Embed Size (px)
Citation preview
1
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS HUMANITARINIS INSTITUTAS LIETUVIŲ KALBOS KATEDRA
Angelė Kaulakienė, Angelika Petrėtienė, Lina Rutkienė, Regina Žukienė
KALBININKŲ PATARIMAI STUDENTAMS: TEORIJA IR PRAKTIKA
Vilnius 2007
2
UDK 808.82(075.8) Ka-176
A. Kaulakienė, A. Petrėtienė, L. Rutkienė, R. Žukienė. Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika. Vilnius: Technika, 2007. 150 p.
Leidinyje abėcėliniu patarimų pateikimo principu nurodoma ne-
maža specialybės terminų ir vietovardžių kirčiavimo, pagrindinių gra-matinių formų ir sintaksinių konstrukcijų norminės vartosenos, terminų taisyklingos darybos, pagrindinių matavimo vienetų simbolių, kompiu-terijos terminų raidinių santrumpų, grafinių žodžių sutrumpinimų ir dalykinių raštų pavyzdžių.
Leidinys skirtas VGTU studentams, studijuojantiems specialybės kalbos kursą. Juo galės pasinaudoti ir universiteto dėstytojai, ir šiaip technikos mokslų specialistai, kuriems rūpi jų specialybės kalba.
Leidinį rekomendavo VGTU Humanitarinio instituto Studijų komitetas Redagavo doc. dr. A. Kaulakienė Recenzavo: doc. dr. V. Žilinskienė dr. A. Auksoriūtė
Parengė: doc. dr. A. Kaulakienė 2; 5; 6; 7; 7.1–7.2; 11.3 skyrius ir poskyrius;
lektorė A. Petrėtienė 3 skyrių; lektorė L. Rutkienė 8; 9; 10; 10.1–10.2; 11; 11.1–11.2; 12 skyrius ir poskyrius; lektorė R. Žukienė 1; 1.1–1.3; 4 skyrius ir poskyrius.
Spaudai rengė R. Darbutienė VGTU leidyklos „Technika“ 959 mokomosios metodinės literatūros knyga. ISBN 978-9955-28-142-9 © A. Kaulakienė, A. Petrėtienė, L. Rutkienė, R. Žukienė, 2007 © VGTU leidykla „Technika“, 2007
3
TURINYS
PRATARMĖ ...................................................................................... 4 1. DAŽNIAUSIAI VARTOJAMŲ VARDAŽODŽIŲ IR
VIETOVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS.............................................. 5 1.1. Vardažodžių kirčiuotės ................................................................ 5 1.2. Vardažodžių kirčiavimo žodynėlis ............................................... 8 1.3. Vietovardžių kirčiavimo žodynėlis............................................. 23
2. TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ IR TERMINŲ LIETUVIŠKI ATITIKMENYS......................................................................... 34
3. NETEIKTINOS SVETIMYBĖS................................................. 47 4. TAISYTINI VERTINIAI IR SEMANTIZMAI........................... 60 5. NETAISYKLINGI TERMINAI.................................................. 79 6. SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ
PAVYZDŽIAI............................................................................ 88 7. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ PAVADINIMŲ PAVYZDŽIAI............ 98
7.1. Taisyklingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai ................ 98 7.2. Klaidingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai................... 98
8. NEVARTOTINI LINKSNIŲ PAVYZDŽIAI............................ 100 9. NEVARTOTINI PRIELINKSNIŲ PAVYZDŽIAI ................... 111 10. VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ NETAISYKLINGOS
VARTOSENOS PAVYZDŽIAI ............................................... 120 10.1. Taisytini padalyvio pavyzdžiai ............................................... 120 10.2. Nevartotini pusdalyvio ir dalyvio pavyzdžiai.......................... 122
11. SANTRUMPOS IR SUTRUMPINIMAI .................................. 124 11.1. Dydžių ir matavimo vienetų simboliai ................................... 124 11.2. Grafiniai žodžių sutrumpinimai ............................................. 127 11.3. Kompiuterijos terminų raidinės santrumpos .......................... 130
12. REIKALINGIAUSIŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI.............. 141 13. LITERATŪROS SĄRAŠAS..................................................... 147 PRIEDAS. Abėcėlės ....................................................................... 148
4
PRATARMĖ Mokomasis leidinys yra parengtas Vilniaus Gedimino techni-
kos universiteto Lietuvių kalbos katedros darbuotojų ir skirtas šio universiteto studentams (bakalaurantams ir magistrantams), studi-juojantiems specialybės kalbos kursą, parengtą atsižvelgiant į nau-jausią Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. posėdyje priimtą Specialybės kalbos programą (Gimtoji kalba, nr. 8, 2003, p. 18–21).
Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika išsiskiria iš ankstesnių Lietuvių kalbos katedros parengtų leidinių (Specialybės kalbos kultūra. Sudarytojai: V. Krasauskaitė ir kt. Vilnius: Technika, 2003. 135 p.; Žukienė R. Specialybės kalbos kultūros savarankiško darbo užduočių, taisyklių ir testų rinkinys. Vilnius: Technika, 2003. 108 p.; Barzdžiukienė L. D., Celiešienė V., Kaulakienė A. Baigia-masis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vil-nius: Technika, 2004. 123 p.; 2005. 148 p.) abėcėliniu patarimų pateikimo principu.
Studentai lengvai ir greitai galės susirasti atsakymus į kylan-čius specialybės terminų ir vietovardžių kirčiavimo, pagrindinių gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų norminės vartosenos, terminų taisyklingos darybos klausimus. Leidinyje jie ras ir pagrin-dinių matavimo vienetų simbolių, kompiuterijos terminų raidinių santrumpų, grafinių žodžių sutrumpinimų ir dalykinių raštų pavyz-džių.
Visą leidinį skaitė ir vertingų pastabų pateikė doc. dr. R. Vla-darskienė.
Tikimės, kad šis leidinys pravers ir specialybės dalykus dės-tantiems dėstytojams, ir technikos mokslų specialistams, ir visiems kitiems, kuriems rūpi jų specialybės kalba.
5
1. DAŽNIAUSIAI VARTOJAMŲ VARDAŽODŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS
1.1. Vardažodžių kirčiuotės
Kirčiuotės – tai vienodai kirčiuojamų vardažodžių grupės.
Lietuvių kalboje skiriamos 4 kirčiuotės, kurios žymimos arabiškais skaitmenimis: 1, 2, 3, 4 (dviskiemenių žodžių kirčiuotės) ir 1, 2, 3, 3a, 3b, 34a, 34b, 4 (daugiaskiemenių žodžių kirčiuotės). Kirčiuotės nustatomos iš dviejų linksnių – daugiskaitos naudininko ir daugis-kaitos galininko kirčio vietos.
Pirmajai kirčiuotei priklauso daiktavardžiai, kurie daugis-kaitos naudininke ir galininke kirtį turi tame pačiame skiemenyje, pvz.: ámžius: ámžiams, ámžius; mẽdžiaga: mẽdžiagoms, mẽdžiagas; pavãsaris: pavãsariams, pavãsarius; próga: prógoms, prógas. Tokių daiktavardžių kirtis pastovus – išlieka visuose jų linksniuose toje pačioje vietoje. Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo, tai jis visada turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: bū́klė, ýda, káina, lė́šos, nauji̇́ena, óda, pléntas, plótas, rū́šis, siū́las, spą́stai, téisė, ti̇̀ltas. Tolesni nuo galo skiemenys gali būti trumpi (gi̇̀rininkas, mi̇̀škininkas), tvir-tapradžiai (kláusimas, móteris, pri̇́emonė), tvirtagaliai (liẽkana, ma-tãvimas, val̃dymas).
Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių, priklausančių pirmajai kirčiuotei, kirčiuojami šie baigmenys: -ánsas: avánsas, seánsas; -ántas, -ė: diktántas, magistrántas, -ė, doktorántas, -ė, variántas; -èrnas, -a: cistèrna, ekstèrnas, -ė, koncèrnas; -èrtas: koncèrtas, ekspèrtas; -òmtas: ekspròmtas; -òrdas: akòrdas, rekòrdas; -òrtas: ekspòrtas, impòrtas, komfòrtas, kuròrtas, transpòrtas; -ùrsas: ekskùrsas, konkùrsas.
Pirmajai kirčiuotei priklauso nemaža tarptautinių žodžių su ne-kirčiuotais baigmenimis: -elis kãbelis, mòdelis; -eris, -ė dùbleris, -ė, trãleris; -ija: avãrija, chèmija, klasifikãcija, kompiutèrija, operãcija; -ika: dinãmika, grãfika, fi̇̀zika, kibernètika, kri̇̀tika, mechãnika, prãktika, stati̇̀stika; -ikas, -ė: akadèmikas, -ė, chèmikas, -ė, grãfikas, -ė, me-chãnikas, -ė, tèchnikas, -ė; -umas: mi̇̀nimumas, mãksimumas, plènumas, politèchnikumas, prezi̇̀diumas, tèchnikumas; -usas: kòrpusas, lãkmusas. Daugumos jų kirčiuojamas trečiasis nuo galo skiemuo.
Antrajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurių daugiskaitos naudininkas turi kirtį kamiene, o galininkas – galūnėje, pvz.:
6
aũkštis: aũkščiams, aukščiùs; bū̃das: bū̃dams, būdùs; bū̃vis: bū̃viams, būviùs; dỹdis: dỹdžiams, dydžiùs; guõlis: guõliams, guoliùs; grei̇̃tis: grei̇̃čiams, greičiùs; kiẽkis: kiẽkiams, kiekiùs; pavir̃šius: pavir̃šiams, paviršiùs; plõkštė: plõkštėms, plokštès; skai̇̃čius: skai̇̃čiams, skaičiùs; skỹrius: skỹriams, skyriùs; skỹstis: skỹsčiams, skysčiùs; slė̃gis: slė̃giams, slėgiùs; smū̃gis: smū̃giams, smūgiùs; sver̃tas: sver̃tams, svertùs; tyri̇̀mas: tyri̇̀mams, tyrimùs. Priešpaskutinio skiemens prie-gaidė visada tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas (priešpaskutinio skiemens taisyklė).
Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių, priklausančių antrajai kirčiuotei, kirčiuojami šie baigmenys: -ãfas: autogrãfas, biogrãfas, fotogrãfas, hektogrãfas, paragrãfas, termogrãfas; -amà: amalgamà, diagramà, panoramà, programà, reklamà, telegramà; -ãtas, -ė: agregãtas, aparãtas, formãtas, laureãtas, -ė, mãtas, superfosfãtas, vãtas; -eñtas, -ė: cemeñtas, doceñtas, -ė, ornameñtas, prezideñtas, -ė, reglameñtas, testameñtas; -ètas: alfabètas, biudžètas, brikètas, bufètas, dekrètas, kabinètas, komitètas, magnètas, makètas, pakètas, pincètas; -ètras: baromètras, centimètras, dinamomètras, galvanomètras, kalorimètras, kilomètras, taksomètras, termomètras, voltmètras; -inà: dinà, disciplinà, doktrinà, kabinà, mašinà, turbinà, vitrinà; -i̇̀zmas: archai̇̀zmas, humani̇̀zmas, klasici̇̀zmas, mechani̇̀zmas, organi̇̀zmas, simboli̇̀zmas; -òmas: atòmas, binòmas, bròmas, chròmas, diplòmas, òmas, simptòmas, tòmas; -ònas: fònas, jònas, rajònas, stadiònas, talònas, telefònas, tònas, vagònas; -òpas: epidiaskòpas, giroskòpas, higroskòpas, kaleidoskòpas, mikroskòpas, spektroskòpas, teleskòpas.
Trečiajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurių kirtis daugis-kaitos naudininke yra galūnėje, o galininke – priešpaskutiniame skiemenyje, kuris yra visada tvirtapradis, pvz.: dárbas (3): darbáms, dárbus; reikšmė̃ (3): reikšmė́ms, réikšmes; žénklas (3): ženkláms, žénklus; 3a – trečiasis nuo galo skiemuo tvirtapradis, pvz.: aukštumà: aukštumóms, áukštumas; branduolỹs: branduoliáms, bránduolius; mėginỹs: mėginiáms, mė́ginius; 3b – trečiasis nuo galo skiemuo tvirta-galis arba trumpas, pvz.: darinỹs: dariniáms, dãrinius; užduoti̇̀s: už-duoti̇̀ms, ùžduotis; žemumà: žemumóms, žẽmumas; 34a – ketvirtasis nuo galo skiemuo tvirtapradis, pvz.: auksakalỹs: auksakaliáms, áuksakalius; kalnakasỹs: kalnakasiáms, kálnakasius; nuožulnumà: nuožulnumóms, núožulnumas; 34b – ketvirtasis nuo galo skiemuo tvirtagalis arba trumpas, pvz.: pasiuntinỹs: pasiuntiniáms, pãsiuntinius; iškilumà: iškilumóms, i̇̀škilumas; uždavinỹs: uždaviniáms,
7
ùždavinius. Ši kirčiuotė ypatinga tuo, kad visiems linksniams būdin-gas galūninis kirčiavimas, išskyrus vienaskaitos įnagininko ir dau-giskaitos galininko linksnius, kurių bus kirčiuotas kuris nors kamie-ne esantis skiemuo.
Pagal 3a, 3b ar 34a, 34b kirčiuotę kirčiuojamų daiktavardžių baigmenys yra tokie: -alas: rãšalas, tir̃palas – 3b; -ati̇̀s: bendrati̇̀s, kamšati̇̀s, maišati̇̀s – 3b; -esỹs: bildesỹs, ilgesỹs, judesỹs – 3b; -inỹs: brėžinỹs, leidinỹs, traukinỹs – 3a; įrenginỹs – 34a; pirkinỹs – 3b; pasiuntinỹs, -ė – 34b; -menà: naũdmenos, puošmenà, staigmenà – 3b; -muõ: dėmuõ, duomuõ, sprogmuõ, vanduõ – 3a; matmuõ, plaukmuõ, žymuõ – 3b; -ulas: vi̇́esulas – 3a; gniùžulas, sti̇̀mulas – 3b; -ulỹs: gyvulỹs – 3a; riedulỹs; spindulỹs, šiurpulỹs – 3b; nuobodulỹs – 34a; -umà: aukštumà, tolumà – 3a; dykumà, sausumà – 3b; įžulnumà – 34a; iškilumà – 34b; -urỹs: sūkurỹs, švyturỹs – 3b.
Ketvirtajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke turi kirtį galūnėje, pvz.: dermė̃: dermė́ms, dermès; lai̇̃kas: laikáms, laikùs; pradžià: pradžióms, pradžiàs; ryšỹs: ryšiáms, ryšiùs; sklendė̃: sklendė́ms, sklendès; skolà: skolóms, skolàs; šviesà: šviesóms, šviesàs; tamsà: tamsóms, tamsàs; vertė̃: vertė́ms, vertès, taip pat tarptautiniai žodžiai: gumà, madà, pãsas, plãnas, sierà, strei̇̃kas. Priešpaskutinio skiemens priegaidė yra tvirtagalė arba šis skiemuo yra trumpas (priešpaskutinio skiemens taisyklė).
Priešpaskutinio skiemens taisyklė: jei vardažodžio (daikta-vardžio, būdvardžio, skaitvardžio) priešpaskutinis kirčiuotas skie-muo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose to žodžio linksniuose būtinai šoka į galūnę.
Pagal šią taisyklę kirtis nušoka: į moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnę -a,
pvz.: rankà (rañką), mažà (mãžą), antrà (añtrą), Astà (Ãstą), Romà (Ròmą);
į daugiskaitos galininko galūnę, pvz.: rankà – rankàs, mažà –mažàs; mãžas – mažùs, añtras – antrùs, antrà – antràs;
į vienaskaitos įnagininko galūnes -a, -e, -u, pvz.: rankà – su rankà, ùpė – su upè; añtras, – su antrù, antrà – su antrà; Astà (Ãstą) – su Astà, Romà (Ròmą) – su Romà;
į vietininko galūnę -e, pvz.: rãštas – raštè, bùtas – butè, kabinètas – kabinetè, Skuõdas – Skuodè, Kaũnas – Kaunè.
Priešpaskutinio skiemens taisyklė veikia 2 ir 4 kirčiuočių žodžius.
8
1.2.
Var
dažo
džių
kirči
avim
o žo
dynė
lis
V
iena
skai
ta
Dau
gisk
aita
va
rdin
inka
s įn
agin
inka
s vi
etin
inka
s ga
lini
nkas
ga
lini
nkas
A
ab
solv
eñta
s (2
) ab
solv
eñtė
(2)
adre
sãta
s (2
) ag
entū
rà (2
) ak
ci̇̀za
s (2
) ãk
tas
(2)
alte
rnat
yvà
(2)
amba
sadà
(2)
anal
ògas
(2)
anke
tà (2
) ap
arat
ūrà
(2)
apib
rėži̇̀
mas
(2)
arch
ỹvas
(2)
argu
meñ
tas
(2)
asm
eni̇̀n
ė (2
) as
men
i̇̀nis
(2)
abso
lven
tù
abso
lven
tè
adre
satù
ag
entū
rà
akci
zù
aktù
al
tern
atyv
à
amba
sadà
an
alog
ù an
ketà
ap
arat
ūrà
apib
rėži
mù
arch
yvù
argu
men
tù
asm
enin
è as
men
iniù
abso
lven
tè
abso
lveñ
tėje
ad
resa
tè
agen
tū̃ro
je
akci
zè
aktè
al
tern
atỹv
oje
amba
sãdo
je
anal
ogè
ankè
toje
ap
arat
ū̃roj
e ap
ibrė
žim
è ar
chyv
è ar
gum
entè
as
men
i̇̀nėj
e
asm
eni̇̀n
iam
e
plg. a
bsol
veñt
ę pl
g. a
gent
ū̃rą
plg. a
ltern
atỹv
ą
plg. a
mba
sãdą
pl
g. an
kètą
pl
g. ap
arat
ū̃rą
plg. a
smen
i̇̀nę
p
lg. a
smen
i̇̀nį
abso
lven
tùs
abso
lven
tès
ad
resa
tùs
agen
tūrà
s ak
cizù
s ak
tùs
alte
rnat
yvàs
am
basa
dàs
anal
ogùs
an
ketà
s ap
arat
ūràs
ap
ibrė
žim
ùs
arch
yvùs
ar
gum
entù
s as
men
inès
as
men
iniù
s as
pèkt
as (2
) at
silie
pi̇̀m
as (2
) at
stõv
as (2
)
aspe
ktù
atsil
iepi
mù
atst
ovù
aspe
ktè
atsil
iepi
mè
atst
ovè
aspe
ktùs
at
silie
pim
ùs
atst
ovùs
9
atst
õvė
(2)
audi̇̀
tas
(2)
auto
bùsa
s (2
) au
tom
obi̇̀li
s (2
) B
ba
nder
òlė
(2)
bank
nòta
s (2
) ba
nkrò
tas
(2)
beda
r̃bė
(2)
beda
r̃bis
(2)
bend
rijà
(2)
bibl
iote
kà (2
) bi
udžè
tas
(2)
biùr
as (2
) bi
urok
rãta
s (2
) bi
urok
rãtė
(2)
bū̃da
s (2
) bu
iti̇̀nė
(2)
buiti̇̀
nis
(2)
buve
i̇̃nė
(2)
C, Č
ce
ñtra
s (2
)
atst
ovè
audi
tù
auto
busù
au
tom
obili
ù ba
nder
olè
ba
nkno
tù
bank
rotù
be
darb
è be
darb
iù
bend
rijà
bibl
iote
kà
biud
žetù
bi
urù
biur
okra
tù
biur
okra
tè
būdù
bu
itinè
bu
itini
ù
buve
inè
cent
rù
atst
õvėj
e au
ditè
au
tobu
sè
auto
mob
i̇̀lyje
ba
nder
òlėj
e ba
nkno
tè
bank
rotè
be
dar̃b
ėje
beda
r̃byj
e be
ndri̇̀j
oje
bibl
iotè
koje
bi
udže
tè
biur
è bi
urok
ratè
bi
urok
rãtė
je
būdè
bu
iti̇̀nė
je
buiti̇̀
niam
e
buve
i̇̃nėj
e ce
ntrè
plg. a
tstõ
vę
plg. a
utom
obi̇̀lį
pl
g. b
ande
ròlę
pl
g. be
dar̃b
ę
plg.
beda
r̃bį
plg.
bend
ri̇̀ją
plg.
bibl
iotè
ką
plg. b
iuro
krãt
ę pl
g. bu
iti̇̀nę
pl
g. bu
iti̇̀nį
pl
g. bu
vei̇̃n
ę
atst
ovès
au
ditù
s au
tobu
sùs
auto
mob
iliùs
ba
nder
olès
ba
nkno
tùs
bank
rotù
be
darb
ès
beda
rbiù
s be
ndrij
às
bibl
iote
kàs
biud
žetù
s bi
urùs
bi
urok
ratù
s bi
urok
ratè
s bū
dùs
buiti
nès
buiti
niùs
bu
vein
ès
cent
rùs
10
ceñz
as (2
) ce
nzūr
à (2
) ci
tatà
(2)
čèki
s (2
) D
de
fici̇̀ta
s (2
) de
kãna
s (2
) de
kãnė
(2)
dekr
ètas
(2)
dem
okrã
tas
(2)
dem
okrã
tė (2
) de
part
ameñ
tas
(2)
depo
zi̇̀ta
s (2
) de
vi̇̀za
s (2
) di
alòg
as (2
) di
lem
à (2
) di
rekt
yvà
(2)
dokt
oran
tūrà
(2)
dokt
rinà
(2)
E
efèk
tas
(2)
eksp
erim
eñta
s (2
)
cenz
ù ce
nzūr
à ci
tatà
če
kiù
defic
itù
deka
nù
deka
nè
dekr
etù
dem
okra
tù
dem
okra
tè
depa
rtam
entù
de
pozi
tù
devi
zù
dial
ogù
dile
mà
dire
ktyv
à do
ktor
antū
rà
dokt
rinà
efek
tù
eksp
erim
entù
cenz
è ce
nzū̃r
oje
citã
toje
čè
kyje
de
ficitè
de
kanè
de
kãnė
je
dekr
etè
dem
okra
tè
dem
okrã
tėje
de
part
amen
tè
depo
zitè
de
vizè
di
alog
è di
lèm
oje
dire
ktỹv
oje
dokt
oran
tū̃ro
je
dokt
ri̇̀noj
e ef
ektè
ek
sper
imen
tè
plg. c
enzū̃
rą
plg. c
itãtą
pl
g. č
èkį
plg. d
ekãn
ę
plg. d
emok
rãtę
pl
g. di
lèm
ą
plg.
dire
ktỹv
ą pl
g. do
ktor
antū̃
rą
plg.
dokt
ri̇̀ną
cenz
ùs
cenz
ūràs
ci
tatà
s
čeki
ùs
defic
itùs
deka
nùs
deka
nès
dekr
etùs
de
mok
ratù
s de
mok
ratè
s de
part
amen
tùs
depo
zitù
s de
vizù
s di
alog
ùs
dile
màs
di
rekt
yvàs
do
ktor
antū
ràs
do
ktrin
às
efek
tùs
eksp
erim
entù
s
11
eksp
erti̇̀z
ė (2
) et
ikèt
as (2
) F fã
ktas
(2)
fakt
ūrà
(2)
faku
ltèta
s (2
) fil
iãla
s (2
) fo
rmal
ùmas
(2)
form
ãtas
(2)
form
uluõ
tė (2
) fo
toap
arãt
as (2
) G
, H
gai̇̃sr
as (4
) ga
r̃sas
(4)
gilin
tùva
s (2
) gr
ãmas
(2)
grùp
ė (2
) hi
pote
kà (2
) hi
potè
zė (2
) ho
rizon
tãlė
(2)
eksp
ertiz
è et
iket
ù fa
ktù
fakt
ūrà
faku
ltetù
fil
ialù
fo
rmal
umù
form
atù
form
uluo
tè
foto
apar
atù
gaisr
ù ga
rsù
gilin
tuvù
gr
amù
grup
è hi
pote
kà
hipo
tezè
ho
rizon
talè
eksp
erti̇̀z
ėje
etik
etè
fakt
è fa
ktū̃r
oje
faku
ltetè
fil
ialè
fo
rmal
umè
form
atè
form
uluõ
tėje
fo
toap
arat
è ga
isrè
ga
rsè
gilin
tuvè
gr
amè
grùp
ėje
hipo
tèko
je
hipo
tèzė
je
horiz
ontã
lėje
plg. e
kspe
rti̇̀z
ę pl
g. fa
ktū̃r
ą pl
g. fo
rmul
uõtę
pl
g. gr
ùpę
plg.
hipo
tèką
pl
g. hi
potè
zę
plg.
horiz
ontã
lę
eksp
ertiz
ès
etik
etùs
fa
ktùs
fa
ktūr
às
faku
ltetù
s fil
ialù
s fo
rmal
umùs
fo
rmat
ùs
form
uluo
tès
foto
apar
atùs
ga
isrùs
ga
rsùs
gi
lintu
vùs
gram
ùs
grup
ès
hipo
tekà
s hi
pote
zès
horiz
onta
lès
12
I, J
ie
ški̇̀k
lis (2
) im
unitè
tas
(2)
indi
vi̇̀da
s (2
) in
divi̇̀
dė (2
) in
divi
dual
i̇̀ (4)
in
divi
dual
ùs (4
) in
fras
truk
tūrà
(2)
inst
rum
eñta
s (2
) in
terè
sas
(2)
inte
rnèt
as (2
) in
žini
ẽrė
(2)
inži
niẽr
ius
(2)
išank
sti̇̀n
ė (2
) iša
nkst
i̇̀nis
(2)
išori̇̀n
ė (2
) išo
ri̇̀nis
(2)
išski
rti̇̀n
ė (2
) išs
kirt
i̇̀nis
(2)
įžan
gi̇̀nė
(2)
įžan
gi̇̀ni
s (2
) i̇̀ž
das
(2)
jaũt
ris (2
) jė
gà (4
)
iešk
ikliù
im
unite
tù
indi
vidù
in
divi
dè
indi
vidu
alià
in
divi
dual
iù
infr
astr
uktū
rà
inst
rum
entù
in
tere
sù
inte
rnet
ù in
žini
erè
inžin
iẽriu
mi
išank
stin
è iša
nkst
iniù
išo
rinè
išo
riniù
išs
kirt
inè
išski
rtin
iù
įžan
ginè
įž
angi
niù
iždù
ja
utriù
jė
gà
iešk
i̇̀kly
je
imun
itetè
in
divi
dè
indi
vi̇̀dė
je
indi
vidu
alio
jè
indi
vidu
alia
mè
in
fras
truk
tū̃ro
je
inst
rum
entè
in
tere
sè
inte
rnet
è in
žini
ẽrėj
e in
žini
ẽriu
je
išank
sti̇̀n
ėje
iša
nkst
i̇̀nia
me
išo
ri̇̀nėj
e išo
ri̇̀nia
me
išski
rti̇̀n
ėje
išs
kirt
i̇̀nia
me
įžan
gi̇̀nė
je
įžan
gi̇̀ni
ame
iždè
ja
ũtry
je
jėgo
jè
plg.
iešk
i̇̀klį
plg.
indi
vi̇̀dę
pl
g. in
fras
truk
tū̃rą
pl
g. in
žini
ẽrę
plg.
inži
niẽr
ių
plg.
išank
sti̇̀n
ę pl
g. iša
nkst
i̇̀nį
plg.
išori̇̀n
ę pl
g. išo
ri̇̀nį
plg.
išski
rti̇̀n
ę
plg.
išski
rti̇̀n
į pl
g. įž
angi̇̀
nę
plg.
įžan
gi̇̀nį
pl
g. ja
ũtrį
iešk
ikliù
s im
unite
tùs
indi
vidù
s in
divi
dès
indi
vidu
alià
s in
divi
dual
iùs
infr
astr
uktū
ràs
inst
rum
entù
s in
tere
sùs
inte
rnet
ùs
inži
nier
ès
inži
nier
iùs
iša
nkst
inès
iša
nkst
iniù
s išo
rinès
išo
riniù
s išs
kirt
inès
išs
kirt
iniù
s
įžan
ginè
s įž
angi
niùs
iž
dùs
jaut
riùs
jėgà
s
13
jono
sfer
à (2
) ju
ri̇̀sta
s (2
) ju
ri̇̀stė
(2)
K
kabi
nèta
s (2
) ka
dãst
ras
(2)
kalb
à (4
) ka
ndid
ãtas
(2)
kand
idãt
ė (2
) ka
ndid
atūr
à (2
) ka
pitã
las
(2)
kata
lòga
s (2
) ke
iti̇̀m
as (2
) kẽ
lias
(4)
kilo
grãm
as (2
) kl
aidà
(4)
klie
ñtas
(2)
klie
ñtė
(2)
knie
dė (4
) kò
das
(2)
kole
ktỹv
as (2
) ko
men
tãra
s (2
) ko
mitè
tas
(2)
jono
sfer
à ju
ristù
ju
ristè
ka
bine
tù
kada
strù
ka
lbà
kand
idat
ù ka
ndid
atè
kand
idat
ūrà
kapi
talù
ka
talo
gù
keiti
mù
keliù
ki
logr
amù
kl
aidà
kl
ient
ù
klie
ntè
knie
dè
kodù
ko
lekt
yvù
kom
enta
rù
kom
itetù
jono
sfèr
oje
juris
tè
juri̇̀s
tėje
ka
bine
tè
kada
strè
ka
lboj
è ka
ndid
atè
kand
idãt
ėje
ka
ndid
atū̃r
oje
kapi
talè
ka
talo
gè
keiti
mè
kely
jè
kilo
gram
è kl
aido
jè
klie
ntè
klie
ñtėj
e kn
iedė
jè
kodè
ko
lekt
yvè
kom
enta
rè
kom
itetè
plg.
jono
sfèr
ą pl
g. ju
ri̇̀stę
pl
g. ka
ndid
ãtę
plg.
kand
idat
ū̃rą
plg.
klie
ñtę
jono
sfer
às
juris
tùs
juris
tès
kabi
netù
s ka
dast
rùs
kalb
às
kand
idat
ùs
kand
idat
ès
kand
idat
ūràs
ka
pita
lùs
kata
logù
s ke
itim
ùs
keliù
s ki
logr
amùs
kl
aidà
s kl
ient
ùs
klie
ntès
kn
iedè
s ko
dùs
kole
ktyv
ùs
kom
enta
rùs
kom
itetù
s
14
kom
plèk
tas
(2)
kom
prom
i̇̀sas
(2)
konf
li̇̀kta
s (2
) ko
nkur
eñta
s (2
) ko
nkur
eñtė
(2)
kons
pèkt
as (2
) ko
ntèk
stas
(2)
kont
ròlė
(2)
kont
roliẽ
rė (2
) ko
ntro
liẽriu
s (2
) kr
edi̇̀ta
s (2
) kr
i̇̀zė
(2)
kryž
mė
(4)
kultū
rà (2
) ku
pòna
s (2
) kv
i̇̀tas
(2)
L laisv
à (4
) la
i̇̃svas
(4)
leid
i̇̀mas
(2)
lygi
arei̇̃
kšm
ė (2
) ly
giar
ei̇̃kš
mis
(2)
lygi
atei̇̃
sė (2
)
kom
plek
tù
kom
prom
isù
konf
liktù
ko
nkur
entù
ko
nkur
entè
ko
nspe
ktù
kont
ekst
ù ko
ntro
lè
kont
rolie
rè
kont
roliẽ
rium
i kr
editù
kr
izè
kryž
mè
kultū
rà
kupo
nù
kvitù
la
isvà
la
isvù
le
idim
ù ly
giar
eikš
mè
lygi
arei
kšm
iù
lygi
atei
sè
kom
plek
tè
kom
prom
isè
konf
liktè
ko
nkur
entè
ko
nkur
eñtė
je
kons
pekt
è ko
ntek
stè
kont
ròlė
je
kont
roliẽ
rėje
ko
ntro
liẽriu
je
kred
itè
kri̇̀z
ėje
kryž
mėj
è ku
ltū̃ro
je
kupo
nè
kvitè
la
isvoj
è la
isvam
è le
idim
è ly
giar
ei̇̃kš
mėj
e
lygi
arei̇̃
kšm
iam
e
lygi
atei̇̃
sėje
plg.
konk
ureñ
tę
plg.
kont
ròlę
pl
g. ko
ntro
liẽrę
pl
g. ko
ntro
liẽrių
pl
g. kr
i̇̀zę
plg.
kultū̃
rą
plg.
lygi
arei̇̃
kšm
ę
plg.
lygi
arei̇̃
kšm
į pl
g. ly
giat
ei̇̃sę
kom
plek
tùs
kom
prom
isùs
konf
liktù
s ko
nkur
entù
s ko
nkur
entè
s ko
nspe
ktùs
ko
ntek
stùs
ko
ntro
lès
kont
rolie
rès
kont
rolie
riùs
kred
itùs
kr
izès
kr
yžm
ès
kultū
ràs
kupo
nùs
kvitù
s la
isvàs
la
isvùs
le
idim
ùs
lygi
arei
kšm
ès
lygi
arei
kšm
iùs
lygi
atei
sès
15
lygi
atei̇̃
sis (2
) lit
erat
ūrà
(2)
lobi̇̀
stas
(2)
lobi̇̀
stė
(2)
lobì
zmas
(2)
M
mag
istra
ntūr
à (2)
m
agi̇̀st
ras
(2)
mag
i̇̀strė
(2)
man
dãta
s (2
) m
anifè
stas
(2)
mar
šrùt
as (2
) m
ãsta
s (2
) m
echa
ni̇̀zm
as (2
) m
etãl
as (2
) m
etòd
as (2
) m
ètra
s (2
) m
ygtù
kas
(2)
mom
eñta
s (2
) m
onol
i̇̀tas
(2)
mot
ỹvas
(2)
lygi
atei
siù
liter
atūr
à lo
bist
ù lo
bist
è lo
bizm
ù m
agist
rant
ūrà
mag
istrù
m
agist
rè
man
datù
m
anife
stù
mar
šrut
ù m
astù
m
echa
nizm
ù m
etal
ù m
etod
ù m
etrù
m
ygtu
kù
mom
entù
m
onol
itù
mot
yvù
lygi
atei̇̃
siam
e
liter
atū̃r
oje
lobi
stè
lo
bi̇̀st
ėje
lobi
zmè
mag
istra
ntū̃r
oje
mag
istrè
m
agi̇̀st
rėje
m
anda
tè
man
ifest
è m
aršr
utè
mas
tè
mec
hani
zmè
met
alè
met
odè
met
rè
myg
tukè
m
omen
tè
mon
olitè
m
otyv
è
plg.
lygi
atei̇̃
sį
plg.
liter
atū̃r
ą pl
g. lo
bi̇̀st
ę
plg. m
agist
rant
ū̃rą
plg. m
agi̇̀st
rę
lygi
atei
siùs
lit
erat
ūràs
lo
bist
ùs
lobi
stès
lo
bizm
ù m
agist
rant
ūràs
m
agist
rùs
mag
istrè
s m
anda
tùs
man
ifest
ùs
mar
šrut
ùs
mas
tùs
mec
hani
zmùs
m
etal
ùs
met
odùs
m
etrù
s m
ygtu
kùs
mom
entù
s m
onol
itùs
mot
yvùs
16
N
neak
ivai
zdi̇̀n
ė (2
) ne
akiv
aizd
i̇̀nis
(2)
nom
enkl
atūr
à (2
) no
rmat
ỹvas
(2)
nuot
oli̇̀n
ė (2
) nu
otol
i̇̀nis
(2)
nuta
ri̇̀mas
(2)
O
objè
ktas
(2)
obje
ktyv
i̇̀ (4)
ob
jekt
yvùs
(4)
òmas
(2)
opon
eñta
s (2
) op
oneñ
tė (2
) oz
ònas
(2)
P
pãka
s (4
) pa
ragr
ãfas
(2)
pard
avi̇̀m
as (2
) pa
reišk
i̇̀mas
(2)
pare
ngi̇̀m
as (2
)
neak
ivai
zdin
è ne
akiv
aizd
iniù
no
men
klat
ūrà
norm
atyv
ù nu
otol
inè
nuot
olin
iù
nuta
rimù
obje
ktù
obje
ktyv
ià
obje
ktyv
iù
omù
opon
entù
op
onen
tè
ozon
ù pa
kù
para
graf
ù pa
rdav
imù
pare
iškim
ù pa
reng
imù
neak
ivai
zdi̇̀n
ėje
ne
akiv
aizd
i̇̀nia
me
no
men
klat
ū̃roj
e no
rmat
yvè
nuot
oli̇̀n
ėje
nu
otol
i̇̀nia
me
nu
tarim
è ob
jekt
è ob
jekt
yvio
jè
obje
ktyv
iam
è om
è op
onen
tè
opon
eñtė
je
ozon
è pa
kè
para
graf
è pa
rdav
imè
pare
iškim
è pa
reng
imè
plg. n
eaki
vaiz
di̇̀nę
pl
g. n
eaki
vaiz
di̇̀nį
pl
g. n
omen
klat
ū̃rą
plg. n
uoto
li̇̀nę
pl
g. n
uoto
li̇̀nį
pl
g. op
oneñ
tę
neak
ivai
zdin
ès
neak
ivai
zdin
iùs
nom
enkl
atūr
às
norm
atyv
ùs
nuot
olin
ès
nuot
olin
iùs
nu
tarim
ùs
obje
ktùs
ob
jekt
yvià
s ob
jekt
yviù
s om
ùs
opon
entù
s op
onen
tès
ozon
ùs
pakù
s pa
ragr
afùs
pa
rdav
imùs
pa
reišk
imùs
pa
reng
imùs
17
parla
men
tãra
s (2
) pa
rlam
entã
rė (2
) pa
rlam
eñta
s (2
) pã
sas
(4)
pasit
ari̇̀m
as (2
) pa
vedi̇̀
mas
(2)
paže
idi̇̀m
as (2
) pe
l̃nas
(4)
periò
das
(2)
pers
onãl
as (2
) pe
rspe
ktyv
à (2
) pi
liẽtė
(2)
piliẽ
tis (2
) pl
ėtrà
(4)
prad
žià
(4)
pran
ašùm
as (2
) pr
aneš
ìmas
(2)
prẽk
ė (2
) pr
iẽda
s (2
) pr
inci
pi̇̀nė
(2)
prin
cipi̇̀
nis
(2)
prio
ritèt
as (2
) pr
ipaž
ini̇̀m
as (2
) pr
oble
mà
(2)
parla
men
tarù
pa
rlam
enta
rè
parla
men
tù
pasù
pa
sitar
imù
pave
dim
ù pa
žeid
imù
peln
ù pe
riodù
pe
rson
alù
pers
pekt
yvà
pilie
tè
pilie
čiù
plėt
rà
prad
žià
pran
ašum
ù pr
aneš
imù
prek
è pr
iedù
pr
inci
pinè
pr
inci
pini
ù pr
iorit
etù
prip
ažin
imù
prob
lem
à
parla
men
tarè
pa
rlam
entã
rėje
pa
rlam
entè
pa
sè
pasit
arim
è pa
vedi
mè
paže
idim
è pe
lnè
perio
dè
pers
onal
è pe
rspe
ktỹv
oje
piliẽ
tėje
pi
liẽty
je
plėt
rojè
pr
adži
ojè
pran
ašum
è pr
aneš
imè
prẽk
ėje
prie
dè
prin
cipi̇̀
nėje
pr
inci
pi̇̀ni
ame
prio
ritet
è pr
ipaž
inim
è pr
oblè
moj
e
plg. p
arla
men
tãrę
pl
g. p
ersp
ektỹ
vą
plg. p
iliẽt
ę pl
g. p
iliẽt
į pl
g. p
rẽkę
pl
g. p
rinci
pi̇̀nę
pl
g. p
rinci
pi̇̀nį
pl
g. pr
oblè
mą
parla
men
tarù
s pa
rlam
enta
rès
parla
men
tùs
pasù
s pa
sitar
imùs
pa
vedi
mùs
pa
žeid
imùs
pe
lnùs
pe
riodù
s pe
rson
alùs
pe
rspe
ktyv
às
pilie
tès
pilie
čiùs
pl
ėtrà
s pr
adži
às
pran
ašum
ùs
pran
ešim
ùs
prek
ès
prie
dùs
prin
cipi
nès
prin
cipi
niùs
pr
iorit
etùs
pr
ipaž
inim
ùs
prob
lem
às
18
proc
edūr
à (2
) pr
ocès
as (2
) pr
odek
ãnas
(2)
prod
ekãn
ė (2
) pr
odùk
tas
(2)
prog
ram
à (2
) pr
ogrè
sas
(2)
proj
èkta
s (2
) R
ra
cion
ali̇̀ (
4)
raci
onal
ùs (4
) ra
jòna
s (2
) re
ferã
tas
(2)
regi
ònas
(2)
regi̇̀
stra
s (2
) re
glam
eñta
s (2
) re
klam
à (2
) re
spub
liki̇̀n
ė (2
) re
spub
liki̇̀n
is (2
) re
zultã
tas
(2)
rinkà
(2)
ryšỹ
s (4
) ro
di̇̀kl
is (2
)
proc
edūr
à pr
oces
ù pr
odek
anù
prod
ekan
è pr
oduk
tù
prog
ram
à pr
ogre
sù
proj
ektù
ra
cion
alià
raci
onal
iù
rajo
nù
refe
ratù
re
gion
ù re
gist
rù
regl
amen
tù
rekl
amà
resp
ublik
inè
resp
ublik
iniù
re
zulta
tù
rinkà
ry
šiù
rodi
kliù
proc
edū̃r
oje
proc
esè
prod
ekan
è pr
odek
ãnėj
e pr
oduk
tè
prog
rãm
oje
prog
resè
pr
ojek
tè
raci
onal
iojè
ra
cion
alia
mè
rajo
nè
refe
ratè
re
gion
è re
gist
rè
regl
amen
tè
rekl
ãmoj
e re
spub
liki̇̀n
ėje
re
spub
liki̇̀n
iam
e re
zulta
tè
riñko
je
ryšy
jè
rodi̇̀
klyj
e
plg.
proc
edū̃r
ą pl
g. pr
odek
ãnę
plg.
prog
rãm
ą pl
g. re
klãm
ą pl
g. re
spub
liki̇̀n
ę pl
g. re
spub
liki̇̀n
į pl
g. riñ
ką
plg.
rodi̇̀
klį
proc
edūr
às
proc
esùs
pr
odek
anùs
pr
odek
anès
pr
oduk
tùs
prog
ram
às
prog
resù
s pr
ojek
tùs
raci
onal
iàs
raci
onal
iùs
rajo
nùs
refe
ratù
s re
gion
ùs
regi
strù
s re
glam
entù
s re
klam
às
resp
ublik
inès
re
spub
likin
iùs
rezu
ltùs
rinkà
s ry
šiùs
rodi
kliù
s
19
rūdà
(4)
S, Š
są
lygi̇̀
nė (2
) są
lygi̇̀
nis
(2)
savi
niñk
as (2
) sa
vini
ñkė
(2)
sem
èstr
as (2
) se
rtifi
kãta
s (2
) sis
tem
à (2
) sk
aldà
(4)
skla
idà
(4)
skol
à (4
) sk
uñda
s (2
) sp
artà
(4)
spec
iali̇̀s
tas
(2)
spec
iali̇̀s
tė (2
) sp
rend
i̇̀mas
(2)
stat
ùtas
(2)
stru
ktūr
à (2
) su
bjèk
tas
(2)
subj
ekty
vi̇̀ (4
) su
bjek
tyvù
s (4
) su
sirin
ki̇̀m
as (2
)
rūdà
są
lygi
nè
sąly
gini
ù sa
vini
nkù
savi
nink
è se
mes
trù
sert
ifika
tù
siste
mà
skal
dà
skla
idà
skol
à sk
undù
sp
artà
sp
ecia
listù
sp
ecia
listè
sp
rend
imù
stat
utù
stru
ktūr
à su
bjek
tù
subj
ekty
vià
subj
ekty
viù
susir
inki
mù
rūdo
jè
sąly
gi̇̀nė
je
sąly
gi̇̀ni
ame
savi
nink
è sa
vini
ñkėj
e se
mes
trè
sert
ifika
tè
sistè
moj
e sk
aldo
jè
skla
idoj
è sk
oloj
è sk
undè
sp
arto
jè
spec
ialis
tè
spec
iali̇̀s
tėje
sp
rend
imè
stat
utè
stru
ktū̃r
oje
subj
ektè
su
bjek
tyvi
ojè
subj
ekty
viam
è su
sirin
kim
è
plg. s
ąlyg
i̇̀nę
plg. s
ąlyg
i̇̀nį
plg. s
avin
iñkę
pl
g. sis
tèm
ą pl
g. s
peci
ali̇̀st
ę pl
g. st
rukt
ū̃rą
rūdà
s są
lygi
nès
sąly
gini
ùs
savi
nink
ùs
savi
nink
ès
sem
estr
ùs
sert
ifika
tùs
siste
màs
sk
aldà
s sk
laid
às
skol
às
skun
dùs
spar
tàs
spec
ialis
tùs
spec
ialis
tès
spre
ndim
ùs
stat
utùs
st
rukt
ūràs
su
bjek
tùs
subj
ekty
viàs
su
bjek
tyvi
ùs
susir
inki
mùs
20
susit
ari̇̀m
as (2
) ša
blòn
as (2
) ša
ldyt
ùvas
(2)
šalu
ti̇̀nė
(2)
šalu
ti̇̀nis
(2)
šerd
i̇̀s (4
) ši̇̀f
ras
(2)
šri̇̀ft
as (2
) T
ta
patù
mas
(2)
tari̇̀f
as (2
) ta
rpta
uti̇̀n
ė (2
) ta
rpta
uti̇̀n
is (2
) ta
utà
(4)
tele
fòna
s (2
) te
legr
ãfas
(2)
tem
pera
tūrà
(2)
term
inãl
as (2
) tik
rintù
vas
(2)
tyri̇̀m
as (2
) tr
anzi̇̀
tas
(2)
trol
eibù
sas
(2)
tū̃ris
(2)
susit
arim
ù ša
blon
ù ša
ldyt
uvù
šalu
tinè
ša
lutin
iù
šerd
imi̇̀
šifrù
šr
iftù
tapa
tum
ù ta
rifù
tarp
taut
inè
tarp
taut
iniù
ta
utà
tele
fonù
te
legr
afù
tem
pera
tūrà
te
rmin
alù
tikrin
tuvù
ty
rimù
tran
zitù
tr
olei
busù
tū
riù
susit
arim
è ša
blon
è ša
ldyt
uvè
šalu
ti̇̀nėj
e ša
luti̇̀n
iam
e še
rdyj
è šif
rè
šrift
è ta
patu
mè
tarif
è ta
rpta
uti̇̀n
ėje
ta
rpta
uti̇̀n
iam
e
taut
ojè
tele
fonè
te
legr
afè
tem
pera
tū̃ro
je
term
inal
è tik
rintu
vè
tyrim
è tr
anzi
tè
trol
eibu
sè
tū̃ry
je
plg. ša
luti̇̀n
ę pl
g. ša
luti̇̀n
į pl
g. ta
rpta
uti̇̀n
ę pl
g. ta
rpta
uti̇̀n
į pl
g. te
mpe
ratū̃
rą
plg. tū̃
rį
susit
arim
ùs
šabl
onùs
ša
ldyt
uvùs
ša
lutin
ès
šalu
tiniù
s še
rdi̇̀s
šifrù
s šr
iftùs
ta
patu
mùs
ta
rifùs
ta
rpta
utin
ès
tarp
taut
iniù
s ta
utàs
te
lefo
nùs
tele
graf
ùs
tem
pera
tūrà
s te
rmin
alùs
tik
rintu
vùs
tyrim
ùs
tran
zitù
s tr
olei
busù
s tū
riùs
21
tvar
kà (4
) tv
irti̇̀k
lis (2
) U
ul
trag
ar̃sa
s (4
) un
iver
sitèt
as (2
) už
sakõ
vas
(2)
užsa
kõvė
(2)
V
vadõ
vas
(2)
vadõ
vė (2
) va
dovė̃
lis (2
) va
liutà
(2)
vam̃
zdis
(2)
vari̇̀k
lis (2
) va
ržà
(4)
vatm
ètra
s (2
) ve
iklà
(4)
vei̇̃k
smas
(2)
ver̃s
las
(4)
vert
ė̃ (4
) vi
di̇̀nė
(2)
vidi̇̀
nis
(2)
tvar
kà
tvirt
ikliù
ul
trag
arsù
un
iver
sitet
ù už
sako
vù
užsa
kovè
va
dovù
va
dovè
va
dovė
liù
valiu
tà
vam
zdži
ù va
rikliù
va
ržà
vatm
etrù
ve
iklà
ve
iksm
ù ve
rslù
ve
rtè
vidi
nè
vidi
niù
tvar
kojè
tv
irti̇̀k
lyje
ul
trag
arsè
un
iver
sitet
è už
sako
vè
užsa
kõvė
je
vado
vè
vadõ
vėje
va
dovė̃
lyje
va
liùto
je
vam̃
zdyj
e va
ri̇̀kly
je
varž
ojè
vatm
etrè
ve
iklo
jè
veik
smè
vers
lè
vert
ėjè
vidi̇̀
nėje
vi
di̇̀ni
ame
plg. tv
irti̇̀k
lį pl
g. u
žsak
õvę
plg.
vadõ
vę
plg.
vado
vė̃lį
plg.
valiù
tą
plg.
vam̃
zdį
plg.
vari̇̀k
lį pl
g. vi
di̇̀nę
pl
g. vi
di̇̀nį
tvar
kàs
tvirt
ikliù
s ul
trag
arsù
s un
iver
sitet
ùs
užsa
kovù
s už
sako
vès
vado
vùs
vado
vès
vado
vėliù
s va
liutà
s va
mzd
žiùs
va
rikliù
s va
ržàs
va
tmet
rùs
veik
làs
veik
smùs
ve
rslù
s ve
rtès
vi
dinè
s
vidi
niùs
22
vidu
ri̇̀nė
(2)
vidu
ri̇̀nis
(2)
visu
omen
i̇̀nė
(2)
visu
omen
i̇̀nis
(2)
visu
rei̇̃g
is (2
) vo
ltmèt
ras
(2)
vožt
ùvas
(2)
Z, Ž
zo
nà (2
) ža
rgòn
as (2
) žy
mà
(4)
žym
ė̃ (4
) žy
mi̇̀k
lis (2
) ži
nõva
s (2
) ži
nõvė
(2)
žõdi
s (2
) žu
rnãl
as (2
)
vidu
rinè
vidu
riniù
vi
suom
enin
è vi
suom
enin
iù
visu
reig
iù
voltm
etrù
vo
žtuv
ù zo
nà
žarg
onù
žym
à žy
mè
žym
ikliù
ži
novù
ži
novè
žo
džiù
žu
rnal
ù
vidu
ri̇̀nėj
e
vidu
ri̇̀nia
me
visu
omen
i̇̀nėj
e
visu
omen
i̇̀nia
me
visu
rei̇̃g
yje
voltm
etrè
vo
žtuv
è zò
noje
ža
rgon
è žy
moj
è žy
mėj
è žy
mi̇̀k
lyje
ži
novè
ži
nõvė
je
žõdy
je
žurn
alè
plg.
vidu
ri̇̀nę
plg.
vidu
ri̇̀nį
plg.
visu
omen
i̇̀nę
plg.
visu
omen
i̇̀nį
plg.
visu
rei̇̃g
į pl
g. zò
ną
plg.
žym
i̇̀klį
plg .
žinõ
vę
plg.
žõdį
vidu
rinès
vi
durin
iùs
visu
omen
inès
vi
suom
enin
iùs
visu
reig
iùs
voltm
etrù
s vo
žtuv
ùs
zonà
s ža
rgon
ùs
žym
às
žym
ès
žym
ikliù
s ži
novù
s
žino
vès
žodž
iùs
žurn
alùs
23
1.3.
Vie
tova
rdžių
kirč
iavi
mo
žody
nėli
s
Var
dini
nkas
G
alin
inka
s Įn
agin
inka
s V
ieti
nink
as
A
A
kmẽnė
(2),
mst
. A
lytù
s (4
), m
st.
Any
kšči
ai̇̃ (3
), m
st.
Ant
ãkal
nis
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Ant
avil
iai̇̃ (
3b ), V
ilnia
us m
st. d
. A
rióg
ala
(1),
mst
. B
B
ãbta
i (2)
, mst
l. K
auno
r.
Bál
tupi
ai (1
), V
ilnia
us m
st. d
. B
el̃m
onta
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Bi̇̀r
šton
as (1
), m
st.
Bū̃t
ingė
(1),
Pala
ngos
mst
. d.
Č Čẽk
iškė
(1),
mst
l. K
auno
r.
D
Dai
navà
(3b ),
Kau
no m
st. d
. D
arbė́
nai (
1), m
stl.
Kre
tingo
s r.
į Akm
ẽnę
į Alỹ
tų
į Aný
kšči
us
į Ant
ãkal
nį
į Ant
ãvili
us
į Arió
galą
į B
abtù
s į B
áltu
pius
į B
el̃m
ontą
į B
i̇̀ršto
ną
į Bū̃t
ingę
į Č
ẽkišk
ę į D
ai̇̃na
vą
į Dar
bė́nu
s
ties
Akm
enè
ties
Aly
tum
i̇̀ tie
s A
nykš
čiai̇̃
s tie
s A
ntak
ãlni
u tie
s A
ntav
iliaĩ
s tie
s A
rióga
la
ties
Bãb
tais
ties
Bál
tupi
ais
ties
Bel̃
mon
tu
ties
Bi̇̀rš
tonu
tie
s B
ū̃tin
ge
ties
Čẽk
iške
ties
Dai̇̃
nava
tie
s D
arbė́
nais
Akm
ẽnėj
e A
lytu
jè
Any
kšči
uosè
A
ntãk
alny
je
Ant
avili
uosè
A
rióga
loje
B
ãbtu
ose
Bál
tupi
uose
B
el̃m
onte
B
i̇̀ršto
ne
Bū̃t
ingė
je
Čẽk
iškėj
e D
aina
vojè
D
arbė́
nuos
e
24
Daũ
gai (
2), m
st.
Die
vẽni
škės
(1),
mst
l. Ša
lčin
inkų
r.
Dom
ei̇̃ka
va (1
), K
auno
mst
. d.
Dot
nuvà
(3a ),
mst
. D
rùsk
inin
kai (
1), m
st.
Dub
ingi
ai̇̃ (3
b ), m
stl.
Mol
ėtų
r. D
ùset
os (3
b ), m
stl.
Zar
asų
r.
Dva
rčió
nys
(3),
Viln
iaus
mst
. d.
E
Eig
ùlia
i (2)
, Kau
no m
st. d
. Ei̇̃š
iškė
s (1
), m
st.
Ele
ktrė́
nai (
1), m
st.
End
riej
ãvas
(2),
mst
l. K
laip
ėdos
r.
Er̃ž
vilk
as (3
b ), m
stl.
Jurb
arko
r.
Eže
rė̃li
ai (2
), V
ilnia
us m
st. d
. F Fa
bijõ
niškės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Fred
à (2
), K
auno
mst
. d.
G
Gar
gždai̇̃ (
3), m
st.
Gar
iū́na
i (1)
, Viln
iaus
mst
. d.
į Dau
gùs
į Die
vẽni
škes
į D
omei̇̃
kavą
į D
ótnu
vą
į Drù
skin
inku
s į D
ùbin
gius
į D
ùset
as
į Dva
rčió
nis
į Eig
uliù
s į E
i̇̃šišk
es
į Ele
ktrė́
nus
į End
riej
ãvą
į Er̃ž
vilk
ą į E
žerė
liùs
į Fab
ijõni
škes
į F
rèdą
į G
árgž
dus
į Gar
iū́nu
s
ties
Daũ
gais
ties D
ievẽ
nišk
ėmis
ties
Dom
ei̇̃ka
va
ties
Dót
nuva
tie
s Drù
skin
inka
is tie
s D
ubin
giai̇̃
s tie
s D
uset
omi̇̀s
tie
s D
varč
ioni
mi̇̀s
ties
Eig
ùlia
is tie
s E
i̇̃šišk
ėmis
ties
Ele
ktrė́
nais
ties
End
rieja
vù
ties
Er̃ž
vilk
u tie
s E
žerė̃
liais
ties
Fabi
jõni
škėm
is tie
s Fr
edà
ties
Gar
gžda
i̇̃s
ties
Gar
iū́na
is
Daũ
guos
e D
ievẽ
nišk
ėse
Dom
ei̇̃ka
voje
D
otnu
vojè
D
rùsk
inin
kuos
e D
ubin
giuo
sè
Dus
etos
è D
varč
iony
sè
Eig
ùliu
ose
Ei̇̃ši
škės
e E
lekt
rė́nu
ose
End
rieja
vè
Erž
vilk
è E
žerė̃
liuos
e Fa
bijõ
nišk
ėse
Frèd
oje
Gar
gždu
osè
Gar
iū́nu
ose
25
Gar
liav
à (4
), m
st.
Gir
uliai̇̃ (
4), K
laip
ėdos
mst
. d.
Gri̇̀
giškės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Gri̇̀
škabūd
is (1
), m
stl.
Šaki
ų r.
Gr ū̃
tas
(2),
Dru
skin
inkų
sav
. t.
Gru
zdži
ai̇̃ (4
), m
stl.
Šiau
lių r.
G
uber̃
nija
(1),
Šiau
lių m
st. d
. I,
Y
Igna
linà
(2),
mst.
Yla
kiai̇̃
(3a ),
mst
l. Sk
uodo
r.
I ñtu
rkė
(1),
mst
l. M
olėt
ų r.
J Jašiū́n
ai (1
), m
stl.
Šalč
inin
kų r.
Je
rùza
lė (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Ji
esià
(4),
Kau
no m
st. d
. Jiẽz
nas
(2),
mst
. Jo
navà
(3b ),
mst
. Jú
odkr
antė
(1) N
erin
gos
mst
. d.
Jùrb
arka
s (3
a ), m
st.
Justi̇̀n
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
.
į Gar
liãvą
į G
irul
iùs
į Gri̇̀g
iškes
į G
ri̇̀ška
būdį
į G
rū̃tą
į G
ruzd
žiùs
į G
uber̃
niją
į Ign
ali̇̀n
ą į Ý
laki
us
į Iñt
urkę
į J
ašiū́
nus
į Jer
ùzal
ę į J
iẽsią
į J
iẽzn
ą į J
õnav
ą į J
úodk
rant
ę į J
ùrba
rką
į Jus
ti̇̀nišk
es
ties
Gar
liavà
tie
s G
irulia
i̇̃s tie
s G
ri̇̀gišk
ėmis
ties G
ri̇̀ška
būdž
iu
ties
Grū
tù
ties
Gru
zdži
ai̇̃s
ties
Gub
er̃ni
ja
ties
Igna
linà
ties
Yla
kiai̇̃
s tie
s Iñt
urke
tie
s Ja
šiū́na
is tie
s Je
rùza
le
ties
Jiesià
tie
s Jie
znù
ties
Jõna
va
ties
Júod
kran
te
ties
Jùrb
arku
tie
s Jus
ti̇̀nišk
ėmis
Gar
liavo
jè
Giru
liuos
è G
ri̇̀gišk
ėse
Gri̇̀š
kabū
dyje
G
rūtè
G
ruzd
žiuo
sè
Gub
er̃ni
joje
Ig
nali̇̀n
oje
Yla
kiuo
sè
Iñtu
rkėj
e Ja
šiū́nu
ose
Jerù
zalė
je
Jiesio
jè
Jiezn
è Jo
navo
jè
Júod
kran
tėje
Ju
rbar
kè
Just
i̇̀nišk
ėse
26
K
Kač
ergi̇̀
nė (2
), m
stl.
Kau
no r.
K
airė́
nai (
1), V
ilnia
us m
st. d
. K
aiši
adór
ys (3
), m
st.
Kal
niẽč
iai (
2), K
auno
mst
. d.
Kal̃
tanė
nai (
1), m
stl. Š
venč
ioni
ų r.
Kal̃
tinė
nai (
1), m
stl.
Šila
lės
r. K
alva
rijà
(2),
mst.
Kal
vari̇̀
jos
(2),
Viln
iaus
mst
. d.
Kãpči
amie
stis
(1),
mstl
. Laz
dijų
r. K
armė́l
ava
(1),
mst
l. K
auno
r.
Kar
oli̇̀n
iškė
s (1)
, Viln
iaus
mst
. d.
Kar̃
tena
(1),
mst
l. K
retin
gos
r. K
aũna
s (2
), m
st.
Kėd
áini
ai (1
), m
st.
Kel̃
mė
(2),
mst
. K
erna
vė̃ (3
b ), m
stl.
Širv
intų
r.
Kin
tai̇̃ (
4), m
stl.
Šilu
tės
r. K
irti̇̀
mai
(2) V
ilnia
us m
st. d
. K
lai̇̃pėd
a (1
), m
st.
Kle
bõni
škis
(1),
Kau
no m
st. d
. K
reke
navà
(34b),
mst
l. Pa
nevė
žio
r. K
reti
ngà
(3b ),
mst
. K
uláu
tuva
(1),
mst
l. K
auno
r.
į Kač
ergi̇̀
nę
į Kai
rė́nu
s į K
aišia
dóris
į K
alni
ečiù
s į K
al̃ta
nėnu
s į K
al̃tin
ėnus
į K
alva
ri̇̀ją
į Kal
varij
às
į Kãp
čiam
iest
į į K
arm
ė́lav
ą į K
arol
i̇̀nišk
es
į Kar̃
teną
į K
aũną
į K
ėdái
nius
į K
el̃m
ę į K
er̃na
vę
į Kin
tùs
į Kirt
imùs
į K
lai̇̃p
ėdą
į Kle
bõni
škį
į Krẽ
kena
vą
į Krẽ
tingą
į K
uláu
tuvą
ties
Kač
ergi
nè
ties
Kai
rė́na
is
ties K
aišia
dorim
i̇̀s tie
s K
alni
ẽčia
is tie
s K
al̃ta
nėna
is
ties
Kal̃
tinėn
ais
ties
Kal
varij
à tie
s Kalv
ari̇̀jo
mis
tie
s Kãp
čiam
iesč
iu
ties
Kar
mė́l
ava
ties K
arol
i̇̀nišk
ėmis
ties
Kar̃
tena
tie
s K
aunù
tie
s K
ėdái
niai
s tie
s K
elm
è tie
s K
er̃na
ve
ties K
inta
i̇̃s tie
s K
irti̇̀m
ais
ties
Kla
i̇̃pėd
a tie
s Kleb
õnišk
iu
ties
Krẽ
kena
va
ties
Krẽ
tinga
tie
s K
uláu
tuva
Kač
ergi̇̀
nėje
K
airė́
nuos
e K
aišia
dory
sè
Kal
niẽč
iuos
e K
al̃ta
nėnu
ose
K
al̃tin
ėnuo
se
Kal
vari̇̀j
oje
Kal
vari̇̀j
ose
Kãp
čiam
iest
yje
Kar
mė́l
avoj
e K
arol
i̇̀nišk
ėse
Kar̃
teno
je
Kau
nè
Kėd
áini
uose
K
el̃m
ėje
Ker
navė
jè
Kin
tuos
è K
irti̇̀m
uose
K
lai̇̃p
ėdoj
e K
lebõ
nišk
yje
Kre
kena
vojè
K
retin
gojè
K
uláu
tuvo
je
27
Kùp
iški
s (1
), m
st.
Kur
šė́na
i (1)
, mst
. K
ur̃šių
neri
jà (3
b ) L
L
aban
óras
(1),
mst
l. Šv
enči
onių
r.
Lai̇̃
žuva
(1),
mst
l. M
ažei
kių
r. L
am̃pė
džia
i (1)
, Kau
no m
st. d
. L
ãpės
(2),
mst
l. K
auno
r.
Laz
di̇̀ja
i (2)
, mst
. L
azdý
nai (
1), V
ilnia
us m
st. d
. L
éipa
ling
is (1
), m
stl.
Lazd
ijų r.
L
eliū́
nai (
1), m
stl.
Ute
nos
r. L
eñtv
aris
(1),
mst
. Lẽo
niškės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Li̇́e
pkal
nis
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Lie
tuvà
(3a ),
šalis
, val
styb
ė,
Lýg
lauk
iai (
1), V
ilnia
us m
st. d
. L
inks
mãd
vari
s (1)
, Kau
no m
st. d
. L
inku
và (3
b ), m
st. P
akru
ojo
r.; K
auno
mst.
d.
M
Mái
šiag
ala
(1),
mst
l. V
ilnia
us r.
M
arijá
mpo
lė (1
), m
st.
į Kùp
iškį
į Kur
šė́nu
s į K
ur̃šių
nẽr
iją
į Lab
anór
ą į L
ai̇̃žu
vą
į Lam̃
pėdž
ius
į Lap
ès
į Laz
dijù
s į L
azdý
nus
į Léi
palin
gį
į Lel
iū́nu
s į L
eñtv
arį
į Lẽo
nišk
es
į Li̇́e
pkal
nį
į Li̇́e
tuvą
į L
ýgla
ukiu
s į L
inks
mãd
varį
į Liñ
kuvą
į M
áišia
galą
į M
arijá
mpo
lę
ties
Kùp
iškiu
tie
s K
uršė́
nais
ties K
ur̃šių
nẽr
ija
ties
Laba
nóru
tie
s Lai̇̃
žuva
tie
s Lam̃
pėdž
iais
ties
Lãpė
mis
ties
Lazd
i̇̀jais
ties
Lazd
ýnai
s tie
s Lé
ipal
ingi
u tie
s Le
liū́na
is tie
s Le
ñtva
riu
ties L
ẽoni
škėm
is tie
s Li̇́
epka
lniu
tie
s Li̇́
etuv
a tie
s Lý
glau
kiai
s tie
s Li
nksm
ãdva
riu
ties
Liñk
uva
ties
Mái
šiaga
la
ties
Mar
ijám
pole
Kùp
iškyj
e K
uršė́
nuos
e K
ur̃šių
ner
ijojè
La
banó
re
Lai̇̃ž
uvoj
e La
m̃pė
džiu
ose
Lãpė
se
Lazd
i̇̀juos
e La
zdýn
uose
Lé
ipal
ingy
je
Leliū́
nuos
e Le
ñtva
ryje
Lẽ
onišk
ėse
Li̇́ep
kaln
yje
Liet
uvoj
è Lý
glau
kiuo
se
Link
smãd
vary
je
Link
uvoj
è M
áišia
galo
je
Mar
ijám
polė
je
28
Mar
kùči
ai (2
), V
ilnia
us m
st. d
. M
arvẽ
lė (2
), K
auno
mst
. d.
Maž
ei̇̃ki
ai (2
), m
st.
Mẽd
inin
kai (
1), m
stl.
Viln
iaus
r.
Mer
ki̇̀nė
(2),
mst
l. V
arėn
os r.
M
ósėd
is (1
), m
stl.
Skuo
do r.
M
urav
à (2
), K
auno
mst
. d.
N
Nau
jiniñ
kai (
2), V
ilnia
us m
st. d
. N
aujó
ji A
kmẽnė
(2),
mst
. N
aujó
ji Vi̇̀l
nia
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Nem
enči̇̀
nė (2
), m
st.
Ner
ingà
(3b ),
mst
. N
idà
(2),
Ner
ingo
s m
st. d
. O
O
bẽli
ai (2
), m
stl.
Rok
iškio
r.
Õnu
škis
(1),
mst
l. T
rakų
r.
Ožki̇̀n
iai (
2), V
ilnia
us m
st. d
. P
P
abra
dė̃ (3
b ), m
st.
Pagė́g
iai (
1), m
st.
į Mar
kuči
ùs
į Mar
vẽlę
į M
ažei
kiùs
į M
ẽdin
inku
s į M
erki̇̀
nę
į Mós
ėdį
į Mur
ãvą
į Nau
jinin
kùs
į Naũ
jąją
Akm
ẽnę
į Naũ
jąją
Vìln
ią
į Nem
enči̇̀
nę
į Nẽr
ingą
į N
i̇̀dą
į Obe
liùs
į Õnu
škį
į Ožk
iniù
s į P
ãbra
dę
į Pag
ė́giu
s
ties
Mar
kùči
ais
ties
Mar
velè
tie
s M
ažei̇̃
kiai
s tie
s Mẽd
inin
kais
ties
Mer
kinè
tie
s M
ósėd
žiu
ties
Mur
avà
ties N
aujin
iñka
is
ties
Nau
ją́ja
Akm
enè
ties
Nau
ją́ja
Vìln
ia
ties
Nem
enči
nè
ties
Nẽr
inga
tie
s N
idà
ties
Obẽ
liais
ties
Õnu
škiu
tie
s O
žki̇̀n
iais
ties
Pãbr
ade
ties
Pagė́
giai
s
Mar
kùči
uose
M
arvẽ
lėje
M
ažei̇̃
kiuo
se
Mẽd
inin
kuos
e M
erki̇̀
nėje
M
ósėd
yje
Mur
ãvoj
e N
aujin
iñku
ose
Nau
jõjo
je A
kmẽn
ėje
Nau
jõjo
je V
ìlnio
je
Nem
enči̇̀
nėje
N
erin
gojè
N
i̇̀doj
e O
bẽliu
ose
Õnu
škyj
e O
žki̇̀n
iuos
e Pa
brad
ėjè
Pagė́
giuo
se
29
Pal
angà
(3b ),
mst
. P
alem
õnas
(2),
Kau
no m
st. d
. P
andė
lỹs
(3a ),
mst
. P
anem
ùnė
(2),
mst
l. Ši
lutė
s r.
Pan
eriai̇̃ (
3b ), V
ilnia
us m
st. d
. P
anevėžỹs
(34b
), m
st.
Pas
valỹ
s (3
b ), m
st.
Paš
iláiči
ai (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Pa
vilnỹs
(3b ),
Viln
iaus
mst
. d.
Pér
valk
a (1
), N
erin
gos
mst
. d.
Pil
áitė
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Plã
teli
ai (1
), m
stl.
Plun
gės
r. P
réil
a (1
), N
erin
gos
mst
. d.
Pri̇́
ekulė
(1),
mst
. P
ri̇́en
ai (1
), m
st.
R
Rad
vi̇̀li
škis
(1),
mst
. R
aguv
à (3
), m
stl.
Pane
vėži
o r.
Rãs
os (4
), V
ilnia
us m
st. d
. R
audó
ndva
ris (
1), m
stl.
Kau
no r.
Ri̇̀b
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. R
iešė̃
(4),
mst
l. V
ilnia
us r.
R
iovó
nys
(3),
Viln
iaus
mst
. d.
į Pãl
angą
į P
alem
õną
į Pán
dėlį
į Pan
emùn
ę į P
ãner
ius
į Pãn
evėž
į į P
ãsva
lį į P
ašilá
ičiu
s į P
ãviln
į į P
érva
lką
į Pilá
itę
į Plã
teliu
s į P
réilą
į P
ri̇́eku
lę
į Pri̇́e
nus
į Rad
vi̇̀liš
kį
į Rãg
uvą
į Ras
às
į Rau
dónd
varį
į Ri̇̀b
iškes
į R
iẽšę
į R
iovó
nis
ties
Pãla
nga
ties
Pale
mon
ù tie
s Pá
ndėl
iu
ties
Pane
mun
è tie
s Pa
neria
i̇̃s
ties
Pãne
vėži
u tie
s Pã
sval
iu
ties
Pašil
áiči
ais
ties
Pãvi
lniu
tie
s Pé
rval
ka
ties
Pilá
ite
ties
Plãt
elia
is tie
s Pr
éila
tie
s Pr
i̇́eku
le
ties
Pri̇́e
nais
ties
Rad
vi̇̀liš
kiu
ties
Rãg
uva
ties
Ras
omi̇̀s
ties R
audó
ndva
riu
ties
Ri̇̀b
iškėm
is tie
s R
iešè
tie
s R
iovo
nim
i̇̀s
Pala
ngoj
è Pa
lem
onè
Pand
ėlyj
è Pa
nem
ùnėj
e Pa
neriu
osè
Pane
vėžy
jè
Pasv
alyj
è Pa
šilái
čiuo
se
Pavi
lnyj
è Pé
rval
koje
Pi
láitė
je
Plãt
eliu
ose
Préi
loje
Pr
i̇́eku
lėje
Pr
i̇́enu
ose
Rad
vi̇̀liš
kyje
R
aguv
ojè
Ras
osè
Rau
dónd
vary
je
Ri̇̀b
iškės
e R
iešė
jè
Rio
vony
sè
30
Rõk
anti
škės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Rõk
iški
s (1
), m
st.
Rum̃
šiškės
(1) m
stl.
Kai
šiado
rių r.
S Sa
lãm
iest
is (1
), m
stl.
Kup
iškio
r.
Sali
niñk
ai (2
), V
ilnia
us m
st. d
. Sa
ltõn
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Sá
ntar
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Sa
piegi̇̀nė
(2),
Viln
iaus
mst
. d.
Sargė́n
ai (1
), K
auno
mst
. d.
Sedà
(4),
mst
. Se
rei̇̃k
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Sk
audvi̇̀lė
(2),
mst
l. T
aura
gės
r. Smėlỹnė
(2),
Viln
iaus
mst
. d.
Smil
tỹnė
(2),
Kla
ipėd
os m
st. d
. Su
dervė̃
(3b ),
mst
l. V
ilnia
us r.
Svėd
asai̇̃
(3a ),
mst
. Š Ša
kiai̇̃
(4),
mst
. Šal̃č
inin
kai (
1), m
st.
Šánč
iai (
1), K
auno
mst
. d.
Šedu
và (3
b ), m
stl.
Rad
viliš
kio
r.
į Rõk
antiš
kes
į Rõk
iškį
į Rum̃
šiške
s į S
alãm
iest
į į S
alin
inkù
s į S
altõ
nišk
es
į Sán
tariš
kes
į Sap
iegi̇̀
nę
į Sar
gė́nu
s į S
ẽdą
į Ser
ei̇̃ki
škes
į S
kaud
vi̇̀lę
į S
mėl
ỹnę
į Sm
iltỹn
ę į S
ùder
vę
į Svė́
dasu
s į Šak
iùs
į Šal̃
čini
nkus
į Š
ánči
us
į Šẽd
uvą
ties
Rõk
antiš
kėm
is tie
s R
õkišk
iu
ties
Rum̃
šiškė
mis
ties
Salã
mie
sčiu
tie
s Sa
liniñ
kais
ties
Saltõ
nišk
ėmis
ties
Sánt
arišk
ėmis
ties
Sapi
egin
è tie
s Sa
rgė́n
ais
ties
Sedà
tie
s Se
rei̇̃k
iškėm
is tie
s Sk
audv
ilè
ties
Smėl
ynè
ties
Smilt
ynè
ties
Sùde
rve
ties
Svėd
asai̇̃
s ties
Šaki
ai̇̃s
ties
Šal̃č
inin
kais
ties
Šánč
iais
ties
Šẽdu
va
Rõk
antiš
kėse
R
õkišk
yje
Rum̃
šiškė
se
Salã
mie
styj
e Sa
liniñ
kuos
e Sa
ltõni
škės
e Sá
ntar
iškės
e Sa
pieg
i̇̀nėj
e Sa
rgė́n
uose
Se
dojè
Se
rei̇̃k
iškės
e Sk
audv
i̇̀lėje
Sm
ėlỹn
ėje
Smilt
ỹnėj
e Su
derv
ėjè
Svėd
asuo
sè
Šaki
uosè
Ša
l̃čin
inku
ose
Šánč
iuos
e Še
duvo
jè
31
Šeški̇̀nė
(2),
Viln
iaus
mst
. d.
Šešt
okai̇̃
(4),
mst
l. La
zdijų
r.
Šiau
liai̇̃
(4),
mst
. Ši
láin
iai (
1), K
auno
mst
. d.
Šilã
lė (2
), m
st.
Šilù
tė (2
), m
st.
Ši̇̀lu
va (1
), m
stl.
Ras
eini
ų r.
Šni̇̀p
iškė
s (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Šv
enči
ónys
(3),
mst
. Šv
entó
ji, P
alan
gos
mst
. d.
T
Tar
añdė
(2),
Viln
iaus
mst
. d.
Tau
ragė̃
(3b ),
mst
. T
elši
ai̇̃ (3
), m
st.
Tir
kšli
ai̇̃ (3
), m
stl.
Maž
eiki
ų r.
Trã
kai (
2), m
st.
Trã
kų V
ókė
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Tùr
niškės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Tus
kulė́
nai (
1), V
ilnia
us m
st. d
. U
U
kmer
gė̃ (3
b ), m
st.
Ute
nà (3
b ), m
st.
į Šeš
ki̇̀nę
į Š
ešto
kùs
į Šia
uliù
s į Š
iláin
ius
į Šilã
lę
į Šilù
tę
į Ši̇̀lu
vą
į Šni̇̀
pišk
es
į Šve
nčió
nis
į Šve
ñtąj
ą į T
arañ
dę
į Taũ
ragę
į T
élšiu
s į T
ìrkšli
us
į Tra
kùs
į Trã
kų V
ókę
į Tùr
nišk
es
į Tus
kulė́
nus
į Ùkm
ergę
į Ù
teną
ties
Šešk
inè
ties
Šešt
okai̇̃
s tie
s Ši
aulia
i̇̃s tie
s Ši
láin
iais
ties
Šila
lè
ties
Šilu
tè
ties
Ši̇̀lu
va
ties
Šni̇̀p
iškėm
is tie
s Šve
nčio
nim
i̇̀s tie
s Šv
entą́
ja
ties
Tar
andè
tie
s T
aũra
ge
ties
Tel
šiai̇̃s
ties
Tirk
šliai̇̃
s tie
s Tr
ãkai
s
ties
Trãk
ų V
óke
ties
Tùr
nišk
ėmis
ties
Tus
kulė́
nais
ties
Ùkm
erge
tie
s Ù
tena
Šešk
i̇̀nėj
e Še
štok
uosè
Ši
auliu
osè
Šilá
iniu
ose
Šilã
lėje
Ši
lùtė
je
Ši̇̀lu
voje
Šn
i̇̀pišk
ėse
Šven
čion
ysè
Šven
tõjo
je
Tara
ñdėj
e T
aura
gėjè
T
elšiu
osè
Tirk
šliuo
sè
Trãk
uose
Tr
ãkų
Vók
ėje
Tùr
nišk
ėse
Tus
kulė́
nuos
e U
kmer
gėjè
U
teno
jè
32
Ùžu
pis
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
V
Vab
alni
ñkas
(2),
mst
l. B
iržų
r. V
aišv
ydav
à (2
), K
auno
mst
. d.
Val
ãkam
piai
(1),
[V
alãk
upia
i (1)
], V
ilnia
us m
st. d
. V
arėn
à (3
), m
st.
Var̃
niai
(2),
mst
. V
eivi̇̀
ržėn
ai (1
), m
stl.
Kla
ipėd
os r.
V
entà
(4),
mst
l. A
kmen
ės r.
V
érki
ai (1
), V
ilnia
us m
st. d
. V
ičiū́
nai (
1), K
auno
mst
. d.
Vie
kšni
ai̇̃ (3
), m
stl.
Maž
eiki
ų r.
Vi̇́e
vis
(1),
mst
. V
ilijá
mpo
lė (1
), K
auno
mst
. d.
Vil
kavi̇̀
škis
(2),
mst
. V
il̃kpėdė
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Vi̇̀l
nius
(1),
mst
.,
Liet
uvos
sos
tinė,
Vi̇̀n
gis
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Viñ
gria
i (2)
, Viln
iaus
mst
. d.
Vir
šùli
škės
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
Vi̇̀s
agin
as (1
), m
st.
į Ùžu
pį
į Vab
alni
ñką
į Vai
švyd
ãvą
į Val
ãkam
pius
į V
arė́n
ą,
į Var
niùs
į V
eivi̇̀
ržėn
us
į Veñ
tą
į Vér
kius
į V
ičiū́
nus
į Vi̇́e
kšni
us
į Vi̇́e
vį
į Vili
jám
polę
į V
ilkav
i̇̀škį
į Vil̃k
pėdę
į V
i̇̀lnių
į V
i̇̀ngį
į V
ingr
iùs
į Virš
ùlišk
es
į Vi̇̀sa
giną
ties
Ùžu
piu
ties
Vab
alni
nkù
ties
Vai
švyd
avà
ties
Valã
kam
piai
s tie
s V
arė́n
a tie
s Va
r̃nia
is tie
s V
eivi̇̀
ržėn
ais
ties
Vent
à tie
s V
érki
ais
ties
Vič
iū́na
is tie
s V
iekš
niai̇̃
s tie
s V
i̇́evi
u tie
s V
ilijá
mpo
le
ties
Vilk
avišk
iù
ties
Vil̃k
pėde
tie
s V
i̇̀lniu
mi
ties
Vi̇̀n
giu
ties
Viñ
gria
is
ties V
iršùl
iškėm
is tie
s V
i̇̀sagi
nu
Ùžu
pyje
V
abal
nink
è V
aišv
ydãv
oje
Valã
kam
piuo
se
Var
ėnoj
è Va
r̃niu
ose
Vei
vi̇̀rž
ėnuo
se
Ven
tojè
V
érki
uose
V
ičiū́
nuos
e V
iekš
niuo
sè
Vi̇́e
vyje
V
ilijá
mpo
lėje
V
ilkav
i̇̀škyj
e V
il̃kpė
dėje
V
i̇̀lniu
je
Vi̇̀n
gyje
V
iñgr
iuos
e V
iršùl
iškės
e V
i̇̀sagi
ne
33
Vis
õria
i (2)
, Viln
iaus
mst
. d.
Vytė́n
ai (
1), K
auno
mst
. d.
Z
Zap
ýški
s (1
), m
stl.
Kau
no r.
Z
okni
ai̇̃ (4
), Ši
aulių
mst
. d.
Zui̇̃
kinė
(1),
Kau
no m
st. d
. Z
ujū́n
ai (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Ž
Ž
agãrė
(2) m
stl.
Joni
škio
r.
Žal
iãka
lnis
(1),
Kau
no m
st. d
. Ž
ãsli
ai (2
), m
stl.
Kai
šiado
rių r.
Ž
irmū́n
ai (1
), V
ilnia
us m
st. d
. Ž
vėrý
nas
(1),
Viln
iaus
mst
. d.
į Viso
riùs
į Vyt
ė́nus
į Z
apýš
kį
į Zok
niùs
į Z
uĩki
nę
į Zuj
ū́nus
į Ž
agãr
ę į Ž
aliã
kaln
į į Ž
asliù
s į Ž
irmū́n
us
į Žvė
rýną
ties
Visõ
riais
ties
Vytė́
nais
ties
Zap
ýški
u tie
s Z
okni
ai̇̃s
ties
Zuĩ
kine
tie
s Z
ujū́n
ais
ties
Žag
arè
ties
Žal
iãka
lniu
tie
s Ž
ãslia
is tie
s Ž
irmū́n
ais
ties
Žvė
rýnu
Visõ
riuos
e V
ytė́n
uose
Z
apýš
kyje
Z
okni
uosè
Z
ui̇̃ki
nėje
Z
ujū́n
uose
Ž
agãr
ėje
Žal
iãka
lnyj
e Ž
ãsliu
ose
Žirm
ū́nuo
se
Žvė
rýne
34
2. TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ IR TERMINŲ LIETUVIŠKI ATITIKMENYS
A absorbãtas → chem. sugėrinỹs absòrbcija → chem. sugerti̇̀s absorbciomètras → chem. sugertiẽs matuõklis absorbeñtas → chem. sugėri̇̀klis absòrberis→ chem. gertùvas adaptãcija→ pri(si)táikymas adãpteris→ 1. komp. sieji̇̀klis; 2. tech. ėmi̇̀klis adaptúotis→ pri(si)táikyti adekvatùmas → tapatùmas; atitiki̇̀mas adekvatùs, -i̇̀ → tapatùs, -i̇̀; (vi̇̀siškai) atitiñkantis, -i administrãtorius, -ė → 1. valdýtojas, -a; 2. tvarkýtojas, -a administrãvimas → 1. val̃dymas; 2. tvarkýba administrúoti → 1. valdýti; 2. tvarkýti adresántas, -ė → siuntė́jas, -a adresãtas, -ė → gavė́jas, -a adsòrbcija → chem. įgerti̇̀s aerozòlinis, -ė → purškùs, -i̇̀ aerozòlis → purški̇̀klis; pur̃škalas akceñtas → 1. pabrėži̇̀mas; išrỹškinimas; 2. kalbot. kir̃tis akcentúoti → pabrė́žti; išrỹškinti aklimatizãcija → pri(si)táikymas (ppr. prie kokių nors sąlygų) aklimatizúoti(s) → pri(si)táikyti (ppr. prie kokių nors sąlygų) aktỹvinti → žãdinti, skãtinti (veikti) aktyvùs, -i̇̀ → 1. veiklùs, -i̇̀; 2. gývas, -à; judrùs, -i̇̀ aktualùs, -i̇̀ → svarbùs, -i̇̀; reikšmi̇̀ngas, -a alfabètas → abėcė̃lė, raidýnas alternatyvà → galimýbė (ppr. viena iš dviejų); išeiti̇̀s alternatyvùs, -i̇̀ → ki̇̀tas, -à gãlimas, -à; ki̇̀tas, -à siū́lomas, -a amoralùs, -i̇̀ → nedõras, -à; nepadorùs, -i̇̀ analògija → panašùmas analògiškas, -a → 1. panašùs, -i̇̀; 2. tóks, -ià pàt anèksija → polit. (neteisė́tas) pri(si)jungi̇̀mas
35
aneksúoti → polit. (neteisė́tai) pri(si)jùngti anemomètras → tech. vė́jamatis anotãcija → (trumpà) apžvalgà; sántrauka anotúoti → (trumpai̇̃) apžvel̃gti antitèzė → pri̇́eštara anuliúoti → panaiki̇̀nti; paskélbti negaliójančiu, -a; atšaũkti apeliãcija → teis. 1. kreipi̇̀masis, skuñdas; 2. malónės prãšymas apeliúoti → teis. 1. krei̇̃ptis; (ap)skų́sti nutari̇̀mą; 2. prašýti (malónės) apriòrinis, -ė → išanksti̇̀nis, -ė; nepriklaũsantis, -i nuo patirtiẽs apriòriškai → iš añksto; neatsižvel̃giant (į niẽką) aprobúoti → 1. pritar̃ti; 2. patvi̇̀rtinti; léisti aretãvimas → tech. stri̇̀gdymas aretỹras → tech. strigdi̇̀klis argumeñtas → įródymas, (įródomasis) teiginỹs; (įródymo) pãgrindas argumentúotai → pagrįstai̇̃ argumentúoti → įródyti; (pa)grį̇̃sti asignãvimai → ekon. ski̇̀rtosios lė́šos asignãvimas → ekon. lė́šų skyri̇̀mas asignúoti → ekon. ski̇̀rti lė́šų (lė́šas) asimiliãcija → 1. kalbot. supanašė́jimas; 2. nutauti̇̀mas; nutaũtinimas asimiliúoti(s) → 1. kalbot. supanašė́ti; 2. nutaũsti; nutaũtinti aspèktas → ãtžvilgis; póžiūris ateljė̃ → 1. dirbtùvė; 2. taisyklà; siuvyklà atestúoti → (į)vértinti (kvalifikãciją) audio → gar̃so, garsi̇̀nis, -ė audioaparatūrà → gar̃so aparatūrà autobiogrãfija → gyvẽnimo aprãšymas autonòmija → 1. savarankiškùmas; 2. savi̇̀valda autonòmiškas, -a → 1. savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a,
savi̇̀valdis, -ė autostradà → grei̇̃tkelis autosugèstija → psich. savi̇̀taiga B bagãžas → važtà; nešulỹs barbari̇̀zmas → kalbot. svetimýbė
36
barjèras → 1. kliū́tis, kliuvinỹs; 2. ùžtvaras; 3. ribà bãzė → 1. pãgrindas; pãmatas; 2. komp. duomenýnas bãzinis, -ė → 1. pagrindi̇̀nis, -ė; pamati̇̀nis -ė; atrami̇̀nis, -ė; 2. esmi̇̀-
nis, -ė; svarbiáusias, -ia bili̇̀ngvas, -ė → kalbot. dvikal̃bis, -ė bilingvi̇̀zmas → kalbot. dvikalbỹstė bòulingas → sport. 1. (medtakio) kė́gliai; 2. kė́glinė C chaòtiškas, -a → netvarki̇̀ngas, -a; supáiniotas, -a; nedarnùs, -i̇̀ charakteri̇̀ngas, -a → būdi̇̀ngas, -a charãkteris → 1. bū̃das; 2. póbūdis charakteri̇̀stika → 1. apibū̃dinimas, nusãkymas; 2. dúomenys charakterizúoti → apibū̃dinti, nusakýti cirkuliãcija → 1. apýtaka; 2. fin. apývarta cirkuliúoti → 1. tekė́ti (apie kraujotaką); 2. fin. bū́ti apývartoje D debi̇̀tmatis → tech. sraũtmatis defèktas → ýda, trū́kumas defici̇̀tas → trū́kumas; stokà defini̇̀cija → apibrėžti̇̀s deflektomètras → tech. įlinkiãmatis deklarúoti → (pa)skélbti demonstrãcinis, -ė → paródomasis, -oji demonstratyviai̇̃ → pabrėžtinai̇̃ demonstratyvùs, -i̇̀ → pabrė́žtinas, -à demontúoti → išardýti detaliai̇̃ → išsamiai̇̃; nuodugniai̇̃, smùlkiai detalùs, -i̇̀ → išsamùs, -i̇̀; nuodugnùs, -i̇̀; smùlkus, -i detèktorius → tech. aptiktùvas difereñcinis, -ė → skirtumi̇̀nis, -ė dinãmika → kiti̇̀mas, kaità dinamomètras → tech. jėgómatis disbalánansas → neatitikti̇̀s disonánsas → nedarnà
37
disponúoti → valdýti distáncija → núotolis; atstùmas distáncinis, -ė → nuotoli̇̀nis, -ė dominúoti → výrauti; bū́ti svarbiáusiam, -iai dozãtorius→ tech. seikėtùvas drei̇̃fas → fiz. sliñkis E ekonòmija → ekon. taũpymas ekscèsas → išsišoki̇̀mas eksploatúoti → 1. išnaudóti; 2. naudóti eksploatúotojas, -a → 1. išnaudótojas, -a; 2. naudótojas, -a ekspòrtas → ekon. išveži̇̀mas (prekių, kapitalo) eksportúoti → ekon. išvèžti (prekes, kapitalą) eksprèsija → 1. raiškà; i̇̀šraiška; 2. vaizdingùmas, išraiškingùmas eksterjèras → archit. i̇̀šorė ekstrãktas → chem. i̇̀štrauka ekstranètas → inform. atviràsis vidi̇̀nis tiñklas ekstremalùs, -i̇̀ → ribi̇̀nis, -ė, kraštuti̇̀nis, -ė; ypati̇̀ngas, -a ekvivaleñtas → 1. lygiaver̃tis dỹdis; 2. atitikmuõ ekvivaleñtiškas, -a → lygiaver̃tis, -ė ekvivalentùs, -i̇̀ → lygiaver̃tis, -ė elastingùmas → tamprùmas elastiškùmas → tamprùmas elastomètras → tech. tampriãmatis elementarùs, -i̇̀ → pàprastas, -à; pagrindi̇̀nis, -ė; pradi̇̀nis, -ė eliminúoti → 1. pašãlinti, išstùmti; 2. išbraũkti eli̇̀tas → aukštúomenė emigrántas, -ė → išei̇̃vis, -ė epizòdas → 1. į̇́vykis, atsitiki̇̀mas; 2. tar̃psnis epizòdiškas, -a → 1. atsitikti̇̀nis, -ė; nereikšmi̇̀ngas, -a; 2. trumplai̇̃-
kis, -ė F fãktas → 1. duomuõ; 2. į̇́vykis; atsitiki̇̀mas; 3. reiškinỹs fãktinis, -ė → ti̇̀kras, -à; nepramanýtas, -a
38
fãktiškai → iš tikrų̃jų fãktorius → 1. veiksnỹs; priežasti̇̀s; 2. fiz. daugi̇̀klis fakultatyvùs, -i̇̀ → pasi̇̀renkamas, -à; neprivãlomas, -a falsifikãtas → klastõtė; padirbinỹs falsifikúoti → klastóti; padi̇̀rbti fiksúotas, -a → 1. fin. nustatýtas, -a; 2. pastovùs, -i̇̀; įtvi̇̀rtintas, -a fiksúoti → 1. fin. nustatýti; 2. įtvi̇̀rtinti, sutvi̇̀rtinti; 3. žymė́ti; 4. stañ-
dinti fiktyvùs, -i̇̀ → neti̇̀kras, -à; padi̇̀rbtas, -à fiskãlinis, -ė → fin. i̇̀ždo, mókesčių (politika ir kt.) fòrumas → są́skrydis; suvažiãvimas fragmeñtas → 1. dali̇̀s, núotrupa; 2. núolauža; gabalė̃lis; 3. i̇̀štrauka fundamentalùs, -i̇̀ → tvi̇̀rtas, -à; patvarùs, -i̇̀; 2. fundameñtinis, -ė fundameñtinis, -ė → 1. esmi̇̀nis, -ė; svarbiáusias, -ia; 2. pagrindi̇̀nis,
-ė; pamati̇̀nis, -ė funikuliẽrius → tech. (lýninis) kéltuvas G gabari̇̀tai → mãtmenys garántas → 1. laidúotojas, -a; 2. lai̇̃das garántija → laidãvimas; užti̇̀krinimas, tikrùmas garantúoti → laidúoti; užti̇̀krinti generúoti → 1. (su)kélti; 2. kùrti genèzė → kilmė̃, kili̇̀mas globalùs, -i̇̀ → 1. pasáulinis, -ė; visúotinis, -ė; 2. didžiùlis, -ė,
mil̃žiniškas, -a grafà → ski̇̀ltis grafúoti → 1. braižýti (ski̇̀ltis); 2. liniúoti gravirúoti → raižýti graviūrà → raižinỹs H harmoni̇̀ngas, -a → darnùs, -i̇̀ hibri̇̀das, -ė → biol. mišrū̃nas, -ė hibridizãcija → biol. krỹžminimas higromètras → tech. óro drėgmė́matis hòbis → pómėgis
39
hòlas → archit. pri̇́eškambaris horizontalùs, -i̇̀ → gul̃sčias, -ià humãniškas, -a → žmõgiškas, -a; žmóniškas, -a humanizúoti → sužmõginti; padarýti žmogiškèsnį I identifikúoti → atpaži̇̀nti, nustatýti (tapatybę) ideñtiškas, -a → tapatùs, -i̇̀, tóks, -ià pàt; vienódas, -a identitètas → 1. tapatýbė, tapatùmas; 2. savi̇̀monė ignorúoti → nepáisyti; nekrei̇̃pti dė̃mesio; neatsižvel̃gti implantãcija → 1. med. įsodi̇̀nimas; 2. fiz. įterpi̇̀mas implántas → 1. med. į̇́sodas; 2. fiz. į̇́tarpas implantúoti → 1. med. įsodi̇̀nti; 2. fiz. įter̃pti imponúoti → darýti į̇́spūdį impòrtas → ekon. įveži̇̀mas (prekių, kapitalo) importúoti → ekon. įvèžti (prekes, kapitalą) impregnúoti → įmirkýti indikãtorius → tech. rodytùvas indivi̇̀das → 1. žmogùs, asmuõ; 2. būtýbė individualùs, -i̇̀ → 1. paviẽnis, -ė; ãtskiras, -à; 2. asmeni̇̀nis, -ė indùstrija → prãmonė indùstrinis, -ė → prãmonės; pramoni̇̀nis, -ė infiltrúoti(s) → skver̃bti(s), ter̃pti(s); suñktis informãcija → 1. praneši̇̀mas; 2. ži̇̀nios informúoti → pranèšti iniciãtorius, -ė → sumanýtojas, -a; pradiniñkas, -ė inicijúoti → 1. sukélti; 2. siū́lyti inklinãcija → astr. pósvyris inkorporúoti → įtráukti inovãcija → naujóvė inovãcinis, -ė → 1. naujóviškas, -a; 2. naũjas, -à instrùkcija → nuródymai; paáiškinimas integrãcija → 1. į(si)trauki̇̀mas, į(si)lieji̇̀mas; 2. jungi̇̀mas, 3. sieji̇̀mas;
viẽnijimas intensyvùs, -i̇̀ → 1. į̇̃temptas, -à; 2. gausùs, -i̇̀; našùs, -i̇̀; 3. stiprùs,
-i̇̀; 4. smarkùs, -i̇̀; 5. di̇̀delis, -ė
40
interãkcija → są́veika interaktyvùs, -i̇̀ → sąveiki̇̀nis, -ė, sąveikùs, -i̇̀ interjèras → archit. vidùs internacionãlinis, -ė → tarptauti̇̀nis, -ė intervãlas → tárpas intranètas → inform. uždaràsis vidi̇̀nis tiñklas intui̇̀cija → núojauta intuityvùs, -i̇̀ → nujaũčiamas, -à investi̇̀cija → ekon. (kapitãlo, lė́šų) įdėji̇̀mas investúoti → ekon. įdė́ti (kapitãlą, lė́šas) irigãcija → drėki̇̀nimas irigúoti → drėki̇̀nti izoliúoti → 1. atski̇̀rti; 2. apsáugoti K kãdrai → etãtiniai darbúotojai; personãlas kaligrãfija → dailýraštis kanceliãrija → 1. rãštinė; raštvedýbos skỹrius; 2. reikalų̃ rãštai kanceliãrinis, -ė → rãštinės (pvz., prekės) kognityvùs, -i̇̀ → pažini̇̀mo; pažinti̇̀nis, -ė komentãras → paáiškinimas, išáiškinimas kompãktiškas, -a → 1. mãžas, -à; glaudùs, -i̇̀; 2. tánkus, -i kompãnija → 1. bendróvė; 2. draugijà, bendrijà kompeteñcija → išmãnymas kompetenti̇̀ngas, -a → išmãnantis, -i; išmani̇̀ngas, -a; išmanùs, -i̇̀ komplikúotas, -a → sunkùs, -i̇̀; sudėti̇̀ngas, -a; painùs, -i̇̀ komplikúoti → suñkinti; pai̇̃ninti komponeñtas → dėmuõ; sudedamóji dali̇̀s kompromi̇̀sas → sántarmė komunikabilùs, -i̇̀ → bendráujantis, -i; liñkęs, -usi, gẽbantis, -i
bendráuti komunikãcija → bendrãvimas komunikãcijos → ryšiai̇̃ koncèpcija → sámprata; pãžiūros konfrontãcija → 1. pri̇́ešprieša; pri̇́ešinimas; 2. aki̇̀stata; grẽtinimas konfrontúoti → pri̇́ešintis; susipri̇́ešinti; nesutar̃ti
41
konkureñtas, -ė → varžõvas, -ė konkurúoti → varžýtis konstatúoti → (pa)tvi̇̀rtinti; tei̇̃gti; nustatýti kontãktas → 1. są́lytis; 2. ryšỹs, ryšiai̇̃ kontãktinis, -ė → 1. są́lytinis, -ė; są́lyčio; 2. rỹšio, ryšių̃ kontaktúoti → 1. bendráuti; 2. susisi̇́ekti kontròlinis, -ė → ti̇̀krinamasis, -oji kontrovèrsija → nesutari̇̀mas, giñčas kontrovèrsinis, -ė → prieštari̇̀ngas, -a kontrovèrsiškas, -a → prieštari̇̀ngas, -a koregúoti → taisýti, ti̇̀kslinti korèkcija → patai̇̃symas, pati̇̀kslinimas koreliãcija → 1. ryšỹs; sántykiai; 2. (tarpùsavio) priklausomýbė koreliúoti → si̇́eti(s) tarpùsavyje kòsmosas → visatà kredenciãlai → dipl. skiriami̇́eji rãštai; įgaliójamieji rãštai L lakòniškas, -a → glaũstas, -à legalizúoti → pripaži̇̀nti teisė́tu, -a; laikýti teisė́tu, -a legalùs, -i̇̀ → teisė́tas, -a likvidúoti → 1. naiki̇̀nti; šãlinti; 2. gesi̇̀nti (gaisrą) limi̇̀tas → 1. leidžiamóji ribà; 2. ribótas kiẽkis; nòrma limitúoti → 1. (ap)ribóti; 2. normúoti lituanizúoti → lietùvinti liuminofòras → švỹtalas lokãlinis, -ė → viẽtos; viẽtinis, -ė lokalizúoti → 1. nustatýti (vietą); 2. apribóti (gaisrą, epidemiją) lokalùs, -i̇̀→ viẽtos; viẽtinis, -ė M maksimalùs, -i̇̀ → didžiáusias, -ia mãsinis, -ė → visúotinis, -ė; labai̇̃ papli̇̀tęs, -usi mãsiškai → plačiai̇̃, visúotinai mãsiškas, -a → visúotinis, -ė; labai̇̃ papli̇̀tęs, -usi mecenãtas, -ė → (mẽno) globė́jas, -a
42
migrãcija → kėli̇̀masis; kráustymasis migrántas, -ė → pérsikėlėlis, -ė migrúoti → pérsikelti; kei̇̃sti gyvẽnamąją viẽtą minimalùs, -i̇̀ → mažiáusias, -ia modernùs, -i̇̀ → šiuolai̇̃kiškas, -a, šiuolaiki̇̀nis, -ė; naujóviškas, -a modifikãcija → atmainà modifikúoti → kei̇̃sti momeñtas → aki̇̀mirka monetãrinis, -ė → fin. pinigų̃ monumentalùs, -i̇̀ → didi̇̀ngas, -a; reikšmi̇̀ngas, -a moratòriumas → sustãbdymas; atidėji̇̀mas motyvúoti → pagrį̇̃sti motòras → vari̇̀klis N niuánsas → ãtspalvis niveliúoti → vienódinti, lýginti normãlinis, -ė → stãtmenas, - à nostrifikúoti → pripaži̇̀nti (kitoje šalyje ar vietoje įgytą mokslo
laipsnį ar diplomą) O ombromètras → tech. li̇́etmatis operatyvùs, -i̇̀ → grei̇̃tas, -à opi̇̀nija → viešóji núomonė optimalùs, -i̇̀ → tinkamiáusias, -a, geriáusias, -a ordinãrinis, -ė → 1. etãtinis, -ė; 2. pàprastas, -à organizãtorius, -ė → 1. rengė́jas, -a; 2. steigė́jas, -a organizúoti → 1. reñgti, ruõšti; 2. stei̇̃gti orientúoti → krei̇̃pti orientúotis → 1. išmanýti, nusimanýti; 2. gáudytis ortogrãfija → kalbot. rašýba P paralelùs, -i̇̀ → 1. lygiagretùs, -i̇̀; 2. grẽtimas, -à paritètinis, -ė → lygiaver̃tis, -ė; lýgus, -i perifèrinis, -ė → 1. šaluti̇̀nis, -ė; 2. išori̇̀nis, -ė; 3. pakrašti̇̀nis, -ė
43
periòdas → laikótarpis permaneñtinis, -ė → tolydùs, -i̇̀, nuolati̇̀nis, -ė perspektyvà → 1. ateiti̇̀s; 2. (ateitiẽs) galimýbės perturbãcija → fiz. tri̇̀kdymas pi̇̀kas → 1. aukščiáusias tãškas; viršū́nė; 2. spūsti̇̀s; 3. didžiáusia ap-
krovà pliuvogrãfas → tech. rãšomasis li̇́etmatis pliuvomètras → tech. li̇́etmatis polemizúoti → svarstýti; giñčytis populiãrinti → sklei̇̃sti, plãtinti populiarùs, -i̇̀ → 1. visi̇́ems priei̇̃namas, - à; suprañtamas, - à; 2. ži̇̀-
nomas, -a; dãžnas, -à; 3. (daugelio) mė́gstamas, - à; papli̇̀tęs, -usi
portatỹvinis, -ė → 1. nešiójamas, -a; 2. kilnójamas, -a potencialùs, -i̇̀ → gãlimas, -à prabà → grỹnis prabãvimas → 1. grỹnio nustãtymas; 2. grỹnio žymė́jimas prabúoti → 1. nustatýti grỹnį; 2. žymė́ti grỹnį preci̇̀zinis, -ė → tikslùs, -i̇̀ preci̇̀ziškas, -a → tikslùs, -i̇̀ prelegeñtas, -ė → pranešė́jas, -a preliminarùs, -i̇̀ → 1. išanksti̇̀nis, -ė; 2. parengiamàsis, -óji, pa-
rengti̇̀nis, -ė pretèkstas → dingsti̇̀s preveñcija → teis. užkárdymas prezentãcija → 1. pristãtymas, pateiktùvės; 2. inform. pateiki̇̀mas prezentúoti → 1. pristatýti; 2. patei̇̃kti prioritètas → pirmenýbė; pirmùmas pròcentas → núošimtis procèsas → vỹksmas produktyvùs, -i̇̀ → našùs, -i̇̀; vaisi̇̀ngas, -a profilãktika → pasaugà profilãktinis, -ė → pasaugi̇̀nis, -ė prognozúoti → numatýti; spė́ti; láukti progrèsas → pažangà progresúoti → 1. darýti pãžangą; 2. výstytis, stiprė́ti
44
provokúoti → 1. kùrstyti; 2. kélti pseudoni̇̀mas → slapývardis publikúoti → 1. skélbti; 2. spausdi̇̀nti R racionalùs, -i̇̀ → 1. proti̇̀ngas, -a; 2. pàgrįstas, -à; apgalvótas, -a;
3. tiksli̇̀ngas, -a realýbė → tikróvė realizãcija → 1. ekon. pardavi̇̀mas; 2. įgyvéndinimas realizúoti → 1. ekon. pardúoti; 2. įgyvéndinti realùs, -i̇̀ → 1. ti̇̀kras, -à; 2. tikróviškas -a; 3. įgyvéndinamas, -a reemigrántas, -ė → sugrį̇̃žėlis, -ė reflektomètras → tech. atspindžiãmatis reglamentúoti → nustatýti (tvar̃ką) regrèsas → atžangà rei̇̃tingas → į̇́vertis rekomendãcija → 1. siū́lymas, teiki̇̀mas; 2. patari̇̀mas rekomendúoti → 1. siū́lyti, tei̇̃kti; 2. patar̃ti rekonstrúoti → 1. atkùrti; atstatýti; 2. pértvarkyti rekreãcinis, -ė → atgaivõs; póilsio reliatyvùs, -i̇̀ → santyki̇̀nis, -ė reljèfas → pavir̃šius renovãcija → atnaũjinimas renovúoti → atnaũjinti reorganizúoti → pértvarkyti reprezentúoti → (oficialiai) atstováuti restruktūrizúoti → pértvarkyti (stuktūrą) resùrsas → i̇̀šteklius reverberãcija → aidė́jimas reverberãtorius → tech. aidintùvas reverberomètras → tech. aidãmatis rezèrvas → ãtsargos rezi̇̀storius → fiz. var̃žas reziumė̃ → sántrauka rezonánsas → ãtgarsis rezultãtas → padarinỹs, pasekmė̃
45
S selektyvùs, -i̇̀ → atrankùs, -i̇̀ sertifikãtas → pažymė́jimas sèrveris → inform. tarnýbinė stoti̇̀s simptòmas → póžymis situãcija → 1. padėti̇̀s, bū́klė, bū́sena; 2. aplinkýbės sorbãtas → chem. gėrinỹs sòrbcija → chem. gerti̇̀s sorbeñtas → chem. gėri̇̀klis speci̇̀fika → savitùmas speci̇̀finis, -ė → sãvitas, -à speci̇̀fiškas, -a → sãvitas, -à spèktras → įvairóvė spidomètras → tech. grei̇̃tmatis spontãniškai → saváime spontãniškas, -a → saváiminis, -ė stagnãcija → są́stingis sti̇̀chija → gai̇̃valas sti̇̀chinis, -ė → gaivali̇̀nis, -ė sti̇̀chiškas, -a → gai̇̃vališkas, -a sti̇̀mulas → ãkstinas, paskatà; póstūmis stimuliúoti → skãtinti; pastūmė́ti; (pa)gývinti subjektyvùs, -i̇̀ → ãsmeniškas, -a; šãliškas, -a subordinãcija → pavaldùmas subsi̇̀dija → paramà subsidijúoti → rem̃ti sugèstija → į̇́taiga; įtaigùmas sugestijúoti → įtei̇̃gti suspendúoti → sustabdýti įgaliójimus suverenitètas → nepriklausomýbė Š škvãlas → meteor. 1. ùmaras; 2. gū̃sis šòu → pramogà, pramogi̇̀nė laidà šri̇̀ftas → spaudmuõ, spaũdmenys
46
T taksà → ekon. į̇́kainis tendeñcija → pólinkis; krypti̇̀s terminãlas → inform. gali̇̀nis įrenginỹs toleráncija → 1. pakantà, pakantùmas; 2. metrol. leidžiamóji núokrypa tolerántiškas, -a → pakantùs, -i̇̀ tolerúoti → pakę̃sti totalùs, -i̇̀ → 1. visúotinis, -ė; 2. vi̇̀siškas, -a transportúoti → vèžti; gabénti U unifikãcija → vienódinimas unifikúoti → vienódinti unikalùs, -i̇̀ → vieniñtelis, -ė; vi̇́enas, -à tóks, -ià; nepakartójamas, -a universalùs, -i̇̀ → 1. visúotinis, -ė; 2. visapùsis, -ė; 3. vi̇̀skam tiñka-
mas, -à V verbãlinis, -ė → žõdinis, -ė verbalizúoti → (iš)réikšti žõdžiais verifikãcija → (tei̇̃ginio) patikrà verifikúoti → (pa)ti̇̀krinti (tei̇̃ginį) vertikalùs, -i̇̀ → stãtmenas, -à; statùs, -i̇̀ video → vai̇̃zdo videoaparatūrà → vai̇̃zdo aparatūrà videokãmera → vai̇̃zdo kãmera videomagnetofònas → vai̇̃zdo magnetofònas videotèchnika → vai̇̃zdo tèchnika virtualùs, -i̇̀ → neti̇̀kras, - à, mẽnamas, -à vizualiai̇̃ → regimai̇̃; iš pažiūrõs vizualùs, -i̇̀ → rẽgimas, -à Ž žaliùzės → šviẽslaidės žiuri̇̀ → vértinimo komi̇̀sija
47
3. NETEIKTINOS SVETIMYBĖS A a b v o d k ė [rus. обводка] (=ãpvadas) a b z a c a s [vok. Absatz] (= 1. pastráipa; 2. į̇́trauka) a k a u n t a s [angl. account] komp. (= 1. paskyrà; 2. apskaità) a k c e p t a s [lot. acceptus] (= pritari̇̀mas, sutiki̇̀mas) a l m a z a s [rus. алмаз] (= dei̇̃mantas) a l t i m e t r a s [lot. altum.+gr. metron] tech. (= aukščiãmatis) a n t i d o t a s [gr. antidoton] chem. (= pri̇́ešnuodis) a n t r e p r e n e r i s , - ė [pranc. entrepreneur] ekon. (= į̇́mo-nininkas, -ė) a n t r e p r e n e r y s t ė [→ antrepreneris] ekon. (= į̇́monių vadýba) a n u i t e t a s [vok. Annuität < lot. annuitas ] ekon. (= mẽtinė i̇̀šmoka) a p d e i t a s [angl. update] (= atnaũjinimas) a p g r e i d a s [angl. upgrade] (= plėtõtė) a p l a u d i n g a s [angl. upload] inform. (= 1. nusiunti̇̀mas; 2. siuntà) a r e n d a [rus. аренда] (= núoma) a r e n d a t o r i u s , - ė [rus. арендатор] (= núomotojas, -a) a t a č m e n t a s [angl. attachment] inform. (= priẽdas) a u d i o d i s k a s [lot. audio+gr. diskos] (= kompãktinė plokštẽlė) a u d i o k a n a l a s [lot. audio+canalis] tech. (=gar̃so dãžnių kanãlas) a u d i o k a s e t ė [lot. audio+pranc. cassette] (= garsãjuostė) a u d i o v i z u a l i n i s , - ė [lot. audio+ visualis] (= garsi̇̀nis, -ė; regimàsis, - óji; gar̃so ir vai̇̃zdo) a u t o b a n a s [angl. autobahn] (= grei̇̃tkelis) a u t o d e t a i l i n g a s [gr. autos + angl. detailing] (= automobi̇̀lių apdailà) B b a b i n a [rus. бобина] (= ri̇̀tė) b a d ė [rus. бaдья] stat. (= ski̇́edinio dėžė̃) b a g e t a s [pranc. baguette] (= rė́mjuostė)
48
b a l k i s , b a l k ė [rus. балка] stat. (= sijà) b a n e r i s [angl. banner] (= reklãminė júosta) b a r a b a n a s [rus. бaрабан] (= bū̃gnas) b a r d a č i o k a s [rus. бордачок] (= daikti̇̀nė; paranki̇̀nė) b a r k o d a s [angl. bar code] prek. (= brūkšni̇̀nis kòdas) b a r t e r i s [angl. barter] ekon. (= natū̃riniai mainai̇̃) b e n z o k o l o n ė l ė [rus. бензоколонка] (= degali̇̀nė) b i l b r o k e r i s , - ė [angl. bill-broker] fin., ekon. (= bi̇̀ržos bròkeris, -ė) b i p l a n a s [lot. bis+planum] av. (=dvi̇̀sparnis) b i u v a r a s [pranc. buvard] (=ãplankas) b i z n e s m e n a s , - ė [ang. businessman] (= ver̃slininkas, -ė) b i z n i s [angl. business] (= ver̃slas) b l a s t e r i s [angl. soundblaster] inform. (= gar̃so plõkštė) b l i c a s [vok. Blitz] (= blỹkstė) b l i n k e r i s [vok. Blinker] (= 1. švyturė̃lis; 2. mirksiùkas (mirk-sinti lemputė)) b o b y š k a [rus. бобышка] tech. (= pri̇́elaja) b o i l e r i s [angl. boiler] (= 1. kãtilas; 2. (vandeñs) šildytùvas) b o l d a s [angl. bold] (= pùsjuodis šri̇̀ftas) b r a n d m a u e r i s [vok. Brandmauer] stat. (= gaisrãsienė) b r a u s e r i s [angl. browser] inform. (= naršỹklė) b r i d e r i s , b r y d e r i s [angl. breeder] tech. (= dáuginimo reãktorius) b r i f i n g a s , b r y f i n g a s [angl. briefing] (= trumpóji spaudõs konfereñcija) b r u s a s [rus. брус] stat. (= tãšas) b u k l e t a s [angl. booklet] (= lankstinùkas) b u k s y r a s [ol. boegseren] (= 1. vilkìkas; 2. vilktìs) b u t a s [angl. boot] komp. (= 1. pradi̇̀nis įkėli̇̀mas; 2. paleidi̇̀mas) C, Č c a l l - b a c k [angl.] (= atgali̇̀nis skambùtis) c h o m u t a s [rus. хомут] tech. (=1. pavalkalė̃lis; apkabà; 2. var̃žtis) c i l i n d r a s [gr. kylindros] mat. (= ritinỹs) č a r t a s [angl. chart] (= 1. są́rašas; 2. lentẽlė) č a r t e r i s [angl. charter] (= užsãkomasis rei̇̃sas) č a t a s [angl. chat] inform. (= pókalbių svetai̇̃nė)
49
č e r s e t a s [angl. character set] inform. (= rašmenų̃ rinkinỹs) č i l e r i s [angl. chiller] (= aušintùvas) č i p a s [angl. chip] inform. (= lùstas) č i p s e t a s [angl. chip set] inform. (= lustýnas) D d a i d ž e s t a s [angl. digest] (= (periòdikos) apžvalgà; sántrau-kos) d a t č i k a s [rus. датчик] tech. (= 1. juti̇̀klis; 2. keitlỹs) d a u n l a u n d i n g a s [angl. downloading] inform. (= 1. at-siunti̇̀mas; 2. siuntà) d e d l a i n a s [angl. dead-line] (= baigtiẽs ter̃minas, galuti̇̀nis ter̃minas) d e m p f e r i s [vok. Dämpfer] tech. (= slopintùvas) d e s k t o p a s [angl. desktop] inform. (= darbãlaukis) d i a g o n a l ė [lot. diagonalis] mat. (= įstrižai̇̃nė) d i a m e t r a s [gr. diametros] mat. (= skersmuõ) d i g i t a i z e r i s [angl. digitize] inform. (= skaitmenuõklis) d i g i t a l i z a v i m a s [angl. digitalization] inform. (= skaitmenãvimas) d i l e r i s , - ė [angl. dealer] (= 1. tárpininkas, -ė; 2. prekýbos ãgentas, -ė) d i r e k t o r i j a [angl. directory] komp. (= katalògas) d i s k e t ė [pranc. diskette] (= diskẽlis) d i s p l ė j u s [angl. display] inform. (= 1. vaizduõklis; 2. ekrãnas) d i s t r i b u c i j a [angl. distribution] (= plãtinimas) d i s t r i b u t o r i u s , - ė [angl. distributor] (= plãtintojas, -a; įgaliótinis, -ė) d i u p e l i s [vok. Dübel] stat. (= mū́rvinė) d o m k r a t a s [ol. dommekracht] (= kėli̇̀klis) d r a i v e r i s [angl. driver] inform. (= tvarkỹklė) d r e g s t e r i s [vok. Drechster] tech. (= tekintùvas; tẽkinimo stãk-lės) d r e l ė , d r e l i s [rus. дрель] tech. (= gręžtùvas) d u p l e k s a s [lot. duplex] (= 1. dvisluõksnis sti̇̀klas; 2. abipùsis ryšỹs) d u t y f r e e [angl.] (= bemui̇̃tis, -ė, neapmui̇̃tintas, -a) d ž o i s t i k a s [angl. joystic] (= žaidi̇̀mų svi̇̀rtis)
50
E e d i t o r i u s [angl. editor] komp. (= tèkstų rengỹklė) e k s k l i u z y v i n i s , - ė [pranc. exclusif < lot. exclusio] (= išskirti̇̀nis, -ė, ypati̇̀ngas, -a) e k s p r e s [angl. express < lot. expressus] (= 1. skubùs, -i̇̀; 2. greitàsis, -óji) e k s t r a [lot. extra] (= 1. skubùs, -i̇̀; 2. geriáusias, -ia, aukščiáusios rū́šies) e k v i n o k c i j a [lot. aequinoctium] astr. (= lygiãdienis) e l e k t r i č k a [rus. электричка] (= elektri̇̀nis traukinỹs) e l e k t r o d r e l ė , e l e k t r o d r e l i s [rus. электродрель] tech. (= elektri̇̀nis gręžtùvas) e m e i l a s [angl. e-mail, email] inform. (= elektròninis pãštas, el. pãštas, e. pãštas) e n t r e p r e n e r i s , - ė [pranc. entrepreneur] ekon. (= į̇́moni-ninkas, -ė) e n t r e p r e n e r y s t ė [→ entrepreneris] ekon. (= į̇́moninių vadýba) e r k e r i s [vok. Erker] archit. (= balkònas) e v e n t u a l u s , - i [lot. eventualis < eventus] (= 1. gãlimas, -à, įmãnomas, -a; 2. akivaizdùs, -i̇̀) e ž e k t o r i u s [pranc. éjecteur] tech. (= čiurkšli̇̀nis siurblỹs) F f a i l a s [angl. file] inform. (= rinkmenà) f a i l m e n e (i) d ž e r i s [angl. file manager] inform. (= rinkmenų̃ tvarkytùvė) f a l c a s [vok. Falz] tech. (= 1. ùžkaitas; 2. ùžlankas; 3. lañkstė) f a r a [rus. фара] tech. (= žibiñtas) f a r v a t e r i s [ol. vaarwater] jūr. (= laivãkelis) f a s k a , f a s k ė [rus. фаска] (= 1. tech. nuožulnà; 2. stat. briaunẽlė) f i l i n g a s [vok. Füllung] stat. (= į̇́sprūda) f i t i n g a s [angl. fitting] tech. (= jungti̇̀s) f i z k u l t ū r a [rus. физкультура] sport. (= kū́no kultūrà) f j u č e r i s [angl. future] (= būsimàsis sándoris) f l a n š a s [vok. Flansch] tech. (= jungė̃) f l o p i k a s [angl. floppy disk] inform. (= diskẽlis)
51
f o k a l i n i s , - ė [lot. focus] fiz. (= ži̇̀dinio; židini̇̀nis, -ė) f o l d e r i s [angl. folder] inform. (= ãplankas) f o n t a i [angl. font] (= šri̇̀ftas; rãšmenys) f o r s u n k a , f o r s u n k ė [rus. форсунка] tech. (= purkštùkas) f o r v a r d a s [angl. forward] ekon. (= išanksti̇̀nis sándoris) f o r z a c a s [vok. Vorsatz] poligr. (= pri̇́ešlapis) f r a m u g a [rus. фрaмуга] stat. (= viršùlangis) f r i k c i o n a s [lot. frictio] tech. (= 1. trinitiẽs movà; 2. sánkaba) f r y z e r i s [angl. freezer] (= šaldi̇̀klis) f u t l i a r a s [vok. Futteral] (= 1. dė̃klas; makšti̇̀s; 2. į̇́mautė; 3. akini̇̀nė) G g a i k a , g a i k ė [rus. гайка] tech. (= veržlė̃) g a z h o l d e r i s [angl. gas-holder] (= dùjų talpyklà, dùjų rezer-vuãras) g a z i f i k a c i j a [pranc. gaz+lot. facio] (= 1. dujofikãcija; du-jofikãvimas; 2. dùjinimas) g a z i f i k u o t i (= 1. dujofikúoti; 2. dùjinti) g l u š i t e l i s [rus. глушитель] tech. (= duslintùvas) g r e e n c a r d [angl.] (= žalióji kortẽlė) H h a b a s [angl. hub] tech. (= šakotùvas; telktùvas) h a k a s [vok. Haken] tech. (= kablỹs) h a k e r i s [angl. hacker] komp. (= programi̇̀šius) h a r d a s [angl. hard disk] inform. (= standùsis di̇̀skas) h e d l a i n a s [angl. headline] (= (reklãmos tèksto) añtraštė) h e l i k o p t e r i s [gr. helix+pteron] av. (= sraigtãsparnis) h e l p a s [angl. help] inform. (= žinýnas) h y d e r i s [angl. heading] inform. (= añtraštė) h i p e r l i n k a s , h y p e r l i n k a s [angl. hyperlink] inform. (= sai̇̃tas) h i p e r m a r k e t a s [angl. hypermarket] (= prekýbos ceñtras) h o l d i n g a s [angl. holding] ekon. (= kontroliúojanti kompãnija) h o s t a s [angl. host] inform. (= 1. pagrindi̇̀nis (tiñklo) kom-piùteris; 2. svetai̇̃nės kompiùteris )
52
I i k o n a , i k o n ė l ė [gr. eikōn] komp. (= piktogramà) i k s p e n s a s [angl. expense] ekon. (= i̇̀šlaidos) i m e i l a s [angl. e-mail, email] inform. (= elektròninis pãštas, el. pãštas, e. pãštas) i m i d ž a s [angl. image] (= į̇́vaizdis) i m o b i l a i z e r i s [angl. immobilizer] transp. (= vai̇̃ro į̇́tvaras) i m p i č m e n t a s [angl. impeachment] (= (valstýbės) apkaltà) i n g r e d i e n t a s [angl. ingredient] (= sudedamóji dali̇̀s) i n s o l v e n c i j a [angl. insolvency] ekon. (= nemokùmas) i n s t a l i a c i j a [pranc. installation] tech. (= įrengi̇̀mas) i n t e r f e i s a s [angl. interface] inform. (= 1. są́saja (priemonės ir taisyklės); 2. sietùvas (įtaisas)) i n v o i s a s [angl. invoice] (= 1. transp. važtãraštis; 2. fin. są́skaita) i t a l i k a s [angl. italic] (= pasviràsis šri̇̀ftas) J j u s e r i s , - ė [angl. user] (= naudótojas, -a) K k a l k u l i a t o r i u s [pranc. calculateur < lot. calculatio] (= skaičiuõklis) k a l p o k a s [rus. колпак] (= gaũbtas) k a n t a s [vok. Kante] (= 1. briaunà; 2. krãštas) k a p o t a s [pranc. capot] tech. (= añtvožas, dañgtis; gaũbtas) k a r g a s , k a r g o [isp. cargo] ekon. (= 1. važtà, krovinỹs; 2. važtõs draudi̇̀mas) k a r t r i d ž a s [angl. cartridge] (= miltẽlių dėžùtė, miltẽlių kasètė) k a š t a i [len. koszt] fin. (= sánaudos; i̇̀šlaidos; lė́šos) k e š a s [angl. cache] inform. (= pri̇́ešatmintinė; pódėlis) k l a p a n a s [vok. Klappe] tech. (= vožtùvas) k l a s t e r i s [angl. cluster] (= 1. telkinỹs (dalelių, elektronų); 2. grùpė (abonentų, kompiuterių); 3. plúoštas (šviesos); 4. li̇̀zdas; 5. inform. blokinỹs; 6. inform. sánkaupa) k l e i m a s [rus. клеймо] (=į̇́spaudas; žymė̃) k l e m e r i s [vok. Klammer] (= 1. apkabà; 2. gnýbtas )
53
k l i r i n g a s [angl. clearing] ekon. (= tarpùskaita) k n o w - h o w [angl.] (= technològijos naujóvės) k o a k s i a l u s , - i [lot. co+axis] mat. (= bendraãšis, -ė) k o l o n t i t u l a s [vok. Kolumnentitel] (= 1. poligr. puslapi̇̀nė añtraštė; 2. inform. antrašti̇̀nė) k o m u t a c i j a [pranc. commutation] el. (= pérjungimas) k o n c e n t r a t o r i u s [angl. concentrator] inform. (= telktùvas) k o n t r a k t o r i u s , - ė [angl. contractor] (= rangõvas, -ė) k o n t r o l e r i s [angl. controller], (= 1. tech. valdi̇̀klis; 2. inform. valdỹklė (programa)) k o n u s a s [lot. conus] mat. (= kū́gis) k o p y r a i t a s [angl. copyright] (= 1. áutoriaus téisės žénklas; 2. áutoriaus téisė) k o v e r n o t a s [angl. cover note] ekon. (= laikinóji draudi̇̀mo pažymà) k r e k e r i s , - ė [angl. cracker] inform. (= įsiláužėlis, -ė) k r o n š t e i n a s [vok. Kragstein] (=i̇̀škyša) k r o s v o r d a s [angl. crossword] (= kryžiãžodis) k u r s o r i u s [angl. cursor] inform. (= žymi̇̀klis; rodyklýtė) k u t e r i s [angl. cutter] (= smulkintùvas; pjaustytùvas) k u z a v a s , k u z o v a s [rus. кузов] (=kė̃bulas) L l a m e r i s , - ė [angl. lamer] komp. (= nemókėlis, -ė) l a p t o p a s [angl. laptop] komp. (= skrei̇̃tinis kompiùteris) l e i b l a s , l e i b l i s [angl. label] (= etikètė; (fìrmos) žénklas) l i n k a s [angl. link] inform. (= núoroda) l i n z a, l i n z ė [vok. Linse] (= lę̃šis) l i s t i n g a s [angl. listing] ekon. (= įtrauki̇̀mas į są́rašą) l i š t v a [vok. Leiste] stat. (= leñtjuostė) l i z i n g a s [angl. leasing] ekon. (= ilgalai̇̃kė núoma; išperkamóji núoma) l o b z i k a s [rus. лобзик] (= pjūklẽlis, siaurãpjūklis) l o g i n a s [angl. login] inform. (= 1. įėji̇̀mas; 2. slapývardis) l ū z e r i s , - ė [angl. loser] komp. (= naujókas, -ė; naudótojas, -a) M m a j o r i t e t a s [pranc. majorité < lot. majoritas] (= daugumà)
54
m a r k e r i s [pranc. marquer] (= 1. žymẽklis; spalvi̇̀klis; 2. techn. ženklintùvas) m a r k e t i n g a s [angl. marketing] ekon. (= 1. rinkódara; 2. rinkótyra; 3. prekýba) m a r k e t m e i k e r i s , - ė [→ marketingas] ekon. (= rinkódari-ninkas, -ė) m a r k i r a v i m a s [angl. marking] (= 1. žymė́jimas; 2. žénk-linimas) m a r š r u t i z a t o r i u s [rus. маршрутизатор] inform. (= marš-rùto parinktùvas) m a r š r u t i z a v i m a s [rus. маршрутизация] inform. (= maršrùto parinki̇̀mas) m a r š r u t k ė [rus. маршруткa] (= 1. maršrùtinis autobusiùkas; 2. maršrùtinis lãpas, maršrùtlapis) m a s s m e d i a [angl.] inform. (= žiniãsklaida) m e d i j a [angl. media< lot. medium] (= 1. žiniãsklaida; 2. in-formãcijos sklaidà) m e i n f r e i m a s [angl. mainframe] komp. (= centri̇̀nis kom-piùteris) m e n e d ž e r i s , - ė [angl. manager] (= 1. vadýbininkas, -ė; 2. dirèktorius, -ė; valdýtojas, -a; vedė́jas, -a) m e n e d ž m e n t a s [angl. management] (= 1. vadýba; 2. val̃-dymas) m i k s e r i s [angl. mixer] (= maišytùvas) m i n o r i t e t a s [pranc. minorité < lot. minoritas] (= mažumà) m o d e r a t o r i u s , - ė [lot. moderator] (= vedė́jas, -a, vadõvas, -ė; pi̇̀rminin-kas, -ė) m o n i t o r i n g a s [angl. monitoring] (= pri̇́ežiūra; stebė́sena; kontròlė) m o n o p l a n a s [pranc. monoplan</gr. monos+lot. plamum] av. (= vi̇́ensparnis) m u f t a [rus. муфта] tech. (= movà) m u l t i m e d i j a [angl. multimedia < lot. multum + medium] in-form. (= 1. įvairialýpė térpė; 2. įvairialýpė į̇́ranga) N n i k a s [angl. nickname] (= slapývardis) n i p e l i s [vok. Nippel] (= į̇́mova)
55
n i t a s [vok. Niet] techn. (= kniedė̃) n o n s t o p a s [angl. non-stop] (= nepértraukiamas, -a; be su-stoji̇̀mų) n o t i s a s [pranc. notice] inform. (= praneši̇̀mas, skelbi̇̀mas) n o u t b u k a s [angl. notebook] komp. (= knỹginis kompiùteris) O o b k a t k a , o b k a t k ė [rus. обкатка] transp. (= pravažinė́jimas) o b l i c o v k ė [rus. облицовка] (= 1. polirãvimas; 2. apdailà) o f e r t a [lot. offerta] ekon. (= 1. siū́lomoji káina; 2. rãštiškas pa-siū́lymas) o f f l i n e [angl.] inform. (= 1. atjungti̇̀s; 2. atjungti̇̀nis, -ė) o f i s a s [angl. office] (=į̇́staiga, biùras, rãštinė) o f š o r i n ė s u t a r t i s [angl. offshore] ekon. (= lengvãtinė su-tarti̇̀s) o n l i n e [angl.] inform. (= 1. prijungti̇̀s; 2. prijungti̇̀nis, -ė) o p c i j a [angl. option] inform. (= parinkti̇̀s) o r g a n a i z e r i s [angl. organizer] (= užraši̇̀nė) o u t – c a l l [angl.] (= šaukiamàsis skambùtis) o v e r d r a f t a s [angl. overdraft] ekon. (= kredi̇̀to pérviršis) o v e r h e (a) d a s [angl. overhead] (= demonstrãcinė plėvẽlė) o v e r l o k a s [angl. overlook] tech. (= siūlėtùvas) P p a l m t o p a s [angl. palmtop] komp. (= delninùkas) p a n d u s a s [pranc. pente douce] (= núožulna) p a n e l ė , p a n e l i s [vok. Paneel] (= 1. stat. plõkštė; 2. el. skỹdas; 3. inform. skydẽlis) p a p k ė [rus. папка] (= 1. segtùvas; 2. ãplankas) p a r k i n g a s [angl. parking] (= automobi̇̀lių aikštẽlė) p a r k o m e t r a s [angl. parking+ gr. metron] tech. (= stovė́jimo skaiti̇̀klis) p a r t i c i j a [pranc. partition] inform. (= (di̇̀sko) skaidinỹs) p a s v o r d a s [angl. password] komp. (= slaptãžodis) p e i d ž e r i s [angl. pager] ryš. (=i̇̀eškas) p e i d ž i n g a s [angl. paging] ryš. (= ieškõs sistemà) p e n o p l a s t a s [rus. пенопласт] chem. (= pùtplastis)
56
p e r p e n d i k u l i a r a s [lot. perpendicularis] mat. (= statmuõ) p l a c k a r t a s, p l a c k a r t ė [vok. Platzkarte] (= vietãženklis) p l a s t m a s ė [rus. пластмасса] chem. (= plãstikas) p l e i n t e k s t a s [angl. plain text] (= atviràsis tèkstas) p l e j e r i s [angl. player] (= 1. grotùvas; 2. leistùvas; 3. au-sinùkas) p l e k s i g l a s a s [angl. plexiglas] (= orgãninis sti̇̀klas) p l i n t u s a s [angl. plinth] stat. (= griñdjuostė) p l o t e r i s [angl. plotter] (= braižytùvas) p o r t a s [angl. port] inform.(= 1. pri̇́evadas; 2. jungti̇̀s) p r e s a [pranc. presse] (= spaudà;) p r i n t e r i s [angl. printer] inform. (= spausdintùvas) p r o c e s i n g a s [angl. processing] (= apdorójimas) p r o k l a d k ė [rus. прокладка] tech. (= tarpi̇̀klis) p r o v a i d e r i s , - ė [angl. provider] inform. (= internèto pa-slaugų̃ tiekė́jas, -a) R r a d i u s a s [lot. radius] mat. (= spindulỹs) r a š p i l i s , r a š p y l i s [vok. Raspel] tech. (= brūži̇̀klis) r e a k t y v a s [rus. реактив] chem. (= reageñtas) r e i k a [rus. рейка] (= 1. matuõklė; 2. stat. juostẽlė) r e i s f e d e r i s [vok. Rei∫feder] (= braiži̇̀klis) r e j e s t r a s [lot. registrum] (= są́rašas) r e k o r d e r i s [angl. recorder] inform. (= rašytùvas) r e n t i n g a s [angl. renting] ekon. (= trumpalai̇̃kė núoma) r e s i v e r i s [angl. receiver] el., tech. (= 1. imtùvas; 2. stiprintùvas su rãdijo imtuvù) r y d e r i s [angl. reader] inform. (= skaitlỹs) r y g e l i s [vok. Riegel] (= rė́msijė) r o l ė [pranc. rôle] (= vaidmuõ) r o u m i n g a s [angl. roaming] ryš. (= tarptinkli̇̀nis ryšỹs) r o z e t ė [pranc. rosette] (= 1. el. kištuki̇̀nis li̇̀zdas; 2. archit. rožẽlė) r u b i l n i k a s [rus. рубильник] el. (= kirti̇̀klis) S s a l n y k a s [rus. cальник] tech. (= riebókšlis) s a m o s v a l a s [rus. самосвал] transp. (= savi̇̀vartis)
57
s a n a v i m a s [lot. sanatio] ekon. (= gẽrinimas) s a t e l i t a s [lot. satelles] (= palydõvas) s a u n d b l a s t e r i s [angl. soundblaster] inform. (= gar̃so plõkštė) s e n s o r i u s [angl. sensor] tech. (= juti̇̀klis) s k a n a v i m a s , s k e n a v i m a s [angl. scanning] inform. (= 1. nuskai̇̃tymas; 2. žvalgà) s k a n e r i s , s k e n e r i s [angl. scanner] inform. (= 1. skaitytùvas; 2. žvalgytùvas; 3. skleistùvas) s k r y n i n g a s [angl. screening] (= 1. atrankà; 2. pati̇̀krinimas) s m a l a [rus. смола] (= 1. dervà; 2. sakai̇̃) s p a m a s [angl. spam] komp. (= (el. pãšto) šlam̃štas) s p e l i n g a s [angl. spelling] inform. (= rašỹbos ti̇̀krinimas) s p o n s o r i u s , - ė [angl. sponsor] (= rėmė́jas, -a; mecenãtas, -ė) s t e i p l e r i s [angl. stapler] (= segi̇̀klis) s t e k a s [angl. stack] inform. (= rietuvė̃; dė̃klas) s t i m e r i s [angl. steamer] (= 1. šutintùvas; 2. gãrinimo mašinà; 3. garintùvas) s t o i k a , s t o i k ė [rus. стойка] (= 1. stat. stãtramstis; 2. stõvas) s t r o p a s [ol. strop] (= kobinỹs) s u b k o n t r a k t o r i u s , - ė [angl. subcontractor] (= sub-rangõvas, -ė) s u p e r m a r k e t a s [angl. supermarket] (= prekýbos ceñtras) s u p o r t a s [angl. support] inform. (= paramà; rėmi̇̀mas) s v i č a s [angl. switch inform.] (= pérjungiklis) s v o p i n g a s [angl. swapping] inform. (= duomenų̃ mainai̇̃) Š š a i b a [rus. шайба] tech. (= póveržlė) š a r n y r a s [pranc. charnière] tech. (= lañkstas) š a s i [pranc. châssis] transp. (= važiuõklė) š č y t a s [rus. щит] tech. (=skỹdas) š i c h t a [vok. Schicht] tech. (=į̇́krova) š l a g b a u m a s [vok. Schlagbaum] tech. (=ùžkardas) š l a n g a [vok. Schlauch] (= žarnà) š l i c a s [vok. Schlitz] tech. (=i̇̀šdroža) š m u c t i t u l a s [vok. Schmutztitel] poligr. (= priešantrašti̇̀nis lãpas)
58
š n e k a s [vok. Schnecke] tech. (=1. sráigtas; 2. sráigtinis konvèjeris) š p i n d e l i s [vok. Spindel] tech. (= suklỹs) š p l i n t a s [vok. Splint] tech. (= vielókaištis) š p ū l ė [vok. Spule] (= ri̇̀tė) š p u n t a s [vok. Spund] (= 1. į̇́laidas; 2. i̇̀šdroža; 3. spráustlentė) š p u r a s [vok. Spur] (=i̇̀šgrąža) š r e d e r i s [angl. shredder] (= dokumeñtų naiki̇̀klis) š t a b e l i s [vok. Stabel] (= rietuvė̃) š t a t y v a s [vok. Stativ] (= stõvas) š t e k e r i s [vok. Stecker] el. (= šakùtė) š t e p s e l i s [vok. Stßsel] el. (= kištùkas) š t i c h e l i s [vok. Stichel] tech. (= raiži̇̀klis) š t i f t a s [vok. Stift] (= kai̇̃štis) š t r i c h a s [vok. Strich] (= brūkšnỹs) š t u c e r i s [vok. Stütze] (=ãtvamzdis) š v e l e r i s [vok. Schweller] stat. (= lovỹs) T t a b l o [pranc. tableau] (= šviẽslentė) t a g a s [angl. tag] komp. (= gáirė) t a i m e r i s [angl. timer] (= lai̇̃kmatis) t e n d e r i s [angl. tender] ekon. (= 1. paraiškà; 2. į̇́moka) t e s t e r i s [angl. tester] (= 1. tech. tikrintùvas; 2. chem. bandi̇̀klis) t i t u l i n i s [lot. titulus] poligr. (= antrašti̇̀nis, -ė) t i u n e r i s [angl. tuner] el. (= derintùvas) t i u n i n g a s [angl. tuning] (= 1. transp. pértvarkymas; 2. tech. dẽrinimas) t o n e r i s [angl. toner] inform. (= daži̇̀klis) t r a f i k a s [angl. traffic] inform. (= (informãcijos) mainų̃ sraũtas) t r a n s a k c i j a [angl. trasaction] ekon. (= 1. prekýbos sándoris; 2. pinigų̃ pérvedimas) t r a n s d u s e r i s [angl. transducer] tech. (= keitlỹs) t r a s m i t e r i s [angl. transmitter] el. (= siųstùvas) t r a n s p o n d e r i s [angl. transponder] tech. (= atsaki̇̀klis) t r a v e r s a [pranc. traverse] (= skersi̇̀nė, sker̃sė) t r i p l a n a s [pranc. triplan </tri+lot. planum] av. (= tri̇̀sparnis) t r i p l e k s a s [lot. triplex] (= trisluõksnis sti̇̀klas)
59
t u m b l e r i s [angl. tumbler] el. (= pérjungiklis) U u t i l i t a [angl. utility] komp. (= naudmenà, paslaugų̃ programà) V v a d e m e k u m a s [lot. vade mecum] (= žinýnas, vadõvas) v a s e r v a g ė , v a s e r v a g i s [vok. Wasserwaage] tech. (= guls-čiùkas) v a u č e r i s [angl. voucher] (= 1. fin. vertýbinis põpierius; 2. tech. keliãlapis) v e b a s [angl. web] inform. (= žiniãtinklis) v i d e o k a s e t ė [lot. video+pranc. cassette] (= vaizdãjuostė) v i d e o p l e j e r i s [lot. video + angl. player] (= vaizdãjuosčių leistùvas) v i n č e s t e r i s [angl. winchester disk] inform. (=standùsis di̇̀skas) v i z y r a s [vok. Visier] tech. (= vai̇̃zdo ieški̇̀klis) v o l o k n i t a s [rus. волокнит] tech. (= pluoštinỹs) v u f e r i s [angl. woofer] el. (= žemadãžnis garsiãkalbis) Z, Ž z u m e r i s [vok. Summer] tech. (= zirzẽklis) ž i k l e r i s , ž i k l i o r i u s [pranc. gicleur] tech. (= purkštùkas)
60
4. TAISYTINI VERTINIAI IR SEMANTIZMAI A apdirbimas
Galima fiksuoti tik būtinus momentus ir perduoti šią informaciją o p e r a t y v i n i a m d u o m e n ų a p d i r b i m u i (= operatyviam duomenų apdorojimui).
apginklavimas t e c h n i n i s a p g i n k l a v i m a s (= aprū́pinimas tèch-
nika) apjungimas į m o n i ų , p a d a l i n i ų a p j u n g i m a s (= į̇́monių,
padalinių̃ sujungi̇̀mas) apjungti
Plokštė a p j u n g i a (= jungia) adreso išrinkimo bloką. Šiame darbe a p j u n g t o s (= sutelktos) klasikinės ir šiuo-laikinės matavimo technologijos.
apkrovimas b a s e i n o a p k r o v i m a s (= basei̇̃no užimtùmas) aprašymas a p r a š y m a s g r a f i k a i s (= reiški̇̀mas grãfikais) a p r a š y m a s l y g t i m i s (= reiški̇̀mas lygtimi̇̀s) apspręsti
Nemažai priežasčių a p s p r e n d ž i a (= lemia) statybų plėtrą. Kelio dangos būklė labai a p s p r e n d ž i a (= lemia) kelių priežiūros ir transporto eksploatavimo išlaidas.
apsunkintas, -a a p s u n k i n t o s e i s m o s ą l y g o s (= sunkèsnės ei̇̃smo są́lygos) Viena iš problemų – a p s u n k i n t a s (= sunkesnis) vagonų technologinio ir srautinio remonto metodų įgyvendinimas. A p s u n k i n t a s (= Sunkesnis) apatinio transformatoriaus šiluminis režimas.
aptarnavimas t e c h n i n i s a p t a r n a v i m a s (= tèchninė pri̇́ežiūra) t r a n s p o r t i n i s a p t a r n a v i m a s (= aprū́pinimas
transpòrtu; transpòrto pãslaugos)
61
apverčiamas, -a a p v e r č i a m i (= grįžtami̇́eji) procèsai
aštrus, -i a š t r u s (= di̇̀delis) dárbo jėgõs trū́kumas
atidarymas f i n a n s a v i m o a t i d a r y m a s (= finansãvimo pradėji̇̀mas)
atidirbęs, -usi a t i d i r b ę s (= naudótas) tẽpalas
atidirbtas, -a a t i d i r b t a s (= išdi̇̀rbtas) lai̇̃kas
atkrovimas p r o d u k c i j o s a t k r o v i m a s (= prodùkcijos iš-
siunti̇̀mas) atleidimas a t l e i d i m o c e c h a s (= išdavi̇̀mo cèchas) p i r k ė j o a t l e i d i m a s (= pirkė́jo aptarnãvimas) p r e k i ų a t l e i d i m a s (= prẽkių išdavi̇̀mas; prẽkių
pardavi̇̀mas) atliejimas
p a m i n k l o a t l i e j i m a s (= pamiñklo nulieji̇̀mas) atsipirkimas g a m y k l o s a t s i p i r k i m a s (= gamỹklos apsi-
mokė́jimas) l ė š ų a t s i p i r k i m a s (= lė́šų grįži̇̀mas) at(si)statyti
Dėl natūralių šilumos ir masės mainų vyksta grunto regeneracija, todėl yra a t s t a t o m a s (= atnaujinamas) pradinis šilu-mos balansas. Užpildo oksidacinės savybės a t s t a t o m o s (= atkuriamos) regeneruojant jį kalio permanganato tirpalu. Yra medžiagų, kurių aktyvumas po kurio laiko a t s i s t a t o (= atsinaujina). Alyvos priedai padeda a t s t a t y t i (= atkurti) prarastas variklio charakteristikas.
atskiras, -a Magistro darbe įvertinta a t s k i r o s (= tam tikros) įmonės veikla darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu. A t s k i r o s (= Kai kurios) šalys yra labai apribojusios šių produktų gamybą.
62
Visos kenksmingos medžiagos skirstomos į a t s k i r a s (= tam tikras) grupes, kurioms neutralizuoti imamasi atitin-kamų priemonių.
aukščiau a u k š č i a u s t o v i n t i (= aukštesnióji) organizãcija
aukštai a u k š t a i a p m o k a m a s (= gerai̇̃ mókamas) dárbas a u k š t a i k v a l i f i k u o t i (= aukštõs kvalfikãcijos, labai̇̃ kvalifikúoti) speciali̇̀stai
aukštas, -a a u k š t a s (= di̇̀delis) rentabilùmas 1994 m. elektros kainos buvo labai a u k š t o s (= didelės). Nepasiekiama vidaus interjero ir apdailos darbų a u k š t o s (= geros) remonto kokybės.
B bendrai
B e n d r a i (= Apskritai) įtemptasis-deformuotasis objekto būvis gali būti apibūdintas plastine deformacija. B e n d r a i (= Apskritai) kalbant apie ekologiją, negalima praleisti kuro kokybės.
betarpiškai
Tuo b e t a r p i š k a i (= tiesiogiai) yra suinteresuoti įmonės darbuotojai ir darbdaviai. Vienas iš uždavinių – techniu ir teisiniu požiūriu įvertinti eismo dalyvių judėjimo parametrus b e t a r p i š k a i (= tiesiogiai) prieš eismo įvykį ir nustatyti jo atsiradimo sąlygas.
betarpiškas, -a b e t a r p i š k a s (= tiesióginis) vi̇̀ršininkas
D daryti
Pirmajame skyriuje buvo d a r y t a (= atlikta ir aprašyta) nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. Atlikus ir išanalizavus eksperimentinius tyrimus, d a r o m i (= teikiami) pasiūlymai. D a r o m a (= Keliama) prielaida, kad kuro sąnaudos yra proporcingos suminės jėgos poreikiui.
63
davinys a p s k a i t o s d a v i n i a i (= apskaitõs dúomenys) s t a t i s t i n i a i d a v i n i a i (= stati̇̀stikos dúomenys) Šie fizikiniai-cheminiai d a v i n i a i (= duomenys) yra svarbiausi vertinant ekologines ir eksploatacines benzino savybes.
draugiškas, -a Pasirodė pigi ir vartotojui d r a u g i š k a (= nekenksminga, palanki) diagnostinė įranga.
dukterinis, -ė d u k t e r i n ė (= antri̇̀nė) į̇́monė
d u k t e r i n i s (= antri̇̀nis) atòmas duotas
D u o t o (= Šio) manipuliatoriaus pereinamojo proceso truk-mė, esant d u o t a i (= tam tikrai) griebtuvo masės padėčiai, nustatoma iš išraiškos. D u o t o s (= Pasirinktos) sąlygos vertinamos dėl to, kad bū-tų galima nustatyti histerezinį ir ciklinį apkrovos pobūdį.
dvigubas, -a d v i g u b i (= dvejópi, skirti̇̀ngi) reikalãvimai d v i g u b i (= dvejópi, skirti̇̀ngi) standártai
E eilė e i l ė (= daugýbė, daũg) projèkto trū́kumų Kompiuteriniai grafikos metodai, palyginti su tradicinėmis tech-
nologijomis, pasižymi e i l e (= daugeliu) ypatybių. E i l ė (= Daugelis) tyrimų rodo, kad avarijų daugėja. G gautis
Vis dėlto rezultatas g a v o s i (= gautas) panašus: 40 % iš išleistų 1,3 mlrd. Lt atiteko valstybės biudžetui. Siūlės g a u n a s i (= gaunamos) pernelyg didelės. Todėl g a v o s i (= buvo gauta) visiškai nauja programa, nors ir turinti DOE ir BLAST galimybių.
gerbūvis g e r b ū v i s (= geróvė; aplinkà, aplinkótvarka) g e r b ū v i o d a r b a i (= aplinkõs tvar̃kymas) m a t e r i a l i n i s g e r b ū v i s (=materiãlinė geróvė)
64
gilus, -i g i l i (= nuodugni̇̀) analizė g i l u s (= puikùs, gẽras) speciali̇̀stas g i l ū s (= dideli̇̀, reikšmi̇̀ngi) pértvarkymai gyvybingas, -a
g y v y b i n g a s (= tiñkamas) skiedinỹs g y v y b i n g i (= tinkami̇̀) dažai̇̃
glaustas, -a g l a u s t i (= trumpi̇̀) terminai̇̃ g l a u s t o s (= trum̃pos) ži̇̀nios
grubus, -i g r u b i (= šiurkšti̇̀, di̇̀delė) klaidà g r u b u s (= šiurkštùs) ei̇̃smo taisỹklių pažeidi̇̀mas Iki tol klaidų nustatymas dažniausiai apsiribodavo g r u b i u (= paviršutinišku) pavienių grandžių ar jutiklių paieška.
I, Į įjungimas į j u n g i m a s (= įrãšymas, įtrauki̇̀mas) į są́rašą įjungti
Iš vadovų taip pat būtina reikalauti, kad jų pavaldiniai t a p t ų į j u n g t i (= būtų įtraukti) į valdymą ir suinteresuoti jo to-bulinimu. Į pleistro sudėtį gali būti į j u n g i a m a (= įtraukiama) ir papildomų komponentų.
įnešti į n e š t i p a t a i s ą (= pataisýti) į n e š t i p a p i l d y m ą (= papi̇̀ldyti)
įsisavinimas Atliekinių energijos išteklių į s i s a v i n i m a s p r o b l e - m a t i š k a s (= naudojimas problemiškas).
įsisavinti Lietuvai norint į s i s a v i n t i (= panaudoti) šias lėšas, rei-kia labai kruopščiai ir atsakingai parengtų projektų. Tai leis lengviau į s i s a v i n t i (= panaudoti) bandymų duomenis ir padaryti objektyvesnes išvadas.
įstatyti Į s t a t ę (= Įrašę) reikšmes, gausime visiškai naują rezultatą.
65
išbaigtas, -a i š b a i g t o s (= bai̇̃gtos, galuti̇̀nės) formuluõtės
išdirbtas, -a i š d i r b t a (= sukurtà, išbandýta) metòdika
Tokių n e i š d i r b t ų (= neišbaigtų) brėžinių priežastis yra projektuotojų neprofesionalumas.
išmatavimai b l o g i i š m a t a v i m a i (= blogi̇̀ mãtmenys) c e n t r a v i m o į d u b ų i š m a t a v i m a i (= centrãvimo į̇́dubų mãtmenys)
išsireiškimas n e l i e t u v i š k a s i š s i r e i š k i m a s (= nelietùviškas
pósakis, nelietùviškas pasãkymas) išstatymas k a n d i d a t ū r o s i š s t a t y m a s (= kandidatū̃ros
kėli̇̀mas) išstatyti
Šarvuotų durų pavyzdžiai i š s t a t y t i (= demonstruojami) Klaipėdos ir Vilniaus m. salonuose.
iššaukimas k o r o z i j o s i š š a u k i m a s (= koròzijos sukėli̇̀mas) iššaukti
Toks greitas statybų sektoriaus augimas i š š a u k i a (= sukelia) naujus konfliktus su būsto pirkėjais. Šie pokyčiai stimuliuoja organus ir i š š a u k i a (= sukelia) sudėtingus fiziologinius procesus. Buvo tiriama, kaip šios medžiagos i š š a u k i a (= sukelia) specifines odos reakcijas. Dideli įtempiai i š š a u k i a (= sukelia) skersinį trūkį.
išvedimas i š v e d i m a s i š k o m i s i j o s s ą s t a t o (= atleidi̇̀mas iš komi̇̀sijos) l i n i j o s i š v e d i m a s (= li̇̀nijos nubrėži̇̀mas) p e l n o i š v e d i m a s (= pel̃no apskaičiãvimas)
įtakojantis, -i, įtakojamas, -a, įtakotas, -a Vakaruose galima išskirti pagrindinius veiksnius, į t a k o j a n - č i u s (= veikiančius) kompanijos sėkmę. Ko gero mažiausiai olimpinių žaidynių į t a k o t a (= pa-veikta) yra prekybinio ploto rinka.
66
Staigus trumpalaikis prekybos suaktyvėjimas daugiausia į t a - k o j a m a s (= veikiamas) atvykstančių turistų gausos.
įtakoti Vis didėjanti paklausa ir augantis įmonių skaičius į t a k o j a (= sąlygoja, lemia) statybos mastus. Akcininkai yra pasirengę į t a k o t i (= veikti) valdymą, jei tai netenkintų jų interesų. Fizikinis modelis yra sukurtas įvertinus esmines objekto sudėtines dalis, kurios į t a k o j a (= lemia) manipuliatoriaus judesius. Konkurencija ne tik į t a k o j a (= lemia) organizacijos veik-los rezultatus, bet ir valstybės makroekonomiką, ir politiką.
įvedimas e t a t ų į v e d i m a s (= etãtų steigi̇̀mas) į v e d i m a s e k s p l o a t a c i j o n (= atidavi̇̀mas eks-ploatúoti)
Universali kompiuterinė elektrinių signalų į v e d i m o (= įrašymo) plokštė tik fiksuoja signalus. Priedai gali būti skirstomi pagal tirpumą, į v e d i m o (= įtraukimo) būdą ir t. t.
įvesti Į v e d a m (= Įrašome) reikšminį žodį. Suspenduotojo agento poveikis didesnis į v e d u s (= įpylus) į trąšas amoniako. Asfaltbetonio mišinys gerinamas į v e d a n t (= įpylus) į jį įvairių priedų.
K kelias
Siūlomas efektyvesnis k e l i a s (= būdas) nekilnojamojo tur-to internetinėms technologijoms įgyvendinti. Pasirinktu matematiniu sprendimo k e l i u (= būdu) iš karto išsprendžiamos dvi problemos. Riebalų išsiskyrimas gali vykti dviem skirtingais k e l i a i s (= būdais).
kėlimas i e š k i n i o k ė l i m a s (=i̇́eškinio pareiški̇̀mas)
67
L laisvanoris, -ė l a i s v a n o r i ų (= savanõrių) gai̇̃srininkų draugijà laisvanoriškas, -a
l a i s v a n o r i š k o j i (= savanõrių) gai̇̃srininkų draugijà laukas k n y g o s l a u k a s (= knỹgos paraštė̃) s ą s i u v i n i o l a u k a s (= są́siuvinio paraštė̃) liesti
Tai l i e č i a (= apima) tiek privatų, tiek komercinį, tiek val-stybinį sektorių. Pagrįstosios rinkos vertė išlieka visų dalykinių sprendimų, s u - s i l i e č i a n č i ų (= susijusių) su investicine, gamybine ir fi-nansine sfera, pagrindu.
lygsvara l y g s v a r a (= pusiaúsvyra)
M matytis
Išanalizavus duomenis, m a t o s i (= matyti), kad net depui trūksta darbuotojų. Tai aiškiai m a t o s i (= matyti) iš skaičiavimo duomenų len-telės, kurioje palyginti automobilių skaičiaus duomenys.
motininis, -ė m o t i n i n ė (= pirmi̇̀nė) į̇́monė
m o t i n i n ė (= pirmi̇̀nė) mẽdžiaga m o t i n i n ė (= kilmi̇̀nė) uoli̇́ena N naudoti
Daugeliu atveju elektroninė komercija sutapatinama su elektroni-niu verslu ir šios sąvokos n a u d o j a m o s (= vartojamos) kaip sinonimai. Ryškių svyravimų sluoksnio storio sąvoka yra n a u d o j a m a (= vartojama) pastato efektyviajai šiluminei talpai nustatyti.
nedavestas, -a n e d a v e s t a s (= nèbaigtas) gaminỹs nešantis, -i n e š a n č i o j i (= lai̇̃kančioji) konstrùkcija
68
n e š a n č i o j i (= lai̇̃kančioji) si̇́ena neteisingas, -a n e t e i s i n g i p a r o d y m a i (= klaidi̇̀ngi ródmenys) nuėmimas b a u d o s n u ė m i m a s (= baudõs (pa)naiki̇̀nimas) d r a u d i m o n u ė m i m a s (= draudi̇̀mo atšauki̇̀mas) m a t o n u ė m i m a s (= matãvimas) p e n s i j o s n u ė m i m a s (= peñsijos atėmi̇̀mas) s r o v ė s n u ė m i m a s (= srovė̃s išjungi̇̀mas) nusiėmimas n u s i ė m i m a s n u o į s k a i t o s (= išsibrauki̇̀mas iš
į̇́skaitos) nutekinti
n u t e k i n t i (= pérduoti, išplãtinti) informãciją P padidintas, -a
p a d i d i n t a (= padidė́jusi) koncentrãcija p a d i d i n t a (= padidė́jusi) prẽkių paklausà p a d i d i n t o s p a k l a u s o s (= paklaũsiosios) prẽkės Vartojant p a d i d i n t ą b i t u m o k i e k į (= daugiau bitumo), sudaroma storesnė ir tankesnė jo plėvelė.
paduoti Slėginiais vamzdžiais p a d u o d a m a s (= tiekiamas) be-tonas. Reikiamo slėgio dujos p a d u o d a m o s (= tiekiamos) į de-giklį iš apsauginio reguliuojamojo dujotiekio. Mineraliniai milteliai p a d u o d a m i (= pilami) į maišyklę vamzdynu arba sraigtiniu konvejeriu.
pagreitintas, -a p a g r e i t i n t a (= pagreitė́jusi) eròzija p a g r e i t i n t a (= pagreitė́jusi) reãkcija p a g r e i t i n t i (= greitesni̇̀) ekonòmikos tem̃pai
pagrindinai P a g r i n d i n a i (= Dažniausiai) varžai matuoti naudo-jama platininė viela. P a g r i n d i n a i (= Dažniausiai) balasto sluoksnis yra granitinės skaldos, kurios frakcija 32-64 mm.
69
Lietuvoje vanduo išgaunamas ir tiekiamas p a g r i n d i n a i (= daugiausia) iš požeminių vandens šaltinių.
pakankamai Minėta tikimybė yra p a k a n k a m a i (= gana) maža. Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje dominuoja celiuliozės pluoštas to-dėl, kad p a k a n k a m a i (= gana) pigus. Nustatyta, kad šia įranga atlikti temperatūros matavimai yra p a k a n k a m a i (= gana) tikslūs.
palengvintas, -a p a l e n g v i n t a (= lengvesnióji) konstrùkcija p a l e n g v i n t a s (= lengvèsnis) ùžpildas parodymai
a n a l i z i ų p a r o d y m a i (= anãlizių dúomenis) p r i e t a i s o p a r o d y m a i (= pri̇́etaiso ródmenys) Bendrą dujų mišinio srauto debitą reguliavome p a g a l p r i e - t a i s ų p a r o d y m u s (= atsižvelgdami į prietaisų rod-menis).
Naudojant universalią signalų plokštę galima fiksuoti visus tem-peratūros p a r o d y m u s (= duomenis). Potenciometras tiksliai nustato elektrovaros jėgą ir taip išven-giama klaidingų p a r o d y m ų (= duomenų).
pasiteisinti Tiksliai nustatyti įtempių pasiskirstymą ir jų koncentracijas ele-mente yra labai sunku, todėl statiškai apkrautų konstrukcijų vertinimas dažnai n e p a s i t e i s i n a (= nepasitvirtina). Galima teigti, kad automobilių ardymo aikštelių steigimas tikrai p a s i t e i s i n o (= pasitvirtino).
paskaičiavimas p r e l i m i n a r i n i a i p a s k a i č i a v i m a i (= iš-
anksti̇̀niai apskaičiãvimai) pastebėti
Galima p a s t e b ė t i (= pasakyti), kad maži grąžtai ne to-kie patvarūs ir dažnai lūžta anksčiau laiko. Toks reiškinys dažniausiai p a s t e b i m a s (= matomas) suvirinus užleistinius ir tėjinius sujunginius.
pastoviai Situacija rinkoje p a s t o v i a i (= nuolat) keičiasi: atsiranda naujų įmonių, keičiasi jų profilis, įmonės bankrutuoja.
70
P a s t o v i a i (= Nuolat) daugėja alergiškų ir chroniškomis ligomis sergančių žmonių.
pastovus, -i p a s t o v i (= nuolati̇̀nė) darbúotojų kaità
Pačios įmonės neretai susiduria su p a s t o v i u (= nuolatiniu) kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Teigiama, kad bus sukurta apie 7000 naujų p a s t o v i ų (= nuolatinių) darbo vietų.
patalpinti Atsivertus pagrindiniam svetainės puslapiui, kairiajame jo krašte yra p a t a l p i n a m a (= išspausdinama) informacija apie firmą. Bandiniai p a t a l p i n a m i (= sudedami) į plieninį cilindrą ir tankinami. Iš pradžių medžiaga kaitinama, po to p a t a l p i n a m a (= dedama) į krosnį.
perėjimas a s i m e t r i n i s p e r ė j i m a s (= asimètrinė sándūra) a t v i r k š t i n i s p e r ė j i m a s (= atvirkšti̇̀nis šúolis) p o ž e m i n i s p e r ė j i m a s (= požemi̇̀nė pérėja) s a v a i m i n i s p e r ė j i m a s (= vir̃smas) perginklavimas t e c h n i n i s p e r g i n k l a v i m a s (= aprū́pinimas
naujà tèchnika) pilnai
p i l n a i s u r e n k a m o j i (= vi̇̀siškai surenkamà) statýba Pirma, reikia p i l n a i (= visiškai) ir tiksliai atspindėti kiek-vieno objekto būklę ir jo ypatumus tam tikru laiko momentu. Projektuojant gelžbetoninius tiltus, buvo n e p i l n a i (= nevisiškai) arba visai neįvertintos betono deformacijos rū-šys.
pilnas, -a p i l n a (= visà) dárbo dienà p i l n a s (= vi̇̀siškas) detãlių susidėvė́jimas p i l n a s (= tariamàsis) laidùmas p i l n o j i (= tariamóji) varžà p i l n o s (= vi̇̀sos) są́naudos p i l n o s i o s (= vi̇̀sos) pãjamos
71
P i l n ą (= Visą) elektroninio verslo ciklą sudaro penki procesai. P i l n a (= Visa) nekilnojamojo turto sąvokų analizė pateikta 2 priede.
praeiti Iš pirmo karto techninę apžiūrą p r a e i n a (= pereina) vos kas antra transporto priemonė.
praėjimas p o ž e m i n i s p r a ė j i m a s (= požemi̇̀nė pérėja) p r a ė j i m a s t u n e l i u (= pérėjimas tùneliu (per gatvę);
įėji̇̀mas tùneliu (į peroną)) priduoti
Darbininkas, bijodamas, kad nepagamins reikiamo detalių skai-čiaus, p r i d u o d a (= teikia) ir defektinius gaminius.
prieinamas, -a Kitų elementų skaičiavimo metodikos nėra p r i e i n a m o s (= lengvai suprantamos).
priimti P r i i m a m a (= Laikoma; Tariama), kad atitvaros sluoks-nių paviršiai izoterminiai. P r i i m a m a (=Įvertinama), kad sistemų eksploatacijos me-tu bus atliekama prevencinė priežiūra. Šis santykis gautas pastato gyvavimo laikotarpį p r i i m a n t (= numačius) 50 metų. Maišymo trukmės intervalai p r i i m a m i (= numatomi) kas 5 sekundės.
pririšimas a u k š č i ų p r i r i š i m a s (= aũkščių pridẽrinimas) o b j e k t o p r i r i š i m a s (= objèkto pridẽrinimas) p a s t a t o p r i r i š i m a s p r i e v i e t o v ė s (= pãstato
pridẽrinimas prie vietóvės) prisilaikyti
p r i s i l a i k y t i į s t a t y m ų (= laikýtis įstãtymų) privesti
Regos indukcija p r i v e d ė p r i e m a t o m u m o s u - m a ž ė j i m o (= lėmė, sąlygojo tai, kad sumažėjo mato-mumas).
72
R rastis
Šioje vietovėje r a n d a s i (= yra) olimpinis miestelis ir dau-guma sporto arenų. Katilų vamzdžiai turi apibrėžtą liekamojo įmagnetinimo matricą ir r a n d a s i (= yra) nuolatiniame magnetiniame lauke.
reikalinga Vertinant konstrukcijos garso izoliaciją r e i k a l i n g a (= reikia) atkreipti dėmesį ir į garso sugertį. Norint atlikti skaičiavimus, y r a r e i k a l i n g o s ž i n i o s a p i e t e o r i n į š i l u m o s p l i t i m ą (= reikia te-orinių šilumos plitimo žinių). Kaip pasiekti r e i k a l i n g ą (= reikiamą) temperatūrą?
reiškia R e i š k i a (= Taigi; Vadinasi), įvyko ir jų magnetinių mo-mentų orientacijų susitvarkymas. R e i š k i a (= Taigi; Vadinasi), ši beta versijos pragrama turi naujų energetinio modeliavimo galimybių.
S sąlyginai
Pastovioji patalpos šiluma – tai pastato savybė išlaikyti s ą l y - g i n a i (= palyginti) pastovią oro temperatūrą. Pyrolox yra s ą l y g i n a i (= palyginti) sunkus užpildas, todėl virš užpildo svarbu užtikrinti laisvą erdvę.
santykinai S a n t y k i n a i (= Palyginti) švari masė džiovinama ir naudojama kaip substratas. Šis kriterijus s a n t y k i n a i (= palyginti) tiksliai atspindi, kaip efektyviai yra stabdoma transporto priemonė.
sąstatas d a ž ų s ą s t a t a s (= dažų̃ sudėti̇̀s) k o m i s i j o s s ą s t a t a s (= komi̇̀sijos sudėti̇̀s) n u o s ė d ų s ą s t a t a s (= núosėdų sudėti̇̀s) savalaikiai
Reikia s a v a l a i k i a i (= laiku, nevėluojant) kontroliuoti ir reguliuoti patį gamybos procesą.
73
savalaikis, -ė Įmonės tikslas – turėti s a v a l a i k ę (= šiuolaikinę, mo-dernią) ir tikslią informaciją.
sekantis, -i S e k a n č i u k l a u s i m u (= Kitu klausimu) buvo nori-ma sužinoti, kokią sklypo padėtį rinktųsi dalyvavę asmenys. Planavimas susideda iš s e k a n č i ų (= šių) etapų. Prognozuojama, kad visame pasaulyje per s e k a n č i u s (= ateinančius) 10 metų avarijose žus per 6 mln. žmonių.
silpnai s i l p n a i i š v y s t y t a (= menkà) prãmonė s i l p n a i i š v y s t y t i k e l i a i (= kelių̃ stỹgius) statyba g e l e ž i n k e l i ų s t a t y b a (= geleži̇̀nkelių tiesi̇̀mas)
k e l i ų s t a t y b a (= kelių̃ tiesi̇̀mas) statyti
Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti statybos valdymo sistemos akustikai s t a t o m u s (= keliamus) reikalavimus.
stebimas, -a Praktiškai galimi ir s t e b i m i (= aptinkami) keturi tech-nologiniai asfaltbetonio mišinių gamybos lygiai. Nustatyta, kad didžiausias įrenginio išvalymo efektyvumas s t e b i m a s (= matomas), kai patenkančių į įrenginį orga-ninių medžiagų koncentracija yra apie 50 mg/m3.
stipriai Tokio teigiamo skirtumo dydis s t i p r i a i (= labai daug) priklauso nuo to, kiek lėšų prireiks infrastruktūrai gerinti.
stovis d u j i n i s s t o v i s (= dùjinė bū́sena) k a r o s t o v i s (= kãro bū̃vis) t e c h n i n i s s t o v i s (= tèchninė bū́klė)
Nuo balasto s t o v i o (= būklės) priklauso sankasos aikštelės s t o v i s (= būklė). Valstybiniai plentai buvo g e r a m e s t o v y j e (= geros būklės) ir tiko sunkiajam transportui. Visi strateginiai keliai buvo g e r a m e s t o v y j e (= geros būklės).
sulėtintas, -a s u l ė t i n t a (= sulėtė́jusi) reãkcija
74
sumažintas, -a s u m a ž i n t a s (= sumažė́jęs) darbingùmas s u m a ž i n t a s (= sumažė́jęs) slė̃gis sutinkamas, -a
Pagrindinės s u t i n k a m o s (= randamos) sąvokos yra šios. Geležis dažniausiai s u t i n k a m a (= randama) kaip gam-tinių vandenų priemaiša. Neorganinių azoto junginių gamtoje s u t i n k a m a (= randama) nedaug. Dažniausiai galima s u t i k t i b ė g i u s, p a g a m i n t u s (= rasti bėgių, pagamintų) iš šios rūšies plieno: 220, 260, 350 HT.
surištas, -a Asmeninis saugumas s u r i š t a s (= susijęs) su eismo sau-gumu. Dantračiais mechaninė ranka yra s u r i š t a (= susijusi) su korpuso kamšteliu.
T talpinti
Filtruojanti terpė valymo įrenginiuose t a l p i n a m a (= de-dama) ant tvirto skaldos pagrindo virš oro paskirstymo sistemos.
tampriai Kelio kategorija ir dangos tipas t a m p r i a i (= glaudžiai) susiję su vidutiniu automobilių važiavimo greičiu kelio eksploata-vimo metu. Mineralinių medžiagų kiekis yra t a m p r i a i (= glaudžiai) susijęs su mastiko masės kiekiu.
tamprus, -i Lietuvos miestai susieti t a m p r i a i s (= glaudžiais) trans-portiniais ryšiais.
tarnauti Paprasčiausiu elektrinių signalų triukšmo registratoriaus pavyz-džiu gali t a r n a u t i (= būti) kompiuterinė garso plokštė.
teisingai Filtro veika daugeliu atvejų priklauso nuo t e i s i n g a i (= tinkamai) parinkto užpildo. T e i s i n g a i (= Tinkamai) parinktas vardas užtikrina, kad tinklalapis bus lankomas.
75
teisingas, -a t e i s i n g a (= tinkamà) agrotèchnika t e i s i n g a s (= tiñkamas) dokumeñtų klasifikãvimas Ištyrus energijos kainas, šis teiginys t a p o n e t e i s i n g u (= pasidarė netinkamas). S ė k m i n g a s e m u l s i j ų p a n a u d o j i m a s r e i - k a l a u j a p a r i n k t i t e i s i n g ą r ū š į i r t i p ą (= Norint sėkmingai panaudoti emulsijas, reikia tinkamai parinkti jų rūšį ir tipą).
tenkinti Platininis termometras turi t e n k i n t i (= atitikti) šias sąlygas. Skalda turi t e n k i n t i (= atitikti) tokius reikalavimus.
tolimesnis, -ė T o l i m e s n i s (= Tolesnis) tokios sistemos plėtros etapas toks. T o l i m e s n i a m e (= Tolesniame) skyriuje bus nagrinė-jamos šių medžiagų naudojimo galimybės.
U užapvalinimas u ž a p v a l i n i m o (= apvãlinimo) spindulỹs užapvalintas, -a u ž a p v a l i n t a (= (su)apvãlinta) briaunà uždarymas
f i n a n s a v i m o u ž d a r y m a s (= finansãvimo baigi̇̀mas)
uždėjimas b a u d o s u ž d ė j i m a s (= baudõs skyri̇̀mas) užduotas, -a u ž d u o t a (= reikiamà) koncentrãcija u ž d u o t a (= nustatýta) ribà u ž d u o t a s (= rei̇̃kiamas) svõris
Viela u ž d u o t u (= nustatytu) greičiu tiekiama ritinėliais. Iš lentelių galima apskaičiuoti temperatūrą bet kuriame taške u ž d u o d a n t (= nustačius) X ir Y koordinates. Iš lauko, patalpų ir u ž d u o t o s p a d a v i m o (= nu-statytos pučiamosios) temperatūros sprendžiama, ar efektyvus rekuperatoriaus darbas.
76
užklausimas u ž k l a u s i m a s (= paklausi̇̀mas)
užkrovimas a k u m u l i a t o r i a u s u ž k r o v i m a s
(= akumuliãtoriaus įkrovi̇̀mas) užmanymas
p u i k u s u ž m a n y m a s (= puikùs sumãnymas) užnešimas d a ž ų u ž n e š i m a s (= dažų̃ užtepi̇̀mas) k o n t ū r ų u ž n e š i m a s (= kòntūrų brėži̇̀mas) užnešti
Prieš dengiant dangas, atsparias kaitrai ir šilumai, ant substrato u ž n e š a m a s (= užpilamas) tarpinis sluoksnis.
užpildyti 10 lėkštelių u ž p i l d o m a s m ė l i u (= pripildytos smėlio). Visas šis indas u ž p i l d y t a s d i s t i l i u o t u v a n d e -n i u (= pripildytas distiliuoto vandens).
užsidavimas s ą l y g ų u ž s i d a v i m a s (= są́lygų pasirinki̇̀mas)
užsiduotas, -a u ž s i d u o t a s (= pasirinktàsis) dỹdis u ž s i d u o t o j i (= pasirinktóji) reikšmė̃ Mišinių sudėtis ir mechaninės asfaltbetonio savybės dažniausiai nu-krypsta nuo u ž s i d u o t ų (= pasirinktų) projektinių sąlygų. Vadinasi, priklausomai nuo u ž s i d u o t ų (= pasirinktų) gamybos sąlygų, taškas gali šiek tiek pasislinkti.
užslaptintas, -a u ž s l a p t i n t a (= slaptóji) prãmonė u ž s l a p t i n t a (= slaptà, įslãptinta) informãcija
užtrumpintas, -a u ž t r u m p i n t a (= trumpai̇̃ sujungtà) grandi̇̀nė užvedimas v a r i k l i o u ž v e d i m a s (= vari̇̀klio paleidi̇̀mas) užvežimas p r e k i ų u ž v e ž i m a s (= prẽkių atveži̇̀mas, prẽkių
siuntà) u ž v e ž i m o (= atveži̇̀mo) grãfikas
77
V vedantis, -i v e d a n č i o j i (= pagrindi̇̀nė) brigadà v e d a n t y s i s (= vadováujantysis) inžniẽrius v e d a n t y s i s (= varantỹsis) vẽlenas vesti
Tik rūpestingas ir sunkus darbas v e d a į (= sąlygoja) gebė-jimą prognozuoti. Grįžtamojo ryšio nebuvimas v e d a p r i e n e g e r ų į p r o č i ų (= suformuoja blogus įpročius).
vidūkinis, -ė v i d ū k i n ė (= vidi̇̀nė ū́kio) ūki̇̀skaita v i d ū k i n i a i (=ū́kio) keliai̇̃ viengubas, -a v i e n g u b a (= ištisi̇̀nė) degi̇̀mo kãmera vieningai Nėra v i e n i n g a i n u s i s t o v ė j u s i o s
(= suvienodintos) modelių klasifikacijos, kuria būtų galima remtis.
vieningas, -a v i e n i n g a (= bendrà) dujótiekio sistemà v i e n i n g a s (= vienódas) mòdelis v i e n i n g o s (= vienódos) káinos
V i e n i n g a (= Darni) paslaugos apibrėžties samprata iki šiol yra vienas sudėtingiausių paslaugų teorijos uždavinių.
vienok Išvardyti metodai yra taikomi praktiškai, v i e n o k (= ta-čiau) ne visada jais galima tiksliai įvertinti vieno ar kito fakto-riaus reikšmę. V i e n o k (= Tačiau) daugiamatės regresijos ir koreliacijos metodai įgalina prognozuoti iškart kelis faktorius.
vystymas(is) g a m y b o s v y s y m a s (= gamýbos plėtõtė) m o k s l o i r t e c h n i k o s v y s y m a s i s (= mókslo ir tèchnikos raidà) Sraigtiniai siurbliai yra v y s t y m o s i s t a d i j o j e (= tebetobulinami).
78
Nacionalinė transporto v y s t y m o (= plėtojimo) programa yra suskirstyta į šias pagrindines sritis.
vystyti(s) V y s t a n t i s (= Tobulėjant) informacijos apdorojimo te-chnologijoms, iškyla būtinybė pastatų ūkio valdymui diegti inter-netines technologijas. Išilginiai įtrūkiai – gamyklos brokas, jie v y s t o s i (= ple-čiasi, didėja) patenkant drėgmei ir rūdijant armatūrai. Vakuuminiai siurbliai Europoje v y s t o m i (= tobulinami) ir diegiami daugiausia naudojantis valstybine parama.
Ž žemai ž e m a i a p m o k a m a s (= mažai̇̃ mókamas) dárbas žemas, –a
ž e m a s (= mãžas) atlýginimas ž e m a s (= mãžas) rentabilùmas Dėl šios priežasties siekiama pagaminti produktų kuo ž e m e s- n ė m i s (= mažesnėmis) kainomis.
žemiau ž e m i a u s t o v i n t i (= žemesnióji, pavaldžióji) or-
ganizãcija Ž e m i a u (= Toliau) pateikiamas animacinis vaizdas, kurį sudarė Benefits IPO programinė įranga. Ž e m i a u (= Toliau) pateikiama schema, kaip pasiskirsto valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas atskiroms draudi-mo rūšims. Ž e m i a u (= Toliau) trumpai aptariama kiekviena veiksnių grupė.
žinojimas d a l y k o ž i n o j i m a s (= dalỹko mokė́jimas; dalỹko išmãnymas) k a l b o s ž i n o j i m a s (= kalbõs mokė́jimas) t e c h n i k o s ž i n o j i m a s (= tèchnikos išmãnymas)
žinoti Norint parinkti tinkamiausią tokių nuotekų valymo būdą, reikia ž i n o t i (= išmanyti) jų teršalų charakteristikas. Norint užtikrinti saugią šių tiltų eksploataciją, reikia gerai ž i - n o t i (= išmanyti) jų būklę.
79
5. NETAISYKLINGI TERMINAI
a d m i n i s t r a t y v i n ė (= administrãcinė) núobauda a d m i n i s t r a t y v i n i a i o r g a n a i (= administrãcinės institùcijos) a k t y v i n ė (= aktyvióji) apkrovà a k t y v i n ė (= aktyvióji) varžà a k u m u l i a t o r i a u s p a k r o v ė j a s (= akumuliãtoriaus (į)krovi̇̀klis) a m a t i n i n k i š k a (= amatų̃) gamýba a m a t i n i n k i š k i (= amatų̃) ver̃slai a n t i s l y d i m i n ė (= neslýstančioji) padangà a n t i š l a i d ž i a i (=i̇̀šlaidų pérviršis) a p y t i k s l ū s (= apýtiksliai) dúomenys a p l i n k o s a u g i n i a i (= aplinkósaugos) projèktai a p m o k a m o s (= mókamos) atóstogos a p š i l t i n t o j a s (= šil̃talas) a r g o n o l a n k i n i s s u v i r i n i m a s (= suvi̇̀rinimas ar-gòno lankù) a t g a i v i n t o j a s (= gaivi̇̀klis) a t s k y r ė j a s (= skyri̇̀klis) a t ž y m a (= žymà; į̇́rašas) a u k š t a t e m p e r a t ū r i n i s (= aukštų̃ temperatū̃rų) ener-gètikos įrenginỹs a u š i n t o j a s (= áušalas) a u t o d a l y s (= automobi̇̀lių dãlys) a u t o d a ž a i (= automobi̇̀lių dažai̇̃) a u t o d e t a l ė s (= automobi̇̀lių dãlys) a u t o m o b i l i n ė (= automobi̇̀lio) padangà a u t o p a d a n g a (= automobi̇̀lio) padangà a u t o p a k r o v ė j a s (= automobi̇̀lių krautùvas) a u t o p a r d a v i m a s (= automobi̇̀lių pardavi̇̀mas) a u t o p l o v y k l a (= automobi̇̀lių plovyklà; automãtinė plovyklà) a u t o p r i e k a b a (= automobi̇̀lio pri̇́ekaba) a u t o r e i k m e n y s (= automobi̇̀lio rei̇̃kmenys) a u t o s u s i v i e n i j i m a s (= autotranspòrto susiviẽnijimas) a u t o š a m p ū n a s (= automobi̇̀lio šampū̃nas)
80
a u t o ž i b i n t a s (= automobi̇̀lio žibiñtas) a v a r i j i n i s (= avãrinis) ryšỹs b a l i n t o j a s (= bali̇̀klis) b a n d y m i n i s (= bañdymų) įrenginỹs b e a d a t i n i s (= neadati̇̀nis) švir̃kštas b e a l i e j i n i a i (= nealiẽjiniai) dažai̇̃ b e a t l i e k i n ė (= beatliẽkė) technològija b e a v a r i j i n i s e i s m a s (= ei̇̃smas be avãrijų) b e a z o t i n ė s (= beazòtės) mẽdžiagos b e c e m e n t i n i s (= becemeñtis) betònas b e d a r b y s t ė (= nedárbas) b e d e f e k t i n ė (= bedefèktė) gamýbos sistemà b e d i m e n s i n i s (= bedimeñsis) dỹdis b e d o k u m e n t i n ė (= bedokumeñtė) apskaità b e e r t m i n i s (= beer̃tmis) drenãžas b e k a m e r i n ė (= bekamèrė) padangà b e k a r k a s i n ė s (= bekarkãsės) si̇́enų plõkštės b e k l a s i n ė (= neklãsinė) visúomenė b e k l i n k e r i n i s (= neklinkeri̇̀nis) šlãkinis cemeñtas b e k o m p r e s o r i n i s (= nekompresori̇̀nis) dyzeli̇̀nis vari̇̀klis b e k o n t a k t i n i s (= nekontãktinis) matuõklis b e k r o v i n i n ė (= nekrovini̇̀nė) vandéntalpa b e n d r a a t s a k o v i s , - ė (= atsakomýbės beñdrininkas, -ė) b e n d r a a u t o r i u s , - ė (= bendraáutoris, -ė) b e n d r a m o k s l i n ė (= bendróji mókslo) disciplinà b e n d r a s t a t y b i n ė s (= beñdrosios statýbos) organizãcijos b e n d r a t e c h n i n ė (= bendróji tèchnikos) disciplinà b e n d r a v a l s t y b i n i s (= bendràsis valstýbės) fòndas b e p i n i g i n i s (= nepinigi̇̀nis) atsiskai̇̃tymas b e p r e c e d e n t i n i s (= beprecedeñtis) ãtvejis b e p r o c e n t i n ė (= nepalūkani̇̀nė) paskolà b e s l ė g i m i n i s (= beslė̃gis) vam̃zdis b e š a r n y r i n ė (= belañkstė ) árka b e t r a n š ė j i n i s (= netranšė́jinis) drènų klotùvas b e t r i u k š m i n i s (= betriùkšmis) veiki̇̀mas b e v e n t i l i n ė (= beventi̇̀lė) padangà b u d i n t i s , - i (= budė́tojas, -a) d a r b a i m l u m a s (= dárbo imlùmas)
81
d a r b i n i a i (= dárbo) sántykiai d a r b i n i n k i š k a (= darbiniñko) profèsija d a u g i a a t r a m i n ė (= daũgelio atramų̃) sijà d a u g i a c i l i n d r i n i s (= daugiaciliñdris) vari̇̀klis d a u g i a d a l e l i n ė (= daugiadalẽlė) sistemà d a u g i a f u n k c i j i š k u m a s (= daugiafunkciškùmas) d a u g i a k a n a l i n i s (= daugiakanãlis) elèktros ryšỹs d a u g i a k r i t e r i n i a i (= daugiakritèriai) paieškõs uždaviniai̇̃ d a u g i a s e k c i j i n i s (= daũgelio sèkcijų) staklýnas d a u g i a s p i n d u l i n ė (= daugiaspindùlė) simètrija d a u g i a v i j i n i s (= daugiavi̇̀jis) indùktorius d a ž n u m i n ė (= dãžninė) charakteri̇̀stika d a ž n u m i n i s (= dãžnių) fi̇̀ltras d ė m i ų i š ė m ė j a s (= dėmių̃ vali̇̀klis) d e z i n t e g r a t o r i n ė (= dezintegrãcinė) technològija d i s c i p l i n a r i n ė (= drausmi̇̀nė) núobauda d o k u m e n t a c i j a (= dokumeñtai) d r a u d i m i n ė s (= draũdžiamosios) lė́šos d r a u d ž i a n t y s (= draudžiami̇́eji) kẽlio ženklai̇̃ d r ė k i n t o j a s (= drėkintùvas) d u r ų p r i t r a u k ė j a s (= dùrų pritrauki̇̀klis) d v i a t r a m i n i s (= dviejų̃ atramų̃) griebtùvas d v i k a s e t i n i s (= dvikasètis) magnetofònas d v i š a r n y r i n ė (= dvilañkstė) árka d v i t a š k i n i s (= dvitãškis) suvi̇̀rinimas e k o n o m i n i a i (= ekonòmikos) mókslai e k s p e r t i n ė (= ekspèrtų) komi̇̀sija e k s p l o a t a c i n ė s (= eksploatãcijos) i̇̀šlaidos e l e k t r o e n e r g i j a (= elèktros enèrgija) e l e k t r o l a n k i n i s s u v i r i n i m a s (= suvi̇̀rinimas elek-tros lankù) e l e k t r o p j ū k l a s (= elektri̇̀nis pjū́klas) e l e k t r o s i l p n o j i (= silpnóji elektri̇̀nė) są́veika e l e k t r o s k a i t i k l i s (= elèktros skaiti̇̀klis) e l e k t r o s u v i r i n t o j a s , - a (= suvi̇̀rintojas, -a elektrà) e l e k t r o š a l t k a l v i s (= šáltkalvis elèktrikas) e l e m e n t a r i n ė s (= elementãriosios) dalẽlės e n e r g e t i n ė (= energètikos) sistemà
82
e u r o p i n ė (= Euròpos) Konstitùcija e u r o p i n i s (= Euròpos) biudžètas f i n a n s i n ė (= finánsų) terminijà f o n d a i m l u m a s (= fòndų imlùmas) g a i v i n t o j a s (= gaivi̇̀klis) g a l v a n o t e c h n i n ė (= galvanotèchnikos) prãmonė g a m t o s a u g i n i a i (= gamtósaugos) darbai̇̃ g a r a n t i j i n i s (= garántinis) remòntas g e n p l a n a s (= generãlinis plãnas) g e n r a n g o v a s (= generãlinis rangõvas) g i l u m i n i s (= gilùsis) gręži̇̀mas g i l u m i n i s (= nuodugnùsis) nãftos pérdirbimas g i l u m i n i s (= gelmi̇̀nis) siurblỹs g r e i t a e i g i s (= greitàsis) lai̇̃vas g r e i t u m i n i s (= greitàsis) li̇̀ftas į k r o v ė j a s (= krovi̇̀klis) i n f o r m a c i j o s n e š ė j a s (= informãcijos laikmenà) i n v e n t o r i z a c i n ė (= inventorizãcijos) komi̇̀sija į s p ė j a n t y s (= įspėjami̇́eji) kẽlio ženklai̇̃ i š i m t i n o s (= išimti̇̀nės) aplinkýbės i š j u n g ė j a s (= jungi̇̀klis) i š m e t i m o (= i̇̀šmetamosios) dùjos i z o p l o k š t ė (= izoliãcinė plõkštė) j u n g ė j a s (= jungi̇̀klis; jungiamóji mẽdžiaga) k a r t o g r a f i n i s (= kartogrãfijos) dokumeñtas k e l e i v i ų i r k r o v i n i ų p e r v e ž i m a s (= kelei̇̃vių ir krovinių̃ veži̇̀mas) k e r a m i k i n i a i (= kerãminiai) drenãžo vam̃zdžiai k i e t i n t o j a s (= kieti̇̀klis) k o m p i u t e r i n i s (= kompiùterių) tiñklas k o m p l e k t u o j a n č i o s (= komplektúojamosios) detãlės k o n s t i t u c i n ė (= Konstitùcijos) pataisà k r e d i t o r i n i a i (= kredi̇̀tiniai) įsipareigójimai k r e i v a l i n i j i n ė (= kreivóji) i̇̀šdroža l a i k i n a (= laikinóji) dárbo sutarti̇̀s l a i s v a (= laisvóji) ekonòminė zonà l i e j i m i n ė s (= liejini̇̀nės) savýbės l i e j i m i n i s (= liejamàsis) ketùs
83
m a g n e t i n i s n e š ė j a s (= magnètinė laikmenà) m a i š y t o j a s (= maišýtuvas) m a ž a a n g l i n i s (= neangli̇̀ngasis) pliẽnas m a ž a g a b a r i t i n i s (= mažagabari̇̀tis) krovinỹs m e c h a n i n ė (= mechãnikos) laboratòrija m e t e o r o l o g i n ė (= meteorològijos) stoti̇̀s m e t o d i n i s (= metòdikos) kabinètas m i k r o b a n g ė (= mikrobangų̃) krosnẽlė m o k e s t i n ė s (= mókesčių) lengvãtos m o r a l i n ė s (= morãlės) nòrmos n e a p m o k a m o s (= nemókamos) atóstogos n e j u d o m a s (= nejudomàsis) guõlis n e p e r t r a u k i a m a s (= nenutrū́kstamas) dárbo stãžas n u a n g l i n i m a s (= angliẽs pašãlinimas) n u d r u s k i n i m a s (= drùskos pašãlinimas) n u ė m ė j a s (= nuėmi̇̀klis) n u k r e i p i a n t y s (= nukreipiami̇́eji) kẽlio ženklai̇̃ n u p e l e n i n i m a s (= pelenų̃ pašãlinimas) n u p l a u k i n i m a s (= plaukų̃ pašãlinimas) n u r i e b a l i n i m a s (= riebalų̃ pašãlinimas) n u s i e r i n i m a s (= sierõs pašãlinimas) n u v a n d e n i n i m a s (= vandeñs pašãlinimas) n u ž i e v i n i m a s (= žievė̃s lupi̇̀mas) o k s i d i n t o j a s (= oksidãtorius) o k s i d u o j a n t i (= oksidãcijos) aplinkà o r g a n i z a t o r i n ė (= organizãcinė) veiklà p a k ė l ė j a s (= kėli̇̀klis; kéltuvas) p a k r o v ė j a s (= krautùvas) p a l e i d ė j a s (= paleidi̇̀klis) p a m a i n i n ė (= pamainõs) užduoti̇̀s p a r e i g y b i n i s (= pareigi̇̀nis) atlýginimas p a š i l d y t o j a s (= šildytùvas) p a t y r i m i n i a i (= patirti̇̀niai) dúomenys p e n s i j i n i s (= peñsinis) ámžius p e n s i j i n i s (= peñsijos) dokumeñtas p e r j u n g ė j a s (= pérjungiklis) p e r s p ė j a m i e j i (= įspėjami̇́eji) kẽlio ženklai̇̃ p e r v e ž i m o (= veži̇̀mo) sutarti̇̀s
84
p l a č i a f o r m a t i n i s (= plačiaformãtis) ki̇̀no projèktorius p l o n a s l u o k s n i n ė (= plonasluõksnė) chromatogrãfija p n e u m o s t i p r i n t u v a s (= pneumãtinis stiprintùvas) p n e u m o v a r i k l i s (= pneumãtinis vari̇̀klis) p o g r u p ė (= pógrupis) p o k l a s ė (= póklasis) p o l i t e c h n i n i s (= politèchnikos) ter̃minas p o š e i m ė (= póšeimis) p r a i l g i n t o j a s (= ilgintùvas) p r a s k i e d ė j a s (= skiedi̇̀klis) p r e k y b i n ė (= prekýbos) į̇́monė p r e s g a m i n y s (= presúotasis gaminỹs) p r e s m i l t e l i a i (= presãvimo miltẽliai) p r i e š r i n k i m i n ė (= rinki̇̀mų) agitãcija p r i e š r ū k i n i a i (= rū̃ko) žibiñtai p r i e ž i ū r i n ė (= pri̇́ežiūros) instáncija p r o b l e m a t i š k a s (= problèminis) kláusimas p r o b l e m a t i š k u m a s (= problemiškùmas) p r o j e k t i n ė d o k u m e n t a c i j a (= projektãvimo doku-meñtai) p r o j e k t i n ė (= projektãvimo) organizãcija p u s a p v a l u s (= pùsapvalis) pãstatas p u s i a u a l i e j i n i s (= pusiáu aliẽjinis) glai̇̃stas p u s i a u a u t o m a t i n i s (= pusiáu automãtinis) suvi̇̀rinimas p u s i a u s v y r i n ė (= pusiáusviroji) fãzė p u s i a u s v y r i n i s (= pusiáusvirasis) elektròdas p u s k r y ž m i n ė (= pusiáu kryžmi̇̀nė) pavarà p u s l o g a r i t m i n ė (= pusiáu logari̇̀tminė) skãlė p u s s e k c i j a (= pusi̇̀nė sèkcija) p u s v a l m i n i s (= pusiáu válminis) stógas r a c i o n a l i z a t o r i n ė (= racionalizãtorių) veiklà r a c i o n a l i z a t o r i n i s (= racionalizãcinis) pasiū́lymas r a d i o b a n g o s (= rãdijo bañgos) r a d i o i m t u v a s (= rãdijo imtùvas) r e g i o n a l i n ė (= regiòninė) sociològija r e g u l i u o j a n t i s (= reguliãvimo) pri̇́etaisas r e m o n t i n ė (= remònto) brigadà r e v i z i n ė (= revi̇̀zijos) komi̇̀sija
85
r i n k i m i n ė (= rinki̇̀mų) apýlinkė r i š a n č i o j i (= rišamóji) mẽdžiaga s a n t e c h d e t a l ė (= santèchnikos detãlė) s a n t e c h k a b i n a (= santèchnikos kabinà) s a v i f i n a n s a v i m a s (= finansãvimasis) s a v i r e g u l i a v i m a s (= susireguliãvimas) s a v i m o k a (=apsimokė́jimas) s c h e m a t i n i s (= schèminis) brėžinỹs s e k c i j i n i s (= sèkcinis) pri̇́etaisas s e k ė j a s (= seki̇̀klis) s k i e d ė j a s (= skiedi̇̀klis) s k i e d i n m a i š ė (= skiẽdinio maišỹklė) s l ė g i m i n i s (= slė̃ginis) vandéntakis s l e n k a n č i o s (= slañkiosios) konstrùkcijos s l e n k a n t i s (= slankùsis) grãfikas s m u l k i a d i s p e r s i n ė (= smulkiadisper̃sė) frãkcija s m u l k i a k r i s t a l i n ė (= smulkiakristãlė) mẽdžiaga s m u l k i a m a s t e l i n i s (= smùlkus) brėžinỹs s m u l k i a s e r i j i n ė (= vieneti̇̀nė) gamýba s m u l k i a v i e n e t i n ė (= smùlki vieneti̇̀nė) prẽkė s m u l k u s (= smulkùsis) ver̃slas s p a l v i n i s (= spalvótasis) kineskòpas s p a l v o t i (= spalvótieji) metãlai s p a u d i m i n ė (= slė̃ginė) li̇̀nija s p r o g s t a n č i o s (= sprógstamosios) mẽdžiagos s p r o g s t a n t i s (= sprógstamasis) į̇́taisas s t a m b i a d i s p e r s i n ė (= stambiadisper̃sė) frãkcija s t a m b i a g a b a r i t i n i s (= didžiagabari̇̀tis) krovinỹs s t a m b i a m a s t e l i n i s (= stambùs) brėžinỹs s t a m b i a s e r i j i n ė (= mãsinė) gamýba s t a m b u s (= stambùsis) ver̃slas s t a t y b i n ė (= statýbos) organizãcija s t a t y b i n i a i (= statýbos) darbai̇̃ s t a t i s t i k i n ė (= stati̇̀stinė) anãlizė s t a t i s t i n i a i (= stati̇̀stikos) dúomenys s t u m d o m o s (= stùmdomosios) dùrys s u k i e t i n t o j a s (= kieti̇̀klis) s u l č i ų s p a u d ė j a s (= sùlčiaspaudė)
86
s v e i k a s k a i t i n i s (= sveikaskai̇̃tis) sprendinỹs š i l u m i n i a i (= šilumõs) tinklai̇̃ š v i e s o f i l t r a s (= šviesõs fi̇̀ltras) š v i n i n i s (= švi̇̀no) akumuliãtorius t a l p u m i n ė (= talpi̇̀nė) varžà t a l p u m i n i s (= talpi̇̀nis) laidùmas t a n k i n t o j a s (= tankintùvas) t e c h n i k i n ė (= tèchninė) apžiūrà t e c h n i n ė (= tèchnikos) terminijà t e c h n o e k o n o m i n i s (= tèchninis ekonòminis) rodi̇̀klis t e c h n o l o g i n i s (= technològijos) procèsas t e i s i n i s (= téisės) ter̃minas t e i s m i n ė (= tei̇̃smo) eksperti̇̀zė t e l e c e n t r a s (= televi̇̀zijos) ceñtras t e l e f o n i n i s (= telefòno) ryšỹs t e l e g r a f i n i s (= telegrãfo) ryšỹs t e m a t i n ė (= tèminė) añtraštė t e m a t i n i s (= tèminis) pókalbis t e m p e r a t ū r i n i s (= temperatū̃ros) svyrãvimas t i e s i a l i n i j i n i s (= tiesiaei̇̃gis) judesỹs t i r p i n t o j a s (= tirpi̇̀klis) t r a k t o r i n ė (= trãktoriaus) pri̇́ekaba t r a n s m i s i j i n i s (= transmi̇̀sinis) vẽlenas t r i c i l i n d r i n i s (= triciliñdris) temptùvas t r i f a z i n ė (= trifãzė) srovė̃ t ū r i n ė (= tū̃rio) anãlizė t u š č i a v i d u r i n ė (= tuščiavidùrė) kniedė̃ u g n i a a t s p a r u m a s (= atsparùmas ùgniai) u g n i a a t s p a r i (= ùgniai atspari̇̀) mẽdžiaga u g n i a a t s p a r u s (= ùgniai atsparùs) gaminỹs u ž v a r d i j i m a s (= añtraštė) v a d o v a u j a n t i s (= vadováujamas) dárbas v a k u u m d ž i o v y k l a (= vakuumi̇̀nė džiovyklà) v a k u u m g a r i n t u v a s (= vakuumi̇̀nis garintùvas) v a l y t o j a s (= vali̇̀klis; valytùvas) v a l s t y b i n ė (= valstýbės) skolà v a l s t y b i n i s (= valstýbės) biudžètas v e n t k a m e r a (= ventiliãcijos kãmera)
87
v i b r o v e l e n a s (= vibrãcinis vẽlenas) v i d e o j u o s t a (= vaizdãjuostė) v i d u t i n y s i s (= viduti̇̀nis) ver̃slas v i e n a r e i s i n i s (= vienarei̇̃sis) lėktùvas v i e n k a m e r i n i s (= vienõs kãmeros) šaldytùvas v i e n k o r p u s i n i s (= vi̇́eno kòrpuso) vakuumi̇̀nis gãrinimo aparãtas v i e n v i j i n i s (= vienvi̇̀jis) indùktorius v i e š a s (= viešàsis) administrãvimas v i e š i (= vieši̇́eji) darbai̇̃ v y k d a n č i o j i (= výkdomoji) valdžià v y k d a n t y s i s (= výkdomasis) komitètas v y r e s n i s (= vyresnỹsis) ekonomi̇̀stas v y r i a u s i a s (= vyriáusiasis) inžiniẽrius v i s a a p i m a n t i (= visúotinė) kontròlė ž a d i n t o j a s (= žadintùvas) ž i ū r o v i n ė (= žiūrõvų) sãlė
88
6. SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ PAVYZDŽIAI
b e i (= ir vienarūšėms sakinio dalims, reiškiančioms nepanašias
sąvokas, ir sudėtinio sakinio dėmenims jungti): XML taisyklėmis galima suprastinti elektroninių paslaugų
projektą, jį greičiau modeliuoti b e i (= ir) patikrinti. Sparčiai plečiantis informacinėms technologijoms, keičiasi IT
produktai b e i (= ir) jų sandara. Prieš betonavimą nuo perdenginio reikia pašalinti teršalus
b e i (= ir) visus elementus gausiai aplaistyti vandeniu. b e n d r u a t v e j u (= dažniausia(i)):
B e n d r u a t v e j u (= Dažniausia) ši suvirintojo darbo vieta vadinama suvirinimo postu. D jutiklį b e n d r u a t v e j u (= dažniausiai) sudaro jautrusis elementas. B e n d r u a t v e j u (= Dažniausia) projektams suda-romi atskiri biudžetai.
g i (= o, bet, tačiau priešpriešai reikšti): Trūksta laikinų poilsiaviečių, g i (= o) ir esamos ne visai
sutvarkytos. Paprastai tai grafiniai elementai, nuo kurių brėžiamos m a t-
m e n ų l i n i j o s . G i k o n t ū r u o s e (= matmenų linijos, o kontūrų) tai dažniausia ašys.
Darbininkams išmokamas mažesnis atlyginimas, f a k t i š - k a i g i (= o faktiškai) jie yra beveik bedarbiai.
j e i ( g u ) j e i ( g u) + b e n d r a t i s (= jei(gu)+ tariamoji nuosaka; jei(gu) + būsimasis laikas; bendratis sąlygai reikšti): J e i k a l b ė t i (= Jei kalbėtume; Jei kalbėsime) apie
įrenginių būklę, tai ji prasta.
89
J e i g u t i k ė t i (= Jeigu tikėsime; Jeigu tikėtume) skai-čiavimo rezultatais, tai sija apkrovos neatlaikys.
XML kalba turi neginčijamų privalumų, j e i g u l y g i n t i (= jeigu lygintume; jeigu lyginsime; palyginti) su kitais duomenų saugojimo ar perdavimo formatais.
Betonas, turintis didesnę užpildo koncentraciją, yra ne toks atsparus šalčiui, j e i l y g i n t i (= jei lyginsime; paly-ginti) su betonu, kurio užpildo koncentracija mažesnė.
j e i ( g u ) + p a d a l y v i s (= jei(gu)+ tariamoji nuosaka; jei(gu) + būsimasis laikas; padalyvis sąlygai ar nuolaidai reikšti): J e i k a l b a n t (= Jei kalbėtume, Jei kalbėsime; Kal-
bant) šia tema, svarbu paminėti, kad kiekvienam parametrui būtina skirti tam tikrą simbolį.
J e i g u n a g r i n ė j a n t (= Jeigu nagrinėtume; Jeigu nagrinėsime; Nagrinėjant) iš esmės, pateiktus parametrus reikia keisti.
J e i k a l b a n t (= Jei kalbėtume; Jei kalbėsime; Kal-bant) apie XML, reikia turėti omenyje XML ir dokumentus, ir technologijas.
j e i ( g u ), t a i (= o kai sakiniai susiję priešinamojo gretinimo
ryšiu): J e i p e r n a i m i e s t e b u v o p a s t a t y t i k e t u r i
n a u j i v i e š b u č i a i , t a i (= Pernai mieste buvo pastatyti keturi nauji viešbučiai, o) šiemet perpus mažiau.
J e i g u r o m a n t i z m o l a i k o t a r p i u a k m e n s m ū r o a r c h i t e k t ū r a b u v o y p a č p o p u l i a - r i , t a i (= Romantizmo laikotarpiu akmens mūro ar-chitektūra buvo ypač populiari, o) vėliau tokių pastatų labai sumažėjo.
J e i š i į m o n ė v e i k i a r e m d a m a s i p a - g r i n d i n i a i s v e r s l o p r i n c i p a i s , t a i (= Ši įmonė veikia remdamasi pagrindiniais verslo principais, o) apie jos konkurentus to pasakyti negalima.
90
k a d + b e n d r a t i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (no-rėdamas, -a) + bendratis tikslui reikšti): K a d g a u t i (= Norint gauti) reikiamą funkcionalumą,
XPath kalba turi būti praplėsta. K a d r a s t i (= Norėdami rasti) vieno ar kelių objektų
kintamųjų reikšmes, naudojame Set komandą. K a d g a u t i (= Norint gauti; Kad būtų galima gauti)
papildomų lėšų, reikia kreiptis į fondą. k a d + p a d a l y v i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (no-rėdamas, -a) + bendratis; bendratis tikslui reikšti): Kaip reikėtų matuoti, k a d i š v e n g u s (= kad išveng-
tume; kad būtų išvengta; norint išvengti) paklaidų. K a d i š s i a i š k i n u s (= Kad išsiaiškintų; Norėdama
išsiaiškinti; Išsiaiškinti), kaip viskas iš tikrųjų buvo, komisija nuvyko į avarijos vietą.
Reikia sustiprinti kontrolę, k a d n e p e r e i k v o j u s s t a t y b a i s k i r t ų l ė š ų (= kad nebūtų pereikvotos statybai skirtos lėšos).
k a i p n e k a i p (= šiaip ar taip; kaip nors nuolaidos reikšmės
įterpiniui reikšti): K a i p n e k a i p (= Šiaip ar taip), o globalizacija vis
dėlto palies Lietuvą. K a i p n e k a i p (= Šiaip ar taip), o vis dėlto komanda
yra Europos taurės savininkė. Visi stengėsi k a i p n e k a i p (= kaip nors) pasiekti gerų
rezultatų. k a i p n e k e i s t a (= keista; labai keista; kad ir (labai) keista; nors ir (labai) keista nuolaidai reikšti): K a i p n e k e i s t a (= Keista; Nors ir labai keista),
toks procesas užsibaigia per tam tikrą laiką, kuris pagal mak-simumo principą yra mažiausias.
91
K a i p n e k e i s t a (= Keista; Nors ir labai keista), atsiranda ūkininkų, kurie abejingi Europos Sąjungos struktūri-nių fondų paramai.
k a i p p a v y z d ž i u i (= pavyzdžiui): Kai kurios teisininkų paslaugos, k a i p p a v y z d ž i u i
(= pavyzdžiui), advokato, notaro, yra labai brangios. Žemės ūkio produktai, k a i p p a v y z d ž i u i
(= pavyzdžiui), bulvės, morkos, burokėliai tose šalyse brangiai kainuoja.
Be pagrindinių funkcijų, k a i p p a v y z d ž i u i (= pavyzdžiui), rankinio valdymo pavaros garantuoja venti-lio galutinių pozicijų susireguliavimą.
k a i p ... t a i p i r (= tiek ... tiek): Mes stengiamės patenkinti k a i p m a ž ų , t a i p i r
(= tiek mažų, tiek) didelių įmonių poreikius. Geras izoliacines savybes lemia k a i p ž a l i a v a , t a i p
i r (= tiek žaliava, tiek) smulkiapluoštė struktūra. k a i p t a i s y k l ė (= paprastai): Olimpiadų pajamos k a i p t a i s y k l ė (= paprastai)
viršija tiesiogines išlaidas. Be papildomų įrenginių, skirtų naujo sluoksnio tamprumui
sustiprinti, tokių įtrūkių remontas k a i p t a i s y k l ė (= paprastai) neduoda ilgalaikio efekto.
Lengvai prieinamus gamtinius išteklius k a i p t a i s y k l ė (= paprastai) pradedame vertinti tada, kai jų pritrūksta.
k a s d ė l (= o dėl, dėl + kilmininkas atžvilgiui reikšti):
O k a s d ė l t e r m i n a t o r i ų (= O dėl terminato-rių), tai jie yra silpnos srovės elementai. K a s d ė l v e r t i n i m o m e t o d ų d a ž n u m o (= O dėl vertinimo metodų dažnumo; Kalbant apie ver-
92
tinimo metodų dažnumą), tai paprastai taikomas rinkos me-todas. K a s d ė l t o k s i š k ų m e d ž i a g ų (= O dėl toksiš-kų medžiagų; Kalbant apie toksiškas medžiagas), tai jų tikimybė buvo labai maža.
k a s l i e č i a (= dėl; o; o dėl + kilmininkas atžvilgiui reikšti): K a s l i e č i a d u o m e n ų p a s i r i n k i m ą , t a i j į a t l i e k a s k a i t y t u v a s (= O duomenis parenka skaitytuvas), naudodamas antrą bitą pirminiame protokole. K a s l i e č i a s r o v ė s t r a n s f o r m a t o r i a u s v e i k i m o p r i n c i p ą (= O dėl srovės transformato-riaus veikimo principo), tai jis panašus į įtampos transfor-matoriaus veikimą. K a s l i e č i a p a j a m a s , t a i g a l i m a i š s k i r t i t r i s j ų g a v i m o p e r i o d u s (= O dėl pajamų, tai galima išskirti tris jų gavimo periodus; Galima išskirti tris pajamų gavimo periodus).
k a s l i n k (= dėl; o; o dėl):
K a s l i n k d a r b o s a u g o s (= O dėl darbo saugos; Kalbant apie darbo saugą), tai jai turėtų būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys. K a s l i n k t y r i m o r e z u l t a t ų (= O dėl tyrimo rezultatų; Kalbant apie tyrimo rezultatus), tai buvo tikėtasi gauti tikslesnių išvadų, kas sužadino dinaminius svyravimus.
k a ž k o k s t a i (= koks nors): Tačiau ar tai tik aklas garbės troškimas, ar gerai apgalvotas
žingsnis siekiant k a ž k o k i ų t a i (= kokių nors) eko-nominių, socialinių ar politinių tikslų.
Trečias argumentas gal ir turi k a ž k o k į t a i (= kokį nors) pagrindą.
Vertinimas yra k a ž k o k i ų t a i (= kokių nors) projekto rezultatų patikrinimas.
93
k u o m e t (= kai laiko aplinkybės sakiniams jungti): K u o m e t (= Kai) milteliai ima byrėti per indo kraštus, jų
kaupas nubraukiamas metaline liniuote. K u o m e t (= Kai) slėgis pašalinamas, vanduo išgaruoja ir
medžiaga vėl tampa sausa. Toks sprendimas naudojamas tada, k u o m e t (= kai)
reikia įrengti patalpas nedidelėms darbuotojų grupėms. o t a i p p a t (= taip pat vienarūšėms sakinio dalims ir sakinių dėmenims pridurti):
Narystė šiose organizacijose spartins Lietuvos ekonomikos au-
gimo tempus, o t a i p p a t (= taip pat) Lietuvos gyvento-jų pajamų didėjimą.
Lengvatiniai mokesčiai valstybei nedavė tokių įplaukų, kokių tikėtasi, o t a i p p a t (= taip pat) nebuvo sukurta naujų darbo vietų.
Akyta struktūra lemia ypač žemą vandens laidumą, o t a i p p a t (= taip pat) aukštą gniuždomąjį atsparumą.
p a b a i g a i (= pabaigoje veiksmo pabaigai reikšti, kai nėra
paskirties): Konferencijos p a b a i g a i (= pabaigoje) aptarsime pa-
grindinius pranešimo teiginius. Darbus reikės atiduoti balandžio p a b a i g a i
(= pabaigoje). p a g a l k ą (= pasak ko, anot ko informacijos šaltiniui įterptinė-se konstrukcijose reikšti): P a g a l u ž s i e n i o s p a u d ą (= Pasak užsienio
spaudos), į šalį turėjo būti įvestos Jungtinių Tautų pajėgos. P a g a l p r e m j e r ą (= Anot premjero), šis klausimas
bus svarstomas artimiausiame Vyriausybės posėdyje. P a g a l Č . D a r v i n ą (= Pasak Č. Darvino;
Č. Darvino nuomone), daug lemia paveldėjimas.
94
p a s ė k o j e (= dėl to; todėl):
T o p a s ė k o j e (= Dėl to) kūrėsi miestai – pramonės centrai.
Vertikalusis kelio nusėdimas sandūrose 2-3 kartus intensyves-nis, k o p a s ė k o j e (= todėl) atsiranda įdubų.
R e a k c i j o s p a s ė k o j e (= Dėl reakcijos) gyv-sidabris įgauna kitą spalvą.
p a s k u t i n ė j e e i l ė j e (= paskiausia):
P a s k u t i n ė j e e i l ė j e (= Paskiausia) bus aptartos išvados.
p i r m o j e e i l ė j e (= pirmiausia):
P i r m o j e e i l ė j e (= Pirmiausia) peržvelgsime ultra-garsinius signalus. P i r m o j e e i l ė j e (= Pirmiausia) reikia atlikti infor-macinės elektroninės sistemos problemų analizę.
p r a d ž i a i (= pradžioje, pirmiausia veiksmo pradžiai reikšti, kai nėra paskirties):
P r a d ž i a i (= Pradžioje, Pirmiausia) aptarsime semina-rų temas. Susirinkimo p r a d ž i a i (= pradžioje) pakalbėkime apie malonesnius dalykus.
r y š i u m s u (= dėl): Galima sakyti, kad šis procesas labai paspartėjo, r y š i u m
s u Li e t u v o s s i e k i u (= dėl Lietuvos siekio) tapti ES nare. R y š i u m s u š i ų h o r i z o n t a l i ų j ų j ė g ų v e i- k i m u (= Dėl šių horizontaliųjų jėgų veikimo) įvyksta pabėgio deformacija. R y š i u m s u p o t v y n i u (= Dėl potvynio) sutriko kelių eismas.
95
s u t i k s l u ( t i k s l u ) + b e n d r a t i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (norėdamas, -a + bendratis, siekiant (siekda-mas, -a + bendratis) tikslui reikšti): Verslininkų taip buvo daroma v i e n s u t i k s l u p a s i -
p e l n y t i (= tik tam, kad pasipelnytų). T i k s l u n u s t a t y t i (= Norint nustatyti) vieno dar-
bininko vidutinį darbo laiko balansą, reikia tiksliai žinoti pa-mainos darbininkų skaičių.
S u t i k s l u (= Turint tikslą; Norint) pritraukti užsienio investuotojus, toliau rengiami įvairūs projektai.
T i k s l u (= Siekiant) sumažinti rizikos šaltinius, buvo imtasi griežtesnių priemonių.
t a i p k a d (= todėl; tad; taigi): Darbo sąlygos gali būti itin sudėtingos, t a i p k a d (= todėl;
tad; taigi) reikės būti gerai pasiruošusiems. Kuriant interjerą, siekiama visumos harmonijos, t a i p k a d
(= todėl; tad; taigi) turi derėti medžiagos, baldai, apšvietimas ir kt.
t a i p o g i (= taip pat):
Naujų dangų kūrimui, t a i p o g i (= taip pat) esamų dangų remontui galima rekomenduoti šias konstrukcines schemas. Buvo siekiama praktiškai įrodyti alyvos priedų efektyvumą, o t a i p o g i (= taip pat) realiai įvertinti jų galimybes. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimą t a i - p o g i (= taip pat) lemia daugelis veiksnių.
t a i p v a d i n a m a s , - a (= vadinamasis, -oji):
Iš IKT panaudojimo kylantys pokyčiai paskatino iškelti t a i p v a d i n a m ą (= vadinamąją) informacinių technologijų paradigmą. Suprojektuotų plentų tinklas sudaro t a i p v a d i n a m u s (= vadinamuosius) siluetinius keturkampius. Atsiranda t a i p v a d i n a m a (= vadinamoji) suso-dinimo jėga.
96
t a m e t a r p e (= tarp jų; iš jų):
Praktika yra ne mažiau aktuali ir svarbi norint geriau suprasti teisės normų, t a m e t a r p e (= iš jų) ir civilinės teisės normų, prasmę. Bendrasis šalies automobilių kelių ir miestų gatvių ilgis yra 71 000 km, t a m e t a r p e (= iš jų) valstybinių ke-lių yra tik trečdalis. Vienas iš tikslų yra sukurti sąlygas vaikų, t a m e t a r -p e (= iš jų; taip pat) ir socialiai remtinų, poilsiui.
t o k i u b ū d u (= taigi; vadinasi; todėl):
T o k i u b ū d u (= Taigi; Vadinasi), plokštelės taškų temperatūra apskaičiuojama iš formulės, o šilumos soties koefi-cientas nustatomas iš grafikų. Blokas išorėje užstoja dalį langų, t o k i u b ū d u (= todėl) šalia jo esantiems kabinetams trūksta natūralios šviesos. T o k i u b ū d u (= Taigi) įstatymas vienbalsiai priimtas.
t u o p a č i u (= drauge; kartu vienarūšiams tariniams, kuriais reiškiami veiksmai, susiję priežastiniais ryšiais, jungti): Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos yra laikomos svarbia
produktyvumą, o t u o p a č i u (= drauge; kartu) ir eko-nominį augimą skatinančia sąlyga.
Bendro ekonomikos lygio kilimas turėtų lemti pajamų didėjimą, t u o p a č i u (= drauge; kartu) ir galimybę įsigyti būstą už privačias investicijas.
Akytojo betono sienos yra atsparios perkaitimui vasaros laiko-tarpiu, t u o p a č i u (= kartu) yra žemas ir jų šilumos lai-dumas.
t u o t a r p u k a i (= o; nors gretinimui ir nuolaidai reikšti): Mokesčių mokėtojai sumokėjo tik 20 mln. litų, t u o t a r p u
k a i (= o; nors) pensijoms reikėjo 25 milijonų. Mūsų frakcija pateikė ne vieną Įstatymo projektą, o t u o
t a r p u k a i (= o) oponentai nieko nepasiūlė.
97
Remontuojamų vagonų fizinis senėjimas yra kiek įmanoma lėtinamas, t u o t a r p u k a i (= o) moralinis senėjimas nesustabdomas.
v i e t o j t o , k a d v i e t o j t o , k a d + a s m e n u o j a m o j i f o r m a (= užuot + dalyvis nuolaidai reikšti): V i e t o j t o , k a d r e k l a m u o t ų (= Užuot rekla-
mavę) savo gaminius, jie reklamuoja kitų baldus. Projekto komandos nariai, v i e t o j t o , k a d p a l i k t ų
(= užuot palikę) grupę, privalo ieškoti kompromisų. V i e t o j t o , k a d g e r a i a t l i k t ų (= Užuot gerai
atlikęs) darbą, darbininkas stengėsi jo išvengti. v i e t o j t o , k a d + b e n d r a t i s (= užuot + dalyvis (arba padalyvis beasmeniuose sakiniuose) nuolaidai reikšti):
V i e t o j t o , k a d u g d y t i (= Užuot ugdžius) savus restauratorius, švaistomos lėšos kitur. V i e t o j t o , k a d p a g e r i n t i (= Užuot pagerinus) valdymo kokybę, didinama jam teikiama parama.
v i s a e i l ė (= daugelis):
Yra v i s a e i l ė (= daugelis) susitarimų, kurių reikia lai-kytis. Be metano, gamtinės dujos savo sudėtyje turi v i s ą e i l ę (= daugybę) angliavadenilių.
98
7. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ PAVADINIMŲ PAVYZDŽIAI
7.1. Taisyklingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai
Baigiamasis darbas turi būti tinkamai suplanuotas, plano dalys logiškai, nuosekliai išdėstytos, o darbo tema, tiksliau jo pava-dinimas, išsamiai atskleistas. Tačiau svarbiausia, kad jis būtų tinka-mai suformuluotas. Štai keletas taisyklingų baigiamųjų darbų pava-dinimų pavyzdžių: Dviračių eismo infrastruktūros plėtros įvertinimas; Impulsinio triukšmo ir vibracijos tyrimas bei mažinimas AB „Klasko“;
Kompiuterių tinklų automatizuoto projektavimo ir vizualiza-vimo ypatybės;
Magistralinio vandentiekio renovacijos poveikio Vilniaus mies-to vandens kokybei analizė;
Sankryžų laidumo tyrimas; Statybos leidimų informacinės sistemos modelis; Šalčio saugyklų panaudojimas visuomeniniams pastatams vė-
sinti; Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos analizė; UAB „Kortas“ vadybos sistemų nauda ir efektyvumo didini-
mas.
7.2. Klaidingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai
Vietininkas D e g a l i n i ų r i n k o s L i e t u v o j e p l ė t r o s t y- r i m a i (= Lietuvos degalinių rinkos plėtros tyrimai); E n e r g i j o s t a u p y m a s g y v e n a m u o s i u o s e n a m u o s e (= Gyvenamųjų namų energijos taupymas); M o d e l i u p a r e m t o s d u o m e n ų s a u g y k l o s v e r s l o p r o c e s ų v a l d y m e (= Modeliu pagrįstos duo-menų saugyklos verslo procesams valdyti; Modeliu pagrįstos verslo procesų valdymo duomenų saugyklos);
99
N a u j ų g y v e n a m ų j ų m i k r o r a j o n ų V i l - n i a u s m i e s t e p l ė t r a (= Vilniaus miesto naujų gyve-namųjų mikrorajonų plėtra); R a c i o n a l a u s e n e r g i j o s p o r e i k i o v i s u o- m e n i n i a m e p a s t a t e m o d e l i a v i m a s (= Racio-nalaus energijos poreikio modeliavimas visuomeniniam pasta-tui); V a r t o t o j ų e l g s e n o s n e k i l n o j a m o j o t u r t o r i n k o j e m o d e l i s (= Nekilnojamojo turto rinkos vartotojų elgsenos modelis). Padalyvis D a u g i a b u č i ų n a m ų s t a t y b o s e f e k t y v u- m o d i d i n i m a s y p a t i n g ą d ė m e s į k r e i p i a n t į a p l i n k o s a u g i n i u s a s p e k t u s (= Daugiabučių namų statybos efektyvumo didinimas: aplinkosaugos aspektai); E u r o p o s S ą j u n g o s s t r u k t ū r i n i ų f o n d ų p a r a m a i n v e s t u o j a n t į L i e t u v o s k a i m o t u - r i z m ą (= Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lie-tuvos kaimo turizmo plėtrai); I n f o r m a c i n i ų t e c h n o l o g i j ų t a i k y m a s p r e k i a u j a n t n e k i l n o j a m u o j u t u r t u (= Informa-cinių technologijų panaudojimas nekilnojamojo turto prekybai); S t a t y b o s p r o j e k t o v a l d y m a s i l i u s t - r u o j a n t UAB „Molesta“ p a v y z d ž i u (= Statybos projek-to valdymas UAB „Molesta“ pavyzdžiu); NT a g e n t o d a r b o e f e k t y v u m o d i d i n i - m a s t a i k a n t n a u j a u s i a s t e c h n o l o g i j a s (= NT agento darbo efektyvumo didinimas naujausiomis technologi-jomis); U n i v e r s i t e t i n ė s k o m p i u t e r i n ė s s i s t e -m o s i š p l ė t i m a s n a u d o j a n t š i u o l a i k i n e s m o- b i l i a s k o m p i u t e r i n e s p r i e m o n e s (= Universitetinės kompiuterinės sistemos išplėtimas šiuolaiki-nėmis mobiliosiomis kompiuterinėmis priemonėmis).
Plačiau apie baigiamųjų darbų pavadinimus, darbų sudeda-mųjų dalių formuluotes žr. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika, 2005, p.14–29.
100
8. NEVARTOTINI LINKSNIŲ PAVYZDŽIAI
Vardininkas 1. Vardininkas nevartojamas kreipiniui reikšti:
V a d o v a s (= Vadove), jums reikėtų pasirašyti žurnale. J o n a s (= Jonai), palauk, kartu eisim į paskaitą. Betgi, v i r š i n i n k a s (= viršininke), dirbti tokiomis sąlygo-mis gana pavojinga. D i r e k t o r i u s (= Direktoriau), ar galėčiau darbą baigti anksčiau?
2. Vardininkas nevartojamas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daliai
reikšti:
Šiame darbe p a t e i k i a m i į v a i r ū s p a s i ū l y m a i (= pateikiama įvairių pasiūlymų), kaip pašalinti defektus. Straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad n e a i š k u m a i (= ne-aiškumų) kilo dėl priėmimo tvarkos. Tose įmonėse, kur visą informaciją turi tik viršininkas, t o k i o s k l a i d o s (= tokių klaidų) pasitaiko dažniausiai. Didesniuose kolektyvuose dažnai pasitaiko n e s u t a r i m a i (= nesutarimų).
Kilmininkas 1. Dalies kilmininkas nevartojamas, kai kalbama apie abstrakčius
neskaidomus dalykus:
Tai turėjo l e m i a m o s į t a k o s (= lemiamą įtaką) naujų idėjų radimuisi. D i d e l ė s r e i k š m ė s (= Didelę reikšmę) turėjo darbuoto-jų patirtis. Mūsų parengta programa turėjo d i d ž i u l i o p a s i s e k i - m o (= didžiulį pasisekimą), todėl sulaukėme ir daugiau pasiū-lymų.
101
2. Veiksmažodis prieiti nevaldo tiesioginio kilmininko, o rei-kalauja galininko arba prielinksnio prie konstrukcijos: Pasitarę p r i ė j o m e i š v a d o s (= priėjome prie išvados; priėjome išvadą; nusprendėme), kad geriausia statyti vieno aukšto namą. Jei stengiamasi suprasti kito požiūrį ir argumentus, galima prieiti b e n d r ų i š v a d ų (= prie bendrų išvadų; bendras išva-das). P r i ė j o m e n u o m o n ė s (= Priėjome prie nuomonės; nuomonę), kad vis dėlto reikia mažinti pajamų mokestį. Posėdyje dalyvavę parlamentų nariai p r i ė j o b e n d r o s u s i t a r i m o (= priėjo prie bendro susitarimo; susitarė).
3. Veiksmažodžis pasiekti nevaldo kilmininko, kai kalbama
apie visumą:
Kelios įmonės pagaliau p a s i e k ė s u s i t a r i m o (= pasiekė susitarimą; susitarė). Taigi ekonominis tikslas yra pasiekti kuo d i d e s n i o p e l n o (= didesnį pelną). Pagrindinis konstrukcijų tobulinimo tikslas buvo pasiekti jų i l - g a a m ž i š k u m o (= ilgaamžiškumą). Šiuo bandymu stengėmės pasiekti d i d e s n i o s m ė l i n i o g r u n t o r u p u m o (= didesnį smėlinio grunto rupumą).
4. Veiksmažodis reikalauti, kai kalbama apie asmenis, iš kurių ko
nors reikalaujama, nevaldo tiesioginio kilmininko:
R e i k a l a u s i u v i r š i n i n k o , k a d p a d i d i n t ų a t l y g i n i m ą (= Reikalausiu, kad viršininkas padidintų atlyginimą; Reikalausiu iš viršininko padidinti atlyginimą). Manyčiau, kad reikia r e i k a l a u t i v a d o v o p r i i m t i (= jog vadovas priimtų) dar vieną vadybininką. Užsakovai m ū s ų r e i k a l a u j a d a r b u s a t l i k t i l a i k u (= iš mūsų reikalauja darbus atlikti laiku; reikalau-ja, kad mes darbus atliktume laiku).
102
Namo savininkas s t a t y b i n i n k o p a r e i k a l a v o i š - t a i s y t i b r o k ą (= iš statybininko pareikalavo ištaisyti broką; pareikalavo, kad statybininkas ištaisytų broką).
5. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai ir prieveiksmiai nevaldo tie-
sioginio kilmininko lyginamosiose konstrukcijose:
Tokiam mišiniui kaitinti temperatūra turi būti n e a u k š t e s - n ė d e v y n i a s d e š i m t i e s l a i p s n i ų (= ne aukš-tesnė kaip; nei; negu devyniasdešimt laipsnių). Iš tikrųjų d a u g i a u d e v y n i a s d e š i m t p r o c e n t ų (= daugiau kaip; nei; negu devyniasdešimt procentų) organi-zacijos veiklos turinio sudaro informaciniai procesai. Užmokesčio reikės laukti n e i l g i a u s a v a i t ė s (= ne il-giau kaip; nei; negu savaitę). Skolų analizės lentelėje matome dvi įmones, kurios atsiskaitymą uždelsė d a u g i a u š e š i a s d e š i m t i e s d i e n ų (= daugiau kaip; nei; negu šešiasdešimt dienų).
Naudininkas 1. Veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagą -imas (-ymas),
naudininkas nevartojamas tikslui su paskirties atspalviu reikšti, kai jį gali atstoti bendratis:
A t s p a r u m o p a d i d i n i m u i (= Atsparumui padi-dinti; Kad būtų padidintas atsparumas), skiedinys gali būti dengiamas apsauginės dangos sluoksniu. Reikia pristatyti m e d ž i a g a s a i k š t e l ė s į r e n g i m u i (= medžiagas aikštelei įrengti; aikštelės įrengimo medžiagas). Polio l a i k o m o s i o s g a l i o s n u s t a t y m u i (= laikomajai galiai nustatyti) naudojami dinaminiai metodai. Šiuo metu gamtinės dujos Lietuvoje naudojamos n a m ų š i l - d y m u i a r m a i s t o g a m i n i m u i (= namams šildyti ar maistui gaminti).
103
2. Veiksmažodis atitikti nevaldo naudininko, o reikalauja galinin-ko:
Naujos akrilinės dervos atitinka šių dienų s a n i t a r i n i a m s r e i k a l a v i m a m s (= sanitarinius reikalavimus) ir gali būti naudojamos pagrindams tvirtinti. Siūlomos paslaugos turi atitikti užsakovų p a g e i d a v i - m a m s (= pageidavimus). Sudarome matricą, atitinkančią p o s l i n k i u i (= poslinkį). Architektūros kompozicijos tikslas – f o r m o s a t i t i k i m a s t u r i n i u i (= formos ir turinio atitikimas).
3. Posakiai kreipti dėmesį, sutelkti dėmesį nevaldo naudininko, o
reikalauja prielinksnio į konstrukcijos:
Baigiamajame darbe daugiausia dėmesio buvo k r e i p i a m a a n k e t i n e i a p k l a u s a i (= kreipiama į anketinę ap-klausą; skiriama anketinei apklausai). Reikėtų visą dėmesį sutelkti n a u j o m s i d ė j o m s (= į naujas idėjas). Didelis dėmesys kreipiamas ž a l i ų j ų p l o t ų f o r m a v i - m u i (= į žaliųjų plotų formavimą) miesto teritorijose. Daugiau dėmesio reikia kreipti n e m e d ž i a g o s i š v a i z - d a i , b e t j o s i l g a a m ž i š k u m u i (= ne į medžiagos išvaizdą, bet į jos ilgaamžiškumą).
4. Naudininkas nevartojamas su būdvardžiu panašus, nereikėtų jo
vartoti ir su būdvardžiais godus, lygiagretus, šykštus:
Pažeidimų, p a n a š i ų š i t a m (= panašių į šitą), galima aptikti ir daugiau. Darbuotojas neturėtų būti tik g o d u s p i n i g a m s (= godus pinigų), visų pirma jis turėtų siekti žinių, įgyti patirties. Netrukus čia bus tiesiamas kelias, l y g i a g r e t u s p a g r i n -d i n e i g a t v e i (= lygiagretus su pagrindine gatve). Mūsų vadovas š y k š t u s p a g y r i m a m s (= šykštus pa-gyrimų, šykšti pagyrimų), bet vis tiek sugeba sukurti puikią dar-bo atmosferą.
104
5. Naudininkas nevartojamas su slinkties ir siekimo veiksmažo-džiais tikslui reikšti:
Projektų vadovai siunčiami į Vilnių k v a l i f i k a c i j a i k e l t i (= kvalifikacijos kelti). Penkių įmonių vadovai išvyko k o n s u l t a c i j o m s (= konsultacijų; konsultuotis) į Miunchene esančią gamyklą. Studentai buvo išsiųsti p r a k t i k a i (= į praktiką). Į mūsų įmonę s u s i p a ž i n i m u i (= susipažinimo; susipa-žinti) atvažiavo ir aliumininių konstrukcijų gamintojai.
6. Naudininkas nevartojamas laikui reikšti, kai nėra paskirties
reikšmės:
Š i a i d i e n a i (= Iki šios dienos; Šiuo metu) yra pastatyti keturi tokie pastatai. Šios sąskaitos buvo parinktos testuoti 2006 metų p a b a i g a i (= pabaigoje). Darbus reikės atiduoti k o v o p a b a i g a i (= iki kovo pa-baigos; kovo pabaigoje). Susirinkimo p a b a i g a i (= pabaigoje) pakalbėkime apie ma-lonesnius dalykus.
7. Naudininko nereikėtų vartoti sudėtiniuose terminuose daikto
rūšiai reikšti :
Čia parduodamas k u r a s a u t o m o b i l i a m s (= automobilių kuras). Tokiu atveju reikėtų naudoti s t a k l e s s k e r s i n i a m p j o -v i m u i (= skersinio pjovimo stakles). Įvertinus situaciją rinkoje, nuspręsta atpiginti t e c h n i k ą b u i č i a i (= buities techniką). Kiekviena valdytojų komanda turi pati imtis iniciatyvos ir parengti p l a n ą d a r b u i (= darbo planą).
105
Galininkas 1. Galininkas nevartojamas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daliai
reikšti: Darbo turinys lemia k o k i a s ž i n i a s i r į g ū d ž i u s (= kokių žinių ir įgūdžių) privalo turėti darbuotojas. Kiekviena šių sistemų turi p r i v a l u m u s i r t r ū k u m u s (= privalumų ir trūkumų). A b e j o n e s (= Abejonių) kelia ir suteiktų kreditų apskaita. Visos realios sistemos patiria energijos n u o s t o l i u s (= nuostolių), todėl laisvųjų svyravimų po kurio laiko nelieka.
2. Priešdėlį ne- turintis veiksmažodis galininko nevaldo, o rei-
kalauja kilmininko:
Medinės konstrukcijos yra ekologiškos – neišskiria k e n k s m i n - g a s m e d ž i a g a s (= kenksmingų medžiagų). G a u t u s r e z u l t a t u s (= Gautų rezultatų) neįmanoma buvo patvirtinti. Ši problema lėmė ir tai, kad g r i n d i n į š i l d y m ą (= grindų šildymo) nerekomenduojame miegamuosiuose ir pana-šiose patalpose. Pabrauktas žodis yra skolinys, k u r į (= kurio) vartoti negalima.
3. Veiksmažodis atstovauti galininko nevaldo, o reikalauja
naudininko:
Projektų vadovas N, a t s t o v a u j a n t i s „ D o l e t ą “ (= atstovaujantis „Doletai“), nutraukė panaudos sutartį. Šis prekės ženklas a t s t o v a u j a d i d ž i a u s i ą v a n d e n s m a s a ž o s i s t e m ų g a m i n t o j ą (= atstovauja di-džiausiam vandens masažo sistemų gamintojui). Tai sistema, kuri atstovauja Vokietijos bankų paskolos s c h e m ą (= schemai). Valstybiniai bankai atstovauja v a l s t y b i n e s i n s t i t u c i - j a s (= valstybinėms institucijoms), todėl turi paisyti valstybės interesų.
106
4. Galininkas nevartojamas tikslui reikšti su slinkties ir siekimo veiksmažodžiais:
Važiuosiu pasitikrinti stojimo į aukštąją mokyklą r e z u l t a t u s (= rezultatų). Vadybininkai buvo išsiųsti sudaryti s u t a r t i s (= sutarčių) su tiekėjais. Sugrįžę iš seminaro, kuris vyko Londone, architektai susirinko ap-tarti n a u j o v e s (= naujovių). Važiuosime į darbo vietą atlikti t y r i m u s (= tyrimų), ar dar-bo vieta atitinka ergonominius reikalavimus.
5. Galininkas su bendratimi nevartojamas paskirčiai reikšti:
Žiemą mums bus reikalinga salė v a r ž y b a s r e n g t i (= varžyboms rengti). T o k į p a v i r š i ų (= Tokiam paviršiui) apsaugoti reikia specialių dažų. Leidinys skirtas k l i e n t u s s u p a ž i n d i n t i (= klientams supažindinti) su prekių asortimentu, paslaugų kainomis. Tokia finansavimo sistema reikalinga i z o l i u o t i p a s k o l ų p a l ū k a n a s i r s u k u r t i s t a b i l ų f i n a n s a v i m o š a l t i n į (= paskolų palūkanoms izoliuoti ir stabiliam fi-nansavimo šaltiniui sukurti).
Įnagininkas 1. Pripildymą reiškiantys veiksmažodžiai, turintys priešdėlį pri-,
įnagininko nevaldo, o reikalauja kilmininko:
Dirvožemį būtina prisotinti m i n e r a l i n ė m i s m e d ž i a -g o m i s (= mineralinių medžiagų). Išvalytas oras prisipildo n e i g i a m a i s j o n a i s (= neigiamų jonų), kurie gerina jo biochemines savybes. Atsiradusios tuštumos, plyšiai pripildomi c e m e n t o s k i e - d i n i u (= cemento skiedinio), kuris po tam tikro laiko tampa cemento akmeniu.
107
Ši medžiaga praktiškai nepūva, nes tiko plaušas prisotintas a l i e- j i n ė m i s m e d ž i a g o m i s (= aliejinių medžiagų).
2. Būdvardžiai turtingas, gausus įnagininko nevaldo, o reikalauja kilmininko: Šie metai akcinei bendrovei buvo turtingi m a ž a i s l a i m ė j i -m a i s (= mažų laimėjimų). Tas laikotarpis buvo gausus a v i a c i n i a i s i š r a d i m a i s (= aviacinių išradimų). Gal turtingas p i n i g a i s (= pinigų)? Š i s s a v a i t r a š č i o n u m e r i s g a u s u s a k t u a - l i a i s p a t a r i m a i s (= Šis savaitraščio numeris gausus aktualių patarimų; Šiame savaitraščio numeryje gausu ak-tualių patarimų).
3. Linksnio nereikalaujantys būdvardžiai negali valdyti įnaginin-
ko, kai norima nusakyti kokybės turinį:
Š i s d a r b u o t o j a s s t i p r u s s a v o p r a k t i n i a i s į g ū d ž i a i s (= Šio darbuotojo stiprūs praktiniai įgūdžiai; Šis darbuotojas turi gerus praktinius įgūdžius; Šio darbuoto-jo stiprybė – praktiniai įgūdžiai), bet jam trūksta teorinių žinių. S i l p n a s d v a s i a (= Silpnos dvasios; Silpnadvasis) žmogus dažniausiai būna lojalus kolektyvo lyderiui. Toks metodas g e r a s p a t i k i m u m u (= patikimas), ta-čiau ne visada jį galima taikyti. Darbas gana d i d e l i s s a v o a p i m t i m i (= didelės apimties), tačiau rizikos veiksniams skiriama per mažai dėmesio.
4. Įnagininkas nevartojamas veikėjui ar būsenos sukėlėjui reikšti
su neveikiamosios rūšies dalyviais:
Apatinis sluoksnis paveiktas r ū d i m i s (= rūdžių). Turi būti laikomasi s u t a r t i m i (= sutartyje) nustatytos darbų atlikimo tvarkos. Kartu patikrinamas ir išorinių sienų, kurios yra paveiktos aplinkos p o v e i k i a i s (= poveikių), tinkamumas eksploatacijai.
5. Daiktavardžio įnagininkas nevartojamas nekintamam, nuolati-niam būviui reikšti (dažniausiai su veiksmažodžio būti formomis):
108
P a g r i n d i n e p r i e ž a s t i m i , r i b o j a n č i a (= Pagrindinė priežastis, ribojanti) sutvirtinimo spindulį, yra cheminiai procesai, vykstantys grunte. Čia buvo eksponuojama daug darbų, kurių a u t o r i a i s (= autoriai) yra žymūs Lietuvos architektai. Šio konkurso r ė m ė j u (= rėmėjas) yra mūsų organizacija. Kuriant ateities produktus, p a č i u v e r t i n g i a u s i u d a l y k u (= pats vertingiausias dalykas) yra šalių bendra-darbiavimas.
6. Būdvardžių, dalyvių, būdvardiškųjų skaitvardžių ir įvardžių
įnagininkas nevartojamas būviui reikšti (išskyrus veiksma-žodius laikyti, paskelbti, paskirti, pripažinti, vadinti):
Šilumos taupymo problema šiuo metu tampa ypač a k t u a l i a (= aktuali). Tokiu atveju sustiprinto grunto paviršius tampa l y g i u (= lygus). Tokiomis sąlygomis pilotuodamas lėktuvą pilotas turi būti itin a t s a r g i u (= atsargus). Medines konstrukcijas reikėtų padaryti a t s p a r e s n ė m i s (= atsparesnes) aplinkos poveikiui.
Vietininkas 1. Vietininkas nevartojamas veiklos ar būsenos ypatybės reiški-
mosi sričiai reikšti: Tai aiškus l y d e r i s f i n a n s ų v a l d y m e (= finansų valdymo lyderis). Tokie skolintojai g e r a i o r i e n t u o j a s i p a s k o l o s e , a p s a u g o t o s e (= daug išmano apie paskolas, apsaugo-tas) antrinėje hipotekoje. Įmonė tarpininkauja p i r k i m u o s e i r p a r d a v i m u o - s e (= perkant ir parduodant). Šių formulių, naudojamų polio l a i k o m o s i o s g a l i o s s k a i č i a v i m u o s e (= laikomajai galiai skaičiuoti), tikslumas labai priklauso nuo jų teorinio pagrindimo.
109
2. Nevartojami verstiniai vietininkai daugelyje atvejų, dau-gumoje, pagrinde, pilnumoje, pirmoje eilėje, principe, tikrumoje, vi-sumoje apibendrinimui reikšti:
Diskutuodami šiais klausimais, d a u g e l y j e a t v e j ų (= daugeliu atvejų; dažniausiai; paprastai) mes gauname skirtingas išvadas. Plastikinių vamzdynų gamyba p a g r i n d e (= iš esmės; pa-prastai; dažniausiai) yra susijusi su montavimo darbų piginimu. P r i n c i p e (= Iš principo; Iš esmės) ši sistema Vokietijoje buvo laikoma stabilumo garantu. Tačiau v i s u m o j e (= apskritai), statant vieno ar dviejų aukštų gyvenamuosius namus, problemų dėl koncentruotų apkrovų nekyla.
3. Nevartojami vietos reikšmės atspalvį turintys verstiniai vieti-
ninkai tame tarpe, tame skaičiuje, (esmė, reikalas, problema) tame:
Kiekviena valstybė, t a m e t a r p e (= tarp jų; iš jų; taip pat) ir Lietuva, naudoja sprendimus, kurių tikslas yra paremti būsto fi-nansavimo rinką. Septyni hipotekos bankai, t a m e s k a i č i u j e (= iš jų; tarp jų) ir Bauspar bankas, išduoda paskolas nuo 50 000 eurų, nes mažesnės paskolų sumos jiems nepelningos. E s m ė t a m e (= Esmė ta), kad negalima palikti nepanaudotų gamtos išteklių. P r o b l e m a t a m e (= Problema ta), kad šiais metais nega-lėsime atlikti kelio dangos kapitalinio remonto.
4. Verstiniai vietininkai laike, laikotarpyje, bėgyje, eigoje nevar-
tojami laikui reikšti:
Ž i e m o s l a i k e (= Žiemą) transporto eksploatavimo sąly-gos yra sudėtingesnės. T a m e l a i k o t a r p y j e (= Tuo laikotarpiu) statyti na-mai dabar jau yra avarinės būklės. Atsiskaityti už atliktus darbus reikės d v i e j ų d i e n ų b ė - g y je (= per dvi dienas).
110
D a r b o e i g o j e (= Dirbant; Darbo metu) būtina laikytis saugos reikalavimų.
5. Verstiniai vietininkai išdavoje, įtakoje, to pasėkoje, pasekmėje,
poveikyje, rezultate, sąryšyje nevartojami veiksmo ar būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti:
T o p a s ė k o j e (= Dėl to) porose susidaro jėgos, spaudžian-čios jų sieneles ir ardančios betono struktūrą. Klevo parketas beveik baltas su vos pastebimu gelsvu atspalviu, ta-čiau o r o i r s a u l ė s p o v e i k y j e (= dėl oro ir saulės poveikio) spalva patamsėja iki kreminės. R e z u l t a t e (= Todėl) gaunamas kietas akmuo – klinkeris. S ą r y š y j e s u t ū r i o p a d i d ė j i m u (= Dėl tūrio pa-didėjimo) betono struktūroje atsiranda papildomų įtempių.
6. Vietininkai būklėje, būsenoje, būvyje, etate, formoje, kompetenci-
joje, lygyje, originale, nuosavybėje, pardavime, pareigose, pavidale, režime, sąlygose, sudėtyje ir pan. nevartojami būviui, būsenai, būdui ar požymiui reikšti:
V a n d e n s t i e k i m o i r k a n a l i z a c i j o s s i s t e - m o s y r a g e r o j e b ū k l ė j e (= Vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų būklė yra gera; Vandens tiekimo ir ka-nalizacijos sistemos yra geros būklės). K o k i a m e l y g y j e (= Kokio lygio) yra saugumo technika? D a u g e l i s s e n a m i e s č i o p a s t a t ų y r a a p g a i - l ė t i n o j e b ū k l ė j e (= Daugelis senamiesčio pastatų yra apgailėtinos būklės; Daugelio senamiesčio pastatų būklė yra apgailėtina), todėl reikia skirti papildomų lėšų. Šis bankas yra valstybės n u o s a v y b ė j e (= nuosavybė).
111
9. NEVARTOTINI PRIELINKSNIŲ PAVYZDŽIAI
Ant 1. Prielinksnis ant nevartojamas būdui reikšti, jei nėra paviršiaus
reikšmės:
Greitkeliu važiavau a n t š i m t o t r i s d e š i m t (= šimtu trisdešimt; šimto trisdešimt) kilometrų per valandą greičiu. Stakles paleido a n t d i d e s n i o g r e i č i o (= didesniu greičiu). Jau trečius metus dirbu a n t d v i e j ų e t a t ų (= dviem etatais). Kompiuteriai parduodami a n t i š s i m o k ė j i m o (= išsimokėtinai).
2. Prielinksnis ant nevartojamas santykiui, matmenims reikšti:
Vitrinos matmenys – 18 a n t 35 m e t r ų (= 18 ir 35 met-rai; 18 su 35 metrais). A n t k i b i r o s k i e d i n i o (= Kibirui skiedinio) imame litrą vandens. Nuomojamo kambario matmenys – 12 a n t 14 metrų (= 12 ir 14; 12 iš 14 metrų). Darome 13 a n t 9 cm (= 13 su 9 cm) spalvotas ir nespalvotas nuotraukas.
3. Prielinksnis ant nevartojamas tikslui, paskirčiai ir priežasčiai
reikšti:
Visus metus taupiau pinigus a n t k o m p i u t e r i o (= kompiuteriui; kompiuteriui pirkti). Šiandien eisime pas kolegą a n t p i e t ų (= pietų; pietauti). Manau, kad jis taip padarė a n t k e r š t o (= iš keršto; keršy-damas). Pinigų reikėtų pasilikti ir a n t k e l i o n ė s (= kelionei).
112
Apie 1. Prielinksnis apie nevartojamas su veiksmažodžiais domėtis, gin-
čytis, rodyti, rūpintis, skųstis ir jų vediniais:
Susirinkę įmonių vadovai d o m ė j o s i a p i e g a l i m y b ę (= domėjosi galimybe) bendradarbiauti glaudžiau. A p i e t a i g i n č y t i s (= Dėl to ginčytis), manau, yra be-prasmiška. Rezultatai r o d o a p i e p o r e i k į (= rodo poreikį) kurti naujas darbo vietas. K l i e n t a i , b e s i s k u n d ž i a n t y s a p i e p r o d u k - t ų k o k y b ę (= Klientai, besiskundžiantys produktų ko-kybe,; Klientai dėl produktų kokybės) pastabas galės išsakyti ir anonimiškai.
2. Prielinksnis apie nevartojamas objektui reikšti, kai iš tikrųjų kal-
bama ne apie skelbiamus dalykus, o pasakomi patys tie dalykai:
N o r ė č i a u p r i m i n t i a p i e p a s i ū l y m ą (= Norė-čiau priminti pasiūlymą) pertvarkyti finansavimo sistemą. Šie skaičiai l i u d i j a a p i e p e l n o d i d ė j i m ą (= liudija pelno didėjimą). D e r ė t ų p r i s i m i n t i a p i e p o r e i k į (= Derėtų pri-siminti poreikį) kurti modernesnius TV tinklus. N o r i m e p r a n e š t i a p i e n a u j i e n ą (= Norime pranešti naujieną).
Į 1. Prielinksnis į nevartojamas laiko tarpui, per kurį kartojasi
veiksmas, reikšti:
Kontrolinius darbus rašome d u k a r t į s e m e s t r ą (= dukart per semestrą). Šiuos įrenginius reikėtų tikrinti bent k a r t ą į s a v a i t ę (= kartą per savaitę). Toks darbuotojas gali uždirbti apie š e š i a s d e š i m t l i t ų į d i e n ą (= šešiasdešimt litų per dieną).
113
Vyriausiasis finansininkas ataskaitą turi pildyti k a r t ą į m ė -n e s į (= kartą per mėnesį).
2. Prielinksnis į nevartojamas objektui reikšti su veiksmažodžiais
atsiliepti, nurodyti, veikti ir su posakiu skirti dėmesį:
Aplinkos kokybės blogėjimas a t s i l i e p s į v a l s t y b i ų e n e r g e t i n e s p r o g r a m a s (= atsilieps valstybių energetinėms programoms). Pagrindinis pranešėjas n u r o d ė į p a s l a u g ų k o k y b ė s t r ū k u m u s (= nurodė paslaugų kokybės trūkumus). Transporto priemonių keliamas triukšmas v e i k i a į ž m o - g a u s k l a u s o s o r g a n u s (= veikia žmogaus klausos organus). Turto vertintojams r e i k ė t ų d i d e s n į d ė m e s į s k i r -t i į a p l i n k o s v e i k s n i u s (= reikėtų didesnį dėmesį skirti aplinkos veiksniams).
Nuo 1. Prielinksnis nuo nevartojamas šalinamam dalykui reikšti:
Baigus darbą, m e n t e l ę r e i k i a a t i d ž i a i n u p l a u t i n u o s k i e d i n i o l i k u č i ų (= nuo mentelės reikia ati-džiai nuplauti skiedinio likučius). Bendrija taip pat turėtų pasirūpinti, kad žiemą k i e m a s b ū t ų v a l o m a s n u o s n i e g o (= nuo kiemo būtų valomas sniegas). Bent kartą per metus š u l i n i o v a n d u o t u r i b ū t i i š -v a l y t a s n u o d r u m z l i ų (= iš šulinio vandens turi būti išvalytos drumzlės).
Pagal 1. Prielinksnio pagal konstrukcijos nereikėtų vartoti žinių šaltiniui
reikšti:
114
P a g a l m ū s ų d u o m e n i s (= Mūsų duomenimis), Lie-tuvos automobiliai kasmet aplinką užteršia 400 000 tonų pavojingų teršalų. P a g a l m a n e (= Mano nuomone; Manau; Manyčiau), reikėtų papildomai įvertinti ir užmiesčio kelių skleidžiamą triukšmą. P a g a l m ū s ų s k a i č i a v i m u s (= Kaip rodo mūsų skaičiavimai; Mūsų skaičiavimais), tilto savųjų svyravimų dažnis nepatenka į lentelėje pateiktą pėsčiųjų poveikio diapazoną. P a g a l š į a u t o r i ų (= Šio autoriaus manymu; Šio au-toriaus supratimu; Šio autoriaus tvirtinimu; Pasak šio auto-riaus; Anot šio autoriaus; Kaip teigia šis autorius), vertės nu-statymas yra momentinis įvykis.
Pas 1. Prielinksnis pas nevartojamas turėjimui, nuosavybei, priklau-
symui reikšti:
P a s k a i k u r i u o s d a r b u o t o j u s (= Kai kuriems darbuotojams) trūksta atsakomybės jausmo. Ir iš kur p a s j į t i e k k a n t r y b ė s (= jis turi tiek kant-rybės). Nežinau, kiek dabar valandų – gal p a s k ą n o r s y r a l a i k r o d i s (= kas nors turi laikrodį). Gal p a s k ą n o r s y r a k l a u s i m ų ? (= kas nors turite kausimų? kas nors norite paklausti?).
2. Prielinksnis pas nevartojamas veiksmo objektui, adresatui reikš-
ti (daugiausia klaidų daroma su žodžiais klausti, kreiptis, prašyti, reikalauti, skųstis, sužinoti, teirautis ir kt.):
Šios informacijos t e i r a u k i s p a s į m o n ė s k o m e r c i- j o s d i r e k t o r i ų (= teiraukis įmonės komercijos direk-toriaus). Besiskundžiantis asmuo pirmiausia t u r ė t ų k r e i p t i s p a s a d m i n i s t r a t o r ę (= turėtų kreiptis į administra-torę). Tvarkaraščio r e i k a l a u k p a s s e k r e t o r ę (= reikalauk sekretorės).
115
S u ž i n o k p a s d ė s t y t o j ą (= Sužinok iš dėstytojos), kada mūsų grupė galės laikyti egzaminą.
3. Nevartojama verstinė konstrukcija pas save:
Studentai tai privalo užsirašyti p a s s a v e s ą s i u v i n i u o- s e (= savo sąsiuviniuose). Po valandos prodekanas bus p a s s a v e (= savo kabinete). Vidaus auditu buvo nustatyta, kad įmonė p a s s a v e n e t u r i (= neturi savo) lanksčios finansavimo sistemos. Dekane, ar jūs dar ilgai būsite p a s s a v e ? (= savo kabinete?).
Po 1. Verstinės prielinksnio po su įnagininku konstrukcijos nevarto-
jamos veiksmo būdui ir būviui reikšti:
Į teritoriją įleidžiame ir medžiagas išduodame t i k p o p a r a- š u (= tik su parašu; pagal parašą; pasirašytinai). Ši įranga turi būti p o n u o l a t i n e p r i e ž i ū r a (= nuolat prižiūrima). Darbuotojai skundžiasi, kad negali kūrybiškai dirbti todėl, kad yra p o n u o l a t i n e k o n t r o l e (= nuolat kontroliuojami). Reikia būti itin atsargiems – į r e n g i n i a i y r a p o a u k š -t a į t a m p a (= įrenginiai yra su aukšta įtampa; įrengi-niuose yra aukšta įtampa).
Prie 1. Prielinksnis prie nevartojamas laikui, sąlygai, būdui ir nuolaidai
reikšti:
P r i e t o k i o p r o j e k t u o j a m o p y l i m o a u k š č i o (= Kai projektuojamas pylimas yra tokio aukščio; Esant to-kiam projektuojamo pylimo aukščiui), pirmiausia reikia sutvir-tinti apatinę jo dalį. P r i e d a b a r t i n ė s a t s i s k a i t y m o s i s t e m o s (= Kai dabar yra tokia atsiskaitymo sistema; Esant dabarti-nei atsiskaitymo sistemai), įmonei sunku būti konkurencingai.
116
P r i e t o k i o s t e m p e r a t ū r o s (= Tokioje tem-peratūroje; Kai tokia temperatūra; Esant tokiai tempera-tūrai), betonas kietėja ilgiau. Dirbti p r i e k e n k s m i n g ų s ą l y g ų (= kenksmingomis sąlygomis; esant kenksmingoms sąly-goms) darbuotojai nesutiko.
2. Prielinksnis prie nevartojamas proporcijų santykiui reikšti:
Pinigus keisime v i e n a s p r i e v i e n o (= vienas už vie-ną; vienas į vieną; santykiu vienas su vienu). B r ė ž i n y s n u b r a i ž y t a s v i e n a s p r i e d v i e j ų (= Brėžinys nubraižytas santykiu vienas su dviem; Brėžinio mastelis yra vienas ir du). Visuomenei buvo pristatytas miesto plėtros planas, parodytas ma-ketas, kurio m a s t e l i s 1 p r i e 5 0 0 0 (= mastelis 1 ir 5000).
3. Nevartojamos netaisyklingos verstinės prielinksnio prie konst-
rukcijos prie ko čia, prie progos, prie geriausių norų, prie uždarų durų:
P e l n a s č i a n ė p r i e k o (= Pelnas čia niekuo dėtas; Pelnas čia nesvarbu) – kalbame visai apie ką kita. P r i e p r o g o s (= Progai pasitaikius; Kai bus proga; Ra-dus progą), dar kartą reikėtų patikrinti sąmatą. Ir p r i e g e r i a u s i ų n o r ų (= Ir labiausiai norėdamas; Kad (Nors) ir labai norėčiau; Nors (Kad) ir turiu geriausių norų), negaliu tau niekuo padėti. Posėdis dėl naujos egzaminų tvarkos vyko p r i e u ž d a r ų d u r ų (= už uždarų durų; neviešai).
Prieš 1. Prielinksnis prieš nevartojamas objektui ar požymiui reikšti su
veiksmažodžiais atsakyti, atsiskaityti, atsispirti, įsipareigoti, nusi-kalsti, pralaimėti, prieštarauti:
117
Įmonės direktorius mažiausiai kartą per metus a t s i s k a i t o p r i e š a k c i n i n k u s (= atsiskaito akcininkams). Pasirašydami sutartį mes į s i p a r e i g o j a m e p r i e š u ž -s a k o v ą (= įsipareigojame užsakovui). Sunku a t s i s p i r t i p r i e š t o k į p a s i ū l y m ą (= atsispirti tokiam pasiūlymui). Sudėtinga p r i e š t a r a u t i p r i e š t o k į s p r e n d i m ą (= prieštarauti tokiam sprendimui).
2. Prielinksnis prieš nevartojamas objektui ar požymiui reikšti su
būdvardžiu atsparus ir su daiktavardžiu pareiga:
Bešviniai plastikiniai langai yra a t s p a r ū s i r p r i e š š a l -č i u s (= atsparūs ir šalčiams). Šie sienų dažai yra a t s p a r ū s n e t p r i e š i l g a l a i k į l i e t ų (= atsparūs net ilgalaikiam lietui). Tokiu atveju p a r e i g ą p r i e š k l i e n t ą (= pareigą klientui) jausti būtina. Užsakovo p a r e i g a p r i e š g a m i n t o j ą (= pareiga gamintojui) – angų paruošimas.
3. Nereikėtų prielinksnio prieš vartoti su veiksmažodžiais kovoti,
kautis, jei priešiškumo reikšmė nėra labai ryški:
Tokia k o v a p r i e š p r a v a i k š t a s (= kova su pra-vaikštomis) nedavė jokių rezultatų. Ugniagesius būtina aprūpinti pagrindinėmis k o v o s p r i e š u g n į (= kovos su ugnimi) priemonėmis. Metalo paviršiui apsaugoti naudojami keli k o v o s p r i e š k o r o z i j ą (= kovos su korozija) būdai.
Su 1. Prielinksnio su ir abstrakčiųjų daiktavardžių, turinčių priesagą
-imas (-ymas), konstrukcija nevartojama požymiui ir būdui reikšti:
118
Įmonei reikalingas pardavimo v a d y b i n i n k a s s u a u k š- t u o j u t e c h n i n i u i š s i l a v i n i m u (= vadybininkas, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą). Formuojama g r u p ė s u s u s t i p r i n t u a n g l ų k a l- b o s d ė s t y m u (= grupė, kurioje sustiprintas anglų kal-bos dėstymas). Kompiuteriai p a r d u o d a m i s u i š s i m o k ė j i m u (= parduodami išsimokėtinai). Buitinė technika i š p a r d u o d a m a s u p r i s t a t y m u į n a m u s (= išparduodama ir pristatoma į namus).
Už 1. Prielinksnis už nevartojamas darbo priemonei reikšti:
Tamsiuoju paros metu s ė d ė d a m a s u ž v a i r o (= sėdėdamas prie vairo) vairuotojas privalo būti itin budrus. U ž s t a k l i ų s t o v i n t y s (= Prie staklių dirbantys) te-kintojai privalo būti užsidėję apsauginius akinius.
2. Prielinksnio už ir galininko konstrukcijų nereikėtų vartoti po-
žymiui reikšti:
Jau sudarytas d a r b o p l a n a s u ž p i r m ą j į k e t v i r t į (= pirmojo ketvirčio darbo planas). Jau gauti r e z u l t a t a i u ž p i r m ą j į p u s m e t į (= pirmojo pusmečio rezultatai). Padaryta n u o s t o l i ų u ž 1 8 0 0 0 l i t ų (= 18 000 litų nuostolių). Cechas per šį mėnesį p a g a m i n o l a n g ų u ž 2 5 0 0 0 0 l i t ų (= pagamino langų, kurių vertė – 250 000 litų).
3. Nevartojami verstiniai posakiai imti (laikyti) už pagrindą, imti
(laikyti) už pavyzdį:
Nutarimas i m a m a s u ž p a g r i n d ą (= imamas kaip pagrindas; laikomas pagrindu).
119
Susirinkę verslininkai nusprendė pasiūlytą projektą i m t i u ž p a g r i n d ą (= imti kaip pagrindą; laikyti pagrindu) įmo-nės verslui plėsti. Minėta komandiruotės ataskaita daugelio darbuotojų b u v o l a i k o m a u ž p a v y z d į (= buvo laikoma pavyzdžiu). Tokį verslo planą jau galima i m t i u ž p a v y z d į (= laikyti pavyzdžiu).
Virš 1. Prielinksnio virš nereikėtų vartoti perviršiui reikšti:
Šiais metais priėmėme v i r š 3 0 (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 30) naujų darbuotojų. Renovavimo darbams buvo skirta v i r š 5 0 0 0 0 0 l i t ų (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 500 000 li-tų). Kai santykinė oro drėgmė yra v i r š 8 0 p r o c e n t ų (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 80 procen-tų; viršija 80 procentų), parketinė grindų danga deformuojasi. Vizito į Vokietijos staklių gamyklą išvyko v i r š 2 0 (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 20) įmonės darbuotojų.
120
10. VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ NETAISYKLINGOS VARTOSENOS PAVYZDŽIAI
10.1. Taisytini padalyvio pavyzdžiai
1. Asmeniniuose sakiniuose padalyvis nevartojamas, jei tas pats
veikėjas atlieka ir pagrindinį (reiškiamą tariniu), ir šalutinį (reiš-kiamą aplinkybe) veiksmą:
Į šią išraišką į r a š i u s (= įrašę) antrą išraišką, gausime tiks-lesnius duomenis. Į v e r t i n u s (= Įvertinę) apskričių skirtumus, nustatėme pri-oritetus ir galėjome racionaliau paskirstyti lėšas. Atidžiau p a t y r i n ė j u s (= patyrinėję) pastato fasadą, ran-dame daugiau trūkumų. S k a i t a n t (= Skaitydamas) spaudą, pastebėjau, kad šiai temai skiriama per mažai dėmesio.
2. Padalyvis nevartojamas, kai jo valdomas subjektas ar objektas
sutampa su pagrindinio veiksmo (reiškiamo tariniu) subjektu ar objektu: Į s i g i j u s b ū s t ą, j u o i r t o l i a u r e i k ė s r ū p i n -t i s (= Ir toliau reikės rūpintis įsigytu būstu). P a r e n g u s i n v e s t i c i j ų p r o j e k t ą, j i s v e r t i - n a m a s (= Parengtas investicijų projektas vertinamas) pa-gal ekonominio efektyvumo rodiklių sistemą. V a n d u o, j į i š f i l t r a v u s (= Išfiltruotas vanduo) pa-tenka į saugyklą. Š i e d u o m e n y s j u o s a t i d ž i a i i š n a g r i n ė j u s (= Atidžiai išnagrinėti duomenys) perkeliami į bendras sistemas.
3. Padalyvis nevartojamas šalutiniuose sakiniuose su jungtuku kad
tikslui reikšti ir su jungtuku jei(gu) sąlygai ar nuolaidai reikšti: K a d u ž t i k r i n u s (= Kad būtų galima užtikrinti) geresnį patalpos vėdinimą, orui šalinti suprojektuotas ventiliacijos kanalas. K a d p a t e n k i n u s (= Kad patenkintume; Norėdami pa-tenkinti) klientų poreikius, turime nuolat atnaujinti savo produkciją.
121
K a d t o i š v e n g u s (= Kad to išvengtume), į lydinį de-dame specialių kietinančių priemaišų. J e i g u n e p a i s i u s (= Jeigu nepaisytume) nuostolių, įmo-nės pelną dar galėtume padidinti.
4. Esamojo laiko padalyvis nevartojamas, kai juo reiškiamas veiks-
mas vyksta vėliau už pagrindinį (reiškiamą tariniu) veiksmą: Kiekvieną betono sluoksnį reikia pilti ne storesnį kaip 10 cm, k r u o p š č i a i j į s u t a n k i n a n t (= ir kruopščiai jį su-tankinti). Šiose sistemose r e i k i a a t s i s a k y t i e l e v a t o r i ų, j u o s k e i č i a n t c i r k u l i a c i n i a i s s i u r b l i a i s (= elevatorius reikia pakeisti cirkuliaciniais siurbliais). P a r e n g i a m i ž e m ė s s k l y p ų s ą r a š a i, j u o s p e r s i u n č i a n t (= Parengti žemės sklypų sąrašai per-siunčiami) suinteresuotiems asmenims. Pastatas apžiūrimas, d e f e k t u s p a ž y m i n t a t a s k a i - t o j e (= o defektai pažymimi ataskaitoje).
5. Reikėtų vengti padalyviu reikšti požymį:
1990 m. pradžioje Centrinė ir Rytų Europa susidūrė su rimtomis p r o b l e m o m i s k u r i a n t b ū s t o f i n a n s a v i m o s i s t e m a s (= būsto finansavimo sistemų kūrimo proble-momis). Darbe pateikiami b a n d y m a i s p r e n d ž i a n t š i ą p r o b l e m ą (= šios problemos sprendimo bandymai). Įmonėje įvyko daug p o k y č i ų a p t a r n a u j a n t k l i e n -t u s (= klientų aptarnavimo pokyčių). Svarbiausias ž i n g s n i s k e i č i a n t d a r b o t u r i n į (= darbo turinio keitimo žingsnis) – darbo automatizavimas.
6. Nereikėtų esamojo laiko padalyvio vartoti su naudininku, kai šiuo linksniu reiškiamas veikėjas, be kurio negali įvykti pagrin-dinis veiksmas: J u m s p a g e i d a u j a n t (= Jūsų pageidavimu; Jei pagei-dausite), dokumentus galime susegti, įsegti į segtuvą ar įrišti.
122
D a r b ų s a u g o s k o m i s i j a i r e i k a l a u j a n t (= Darbų saugos komisijos reikalavimu; Jei reikalauja darbų saugos komisija), darbų vykdytojas turi pateikti visus dokumentus. D a r b u o t o j a m s p r a š a n t (= Darbuotojų prašymu) sutartyje numatytus užmokesčio klausimus turime dar kartą aptarti. Praktiką atlikome p r i ž i ū r i n t v y r i a u s i a j a m p r o - j e k t ų v a d o v u i (= vyriausiojo projektų vadovo prižiū-rimi).
7. Padalyviu nereikėtų reikšti lyginimo – teiktinesnė bendraties
forma:
Tenzometrinis zondas, l y g i n a n t s u m e c h a n i n i u (= palyginti su mechaniniu), turi keletą pranašumų. Rinkos metodas taikomas p a l y g i n u s (= palyginti) dažnai. Daugiabučių namų situacija, l y g i n a n t s u i n d i v i d u a -l i a i s i a i s n a m a i s (= palyginti su individualiaisiais namais), yra kur kas sudėtingesnė. Šių projektų, l y g i n a n t s u s e n a i s i a i s (= palyginti su senaisiais), įgyvendinimas atsipirktų maždaug per dešimt metų.
10.2. Nevartotini pusdalyvio ir dalyvio pavyzdžiai
1. Pusdalyvis nevartojamas, jei veikėjo atliekami pagrindinis ir
šalutinis veiksmai laiko požiūriu nesutampa nė vienu momentu:
Vėliau mokiausi u n i v e r s i t e t e, č i a į g y d a m a s (= universitete ir čia įgijau) kelininko specialybę. D ė s t y t o j a s s u r a š ė p a ž y m i u s, p r i e š t a i i š -n a g r i n ė d a m a s s t u d e n t ų k l a i d a s (= Dėstytojas, išnagrinėjęs studentų klaidas, surašė pažymius). Prieš kelerius metus jis pradėjo rinkti m e d ž i a g ą, n e t r u - k u s i š l e i s d a m a s m o k o m ą j ą k n y g e l ę (= medžiagą ir netrukus išleido mokomąją knygelę). Į m o n ė g a v o k u r k a s d a u g i a u p e l n o, p a d i - d i n d a m a e k s p o r t ą į E u r o p o s S ą j u n g o s š a -l i s (= Įmonė, padidinusi eksportą į Europos Sąjungos šalis, gavo kur kas daugiau pelno).
123
2. Pusdalyvis nevartojamas, kai pagrindinį veiksmą atlieka kitas veikėjas:
S t a t y b i n i n k a s, d i r b d a m a s b e š a l m o, b u v o s u ž a l o t a s v i r š u j e m ū r i j u s i ų d a r b i n i n k ų (= Statybininkas, kuris dirbo be šalmo, buvo sužalotas viršu-je mūrijusių darbininkų; Dirbusį be šalmo statybininką su-žalojo viršuje mūriję darbininkai).
3. Veikiamuoju būtojo laiko dalyviu nereiškiamas veiksmas,
vykstantis vėliau už pagrindinį veiksmą:
Susirinkime kalbėjo gamybos skyriaus d i r e k t o r i u s, r a - g i n ę s l a i k y t i s s a u g o s r e i k a l a v i m ų (= direktorius ir ragino laikytis saugos reikalavimų). Rezultatus apibendrino darbo v a d o v a s, k a r t u p a t e i - k ę s d a u g v e r t i n g ų p a s i ū l y m ų (= vadovas ir kartu pateikė daug vertingų pasiūlymų). Visus ketverius metus d i r b ę s f i r m o j e, j i s n e d a u g l a i k o (= jis dirbo firmoje, todėl nedaug laiko) turėjo studi-joms. Per praktiką geriausiai dirbo mūsų grupė, s u l a u k u s i d a u- g i a u s i a p a s i ū l y m ų (= todėl sulaukė daugiausia pa-siūlymų) įsidarbinti šioje įmonėje.
124
11. SANTRUMPOS IR SUTRUMPINIMAI
11.1. Dydžių ir matavimo vienetų simboliai Tarptautinės vienetų sistemos, trumpiau vadinamos SI (pranc.
Systeme International), matavimo vienetai ir jų žymėjimo simboliai.
Matavimo vienetas Dydis Dydžio
simbolis Vieneto pavadinimas Vieneto simbolis
Pagrindiniai matavimo vienetai Ilgis Masė Laikas Elektros srovės stipris Termodinaminė temperatūra Šviesos stipris Medžiagos kiekis
l, L m t I
T, θ I N
metras kilogramas sekundė amperas kelvinas kandela molis
m kg s A
K
cd mol
Papildomi matavimo vienetai Plokščiasis kampas Erdvinis kampas
α, β, γ, ϑ, ϕ ω
radianas steradianas
rad sr
Išvestiniai matavimo vienetai Plotas Tūris, talpa Greitis Pagreitis Jėga Slėgis Masės tankis
Darbas Energija, šilumos kiekis Galia Elektros krūvis Elektrinė talpa Elektrinė varža Magnetinė induk-cija Induktyvumas
A, S V v a
F p ρ
W, A E
P Q C R B
L
kvadratinis metras kubinis metras metras per sekundę metras per sekundę kvadratu niutonas paskalis kilogramas kubiniam metrui džaulis džaulis vatas kulonas faradas omas tesla henris
m2
m3 m/s m/s2
N Pa
kg/m3 J J
W C F Ω T
H
125
Pastaba. Po tarptautinių matavimo vienetų simbolių taškas nerašomas. Matavimo vienetų simboliai dažniausiai rašomi mažo-siomis raidėmis, išskyrus tuos atvejus, kai vieneto pavadinimas kilęs iš tikrinio daiktavardžio – tada matavimo vienetas rašomas didžiąja raide (pvz.: C – kulonas, N – niutonas, W – vatas). Matavimo vie-netų simboliai tekste spausdinami stačiuoju šriftu, o dydžių simbo-liai (lotyniškos ir graikiškos raidės) – pasviruoju šriftu (pvz., t – temperatūra, ω – kampinis dažnis). Skaitant matavimo vienetų sim-bolius, reikia tarti visą pavadinimą.
Kai kurie matavimo vienetai ir jų santrumpos.
Vieneto pavadinimas
Vieneto simbolis
Dydis
Ilgis milimetras centimetras decimetras dekametras hektometras kilometras
mm cm dm dam hm km
1 mm = 0,001 m 1 cm = 0,01 m 1 dm = 0,1 m 1 dam = 10 m 1 hm = 100 m 1 km = 1000 m
Plotas kvadratinis milimetras kvadratinis centimetras aras hektaras
mm2 cm2
a ha
1 mm2= 0,000001 m2
1 cm2= 0,0001 m2
1 a = 100 m2 1 ha = 10 000 m2
Tūris kubinis milimetras kubinis centimetras
mm3
cm3 1 mm3= 0,000000001 m3
1 cm3 = 0,000001 m3
mililitras centilitras decilitras dekalitras hektolitras
ml cl dl dal Hl
1 ml = 0,001 l 1 cl = 0,01 l 1 dl = 0,1 l 1 dal = 10 l 1 Hl = 100 l
126
Masė miligramas centigramas
mg cg
1 mg = 0, 001 g 1 cg = 0,01 g
decigramas dekagramas gramas tona
dg dag g t
1 dg= 0,1 g 1 dag = 10 g 1 g = 0,001 kg 1 t = 1000 kg
Laikas valanda minutė
h min.
1 h = 3600 s 1 min. = 60 s
Kartotinių ir dalinių vienetų pavadinimai sudaromi prie pa-grindinio vieneto pavadinimo pridedant tarptautinį dėmenį, žymintį daugiklį, iš kurio dauginamas pagrindinis vienetas.
Tarptautinio dėmens
pavadinimas
Santrumpa (simbolis) Daugiklis Pavyzdys
eksa- E 1018 eksagramas (Eg) peta- P 1015 petametras (Pm) tera- T 1012 teraomas (TW) giga- G 109 gigadžaulis (GJ) mega- M 106 megahercas (MHz) kilo- k 103 kilometras (km) hekto- h 102 hektopaskalis (hPa) deka- da 101 dekalitras (dal) deci- d 10-1 decimetras (dm) centi- c 10-2 centimetras (cm) mili- m 10-3 milivatas (mW) mikro- μ 10-6 mikrovoltas (μV) nano- n 10-9 nanometras (nm) piko- p 10-12 pikofaradas (pF) femto- f 10-15 femtometras (fm) ato- a 10-18 atogramas (1 ag =10–18g)
127
Pastabos: Dydžių išraiškose vieneto simbolis turi būti rašomas po skaiti-
nės vertės, o tarp skaitinės vertės ir vieneto simbolio paliekamas tarpelis, pvz., 5 m, 10 A, 20 Pa. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šią taisyklę, žymint Celsijaus temperatūrą, prieš simbolį °C irgi reikia palikti tarpelį, pvz., 23 °C. Prieš procento simbolį % taip pat reikia palikti tarpelį, pvz., 20 %.
Tik plokščiojo kampo vienetams: laipsniui, minutei ir sekun-dei daroma išimtis – tarp skaičiaus ir vieneto simbolio tarpelio ne-reikia, pvz.: 45°, 45’, 45’’.
Po lietuviškų laiko matavimo vienetų sutrumpinimų rašomas taškas (min.).
Šalčio laipsniai žymimi su minuso, šilčio laipsniai – su pliuso ženklu, pvz.:
–10 °C – 10 laipsnių Celsijaus šalčio, +10 °C – 10 laipsnių Celsijaus šilumos. Pinigų vienetų santrumpos laikomos simbolinėmis ir rašomos
be taškų: litas – Lt, centas – ct, euras – EUR
11.2. Grafiniai žodžių sutrumpinimai Trumpinys gali būti daromas iš pirmojo žodžio skiemens ir po
jo einančio antrojo skiemens priebalsės, rečiau iš dviejų pirmųjų skiemenų ir po jų einančio trečiojo skiemens priebalsės.
adr. al. apyl. aps., apskr. archit. asist. astr. av. biol. buv. chem. dek.
– – – – – – – – – – – – –
adresas alėja apylinkė apskritis architektūra asistentas astronomija aviacija biologija buvęs, -usi chemija dekanas, -ė dėstytojas, -a
meteor. metrol. min. miest. mot. pav. pavad. poligr. polit. prek. prof. prot.
– – – – – – – – – – – – –
meteorologija metrologija minutė miestas moteris paveikslas pavaduotojas, -a poligrafija politika prekyba profesorius, -ė protokolas
128
dėst. dipl. doc. egz. ekon. el. fak. faks. fin. fiz. gerb. inform. ir pan. jūr. kalbot. komp. mat. med. mėn.
– – – – – – – – – – –
– – – – – – – –
diplomatija docentas, -ė egzaminas; egzempliorius ekonomika elektra fakultetas faksas finansai fizika gerbiamasis, -oji informatika ir panašiai jūreivystė kalbotyra kompiuterija matematika medicina mėnuo
psich. raj. ryš. sav. sav., saviv. sek. sen. spec. sport. stat. stud. techn. teis. transp. val. vyresn. vyr.
– – – – – – – – – – – – – – – – –
psichologija rajonas ryšiai savaitė savivaldybė sekundė seniūnija, seniūnas specialistas, -ė; specialusis, -ioji sportas statyba studentas, -ė technika teisė transportas valanda vyresnysis, -ioji vyriausiasis, -ioji
Trumpinys gali būti daromas iš vienos ar kelių pirmųjų
(kartais ir ne iš eilės einančių) žodžio priebalsių arba žodžio pra-džioje esančios balsės.
a. a. s. b. k. d. dr. f. g. habil. dr. ir kt. ir t. t. k.
–– ––– ––– –––
aikštė; amžius atsiskaitomoji sąskaita banko kodas diena mokslų daktaras, -ė fakultetas gatvė habilituotas, -a mokslų daktaras, -ė ir kita ir taip toliau kalba
mln. mlrd. m. m. mst. mst. d. mstl. plg. ppr. pr. m. e. pvz. r. sav. t. str.
– – – – – – – – – – – – –
milijonas milijardas mokslo metai miestas miesto dalis miestelis palygink paprastai prieš mūsų erą pavyzdžiui; pavyzdys rajonas savivaldybės teritorija straipsnis
129
l. e. p. m. mgr.
– ––
laikinai einatis, -i pareigas metai magistras, -ė
t. y. t. p. vlsč. ž. žr.
–– – – –
tai yra taip pat; ten pat valsčius žodis žiūrėk
Įstaigų ir organizacijų pavadinimus galima trumpinti rašant
pirmąją žodžio raidę ir po brūkšnelio pridedant paskutinį skiemenį.
b-ka b-vė d-ja g-kla i-tas
–––––
biblioteka bendrovė draugija gamykla institutas
k-tas l-kla m-ja m-kla u-tas
– – – – –
komitetas leidykla ministerija mokykla universitetas
Dažnesnės sutrumpinimų klaidos: Dūrinių ir dviejų žodžių sutrumpinimai nerašomi su pasvi-
rusiu brūkšniu tarp raidžių: g/b – gelžb. (gelžbetoninės konstrukcijos) a/k – a. k. (asmens kodas) į/k – į. k. (įmonės kodas) š/m – š. m. (šių metų) Žodžio elektroninis, -ė trumpinys nerašomas su brūkšneliu: e- paštas – e. paštas arba el. paštas e- pinigai – e. pinigai arba el. pinigai e- prekyba – e. prekyba arba el. prekyba e- verslas – e. verslas arba el. verslas e- vyriausybė – e. vyriausybė arba el. vyriausybė Kai kurios tarptautinės santrumpos rašomos dvejopai: su
taškais ir be taškų, pvz.: N N ir N. N. (lot. nomen nescio), P S ir P. S. (lot. post scriptum). Lietuviškos santrumpos A. V. (antspaudo vieta) ir D. G. (didžiai gerbiamas) su taškais rašomos iš tradicijos.
130
11.3. Kompiuterijos terminų raidinės santrumpos
Sutrumpinimas Reikšmė AAS
–
advanced automation system – patóbulinta automatizãvimo sistemà
AC
–
access control – kreiptiẽs val̃dymas 1. kreiptiẽs kontròlė
ack –
acknowledgment - pažymà
AIT –
advanced intelligent tape – pagẽrintoji specialióji júosta
API
–
Application(s) Program(ming) Interface – táikomųjų progrãmų są́saja
BIND –
berkeley internet name daemon – bùdinčioji internèto vardų̃ pérkodavimo programà
BIOS –
basic input/output system – pagrindi̇̀nė įvedi̇̀mo ir išvedi̇̀mo sistemà
CAD –
1. computer-aided design – kompiuteri̇̀nis projektãvimas 2.computer-aided diagnosis, computer-assisted diagnostics kompiuteri̇̀nė diagnòstika
CAE –
1. computer-aided engineering – inžiniẽriaus dárbo kompiuterizãvimas 2. common application environment – beñdrojo vartójimo térpė
CAM –
1. cascade access method – pakópinės kryptiẽs metòdas 2. computer-aided manufacturing – 1. kompiuteri̇̀nė (automatizúotoji) gamýba 2. gamýbos procèsų automatizãvimas
CASE
–
computer-aided software engineering – kompiuteri̇̀nis progrãminės į̇́rangos kūri̇̀mas
CAV –
constant angular velocity – pastovùsis kampi̇̀nis grei̇̃tis
131
CEN –
Comite Européen de Normalisation, Con-seil Européen pour la Normalisation, Euro-pean Committee for Standardization – Euròpos standartizãvimo komitètas, CEN komitètas
CFP –
creation facilities program – kūri̇̀mo pri̇́emonių programà
CIFS –
core internet filesystem – pagrindi̇̀nė internèto rinkmenų̃ sistemà
CIM –
computer-integrated manufacturing kompiuteri̇̀nė integrúotoji gamýba
CIS –
client information system, customer infor-mation system – vartótojo informãcinė sistemà
CORBA –
Common Object Request Broker Architec-ture – standártinė objèktų ùžklausų tarpininkãvimo progrãmos architektūrà; CORBA standártas
CPU –
central processing unit – centri̇̀nis procèsorius
CRC –
cyclic redundancy check – ci̇̀klinė pertekli̇̀nė kontròlė
CRM –
communication resource manager – rỹšio sistèmos i̇̀šteklių tvarkỹklė
CSMA –
carrier sense multiple access – kolektyvióji kreipti̇̀s kontroliúojant nẽšlį
CSMA/CA –
carrier sense multiple access with collision avoidance – kolektyvióji kreipti̇̀s kontroliúojant nẽšlį ir išvéngiant koli̇̀zijų
CUPS –
common Unix printing system – bendróji „Unix" spáusdinimo sistemà
DANS –
Distributed Administration of Network Software – paski̇̀rstytoji tiñklo progrãminės į̇́rangos tvarkýba
DCB –
1. data control block – duomenų̃ val̃dymo blòkas
132
2. device control block - į̇́taiso val̃dymo blòkas 3. disk controller board – di̇̀sko valdi̇̀klio plõkštė 4. disk coprocessor board – di̇̀sko koprocèsoriaus plõkštė 5. domain control database – domèno val̃ymo duomenų̃ bãzė
DDL –
1. data definition language, data description language – duomenų̃ apibrėžtiẽs kalbà 2. digital data link – skaitmeni̇̀nių duomenų̃ pérdavimo kanãlas 3. document description language – dokumeñtų aprašų̃ kalbà 4. Dynamic Data Linking – dinãminio duomenų̃ sai̇̃stymo protokòlas
DDR –
double data rate – dvi̇̀guboji duomenų̃ spartà
DES –
data encryption standard – duomenų̃ šifrãvimo standártas
DFWMAC –
Distributed Foundation Wireless Media Access Control – kreiptiẽs į paski̇̀rstytąją beviẽlio pérdavi-mo térpę val̃dymas
DHCP –
dynamic host configuration protocol – dinãminės svetai̇̃nės są́rankos protokòlas
DMA –
direct memory access – tiesióginė atminti̇̀nės pri̇̀eiga
DML –
data management language, data manipula-tion language – duomenų̃ manipuliãvimo kalbà
DNS –
domain name system – domènų vardų̃ sistemà
DRAM –
dynamic random access memory – dinãminė laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė
DSL –
digital subscriber line – skaitmeni̇̀nė aboneñto li̇̀nija
133
DSSSL –
Document Style Semantics and Specifica-tion Language – dokumeñtų sti̇̀liaus semántikos ir aprašų̃ kalbà, DSSSL kalbà; DSSSL standártas
DTD –
Document Type Definition – dokumeñtų ti̇̀po apibrėžti̇̀s
DUL –
dial-up user list – skam̃binančių vartótojų są́rašas
EIS –
1. electronic information system – elektròninė informãcinė sistemà 2. executive information system – val̃dančioji informãcinė sistemà
EM –
electromagnetic – elektromagnètinis
ERP –
error recovery procedures – klaidõs tai̇̃symo procedū̃ros
ESP –
Emulation Sensing Processor – emuliãcinis atpažinùsis procèsorius
ESS –
electronic switching system – elektròninė komutãvimo sistemà
EST –
enhanced software technologies – i̇̀šplėstosios progrãminės technològijos
ETSI –
European Telecommunications Standards Institute – Euròpos telekomunikãcijų standártų institùtas
FAT –
file allocation table – rinkmenų̃ išdėliójimo lentẽlė
FCC –
Federal Communications Commission – Federãlinė ryšių̃ komi̇̀sija
FFS –
fast filesystem – sparčióji rinkmenų̃ sistemà
FHS –
filesystem hierarchy standard – rinkmenų̃ sistèmos hierárchijos standãrtas
FHSS – Frequency Hopping Spread Spectrum – dãžnių šúolių skėtri̇̀nis spèktras; FHSS tèchnika
134
FIFO – first in, first out – pi̇̀rmas įei̇̃na, pi̇̀rmas išei̇̃na
FM – 1. frequency modulation – dãžninė moduliãcija 2. frequency modulation encoding, frequency modulation recording – dãžninis moduliãcinis kodãvimas [įrãšymas]; FM kodãvimas
FSK – frequency-shift keying – dãžninė manipuliãcija; dažniakai̇̃tis kodãvimas
FSSND – Linus file system standard – „Linux rinkmenų̃ sistèmos standártas
FTP – 1. file transfer program- rinkmenų̃ pérdavimo programà 2. File Transfer Protocol – rinkmenų̃ pérdavimo protokòlas
GPS – 1. general-purpose system – universalióji sistemà 2. Global Positioning System – universalióji pozicionãvimo sistemà
HFS – hierarchical filesystem – hierárchinė rinkmenų̃ sistemà
HLP – high level protocol – áukštojo lygmeñs protokòlas, aukštalygmẽnis protokòlas
HPFS – high-performance filesystem – našióji rinkmenų̃ sistemà
HTML – Hypertext Markup Language – hipertèkstinių dokumeñtų aprašų̃ kalbà, HTML kalbà
HTTP – Hypertext Transfer Protocol – hipertèkstų pérdavimo protokòlas, HTTP protokòlas
135
IIOP – Internet Inter-Operability Protocol – beñdro dárbo internetè protokòlas; suderinamùmo internetè protokòlas
IMAP – internet message access protocol – internèto praneši̇̀mų pri̇́eigos protokòlas
INN – internet news – internèto nauji̇́enos
IP – 1. identification point – identifikãvimo tãškas 2. Internet Protocol – internèto protokòlas, IP protokòlas
IPX – Internetwork Packet Exchange – tarptinkli̇̀niai (domenų̃) pakètų mainai̇̃, IPX protokòlai
IR – 1. information retrieval – informãcijos paieškà 2. infrared – infraraudonóji (bangà; spinduliúotė) 3. instruction register – komándų regi̇̀stras 4. interrupt register – pértraukčių regi̇̀stras
IS – 1. information science – informãtika 2. Information Systems – informãcinės sistèmos
ISDN – integrated services digital network – visumi̇̀nių paslaugų̃ skaitmeni̇̀nis tiñklas
ISM – Internet Service Manager – internèto paslaugų̃ tvarkỹklė
ISO – International Organization for Standardiza-tion, International Standards Organization – Tarptauti̇̀nė standartizãvimo organizãcija, ISO (standartizãvimo organizãcija)
136
ISP – internet service provider – internèto paslaugų̃ teikė́jas
JDBC – Java DataBase Connectivity – Jãvos progrãmų junglùmas su duomenų̃ bãzėmis
LAN – local area network – viẽtinis (duomenų̃ pérdavimo, kompiùterių) tiñklas
LILO – Linux boot loader – (pradi̇̀nis) „Linux“ įkėli̇̀klis
LLC
– 1. logical link control – lòginio kanãlo val̃dymas 2. low level code – žemalỹgis kòdas
MAC – 1. Media Access Control, Medium Access Control – kreiptiẽs į térpę val̃dymas; MAC pólygmenis; MAC protokòlas
MB – megabyte – megabáitas
Mb – megabit – megabi̇̀tas
MDK – multimedia development kit – įvairialýpės térpės kūri̇̀mo pri̇́emonės
MFS – Macintosh filesystem – „Macintosh" rinkmenų̃ sistemà
MILNET – military network – kari̇̀nis tiñklas
MIS – 1. Management Information Services – vadýbos informãcinės tarnýbos 2. management information system – vadýbos informãcinė sistemà
MRP – material requirements planning – mẽdžiagų póreikio planãvimas
MTA – mail transport agent – pãšto pérdavimo tarnýba
137
MUA – mail user agent – pãšto vartótojo tarnýba
NFS – Sun network filesystem – „Sun" tiñklo rinkmenų̃ sistemà
NIC – 1. network information center – tiñklo informãcijos ceñtras 2. network interface card – tiñklo sietùvo plõkštė
NNTP – network news transport protocol – tiñklo žiniãsklaidos protokòlas
NTFS – new technology filesystem – naujõs technològijos rinkmenų̃ sistemà
ODBC – Open Database Connectivity – ãtvirosios duomenų̃ bãzių rỹšio pri̇́emonės; ODBC architektūrà; ODBC są́saja
OLAP – on-line analytical processing – operatyvùsis anali̇̀zinis apdorójimas
OLE – Object Linking and Embedding – objèktų sieti̇̀s ir įterpti̇̀s; OLE technològija
OLI – optical line interface – òptinės rỹšio li̇̀nijos sietùvas
OLTP – on-line transaction processing – operatyvùsis transãkcijų apdorójimas
OMG – Object Management Group – objèktų vadýbos grùpė
OODB – object-oriented database – objèktinė duomenų̃ bãzė
OOP – object-oriented programming – objèktinis programãvimas
OS – operating system – operãcinė sistemà
OSI – Open Systems Interconnection – atvirų̃jų sistèmų (tarpùsavio) ryšỹs; ISO/OSI mòdelis
138
PDF – portable document format – nešiójamojo dokumeñto formãtas
PDU – protocol data unit – protokòlinis duomenų̃ vi̇́enetas [blòkas]
PGP – pretty good privacy – pakañkamai di̇̀delis slaptùmas
PPP – point-to-point protocol – tiesióginio rỹšio protokòlas, PPP protokòlas
PPTP – point-to-point punneling protocol – tiesióginio tuneli̇̀nio rỹšio protokòlas, PPTP protokòlas
PSK – phase-shift keying – šúolinė fãzinė moduliãcija; PSK kodãvimas
RAM – 1. random access memory – laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė 2. real address mode – reãliojo ãdreso reži̇̀mas
RAMDAC – random access memory digital-to analong converter – laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė su skait-meni̇̀niais- analòginiais keiti̇̀kliais
RDRAM – dynamic RAM – dinãminė laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė
RFC – request for comment – komentãro ùžklausa
RMI – 1. Remote Method invocation – nuotoli̇̀nė metòdų i̇̀škvieta 2. resource management interface – i̇̀šteklių tvarkýbos sietùvas
RP – resolving power – skirtiẽs gebà
RPC – Remote Procedure Call – nuotoli̇̀nių procedū̃rų i̇̀škvieta; RPC protokòlas
RTS – 1. request to send – ùžklausa pérduoti dúomenis
139
2. request-to-send – reikalãvimas sių̃sti (pérduoti)
SDRAM – synchronous dynamic RAM – sinchròninė dinãminė laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė
SMS – 1. satellite multiservices system – palydõvinė daũgelio paslaugų̃ sistemà 2. Service Management System – paslaugų̃ tvarkýbos sistemà
SMTP – simple mail transfer protocol – pàprasto pãšto siunti̇̀mo protokòlas, SMTP protokòlas
SQL – Structured Query Language – struktū̃rinių ùžklausų kalbà; SQL kalbà; SQL standártas
TCP – Transmission Control Protocol – pérdavimo val̃dymo protokòlas, TCP protokòlas
TH – transmission header – siuntõs añtraštė
TINA – Telecommunication(s) Information Networking Architecture – komunikãcinės informãcijos tinkli̇̀nė architektūrà
UDF – universal disk format – universalùsis di̇̀skų formãtas
UHCI – universal host controller interface – universalióji kompiùterių val̃dymo są́saja
UPS – uninterrupted power supply – nenutrū́kstamo maiti̇̀nimo šalti̇̀nis
URL – uniform resource locator – universalùsis adresų̃ laiki̇̀klis
USB – U universal serial bus – universalióji nuoseklióji magistrãlė
UTS – universal coordinated time – universalùsis sudẽrintasis lai̇̃kas
140
VFS – virtual filesystem – virtualióji rinkmenų̃ sistemà
VNC – virtual network computing – virtuãliojo tiñklo naudójimas
VPN – virtual private network – virtualùsis asmeni̇̀nis tiñklas
VRAM – video randam access memory, video RAM – vaĩzdo laisvõsios kreiptiẽs atminti̇̀nė, VRAM atminti̇̀nė
VRID – virtual route identifier – virtuãliojo maršrùto identifikãtorius
WAN – wide area network – teritòrinis (duomenų̃ pérdavimo) tiñklas
WLAN – wireless local area network – beviẽlis viẽtinis tiñklas
WWW – World Wide Web, World-Wide-Web – žiniãtinklis, pasáulinis hipertèkstinės informãcijos tiñklas
XML – Extensible Markput Language – praplečiamóji dokumeñtų aprašų̃ kalbà
141
12. REIKALINGIAUSIŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI
GYVENIMO APRAŠYMAS
Vardas ir pavardė Vardenis Pavardenis Adresas Telefonas El. paštas
Skroblų g. 15-29, LT-91001 Vilnius (8 46) 239 9532 [email protected]
Profesinė patirtis 1997–dabar UAB „Virata“, Vilnius
Projektų vadovas Vertinu projektus finansiniu požiūriu, organizuoju darbą, jį prižiūriu
1996–1997 UAB „Voras“, Vilnius Konstruktorius Projektavau prekybinę įrangą
1995–1996 UAB „Aga“, Vilnius Konstruktorius Mokiau darbuotojus dirbti su ACAD programa
Išsilavinimas 1990–1997 1990–1994 m. mokiausi Vilniaus Gedi-
mino technikos universiteto Mechanikos fakultete, įgijau bakalauro laipsnį 1995–1997 m. mokiausi Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto Fundamenti-nių mokslų fakultete, įgijau magistro laipsnį
Profesiniai įgū-džiai
Laisvai dirbu su ACAD, JOPPS programomis
Kalbos Lietuvių – gimtoji, rusų – laisvai kalbu, anglų – gerai kalbu, vokiečių – galiu susikalbėti
Pomėgiai Kelionės, fantastinė literatūra
142
VARDENĖ PAVARDENYTĖ Tel.: darbo (8 5) 235 2352, namų (8 5) 235 3253,
mob. 8 687 36 366 El. paštas vardenė@aaa.lt
IŠSILAVINIMAS 1995–1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerijos specialybė, magistro laipsnis. 1990–1994 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, metali-nių konstrukcijų specialybė, bakalauro laipsnis. PAPILDOMA INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ Mokymo programa „Sėkmingo pardavimo principai“ (1998); Vokiečių kalbos studijos, kursai „Žinijos“ draugijoje (1999–2000); Mokymo kursai „Strateginis veiklos planavimas“ (2005) asmenims, atsakingiems už sprendimų priėmimus. DARBO PATIRTIS Nuo 1997 m. iki dabar UAB „Gitana“, projektų vadovo asistentė. Atsakomybė – komercinių pasiūlymų, verslo planų rengimas, pro-jektų vadovo darbotvarkės koordinavimas. KALBOS Lietuvių – gimtoji. Vokiečių – kalbu puikiai, rašau gerai. Rusų – kalbu gerai, rašau patenkinamai. Lenkų – pagrindai. DARBAS KOMPIUTERIU MS Windows 2000, MS Word, MS Excel, MS Access. ASMENINĖS SAVYBĖS Pareigingumas, komunikabilumas, iniciatyvumas, noras tobulėti. KITA INFORMACIJA Vairuotojo pažymėjimas, B kategorija POMĖGIAI Grožinė literatūra, klasikinė muzika, kelionės.
143
VARDENIS PAVARDENIS Taikos g. 23-65, LT-44001 Kaunas
UAB „Langista“ Direktoriui
PASIAIŠKINIMAS DĖL PAVĖLAVIMO Į DARBĄ
2007-03-28 Vilnius
2007 m. kovo 27 ir 28 dienomis buvau išvykęs į Jonavoje vykusį klasės susitikimą. 2005-03-28 grįžtant į namus, sugedo au-tomobilis, todėl nespėjau laiku atvykti į darbą.
(parašas) Vardenis Pavardenis
144
VARDENĖ PAVARDENYTĖ Vilties g. 12-12, LT-20000 Vilnius
ĮGALIOJIMAS
2007-04-23
Įgalioju Vardenį Pavardenį, gyvenantį Minties g. 12-12, Vilniu-je, a. k. 37012132419, pasas Nr. LD 935599, išduotas Telšių mi-gracijos tarnybos 1993-06-06, paimti mano 2007 m. kovo mėn. atlyginimą.
(Parašas) Vardenė Pavardenytė
145
......................................................................................................... (dokumento sudarytojo pavadinimas)
.........................................................................................................
(dokumento sudarytojo duomenys)
................................... (adresas)
PAŽYMA APIE ŠEIMOS SUDĖTĮ
..................... Nr. ....................
` (data)
Pažymima, kad ..................................................................... ( vardas ir pavardė)
gyvena ................ ......................... .................. ............. . (miestas) (gatvės pavadinimas) (namo Nr.) (buto Nr.)
Namo (buto) gyvenamasis plotas ................. kv. m, bendrasis plotas ................ kv. m.
Šiuo plotu naudojasi ............ asmenys.
ŠEIMOS SUDĖTIS Eil. nr.
Vardas ir pavardė
Gimimo metai
Giminystės ryšiai
Registracijos data
Pareigos Vardas ir pavardė (Parašas)
146
VARDENIS PAVARDENIS
Minties g. 37-96, LT-20000 Vilnius, tel (8 5) 279 3030, el. p. [email protected]
UAB „Finasta“ Direktoriui
PRAŠYMAS
2007-05-25 Vilnius
Prašau priimti mane dirbti pardavimo vadybininku nuo 2007 m. birželio 1 d.
PRIDEDAMA : 1. Magistro diplomo kopija. 2. Rekomendacijos, 2 lapai.
Vardenis Pavardenis (Parašas)
147
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BARZDŽIUKIENĖ, L. D.; CELIEŠIENĖ, V.; KAULA-KIENĖ, A. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Technika, 2005. 148 p.
2. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 80 p.
3. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 p.
4. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinks-nių vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 120 p.
5. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 46 p.
6. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas. Vil-nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 118 p.
7. Lietuvių kalbos komisijos nutarimai (1977–1998). Trečiasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklo-pedijų leidybos institutas, 1998. 204 p.
8. PEČKUVIENĖ, L.; ŽILINSKIENĖ, V. Kalbos patarimai studentams. Mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2005. 97 p.
9. RUDAITIENĖ, V.; VITKAUSKAS, V. Vakarų kalbų naujie-ji skoliniai. Vilnius: Enciklopedija, 1998. 199 p.
10. Vietovardžių žodynas / Rengė A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti-tutas, 2002. 462 p.
11. VALIUKĖNAS, V.; ŽILINSKAS, P. J. Penkiakalbis aiški-namasis metrologijos terminų žodynas. Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 1123–1152.
12. VLADARSKIENĖ, R. Dokumentų tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. 120 p.
148
PRIEDAS. Abėcėlės
Graikiška abėcėlė
Α α alpha Β β beta Γ γ gamma Δ δ delta Ε ε epsilon Ζ ζ zeta Η η eta Θ θ theta Ι ι iota Κ κ kappa Λ λ lambda Μ μ my Ν ν ny Ξ ξ xi Ο ο omicron Π π pi Ρ ρ rho Σ σ sigma Τ τ tau Υ υ ypsilon Φ φ phi Χ χ chi Ψ ψ psi Ω ω omega
Lietuviška abėcėlė
A a Ą ą B b C c Č č D d E e Ę ę Ė ė F f G g H h I i Į į Y y J j K k L l M m N n O o P p R r S s Š š T t U u Ų ų Ū ū V v Z z Ž ž
149
Angliška abėcėlė
A a B b C c D d E e F f G g H h I i J j K k L l M m N n O o P p Q q R r S s T t U u V v W w X x Y y Z z
Prancūziška abėcėlė
A a B b C c D d E e F f G g H h I i J j K k L l M m N n O o P p Q q R r S s T t U u V v W w X x Y y Z z
Vokiška abėcėlė
A a
(Ä ä) B b C c D d E e F f G g H h I i J j
K k L l M m N n O o (Ö ö)
P p Q q R r S s (ss=ß)
T t
U u (Ü ü)
V v W w X x Y y Z z
Rusiška abėcėlė
A а Б б В в Г г Д д Е е Ë ë Ж ж З з И и Й й К к Л л М м Н н О о П п Р р С с Т т У у Ф ф Х х Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ ь ъ ы Э э Ю ю Я я
150
Angelė Kaulakienė, Angelika Petrėtienė, Lina Rutkienė, Regina Žukienė KALBININKŲ PATARIMAI STUDENTAMS: TEORIJA IR PRAKTIKA
Redagavo A. Kaulakienė Maketavo R. Darbutienė
2007-05-31. 9,5 sp. l. Tiražas 500 egz.
Leido Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius
Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija“, J. Jasinskio g. 16 A, 01112 Vilnius
