarptautinių santykių srityje,

žmogaus teisų ir teisės viršenybės užtikrinimu. Lietuva

dalyvauja kuriant ir įgyvendinant ET standartus. ET svarstomų

klausimų ratas yra labai platus - nuo demokratijos, žmogaus

teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo iki sveikatos apsaugos,

socialinės atskirties mažinimo ir kultūros paveldo apsaugos.

Ypač svarbus yra Lietuvos institucijų dalyvavimas įgyvendinant

ET konvencijas, taip pat ryšiai su Europos žmogaus teisių

teismu. ET ekspertų grupių veikloje dalyvauja įvairių Lietuvos

institucijų atstovai pagal atitinkamas ET konvencijų temas.

Ekspertų grupių susitikimų grafiką lemia kiekvienos konvencijos

priežiūros institucijų darbo taisyklės, dažnai ekspertų

dalyvavimo išlaidas apmoka Europos Taryba.

Politiškai labai svarbus yra ir Lietuvos Seimo narių dalyvavimas

ET Parlamentinės Asamblėjos darbe, o Lietuvos savivaldybių

atstovų – ET Vietinės ir regioninės valdžios kongreso veikloje.

Atstovavimas Lietuvai šioje organizacijoje įgyvendinamas ir per

LR nuolatinę atstovybę prie Europos Tarybos.

N/A Naudinga 610 031,4

Savanoriški:

10 000

11.6. Branduolinių

bandymų

uždraudimo

organizacija

(CTBTO)

Dalyvaujančios valstybės įsipareigoja nevykdyti jokių

branduolinio ginklo bandymų ir kitų branduolinių sprogdinimų,

uždrausti ir neleisti visų šių branduolinių sprogdinimų

teritorijose, priklausančiose jų jurisdikcijai ar kontrolei.

Dalyvavimas svarbus Lietuvos, kaip aktyviai veikiančios

branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo klausimuose,

statuso įtvirtinimui. Be to, Lietuvai sudaroma galimybė naudotis

organizacijos seismologinių stočių, įsikūrusių visame pasaulyje,

9/7 Naudinga 73 112

67

duomenimis. Susitikimuose dalyvauja Lietuvos Respublikos

nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje ir

Lietuvos nuolatinės misijos JT darbuotojai.

11.7. Tarptautinė

frankofonijos

organizacija

Tarptautinė Frankofonijos organizacija (TFO) yra politinė-

kultūrinė organizacija, šiuo metu jungianti 75 šalis penkiuose

žemynuose, kurios siekia puoselėti prancūzų kalbą ir kultūrą.

Lietuva yra šios organizacijos stebėtoja. Dalyvavimas TFO

veikloje sukuria palankias sąlygas kultūriniam ir moksliniam

bendradarbiavimui, jaunimo mainams, prancūzų kalbos mokymo

stiprinimui, pažinčiai su prancūzakalbių šalių kultūromis. Nuo

2000 m. Lietuvoje kasmet minima tarptautinė Frankofonijos

diena, organizuojami įvairūs renginiai: prancūzų kalbos savaitės

ir vakarai mokyklose, Lietuvos moksleivių prancūzų kalbos

olimpiados, prancūziškų dainų festivaliai, prancūziško teatro

festivaliai, parodos, paskaitos, seminarai ir viktorinos.

Bendradarbiaujant su TFO vykdomi mokymai prancūzų kalba

Lietuvos valstybės tarnautojams.

2/2 Naudinga 10 507


švietimo, mokslo ir

kultūros

organizacija

(UNESCO)

Narystė UNESCO suteikia valstybei didžiules galimybes

bendradarbiauti su 195 valstybėmis (UNESCO narėmis)

kultūros, švietimo, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų,

informacijos ir komunikacijos srityse. Per UNESCO Lietuvos

ekspertai dalyvauja patirties mainuose, perduoda gerąją kitų

šalių patirtį. Be to, Lietuva gali naudotis UNESCO konvencijų ir

UNESCO programų įgyvendinimo laimėjimais. UNESCO

globoja į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Lietuvos vietoves,

nematerialųjį, dokumentinį kultūros paveldą, kartu garsindama

Lietuvos vardą pasaulyje.

UNESCO veikloje pagal kompetenciją dalyvauja ir Švietimo ir

mokslo ministerija, Kultūros ministerija bei Aplinkos

ministerija.

Atstovavimas Lietuvai UNESCO įgyvendinamas ir per Lietuvos

Respublikos nuolatinę atstovybę prie UNESCO.

N/A Naudinga 203 160,7

68

11.9. Pasaulio

intelektinės

nuosavybės

organizacija

(PINO)

2014 m. PINO generalinis direktorius F. Gurry perrinktas

antrajai 6 m. kadencijai. 2014 m. PINO normatyvinė

darbotvarkė išliko paralyžiuota dėl išsivysčiusių ir besivystančių

valstybių skirtingų vizijų dėl tolesnės organizacijos veiklos.

2014 PINO generalinių asamblėjų metu nepavyko susitarti dėl

Dizaino teisės, transliuojančių organizacijų diplomatinių

konferencijų, tolesnės darbo programos dėl išimčių ir apribojimų

autorinių ir gretutinių teisių srityje bei tarpvyriausybinio

genetinių išteklių, tradicinių žinių ir folkloro komiteto veiklos.

Vienintelis normatyvinės darbotvarkės sprendimas – 2015 m.

vyksianti PINO diplomatinė konferencija dėl Lisabonos

susitarimo peržiūros.

Dvišalis bendradarbiavimas buvo itin sėkmingas – 2014 m.

lapkričio mėn. F. Gurry antrą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito

metu vyko politinio lygio susitikimai su Lietuvos Respublikos

Seimo Pirmininke, Ūkio, Teisingumo, Kultūros, Valstybinio

patentų biuro vadovybėmis. PINO patvirtino pasiryžimą teikti

visą aktualią paramą tobulinant Lietuvos intelektinės nuosavybės

sistemos funkcionavimą.

Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų

tarptautinių organizacijų Ženevoje pastangomis 2014 m. PINO

sekretoriate įdarbintas pirmasis Lietuvos pilietis.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai dalyvavo visuose

Generalinės asamblėjos koordinaciniuose susitikimuose.

10/10 Naudinga 9 478,5

11.10. JT konferencija

prekybai ir

vystymuisi

(UNCTAD)

UNCTAD – pagrindinė JT organizacija, siekianti paspartinti

besivystančių šalių subalansuotą plėtrą: plėtoti prekybą,

finansus, technologijas ir skatinanti investicijas. Lietuva šioje

organizacijoje siekia efektyvaus UNCTAD pagalbos prekybai

lėšų panaudojimo ir jų nukreipimo į Lietuvai prioritetines

pereinamosios ekonomikos šalis, tokias kaip Gruzija, Ukraina,

Moldova. UNCTAD įdirbis besivystančiose ir mažiausiai

išsivysčiusiose Azijos ir Afrikos valstybėse, ypač investicinės


nėra

69

politikos ir aplinkos apžvalgos ir vertinimai, gali būti panaudotas

rengiant informaciją Lietuvos verslininkams, pradedantiems

žengti į naujas rinkas. Užsienio reikalų ministerijos atstovas

dalyvavo UNCTAD 50-mečio minėjimui skirtame renginyje.

Kituose susitikimuose dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės

prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje

darbuotojai. 11.11. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacija

(EBPO)

EBPO yra sėkmingą vystymąsi pasiekusių ir augančios

ekonomikos valstybių ekspertų forumas, kuriame bendras

vertybes pripažįstančios šalys narės dalijasi gerosios praktikos

patirtimi, formuoja ir plėtoja naujas ekonominės bei socialinės

politikos gaires, kurios vėliau pritaikomos praktikoje. Šiuo metu

EBPO vienija 34 nares iš viso pasaulio, 22 iš jų – ES narės.

Didelė dalis ES politikos reglamentų pagrindą sudarančių idėjų

pirmiausia yra apsvarstomos EBPO formate. EBPO šalys narės

dirba įvairiuose specializuotose komitetuose, darbo grupėse,

forumuose, programose ar kitose EBPO struktūrose. Komitetai ir

darbo grupės (daugiau kaip 250) veikia beveik visose valstybės

politikos srityse, išskyrus gynybos sektorių. EBPO atliekamos

valstybių tarpusavio peržiūros, ekspertų konsultacijos, šalies

atliekamų reformų analizės įtraukimas į palyginamąjį kontekstą

suteikia valstybėms narėms investuotojų pasitikėjimą,

aukštesnius tarptautinio skolinimosi reitingus ir galimybę

dalyvauti sprendžiant globalios ekonomikos klausimus.

Įgyvendindama vieną iš LR Vyriausybės užsienio ekonominės

politikos prioritetų, Lietuva nuo 2012 m. atnaujino

kandidatavimą į EBPO nares, šiuo metu baigiasi parengiamasis

intensyvaus bendradarbiavimo laikotarpis. EBPO Tarybos

rekomendavimu, 2015 m. Lietuva turėtų sulaukti kvietimo

oficialiai pradėti stojimo į EBPO procesą. Bendradarbiavimą su

EBPO koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, politinis

atstovavimas užtikrinamas per Lietuvos ambasadą Prancūzijoje,

N/A Naudinga Dalyvavimo

komitetuose

mokesčiai:

45 994

Kitos įmokos:

930 740

70

techninis atstovavimas pagal valdymo sritį – per ministerijų ir

valstybės įstaigų ekspertų komandiruotes į atitinkamus EBPO

organus. 11.12. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Investicijų

komitetas

Lietuva 2001 m. prisijungė prie EBPO Deklaracijos dėl

tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių ir nuolat dalyvauja

asocijuoto nario teisėmis EBPO Investicijų komitete. Investicijų

komitetas svarsto aktualius investicinių sutarčių teisės,

investicijų gynimo, lygių sąlygų nacionalinėms iš užsienio

kompanijoms sudarymo klausimus, nustato ir siekia valstybių

narių praktikoje įdiegti atsakingos verslo veiklos gaires.

Investicijų komiteto nariai rengia EBPO Investicijų politikos

struktūros (gairių rinkinio valstybių investicijų politikai vykdyti)

atnaujinimą, organizuoja apskritojo stalo diskusijas Investicijų

laisvės klausimais, bendradarbiauja EBPO Investicijų ir

vystymosi patariamojoje grupėje, Investicijų statistikos darbo

grupėje. Taip pat Lietuva oficialiai pradėjo pasirengimą

(Užsienio reikalų ministerija kartu su Finansų ministerija)

prisijungti prie EBPO Kapitalo judėjimo ir einamųjų nematomų

operacijų liberalizavimo kodeksų.

4/4 Naudinga 3 600

Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 11.13. Baltijos Ministrų

Taryba (BMT)

BMT yra Baltijos šalių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo

institucija. Reguliariai bendradarbiaujama Vyresniųjų pareigūnų

komitetuose (VPK) ir Ministrų Pirmininkų tarybos (BMT MPT)

susitikimuose. Užsienio reikalų ministerija koordinuoja ataskaitų

apie VPK veiklą teikimą. Taip pat su VPK derina BMT MPT

dokumentų projektus.


nėra

11.14. JT Ekonominė ir

socialinė komisija

(ECOSOC)

ECOSOC yra svarbi JT platforma ekonominiams ir socialiniams

klausimams spręsti. 2014 m. dalyvauta ECOSOC susitikime dėl

Vystymosi darbotvarkės po 2015 m. aspektų.


nėra


bakteriologinių ir

toksinių ginklų

Konvencija draudžia bakteriologinių (biologinių) ir toksinių

ginklų kūrimą, gamybą ir saugojimą.

Šiuo metu Konvencijos susitikimuose pagrindinis dėmesys yra

2/2 Naudinga 405

Narystės mokesčius

71

kūrimo, gamybos ir

saugojimo

uždraudimo bei jų

sunaikinimo

skiriamas biologinės saugos ir biologinio saugumo klausimams.

Konvencijos valstybių narių susitikimuose dalyvauja Lietuvos

nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų tarptautinių

organizacijų Ženevoje darbuotojai.

moka Krašto

apsaugos ministerija

11.16. Branduolinių ginklų

neplatinimo sutartis

(NPT)

Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis yra vienintelė

tarptautinė teisiškai įpareigojanti sutartis, skirta kovai su

branduolinių ginklų plitimu visame pasaulyje. Jos tikslai:

sustabdyti tolesnį branduolinių ginklų plitimą, sudaryti tinkamas

sąlygas tarptautiniam NPT šalių bendradarbiavimui branduolinės

energijos taikaus naudojimo srityje, paskatinti visas šalis pradėti

derybas dėl branduolinių ir nebranduolinių ginklų kontrolės bei

siekti branduolinio nusiginklavimo.

1/1 Naudinga 2014 m. privalomos

įmokos nebuvo

11.17. Otavos konvencija

dėl priešpėstinių

minų (APLC)

Konvencijos tikslas – sustabdyti sausumos minų naudojimą

pasaulyje. 159 valstybės yra konvencijos šalys narės.

Lietuva yra nuosekli ir aktyvi humanitarinės teisės principų ir

normų įgyvendinimo įprastinės ginkluotės srityje rėmėja,

tarptautinio minų veiksmo dalyvė ir donorė.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja visų tarptautinių sutarčių, kuriomis

siekiama apriboti tam tikrų ginklų rūšių keliamą humanitarinę

žalą, įgyvendinime ir nuosekliai remia tolesnį tokių tarptautinių

taisyklių kūrimą.

1/0 Naudinga 408,5

11.18. JT vyriausiojo

žmogaus teisių

komisaro biuras

(OHCHR)

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras yra pagrindinis JT

pareigūnas žmogaus teisių srityje. Jis veikia suteikdamas

geriausia ekspertizę ir paramą skirtingiems JT žmogaus teisių

priežiūros mechanizmams, t.y. konvencijų įgyvendinimo

priežiūros komitetams bei nepriklausomiems ekspertams,

paskirtiems stebėti valstybių prisiimtų įsipareigojimų pagal JT

žmogaus teisių konvencijas įgyvendinimą. Susitikimuose

dalyvauja Lietuvos nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų

tarptautinių organizacijų Ženevoje darbuotojai.

N/A Naudinga Narystės mokesčio

nėra

Savanoriški:

10 000


jūrų teisės

Susitikimuose aptariamos Tarptautinio jūrų teisės tribunolo,

Tarptautinės jūros dugno institucijos, Kontinentinio šelfo ribų

1 Naudinga 10 353

72

konvencija komisijos bei Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus

ataskaitos, minėto tribunolo biudžeto ir kiti klausimai, renkami

tribunolo nariai ir Kontinentinio šelfo ribų komisijos nariai,

svarstomi kiti tarptautinei bendrijai aktualūs tarptautinės jūrų

teisės klausimai.

Lietuvos Respublika iki šiol dalyvavo visuose 1982 m. Jungtinių

Tautų jūrų teisės konvencijos valstybių šalių susitikimuose nuo

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ratifikavimo. 11.20. Jungtinių Tautų Ad

hoc darbo grupė dėl

jūrinės biologinės

įvairovės

išsaugojimo ir

tvaraus naudojimo

zonose už valstybių

jurisdikcijų ribų

Darbo grupėje svarstoma dėl naujo Jungtinių Tautų jūrų teisės

konvenciją įgyvendinančio susitarimo dėl jūrinės biologinės

įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo zonose už valstybių

jurisdikcijų ribų.

ES ir jos valstybės narės yra vienos aktyviausių šio proceso

rėmėjų.

2014 m. Lietuvos

atstovai

nedalyvavo


nėra

11.21. Tarptautinės jūros

dugno institucija

Tarptautinė jūros dugno institucija – tai autonominė tarptautinė

organizacija administruojanti mineralinius išteklius jūrų ir

vandenynų dugne bei jo gelmėse, esančiuose už nacionalinės

jurisdikcijos ribų.

2014 m. Lietuvos

atstovai

nedalyvavo

Naudinga 4 777,88

11.22. Kontaktinė grupė

piratavimo prie

Somalio krantų

klausimais

Lietuvai aktualu dalyvauti tarptautinės bendrijos kovoje su

piratavimu. Sesijos metu penkios darbo grupės apibendrina

veiklą ir suformuluoja būsimus uždavinius.


nėra


atviras patariamasis

procesas vandenynų

ir jūrų teisės

klausimams

Lietuvai aktualus dalyvavimas svarstant tarptautinei bendrijai

aktualius tarptautinės jūrų teisės klausimus.

2014 m. Lietuvos

atstovai

nedalyvavo


nėra


reguliaraus proceso

jūrinės aplinkos

Lietuvai aktualus dalyvavimas jūrinės aplinkos būklės stebėjimo

ir įvertinimo procesuose, siekiant pasiekti gerą aplinkos būklę

2014 m. Lietuvos

atstovai

nedalyvavo


nėra

73

būklei įvertinti ad

hoc darbo grupė

jūriniuose vandenyse.


teisės patarėjų

komitetas viešosios

tarptautinės teisės

klausimais

(CAHDI)

CAHDI – tai tarpvyriausybinis komitetas, kuriame dalyvauja

Europos Tarybos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų

teisės patarėjai, taip pat Europos Tarybos stebėtojo teisėmis

dalyvaujančių valstybių atstovai. Komitete svarstomi

tarptautinės teisės klausimai, tendencijos, keičiamasi

nuomonėmis ir patirtimi tarpvalstybinių santykių srityje.

Lietuvai itin aktualus dalyvavimas svarstant tarptautinei

bendrijai aktualius tarptautinės teisės klausimus.


nėra

Ūkio ministerijos valdymo sritis Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos 12.1. Jungtinių Tautų

Pasaulio turizmo

organizacija (WTO)

PTO misija – propaguoti ir plėtoti turizmą kaip svarbią

priemonę, skatinant tarptautinę taiką ir supratimą, ekonominę

plėtrą ir tarptautinę prekybą. Per turizmą PTO siekia prisidėti

prie ekonomikos augimo, tarptautinio supratingumo, taikos,

gerovės ir pagarbos bei žmonių teisių paisymo, nepriklausomai

nuo jų rasės, lyties, kalbos ar religijos. Organizacija palaiko

ryšius su atitinkamomis Jungtinių Tautų institucijomis ir

specializuotomis agentūromis, veiksmingai bendradarbiauja

vykdant Jungtinių Tautų plėtros programas, dalyvauja Jungtinių

Tautų Organizacijos veikloje. Svarbiausios PTO politikos

formavimo kryptys ir veikla – darnios turizmo plėtros

skatinimas, turizmo tyrimai, statistinių duomenų rinkimas,

ekonominės plėtros, prekybos liberalizavimo, viešosios ir

privačios partnerystės skatinimas, turizmo paslaugų kokybės

gerinimas, turizmo veiklos regionuose aktyvinimas, mokymų,

seminarų, konferencijų organizavimas ir pan.

Lietuva aktyviai dalyvauja PTO veikloje, pristato šalies turizmo

politiką:

1) 2014 m. pasirašytas susitarimas su PTO dėl galimybės

Lietuvos studentams atlikti praktiką PTO būstinėje Madride;

3/3 Naudinga 62 529

74

2) surengti aukščiausiojo lygio mokymai Baltijos jūros regiono

turizmo specialistams e. rinkodaros klausimais;

3) kartu su PTO kuriamas pasaulinis gintaro kelio maršrutas;

4) Lietuva priimta būti stebėtoju PTO turizmo ir darnos

komitete.

Be to, dalyvaujama pasauliniuose forumuose, kur įvertinami

turizmo sferoje vykstantys pokyčiai ir narėms siūlomos

strateginės gairės.

Reguliariai susitinkama ir konsultuojamasi su PTO pareigūnais,

mokomasi iš kitų šalių patirties, kaip gerinti turizmą valdančių

institucijų įvaizdį ir autoritetą šalies valdymo sistemoje.

Reguliariai gaunama informacija apie PTO veiklą, nemokamai

naudojamasi PTO leidiniais, tyrimų medžiaga, dalyvaujama

kvalifikacijos kėlimo seminaruose ir mokymo kursuose. 12.2. Tarptautinė

standartizacijos

organizacija (ISO)

Lietuvos standartizacijos departamentas yra tikrasis ISO narys,

todėl privaloma dalyvauti metiniame Generalinės asamblėjos

renginyje, kuriame vyksta visų narių susitikimas, diskusijos

veiklos ir bendradarbiavimo politikos formavimo klausimais,

pateikiama nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, aptariamos

ir tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,

administracinių ir su naryste susijusių klausimų. Dalyvaujama

sudarytose darbo grupėse.

1/1 Naudinga 22 040

12.3. Tarptautinė

elektrotechnikos

komisija (IEC)

Lietuvos standartizacijos departamentas yra IEC asocijuotas

narys, todėl būtina dalyvauti metiniame Generalinės asamblėjos

renginyje, kuriame vyksta visų narių susitikimas, diskusijos

veiklos ir bendradarbiavimo politikos formavimo klausimais,

pateikiama nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, aptariamos

ir tvirtinamos veiklos programos, sprendžiami su naryste susiję

klausimai.

1/1 Naudinga 17 869,55

12.4. Europos

standartizacijos

Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių

susitikimas, priimami sprendimai dėl veiklos ir

2/1 Naudinga 54 245,83

75

komitetas (CEN) bendradarbiavimo politikos, taip pat aptariamas narystės

įsipareigojimų vykdymas, pateikiama nacionalinė pozicija

valdymo klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos ir

tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,

administracinių ir su naryste susijusių klausimų.

2014 m. Generalinės asamblėjos pagrindinė tema buvo, kaip

standartizacija gali palaikyti „Sidabrinę ekonomiką“. Europa

susiduria su didžiuliais demografiniais pokyčiais, susijusiais su

žmonėmis, gimusiais po 1945 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė

dėl medicinos sparčiai auga. Rezultatas – vyresnių nei 65 m.

gyventojų padvigubėjimas per ateinančius 50 metų. Žmonės

vyresni nei 65 m. 2025 m. sudarys mažiausiai 20 % daugelio

Europos šalių gyventojų. „Sidabrinės ekonomikos“ koncepcija

suteiks veiklą vyresniems gyventojams aplinkos apsaugos,

transporto, IRT, laisvalaikio leidimo ir kitose srityse. Renginyje

vyko 4 lygiagrečios sesijos. Buvo išrinkti keli nauji CEN ir

CENELEC Tarybos nariai. 12.5. Europos

elektrotechnikos

standartizacijos

komitetas

(CENELEC)

Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių

susitikimas, priimami sprendimai dėl veiklos ir

bendradarbiavimo politikos, taip pat aptariamas narystės

įsipareigojimų vykdymas, pateikiama nacionalinė pozicija

valdymo klausimais, keičiamasi patirtimi, aptariamos ir

tvirtinamos veiklos programos, balsuojama dėl strateginių,

administracinių ir su naryste susijusių klausimų.

2/1 Naudinga 30 786,6

12.6. Europos

telekomunikacijų

standartų institutas

(ETSI)

Generalinės asamblėjos renginiuose vyksta visų narių atstovų

susitikimas, darbo grupėse aptariami veiklos ir

bendradarbiavimo politikos formavimo klausimai, pateikiama

nacionalinė pozicija, keičiamasi patirtimi, įvertinamos ir

tvirtinamos veiklos programos, sprendžiami kiti su naryste susiję

klausimai.


12.7. JT Europos

ekonominės

Dalyvavimas JT Europos ekonominės komisijos darbo grupės

posėdyje sudaro galimybę užmegzti ir palaikyti ryšius, pasidalyti


nėra

76

komisijos darbo

grupės posėdis

bendradarbiavimo

reguliavimo ir

standartizacijos

politikos klausimais

patirtimi standartizacijos srityje su Rytų Europos ir Pietų

Kaukazo šalių atstovais (pagal Lietuvos užsienio politikos

prioritetus santykių su Rytų kaimynais srityje).

12.8. Cheminio ginklo

uždraudimo

organizacija

(OPCW)

Cheminio ginklo uždraudimo konvencija (toliau – CWC) yra

pirmoji daugiašalė tarptautinė sutartis, siekianti sunaikinti

deklaruotą cheminį ginklą ir uždrausti visų rūšių cheminio

ginklo kūrimą, gamybą, kaupimą ir jo panaudojimą. CWC

įgyvendinimą koordinuoja Cheminio ginklo uždraudimo

organizacija (toliau – OPCW), įsikūrusi Hagoje (Nyderlandai).

LR Seimas 1998 m. ratifikavo CWC ir nuo šios datos Lietuva

tapo OPCW nare. Ūkio ministerija rengia ir teikia OPCW

kasmetines deklaracijas apie kontroliuojamas chemines

medžiagas, priima inspekcijas, kartu su kitų institucijų atstovais

dalyvauja CWC įgyvendinimui skirtuose seminaruose,

susitikimuose. Šiuo metu yra OPCW narės yra 190 valstybių.

Lietuvos ambasadorius Nyderlandų Karalystėje yra Lietuvos

nuolatinis atstovas prie OPCW.

1/1

Naudinga 48 830

12.9. Europos

bendradarbiavimo

teisinėje

metrologijoje

organizacija

(WELMEC)

WELMEC pagrindinis tikslas yra sukurti vientisą ir

harmonizuotą teisinę metrologiją Europoje. WELMEC nariai yra

už teisinę metrologiją atsakingų valdžios institucijų atstovai.

Didelę dalį WELMEC darbų atlieka šios organizacijos darbo

grupės. Šios grupės rengia dokumentų gaires, kurios

spausdinamos WELMEC interneto tinklalapyje. WELMEC

veiklos sritis – bendradarbiavimo tarp organizacijos tikrųjų ir

asocijuotų narių palaikymas, priežiūra ir tobulinimas, siekiant

abipusio pasitikėjimo ir pripažinimo teisinėje metrologijoje.


12.10. Tarptautinė teisinės

metrologijos

organizacija

OIML buvo įkurta siekiant skatinti globalines teisinės

metrologijos harmonizacijos procedūras. Šiuo metu OIML yra

pasaulinio lygio techninė struktūra, kuri rengia teisės aktus,

1/0

Naudinga 1 390,2

77

(OIML) gaires, rekomendacijas, kurių pagrindu OIML nariai rengia

nacionalinius ir regioninius reikalavimus, susijusius su

matavimo priemonių gamyba ir naudojimu teisinės metrologijos

srityje. Taip pat OIML bendradarbiauja su Metro konvencijos ir

BIPM organizacijomis tarptautinės harmonizacijos teisinės

metrologijos srityje klausimais.

OIML sertifikavimo sistema suteikia gamintojams galimybę

įsigyti OIML sertifikatus ir bandymo rezultatus, kuriais

pažymima, kad prietaiso tipas atitinka reikalavimus, kurie

nustatyti OIML rekomendacijose. Gamintojams taikant OIML

reikalavimus sumažėja laisvo prekių judėjimo kliūčių, jie gali

deklaruoti, kad jų produktai atitinka tarptautinius reikalavimus. 12.11. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO)

Reguliavimo

politikos komitetas

(RPC)

RPC nagrinėja klausimus, susijusius su reguliavimo

paprastinimo, tobulinimo, kokybės ir efektyvumo užtikrinimo

reformomis; vertina šalies kandidatės pasirengimą taikyti EBPO

rekomendacijas reguliavimo politikos srityje bei vykdomas

nacionalines reformas. 2014 m. balandžio 14–15 d. vykusiame

RPC posėdyje paskelbta oficiali Reguliavimo politikos peržiūros

(RPP), kuri truks apie 12–18 mėn., pradžia. Ši peržiūra sudarys

pagrindą RPC vertinti Lietuvos atitiktį EBPO narių lygiui,

organizacijos tikslams ir vertybėms. 2014 m. III–IV ketv.

bendradarbiaujant su EBPO dalyvauta pildant klausimynus dėl

Lietuvos reguliavimo politikos įgyvendinimo praktikoje, dėl

vykdomų reformų administracinės naštos mažinimo, verslo

priežiūros tobulinimo, leidimų išdavimo supaprastinimo,

poveikio vertinimo skatinimo ir kitų geresnio reglamentavimo

priemonių, statybų leidimų srityse. Numatoma, kad RPP

ataskaita bus pristatyta RPC 2015 m. balandžio mėn., ir ji

galimai darys teigiamą įtaką 2015 m. birželio mėn. planuojamam

priimti EBPO sprendimui oficialiai pakviesti Lietuvą stoti į šią

organizaciją.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

12.12. Ekonominio Pramonės, inovacijų ir verslumo komitetas yra atsakingas už 3/3 Naudinga Narystės mokesčio

78

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Pramonės,

inovacijų ir

verslumo komitetas

politikos rekomendacijų analizę ir rengimą, daugiausia dėmesio

skiriant politikai, kuri:

prisitaikytų prie gamybos globalizacijos valstybėse narėse ir

pasinaudotų jos privalumais, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių

(MVĮ) sąveiką ir pasaulines vertės grandines;

skatintų struktūrinius pokyčius ir pramonės struktūrų raidą;

padėtų kurti verslo aplinką, kurioje įmonės galėtų reaguoti į

naujus iššūkius, įskaitant žaliąjį augimą;

gerintų verslumo, darbo vietų kūrimo, įmonių patekimo į rinką

sąlygas ir reaguotų į konkrečius MVĮ poreikius;

gerintų verslo investicijas į nematerialųjį turtą ir skatintų

inovacijas verslo planuose ir strategijose, ypatingą dėmesį

skiriant netechnologinėms inovacijoms ir naujiems verslo

modeliams.

nėra

12.13. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Mokslo ir

technologijų

politikos komitetas

Mokslo ir technologijų politikos komitetas yra atsakingas už šias

sritis:

analizės ir tarptautiniu lygmeniu palyginamų rodiklių kūrimo;

keitimosi informacija apie mokslo, technologijų ir inovacijų

politiką ir diskusijų tarp valstybių narių skatinimo;

keitimosi informacija, kaip išlaikyti tvirtą ir kūrybingą mokslinių

tyrimų pagrindą, ir diskusijų tarp valstybių narių skatinimo;

valstybių narių suvokimo apie numatomus technologijų

pokyčius ir apie jų poveikį gerinimo;

keitimosi informacija, kaip skatinti visuomenės mokslų ir

technologijų suvokimą, ir diskusijų tarp valstybių narių

skatinimo;

politikos ir reguliavimo sistemos, skirtos tarptautiniam

bendradarbiavimui mokslo, technologijų ir inovacijų srityje,

nustatymas;

tarptautinio bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų

srityje užtikrinimo;

pagalbą valstybėms narėms stiprinant besivystančių šalių


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

79

mokslo, technologijų ir inovacijų pajėgumą. 12.14. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Bendrovių

valdymo komitetas

Dalyvavimas šio komiteto veikloje yra svarbus Lietuvai stojant į

EBPO ir nagrinėjant EBPO Bendrovių valdymo komiteto

pateiktų dokumentų projektus. 2014 m. vyko Bendrovių

valdymo komiteto organizuotos ekspertų konsultacijos dėl

EBPO bendrovių valdymo principų peržiūros, Bendrovių

valdymo komiteto posėdžiai, kuriuose buvo aptarti bendrovių

valdymo principai jų peržiūros kontekste bei vykusios ekspertų

konsultacijos, buvo svarstyti EBPO bendrovių valdymo principų

pakeitimai, aptarti bendrovių obligacijų rinkų pokyčiai, kiti

bendrovių valdymo ir valstybės valdomų įmonių klausimai.

Su EBPO Bendrovių valdymo komiteto sekretoriatu išsiaiškinta,

kad turi būti parengtas Lietuvos vertinimas dėl EBPO Bendrovių

valdymo principų įgyvendinimo Lietuvoje (praktinis ir teisinis

aspektai). Šis vertinimas turėtų būti atliktas vadovaujantis EBPO

patvirtinta metodologija.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

12.15. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Bendrovių

valdymo komiteto

Valstybės

nuosavybės ir

privatizavimo

politikos darbo

grupė

Lietuva nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. dalyvauja Bendrovių

valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo

politikos darbo grupės veikloje dalyvio statusu. EBPO numato

įvertinti Lietuvoje taikomų įmonių valdysenos principų atitiktį

EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės

valdomoms įmonėms, ir 2015 m. pradžioje pradėti valstybės

valdomų įmonių sektoriaus peržiūrą.

2014 m. vyko Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų

darbo grupės posėdis, kuriame pradėti svarstyti EBPO

rekomendacijų, skirtų valstybės valdomoms įmonėms,

pakeitimai. 2014 m. kovo 18 d. išsiųstas oficialus Lietuvos

kreipimasis į EBPO, kuriame išreikštas Lietuvos siekis

prisijungti prie valstybės valdomų įmonių valdysenai skirtų

EBPO rekomendacijų ir atlikti Valstybės valdomų įmonių

sektoriaus peržiūrą. Šis kreipimasis pristatytas ir aptartas

Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

80

EBPO generalinis sekretorius 2014 m. balandžio 10 d. raštu

informavo, kad Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų

darbo grupė pritarė šiam Lietuvos kreipimuisi.

Darbo grupės tęsė EBPO rekomendacijų, skirtų valstybės

valdomoms įmonėms, pakeitimų svarstymą, jai buvo pristatyti

artėjantys dabai, susiję su Lietuvos valstybės valdomų įmonių

sektoriaus peržiūra. 2014 m. lapkričio mėn. iš EBPO gauti

Valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros klausimynai. 12.16. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO)

Nacionalinių

koordinacinių

centrų susitikimai

dėl EBPO

Deklaracijos dėl

tarptautinių

investicijų ir

daugiašalių įmonių

Nacionalinių koordinacinių centrų susitikimų dėl EBPO

Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių

pagrindinis tikslas – didinti EBPO rekomendacijų daugiašalėms

įmonėms įgyvendinimo veiksmingumą. Jose pateikti taikytinus

teisės aktus atitinkantys įmonės elgesio principai ir normos,

kuriomis siūloma vadovautis savanoriškai. Rekomendacijomis

taip pat siekiama užtikrinti, kad tokių įmonių veikla

neprieštarautų vyriausybių vykdomai politikai, stiprinti įmonių ir

visuomenės tarpusavio pasitikėjimą, padėti gerinti užsienio

investicijoms palankų klimatą bei didinti daugiašalių įmonių

indėlį į subalansuotos plėtros procesus. Darbo grupėje didelis

dėmesys skiriamas socialinei įmonių atsakomybei ir plėtojamas

bendradarbiavimas su daugeliu suinteresuotų šalių (pvz., verslu),

siekiant padėti įmonėms laikytis EBPO rekomendacijų

daugiašalėms įmonėms. 2014 m. gruodžio 4 d. dalyvauta

Investicijų politikos komiteto organizuojamame darbo grupės

dėl atsakingų verslo sąlygų ir Nacionalinių koordinacinių centrų

jungtiniame posėdyje.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija

12.17. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Vietinės

ekonomikos ir

Vietinės ekonomikos ir užimtumo plėtros programa skirta

užimtumo didinimo ir ekonomikos vietiniu lygiu vystymui

veikloms, susijusioms su darbo rinkos politikos derinimu

socialiniais ir ekonominiais klausimais.

2014 m. dalyvauta Nacionalinių koordinacinių centrų susitikime,

Vietinės ekonomikos ir užimtumo plėtros programos 10-me

2/1 Naudinga 30 236,3

81

užimtumo plėtros

programa (LEED)

metiniame susitikime, kuriame buvo apsvarstytos vietos valdžios

galimybės ir veiksmai, siekiant įtraukti į švietimo sistemą ir

darbo rinką iškritusius iš švietimo sistemos asmenis. Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 12.18. Australijos grupė Australijos grupės (AG) plenarinis posėdis – politinio lygio

susitikimas, kurio metu AG grupės dalyviai sprendžia klausimus

dėl naujų narių priėmimo, kontroliuojamų cheminių ir biologinių

medžiagų bei jų gamybos technologijų ir įrengimų sąrašų

papildymo, AG gairių tobulinimo, keičiasi informacija apie

„jautrius“ galutinius vartotojus, neišduotas licencijas,

konsultuojasi dėl nacionalinių eksporto licencijavimo priemonių

derinimo, keičiasi geriausia praktika ir priemonėmis, kuriomis

siekiama užkirsti kelią „jautrių“ ir dvejopo naudojimo cheminių

ir biologinių medžiagų, technologijų bei įrangos platinimui, kad

šios medžiagos, technologijos ir įranga nebūtų naudojami

masinio naikinimo ginklų kūrimo ir gamybos programose ir

nepakliūtų į teroristų rankas.


nėra

12.19. Generalinė svorių ir

matų konferencija

(CGPM)

Lietuva yra CGPM asocijuota narė ir yra pasirašiusi Daugiašalio

nacionalinių matavimo etalonų, kalibravimo ir matavimo

liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, tarpusavio

pripažinimo susitarimą (CIPM MRA). Šis susitarimas suteikė

galimybę siekti Lietuvoje atliekamų matavimų tarptautinio

pripažinimo bei dalyvauti Europos matavimo rinkoje.

Lietuva vykdo metrologinio laidavimo tarptautiniam

pripažinimui keliamus reikalavimus. Valstybinių etalonų

laboratorijos dalyvauja tarpvalstybiniuose etalonų

palyginimuose, kurie yra privalomi laiduojant Lietuvoje

atliekamų matavimų metrologinį siekį tarptautiniu mastu. Pagal

šių palyginimų rezultatus yra įvertinami etalonų geriausių

kalibravimo ir matavimo galimybių duomenys ir skelbiami

Tarptautinio matų ir svorių biuro (BIPM) duomenų bazėje. Šie

duomenys leidžia valstybėms susidaryti nuomonę apie tam

1/1 Naudinga 27 977,3

82

tikroje šalyje atliekamų matavimų lygmenį. Lietuvos valstybinių

etalonų geriausios kalibravimo ir matavimo galimybės (CMC)

yra paskelbtos BIPM duomenų bazėje KCDB. CMC gali būti

panaikinami, išbraukiant duomenis iš BIPM KCDB duomenų

bazės, jeigu Lietuvos nacionalinis metrologijos institutas

neužtikrins pagrindinių reikalavimų – kokybės garantijos,

dalyvavimo tarptautiniuose palyginimuose, matavimų sieties

užtikrinimo. 12.20. Eurazijos

bendradarbiavimo

metrologijoje

organizacija

(COOMET)

COOMET veikla apima bendradarbiavimą matavimo vienetų

etalonų, teisinės metrologijos, akreditacijos ir kokybės vadybos

sistemų ir informacijos bei mokymų srityse.

Lietuva, Vokietija, Slovakija ir Bulgarija, kurios yra ir Europos

Sąjungos metrologinės organizacijos EURAMET narės,

dalyvaudamos COOMET veikloje, siekia palaikyti glaudžius

ryšius matavimų srityje su Eurazijos šalių nacionaliniais

metrologijos institutais, kad visose šalyse būtų vienodai

suprantami ir pripažįstami matavimai, kaip tai suprantama pagal

tarptautinio daugiašalio pripažinimo susitarimo (MRA)

reikalavimus. Europos Sąjungos reikalavimai matavimų srityje

turi būti išlaikyti ir tiekiant Lietuvoje pagamintas matavimo

priemones Rytų Europos šalims (Baltarusijai, Ukrainai, Rusijai

ir t.t.), o tos šalys turi pripažinti Europos Sąjungos reikalavimus.

Tokio pripažinimo ir siekiama dalyvaujant COOMET veikloje.

Bendrų sprendimų pagrindu yra formuojama COOMET

metrologijos politika ir atitinkamas teisinis metrologinis

reglamentavimas, atsižvelgiant į ES valstybių patyrimą.


nėra

12.21 Vasenaro

susitarimas dėl

įprastinių ginklų,

dvejopo naudojimo

prekių bei

technologijų

Vasenaro susitarimas yra daugiašalis susitarimas dėl eksporto

kontrolės, kurio tikslas yra didinti regioninį ir tarptautinį

saugumą ir stabilumą, skatinti skaidrumą ir didesnę atsakomybę,

parduodant įprastinės ginkluotės ir dvejopos paskirties prekes ir

technologijas.

Vasenaro ekspertų grupės (dalyvauja Krašto apsaugos

9/8 Naudinga 3 070

83

eksporto kontrolės ministerija) susitikimuose svarstomi karinės įrangos, sudarančios

didžiąją dalį Lietuvoje išduodamų strateginių prekių eksporto

licencijų, sąrašų sudarymo klausimai.

2015–2016 m. Lietuva pirmininkaus Ekspertų grupės

susitikimams. Posėdžiuose taip pat dalyvauja Užsienio reikalų

ministerijos ir Lietuvos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių

organizacijų Vienoje atstovai.

Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis


13.1. Tarptautinė

kriminalinės

policijos

organizacija

(INTERPOL)

Įgyvendinant ir koordinuojant Lietuvos Respublikos policijos ir

teisėsaugos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą su Interpolu,

su kitų šalių Interpolo nacionaliniais padaliniais ir

kompetentingomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvoje

akredituotais užsienio šalių policijos ir muitinės ryšių

karininkais 24 val. per parą ištisus metus keičiamasi informacija

dėl nusikaltimų tyrimo ir prevencijos ar visuomenės saugumo.

6/6 Naudinga 15 509

13.2. Tarptautinė

migracijos

organizacija (TMO)

Dėl savo plataus pasaulinio biurų tinklo TMO yra vienas

pagrindinių valstybių vyriausybių partnerių vykdant savanoriško

nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės valstybės ir reintegracijos

programas. Be to, TMO aktyviai prisideda prie keitimosi

ekspertine informacija apie migracijos procesų valdymą,

migrantų teisių apsaugą ir formuluoja gerąją praktiką šiose

srityse.

Migracijos departamentas prie VRM ir kitos įstaigos, dirbančios

migracijos srityje, nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru (toliau –

biuras). Ypač glaudžiai su biuru bendradarbiaujama neteisėtai

Lietuvoje esantiems ar gyvenantiems užsieniečiams padedant

savo noru išvykti iš Lietuvos.

Dalyvaujanti institucija: Migracijos departamentas prie VRM.

Su TMO biuru Vilniuje taip pat bendradarbiauja Vidaus reikalų

5/5 Naudinga 27 986,19

84

ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Ženevoje

vykstančiuose susitikimuose dalyvauja nuolatinės atstovybės

prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje

darbuotojai.

13.3. Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO)

Viešojo valdymo

komitetas

EBPO Viešojo valdymo komiteto posėdžiuose svarstyti EBPO

šalims aktualūs viešojo valdymo modernizavimo ir jo

efektyvumo didinimo klausimai – diskutuota ir dalytasi EBPO

šalių gerąja patirtimi, kaip pagerinti visuomenei teikiamų

paslaugų kokybę, sustiprinti visuomenės ir viešojo valdymo

institucijų bendradarbiavimą, pagerinti šių institucijų veiklos

valdymą, padidinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir

valstybės tarnybos patrauklumą.


EBPO moka

Užsienio reikalų

ministerija



Europos ekonominė

komisijos (JT EEK)

Konvencija dėl

tarpvalstybinio

pramoninių avarijų

poveikio

2000-11-02 Lietuva ratifikavo 1992 metų JT Konvenciją dėl

tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio. Konvencija

taikoma užkertant kelią pramoninėms avarijoms, užtikrinant

pasirengimą joms ir likviduojant avarijų, kurios gali sukelti

tarpvalstybinį poveikį, įskaitant stichinių nelaimių sukeltų

avarijų poveikį, padarinius, taip pat tarptautiniam

bendradarbiavimui, susijusiam su abipuse pagalba, tyrimais bei

technologijų plėtra, keitimuisi informacija bei technologijomis,

skirtų užkirsti kelią avarijoms, užtikrinti pasirengimą joms ir

likviduoti jų padarinius. Lietuvos tikslas – aktyviai dalyvaujant

JT EEK veikloje prisidėti prie žmonių ir aplinkos apsaugos nuo

pramoninių avarijų poveikio ir tarptautinio bendradarbiavimo

šioje srityje skatinimo. Visos Konvencijos nuostatos,

atsižvelgiant į didelę žmonių ir aplinkos apsaugos nuo

pramoninių avarijų poveikio bei tarptautinio bendradarbiavimo

šioje srityje reikšmę, yra aktualios Lietuvai.


3 321

13.5. Europos policijos Oficialių Europos policijos sporto čempionatų organizavimas ir 1/1 Naudinga 1 000

85

sporto sąjunga

(USPE)

vykdymas, bendros Europos policijos strategijos formavimas

sporto ir fizinio rengimo srityje.

Lietuva, būdama USPE nare, įgyja teisę dalyvauti oficialiuose

Europos policijos sporto čempionatuose, dalytis policijos

pareigūnų fizinio rengimo ir sportinės veiklos patirtimi, spręsti

kitus aktualius šios srities klausimus, todėl naudingumas

vertinamas tiktai teigiamai.

13.6. Egmonto grupė

Ši grupė koordinuoja finansinės žvalgybos padalinių tarptautinį

bendradarbiavimą vykdant pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevenciją, keičiantis informacija ir patirtimi bei

organizuojant mokymus.

1/0 Naudinga 2 920,64

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis


14.1. JT Maisto ir žemės

ūkio organizacija

(FAO)

Europos regioninė konferencija. 115-oji FAO Programų

komiteto (PC), 152-oji FAO Finansų komiteto sesija.

Žuvininkystės komiteto sesija. 149-oji FAO Tarybos sesija.

Žemės ūkio komiteto sesija. Apsirūpinimo maistu komiteto

(CFS) sesija. 99-oji Teisėkūros komiteto (CCLM) sesija. 116-oji

Programų komiteto (PC), 153-oji Finansų komiteto sesija. 150-

oji Tarybos sesija.

9/9 Naudinga 287 106,74

14.2. Tarptautinė jūrų

tyrinėjimo taryba

(ICES)

ICES planuoja ir koordinuoja jūrinius tyrimus Šiaurės Atlante

(įskaitant Baltijos jūrą); teikia mokslines rekomendacijas

vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms; kaupia

informaciją ir duomenis apie jūrų žvejybą, okeanografiją ir

jūrinę aplinką; skelbia mokslinę informaciją ir rekomendacijas.

Dalyvavimas ICES veikloje Lietuvai leidžia vykdyti Susitarime

dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės

konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas

viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių

apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (kuris buvo ratifikuotas 2006

m. spalio 24 d. įstatymu Nr. X-876) nustatytą įpareigojimą

2/2 Naudinga 55 072,38

86

valstybėms tiesiogiai ar per kompetentingas tarptautines

organizacijas bendradarbiauti stiprinant žvejybos srities

mokslinių tyrimų pajėgumus bei skatinant mokslinius tyrimus,

susijusius su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir

toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu.

ICES, remdamasi savo ir susitariančiųjų šalių mokslininkų

atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, teikia Europos Komisijai

ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijai (NEAFC)

rekomendacijas dėl žuvų išteklių Baltijos jūroje ir Šiaurės Rytų

Atlante būklės.

Šios organizacijos rekomendacijų pagrindu rengiami ES teisės

aktų projektai, nustatantys ES žvejybos reguliavimą, konkrečias

žvejybos kvotas Baltijos jūroje ir Šiaurės Atlante, kur žvejoja

Lietuvos laivai. Nuo skiriamų žvejybos kvotų dydžių priklauso

Lietuvos žvejybos sektoriaus rentabilumas.

Paprastai per metus būna viena eilinė ICES Tarybos sesija ir

viena metinė mokslinė konferencija, taip pat reguliariai vyksta

Mokslinio komiteto, Patariamojo komiteto, ekspertų grupių

susitikimai, simpoziumai ir pan.

Dalyvaudama šios organizacijos darbe, Lietuva gali gauti

naujausią mokslinę informaciją apie žuvų išteklių būklę, taip pat

turėti įtakos rekomenduojamų žvejybos kvotų dydžių nustatymui

ir taip atstovauti Lietuvos žvejybos sektoriaus interesams.

Lietuvos mokslininkai ir tarnautojai gali naudotis ICES sukaupta

naujausia moksline informacija, dalyvauti šios organizacijos

mokslinių komitetų ir grupių veikloje.

14.3. JT Pasaulio maisto

organizacija (WFP)

Dalyvaudama Jungtinių Tautų maisto programoje Lietuva gali

užtikrinti solidarumą su kitomis pasaulio šalimis teikiant pagalbą

karų, kitų stichinių nelaimių ištiktoms šalims. Lietuva kasmet

sumoka apie 30 000 EUR savanoriškų įmokų.

Nuolatinis dalyvavimas organizacijos politinių procesų

priėmimo ir įgyvendinimo veiklose sudarytų realią galimybę

2/2


nėra

87

Lietuvos verslui, žemės ūkio produkcijos gamintojams parduoti

savo prekes ir paslaugas WFP. Organizacija kasmet skelbia

pirkimų už maždaug 6 mlrd. JAV dolerių.

14.4 Ekonominio

bendradarbiavimo

ir plėtros

organizacijos

(EBPO) Žolių ir

ankštinių augalų,

kryžmažiedžių ir

kitų aliejinių

pluoštinių augalų

bei javų sėklos

schemos

EBPO Sėklos schemų tikslas – skatinti kokybiškos sėklos

naudojimą valstybėse, dalyvaujančiose EBPO Sėklos schemų

veikloje, todėl ir visi svarbiausi klausimai, kurie yra sprendžiami

šioje srityje, yra susiję su sėklos sertifikavimu pagal EBPO

reikalavimus ir tiekimu tarptautinei rinkai.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

kaip įgaliotoji institucija, pagal EBPO Sėklos schemų

reikalavimus vykdo javų, daugiamečių žolių, kryžmažiedžių ir

kitų aliejinių pluoštinių augalų pasėlių aprobavimą, atlieka šių

augalų sertifikuotų sėklos siuntų vegetacinius bandymus bei

išduoda EBPO sertifikatus sėklai, kurią ūkio subjektai tiekia

tarptautinei rinkai.

Dalyvavimas EBPO Sėklos schemų veikloje Lietuvai yra labai

aktualus tuo, kad užtikrina Lietuvoje paruoštos sėklos kokybės

tarptautinį pripažinimą ir palengvina tarptautinę prekybą

sertifikuota sėkla.


Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai 14.5. JT Tarptautinis

žemės ūkio plėtros

fondas (IFAD)

Dalyvaudama JT Tarptautiniame žemės ūkio plėtros fonde

Lietuva gali dalyvauti įvairiuose projektuose ir perduoti

besivystančioms valstybėms savo sukauptą patirtį, technologijas,

metodikas žemės ūkio srityje.


nėra

14.6. Tarptautinė naujų

augalų veislių

apsaugos sąjunga

(UPOV)

Tarptautiniu lygmeniu sprendžiami klausimai dėl teisinės

apsaugos suteikimo augalų veislėms. Lietuvos atstovai dalyvauja

tarptautinėse diskusijose, įgauna naujos patirties augalų veislių

apsaugos srityje, dalyvauja rengiant naujus metodinius

dokumentus ir juos pritaiko savo veikloje suteikiant augalų

veislėms teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.

2/1 Naudinga 8 685,43

14.7. Tarptautinė sėklų Narystė šioje asociacijoje užtikrina vienodą ir tikslų sėklos 1/1 Naudinga 5 407,63

88

tyrimų asociacija

(ISTA)

siuntų paruošimą ir kokybės įvertinimą, vykdant tarptautinę

prekybą, suteikia galimybę naudotis nemokama informacija apie

mokslines ir technines naujoves bei vystymosi tendencijas

sėklininkystėje (ISTA laiškai-pranešimai, periodiniai leidiniai,

simpoziumų ir konferencijų medžiaga), nemokamai aprūpina

metodine medžiaga. Taip pat ši organizacija vykdo laboratorijų-

narių profesionalumo priežiūrą (patikrinamųjų analizių

programa), pateikia individualizuotus pasiūlymus dėl reikalingų

kvalifikacijos tobulinimo krypčių. ISTA atlieka laboratorijų

akreditavimo auditus, kurių metu techniniai (sėklų tyrimo) ir

sisteminiai (bendrųjų reikalavimų laboratorijoms standartų)

ekspertai vietoje įvertina, ar tinkamai funkcionuoja tyrimų

kokybės užtikrinimo sistema, teikia išsamias konsultacijas

(Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų

laboratorija perakredituota 2013 m.)

Narystė organizacijoje užtikrina Lietuvos balsavimo teisę

priimant aktualius sėklininkystei klausimus.

Dalyvauta ISTA

kvalifikacijos

patikrinimo

programoje

14.8. Tarptautinė grūdų ir

pašarų prekybos

asociacija

(GAFTA)

Gaunamos atnaujintos ir pakeistos grūdų tyrimo metodikos,

nuolat gaunama informacija apie padėtį pasaulinėje grūdų

rinkoje, dalyvaujama tarptautiniuose palyginamuosiuose

tyrimuose. Suteikiama galimybė vykti į organizacijos rengiamus

mokymus.

Didelis privalumas grūdų rinkos dalyviams, o ypač grūdų

eksportuotojams, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės

tyrimų laboratorija turi GAFTA sertifikatą, kuris patvirtina gerus

laboratorijos kokybės tyrimų rezultatus, jų patikimumą ir

tarptautinį pripažinimą, taip pat leidžia atlikti kokybės tyrimus

vadovaujantis GAFTA 135 grūdų kokybės tyrimų metodikomis,

jas nemokamai atnaujinti, taip pat gauti visą medžiagą apie

situaciją (kokybės klausimais) tarptautinėje grūdų rinkoje.

Dalyvauta 2

tarptautiniuose

palyginamuosiuose

tyrimuose

Naudinga 957,34

89

Lietuvos grūdų eksportuotojams sudaromos palankesnės sąlygos

konkuruoti tarptautinėje rinkoje. 14.9. Europos ir

Viduržemio jūros

regiono augalų

apsaugos

organizacija

(EPPO)

Fitosanitarijos srityje

Siekiama suformuoti strategiją dėl kontrolės priemonių, kurios

padėtų apsisaugoti nuo kenksmingųjų organizmų įvežimo ir

paplitimo (įskaitant invazines rūšis) ir padėtų jų išvengti.

Siekiama suderinti fitosanitarijos taisyklių taikymą augalų

apsaugos srityje;

Siekiama sukurti ir pasiūlyti naujausius, saugiausius bei

efektyviausius kenksmingųjų organizmų kontrolės būdus.

Lietuvai dalyvavimas darbo grupių susitikimuose, seminaruose

ar mokymuose padeda gauti naujausią informaciją apie kitose

šalyse įdiegtas fitosanitarinės kontrolės sistemas (prevencinių

priemonių taikymą, kenksmingųjų organizmų identifikavimo

naujoves, efektyvių fitosanitarinių priemonių taikymą naikinant

kenksmingųjų organizmų židinius ir kt.), palengvina EPPO

duomenų bazių (PQR, CAPRA ir kt.) naudojimą, leidžia

identifikuoti grėsmes, galinčias atsirasti su iš kitų šalių

importuojamais kroviniais. Taip pat dalyvaudama šiuose

susitikimuose Lietuva, remiantis sukaupta patirtimi, teikia savo

pastabas ir pasiūlymus dėl kuriamų standartų projektų.

Augalų apsaugos produktų srityje

EPPO Augalų apsaugos produktų darbo grupėje svarstomi

bendrieji ir specialieji augalų apsaugos produktų veiksmingumo

vertinimo standartai, atsparumo klausimai, duomenų derinimo ir

ekstrapoliavimo galimybės.

EPPO organizuoja konferencijas ir susitikimus, susijusius su

augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimu Europos

Sąjungoje, kuriuose šalys narės dalijasi patirtimi, siekiama

gerinti ir vienodinti darbą.

Būdama EPPO nare Lietuva gali tiesiogiai dalyvauti rengiant

augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimo standartus,

10/10 Naudinga 26 520

90

semtis patirties augalų apsaugos produktų vertinimo srityje.

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijų veiklos srityje

EPPO bakteriologų darbo grupėje svarstomi, derinami,

tvirtinami diagnostinių protokolų (DP), naudojamų patogeninių

bakterijų nustatymui, projektai.

EPPO mikologų darbo grupėje svarstomi, derinami, tvirtinami

diagnostinių protokolų (DP), naudojamų patogeninių grybų

nustatymui, projektai.

Dalyvavimas šiose darbo grupėse Lietuvai svarbus, nes

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos tyrėjai atlikdami

tyrimus vadovaujasi EPPO patvirtintais DP, Lietuvos ekspertai

lygiateisiškai dalyvauja standartų peržiūroje, teikdami pastabas

ir pasiūlymus keičiant DP, susitikimų metu tobulina

kvalifikaciją, pristato Lietuvai aktualius klausimus patogeninių

grybų ir bakterijų diagnostikos srityje, diskutuoja su kitų šalių

specialistais dėl galimų problemų sprendimų būdų. Tikslas –

pristatyti Lietuvai svarbius ir aktualius atliekamus kenksmingųjų

organizmų diagnostikos tyrimus EPPO darbo grupių nariams.

EPPO rengia seminarus diagnostinėms laboratorijoms apie

augalams kenksmingų organizmų diagnostiką, kokybės vadybos

sistemos užtikrinimą laboratorijose, atlieka aktualiausių

problemų apžvalgą ir rengia praktinius užsiėmimus.

Aktualus dalyvavimas, nes seminaruose dalyvaujantis

laboratorijos specialistas tobulinasi šiose srityse, užmezgami

kontaktai su kitų šalių tos pačios srities specialistais ir dalijamasi

patirtimi bei problemų sprendimo būdais kenksmingųjų

organizmų diagnostikoje bei laboratorijų akreditavimo procese. 14.10. Europos gyvulių

produkcijos

gamintojų

asociacija

Kasmetinių suvažiavimų Generalinės asamblėjos metu yra

pristatoma veiklos, audito ataskaitos. Tvirtinami į įvairias

pareigas paskirti atstovai. Pristatomi naujausi laimėjimai,

moksliniai tyrimai ir jų pritaikymo būdai ir galimybės gyvulių

1/1 Naudinga 3 659,70

91

(EAAP)

produkcijos gamintojų srityje.

14.11. Tarptautinis bulių

vertinimo komitetas

(INTERBULL)

INTERBULL yra centrinė galvijų genetinio vertinimo būstinė.

Šalys narės, teikiančios vertinti savo duomenis, užtikrinamos,

kad jų veisiami galvijai bus įvertinti ir vertinimo duomenys bus

pripažįstami tarptautiniu lygiu. Galvijų genetinis vertinimas

INTERBULL Lietuvai labai aktualus.

1/1 Naudinga 11 095

14.12. Tarptautinis

gyvulių apskaitos

komitetas

(ICAR)

Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas rengia, nuolat atnaujina

rekomendacijas, kuriomis vadovaudamosi šalys narės

organizuoja gyvulių produktyvumo kontrolę nacionaliniu lygiu.

ICAR suteikia Kokybės sertifikatus nustatytus reikalavimus

atitinkančioms šalims narėms. Lietuva turi ICAR suteiktą

Kokybės sertifikatą. Gyvulių produktyvumo duomenys pažymėti

šiuo sertifikatu pripažįstami kaip oficialūs tarptautiniu mastu.

1/1 Naudinga 3 240,13


regioninė

patariamoji taryba

(Baltic Sea AC)

BS AC tikslas yra rengti ir teikti ES ir valstybių narių

institucijoms, kitoms organizacijoms savo nuomonę ir

rekomendacijas dėl žuvininkystės Baltijos jūroje valdymo

atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus ir kitų suinteresuotų

grupių interesus, kad būtų pasiekti ES bendrosios žuvininkystės

politikos tikslai. BS AC veikla prisideda prie didesnio sektoriaus

atstovų įtraukimo į ES bendrosios žuvininkystės politikos

formavimo ir įgyvendinimo procesą.

BS AC teikia savo nuomonę ir pasiūlymus dėl ES teisės aktų

projektų ir kitų pasiūlymų, veikiančių žvejybą Baltijos jūroje ir

žuvininkystės sektorių, taip pat dėl žvejybos kvotų Baltijos

jūroje nustatymo.

Per metus įvyksta ne mažiau kaip vienas BS AC Generalinės

Asamblėjos susitikimas (kuriame stebėtojo teisėmis gali

dalyvauti valstybių narių valdžios institucijų atstovai), taip pat

po vieną ar kelis Vykdomojo komiteto ir atskirų darbo grupių

susitikimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. įsigaliojusioje naujoje

1/1 Naudinga 3 500

92

ES Bendrojoje žuvininkystės politikoje ypatingas dėmesys bus

skiriamas tokio pobūdžio organizacijų veiklai ir glaudžiam

bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis.

Mokėdama įnašą kaip suinteresuota valstybė narė, turinti

žvejybos interesą Baltijos jūroje, Lietuva prisideda prie šio AC

veiklos išlaidų padengimo ir geresnio atitinkamų valstybių narių

žuvininkystės sektoriaus atstovų tarpusavio bendradarbiavimo ir

interesų atstovavimo. 14.14. Tarptautinė

organizacija

„Eurofish“

EUROFISH uždavinys yra padėti žuvininkystės plėtrai

Centrinėje ir Rytų Europoje, daugiausiai dėmesio skiriant

prekybai ir rinkodarai, perdirbimui ir akvakultūrai. Pagrindiniai

organizacijos tikslai: teikti informaciją apie rinką ir prekybą;

propaguoti aukštos kokybės, didesnės pridėtinės vertės

žuvininkystės produktus; rengti įvairius leidinius; kartu su

valstybių vyriausybėmis ir rėmėjais plėtoti mokymo programas

ir gebėjimų stiprinimo projektus; teikti techninę pagalbą

infrastruktūros ir žmogiškųjų gebėjimų plėtros projektams; teikti

pagalbą ir konsultuoti rengiant projektus, galimybių studijas ir

verslo planus.

Reguliariai organizuojami seminarai, konferencijos ir kiti

renginiai EUROFISH narių valdžios institucijų ir žuvininkystės

bei susijusių sektorių atstovams (dalyvavimo šiuose renginiuose

išlaidos dažnai būna visiškai ar iš dalies kompensuojamos

EUROFISH). Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).

Mokėdami narystės mokestį prisidedame prie EUROFISH

veiklos tikslų finansavimo, Lietuvos institucijų ir žuvininkystės

sektoriaus atstovai gali dalyvauti šios organizacijos rengiamuose

mokymuose ir seminaruose, naudotis sukaupta informacija apie

žuvininkystės produktų rinką, prekybą ir pan.

1/1 Naudinga 36 900

14.15. Žvejybos Šiaurės –

Vakarų Atlante

Lietuva paprastai dalyvauja metinėse šios organizacijos sesijose

ES delegacijos sudėtyje. NAFO reguliuojami vandenys yra vieni


nėra

93

organizacija

North – West

Atlantic Fisheries

Organisation

(NAFO)

iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų tolimųjų

žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2015 m. skirta kvota -

daugiau nei 2 tūkstančiai tonų (jūros ešerių, krevečių, menkių,

kalmarų, ir rombinių rajų).

14.16. Žvejybos Šiaurės -

Rytų Atlante

komisija

North – East

Atlantic Fisheries

Commision

(NEAFC)


ES delegacijos sudėtyje. NEAFC reguliuojami vandenys yra

vieni iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų

tolimųjų žvejybos rajonų.


nėra

14.17. Pietų Ramiojo

vandenyno

regioninė žvejybos

valdymo

organizacija

(SPRFMO)


ES delegacijos sudėtyje. SPRFMO reguliuojami vandenys yra

vieni iš pagrindinių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų

tolimųjų žvejybos rajonų, kuriuose Lietuvai 2014 m. skirta kvota

- daugiau nei 4 tūkstančiai tonų Peru stauridžių.


nėra

15. Kūno kultūros ir sporto departamentas Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

15.1. Pasaulinė

antidopingo

agentūra (WADA)

Šioje organizacijoje nagrinėti nacionalinių antidopingo

organizacijų ir tarptautinių federacijų bendradarbiavimo

klausimai. Aptartas 2014 m. Pasaulinio antidopingo kodekso ir

tarptautinių standartų įgyvendinimas.

1/1 Naudinga 10 538,25


Išplėstinis dalinis

susitarimas dėl

sporto (EPAS)

Svarbiausias nagrinėtas klausimas: Europos Tarybos tarptautinės

konvencijos dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais

pasirašymas.

1/1 Naudinga 2 089


Antidopingo

konvencija

Susitikimuose svarstytas ET Antidopingo konvencijos

įgyvendinimas, 2014 m. Pasaulinio antidopingo kodekso ir

tarptautinių standartų įgyvendinimas, dopingo vartojimo

prevencija ir antidopingo švietimas.


nėra

94

15.4. Europos konvencija

dėl brutalaus

žiūrovų elgesio per

sporto varžybas ir

ypač per futbolo

rungtynes (ET)

Dalyvaujama šios konvencijos Nuolatinio komiteto posėdžiuose

kartu su Policijos departamento atstovais.


nėra

16. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos


Narkotikų ir

nusikalstamumo

prevencijos biuras

(UNODC)

JT Narkotinių medžiagų komisijos (CND) sesijos laikomos

svarbiausiais pasauliniais forumais narkotikų pasiūlos ir

paklausos mažinimo politikai ir tarptautinio bendradarbiavimo

stiprinimo klausimams aptarti, jų metu tvirtinamos rezoliucijos,

vertinamas jau patvirtintų rezoliucijų įgyvendinimas.

Aktualumas Lietuvai atsispindi Valstybės pažangos strategijos

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ 5.9.1 p. bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 524 p.

nustatytame ES ir užsienio politikos tiksle.

1/1 Naudinga

Narystės mokesčio

nėra

17. Ryšių reguliavimo tarnyba


17.1. Tarptautinė

telekomunikacijų

sąjunga (ITU)

(pagal

kompetenciją)

ITU yra viena seniausių Jungtinių Tautų organizacijų, vienijanti

193 valstybes nares. Ši organizacija:

- formuojama informacinių ir ryšių technologijų (IRT)

sektoriaus politika;

- nustatomas ir prižiūrimas radijo dažnių paskirstymas pasaulio

mastu (pagal ITU Radijo ryšio reglamentą yra rengiamos

Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės, užtikrinamas

radijo ryšio paslaugų teikimas šalyje);

- rengiami visuotiniai techniniai standartai ir rekomendacijos

IRT srityje.

Lietuvos atstovas 2006-2014 m. dvi kadencijas buvo ITU Radijo

ryšio reguliavimo valdybos narys ir sprendė klausimus,


ITU moka

Susisiekimo

ministerija

95

susijusius su radijo ryšiu, prisidėjo prie sėkmingo radijo trukdžių

klausimų sprendimo tarp ITU valstybių narių, siekiant, kad visos

valstybės, nepriklausomai nuo jų dydžio ar įtakos, laikytųsi ITU

Radijo ryšio reglamento ir nekeltų trukdžių kaimyninėms

valstybėms, kas svarbu Lietuvai, kaip mažai valstybei.

2014 m. Lietuva dalyvavo 3 Lietuvos Respublikai prioritetinių

Jungtinių Tautų organizacijos komitetų sąraše numatytuose ITU

renginiuose: Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje,

Pasauliniame reguliuotojų simpoziume, Pasaulio informacinės

visuomenės sueigos (WSIS+10) aukšto lygio renginyje.

2014 m. Lietuvos Respublikos įgaliotoji delegacija, sudaryta iš

Susisiekimo ministerijos ir RRT atstovų, dalyvavo ITU

Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje (PP), kuri yra

aukščiausiasis ITU valdymo organas, priimantis svarbiausius

telekomunikacijų srities sprendimus. Konferencijos metu

Lietuva pirmą kartą išrinkta į ITU Tarybą. Lietuvos delegacija

balsavo renkant ITU gen. sekretorių, jo pavaduotoją, 3 biurų

direktorius, ITU Tarybos ir Radijo ryšio reguliavimo valdybos

narius.

Lietuva, būdama ITU Tarybos narė, konstruktyviai prisidės ITU

sprendžiant radijo dažnių valdymo problemas, sieks efektyvaus

išteklių planavimo ir panaudojimo, dalysis savo pasiekimais

modernių plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros skatinimo, paslaugų

patikimumo ir susijusiose srityse.

PP konferencija patvirtino ITU strateginį planą 2016-2019 m.,

finansinį planą, „CONNECT 2020“ pasaulinių

telekomunikacijų/IRT plėtros darbotvarkę ir daug kitų

dokumentų, iš viso 51 rezoliuciją, kuriomis sprendžiami

pasaulinės bendruomenės informacinių ir ryšių technologijų

(IRT) darbotvarkės einamieji ir ateities uždaviniai.

Konferencijoje priimti Lietuvai aktualūs sprendimai dėl

tarptautinių telekomunikacijų tinklų ir paslaugų plėtros, radijo

96

dažnių valdymo. Svarbios priimtos rezoliucijos dėl lėktuvų

skydžių duomenų stebėjimo sistemų klausimo nagrinėjimo, dėl

palydovinio ryšio stebėsenos, IRT ir klimato kaitos bei kt.

Pasauliniame reguliuotojų simpoziume telekomunikacijų

reguliavimo institucijos analizavo pažangias reguliavimo

priemones, patvirtino gerosios praktikos gaires dėl vartotojų

apsaugos skaitmeniniame pasaulyje, Lietuvos atstovas pristatė

Lietuvoje įgyvendinamą skaitmeninę darbotvarkę, aptarė

Lietuvos patirtį skatinant plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą ir

vystant plačiajuostį ryšį, kas leido Lietuvai tapti viena labiausiai

išsivysčiusių valstybių naujos kartos tinklų atžvilgiu.

Pasaulio informacinės visuomenės sueigos (WSIS+10) aukšto

lygio renginyje buvo įvertinta pažanga, pasiekta įgyvendinant

WSIS rezultatus, patvirtintas dokumentas „WSIS+10

Pareiškimas dėl WSIS rezultatų įgyvendinimo“. Taip pat

patvirtintos WSIS proceso kuriant informacinę visuomenę gairės

po 2015 metų (dok. WSIS+10 vizija po 2015 m.), kuriose

pabrėžiamas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimu

pagrįstas požiūris. Lietuvos atstovas pranešime pristatė Lietuvos

pasiekimus el. ryšių ir IRT srityje, didinant Lietuvos žinomumą

ir siekiant pristatyti Lietuvą kaip kandidatę į ITU Tarybos nares.

2014 m. ITU Tarybos sesijoje nagrinėti ITU veiklos rezultatai,

ITU vaidmuo kuriant tinklų ir informacijos saugumą, ITU

strateginio ir finansinio plano 2016-2019 m. rengimas ir kt.

Aktualūs klausimai – efektyvus ITU strateginis ir finansinis

planavimas, subalansuotas biudžetas, didesnis organizacijos

atvirumas ir skaidrumas, galimi pokyčiai, susiję su pajamų iš

numeracijos išteklių skirstymo ITU nustatymu.

Rengiantis numatomiems tarptautinio radijo dažnių naudojimo

reglamentavimo pokyčiams, dalyvauta ITU-R jungtinės darbo

grupės JTG 4-5-6-7 veikloje, rengiant dokumentų projektus dėl

naujų radijo dažnių juostų paskyrimo judriajai tarnybai ir dėl

97

694–790 MHz radijo dažnių juostos, vadinamos antrojo

„skaitmeninio dividendo“ juosta, naudojimo. Lietuvai aktualūs

JTG 4-5-6-7 priimti dokumentai, turintys tiesioginės įtakos

tolesniam televizijos vystymui regioniniu mastu UHF diapazone,

Lietuvos atstovai parengė ir pateikė dokumentus ITU JTG 4-5-6-

7 grupei Lietuvai svarbiais radijo dažnių naudojimo planavimo

klausimais.

Siekiant pasidalinti ir perimti geriausia praktika informacinių ir

ryšių technologijų reguliavimo srityje, įskaitant plačiajuosčio

ryšio tinklų plėtros klausimus, dalyvauta kituose ITU

renginiuose, seminaruose, forume.

17.2. Pasaulinė pašto

sąjunga (UPU)

(pagal

kompetenciją)

Pasaulinė pašto sąjunga siekia užtikrinti laisvą ir patikimą

apsikeitimą tarptautinėmis pašto siuntomis, plėtoti pašto tinklą,

teikiant per jį inovatyvius produktus ir paslaugas. Atsižvelgiant į

pokyčius pašto rinkoje, atsirandančius dėl intensyvėjančio

techninio bendradarbiavimo, rengiamos sektoriaus strategijos ir

reglamentavimo nuostatos, turinčios įtakos ir Lietuvos pašto

rinkos plėtrai. 2014 m. Lietuvos atstovai dalyvavo viename

Lietuvos Respublikai prioritetinių Jungtinių Tautų organizacijos

komitetų sąraše numatytame UPU renginyje – Administracinės

tarybos, kuri kontroliuoja visą UPU veiklą, sesijoje. Šioje

sesijoje buvo nagrinėtos ir patvirtintos Administracinės tarybos

darbo grupių ir komitetų ataskaitos valdymo ir reguliavimo,

finansų ir administracinės veiklos, strateginiais ir kt. klausimais.

Kartu su Administracine taryba vyko konferencija „Plėtojant

rinką - naujos pašto sektoriaus perspektyvos“, kurios metu

diskutuota ir Lietuvai aktualiais klausimais – kaip turėtų keistis

pašto paslaugos ir jų reguliavimas, kad atitiktų technikos

pažangą, vartotojų poreikius. Lietuvos atstovė konferencijoje

padarė pranešimą, kuriame buvo pristatyta situacija ES pašto

sektoriuje, prieigos prie pašto tinklo priežiūros aktualijos,


UPU moka

Susisiekimo

ministerija

98

reguliavimo priemonių galimybės siekiant skatinti konkurenciją

ir užtikrinti pašto sektoriaus vystymąsi.


17.3. Londono veiksmų

planas (LAP)

Londono veiksmų plano pradinis tikslas – tarptautinis

bendradarbiavimas, kovojant su nepageidaujamais el.

pranešimais. Lietuva dalyvauja LAP nuo jo įkūrimo 2004 m.

Ilgainiui LAP plėtė savo veiklą ir šiuo metu apima daugiau

elektroninių grėsmių, tokių kaip kenksminga programinė įranga,

nepageidaujami pranešimai trumposiomis žinutėmis ir kt.

Kasmetinių LAP konferencijų metu daug dėmesio skiriama

kibernetinio saugumo klausimams (botnet tinklų, kenkėjiškų

programų, nepageidaujamų elektroninių pranešimų

problematika). Šiomis temomis daug diskutuota ir 2014 m. LAP

konferencijoje. LAP konferencijų metu analizuojamos temos yra

aktualios Lietuvai augant elektroninėms grėsmėms.


nėra

17.4. Tarptautinis tinklų

ir informacijos

saugumo incidentų

tyrimo padalinių

forumas (FIRST)

FIRST – tai pasaulyje pripažintas el. ryšių tinklų ir informacijos

saugumo incidentų tyrimo padalinių tinklas, skatinantis

bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą incidentų

prevencijos srityje, greitą reakciją į incidentus ir informacijos

skleidimą tarp FIRST narių.

FRST narių ekspertų susitikimuose svarstyti klausimai, susiję su

tinklų ir informacijos saugumo incidentų valdymu,

bendradarbiavimu tarptautiniu lygmeniu sprendžiant

kibernetinius incidentus, aktualių kibernetinių incidentų ir/ar

atakų aptikimu, šalinimu ir valdymu, kurie ypač aktualūs

didėjant kibernetinių incidentų skaičiui Lietuvoje, ir RRT, kaip

nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo

incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) veiklą vykdančiai

institucijai pagal Elektroninių ryšių įstatymą, taip pat atliekant

funkcijas pagal Kibernetinio saugumo įstatymą, siekiant

incidentų prevencijos ir jų plitimo stabdymo.

3/2 Naudinga 1 660

99

17.5. Europos

elektroninių ryšių

tinklų ir

informacijos

saugumo incidentų

tyrimo padalinių

tinklas „Trusted

Introducer“

Narystės „Trusted Introducer“ tinkle tikslai – bendradarbiauti su

Europos šalių akredituotais el. ryšių tinklų ir informacijos

saugumo incidentų tyrimo (CERT) padaliniais sprendžiant

tarptautinius incidentus. Narystė tinkle sudaro galimybę RRT

Saugumo incidentų tyrimo skyriui (CERT-LT), atliekančiam

nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo

incidentų tyrimo padalinio funkcijas, naudotis darbui

reikalingais „Trusted Introducer“ ištekliais ir paslaugomis: gauti

prieigą prie gerosios praktikos dokumentų, galimybę dalyvauti

uždarose konferencijose tinklų ir informacijos saugumo

klausimais, taip pat būti matomais ir patikimais nariais

tarptautinėje CERT bendruomenėje.

Tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimų tarnybų atstovų

grupės susitikimuose svarstyti klausimai, susiję su aktualių

kibernetinių incidentų ir/ar atakų aptikimu, šalinimu ir valdymu

(daug dėmesio skirta OpenSSL bibliotekos saugumo spragai),

naujais įrankiais tinklų ir informacijos saugumo incidentų

valdymui, teisiniu pagrindu, skenuojant pažeidžiamas sistemas

ir/ar viešai prieinamas sistemas

3/2 Naudinga 1 056

17.6. Tarptautinė

interneto „karštųjų

linijų“, skirtų

pranešti apie

žalingą turinį

internete, asociacija

(INHOPE)

Asociacija INHOPE vienija 43 viešojo ir privataus sektoriaus

narius, vykdančius „karštųjų linijų“, skirtų pranešti apie žalingą

turinį internete, veiklą 37 pasaulio šalyse. Dalyvavimas

INHOPE veikloje yra privalomas, vykdant ,,Saugesnio

interneto” projektą pagal Lietuvos institucijų pasirašytas sutartis

su Europos Komisija (EK). Dalyvavimo tikslas –

bendradarbiauti su kitų šalių interneto karštosiomis linijomis,

siekiant kuo greitesnio neteisėtos informacijos (ypač vaikų

seksualinio išnaudojimo medžiagos) pašalinimo iš interneto.

2014 m. dalyvauta INHOPE Generalinės Asamblėjos

posėdžiuose, kuriuose nagrinėti INHOPE tinklo plėtros,

valdymo, INHOPE fondo ir asociacijos tolesnės veiklos ir

3/3 Naudinga 6 300

(mokama iš EK

finansuojamo

projekto lėšų)

100

finansavimo perspektyvos, INHOPE pranešimų valdymo

sistemos ir URL duomenų bazės vystymas, kiti aktualūs karštųjų

linijų veiklos klausimai; taip pat dalyvauta Komunikacijos

pasitarime.

17.7. Europos

telekomunikacijų ir

pašto administracijų

konferencijos

(CEPT) komitetai

CEPT, derindama pozicijas įvairiais klausimais radijo ryšio

valdymo ir elektroninių ryšių srityje, konkrečiau – per jos

komitetų – Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto

reguliavimo komiteto (CERP) ir ITU politikos komiteto (Com-

ITU) bei jų darbo grupių veiklą, siekia užtikrinti radijo ryšio

sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje

suderinamumą ir vientisumą. Derindama pozicijas įvairiais

klausimais, Europos Komisijos užsakymu atliekami ekspertiniai

tyrimai ir galimybių studijos naujų technologijų diegimo srityje.

Radijo ryšio valdymo ir telekomunikacijų srityje CEPT

bendradarbiauja su Europos Komisija. CEPT aptariami ir

tvirtinami Europos suderinti radijo dažniai, pašto rinkos

reguliavimo klausimai. Europos pašto reguliavimo komiteto

(CERP) posėdyje svarstomos galimybės paštui Europoje kurti

aiškias, patikimas, kokybiškas, paslaugų naudotojams

prieinamas pašto paslaugas. Taip pat šiuo metu siekiama atskirti

reguliavimo ir operacines funkcijas. Nutarta siekti laiškų,

tarptautiniu greituoju paštu (EMS) siunčiamų siuntų ir paslaugų

integracijos, šalys narės keičiasi nuomonėmis dėl UPP gerinimo.

Lietuva taip pat planuoja ratifikuoti 1993 m. birželio 23 d.

Hagoje priimtą Konvenciją dėl CEPT Europos ryšių biuro

(toliau – ECO) įsteigimo. ECO atlieka svarbias CEPT

sekretoriato funkcijas, organizuoja CEPT darbą ir padeda

įgyvendinti jos strateginius tikslus ir uždavinius, efektyviai ir

skaidriai priimti sprendimus, užtikrina CEPT komitetų veiklą.

Lietuva, ratifikavusi šią Konvenciją, taptų ECO Tarybos, kuri

priima svarbiausius sprendimus ECO politikos formavimo ir

veiklos vykdymo klausimais, nare ir užsitikrintų galimybę

62/53 Naudinga 99,05

Narystės mokesčius

CEPT moka

Susisiekimo

ministerija

101

dalyvauti ECO veikloje ir siekti, kad ECO formuluojant

pasiūlymus dėl elektroninių ryšių ir pašto sektorių politikos

(pvz., radijo spektro valdymo ir pan.) būtų atsižvelgiama ir į

Lietuvos Respublikos interesus. 2014 m. Susisiekimo ministerija

pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, būtinų

Konvencijai ratifikuoti, projektus.

2014 m. dalyvauta Elektroninių ryšių komiteto Konferencijos

parengiamosios grupės (CPG) ir jos pogrupių veikloje, rengiant

Europos pasiūlymus ITU Pasaulinei radijo ryšio konferencijai

dėl naujos kartos radijo ryšio sistemų diegimo sąlygų,

papildomų radijo dažnių identifikavimo, dėl palydovinio ryšio

tinklų reguliavimo sąlygų, naujų technologijų taikymo laivybos

ir skrydžių saugumo užtikrinimui ir kt. klausimų. Tai Lietuvai

aktualūs klausimai, siekiant paskatinti judriojo plačiajuosčio

ryšio plėtrą ir kartu užtikrinti, kad radijo ryšio sistemoms

numatant naujas radijo dažnių juostas, nebūtų ribojamos

Lietuvoje veikiančios radijo ryšio sistemos, kad būtų užtikrintas

lankstesnis „mažųjų palydovų“ reguliavimas, taip pat

veiksmingas radijo dažnių naudojimas laivybos ir skrydžių

saugumui, transporto judėjimo efektyvumui ir saugumui.

Lietuvos atstovai pateikė pasiūlymus dėl radijo dažnių

naudojimo, skirtingų radijo ryšio sistemų suderinamumo,

įvertinant, kad dėl kaimyninių ne ES valstybių Lietuva turi

derinti papildomas radijo dažnių naudojimo sąlygas.

Kitose Elektroninių ryšių komiteto darbo grupėse svarstyti

aktualūs klausimai, susiję su judriojo ir fiksuotojo ryšio tinklų

suderintu naudojimu, transliavimo, plačiajuosčio judriojo ryšio

bei kitų sistemų vystymo tendencijomis, UHF transliavimo

juostos (694–790 MHz) naudojimo Europoje ilgalaike vizija.

Lietuvos interesas susijęs su būtinybe atsižvelgti į su išorine ES

siena besiribojančių ne ES šalių radijo spektro panaudojimo

specifiką, varžančią Lietuvos galimybes keisti UHF radijo

102

dažnių panaudojimo režimą.

17.8. Suderinto

skaičiavimo metodo

(HCM) susitarimas

Suderinto skaičiavimo metodo (HCM) susitarimas pasirašytas

tarp 17 Europos valstybių radijo ryšio administracijų.

Susitarimas nustato fiksuotosios ir mobilios tarnybų

koordinavimo metodus. Tai šiuo metu vienintelis Europoje

susitarimas, kuriame nustatyti aiškūs bendri tarptautinio

fiksuotosios ir mobilios tarnybos stočių koordinavimo kriterijai.

Įgyvendinant susitarimą veikia 3 techninio – ekspertinio

pobūdžio darbo grupės. 2014 m. Darbo grupėms pateikti

Lietuvos pasiūlymai dėl HCM-FS programos vadovo

modifikavimo ir dėl HCM susitarimo topografinių duomenų,

siekiant užtikrinti tikslesnį radijo dažnių naudojimo planavimą


nėra

17.9. Trumpųjų bangų

koordinavimo

komitetas (HFCC)

Narystės HFCC tikslas – atlikti radijo dažnių, skirtų Lietuvos

Respublikoje esančių trumpųjų bangų transliavimo stočių

programų siuntimui į užsienio valstybes, tarptautinį

koordinavimą, tuo pačiu sudaryti sąlygas tokių stočių signalų

priėmimui užsienyje be radijo trukdžių.

2/0 Naudinga 350

17.10. Skirtųjų vardų ir

numerių interneto

korporacijos

(ICANN)

Vyriausybių

patariamasis

komitetas (GAC)

Vyriausybių patariamojo komiteto rengiamais dokumentais

siekiama patarti Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijai

(ICANN) (atliekančiai globalaus lygmens Interneto protokolo

adresų, domenų vardų sistemos, šakninių interneto tinklo

serverių administravimo funkcijas) viešosios politikos ir

atskiroms vyriausybėms aktualiais interneto išteklių klausimais.

Pagrindiniai Vyriausybių patariamojo komiteto 2014 m.

svarstyti klausimai – ICANN reformavimo procesas, siekiant

globalizuoti formuojamų sprendimų priėmimo procesą, susijusį

su interneto ištekliais, taip pat bendrinių aukščiausiojo lygio

domenų skirstymo proceso modalumai, siekiant skaidrumo ir

nediskriminavimo. Lietuvai aktualu užtikrinti domenų, susijusių

su Lietuvos vardo naudojimu, apsaugą, siekti skaidrumo,

atsakingų organizacijų atsakomybės stiprinimo globaliuose

interneto išteklių skirstymo procesuose.


nėra

103

18. Statistikos departamentas



Statistikos skyrius

Jungtinių Tautų Statistikos skyrius kasmet kartu su Statistikos

Komisijos sesija organizuoja oficialiosios statistikos aukšto

lygio forumą.

Kasmet pateikiama vieninga ES šalių pozicija aktualiais

darbotvarkės klausimais: 2014 m. – dėl Vašingtono grupės

ataskaitos dėl negalios statistikos ir Pasaulinės statistikos dienos

tarptautinio minėjimo iniciatyvų. Prieš posėdį elektroninių

konsultacijų metu pateikti komentarai atskirais darbotvarkės

klausimais (dėl ,,Draugų grupės“, sudarytos iš 12 pasaulio šalių

statistikos institucijų atstovų ir tarptautinių organizacijų atstovų,

parengtos informacijos apie Fundamentaliųjų oficialiosios

statistikos principų įgyvendinimą ir rekomendacijas, kaip

sustiprinti principų įgyvendinimą šalyse. Pateiktos 8

rekomendacijos. Lietuva pritarė rezoliucijos projektui. Kadangi

Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) koordinuoja

oficialiosios statistikos principų įgyvendinimą kitose oficialiąją

statistiką tvarkančiose institucijose Lietuvoje, informavome šias

institucijas apie priimtas rekomendacijas įgyvendinant

fundamentaliuosius principus.

2/2 Naudinga

Narystės mokesčio

nėra

18.2. Europos statistikų

konferencija

Europos statistikų konferencijų plenarines sesijas kasmet

organizuoja Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija.

2014 m. 1-ajai seminaro sesijai tema „Besikeičiančios

migracijos pobūdžio matavimas: iššūkiai ir galimybės“ buvo

pateiktas Lietuvos statistikos departamento pranešimas apie

migracijos statistiką „Migration statistics – Challenges for

Statistics Lithuania“.

Prieš posėdį elektroninių konsultacijų metu teikti komentarai

atskirais darbotvarkės klausimais (Lyčių lygybės rodikliai;

Rekomendacijos dėl klimato kaitos; Vadovui dėl globalios

1/1 Naudinga

Narystės mokesčio

nėra

104

gamybos matavimų; Komentarai detalių apžvalgų rezultatams;

dėl 2015 m. Europos statistikų konferencijos temų).

18.3. EBPO Statistikos

komitetas

Lietuvai siekiant tapti EBPO nare ir rengiantis 2015–2016 m.

statistikos peržiūrai, EBPO kvietimu Lietuvos statistikos

departamento generalinė direktorė nuo 2014 m. dalyvauja

kasmetiniame SSPK dalyvio teisėmis.

Sprendžiami klausimai: Statistikos komiteto darbų programa;

EBPO duomenų bazės rodiklių peržiūra; statistinių rodiklių

sąrašų svarstymas ir atnaujinimas.

1/1 Naudinga

10 800


18.4. Tarptautinė

oficialiosios

statistikos

asociacija (IAOS)

2014 m. konferencijos metu pagrindinės diskusijos vyko dėl

oficialiosios statistikos perspektyvos – kaip užtikrinti

oficialiosios statistikos plėtrą, atsižvelgiant į besikeičiančius

vartotojų poreikius.

Pateikta Lietuvos pozicija darbotvarkėje numatytais klausimais,

dalyvauta diskusijose, atsiimtas IAOS 2014 m. Jaunojo

Statistiko apdovanojimas, skirtas LSD darbuotojui Dr. Andriui

Čiginui už dalyvavimą IAOS 2014 m. Jaunojo Statistiko

konkurse tema „Sričių panašumo modeliai sisteminiame

vertinime“.

1/1 Naudinga

249

18.5. Tarptautinis

statistikos institutas

(ISI)

ISI kas dvejus metus organizuoja pasaulio Statistikų kongresą

(WSC) vis kitoje pasaulio šalyje. Tarptautinis statistikos

institutas, įkurtas 1885 m., yra viena iš seniausiai veikiančių

mokslinių organizacijų, vienijanti per 2200 aktyvių statistika

besidominančių narių. Instituto veiklos įtaka matoma per

statistinės informacijos ir analizės pažangą ekonomikos,

socialiniame, biologijos ir pramonės sektoriuose.

Į pasaulio statistikų kongresą susirenka viso pasaulio statistikos

tarnybų vadovai ir mokslininkai pasidalinti patirtimi ir pasikeisti

nuomonėmis aktualiomis šių dienų statistikai temomis.

- Naudinga 584

105

LSD generalinė direktorė 2013 m. kovo mėn. yra išrinkta ISI

nare. Sprendimas buvo priimtas įvertinus Lietuvos statistikų

aktyvumą ISI veikloje ir ISI narių rekomendacijas.

19. Valstybės įmonė „Turto bankas“ Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

19.1. Tarptautinė

valstybės

nekilnojamojo turto

valdymo asociacija

PuRE-Net

Nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo šalių, priklausančių

PuRE-Net asociacijai, klausimai, bendras problemų sprendimas

bei pasidalinimas patirtimi.

6/4 Naudinga 2 500

20. Valstybės tarnybos departamentas Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

20.1. Šiaurės-Baltijos

šalių valstybės

tarnautojų

mobilumo ir

tinklaveikos

programa viešojo

administravimo

srityje

Programoje dalyvauja Švedija, Suomija, Danija, Latvija, Estija,

Lietuva, Norvegija ir Islandija bei trys autonominiai regionai:

Alandų ir Farerų salos bei Grenlandija.

Programa skiria finansinę paramą valstybės tarnautojams bei

kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norintiems vykti į

stažuotes, mokymus, trumpalaikius darbinius vizitus Šiaurės ir

Baltijos šalyse arba vykdantiems bendradarbiavimo tinklų veiklą

minėtame regione.

Programos uždaviniai:

- skatinti abipusiai naudingą keitimąsi žiniomis įvairiose viešojo

administravimo srityse visuose valdymo lygmenyse,

- skatinti tinklaveiką srityse, kurioms teikiamas regiono šalių

politinis prioritetas,

- skatinti tarpusavio keitimąsi patirtimi ir gerąja viešojo

administravimo praktika, palengvinti administravimo standartų

harmonizavimą tarp regiono valstybių,

- sudaryti palankias sąlygas bendrai veiklai panaudojant įvairius

ES fondus ir projektų finansavimo instrumentus Šiaurės ir

Baltijos šalių regione,

-

Naudinga

7 106,65

106

- skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, sąveiką tarp skirtingų

ministerijų kuruojamų sričių,

- skatinti vietinės ir regioninės valdžios administracinių

gebėjimų tobulinimą,

skatinti ilgalaikį bendradarbiavimą.

21. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

21.1. Branduolinių

tiekėjų grupė

Šioje struktūroje svarstomi ir priimami Lietuvai svarbūs

sprendimai dėl branduolinių dvejopo naudojimo prekių eksporto

kontrolės. Tuo pačiu metu kaip ir plenarinis posėdis vyksta

konsultacinių grupių posėdžiai, pasikeitimo informacija bei

licencijavimo ir kontrolės ekspertų susitikimai, kurių metu

nagrinėjamos problemos, susijusios su nelegaliu kontroliuojamų

prekių įsigijimu ir perdavimu, svarstomi praktiniai eksporto

kontrolės užtikrinimo ir įgyvendinimo klausimai.

3/2 Naudinga

Narystės mokesčio

nėra

21.2. Europos

branduolinio

saugumo

reguliatorių

asociacija

(ENSRA)

Asociacijos nariai daro pranešimus apie įgyvendintas arba

planuojamas įgyvendinti branduolinio saugumo priemones bei

sprendžiami aktualūs branduolinio saugumo srities klausimai.

VATESI yra ENSRA narė.

1/1 Naudinga

Narystės mokesčio

nėra

22. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba


22.1. Pasaulio gyvūnų

sveikatos

organizacija (OIE)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už

gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę ir prevenciją Lietuvos

Respublikoje. OIE koordinuoja eksperimentinę ir mokslinę

veiklą, analizuoja gyvūnų užkrečiamąsias ligas, renka duomenis

apie užkrečiamųjų ligų paplitimą, priemones ligoms nustatyti ir

prevencines priemones joms išvengti. Vyksta nuolatinis

pasikeitimas informacija apie gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų

ligų paplitimą įvairiose pasaulio šalyse, kuris labai svarbus

2 / 2 Naudinga

62 200

107

siekiant apsaugoti, kad į Lietuvos Respubliką nepatektų gyvūnų

užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, taip pat gyvūnų bei gyvūninių

produktų eksportui į trečiąsias šalis.

23. Vyriausiojo archyvaro tarnyba Kiti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai

23.1. Tarptautinė

archyvų taryba

(ICA)

Tarptautinė archyvų taryba, įsteigta dar 1948 m., yra

nevyriausybinė organizacija, valdoma Generalinės asamblėjos ir

administruojama Vykdomojo komiteto. Ši organizacija rengia

tarptautinius archyvarų forumus, glaudžiai bendradarbiauja su

tarpvyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO ir

Europos Taryba. Tarptautinės archyvų tarybos veiklos sritys:

rūpintis žmonijos paveldo išsaugojimu, skatinti archyvų plėtrą ir

vystymą visame pasaulyje; organizuoti archyvistų ir

restauratorių mokymus, prižiūrėti archyvistų etikos kodekso

įgyvendinimą ir veikimą, siekti supaprastinti naudojimąsi

archyviniais dokumentais. Tarptautinė archyvų taryba šiuo metu

vienija per 1400 institucijų narių iš 190 šalių ir daugiau kaip 200

individualių narių.

1/1 Naudinga 875

23.2. Tarptautinė

televizijos archyvų

federacija (FIAT /

IFTA)

Ši federacija įkurta 1977 m. ir vienija daugiau kaip 250

organizacijų. Šios tarptautinės organizacijos pagrindinis tikslas –

sudaryti galimybę nariams keistis patirtimi ir žiniomis, padėti

nagrinėti įvairius audiovizualinių archyvų veiklos ir

panaudojimo aspektus.

- Naudinga 850

IŠ VISO: Privalomi:

16 159 849,90

Savanoriški:

209 839,25

* Mokesčių mokėjimai įvairiomis valiutomis perskaičiuoti į eurus pagal 2015 m. sausio 2 d. Europos centrinio banko oficialų keitimo kursą.

Documents

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE