1

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Angelė Kaulakienė, Angelika Petrėtienė, Lina Rutkienė, Regina Žukienė

KALBININKŲ PATARIMAI STUDENTAMS:

TEORIJA IR PRAKTIKA

Mokomoji knyga

Vilnius 2010

2

UDK 808.82(075.8) Ka-176

A. Kaulakienė, A. Petrėtienė, L. Rutkienė, R. Žukienė. Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika. Mokomoji knyga. 3-ioji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius: Technika, 2010. 162 p.

Leidinyje abėcėliniu patarimų pateikimo principu nurodoma nema-

ža specialybės terminų ir vietovardžių kirčiavimo, pagrindinių gramati-nių formų ir sintaksinių konstrukcijų norminės vartosenos, terminų tai-syklingos darybos, pagrindinių matavimo vienetų simbolių, kompiuterijos terminų raidinių santrumpų, grafinių žodžių sutrumpinimų ir dalykinių raštų pavyzdžių.

Leidinys skirtas VGTU studentams, studijuojantiems specialybės kalbos kursą. Juo galės pasinaudoti ir universiteto dėstytojai, ir šiaip technikos mokslų specialistai, kuriems rūpi jų specialybės kalba.

Leidinį rekomendavo VGTU Humanitarinio instituto Studijų komitetas Recenzavo: doc. dr. V. Žilinskienė, Mykolo Romerio universitetas dr. A. Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas

Parengė: doc. dr. A. Kaulakienė 2; 5; 7; 11.3 skyrius ir poskyrius;

lektorė A. Petrėtienė 3 skyrių; lektorė L. Rutkienė 6; 8; 9; 10; 11.1–11.2; 12 skyrius ir poskyrius; lektorė R. Žukienė 1; 4 skyrius ir poskyrius.

VGTU leidyklos TECHNIKA 1115-S mokomosios metodinės literatūros knyga. http://leidykla.vgtu.lt 1-oji laida, 2007 2-oji laida, 2008 ISBN 978-9955-28-550-2 © A. Kaulakienė, A. Petrėtienė, L. Rutkienė, R. Žukienė, 2007 © VGTU leidykla „Technika“, 2007

3

TURINYS

PRATARMö .......................................................................................4

1. DAŽNIAUSIAI VARTOJAMŲ VARDAŽODŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS ..............................................5 1.1. Vardažodžių kirčiuot÷s ................................................................5 1.2. Vardažodžių kirčiavimo žodyn÷lis ...............................................8 1.3. Vietovardžių kirčiavimo žodyn÷lis.............................................23

2. TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ IR TERMINŲ LIETUVIŠKI ATITIKMENYS .........................................................................34

3. NETEIKTINOS SVETIMYBöS.................................................47

4. TAISYTINI VERTINIAI IR SEMANTIZMAI ...........................63

5. NETAISYKLINGI TERMINAI ..................................................85

6. SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ PAVYZDŽIAI ............................................................................98

7. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ PAVADINIMŲ PAVYZDŽIAI .......... 108 7.1. Taisyklingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai .............. 108 7.2. Klaidingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai ................. 108

8. NEVARTOTINI LINKSNIŲ PAVYZDŽIAI ............................ 110

9. NEVARTOTINI PRIELINKSNIŲ PAVYZDŽIAI.................... 121

10. VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ NETAISYKLINGOS VARTOSENOS PAVYZDŽIAI................................................ 130 10.1. Taisytini padalyvio pavyzdžiai ............................................... 130 10.2. Nevartotini pusdalyvio ir dalyvio pavyzdžiai.......................... 132

11. SANTRUMPOS IR SUTRUMPINIMAI................................... 134 11.1. Dydžių ir matavimo vienetų simboliai ................................... 134 11.2. Grafiniai žodžių sutrumpinimai ............................................. 137 11.3. Kompiuterijos terminų raidin÷s santrumpos .......................... 140

12. REIKALINGIAUSIŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI .............. 151

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................... 159

PRIEDAS. Ab÷c÷l÷s ........................................................................ 160

4

PRATARMö Mokomasis leidinys yra parengtas Vilniaus Gedimino techni-

kos universiteto Lietuvių kalbos katedros darbuotojų ir skirtas šio universiteto studentams (bakalaurantams ir magistrantams), studi-juojantiems specialyb÷s kalbos kursą, parengtą atsižvelgiant į nau-jausią Valstybin÷s lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. pos÷dyje priimtą Specialyb÷s kalbos programą (Gimtoji kalba, nr. 8, 2003, p. 18–21).

Kalbininkų patarimai studentams: teorija ir praktika išsiskiria iš ankstesnių Lietuvių kalbos katedros parengtų leidinių (Specialyb÷s kalbos kultūra. Sudarytojai: V. Krasauskait÷, L. Maižiešyt÷, A. Pet-r÷tien÷ ir kt. Vilnius: Technika, 2003. 135 p.; Žukien÷ R. Specialy-b÷s kalbos kultūros savarankiško darbo užduočių, taisyklių ir testų rin-kinys. Vilnius: Technika, 2003. 108 p.; Barzdžiukien÷ L. D., Celiešien÷ V., Kaulakien÷ A. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika, 2004. 123 p.; 2005. 148 p.) ab÷c÷liniu patarimų pateikimo principu.

Studentai lengvai ir greitai gal÷s susirasti atsakymus į kylan-čius specialyb÷s terminų ir vietovardžių kirčiavimo, pagrindinių gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų normin÷s vartosenos, terminų taisyklingos darybos klausimus. Leidinyje jie ras ir pagrin-dinių matavimo vienetų simbolių, kompiuterijos terminų raidinių santrumpų, grafinių žodžių sutrumpinimų ir dalykinių raštų pavyz-džių.

Visą leidinį skait÷ ir vertingų pastabų pateik÷ doc. dr. R. Vla-darskien÷.

Tikim÷s, kad šis 3-čiasis pataisytas ir gausiai papildytas leidi-nys pravers ir specialyb÷s dalykus d÷stantiems d÷stytojams, ir tech-nikos mokslų specialistams, ir visiems kitiems, kuriems rūpi jų spe-cialyb÷s kalba.

5

1. DAŽNIAUSIAI VARTOJAMŲ VARDAŽODŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ KIRČIAVIMAS

1.1. Vardažodžių kirčiuot÷s

Kirčiuot÷s – tai vienodai kirčiuojamų vardažodžių grup÷s.

Lietuvių kalboje skiriamos 4 kirčiuot÷s, kurios žymimos arabiškais skaitmenimis: 1, 2, 3, 4 (dviskiemenių žodžių kirčiuot÷s) ir 1, 2, 3, 3a, 3b, 34a, 34b, 4 (daugiaskiemenių žodžių kirčiuot÷s). Kirčiuot÷s nustatomos iš dviejų linksnių – daugiskaitos naudininko ir daugis-kaitos galininko kirčio vietos.

Pirmajai kirčiuotei priklauso daiktavardžiai, kurie daugis-kaitos naudininke ir galininke kirtį turi tame pačiame skiemenyje, pvz.: ámžius: ámžiams, ámžius; mẽdžiaga: mẽdžiagoms, mẽdžiagas; pavãsaris: pavãsariams, pavãsarius; próga: prógoms, prógas. Tokių daiktavardžių kirtis pastovus – išlieka visuose jų linksniuose toje pačioje vietoje. Jeigu kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo, tai jis visada turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: b)kl÷, ýda, káina, l+šos, nauj,ena, óda, pléntas, plótas, r)šis, si)las, sp.stai, téis÷, t/ltas. Tolesni nuo galo skiemenys gali būti trumpi (g/rininkas, m/škininkas), tvir-tapradžiai (kláusimas, móteris, pr,emon÷), tvirtagaliai (liẽkana, ma-tãvimas, va0dymas).

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių, priklausančių pirmajai kirčiuotei, kirčiuojami šie baigmenys: -ánsas: avánsas, seánsas; -ántas, -÷: diktántas, magistrántas, -÷, doktorántas, -÷, variántas; -èrnas, -a: cistèrna, ekstèrnas, -÷, koncèrnas; -èrtas: koncèrtas, ekspèrtas; -òmtas: ekspròmtas; -òrdas: akòrdas, rekòrdas; -òrtas: ekspòrtas, impòrtas, komfòrtas, kuròrtas, transpòrtas; -ùrsas: ekskùrsas, konkùrsas.

Pirmajai kirčiuotei priklauso nemaža tarptautinių žodžių su ne-kirčiuotais baigmenimis: -elis kãbelis, mòdelis; -eris, -÷ dùbleris, -÷, trãleris; -ija: avãrija, chèmija, klasifikãcija, kompiutèrija, operãcija; -ika: dinãmika, grãfika, f/zika, kibernètika, kr/tika, mechãnika, prãktika, stat/stika; -ikas, -÷: akadèmikas, -÷, chèmikas, -÷, grãfikas, -÷, me-chãnikas, -÷, tèchnikas, -÷; -umas: m/nimumas, mãksimumas, plènumas, politèchnikumas, prez/diumas, tèchnikumas; -usas: kòrpusas, lãkmusas. Daugumos jų kirčiuojamas trečiasis nuo galo skiemuo.

Antrajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurių daugiskaitos naudininkas turi kirtį kamiene, o galininkas – galūn÷je, pvz.:

6

aũkštis: aũkščiams, aukščiùs; b8das: b8dams, būdùs; b8vis: b8viams, būviùs; dỹdis: dỹdžiams, dydžiùs; guõlis: guõliams, guoliùs; gre;tis: gre;čiams, greičiùs; kiẽkis: kiẽkiams, kiekiùs; pavi<šius: pavi<šiams, paviršiùs; plõkšt÷: plõkšt÷ms, plokštès; ska;čius: ska;čiams, skaičiùs; skỹrius: skỹriams, skyriùs; skỹstis: skỹsčiams, skysčiùs; sl=gis: sl=giams, sl÷giùs; sm8gis: sm8giams, smūgiùs; sve<tas: sve<tams, svertùs; tyr/mas: tyr/mams, tyrimùs. Priešpaskutinio skiemens prie-gaid÷ visada tvirtagal÷ arba šis skiemuo yra trumpas (priešpaskutinio skiemens taisykl÷).

Dažniau vartojamų tarptautinių žodžių, priklausančių antrajai kirčiuotei, kirčiuojami šie baigmenys: -ãfas: autogrãfas, biogrãfas, fotogrãfas, hektogrãfas, paragrãfas, termogrãfas; -amà: amalgamà, diagramà, panoramà, programà, reklamà, telegramà; -ãtas, -÷: agregãtas, aparãtas, formãtas, laureãtas, -÷, mãtas, superfosfãtas, vãtas; -eñtas, -÷: cemeñtas, doceñtas, -÷, ornameñtas, prezideñtas, -÷, reglameñtas, testameñtas; -ètas: alfabètas, biudžètas, brikètas, bufètas, dekrètas, kabinètas, komitètas, magnètas, makètas, pakètas, pincètas; -ètras: baromètras, centimètras, dinamomètras, galvanomètras, kalorimètras, kilomètras, taksomètras, termomètras, voltmètras; -inà: dinà, disciplinà, doktrinà, kabinà, mašinà, turbinà, vitrinà; -zmas: archa/zmas, human/zmas, klasic/zmas, mechan/zmas, organ/zmas, simbol/zmas; -òmas: atòmas, binòmas, bròmas, chròmas, diplòmas, òmas, simptòmas, tòmas; -ònas: fònas, jònas, rajònas, stadiònas, talònas, telefònas, tònas, vagònas; -òpas: epidiaskòpas, giroskòpas, higroskòpas, kaleidoskòpas, mikroskòpas, spektroskòpas, teleskòpas.

Trečiajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurių kirtis daugis-kaitos naudininke yra galūn÷je, o galininke – priešpaskutiniame skiemenyje, kuris yra visada tvirtapradis, pvz.: dárbas (3): darbáms, dárbus; reikšm= (3): reikšm+ms, réikšmes; žénklas (3): ženkláms, žénklus; 3a – trečiasis nuo galo skiemuo tvirtapradis, pvz.: aukštumà: aukštumóms, áukštumas; branduolỹs: branduoliáms, bránduolius; m÷ginỹs: m÷giniáms, m+ginius; 3b – trečiasis nuo galo skiemuo tvirta-galis arba trumpas, pvz.: darinỹs: dariniáms, dãrinius; užduot/s: už-duot/ms, ùžduotis; žemumà: žemumóms, žẽmumas; 34a – ketvirtasis nuo galo skiemuo tvirtapradis, pvz.: auksakalỹs: auksakaliáms, áuksakalius; kalnakasỹs: kalnakasiáms, kálnakasius; nuožulnumà: nuožulnumóms, núožulnumas; 34b – ketvirtasis nuo galo skiemuo tvirtagalis arba trumpas, pvz.: pasiuntinỹs: pasiuntiniáms, pãsiuntinius; iškilumà: iškilumóms, /škilumas; uždavinỹs: uždaviniáms,

7

ùždavinius. Ši kirčiuot÷ ypatinga tuo, kad visiems linksniams būdin-gas galūninis kirčiavimas, išskyrus vienaskaitos įnagininko ir dau-giskaitos galininko linksnius, kurių bus kirčiuotas kuris nors kamie-ne esantis skiemuo.

Pagal 3a, 3b ar 34a, 34b kirčiuotę kirčiuojamų daiktavardžių baigmenys yra tokie: -alas: rãšalas, ti<palas – 3b; -ats: bendrat/s, kamšat/s, maišat/s – 3b; -esỹs: bildesỹs, ilgesỹs, judesỹs – 3b; -inỹs: br÷žinỹs, leidinỹs, traukinỹs – 3a; įrenginỹs – 34a; pirkinỹs – 3b; pasiuntinỹs, -÷ – 34b; -menà: naũdmenos, puošmenà, staigmenà – 3b; -muõ: d÷muõ, duomuõ, sprogmuõ, vanduõ – 3a; matmuõ, plaukmuõ, žymuõ – 3b; -ulas: v,esulas – 3a; gniùžulas, st/mulas – 3b; -ulỹs: gyvulỹs – 3a; riedulỹs; spindulỹs, šiurpulỹs – 3b; nuobodulỹs – 34a; -umà: aukštumà, tolumà – 3a; dykumà, sausumà – 3b; įžulnu- mà – 34a; iškilumà – 34b; -urỹs: sūkurỹs, švyturỹs – 3b.

Ketvirtajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke turi kirtį galūn÷je, pvz.: derm=: derm+ms, dermès; la;kas: laikáms, laikùs; pradžià: pradžióms, pradžiàs; ryšỹs: ryšiáms, ryšiùs; sklend=: sklend+ms, sklendès; skolà: skolóms, skolàs; šviesà: šviesóms, šviesàs; tamsà: tamsóms, tamsàs; vert=: vert+ms, vertès, taip pat tarptautiniai žodžiai: gumà, madà, pãsas, plãnas, sierà, stre;kas. Priešpaskutinio skiemens priegaid÷ yra tvirtagal÷ arba šis skiemuo yra trumpas (priešpaskutinio skiemens taisykl÷).

Priešpaskutinio skiemens taisykl÷: jei vardažodžio (daikta-vardžio, būdvardžio, skaitvardžio) priešpaskutinis kirčiuotas skie-muo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose to žodžio linksniuose būtinai šoka į galūnę.

Pagal šią taisyklę kirtis nušoka: į moteriškosios gimin÷s vienaskaitos vardininko galūnę -a,

pvz.: rankà (rañką), mažà (mãžą), antrà (añtrą), Astà (Ãstą), Romà (Ròmą);

į daugiskaitos galininko galūnę, pvz.: rankà – rankàs, mažà –mažàs; mãžas – mažùs, añtras – antrùs, antrà – antràs;

į vienaskaitos įnagininko galūnes -a, -e, -u, pvz.: rankà – su rankà, ùp÷ – su upè; añtras, – su antrù, antrà – su antrà; Astà (Ãstą) – su Astà, Romà (Ròmą) – su Romà;

į vietininko galūnę -e, pvz.: rãštas – raštè, bùtas – butè, kabinètas – kabinetè, Skuõdas – Skuodè, Kaũnas – Kaunè.

Priešpaskutinio skiemens taisykl÷ veikia 2 ir 4 kirčiuočių žodžius.

8

1.2.

Var

daž

odži

ų k

irči

avim

o ž

odyn

÷lis

Vie

nas

kai

ta

Dau

giskai

ta

vard

inin

kas

įn

agin

inkas

vi

etin

inkas

ga

linin

kas

ga

linin

kas

A

absolveñtas (2)

absolveñt÷ (2)

adresãtas (2)

agentūrà (2)

akcXzas (2)

ãktas (2)

alternatyvà (2)

ambasadà (2)

analògas (2)

anketà (2)

aparatūrà (2)

apibr÷žXmas (2)

archỹvas (2)

argu

meñtas (2)

asmenXn÷ (2)

asmenXnis (2)

absolventù

absolventè

adresatù

agentūrà

akcizù

aktù

alternatyvà

ambasadà

analogù

anketà

aparatūrà

apibr÷žimù

archyvù

argu

mentù

asmeninè

asmeniniù

absolventè

absolveñt÷je

adresatè

agent]roje

akcizè

aktè

alternatỹvoje

ambasãdo

je

analogè

ankètoje

aparat]roje

apibr÷žimè

archyvè

argu

mentè

asmenXn÷je

asmenXniame

plg. absolveñtę

plg. agent]rą

plg. alternatỹvą

plg. ambasãdą

plg. ank

ètą

plg. aparat]rą

plg. asm

enXnę

plg. asm

enXnį

absolventùs

absolventès

adresatùs

agentūràs

akcizùs

aktùs

alternatyvàs

ambasadàs

analogùs

anketàs

aparatūràs

apibr÷žimùs

archyvùs

argu

mentùs

asmeninès

asmeniniùs

aspèktas (2)

atsiliepXm

as (2)

atstõvas (2)

aspektù

atsiliepim

ù atstovù

aspektè

atsiliepim

è atstovè

aspektùs

atsiliepim

ùs

atstovùs

9

atstõv÷ (2)

audXtas (2)

autobù

sas (2)

automob

Xlis (2)

B

banderòl÷ (2)

bankn

òtas (2)

bankròtas (2)

beda_b÷ (2)

beda_bis (2)

bendrijà (2)

bibliotekà (2)

biud

žètas (2)

biùras (2)

biurok

rãtas (2)

biurok

rãt÷ (2)

b]das (2)

buitXn÷ (2)

buitXnis (2)

buve`n÷ (2)

C, Č

ceñtras (2)

atstovè

auditù

autobu

sù

automobiliù

banderolè

bankn

otù

bankrotù

bedarbè

bedarbiù

bendrijà

bibliotekà

biud

žetù

biurù

biurok

ratù

biurok

ratè

būdù

bu

itinè

buitiniù

buveinè

centrù

atstõv÷je

auditè

autobu

sè

automob

Xlyje

banderòl÷je

bankn

otè

bankrotè

beda_b÷je

beda_byje

bendrXjoje

bibliotèkoje

biud

žetè

biurè

biurok

ratè

biurok

rãt÷je

būdè

buitXn÷je

buitXniame

buve`n÷je

centrè

plg. atstõvę

plg. autom

obXlį

plg. banderòlę

plg. beda_bę

plg. beda_bį

plg. bendrXją

plg. bibliotèką

plg. biurokrãtę

plg. buitXnę

plg. buitXnį

plg. buv

e`nę

atstovès

auditùs

autobu

sùs

automob

iliùs

banderolès

bankn

otùs

bankrotù

bedarbès

bedarbiùs

bendrijàs

bibliotekàs

biud

žetùs

biurùs

biurok

ratùs

biurok

ratès

būdù

s bu

itinès

buitiniùs

buveinès

centrùs

10

ceñzas (2)

cenzūrà (2)

citatà (2)

čèkis (2)

D

deficXtas (2)

dekãnas (2)

dekãn÷ (2)

dekrètas (2)

demok

rãtas (2)

demok

rãt÷ (2)

departam

eñtas (2)

depo

zXtas (2)

devXzas (2)

dialògas (2)

dilemà (2)

direktyvà (2)

doktorantūrà (2)

doktrinà (2)

E

efèktas (2)

eksperim

eñtas (2)

cenzù

cenzūrà

citatà

čekiù

deficitù

dekanù

dekanè

dekretù

demok

ratù

demok

ratè

departam

entù

depo

zitù

devizù

dialogù

dilemà

direktyvà

doktorantūrà

doktrinà

efektù

eksperim

entù

cenzè

cenz]roje

citãtoje

čèkyje

deficitè

dekanè

dekãn÷je

dekretè

demok

ratè

demok

rãt÷je

departam

entè

depo

zitè

devizè

dialogè

dilèmoje

direktỹvoje

doktorant]roje

doktrXnoje

efektè

eksperim

entè

plg. cenz]rą

plg. citãtą

plg. čèkį

plg. dekãnę

plg. dem

okrãtę

plg. dilèm

ą

plg. direktỹvą

plg. dok

torant]rą

plg. dok

trXną

cenzùs

cenzūràs

citatàs

čekiùs

deficitùs

dekanùs

dekanès

dekretùs

demok

ratùs

demok

ratès

departam

entùs

depo

zitùs

devizùs

dialogùs

dilemàs

direktyvàs

doktorantūràs

doktrinàs

efektùs

eksperim

entùs

11

ekspertXz÷ (2)

etikètas (2)

F

fãktas (2)

faktūrà (2)

faku

ltètas (2)

filiãlas (2)

form

alùm

as (2)

form

ãtas (2)

form

uluõ

t÷ (2)

fotoaparãtas (2)

G, H

ga`sras (4)

ga_sas (4)

gilin

tùvas (2)

grãm

as (2)

grùp

÷ (2)

hipo

tekà (2)

hipo

tèz÷ (2)

horizontãl÷ (2)

ekspertizè

etiketù

faktù

faktūrà

faku

ltetù

filialù

form

alum

ù form

atù

form

uluo

tè

fotoaparatù

gaisrù

garsù

gilin

tuvù

gram

ù grup

è hipo

tekà

hipo

tezè

horizontalè

ekspertXz÷je

etiketè

faktè

fakt]roje

faku

ltetè

filialè

form

alum

è form

atè

form

uluõ

t÷je

fotoaparatè

gaisrè

garsè

gilin

tuvè

gram

è grùp

÷je

hipo

tèko

je

hipo

tèz÷je

horizontãl÷je

plg. ekspertXzę

plg. fakt]rą

plg. formuluõ

tę

plg. grùpę

plg. hipotèką

plg. hipotèzę

plg. horizon

tãlę

ekspertizès

etiketùs

faktùs

faktūràs

faku

ltetùs

filialùs

form

alum

ùs

form

atùs

form

uluo

tès

fotoaparatùs

gaisrùs

garsùs

gilin

tuvù

s gram

ùs

grup

ès

hipo

tekàs

hipo

tezès

horizontalès

12

I, J

ieškXklis (2)

imun

itètas (2)

indivXdas (2)

indivXd÷ (2)

individu

alX (4)

individu

alùs (4)

infrastruk

tūrà (2)

instrumeñtas (2)

interèsas (2)

internètas (2)

inžiniẽr÷ (2)

inžiniẽrius (2)

išankstXn÷ (2)

išankstXnis (2)

išorXn÷ (2)

išorXnis (2)

išskirtXn÷ (2)

išskirtXnis (2)

įžangXn÷ (2)

įžangXnis (2)

Xždas (2)

jaũtris (2)

j÷g à (4)

ieškikliù

im

unitetù

individù

individè

individu

alià

individu

aliù

infrastruk

tūrà

instrumentù

interesù

internetù

inžinierè

inžiniẽriumi

išankstinè

išankstiniù

išorinè

išoriniù

išskirtinè

išskirtiniù

įžanginè

įžanginiù

iždù

jautriù

j÷g à

ieškXklyje

imun

itetè

individè

indivXd÷je

individu

aliojè

individu

aliamè

infrastruk

t]roje

instrumentè

interesè

internetè

inžiniẽr÷je

inžiniẽriuje

išankstXn÷je

išankstXniame

išorXn÷je

išorXniame

išskirtXn÷je

išskirtXniam

e įžangXn÷je

įžangXniame

iždè

jaũtryje

j÷gojè

plg. ieškXklį

plg. indivXdę

plg. infrastruk

t]rą

plg. inžiniẽrę

plg. inžiniẽrių

plg. išank

stXnę

plg. išank

stXnį

plg. išorXnę

plg. išorXnį

plg. išskirtXnę

plg. išskirtXnį

plg. įžangXnę

plg. įžangXnį

plg. jaũtrį

ieškikliù

s im

unitetùs

individù

s individès

individu

aliàs

individu

aliùs

infrastruk

tūràs

instrumentùs

interesùs

internetùs

inžinierès

inžinieriùs

išankstinès

išankstiniùs

išorinès

išoriniùs

išskirtinès

išskirtiniùs

įžanginès

įžanginiùs

iždù

s jautriùs

j÷g às

13

jonosferà (2)

jurXstas (2)

jurXst÷ (2)

K

kabinètas (2)

kadãstras (2)

kalbà (4)

kand

idãtas (2)

kand

idãt÷ (2)

kand

idatūrà (2)

kapitãlas (2)

katalògas (2)

keitXm

as (2)

kẽlias (4)

kilogrãm

as (2)

klaidà (4)

klieñtas (2)

klieñt÷ (2)

knied÷ (4)

kòdas (2)

kolektỹvas (2)

komentãras (2)

komitètas (2)

jonosferà

juristù

juristè

kabinetù

kadastrù

kalbà

kand

idatù

kand

idatè

kand

idatūrà

kapitalù

katalogù

keitim

ù keliù

kilogram

ù

klaidà

klientù

klientè

kniedè

kodù

ko

lektyvù

komentarù

komitetù

jonosfèroje

juristè

jurXst÷je

kabinetè

kadastrè

kalbojè

kand

idatè

kand

idãt÷je

kand

idat]roje

kapitalè

katalogè

keitim

è kelyjè

kilogram

è klaido

jè

klientè

klieñt÷je

knied÷jè

kodè

kolektyvè

komentarè

komitetè

plg. jon

osfèrą

plg. jurXstę

plg. kandidãtę

plg. kandidat]rą

plg. klieñtę

jonosfer às

juristùs

juristès

kabinetùs

kadastrùs

kalbàs

kand

idatùs

kand

idatès

kand

idatūràs

kapitalùs

katalogù

s keitim

ùs

keliùs

kilogram

ùs

klaidàs

klientùs

klientès

kniedès

kodù

s ko

lektyvùs

komentarùs

komitetùs

14

komplèktas (2)

komprom

Xsas (2)

konflXktas (2)

konku

reñtas (2)

konku

reñt÷ (2)

konspèktas (2)

kontèkstas (2)

kontròl÷ (2)

kontroliẽr÷ (2)

kontroliẽrius (2)

kredXtas (2)

krXz÷ (2)

kryžm÷ (4)

kultūrà (2)

kupò

nas (2)

kvXtas (2)

L

laisvà (4)

la`svas (4)

leidXm

as (2)

lygiare`kšm÷ (2)

lygiare`kšmis (2)

lygiate`s÷ (2)

komplektù

komprom

isù

konfliktù

konku

rentù

konku

rentè

konspektù

kontekstù

kontrolè

kontrolierè

kontroliẽrium

i kreditù

krizè

kryžmè

kultūrà

kupo

nù

kvitù

laisvà

laisvù

leidim

ù lygiareikšmè

lygiareikšmiù

lygiateisè

komplektè

komprom

isè

konfliktè

konku

rentè

konku

reñt÷je

konspektè

kontekstè

kontròl÷je

kontroliẽr÷je

kontroliẽriuje

kreditè

krXz÷je

kryžm÷jè

kult]roje

kupo

nè

kvitè

laisvojè

laisvamè

leidim

è lygiare`kšm÷je

lygiare`kšmiame

lygiate`s÷je

plg. kon

kureñtę

plg. kon

tròlę

plg. kon

troliẽrę

plg. kon

troliẽrių

plg. krXzę

plg. kult]rą

plg. lygiare`kšm

ę

plg. lygiare`kšm

į plg. lygiate`sę

komplektùs

komprom

isùs

konfliktùs

konku

rentùs

konku

rentès

konspektùs

kontekstùs

kontrolès

kontrolierès

kontrolieriùs

kreditùs

krizès

kryžmès

kultūràs

kupo

nùs

kvitùs

laisvàs

laisvù

s

leidim

ùs

lygiareikšmès

lygiareikšmiùs

lygiateisès

15

lygiate`sis (2)

literatūrà (2)

lobXstas (2)

lobXst÷ (2)

lobìzm

as (2)

M

magistrantūrà (2)

magXstras (2)

magXstr÷ (2)

mandãtas (2)

manifèstas (2)

maršrùtas (2)

mãstas (2)

mechanXzmas (2)

metãlas (2)

metòd

as (2)

mètras (2)

mygtùkas (2)

mom

eñtas (2)

mon

olXtas (2)

motỹvas (2)

lygiateisiù

literatūrà

lobistù

lobistè

lobizm

ù magistrantūrà

magistrù

magistrè

mandatù

manifestù

maršrutù

mastù

mechanizmù

metalù

metod

ù metrù

mygtukù

mom

entù

mon

olitù

motyvù

lygiate`siam

e

literat]roje

lobistè

lobXst÷je

lobizm

è magistrant]roje

magistrè

magXstr÷je

mandatè

manifestè

maršrutè

mastè

mechanizmè

metalè

metod

è metrè

mygtukè

mom

entè

mon

olitè

motyvè

plg. lygiate`sį

plg. literat]rą

plg. lob

Xstę

plg. m

agistrant]rą

plg. m

agXstrę

lygiateisiùs

literatūràs

lobistùs

lobistès

lobizm

ù magistrantūràs

magistrùs

magistrès

mandatùs

manifestùs

maršrutùs

mastùs

mechanizmùs

metalùs

metod

ùs

metrùs

mygtukù

s mom

entùs

mon

olitùs

motyvùs

16

N

neakivaizdXn÷ (2)

neakivaizdXnis (2)

nom

enklatūrà (2)

normatỹvas (2)

nuo

tolXn

÷ (2)

nuo

tolXn

is (2)

nutarXm

as (2)

O

objèktas (2)

ob

jektyvX (4)

objektyvùs (4)

òmas (2)

opon

eñtas (2)

opon

eñt÷ (2)

ozòn

as (2)

P

pãkas (4)

paragrãfas (2)

pardavXm

as (2)

pareiškXmas (2)

parengXmas (2)

neakivaizdinè

neakivaizdiniù

nom

enklatūrà

normatyvù

nuo

tolin

è nuo

tolin

iù

nutarim

ù ob

jektù

objektyvià

objektyviù

omù

opon

entù

opon

entè

ozon

ù pakù

paragrafù

pardavim

ù pareiškimù

parengimù

neakivaizdXn÷je

neakivaizdXniam

e

nom

enklat]roje

normatyvè

nuo

tolXn

÷je

nuo

tolXn

iame

nutarim

è ob

jektè

objektyviojè

objektyviamè

omè

opon

entè

opon

eñt÷je

ozon

è pakè

paragrafè

pardavim

è pareiškimè

parengimè

plg. neakivaizdXnę

plg. neakivaizdXnį

plg. nom

enklat]rą

plg. nuo

tolXnę

plg. nuo

tolXnį

plg. oponeñtę

neakivaizdinès

neakivaizdiniùs

nom

enklatūràs

normatyvùs

nuo

tolin

ès

nuo

tolin

iùs

nutarim

ùs

objektùs

objektyviàs

objektyviùs

omùs

opon

entùs

opon

entès

ozon

ùs

pakù

s paragrafùs

pardavim

ùs

pareiškimùs

parengimùs

17

parlam

entãras (2)

parlam

entãr÷ (2)

parlam

eñtas (2)

pãsas (4)

pasitarXmas (2)

pavedXmas (2)

pažeidXm

as (2)

pednas (4)

periòd

as (2)

person

ãlas (2)

perspektyvà (2)

piliẽt÷ (2)

piliẽtis (2)

pl÷trà (4)

pradžià (4)

pranašùm

as (2)

pranešìm

as (2)

prẽk÷ (2)

priẽdas (2)

principXn÷ (2)

principXnis (2)

prioritètas (2)

pripažinXm

as (2)

prob

lemà (2)

parlam

entarù

parlam

entarè

parlam

entù

pasù

pasitarimù

pavedimù

pažeidim

ù pelnù

period

ù person

alù

perspektyvà

pilietè

pilieči ù

pl÷trà

pradžià

pranašum

ù pranešim

ù prekè

priedù

principinè

principiniù

prioritetù

pripažinim

ù prob

lemà

parlam

entarè

parlam

entãr÷je

parlam

entè

pasè

pasitarimè

pavedimè

pažeidim

è pelnè

period

è person

alè

perspektỹvoje

piliẽt÷je

piliẽtyje

pl÷trojè

pradžiojè

pranašum

è pranešim

è prẽk÷je

priedè

principXn÷je

principXniam

e prioritetè

pripažinim

è prob

lèmoje

plg. parlamentãrę

plg. perspektỹvą

plg. piliẽtę

plg. piliẽtį

plg. prẽkę

plg. principXnę

plg. principXnį

plg. problèm

ą

parlam

entarùs

parlam

entarès

parlam

entùs

pasùs

pasitarimùs

pavedimùs

pažeidim

ùs

pelnùs

period

ùs

person

alùs

perspektyvàs

pilietès

pilieči ùs

pl÷tràs

pradžiàs

pranašum

ùs

pranešim

ùs

prekès

priedù

s principinès

principiniùs

prioritetùs

pripažinim

ùs

prob

lemàs

18

procedūrà (2)

procèsas (2)

prod

ekãnas (2)

prod

ekãn÷ (2)

prod

ùktas (2)

programà (2)

progrèsas (2)

projèktas (2)

R

racion

alX (4)

racion

alùs (4)

rajònas (2)

referãtas (2)

regiòn

as (2)

regXstras (2)

reglam

eñtas (2)

reklam

à (2)

respub

likXn÷ (2)

respub

likXnis (2)

rezultãtas (2)

rink

à (2)

ryšỹs (4)

rodXklis (2)

procedūrà

procesù

prod

ekanù

prod

ekanè

prod

uktù

programà

progresù

projektù

racion

alià

racion

aliù

rajonù

referatù

region

ù registrù

reglam

entù

reklam

à respub

likinè

respub

likiniù

rezultatù

rink

à ryšiù

rodikliù

proced]roje

procesè

prod

ekanè

prod

ekãn÷je

prod

uktè

progrãmoje

progresè

projektè

racion

aliojè

racion

aliamè

rajonè

referatè

region

è registrè

reglam

entè

reklãm

oje

respub

likXn÷je

respub

likXniame

rezultatè

riñk

oje

ryšyjè

rodXklyje

plg. proced]

rą

plg. prodekãnę

plg. progrãm

ą plg. reklãmą

plg. respu

blikXnę

plg. respu

blikXnį

plg. riñką

plg. rod

Xklį

procedūràs

procesùs

prod

ekanùs

prod

ekanès

prod

uktùs

programàs

progresùs

projektùs

racion

aliàs

racion

aliùs

rajonùs

referatùs

region

ùs

registrùs

reglam

entùs

reklam

às

respub

likinès

respub

likiniùs

rezultùs

rink

às

ryšiùs

rodikliùs

19

rūdà (4)

S, Š

sąlygXn÷ (2)

sąlygXnis (2)

saviniñkas (2)

saviniñk÷ (2)

semèstras (2)

sertifikãtas (2)

sistem

à (2)

skaldà (4)

sklaidà (4)

skolà (4)

skuñ

das (2)

spartà (4)

specialXstas (2)

specialXst÷ (2)

sprendXmas (2)

statùtas (2)

struktūrà (2)

subjèktas (2)

subjektyvX (4)

subjektyvù

s (4)

susirinkXmas (2)

rūdà

sąlyginè

sąlyginiù

savininkù

savininkè

semestrù

sertifikatù

sistem

à skaldà

sklaidà

skolà

skun

dù

spartà

specialistù

specialistè

sprendimù

statutù

struktūrà

subjektù

subjektyvià

subjektyviù

susirinkimù

rūdo

jè

sąlygXn÷je

sąlygXniam

e savininkè

saviniñk÷je

semestrè

sertifikatè

sistèm

oje

skaldo

jè

sklaidojè

skolojè

skun

dè

spartojè

specialistè

specialXst÷je

sprendimè

statutè

strukt]roje

subjektè

subjektyviojè

subjektyviam

è susirinkimè

plg. sąlygXnę

plg. sąlygXnį

plg. saviniñkę

plg. sistèmą

plg. specialXstę

plg. struk

t]rą

rūdàs

sąlyginès

sąlyginiùs

savininkù

s savininkès

semestrùs

sertifikatùs

sistem

às

skaldàs

sklaidàs

skolàs

skun

dùs

spartàs

specialistùs

specialistès

sprendimùs

statutùs

struktūràs

subjektùs

subjektyviàs

subjektyviùs

susirinkimùs

20

susitarXmas (2)

šablòn

as (2)

šaldytùv

as (2)

šalutXn÷ (2)

šalutXnis (2)

šerdXs (4)

šXfras (2)

šrXftas (2)

T

tapatùmas (2)

tarXfas (2)

tarptautXn÷ (2)

tarptautXnis (2)

tautà (4)

telefònas (2)

telegrãfas (2)

temperatūrà (2)

term

inãlas (2)

tikrintùvas (2)

tyrXmas (2)

tranzXtas (2)

troleibù

sas (2)

t]ris (2)

susitarimù

šablon

ù šaldytuv

ù šalutinè

šalutiniù

šerdim

X šifrù

šriftù

tapatumù

tarifù

tarptautinè

tarptautiniù

tautà

telefonù

telegrafù

temperatūrà

term

inalù

tikrintuvù

tyrimù

tranzitù

troleibu

sù

tūriù

susitarimè

šablon

è šaldytuv

è šalutXn÷je

šalutXniame

šerdyjè

šifrè

šriftè

tapatumè

tarifè

tarptautXn÷je

tarptautXniame

tautojè

telefonè

telegrafè

temperat]roje

term

inalè

tikrintuvè

tyrimè

tranzitè

troleibu

sè

t]ryje

plg. šalutXnę

plg. šalutXnį

plg. tarptautXnę

plg. tarptautXnį

plg. tem

perat]rą

plg. t]rį

susitarimùs

šablon

ùs

šaldytuv

ùs

šalutinès

šalutiniùs

šerdXs

šifrùs

šriftùs

tapatumùs

tarifùs

tarptautinès

tarptautiniùs

tautàs

telefonùs

telegrafùs

temperatūràs

term

inalùs

tikrintuvù

s tyrimùs

tranzitùs

troleibu

sùs

tūriùs

21

tvarkà (4)

tvirtXklis (2)

U

ultraga_sas (4)

universitètas (2)

užsakõ

vas (2)

užsakõ

v÷ (2)

V

vadõ

vas (2)

vadõ

v÷ (2)

vado

velis (2)

valiu

tà (2)

vafzdis (2)

varXklis (2)

varžà (4)

vatm

ètras (2)

veiklà (4)

ve`ksm

as (2)

ve_slas (4)

verte (4)

vidXn÷ (2)

vidXnis (2)

tvarkà

tvirtikliù

ultragarsù

universitetù

užsako

vù

užsako

vè

vado

vù

vado

vè

vado

v÷liù

valiu

tà

vamzdžiù

varikliù

varžà

vatm

etrù

veiklà

veiksm

ù verslù

vertè

vidinè

vidiniù

tvarko

jè

tvirtXklyje

ultragarsè

universitetè

užsako

vè

užsakõ

v÷je

vado

vè

vadõ

v÷je

vado

velyje

valiù

toje

vafzdyje

varXklyje

varžojè

vatm

etrè

veiklojè

veiksm

è verslè

vert÷jè

vidXn÷je

vidXniam

e

plg. tvirtXklį

plg. užsakõvę

plg. vadõvę

plg. vadovelį

plg. valiùtą

plg. vaf

zdį

plg. varXklį

plg. vidXnę

plg. vidXnį

tvarkàs

tvirtikliùs

ultragarsùs

universitetùs

užsako

vùs

užsako

vès

vado

vùs

vado

vès

vado

v÷liù

s valiu

tàs

vamzdžiùs

varikliùs

varžàs

vatm

etrùs

veiklàs

veiksm

ùs

verslùs

vertès

vidinès

vidiniùs

22

vidu

rXn÷ (2)

vidu

rXnis (2)

visuom

enXn÷ (2)

visuom

enXnis (2)

visure`gis (2)

voltmètras (2)

vožtùv

as (2)

Z, Ž

zonà (2)

žargòn

as (2)

žymà (4)

žyme (4)

žymXklis (2)

žinõ

vas (2)

žinõ

v÷ (2)

žõdis (2)

žurnãlas (2)

vidu

rinè

vidu

riniù

visuom

eninè

visuom

eniniù

visureigiù

voltmetrù

vožtuv

ù zonà

žargon

ù žymà

žymè

žymikliù

žino

vù

žino

vè

žodžiù

žurnalù

vidu

rXn÷je

vidu

rXniam

e visuom

enXn÷je

visuom

enXniame

visure`gyje

voltmetrè

vožtuv

è zònoje

žargon

è žymojè

žym÷jè

žymXklyje

žino

vè

žinõ

v÷je

žõdyje

žurnalè

plg. vidurXnę

plg. vidurXnį

plg. visuo

menXnę

plg. visuo

menXnį

plg. visure`gį

plg. zòn

ą plg. žym

Xklį

plg. žinõvę

plg. žõd

į

vidu

rinès

vidu

riniùs

visuom

eninès

visuom

eniniùs

visureigiùs

voltmetrùs

vožtuv

ùs

zonàs

žargon

ùs

žymàs

žymès

žymikliù

s žino

vùs

žino

vès

žodžiùs

žurnalùs

23

1.3.

Vie

tova

rdži

ų k

irči

avim

o ž

odyn

÷lis

Var

din

inkas

G

alin

inkas

Įn

agin

inkas

Vie

tinin

kas

A

Akm

ẽn÷ (2), m

st.

Aly

tùs (4), m

st.

Anyk

ščia

A (3), m

st.

Antã

kal

nis (1), Viln

iaus m

st. d

. Anta

viliaA (3b), Viln

iaus m

st. d.

Ari

ógal

a (1), m

st.

B

Bãb

tai (2), m

stl. Kauno r.

Bál

tupia

i (1), V

ilniaus m

st. d.

BeE

monta

s (1), V

ilniaus m

st. d

. BFršt

onas (1), m

st.

BGting÷ (1), Palangos mst. d

. Č

Č

ẽkišk÷ (1), m

stl. Kauno r.

D

Dai

nav

à (3

b ), K

auno mst. d.

Dar

bIn

ai (1), m

stl. Kretingos r.

į Akm

ẽnę

į Alỹtų

į Anýkščius

į Antãkalnį

į Antãviliu

s į Ariógalą

į Babt ùs

į Báltupius

į Bedmon

tą

į BXršton

ą į B]tingę

į Čẽkiškę

į Da`navą

į Darbjnus

ties Akm

enè

ties AlytumX

ties Anykščia`s

ties Antakãlniu

ties Antaviliaĩs

ties Ariógala

ties Bãbtais

ties Báltupiais

ties Bedmon

tu

ties BXršton

u ties B]tinge

ties Č

ẽkiške

ties D

a`nava

ties D

arbjnais

Akm

ẽn÷je

Alytuj è

Anykščiuosè

Antãkalnyje

Antaviliu

osè

Ariógaloje

Bãbtuose

Báltupiuo

se

Bedmon

te

BXršton

e B]ting÷je

Čẽkišk÷je

Dainavojè

Darbjnuo

se

24

Daũ

gai

(2), m

st.

Die

vẽnišk÷s (1), m

stl. Šalčininkų

r.

Dom

eAkav

a (1), K

auno mst. d

.

Dotn

uvà

(3a), m

st.

Drù

skin

inkai (1), m

st.

Dubin

gia

A (3

b ), m

stl. Mol÷tų r.

Dùse

tos (3

b ), m

stl. Zarasų r.

Dva

rčió

nys (3), V

ilniaus m

st. d.

E

Eig

ùliai (2), Kauno mst. d

. EAšišk÷s (1), m

st.

Ele

ktr

Inai (1), m

st.

Endri

ejãv

as (2), m

stl. Klaip÷dos r.

EKž

vilk

as (3b), m

stl. Jurbarko r.

Eže

rLliai (2), Viln

iaus m

st. d

. F

Fab

ijõnišk÷s (1), Viln

iaus m

st. d

. Fre

dà (2), K

auno mst. d

.

G

Gar

gžd

aA (3), m

st.

Gar

iNnai (1), Viln

iaus m

st. d

.

į Daugùs

į Dievẽniškes

į Dom

e`kavą

į Dótnuv

ą į Drùskininku

s į Dùb

ingius

į Dùsetas

į Dvarčiónis

į Eiguliùs

į E`šiškes

į Elektrjnus

į Endriejãvą

į E_žvilką

į Ežer÷liù

s į Fabijõ

niškes

į Fr èdą

į Gárgždu

s į Garilnus

ties D

aũgais

ties Dievẽnišk÷mis

ties D

ome `kava

ties D

ótnu

va

ties Drùskininkais

ties D

ubingia`s

ties D

usetom

Xs

ties D

varčionim

Xs

ties Eigùliais

ties E`šišk÷mis

ties Elektrjnais

ties Endriejavù

ties E_žvilku

ties Ežereliais

ties Fabijõn

išk÷mis

ties Fred à

ties Gargžda`s

ties Garilnais

Daũgu

ose

Dievẽnišk÷se

Dom

e `kavoje

Dotnu

vojè

Drùskininku

ose

Dub

ingiuo

sè

Dusetosè

Dvarčionysè

Eigùliuose

E`šišk÷se

Elektrjnuo

se

Endriejav è

Eržvilkè

Ežereliuo

se

Fabijõn

išk÷se

Fr èdo

je

Gargždu

osè

Garilnuo

se

25

Gar

liav

à (4), m

st.

GiruliaA (4), Klaip÷dos m

st. d

. G

rFgišk÷s

(1), Viln

iaus m

st. d

. G

rFšk

abūdis (1), m

stl. Šakių r.

GrG

tas (2), D

ruskininkų

sav. t.

Gru

zdži

aA (4), m

stl. Šiaulių

r.

GubeK

nija (1), Šiaulių m

st. d.

I, Y

Ig

nal

inà (2), m

st.

Yla

kia

A (3

a ), m

stl. Sku

odo r.

Iñtu

rk÷ (1), m

stl. Mol÷tų r.

J JašiNnai (1), m

stl. Šalčininkų

r.

Jerù

zal÷ (1), Viln

iaus m

st. d

. Jies

ià (4), Kauno mst. d

. Jiẽz

nas (2), m

st.

Jonav

à (3

b ), m

st.

Júodkra

nt÷ (1) N

eringos mst. d.

Jùrb

arkas (3a), m

st.

Just

Fnišk÷s (1), Viln

iaus m

st. d

.

į Garliãvą

į Giruliùs

į GrXgiškes

į GrXškabūd

į į Gr]tą

į Gruzdžiùs

į Gub

e_niją

į IgnalXną

į Ýlakius

į I ñturkę

į Jašiln

us

į Jerùzalę

į Jiẽsią

į Jiẽzną

į Jõnavą

į Júod

krantę

į Jùrbarką

į JustXniškes

ties Garliavà

ties Girulia`s

ties GrXgišk÷m

is

ties GrXškabūd

žiu

ties Grūtù

ties Gruzdžia`s

ties Gub

e_nija

ties Ign

alinà

ties Ylakia`s

ties Iñturke

ties Jašilnais

ties Jerùzale

ties Jiesià

ties Jieznù

ties Jõn

ava

ties Júo

dkrante

ties Jùrbarku

ties JustXnišk÷mis

Garliavojè

Giruliuosè

GrXgišk÷se

GrXškabūd

yje

Grūtè

Gruzdžiuo

sè

Gub

e_nijo

je

IgnalXnoje

Ylakiuo

sè

I ñturk÷je

Jašiln

uose

Jerùzal÷je

Jiesiojè

Jieznè

Jonavojè

Júod

krant÷je

Jurbarkè

JustXnišk÷se

26

K

Kač

ergFn

÷ (2), m

stl. Kauno r.

Kai

rInai

(1), Viln

iaus m

st. d.

Kai

šiad

óry

s (3),

mst.

Kal

niẽ

čiai (2), Kauno mst. d

. K

aEta

n÷n

ai (1), mstl. Švenčion

ių r.

KaE

tin÷n

ai (1), m

stl. Šilal÷s r.

Kal

vari

jà (2), m

st.

Kal

varFjo

s (2), V

ilniaus m

st. d

. K

ãpči

amie

stis (1), m

stl. Lazdijų r.

Kar

mIl

ava (1), m

stl. Kauno r.

Kar

olFnišk÷s (1),

Viln

iaus m

st. d

. K

aKte

na (1), m

stl. Kretingos r.

Kaũ

nas

(2), m

st.

K÷d

áinia

i (1), m

st.

KeE

m÷ (2), m

st.

Ker

nav

L (3

b ), m

stl. Širvintų r.

Kin

taA (4), m

stl. Šilut÷s r.

KirtFm

ai (2)

Viln

iaus m

st. d

. K

laAp

÷da (1), m

st.

Kle

bõniškis (1), Kauno mst. d

. K

reken

avà (3

4b), mstl. Panev÷žio r.

Kre

tingà (3

b ), m

st.

Kulá

utu

va (1), m

stl. Kauno r.

į KačergXnę

į Kairjnus

į Kaišiadóris

į Kalniečiùs

į Kadtan÷nus

į Kadtin÷nus

į KalvarXją

į Kalvarijàs

į Kãpčiam

iestį

į Karmjlavą

į KarolXniškes

į Ka_teną

į Kaũną

į K÷dáinius

į Kedmę

į Ke _na

vę

į Kintùs

į Kirtimùs

į Kla`p÷dą

į Klebõ

niškį

į Krẽkenavą

į Krẽting

ą į Kuláutuvą

ties Kačerginè

ties Kairjnais

ties Kaišiadorim

Xs

ties Kalniẽčiais

ties Kadtan÷nais

ties Kadtin÷nais

ties Kalvarijà

ties KalvarXjomis

ties Kãpčiam

iesčiu

ties Karmjlava

ties KarolXnišk÷m

is ties Ka_tena

ties Kaun ù

ties K÷dáiniais

ties Kelmè

ties Ke_nave

ties Kinta`s

ties KirtXmais

ties Kla`p÷da

ties Klebõniškiu

ties Krẽkenava

ties Krẽtinga

ties Kuláutuva

KačergXn÷je

Kairjnuo

se

Kaišiadorysè

Kalniẽčiuo

se

Kadtan÷nuo

se

Kadtin÷nuo

se

KalvarXjoje

KalvarXjose

Kãpčiam

iestyje

Karmjlavoje

KarolXnišk÷se

Ka_tenoje

Kaunè

K÷dáiniuose

Kedm÷je

Kernav÷jè

Kintuosè

KirtXmuo

se

Kla`p÷doje

Klebõ

niškyje

Krekenavojè

Kretingojè

Kuláutuvoje

27

Kùpiškis (1), m

st.

Kurš

Inai (1), m

st.

KuKš

ių n

erijà (3

b )

L

Lab

anóra

s (1), mstl. Šv

enčion

ių r.

LaA

žuva

(1), m

stl. Mažeikių r.

LaS

p÷d

žiai (1), Kauno mst. d

. Lãp

÷s (2), mstl. Kauno

r.

Laz

dFjai

(2), mst.

Laz

dýn

ai (1), Viln

iaus m

st. d

. Léi

pal

ingis (1), m

stl. Lazdijų r.

Lel

i Nnai

(1), m

stl. Utenos r.

Leñ

tvar

is (1), m

st.

Lẽo

nišk÷s (1), Viln

iaus m

st. d.

LVe

pkal

nis (1), Viln

iaus m

st. d

. Lie

tuvà

(3a), šalis, valstyb÷,

Lýg

laukia

i (1), V

ilniaus m

st. d

. Lin

ksm

ãdva

ris (1), Kauno mst. d.

Lin

kuvà

(3b), m

st. Pakruojo r.; Kauno mst. d.

M

Mái

šiag

ala (1), m

stl. Viln

iaus r.

Mar

ijám

pol÷ (1), mst.

į Kùp

iškį

į Kuršjnus

į Ku_šių nẽriją

į Labanórą

į La`žuvą

į Laf

p÷džius

į Lapès

į Lazdijùs

į Lazdýnus

į Léipalin

gį

į Leli lnus

į Leñtvarį

į Lẽoniškes

į Lpepkalnį

į Lpetuvą

į Lýglauk

ius

į Linksmãdvarį

į Li ñku

vą

į Máišiagalą

į Marijám

polę

ties Kùp

iškiu

ties Kuršjnais

ties Ku_šių nẽrija

ties Labanóru

ties La`žuva

ties Laf

p÷džiais

ties Lãp÷m

is

ties LazdXjais

ties Lazdýnais

ties Léipaling

iu

ties Leli lnais

ties Leñtvariu

ties Lẽonišk÷mis

ties Lpepkalniu

ties Lpetuva

ties Lýglauk

iais

ties Linksmãdvariu

ties Li ñku

va

ties M

áišiagala

ties M

arijám

pole

Kùp

iškyje

Kuršjnuo

se

Ku_šių nerijojè

Labanóre

La`žuvoje

Laf

p÷džiuose

Lãp÷se

LazdXjuose

Lazdýnuo

se

Léipaling

yje

Leli lnuo

se

Leñtvaryje

Lẽonišk÷se

Lpepkalny

je

Lietuvojè

Lýglauk

iuose

Linksmãdvaryje

Linku

voj è

Máišiagaloje

Marijám

pol÷je

28

Mar

kùči

ai (2), Viln

iaus m

st. d

. M

arvẽ

l÷ (2), Kauno mst. d

. M

ažeA

kia

i (2), m

st.

Mẽd

inin

kai (1), m

stl. Viln

iaus r.

Mer

kFn

÷ (2), m

stl. Var÷nos r.

Mós÷

dis (1), m

stl. Sku

odo r.

Mura

và (2), K

auno mst. d

. N

Nau

jiniñ

kai (2),

Viln

iaus m

st. d

. N

aujó

ji A

km

ẽn÷ (2), m

st.

Nau

jóji V

Flnia (1), Viln

iaus m

st. d

. N

emen

č Fn÷ (2), m

st.

Ner

ingà (3

b ), m

st.

Nid

à (2), N

eringos mst. d.

O

Obẽl

iai (2), m

stl. Rokiškio r.

Õnušk

is (1), m

stl. Trakų

r.

Ožk

Fnia

i (2), V

ilniaus m

st. d

. P

Pab

radL (3

b ), m

st.

Pag

Igia

i (1), m

st.

į Marku

čiùs

į Marvẽlę

į Mažeikiùs

į Mẽdininku

s į MerkXnę

į Mós÷dį

į Murãvą

į Naujin

inkù

s į Naũjąją Akm

ẽnę

į Naũjąją Vìln

ią

į Nem

enč Xnę

į Nẽringą

į NXdą

į Obeli ù

s į Õnuškį

į Ožkiniùs

į Pãbradę

į Pagjgius

ties M

arkù

čiais

ties M

arvel è

ties M

aže`kiais

ties M

ẽdininkais

ties M

erkinè

ties M

ós÷džiu

ties M

uravà

ties Naujin

iñkais

ties N

aujrja Akm

enè

ties N

aujrja Vìlnia

ties N

emenčinè

ties N

ẽringa

ties N

idà

ties O

bẽliais

ties Õ

nuškiu

ties O

žkXniais

ties Pãbrade

ties Pagjgiais

Markù

čiuo

se

Marvẽl÷je

Maže `kiuo

se

Mẽdininku

ose

MerkXn÷je

Mós÷dyje

Murãvoje

Naujin

iñku

ose

Naujõjoje Akm

ẽn÷je

Naujõjoje Vìlnioje

Nem

enč Xn÷je

Neringojè

NXdoje

Obẽliuose

Õnuškyje

OžkXniuose

Pabrad÷j è

Pagjgiuose

29

Pal

angà (3

b ), m

st.

Pal

emõnas (2), Kauno mst. d

. Pan

d÷l

ỹs (3a), m

st.

Pan

emùn÷ (2), m

stl. Šilut÷s r.

Pan

eria

A (3

b ), Viln

iaus m

st. d

. Pan

ev÷ž

ỹs (34

b ), m

st.

Pas

valỹ

s (3

b ), m

st.

Paš

ilái

čiai (1), Viln

iaus m

st. d

. Pav

ilnỹs (3b), V

ilniaus m

st. d

. Pér

valk

a (1), N

eringos mst. d.

Pilái

t÷ (1), Viln

iaus m

st. d

. Plã

teliai (1), m

stl. Plung÷s r.

Pré

ila (1), N

eringos mst. d

. PrVek

ul÷ (1), m

st.

Pr Ven

ai (1), m

st.

R

Rad

vFlišk

is (1), m

st.

Rag

uvà

(3b), m

stl. Panev÷žio r.

Rãs

os (4), V

ilniaus m

st. d

.

Rau

dóndva

ris (1), mstl. Kauno r.

RFb

išk÷s (1), Viln

iaus m

st. d

. Rie

šL (4), m

stl. Viln

iaus r.

Rio

vónys (3), Viln

iaus m

st. d.

į Pãlangą

į Palem

õną

į Pánd÷lį

į Panem

ùnę

į Pãnerius

į Pãnev÷žį

į Pãsvalį

į Pašiláičius

į Pãvilnį

į Pérvalką

į Piláitę

į Plãtelius

į Préilą

į Pr pekulę

į Pr penus

į Radv Xliškį

į Rãguv

ą į Rasàs

į Raudó

ndv

arį

į RXbiškes

į Riẽšę

į Riovónis

ties Pãlanga

ties Palem

onù

ties Pánd÷liu

ties Panem

unè

ties Paneria`s

ties Pãnev÷žiu

ties Pãsvaliu

ties Pašiláičiais

ties Pãvilniu

ties Pérvalka

ties Piláite

ties Plãteliais

ties Préila

ties Pr pekule

ties Pr penais

ties Radv Xliškiu

ties Rãguv

a ties Rasom

Xs

ties Raudó

ndv

ariu

ties RXbišk÷mis

ties Rieš è

ties Riovonim

Xs

Palangoj è

Palem

onè

Pand÷lyjè

Panem

ùn÷je

Paneriuosè

Panev÷žyjè

Pasvalyjè

Pašiláičiuo

se

Paviln

yjè

Pérvalkoje

Piláit÷je

Plãteliu

ose

Préiloje

Pr pekul÷je

Pr penuo

se

Radv Xliškyje

Raguv

ojè

Rasosè

Raudó

ndv

aryje

RXbišk÷se

Rieš÷j è

Riovonysè

30

Rõkan

tišk

÷s (1),

Viln

iaus m

st. d

. Rõkiškis (1), m

st.

RuS

šišk

÷s (1) mstl. Kaišiadorių r.

S

Sal

ãmie

stis (1), m

stl. Kup

iškio r.

Sal

iniñ

kai (2), Viln

iaus m

st. d

. Sal

tõnišk÷s (1), Viln

iaus m

st. d.

Sán

tarišk

÷s (1), Viln

iaus m

st. d

. Sap

iegFn

÷ (2), V

ilniaus m

st. d

. Sar

gIn

ai (1), K

auno mst. d

. Sed

à (4), m

st.

Ser

eAkišk÷s (1), Viln

iaus m

st. d.

Skau

dvF

l÷ (2), m

stl. Taurag÷s r.

Sm

÷lỹn

÷ (2), V

ilniaus m

st. d.

Sm

iltỹ

n÷ (2), K

laip÷dos m

st. d

. Suder

vL (3b), m

stl. Viln

iaus r.

Sv÷

das

aA (3a), m

st.

Š

Šak

iaA (4), m

st.

ŠaE

činin

kai (1), m

st.

Šán

čiai (1), K

auno mst. d

. Šed

uvà

(3b), m

stl. Radviliškio r.

į Rõk

antiškes

į Rõk

iškį

į Ruf

šiškes

į Salãm

iestį

į Salininkù

s į Saltõniškes

į Sántariškes

į SapiegXnę

į Sargjnus

į Sẽdą

į Sere `kiškes

į Skaud

vXlę

į Sm÷lỹn

ę į Smiltỹnę

į Sùd

ervę

į Svjdasus

į Šakiùs

į Šadčininku

s į Šánčius

į Šẽdu

vą

ties Rõk

antišk÷m

is

ties Rõk

iškiu

ties Ru f

šišk÷m

is

ties Salãm

iesčiu

ties Saliniñkais

ties Saltõnišk÷mis

ties Sántarišk÷m

is

ties Sapieginè

ties Sargjnais

ties Sedà

ties Sere `kišk÷m

is

ties Skaud

vilè

ties Sm÷lyn

è ties Smiltyn

è ties Sùd

erve

ties Sv÷dasa`s

ties Šakia`s

ties Šadčininkais

ties Šánčiais

ties Šẽduv

a

Rõk

antišk÷se

Rõk

iškyje

Ru f

šišk÷se

Salãm

iestyje

Saliniñku

ose

Saltõnišk÷se

Sántarišk÷se

SapiegXn÷je

Sargjnuo

se

Sedojè

Sere`kišk÷se

Skaud

vXl÷je

Sm÷lỹn

÷je

Smiltỹn÷je

Sud

erv÷jè

Sv÷dasuosè

Šakiuo

sè

Šadčininku

ose

Šánčiuo

se

Šedu

voj è

31

Šeš

kFn

÷ (2), V

ilniaus m

st. d

. Šeš

tokaA (4), m

stl. Lazdijų r.

Šia

uliaA (4), m

st.

Šilái

nia

i (1), K

auno mst. d

.

Šilãl

÷ (2), m

st.

Šilùt÷ (2), m

st.

ŠFluva

(1), m

stl. Raseinių r.

ŠnFp

išk÷s

(1), Viln

iaus m

st. d.

Šve

nči

ónys (3), m

st.

Šve

ntó

ji, Palangos mst. d.

T

Tar

añd÷ (2), V

ilniaus m

st. d

. Tau

ragL

(3b), m

st.

Tel

šia A

(3), m

st.

Tirkšlia

A (3), m

stl. Mažeikių r.

Trã

kai (2), m

st.

Trã

kų V

ók÷ (1),

Viln

iaus m

st. d

. Tùrn

išk÷s (1), Viln

iaus m

st. d

. Tusk

ulI

nai

(1), Viln

iaus m

st. d.

U

Ukm

ergL (3

b ), m

st.

Ute

nà (3

b ), m

st.

į ŠeškXnę

į Šeštok

ùs

į Šiauliù

s į Šiláinius

į Šilãlę

į Šilùtę

į ŠXluvą

į Šn

Xpiškes

į Šv

enčión

is

į Šv

eñtąją

į Tarañdę

į Taũragę

į Télšius

į Tìrkšliu

s į Trakù

s į Trãkų Vókę

į Tùrniškes

į Tusku

ljnus

į Ùkm

ergę

į Ùteną

ties Šeškinè

ties Šeštoka`s

ties Šiaulia`s

ties Šiláiniais

ties Šilalè

ties Šilutè

ties ŠXluv

a ties ŠnXpišk÷mis

ties ŠvenčionimXs

ties Šventrja

ties Tarand è

ties Taũrage

ties Telšia`s

ties Tirkšlia`s

ties Trãkais

ties Trãkų

Vóke

ties Tùrnišk÷mis

ties Tusku

ljnais

ties Ùkm

erge

ties Ùtena

ŠeškXn÷je

Šeštok

uosè

Šiauliu

osè

Šiláiniuose

Šilãl÷je

Šilùt÷je

ŠXluvoje

ŠnXpišk÷se

Švenčion

ysè

Šventõjoje

Tarañd÷je

Taurag÷jè

Telšiuo

sè

Tirkšliu

osè

Trãkuo

se

Trãkų Vók

÷je

Tùrnišk÷se

Tusku

ljnuo

se

Ukm

erg÷jè

Utenojè

32

Ùžu

pis (1), Viln

iaus m

st. d

. V

Vab

alniñ

kas

(2), m

stl. Biržų r.

Vai

švyd

avà (2), K

auno mst. d.

Val

ãkam

pia

i (1),

[Valãkup

iai (1)], Viln

iaus m

st. d

. Var

÷nà (3), m

st.

VaK

nia

i (2), m

st.

Vei

v Frž

÷nai

(1), mstl. Klaip÷dos r.

Ven

tà (4), m

stl. Akm

en÷s r.

Vér

kia

i (1), V

ilniaus m

st. d

. Vič

iNnai (1), Kauno mst. d

. Vie

kšn

iaA (3), m

stl. Mažeikių r.

VVe

vis (1), m

st.

Vilijám

pol÷ (1), Kauno mst. d

. Vilkav

Fškis (2), m

st.

ViEkp÷d

÷ (1), V

ilniaus m

st. d

. VFlniu

s (1), m

st.,

Lietuvos sostin÷,

VFn

gis (1), Viln

iaus m

st. d.

Viñ

griai (2), Viln

iaus m

st. d

. Viršù

lišk

÷s (1), Viln

iaus m

st. d.

VFsag

inas (1), m

st.

į Ùžupį

į Vabalniñką

į Vaišvydãvą

į Valãkam

pius

į Varjną,

į Varniùs

į VeivXrž÷nus

į Veñtą

į Vérkius

į Vičilnus

į Vpekšnius

į Vpevį

į Vilijám

polę

į Vilk

avXškį

į Vidkp÷dę

į VXln

ių

į VXngį

į Vingriùs

į Viršùliškes

į VXsaginą

ties Ùžupiu

ties Vabalninkù

ties Vaišvydavà

ties Valãkam

piais

ties Varjna

ties Va_niais

ties VeivXrž÷nais

ties Ventà

ties Vérkiais

ties Vičilnais

ties Viekšnia `s

ties Vpeviu

ties Vilijámpo

le

ties Vilkaviškiù

ties Vidk

p÷de

ties VXlnium

i ties VXngiu

ties Viñgriais

ties Viršùlišk÷m

is

ties VXsaginu

Ùžupyje

Vabalninkè

Vaišvydãvoje

Valãkam

piuo

se

Var÷nojè

Va_niuose

VeivXrž÷nuo

se

Ventoj è

Vérkiuo

se

Vičilnuo

se

Viekšniuo

s è

Vpevyje

Vilijámpo

l÷je

VilkavXškyje

Vidk

p÷d÷je

VXln

iuje

VXngyje

Viñgriuose

Viršùlišk÷se

VXsagine

33

Visõriai (2), Viln

iaus m

st. d

. Vyt

Inai (1), K

auno mst. d

. Z

Zap

ýškis (1), m

stl. Kauno r.

Zoknia

A (4), Šiaulių m

st. d

. ZuAk

in÷ (1), K

auno mst. d

. ZujN

nai (1), Viln

iaus m

st. d

. Ž

Žag

ãr÷ (2) mstl. Joniškio r.

Žal

iãkal

nis (1), Kauno mst. d

.

Žãs

liai (2), m

stl. Kaišiadorių r.

Žirm

Nnai (1), Viln

iaus m

st. d.

Žv÷

rýnas (1), Viln

iaus m

st. d

.

į Visoriùs

į Vytjnus

į Zapýškį

į Zok

niùs

į Zuĩkinę

į Zujln

us

į Žagãrę

į Žaliãkalnį

į Žasliù

s į Žirmln

us

į Žv÷rýną

ties Visõriais

ties Vytjnais

ties Zapýškiu

ties Zoknia`s

ties Zuĩkine

ties Zujln

ais

ties Žagarè

ties Žaliãkalniu

ties Žãsliais

ties Žirmln

ais

ties Žv÷rýnu

Visõriuose

Vytjnuo

se

Zapýškyje

Zok

niuosè

Zu`kin÷je

Zujln

uose

Žagãr÷je

Žaliãkalnyje

Žãsliuo

se

Žirmln

uose

Žv÷rýne

34

2. TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ IR TERMINŲ LIETUVIŠKI ATITIKMENYS

A absorbãtas → chem. sug÷rinỹs absòrbcija → chem. sugertXs absorbciomètras → chem. sugertiẽs matuõklis absorbeñtas → chem. sug÷rXklis absòrberis→ chem. gertùvas adaptãcija→ pri(si)táikymas adãpteris→ 1. komp. siejXklis; 2. tech. ÷mXklis adaptúotis→ pri(si)táikyti adekvatùmas → tapatùmas; atitikXmas adekvatùs, -X → tapatùs, -X; (vXsiškai) atitiñkantis, -i administrãtorius, -÷ → 1. valdýtojas, -a; 2. tvarkýtojas, -a administrãvimas → 1. vaddymas; 2. tvarkýba administrúoti → 1. valdýti; 2. tvarkýti adresántas, -÷ → siuntjjas, -a adresãtas, -÷ → gavjjas, -a adsòrbcija → chem. įgertXs aerozòlinis, -÷ → purškùs, -X aerozòlis → purškXklis; pu_škalas akceñtas → 1. pabr÷žXmas; išrỹškinimas; 2. kalbot. ki_tis akcentúoti → pabrjžti; išrỹškinti aklimatizãcija → pri(si)táikymas (ppr. prie kokių nors sąlygų) aklimatizúoti(s) → pri(si)táikyti (ppr. prie kokių nors sąlygų) aktỹvinti → žãdinti, skãtinti (veikti) aktyvùs, -X → 1. veiklùs, -X; 2. gývas, -à; judrùs, -X aktualùs, -X → svarbùs, -X; reikšmXngas, -a alfabètas → ab÷cel÷, raidýnas alternatyvà → galimýb÷ (ppr. viena iš dviejų); išeitXs alternatyvùs, -X → kXtas, -à gãlimas, -à; kXtas, -à sillomas, -a amoralùs, -X → nedõras, -à; nepadorùs, -X analògija → panašùmas analògiškas, -a → 1. panašùs, -X; 2. tóks, -ià pàt anèksija → polit. (neteisjtas) pri(si)jungXmas

35

aneksúoti → polit. (neteisjtai) pri(si)jùngti anemomètras → tech. vjjamatis anotãcija → (trumpà) apžvalgà; sántrauka anotúoti → (trumpa`) apžvedgti antitèz÷ → prpeštara anuliúoti → panaikXnti; paskélbti negaliójančiu, -a; atšaũkti apeliãcija → teis. 1. kreipXmasis, skuñdas; 2. malón÷s prãšymas apeliúoti → teis. 1. kre`ptis; (ap)skvsti nutarXmą; 2. prašýti (malón÷s) apriòrinis, -÷ → išankstXnis, -÷; nepriklaũsantis, -i nuo patirtiẽs apriòriškai → iš añksto; neatsižvedgiant (į niẽką) aprobúoti → 1. prita_ti; 2. patvXrtinti; léisti aretãvimas → tech. strXgdymas aretỹras → tech. strigdXklis argumeñtas → įródymas, (įródomasis) teiginỹs; (įródymo) pãgrindas argumentúotai → pagrįsta` argumentúoti → įródyti; (pa)grwsti asignãvimai → ekon. skXrtosios ljšos asignãvimas → ekon. ljšų skyrXmas asignúoti → ekon. skXrti ljšų (ljšas) asimiliãcija → 1. kalbot. supanašjjimas; 2. nutautXmas; nutaũtinimas asimiliúoti(s) → 1. kalbot. supanašjti; 2. nutaũsti; nutaũtinti aspèktas → ãtžvilgis; póžiūris atelje → 1. dirbtùv÷; 2. taisyklà; siuvyklà atestúoti → (į)vértinti (kvalifikãciją) audio → ga_so, garsXnis, -÷ audioaparatūrà → ga_so aparatūrà autobiogrãfija → gyvẽnimo aprãšymas autonòmija → 1. savarankiškùmas; 2. savXvalda autonòmiškas, -a → 1. savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a,

savXvaldis, -÷ autostradà → gre`tkelis autosugèstija → psich. savXtaiga B bagãžas → važtà; nešulỹs barbarXzmas → kalbot. svetimýb÷

36

barjèras → 1. kliltis, kliuvinỹs; 2. ùžtvaras; 3. ribà bãz÷ → 1. pãgrindas; pãmatas; 2. komp. duomenýnas bãzinis, -÷ → 1. pagrindXnis, -÷; pamatXnis -÷; atramXnis, -÷; 2. esmX-

nis, -÷; svarbiáusias, -ia bilXngvas, -÷ → kalbot. dvikadbis, -÷ bilingvXzmas → kalbot. dvikalbỹst÷ bòulingas → sport. 1. (medtakio) kjgliai; 2. kjglin÷ C chaòtiškas, -a → netvarkXngas, -a; supáiniotas, -a; nedarnùs, -X charakterXngas, -a → būdXngas, -a charãkteris → 1. b]das; 2. póbūdis charakterXstika → 1. apib]dinimas, nusãkymas; 2. dúomenys charakterizúoti → apib]dinti, nusakýti cirkuliãcija → 1. apýtaka; 2. fin. apývarta cirkuliúoti → 1. tekjti (apie kraujotaką); 2. fin. blti apývartoje D debXtmatis → tech. sraũtmatis defèktas → ýda, trlkumas deficXtas → trlkumas; stokà definXcija → apibr÷žtXs deflektomètras → tech. įlinkiãmatis deklarúoti → (pa)skélbti demonstrãcinis, -÷ → paródomasis, -oji demonstratyvia` → pabr÷žtina` demonstratyvùs, -X → pabrjžtinas, -à demontúoti → išardýti detalia` → išsamia`; nuodugnia`, smùlkiai detalùs, -X → išsamùs, -X; nuodugnùs, -X; smùlkus, -i detèktorius → tech. aptiktùvas difereñcinis, -÷ → skirtumXnis, -÷ dinãmika → kitXmas, kaità dinamomètras → tech. j÷gómatis disbalánansas → neatitiktXs disonánsas → nedarnà

37

disponúoti → valdýti distáncija → núotolis; atstùmas distáncinis, -÷ → nuotolXnis, -÷ dominúoti → výrauti; blti svarbiáusiam, -iai dozãtorius→ tech. seik÷tùvas dre`fas → fiz. sliñkis E ekonòmija → ekon. taũpymas ekscèsas → išsišokXmas eksploatúoti → 1. išnaudóti; 2. naudóti eksploatúotojas, -a → 1. išnaudótojas, -a; 2. naudótojas, -a ekspòrtas → ekon. išvežXmas (prekių, kapitalo) eksportúoti → ekon. išvèžti (prekes, kapitalą) eksprèsija → 1. raiškà; Xšraiška; 2. vaizdingùmas, išraiškingùmas eksterjèras → archit. Xšor÷ ekstrãktas → chem. Xštrauka ekstranètas → inform. atviràsis vidXnis tiñklas ekstremalùs, -X → ribXnis, -÷, kraštutXnis, -÷; ypatXngas, -a ekvivaleñtas → 1. lygiave_tis dỹdis; 2. atitikmuõ ekvivaleñtiškas, -a → lygiave_tis, -÷ ekvivalentùs, -X → lygiave_tis, -÷ elastingùmas → tamprùmas elastiškùmas → tamprùmas elastomètras → tech. tampriãmatis elementarùs, -X → pàprastas, -à; pagrindXnis, -÷; pradXnis, -÷ eliminúoti → 1. pašãlinti, išstùmti; 2. išbraũkti elXtas → aukštúomen÷ emigrántas, -÷ → iše`vis, -÷ epizòdas → 1. xvykis, atsitikXmas; 2. ta_psnis epizòdiškas, -a → 1. atsitiktXnis, -÷; nereikšmXngas, -a; 2. trumpla`-

kis, -÷ F fáilas → rinkmenà fãktas → 1. duomuõ; 2. xvykis; atsitikXmas; 3. reiškinỹs

38

fãktinis, -÷ → tXkras, -à; nepramanýtas, -a fãktiškai → iš tikryjų fãktorius → 1. veiksnỹs; priežastXs; 2. fiz. daugXklis fakultatyvùs, -X → pasXrenkamas, -à; neprivãlomas, -a falsifikãtas → klastõt÷; padirbinỹs falsifikúoti → klastóti; padXrbti fiksúotas, -a → 1. fin. nustatýtas, -a; 2. pastovùs, -X; įtvXrtintas, -a fiksúoti → 1. fin. nustatýti; 2. įtvXrtinti, sutvXrtinti; 3. žymjti; 4. stañ-

dinti fiktyvùs, -X → netXkras, -à; padXrbtas, -à fiskãlinis, -÷ → fin. Xždo, mókesčių (politika ir kt.) fòrumas → srskrydis; suvažiãvimas fragmeñtas → 1. dalXs, núotrupa; 2. núolauža; gabalelis; 3. Xštrauka fundamentalùs, -X → tvXrtas, -à; patvarùs, -X; 2. fundameñtinis, -÷ fundameñtinis, -÷ → 1. esmXnis, -÷; svarbiáusias, -ia; 2. pagrindX-

nis, -÷; pamatXnis, -÷ funikuliẽrius → tech. (lýninis) kéltuvas G gabarXtai → mãtmenys garántas → 1. laidúotojas, -a; 2. la`das garántija → laidãvimas; užtXkrinimas, tikrùmas garantúoti → laidúoti; užtXkrinti generúoti → 1. (su)kélti; 2. kùrti genèz÷ → kilme, kilXmas globalùs, -X → 1. pasáulinis, -÷; visúotinis, -÷; 2. didžiùlis, -÷,

midžiniškas, -a grafà → skXltis grafúoti → 1. braižýti (skXltis); 2. liniúoti gravirúoti → raižýti graviūrà → raižinỹs H harmonXngas, -a → darnùs, -X hibrXdas, -÷ → biol. mišr]nas, -÷ hibridizãcija → biol. krỹžminimas higromètras → tech. óro dr÷gmjmatis

39

hòbis → póm÷gis hòlas → archit. prpeškambaris horizontalùs, -X → gudsčias, -ià humãniškas, -a → žmõgiškas, -a; žmóniškas, -a humanizúoti → sužmõginti; padarýti žmogiškèsnį I identifikúoti → atpažXnti, nustatýti (tapatybę) ideñtiškas, -a → tapatùs, -X, tóks, -ià pàt; vienódas, -a identitètas → 1. tapatýb÷, tapatùmas; 2. savXmon÷ ignorúoti → nepáisyti; nekre`pti demesio; neatsižvedgti implantãcija → 1. med. įsodXnimas; 2. fiz. įterpXmas implántas → 1. med. xsodas; 2. fiz. xtarpas implantúoti → 1. med. įsodXnti; 2. fiz. įte_pti imponúoti → darýti xspūdį impòrtas → ekon. įvežXmas (prekių, kapitalo) importúoti → ekon. įvèžti (prekes, kapitalą) impregnúoti → įmirkýti indikãtorius → tech. rodytùvas indivXdas → 1. žmogùs, asmuõ; 2. būtýb÷ individualùs, -X → 1. paviẽnis, -÷; ãtskiras, -à; 2. asmenXnis, -÷ indùstrija → prãmon÷ indùstrinis, -÷ → prãmon÷s; pramonXnis, -÷ infiltrúoti(s) → skve_bti(s), te_pti(s); suñktis informãcija → 1. pranešXmas; 2. žXnios informúoti → pranèšti iniciãtorius, -÷ → sumanýtojas, -a; pradiniñkas, -÷ inicijúoti → 1. sukélti; 2. sillyti inklinãcija → astr. pósvyris inkorporúoti → įtráukti inovãcija → naujóv÷ inovãcinis, -÷ → 1. naujóviškas, -a; 2. naũjas, -à instrùkcija → nuródymai; paáiškinimas integrãcija → 1. į(si)traukXmas, į(si)liejXmas; 2. jungXmas, 3. siejXmas;

viẽnijimas

40

intensyvùs, -X → 1. wtemptas, -à; 2. gausùs, -X; našùs, -X; 3. stip- rùs, -X; 4. smarkùs, -X; 5. dXdelis, -÷

interãkcija → srveika interaktyvùs, -X → sąveikXnis, -÷, sąveikùs, -X interjèras → archit. vidùs internacionãlinis, -÷ → tarptautXnis, -÷ intervãlas → tárpas intranètas → inform. uždaràsis vidXnis tiñklas intuXcija → núojauta intuityvùs, -X → nujaũčiamas, -à investXcija → ekon. (kapitãlo, ljšų) įd÷jXmas investúoti → ekon. įdjti (kapitãlą, ljšas) irigãcija → dr÷kXnimas irigúoti → dr÷kXnti izoliúoti → 1. atskXrti; 2. apsáugoti K kãdrai → etãtiniai darbúotojai; personãlas kaligrãfija → dailýraštis kanceliãrija → 1. rãštin÷; raštvedýbos skỹrius; 2. reikaly rãštai kanceliãrinis, -÷ → rãštin÷s (pvz., prek÷s) kognityvùs, -X → pažinXmo; pažintXnis, -÷ komentãras → paáiškinimas, išáiškinimas kompãktiškas, -a → 1. mãžas, -à; glaudùs, -X; 2. tánkus, -i kompãnija → 1. bendróv÷; 2. draugijà, bendrijà kompeteñcija → išmãnymas kompetentXngas, -a → išmãnantis, -i; išmanXngas, -a; išmanùs, -X komplikúotas, -a → sunkùs, -X; sud÷tXngas, -a; painùs, -X komplikúoti → suñkinti; pa`ninti komponeñtas → d÷muõ; sudedamóji dalXs kompromXsas → sántarm÷ komunikabilùs, -X → bendráujantis, -i; liñkęs, -usi, gẽbantis, -i

bendráuti komunikãcija → bendrãvimas komunikãcijos → ryšia` koncèpcija → sámprata; pãžiūros

41

konfrontãcija → 1. prpešprieša; prpešinimas; 2. akXstata; grẽtinimas konfrontúoti → prpešintis; susiprpešinti; nesuta_ti konkureñtas, -÷ → varžõvas, -÷ konkurúoti → varžýtis konstatúoti → (pa)tvXrtinti; te`gti; nustatýti kontãktas → 1. srlytis; 2. ryšỹs, ryšia` kontãktinis, -÷ → 1. srlytinis, -÷; srlyčio; 2. rỹšio, ryšiy kontaktúoti → 1. bendráuti; 2. susispekti kontròlinis, -÷ → tXkrinamasis, -oji kontrovèrsija → nesutarXmas, giñčas kontrovèrsinis, -÷ → prieštarXngas, -a kontrovèrsiškas, -a → prieštarXngas, -a koregúoti → taisýti, tXkslinti korèkcija → pata`symas, patXkslinimas koreliãcija → 1. ryšỹs; sántykiai; 2. (tarpùsavio) priklausomýb÷ koreliúoti → speti(s) tarpùsavyje kòsmosas → visatà kredenciãlai → dipl. skiriampeji rãštai; įgaliójamieji rãštai L lakòniškas, -a → glaũstas, -à legalizúoti → pripažXnti teisjtu, -a; laikýti teisjtu, -a legalùs, -X → teisjtas, -a likvidúoti → 1. naikXnti; šãlinti; 2. gesXnti (gaisrą) limXtas → 1. leidžiamóji ribà; 2. ribótas kiẽkis; nòrma limitúoti → 1. (ap)ribóti; 2. normúoti lituanizúoti → lietùvinti liuminofòras → švỹtalas lokãlinis, -÷ → viẽtos; viẽtinis, -÷ lokalizúoti → 1. nustatýti (vietą); 2. apribóti (gaisrą, epidemiją) lokalùs, -X→ viẽtos; viẽtinis, -÷ M maksimalùs, -X → didžiáusias, -ia mãsinis, -÷ → visúotinis, -÷; laba` paplXtęs, -usi mãsiškai → plačia`, visúotinai

42

mãsiškas, -a → visúotinis, -÷; laba` paplXtęs, -usi mecenãtas, -÷ → (mẽno) globjjas, -a migrãcija → k÷lXmasis; kráustymasis migrántas, -÷ → pérsik÷l÷lis, -÷ migrúoti → pérsikelti; ke`sti gyvẽnamąją viẽtą minimalùs, -X → mažiáusias, -ia modernùs, -X → šiuola`kiškas, -a, šiuolaikXnis, -÷; naujóviškas, -a modifikãcija → atmainà modifikúoti → ke`sti momeñtas → akXmirka monetãrinis, -÷ → fin. pinigy monumentalùs, -X → didXngas, -a; reikšmXngas, -a moratòriumas → sustãbdymas; atid÷jXmas motyvúoti → pagrwsti motòras → varXklis N niuánsas → ãtspalvis niveliúoti → vienódinti, lýginti normãlinis, -÷ → stãtmenas, - à nostrifikúoti → pripažXnti (kitoje šalyje ar vietoje įgytą mokslo

laipsnį ar diplomą) O ombromètras → tech. lpetmatis operatyvùs, -X → gre`tas, -à opXnija → viešóji núomon÷ optimalùs, -X → tinkamiáusias, -a, geriáusias, -a ordinãrinis, -÷ → 1. etãtinis, -÷; 2. pàprastas, -à organizãtorius, -÷ → 1. rengjjas, -a; 2. steigjjas, -a organizúoti → 1. reñgti, ruõšti; 2. ste`gti orientúoti → kre`pti orientúotis → 1. išmanýti, nusimanýti; 2. gáudytis ortogrãfija → kalbot. rašýba P paralelùs, -X → 1. lygiagretùs, -X; 2. grẽtimas, -à

43

paritètinis, -÷ → lygiave_tis, -÷; lýgus, -i perifèrinis, -÷ → 1. šalutXnis, -÷; 2. išorXnis, -÷; 3. pakraštXnis, -÷ periòdas → laikótarpis permaneñtinis, -÷ → tolydùs, -X, nuolatXnis, -÷ perspektyvà → 1. ateitXs; 2. (ateitiẽs) galimýb÷s perturbãcija → fiz. trXkdymas pXkas → 1. aukščiáusias tãškas; viršln÷; 2. spūstXs; 3. didžiáusia ap-

krovà pliuvogrãfas → tech. rãšomasis lpetmatis pliuvomètras → tech. lpetmatis polemizúoti → svarstýti; giñčytis populiãrinti → skle`sti, plãtinti populiarùs, -X → 1. vispems prie`namas, - à; suprañtamas, - à; 2. žXno-

mas, -a; dãžnas, -à; 3. (daugelio) mjgstamas, - à; paplXtęs, -usi

portatỹvinis, -÷ → 1. nešiójamas, -a; 2. kilnójamas, -a potencialùs, -X → gãlimas, -à prabà → grỹnis prabãvimas → 1. grỹnio nustãtymas; 2. grỹnio žymjjimas prabúoti → 1. nustatýti grỹnį; 2. žymjti grỹnį precXzinis, -÷ → tikslùs, -X precXziškas, -a → tikslùs, -X prelegeñtas, -÷ → pranešjjas, -a preliminarùs, -X → 1. išankstXnis, -÷; 2. parengiamàsis, -óji, pareng-

tXnis, -÷ pretèkstas → dingstXs preveñcija → teis. užkárdymas prezentãcija → 1. pristãtymas, pateiktùv÷s; 2. inform. pateikXmas prezentúoti → 1. pristatýti; 2. pate`kti prioritètas → pirmenýb÷; pirmùmas pròcentas → núošimtis procèsas → vỹksmas produktyvùs, -X → našùs, -X; vaisXngas, -a profilãktika → pasaugà profilãktinis, -÷ → pasaugXnis, -÷ prognozúoti → numatýti; spjti; láukti

44

progrèsas → pažangà progresúoti → 1. darýti pãžangą; 2. výstytis, stiprjti provokúoti → 1. kùrstyti; 2. kélti pseudonXmas → slapývardis publikúoti → 1. skélbti; 2. spausdXnti R racionalùs, -X → 1. protXngas, -a; 2. pàgrįstas, -à; apgalvótas, -a;

3. tikslXngas, -a realýb÷ → tikróv÷ realizãcija → 1. ekon. pardavXmas; 2. įgyvéndinimas realizúoti → 1. ekon. pardúoti; 2. įgyvéndinti realùs, -X → 1. tXkras, -à; 2. tikróviškas -a; 3. įgyvéndinamas, -a reemigrántas, -÷ → sugrwž÷lis, -÷ reflektomètras → tech. atspindžiãmatis reglamentúoti → nustatýti (tva_ką) regrèsas → atžangà re`tingas → xvertis rekomendãcija → 1. sillymas, teikXmas; 2. patarXmas rekomendúoti → 1. sillyti, te`kti; 2. pata_ti rekonstrúoti → 1. atkùrti; atstatýti; 2. pértvarkyti rekreãcinis, -÷ → atgaivõs; póilsio reliatyvùs, -X → santykXnis, -÷ reljèfas → pavi_šius renovãcija → atnaũjinimas renovúoti → atnaũjinti reorganizúoti → pértvarkyti reprezentúoti → (oficialiai) atstováuti restruktūrizúoti → pértvarkyti (stuktūrą) resùrsas → Xšteklius reverberãcija → aidjjimas reverberãtorius → tech. aidintùvas reverberomètras → tech. aidãmatis rezèrvas → ãtsargos rezXstorius → fiz. va_žas reziume → sántrauka

45

rezonánsas → ãtgarsis rezultãtas → padarinỹs, pasekme S selektyvùs, -X → atrankùs, -X sertifikãtas → pažymjjimas sèrveris → inform. tarnýbin÷ stotXs simptòmas → póžymis situãcija → 1. pad÷tXs, blkl÷, blsena; 2. aplinkýb÷s sorbãtas → chem. g÷rinỹs sòrbcija → chem. gertXs sorbeñtas → chem. g÷rXklis specXfika → savitùmas specXfinis, -÷ → sãvitas, -à specXfiškas, -a → sãvitas, -à spèktras → įvairóv÷ spidomètras → tech. gre`tmatis spontãniškai → saváime spontãniškas, -a → saváiminis, -÷ stagnãcija → srstingis stXchija → ga`valas stXchinis, -÷ → gaivalXnis, -÷ stXchiškas, -a → ga`vališkas, -a stXmulas → ãkstinas, paskatà; póstūmis stimuliúoti → skãtinti; pastūmjti; (pa)gývinti subjektyvùs, -X → ãsmeniškas, -a; šãliškas, -a subordinãcija → pavaldùmas subsXdija → paramà subsidijúoti → refti sugèstija → xtaiga; įtaigùmas sugestijúoti → įte`gti suspendúoti → sustabdýti įgaliójimus suverenitètas → nepriklausomýb÷ Š škvãlas → meteor. 1. ùmaras; 2. g]sis šòu → pramogà, pramogXn÷ laidà

46

šrXftas → spaudmuõ, spaũdmenys T taksà → ekon. xkainis tendeñcija → pólinkis; kryptXs terminãlas → inform. galXnis įrenginỹs toleráncija → 1. pakantà, pakantùmas; 2. metrol. leidžiamóji núokrypa tolerántiškas, -a → pakantùs, -X tolerúoti → pakzsti totalùs, -X → 1. visúotinis, -÷; 2. vXsiškas, -a transportúoti → vèžti; gabénti U unifikãcija → vienódinimas unifikúoti → vienódinti unikalùs, -X → vieniñtelis, -÷; vpenas, -à tóks, -ià; nepakartójamas, -a universalùs, -X → 1. visúotinis, -÷; 2. visapùsis, -÷; 3. vXskam tiñka-

mas, -à V verbãlinis, -÷ → žõdinis, -÷ verbalizúoti → (iš)réikšti žõdžiais verifikãcija → (te`ginio) patikrà verifikúoti → (pa)tXkrinti (te`ginį) vertikalùs, -X → stãtmenas, -à; statùs, -X video → va`zdo videoaparatūrà → va`zdo aparatūrà videokãmera → va`zdo kãmera videomagnetofònas → va`zdo magnetofònas videotèchnika → va`zdo tèchnika virtualùs, -X → netXkras, - à, mẽnamas, -à vizualia` → regima`; iš pažiūrõs vizualùs, -X → rẽgimas, -à Ž žaliùz÷s → šviẽslaid÷s žiurX → vértinimo komXsija

47

3. NETEIKTINOS SVETIMYBöS A a b v o d k ÷ [rus. обводка] (=ãpvadas) a b z a c a s [vok. Absatz] (= 1. pastráipa; 2. &trauka) a k a u n t a s [angl. account] komp. (= 1. paskyrà; 2. apskaità) a k c e p t a s [lot. acceptus] (= pritarmas, sutikmas) a l m a z a s [rus. алмаз] (= de'mantas) a l t i m e t r a s [lot. altum.+gr. metron] tech. (= aukščiãmatis) a n k e r i s [vok. Anker] (= iñkaras) a n t i d o t a s [gr. antidoton] chem. (= pr)ešnuodis) a n t r e p r e n e r i s , - ÷ [pranc. entrepreneur] ekon. (= &mo-nininkas, -÷) a n t r e p r e n e r y s t ÷ [→ antrepreneris] ekon. (= &monių vadýba) a n u i t e t a s [vok. Annuität < lot. annuitas ] ekon. (= mẽtin÷ šmoka) a p d e i t a s [angl. update] (= atnaũjinimas) a p g r e i d a s [angl. upgrade] (= pl÷tõt÷) a p l a u d i n g a s [angl. upload] inform. (= 1. nusiuntmas; 2. siuntà) a r e n d a [rus. аренда] (= núoma) a r e n d a t o r i u s , - ÷ [rus. арендатор] (= núomotojas, -a) a t a č m e n t a s [angl. attachment] inform. (= priẽdas) a u d i o d i s k a s [lot. audio+gr. diskos] (= kompãktin÷ plokštẽl÷) a u d i o k a n a l a s [lot. audio+canalis] tech. (=ga1so dãžnių kanãlas) a u d i o k a s e t ÷ [lot. audio+pranc. cassette] (= garsãjuost÷) a u d i o v i z u a l i n i s , - ÷ [lot. audio+ visualis] (= garsnis, -÷; regimàsis, - óji; ga1so ir va'zdo) a u t o b a n a s [angl. autobahn] (= gre'tkelis) a u t o d e t a i l i n g a s [gr. autos + angl. detailing] (= automoblių apdailà) B b a b i n a [rus. бобина] (= rt÷) b a d ÷ [rus. бaдья] stat. (= sk)edinio d÷ž4)

48

b a g e t a s [pranc. baguette] (= r5mjuost÷) b a l k i s , b a l k ÷ [rus. балка] stat. (= sijà) b a n e r i s [angl. banner] (= reklãmin÷ júosta) b a r a b a n a s [rus. бaрабан] (= b6gnas) b a r d a č i o k a s [rus. бордачок] (= daiktn÷; parankn÷) b a r k o d a s [angl. bar code] prek. (= brūkšnnis kòdas) b a r t e r i s [angl. barter] ekon. (= nat6riniai maina') b a t a r e i k a [rus. JKLKMNOPK] (= 1. batèrija; 2. žibintuv4lis) b e n z o k o l o n ÷ l ÷ [rus. бензоколонка] (= degaln÷) b i l b r o k e r i s , - ÷ [angl. bill-broker] fin., ekon. (= bržos bròkeris, -÷) b i p l a n a s [lot. bis+planum] av. (=dvsparnis) b i u v a r a s [pranc. buvard] (=ãplankas) b i z n e s m e n a s , - ÷ [ang. businessman] (= ve1slininkas, -÷) b i z n i s [angl. business] (= ve1slas) b l a n k a , b l a n k u t ÷ [rus. пRKSPK] stat. (= juostẽl÷) b l a s t e r i s [angl. soundblaster] inform. (= ga1so plõkšt÷) b l i c a s [vok. Blitz] (= blỹkst÷) b l i c t u r n y r a s [rus. JRTцLVMSTM] (= ža'bo turnỹras) b l i n k e r i s [vok. Blinker] (= 1. švytur4lis; 2. mirksiùkas (mirk-sinti lemput÷)) b l o g a s [angl. blog] komp. (= tinklãraštis) b l o g e r i s , ÷ [angl. bloger] komp. (= tinklãraštininkas, -÷) b o b y š k a [rus. бобышка] tech. (= pr)elaja) b o i l e r i s [angl. boiler] (= 1. kãtilas; 2. (vandeñs) šildytùvas) b o l d a s [angl. bold] (= pùsjuodis šrftas) b r a n d m a u e r i s [vok. Brandmauer] stat. (= gaisrãsien÷) b r a u s e r i s [angl. browser] inform. (= naršỹkl÷) b r i d e r i s , b r y d e r i s [angl. breeder] tech. (= dáuginimo reãktorius) b r i f i n g a s , b r y f i n g a s [angl. briefing] (= trumpóji spaudõs konfereñcija) b r u s a s [rus. брус] stat. (= tãšas) b r u s o k a s [rus. брусок] stat. (= tašẽlis) b u k l e t a s [angl. booklet] (= lankstinùkas) b u k m e i k e r i s , - ÷, b u k m e k e r i s , - ÷, [angl. book-maker] fin. (= 1. lažýbų tárpininkas, -÷; 2. lošýbininkas, -÷ ) b u k s y r a s [ol. boegseren] (= 1. vilkìkas; 2. vilktìs) b u t a s [angl. boot] komp. (= 1. pradnis įk÷lmas; 2. paleidmas)

49

C, Č c a l l - b a c k [angl.] (= atgalnis skambùtis) c h o m u t a s [rus. хомут] tech. (=1. pavalkal4lis; apkabà; 2. va1žtis) c i l i n d r a s [gr. kylindros] mat. (= ritinỹs) č a r t a s [angl. chart] (= 1. s;rašas; 2. lentẽl÷) č a r t e r i s [angl. charter] (= užsãkomasis re'sas) č a t a s [angl. chat] inform. (= pókalbių sveta'n÷) č e r s e t a s [angl. character set] inform. (= rašmen< rinkinỹs) č i l e r i s [angl. chiller] (= aušintùvas) č i p a s [angl. chip] inform. (= lùstas) č i p s e t a s [angl. chip set] inform. (= lustýnas) D d a i d ž e s t a s [angl. digest] (= (periòdikos) apžvalgà; sántrau-kos) d a t č i k a s [rus. датчик] tech. (= 1. jutklis; 2. keitlỹs) d a u n l a u n d i n g a s [angl. downloading] inform. (= 1. at-siuntmas; 2. siuntà) d e d l a i n a s [angl. dead-line] (= baigtiẽs te1minas, galutnis te1minas) d e l t a p l a n a s [rus. дельтаплан] av. (= skraidỹkl÷) d e l t a p l a n e r i s t a s , - ÷ [rus. дельтапланерист] av. (= skraid6nas, -÷) d e m p f e r i s [vok. Dämpfer] tech. (= slopintùvas) d e s k t o p a s [angl. desktop] inform. (= darbãlaukis) d i a g o n a l ÷ [lot. diagonalis] mat. (= įstriža'n÷) d i a m e t r a s [gr. diametros] mat. (= skersmuõ) d i g i t a i z e r i s [angl. digitize] inform. (= skaitmenuõklis) d i g i t a l i z a v i m a s [angl. digitalization] inform. (= skaitmenãvimas) d i l e r i s , - ÷ [angl. dealer] (= 1. tárpininkas, -÷; 2. prekýbos ãgentas, -÷) d i r e k t o r i j a [angl. directory] komp. (= katalògas) d i s k e t ÷ [pranc. diskette] (= diskẽlis) d i s p e n s e r i s [angl. dispenser] tech. (= 1. dalytùvas; 2. laikklis, d4klas)

50

d i s p l ÷ j u s [angl. display] inform. (= 1. vaizduõklis, montorius; 2. ekrãnas) d i s t r i b u c i j a [angl. distribution] (= plãtinimas) d i s t r i b u t o r i u s , - ÷ [angl. distributor] (= plãtintojas, -a; įgaliótinis, -÷) d i u b e l i s [vok. Dübel] stat. (= m>rvin÷) d o m k r a t a s [ol. dommekracht] (= k÷lklis) d r a f t a s [angl. draft] fin. (= įsãkomasis čèkis) d r a i v e r i s [angl. driver] inform. (= tvarkỹkl÷) d r e g s t e r i s [vok. Drechster] tech. (= tekintùvas; tẽkinimo stãk-l÷s) d r e l ÷ , d r e l i s [rus. дрель] tech. (= gręžtùvas) d u p l e k s a s [lot. duplex] (= 1. dvisluõksnis stklas; 2. abipùsis ryšỹs) d u p l e k s – p r o c e s a s [lot. duplex-processus] (= dvgubasis procèsas) d u t y f r e e [angl.] (= bemu'tis, -÷, neapmu'tintas, -a) d ž o i s t i k a s [angl. joystic] (= žaidmų svrtis) E e d i t o r i u s [angl. editor] komp. (= tèkstų rengỹkl÷) e k s k l i u z y v i n i s , - ÷ [pranc. exclusif < lot. exclusio] (= išskirtnis, -÷, ypatngas, -a) e k s p r e s [angl. express < lot. expressus] (= 1. skubùs, -; 2. greitàsis, -óji) e k s t r a [lot. extra] (= 1. skubùs, -; 2. geriáusias, -ia, aukščiáusios r>šies) e k v i n o k c i j a [lot. aequinoctium] astr. (= lygiãdienis) e l e k t r i č k a [rus. электричка] (= elektrnis traukinỹs) e l e k t r o d r e l ÷ , e l e k t r o d r e l i s [rus. электродрель] tech. (= elektrnis gręžtùvas) e m e i l a s [angl. e-mail, email] inform. (= elektròninis pãštas, el. pãštas, e. pãštas) e n t r e p r e n e r i s , - ÷ [pranc. entrepreneur] ekon. (= &moni-ninkas, -÷) e n t r e p r e n e r y s t ÷ [→ entrepreneris] ekon. (= &moninių vadýba) e r k e r i s [vok. Erker] archit. (= balkònas)

51

e v e n t u a l u s , - i [lot. eventualis < eventus] (= 1. gãlimas, -à, įmãnomas, -a; 2. akivaizdùs, -) e ž e k t o r i u s [pranc. éjecteur] tech. (= čiurkšlnis siurblỹs) F f a i l m e n e (i) d ž e r i s [angl. file manager] inform. (= fáilų tvarkytùv÷) f a l c a s [vok. Falz] tech. (= 1. ùžkaitas; 2. ùžlankas; 3. lañkst÷) f a r a [rus. фара] tech. (= žibiñtas) f a r v a t e r i s [ol. vaarwater] jūr. (= laivãkelis) f a s k a , f a s k ÷ [rus. фаска] (= 1. tech. nuožulnà; 2. stat. briaunẽl÷) f i l i n g a s [vok. Füllung] stat. (= &sprūda) f i t i n g a s [angl. fitting] tech. (= jungts) f i z k u l t ū r a [rus. физкультура] sport. (= k>no kultūrà) f j u č e r i s [angl. future] (= būsimàsis sándoris) f l a n š a s [vok. Flansch] tech. (= jung4) f l o p i k a s [angl. floppy disk] inform. (= diskẽlis) f o k a l i n i s , - ÷ [lot. focus] fiz. (= ždinio; židinnis, -÷) f o k u s a s [lot. focus] fiz. (= židinỹs) f o l d e r i s [angl. folder] inform. (= ãplankas) f o l g a [rus. фольга] chem. (= fòlija) f o n t a i [angl. font] (= šrftas; rãšmenys) f o r s m a ž o r a s [rus. форс-мажор] teis. (= neįve'kiamos aplinkýb÷s) f o r s u n k a , f o r s u n k ÷ [rus. форсунка] tech. (= purkštùkas) f o r v a r d a s [angl. forward] ekon. (= išankstnis sándoris) f o r z a c a s [vok. Vorsatz] poligr. (= pr)ešlapis) f r a m u g a [rus. фрaмуга] stat. (= viršùlangis) f r i k c i o n a s [lot. frictio] tech. (= 1. trinitiẽs movà; 2. sánkaba) f r y z e r i s [angl. freezer] (= šaldklis) f u t l i a r a s [vok. Futteral] (= 1. d4klas; makšts; 2. &maut÷; 3. akinn÷) G g a i k a , g a i k ÷ [rus. гайка] tech. (= veržl4) g a z h o l d e r i s [angl. gas-holder] (= dùjų talpyklà, dùjų rezer-vuãras)

52

g a z i f i k a c i j a [pranc. gaz+lot. facio] (= 1. dujofikãcija; du-jofikãvimas; 2. dùjinimas) g a z i f i k u o t i (= 1. dujofikúoti; 2. dùjinti) g l i a n c a s [rus. глянец] poligr. (= 1. blizgesys; 2. blizgùsis slúok-snis) g l u š i t e l i s [rus. глушитель] tech. (= duslintùvas) g r e e n c a r d [angl.] (= žalióji kortẽl÷) H h a b a s [angl. hub] tech. (= šakotùvas; telktùvas) h a k a s [vok. Haken] tech. (= kablỹs) h a k e r i s [angl. hacker] komp. (= programšius) h a r d a s [angl. hard disk] inform. (= standùsis dskas) h e d l a i n a s [angl. headline] (= (reklãmos tèksto) añtrašt÷) h e l i k o p t e r i s [gr. helix+pteron] av. (= sraigtãsparnis) h e l p a s [angl. help] inform. (= žinýnas) h y d e r i s [angl. heading] inform. (= añtrašt÷) h i p e r l i n k a s , h y p e r l i n k a s [angl. hyperlink] inform. (= sa'tas) h i p e r m a r k e t a s [angl. hypermarket] (= prekýbos ceñtras) h o l d i n g a s [angl. holding] ekon. (= kontroliúojanti kompãnija) h o s t a s [angl. host] inform. (= 1. pagrindnis (tiñklo) kom-piùteris; 2. sveta'n÷s kompiùteris ) I i k o n a , i k o n ÷ l ÷ [gr. eikōn] komp. (= piktogramà) i k s p e n s a s [angl. expense] ekon. (= šlaidos) i m e i l a s [angl. e-mail, email] inform. (= elektròninis pãštas, el. pãštas, e. pãštas) i m i d ž a s [angl. image] (= &vaizdis) i m o b i l a i z e r i s [angl. immobilizer] transp. (= va'ro &tvaras) i m p i č m e n t a s [angl. impeachment] (= (valstýb÷s) apkaltà) i n g r e d i e n t a s [angl. ingredient] (= sudedamóji dals) i n s o l v e n c i j a [angl. insolvency] ekon. (= nemokùmas) i n s t a l i a c i j a [pranc. installation] tech. (= įrengmas) i n t e r f e i s a s [angl. interface] inform. (= 1. s;saja (priemon÷s ir taisykl÷s); 2. sietùvas (įtaisas))

53

i n t e r k o m a s [angl. intercom, intercommunication system] inform. (= vidnio rỹšio sistemà) i n v o i s a s [angl. invoice] (= 1. transp. važtãraštis; 2. fin. s;skaita) i š m i e r a [rus. размер] prek. (=1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris) i t a l i k a s [angl. italic] (= pasviràsis šrftas) J j u s e r i s , - ÷ [angl. user] komp. (= naudótojas, -a) K k a l a d ÷ [rus. колода] stat. (= trnka) k a l k u l i a t o r i u s [pranc. calculateur < lot. calculatio] (= skaičiuõklis) k a l p o k a s [rus. колпак] (= gaũbtas) k a n t a s [vok. Kante] (= 1. briaunà; 2. krãštas) k a p o t a s [pranc. capot] tech. (= añtvožas, dañgtis; gaũbtas) k a r g a s , k a r g o [isp. cargo] ekon. (= 1. važtà, krovinỹs; 2. važtõs draudmas) k a r t r i d ž a s [angl. cartridge] (= miltẽlių d÷žùt÷, miltẽlių kasèt÷) k a š t a i [len. koszt] fin. (= s;naudos; šlaidos; l5šos) k e l n ÷ [rus. кельма] stat. (= ment4) k e š a s [angl. cache] inform. (= pr)ešatmintin÷; pód÷lis) k i t a s [vok. Kitt] stat. (= gla'stas) k l a p a n a s [vok. Klappe] tech. (= vožtùvas) k l a s t e r i s [angl. cluster] (= 1. telkinỹs (dalelių, elektronų); 2. grùp÷ (abonentų, kompiuterių); 3. plúoštas (šviesos); 4. lzdas; 5. inform. blokinỹs; 6. inform. sánkaupa) k l e i m a s [rus. клеймо] (=&spaudas; žym4) k l e m e r i s [vok. Klammer] (= 1. apkabà; 2. gnýbtas ) k l i r i n g a s [angl. clearing] ekon. (= tarpùskaita) k n a t a s [vok. Knoten] tech. (= dagts) k n o w - h o w [angl.] (= technològijos naujóv÷s) k o a k s i a l u s , - i [lot. co+axis] mat. (= bendraãšis, -÷) k o l o n ÷ l ÷ [rus. колонка] transp. (= degaln÷) k o l o n t i t u l a s [vok. Kolumnentitel] (= 1. poligr. puslapn÷ añtrašt÷; 2. inform. antraštn÷)

54

k o m u t a c i j a [pranc. commutation] el. (= pérjungimas) k o n c e n t r a t o r i u s [angl. concentrator] inform. (= telktùvas) k o n t r a k t a s [angl. contract] ekon. (= sutarts) k o n t r a k t o r i u s , - ÷ [angl. contractor] (= rangõvas, -÷) k o n t r o l e r i s [angl. controller], (= 1. tech. valdklis; 2. inform. valdỹkl÷ (programa)) k o n u s a s [lot. conus] mat. (= k>gis) k o p y r a i t a s [angl. copyright] (= 1. áutoriaus téis÷s žénklas; 2. áutoriaus téis÷) k o v e r n o t a s [angl. cover note] ekon. (= laikinóji draudmo pažymà) k r a k e r i s , - ÷ , k r e k e r i s , - ÷ [angl. cracker] inform. (= įsiláuž÷lis, -÷) k r o n š t e i n a s [vok. Kragstein] (=škyša) k r o s v o r d a s [angl. crossword] (= kryžiãžodis) k u r s o r i u s [angl. cursor] inform. (= žymklis; rodyklýt÷) k u t e r i s [angl. cutter] (= smulkintùvas; pjaustytùvas) k u z a v a s , k u z o v a s [rus. кузов] (=k4bulas)

L l a m e r i s , - ÷ [angl. lamer] komp. (= nemók÷lis, -÷) l a p t o p a s [angl. laptop] komp. (= skre'tinis kompiùteris) l e i b l a s , l e i b l i s [angl. label] (= etikèt÷; (fìrmos) žénklas) l i n k a s [angl. link] inform. (= núoroda) l i n z a, l i n z ÷ [vok. Linse] (= lEšis) l y s t e l ÷ [vok. Leiste] stat. (= leñtjuost÷) l i s t i n g a s [angl. listing] ekon. (= įtraukmas į s;rašą) l i š t v a , l i š t v e l ÷ [vok. Leiste] stat. (= leñtjuost÷) l i z i n g a s [angl. leasing] ekon. (= ilgala'k÷ núoma; išperkamóji núoma) l o b z i k a s [rus. лобзик] (= pjūklẽlis, siaurãpjūklis) l o g i n a s [angl. login] inform. (= 1. į÷jmas; 2. slapývardis) l ū z e r i s , - ÷ [angl. loser] komp. (= naujókas, -÷; naudótojas, -a) M m a j o r i t e t a s [pranc. majorité < lot. majoritas] (= daugumà) m a r k e r i s [pranc. marquer] (= 1. žymẽklis; spalvklis; 2. techn. ženklintùvas)

55

m a r k e t i n g a s [angl. marketing] ekon. (= 1. rinkódara; 2. rinkótyra; 3. prekýba) m a r k e t m e i k e r i s , - ÷ [→ marketingas] ekon. (= rinkódari-ninkas, -÷) m a r k i r a v i m a s [angl. marking] (= 1. žym5jimas; 2. žénk-linimas) m a r š r u t i z a t o r i u s [rus. маршрутизатор] inform. (= marš-rùto parinktùvas) m a r š r u t i z a v i m a s [rus. маршрутизация] inform. (= maršrùto parinkmas) m a r š r u t k ÷ [rus. маршруткa] (= 1. maršrùtinis autobusiùkas; 2. maršrùtinis lãpas, maršrùtlapis) m a s s m e d i a [angl.] inform. (= žiniãsklaida) m a š t a b a s [vok. Maßstab] (= mãstas) m e d i j a [angl. media< lot. medium] (= 1. žiniãsklaida; 2. informãcijos sklaidà) m e i n f r e i m a s [angl. mainframe] komp. (= centrnis kom-piùteris) m e n e d ž e r i s , - ÷ [angl. manager] (= 1. vadýbininkas, -÷; 2. dirèktorius, -÷; valdýtojas, -a; ved5jas, -a) m e n e d ž m e n t a s [angl. management] (= 1. vadýba; 2. vaG-dymas) m e š a l k a [rus. мешалка] stat. (= maišỹkl÷) m i k s e r i s [angl. mixer] (= maišytùvas) m i n o r i t e t a s [pranc. minorité < lot. minoritas] (= mažumà) m i s i n g i s [vok. Messing] chem. (= žálvaris) m o d e r a t o r i u s , - ÷ [lot. moderator] (= ved5jas, -a, vadõvas, -÷; prmininkas, -÷) m o n i t o r i n g a s [angl. monitoring] (= pr)ežiūra; steb5sena; kontròl÷) m o n o p l a n a s [pranc. monoplan</gr. monos+lot. plamum] av. (= v)ensparnis) m u f t a [rus. муфта] tech. (= movà) m u l t i m e d i j a [angl. multimedia < lot. multum + medium] in-form. (= 1. įvairialýp÷ térp÷; 2. įvairialýp÷ &ranga) m ū r l o t a s [vok. Mauerlatte] stat. (= m>rtašis) m u t e r k a [vok. Mutter] tech. (= veržl4)

56

N n e t a s [angl. network] inform. (= tiñklas) n e u z i l b e r i s , n o i z i l b e r i s [rus. нейзильбер] chem. (= naujãsidabris) n i k a s [angl. nickname] (= slapývardis) n i p e l i s [vok. Nippel] (= &mova) n i t a s [vok. Niet] techn. (= knied4) n o n s t o p a s [angl. non-stop] (= nepértraukiamas, -a; be su-stojmų) n o t i s a s [pranc. notice] inform. (= pranešmas, skelbmas) n o u t b u k a s [angl. notebook] komp. (= knỹginis kompiùteris)

O o b k a t k a , o b k a t k ÷ [rus. обкатка] transp. (= pravažin5jimas) o b l i c o v k ÷ [rus. облицовка] (= 1. polirãvimas; 2. apdailà) o f e r t a [lot. offerta] ekon. (= 1. si>lomoji káina; 2. rãštiškas pa-si>lymas) o f f l i n e [angl.] inform. (= 1. atjungts; 2. atjungtnis, -÷) o f i s a s [angl. office] (= &staiga, biùras, rãštin÷) o f š o r i n ÷ s u t a r t i s [angl. offshore] ekon. (= lengvãtin÷ su-tarts) o n l i n e [angl.] inform. (= 1. prijungts; 2. prijùngtas, -à) o p c i j a [angl. option] inform. (= parinkts) o r g a n a i z e r i s [angl. organizer] (= užrašn÷) o u t – c a l l [angl.] (= šaukiamàsis skambùtis) o v e r d r a f t a s [angl. overdraft] ekon. (= kredto pérviršis) o v e r h e (a) d a s [angl. overhead] (= demonstrãcin÷ pl÷vẽl÷) o v e r l o k a s [angl. overlook] tech. (= siūl÷tùvas)

P p a d f a r n i k a s , p o d f a r n i k a s [rus. подфарник] transp. (= pãžibintis) p a l m t o p a s [angl. palmtop] komp. (= delninùkas) p a n d u s a s [pranc. pente douce] (= 1. núožulna; 2. núovaža) p a n e l ÷ , p a n e l i s [vok. Paneel] (= 1. stat. plõkšt÷; 2. el. skỹdas; 3. inform. skydẽlis) p a p k ÷ [rus. папка] (= 1. segtùvas; 2. ãplankas)

57

p a r k i n g a s [angl. parking] (= automoblių aikštẽl÷) p a r k o m e t r a s [angl. parking+ gr. metron] tech. (= stov5jimo skaitklis) p a r t i c i j a [pranc. partition] inform. (= (dsko) skaidinỹs) p a s v o r d a s [angl. password] komp. (= slaptãžodis) p e i d ž e r i s [angl. pager] ryš. (=eškas) p e i d ž i n g a s [angl. paging] ryš. (= ieškõs sistemà) p e n o p l a s t a s [rus. пенопласт] chem. (= pùtplastis) p e r p e n d i k u l i a r a s [lot. perpendicularis] mat. (= statmuõ) p l a c k a r t a s, p l a c k a r t ÷ [vok. Platzkarte] (= vietãženklis) p l a n e r i s [rus. планёр] av. (= sklandytùvas) p l a n i r a v i m a s [rus. планеризм] av. (= sklañdymas) p l a n k a , p l a n k u t ÷ [rus. планка] stat. (= juostẽl÷) p l a s t m a s ÷ [rus. пластмасса] chem. (= plãstikas) p l e i n t e k s t a s [angl. plain text] (= atviràsis tèkstas) p l e j e r i s [angl. player] (= 1. grotùvas; 2. leistùvas; 3. au-sinùkas) p l e k s i g l a s a s , p l e k s i g l a z a s [angl. plexiglas] (= orgãninis stklas) p l i n t u s a s [angl. plinth] stat. (= griñdjuost÷) p l o t e r i s [angl. plotter] (= braižytùvas) p o r t a s [angl. port] inform. (= 1. pr)evadas; 2. jungts) p r a r a b a s , - ÷ , p r o r a b a s , - ÷ [rus. прораб] stat. (= darb< výkdytojas, -a) p r e s a [pranc. presse] (= spaudà) p r i n t e r i s [angl. printer] inform. (= spausdintùvas) p r o c e s i n g a s [angl. processing] (= apdorójimas) p r o k l a d k ÷ [rus. прокладка] tech. (= tarpklis) p r o v a i d e r i s , - ÷ [angl. provider] inform. (= internèto pa-slaug< tiek5jas, -a) p r o v o d k a , p r o v o d k ÷ [rus. проводка] el. (= 1. laida'; 2. instaliãcija) p u r s e r i s , - ÷ [angl. purser] av. (= vyresnỹsis palydõvas, vyresnióji palydõv÷)

R r a d i u s a s [lot. radius] mat. (= spindulỹs) r a š p i l i s , r a š p y l i s [vok. Raspel] tech. (= brūžklis)

58

r e a k t y v a s [rus. реактив] chem. (= reageñtas) r e b o r d a [rus. реборда] tech. (= añtbriaunis) r e i k a [rus. рейка] (= 1. matuõkl÷; 2. stat. juostẽl÷) r e i s f e d e r i s [vok. Rei∫feder] (= braižklis) r e j e s t r a s [lot. registrum] (= s;rašas) r e k o r d e r i s [angl. recorder] inform. (= rašytùvas) r e n t i n g a s [angl. renting] ekon. (= trumpala'k÷ núoma) r e s i v e r i s [angl. receiver] el., tech. (= 1. imtùvas; 2. stiprintùvas su rãdijo imtuvù) r y d e r i s [angl. reader] inform. (= skaitlỹs) r y g e l i s [vok. Riegel] (= r5msij÷) r o l ÷ [pranc. rôle] (= vaidmuõ) r o s t e r i s [angl. roaster] stat. (= degmo krósnis) r o u m i n g a s [angl. roaming] ryš. (= tarptinklnis ryšỹs) r o z e t ÷ [pranc. rosette] (= 1. el. kištuknis lzdas; 2. archit. rožẽl÷) r u b i l n i k a s [rus. рубильник] el. (= kirtklis) r u l o n a s [rus. рулон] (= ritinỹs) S s a i d i n g a s [angl. siding] stat. (= apkalà) s a i t i n g a s [angl. sheathing] stat. (= apkalmas) s a l i a r k a [rus. ckлярка] chem. (= soliãrin÷ alyvà) s a l n y k a s [rus. cальник] tech. (= riebókšlis) s a m o s v a l a s [rus. самосвал] transp. (= savvartis) s a n a v i m a s [lot. sanatio] ekon. (= gẽrinimas) s a t e l i t a s [lot. satelles] (= palydõvas) s a u n d b l a s t e r i s [angl. soundblaster] inform. (= ga1so plõkšt÷) s e n s o r i u s [angl. sensor] tech. (= jutklis) s k a n a v i m a s , s k e n a v i m a s [angl. scanning] inform. (= 1. nuska'tymas; 2. žvalgà) s k a n e r i s , s k e n e r i s [angl. scanner] inform. (= 1. skaitytùvas; 2. žvalgytùvas; 3. skleistùvas) s k r y n i n g a s [angl. screening] (= 1. atrankà; 2. patkrinimas) s l a i d a s [angl. slide] (= skaidr4) s l a n c a s [rus. сланец] (= skal6nas) s l i a š a s [angl. slash] komp. (= 1. dešinnis brūkšnỹs; 2. pa-sviràsis brūkšnỹs) s m a l a [rus. смола] (= 1. dervà; 2. saka')

59

s p a m a s [angl. spam] komp. (= (el. pãšto) brùkalas) s p a m e r i s , - ÷ [angl. spammer] komp. (= (el. pãšto) brukã- lius, -÷) s p a m i n g a s [angl. spamming] komp. (= (el. pãšto) brùka- lo siuntmas) s p e l i n g a s [angl. spelling] inform. (= rašỹbos tkrinimas) s p i n a s [angl. spin] fiz. (= sukinỹs) s p o n s o r i u s , - ÷ [angl. sponsor] (= r÷m5jas, -a; mecenãtas, -÷) s t e i p l e r i s [angl. stapler] (= segklis) s t e k a s [angl. stack] inform. (= rietuv4; d4klas) s t i m e r i s [angl. steamer] (= 1. šutintùvas; 2. gãrinimo mašinà; 3. garintùvas) s t o i k a , s t o i k ÷ [rus. стойка] (= 1. stat. stãtramstis; 2. stõvas) s t o p k r a n a s [rus. стоп-кран] transp. (= stãbdas) s t r o p a s [ol. strop] (= kobinỹs) s u b k o n t r a k t o r i u s , - ÷ [angl. subcontractor] (= sub-rangõvas, -÷) s u p e r m a r k e t a s [angl. supermarket] (= prekýbos ceñtras) s u p o r t a s [angl. support] inform. (= paramà; r÷mmas) s v a r k a , s v a r k ÷ [rus. сварка] tech. (= suvrinimas) s v i č a s [angl. switch inform.] (= pérjungiklis) s v o p i n g a s [angl. swapping] inform. (= duomen< maina') Š š a i b a [rus. шайба] tech. (= póveržl÷) š a r n y r a s [pranc. charnière] tech. (= lañkstas) š a s i [pranc. châssis] transp. (= važiuõkl÷) š č y t a s [rus. щит] tech. (= skỹdas) š i b e r i s , š y b e r i s [vok. Schiber] stat. (= 1. sklend4; 2. sklañdis; 3. ùžkaiša) š i c h t a [vok. Schicht] tech. (= &krova) š i n a [rus. шина] transp. (= rãtlankis) š y p a s [rus. шип] transp. (= dyglỹs) š l a g b a u m a s [vok. Schlagbaum] tech. (= ùžkardas) š l a n g a [vok. Schlauch] (= žarnà) š l e m b u r a s [rus. шлямбур] stat. (= m>rkaltis) š l i c a s [vok. Schlitz] tech. (= šdroža)

60

š m u c t i t u l a s [vok. Schmutztitel] poligr. (= priešantraštnis lãpas) š n e k a s [vok. Schnecke] tech. (= 1. sráigtas; 2. sráigtinis konvèjeris) š p a k l i o v k a [rus. шпаклёвка] stat. (= 1. gla'stymas; 2. gla'stas) š p a k l i u s [rus. шпаклёвка] stat. (= gla'stas) š p i n d e l i s [vok. Spindel] tech. (= suklỹs) š p l i n t a s [vok. Splint] tech. (= vielókaištis) š p ū l ÷ [vok. Spule] (= rt÷) š p u n t a s [vok. Spund] (= 1. &laidas; 2. šdroža; 3. spráustlent÷) š p u r a s [vok. Spur] (= šgrąža) š r e d e r i s [angl. shredder] (= dokumeñtų naikklis) š t a b e l i a t o r i u s , š t a b i l i a t o r i u s [vok. Stapler] (= rietùvas) š t a b e l i a v i m a s [vok. Stapelung] (= kovmas į r)etuves) š t a b e l i s [vok. Stapel] (= rietuv4) š t a n g e l i s , š t a n g e n c i r k e l i s [vok. Stangenzirkel] tech. (= slañkmatis) š t a t y v a s [vok. Stativ] (= stõvas) š t e k e r i s [vok. Stecker] el. (= šakùt÷) š t e p s e l i s [vok. Stßsel] el. (= kištùkas) š t i c h e l i s [vok. Stichel] tech. (= raižklis) š t i f t a s [vok. Stift] (= ka'štis) š t r i c h a s [vok. Strich] (= brūkšnỹs) š t u c e r i s [vok. Stütze] (= ãtvamzdis) š v e l e r i s [vok. Schweller] stat. (= lovỹs) T t a b l o [pranc. tableau] (= šviẽslent÷) t a g a s [angl. tag] komp. (= gáir÷) t a i m e r i s [angl. timer] (= la'kmatis) t e n d e r i s [angl. tender] ekon. (= 1. paraiškà; 2. &moka) t e r a c a s [pranc. terrazzo] stat. (= mozáikinis betònas) t e s t e r i s [angl. tester] (= 1. tech. tikrintùvas; 2. chem. bandklis) t i t u l i n i s [lot. titulus] poligr. (= antraštnis, -÷) t i u n e r i s [angl. tuner] el. (= derintùvas)

61

t i u n i n g a s [angl. tuning] (= 1. transp. pértvarkymas; 2. tech. dẽrinimas) t o n e r i s [angl. toner] inform. (= daža') t r a f i k a s [angl. traffic] inform. (= (informãcijos) main< sraũtas) t r a n s a k c i j a [angl. trasaction] ekon. (= 1. prekýbos sándoris; 2. pinig< pérvedimas) t r a n s d u s e r i s [angl. transducer] tech. (= keitlỹs) t r a s m i t e r i s [angl. transmitter] el. (= siųstùvas) t r a n s p o n d e r i s [angl. transponder] tech. (= atsakklis) t r a v e r s a [pranc. traverse] (= skersn÷, ske1s÷) t r e i l e r i s [angl. trailer] transp. (= pr)ekaba) t r i p l a n a s [pranc. triplan </tri+lot. planum] av. (= trsparnis) t r i p l e k s a s [lot. triplex] (= trisluõksnis stklas) t r o t u a r a s [pranc. trottoir] transp. (= šalgatvis) t u m b l e r i s [angl. tumbler] el. (= pérjungiklis) U u t i l i t a [angl. utility] komp. (= naudmenà, paslaug< programà) V v a d e m e k u m a s [lot. vade mecum] (= žinýnas, vadõvas) v a s e r v a g ÷ , v a s e r v a g i s [vok. Wasserwaage] tech. (= guls-čiùkas) v a t e r p a s a s [rus. ватерпас] stat. (= gulsta'nis) v a u č e r i s [angl. voucher] (= 1. fin. vertýbinis põpierius; 2. tech. keliãlapis) v e b a s [angl. web] inform. (= saitýnas) v i d e o k a s e t ÷ [lot. video+pranc. cassette] (= vaizdãjuost÷) v i d e o p l e j e r i s [lot. video + angl. player] (= vaizdãjuosčių leistùvas) v i n č e s t e r i s [angl. winchester disk] inform. (=standùsis dskas) v i z y r a s [vok. Visier] tech. (= va'zdo ieškklis) v o l o k n i t a s [rus. волокнит] tech. (= pluoštinỹs) v t u l k a , v t u l k ÷ [rus. втулка] tech. (= &vor÷) v u f e r i s [angl. woofer] el. (= žemadãžnis garsiãkalbis)

62

Z, Ž z a d v i š k a [rus. задвижка] tech. (= sklend4) z a k l i o p k a [rus. заклёпка] tech. (= knied4) z u m e r i s [vok. Summer] tech. (= zirzẽklis) ž i k l e r i s , ž i k l i o r i u s [pranc. gicleur] tech. (= purkštùkas)

63

4. TAISYTINI VERTINIAI IR SEMANTIZMAI A apdirbimas

Galima fiksuoti tik būtinus momentus ir perduoti šią informaciją o p e r a t y v i n i a m d u o m e n ų a p d i r b i m u i (= operatyviam duomenų apdorojimui).

ap÷jimas į s t a t y m o a p ÷ j i m a s (= 1. prasilenkmas su

įstãtymu; 2. įstãtymo nesila'kymas; 3. įstãtymo pažeidmas) apginklavimas t e c h n i n i s a p g i n k l a v i m a s (= apr>pinimas

tèchnika) apipavidalinimas p a s t a t ų a p i p a v i d a l i n i m o (= pastat< apdailõs)

darba; apjungimas į m o n i ų , p a d a l i n i ų a p j u n g i m a s (= &monių,

padalini< sujungmas) apjungti

Plokšt÷ a p j u n g i a (= jungia) adreso išrinkimo bloką. Šiame darbe a p j u n g t o s (= sutelktos) klasikin÷s ir šiuo-laikin÷s matavimo technologijos.

apkrovimas b a s e i n o a p k r o v i m a s (= base'no užimtùmas) aprašymas a p r a š y m a s g r a f i k a i s (= reiškmas grãfikais) a p r a š y m a s l y g t i m i s (= reiškmas lygtims) apspręsti

Nemažai priežasčių a p s p r e n d ž i a (= lemia) statybų pl÷trą. Kelio dangos būkl÷ labai a p s p r e n d ž i a (= lemia) kelių priežiūros ir transporto eksploatavimo išlaidas.

apsunkintas, -a a p s u n k i n t o s e i s m o s ą l y g o s (= sunkèsn÷s e'smo s;lygos) Viena iš problemų – a p s u n k i n t a s (= sunkesnis) vagonų technologinio ir srautinio remonto metodų įgyvendinimas.

64

A p s u n k i n t a s (= Sunkesnis) apatinio transformatoriaus šiluminis režimas.

aptarnavimas t e c h n i n i s a p t a r n a v i m a s (= tèchnin÷ pr)ežiūra) t r a n s p o r t i n i s a p t a r n a v i m a s (= apr>pinimas

transpòrtu; transpòrto pãslaugos) apvažiavimas (= 1. apliñkkelis; 2. apýlanka) apverčiamas, -a

a p v e r č i a m i (= grįžtam)eji) procèsai aštrus, -i

a š t r u s (= ddelis) dárbo j÷gõs tr)kumas atgaminimas g a r s o a t g a m i n i m a s (= ga1so atkūrmas) atidarymas

f i n a n s a v i m o a t i d a r y m a s (= finansãvimo prad÷jmas)

atidirbęs, -usi a t i d i r b ę s (= naudótas) tẽpalas

atidirbtas, -a a t i d i r b t a s (= išdrbtas) la;kas

atkrovimas p r o d u k c i j o s a t k r o v i m a s (= prodùkcijos iš-

siuntmas) atleidimas a t l e i d i m o c e c h a s (= išdavmo cèchas) p i r k ÷ j o a t l e i d i m a s (= pirk5jo aptarnãvimas) p r e k i ų a t l e i d i m a s (= prẽkių išdavmas; prẽkių

pardavmas) atliejimas

p a m i n k l o a t l i e j i m a s (= pamiñklo nuliejmas) atsipirkimas g a m y k l o s a t s i p i r k i m a s (= gamỹklos apsi-

mok5jimas) l ÷ š ų a t s i p i r k i m a s (= l5šų grįžmas) at(si)statyti

D÷l natūralių šilumos ir mas÷s mainų vyksta grunto regeneracija, tod÷l yra a t s t a t o m a s (= atnaujinamas) pradinis šilu-mos balansas.

65

Užpildo oksidacin÷s savyb÷s a t s t a t o m o s (= atkuriamos) regeneruojant jį kalio permanganato tirpalu. Yra medžiagų, kurių aktyvumas po kurio laiko a t s i s t a t o (= atsinaujina). Alyvos priedai padeda a t s t a t y t i (= atkurti) prarastas variklio charakteristikas.

at(si)žym÷jimas t a l o n o a t ( s i ) ž y m ÷ j i m a s (= talòno

pa(si)žym5jimas) atskiras, -a

Magistro darbe įvertinta a t s k i r o s (= tam tikros) įmon÷s veikla darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu. A t s k i r o s (= Kai kurios) šalys yra labai apribojusios šių produktų gamybą. Visos kenksmingos medžiagos skirstomos į a t s k i r a s (= tam tikras) grupes, kurioms neutralizuoti imamasi atitin-kamų priemonių.

aukščiau a u k š č i a u s t o v i n t i (= aukštesnióji) organizãcija

aukštai a u k š t a i a p m o k a m a s (= gera' mókamas) dárbas a u k š t a i k v a l i f i k u o t i (= aukštõs kvalfikãcijos, laba' kvalifikúoti) special/stai

aukštas, -a a u k š t a s (= ddelis) rentabilùmas 1994 m. elektros kainos buvo labai a u k š t o s (= didel÷s). Nepasiekiama vidaus interjero ir apdailos darbų a u k š t o s (= geros) remonto kokyb÷s.

B bendrai

B e n d r a i (= Apskritai) įtemptasis-deformuotasis objekto būvis gali būti apibūdintas plastine deformacija. B e n d r a i (= Apskritai) kalbant apie ekologiją, negalima praleisti kuro kokyb÷s.

betarpiškai

Tuo b e t a r p i š k a i (= tiesiogiai) yra suinteresuoti įmon÷s darbuotojai ir darbdaviai.

66

Vienas iš uždavinių – techniu ir teisiniu požiūriu įvertinti eismo dalyvių jud÷jimo parametrus b e t a r p i š k a i (= tiesiogiai) prieš eismo įvykį ir nustatyti jo atsiradimo sąlygas.

betarpiškas, -a b e t a r p i š k a s (= tiesióginis) vXršininkas

D daryti

Pirmajame skyriuje buvo d a r y t a (= atlikta ir aprašyta) nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. Atlikus ir išanalizavus eksperimentinius tyrimus, d a r o m i (= teikiami) pasiūlymai. D a r o m a (= Keliama) prielaida, kad kuro sąnaudos yra proporcingos sumin÷s j÷gos poreikiui.

davimas e l e k t r o s e n e r g i j o s d a v i m a s (= elèktros enèrgijos tiekmas)

davinys a p s k a i t o s d a v i n i a i (= apskaitõs dúomenys) s t a t i s t i n i a i d a v i n i a i (= statstikos dúomenys) Šie fizikiniai-cheminiai d a v i n i a i (= duomenys) yra svarbiausi vertinant ekologines ir eksploatacines benzino savybes.

draugiškas, -a d r a u g i š k a a p l i n k a i (= ãplinkai nekenksmnga) degal/n÷ d r a u g i š k a s a p l i n k a i (= ãplinkai nekenksmngas) automob/lis Pasirod÷ pigi ir vartotojui d r a u g i š k a (= nekenksminga, palanki) diagnostin÷ įranga.

dukterinis, -÷ d u k t e r i n ÷ (= antrn÷) vmon÷

d u k t e r i n i s (= antrnis) atòmas duotas

D u o t o (= Šio) manipuliatoriaus pereinamojo proceso truk-m÷, esant d u o t a i (= tam tikrai) griebtuvo mas÷s pad÷čiai, nustatoma iš išraiškos. D u o t o s (= Pasirinktos) sąlygos vertinamos d÷l to, kad bū-tų galima nustatyti histerezinį ir ciklinį apkrovos pobūdį.

67

dvigubas, -a d v i g u b i (= dvejópi, skirtngi) reikalãvimai d v i g u b i (= dvejópi, skirtngi) standártai

E eil÷ e i l ÷ (= daugýb÷, daũg) projèkto tr)kumų Kompiuteriniai grafikos metodai, palyginti su tradicin÷mis tech-

nologijomis, pasižymi e i l e (= daugeliu) ypatybių. E i l ÷ (= Daugelis) tyrimų rodo, kad avarijų daug÷ja. G gautis

Vis d÷lto rezultatas g a v o s i (= gautas) panašus: 40 % iš išleistų 1,3 mlrd. Lt atiteko valstyb÷s biudžetui. Siūl÷s g a u n a s i (= gaunamos) pernelyg didel÷s. Tod÷l g a v o s i (= buvo gauta) visiškai nauja programa, nors ir turinti DOE ir BLAST galimybių.

gerbūvis g e r b ū v i s (= geróv÷; aplinkà, aplinkótvarka) g e r b ū v i o d a r b a i (= aplinkõs tva1kymas) m a t e r i a l i n i s g e r b ū v i s (=materiãlin÷ geróv÷)

gilus, -i g i l i (= nuodugn) analiz÷ g i l u s (= puikùs, gẽras) special/stas g i l ū s (= didel, reikšmngi) pértvarkymai gyvybingas, -a

g y v y b i n g a s (= tiñkamas) skiedinỹs g y v y b i n g i (= tinkam) daža;

glaustas, -a g l a u s t i (= trump) termina; g l a u s t o s (= truNpos) ž/nios

grubus, -i g r u b i (= šiurkšt, ddel÷) klaidà g r u b u s (= šiurkštùs) e;smo taisỹklių pažeid/mas Iki tol klaidų nustatymas dažniausiai apsiribodavo g r u b i u (= paviršutinišku) pavienių grandžių ar jutiklių paieška.

68

I, Į įjungimas į j u n g i m a s (= įrãšymas, įtraukmas) į s.rašą įjungti

Iš vadovų taip pat būtina reikalauti, kad jų pavaldiniai t a p t ų į j u n g t i (= būtų įtraukti) į valdymą ir suinteresuoti jo to-bulinimu. Į pleistro sud÷tį gali būti į j u n g i a m a (= įtraukiama) ir papildomų komponentų.

įnešti į n e š t i p a t a i s ą (= pataisýti) į n e š t i p a p i l d y m ą (= papldyti)

įsib÷g÷jimas a u t o m o b i l i o į s i b ÷ g ÷ j i m a s (= automoblio įsivažiãvimas)

įsisavinimas Atliekinių energijos išteklių į s i s a v i n i m a s p r o b l e - m a t i š k a s (= naudojimas problemiškas).

įsisavinti Lietuvai norint į s i s a v i n t i (= panaudoti) šias l÷šas, rei-kia labai kruopščiai ir atsakingai parengtų projektų. Tai leis lengviau į s i s a v i n t i (= panaudoti) bandymų duomenis ir padaryti objektyvesnes išvadas.

įstatyti Į s t a t ę (= Įrašę) reikšmes, gausime visiškai naują rezultatą.

išbaigtas, -a i š b a i g t o s (= ba'gtos, galutn÷s) formuluõt÷s

išdava b a n d y m o i š d a v a (= bañdymo rezultãtas) išdirbtas, -a

i š d i r b t a (= sukurtà, išbandýta) metòdika Tokių n e i š d i r b t ų (= neišbaigtų) br÷žinių priežastis yra projektuotojų neprofesionalumas.

išeiginis, -÷ i š e i g i n ÷ (= póilsio) dienà išeitis i š e i t i e s (= pradniai) dúomenys i š e i t i e s p o z i c i j a (= pradn÷ pad÷ts)

69

išmatavimai b l o g i i š m a t a v i m a i (= blog mãtmenys) c e n t r a v i m o į d u b ų i š m a t a v i m a i (= centrãvimo &dubų mãtmenys)

išmetimai k a m i n ų i š m e t i m a i (= kamin< šrūkos) išpildymas k ū r i n i o i š p i l d y m a s (= k>rinio atlikmas) s ą l y g o s i š p i l d y m a s (= s;lygos įvýkdymas) išsireiškimas n e l i e t u v i š k a s i š s i r e i š k i m a s (= nelietùviškas

pósakis, nelietùviškas pasãkymas) išstatymas k a n d i d a t ū r o s i š s t a t y m a s (= kandidat6ros

k÷lmas) išstatyti

Šarvuotų durų pavyzdžiai i š s t a t y t i (= demonstruojami) Klaip÷dos ir Vilniaus m. salonuose.

iššaukimas k o r o z i j o s i š š a u k i m a s (= koròzijos suk÷lmas) iššaukti

Toks greitas statybų sektoriaus augimas i š š a u k i a (= sukelia) naujus konfliktus su būsto pirk÷jais. Šie pokyčiai stimuliuoja organus ir i š š a u k i a (= sukelia) sud÷tingus fiziologinius procesus. Buvo tiriama, kaip šios medžiagos i š š a u k i a (= sukelia) specifines odos reakcijas. Dideli įtempiai i š š a u k i a (= sukelia) skersinį trūkį.

išvedimas i š v e d i m a s i š k o m i s i j o s s ą s t a t o (= atleidmas iš komsijos) l i n i j o s i š v e d i m a s (= lnijos nubr÷žmas) p e l n o i š v e d i m a s (= peGno apskaičiãvimas)

įtakojantis, -i, įtakojamas, -a, įtakotas, -a Vakaruose galima išskirti pagrindinius veiksnius, į t a k o j a n - č i u s (= veikiančius) kompanijos s÷kmę. Ko gero mažiausiai olimpinių žaidynių į t a k o t a (= pa-veikta) yra prekybinio ploto rinka.

70

Staigus trumpalaikis prekybos suaktyv÷jimas daugiausia į t a - k o j a m a s (= veikiamas) atvykstančių turistų gausos.

įtakoti Vis did÷janti paklausa ir augantis įmonių skaičius į t a k o j a (= sąlygoja, lemia) statybos mastus. Akcininkai yra pasirengę į t a k o t i (= veikti) valdymą, jei tai netenkintų jų interesų. Fizikinis modelis yra sukurtas įvertinus esmines objekto sud÷tines dalis, kurios į t a k o j a (= lemia) manipuliatoriaus judesius. Konkurencija ne tik į t a k o j a (= lemia) organizacijos veik-los rezultatus, bet ir valstyb÷s makroekonomiką, ir politiką.

įvedimas e t a t ų į v e d i m a s (= etãtų steigmas) į v e d i m a s e k s p l o a t a c i j o n (= atidavmas eks-ploatúoti) Universali kompiuterin÷ elektrinių signalų į v e d i m o (= įrašymo) plokšt÷ tik fiksuoja signalus. Priedai gali būti skirstomi pagal tirpumą, į v e d i m o (= įtraukimo) būdą ir t. t.

įvesti Į v e d a m (= Įrašome) reikšminį žodį. Suspenduotojo agento poveikis didesnis į v e d u s (= įpylus) į trąšas amoniako. Asfaltbetonio mišinys gerinamas į v e d a n t (= įpylus) į jį įvairių priedų.

K kelias

Siūlomas efektyvesnis k e l i a s (= būdas) nekilnojamojo tur-to internetin÷ms technologijoms įgyvendinti. Pasirinktu matematiniu sprendimo k e l i u (= būdu) iš karto išsprendžiamos dvi problemos. Riebalų išsiskyrimas gali vykti dviem skirtingais k e l i a i s (= būdais).

k÷limas i e š k i n i o k ÷ l i m a s (=)eškinio pareiškmas)

71

L laisvanoris, -÷ l a i s v a n o r i ų (= savanõrių) ga;srininkų draugijà laisvanoriškas, -a

l a i s v a n o r i š k o j i (= savanõrių) ga;srininkų draugijà laukas k n y g o s l a u k a s (= knỹgos parašt4) s ą s i u v i n i o l a u k a s (= s;siuvinio parašt4) liesti

Tai l i e č i a (= apima) tiek privatų, tiek komercinį, tiek val-stybinį sektorių. Pagrįstosios rinkos vert÷ išlieka visų dalykinių sprendimų, s u - s i l i e č i a n č i ų (= susijusių) su investicine, gamybine ir fi-nansine sfera, pagrindu.

lygsvara l y g s v a r a (= pusiaúsvyra)

M matytis

Išanalizavus duomenis, m a t o s i (= matyti), kad net depui trūksta darbuotojų. Tai aiškiai m a t o s i (= matyti) iš skaičiavimo duomenų len-tel÷s, kurioje palyginti automobilių skaičiaus duomenys.

myl÷tojas, -a a u t o m o b i l i z m o m y l ÷ t o j a s , - a

(= automobilzmo m÷g5jas, -a) motininis, -÷

m o t i n i n ÷ (= pirmn÷) vmon÷ m o t i n i n ÷ (= pirmn÷) mẽdžiaga m o t i n i n ÷ (= kilmn÷) uol,ena N naudoti

Daugeliu atveju elektronin÷ komercija sutapatinama su elektroni-niu verslu ir šios sąvokos n a u d o j a m o s (= vartojamos) kaip sinonimai. Ryškių svyravimų sluoksnio storio sąvoka yra n a u d o j a m a (= vartojama) pastato efektyviajai šiluminei talpai nustatyti.

72

nedavestas, -a n e d a v e s t a s (= nèbaigtas) gaminỹs nešantis, -i n e š a n č i o j i (= la'kančioji) konstrùkcija n e š a n č i o j i (= la'kančioji) s,ena neteisingas, -a n e t e i s i n g i p a r o d y m a i (= klaidngi ródmenys) nu÷mimas b a u d o s n u ÷ m i m a s (= baudõs (pa)naiknimas) d r a u d i m o n u ÷ m i m a s (= draudmo atšaukmas) m a t o n u ÷ m i m a s (= matãvimas) p e n s i j o s n u ÷ m i m a s (= peñsijos at÷mmas) s r o v ÷ s n u ÷ m i m a s (= srov4s išjungmas) nusi÷mimas n u s i ÷ m i m a s n u o į s k a i t o s (= išsibraukmas iš

&skaitos) nutekinti

n u t e k i n t i (= pérduoti, išplãtinti) informãciją P padavimas k u r o p a d a v i m o (= kùro tiekmo) sistemà padidintas, -a

p a d i d i n t a (= padid5jusi) koncentrãcija p a d i d i n t a (= padid5jusi) prẽkių paklausà p a d i d i n t o s p a k l a u s o s (= paklaũsiosios) prẽk÷s Vartojant p a d i d i n t ą b i t u m o k i e k į (= daugiau bitumo), sudaroma storesn÷ ir tankesn÷ jo pl÷vel÷.

paduoti Sl÷giniais vamzdžiais p a d u o d a m a s (= tiekiamas) be-tonas. Reikiamo sl÷gio dujos p a d u o d a m o s (= tiekiamos) į de-giklį iš apsauginio reguliuojamojo dujotiekio. Mineraliniai milteliai p a d u o d a m i (= pilami) į maišyklę vamzdynu arba sraigtiniu konvejeriu.

pagreitintas, -a p a g r e i t i n t a (= pagreit5jusi) eròzija p a g r e i t i n t a (= pagreit5jusi) reãkcija p a g r e i t i n t i (= greitesn) ekonòmikos te~pai

73

pagrindinai P a g r i n d i n a i (= Dažniausiai) varžai matuoti naudo-jama platinin÷ viela. P a g r i n d i n a i (= Dažniausiai) balasto sluoksnis yra granitin÷s skaldos, kurios frakcija 32-64 mm. Lietuvoje vanduo išgaunamas ir tiekiamas p a g r i n d i n a i (= daugiausia) iš požeminių vandens šaltinių.

pajungimas l e m p ų p a j u n g i m a s (= lémpų prijungmas) s i g n a l i z a c i j o s p a j u n g i m a s (= 1. signalizãcijos

prijungmas; 2. signalizãcijos įjungmas) pakankamai

Min÷ta tikimyb÷ yra p a k a n k a m a i (= gana) maža. Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje dominuoja celiulioz÷s pluoštas to-d÷l, kad p a k a n k a m a i (= gana) pigus. Nustatyta, kad šia įranga atlikti temperatūros matavimai yra p a k a n k a m a i (= gana) tikslūs.

palengvintas, -a p a l e n g v i n t a (= lengvesnióji) konstrùkcija p a l e n g v i n t a s (= lengvèsnis) ùžpildas parodymai

a n a l i z i ų p a r o d y m a i (= anãlizių dúomenis) p r i e t a i s o p a r o d y m a i (= pr)etaiso ródmenys) Bendrą dujų mišinio srauto debitą reguliavome p a g a l p r i e - t a i s ų p a r o d y m u s (= atsižvelgdami į prietaisų rod-menis). Naudojant universalią signalų plokštę galima fiksuoti visus tem-peratūros p a r o d y m u s (= duomenis). Potenciometras tiksliai nustato elektrovaros j÷gą ir taip išven-giama klaidingų p a r o d y m ų (= duomenų).

pasiteisinti Tiksliai nustatyti įtempių pasiskirstymą ir jų koncentracijas ele-mente yra labai sunku, tod÷l statiškai apkrautų konstrukcijų vertinimas dažnai n e p a s i t e i s i n a (= nepasitvirtina). Galima teigti, kad automobilių ardymo aikštelių steigimas tikrai p a s i t e i s i n o (= pasitvirtino).

paskaičiavimas p r e l i m i n a r i n i a i p a s k a i č i a v i m a i (= iš-

ankstniai apskaičiãvimai)

74

pastatymas r a d i a t o r i a u s p a s t a t y m a s (= radiãtoriaus

įd÷jmas) pasteb÷ti

Galima p a s t e b ÷ t i (= pasakyti), kad maži grąžtai ne to-kie patvarūs ir dažnai lūžta anksčiau laiko. Toks reiškinys dažniausiai p a s t e b i m a s (= matomas) suvirinus užleistinius ir t÷jinius sujunginius.

pastoviai Situacija rinkoje p a s t o v i a i (= nuolat) keičiasi: atsiranda naujų įmonių, keičiasi jų profilis, įmon÷s bankrutuoja. P a s t o v i a i (= Nuolat) daug÷ja alergiškų ir chroniškomis ligomis sergančių žmonių.

pastovus, -i p a s t o v i (= nuolatn÷) darbúotojų kaità

Pačios įmon÷s neretai susiduria su p a s t o v i u (= nuolatiniu) kvalifikuotos darbo j÷gos trūkumu. Teigiama, kad bus sukurta apie 7000 naujų p a s t o v i ų (= nuolatinių) darbo vietų.

patalpinti Atsivertus pagrindiniam svetain÷s puslapiui, kairiajame jo krašte yra p a t a l p i n a m a (= išspausdinama) informacija apie firmą. Bandiniai p a t a l p i n a m i (= sudedami) į plieninį cilindrą ir tankinami. Iš pradžių medžiaga kaitinama, po to p a t a l p i n a m a (= dedama) į krosnį.

perdengimas g e l ž b e t o n i n i s p e r d e n g i m a s (= gelžbetonn÷

pérdanga) p e r d e n g i m o p a n e l i s (= pérdangos plõkšt÷)

s i j i n i s p e r d e n g i m a s (= sijn÷ pérdanga) per÷jimas a s i m e t r i n i s p e r ÷ j i m a s (= asimètrin÷ sándūra) a t v i r k š t i n i s p e r ÷ j i m a s (= atvirkštnis šúolis) p o ž e m i n i s p e r ÷ j i m a s (= požemn÷ pér÷ja) s a v a i m i n i s p e r ÷ j i m a s (= vi1smas) perginklavimas

75

t e c h n i n i s p e r g i n k l a v i m a s (= apr>pinimas naujà tèchnika)

persidengimas j u o s t ų p e r s i d e n g i m a s (= júostų sánklota) persiklojimas o r b i t a l i ų p e r s i k l o j i m a s (= orbitãlių sánklota) persilaužimas p e r s i l a u ž i m o (= l6žio) ka~pas pilnai

p i l n a i s u r e n k a m o j i (= vsiškai surenkamà) statýba Pirma, reikia p i l n a i (= visiškai) ir tiksliai atspind÷ti kiek-vieno objekto būklę ir jo ypatumus tam tikru laiko momentu. Projektuojant gelžbetoninius tiltus, buvo n e p i l n a i (= nevisiškai) arba visai neįvertintos betono deformacijos rū-šys.

pilnas, -a p i l n a (= visà) dárbo dienà p i l n a s (= vsiškas) detãlių susid÷v+jimas p i l n a s (= tariamàsis) laidùmas p i l n o j i (= tariamóji) varžà p i l n o s (= vsos) s.naudos p i l n o s i o s (= vsos) pãjamos P i l n ą (= Visą) elektroninio verslo ciklą sudaro penki procesai. P i l n a (= Visa) nekilnojamojo turto sąvokų analiz÷ pateikta 2 priede.

plonyb÷s d i p l o m a t i n ÷ s p l o n y b ÷ s (= diplomãtijos gudrýb÷s) m i n t i e s p l o n y b ÷ s (= mintiẽs subtilýb÷s)

praeiti Iš pirmo karto techninę apžiūrą p r a e i n a (= pereina) vos kas antra transporto priemon÷.

pra÷jimas p o ž e m i n i s p r a ÷ j i m a s (= požemn÷ pér÷ja) p r a ÷ j i m a s t u n e l i u (= pér÷jimas tùneliu (per gatvę);

į÷jmas tùneliu (į peroną)) pralaidumas

f i l t r o p r a l a i d u m a s (= fltro laidùmas)

76

g a t v ÷ s p r a l a i d u m a s (= gãtv÷s laidùmas) s a n k r y ž o s p r a l a i d u m a s (= sánkryžos laidùmas)

prastov÷jimas (= prastovà) pravažiavimas

p r a v a ž i a v i m o (= nuolatnis) b/lietas p r a v a ž i a v i m o (= transpòrto (autobuso, troleibuso traukinio)) talònas

pravažiuojamas, -a p r a v a ž i u o j a m a s (= nuolats) b/lietas

priduoti Darbininkas, bijodamas, kad nepagamins reikiamo detalių skai-čiaus, p r i d u o d a (= teikia) ir defektinius gaminius.

prieinamas, -a Kitų elementų skaičiavimo metodikos n÷ra p r i e i n a m o s (= lengvai suprantamos).

priimti P r i i m a m a (= Laikoma; Tariama), kad atitvaros sluoks-nių paviršiai izoterminiai. P r i i m a m a (=Įvertinama), kad sistemų eksploatacijos me-tu bus atliekama prevencin÷ priežiūra. Šis santykis gautas pastato gyvavimo laikotarpį p r i i m a n t (= numačius) 50 metų. Maišymo trukm÷s intervalai p r i i m a m i (= numatomi) kas 5 sekund÷s.

priimtuvas r a d i j o p r i i m t u v a s (= rãdijo imtùvas) v a n d e n s p r i i m t u v a s (= vandeñs imtùvas)

pririšimas a u k š č i ų p r i r i š i m a s (= aũkščių pridẽrinimas) o b j e k t o p r i r i š i m a s (= objèkto pridẽrinimas) p a s t a t o p r i r i š i m a s p r i e v i e t o v ÷ s (= pãstato

pridẽrinimas prie vietóv÷s) prisilaikyti

p r i s i l a i k y t i į s t a t y m ų (= laikýtis įstãtymų) privesti

Regos indukcija p r i v e d ÷ p r i e m a t o m u m o s u - m a ž ÷ j i m o (= l÷m÷, sąlygojo tai, kad sumaž÷jo mato-mumas).

77

R rastis

Šioje vietov÷je r a n d a s i (= yra) olimpinis miestelis ir dau-guma sporto arenų. Katilų vamzdžiai turi apibr÷žtą liekamojo įmagnetinimo matricą ir r a n d a s i (= yra) nuolatiniame magnetiniame lauke.

reikalinga Vertinant konstrukcijos garso izoliaciją r e i k a l i n g a (= reikia) atkreipti d÷mesį ir į garso sugertį. Norint atlikti skaičiavimus, y r a r e i k a l i n g o s ž i n i o s a p i e t e o r i n į š i l u m o s p l i t i m ą (= reikia te-orinių šilumos plitimo žinių). Kaip pasiekti r e i k a l i n g ą (= reikiamą) temperatūrą?

reiškia R e i š k i a (= Taigi; Vadinasi), įvyko ir jų magnetinių mo-mentų orientacijų susitvarkymas. R e i š k i a (= Taigi; Vadinasi), ši beta versijos pragrama turi naujų energetinio modeliavimo galimybių.

S sąlyginai

Pastovioji patalpos šiluma – tai pastato savyb÷ išlaikyti s ą l y - g i n a i (= palyginti) pastovią oro temperatūrą. Pyrolox yra s ą l y g i n a i (= palyginti) sunkus užpildas, tod÷l virš užpildo svarbu užtikrinti laisvą erdvę.

santykinai S a n t y k i n a i (= Palyginti) švari mas÷ džiovinama ir naudojama kaip substratas. Šis kriterijus s a n t y k i n a i (= palyginti) tiksliai atspindi, kaip efektyviai yra stabdoma transporto priemon÷.

sąranga a t m o s f e r o s s ą r a n g a (= atmosfèros sándara) u o l i e n o s s ą r a n g a (= uol)enos sándara)

sąstatas d a ž ų s ą s t a t a s (= daž< sud÷ts) k o m i s i j o s s ą s t a t a s (= komsijos sud÷ts) n u o s ÷ d ų s ą s t a t a s (= núos÷dų sud÷ts)

78

savalaikiai Reikia s a v a l a i k i a i (= laiku, nev÷luojant) kontroliuoti ir reguliuoti patį gamybos procesą.

savalaikis, -÷ Įmon÷s tikslas – tur÷ti s a v a l a i k ę (= šiuolaikinę, mo-dernią) ir tikslią informaciją.

savistovus, -i s a v i s t o v u s (= savarañkiškas) gam/ntojas

sekantis, -i S e k a n č i u k l a u s i m u (= Kitu klausimu) buvo nori-ma sužinoti, kokią sklypo pad÷tį rinktųsi dalyvavę asmenys. Planavimas susideda iš s e k a n č i ų (= šių) etapų. Prognozuojama, kad visame pasaulyje per s e k a n č i u s (= ateinančius) 10 metų avarijose žus per 6 mln. žmonių.

silpnai s i l p n a i i š v y s t y t a (= menkà) prãmon÷ s i l p n a i i š v y s t y t i k e l i a i (= keli< stỹgius) silpnas, -a

s i l p n a (= neddel÷) lijùndra skaitliukas

e l e k t r o s s k a i t l i u k a s (= elèktros skaitklis) v a n d e n s s k a i t l i u k a s (= vandeñs skaitklis)

statyba g e l e ž i n k e l i ų s t a t y b a (= geležnkelių tiesmas)

k e l i ų s t a t y b a (= keli< tiesmas) v a l s t y b ÷ s s t a t y b a (= valstýb÷s kūrmas)

statyti Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti statybos valdymo sistemos akustikai s t a t o m u s (= keliamus) reikalavimus.

stebimas, -a Praktiškai galimi ir s t e b i m i (= aptinkami) keturi tech-nologiniai asfaltbetonio mišinių gamybos lygiai. Nustatyta, kad didžiausias įrenginio išvalymo efektyvumas s t e b i m a s (= matomas), kai patenkančių į įrenginį orga-ninių medžiagų koncentracija yra apie 50 mg/m3.

stipriai Tokio teigiamo skirtumo dydis s t i p r i a i (= labai daug) priklauso nuo to, kiek l÷šų prireiks infrastruktūrai gerinti.

79

stovis d u j i n i s s t o v i s (= dùjin÷ b>sena) k a r o s t o v i s (= kãro b6vis) t e c h n i n i s s t o v i s (= tèchnin÷ b>kl÷)

Nuo balasto s t o v i o (= būkl÷s) priklauso sankasos aikštel÷s s t o v i s (= būkl÷). Valstybiniai plentai buvo g e r a m e s t o v y j e (= geros būkl÷s) ir tiko sunkiajam transportui. Visi strateginiai keliai buvo g e r a m e s t o v y j e (= geros būkl÷s).

sudedamas, -a s u d e d a m a (= sulañkstomoji) k÷d= s u d e d a m a s (= lenktnis) pe;lis s u d e d a m a s i s (= sulañkstomasis) mètras

sul÷tintas, -a s u l ÷ t i n t a (= sul÷t5jusi) reãkcija sumažintas, -a s u m a ž i n t a s (= sumaž5jęs) darbingùmas s u m a ž i n t a s (= sumaž5jęs) sl=gis sutinkamas, -a

Pagrindin÷s s u t i n k a m o s (= randamos) sąvokos yra šios. Geležis dažniausiai s u t i n k a m a (= randama) kaip gam-tinių vandenų priemaiša. Neorganinių azoto junginių gamtoje s u t i n k a m a (= randama) nedaug. Dažniausiai galima s u t i k t i b ÷ g i u s, p a g a m i n t u s (= rasti b÷gių, pagamintų) iš šios rūšies plieno: 220, 260, 350 HT.

surištas, -a Asmeninis saugumas s u r i š t a s (= susijęs) su eismo sau-gumu. Dantračiais mechanin÷ ranka yra s u r i š t a (= susijusi) su korpuso kamšteliu.

T talpinti

Filtruojanti terp÷ valymo įrenginiuose t a l p i n a m a (= de-dama) ant tvirto skaldos pagrindo virš oro paskirstymo sistemos.

80

tampriai Kelio kategorija ir dangos tipas t a m p r i a i (= glaudžiai) susiję su vidutiniu automobilių važiavimo greičiu kelio eksploata-vimo metu. Mineralinių medžiagų kiekis yra t a m p r i a i (= glaudžiai) susijęs su mastiko mas÷s kiekiu.

tamprus, -i Lietuvos miestai susieti t a m p r i a i s (= glaudžiais) trans-portiniais ryšiais.

tarnavimas m a š i n o s t a r n a v i m o l a i k a s (= mašnos naudójimo (eksploatãvimo) trukm4)

tarnauti Paprasčiausiu elektrinių signalų triukšmo registratoriaus pavyz-džiu gali t a r n a u t i (= būti) kompiuterin÷ garso plokšt÷.

teisingai Filtro veika daugeliu atvejų priklauso nuo t e i s i n g a i (= tinkamai) parinkto užpildo. T e i s i n g a i (= Tinkamai) parinktas vardas užtikrina, kad tinklalapis bus lankomas.

teisingas, -a t e i s i n g a (= tinkamà) agrotèchnika t e i s i n g a s (= tiñkamas) dokumeñtų klasifikãvimas Ištyrus energijos kainas, šis teiginys t a p o n e t e i s i n g u (= pasidar÷ netinkamas). S ÷ k m i n g a s e m u l s i j ų p a n a u d o j i m a s r e i - k a l a u j a p a r i n k t i t e i s i n g ą r ū š į i r t i p ą (= Norint s÷kmingai panaudoti emulsijas, reikia tinkamai parinkti jų rūšį ir tipą).

tenkinti Platininis termometras turi t e n k i n t i (= atitikti) šias sąlygas. Skalda turi t e n k i n t i (= atitikti) tokius reikalavimus.

tolimesnis, -÷ T o l i m e s n i s (= Tolesnis) tokios sistemos pl÷tros etapas toks. T o l i m e s n i a m e (= Tolesniame) skyriuje bus nagrin÷-jamos šių medžiagų naudojimo galimyb÷s.

81

turtingas, -a a n g l i e s t u r t i n g a s (= anglngasis) rajònas n a f t o s t u r t i n g a s (= naftngasis) horizòntas

U užapvalinimas u ž a p v a l i n i m o (= apvãlinimo) spindulỹs užapvalintas, -a u ž a p v a l i n t a (= (su)apvãlinta) briaunà uždarymas

f i n a n s a v i m o u ž d a r y m a s (= finansãvimo baigmas)

užd÷jimas b a u d o s u ž d ÷ j i m a s (= baudõs skyrmas) užduotas, -a u ž d u o t a (= reikiamà) koncentrãcija u ž d u o t a (= nustatýta) ribà u ž d u o t a s (= re'kiamas) svõris

Viela u ž d u o t u (= nustatytu) greičiu tiekiama ritin÷liais. Iš lentelių galima apskaičiuoti temperatūrą bet kuriame taške u ž d u o d a n t (= nustačius) X ir Y koordinates. Iš lauko, patalpų ir u ž d u o t o s p a d a v i m o (= nu-statytos pučiamosios) temperatūros sprendžiama, ar efektyvus rekuperatoriaus darbas.

užklausimas u ž k l a u s i m a s (= paklausmas)

užkrovimas a k u m u l i a t o r i a u s u ž k r o v i m a s

(= akumuliãtoriaus įkrovmas) užmanymas

p u i k u s u ž m a n y m a s (= puikùs sumãnymas) užnešimas d a ž ų u ž n e š i m a s (= daž< užtepmas) k o n t ū r ų u ž n e š i m a s (= kòntūrų br÷žmas) užnešti

Prieš dengiant dangas, atsparias kaitrai ir šilumai, ant substrato u ž n e š a m a s (= užpilamas) tarpinis sluoksnis.

užpildyti 10 l÷kštelių u ž p i l d o m a s m ÷ l i u (= pripildytos sm÷lio).

82

Visas šis indas u ž p i l d y t a s d i s t i l i u o t u v a n d e -n i u (= pripildytas distiliuoto vandens).

užpylimas b e n z i n o u ž p y l i m a s (= benzno pri(si)pylmas)

užplaukimas k a d r o u ž p l a u k i m a s (= kãdro užslinkmas) v a i z d o u ž p l a u k i m a s (= va'zdo užslinkmas)

užsidavimas s ą l y g ų u ž s i d a v i m a s (= s;lygų pasirinkmas)

užsiduotas, -a u ž s i d u o t a s (= pasirinktàsis) dỹdis u ž s i d u o t o j i (= pasirinktóji) reikšm= Mišinių sud÷tis ir mechanin÷s asfaltbetonio savyb÷s dažniausiai nu-krypsta nuo u ž s i d u o t ų (= pasirinktų) projektinių sąlygų. Vadinasi, priklausomai nuo u ž s i d u o t ų (= pasirinktų) gamybos sąlygų, taškas gali šiek tiek pasislinkti.

užslaptintas, -a u ž s l a p t i n t a (= slaptóji) prãmon÷ u ž s l a p t i n t a (= slaptà, įslãptinta) informãcija

užtrumpintas, -a u ž t r u m p i n t a (= trumpa' sujungtà) grand/n÷ užvedimas v a r i k l i o u ž v e d i m a s (= varklio paleidmas) užvežimas p r e k i ų u ž v e ž i m a s (= prẽkių atvežmas, prẽkių

siuntà) u ž v e ž i m o (= atvežmo) grãfikas V vedantis, -i v e d a n č i o j i (= pagrindn÷) brigadà v e d a n t y s i s (= vadováujantysis) inžniẽrius v e d a n t y s i s (= varantỹsis) vẽlenas vesti

Tik rūpestingas ir sunkus darbas v e d a į (= sąlygoja) geb÷-jimą prognozuoti. Grįžtamojo ryšio nebuvimas v e d a p r i e n e g e r ų į p - r o č i ų (= suformuoja blogus įpročius).

83

vidūkinis, -÷ v i d ū k i n ÷ (= vidn÷ >kio) ūk/skaita v i d ū k i n i a i (=>kio) kelia; viengubas, -a v i e n g u b a (= ištisn÷) deg/mo kãmera vieningai N÷ra v i e n i n g a i n u s i s t o v ÷ j u s i o s

(= suvienodintos) modelių klasifikacijos, kuria būtų galima remtis.

vieningas, -a v i e n i n g a (= bendrà) dujótiekio sistemà v i e n i n g a s (= vienódas) mòdelis v i e n i n g o s (= vienódos) káinos

V i e n i n g a (= Darni) paslaugos apibr÷žties samprata iki šiol yra vienas sud÷tingiausių paslaugų teorijos uždavinių.

vienok Išvardyti metodai yra taikomi praktiškai, v i e n o k (= ta-čiau) ne visada jais galima tiksliai įvertinti vieno ar kito fakto-riaus reikšmę. V i e n o k (= Tačiau) daugiamat÷s regresijos ir koreliacijos metodai įgalina prognozuoti iškart kelis faktorius.

vystymas(is) g a m y b o s v y s y m a s (= gamýbos pl÷tõt÷) m o k s l o i r t e c h n i k o s v y s y m a s i s (= mókslo ir tèchnikos raidà) Sraigtiniai siurbliai yra v y s t y m o s i s t a d i j o j e (= tebetobulinami). Nacionalin÷ transporto v y s t y m o (= pl÷tojimo) programa yra suskirstyta į šias pagrindines sritis.

vystyti(s) V y s t a n t i s (= Tobul÷jant) informacijos apdorojimo te-chnologijoms, iškyla būtinyb÷ pastatų ūkio valdymui diegti inter-netines technologijas. Išilginiai įtrūkiai – gamyklos brokas, jie v y s t o s i (= ple-čiasi, did÷ja) patenkant dr÷gmei ir rūdijant armatūrai. Vakuuminiai siurbliai Europoje v y s t o m i (= tobulinami) ir diegiami daugiausia naudojantis valstybine parama.

84

Ž žemai ž e m a i a p m o k a m a s (= maža' mókamas) dárbas žemas, –a

ž e m a s (= mãžas) atlýginimas ž e m a s (= mãžas) rentabilùmas D÷l šios priežasties siekiama pagaminti produktų kuo ž e m e s- n ÷ m i s (= mažesn÷mis) kainomis.

žemiau ž e m i a u s t o v i n t i (= žemesnióji, pavaldžióji) or-

ganizãcija Ž e m i a u (= Toliau) pateikiamas animacinis vaizdas, kurį sudar÷ Benefits IPO programin÷ įranga. Ž e m i a u (= Toliau) pateikiama schema, kaip pasiskirsto valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas atskiroms draudi-mo rūšims. Ž e m i a u (= Toliau) trumpai aptariama kiekviena veiksnių grup÷.

žinojimas d a l y k o ž i n o j i m a s (= dalỹko mok5jimas; dalỹko išmãnymas) k a l b o s ž i n o j i m a s (= kalbõs mok5jimas) t e c h n i k o s ž i n o j i m a s (= tèchnikos išmãnymas)

žinoti Norint parinkti tinkamiausią tokių nuotekų valymo būdą, reikia ž i n o t i (= išmanyti) jų teršalų charakteristikas. Norint užtikrinti saugią šių tiltų eksploataciją, reikia gerai ž i - n o t i (= išmanyti) jų būklę.

85

5. NETAISYKLINGI TERMINAI

a b i p u s i n i s (= abipùsis) šlifãvimas a d m i n i s t r a t y v i n ÷ (= administrãcin÷) núobauda a d m i n i s t r a t y v i n i a i o r g a n a i (= administrãcin÷s institùcijos) a k c i j i n ÷ s (= ãkcijos) prẽk÷s a k t y v i n ÷ (= aktyvióji) apkrovà a k t y v i n ÷ (= aktyvióji) varžà a k u m u l i a t o r i a u s į k r o v ÷ j a s (= akumuliãtoriaus krovklis) a k u m u l i a t o r i a u s p a k r o v ÷ j a s (= akumuliãtoriaus krovklis) a l i u m i n i o p r o f i l i s (= aliumninis profiliuõtis) a l t e r n a t y v i (= alternatyvióji) rinkà a m a t i n i n k i š k a (= amat<) gamýba a m a t i n i n k i š k i (= amat<) ve<slai a n t i s l y d i m i n ÷ (= neslýstančioji) padangà a n t i s u t a p i m ų (= antisutapči<) metòdas a n t i š l a i d ž i a i (=šlaidų pérviršis) a p y t i k s l ū s (= apýtiksliai) dúomenys a p l i n k o s a u g i n i a i (= aplinkósaugos) projèktai a p m o k a m o s (= mókamos) atóstogos a p š i l t i n i m o (= šiGtinimo) mẽdžiagos a p š i l t i n t o j a s (= šiGtalas) a r g o n o l a n k i n i s s u v i r i n i m a s (= suvrinimas ar-gòno lankù) a s b e s t c e m e n t a s , a s b o c e m e n t a s (= asbèstcementis) a s f a l t b e t o n a s (= asfáltbetonis) a s k o r b i n i n ÷ r ū g š t i s (= askòrbo rūgšts) a t g a i v i n t o j a s (= gaivklis) a t p i g i n t o s (= sumãžintos) káinos a t s k y r ÷ j a s (= skyrklis) a t ž y m a (= žymà; &rašas) a u k š t a d a ž n u m i n i a i (= aukštadãžniai) svyrãvimai a u k š t a t e m p e r a t ū r i n i s (= aukšt< temperat6rų) energètikos įrenginỹs a u k š t u m i n i n k a s (= aukštýbininkas)

86

a u k š t u m i n i s (= aukštýbinis) pãstatas a u š i n t o j a s (= áušalas) a u t o d a l y s (= automoblių dãlys) a u t o d a ž a i (= automoblių daža') a u t o d e t a l ÷ s (= automoblių dãlys) a u t o e l e k t r i k a s (= automoblių elèktrikas) a u t o į v y k i s (= e'smo &vykis) a u t o m o b i l i n ÷ (= automoblio) padangà a u t o p a d a n g a (= automoblio) padangà a u t o p a k r o v ÷ j a s (= automoblių krautùvas) a u t o p a r d a v i m a s (= automoblių pardavmas) a u t o p l o v y k l a (= automoblių plovyklà; automãtin÷ plovyklà) a u t o p r i e k a b a (= automoblio pr)ekaba) a u t o r e i k m e n y s (= automoblio re'kmenys) a u t o r i n ÷ s (= áutoriaus) téis÷s a u t o s u s i v i e n i j i m a s (= autotranspòrto susiviẽnijimas) a u t o š a m p ū n a s (= automoblio šamp6nas) a u t o v e r s l a s (= automoblių ve1slas) a u t o ž i b i n t a s (= automoblio žibiñtas) a v a r i j i n i s (= avãrinis) ryšỹs b a l i n t o j a s (= balklis) b a n d y m i n i s (= bañdymų) įrenginỹs b e a d a t i n i s (= neadatnis) švi<kštas b e a l i e j i n i a i (= nealiẽjiniai) daža; b e a s b e s t i n ÷ (= beasbèst÷) stõgo dangà b e a t l i e k i n ÷ (= beatliẽk÷) technològija b e a v a r i j i n i s e i s m a s (= e'smas be avãrijų) b e a z o t i n ÷ s (= beazòt÷s) mẽdžiagos b e c e m e n t i n i s (= becemeñtis) betònas b e d a r b y s t ÷ (= nedárbas) b e d e f e k t i n ÷ (= bedefèkt÷) gamýbos sistemà b e d i m e n s i n i s (= bedimeñsis) dỹdis b e d o k u m e n t i n ÷ (= bedokumeñt÷) apskaità b e e r t m i n i s (= bee1tmis) drenãžas b ÷ g a m a s i s (= einamàsis) remòntas b ÷ g i n i s (= tiesnis) mètras b e k a m e r i n ÷ (= bekamèr÷) padangà b e k a r k a s i n ÷ s (= bekarkãs÷s) s,enų plõkšt÷s

87

b e k l a s i n ÷ (= neklãsin÷) visúomen÷ b e k l i n k e r i n i s (= neklinkernis) šlãkinis cemeñtas b e k o m p r e s o r i n i s (= nekompresornis) dyzel/nis var/klis b e k o n t a k t i n i s (= nekontãktinis) matuõklis b e k r o v i n i n ÷ (= nekrovinn÷) vandéntalpa b e n d r a a t s a k o v i s , - ÷ (= atsakomýb÷s beñdrininkas, -÷) b e n d r a a u t o r i u s , - ÷ (= bendraáutoris, -÷) b e n d r a g a m y k l i n i s (= gamỹklos) susirink/mas b e n d r a m o k s l i n ÷ (= bendróji mókslo) disciplinà b e n d r a s (= bendràsis) bùto plótas b e n d r a s a v i n i n k a s , - ÷ (= bendratu1tis, -÷, nuosavýb÷s beñdrininkas, -÷) b e n d r a s t a t y b i n ÷ s (= beñdrosios statýbos) organizãcijos b e n d r a t e c h n i n ÷ (= bendróji tèchnikos) disciplinà b e n d r a v a l s t y b i n i s (= bendràsis valstýb÷s) fòndas b e p i n i g i n i s (= nepinignis) atsiska;tymas b e p r e c e d e n t i n i s (= beprecedeñtis) ãtvejis b e p r o c e n t i n ÷ (= nepalūkann÷) paskolà b e s l ÷ g i m i n i s (= besl4gis) va~zdis b e s p y r u o k l i n i s (= bespyruõklis) pe;lis b e š a r n y r i n ÷ (= belañkst÷ ) árka b e t a r i n i s p e r v e ž i m o b ū d a s (= netãrinis vežmas) b e t a r i n i s (= paprastàsis) šiukšliãvežis b e t r a n š ÷ j i n i s (= netranš5jinis) drènų klotùvas b e t r i u k š m i n i s (= betriùkšmis) veik/mas b e v e n t i l i n ÷ (= beventl÷) padangà b e v i e l i s (= bela'dis) ryšỹs b i u d ž e t i n i s (= biudžèto) asignãvimas b l o g i n t o j a s , - a (= tinklãraštininkas, -÷) b u d i n t i s , - i (= bud5tojas, -a) b u t o i š p l a n a v i m a s (= bùto plãnas) d a r b a i m l u m a s (= dárbo imlùmas) d a r b i n i a i (= dárbo) sántykiai d a r b i n i n k i š k a (= darbiniñko) profèsija d a u g i a a n g l i s (= anglngasis) pliẽnas d a u g i a a t r a m i n ÷ (= daũgelio atram<) sijà d a u g i a c i l i n d r i n i s (= daugiaciliñdris) var/klis d a u g i a d a l e l i n ÷ (= daugiadalẽl÷) sistemà

88

d a u g i a f u n k c i j i š k u m a s (= daugiafunkciškùmas) d a u g i a k a n a l i n i s (= daugiakanãlis) elèktros ryšỹs d a u g i a k r i t e r i n ÷ (= daugiakritèr÷) anãliz÷ d a u g i a k r i t e r i n i a i (= daugiakritèriai) paieškõs uždavinia; d a u g i a s e k c i j i n i s (= daũgelio sèkcijų) staklýnas d a u g i a s p i n d u l i n ÷ (= daugiaspindùl÷) simètrija d a u g i a š p ū l i n ÷ s (= daugiart÷s) stãkl÷s d a u g i a v i j i n i s (= daugiavjis) indùktorius d a ž n u m i n ÷ (= dãžnin÷) charakter/stika d a ž n u m i n i s (= dãžnių) f/ltras d e g a n t i e j i (= deg)eji) krovinia; d e l t a p l a n i n i n k a s , - ÷ (= skraid6nas, -÷) d ÷ m i ų i š ÷ m ÷ j a s (= d÷mi< valklis) d e m o v e r s i j a (= demonstrãcin÷ ve1sija) d e z i n t e g r a t o r i n ÷ (= dezintegrãcin÷) technològija d i s c i p l i n a r i n ÷ (= drausmn÷) núobauda d i s t a n c i n i s (= nuotolnis) mókymas d o k u m e n t a c i j a (= dokumeñtai) d r a u d i m i n ÷ s (= draũdžiamosios) l+šos d r a u d ž i a n t y s (= draudžiam)eji) kẽlio ženkla; d r ÷ k i n t o j a s (= dr÷kintùvas) d u l k a n t i e j i (= dulk)eji) krovinia; d u r ų p r i t r a u k ÷ j a s (= dùrų pritraukklis) d v i a t r a m i n i s (= dviej< atram<) griebtùvas d v i k a s e t i n i s (= dvikasètis) magnetofònas d v i š a r n y r i n ÷ (= dvilañkst÷) árka d v i t a š k i n i s (= dvitãškis) suv/rinimas e k o l o g i n i s (= ekològijos) te<minas e k o n o m i n i a i (= ekonòmikos) mókslai e k s c e n t r i n ÷ (= eksceñtriko) pavarà e k s p e r t i n ÷ (= ekspèrtų) kom/sija e k s p l o a t a c i n ÷ s (= eksploatãcijos) /šlaidos e l e k t r ą t a u p a n t i (= taupióji) lempùt÷ e l e k t r i n ÷ s (= elèktros) prẽk÷s e l e k t r o d r e l ÷ , e l e k t r o d r e l i s (= elektrnis gręžtùvas) e l e k t r o e n e r g i j a (= elèktros enèrgija) e l e k t r o g r ą ž t a s (= elektrnis grTžtas)

89

e l e k t r o l a n k i n i s s u v i r i n i m a s (= suvrinimas elèkt-ros lankù) e l e k t r o n a v i g a c i n i s (= elektròninis navigãcijos) pr,e-taisas e l e k t r o n i n i s k a l b ų v e r t ÷ j a s (= elektrònin÷ kalb< vertỹkl÷) e l e k t r o n u o s ÷ d o s (= elektrn÷s núos÷dos) e l e k t r o n u s o d i n i m a s (= elektroltinis nusodnimas) e l e k t r o p j ū k l a s (= elektrnis pj>klas) e l e k t r o p n e u m a t i n i s (= elektrnis pneumãtinis) stabdỹs e l e k t r o p r e k ÷ s (= elèktros prẽk÷s) e l e k t r o s a u g a (= apsaugà nuo elèktros) e l e k t r o s i g n a l i z a c i j a (= elektrn÷ signalizãcija) e l e k t r o s i l p n o j i (= silpnóji elektrn÷) s.veika e l e k t r o s k a i t i k l i s (= elèktros skaitklis) e l e k t r o s u v i r i n t o j a s , - a (= suvrintojas, -a elektrà) e l e k t r o š a l t k a l v i s (= šáltkalvis elèktrikas) e l e k t r o t r a u k i n y s (= elektrnis traukinỹs) e l e k t r o v a r i k l i s (= elèktros varklis) e l e k t r o v a r o m o j i j ÷ g a (= elektróvara) e l e m e n t a r i n ÷ s (= elementãriosios) dalẽl÷s e n e r g e t i n ÷ (= energètikos) sistemà e u r o p i n ÷ (= Euròpos) Konstitùcija e u r o p i n i s (= Euròpos) biudžètas e u r o z o n a (= eũro zonà) f i l i n g i n ÷ s (= įsprūdn÷s) dùrys f i n a n s i n ÷ (= finánsų) terminijà f o l i n ÷ (= fòlio) rūgšt/s f o n d a i m l u m a s (= fòndų imlùmas) f o s f o r i n ÷ s (= fòsforo) drùskos f o t o k i n o p r e k ÷ s , f o t o – k i n o p r e k ÷ s (= fotogrãfi-jos ir kno prẽk÷s) g a i v i n t o j a s (= gaivklis) g a l v a n o t e c h n i n ÷ (= galvanotèchnikos) prãmon÷ g a m y b i n ÷ (= gamýbos) l/nija g a m t o s a u g i n i a i (= gamtósaugos) darba; g a r a n t i j i n i s (= garántinis) remòntas g e n p l a n a s (= generãlinis plãnas)

90

g e n r a n g a (= generãlin÷ rangà) g e n r a n g o v a s (= generãlinis rangõvas) g i l u m i n i s (= gilùsis) gręž/mas g i l u m i n i s (= nuodugnùsis) nãftos pérdirbimas g i l u m i n i s (= gelmnis) siurblỹs g i p s o t i n k a s (= gipsnis tnkas, gipsãtinkis) g l a s p o p i e r i u s (= švtrinis põpierius) g o f r u o t a s (= raukšl5tasis) kartònas g r e i t a e i g i s (= greitàsis) la;vas g r e i t u m i n i s (= greitàsis) l/ftas į k r o v ÷ j a s (= krovklis) i n f o r m a c i j o s n e š ÷ j a s (= informãcijos laikmenà) i n k a p s u l i u o t a s (= uždaràsis) duomen t/pas i n t e l e k t u a l i o j i (= intelèktin÷) nuosavýb÷ i n t e r v i u o t o j a s , - a (= klaus5jas, -a, apklausõs atlik5jas, -a) i n v e n t o r i z a c i n ÷ (= inventorizãcijos) kom/sija į r a n k i n i s (= &rankių) cèchas į s p ÷ j a n t y s (= įsp÷jam)eji) kẽlio ženkla; i š i m t i n o s (= išimtn÷s) aplinkýb÷s i š j u n g ÷ j a s (= jungklis) i š m e t i m o (= šmetamosios) dùjos i š n a u d o t a s (= naudótas) tẽpalas i š s e g ÷ j a s (= išsegklis) i z o p l o k š t ÷ (= izoliãcin÷ plõkšt÷) j u d o m a s (= judamàsis) guõlis j u n g ÷ j a s (= jungklis; jungiamóji mẽdžiaga) k a p i t a l i n i a i į d ÷ j i m a i (= kapitãliniai įd÷jinia') k a r t o g r a f i n i s (= kartogrãfijos) dokumeñtas k e l e i v i ų i r k r o v i n i ų p e r v e ž i m a s (= kele'vių ir krovini< vežmas) k e r a m i k i n ÷ s (= kerãmin÷s) plytẽl÷s k e r a m i k i n i a i (= kerãminiai) drenãžo va~zdžiai k i e t a s (= kietàsis) kùras k i e t o k u r o k a t i l a s (= kiẽtojo kùro kãtilas, kietakùris kãtilas ) k i e t i n t o j a s (= kietklis) k i l n o j a m a s (= kilnójamasis) tu<tas k i t a v i m a s (= gla'stymas)

91

k l i m a t i n ÷ s (= klmato) s.lygos k l i n k e r i o (= klinkern÷) plytà k o m p i u t e r i n i s (= kompiùterių) tiñklas k o m p l e k t u o j a n č i o s (= komplektúojamosios) detãl÷s k o n s t i t u c i n ÷ (= Konstitùcijos) pataisà k o n t r v e r ž l ÷ (= añtveržl÷) k r e d i t i n ÷ (= kredto) kortẽl÷ k r e d i t o r i n i a i (= kredtiniai) įsipareigójimai k r e i v a l i n i j i n ÷ (= kreivóji) /šdroža k r ū v i o n e š ÷ j a s (= kr6vininkas) l a i k i n a (= laikinóji) dárbo sutart/s l a i s v a (= laisvóji) ekonòmin÷ zonà l e k i a n č i o s i o s (= lãkiosios) mẽdžiagos l e n g v a s (= lengvàsis) betònas l i e j i m i n ÷ s (= liejinn÷s) savýb÷s l i e j i m i n i s (= liejamàsis) ketùs l y g i n a m a s i s (= savitàsis) svõris l i n i j i n i s (= ilgnis) tañkis m a g n e t i n i s n e š ÷ j a s (= magnètin÷ laikmenà) m a g n e t o v a r o m o j i j ÷ g a (= magnetóvara) m a i š y t o j a s (= maišýtuvas) m a k r o e k o n o m i k a (= makroekonòmika) m a r k i r u o t o j a s , - a (= žénklintojas, -a) m a s a ž u o t o j a s (= masažuõklis) m a s t i k a s a n d a r i n i m u i (= sandãrinamoji mastikà) m a ž a a n g l i n i s (= neanglngasis) pliẽnas m a ž a g a b a r i t i n i s (= mažagabartis) krovinỹs m a ž a ž a l i t r a ž i n i s (= mažalitrãžis) automob/lis m e c h a n i n ÷ (= mechãnikos) laboratòrija m e t e o r o l o g i n ÷ (= meteorològijos) stot/s m e t o d i n i s (= metòdikos) kabinètas m i k r o b a n g ÷ (= mikrobang<) krosnẽl÷ m i k r o e k o n o m i k a (= mikroekonòmika) m o b i l a u s t e l e f o n o p a k r o v ÷ j a s (= mobliojo tele-fòno krovklis) m o k ÷ j i m a i (= &mokos) į biudžètą m o k e s t i n ÷ s (= mókesčių) lengvãtos m o n t a ž o (= montãvimo) darba;

92

m o n t u o t o j a s , - a a u k š t u m i n i n k a s , - a (= mon-túotojas, -a aukštýbininkas, -÷) m o r a l i n ÷ s (= morãl÷s) nòrmos n a n o t e c h n o l o g i j o s (= nanotechnològijos) n e a p m o k a m o s (= nemókamos) atóstogos n e j u d o m a s (= nejudamàsis) guõlis n e k i l n o j a m a s (= nekilnójamasis) tu<tas n e p e r t r a u k i a m a s (= nenutr>kstamas) dárbo stãžas n e s l ÷ g i m i n i s (= besl4gis) va~zdis n u a n g l i n i m a s (= angliẽs pašãlinimas) n u d r u s k i n i m a s (= drùskos pašãlinimas) n u ÷ m ÷ j a s (= nu÷mklis) n u g e l e ž i n i m a s (= geležiẽs pašãlinimas) n u k r e i p i a n t y s (= nukreipiam)eji) kẽlio ženkla; n u o d i n g o s i š m e t a m o s m e d ž i a g o s (= nuodngieji išmetala') n u p e l e n i n i m a s (= pelen< pašãlinimas) n u p l a u k i n i m a s (= plauk< pašãlinimas) n u r i e b a l i n i m a s (= riebal< pašãlinimas) n u s i e r i n i m a s (= sierõs pašãlinimas) n u v a n d e n i n i m a s (= vandeñs pašãlinimas) n u ž i e v i n i m a s (= žiev4s lupmas) o k s i d i n t o j a s (= oksidãtorius) o k s i d u o j a n t i (= oksidãcijos) aplinkà o r g a n i z a t o r i n ÷ (= organizãcin÷) veiklà o r o d r ÷ g n u m a s (= óro dr4gnis) o s m o t i n i s (= osmosnis) sl=gis p a g r e i t i n t o j a s (= 1. greitklis; 2. greitintùvas) p a k a b i n a m o s i o s (= kãbamosios) lùbos p a k ÷ l ÷ j a s (= k÷lklis; kéltuvas) p a k r o v ÷ j a s (= krautùvas) p a l e i d ÷ j a s (= paleidklis) p a l y g i n a m o j i (= lýginamoji) anãliz÷ p a m a i n i n ÷ (= pamainõs) užduot/s p a r e i g y b i n i s (= pareignis) atlýginimas p a s t ū m ÷ j a s (= stūmklis) p a š i l d y t o j a s (= šildytùvas) p a t y r i m i n i a i (= patirtniai) dúomenys

93

p a v e l d o s a u g i n i a i (= paveldósaugos) reikalãvimai p e n s i j i n i s (= peñsinis) ámžius p e n s i j i n i s (= peñsijos) dokumeñtas p e r j u n g ÷ j a s (= pérjungiklis) p e r s p ÷ j a m i e j i (= įsp÷jam)eji) kẽlio ženkla; p e r v e ž i m o (= vežmo) sutart/s p i n i g i n ÷ (= pinig<) refòrma p l a č i a e k r a n i n i s (= plačiaekrãnis) k/no f/lmas p l a č i a f o r m a t i n i s (= plačiaformãtis) k/no projèktorius p l a u k i o j a n č i o s (= pl6driosios) griñdys p l a u k i o j a n t i s (= slankùsis) laik/klis p l o n a s l u o k s n i n ÷ (= plonasluõksn÷) chromatogrãfija p n e u m o s t i p r i n t u v a s (= pneumãtinis stiprintùvas) p n e u m o v a r i k l i s (= pneumãtinis varklis) p o g r u p ÷ (= pógrupis) p o k l a s ÷ (= póklasis) p o l i s t i r o l a s (= polistirènas) p o l i t e c h n i n i s (= politèchnikos) te<minas p o p i e r i a u s p j a u s t y t o j a s (= põpieriaus pjaustklis) p o r t l a n d c e m e n t a s (= portlandcemeñtis) p o š e i m ÷ (= póšeimis) p o t e n c i a l i n ÷ (= poteñcin÷) enèrgija p r a i l g i n t o j a s (= ilgintùvas) p r a s k i e d ÷ j a s (= skiedklis) p r e k y b i n ÷ (= prekýbos) vmon÷ p r e s a u t o m a t a s (= presãvimo automãtas) p r e s g a m i n y s (= presúotasis gaminỹs) p r e s m i l t e l i a i (= presãvimo miltẽliai) p r i e š r i n k i m i n ÷ (= rinkmų) agitãcija p r i e š r ū k i n i a i (= r6ko) žibiñtai p r i e ž i ū r i n ÷ (= pr)ežiūros) instáncija p r o b l e m a t i š k a s (= problèminis) kláusimas p r o b l e m a t i š k u m a s (= problemiškùmas) p r o f i l i s (= profiliuõtis) p r o j e k t i n ÷ d o k u m e n t a c i j a (= projektãvimo doku-meñtai) p r o j e k t i n ÷ (= projektãvimo) organizãcija p r o j e k t o v y s t y t o j a s (= projèkto pl÷tótojas)

94

p u s a p v a l u s (= pùsapvalis) pãstatas p u s i a u a l i e j i n i s (= pusiáu aliẽjinis) gla;stas p u s i a u a u t o m a t i n i s (= pusiáu automãtinis) suv/rinimas p u s i a u s v y r i n ÷ (= pusiáusviroji) fãz÷ p u s i a u s v y r i n i s (= pusiáusvirasis) elektròdas p u s k r y ž m i n ÷ (= pusiáu kryžmn÷) pavarà p u s l o g a r i t m i n ÷ (= pusiáu logartmin÷) skãl÷ p u s s e k c i j a (= pusn÷ sèkcija) p u s v a l m i n i s (= pusiáu válminis) stógas r a c i o n a l i z a t o r i n ÷ (= racionalizãtorių) veiklà r a c i o n a l i z a t o r i n i s (= racionalizãcinis) pasi)lymas r a d i o a p a r a t ū r a (= rãdijo aparatūrà) r a d i o b a n g o s (= rãdijo bañgos) r a d i o i m t u v a s (= rãdijo imtùvas) r a k t i n i s (= reikšmnis) žõdis r e g i o n a l i n ÷ (= regiònin÷) sociològija r e g i o n a l i n i s (= regiòno) ceñtras r e g u l i u o j a n t i s (= reguliãvimo) pr,etaisas r e m o n t i n ÷ (= remònto) brigadà r e v i z i n ÷ (= revzijos) kom/sija r i b o n u k l e i n i n ÷ (= ribonukleno) rūgšt/s r i n k i m i n ÷ (= rinkmų) apýlink÷ r i š a n č i o j i (= rišamóji) mẽdžiaga r ū d ž i ų s u r i š ÷ j a s (= rūdži< rišklis) s a n m a z g a s (= sanitãrinis mãzgas) s a n t e c h d e t a l ÷ (= santèchnikos detãl÷) s a n t e c h k a b i n a (= santèchnikos kabinà) S a u l ÷ s s p i n d u l i n ÷ (= Sául÷s spinduliuõt÷s) enèrgija s a v i f i n a n s a v i m a s (= finansãvimasis) s a v i r e g u l i a v i m a s (= susireguliãvimas) s a v i m o k a (=apsimok5jimas) s c h e m a t i n i s (= schèminis) br÷žinỹs s e k c i j i n i s (= sèkcinis) pr,etaisas s e k ÷ j a s (= sekklis) s i n c h r o s i g n a l a s (= sinchròninis) signãlas s k i e d ÷ j a s (= skiedklis) s k i e d i n m a i š ÷ (= skiẽdinio maišỹkl÷)

95

s k y s t o k u r o k a t i l a s (= skýstojo kùro kãtilas, skystakù-ris kãtilas) s l a n k i o j a n č i o s (= slañkiosios) dùrys s l ÷ g i m i n i s (= sl4ginis) vandéntakis s l e n k a n č i o s (= slañkiosios) konstrùkcijos s l e n k a n t i s (= slankùsis) grãfikas s m u l k i a d i s p e r s i n ÷ (= smulkiadispe1s÷) frãkcija s m u l k i a g r ū d i n i s (= smulkiagr6dis) betònas s m u l k i a k r i s t a l i n ÷ (= smulkiakristãl÷) mẽdžiaga s m u l k i a m a s t e l i n i s (= smùlkus) br÷žinỹs s m u l k i a s e r i j i n ÷ (= vienetn÷) gamýba s m u l k i a v i e n e t i n ÷ (= smùlki vienetn÷) prẽk÷ s m u l k u s (= smulkùsis) ve<slas s p a l v i n i s (= spalvótasis) kineskòpas s p a l v o t i (= spalvótieji) metãlai s p a u d i m i n ÷ (= sl4gin÷) l/nija s p r o g s t a n č i o s (= sprógstamosios) mẽdžiagos s p r o g s t a n t i s (= sprógstamasis) vtaisas s t a m b i a d i s p e r s i n ÷ (= stambiadispe1s÷) frãkcija s t a m b i a g a b a r i t i n i s (= didžiagabartis) krovinỹs s t a m b i a m a s t e l i n i s (= stambùs) br÷žinỹs s t a m b i a s e r i j i n ÷ (= mãsin÷) gamýba s t a m b i o j i (= didžióji) magistrãl÷ s t a m b u s (= ddelis) párkas s t a m b u s (= stambùsis) ve<slas s t a t y b i n ÷ (= statýbos) organizãcija s t a t y b i n i a i (= statýbos) darba; s t a t i s t i k i n ÷ (= statstin÷) anãliz÷ s t a t i s t i n i a i (= statstikos) dúomenys s t i p r i s g n i u ž d a n t (= gniùždomasis stpris) s t i p r i s l e n k i a n t (= lenkiamàsis stpris) s t i p r i s t e m p i a n t (= tempiamàsis stpris) s t i p r u m i n i a i (= stprio) rod/kliai s t u m d o m o s (= stùmdomosios) dùrys s u j u n g i m a s (= jungts) s u k i e t i n t o j a s (= kietklis) s u l č i ų s p a u d ÷ j a s (= sùlčiaspaud÷) s u n k u s (= sunkùsis) betònas

96

s u r e n k a m a (= surenkamóji) konstrùkcija s u s e g ÷ j a s (= (su)segklis) s u t i r š t i n t o j a s (= tirštklis) s u ž a d i n t o j a s (= žadintùvas) s v e i k a s k a i t i n i s (= sveikaska'tis) sprendinỹs š a r n y r i n i s s u j u n g i m a s (= lañkstin÷ jungts) š i l u m i n i a i (= šilumõs) tinkla; š v i e s o f i l t r a s (= šviesõs fltras) š v i e s o l a i d i s (= šviesolaidnis) internètas š v i e s o t e c h n i k a (= šviesõs tèchnika) š v i n i n i s (= švno) akumuliãtorius t a l p u m i n ÷ (= talpn÷) varžà t a l p u m i n i s (= talpnis) laidùmas t a n k i n t o j a s (= tankintùvas) t e c h n i k i n ÷ (= tèchnin÷) apžiūrà t e c h n i n ÷ (= tèchnikos) terminijà t e c h n o e k o n o m i n i s (= tèchninis ekonòminis) rod/klis t e c h n o l o g i n i s (= technològijos) procèsas t e i s i n i s (= téis÷s) te<minas t e i s m i n ÷ (= te'smo) ekspert/z÷ t e l e c e n t r a s (= televzijos) ceñtras t e l e f o n i n i s (= telefòno) ryšỹs t e l e g r a f i n i s (= telegrãfo) ryšỹs t e l e m o k y m a s (= nuotolnis mókymas) t e m a t i n ÷ (= tèmin÷) añtrašt÷ t e m a t i n i s (= tèminis) pókalbis t e m p e r a t ū r i n i s (= temperat6ros) svyrãvimas t e r a c i n ÷ s (= mozáikinio betòno) plytẽl÷s t i e s i a l i n i j i n i s (= tiesiae;gis) judesỹs t i n k l a p i s (= tinklãlapis) t i r p i n t o j a s (= tirpklis) t r a k t o r i n ÷ (= trãktoriaus) pr,ekaba t r a n s m i s i j i n i s (= transmsinis) vẽlenas t r i c i l i n d r i n i s (= triciliñdris) temptùvas t r i f a z i n ÷ (= trifãz÷) srov= t u r b o g r ą ž t a s (= turbninis grTžtas) t ū r i n ÷ (= t6rio) anãliz÷ t u š č i a v i d u r i n ÷ (= tuščiavidùr÷) knied=

97

u g n i a a t s p a r u m a s (= atsparùmas ùgniai) u g n i a a t s p a r i (= ùgniai atspar) mẽdžiaga u g n i a a t s p a r u s (= ùgniai atsparùs) gaminỹs u ž p i l d y t o j a s (= ùžpildas) u ž s a k y m i n i s (= užsãkomasis) f/lmas u ž s a k o v i n i s (= užsãkomasis) f/lmas u ž v a r d i j i m a s (= añtrašt÷) v a d o v a u j a n t i s (= vadováujamas) dárbas v a k u u m d ž i o v y k l a (= vakuumn÷ džiovyklà) v a k u u m g a r i n t u v a s (= vakuumnis garintùvas) v a k u u m s i u r b l y s (= vakuumnis siurblỹs) v a l y t o j a s (= 1. valklis; 2. valytùvas) v a l s t y b i n ÷ (= valstýb÷s) skolà v a l s t y b i n i s (= valstýb÷s) biudžètas v e n t k a m e r a (= ventiliãcijos kãmera) v i b r o a p s a u g a (= apsaugà nuo vibrãcijos) v i b r o v e l e n a s (= vibrãcinis vẽlenas) v i d e o į r a š a s (= va'zdo &rašas) v i d e o j u o s t a (= vaizdãjuost÷) v i d u t i n y s i s (= vidutnis) ve<slas v i e n a r e i s i n i s (= vienare'sis) l÷ktùvas v i e n k a m e r i n i s (= vienõs kãmeros) šaldytùvas v i e n k o r p u s i n i s (= v)eno kòrpuso) vakuum/nis gãrinimo aparãtas v i e n v i j i n i s (= vienvjis) indùktorius v i e š a s (= viešàsis) administrãvimas v i e š i (= vieš)eji) darba; v y k d a n č i o j i (= výkdomoji) valdžià v y k d a n t y s i s (= výkdomasis) komitètas v y r e s n i s (= vyresnỹsis) ekonom/stas v y r i a u s i a s (= vyriáusiasis) inžiniẽrius v i r š p e l n i s (= añtpelnis) v i s a a p i m a n t i (= visúotin÷) kontròl÷ v i s a m i e s t i n ÷ (= vso miẽsto) e;smo reguliãvimo sistemà ž a d i n t o j a s (= žadintùvas) ž i ū r o v i n ÷ (= žiūrõvų) sãl÷ ž u r n a l i s t i n ÷ (= žurnalsto) ètika ž u r n a l i s t i n i s (= žurnalsto) dárbas

98

6. SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ PAVYZDŽIAI

b e i (= ir vienarūš÷ms sakinio dalims, reiškiančioms nepanašias

sąvokas, ir sud÷tinio sakinio d÷menims jungti): XML taisykl÷mis galima suprastinti elektroninių paslaugų

projektą, jį greičiau modeliuoti b e i (= ir) patikrinti. Sparčiai plečiantis informacin÷ms technologijoms, keičiasi IT

produktai b e i (= ir) jų sandara. Prieš betonavimą nuo perdenginio reikia pašalinti teršalus

b e i (= ir) visus elementus gausiai aplaistyti vandeniu. b e n d r u a t v e j u (= dažniausia(i)):

B e n d r u a t v e j u (= Dažniausia) ši suvirintojo darbo vieta vadinama suvirinimo postu. D jutiklį b e n d r u a t v e j u (= dažniausiai) sudaro jautrusis elementas. B e n d r u a t v e j u (= Dažniausia) projektams suda-romi atskiri biudžetai.

g i (= o, bet, tačiau priešpriešai reikšti): Trūksta laikinų poilsiaviečių, g i (= o) ir esamos ne visai

sutvarkytos. Paprastai tai grafiniai elementai, nuo kurių br÷žiamos m a t-

m e n ų l i n i j o s . G i k o n t ū r u o s e (= matmenų linijos, o kontūrų) tai dažniausia ašys.

Darbininkams išmokamas mažesnis atlyginimas, f a k t i š - k a i g i (= o faktiškai) jie yra beveik bedarbiai.

j e i ( g u ) j e i ( g u) + b e n d r a t i s (= jei(gu)+ tariamoji nuosaka; jei(gu) + būsimasis laikas; bendratis sąlygai reikšti): J e i k a l b ÷ t i (= Jei kalb÷tume; Jei kalb÷sime) apie

įrenginių būklę, tai ji prasta.

99

J e i g u t i k ÷ t i (= Jeigu tik÷sime; Jeigu tik÷tume) skai-čiavimo rezultatais, tai sija apkrovos neatlaikys.

XML kalba turi neginčijamų privalumų, j e i g u l y g i n t i (= jeigu lygintume; jeigu lyginsime; palyginti) su kitais duomenų saugojimo ar perdavimo formatais.

Betonas, turintis didesnę užpildo koncentraciją, yra ne toks atsparus šalčiui, j e i l y g i n t i (= jei lyginsime; paly-ginti) su betonu, kurio užpildo koncentracija mažesn÷.

j e i ( g u ) + p a d a l y v i s (= jei(gu)+ tariamoji nuosaka; jei(gu) + būsimasis laikas; padalyvis sąlygai ar nuolaidai reikšti): J e i k a l b a n t (= Jei kalb÷tume, Jei kalb÷sime; Kal-

bant) šia tema, svarbu pamin÷ti, kad kiekvienam parametrui būtina skirti tam tikrą simbolį.

J e i g u n a g r i n ÷ j a n t (= Jeigu nagrin÷tume; Jeigu nagrin÷sime; Nagrin÷jant) iš esm÷s, pateiktus parametrus reikia keisti.

J e i k a l b a n t (= Jei kalb÷tume; Jei kalb÷sime; Kal-bant) apie XML, reikia tur÷ti omenyje XML ir dokumentus, ir technologijas.

j e i ( g u ), t a i (= o kai sakiniai susiję priešinamojo gretinimo

ryšiu): J e i p e r n a i m i e s t e b u v o p a s t a t y t i k e t u r i

n a u j i v i e š b u č i a i , t a i (= Pernai mieste buvo pastatyti keturi nauji viešbučiai, o) šiemet perpus mažiau.

J e i g u r o m a n t i z m o l a i k o t a r p i u a k m e n s m ū r o a r c h i t e k t ū r a b u v o y p a č p o p u l i a - r i , t a i (= Romantizmo laikotarpiu akmens mūro ar-chitektūra buvo ypač populiari, o) v÷liau tokių pastatų labai sumaž÷jo.

J e i š i į m o n ÷ v e i k i a r e m d a m a s i p a - g r i n d i n i a i s v e r s l o p r i n c i p a i s , t a i (= Ši įmon÷ veikia remdamasi pagrindiniais verslo principais, o) apie jos konkurentus to pasakyti negalima.

100

k a d + b e n d r a t i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (no-r÷damas, -a) + bendratis tikslui reikšti): K a d g a u t i (= Norint gauti) reikiamą funkcionalumą,

XPath kalba turi būti prapl÷sta. K a d r a s t i (= Nor÷dami rasti) vieno ar kelių objektų

kintamųjų reikšmes, naudojame Set komandą. K a d g a u t i (= Norint gauti; Kad būtų galima gauti)

papildomų l÷šų, reikia kreiptis į fondą. k a d + p a d a l y v i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (no-r÷damas, -a) + bendratis; bendratis tikslui reikšti): Kaip reik÷tų matuoti, k a d i š v e n g u s (= kad išveng-

tume; kad būtų išvengta; norint išvengti) paklaidų. K a d i š s i a i š k i n u s (= Kad išsiaiškintų; Nor÷dama

išsiaiškinti; Išsiaiškinti), kaip viskas iš tikrųjų buvo, komisija nuvyko į avarijos vietą.

Reikia sustiprinti kontrolę, k a d n e p e r e i k v o j u s s t a t y b a i s k i r t ų l ÷ š ų (= kad nebūtų pereikvotos statybai skirtos l÷šos).

k a i p n e k a i p (= šiaip ar taip; kaip nors nuolaidos reikšm÷s

įterpiniui reikšti): K a i p n e k a i p (= Šiaip ar taip), o globalizacija vis

d÷lto palies Lietuvą. K a i p n e k a i p (= Šiaip ar taip), o vis d÷lto komanda

yra Europos taur÷s savinink÷. Visi steng÷si k a i p n e k a i p (= kaip nors) pasiekti gerų

rezultatų. k a i p n e k e i s t a (= keista; labai keista; kad ir (labai) keista; nors ir (labai) keista nuolaidai reikšti): K a i p n e k e i s t a (= Keista; Nors ir labai keista),

toks procesas užsibaigia per tam tikrą laiką, kuris pagal mak-simumo principą yra mažiausias.

101

K a i p n e k e i s t a (= Keista; Nors ir labai keista), atsiranda ūkininkų, kurie abejingi Europos Sąjungos struktūri-nių fondų paramai.

k a i p p a v y z d ž i u i (= pavyzdžiui): Kai kurios teisininkų paslaugos, k a i p p a v y z d ž i u i

(= pavyzdžiui), advokato, notaro, yra labai brangios. Žem÷s ūkio produktai, k a i p p a v y z d ž i u i

(= pavyzdžiui), bulv÷s, morkos, burok÷liai tose šalyse brangiai kainuoja.

Be pagrindinių funkcijų, k a i p p a v y z d ž i u i (= pavyzdžiui), rankinio valdymo pavaros garantuoja venti-lio galutinių pozicijų susireguliavimą.

k a i p ... t a i p i r (= tiek ... tiek): Mes stengiam÷s patenkinti k a i p m a ž ų , t a i p i r

(= tiek mažų, tiek) didelių įmonių poreikius. Geras izoliacines savybes lemia k a i p ž a l i a v a , t a i p

i r (= tiek žaliava, tiek) smulkiapluošt÷ struktūra. k a i p t a i s y k l ÷ (= paprastai): Olimpiadų pajamos k a i p t a i s y k l ÷ (= paprastai)

viršija tiesiogines išlaidas. Be papildomų įrenginių, skirtų naujo sluoksnio tamprumui

sustiprinti, tokių įtrūkių remontas k a i p t a i s y k l ÷ (= paprastai) neduoda ilgalaikio efekto.

Lengvai prieinamus gamtinius išteklius k a i p t a i s y k l ÷ (= paprastai) pradedame vertinti tada, kai jų pritrūksta.

k a s d ÷ l (= o d÷l, d÷l + kilmininkas atžvilgiui reikšti):

O k a s d ÷ l t e r m i n a t o r i ų (= O d÷l terminato-rių), tai jie yra silpnos srov÷s elementai. K a s d ÷ l v e r t i n i m o m e t o d ų d a ž n u m o (= O d÷l vertinimo metodų dažnumo; Kalbant apie ver-

102

tinimo metodų dažnumą), tai paprastai taikomas rinkos me-todas. K a s d ÷ l t o k s i š k ų m e d ž i a g ų (= O d÷l toksiš-kų medžiagų; Kalbant apie toksiškas medžiagas), tai jų tikimyb÷ buvo labai maža.

k a s l i e č i a (= d÷l; o; o d÷l + kilmininkas atžvilgiui reikšti): K a s l i e č i a d u o m e n ų p a s i r i n k i m ą , t a i j į a t l i e k a s k a i t y t u v a s (= O duomenis parenka skaitytuvas), naudodamas antrą bitą pirminiame protokole. K a s l i e č i a s r o v ÷ s t r a n s f o r m a t o r i a u s v e i k i m o p r i n c i p ą (= O d÷l srov÷s transformato-riaus veikimo principo), tai jis panašus į įtampos transfor-matoriaus veikimą. K a s l i e č i a p a j a m a s , t a i g a l i m a i š s k i r t i t r i s j ų g a v i m o p e r i o d u s (= O d÷l pajamų, tai galima išskirti tris jų gavimo periodus; Galima išskirti tris pajamų gavimo periodus).

k a s l i n k (= d÷l; o; o d÷l):

K a s l i n k d a r b o s a u g o s (= O d÷l darbo saugos; Kalbant apie darbo saugą), tai jai tur÷tų būti skiriamas kur kas didesnis d÷mesys. K a s l i n k t y r i m o r e z u l t a t ų (= O d÷l tyrimo rezultatų; Kalbant apie tyrimo rezultatus), tai buvo tik÷tasi gauti tikslesnių išvadų, kas sužadino dinaminius svyravimus.

k a ž k o k s t a i (= koks nors): Tačiau ar tai tik aklas garb÷s troškimas, ar gerai apgalvotas

žingsnis siekiant k a ž k o k i ų t a i (= kokių nors) eko-nominių, socialinių ar politinių tikslų.

Trečias argumentas gal ir turi k a ž k o k į t a i (= kokį nors) pagrindą.

Vertinimas yra k a ž k o k i ų t a i (= kokių nors) projekto rezultatų patikrinimas.

103

k u o m e t (= kai laiko aplinkyb÷s sakiniams jungti): K u o m e t (= Kai) milteliai ima byr÷ti per indo kraštus, jų

kaupas nubraukiamas metaline liniuote. K u o m e t (= Kai) sl÷gis pašalinamas, vanduo išgaruoja ir

medžiaga v÷l tampa sausa. Toks sprendimas naudojamas tada, k u o m e t (= kai)

reikia įrengti patalpas nedidel÷ms darbuotojų grup÷ms. o t a i p p a t (= taip pat vienarūš÷ms sakinio dalims ir sakinių d÷menims pridurti):

Naryst÷ šiose organizacijose spartins Lietuvos ekonomikos au-

gimo tempus, o t a i p p a t (= taip pat) Lietuvos gyvento-jų pajamų did÷jimą.

Lengvatiniai mokesčiai valstybei nedav÷ tokių įplaukų, kokių tik÷tasi, o t a i p p a t (= taip pat) nebuvo sukurta naujų darbo vietų.

Akyta struktūra lemia ypač žemą vandens laidumą, o t a i p p a t (= taip pat) aukštą gniuždomąjį atsparumą.

p a b a i g a i (= pabaigoje veiksmo pabaigai reikšti, kai n÷ra

paskirties): Konferencijos p a b a i g a i (= pabaigoje) aptarsime pa-

grindinius pranešimo teiginius. Darbus reik÷s atiduoti balandžio p a b a i g a i

(= pabaigoje). p a g a l k ą (= pasak ko, anot ko informacijos šaltiniui įterptin÷-se konstrukcijose reikšti): P a g a l u ž s i e n i o s p a u d ą (= Pasak užsienio

spaudos), į šalį tur÷jo būti įvestos Jungtinių Tautų paj÷gos. P a g a l p r e m j e r ą (= Anot premjero), šis klausimas

bus svarstomas artimiausiame Vyriausyb÷s pos÷dyje. P a g a l Č . D a r v i n ą (= Pasak Č. Darvino;

Č. Darvino nuomone), daug lemia paveld÷jimas.

104

p a s ÷ k o j e (= d÷l to; tod÷l):

T o p a s ÷ k o j e (= D÷l to) kūr÷si miestai – pramon÷s centrai.

Vertikalusis kelio nus÷dimas sandūrose 2-3 kartus intensyves-nis, k o p a s ÷ k o j e (= tod÷l) atsiranda įdubų.

R e a k c i j o s p a s ÷ k o j e (= D÷l reakcijos) gyv-sidabris įgauna kitą spalvą.

p a s k u t i n ÷ j e e i l ÷ j e (= paskiausia):

P a s k u t i n ÷ j e e i l ÷ j e (= Paskiausia) bus aptartos išvados.

p i r m o j e e i l ÷ j e (= pirmiausia):

P i r m o j e e i l ÷ j e (= Pirmiausia) peržvelgsime ultra-garsinius signalus. P i r m o j e e i l ÷ j e (= Pirmiausia) reikia atlikti infor-macin÷s elektronin÷s sistemos problemų analizę.

p r a d ž i a i (= pradžioje, pirmiausia veiksmo pradžiai reikšti, kai n÷ra paskirties):

P r a d ž i a i (= Pradžioje, Pirmiausia) aptarsime semina-rų temas. Susirinkimo p r a d ž i a i (= pradžioje) pakalb÷kime apie malonesnius dalykus.

r y š i u m s u (= d÷l): Galima sakyti, kad šis procesas labai paspart÷jo, r y š i u m

s u Li e t u v o s s i e k i u (= d÷l Lietuvos siekio) tapti ES nare. R y š i u m s u š i ų h o r i z o n t a l i ų j ų j ÷ g ų v e i- k i m u (= D÷l šių horizontaliųjų j÷gų veikimo) įvyksta pab÷gio deformacija. R y š i u m s u p o t v y n i u (= D÷l potvynio) sutriko kelių eismas.

105

s u t i k s l u ( t i k s l u ) + b e n d r a t i s (= kad + tariamoji nuosaka; norint (nor÷damas, -a + bendratis, siekiant (siekda-mas, -a + bendratis) tikslui reikšti): Verslininkų taip buvo daroma v i e n s u t i k s l u p a s i -

p e l n y t i (= tik tam, kad pasipelnytų). T i k s l u n u s t a t y t i (= Norint nustatyti) vieno dar-

bininko vidutinį darbo laiko balansą, reikia tiksliai žinoti pa-mainos darbininkų skaičių.

S u t i k s l u (= Turint tikslą; Norint) pritraukti užsienio investuotojus, toliau rengiami įvairūs projektai.

T i k s l u (= Siekiant) sumažinti rizikos šaltinius, buvo imtasi griežtesnių priemonių.

t a i p k a d (= tod÷l; tad; taigi): Darbo sąlygos gali būti itin sud÷tingos, t a i p k a d (= tod÷l;

tad; taigi) reik÷s būti gerai pasiruošusiems. Kuriant interjerą, siekiama visumos harmonijos, t a i p k a d

(= tod÷l; tad; taigi) turi der÷ti medžiagos, baldai, apšvietimas ir kt.

t a i p o g i (= taip pat):

Naujų dangų kūrimui, t a i p o g i (= taip pat) esamų dangų remontui galima rekomenduoti šias konstrukcines schemas. Buvo siekiama praktiškai įrodyti alyvos priedų efektyvumą, o t a i p o g i (= taip pat) realiai įvertinti jų galimybes. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimą t a i - p o g i (= taip pat) lemia daugelis veiksnių.

t a i p v a d i n a m a s , - a (= vadinamasis, -oji):

Iš IKT panaudojimo kylantys pokyčiai paskatino iškelti t a i p v a d i n a m ą (= vadinamąją) informacinių technologijų paradigmą. Suprojektuotų plentų tinklas sudaro t a i p v a d i n a m u s (= vadinamuosius) siluetinius keturkampius. Atsiranda t a i p v a d i n a m a (= vadinamoji) suso-dinimo j÷ga.

106

t a m e t a r p e (= tarp jų; iš jų):

Praktika yra ne mažiau aktuali ir svarbi norint geriau suprasti teis÷s normų, t a m e t a r p e (= iš jų) ir civilin÷s teis÷s normų, prasmę. Bendrasis šalies automobilių kelių ir miestų gatvių ilgis yra 71 000 km, t a m e t a r p e (= iš jų) valstybinių ke-lių yra tik trečdalis. Vienas iš tikslų yra sukurti sąlygas vaikų, t a m e t a r -p e (= iš jų; taip pat) ir socialiai remtinų, poilsiui.

t o k i u b ū d u (= taigi; vadinasi; tod÷l):

T o k i u b ū d u (= Taigi; Vadinasi), plokštel÷s taškų temperatūra apskaičiuojama iš formul÷s, o šilumos soties koefi-cientas nustatomas iš grafikų. Blokas išor÷je užstoja dalį langų, t o k i u b ū d u (= tod÷l) šalia jo esantiems kabinetams trūksta natūralios šviesos. T o k i u b ū d u (= Taigi) įstatymas vienbalsiai priimtas.

t u o p a č i u (= drauge; kartu vienarūšiams tariniams, kuriais reiškiami veiksmai, susiję priežastiniais ryšiais, jungti): Lietuvoje tiesiogin÷s užsienio investicijos yra laikomos svarbia

produktyvumą, o t u o p a č i u (= drauge; kartu) ir eko-nominį augimą skatinančia sąlyga.

Bendro ekonomikos lygio kilimas tur÷tų lemti pajamų did÷jimą, t u o p a č i u (= drauge; kartu) ir galimybę įsigyti būstą už privačias investicijas.

Akytojo betono sienos yra atsparios perkaitimui vasaros laiko-tarpiu, t u o p a č i u (= kartu) yra žemas ir jų šilumos lai-dumas.

t u o t a r p u k a i (= o; nors gretinimui ir nuolaidai reikšti): Mokesčių mok÷tojai sumok÷jo tik 20 mln. litų, t u o t a r p u

k a i (= o; nors) pensijoms reik÷jo 25 milijonų. Mūsų frakcija pateik÷ ne vieną Įstatymo projektą, o t u o

t a r p u k a i (= o) oponentai nieko nepasiūl÷.

107

Remontuojamų vagonų fizinis sen÷jimas yra kiek įmanoma l÷tinamas, t u o t a r p u k a i (= o) moralinis sen÷jimas nesustabdomas.

v i e t o j t o , k a d v i e t o j t o , k a d + a s m e n u o j a m o j i f o r m a (= užuot + dalyvis nuolaidai reikšti): V i e t o j t o , k a d r e k l a m u o t ų (= Užuot rekla-

mavę) savo gaminius, jie reklamuoja kitų baldus. Projekto komandos nariai, v i e t o j t o , k a d p a l i k t ų

(= užuot palikę) grupę, privalo ieškoti kompromisų. V i e t o j t o , k a d g e r a i a t l i k t ų (= Užuot gerai

atlikęs) darbą, darbininkas steng÷si jo išvengti. v i e t o j t o , k a d + b e n d r a t i s (= užuot + dalyvis (arba padalyvis beasmeniuose sakiniuose) nuolaidai reikšti):

V i e t o j t o , k a d u g d y t i (= Užuot ugdžius) savus restauratorius, švaistomos l÷šos kitur. V i e t o j t o , k a d p a g e r i n t i (= Užuot pagerinus) valdymo kokybę, didinama jam teikiama parama.

v i s a e i l ÷ (= daugelis):

Yra v i s a e i l ÷ (= daugelis) susitarimų, kurių reikia lai-kytis. Be metano, gamtin÷s dujos savo sud÷tyje turi v i s ą e i l ę (= daugybę) angliavadenilių.

108

7. BAIGIAMŲJŲ DARBŲ PAVADINIMŲ PAVYZDŽIAI

7.1. Taisyklingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai

Baigiamasis darbas turi būti tinkamai suplanuotas, plano dalys logiškai, nuosekliai išd÷stytos, o darbo tema, tiksliau jo pava-dinimas, išsamiai atskleistas. Tačiau svarbiausia, kad jis būtų tinka-mai suformuluotas. Štai keletas taisyklingų baigiamųjų darbų pava-dinimų pavyzdžių: Dviračių eismo infrastruktūros pl÷tros įvertinimas; Impulsinio triukšmo ir vibracijos tyrimas bei mažinimas AB „Klasko“;

Kompiuterių tinklų automatizuoto projektavimo ir vizualiza-vimo ypatyb÷s;

Magistralinio vandentiekio renovacijos poveikio Vilniaus mies-to vandens kokybei analiz÷;

Sankryžų laidumo tyrimas; Statybos leidimų informacin÷s sistemos modelis; Šalčio saugyklų panaudojimas visuomeniniams pastatams v÷-

sinti; Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos analiz÷; UAB „Kortas“ vadybos sistemų nauda ir efektyvumo didini-

mas.

7.2. Klaidingi baigiamųjų darbų pavadinimų pavyzdžiai

Vietininkas D e g a l i n i ų r i n k o s L i e t u v o j e p l ÷ t r o s t y- r i m a i (= Lietuvos degalinių rinkos pl÷tros tyrimai); E n e r g i j o s t a u p y m a s g y v e n a m u o s i u o s e n a m u o s e (= Gyvenamųjų namų energijos taupymas); M o d e l i u p a r e m t o s d u o m e n ų s a u g y k l o s v e r s l o p r o c e s ų v a l d y m e (= Modeliu pagrįstos duo-menų saugyklos verslo procesams valdyti; Modeliu pagrįstos verslo procesų valdymo duomenų saugyklos);

109

N a u j ų g y v e n a m ų j ų m i k r o r a j o n ų V i l - n i a u s m i e s t e p l ÷ t r a (= Vilniaus miesto naujų gyve-namųjų mikrorajonų pl÷tra); R a c i o n a l a u s e n e r g i j o s p o r e i k i o v i s u o- m e n i n i a m e p a s t a t e m o d e l i a v i m a s (= Racio-nalaus energijos poreikio modeliavimas visuomeniniam pasta-tui); V a r t o t o j ų e l g s e n o s n e k i l n o j a m o j o t u r t o r i n k o j e m o d e l i s (= Nekilnojamojo turto rinkos vartotojų elgsenos modelis). Padalyvis D a u g i a b u č i ų n a m ų s t a t y b o s e f e k t y v u- m o d i d i n i m a s y p a t i n g ą d ÷ m e s į k r e i p i a n t į a p l i n k o s a u g i n i u s a s p e k t u s (= Daugiabučių namų statybos efektyvumo didinimas: aplinkosaugos aspektai); E u r o p o s S ą j u n g o s s t r u k t ū r i n i ų f o n d ų p a r a m a i n v e s t u o j a n t į L i e t u v o s k a i m o t u - r i z m ą (= Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lie-tuvos kaimo turizmo pl÷trai); I n f o r m a c i n i ų t e c h n o l o g i j ų t a i k y m a s p r e k i a u j a n t n e k i l n o j a m u o j u t u r t u (= Informa-cinių technologijų panaudojimas nekilnojamojo turto prekybai); S t a t y b o s p r o j e k t o v a l d y m a s i l i u s t - r u o j a n t UAB „Molesta“ p a v y z d ž i u (= Statybos projek-to valdymas UAB „Molesta“ pavyzdžiu); NT a g e n t o d a r b o e f e k t y v u m o d i d i n i - m a s t a i k a n t n a u j a u s i a s t e c h n o l o g i j a s (= NT agento darbo efektyvumo didinimas naujausiomis technologi-jomis); U n i v e r s i t e t i n ÷ s k o m p i u t e r i n ÷ s s i s t e -m o s i š p l ÷ t i m a s n a u d o j a n t š i u o l a i k i n e s m o- b i l i a s k o m p i u t e r i n e s p r i e m o n e s (= Universitetin÷s kompiuterin÷s sistemos išpl÷timas šiuolaiki-n÷mis mobiliosiomis kompiuterin÷mis priemon÷mis).

Plačiau apie baigiamųjų darbų pavadinimus, darbų sudeda-mųjų dalių formuluotes žr. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. Vilnius: Technika, 2005, p.14–29.

110

8. NEVARTOTINI LINKSNIŲ PAVYZDŽIAI

Vardininkas 1. Vardininkas nevartojamas kreipiniui reikšti:

V a d o v a s (= Vadove), jums reik÷tų pasirašyti žurnale. J o n a s (= Jonai), palauk, kartu eisim į paskaitą. Betgi, v i r š i n i n k a s (= viršininke), dirbti tokiomis sąlygo-mis gana pavojinga. D i r e k t o r i u s (= Direktoriau), ar gal÷čiau darbą baigti anksčiau?

2. Vardininkas nevartojamas neapibr÷žtam daiktų kiekiui ar daliai

reikšti:

Šiame darbe p a t e i k i a m i į v a i r ū s p a s i ū l y m a i (= pateikiama įvairių pasiūlymų), kaip pašalinti defektus. Straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad n e a i š k u m a i (= ne-aiškumų) kilo d÷l pri÷mimo tvarkos. Tose įmon÷se, kur visą informaciją turi tik viršininkas, t o k i o s k l a i d o s (= tokių klaidų) pasitaiko dažniausiai. Didesniuose kolektyvuose dažnai pasitaiko n e s u t a r i m a i (= nesutarimų).

Kilmininkas 1. Dalies kilmininkas nevartojamas, kai kalbama apie abstrakčius

neskaidomus dalykus:

Tai tur÷jo l e m i a m o s į t a k o s (= lemiamą įtaką) naujų id÷jų radimuisi. D i d e l ÷ s r e i k š m ÷ s (= Didelę reikšmę) tur÷jo darbuoto-jų patirtis. Mūsų parengta programa tur÷jo d i d ž i u l i o p a s i s e k i - m o (= didžiulį pasisekimą), tod÷l sulauk÷me ir daugiau pasiū-lymų.

111

2. Veiksmažodis prieiti nevaldo tiesioginio kilmininko, o rei-kalauja galininko arba prielinksnio prie konstrukcijos: Pasitarę p r i ÷ j o m e i š v a d o s (= pri÷jome prie išvados; pri÷jome išvadą; nusprend÷me), kad geriausia statyti vieno aukšto namą. Jei stengiamasi suprasti kito požiūrį ir argumentus, galima prieiti b e n d r ų i š v a d ų (= prie bendrų išvadų; bendras išva-das). P r i ÷ j o m e n u o m o n ÷ s (= Pri÷jome prie nuomon÷s; nuomonę), kad vis d÷lto reikia mažinti pajamų mokestį. Pos÷dyje dalyvavę parlamentų nariai p r i ÷ j o b e n d r o s u s i t a r i m o (= pri÷jo prie bendro susitarimo; susitar÷).

3. Veiksmažodžis pasiekti nevaldo kilmininko, kai kalbama

apie visumą:

Kelios įmon÷s pagaliau p a s i e k ÷ s u s i t a r i m o (= pasiek÷ susitarimą; susitar÷). Taigi ekonominis tikslas yra pasiekti kuo d i d e s n i o p e l n o (= didesnį pelną). Pagrindinis konstrukcijų tobulinimo tikslas buvo pasiekti jų i l - g a a m ž i š k u m o (= ilgaamžiškumą). Šiuo bandymu steng÷m÷s pasiekti d i d e s n i o s m ÷ l i n i o g r u n t o r u p u m o (= didesnį sm÷linio grunto rupumą).

4. Veiksmažodis reikalauti, kai kalbama apie asmenis, iš kurių ko

nors reikalaujama, nevaldo tiesioginio kilmininko:

R e i k a l a u s i u v i r š i n i n k o , k a d p a d i d i n t ų a t l y g i n i m ą (= Reikalausiu, kad viršininkas padidintų atlyginimą; Reikalausiu iš viršininko padidinti atlyginimą). Manyčiau, kad reikia r e i k a l a u t i v a d o v o p r i i m t i (= jog vadovas priimtų) dar vieną vadybininką. Užsakovai m ū s ų r e i k a l a u j a d a r b u s a t l i k t i l a i k u (= iš mūsų reikalauja darbus atlikti laiku; reikalau-ja, kad mes darbus atliktume laiku).

112

Namo savininkas s t a t y b i n i n k o p a r e i k a l a v o i š - t a i s y t i b r o k ą (= iš statybininko pareikalavo ištaisyti broką; pareikalavo, kad statybininkas ištaisytų broką).

5. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai ir prieveiksmiai nevaldo tie-

sioginio kilmininko lyginamosiose konstrukcijose:

Tokiam mišiniui kaitinti temperatūra turi būti n e a u k š t e s - n ÷ d e v y n i a s d e š i m t i e s l a i p s n i ų (= ne aukš-tesn÷ kaip; nei; negu devyniasdešimt laipsnių). Iš tikrųjų d a u g i a u d e v y n i a s d e š i m t p r o c e n t ų (= daugiau kaip; nei; negu devyniasdešimt procentų) organi-zacijos veiklos turinio sudaro informaciniai procesai. Užmokesčio reik÷s laukti n e i l g i a u s a v a i t ÷ s (= ne il-giau kaip; nei; negu savaitę). Skolų analiz÷s lentel÷je matome dvi įmones, kurios atsiskaitymą uždels÷ d a u g i a u š e š i a s d e š i m t i e s d i e n ų (= daugiau kaip; nei; negu šešiasdešimt dienų).

Naudininkas 1. Veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagą -imas (-ymas),

naudininkas nevartojamas tikslui su paskirties atspalviu reikšti, kai jį gali atstoti bendratis:

A t s p a r u m o p a d i d i n i m u i (= Atsparumui padi-dinti; Kad būtų padidintas atsparumas), skiedinys gali būti dengiamas apsaugin÷s dangos sluoksniu. Reikia pristatyti m e d ž i a g a s a i k š t e l ÷ s į r e n g i m u i (= medžiagas aikštelei įrengti; aikštel÷s įrengimo medžiagas). Polio l a i k o m o s i o s g a l i o s n u s t a t y m u i (= laikomajai galiai nustatyti) naudojami dinaminiai metodai. Šiuo metu gamtin÷s dujos Lietuvoje naudojamos n a m ų š i l - d y m u i a r m a i s t o g a m i n i m u i (= namams šildyti ar maistui gaminti).

113

2. Veiksmažodis atitikti nevaldo naudininko, o reikalauja galinin-ko:

Naujos akrilin÷s dervos atitinka šių dienų s a n i t a r i n i a m s r e i k a l a v i m a m s (= sanitarinius reikalavimus) ir gali būti naudojamos pagrindams tvirtinti. Siūlomos paslaugos turi atitikti užsakovų p a g e i d a v i - m a m s (= pageidavimus). Sudarome matricą, atitinkančią p o s l i n k i u i (= poslinkį). Architektūros kompozicijos tikslas – f o r m o s a t i t i k i m a s t u r i n i u i (= formos ir turinio atitikimas).

3. Posakiai kreipti d÷mesį, sutelkti d÷mesį nevaldo naudininko, o

reikalauja prielinksnio į konstrukcijos:

Baigiamajame darbe daugiausia d÷mesio buvo k r e i p i a m a a n k e t i n e i a p k l a u s a i (= kreipiama į anketinę ap-klausą; skiriama anketinei apklausai). Reik÷tų visą d÷mesį sutelkti n a u j o m s i d ÷ j o m s (= į naujas id÷jas). Didelis d÷mesys kreipiamas ž a l i ų j ų p l o t ų f o r m a v i - m u i (= į žaliųjų plotų formavimą) miesto teritorijose. Daugiau d÷mesio reikia kreipti n e m e d ž i a g o s i š v a i z - d a i , b e t j o s i l g a a m ž i š k u m u i (= ne į medžiagos išvaizdą, bet į jos ilgaamžiškumą).

4. Naudininkas nevartojamas su būdvardžiu panašus, nereik÷tų jo

vartoti ir su būdvardžiais godus, lygiagretus, šykštus:

Pažeidimų, p a n a š i ų š i t a m (= panašių į šitą), galima aptikti ir daugiau. Darbuotojas netur÷tų būti tik g o d u s p i n i g a m s (= godus pinigų), visų pirma jis tur÷tų siekti žinių, įgyti patirties. Netrukus čia bus tiesiamas kelias, l y g i a g r e t u s p a g r i n -d i n e i g a t v e i (= lygiagretus su pagrindine gatve). Mūsų vadovas š y k š t u s p a g y r i m a m s (= šykštus pa-gyrimų, šykšti pagyrimų), bet vis tiek sugeba sukurti puikią dar-bo atmosferą.

114

5. Naudininkas nevartojamas su slinkties ir siekimo veiksmažo-džiais tikslui reikšti:

Projektų vadovai siunčiami į Vilnių k v a l i f i k a c i j a i k e l t i (= kvalifikacijos kelti). Penkių įmonių vadovai išvyko k o n s u l t a c i j o m s (= konsultacijų; konsultuotis) į Miunchene esančią gamyklą. Studentai buvo išsiųsti p r a k t i k a i (= į praktiką). Į mūsų įmonę s u s i p a ž i n i m u i (= susipažinimo; susipa-žinti) atvažiavo ir aliumininių konstrukcijų gamintojai.

6. Naudininkas nevartojamas laikui reikšti, kai n÷ra paskirties

reikšm÷s:

Š i a i d i e n a i (= Iki šios dienos; Šiuo metu) yra pastatyti keturi tokie pastatai. Šios sąskaitos buvo parinktos testuoti 2006 metų p a b a i g a i (= pabaigoje). Darbus reik÷s atiduoti k o v o p a b a i g a i (= iki kovo pa-baigos; kovo pabaigoje). Susirinkimo p a b a i g a i (= pabaigoje) pakalb÷kime apie ma-lonesnius dalykus.

7. Naudininko nereik÷tų vartoti sud÷tiniuose terminuose daikto

rūšiai reikšti :

Čia parduodamas k u r a s a u t o m o b i l i a m s (= automobilių kuras). Tokiu atveju reik÷tų naudoti s t a k l e s s k e r s i n i a m p j o -v i m u i (= skersinio pjovimo stakles). Įvertinus situaciją rinkoje, nuspręsta atpiginti t e c h n i k ą b u i č i a i (= buities techniką). Kiekviena valdytojų komanda turi pati imtis iniciatyvos ir parengti p l a n ą d a r b u i (= darbo planą).

115

Galininkas 1. Galininkas nevartojamas neapibr÷žtam daiktų kiekiui ar daliai

reikšti: Darbo turinys lemia k o k i a s ž i n i a s i r į g ū d ž i u s (= kokių žinių ir įgūdžių) privalo tur÷ti darbuotojas. Kiekviena šių sistemų turi p r i v a l u m u s i r t r ū k u m u s (= privalumų ir trūkumų). A b e j o n e s (= Abejonių) kelia ir suteiktų kreditų apskaita. Visos realios sistemos patiria energijos n u o s t o l i u s (= nuostolių), tod÷l laisvųjų svyravimų po kurio laiko nelieka.

2. Priešd÷lį ne- turintis veiksmažodis galininko nevaldo, o rei-

kalauja kilmininko:

Medin÷s konstrukcijos yra ekologiškos – neišskiria k e n k s m i n - g a s m e d ž i a g a s (= kenksmingų medžiagų). G a u t u s r e z u l t a t u s (= Gautų rezultatų) neįmanoma buvo patvirtinti. Ši problema l÷m÷ ir tai, kad g r i n d i n į š i l d y m ą (= grindų šildymo) nerekomenduojame miegamuosiuose ir pana-šiose patalpose. Pabrauktas žodis yra skolinys, k u r į (= kurio) vartoti negalima.

3. Veiksmažodis atstovauti galininko nevaldo, o reikalauja

naudininko:

Projektų vadovas N, a t s t o v a u j a n t i s „ D o l e t ą “ (= atstovaujantis „Doletai“), nutrauk÷ panaudos sutartį. Šis prek÷s ženklas a t s t o v a u j a d i d ž i a u s i ą v a n d e n s m a s a ž o s i s t e m ų g a m i n t o j ą (= atstovauja di-džiausiam vandens masažo sistemų gamintojui). Tai sistema, kuri atstovauja Vokietijos bankų paskolos s c h e m ą (= schemai). Valstybiniai bankai atstovauja v a l s t y b i n e s i n s t i t u c i - j a s (= valstybin÷ms institucijoms), tod÷l turi paisyti valstyb÷s interesų.

116

4. Galininkas nevartojamas tikslui reikšti su slinkties ir siekimo veiksmažodžiais:

Važiuosiu pasitikrinti stojimo į aukštąją mokyklą r e z u l t a t u s (= rezultatų). Vadybininkai buvo išsiųsti sudaryti s u t a r t i s (= sutarčių) su tiek÷jais. Sugrįžę iš seminaro, kuris vyko Londone, architektai susirinko ap-tarti n a u j o v e s (= naujovių). Važiuosime į darbo vietą atlikti t y r i m u s (= tyrimų), ar dar-bo vieta atitinka ergonominius reikalavimus.

5. Galininkas su bendratimi nevartojamas paskirčiai reikšti:

Žiemą mums bus reikalinga sal÷ v a r ž y b a s r e n g t i (= varžyboms rengti). T o k į p a v i r š i ų (= Tokiam paviršiui) apsaugoti reikia specialių dažų. Leidinys skirtas k l i e n t u s s u p a ž i n d i n t i (= klientams supažindinti) su prekių asortimentu, paslaugų kainomis. Tokia finansavimo sistema reikalinga i z o l i u o t i p a s k o l ų p a l ū k a n a s i r s u k u r t i s t a b i l ų f i n a n s a v i m o š a l t i n į (= paskolų palūkanoms izoliuoti ir stabiliam fi-nansavimo šaltiniui sukurti).

Įnagininkas 1. Pripildymą reiškiantys veiksmažodžiai, turintys priešd÷lį pri-,

įnagininko nevaldo, o reikalauja kilmininko:

Dirvožemį būtina prisotinti m i n e r a l i n ÷ m i s m e d ž i a -g o m i s (= mineralinių medžiagų). Išvalytas oras prisipildo n e i g i a m a i s j o n a i s (= neigiamų jonų), kurie gerina jo biochemines savybes. Atsiradusios tuštumos, plyšiai pripildomi c e m e n t o s k i e - d i n i u (= cemento skiedinio), kuris po tam tikro laiko tampa cemento akmeniu.

117

Ši medžiaga praktiškai nepūva, nes tiko plaušas prisotintas a l i e- j i n ÷ m i s m e d ž i a g o m i s (= aliejinių medžiagų).

2. Būdvardžiai turtingas, gausus įnagininko nevaldo, o reikalauja kilmininko: Šie metai akcinei bendrovei buvo turtingi m a ž a i s l a i m ÷ j i -m a i s (= mažų laim÷jimų). Tas laikotarpis buvo gausus a v i a c i n i a i s i š r a d i m a i s (= aviacinių išradimų). Gal turtingas p i n i g a i s (= pinigų)? Š i s s a v a i t r a š č i o n u m e r i s g a u s u s a k t u a - l i a i s p a t a r i m a i s (= Šis savaitraščio numeris gausus aktualių patarimų; Šiame savaitraščio numeryje gausu ak-tualių patarimų).

3. Linksnio nereikalaujantys būdvardžiai negali valdyti įnaginin-

ko, kai norima nusakyti kokyb÷s turinį:

Š i s d a r b u o t o j a s s t i p r u s s a v o p r a k t i n i a i s į g ū d ž i a i s (= Šio darbuotojo stiprūs praktiniai įgūdžiai; Šis darbuotojas turi gerus praktinius įgūdžius; Šio darbuoto-jo stipryb÷ – praktiniai įgūdžiai), bet jam trūksta teorinių žinių. S i l p n a s d v a s i a (= Silpnos dvasios; Silpnadvasis) žmogus dažniausiai būna lojalus kolektyvo lyderiui. Toks metodas g e r a s p a t i k i m u m u (= patikimas), ta-čiau ne visada jį galima taikyti. Darbas gana d i d e l i s s a v o a p i m t i m i (= didel÷s apimties), tačiau rizikos veiksniams skiriama per mažai d÷mesio.

4. Įnagininkas nevartojamas veik÷jui ar būsenos suk÷l÷jui reikšti

su neveikiamosios rūšies dalyviais:

Apatinis sluoksnis paveiktas r ū d i m i s (= rūdžių). Turi būti laikomasi s u t a r t i m i (= sutartyje) nustatytos darbų atlikimo tvarkos. Kartu patikrinamas ir išorinių sienų, kurios yra paveiktos aplinkos p o v e i k i a i s (= poveikių), tinkamumas eksploatacijai.

5. Daiktavardžio įnagininkas nevartojamas nekintamam, nuolati-niam būviui reikšti (dažniausiai su veiksmažodžio būti formomis):

118

P a g r i n d i n e p r i e ž a s t i m i , r i b o j a n č i a (= Pagrindin÷ priežastis, ribojanti) sutvirtinimo spindulį, yra cheminiai procesai, vykstantys grunte. Čia buvo eksponuojama daug darbų, kurių a u t o r i a i s (= autoriai) yra žymūs Lietuvos architektai. Šio konkurso r ÷ m ÷ j u (= r÷m÷jas) yra mūsų organizacija. Kuriant ateities produktus, p a č i u v e r t i n g i a u s i u d a l y k u (= pats vertingiausias dalykas) yra šalių bendra-darbiavimas.

6. Būdvardžių, dalyvių, būdvardiškųjų skaitvardžių ir įvardžių

įnagininkas nevartojamas būviui reikšti (išskyrus veiksma-žodius laikyti, paskelbti, paskirti, pripažinti, vadinti):

Šilumos taupymo problema šiuo metu tampa ypač a k t u a l i a (= aktuali). Tokiu atveju sustiprinto grunto paviršius tampa l y g i u (= lygus). Tokiomis sąlygomis pilotuodamas l÷ktuvą pilotas turi būti itin a t s a r g i u (= atsargus). Medines konstrukcijas reik÷tų padaryti a t s p a r e s n ÷ m i s (= atsparesnes) aplinkos poveikiui.

Vietininkas 1. Vietininkas nevartojamas veiklos ar būsenos ypatyb÷s reiški-

mosi sričiai reikšti: Tai aiškus l y d e r i s f i n a n s ų v a l d y m e (= finansų valdymo lyderis). Tokie skolintojai g e r a i o r i e n t u o j a s i p a s k o l o s e , a p s a u g o t o s e (= daug išmano apie paskolas, apsaugo-tas) antrin÷je hipotekoje. Įmon÷ tarpininkauja p i r k i m u o s e i r p a r d a v i m u o - s e (= perkant ir parduodant). Šių formulių, naudojamų polio l a i k o m o s i o s g a l i o s s k a i č i a v i m u o s e (= laikomajai galiai skaičiuoti), tikslumas labai priklauso nuo jų teorinio pagrindimo.

119

2. Nevartojami verstiniai vietininkai daugelyje atvejų, dau-gumoje, pagrinde, pilnumoje, pirmoje eil÷je, principe, tikrumoje, vi-sumoje apibendrinimui reikšti:

Diskutuodami šiais klausimais, d a u g e l y j e a t v e j ų (= daugeliu atvejų; dažniausiai; paprastai) mes gauname skirtingas išvadas. Plastikinių vamzdynų gamyba p a g r i n d e (= iš esm÷s; pa-prastai; dažniausiai) yra susijusi su montavimo darbų piginimu. P r i n c i p e (= Iš principo; Iš esm÷s) ši sistema Vokietijoje buvo laikoma stabilumo garantu. Tačiau v i s u m o j e (= apskritai), statant vieno ar dviejų aukštų gyvenamuosius namus, problemų d÷l koncentruotų apkrovų nekyla.

3. Nevartojami vietos reikšm÷s atspalvį turintys verstiniai vieti-

ninkai tame tarpe, tame skaičiuje, (esm÷, reikalas, problema) tame:

Kiekviena valstyb÷, t a m e t a r p e (= tarp jų; iš jų; taip pat) ir Lietuva, naudoja sprendimus, kurių tikslas yra paremti būsto fi-nansavimo rinką. Septyni hipotekos bankai, t a m e s k a i č i u j e (= iš jų; tarp jų) ir Bauspar bankas, išduoda paskolas nuo 50 000 eurų, nes mažesn÷s paskolų sumos jiems nepelningos. E s m ÷ t a m e (= Esm÷ ta), kad negalima palikti nepanaudotų gamtos išteklių. P r o b l e m a t a m e (= Problema ta), kad šiais metais nega-l÷sime atlikti kelio dangos kapitalinio remonto.

4. Verstiniai vietininkai laike, laikotarpyje, b÷gyje, eigoje nevar-

tojami laikui reikšti:

Ž i e m o s l a i k e (= Žiemą) transporto eksploatavimo sąly-gos yra sud÷tingesn÷s. T a m e l a i k o t a r p y j e (= Tuo laikotarpiu) statyti na-mai dabar jau yra avarin÷s būkl÷s. Atsiskaityti už atliktus darbus reik÷s d v i e j ų d i e n ų b ÷ - g y je (= per dvi dienas).

120

D a r b o e i g o j e (= Dirbant; Darbo metu) būtina laikytis saugos reikalavimų.

5. Verstiniai vietininkai išdavoje, įtakoje, to pas÷koje, pasekm÷je,

poveikyje, rezultate, sąryšyje nevartojami veiksmo ar būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti:

T o p a s ÷ k o j e (= D÷l to) porose susidaro j÷gos, spaudžian-čios jų sieneles ir ardančios betono struktūrą. Klevo parketas beveik baltas su vos pastebimu gelsvu atspalviu, ta-čiau o r o i r s a u l ÷ s p o v e i k y j e (= d÷l oro ir saul÷s poveikio) spalva patams÷ja iki kremin÷s. R e z u l t a t e (= Tod÷l) gaunamas kietas akmuo – klinkeris. S ą r y š y j e s u t ū r i o p a d i d ÷ j i m u (= D÷l tūrio pa-did÷jimo) betono struktūroje atsiranda papildomų įtempių.

6. Vietininkai būkl÷je, būsenoje, būvyje, etate, formoje, kompetenci-

joje, lygyje, originale, nuosavyb÷je, pardavime, pareigose, pavidale, režime, sąlygose, sud÷tyje ir pan. nevartojami būviui, būsenai, būdui ar požymiui reikšti:

V a n d e n s t i e k i m o i r k a n a l i z a c i j o s s i s t e - m o s y r a g e r o j e b ū k l ÷ j e (= Vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų būkl÷ yra gera; Vandens tiekimo ir ka-nalizacijos sistemos yra geros būkl÷s). K o k i a m e l y g y j e (= Kokio lygio) yra saugumo technika? D a u g e l i s s e n a m i e s č i o p a s t a t ų y r a a p g a i - l ÷ t i n o j e b ū k l ÷ j e (= Daugelis senamiesčio pastatų yra apgail÷tinos būkl÷s; Daugelio senamiesčio pastatų būkl÷ yra apgail÷tina), tod÷l reikia skirti papildomų l÷šų. Šis bankas yra valstyb÷s n u o s a v y b ÷ j e (= nuosavyb÷).

121

9. NEVARTOTINI PRIELINKSNIŲ PAVYZDŽIAI

Ant 1. Prielinksnis ant nevartojamas būdui reikšti, jei n÷ra paviršiaus

reikšm÷s:

Greitkeliu važiavau a n t š i m t o t r i s d e š i m t (= šimtu trisdešimt; šimto trisdešimt) kilometrų per valandą greičiu. Stakles paleido a n t d i d e s n i o g r e i č i o (= didesniu greičiu). Jau trečius metus dirbu a n t d v i e j ų e t a t ų (= dviem etatais). Kompiuteriai parduodami a n t i š s i m o k ÷ j i m o (= išsimok÷tinai).

2. Prielinksnis ant nevartojamas santykiui, matmenims reikšti:

Vitrinos matmenys – 18 a n t 35 m e t r ų (= 18 ir 35 met-rai; 18 su 35 metrais). A n t k i b i r o s k i e d i n i o (= Kibirui skiedinio) imame litrą vandens. Nuomojamo kambario matmenys – 12 a n t 14 metrų (= 12 ir 14; 12 iš 14 metrų). Darome 13 a n t 9 cm (= 13 su 9 cm) spalvotas ir nespalvotas nuotraukas.

3. Prielinksnis ant nevartojamas tikslui, paskirčiai ir priežasčiai

reikšti:

Visus metus taupiau pinigus a n t k o m p i u t e r i o (= kompiuteriui; kompiuteriui pirkti). Šiandien eisime pas kolegą a n t p i e t ų (= pietų; pietauti). Manau, kad jis taip padar÷ a n t k e r š t o (= iš keršto; keršy-damas). Pinigų reik÷tų pasilikti ir a n t k e l i o n ÷ s (= kelionei).

122

Apie 1. Prielinksnis apie nevartojamas su veiksmažodžiais dom÷tis, gin-

čytis, rodyti, rūpintis, skųstis ir jų vediniais:

Susirinkę įmonių vadovai d o m ÷ j o s i a p i e g a l i m y b ę (= dom÷josi galimybe) bendradarbiauti glaudžiau. A p i e t a i g i n č y t i s (= D÷l to ginčytis), manau, yra be-prasmiška. Rezultatai r o d o a p i e p o r e i k į (= rodo poreikį) kurti naujas darbo vietas. K l i e n t a i , b e s i s k u n d ž i a n t y s a p i e p r o d u k - t ų k o k y b ę (= Klientai, besiskundžiantys produktų ko-kybe,; Klientai d÷l produktų kokyb÷s) pastabas gal÷s išsakyti ir anonimiškai.

2. Prielinksnis apie nevartojamas objektui reikšti, kai iš tikrųjų kal-

bama ne apie skelbiamus dalykus, o pasakomi patys tie dalykai:

N o r ÷ č i a u p r i m i n t i a p i e p a s i ū l y m ą (= Nor÷-čiau priminti pasiūlymą) pertvarkyti finansavimo sistemą. Šie skaičiai l i u d i j a a p i e p e l n o d i d ÷ j i m ą (= liudija pelno did÷jimą). D e r ÷ t ų p r i s i m i n t i a p i e p o r e i k į (= Der÷tų pri-siminti poreikį) kurti modernesnius TV tinklus. N o r i m e p r a n e š t i a p i e n a u j i e n ą (= Norime pranešti naujieną).

Į 1. Prielinksnis į nevartojamas laiko tarpui, per kurį kartojasi

veiksmas, reikšti:

Kontrolinius darbus rašome d u k a r t į s e m e s t r ą (= dukart per semestrą). Šiuos įrenginius reik÷tų tikrinti bent k a r t ą į s a v a i t ę (= kartą per savaitę). Toks darbuotojas gali uždirbti apie š e š i a s d e š i m t l i t ų į d i e n ą (= šešiasdešimt litų per dieną).

123

Vyriausiasis finansininkas ataskaitą turi pildyti k a r t ą į m ÷ -n e s į (= kartą per m÷nesį).

2. Prielinksnis į nevartojamas objektui reikšti su veiksmažodžiais

atsiliepti, nurodyti, veikti ir su posakiu skirti d÷mesį:

Aplinkos kokyb÷s blog÷jimas a t s i l i e p s į v a l s t y b i ų e n e r g e t i n e s p r o g r a m a s (= atsilieps valstybių energetin÷ms programoms). Pagrindinis praneš÷jas n u r o d ÷ į p a s l a u g ų k o k y b ÷ s t r ū k u m u s (= nurod÷ paslaugų kokyb÷s trūkumus). Transporto priemonių keliamas triukšmas v e i k i a į ž m o - g a u s k l a u s o s o r g a n u s (= veikia žmogaus klausos organus). Turto vertintojams r e i k ÷ t ų d i d e s n į d ÷ m e s į s k i r -t i į a p l i n k o s v e i k s n i u s (= reik÷tų didesnį d÷mesį skirti aplinkos veiksniams).

Nuo 1. Prielinksnis nuo nevartojamas šalinamam dalykui reikšti:

Baigus darbą, m e n t e l ę r e i k i a a t i d ž i a i n u p l a u t i n u o s k i e d i n i o l i k u č i ų (= nuo mentel÷s reikia ati-džiai nuplauti skiedinio likučius). Bendrija taip pat tur÷tų pasirūpinti, kad žiemą k i e m a s b ū t ų v a l o m a s n u o s n i e g o (= nuo kiemo būtų valomas sniegas). Bent kartą per metus š u l i n i o v a n d u o t u r i b ū t i i š -v a l y t a s n u o d r u m z l i ų (= iš šulinio vandens turi būti išvalytos drumzl÷s).

Pagal 1. Prielinksnio pagal konstrukcijos nereik÷tų vartoti žinių šaltiniui

reikšti:

124

P a g a l m ū s ų d u o m e n i s (= Mūsų duomenimis), Lie-tuvos automobiliai kasmet aplinką užteršia 400 000 tonų pavojingų teršalų. P a g a l m a n e (= Mano nuomone; Manau; Manyčiau), reik÷tų papildomai įvertinti ir užmiesčio kelių skleidžiamą triukšmą. P a g a l m ū s ų s k a i č i a v i m u s (= Kaip rodo mūsų skaičiavimai; Mūsų skaičiavimais), tilto savųjų svyravimų dažnis nepatenka į lentel÷je pateiktą p÷sčiųjų poveikio diapazoną. P a g a l š į a u t o r i ų (= Šio autoriaus manymu; Šio au-toriaus supratimu; Šio autoriaus tvirtinimu; Pasak šio auto-riaus; Anot šio autoriaus; Kaip teigia šis autorius), vert÷s nu-statymas yra momentinis įvykis.

Pas 1. Prielinksnis pas nevartojamas tur÷jimui, nuosavybei, priklau-

symui reikšti:

P a s k a i k u r i u o s d a r b u o t o j u s (= Kai kuriems darbuotojams) trūksta atsakomyb÷s jausmo. Ir iš kur p a s j į t i e k k a n t r y b ÷ s (= jis turi tiek kant-ryb÷s). Nežinau, kiek dabar valandų – gal p a s k ą n o r s y r a l a i k r o d i s (= kas nors turi laikrodį). Gal p a s k ą n o r s y r a k l a u s i m ų ? (= kas nors turite kausimų? kas nors norite paklausti?).

2. Prielinksnis pas nevartojamas veiksmo objektui, adresatui reikš-

ti (daugiausia klaidų daroma su žodžiais klausti, kreiptis, prašyti, reikalauti, skųstis, sužinoti, teirautis ir kt.):

Šios informacijos t e i r a u k i s p a s į m o n ÷ s k o m e r c i- j o s d i r e k t o r i ų (= teiraukis įmon÷s komercijos direk-toriaus). Besiskundžiantis asmuo pirmiausia t u r ÷ t ų k r e i p t i s p a s a d m i n i s t r a t o r ę (= tur÷tų kreiptis į administra-torę). Tvarkaraščio r e i k a l a u k p a s s e k r e t o r ę (= reikalauk sekretor÷s).

125

S u ž i n o k p a s d ÷ s t y t o j ą (= Sužinok iš d÷stytojos), kada mūsų grup÷ gal÷s laikyti egzaminą.

3. Nevartojama verstin÷ konstrukcija pas save:

Studentai tai privalo užsirašyti p a s s a v e s ą s i u v i n i u o- s e (= savo sąsiuviniuose). Po valandos prodekanas bus p a s s a v e (= savo kabinete). Vidaus auditu buvo nustatyta, kad įmon÷ p a s s a v e n e t u r i (= neturi savo) lanksčios finansavimo sistemos. Dekane, ar jūs dar ilgai būsite p a s s a v e ? (= savo kabinete?).

Po 1. Verstin÷s prielinksnio po su įnagininku konstrukcijos nevarto-

jamos veiksmo būdui ir būviui reikšti:

l a i d a s p o į t a m p a (= la'das su &tampa) l i e j i m a s p o s l ÷ g i m u (= liejmas slẽgiant) Į teritoriją įleidžiame ir medžiagas išduodame t i k p o p a r a- š u (= tik su parašu; pagal parašą; pasirašytinai). Ši įranga turi būti p o n u o l a t i n e p r i e ž i ū r a (= nuolat prižiūrima). Darbuotojai skundžiasi, kad negali kūrybiškai dirbti tod÷l, kad yra p o n u o l a t i n e k o n t r o l e (= nuolat kontroliuojami). Reikia būti itin atsargiems – į r e n g i n i a i y r a p o a u k š -t a į t a m p a (= įrenginiai yra su aukšta įtampa; įrengi-niuose yra aukšta įtampa).

Prie 1. Prielinksnis prie nevartojamas laikui, sąlygai, būdui ir nuolaidai

reikšti:

P r i e t o k i o p r o j e k t u o j a m o p y l i m o a u k š č i o (= Kai projektuojamas pylimas yra tokio aukščio; Esant to-kiam projektuojamo pylimo aukščiui), pirmiausia reikia sutvir-tinti apatinę jo dalį.

126

P r i e d a b a r t i n ÷ s a t s i s k a i t y m o s i s t e m o s (= Kai dabar yra tokia atsiskaitymo sistema; Esant dabarti-nei atsiskaitymo sistemai), įmonei sunku būti konkurencingai. P r i e t o k i o s t e m p e r a t ū r o s (= Tokioje tem-peratūroje; Kai tokia temperatūra; Esant tokiai tempera-tūrai), betonas kiet÷ja ilgiau. Dirbti p r i e k e n k s m i n g ų s ą l y g ų (= kenksmingomis sąlygomis; esant kenksmingoms sąly-goms) darbuotojai nesutiko.

2. Prielinksnis prie nevartojamas proporcijų santykiui reikšti:

Pinigus keisime v i e n a s p r i e v i e n o (= vienas už vie-ną; vienas į vieną; santykiu vienas su vienu). B r ÷ ž i n y s n u b r a i ž y t a s v i e n a s p r i e d v i e j ų (= Br÷žinys nubraižytas santykiu vienas su dviem; Br÷žinio mastelis yra vienas ir du). Visuomenei buvo pristatytas miesto pl÷tros planas, parodytas ma-ketas, kurio m a s t e l i s 1 p r i e 5 0 0 0 (= mastelis 1 ir 5000).

3. Nevartojamos netaisyklingos verstin÷s prielinksnio prie konst-

rukcijos prie ko čia, prie progos, prie geriausių norų, prie uždarų durų:

P e l n a s č i a n ÷ p r i e k o (= Pelnas čia niekuo d÷tas; Pelnas čia nesvarbu) – kalbame visai apie ką kita. P r i e p r o g o s (= Progai pasitaikius; Kai bus proga; Ra-dus progą), dar kartą reik÷tų patikrinti sąmatą. Ir p r i e g e r i a u s i ų n o r ų (= Ir labiausiai nor÷damas; Kad (Nors) ir labai nor÷čiau; Nors (Kad) ir turiu geriausių norų), negaliu tau niekuo pad÷ti. Pos÷dis d÷l naujos egzaminų tvarkos vyko p r i e u ž d a r ų d u r ų (= už uždarų durų; neviešai).

127

Prieš 1. Prielinksnis prieš nevartojamas objektui ar požymiui reikšti su

veiksmažodžiais atsakyti, atsiskaityti, atsispirti, įsipareigoti, nusi-kalsti, pralaim÷ti, prieštarauti:

Įmon÷s direktorius mažiausiai kartą per metus a t s i s k a i t o p r i e š a k c i n i n k u s (= atsiskaito akcininkams). Pasirašydami sutartį mes į s i p a r e i g o j a m e p r i e š u ž -s a k o v ą (= įsipareigojame užsakovui). Sunku a t s i s p i r t i p r i e š t o k į p a s i ū l y m ą (= atsispirti tokiam pasiūlymui). Sud÷tinga p r i e š t a r a u t i p r i e š t o k į s p r e n d i m ą (= prieštarauti tokiam sprendimui).

2. Prielinksnis prieš nevartojamas objektui ar požymiui reikšti su

būdvardžiu atsparus ir su daiktavardžiu pareiga:

Bešviniai plastikiniai langai yra a t s p a r ū s i r p r i e š š a l -č i u s (= atsparūs ir šalčiams). Šie sienų dažai yra a t s p a r ū s n e t p r i e š i l g a l a i k į l i e t ų (= atsparūs net ilgalaikiam lietui). Tokiu atveju p a r e i g ą p r i e š k l i e n t ą (= pareigą klientui) jausti būtina. Užsakovo p a r e i g a p r i e š g a m i n t o j ą (= pareiga gamintojui) – angų paruošimas.

3. Nereik÷tų prielinksnio prieš vartoti su veiksmažodžiais kovoti,

kautis, jei priešiškumo reikšm÷ n÷ra labai ryški:

Tokia k o v a p r i e š p r a v a i k š t a s (= kova su pra-vaikštomis) nedav÷ jokių rezultatų. Ugniagesius būtina aprūpinti pagrindin÷mis k o v o s p r i e š u g n į (= kovos su ugnimi) priemon÷mis. Metalo paviršiui apsaugoti naudojami keli k o v o s p r i e š k o r o z i j ą (= kovos su korozija) būdai.

128

Su 1. Prielinksnio su ir abstrakčiųjų daiktavardžių, turinčių priesagą

-imas (-ymas), konstrukcija nevartojama požymiui ir būdui reikšti:

a u t o c i s t e r n a s u a u t o m a t i n i u i š k r o v i m u (= automãtin÷ autocisternà) l i n i j a s u p r o g r a m i n i u v a l d y m u (= progrãminio vaGdymo lnija) Įmonei reikalingas pardavimo v a d y b i n i n k a s s u a u k š- t u o j u t e c h n i n i u i š s i l a v i n i m u (= vadybininkas, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą). Formuojama g r u p ÷ s u s u s t i p r i n t u a n g l ų k a l- b o s d ÷ s t y m u (= grup÷, kurioje sustiprintas anglų kal-bos d÷stymas). Kompiuteriai p a r d u o d a m i s u i š s i m o k ÷ j i m u (= parduodami išsimok÷tinai). Buitin÷ technika i š p a r d u o d a m a s u p r i s t a t y m u į n a m u s (= išparduodama ir pristatoma į namus).

Už 1. Prielinksnis už nevartojamas darbo priemonei reikšti:

Tamsiuoju paros metu s ÷ d ÷ d a m a s u ž v a i r o (= s÷d÷damas prie vairo) vairuotojas privalo būti itin budrus. U ž s t a k l i ų s t o v i n t y s (= Prie staklių dirbantys) te-kintojai privalo būti užsid÷ję apsauginius akinius.

2. Prielinksnio už ir galininko konstrukcijų nereik÷tų vartoti po-

žymiui reikšti:

a t a s k a i t a u ž ke t v i r t į (= ketvi1čio atãskaita) g a m y b o s p l a n a s u ž m e t u s (= mẽtų gamýbos plãnas) Jau sudarytas d a r b o p l a n a s u ž p i r m ą j į k e t v i r t į (= pirmojo ketvirčio darbo planas).

129

Jau gauti r e z u l t a t a i u ž p i r m ą j į p u s m e t į (= pirmojo pusmečio rezultatai). Padaryta n u o s t o l i ų u ž 1 8 0 0 0 l i t ų (= 18 000 litų nuostolių). Cechas per šį m÷nesį p a g a m i n o l a n g ų u ž 2 5 0 0 0 0 l i t ų (= pagamino langų, kurių vert÷ – 250 000 litų).

3. Nevartojami verstiniai posakiai imti (laikyti) už pagrindą, imti

(laikyti) už pavyzdį:

Nutarimas i m a m a s u ž p a g r i n d ą (= imamas kaip pagrindas; laikomas pagrindu). Susirinkę verslininkai nusprend÷ pasiūlytą projektą i m t i u ž p a g r i n d ą (= imti kaip pagrindą; laikyti pagrindu) įmo-n÷s verslui pl÷sti. Min÷ta komandiruot÷s ataskaita daugelio darbuotojų b u v o l a i k o m a u ž p a v y z d į (= buvo laikoma pavyzdžiu). Tokį verslo planą jau galima i m t i u ž p a v y z d į (= laikyti pavyzdžiu).

Virš 1. Prielinksnio virš nereik÷tų vartoti perviršiui reikšti:

Šiais metais pri÷m÷me v i r š 3 0 (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 30) naujų darbuotojų. Renovavimo darbams buvo skirta v i r š 5 0 0 0 0 0 l i t ų (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 500 000 li-tų). Kai santykin÷ oro dr÷gm÷ yra v i r š 8 0 p r o c e n t ų (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 80 procen-tų; viršija 80 procentų), parketin÷ grindų danga deformuojasi. Vizito į Vokietijos staklių gamyklą išvyko v i r š 2 0 (= daugiau kaip; daugiau negu; daugiau nei; per 20) įmon÷s darbuotojų.

130

10. VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ NETAISYKLINGOS VARTOSENOS PAVYZDŽIAI

10.1. Taisytini padalyvio pavyzdžiai

1. Asmeniniuose sakiniuose padalyvis nevartojamas, jei tas pats

veik÷jas atlieka ir pagrindinį (reiškiamą tariniu), ir šalutinį (reiš-kiamą aplinkybe) veiksmą:

Į šią išraišką į r a š i u s (= įrašę) antrą išraišką, gausime tiks-lesnius duomenis. Į v e r t i n u s (= Įvertinę) apskričių skirtumus, nustat÷me pri-oritetus ir gal÷jome racionaliau paskirstyti l÷šas. Atidžiau p a t y r i n ÷ j u s (= patyrin÷ję) pastato fasadą, ran-dame daugiau trūkumų. S k a i t a n t (= Skaitydamas) spaudą, pasteb÷jau, kad šiai temai skiriama per mažai d÷mesio.

2. Padalyvis nevartojamas, kai jo valdomas subjektas ar objektas

sutampa su pagrindinio veiksmo (reiškiamo tariniu) subjektu ar objektu: Į s i g i j u s b ū s t ą, j u o i r t o l i a u r e i k ÷ s r ū p i n -t i s (= Ir toliau reik÷s rūpintis įsigytu būstu). P a r e n g u s i n v e s t i c i j ų p r o j e k t ą, j i s v e r t i - n a m a s (= Parengtas investicijų projektas vertinamas) pa-gal ekonominio efektyvumo rodiklių sistemą. V a n d u o, j į i š f i l t r a v u s (= Išfiltruotas vanduo) pa-tenka į saugyklą. Š i e d u o m e n y s j u o s a t i d ž i a i i š n a g r i n ÷ j u s (= Atidžiai išnagrin÷ti duomenys) perkeliami į bendras sistemas.

3. Padalyvis nevartojamas šalutiniuose sakiniuose su jungtuku kad

tikslui reikšti ir su jungtuku jei(gu) sąlygai ar nuolaidai reikšti: K a d u ž t i k r i n u s (= Kad būtų galima užtikrinti) geresnį patalpos v÷dinimą, orui šalinti suprojektuotas ventiliacijos kanalas. K a d p a t e n k i n u s (= Kad patenkintume; Nor÷dami pa-tenkinti) klientų poreikius, turime nuolat atnaujinti savo produkciją.

131

K a d t o i š v e n g u s (= Kad to išvengtume), į lydinį de-dame specialių kietinančių priemaišų. J e i g u n e p a i s i u s (= Jeigu nepaisytume) nuostolių, įmo-n÷s pelną dar gal÷tume padidinti.

4. Esamojo laiko padalyvis nevartojamas, kai juo reiškiamas veiks-

mas vyksta v÷liau už pagrindinį (reiškiamą tariniu) veiksmą: Kiekvieną betono sluoksnį reikia pilti ne storesnį kaip 10 cm, k r u o p š č i a i j į s u t a n k i n a n t (= ir kruopščiai jį su-tankinti). Šiose sistemose r e i k i a a t s i s a k y t i e l e v a t o r i ų, j u o s k e i č i a n t c i r k u l i a c i n i a i s s i u r b l i a i s (= elevatorius reikia pakeisti cirkuliaciniais siurbliais). P a r e n g i a m i ž e m ÷ s s k l y p ų s ą r a š a i, j u o s p e r s i u n č i a n t (= Parengti žem÷s sklypų sąrašai per-siunčiami) suinteresuotiems asmenims. Pastatas apžiūrimas, d e f e k t u s p a ž y m i n t a t a s k a i - t o j e (= o defektai pažymimi ataskaitoje).

5. Reik÷tų vengti padalyviu reikšti požymį:

1990 m. pradžioje Centrin÷ ir Rytų Europa susidūr÷ su rimtomis p r o b l e m o m i s k u r i a n t b ū s t o f i n a n s a v i m o s i s t e m a s (= būsto finansavimo sistemų kūrimo proble-momis). Darbe pateikiami b a n d y m a i s p r e n d ž i a n t š i ą p r o b l e m ą (= šios problemos sprendimo bandymai). Įmon÷je įvyko daug p o k y č i ų a p t a r n a u j a n t k l i e n -t u s (= klientų aptarnavimo pokyčių). Svarbiausias ž i n g s n i s k e i č i a n t d a r b o t u r i n į (= darbo turinio keitimo žingsnis) – darbo automatizavimas.

6. Nereik÷tų esamojo laiko padalyvio vartoti su naudininku, kai šiuo linksniu reiškiamas veik÷jas, be kurio negali įvykti pagrin-dinis veiksmas: J u m s p a g e i d a u j a n t (= Jūsų pageidavimu; Jei pagei-dausite), dokumentus galime susegti, įsegti į segtuvą ar įrišti.

132

D a r b ų s a u g o s k o m i s i j a i r e i k a l a u j a n t (= Darbų saugos komisijos reikalavimu; Jei reikalauja darbų saugos komisija), darbų vykdytojas turi pateikti visus dokumentus. D a r b u o t o j a m s p r a š a n t (= Darbuotojų prašymu) sutartyje numatytus užmokesčio klausimus turime dar kartą aptarti. Praktiką atlikome p r i ž i ū r i n t v y r i a u s i a j a m p r o - j e k t ų v a d o v u i (= vyriausiojo projektų vadovo prižiū-rimi).

7. Padalyviu nereik÷tų reikšti lyginimo – teiktinesn÷ bendraties

forma:

Tenzometrinis zondas, l y g i n a n t s u m e c h a n i n i u (= palyginti su mechaniniu), turi keletą pranašumų. Rinkos metodas taikomas p a l y g i n u s (= palyginti) dažnai. Daugiabučių namų situacija, l y g i n a n t s u i n d i v i d u a -l i a i s i a i s n a m a i s (= palyginti su individualiaisiais namais), yra kur kas sud÷tingesn÷. Šių projektų, l y g i n a n t s u s e n a i s i a i s (= palyginti su senaisiais), įgyvendinimas atsipirktų maždaug per dešimt metų.

10.2. Nevartotini pusdalyvio ir dalyvio pavyzdžiai

1. Pusdalyvis nevartojamas, jei veik÷jo atliekami pagrindinis ir

šalutinis veiksmai laiko požiūriu nesutampa n÷ vienu momentu:

V÷liau mokiausi u n i v e r s i t e t e, č i a į g y d a m a s (= universitete ir čia įgijau) kelininko specialybę. D ÷ s t y t o j a s s u r a š ÷ p a ž y m i u s, p r i e š t a i i š -n a g r i n ÷ d a m a s s t u d e n t ų k l a i d a s (= D÷stytojas, išnagrin÷jęs studentų klaidas, suraš÷ pažymius). Prieš kelerius metus jis prad÷jo rinkti m e d ž i a g ą, n e t r u - k u s i š l e i s d a m a s m o k o m ą j ą k n y g e l ę (= medžiagą ir netrukus išleido mokomąją knygelę). Į m o n ÷ g a v o k u r k a s d a u g i a u p e l n o, p a d i - d i n d a m a e k s p o r t ą į E u r o p o s S ą j u n g o s š a -l i s (= Įmon÷, padidinusi eksportą į Europos Sąjungos šalis, gavo kur kas daugiau pelno).

133

2. Pusdalyvis nevartojamas, kai pagrindinį veiksmą atlieka kitas veik÷jas:

S t a t y b i n i n k a s, d i r b d a m a s b e š a l m o, b u v o s u ž a l o t a s v i r š u j e m ū r i j u s i ų d a r b i n i n k ų (= Statybininkas, kuris dirbo be šalmo, buvo sužalotas viršu-je mūrijusių darbininkų; Dirbusį be šalmo statybininką su-žalojo viršuje mūriję darbininkai).

3. Veikiamuoju būtojo laiko dalyviu nereiškiamas veiksmas,

vykstantis v÷liau už pagrindinį veiksmą:

Susirinkime kalb÷jo gamybos skyriaus d i r e k t o r i u s, r a - g i n ę s l a i k y t i s s a u g o s r e i k a l a v i m ų (= direktorius ir ragino laikytis saugos reikalavimų). Rezultatus apibendrino darbo v a d o v a s, k a r t u p a t e i - k ę s d a u g v e r t i n g ų p a s i ū l y m ų (= vadovas ir kartu pateik÷ daug vertingų pasiūlymų). Visus ketverius metus d i r b ę s f i r m o j e, j i s n e d a u g l a i k o (= jis dirbo firmoje, tod÷l nedaug laiko) tur÷jo studi-joms. Per praktiką geriausiai dirbo mūsų grup÷, s u l a u k u s i d a u- g i a u s i a p a s i ū l y m ų (= tod÷l sulauk÷ daugiausia pa-siūlymų) įsidarbinti šioje įmon÷je.

134

11. SANTRUMPOS IR SUTRUMPINIMAI

11.1. Dydžių ir matavimo vienetų simboliai Tarptautin÷s vienetų sistemos, trumpiau vadinamos SI (pranc.

Systeme International), matavimo vienetai ir jų žym÷jimo simboliai.

Matavimo vienetas

Dydis Dydžio simbolis Vieneto pavadinimas Vieneto

simbolis Pagrindiniai matavimo vienetai

Ilgis Mas÷ Laikas Elektros srov÷s stipris Termodinamin÷ temperatūra Šviesos stipris Medžiagos kiekis

l, L m t I

T, θ I N

metras kilogramas sekund÷ amperas kelvinas kandela molis

m kg s A K cd mol

Papildomi matavimo vienetai Plokščiasis kampas Erdvinis kampas

α, β, γ, ϑ, ϕ

ω radianas steradianas

rad sr

Išvestiniai matavimo vienetai Plotas Tūris, talpa Greitis Pagreitis J÷ga Sl÷gis Mas÷s tankis

Darbas Energija, šilumos kiekis Galia Elektros krūvis Elektrin÷ talpa Elektrin÷ varža Magnetin÷ induk-cija Induktyvumas

A, S V v a F p ρ

W, A E P Q C R B L

kvadratinis metras kubinis metras metras per sekundę metras per sekundę kvadratu niutonas paskalis kilogramas kubiniam metrui džaulis džaulis vatas kulonas faradas omas tesla henris

m2

m3 m/s m/s2 N Pa

kg/m3 J J W C F Ω

T H

135

Pastaba. Po tarptautinių matavimo vienetų simbolių taškas nerašomas. Matavimo vienetų simboliai dažniausiai rašomi mažo-siomis raid÷mis, išskyrus tuos atvejus, kai vieneto pavadinimas kilęs iš tikrinio daiktavardžio – tada matavimo vienetas rašomas didžiąja raide (pvz.: C – kulonas, N – niutonas, W – vatas). Matavimo vie-netų simboliai tekste spausdinami stačiuoju šriftu, o dydžių simbo-liai (lotyniškos ir graikiškos raid÷s) – pasviruoju šriftu (pvz., t – temperatūra, ω – kampinis dažnis). Skaitant matavimo vienetų sim-bolius, reikia tarti visą pavadinimą.

Kai kurie matavimo vienetai ir jų santrumpos.

Vieneto pavadinimas

Vieneto simbolis

Dydis

Ilgis milimetras centimetras decimetras dekametras hektometras kilometras

mm cm dm dam hm km

1 mm = 0,001 m 1 cm = 0,01 m 1 dm = 0,1 m 1 dam = 10 m 1 hm = 100 m 1 km = 1000 m

Plotas kvadratinis milimetras kvadratinis centimetras aras hektaras

mm2 cm2

a ha

1 mm2= 0,000001 m2

1 cm2= 0,0001 m2

1 a = 100 m2 1 ha = 10 000 m2

Tūris kubinis milimetras kubinis centimetras

mm3

cm3 1 mm3= 0,000000001 m3

1 cm3 = 0,000001 m3

mililitras centilitras decilitras dekalitras hektolitras

ml cl dl dal Hl

1 ml = 0,001 l 1 cl = 0,01 l 1 dl = 0,1 l 1 dal = 10 l 1 Hl = 100 l

136

Mas÷ miligramas centigramas

mg cg

1 mg = 0, 001 g 1 cg = 0,01 g

decigramas dekagramas gramas tona

dg dag g t

1 dg= 0,1 g 1 dag = 10 g 1 g = 0,001 kg 1 t = 1000 kg

Laikas valanda minut÷

h min.

1 h = 3600 s 1 min. = 60 s

Kartotinių ir dalinių vienetų pavadinimai sudaromi prie pa-grindinio vieneto pavadinimo pridedant tarptautinį d÷menį, žymintį daugiklį, iš kurio dauginamas pagrindinis vienetas.

Tarptautinio d÷mens

pavadinimas

Santrumpa (simbolis)

Daugiklis Pavyzdys

eksa- E 1018 eksagramas (Eg) peta- P 1015 petametras (Pm) tera- T 1012 teraomas (TW) giga- G 109 gigadžaulis (GJ) mega- M 106 megahercas (MHz) kilo- k 103 kilometras (km) hekto- h 102 hektopaskalis (hPa) deka- da 101 dekalitras (dal) deci- d 10-1 decimetras (dm) centi- c 10-2 centimetras (cm) mili- m 10-3 milivatas (mW) mikro- µ 10-6 mikrovoltas (µV) nano- n 10-9 nanometras (nm) piko- p 10-12 pikofaradas (pF) femto- f 10-15 femtometras (fm) ato- a 10-18 atogramas (1 ag =10–18g)

137

Pastabos: Dydžių išraiškose vieneto simbolis turi būti rašomas po skaiti-

n÷s vert÷s, o tarp skaitin÷s vert÷s ir vieneto simbolio paliekamas tarpelis, pvz., 5 m, 10 A, 20 Pa. Reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad pagal šią taisyklę, žymint Celsijaus temperatūrą, prieš simbolį °C irgi reikia palikti tarpelį, pvz., 23 °C. Prieš procento simbolį % taip pat reikia palikti tarpelį, pvz., 20 %.

Tik plokščiojo kampo vienetams: laipsniui, minutei ir sekun-dei daroma išimtis – tarp skaičiaus ir vieneto simbolio tarpelio ne-reikia, pvz.: 45°, 45’, 45’’.

Po lietuviškų laiko matavimo vienetų sutrumpinimų rašomas taškas (min.).

Šalčio laipsniai žymimi su minuso, šilčio laipsniai – su pliuso ženklu, pvz.:

–10 °C – 10 laipsnių Celsijaus šalčio, +10 °C – 10 laipsnių Celsijaus šilumos. Pinigų vienetų santrumpos laikomos simbolin÷mis ir rašomos

be taškų: litas – Lt, centas – ct, euras – EUR

11.2. Grafiniai žodžių sutrumpinimai Trumpinys gali būti daromas iš pirmojo žodžio skiemens ir po

jo einančio antrojo skiemens priebals÷s, rečiau iš dviejų pirmųjų skiemenų ir po jų einančio trečiojo skiemens priebals÷s.

adr. al. apyl. aps., apskr. archit. asist. astr. av. biol. buv. chem. dek.

– – – – – – – – – – – –

adresas al÷ja apylink÷ apskritis architektūra asistentas astronomija aviacija biologija buvęs, -usi chemija dekanas, -÷

meteor. metrol. min. miest. mot. pav. pavad. poligr. polit. prek. prof. prot.

– – – – – – – – – – – –

meteorologija metrologija minut÷ miestas moteris paveikslas pavaduotojas, -a poligrafija politika prekyba profesorius, -÷ protokolas

138

d÷st. dipl. doc. egz. ekon. el. fak. faks. fin. fiz. gerb. inform. ir pan. jūr. kalbot. komp. mat. med. m÷n.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – –

d÷stytojas, -a diplomatija docentas, -÷ egzaminas; egzempliorius ekonomika elektra fakultetas faksas finansai fizika gerbiamasis, -oji informatika ir panašiai jūreivyst÷ kalbotyra kompiuterija matematika medicina m÷nuo

psich. raj. ryš. sav. sav., saviv. sek. sen. spec. sport. stat. stud. tech. teis. transp. val. vyresn. vyr.

– – – – – – – – – – – – – – – – –

psichologija rajonas ryšiai savait÷ savivaldyb÷ sekund÷ seniūnija, seniūnas specialistas, -÷; specialusis, -ioji sportas statyba studentas, -÷ technika teis÷ transportas valanda vyresnysis, -ioji vyriausiasis, -ioji

Trumpinys gali būti daromas iš vienos ar kelių pirmųjų

(kartais ir ne iš eil÷s einančių) žodžio priebalsių arba žodžio pra-džioje esančios bals÷s.

a. a. s. b. k. d. dr. f. g. habil. dr. ir kt. ir t. t.

– – – – – – – – – –

aikšt÷; amžius atsiskaitomoji sąskaita banko kodas diena mokslų daktaras, -÷ fakultetas gatv÷ habilituotas, -a mokslų daktaras, -÷ ir kita ir taip toliau

mln. mlrd. m. m. mst. mst. d. mstl. plg. ppr. pr. m. e. pvz. r. sav. t.

– – – – – – – – – – – –

milijonas milijardas mokslo metai miestas miesto dalis miestelis palygink paprastai prieš mūsų erą pavyzdžiui; pavyzdys rajonas savivaldyb÷s teritorija

139

k. – kalba str. – straipsnis l. e. p. m. mgr.

– – –

laikinai einatis, -i pareigas metai magistras, -÷

t. y. t. p. vlsč. ž. žr.

–– – – –

tai yra taip pat; ten pat valsčius žodis žiūr÷k

Įstaigų ir organizacijų pavadinimus galima trumpinti rašant

pirmąją žodžio raidę ir po brūkšnelio pridedant paskutinį skiemenį.

b-ka b-v÷ d-ja g-kla i-tas

– – – – –

biblioteka bendrov÷ draugija gamykla institutas

k-tas l-kla m-ja m-kla u-tas

– – – – –

komitetas leidykla ministerija mokykla universitetas

Dažnesn÷s sutrumpinimų klaidos: Dūrinių ir dviejų žodžių sutrumpinimai nerašomi su pasvi-

rusiu brūkšniu tarp raidžių: g/b – gelžb. (gelžbetonin÷s konstrukcijos) a/k – a. k. (asmens kodas) į/k – į. k. (įmon÷s kodas) š/m – š. m. (šių metų) Žodžio elektroninis, -÷ trumpinys nerašomas su brūkšneliu: e- paštas – e. paštas arba el. paštas e- pinigai – e. pinigai arba el. pinigai e- prekyba – e. prekyba arba el. prekyba e- verslas – e. verslas arba el. verslas e- vyriausyb÷ – e. vyriausyb÷ arba el. vyriausyb÷ Kai kurios tarptautin÷s santrumpos rašomos dvejopai: su

taškais ir be taškų, pvz.: N N ir N. N. (lot. nomen nescio), P S ir P. S. (lot. post scriptum). Lietuviškos santrumpos A. V. (antspaudo vieta) ir D. G. (didžiai gerbiamas) su taškais rašomos iš tradicijos.

140

11.3. Kompiuterijos terminų raidin÷s santrumpos

Sutrumpinimas Reikšm÷ AAS

–

advanced automation system – patóbulinta automatizãvimo sistemà

AC

–

access control – kreiptiẽs vaGdymas 1. kreiptiẽs kontròl÷

ack –

acknowledgment - pažymà

AIT –

advanced intelligent tape – pagẽrintoji specialióji júosta

API

–

Application(s) Program(ming) Interface – táikomųjų progrãmų s;saja

BIND –

berkeley internet name daemon – bùdinčioji internèto vard< pérkodavimo programà

BIOS –

basic input/output system – pagrindn÷ įvedmo ir išvedmo sistemà

CAD –

1. computer-aided design – kompiuternis projektãvimas 2.computer-aided diagnosis, computer-assisted diagnostics kompiutern÷ diagnòstika

CAE –

1. computer-aided engineering – inžiniẽriaus dárbo kompiuterizãvimas 2. common application environment – beñdrojo vartójimo térp÷

CAM –

1. cascade access method – pakópin÷s kryptiẽs metòdas 2. computer-aided manufacturing – 1. kompiutern÷ (automatizúotoji) gamýba 2. gamýbos procèsų automatizãvimas

CASE

–

computer-aided software engineering – kompiuternis progrãmin÷s &rangos kūrmas

CAV –

constant angular velocity – pastovùsis kampnis gre'tis

141

CEN –

Comite Européen de Normalisation, Con-seil Européen pour la Normalisation, Euro-pean Committee for Standardization – Euròpos standartizãvimo komitètas, CEN komitètas

CFP –

creation facilities program – kūrmo pr)emonių programà

CIFS –

core internet filesystem – pagrindn÷ internèto rinkmen< sistemà

CIM –

computer-integrated manufacturing kompiutern÷ integrúotoji gamýba

CIS –

client information system, customer infor-mation system – vartótojo informãcin÷ sistemà

CORBA –

Common Object Request Broker Architec-ture – standártin÷ objèktų ùžklausų tarpininkãvimo progrãmos architektūrà; CORBA standártas

CPU –

central processing unit – centrnis procèsorius

CRC –

cyclic redundancy check – cklin÷ pertekln÷ kontròl÷

CRM –

communication resource manager – rỹšio sistèmos šteklių tvarkỹkl÷

CSMA –

carrier sense multiple access – kolektyvióji kreipts kontroliúojant nẽšlį

CSMA/CA –

carrier sense multiple access with collision avoidance – kolektyvióji kreipts kontroliúojant nẽšlį ir išvéngiant kolzijų

CUPS –

common Unix printing system – bendróji „Unix" spáusdinimo sistemà

DANS –

Distributed Administration of Network Software – paskrstytoji tiñklo progrãmin÷s &rangos tvarkýba

DCB –

1. data control block – duomen< vaGdymo blòkas

142

2. device control block - &taiso vaGdymo blòkas 3. disk controller board – dsko valdklio plõkšt÷ 4. disk coprocessor board – dsko koprocèsoriaus plõkšt÷ 5. domain control database – domèno vaGymo duomen< bãz÷

DDL –

1. data definition language, data description language – duomen< apibr÷žtiẽs kalbà 2. digital data link – skaitmennių duomen< pérdavimo kanãlas 3. document description language – dokumeñtų apraš< kalbà 4. Dynamic Data Linking – dinãminio duomen< sa'stymo protokòlas

DDR –

double data rate – dvguboji duomen< spartà

DES –

data encryption standard – duomen< šifrãvimo standártas

DFWMAC –

Distributed Foundation Wireless Media Access Control – kreiptiẽs į paskrstytąją beviẽlio pérdavi-mo térpę vaGdymas

DHCP –

dynamic host configuration protocol – dinãmin÷s sveta'n÷s s;rankos protokòlas

DMA –

direct memory access – tiesiógin÷ atmintn÷s preiga

DML –

data management language, data manipula-tion language – duomen< manipuliãvimo kalbà

DNS –

domain name system – domènų vard< sistemà

DRAM –

dynamic random access memory – dinãmin÷ laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷

DSL –

digital subscriber line – skaitmenn÷ aboneñto lnija

143

DSSSL –

Document Style Semantics and Specifica-tion Language – dokumeñtų stliaus semántikos ir apraš< kalbà, DSSSL kalbà; DSSSL standártas

DTD –

Document Type Definition – dokumeñtų tpo apibr÷žts

DUL –

dial-up user list – skaNbinančių vartótojų s;rašas

EIS –

1. electronic information system – elektrònin÷ informãcin÷ sistemà 2. executive information system – vaGdančioji informãcin÷ sistemà

EM –

electromagnetic – elektromagnètinis

ERP –

error recovery procedures – klaidõs ta'symo proced6ros

ESP –

Emulation Sensing Processor – emuliãcinis atpažinùsis procèsorius

ESS –

electronic switching system – elektrònin÷ komutãvimo sistemà

EST –

enhanced software technologies – špl÷stosios progrãmin÷s technològijos

ETSI –

European Telecommunications Standards Institute – Euròpos telekomunikãcijų standártų institùtas

FAT –

file allocation table – rinkmen< išd÷liójimo lentẽl÷

FCC –

Federal Communications Commission – Federãlin÷ ryši< komsija

FFS –

fast filesystem – sparčióji rinkmen< sistemà

FHS –

filesystem hierarchy standard – rinkmen< sistèmos hierárchijos standãrtas

FHSS – Frequency Hopping Spread Spectrum – dãžnių šúolių sk÷trnis spèktras; FHSS tèchnika

144

FIFO – first in, first out – prmas įe'na, prmas iše'na

FM – 1. frequency modulation – dãžnin÷ moduliãcija 2. frequency modulation encoding, frequency modulation recording – dãžninis moduliãcinis kodãvimas [įrãšymas]; FM kodãvimas

FSK – frequency-shift keying – dãžnin÷ manipuliãcija; dažniaka'tis kodãvimas

FSSND – Linus file system standard – „Linux rinkmen< sistèmos standártas

FTP – 1. file transfer program- rinkmen< pérdavimo programà 2. File Transfer Protocol – rinkmen< pérdavimo protokòlas

GPS – 1. general-purpose system – universalióji sistemà 2. Global Positioning System – universalióji pozicionãvimo sistemà

HFS – hierarchical filesystem – hierárchin÷ rinkmen< sistemà

HLP – high level protocol – áukštojo lygmeñs protokòlas, aukštalygmẽnis protokòlas

HPFS – high-performance filesystem – našióji rinkmen< sistemà

HTML – Hypertext Markup Language – hipertèkstinių dokumeñtų apraš< kalbà, HTML kalbà

HTTP – Hypertext Transfer Protocol – hipertèkstų pérdavimo protokòlas, HTTP protokòlas

145

IIOP – Internet Inter-Operability Protocol – beñdro dárbo internetè protokòlas; suderinamùmo internetè protokòlas

IMAP – internet message access protocol – internèto pranešmų pr)eigos protokòlas

INN – internet news – internèto nauj)enos

IP – 1. identification point – identifikãvimo tãškas 2. Internet Protocol – internèto protokòlas, IP protokòlas

IPX – Internetwork Packet Exchange – tarptinklniai (domen<) pakètų maina', IPX protokòlai

IR – 1. information retrieval – informãcijos paieškà 2. infrared – infraraudonóji (bangà; spinduliúot÷) 3. instruction register – komándų regstras 4. interrupt register – pértraukčių regstras

IS – 1. information science – informãtika 2. Information Systems – informãcin÷s sistèmos

ISDN – integrated services digital network – visumnių paslaug< skaitmennis tiñklas

ISM – Internet Service Manager – internèto paslaug< tvarkỹkl÷

ISO – International Organization for Standardiza-tion, International Standards Organization – Tarptautn÷ standartizãvimo organizãcija, ISO (standartizãvimo organizãcija)

146

ISP – internet service provider – internèto paslaug< teik5jas

JDBC – Java DataBase Connectivity – Jãvos progrãmų junglùmas su duomen< bãz÷mis

LAN – local area network – viẽtinis (duomen< pérdavimo, kompiùterių) tiñklas

LILO – Linux boot loader – (pradnis) „Linux“ įk÷lklis

LLC

– 1. logical link control – lòginio kanãlo vaGdymas 2. low level code – žemalỹgis kòdas

MAC – 1. Media Access Control, Medium Access Control – kreiptiẽs į térpę vaGdymas; MAC pólygmenis; MAC protokòlas

MB – megabyte – megabáitas

Mb – megabit – megabtas

MDK – multimedia development kit – įvairialýp÷s térp÷s kūrmo pr)emon÷s

MFS – Macintosh filesystem – „Macintosh" rinkmen< sistemà

MILNET – military network – karnis tiñklas

MIS – 1. Management Information Services – vadýbos informãcin÷s tarnýbos 2. management information system – vadýbos informãcin÷ sistemà

MRP – material requirements planning – mẽdžiagų póreikio planãvimas

MTA – mail transport agent – pãšto pérdavimo tarnýba

147

MUA – mail user agent – pãšto vartótojo tarnýba

NFS – Sun network filesystem – „Sun" tiñklo rinkmen< sistemà

NIC – 1. network information center – tiñklo informãcijos ceñtras 2. network interface card – tiñklo sietùvo plõkšt÷

NNTP – network news transport protocol – tiñklo žiniãsklaidos protokòlas

NTFS – new technology filesystem – naujõs technològijos rinkmen< sistemà

ODBC – Open Database Connectivity – ãtvirosios duomen< bãzių rỹšio pr)emon÷s; ODBC architektūrà; ODBC s;saja

OLAP – on-line analytical processing – operatyvùsis analzinis apdorójimas

OLE – Object Linking and Embedding – objèktų siets ir įterpts; OLE technològija

OLI – optical line interface – òptin÷s rỹšio lnijos sietùvas

OLTP – on-line transaction processing – operatyvùsis transãkcijų apdorójimas

OMG – Object Management Group – objèktų vadýbos grùp÷

OODB – object-oriented database – objèktin÷ duomen< bãz÷

OOP – object-oriented programming – objèktinis programãvimas

OS – operating system – operãcin÷ sistemà

OSI – Open Systems Interconnection – atvir<jų sistèmų (tarpùsavio) ryšỹs; ISO/OSI mòdelis

148

PDF – portable document format – nešiójamojo dokumeñto formãtas

PDU – protocol data unit – protokòlinis duomen< v)enetas [blòkas]

PGP – pretty good privacy – pakañkamai ddelis slaptùmas

PPP – point-to-point protocol – tiesióginio rỹšio protokòlas, PPP protokòlas

PPTP – point-to-point punneling protocol – tiesióginio tunelnio rỹšio protokòlas, PPTP protokòlas

PSK – phase-shift keying – šúolin÷ fãzin÷ moduliãcija; PSK kodãvimas

RAM – 1. random access memory – laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷ 2. real address mode – reãliojo ãdreso režmas

RAMDAC – random access memory digital-to analong converter – laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷ su skait-menniais- analòginiais keitkliais

RDRAM – dynamic RAM – dinãmin÷ laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷

RFC – request for comment – komentãro ùžklausa

RMI – 1. Remote Method invocation – nuotoln÷ metòdų škvieta 2. resource management interface – šteklių tvarkýbos sietùvas

RP – resolving power – skirtiẽs gebà

RPC – Remote Procedure Call – nuotolnių proced6rų škvieta; RPC protokòlas

RTS – 1. request to send – ùžklausa pérduoti dúomenis

149

2. request-to-send – reikalãvimas si<sti (pérduoti)

SDRAM – synchronous dynamic RAM – sinchrònin÷ dinãmin÷ laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷

SMS – 1. satellite multiservices system – palydõvin÷ daũgelio paslaug< sistemà 2. Service Management System – paslaug< tvarkýbos sistemà

SMTP – simple mail transfer protocol – pàprasto pãšto siuntmo protokòlas, SMTP protokòlas

SQL – Structured Query Language – strukt6rinių ùžklausų kalbà; SQL kalbà; SQL standártas

TCP – Transmission Control Protocol – pérdavimo vaGdymo protokòlas, TCP protokòlas

TH – transmission header – siuntõs añtrašt÷

TINA – Telecommunication(s) Information Networking Architecture – komunikãcin÷s informãcijos tinkln÷ architektūrà

UDF – universal disk format – universalùsis dskų formãtas

UHCI – universal host controller interface – universalióji kompiùterių vaGdymo s;saja

UPS – uninterrupted power supply – nenutr>kstamo maitnimo šaltnis

URL – uniform resource locator – universalùsis adres< laikklis

USB – U universal serial bus – universalióji nuoseklióji magistrãl÷

UTS – U universal coordinated time – universalùsis sudẽrintasis la'kas

150

VFS – virtual filesystem – virtualióji rinkmen< sistemà

VNC – virtual network computing – virtuãliojo tiñklo naudójimas

VPN – virtual private network – virtualùsis asmennis tiñklas

VRAM – video randam access memory, video RAM – vaĩzdo laisvõsios kreiptiẽs atmintn÷, VRAM atmintn÷

VRID – virtual route identifier – virtuãliojo maršrùto identifikãtorius

WAN – wide area network – teritòrinis (duomen< pérdavimo) tiñklas

WLAN – wireless local area network – beviẽlis viẽtinis tiñklas

WWW – World Wide Web, World-Wide-Web – žiniãtinklis, pasáulinis hipertèkstin÷s informãcijos tiñklas

XML – Extensible Markput Language – praplečiamóji dokumeñtų apraš< kalbà

151

12. REIKALINGIAUSIŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI

GYVENIMO APRAŠYMAS

Vardas ir pavard÷ Vardenis Pavardenis Adresas Telefonas El. paštas

Skroblų g. 15-29, LT-91001 Vilnius (8 46) 239 9532 vardenis@ooo.lt

Profesin÷ patirtis 1997–dabar UAB „Virata“, Vilnius

Projektų vadovas Vertinu projektus finansiniu požiūriu, organizuoju darbą, jį prižiūriu

1996–1997 UAB „Voras“, Vilnius Konstruktorius Projektavau prekybinę įrangą

1995–1996 UAB „Aga“, Vilnius Konstruktorius Mokiau darbuotojus dirbti su ACAD programa

Išsilavinimas 1990–1997 1990–1994 m. mokiausi Vilniaus Gedi-

mino technikos universiteto Mechanikos fakultete, įgijau bakalauro laipsnį 1995–1997 m. mokiausi Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto Fundamenti-nių mokslų fakultete, įgijau magistro laipsnį

Profesiniai įgū-džiai

Laisvai dirbu su ACAD, JOPPS programomis

Kalbos Lietuvių – gimtoji, rusų – laisvai kalbu, anglų – gerai kalbu, vokiečių – galiu susikalb÷ti

Pom÷giai Kelion÷s, fantastin÷ literatūra

152

VARDENö PAVARDENYTö Tel.: darbo (8 5) 235 2352, namų (8 5) 235 3253,

mob. 8 687 36 366 El. paštas varden÷@aaa.lt

IŠSILAVINIMAS 1995–1997 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, statybos inžinerijos specialyb÷, magistro laipsnis. 1990–1994 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, metali-nių konstrukcijų specialyb÷, bakalauro laipsnis. PAPILDOMA INFORMACIJA APIE IŠSILAVINIMĄ Mokymo programa „S÷kmingo pardavimo principai“ (1998); Vokiečių kalbos studijos, kursai „Žinijos“ draugijoje (1999–2000); Mokymo kursai „Strateginis veiklos planavimas“ (2005) asmenims, atsakingiems už sprendimų pri÷mimus. DARBO PATIRTIS Nuo 1997 m. iki dabar UAB „Gitana“, projektų vadovo asistent÷. Atsakomyb÷ – komercinių pasiūlymų, verslo planų rengimas, pro-jektų vadovo darbotvark÷s koordinavimas. KALBOS Lietuvių – gimtoji. Vokiečių – kalbu puikiai, rašau gerai. Rusų – kalbu gerai, rašau patenkinamai. Lenkų – pagrindai. DARBAS KOMPIUTERIU MS Windows 2000, MS Word, MS Excel, MS Access. ASMENINöS SAVYBöS Pareigingumas, komunikabilumas, iniciatyvumas, noras tobul÷ti. KITA INFORMACIJA Vairuotojo pažym÷jimas, B kategorija POMöGIAI Grožin÷ literatūra, klasikin÷ muzika, kelion÷s.

153

VARDENIS PAVARDENIS Taikos g. 23-65, LT-44001 Kaunas

UAB „Langista“ Direktoriui

PASIAIŠKINIMAS DöL PAVöLAVIMO Į DARBĄ

2007-03-28 Vilnius

2007 m. kovo 27 ir 28 dienomis buvau išvykęs į Jonavoje vykusį klas÷s susitikimą. 2005-03-28 grįžtant į namus, sugedo au-tomobilis, tod÷l nesp÷jau laiku atvykti į darbą.

(parašas) Vardenis Pavardenis

154

VARDENö PAVARDENYTö Vilties g. 12-12, LT-20000 Vilnius

ĮGALIOJIMAS

2007-04-23

Įgalioju Vardenį Pavardenį, gyvenantį Minties g. 12-12, Vilniu-je, a. k. 37012132419, pasas Nr. LD 935599, išduotas Telšių mi-gracijos tarnybos 1993-06-06, paimti mano 2007 m. kovo m÷n. atlyginimą.

(Parašas) Varden÷ Pavardenyt÷

155

......................................................................................................... (dokumento sudarytojo pavadinimas)

.........................................................................................................

(dokumento sudarytojo duomenys)

................................... (adresas)

PAŽYMA APIE ŠEIMOS SUDöTĮ

..................... Nr. ....................

` (data)

Pažymima, kad ..................................................................... ( vardas ir pavard÷)

gyvena ................ ......................... .................. ............. . (miestas) (gatv÷s pavadinimas) (namo Nr.) (buto Nr.)

Namo (buto) gyvenamasis plotas ................. kv. m, bendrasis plotas ................ kv. m.

Šiuo plotu naudojasi ............ asmenys.

ŠEIMOS SUDöTIS Eil. nr.

Vardas ir pavard÷

Gimimo metai

Giminyst÷s ryšiai

Registracijos data

Pareigos Vardas ir pavard÷

(Parašas)

156

VARDENIS PAVARDENIS Minties g. 37-96, LT-20000 Vilnius, tel (8 5) 279 3030,

el. p. vardenis@takas.lt

UAB „Finasta“ Direktoriui

PRAŠYMAS

2007-05-25 Vilnius

Prašau priimti mane dirbti pardavimo vadybininku nuo 2007 m. birželio 1 d.

PRIDEDAMA : 1. Magistro diplomo kopija. 2. Rekomendacijos, 2 lapai.

Vardenis Pavardenis (Parašas)

157

MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

PAVADUOTOJAS VARDENIS PAVARDENIS

Miškotvarkos tarnybos Buhalterijai

PRAŠYMAS

2010-01-15 Vilnius

Prašyčiau pervesti mano atlyginimą į sąskaitą 11111111 AB Vilniaus banke, kodas 22222222.

Mok÷jimo paskirtis: VISA electron kortel÷s 111111111111111 papildymas.

Vardenis Pavardenis (Parašas)

Sutinku Buhalterijos ved÷ja vyriausioji finansinink÷ (Parašas) Varden÷ Pavarden÷ 2010-01-29

158

__________________________________ (vardas ir pavard÷, didžiosiomis raid÷mis)

__________________________________ (asmens kodas)

__________________________________ (adresas)

__________________________________ (telefonas)

__________________________________ (sąskaitos Nr. / kortel÷s Nr.)

AB Vilniaus banko Vilniaus filialui

PRAŠYMAS PARENGTI PAŽYMĄ

2010-01-15 Vilnius

Prašau parengti pagal mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2009-10-15 įsakymu Nr. 224 patvirtintą formą FR0005 pažymą apie 2001 metais tur÷tus ind÷lius, pervestas atkurtas santaupas, išpirktus Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s taupymo lakštus ir išmok÷tas palūkanas.

Pažymos antrąjį egzempliorių prašyčiau išsiųsti Vilniaus apskrities valstyb÷s inspekcijos Vilniaus skyriui.

Vardenis Pavardenis (Parašas)

159

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. AKELAITIS, G.; PEČKUVIENö, L.; ŽILINSKIENö, V. Specialyb÷s kalba. Administracin÷s kalbos vadov÷lis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009. 423 p.

2. BARZDŽIUKIENö, L. D.; CELIEŠIENö, V.; KAULA-KIENö, A. Baigiamasis studijų darbas. Kalbininkų patarimai: teorija ir tvarkyba. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Technika, 2005. 148 p.

3. CELIEŠIENö, V.; DŽEŽULSKIENö, J. Profesin÷s kalbos pagrindai. Vadov÷lis. Kaunas: Technologija, 2009. 310 p.

4. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatin÷s formos ir jų vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 80 p.

5. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaks÷: 1. Linksnių vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 p.

6. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaks÷: 2. Prielinksnių ir polinks-nių vartojimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 120 p.

7. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaks÷: 3. Įvairūs dalykai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 46 p.

8. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas. Vil-nius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 118 p.

9. PETRöTIENö, A. Transportininkų kalbos kultūra. Vilnius: Technika, 2009. 200 p.

10. Vietovardžių žodynas / Reng÷ A. Pupkis, M. Razmukait÷, R. Miliūnait÷. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti-tutas, 2002. 462 p. (www.kalbosnamai.lt)

11. VALIUKöNAS, V.; ŽILINSKAS, P. J. Penkiakalbis aiški-namasis metrologijos terminų žodynas. Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 1123–1152.

12. VLADARSKIENö, R. Dokumentų tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. 120 p.

160

PRIEDAS. Ab÷c÷l÷s

Graikiška ab÷c÷l÷

ΑΑΑΑ αααα alpha ΒΒΒΒ ββββ beta ΓΓΓΓ γγγγ gamma ∆∆∆∆ δδδδ delta ΕΕΕΕ εεεε epsilon ΖΖΖΖ ζζζζ zeta ΗΗΗΗ ηηηη eta ΘΘΘΘ θθθθ theta ΙΙΙΙ ιιιι iota ΚΚΚΚ κκκκ kappa ΛΛΛΛ λλλλ lambda ΜΜΜΜ µµµµ my ΝΝΝΝ νννν ny ΞΞΞΞ ξξξξ xi ΟΟΟΟ οοοο omicron ΠΠΠΠ ππππ pi ΡΡΡΡ ρρρρ rho ΣΣΣΣ σσσσ sigma ΤΤΤΤ ττττ tau ΥΥΥΥ υυυυ ypsilon ΦΦΦΦ φφφφ phi ΧΧΧΧ χχχχ chi ΨΨΨΨ ψ psi ΩΩΩΩ ωωωω omega

Lietuviška ab÷c÷l÷

A a Ą ą B b C c Č č D d E e Ę ę ö ÷ F f G g H h I i Į į Y y J j K k L l M m N n O o P p R r S s Š š T t U u Ų ų Ū ū V v Z z Ž ž

161

Angliška ab÷c÷l÷

A a B b C c D d E e F f G g H h I i J j K k L l M m N n O o P p Q q R r S s T t U u V v W w X x Y y Z z

Prancūziška ab÷c÷l÷

A a B b C c D d E e F f G g H h I i J j K k L l M m N n O o P p Q q R r S s T t U u V v W w X x Y y Z z

Vokiška ab÷c÷l÷

A a

(Ä ä) B b C c D d E e F f G g H h I i J j

K k L l M m N n O o (Ö ö)

P p Q q R r S s (ss=ß)

T t

U u (Ü ü)

V v W w X x Y y Z z

Rusiška ab÷c÷l÷

A а Б б В в Г г Д д Е е Ë ë Ж ж З з И и Й й К к Л л М м Н н О о П п Р р С с Т т У у Ф ф Х х Ц ц Ч ч Ш ш Щ щ ь ъ ы Э э Ю ю Я я

169

Angelė KAULAKIENĖ, Angelika PETRĖTIENĖ, Lina RUTKIENĖ, Regina ŽUKIENĖ KALBININKŲ PATARIMAI STUDENTAMS: TEORIJA IR PRAKTIKA Mokomoji knyga Redagavo Angelė Kaulakienė Spaudai rengė Rūta Darbutienė 2010-02-01. 5,47 aut. l., 10,25 sp. l. Tiražas 500 egz. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius Spausdino UAB „Lodvila“, Sėlių g. 3A, 08125 Vilnius http://www.lodvila.lt