15 Saliu Taisytas Final

EUROPOS SĄJUNGA

Europos socialinis fondas

The C26 UpDublin El. paTel: 0Faksa

Web:
Įvairiose šalyse veikiančių MTEPfinansavimo modelių analizė 15 šalių apžvalga
š1

Parengė:

UAB Europarama ir

The CIRCA Group Europe Ltd.

UAB Europarama J. Galvydžio g. 3 02836 Vilnius El. paštas: [email protected] Tel: (8-5) 2745463 Faksas: (8-5) 2745464

Web: http://www.europarama.lt

IRCA Group Europe Ltd. per Pembroke Street 2, Airija

tas: [email protected] 662 5895

s: 01 637 3986

http:// www.circa.ie

Įvairiose šalyse veikiančių MTEP finansavimo modelių analizė: 15 šalių apžvalga

2 iš 120

TURINYS

STUDIJOJE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS................................................................................................. 4

ĮVADAS.................................................................................................................................................................. 7

1. AUSTRIJA..................................................................................................................................................... 9 1.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA................................................................................................ 9 1.2. AUSTRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ............................................................... 9 1.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 12 1.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 13

2. BELGIJA ..................................................................................................................................................... 15 2.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 15 2.2. BELGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI................................................................ 16 2.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 17 2.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 19

3. DANIJA........................................................................................................................................................ 22 3.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 22 3.2. DANIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................. 22 3.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 25 3.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 27

4. ESTIJA......................................................................................................................................................... 29

4.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 29 4.2. ESTIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI................................................................... 30 4.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 31 4.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 33

5. SUOMIJA..................................................................................................................................................... 35

5.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 35 5.2. SUOMIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................... 35 5.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 37 5.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 39

6. VOKIETIJA................................................................................................................................................. 41

6.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 41 6.2. VOKIETIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ........................................................... 41 6.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 44 6.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 45

7. AIRIJA ......................................................................................................................................................... 48 7.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 48 7.2. AIRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................... 48 7.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 50 7.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 53

8. ITALIJA....................................................................................................................................................... 55 8.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 55 8.2. ITALIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI................................................................. 55 8.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 57 8.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 59


3 iš 120

9. JAPONIJA ................................................................................................................................................... 62 9.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.............................................................................................. 62 9.2. JAPONIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI.............................................................. 62 9.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 64 9.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 66

10. OLANDIJA .............................................................................................................................................. 69 10.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.......................................................................................... 69 10.2. OLANDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ........................................................ 69 10.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 72 10.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 73

11. NORVEGIJA ........................................................................................................................................... 75 11.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.......................................................................................... 75 11.2. NORVEGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI...................................................... 75 11.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 78 11.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 80

12. ŠVEDIJA.................................................................................................................................................. 83

12.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.......................................................................................... 83 12.2. ŠVEDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................ 84 12.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 86 12.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 88

13. TAIVANAS .............................................................................................................................................. 91 13.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.......................................................................................... 91 13.2. TAIVANO MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................ 92 13.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 94 13.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 96

14. JUNGTINĖ KARALYSTĖ..................................................................................................................... 98 14.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA.......................................................................................... 98 14.2. JK MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI.......................................................................... 99 14.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................. 101 14.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS.............................. 103

15. JAV ......................................................................................................................................................... 105 15.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA........................................................................................ 105 15.2. JAV MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI..................................................................... 105 15.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA.................................................................. 107 15.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS.............................. 109

IŠVADOS ........................................................................................................................................................... 112

NUORODOS...................................................................................................................................................... 114


4 iš 120

Studijoje naudojamos santrumpos

AAA Airijos aplinkos apsaugos agentūra AIST Nacionalinis progresyvaus mokslo ir technologijų institutas AoS Vokietijos mokslų akademija ASA Austrijos kosmoso agentūra AWT Olandijos patariamoji mokslo ir technologijų taryba BERD Verslo sektoriaus išlaidos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą BES Verslo įmonių sektorius BIT Austrijos tarptautinis technologijų biuras BMBF Vokietijos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija BMBWK Austrijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerija BMF Austrijos finansų ministerija BMVIT Austrijos transporto, infrastruktūros ir technologijų ministerija BMWA Austrijos ekonomikos ir darbo ministerija BMWi Vokietijos federalinė ekonomikos ir technologijų ministerija BO Norvegijos vadybos mokykla BOF Specialusis mokslo fondas, flamandų kalba kalbanti bendruomenė BSIK Olandijos investiciniai grantai žinių infrastruktūrai BVP Bendras vidaus produktas CASE Jungtinės Karalystės mokslo ir inžinerijos premijos CCSP Klimato kaitos mokslinė programa CDG Christian Doppler laboratorijos CIPE Ekonominio planavimo komitetą CNR Italijos nacionalinė mokslinių tyrimų taryba COFORD Airijos miškų mokslinių tyrimų nacionalinė taryba CPB Olandijos ekonominės politikos tyrimų biuras CRIs Tyrimais paremtų inovacijų centrai CSA Vyriausias patarėjas mokslo klausimais CSAC Jungtinės Karalystės vedančiųjų mokslininkų komitetas CSO Centrinis Airijos statistikos biuras CSTP Mokslo ir technologijų politikos taryba DFG Vokietijos mokslinių tyrimų fondas DGTRE Generalinis Valonijos technologijų, mokslinių tyrimų ir energijos direktoratas DTI Jungtinės Karalystės prekybos ir pramonės departamentas EI Inžinerijos indeksas EIS Europos inovacijų švieslentė EMF Estijos mokslo fondas ENEA Naujų technologijų, energijos ir aplinkos apsaugos nacionalinė agentūra EPO Europos patentų biuras EPSCoR Eksperimentinė kompetentingų mokslinių tyrimų skatinimo programa EPSRC Jungtinės Karalystės inžinerijos ir fizinių mokslų taryba ERC Inžinerinių mokslinių centrų programa ES Europos Sąjunga ES-25 Dvidešimt penkios Europos Sąjungos valstybės EUR Euras EZ Olandijos ekonomikos reikalų ministerija FAS Švedijos darbo gyvybės ir socialinių mokslų taryba FFF Austrijos pramonės mokslo skatinimo fondas FFG Austrijos paramos moksliniams tyrimams agentūra FhG Fraunhofer-Society FORNY Bendroji Norvegijos mokslų tarybos ir Norvegijos inovacinių tyrimų programa FWF Austrijos mokslinių tyrimų skatinimo agentūra GBAORD Valstybės biudžeto asignavimai ar išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei


5 iš 120

plėtrai GERD Bendrosios vidaus išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentiniai plėtrai HEI Aukštojo mokslo institucijos HERD Aukštojo mokslo moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra HFI Vandenilio energetikos iniciatyva HGF Helmholtz centrai IDA Airijos pramonės plėtros agentūra IAI Japonijos nepriklausomos administracinės agentūros IBEC Airijos verslo ir darbdavių konfederacija IKT Informacinių komunikacijų technologijos IOPs Olandijos į inovacijas orientuotų mokslinių tyrimų programa IP Intelektinė nuosavybė IPI Italijos pramonės skatinimo institutas IPR Intelektinės nuosavybės teisės IRSIB-IWOIB Briuselio mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo institutas IT Informacinės technologijos ITI Italijos technologijų institutas ITPS Švedijos vystimosi politikos studijų institutas IWT Inovacijų skatinimo institutas Flandrijoje JK Jungtinė Karalystė JMA Japonijos meteorologijos agentūra JPO Japonijos patentų biuras JSPS Japonijos mokslo skatinimo organizacijos JST Japonijos mokslo ir technologijų agentūra KNAW Karališkoji Olandijos menų ir mokslų akademija LINK Collaborative Research & Development projects between business and the research

base – Bendri verslo ir mokslo institucijų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimų projektai

LNV Olandijos žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija LTIs Olandijos technologiniai institutai MAFF Japonijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija MESC Švedijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerija METI Japonijos ūkio, verslo ir pramonės ministerija MEXT Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija MHLW Japonijos sveikatos, darbo ir socialinės apsaugos ministerija MIEC Švedijos pramonės, darbo ir susisiekimo ministerija MLIT Japonijos žemės, infrastruktūros ir transporto ministerija MoE Suomijos švietimo ministerijai MoF Japonijos finansų ministerija MORI Jungtinės Karalystės tarptautinė rinkos ir nuomonių tyrimo bendrovė MPG Max-Planck-Society MTEP Moksliniai tyrimai ir eksperimentine plėtra MTI Suomijos prekybos ir pramonės ministerija NANO Nano lygmens mokslas ir nanotechnologijos NASA Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės agentūra NDP Nacionalinis plėtros planas NEDO Naujos energijos ir pramonės technologijų vystymo bendrovė NHO Norvegijos verslo ir pramonės konfederacija NIFU STEP Norvegijos inovacijų, mokslinių tyrimų ir studijų institutas NIH Nacionalinis sveikatos institutas NIST Nacionalinis standartų ir technologijų institutas NISTEP Japonijos nacionalinis mokslo ir technologijų politikos institutas NITRD Kompetencijos tinklų ir informacinių technologijų MTEP programa NNI Nacionalinė nanotechnologijų iniciatyva NSC Taivanio nacionalinė mokslo taryba


6 iš 120

NSF Nacionalinis mokslo fondas NSTC Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba NTNU Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas NUTEK Švedijos ekonominio ir regioninio augimo agentūra NWO Olandijos mokslinių tyrimų organizacija OCW Olandijos švietimo, kultūros ir mokslo ministerija OECD Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija OYI Išskirtiniai jaunieji mokslininkai OSI Jungtinės Karalystės mokslo ir inovacijų tarnyba OSTP Mokslo ir technologijų politikos tarnyba PGS Perkamosios galios standartas POST Jungtinės Karalystės parlamento mokslo ir technologijų tarnyba PRVF Norvegijos pramonės ir regionų vystymo fondas PSC Jungtinės Karalystės parlamento mokslo komitetas PSRE Vokietijos valstybiniai mokslinių tyrimų institutai PSRE Jungtinės Karalystės viešojo sektoriaus mokslo institucijos RCN Norvegijos mokslo taryba RIKEN Japonijos fizikos ir chemijos tyrimų institutas ROC Kinijos Respublika RTDI Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos S&T Mokslas ir technologijos SBIR Smulkaus verslo inovacijų ir mokslo programa SCI Mokslo citatų indeksas SCJ Japonijos mokslo taryba SET Jungtinės Karalystės mokslas, inžinerija ir technologijos SIVA Norvegijos pramonės plėtros įmonė SNSB Švedijos nacionalinė kosmoso taryba SOUMU Japonijos vidaus reikalų ir susisiekimo ministerija STI Mokslas, technologijos ir inovacijos STTR Smulkaus verslo technologijų perdavimo programa STW Olandijos technologijų fondas SVIT Smulkaus verslo inovacijų tyrimai SVV Smulkus ir vidutinis verslas SVVĮ Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės TEAGASC Airijos žemės ūkio ir maisto mokslinių tyrimų organizacija Tekes Suomijos nacionalinės technologijų agentūros TETRA Technologijų perdavimo fondas TI Airijos technologijų institutais TIG Austrijos technologijų skatinimo agentūra TIPO Taivanio intelektualinės nuosavybės agentūra USPTO Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biuras V&W Olandijos transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministerija VINN VINN Centres of Excellence – VINN kompetencijos centrų programa VIS Flamandų bendrieji inovacijų tinklai VSNU Olandijos universitetų asociacija VWS Olandijos sveikatos, gerovė ir sporto ministerija WBSO Darbuotojų socialinės paramos organizacija WEF Pasaulio ekonomikos forumas WGL Wilhelm-Gottfried-Leibniz asociacija


7 iš 120

ĮVADAS

MTEP situaciją Lietuvoje apibūdina šie faktai:

Dauguma Lietuvos mokslininkų dirba arba universitetuose arba valstybiniuose mokslo institutuose. Tik mažiau nei 2 proc. tyrėjų, turinčių mokslinį laipsnį, dirba verslo sektoriuje;

Lietuvoje GERD, t.y. išlaidos MTEP nuo Bendro vidaus produkto (BVP) siekia 0,78 proc., o biudžetinis finansavimas sudaro beveik 80 proc. šios sumos;

Tik 5-6 proc. GERD yra skiriami konkursinio finansavimo būdu;

Remiantis tarptautiniais mokslinių publikacijų ir patentų rodikliais, Lietuvos mokslo produktyvumas yra žemas.

Valstybė siekia pagerinti situacija, pripažįsta pastarojo meto mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimą ir, kaip nurodoma Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, iki 2010 m. planuoja padidinti valstybės paramą moksliniams tyrimams iki 1 proc. BVP.

Suprasdama poreikį gerinti inovacijos rodiklius, Lietuva susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais:

MTEP finansavimo procedūra naudojama nėra orientuota į tikslinius valstybės ir visuomenės poreikius, ar skatinimą naujų bendrų kompetencijų, ar vystymą naujų tarpdisciplininių tyrimo sričių;

Lietuvos pramonė, kuri yra pagrindinai žemų technologijų pramonė, į MTEP investuoja mažai ir nedaug įdarbina mokslininkų;

Be to, šalyje dominuojantis viešasis MTEP sektorius Lietuvos įmonėms, užsiimančioms inovatyviomis veiklomis, nėra svarbus nei kaip partneris, nei kaip inovacijų veiklos informacijos šaltinis.

Ši galimybių studija, kurioje yra nagrinėjamas programinis ir konkursinis MTEP finansavimo modelis, siekia pradėti pokyčių procesą, kuris turėtų ištaisyti padėtį.

Analizės sudedamosios dalys

Institucinių sistemų, kurios formuoja ir įgyvendina fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros bei inovacijų politiką, palyginamoji analizė;

Valstybės paramos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms sistemų palyginamoji analizė;

Programinio ir konkursinio finansavimo, skirto fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, palyginamoji analizė;

Išvados.

Studijos pabaigoje pateiktas išsamus naudotos literatūros sąrašas.

Struktūra

Ši studija – tai pirmas etapas dviejų pakopų procese. Šiame etape nagrinėjamas penkiolikos šalių MTEP politikos valdymas, programų įgyvendinimas bei finansavimo schemos. Nagrinėjami šie aspektai:

Socialinė ir ekonominė situacija;

MTEP valdymas ir politikos tiksliai;


8 iš 120

Nacionalinė MTEP įgyvendinimo sistema;

Dabartinės programos ir finansavimas.

Šios studijos rezultatų pagrindu tolesnei, giluminei (in-depth) analizei bus atrinktos penkios šalys, kurios bus analizuojamos antrame šio proceso etape.


9 iš 120

1. AUSTRIJA

1.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Austrija yra gerai išvystytos rinkos ekonomikos ir aukšto pragyvenimo lygio šalis, turinti glaudžius ekonominius saitus su kaimyninėmis šalimis, ypač su Vokietija ir kaimyninėmis Rytų Europos šalimis. Šalyje ypatingai gerai yra išvystytas paslaugų sektorius ir pramonės sektorius. Žemės ūkio sektorius, nors pagal apimtį ir nedidelis, taip pat yra labai aukšto išvystymo lygio. Dabartinė šalies vyriausybė savalaikiai iniciavusi kryptingą ekonomikos reformų programą, kuri sudarė prielaidas sukurti konkurencingai verslo aplinkai, subalansuoti šalies biudžetui ir padaryti šalį labai patrauklią investicijoms (1 lentelė). OECD1 duomenimis „dėl didelių investicijų ir aukšto eksporto lygio 2006 m. planuojamas iki 3 proc. BVP augimas, 2007 m. planuojamas mažesnis augimas (iki 2,5 proc.). Nors laikoma, kad šalies ekonomika veikia pilnai nepanaudodama visų savo pajėgumų, infliacijos lygis nėra didelis ir turi mažėjimo tendencijas, ypač dėl to, kad šalyje nėra ženklių darbo užmokesčio kitimo požymių.

Nepaisant pastoviai augančios konkurencijos tarp ES ir centrinės Europos, ypač naujų ES narių, Austrija sėkmingai tęsia pradėtas ekonomikos reformas, kurios pirmiausia liečia prioritetinį žinių ekonomikos sektorių ir darbo jėgos lankstumo/persikvalifikavimo skatinimą.

Lentelė 1. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Austrija

Nacionalinė ekonomika ES-25 vidurkis Rodiklis

2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES25=100) 128 121,4 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 3,4 1,9 39 2.3 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES25=100) 107,6 102,8 100 100 Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 0,8 -0,1* 1,4 0,2* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 2 2 2,4 2,1 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -2 -0,4 0,4 -0,3* Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP -1,5 -1,1* 0,8 -2,8* Užimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventojų skaičiaus) 69 69* 62,4 63* Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 3,7 4,5 8,6 9 Prekių integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 34 35* - 9* Paslaugų integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 16 17 - 3,2* Užsienio tiesioginės investicijos 3,8 2,8* - 1,2 Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 21 20 18,4 16,8 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vėliausiai galimi metai (2003)

1.2. AUSTRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Per paskutinį dešimtmetį Austrija padarė milžinišką pažangą inovacijų srityje. MTEP veiklos ir tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinės plėtros veikloms padidėjo iki 7-8 proc. per metus. Jau nuo 1995 metų Austrijos bendras išlaidų lygis, skiriamas MTEP buvo gerokai didesnis už OECD ir ES-15 vidurkį. Šiuo metu Austrija lenkia kitas ES šalis ir pagal MTEP intensyvumą (MTEP išlaidos procentais nuo BVP): 2005 m. MTEP intensyvumas buvo 2,35 proc., 2006 m. planuojamas dar didesnis augimas. 2005 metais, GERD pasiekė 5,773 milijonų EUR ribą dėl išlaidų trijuose pagrindiniuose – įmonių, viešajame ir finansiniame sektoriuose – augimo.

1 Organisation for Economic Co-operation and Development.. Preliminary Outlook – 2006

Austrija (2005) Gyventojų skaičius: 8,192,880 Dydis: 83,870 kv. km. Gyventojų tankumas: 98

gyventojų į kv.km BVP: 226,2 milijardai EUR

(2003) BVP augimas: 1,8 proc. Infliacija: 2,3 proc. Darbo jėga: 3,49 milijonai Nedarbo lygis: 5,2 proc.


10 iš 120

1.2.1. Austrijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Bendrą STI politiką koordinuoja Austrijos federalinė vyriausybė, kartu dalyvaujant ir šalies parlamentui. Austrijos mokslo ir technologijų plėtros taryba (įsteigta 2002 m.) yra oficialus federalinės vyriausybės patarėjas STI politikos klausimais. Taryba dalyvauja priimant bendrus mokslo politikai aktualius sprendimus, taip pat dalyvauja skiriant valstybės lėšas ir analizuojant jų poreikį mokslo ir technologijų plėtrai. Austrijos mokslo ir technologijų plėtros taryba dalyvavo Austrijos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos strategijos iki 20102, kurioje yra numatytos pagrindinės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos gairės laikotarpiui iki 2010 m. ir tolesniam laikotarpiui, rengime. Strategija yra parengta remiantis tarybos rekomendacijomis bei atsižvelgiant į pagrindinius ES šalių plėtrą įtakojančius veiksnius.

Federalinės Ministerijos, įtakojančios šalies inovacijų politiką:

Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija (BMBWK), kuri yra atsakinga už aukštojo išsilavinimo sektorių į kurį įeina universitetai, politechnikos institutai ir mokslo akademija;

Transporto, infrastruktūros ir technologijų ministerija (BMVIT), kuri yra atsakinga už pagrindines neuniversitetines mokslo struktūras ir pagrindines technologines programas;

Ekonomikos ir darbo ministerija (BMWA), atsakinga už visą eilę institucijų, remiančių inovacijas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėse. Ministerija koordinuoja keletą technologijų perdavimą remiančių programų, organizuoja inovacijų valdymą, mobilizuoja ir valdo rizikos kapitalą naujoms pradedančioms veiklą aukštųjų technologijų įmonėms;

Finansų ministerija (BMF), atsakinga už visų aukščiau išvardintų ministerijų finansavimą.

Ministerijos, agentūros ir jų atsakomybės sritys yra pateiktos 1 pav.

Pagrindinės Austrijos STI agentūros:

Paramos moksliniams tyrimams agentūra (Society for the Support of Research, toliau – FFG) http://www.ffg.at/). Tai pagrindinė agentūra, remianti taikomuosius mokslinius tyrimus. Ji buvo sukurta apjungus keturias anksčiau buvusias nepriklausomas institucijas (Pramonės mokslo skatinimo fondas – FFF, Technologijų skatinimo agentūra – TIG, Tarptautinis technologijų biuras – BIT ir Austrijos erdvės agentūra – ASA). Agentūra šiuo metu yra atsakinga už didžiąją dalį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų, kurios remia pramonei aktualias MTEP veiklas ir susijusias inovacines veiklas.

Austrijos mokslinių tyrimų skatinimo agentūra (Austrian Research Promotion Agency – FWF). Ši agentūra yra atsakinga už veiklos programų įgyvendinimą ir valdymą bei šių programų įgyvendinimo priemones (pradedant fundamentiniais tyrimais baigiant jų finansavimo užtikrinimu, taip pat ir už taikomuosius mokslinius tyrimus verslui ir temines technologines programas).

CDG (Christian Doppler laboratorijos, http:// www.cdg.ac.at/). Tai nepelno siekianti organizacija, kuri finansuoja pramonei skirtus taikomuosius mokslinius tyrimus specialiose universitetų laboratorijose, kurie atliekami bendradarbiaujant pramonei ir verslui. Moksliniai tyrimai yra finansuojami septynių metų laikotarpiui tokiose srityse, kurias nustato pramonės partneriai.

Austrijos mokslinių tyrimų centrai (Austrian Research Centres, http://www.arcs.ac.at). Tai didžiausias Austrijos užsakomųjų tyrimų centras. 49 proc. šio centro akcijų priklauso pagrindinių šalies didžiųjų įmonių konsorciumui, likusias akcijas valdo valstybė.

2 http://www.rat-fte.at/news.mc?e=1#152


11 iš 120

Austrijos Mokslinių tyrimų ir Technologinės plėtros Taryba

Ekonomikos ir Darbo Ministerija

(BMWA)

FinansųMinisterija

(BMF)

Universitetai irsusijusios institucijos

Mokslinių tyrimų

Organizacijos

Austrijos MoksloFondas (FWF)

Fondai ir kiti tarpininkai

Kristiano Doplerio Organizacija

Austrijos Mokslinių tyrimų Skatinimo Agentūra (FFG)

Austrijos FederalinėVyriausybė

Švietimo, mokslo ir kultūros Ministerija

Transporto, Infrastruktųros ir

Technologijų Ministerija

Aukštoji technikos mokykla

1 pav. Austrijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

1.2.2. Politikos tikslai

Austrijos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos strategijoje iki 2010 m. yra apibrėžti tokie pagrindiniai nacionalinės politikos tikslai:

Sukurti galimybę mokslo bendruomenei naudotis aukščiausiais tarptautiniais mokslo pasiekimų rezultatais;

Stiprinti inovacijas verslo įmonėse nacionaliniame ir regioniniuose lygmenyse;

Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą inovacinės sistemos efektyvumo užtikrinimui;

Sukurti dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje strategiją;

Skatinti lyčių lygybę moksle, taip saugant ir plėtojant MTEP žmogiškuosius išteklius;

Didinti inovacinių procesų dinamiškumą vykdant strategines valstybės priemones;

Didinti MTEP veiklų finansavimą ypatingai strateginėse mokslinių tyrimų srityse.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas ir stiprinimas yra kritinis tolesnės Austrijos nacionalinės inovacijų sistemos bei ekonomikos plėtros veiksnys. Pastaraisiais metais įgyvendinama visa eilė įvairių politinių priemonių bei įvairių tipų programų, skirtų ryšių tarp verslo ir mokslo gerinimui bei verslui aktualių problemų sprendimui. Keletas minėtų priemonių gavo tarptautinį pripažinimą ir ES bei kitų tarptautinių institucijų dažnai naudojami kaip „geros praktikos“ pavyzdžiai.

Vykdomos priemonės ir pasiekti rezultatai leidžia tikėtis, kad Austrijoje padaryta viskas, kad Lisabonos strategijos tikslas – 3 proc. BVP MTEP veikloms – bus pasiektas tinkamai ir laiku.


12 iš 120

1.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Žinių kūrimas Austrijoje vyrauja gamybos sektoriuje, kuriame vykdoma dvi trečiosios Austrijos MTEP veiklų. Ženkli dalis MTEP veiklų (936 milijonų EUR arba 30 proc.) yra vykdoma užsienio kapitalo aukštųjų technologijų pramonės įmonėse. Verslo sektoriaus indėlis šalies universitetų finansavimui yra pakankamai žemas ir siekia iki 51 milijonų EUR (tik 4 proc. MTEP išlaidų universitetuose yra finansuojama vietinės pramonės lėšomis). Tačiau reikia pažymėti, kad minėto finansavimo lygis pastoviai auga, o laikotarpiu nuo 1998 iki 2002 m. išaugo beveik 200 proc.

1.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema

Austrijoje yra 22 valstybiniai ir 10 privačių universitetų. Trys iš valstybinių universitetų specializuojasi medicinoje, ir kiti trys – specializuoti technikos universitetai. Pastaraisiais metais universitetuose vykdoma visa eilė reformų. Austrijoje taip pat yra nemažai politechninių universitetinių kolegijų (Fachhochschulen). Šios kolegijos pradėtos kurti 1994 m. kaip alternatyva klasikiniam universitetiniam mokymui. Kolegijose, kaip ir universitetuose, yra vykdomos tiek mokymo, tiek ir mokslinės programos. Studijos yra nukreiptos į praktinį pritaikymą ir yra trumpesnės nei universitetuose (be praktikos ilgiausiai trunka 3 metus). Šalies mokymo ir mokslinės programos, kolegijose taip pat vykdomos technologijų perdavimo veiklos.

Daugiau negu 90 proc. MTEP veiklų Austrijos aukštojo mokslo institucijose finansuoja viešasis sektorius. Tik 4,2 proc. veiklų finansuoja Austrijos vietinė pramonė, 1 proc. veiklų finansuoja užsienio kapitalas. Austrijos mokslo fondo indėlis į MTEP finansavimą – 9 proc. (2 lentelė). Austrijos mokslo fondas yra pagrindinis MTEP konkursinio ir programinio finansavimo instrumentas. Verslo finansavimo lygis, nors pastaruoju metu pastoviai auga, vis dėl to yra labai žemas.

Lentelė 2. MTEP finansavimas aukščiausiose Austrijos Švietimo Institucijose (2002)

Finansavimo sektoriai 1000 EUR proc. Federalinė Vyriausybė 950604 81.1 Regioninės vyriausybės 15000 1.3 Vietinės Vyriausybės 1048 0.1 Kiti nacionaliniai šaltiniai (daugiausia Austrijos Mokslo Fondas) 102490 8.7 Privatūs ne-pelno sektoriai 7143 0.6 Verslo sektoriai 49523 4.2 Užsienio (įskaitant tarptautines organizacijas) 11181 1.0 Europos Sąjunga 35606 3.0 Viso 1172595 100.0 Šaltinis: Statistik Austria (2005)

1.3.2. MTEP veiklos

GERD yra 5,773 milijonų EUR (2005 m. duomenys) – viršija EU vidurkį. BERD3 yra 3,130 milijonai EUR (2002 m. duomenys) – taip pat viršija EU vidurkį. Žinių kūrimas dominuoja gamybos sektoriuje, kuriame vykdoma dvi trečiosios Austrijos MTEP veiklų. Verslo indėlis į MTTP finansavimą pastaraisiais metais labai išaugo ir vietinės pramonės įmonės šiuo metu finansuoja 43 proc. MTEP. Viešojo sektoriaus indėlis pastaruoju metu mažėja ir šiuo metu siekia 36 proc. Užsienio kapitalo finansavimo lygis kelėtą metų nekinta ir siekia 20 proc. HERD4 yra 1,266 milijonai EUR.

Mokslininkų skaičius: 2002 m. duomenimis (vėlesnių metų duomenys nėra prieinami) Austrijoje yra 24,124 mokslininkai ir mokslo darbuotojai. 66 proc. jų dirba pramonės įmonėse, 29 proc. – universitetuose. Mokslininkų skaičius ženkliai viršija ES vidurkį.

3 Verslo sektoriaus išlaidos MTEP (angl. – Business expenditures on R&D) 4 Išlaidos aukštojo mokslo MTEP finansavimui (angl. – Higher Education R&D expenditure)


13 iš 120

Mokslinė produkcija ir konkurencingumo rodikliai

Austrija viršija ES rodiklius beveik pagal visus technologinius ir inovacinius rodiklius (verslo indėlis į MTEP veiklų finansavimą, technikos specialistai, aukštasis išsilavinimas, ankstyvasis rizikos kapitalas, Europos patentų biuro patentai (toliau – EPO) ir Jungtinės Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biuro (The United States Patent and Trademark Office's, toliau – USPTO) patentai, 2 pav.).

Publikacijos: 2004 metais Austrijos mokslininkai parengė 7,926 publikacijų (priimtos spausdinimui). Pagal publikacijų skaičių milijonui gyventojų tai vienas aukščiausių rodiklių ES (žymiai viršija ES vidurkį).

Patentai: Austrijos įmonės ir organizacijos į EPO 2002 m. pateikė patentavimui 1,483 paraiškas, į USPTO 2001 m. – 322 patentines paraiškas. Tai žymiai viršija ES vidurkį, skaičiuojant pagal išduodamų patentų skaičių vienam gyventojui

2 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Austrija

1.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS

K-Plius programa

Šios programos tikslas – steigti kompetencijos centrus, skatinti jų kūrimąsi ir veiklą. Kompetencijos centrų misija yra inovacinių tinklų, jungiančių verslo įmones, skirtų bendrų mokslinių tyrimų atlikimui specifinėse srityse, įtraukiant aukštojo mokslo įstaigose dirbančius mokslininkus, kūrimo skatinimas. Tokie tinklai kuriami dviem principais: tai KIND tipo tinklai, kai mokslininkai dirba vienoje vietoje, ir KNET tipo tinklai, kai tas pats mokslininkas dirba kelios tinklui priklausančiose įmonėse. Galima išskirti atskirą KPLUS programą, kurios tikslas yra Aukštojo mokslo ir pramonės bendradarbiavimas pirmaujančiose mokslo ir technologijų srityse. Šiuo metu veiklia 18 KPLUS ir 22 KNET centrų/tinklų, kurių veiklose dalyvauja daugiau nei 1500 mokslininkų ir apie 450 verslo įmonių. Viešojo sektoriaus investicijos į šių tinklų veiklą nuo 1998 m. yra pasiekusios 116 milijonų Eurų. Pradžioje buvo planuota, kad programa gyvuos 7 metus, bet jos veikla buvo labai sėkminga ir programa buvo pratęsta. Naujoji K-programa pradės savo veiklą 2007 m.


14 iš 120

Christian Doppler laboratorijos – biudžetas 10,7 milijonai EUR (2004 m.)

Christian Doppler laboratorijos yra ne pelno siekianti organizacija, kuri finansuoja taikomuosius tyrimus specialios paskirties laboratorijose atskiruose universitetuose. Tose laboratorijose moksliniai tyrimai yra vykdomi mokslo ir verslo partnerystės pagrindu. Finansavimo periodas yra 7 metai, mokslinių tyrimų sritys yra nustatomos pagal verslo poreikius. 2005 m. šalyje veikė 36 Christian Doppler laboratorijos, jose dirbo 325 įvairių mokslo ir aukštųjų technologijų sričių mokslininkai. 2004 m. visų laboratorijų biudžetas siekė 10,7 milijonai EUR, iš kurių 50 proc. finansavo BMWA, o 50 proc. verslo įmonės.

Austrijos NANO iniciatyva

Austrijos NANO iniciatyva yra kasmetinė finansavimo programa, skirta Nano lygmens mokslo ir nanotechnologijų (toliau – NANO) finansavimui Austrijoje. Programa koordinuoja įvairias NANO priemones nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje. Programą remia keletas ministerijų, federalinės provincijos ir finansinę paramą teikiančios institucijos, o koordinuoja BMVIT – Federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministerija. Programą valdo Austrijos mokslo skatinimo agentūra (FFG Österreichische Forschungsförderungsgesellschaft – Austrian Research Promotion Agency). Programos struktūra ir prioritetai buvo kuriami bendromis mokslininkų, verslininkų ir valdininkų pastangomis.

AplusB – Akademija ir verslas (Academia plus Business) – biudžetas 18,5 milijonai EUR.

Programos tikslas – akademinių pumpurinių įmonių (spin-offs) steigimo skatinimas. Pagrindiniai programos tikslai ir prioritetai:

Didinti pumpurinių įmonių skaičių;

Gerinti šių naujų įmonių veiklos kokybę (technologijų ir žinių lygio kėlimas), taip pat užtikrinti jų sėkmingos veiklos tikimybę;

Palaikyti pastovią tokiose įmonėse dirbančių žmogiškųjų išteklių kokybę, skatinant specialistų turinčių universitetinį, politechnikos koledžų ir neuniversitetinių mokslo įstaigų suteiktą išsilavinimą, įdarbinimą;

Skatinti mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą pramonėje;

Remti technologijų perdavimo iniciatyvas.

Austrijos mokslo skatinimo agentūros bendrosios programos

Tai pagrindinis MTEP projektų, kurios vykdo verslo įmonės, finansavimo šaltinis. Finansuojamos labai įvairios mokslinių tyrimų sritys (fundamentalūs ir taikomieji tyrimai), skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir nacionaliniai kompetencijos ir mokslinių tyrimų tinklai. Finansuojamos mokslinių tyrimų sritys iš esmės atitinka ES bendrosios programos finansuojamas mokslinių turimų sritis: sveikatos mokslai, aplinkosauga ir energetika, mobilumas ir transportas, saugumas ir kosminė erdvė, informacinės komutacinės technologijos, biotechnologijos, maistas ir žemės ūkis, socio-ekonominiai ir humanitariniai mokslai, nanotechnologijos, medžiagotyra ir naujos gamybos technologijos. Bendras programos biudžetas nėra žinomas, tačiau jo dydis yra labai reikšmingas šalies MTEP plėtrai.


15 iš 120

2. BELGIJA

2.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Belgija yra aukšto ekonominio išsivystymo lygio šalis, turinti nedaug gamtos išteklių. Šalyje vyrauja privataus kapitalo valdomos įmonės, sukurta šiuolaikiška puikiai funkcionuojanti transporto sistema, pramonė gamina plataus asortimento prekes, sukurtas aukštos kokybės paslaugas tiekiančių įmonių tinklas. Pramonė yra sukoncentruota tankiai apgyvendintoje šiaurinėje flamandų kalba kalbančioje šalies dalyje. Belgijos ekonomika yra atvira ir labai priklausoma nuo užsienio rinkų būklės, kadangi didžioji dalis šaliai reikalingų žaliavų yra importuojama, o didelė dalis pagamintos produkcijos yra eksportuojama. Beveik 75 proc. produkcijos eksportuojama į ES šalis.

OECD 2006 metų apžvalgoje teigiama: „Po ženklaus ekonomikos augimo 2006 m. tikimasi, kad per sekančius dvejus metus augimo tempai šiek tiek sulėtės. Vidinis poreikis produkcijai išliks nepakitęs ir pakankamai aukštas dėl pastoviai augančių gyventojų pajamų ir didėjančio užimtumo lygio, tačiau pastaruoju metu pastebimas eksporto lygio smukimas rodo, kad šalies ekonomika dar nėra pilnai išnaudojusi savo ekonominio potencialo. Nepaisant prognozuojamo žemesnio ekonomikos augimo, BVP augimo lygis išliks didesnis, negu vidutinis Europoje (šiek tiek mažiau nei 2 proc.) ir 2008 m. vėl pradės didėti. Jau šiuo metu galima pastebėti ženklų, kad kai kuriose srityse ekonomikos sąstingio lygis mažėja, bendras metinės infliacijos lygio pokytis yra nežymus, pastarųjų mėnesių infliacijos lygis priartėjo prie bendrojo dėl pastaruoju metu sumažėjusių naftos kainų.

Šalies fiskalinės politikos tikslas yra pastovus biudžeto pajamų augimas. Biudžeto pajamų augimas yra labai svarbi šalies ekonominės strategijos dalis iš anksto numatant biudžeto išlaidas, kurios pastoviai auga dėl visuomenės senėjimo. Siekiant 2007 m. biudžeto tikslų planuojama didinti kai kuriuos netiesioginius mokesčius, riboti darbo rinką, vykdyti atskiras priemones kuriant naujas darbo vietas ir didinant užimtumo lygį, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių tarpe, kur šiuo metu yra aukščiausias nedarbo lygis.

Lentelė 3. Palyginamieji ekonominės veiklos rodikliai – Belgija

Nacionalinė veikla ES-25 vidurkis Rodiklis

2000 2004* 2000 2004* BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES-25=100) 116,9 117,9(f) 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais) 3,9 2.5 3,9 2,3 Darbo našumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 126,8 128,0(f) 100 100 Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 1,9 0* 1,4 0,2* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,7 1,9 2,4 2,1 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) -1,1 1,4(f) 0,4 -0,3* Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP) 0,2 0,4* 0,8 -2,8 Užimtumo lygis (proc. nuo darbingo gyventojų skaičiaus) 60,5 59,6* 62,4 63* Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 6,9 7,8 8,6 9 Prekių importas/eksportas proc. nuo BVP - 80,3* - 9* Paslaugų importas/eksportas proc. nuo BVP - 14,5* - 3,2 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas - 11,3* - 1,2 Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,3 17,3 18,4 16,8 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2003); „f“ = prognozės

Belgija (2005) Gyventojų skaičius: 10,379,067 Plotas: 30,528 kv. km. Gyventojų tankumas: 340

gyventojai į kv. km. BVP: 322,3 milijardai EUR BVP augimas: 1,5 proc. Infliacija: 2,8 proc. Darbo jėga: 4,77 milijonai Nedarbo lygis: 8,4%


16 iš 120

2.2. BELGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

2.2.1. Belgijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Skirtingai negu visose kitose ES šalyse, Belgijoje visas STI valdymas vyksta tik regioniniame lygmenyje. Belgijos federalinė vyriausybė atsakinga tik už klausimų, kuriems reikia įstatyminių ar politinių veiksmų, sprendimą. Mokslo politikos klausimus susijusius su ekonomine šalies plėtra sprendžia trijų regionų valdžios institucijos (Flandrija, Valonija ir Briuselis), o trys Bendruomenės (prancūzų, flamandų ir vokiečių kalba kalbančios bendruomenės) yra atsakingos už politiką švietimo srityje, tame tarpe už fundamentinius tyrimus aukštojo mokslo institucijose. Įskaitant federalinę vyriausybę, šalyje iš viso yra septynios nepriklausomos valdžios institucijos, galinčios įtakoti ir vykdyti mokslo politiką visose ar ai kuriose STI srityse.

Paskutinė Research, Technology and Innovation in Belgium: the Missing Links5 ataskaita pabrėžia labiau šiuolaikiškos ir lankstesnės mokslo valdymo sistemos sukūrimo būtinybę. Ataskaitoje taip pat siūloma visa eilė konkrečių politinių veiksmų, tame tarpe ir monetarinės politikos srityje.

Visos regioninės valdžios institucijos turi administracines struktūras, kurios yra atsakingos už įvairių STI politikos veiksmų formavimą ir įgyvendinimą. Šios struktūros yra detaliai pristatomos Trendchart ir Erawatch internetiniuose portaluose ir šiame dokumente daugiau nebus nagrinėjamos.


Nors mokslo politiką Belgijoje vykdo visa eilė skirtingų regioninių institucijų, pagrindiniai STI politikos tikslai ir vykdymo instrumentai yra labai panašūs.

Flandrija

Flamandų bendruomenės ir valdžios institucijų vykdomos politikos pagrindiniai tikslai yra verslumo skatinimas, aukštųjų technologijų vystymas ir aukšto kompetencijos lygio infrastruktūros bei inovatyvių klasterių kūrimas. Vienas pagrindinių šių institucijų veiklos prioritetų yra fiskalinių MTEP skatinančių instrumentų vystymas, įskaitant rizikos kapitalo inovatyvioms įmonėms formavimą.

Svarbiausi politiniai dokumentai:

2006 m. politika: Mokslas ir inovacijos Flandrijoje (Policy letter 2006: Science & Innovation Flanders)6 ir po to sekęs memorandumas: Mokslas, technologijos ir inovacijos 2004-2010 m. laikotarpiui (Memorandum: Science and Technological innovation 2004-20107). Dokumentą parengė Flandrijos taryba, atsakinga už konsultacijų teikimą ministrams, dirbantiems mokslo ir technologijų srityje. Memorandume numatyti svarbiausi artimiausiu kelių metų STI politikos tikslai ir veiksmai, kurie turi būti atlikti siekiant pasiekti Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus. Šiuose dvejuose dokumentuose taip pat išreikštas Flandrijos valdžios siekis vystyti žinių ekonomiką. Žemiau išvardinamos pagrindinės minėtų dokumentų nuostatos: didinti privačias investicijas į MTEP; efektyviau ir ekonomiškiau naudoti MTEP viešojo sektoriaus investicijas, tobulinti IPR sistemą; gerinti viešojo sektoriaus mokslo institucijų finansavimą, paremtą konkursiniu principu; steigti naujus ir remti jau esamų kompetencijos centrų ir tinklų veiklą; remti regioninius mokslo krypties klasterius; kurti aplinką, palankią mokslo ir verslo bendradarbiavimui vykdant MTEP veiklas; gerinti įvairių MTEP veiklas vykdančių institucijų bendradarbiavimą ir technologijų perdavimą; vykdyti monetarinę politiką ir įvairias fiskalines iniciatyvas, įskaitant išorinį MTEP finansavimą; skatinti STI jaunimo tarpe.

5 http://www.belspo.be/belspo/home/publ/pub_ostc/ind/ind07_en.pdf 6 http://www.awi-vlaanderen.be/documenten/Beleidsbrief2005.pdf 7 http://www.vrwb.be/MFiles/Memorandum.pdf


17 iš 120

Valonija

Valonijos regiono pagrindiniai tikslai MTEP srityje yra viešojo mokslo galimybių kuo pilnesnis išnaudojimas ir technologijų perdavimo gerinimas. Pagrindinis regiono politinis dokumentas (Priority Actions for the Future in Wallonia8) apsprendžia regioninę politiką, kurios pagrindinis tikslas – konkurencingumo didinimas. Bendras regiono biudžetas ketveriems metams yra 1,400 milijonai EUR, iš jo 270 milijonų ER yra skirta MTEP veikloms. Dokumente taip pat numatytos pagrindinės priemonės ir MTEP veiksmų planas.

Pagrindinės MTEP politikos priemonės: verslo paramos MTEP veikloms, vykdomoms pramonėje skatinimas, sutiekiant subsidijas ir paskolas; FIRST programa (plačiau aprašoma 2.4 dalyje), remianti mokslininkų mobilumą tarp pramonės ir aukštojo mokslo sektoriaus; SVV įmonių rengiamų galimybių studijų finansavimas. Viešojo MTEP sektoriaus pagrindinės paramos priemonės yra bendradarbiavimo tarp universitetų ir mokslo centrų rėmimas bei subsidijos mokslo centrų technologijų plėtrai. Taip pat finansuojamos technologijų konsultacinės veiklos. Atskira priemonių grupė yra strateginių regionui MTEP veiklų pramonės įmonėse, universitetuose ir mokslo centruose finansavimas bei mokslo ir verslo konsorciumų veiklų kuriant strateginės reikšmės technologijas rėmimas.

Briuselis

Federaliniame lygmenyje pastaruoju metu buvo pristatytos kelios strateginės priemonės skirtos pagerinti biudžetinių instrumentų įtaką MTEP veiklų skatinimui: avansiniai mokėjimai darbdaviams skirti mokslininkų darbo užmokesčio išlaidoms padengti; avansiniai mokėjimai MTEP personalui universitetuose, mokslo institucijose ir verslo įmonėse. Šalia to yra pristatyta iniciatyva „High Level Group 3 proc. Belgium” – suburtas laikinas mokslinis kolektyvas, kuris atliko mokslinę studiją9, kurioje apibrėžtas globalus veiksmų planas ir parengtos rekomendacijos investicijų į mokslą ir inovacijas Belgijoje skatinimui.

2.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Kaip jau buvo minėta, tiek už mokslo politikos vykdymą, tiek už jos įgyvendinimą Belgijoje yra atsakingos šešios nepriklausomos regioninės institucijos. Kiekvienas regionas turi savo agentūras, kurios administruoja savo regiono programas. Toliau bus pristatomos tik pagrindinės agentūros, tos, kurių veiklos patirtis gali būti naudinga Lietuvos mokslo sistemai.

Pagrindinės agentūros, įgyvendinančios Belgijos STI politiką atskiruose regionuose:

Inovacijų skatinimo institutas Flandrijoje (Institute for Promotion of Innovation by S&T in Flanders IWT) http://www.iwt.be/iwt_engels.

IWT finansuoja MTEP veiklas verslo, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo, įmonėse ir mokslo institutuose. Institutas taip pat remia inovatyvias studijas bei inovatyvių produktų gamybą SVV įmonėse. Mokslo institutai ir universitetai gali gauti finansavimą strateginiams fundamentiniams tyrimams, bendriems moksliniams tyrimams ir technologijų perdavimui. IWT taip pat remia kai kurias inovacijų perdavimo paslaugas per visą eilę programų, skirtų tarpinėms organizacijoms ir atskiriems jų skyriams.

8 http://gov.wallonie.be/code/fr/action_prio.pdf 9 2006, Research, Technology and Innovation in Belgium: the Missing Links.


18 iš 120

Generalinis Valonijos technologijų, mokslinių tyrimų ir energijos direktoratas (Directorate General for Technologies, Research and Energy of the Walloon Ministry DGTRE) http://mrw.wallonie.be/dgtre.

DGTRE yra pagrindinė Valonijos vyriausybės MTTP agentūra. Ji remia ekonominius ir socialinius mokslo ir technologinius projektus, kurios vykdo mokslo centrai ir universitetai. DGTRE taip pat remia inovacijas, įmonių vykdomus MTEP projektus, technologijų, tinkamų Valonijos verslui perdavimą, taikomuosius tyrimus atliekančius mokslo centrus, kurie atlieka užsakomuosius Valonijos įmonių mokslinius tyrimus.

Briuselio mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo institutas (Institute for Encouragement of Scientific Research & Innovation of Brussels IRSIB-IWOIB) http://www.irsib.irisnet.be/index_en.htm

IRSIB-IWOIB remia mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas finansuodamas mokslinius projektus, kuriuos įgyvendina Briuselio regiono verslo įmonės, universitetai ir aukštojo mokslo įstaigos.

Valstybiniame lygmenyje pagrindinė federalinė STI politikos agentūra yra Belspo (http://www.belspo.be).

2.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Belgijos universitetai yra reikšminga nacionalinės inovacijų sistemos dalis. Juose dirba 40 proc. visų šalies mokslininkų. Belgijoje yra 15 universitetų, 6 iš jų yra flamandų kalba kalbančioje bendruomenėje, 9 – prancūzų kalba kalbančioje bendruomenėje. Bendruomenės kontroliuoja universitetų veiklas, dalyvauja nustatant veiklų kryptis ir finansuoja universitetus. Prancūzų kalba kalbančioje bendruomenėje 57 proc. MTEP biudžeto skiriama tiesiogiai universitetų ir aukštojo mokslo institucijų rėmimui.

Flamandų kalba kalbančioje bendruomenėje pagrindiniai mokslo finansavimo šaltiniai yra Specialusis mokslo fondas ir Mokslo fondas, kuris remia fundamentinius tyrimus.

Universitetus taip pat finansuoja ir kitos federalinės ir regioninės institucijos bei ES bendrosios programos.

2.3.2. MTEP veiklos GERD 2004 m. buvo 5,464 milijonai EUR – beveik lygus ES vidurkiui.

BERD yra 6,77 milijardai EUR – viršija ES-25 vidurkį ir yra aukščiausias rodiklis visoje ES.

HERD yra 2,34 milijardai EUR.

Mokslininkų skaičius

2004 metais (vėliausi metai, kurių duomenys yra prienami) Belgijoje buvo 31,880 mokslininkų, 52 proc. mokslininkų dirbo pramonėje, 40 proc. – aukštojo mokslo institucijose. Šie skaičiai viršija ES vidurkį.


19 iš 120

3 pav. Europos inovacijų sistemos rodikliai 2005 m. – Belgija

Beveik visi Belgijos technologijų ir inovacijų indikatoriai (verslo išlaidos MTEP; techninį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius; aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičius; ankstyvosios fazės rizikos kapitalo dydis; EPO ir USPTO patentų skaičius) yra artimi ES vidurkiui. Publikacijų skaičius taip pat santykinai didelis.

2.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Daugelis iš žemiau pristatomų programų yra skirtos atskiriems šalies regionams ar bendruomenėms.

Technologinis konsultavimas, Valonija (Technology Guidance) – biudžetas; 5,5 milijonų EUR per metus

Pagrindiniai programos prioritetai yra naujų technologijų diegimas ir įsisavinimas Valonijos regione ir inovacijų lygio SVV įmonėse kėlimas.

Mobilizavimo programos, Valonija (Mobilising Programmes) – biudžetas: 20 milijonų EUR

Mobilizavimo programos remia mokslinius tyrimus strateginėse regioninio vystymo kryptyse apjungiant MTEP pajėgumus sukuriant specializuotas mokslininkų grupes atskiriems uždaviniams spręsti. Programoje gali dalyvauti universitetai ir verslo įmonės arba bendros mokslo ir verslo atstovų mokslininkų grupės. 1991-2002 m. buvo vykdomos devynios programos medžiagotyros mokslo, skaitmeninių garso technologijų, nanotechnologijų ir kt. srityse.

FIRST programos, Valonija – biudžetas: 20 tūkstančių EUR mokslininkui

Ši programų grupė yra skirta universitetų ir įmonių bendradarbiavimo skatinimui remiant mokslininkų mobilumą. Pramonė dalyvauja programoje nustatant programos paskirtį ir pagrindinius tikslus. Finansinė parama teikiama dviem būdais: mokslininkui mokant atlyginimą ir padengiant universiteto veiklos išlaidas. Mokslininkai savo mokslines veiklas atlieka tiesiogiai įmonėje. Vienintelis reikalavimas – kad mokslinių tyrimų rezultatas būtų perduodamas įmonei ir Valonijos įmonės turėtų komercinę


20 iš 120

naudą. Valonijos regiono valdžia šuo atveju padengia didžiąją dalį MTEP išlaidų (iki 75 proc. įmonės ir iki 90 proc. mokslininko stipendijai reikalingų išlaidų).

Strateginis fundamentinio mokslo finansavimo instrumentas, Flandrija (Strategic Basic Research financing channel) – biudžetas: apytiksliai 35 milijonai EUR per metus

Programa teikia finansinę paramą visiems MTEP veiklų vykdytojams, atliekantiems fundamentinius mokslinius tyrimus, atitinkančius regioninės plėtros prioritetus. Programos principas – strateginių mokslinių tyrimų finansavimas nepriklausomai nuo to, kas tuos tyrimus vykdo. Labai skatinama bendrų mokslinių grupių/komandų veikla.

IWT: MTEP verslo projektai, Flandrija – biudžetas: 25 milijonai EUR

Ši 2001 m. sukurta programa finansuoja įvairaus dydžio Flandrijos verslo įmones. Finansuojamos labai įvairios mokslinių tyrimų kryptys, nuo fundamentinių tyrimų iki prototipų gamybos. Moksliniai tyrimai gali būti atliekami įmonėse, bendradarbiaujant su kitomis verslo įmonėmis arba mokslo įstaigomis (universitetais, mokslo institutais ir kt.)

SVV įmonių programa, Flandrija – biudžetas: 13,7 milijonai EUR

Programa remia Flandrijos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių inovacines veiklas. Parama teikiama kvalifikuotų mokslininkų įdarbinimui, galimybių studijų rengimui (kai reikalingos išorės ekspertų konsultacijos), verslo planų rengimui, išlaidų, patirtų rengiant pasiūlymus pagal ES FP programų ir EUREKA kvietimus, padengimui ir/ar mokslinių tyrimų vykdymui.

Specialusis mokslo fondas – BOF, flamandų kalba kalbanti bendruomenė – biudžetas: 101 milijonas EUR

Programa skirta fundamentinių tyrimų atliekamų universitetuose finansavimui. Finansavimas skiriamas tiesiogiai universitetui ir yra paskirstomas universiteto viduje remiantis universiteto vidaus tvarkos taisyklėmis. Nėra jokių išorinių rekomendacijų universitetui dėl mokslininkų grupių sudarymo ir jų darbo tematikos.

Flamandų bendrieji inovacijų tinklai (VIS) – biudžetas: 61 milijonas EUR

VIS remia technologijų inovacijas Flandrijos verslo įmonėse (ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse) keliant sąmoningumo apie integruotus projektus ir technologijas lygį. VIS finansuoja įvairias iniciatyvas, skirtas įmonių technologinių žinių gerinimui (bendri MTEP projektai, technologinės konsultacijos ir t.t.). finansavimą dažniausiai skiria ir administruoja tarpinės organizacijos, kurios padeda Flandrijos įmonėms vykdyti projektus bei koordinuoja jų įgyvendinimą.

Technologijų perdavimo fondas (TETRA), flamandų kalba kalbanti bendruomenė – biudžetas: 7 milijonai EUR

Fondas remia bendrus mokslinius tyrimus tarp aukštojo mokslo institucijų ir verslo įmonių ir/ar įmonių bei suinteresuotų galimų vartotojų grupių. Finansinė parama suteikiama moksliniams tyrimams ir išlaidų, susijusių su sukurtų technologijų įsisavinimu, padengimui.


21 iš 120

Federalinės MTEP rėmimo programos (Belspo):

Technologijų traukos poliai (Technology Attraction Poles) – biudžetas: 9 milijonai EUR per metus

Programa remia ir skatina universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, mokslo centrų ir kitų nepelno siekiančių organizacijų bendradarbiavimą standartizavimo, telekomunikacijų ir erdvės mokslų sektoriuose. Šie mokslo sektoriai yra svarbūs ne atskiro regiono, bet visos šalies mastu.

Grįžimo grantai

Grįžimo grantai skirti aukštos kvalifikacijos Belgijos mokslininkų, dirbančių užsienyje, grįžimui remti.

Vidiniai universitetų traukos poliai

Programa remia atskirų regionų universitetų ir visuomenės bendradarbiavimą.

Federalinės mokslo programos

Šios programos remia aukštojo mokslo institucijose vykdomus socio-ekonominius mokslinius tyrimus. Pagrindinės finansuojamos sritys: aplinkosauga, informacinės komunikacinės technologijos, socio-ekonominiai ir humanitariniai mokslai.

Erdvės mokslinių tyrimų programos

Ši programų grupė remia MTEP veiklas erdvės ir kosminių tyrimų srityse (šių veiklų vykdymas yra kontroliuojamas nacionaliniame lygmenyje).

Koordinuojamos mokslo priemonės (prancūzų kalba kalbanti bendruomenė) – biudžetas: 11 milijonų EUR per metus

Programa remia tarpdisciplininius mokslinius tyrimus prancūzų kalba kalbančios bendruomenės universitetuose, ypač kai tyrimus vykdo bendradarbiaudamos kelios mokslinės grupės. Finansavimo laikotarpis trunka iki penkerių metų ir yra skiriamas kompetencijos centrų universitetuose ir už universiteto ribų kūrimui. Visi pateikti projektai dalyvauja konkurse, projektų vertinime dalyvauja aukščiausios kompetencijos užsienio ekspertai.

Programa Odysseus (flamandų kalba kalbanti bendruomenė)

Programa skirta Flandrijos mokslininkų, dirbančių kitose šalyse, grįžimui į savo universitetus ir/ar mokslo centrus Flandrijos regione.


22 iš 120

3. DANIJA

3.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Danijos ekonomika po 25 metus trukusių reformų šiandien funkcionuoja labai gerai. 2005 m. ji paaugo 3,1 proc.

Nedarbas pasiekė istoriškai žemą lygį, nėra infliacijos didėjimo, taip pat požymių, įspėjančių apie spartų darbo užmokesčio augimą. Kadangi Danija nuo 2001 m. yra valdoma tos pačios koalicijos (perrinkta 2005 m. vasarį), bendra ekonominė politika šiuo laikotarpiu šalyje yra stabili. Šio laikotarpio pradžioje buvo mažas ekonomikos augimas, todėl kilo klausimų dėl ekonomikos konkurencingumo ir produktyvumo. Tačiau 2004 m. buvo sumažintas pajamų mokestis, 2004-2005 m. buvo atsisakyta 1 proc. nuo bendrųjų pajamų privalomojo pensijų draudimo. Taip pat buvo sumažinti įmonių mokesčiai. Padidėjusios įmonių ir fizinių asmenų disponuojamos lėšos, žemas nedarbo lygis bei nedidelė infliacija lėmė padidėjusį privačių asmenų vartojimo lygį, kas sąlygojo aukštus ekonomikos augimo tempus. Eksporto mastai išliko nepakitę, nors jų dalis bendroje vidaus gamyboje sumažėjo.

4 lentelėje parodyta kaip ekonominės veiklos rodikliai atspindi tą patį paveikslą, ypač ryšku tai, kad 2005 m. Danijoje ekonomika augo greičiau nei ES-25 vidurkis, tačiau tai nesukėlė žymaus infliacijos padidėjimo. Infliacijos lygis 2005 m. buvo 1,7 proc., o tai yra žemiau nei ES vidurkis. Tokia ekonominė plėtra prisideda prie valstybės politikos, kuria siekiama sumažinti valstybės bei užsienio skolas, įgyvendinimo. Politikos kryptį, kuria siekiama sumažinti skolas, remia Danijos Parlamento dauguma.

Lentelė 4. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Danija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 126,4 123,4 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 3,5 3,1 3,9 1,6 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 105 106 100 100(f) Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 0,4 0* 1,5 0,6* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 2,7 1,7 2,4 2,2 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -2,4 -1,4 -0,1 -0,3 Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

1,7 2,3* 0,8 2,6*

Užimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventojų skaičiaus) 52,3 43,2* 62,9 63,4* Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 4,3 4,8 8,6 8,7 Užsienio tiesioginės investicijos : : 2,4 0,9* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 18,5 18,0 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat - Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vėliausiai galimi metai (2003); šifras: ( : ) duomenys neprieinami; (f) prognozės.

Užimtumo lygis Danijoje nuolat auga ir yra žymiai aukštesnis nei ES-25 vidurkis. Tai tiesiogiai susiję su didesniu nei vidutiniu moterų užimtumo lygiu. Darbo jėgos vieneto kaštų augimas yra žemesnis už ES-25 vidurkį, tačiau darbo jėgos vieneto kaštai yra vieni aukščiausių visoje ES. Didelius darbo vieneto kaštus lemia aukštas darbo užmokestis, dideli mokesčiai, aukšti ribiniai darbo apmokestinimo tarifai bei aukšti energijos ir aplinkos apsaugos mokesčiai (Danijos pramonės konfederacijos globalizacijos ataskaita, 2005 m.).

3.2. DANIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 1980 m. buvo manoma, kad šalies mokslinių tyrimų sistema tapo per daug suskaidyta, užkertanti kelią bendradarbiavimui ir mobilumui bei sukurianti konkurenciją tarp tyrėjų, mokslinių tyrimų centrų ir

Danija (2005 m.) Gyventojų skaičius:

5,450,661 Plotas: 43,094 kv. km. Gyventojų tankumas: 126

žmonių kv. km. BVP: 194 milijonai EUR BVP augimas: 3,1 proc. Infliacija: 4 proc. Darbo jėga: 2,9 milijonai Nedarbo lygis: 5,7 proc.


23 iš 120

institucijų. Universitetai buvo per daug uždari ir mokslinių tyrimų tarybų veikla tuo metu kėlė problemas.

Dėl šių priežasčių:

Buvo įsteigta nauja Informacinių technologijų ir tyrimų ministerija, kuri yra atsakinga už mokslinių tyrimų politikos, vykdomos tarp disciplinų ir tarp sektorių, formavimą (1993 m.);

Buvo įsteigtas naujas patariamasis organas – Danijos mokslinių tyrimų politikos taryba;

2001 m. Danijos mokslinių tyrimų komisija peržiūrėjo mokslinių tyrimų teisinį reguliavimą, siekdama užtikrinti efektyvesnį šios sistemos funkcionavimą. Buvo nuspręsta išplėsti Mokslo, technologijų ir inovacijų ministeriją.

Įvyko daug pokyčių, kol sistema pradėjo efektyviau ir labiau koordinuotai veikti.

3.2.1. Danijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Naujai įsteigta ministerija tapo atsakinga už universitetuose vykdomus mokslinius tyrimus, šiai kompetencijai perėjus iš Švietimo ministerijos. Taip pat naujoji ministerija tapo atsakinga už inovacijas ir aukštųjų technologijų verslą – šią kompetenciją jai perdavė Prekybos ir pramonės ministerija. Taip pat ministerija valstybiniame lygmenyje koordinuoja bendrus klausimus, susijusius su inovacijų politika. Ji pasikirsto apie 75 proc. valstybinių asignavimų, skirtų moksliniams tyrimams.

Žemesniame nei ministerija lygmenyje mokslinių tyrimų sistema susideda iš patariamųjų ir finansavimo tarybų (4 pav.). Pagrindinė patariamoji taryba – Danijos mokslinių tyrimų politikos taryba, įsteigta 2004 m. pradžioje. Vėliausiai atliktos reformos mokslinių tyrimų finansavimą padalino į dvi posistemes. Nepriklausomų tyrimų taryba apima penkias tarybas ir remia mokslinių tyrimų projektus, kurie yra orientuoti į tyrėjų iniciatyvą ir prioritetus. Kitą finansavimo posistemę sudaro Strateginių tyrimų taryba, kuri remia strategiškai ir politiškai svarbius mokslinius tyrimus.

Danijos Mokslinių tyrimų agentūra

Parlamentas

Vyriausybė

Danijos Nepriklausomų tyrimų taryba

Danijos Strateginių tyrimų taryba

Vyriausybės mokslinių tyrimų institutai Kiti valstybiniai tyrimų sektoriai Universitetai

GTS

Mokslo parkai Inkubatoriai

Viešieji mokslinių tyrimų komitetai

Danijos Tyrimų politikos taryba

Mokslo, technologijų ir inovacijų ministerija

Danijos Tyrimų koordinavimo komitetas Technologijų

ir inovacijų taryba

Įvairios ministerijos

4 pav. Danijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

Kitas neseniai padarytas ženklus pakeitimas Danijos mokslinių tyrimų struktūroje, siekiant pagerinti tarpusavio koordinaciją, yra susijęs su Technologijų ir inovacijų tarybos bei Danijos nacionalinio pažangių technologijų fondo, kuris siekia finansuoti aukštos kokybės aukštųjų technologijų projektus, įsteigimu.

Antroji pagal svarbą mokslinių tyrimų finansavimo sistemoje yra Maisto, žemės ūkio ir žvejybos ministerija. Inovacijų politiką taip pat įtakoja Ekonomikos ir verslo ministerija. Veiksmų koordinacija


24 iš 120

tarp ministerijų, kurią inicijuoja Mokslo, technologijų ir inovacijų ministerija, yra vykdoma informacijos mainų pagrindu. Visa sistema pasižymi įvairių interesų grupių įtraukimu bei konsensuso pasiekimu, priimant sprendimus dėl politikos formavimo. Reikšmingiausias įvairių interesų grupių įtraukimo pavyzdys yra Globalizacijos tarybos, kuri įtvirtino įvairių interesų grupių įtraukimą, įkūrimas.

2006 m. gegužės mėn. buvo įkurta nauja agentūra – Danijos mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra. Agentūrą sudaro buvusi Danijos mokslinių tyrimų agentūra ir dalis buvusio departamento, atsakingo už tyrimus ir inovacijas. Šios agentūros tikslas yra skatinti tyrimus ir inovacijas, atitinkančias aukštus tarptautinius standartus, siekiant vystyti Danijos visuomenę finansiškai, kultūriškai ir socialiai.


Danijos inovacijų politika remiasi tarptautine statistika ir įvairiais rodikliais, taip pat tarptautinėmis apžvalgomis ir įvertinimais; nacionalinėms studijoms anksčiau buvo teikiama mažesnė reikšmė. Aštunta technologijų įžvalga taip pat turėjo didžiulę įtaką politikos krypties vystymuisi. Globalizacijos taryba yra pavyzdys, patvirtinantis siekį laikyti inovacijas ir MTEP glaudžiai susijusiais klausimais, įtakojančiais daugelio ministerijų vykdomą politiką.

Danijos globalizacijos strategija (2006 m.) nustatė kelis prioritetus Danijos MTEP politikoje:

Danijos investicijos į MTEP iš viešųjų fondų turi pasiekti 1 proc. BVP 2010 metais.

Tikimasi, kad privatus sektorius investuos 2 proc. BVP.

Danijos prioritetu yra pasaulinio lygio universitetų sukūrimas.

Atskirų sektorių tyrimai (taikomieji, orientuoti į konkrečius tikslus tyrimai yra atliekami įvairiuose valstybiniuose institutuose) bus integruoti į universitetus. Taip pat :

Universitetai ateityje bus finansuojami remiantis juose atliekamų tyrimų kokybe. Universitetinių tyrimų kokybę vertins tarptautinės, nepriklausomos ekspertų grupės. Danijos tyrėjams bus nustatytas „kokybės barometras“, sukurtas remiantis tarptautiniame lygmenyje pripažintais rodikliais;

Nuo 2008 m. sausio 1 d. universitetų finansavimas priklausys nuo įvertinimo, nustatančio institucijos galimybes pasiekti vystymosi sutartyje nustatytus tikslus (t.y. finansavimo sutartyje sudarytoje tarp universiteto ir ministerijos);

Doktorantūros stipendijų ir taip vadinamų „pramonės doktorantų“ skaičius bus padvigubintas ypatingai tokiose srityse kaip gamtos mokslai, technologijų plėtra, informacinės komunikacinės technologijos ir sveikata;

Universitetai turės suformuluoti konkrečius tikslus, susijusius su MTEP panaudojimu visuomenėje;

Universitetai kasmet konkuruos dėl didelių, ilgalaikių mokslinių tyrimų projektų. Mokslinių tyrimų tarybos teikia pirmenybę didelėms investicijoms į infrastruktūrą, ypač priemonėms, kuriomis galės naudotis kelios institucijos;

Didesnis finansavimas iš viešųjų fondų bus skiriamas strateginiams tyrimams, susijusiems su visuomenės vystymusi, pvz. aplinkosaugos, energetikos ir sveikatos apsaugos srityse. Bus skatinamas finansavimas iš privačių fondų;

Mokslinių tyrimų tarybai bus leidžiama finansuoti tarptautinius MTEP bendradarbiavimo projektus, įskaitant paramą pramonei ir mokslinių tyrimų institucijoms, dalyvaujančioms Europos Sąjungos Bendrojoje programoje.

Numatomos investicijos į MTEP (milijardais DKK): 1 – 2007 m., 2 – 2008 m., 3,3 – 2009 m., 4,6 – 2010 m., 4,9 – 2011 m. ir 5,2 – 2012 m.


25 iš 120

3.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA

3.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijos gali būti suskirstytos į du skirtingus sektorius: universitetus ir kolegijas.

Universitetų sektoriui priklauso 11 universitetų, iš kurių penki turi daug įvairių fakultetų. Kiti šeši universitetai specializuojasi tokiose srityse kaip inžinerija, edukologija, veterinarija, žemės ūkis ar verslo studijos. Be to, yra daugybė universitetinio lygio specializuotų institucijų architektūros, meno, muzikos ir pan. srityse. Visos universiteto studijos yra paremtos moksliniais tyrimais ir laipsnis yra suteikiamas pabaigus pirmos ar antros pakopos studijas, įskaitant ir mokslų daktaro laipsnį.

Vyriausybė neseniai pranešė apie konkurencingesnių universitetų įsteigimą, t.y. trijų didelių universitetų įsteigimą – Kopenhagos universitetą, Aarhus universitetą ir Danijos technologijos universitetą, sujungiant egzistuojančius universitetus su mokslinių tyrimų institutais. Yra manoma, kad tai sustiprins mokslinių tyrimų sistemą.

Viešieji MTEP: Be universitetinio pasaulio yra daugybė mokslinių tyrimų institucijų, siekiančių specifinių tikslų. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas taikomiesiems tyrimams, įskaitant ir patariamąją funkciją valstybinės valdžios institucijoms. Vyriausybei skirti moksliniai tyrimai skirtingai nuo universitetinių yra orientuoti į visuomenės poreikius ir jų tikslus nustato ministerija ir atitinkami jos patariamieji organai. Taip pat dalis valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų yra vykdomi daugiau nei 100 ligoninių visoje šalyje.

3.3.2. MTEP veiklos

Pagal Nacionalinės reformos programos pažangos ataskaitą 2004 m. GERD buvo 2,58 proc. (Eurostat duomenys), iš kurių valstybinės išlaidos sudarė 0,8 proc., o BERD buvo 1,78 proc. Tai yra mažiau nei Lisabonos strategijoje iškeltas 2 proc. tikslas iki 2010 m.

Danijos mokslinių tyrimų analizės centras (2005 m.) skelbia, kad pramonė Danijoje 2003 m. finansavo 60 proc. procentų MTEP, tuo tarpu kai viešojo sektoriaus investicijos sudarė tik 27proc. 2003 m. Danijoje investicijos į MTEP sudarė apie 4,8 milijardus EUR. Norint pasiekti Lisabonos tikslą, t.y. 3 proc. nuo BVP, šis skaičius dar turėtų padidėti iki 5,6 milijardų EUR (17 proc.).

Tyrėjų skaičius

Mokslinių tyrimų ir plėtros personalas sudaro 2,28 proc. procentus visos darbo jėgos, kai ES-25 vidurkis yra 1,36 proc. Doktorantūros studijas baigę tyrėjai yra pagrindinis naujų mokslininkų šaltinis Danijoje. Kiekvienais metais į doktorantūros studijas yra priimama nuo 1100 iki 1200 studentų. 2004 m. šis skaičius buvo 1,312.

Mokslinė produkcija ir konkurencingumo rodykliai

Patentai: Danija turi aukštesnį nei ES-25 vidurkis EPO įvertinimą – ji turi 161 taškus ir USPTO 117 (5 pav.).

Aukštų technologijų eksportas: Danija turi aukštesnį vertinimą (141) nei ES-25 vidurkis aukštųjų technologijų paslaugų srityje ir žemesnį nei ES-25 vidurkis aukštųjų technologijų eksporto srityje (76).

Publikacijos: Danija užima ketvirtą vietą pagal publikacijų skaičių milijonui gyventojų ir ketvirtą vietą pagal cituojamas publikacijas 2004 m. (6 pav.).


26 iš 120

5 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Danija

6 pav. Mokslinės publikacijos ir citavimas, 2004 – Danija

Esamos programos ir trečios pakopos studijos

Asmenų, baigusių trečios pakopos studijas technologijų ar fizinių mokslų srityje, kurių amžius yra nuo 20-29 metų, 1,000 gyventojų tenka 13,8. Tai yra aukštesnis nei ES-25 vidurkis, kuris yra 12,7 procento. Asmenų skaičius, baigusių trečios pakopos studijas, irgi yra labai aukštas, t.y. 50 proc. didesnis nei ES-25 vidurkis.


27 iš 120

3.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Iki 2010 m. apie 50 proc. finansavimo iš viešųjų fondų MTEP veikloms bus skiriama konkurencinėmis sąlygomis (šiai dienai – tik trečdalis). Taip pat šis finansavimas padengs visas išlaidas, tame tarpe ir pridėtines.

Trys universitetai – Kopenhagos universitetas, Aarhus universitetas ir Danijos technologijų universitetas turės apibrėžtas mokslinių tyrimų sritis ir bus vedantys konkrečiose MTEP srityse. Kopenhagos universitetas pagrindinį dėmesį skirs chemijos ir biologijos srities moksliniams tyrimams. Aarhus universitetas specializuosis moksliniuose tyrimuose aplinkosaugos ir gaminių išteklių srityje, nanomokslų, ekonomikos ir socialinių mokslų srityse. Danijos technologijų universitetas susijungs su penkiais mokslinių tyrimų institutais ir taps vedančiu universitetu naujų technologijų vystyme ir taikyme.

Daugiau iš viešųjų fondų bus finansuojami strateginiai moksliniai tyrimai svarbūs tolimesnei visuomenės raidai, pvz. aplinkos apsaugos, energetikos ir sveikatos srityse. Bus skatinamas privatus finansavimas. Taip pat šis finansavimas padengs visas išlaidas, tame tarpe ir pridėtines. (7 pav.).

Tokios mokslinių tyrimų grupės (taikomieji tyrimai, tyrimai orientuoti į konkretų tikslą, mokslinių institucijų tyrimai) bus integruoti į universitetus.

7 pav. Danijos MTEP finansavimo srautai, 2003

Danijos Strateginių tyrimų taryba išskyrė dešimt inovacijas skatinančių mokslinių tyrimų platformų, t.y. sritis, kuriose Danija turi tarptautiniu lygmeniu pripažintus tyrėjus, konkurencingus verslo klasterius ir/ar kuriose jaučiamas mokslinių tyrimų poreikis (Danijos Strateginių tyrimų tarybos veiksmų planas, 2004 m.):

Vanduo kaip strateginis ateities išteklis;

Investicijos į sveikatos apsaugą, pagrindinį dėmesį skiriant biologiniams apsaugos mechanizmams;


28 iš 120

Vartotojų skatinamos inovacijos ir verslo plėtra žinių ekonomikoje;

Biologinė gamyba – naudingi produktai iš atsinaujinančių šaltinių;

Pasaulinis dizainas, nukreiptas į gamybos platformas;

Sistematizuota tvari energija;

Nuo nano mokslų – į nano produktus;

Sveikas ir saugus maistas;

Aukštųjų technologijų instrumentų vystymas;

Ateities individualios perspektyvos sveikatos apsaugos srityje.

Šios dešimt platformų buvo iš dalies suderintos ir 2006 m. Danijos Strateginių tyrimų taryba tyrimams paskirstė 56 milijonus EUR. Pagrindiniais prioritetais yra maistas, sveikatos apsauga, atsinaujinanti energija, nano-, bio- ir informacinės technologijos, t.y. naujų veiklų ir mokslinių tyrimų komplektas egzistuojančiai pramonei. Smulkesnės informacijos reiktų ieškoti Nacionaliniame valstybiniame mokslinių tyrimų fonde, Tematinių prioritetų ir kituose specialiems tikslams įsteigtuose fonduose.

Šioje dalyje pateikiami specialių paramos schemų Danijoje pavyzdžiai.

Bendradarbiavimas tarp tyrimų institucijų ir pramonės

Mokslinių institucijų ir pramonės bendradarbiavimo finansavimui yra vienas šaltinis. Jis apima inovacijų konsorciumus, aukštųjų technologijų tinklus, paramą Jynsk-Fynsk IT ir regioniniams technologijų centrams. Finansavimas yra skirstomas į dvi kategorijas: „tikslinis“ ir „atviras“. Tikslinis finansavimas yra naudojamas bendradarbiavimui ir tarpusavio santykių palaikymui: (a) SVV yra kompensuojama, kai pirmą kartą perkamos žinios iš universitetų ar institutų; (b) SVV finansuojant mokslinių tyrimų projektus kartu su valstybiniais institutais, projektui yra suteikiama didesnė parama iš viešųjų fondų (SVV – 50 proc., mokslinių tyrimų institutas – 25 proc. ir valstybė – 25 proc.); (c) bus paskirtas „piršlys“, skatintis bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų institucijų ir pramonės.

Pramonės doktorantūros studijų programa – biudžetas 6-9 milijonai EUR metams

Pramoninės doktorantūros programos tikslas yra:

Suteikti doktorantams žinių apie mokslinių tyrimų ir plėtros vadybą;

Sukurti žinių mainų tinklus tarp įmonių ir Danijos bei užsienio mokslinių tyrimų institucijų;

Skatinti plėtrą ir inovacijas Danijos prekybos ir pramonės sektoriuose.

Pramonės doktorantūros programa yra skirta asmenims, baigusiems antros pakopos studijas ir gebantiems vykdyti doktorantūros programą, kurią tris metus remia universitetai ir įmonės. Universitetai ir įmonės gali kreiptis į Švietimo, technologijų ir inovacijų ministeriją su prašymu padengti dalį industrinės doktorantūros programos išlaidų. Doktorantas yra įdarbinamas privačioje įmonėje visam doktorantūros laikotarpiui, praleidžiant tiek pat laiko universitete ir įmonėje.

Vizituojančių mokslininkų apmokestinimo schema

1992 m. buvo sukurta speciali mokesčių schema tyrėjams ir darbuotojams, kurie gyvena Danijoje neribotą laiko tarpą. 2000 m. gegužės 13 d. ši schema buvo peržiūrėta. Taisyklės pateikiamos Danijos pajamų mokesčių įstatymo 48 E dalyje. Jame nurodoma, kad gerai apmokami darbuotojai ir tyrėjai, pasamdyti užsienyje bei tenkinantys teisės akte nurodytas sąlygas, gali pasirinkti apmokestinimo schemas 36 mėnesių laikotarpiui – 25 proc. darbo užmokesčio apmokestinimui netaikant atskaitymų – vietoje įprastinių pajamų mokesčių.


29 iš 120

4. ESTIJA

4.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Ekonomikos nuosmukis, kurį sukėlė jos restruktūrizacija po Sovietų Sąjungos griūties, buvo didelis ir staigus lyginat su kitomis Sovietų Sąjungai priklausiusiomis valstybėmis. Ekonomika stabilizavosi tik 1994 m., kai Estijos verslo įmonėms tapo prieinamos vakarų rinkos. 1995-1997 m. ekonomika augo. Augimą lėmė naujų įmonių steigimas, spartus finansų sektoriaus vystymasis bei liberali vakarietiška ekonomikos politika. 1997 m. kai verslo įmonės eksportavo prekes į Rytų ir Vakarų rinkas, Estijoje ekonomikos augimas viršijo 10 proc. per metus. Antroje 1997 m. pusėje įvykęs stiprus nuosmukis vertybinių popierių biržoje bylojo apie ateinančius ekonominius sunkumus.

Antrasis ekonomikos augimo etapas prasidėjo 1999 m., tačiau praėjęs ekonominis nuosmukis sąlygojo rinkos struktūrą, pasižyminčią aukštu koncentracijos laipsniu (ypač finansų sektoriuje) bei daugumos Estijos bendrovių nuosavybės perėjimą užsieniečiams (daugiausiai švedams ir suomiams). Tačiau yra laikoma, kad Estijos monetarinė sistema sėkmingai atlaikė visas ekonomines krizes.

Estijos kaip mažos valstybės ekonomika yra orientuota į eksportą. Pramonės sektorius didžiąją dalį savo produkcijos (viso 70 proc.) eksportuoja į Vakarų rinkas. Tai leidžia daryti išvadą, kad produkcija yra pakankamai kokybiška ir kainos/kokybės santykis yra priimtinas. Didelė Estijos eksporto dalis tenka tradicinėms pramonės šakoms, tokioms kaip medienos, baldų, tekstilės, aprangos ir maisto pramonė. Nepaisant to, Estijos inžinerijos ir ekonomikos pramonė, priešingai nei Lietuvos ir Latvijos, yra nukreipta į Vakarus ir gebanti vystyti pridėtinę vertę turinčius produktus. Maisto pramonė patyrė nuosmukį, nes Rusijos ekonominės krizės laikotarpiu prarado rinkas. Šiuo metu didžiausią Estijos pramonės eksporto dalį sudaro produkcija mašinų gamybai.

Apibendrinant galima teigti, kad Estija, nauja Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, sėkmingai perėjo į modernią rinkos ekonomikos sistemą, turinčią stiprius ryšius su Vakarais, įskaitant ir nacionalinės valiutos susiejimą su euru. Ekonomikai yra labai naudingi stiprūs elektronikos ir telekomunikacijų sektoriai, taip pat ekonominę plėtrą teigiamai įtakojama trys didžiausi prekybos partneriai – Suomija, Švedija ir Vokietija. Einamosios sąskaitos deficitas išlieka aukštas, tačiau valstybės biudžetas subalansuotas ir valstybės skola nedidelė (5 lentelė).

Lentelė 5. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Estija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 43,5 48,5* 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 7,8 6,2 3,9 2,3 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 45,1 48,1 100 100 Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) -1,5 1,5* 1,4 0,2* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 3,9 3,0 2,4 2,1 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -5,5 0,7 0,4 -0,3* Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

-0,6 1,8 0,8 -2,8*

Užimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventojų skaičiaus) 60,4 62,9* 62,4 63,0 Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 12,5 9,2 8,6 9,0 Prekių integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 67,9 59,2* - 9,0* Paslaugų integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 22,3 19,8 - 3,2* Užsienio tiesioginės investicijos 4,1 5,8* - 1,2* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 21,7 25,3 18,4 16,8* Šaltinis: Eurostat - Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * vėliausiai metai (2003);

Estija (2005 m.) Gyventojai: 1,341,664 Plotas: 45,226 kv. km. Gyventojų tankumas: 30

žmonių kv. km. BVP: 9,8 milijardai EUR BVP augimas: 10,5 proc. Infliacija: 4,1 proc. Darbo jėga: 670,000 Nedarbo lygis: 7,9 proc.


30 iš 120

4.2. ESTIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

4.2.1. Estijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Estija, būdama maža valstybe, administracinę valdymo struktūrą susiejo su S&T klausimais (8 pav.). Dauguma sprendimų yra priimami valstybiniu lygmeniu, o Mokslinių tyrimų ir plėtros taryba10 pataria vyriausybei dėl MTEP strategijos. Tokiu būdu yra siekiama sistemiškai plėtoti Nacionalinę mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų sistemą. MTEP taryboje yra du pastoviai veikiantys komitetai, kurie analizuoja mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką. Komitetams vadovauja Švietimo ir mokslinių tyrimų ministras bei Ekonomikos ir komunikacijų ministras. Šie ministrai pateikia MTEP tarybai kasmetines ataskaitas apie komitetų veiklą bei numatomus darbus ateityje. Už kasdieninį komitetų darbą yra atsakingi atitinkamų ministrų patarėjai.

Taigi, pagrindinę MT politikos kontrolę vykdo šios dvi ministerijos:

Ekonomikos ir komunikacijų ministerija, pasitardama su S&T tarybos Inovacijų komitetu, yra atsakinga už inovacijų politikos plėtrą ir įgyvendinimą (žiūrėti viršuje).

Šveitimo ir mokslinių tyrimų ministerija, pasitardama su S&T tarybos Mokslinių tyrimų politikos komitetu, yra atsakinga už mokslinių tyrimų politikos plėtrą ir įgyvendinimą (žiūrėti viršuje).

8 pav. Estijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas


Dabartinė nacionalinė S&T politika yra išdėstyta dokumente „Žiniomis grįsta ekonomika“11, kuris apibrėžia vykdomą politiką 2002-2006 m. laikotarpiu. Bendras tikslas yra išplėtoti Estijoje žiniomis grįstą ekonomiką tam tikrose prioritetinėse srityse. Pagrindinės Estijos MTEP ir inovacijų sritys yra :

Vartotojams draugiškų informacinių technologijų ir informacinės visuomenės vystymas;

Biomedicina;

Medžiagų technologijos.

10 http://www.riigikantselei.ee 11 http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf


31 iš 120

2003 m. apžvalga – „Estijos ekonomikos konkurencingumas ir tolimesnės perspektyvos“: MTEP ir inovacijų politikos apžvalga“12 analizuoja įvairias problemas su kuriomis susiduria Estija, realizuodama aukščiau paminėtus tikslus. Ji nustato platesnius nacionalinės politikos tikslus ir pateikia išvadas.

„Vien tiktai mokslo infrastruktūros tobulinimas neatneš naudos. Ją reikia integruoti su visa švietimo ir inovacijų sistema. Parama atskiriems mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų projektams per se nesukurs apčiuopiamos naudos. Yra svarbu sukurti tarptautiniu lygmeniu pripažintus mokslinių tyrimų centrus.

Atsižvelgiant į Suomijos, Airijos ir Azijos tigrų patirtį pagrindiniu ramsčiu, palaikančiu Estijos konkurencingumą, turi būti:

Kryptingos pastangos siekiant pritraukti žinioms ir technologijoms imlias užsienio tiesiogines investicijas;

Orientacija į sektorius, kurie gali lemti didžiausius augimo tempus (IT, bio- ir nanotechnologijų), ir šių technologijų panaudojimas siekiant didinti tradicinių pramonės šakų konkurencingumą;

Švietimo sistemos efektyvumo kėlimas, investavimas į švietimo sistemą, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas visuose lygiuose.“


Yra dvi pagrindinės agentūros, kurios yra atsakingos už programų įgyvendinimą. Programas nustato dvi 4.2 dalyje aprašytos ministerijos.

Siekiant skatinti Estijos verslo įmonių konkurencingumą 2000 m. Ekonomikos ministerija įsteigė įmonę Estonia. Tai viena iš didžiausių įmonių nacionalinėje paramos sistemoje, kuri teikia finansavimą, konsultacijas, nurodo bendradarbiavimo galimybes, vykdo mokymus verslininkams, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijoms ir viešajam sektoriui. Ji vykdo paramos ir plėtros programas verslo sektoriuje. Atlieka labai svarbų vaidmenį skatinat ekonominę plėtrą: Estijos verslo įmonių konkurencingumo stiprinimas užsienio rinkose, nacionalinės turizmo infrastruktūros plėtra, technologijų ir inovatyvių produktų ir paslaugų plėtojimas, Estijos įmonių plėtra, verslui palankios aplinkos kūrimas bei verslumo skatinimas13.

Estijos mokslo fondas (EMF)14 buvo įsteigtas 1990 m. Tai yra organizacija, finansuojanti mokslinius tyrimus. Jos pagrindinis tikslas yra remti perspektyviausius fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Fondas skiria stipendijas atskiriems mokslininkams ir jų grupėms konkurenciniais pagrindais iš valstybės biudžeto asignavimų.

Aplinka Estijos MTEP poreikiams ir praktikai

Estijos pramonė beveik nevykdo MTEP veiklų. Įmonių išlaidos 1999 m. MTEP buvo 0,19 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis 2000 m. siekė 1,25 proc.15. Nors nėra atlikta oficiali analizė, 2004 m. CIRCA atlikta studija leidžia daryti išvadas, kad tik labai mažas skaičius įmonių aktyviai vykdo MTEP veiklas. Tai daugiausiai didelės bendrovės (iš kurių 10 aktyviai vykdo MTEP), universitetų spin-off bendrovės ir keletas mažų įmonių. Taip pat yra grupė įmonių, kurios pačios neatlieka MTEP, tačiau naudojasi naujais universitetuose atliekamais moksliniais tyrimais.

12 Published by R&D Council 2003. see http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf 13 http://www.eas.ee/?lang=est 14 http://www.etf.ee/index 15 Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002.


32 iš 120

Galimybių studija, dar prieš išplėtojant Kompetencijos centro programą16, tai pat leido daryti išvadą, kad tik mažas kompanijų skaičius vykdo MTEP. Kompetencijos centro programa pažymėjo, kad egzistuoja mažas technologinių įmonių skaičius ir yra būtina užtikrinti įmonių su „minimaliais galingumais“ plėtrą į „technologiškai kompetentingas“. Ataskaitoje taip pat pastebima, kad šiai įmonių grupei yra skiriama per maža parama.

Apibendrinat galima teigti, kad Valstybė nepakankamai dalyvauja plėtojant nacionalinius pramonės pajėgumus MTEP srityje. Didelė dalis viešųjų fondų teikiamos paramos yra skiriama tik fundamentaliesiems tyrimams (50 proc. visų išlaidų) ir tik 15,7 proc. yra skiriama technologinei plėtrai17.

4.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Daugiausiai MTEP vykdo universitetai, taip pat yra keletas mokslinių tyrimų institutų. Valstybė universitetus laiko pagrindiniais kompetencijos technologijų srityje šaltiniais ir mokslinių tyrimų vykdymo centrais. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija yra atsakinga už mokslinius tyrimus ir daugiausia finansuoja fundamentaliuosius tyrimus.

Mažas patentų skaičius rodo, kad universitetuose yra nepakankamas suvokimas apie mokslinių tyrimų reikšmę verslui.

4.3.2. MTEP veiklos

GERD yra 66,86 milijonai EUR (2003 m.). Tai sudaro tik pusę ES vidurkio, vertinat GERD/BVP (9 pav.) ir yra 1,07 proc. BVP.

BERD yra 22,66 milijonai EUR (2003 m.) ir tai yra daug mažiau nei ES vidurkis, vertinant BERD/BVP (0,58 proc. BVP).

HERD yra 37,61 milijonai EUR (2004 m.) ir sudaro neįprastai didelę dalį GERD lyginant su kitomis ES valstybėmis (0,62 proc. BVP).

Tyrėjų skaičius

2004 m. (tai paskutiniai metai, kurių duomenys yra prieinami) Estijoje dirbo 3,369 tyrėjai, iš kurių 64 proc. dirbo aukštojo mokslo įstaigose ir tik 20 proc. pramonėje.

Mokslinės produkcijos ir konkurencingumo rodikliai

Estija smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio beveik pagal visus technologinės plėtros ir inovacijų rodiklius (verslo išlaidos MTEP, techninius mokslus baigę studentai, aukštasis išsilavinimas, ankstyvos stadijos rizikos kapitalas; EPO ir USPTO patentai). Šie rodikliai dažniausiai yra pirmoje vietoje ES-25 lentelėje.

Publikacijos: Estijos tyrėjai 2004 m. paskelbė 664 publikacijas ISI duomenų bazėse. Vertinat publikacijų skaičių milijonui gyventojų, tai yra žymiai mažiau nei ES vidurkis.

Patentai: 2001 m. ir 2002 m. Estijos organizacijos pateikė tik dešimt patentinių paraiškų EPO ir dvi USPTO. Tai yra daug mažiau nei ES vidurkis ir vienas žemiausių patentų pateikimo rodyklių ES. 2004 m. CIRCA studija parodė, kad Estijos universitetai pateikė mažiau nei 50 patentų per 2000 m. – 2004 m. Reikia pastebėti, kad toks mažas aktyvumas yra būdingas net tik universitetams, bet ir visoms Estijos įmonėms bei įstaigoms. Patentinių paraiškų skaičius 10000 gyventojui yra 0,1, tuo tarpu kai ES vidurkis yra 2,5.2

16 Competence Centre Estonia: Feasibility Study. ESTAG 2002. 17 Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002.


33 iš 120

9 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Estija


S&T programos

Universitetų mokslinių tyrimų grupės daugiausia finansuojamos iš specialių fondų (vidutiniškai 38 proc. viso MTEP finansavimo) ir Fundamentaliųjų tyrimų stipendijų (apie 14 proc.), kurias skiria Estijos mokslo fondas (žiūrėti 2 viršuje). Šiuos abu fondus kontroliuoja Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija.

2003 m. ataskaita apie Estijos RTDI sistemą pažymi, kad abi šios programos yra vertinamos pagal akademinius kriterijus, kurie neskatina tyrėjų siekti mokslinių tyrimų rezultatų praktinio pritaikomumo. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija neturi programos, kuri skatintų mokslinės produkcijos taikymą ir pagrindinį dėmesį skiria fundamentaliesiems tyrimams, vykdomiems Estijos universitetuose.

Už mokslinių tyrimų rezultatų praktinio pritaikomumo finansavimą bei bendradarbiavimo tarp universitetų ir pramonės skatinimą yra atsakinga organizacija „Enterprise Estonia“.

Pagrindinė programa skirta pramonei yra Pramonės MTEP programa (visas biudžetas siekia 18 milijonų EUR), kuri veikia jau keletą metų ir dabar yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Ši programa yra plačiai taikoma keliais aspektais:

Ji atvira pramonei ir universitetams;

Ji finansuoja plačią skalę tyrimų, pradedant nuo naujų tyrimų duomenų patvirtinimo ir baigiant galutinio produkto sukūrimu.

Be to, ši programa ne tik finansuoja MTEP, vykdomus universitetuose ar pramonės įmonių laboratorijose, bet taip pat skatina bendradarbiavimą tarp universitetų ir pramonės. Ji siekia padidinti universitetų susidomėjimą pramonės įmonių vykdomais tyrimais, plėtoti ekspertines žinias susijusiose srityse ir aktyvų bendradarbiavimą.


34 iš 120

Ši programa apima:

SPINNO programą (biudžetas – 4 milijonai EUR)

Ši programa skirta didinanti universitetų gebėjimą teikti paslaugas ir ekspertines žinias pramonei, taip pat padėti universitetams komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus.

Kompetencijos centrų programą (biudžetas – 9,1 milijonai EUR)

Šia programa yra siekiama sukurti pramonės ir universitetų konsorciumą siekiant atlikti atitinkamai įmonių grupei svarbius tyrimus (pvz. maisto pramonės, medžiagų ir pan.).

Visas šias programas vykdo organizacija „Enterprise Estonia“. Pagrindiniai prioritetai yra:

Koncentruoti MTEP specifinėse technologinėse srityse;

Sustiprinti įmonių ir mokslininkų vidutinės trukmės planavimą ir valdymo gebėjimus;

Padidinti tyrėjų, sprendžiančių privataus sektoriaus problemas, skaičių, įskaitant mokslo-pramonės mobilumą;

Remti tarptautinį bendradarbiavimą MTEP srityje.


35 iš 120

5. SUOMIJA

5.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Suomija priklauso Šiaurės šalių grupei geografiškai išsidėsčiusiai Europos Sąjungos šiaurės rytuose. Šalyje yra 5,2 milijonų gyventojų iš kurių 17,1 proc. yra jaunesni negu 14 metų amžiaus ir 66,7 proc. yra tarp 14 ir 64 metų amžiaus. Vidutinis gyventojų amžius – 41,3 metai.

Šalies BVP yra 157 milijardai EUR, BVP augimas – 2,9 proc. Turėdama 30,000 EUR BVP vienam gyventojui 2005-aisiais Suomija yra 13-oje vietoje tarp OECD šalių. Darbo našumas sudaro 94,1 proc. ES-15 vidurkio. BVP sudaro žemės ūkio produkcija – 2,8 proc.; pramonė – 29,5 proc. ir paslaugos –67,6 proc. Darbo jėga (2,6 milijonai) pasiskirsto tarp žemės ūkio ir miškų ūkio – 8 proc., pramonės – 22 proc., statybų pramonės – 6 proc., prekybos – 14 proc., finansinių, draudimo ir verslo paslaugų – 10 proc., transporto ir komunikacijų – 8 proc. ir viešų paslaugų – 32 proc. Dėl pramonės struktūros ir geografinės šalies padėties energijos suvartojimas Suomijoje yra santykinai aukštas ir siekia 272/BVP tuo tarpu kai ES vidurkis yra 187.

Pagrindiniai pramonės sektoriai yra celiuliozės ir popieriaus pramonė, elektronika ir mašinų pramonė. Šie sektoriai sudaro didžiąją Suomijos eksporto dalį siekiančią 65 milijardai EUR 2005 m. Paslaugų dalis pastoviai auga, santykinai mažėjant celiuliozės ir popieriaus pramonės daliai nors gamybos apimtys išlieka stabilios arba truputį auga. Aukštų technologijų eksportas nagrinėjamu periodu buvo 11,2 milijardai EUR, o atitinkamas importas 7,3 milijardai EUR. Aukštų technologijų prekybos balansas pasidarė teigiamas 1995 m. Suomija užima trečią vietą tarp ES šalių pagal aukštų technologijų produkcijos procentą (21 proc.) bendrame eksporto balanse.

Lentelė 6. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Suomija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 113,2 112,7(f) 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 5 2,1 3,9 1,5 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 109,4 107,5(f) 100 100(f) Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 2,3 0,3* 1,5 0,6* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 2,9 0,8 2,4 2,2 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -2 1 -0,1 -0,3 Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

7,1 2,1 0,8 -2,6*

Užimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventojų skaičiaus) 44,6 45,1 62,9 63,4* Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 9,8 8,4 8,6 8,7 Užsienio tiesioginės investicijos 13,6 0,4* 2,4 0,9* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 17,1 15,8* 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vėliausiai galimi metai (2003); (f) prognozės;

5.2. SUOMIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

5.2.1. Suomijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Vyriausybė nustato mokslo technologijų ir inovacijų politikos principus ir ruošia atitinkamą teisinę bazę. Mokslo ir technologijų politikos taryba vaidina pagrindinį vaidmenį skatindama mokslo ir technologijų plėtrą ir atitinkamą švietimą. Ministerijos yra atsakingos už mokslo ir technologijų politikos planavimą, o atitinkamos agentūros už jos įgyvendinimą. Švietimo ministerija prižiūri klausimus susijusius su

Suomija (2005) Gyventojų skaičius: 5,241,145 Dydis: 338,000 kv. km. Gyventojų tankumas: 15,5

gyventojų į kv. km. BVP: 184 milijardai EUR BVP augimas: 2,1 proc. Infliacija: 2,1 proc. (2006) Darbo jėga: 2,9 milijonai Nedarbo lygis: 7,2 proc. (2006)


36 iš 120

švietimo ir mokslo politika, o Prekybos ir pramonės ministerija reikalus susijusius su pramonės ir technologijų politika. Mokslinių tyrimų plėtra remiasi Švietimo ir mokslo tyrimų plėtros planu, Vyriausybės programa ir politika apibrėžta Mokslo ir technologijų politikos tarybos (10 pav.).

Vyriausybės programa akcentuoja mokslo svarbą kuriant žinių ir know-how pagrindus. Tvarus ekonominis augimas ir materialus bei nematerialus gerbūvis remiasi žiniomis, kurių kūrimas yra garantuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros fondų. Imamasi priemonių padidinti mokslinių tyrimų finansavimą, pirmiausia per asignavimus Suomijos Akademijai ir baziniam universitetų finansavimui bei Tekes baziniam viešo ir privataus bendradarbiavimo ir inovacijų finansavimui pagal Vyriausybės programą ir Mokslo ir technologijų politikos tarybos sudarytą planą.

10 pav. Suomijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas


Mokslo ir technologijų politikos taryba kas treji metai ruošia strateginius metmenis18 MTEP sistemos tikslų formulavimui. Paskutiniai 2006 m. metmenys akcentuoja šiuos punktus:

Tolesnis nedarbo mažinimas;

Subalansuota regionų plėtra;

Darbo našumo augimas;

Didinti investicijų tempus;

Sėkmingas tarptautinis bendradarbiavimas;

Konkurencingumo augimas.

Svarbiausios kryptys:

Augantis visuose lygmenyse veiklos internacionalizavimas;

Pastovūs ekonominių ir socialinių struktūrų pokyčiai;

18 Science, Technology, Innovation, Science and Technology Policy Council, Helsinki 2006


37 iš 120

Su inovacijų dinamika susiję konkurencingumo faktoriai;

Pokyčiai MTEP: augantis profesionalumas, įvairių tipų bendradarbiavimas, grupių ir infrastruktūrų augimas, tarpdisciplininės ir tarptechnologinės veiklos.

Taip pat dėmesys yra kreipiamas į paslaugų sektoriaus plėtrą, finansavimo principus, struktūrinę plėtrą, žmogiškųjų išteklių vystymą ir priemones horizontaliai plėtrai.

Finansavimo lygis turėtų augti iki 4,0 proc. BVP iki 2010 m. valstybinių lėšų procentui išliekant ne didesniam negu 30 proc. visų MTEP išlaidų. Bendros lėšų apimtys išaugs iki 400 milijonų EUR 2011-aisiais iš kurių Akademija gaus 110 milijonų EUR, Tekes 145 milijonus EUR, universitetai 120 milijonų EUR ir mokslinių tyrimų institutai 25 milijonai EUR.

5.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Planavimo ir politikos formavimo institucijos ir agentūros atsakingos už politikos įgyvendinimą turi aiškiai atskirtus vaidmenis. Operatyvinės veiklos aiškiai yra priskiriamos Suomijos Akademijai ir Tekes, kurios atsiskaito atitinkamai Švietimo ministerijai (MoE) ir Prekybos ir pramonės ministerijai (MTI). Kitos operatyvinės organizacijos yra SITRA fondas, kuris veikia Parlamento priežiūroje ir Išradimų Fondas veikiantis prie MTI. Išradimų fondas yra atsakingas už paramą individualiems išradėjams ir remia pilotinę gamybą.

Didelis Suomijos sistemos privalumas yra turėjimas tik dviejų pagrindinių veikiančių institucijų Akademijos ir Tekes. Bendradarbiavimas tarp šių institucijų yra labai glaudus ir yra skelbiamos bendros programos. Bendradarbiavimo tikslas yra didinti vykdomų mokslinių tyrimų aktualumą ir fokusuoti nacionalinius nedidelius resursus į tinkamas sritis. Bendradarbiavimas grindžiamas supratimu kad mokslas ir technologijos yra vieninga visuma. Fundamentiniai tyrimai ir mokslo rezultatų panaudojimas kuo toliau tuo yra labiau susiję. Efektyvus nacionalinių resursų panaudojimas yra prielaida tarpusavio dialogui. Taip užtikrinama nacionalinės sistemos funkcijų atlikimas ir poveikis socialinei plėtrai ir užimtumui. Abi organizacijos yra išreiškusios bendradarbiavimo poreikį savo atitinkamose strategijose.

Didžiausios finansuojančios organizacijos Nacionalinės Technologijų Agentūros (Tekes) finansavimas yra 478 milijonai EUR, procentinė dalis išlieka nepakitusi ir siekia 28 proc. Priešingai, Suomijos Akademijos, kitos konkursiniu būdu skiriančios finansavimą organizacijos dalis gerokai auga ir pasieks daugiau negu 15 proc. MTEP finansavimas Suomijos Akademijoje išaugs 34 milijonais EUR ir pasieks 257 milijonų EUR lygį. Kitas MTEP finansavimas, pvz. tyrimai vykdomi ministerijose sumažės 12 milijonų EUR.


Suomija yra viena iš dviejų geriausių ES inovacijų požiūriu šalių dalindamasi savo aukštą poziciją tik su Švedija. Ji užima antrą vietą tarp ES-25 šalių ir trečią tarp 33 šalių, po Šveicarijos ir Švedijos. Suomija yra tarp trijų geriausių šalių visų šešių EIS kombinuotų indikatorių požiūriu išskyrus pateikiamų paraiškų ir yra pirmoje vietoje pagal inovacijų poreikį ir inovacijų valdymą. To pasėkoje Suomija neturi aiškiai įvardijamų silpnybių turėdama aukštesnius už vidutinius visus EIS indikatorius ir visus indikatorius apibendrinamus vienu vidinio poreikio ir inovacijų valdymo indikatorium išskyrus vieną: jaunimo dalies bendrame Suomijos gyventojų struktūroje – 18,6 proc., kas yra žemiau ES vidurkio 20,7 proc. Tačiau čia politinės priemonės yra mažai efektyvios trumpojo laikotarpio požiūriu (11 pav.).

Suomija per pastaruosius 20 metų daug investavo į MTEP ir yra šiuo metu trečioje vietoje pasaulyje pagal santykines išlaidas siekiančias 3,48 proc. 2005-aisiais. Pagal Europos Inovacijų Švieslentę (EIS) 2005-ais iš 26 Suomijos rodiklių 11 buvo aukšto lygmens, 4 vidutiniškai aukšto lygmens, 11 vidutinio lygmens. Nė vienas rodiklis nebuvo įvertintas vidutiniškai žemai ar žemai.


38 iš 120

Tyrėjų skaičius Suomijoje yra santykinai aukštas ir siekia 16 tyrėjų 1,000 darbuotojų ir sudaro 41,000 FTE. 55 proc. tyrėjų dirba pramonėje o likusioji dalis universitetuose ir mokslo institutuose (2002 m. duomenys).

11 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Suomija

Valstybės biudžeto asignavimai ar išlaidos MTEP (GBAORD) 2006 siekė 1,680 milijardų EUR. Lyginant su praėjusiais matais augimas yra 83 milijonai EUR. Nominaliais dydžiais išlaidos mokslui augs 5,2 proc. o realiais 2,7 proc. Vyriausybės MTEP išlaidos santykyje su visomis vyriausybės išlaidomis neįskaitant įsiskolinimų aptarnavimo yra 4,5 proc., kas yra tiek pat kaip ir prieš metus. MTEP finansavimo viešojo sektoriaus dalis nuo BVP viršija 1,05 proc.

Lentelė 7. Mokslo ir Plėtros išlaidos – Suomija

Milijonai EUR 1989 1991 1993 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 1) 2005

Komercinės įmonės 925 975 1,049 1,373 1,917 2,253 2,644 3,136 3,284 3,375 3,528 3,683 3.770

Viešas sektorius 2) 286 358 380 374 409 444 470 497 501 530 515 530 538

Universitetai 3) 290 378 368 425 580 658 765 789 834 926 962 1,040 1,080

Viso 1,501 1,711 1,796 2,172 2,905 3,354 3,879 4,423 4,619 4,830 5,005 5,253 5.388

proc. nuo BVP 1,8 2,0 2,1 2,3 2,7 2,9 3,2 3,3 3,3 3,4 3,4 *3,5 *3,5

proc.

Komercinės įmonės 61,6 57,0 58,4 63,2 66,0 67,2 68,2 70,9 71,1 69,9 70,5 70,1 70,0

Viešas sektorius 2) 19,1 20,9 21,1 17,2 14,1 13,2 12,1 11,2 10,8 11,0 10,3 10,1 10,0

Universitetai 3) 19,3 22,1 20,5 19,6 20,0 19,6 19,7 17,8 18,1 19,2 19,2 19,8 20,0

Viso 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100


39 iš 120

1) Įvertinta remiantis apklausų rezultatais ir kitais skaičiavimais 2) Įskaitant privatų ne-pelno sektorių 3) Įskaitant centrinių universitetų ligonines ir politechninius institutus * preliminarūs duomenys Šaltinis: Statistics Finland, Science and technology statistics

Pagal patentų statistiką Suomija yra geroje pozicijoje turėdama 305,600 patentų milijonui gyventojų. Aukštų technologijų patentų lygis yra 125,592 milijonui gyventojų.

5.3.2. MTEP veiklos

Suomijos įmonės taurė yra skirta identifikuoti geriausiai veikiančią SVVĮ ar pradedančią įmonę. Tai daroma trijų etapų greitai augančių kompanijų verslo planų konkurso pagalba. Įmonės taurė yra bendra viešų ir privačių finansuojančių organizacijų programa.

Suomijos pramonės investicijos Daigų finansavimo programa siekia paskatinti akcijų kapitalo investicijas ankstyvojoje fazėje (daigas, pradedančioji įmonė ir ankstyvojo augimo stadija).

Investitorių Fondo rizikos kapitalo parama siekia padėti jauniems išradėjams ir mažoms įmonėms įgyvendinti išradimų pasiūlymus.

INNOFINLAND geriausių išradimų konkursas organizuojamas Investitorių Fondo siekia skatinti kūrybingumą, įgūdžius ir verslumo dvasią.

5.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Tekes turi paprastą finansavimo instrumentų rinkinį, kurį sudaro tik grantai universitetams ir SVVĮ, rizikos kapitalo paskolos pramonei, ypač SVVĮ, paskolų garantijos pradedantiems verslą ir specifinė parama verslumui skatinti. Bendras 478 milijonų EUR biudžetas skirtas tyrimų grantams (179 milijonai EUR), pramonės tyrimų ir plėtros grantams (204 milijonai EUR), pramonės paskoloms (5 milijonai EUR – rizikos kapitalo paskolos, palūkanų subsidijos), programos koordinavimui ir aptarnavimui rezervuojama 10 milijonų EUR. Papildomai skiriama 10 milijonai EUR iš ES struktūrinių fondų.

Atskirų programų finansavimas varijuoja metai iš metų. Sprendimai skirti programoms lėšas yra daromi Tekes viduje pagal Mokslo ir technologijų politikos tarybos metmenis bei remiantis Tekes strategija. Pagrindinės Tekes programos apžvelgiamos žemiau.

Technologijų programos – Biudžetas: ~ 200 milijonai EUR per metus

Technologijų programos yra pagrindinis instrumentas gerinant technologijų įsisavinimą ir gerinant verslo įmonių konkurencingumą. Yra vykdoma daugiau negu 20 programų kurių finansavimas sudaro apie 1,3 milijonai EUR. Dalyvavimas yra labai platus – technologijų programose bendradarbiauja daugiau negu 2,000 verslo įmonių ir 800 mokslinių grupių. Programoms būdingas stiprus bendradarbiavimas tarp universitetų mokslo institutų ir kompanijų.

Inovacijų skatinimas

TULI programa skatina naujų verslų kylančių iš mokslo inicijavimą. Pagrindinis tikslas yra perduoti mokslo tyrimuose atsiskleidžiantį komercinį potencialą komercializavimui ir naujoms įmonėms.

VARA programa skatina technologijų perdavimą ir jų įsisavinimą įmonėse, ypač skatinant tarptautines iniciatyvas.


40 iš 120

Žinios, gebėjimai ir vizija

TRIO programa siekia kelti firmų konkurencingumą skatinant veiklų internacionalizavimą ir gerinant verslo aplinką įmonėms kad jos galėtų tęsti ekonomiškai pamatuotą veiklą Suomijoje (kartu su Suomijos pramonės konfederacija). Tekes taip pat apima verslo pradžios paskolas.

TUPAS programa skirta SVVĮ naujų technologijų pritraukimui bendradarbiaujant su mokslo organizacijomis ir gebėjimų reikalingų inovacijoms įsisavinti atnaujinimui.

LIKSA, INTRO ir DIILI programos skirtos didinti naujų inovatyvių įmonių skaičių bei jų palaikymui, taip pat didinti privataus finansavimo prieinamumą įmonėms (LIKSA programa baigsis 2006 m.).

Mokslo tyrimų finansavimas Suomijos Akademijoje

Sutinkamai su Aktu dėl Suomijos Akademijos, Akademija yra centrinė mokslo tyrimų administravimo agentūra ir veikia Švietimo ministerijai priskirtame administravimo sektoriuje. Akademijos biudžetas moksliniams tyrimams 2005-aisiais sudarė 257 milijonus EUR. Akademija disponavo 14 proc. valstybinio MTEP finansavimo.

Lentelė 8. Tyrimų instrumentai ir politiniai tikslai

Akademijos vykdomų tyrimų rėmimo instrumentai:

Įprastai tyrimų programos turės šiuos pagrindinius mokslo politikos tikslus:

Tyrimų grantai Kurti tyrimų aplinką Tyrimų programos Koordinuoti išbarstytus tyrimų pajėgumus Pranašumo centrų programos Skatinti daugiadiscipliniškumą, tarpdiscipliniškumą

ir, kur įmanoma, transdiscipliniškumą. Akademijos profesoriaus ir akademijos

bendradarbio mokslininkų pareigybės Vystyti nacionalinį bei tarptautinį mokslininkų,

užsakovų ir galutinių produktų vartotojų bendradarbiavimą

Grantai po daktarinį darbą atliekantiems mokslininkams

Glaudesnio mokslininkų, tyrimų institucijų ir finansuojančiųjų asmenų (įskaitant juridinius) bendradarbiavimo dėka didinti Suomijoje vykdomų tyrimų tarptautinį matomumą

Mokslininkų mokymai Skatinti mokslininkų mokymą(si) bei profesionalaus tyrėjo karjeros pasirinkimą

Kita parama

Specifiniai tikslai kiekvienai programai yra apibrėžiami Akademijos valdybos remiantis Mokslo Tarybos (-ų) rekomendacijomis ir yra detalizuojami programos priežiūros grupės.

Specialios and jungtinės programos

Regioninė inovacijų programa: Vidaus ministerijos Ekspertizės Centrų programa 2007-2013: Programa skirta prisidėti prie labiau subalansuotos regioninės struktūros plėtros ir geresnio tarptautinio konkurencingumo.

Darbo ir pramonės ministerijos Verslumo programa skirta gerinti inovacijų potencialą SVVĮ.

Technologijos ir įdarbinimo centrų programa yra vykdoma bendromis Prekybos ir pramonės ministerijos, Darbo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis.

Suomijos kompanijų augimo programa yra vykdoma bendrai Tekes, TE-centres, Finnvera, Finpro. Joje siekiama naujomis formomis panaudoti viešųjų verslo paslaugų organizacijų kompetenciją.


41 iš 120

6. VOKIETIJA

6.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Vokietijos turtinga ir naujas technologijas naudojanti ekonomika – penkta pagal dydį pasaulyje – tapo viena iš lėčiausiai augančių ekonomikų euro zonoje. Nuo 1994 m. BVP augo lėčiau nei ES-25 vidurkis, nedarbo lygis buvo beveik aukščiausias iš visų ES-25 ir BVP vienam kapitalo vienetui mažėjo lyginant su ES-25 vidurkiu (9 lentelė).

Nepanašu, kad situacija keisis artimoje ateityje. Ekonomikos augimas 2001-2003 m. buvo 1 proc. ir pakilo iki 1,7 proc. 2004 m. bei nukrito iki 0,9 proc. – 2005 m. Rytų Vokietijos modernizavimas ir integracija yra ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, lemiantis kasmetinį 56 milijonai EUR pervedimą rytinei Vokietijai iš vakarų. Vokietijos gyventojų senėjimas bei aukštas nedarbo lygis lėmė, jog socialinės išmokos viršija įmokas, gaunamas iš dirbančiųjų. Darbo rinkos nelankstumas, įskaitant griežtą darbuotojų atleidimo iš darbo bei darbo užmokesčio reguliavimą, nedarbą padarė chroniška problema. Bendros pertvarkos bei augančios kapitalo rinkos ilgame laikotarpyje gali parengi Vokietijos ekonomiką iššūkiams, kuriuos lemia Europos ekonomikos integracija ir globalizacija, ypač jei bus išspręsta darbo rinkos nelankstumo problema. Trumpuoju laikotarpiu valstybės pajamų mažėjimas ir išlaidų didėjimas lėmė deficitą didesnį nei ES nustatytas 3 proc. skolos lygis.

Silpna makroekonominė situacija kontrastuoja su vis stiprėjančia užsienio prekyba, lemiančia teigiamą prekybos balansą. Tai parodo aukštą Vokietijos pramonės konkurencingumo lygį, kuris yra paremtas didelėmis išlaidomis MTEP, stipria orientacija į inovacijas ir efektyviu gamybos procesu.

Lentelė 9. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Vokietija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 112,1 108,2 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 3,2 0,9 3,9 1,6 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES25=100) 101,2 100,6 100 100 Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 1,9 0,4* 1,5 0,6* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 1,4 1,9 2,4 2,2 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) 1,3 -1,4 -0,1 -0,3 Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

1,3 -3,3 0,8 -2,6*

Užimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventojų skaičiaus) 60,2 66,4* 62,9 63,4* Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 7,2 9,5 8,6 8,7 Užsienio tiesioginės investicijos 6,7 -0,8* 2,4 0,9* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 19,7 16,0* 18,3 17,1* Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * 2004 – a) įskaitant pajamas iš UMTS licencijų

6.2. VOKIETIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Vokietija yra tarp pirmaujančių ES-25 valstybių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Vokietija užima ketvirtą vietą tarp ES valstybių ir septintą vietą pasaulyje. Vokietijos 12 rodiklių pagal Europos inovacijų švieslentę (EIS) yra vidutiniškai aukšti arba aukšti ir tik 2 rodikliai yra vidutiniškai žemi.

6.2.1. Vokietijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Vokietijoje MTEP valdoma pagal federacinės valstybės sistemą įtraukia tiek Federalinės Vyriausybės, tiek Žemių (Länder) Vyriausybių atstovus (12 pav.).

Vokietija (2005 metai) Gyventojai: 82,422,299 Plotas: 357,021 kv. km. Gyventojų tankumas: 231

žmogus į kv. km. BVP: 2,18 milijardai EUR BVP augimas: 3,7 proc. Infliacija: 2 proc. Darbo jėga: 43,32 milijonai Nedarbo lygis: 11,7 proc.


42 iš 120

Federacinis lygmuo: Pagrindinės ministerijos yra Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija (BMBF) ir Federalinė ekonomikos ir technologijų ministerija (BMWi). Kelios kitos ministerijos bei Federalinė kanceliarija taip pat dalyvauja vykdant MTEP politiką (pvz. programos dėl technologijų finansavimo ar į karo pramonę orientuotos MTEP). Nauja Federalinė vyriausybė, išrinkta 2005 m., pakeitė pareigų pasiskirstymą tarp ministerijų inovacijų politikos srityje. Federalinė ekonomikos ir technologijų ministerija yra atsakinga už mokslinių tyrimų, vykdomų įmonėse, koordinavimą, anksčiau tai buvo Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos kompetencijos ribose.

Žemių lygmuo: Pagrindinis jų uždavinys yra finansuoti švietimo sistemą ir teikti institucinį finansavimą aukštojo mokslo įstaigoms (AMI). Kartu su Federaline Vyriausybe, Žemių Vyriausybės finansuoja kelis valstybinius mokslinių tyrimų institutus (PSRE), įskaitant ir Max-Planck-Society (MPG), Mėlyną sąrašą institutų, kuriuos jungia Wilhelm-Gottfried-Leibniz asociacija (WGL), Mokslų akademiją (AoS) ir Vokietijos mokslinių tyrimų fondą (DFG). Bendras šių institucijų finansavimas vykdomas pagal principą 50-50. Fraunhofer-Society (FhG) ir Helmholtz centrai (HGF) gauna 90 proc. institucinio finansavimo iš Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos, o likusius 10 proc. iš Žemių. Žemės taip pat inicijuoja regionines inovacijų skatinimo programas. Paprastai žemių lygmenyje už inovacijų politiką būna atsakingos dvi ministerijos t.y. Mokslo ministerija (kartais vadinama Kultūros ministerija) ir Ekonomikos ministerijos. Žemėse vykdomos inovacijų politikos struktūra labai panaši į federalinę.

Koordinavimas: Gerai veikianti neformali inovacinės politikos koordinavimo sistema tarp politikų yra labai vertinama ir panašu, kad yra svarbesnė nei koordinavimo sistema, paremta nustatyta struktūra, kuri dažnai yra susijusi su didele biurokratija ir nelankstumu.

Taip pat vyksta diskusijos kaip aiškiai atriboti federalinės valdžios ir žemių atsakomybę švietimo ir mokslinių tyrimų srityje. Galutinės nuomonės šiuo metu dar nėra.

12 pav. Vokietijos inovacijų valdymo sistemos principinė schema


43 iš 120

6.2.2. Politikos tikslai Federalinė Vyriausybė plėtoja tris pagrindines inovacijų politikos kryptis:

Bendrųjų sąlygų inovacijoms plėtoti gerinimas, ypač tolinant mokesčių sistemą ir mažinat biurokratines procedūras;

Tobulinti švietimo ir mokslo sistemą siekiant užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, profesinį mokymą bei mokymą darbo metu;

Teikiant finansinę pagalbą skatinti inovacijų plėtojimą įmonėse.

Bendra inovacijų politikos struktūra iš esmės nesikeitė per pastaruosius metus, vertinat ir viešųjų fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms paskirstymą, kuris išliko stabilus per paskutinius metus, ir naudojamų instrumentų sudėtį. Tačiau tam tikri pasikeitimai gali būti pastebimi:

Padidėjo kompetencijos finansavimas aukštojo mokslo institucijose pagal Iniciatyva kompetencijai programą, kuri buvo inicijuota 2005 m.;

Rizikos kapitalo pritraukimas naujai steigiamų technologinių įmonių finansavimui yra vienas iš federalinio finansavimo prioritetų, kurį vykdo Aukštų technologijų įmonių steigimo fondas, taip pat pertvarkymas kitų valstybinių rizikos kapitalo programų siekiant padidinti jų efektyvumą;

Tematinės mokslinių tyrimų programos yra daugiau orientuojamos į energetikos sektoriaus mokslinius tyrimus, taip pat mokslinius tyrimus, susijusius su mobilumu ir aplinkos apsauga.

Vis dėlto MTEP įtaka Vokietijos ekonomikai lieka viena iš didžiausių problemų politikų debatuose ir svarbiu klausimu viešose diskusijose. Pagrindinės problemos yra šios: žemas švietimo sistemos lygis, ateityje numatomas aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas, atsilikimas tam tikrose aukštų technologijų srityse, nepakankama parama SVVĮ vykdant MTEP bei mažėjantis mažų įmonių, vykdančių MTEP, skaičius. Be to, yra pastebima didelė MTEP koncentracija automobilių pramonėje, kas gali lemti nesubalansuotas MTEP veiklas privačiame sektoriuje.

Remiantis šiomis diskusijomis, inovacijų politikai Vokietijoje yra keliami šie pagrindiniai uždaviniai:

Padidinti viešajame ir verslo sektoriuje vykdomų MTEP apimtis. 2010 m. 3 proc. BVP turi būti skiriami MTEP finansuoti;

Padidinti SVV dalyvavimą MTEP ir inovacijų veiklose;

Gerinti mokslinių tyrimų atliekamų viešajame sektoriuje kokybę;

Plėtoti naujų ir daug žadančių technologijų klasterius. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas IKT, biotechnologijoms, nanotechnologijoms, kuro elementų technologijoms, medicinos ir sveikatos apsaugos technologijoms, optikos technologijoms, mikrosistemų technologijoms, kosmoso ir lėktuvų technologijoms (pvz. Galileo projektas), aplinkos apsaugos technologijoms, energetikos technologijoms (pvz. vėjo energija, saulės energija) ir transporto technologijoms (pvz. Transrapid projektas);

Skatinti naujų technologinių kompanijų kūrimą ir jaunų technologinių kompanijų augimą;

Didinti mokslinių tyrimų, atliktų viešojo sektoriaus institucijose, rezultatų panaudojimą ir komercializavimą, taip pat skatinti bendradarbiavimą tarp verslo ir akademinių institucijų;

Siekiant prisiderinti prie vykstančių pokyčių bei didėjančios aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausos gerinti švietimo kokybę;

Skatinti inovacijas Rytų žemėse, siekiant paremti Rytų Vokietijos ekonomikos restruktūrizavimą;


44 iš 120

Siekiant panaudoti papildančias viena kitą įvairių dalyvių kompetencijas, skatinti regioninių klasterių formavimą inovacijų srityje.

6.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Federalinės ir Žemių ministerijos naudoja daugybę instrumentų, tokių kaip stipendijų skyrimu paremtos MTEP tematinės programos, institucinis finansavimas didelėms mokslinių tyrimų asociacijoms ir programoms, horizontalios MTEP veiklos. Dauguma MTEP programų Vokietijoje remia bendradarbiavimą, ypač tarp viešojo sektoriaus ir pramonės.

Atskiros ministerijos – Federalinės bei Žemių – turi atskirus savo institutus, vykdančius skirtingas užduotis. Jie yra integruoti į atitinkamą ministeriją, bet nepriklausomi mokslinių tyrimų srityje. Ministerijai yra draudžiama įtakoti skelbiamus mokslinių tyrimų rezultatus. Pagal 2004 m. parengtą ir 2006 m. atnaujintą ataskaitą – taip vadinamus departamentinius tyrimus (Ressortforschung) siekiama padaryti konkurencingais ir kokybiškais.


2004 m. GERD sudarė 2,5 proc. nuo BVP. Tai žymiai daugiau nei ES-25 vidurkis, kuris yra 1,86 proc. Pramonė finansuoja net 68 proc. viso GERD ir tai yra vienas iš aukščiausių rodiklių ES-25. Vyriausybė skiria 30,1 proc.

Tyrėjų skaičius

Vokietijoje 1000 gyventojų tenka 9,0 asmenys nuo 20-29 m. įgiję trečios pakopos išsilavinimą. Šis rodiklis lyginat su ES-25 vidurkiu, kuris yra 12,7, yra žemas. 2003 m. Vokietijoje tyrėjai sudarė 1,6 proc. darbo jėgos. 2003 m. ES-25 tyrėjai sudarė 1,44 proc. (skaičiuojant vienetais) visų dirbančių asmenų.


Publikacijos: Vokietija užima 11 vietą pagal spausdinamų straipsnių skaičių ir 10 vietą pagal cituojamų publikacijų skaičių.

Patentai: Vokietijoje 2002 m. yra pateiktos 301 paraiškos vienam milijonui gyventojų į Europos patentų biurą (EPO),o tai viršija daugiau nei dvigubai ES-25 vidurkį. EIS Vokietiją įvertina 225 balais aktyvumą EPO ir 192 balais USPTO, tuo tarpu kai ES-25 vidurkis yra 100 (13 pav.).

Aukštųjų technologijų ekspertai: 18 proc. Vokietijos eksporto sudaro aukštosios technologijos, šis rodiklis yra toks pat kaip ir ES-25 vidurkis. Vokietijai yra suteikiama daugiau balų nei ES-25 vidurkis aukštų technologijų paslaugų sektoriuje (104); mažiau nei ES-25 vidurkis aukštųjų technologijų eksporto sektoriuje (83).

6.3.2. MTEP veiklos

Trečios pakopos studijos

Vokietijoje tik 69 proc. ES vidurkio sudaro asmenys, baigę trečios pakopos studijas fiziniuose ir technikos moksluose. Asmenys, baigę bet kurios srities trečios pakopos studijas, Vokietijoje sudaro 114 proc. ES vidurkio, o asmenų, studijuojančių tęstinėse studijose, yra tik 75 proc. ES vidurkio.


45 iš 120

13 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Vokietija

Regionai

2002 m. pagal MTEP intensyvumą buvo dominuojantis Vokietijos regionas, kurį sekė Suomijos ir Prancūzijos regionai. Danija ir Islandija (visos šalys klasifikuojamos pagal NUTS 2 lygius) taip pat buvo tarp 15 geriausių regionų pagal MTEP intensyvumą. Vertinant pagal MTEP intensyvumą verslo sektoriuje (BES) šeši Vokietijos regionai, keturi Švedijos regionai ir tys Suomijos regionai buvo tarp 15 geriausių.

6.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Didelė dalis valstybinio finansavimo yra paskirstoma konkurenciniais pagrindais, kai bendrovės, institutai, įvairūs susivienijimai, universitetai ar atskiri profesoriai teikia paraiškas, siekdami gauti finansavimą moksliniams tyrimams tam tikroje srityje ar iškeltos problemos sprendimui.

Federalinė Vyriausybė siekia užtikrinti efektyvią mokslo ir mokslinių tyrimų sistemą, kuri būtų konkurencinga tarptautinėje erdvėje ir didintų tarpusavio ryšį tarp mokslinių tyrimų, atliekamų universitetuose ir kitose organizacijose, bei užtikrintų naujų technologijų taikymą klasterių politikos dėka.


46 iš 120

6 milijardų programa moksliniams tyrimams

Siekiant skatinti inovacijas, Federalinė Vyriausybė planuoja investuoti papildomus šešis milijardus eurų į MTEP 2006-2009 m. Fondai yra skiriami projektams ir kitoms priemonėms, kurios skatina aktyvumą veiklose, susijusiose su inovacijų kūrimu ir įgyvendinimu bei inovacijų rinkų plėtrą.

Pagrindinis programos tikslas yra prisidėti įgyvendinant Barselonos strategijoje iškeltą tikslą – MTEP skirti 3 proc. BVP iki 2010 m. Pirmoje programos stadijoje 700 milijonų EUR bus skiriama projektams, kurie prasideda 2006 m. Iki 2009 m. planuojama, kad kasmetiniai programos fondai didės.

Atitinkamai Vokietijoje, įgyvendinant inovacijų politiką, yra naudojamas labai platus ratas instrumentų, pradedant nuo fiskalinės bei konkurencinės politikos iki administracinių procedūrų, susijusių su švietimo ir mokslo politikos supaprastinimu, įvairių finansinių (paskolos, garantijos, subsidijos) priemonių bei švietimo iniciatyvų.

Parama institucijoms

Tematinės MTEP programos („tiesioginis mokslinių tyrimų skatinimas“) turi didžiausius metinius fondus ir teikia paramą įmonių ir viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijų vykdomiems MTEP projektams aukštųjų technologijų srityje. 2004 m. Federalinė Vyriausybė išleido apie 2,7 milijardus EUR, skirtų ne karo pramonės MTEP projektų subsidijoms. Sritys, kuriose labiausiai skatinami moksliniai tyrimai, yra: informacinės komunikacinės technologijos, biotechnologijos, medicinos ir sveikatos apsaugos technologijos, gamybos technologijos (įskaitant nanotechnologijas, mikrosistemų technologijas ir optines technologijas), aplinkos apsaugos ir energetikos technologijos ir transporto technologijas (įskaitant naujas traukinių technologijas, tokias kaip kuro elementai, taip pat kosmoso ir lėktuvų technologijas). Tematinės mokslinių tyrimų programos taip pat apima specialias priemones, tokias kaip regionines klasterių inovacijoms programas rytinėje Vokietijoje – regioniniai klasteriai visą gyvenimą trunkantiems mokymams ar specialias naujas iniciatyvas, pvz. multimedia ir biotechnologijas. Tematinės MTEP programos gali būti laikomos pačiu svarbiausiu instrumentu skatinat bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų institutų bei verslo sektoriaus, kadangi vis didesnis finansavimas yra skiriamas bendradarbiavimo projektams.

Bendrų mokslinių tyrimų institutų ir SVV įmonių finansavimas

Mokslinių tyrimų institutų vykdomų projektų kartu su SVV įmonėmis finansavimas yra kitas valstybės naudojas finansavimo instrumentas. Tai yra viena iš pagrindinių Federalinės ekonomikos ir technologijų ministerijos (BMWi) veiklos sričių inovacijų politikoje. Svarbiausiomis programomis (taip pat vertinat pagal biudžeto dydį) yra IGF programa skirta iki-konkurenciniams moksliniams tyrimas, vykdomiems didelių SVV įmonių grupių, ir ProInno iniciatyvai, pagal kurią yra finansuojami ruošiamų įdiegti inovacijų moksliniai tyrimai, vykdomi nedidelio skaičiaus SVV įmonių arba SVV įmonių ir mokslinių tyrimų institutų kartu. Kita programa yra InnoNet, kuri teikia finansavimą mokslinių tyrimų institutams, atliekantiems mokslinius tyrimus kartu su SVV įmonių grupe.

Įmonių vykdomo MTEP finansavimas Rytų Vokietijoje

Rytų Vokietijoje įmonės, vykdančios MTEP, yra finansuojamos programų, kurias koordinuoja Federalinė ekonomikos ir technologijų ministerija (BMWi) ir Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos (BMBF) Regionų inovacijų augimo skyrius. Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija numato vis didesnę finansavimo instrumentų įvairovę, o Federalinė ekonomikos ir technologijų ministerija pamažu mažina finansavimo apimtis vis daugiau dėmesio skirdama inovacijų komercializacijai ir valdymui. NEMO programa ir Inovacijų valdymo programa disponuoja nedideliu biudžetu, tačiau yra pagrindinės finansuojant šias veiklas.


47 iš 120

Nauji technologiniai projektai inicijuoti akademinio sektoriaus

Naujų technologinių projektų plėtra yra skatinama įvairiomis priemonėmis. 2005 m. įsteigta stipendijų sistema (EXIST Seed) teikia finansavimą naujiems projektams, inicijuotiems akademinio sektoriaus Vokietijoje. 2006 m. birželio mėn. programa buvo atnaujinta ir dabar yra atvira visiems universitetams Vokietijoje. Programa, skatinanti naujus technologinius projektus, yra sudaryta iš specialių tematinių MTEP paprogramių (pvz. biotechnologijų, nanotechnologijų, multimedia srityje). Kitos veiklos šioje srityje yra: naujų technologijų suvokimo didinimas vidurinėse mokyklose, verslumo skatinimas universitetuose ir intelektinės nuosavybės įdiegimas rinkoje.

Intelektinės nuosavybės skatinimas

Intelektinės nuosavybės skatinimas yra kita ilgalaikė Federalinės Vyriausybės veiklos sritis, įgyvendinanti inovacijų politiką, įskaitant paramos schemas išradėjams, informacinėms veikloms, specialias intelektinės nuosavybės teisių (IPR) skatinimo priemones SVVĮ ir IPR skatinimą HEI ir PSRE. Tematinės MTEP programos skatina IPR atsiradimą ir jų įdiegimą rinkoje, todėl naujos IP sukūrimas yra svarbus rodiklis vertinant projekto sėkmę.

Vokietijos mokslinių tyrimų konkurencingumo skatinimas tarptautinėje erdvėje

Šios srities veikloms 2006 m. yra skirimas 280 milijonų EUR biudžetas.

Už švietimo sistemos plėtojimą yra atsakingos Žemių vyriausybės, todėl federalinė valdžia skiria nedidelį dėmesį su švietimu susijusioms veikloms.


48 iš 120

7. AIRIJA

7.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Airijos ekonomika sparčiai auga ir tai patvirtina žemiau pateikiami duomenys:

2005 m. bendras šalies produktas (BVP) paaugo 5,5 proc., tai yra didžiausi augimo tempai OECD. Per 10 metų nuo 1995 m. iki 2004 m. vidutiniai Airijos ekonomikos augimo tempai buvo virš 7 proc., dvigubai didesni nei JAV ir beveik trigubai didesni nei euro zonos. BVP išaugo nuo 37 milijardų EUR 1980 m. iki 122 milijardų EUR 2004 m.

Greitas Airijos ekonomikos augimas sąlygojo didžiausias pajamas kapitalo vienetui pasaulyje. 2004 m. BVP kapitalo vienetui buvo 30,691 EUR. 2004 m. BVP buvo mažesnis – 25,704 EUR. Pagal šį rodiklį Airija užėmė šeštą vietą tarp ES-15 valstybių, atsilikdama nuo Danijos, Jungtinės Karalystės ir Olandijos. Įvertinat tiesioginių užsienio investicijų įtaką, BVP geriau atspindi produkcijos apimtis Airijoje19. Didelis skaičius Europos regionų turi didesnį BVP žmogui nei Airija.

Airijos ekonomika išlieka labai atvira. 2004 m. ji eksportavo 98 proc. BVP (82 proc. GVP) ir importavo 39, 5proc. BVP (33 proc. GVP).

Airija išlieka viena iš sėkmingiausių ES valstybių pagal pritraukiamų užsienio investicijų dydį, kurios sudarė 15,8 proc. BVP 2004 m., kai ES-25 vidurkis buvo tik 0,9 proc. BVP. (lentelė 10).

Lentelė 10. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Airija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 126,6 138,5 (f) 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 9,9 5,5* 3,9 2,5(f) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 123,0 129,4(f) 100 100** Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 4,6 1,7* 1,5 0,6* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) +5,6 +2,2 2,4 +2,2 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -1,4 +1,0(f) 0,4 -0,3* Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

4,4 1,4* 0,8 -2,6*

Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 4,2 4,3 8,6 8,7 Užsienio tiesioginės investicijos 16,4 7,3* 2,4 0,9* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 20,9 20,9 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vėliausiai galimi metai (2004); (f) prognozės; ** ES-15;

7.2. AIRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Nacionalinė MTEP sistema Airijoje yra išplėtota kitaip nei daugelyje OECD valstybių. Pavyzdžiui, iki 1980 m. Airijos pramonė buvo tradicinė ir smulki, todėl Airija turi labai nedaug mokslinių tyrimų institutų. Didžiausia yra TEAGASC – žemės ūkio ir maisto mokslinių tyrimų organizacija, kadangi daugelį metų tai buvo didžiausias pramonės sektorius.

19 GVP (bendras vidaus produktas) yra žymiai didesnis nei BVP (bendras šalies produktas) dėl įsikūrusių daugianacionalinių įmonių pelno paskirstymo ir honorarų mokėjimų. BVP daug geriau atspindi Airijos padėtį, todėl čia pateikiami abiejų rodyklių duomenys.

Airija (2006 metai) Gyventojai: 4 milijonai Plotas: 70,280 kv. km. Gyventojų tankumas: 58

žmonės kv. km. BVP: 158,5 milijonai EUR BVP augimas: 5,2 proc. Infliacija: 4 proc. Darbo jėga: 2 milijonai Nedarbo lygis: 4,3 proc.


49 iš 120

Airija neturi prestižinių, seniai įsteigtų technologijos universitetų, kurie yra vienu iš Europos ir JAV švietimo sistemos požymių. 1960-1970 m. Airijoje buvo įsteigti du nauji universitetai ir regioninių kolegijų tinklas, dabar vadinamas Technologijų institutais (TI). Tai daugiausia trečios pakopos mokymo institucijos, didinančios savo mokslinių tyrimų galimybes. Apie 90 proc. fundamentaliųjų mokslinių tyrimų yra atliekami universitetuose. Nei vietinė, nei užsienio pramonė (administruojama airių) nevykdo fundamentaliųjų tyrimų.

7.2.1. Airijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Išrinka vyriausybė priima visus sprendimus susijusius su MTEP finansavimu Airijoje. Pagrindinis organas formuojantis politiką yra Kabineto mokslo, technologijų ir inovacijų komitetas palaikomas Departamento mokslo, technologijų ir inovacijų komiteto, o patariamąją funkciją vykdo Vyriausybės vyriausias mokslo patarėjas (14 pav.).

14 pav. Airijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas20

Kiekvienas Vyriausybės departamentas yra atsakingas už patarimų teikimą bei savo MTEP programų įgyvendinimą.


Airijos siekis tapti pirmaujančia žinių ekonomikos valstybe yra pabrėžtas Vyriausybės neseniai paskelbtame (2006 m. birželio mėn.) strateginiame plane – Strategija mokslui, technologijoms ir inovacijoms 2006-2013 m., kurioje teigiama, kad „Airija 2013 m. bus pripažinta tarptautinėje erdvėje

20 Žaliai nuspalvintos organizacijos yra Vyriausybės departamentai ir komitetai ir atlieka politikos formavimo funkciją; žydros spalvos yra vyriausybės patarimieji organai; kiti yra vykdantieji organai (mokslo, švietimo, skatinančios institucijos).

Vyriausybė

Sveikatos ministerija

Airijos mokslinių, inžinerinių ir technologinių tyrimų taryba

COFORD – miškų tyrimai

Tarpdepartamentinis mokslo, technologijų ir inovacijų komitetas

Mokslo, technologijų ir Inovacijų komitetas

Pramonės plėtros agentūra

Verslo, prekybos ir užimtumo departamentas

Švietimo ir mokslo departamentas

Kiti Vyriausybės departamentai – MT organizacijos

Regioninės plėtros institucijos

Organizacija “Enterprise Ireland“

Forfás TEAGASC (Žemės ūkis ir Maistas)

Jūrų institutas

Trečios pakopos institucijos ir universitetai

Airijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimų taryba Patariamoji mokslo.

technologijų ir inovacijų taryba Airijos

mokslo fondas

Nacionaliniai standartai

Privataus sektoriaus įmonės ir viešosios komercinės įmonės

Nacionalinė Airijos akreditacijos valdyba

Ekspertų grupė ateities gebėjimams*

FAS – Nacionalinė mokymų agentūra

Smulkaus verslo komitetas

Agentūra “County Enterprise Boards”

Nacionalinė konkurencingumo taryba*

Vyriausias mokslo patarėjas*

Aukštojo mokslo įstaiga - PRTLI


50 iš 120

dėl vykdomų mokslinių tyrimų ir bus vedanti valstybė, kuriant ir naudojant naujas technologijas ekonominiam ir socialiniam progresui skatinti, su įdiegta inovacijų kultūra“.

Taip pat yra suvokiama, kad Airijoje vykdomi moksliniai tyrimai yra žemo lygmens ir nepaisant didelio valstybinio finansavimo skirto trečios pakopos sektoriui, Airija dar turi pasivyti daugelį Europos valstybių.

Veiksmų planas yra susijęs su iškeltais tikslais. Svarbiausi iš jų yra:

Bendrosios išlaidos Moksliniams tyrimams ir plėtrai turi padidėti nuo 1,4 proc. BVP 2001 m. iki 2,5 proc. 2010 m.;

Verslo išlaidos MTEP turi padidėti nuo 917 milijonų EUR 2001 m. iki 2,5 milijardo EUR 2010 m.;

MTEP investicijos aukštojo mokslo institucijose ir valstybiniame sektoriuje turi padidėti nuo 422 milijonų EUR 2001 m. iki 1,1 milijardo EUR 2010 m.;

Tyrėjų skaičius turi padidėti nuo 5.1 tūkstančiui darbuotojų 2001 m. iki 9.3 tūkstančių – 2010 m.

Naujoje strategijoje pažymima, kad sėkminga Airijos ekonomikos transformacija į žinių ekonomiką pasižymės šioms savybėmis:

Suaktyvėjęs dalyvavimas mokslinėse veiklose;

Padidėjęs asmenų, turinčių aukščiausią kvalifikaciją, skaičius;

Padidėjusi mokslinių tyrimų įtaka ekonominei ir socialinei plėtrai;

Padidėjusi išeiga ekonomikos sektorių, susijusių su žinių įdiegimu;

Pagausėjęs tarptautinių mokslinių tyrimų skaičius;

Tarptautinis Airijos profilis;

Didesnis ryšys tarp nacionalinių ir tarptautinių tyrimų.

7.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros ir įgyvendinimo (STI) politika yra organizuojama departamentų ir sektorių pagrindu. Visi Vyriausybės departamentai ir ministerijos yra atsakingi už STI savo kompetencijos ribose. Politika įgyvendinama valstybinių agentūrų, tokių kaip IDA ir Airijos įmonė pagrindu, kurių valdybas skiria Vyriausybė.


Trečia pakopa: Airija turi 7 universitetus, 14 technologijos universitetų ir nedidelį skaičių privačių kolegijų trečios pakopos sektoriuje. 90 proc. Airijos fundamentaliųjų tyrimų yra atliekami trečios pakopos sektoriuje. Taip pat pagrindinis dėmesys yra skiriamas intelektinės nuosavybės apsaugai bei jos įdiegimui rinkoje.

Viešojo sektoriaus MTEP: Viešojo sektoriaus MTEP paprastai yra nukreipti į gamtinius išteklius (maistą, žemės ūkį, miškus bei jūrų išteklius) bei į aplinkos apsaugą, sveikatą ir energetiką. Dauguma valstybinių mokslinių tyrimų organų yra maži ir paramos teikimas trečios pakopos sektoriui ir ligoninėms yra svarbi jų vykdoma funkcija.

Pramonės sistema: IBEC (Airijos verslo ir darbdavių konfederacija) yra pagrindinis pramonės atstovas Airijoje ir pastoviai teikia pasiūlymus dėl viešosios politikos klausimų pramoninkų vardu. Ji taip pat turi atskiras grupes (tokias kaip Airijos medicininių prietaisų federacija, Chemijos pramonės federacija), kurios save atstovauja atskirai, jei mano, kad tai reikalinga.


51 iš 120

Didelės lėšos pagal Airijos mastelius buvo skirtos atskiroms strateginės svarbos mokslinių tyrimų sritims. Šios lėšos skirstomos pagal Technologinių įžvalgų iniciatyvą bei mokslinių tyrimų valdymą, peržiūrint Airijos universitetui, kas lemia programos trečio lygio institucijoms suformavimą ir Arijos mokslo fondo įsteigimą.

Pagal Nacionalinį plėtros planą (NDP) 2000-2006 m. Airijos vyriausybė skyrė dideles investicijas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms (RTDI). Visos NDP išlaidos sudaro 5 milijardus EUR, iš kurių 2,5 milijardai EUR yra skiriami RTDI, tai yra apie 50 proc. visų išlaidų numatytų plane. 15 pav. nurodo pagrindines organizacijas Nacionalinėje inovacijų sistemoje (NIS). Tai buvo didžiausias biudžetas skirtas MTEP.

Vyriausybė pareikalavo, kad Departamento komitetas mokslui, technologijoms ir inovacijoms pradėtų ruošti detalią ataskaitą Kabineto komitetui mokslui, technologijoms ir inovacijoms dėl vidutinio laikotarpio tikslų ir projektų finansavimo siekiant įgyvendinti Veiksmų plano 2007-2013 m tikslus.

7.3.2. MTEP veiklos

Pagal EIS 2005 m. veikla, susijusi su inovacijomis, 15 pav. (lyginant su ES vidurkiu), viešo sektoriaus ir verslo sektoriaus išlaidos yra nedidelės (joms suteikiami 58 ir 61 taškai). Vidutinių ir aukštųjų technologijų sektoriui yra suteikiama 95 taškai, tai beveik sutampa su ES vidurkiu. Universitetiniams moksliniams tyrimams finansuojamiems pramonės irgi suteikiam nedaug taškų – 57. 16 pav. parodo GERD kitimo tendencijas 1996-2005 m.

15 pav. Visos Airijos išlaidos skirtos MTEP, 1996-2005 (mln. EUR)21

Kasmetinė konkurencingumo ataskaita rodo:

Bendrąsias išlaidas MTEP (GERD), kurios susideda iš verslo, aukštojo mokslo ir vyriausybės išlaidų MTEP ir yra žemesnės nei vidurkis (7-ta/11);

Aukštojo mokslo išlaidas MTEP (HERD) ir Vyriausybės išlaidas MTEP (BERD) (15-ta/15);

Valstybės biudžeto išlaidas ar asignavimus MTEP, kurie parodo skiriamas vyriausybės lėšas MTEP verslo sektoriui, valstybinėms aukštojo mokslo institucijoms ir privačiam ne pelno siekiančiam sektoriui (13-ta/14).

21 Source: Forfás, (2005), R&D in Ireland 2005, at a glance.


52 iš 120

Tyrėjų skaičius

2004 m. Airijoje 1,000 darbuotojų teko 5,7 tyrėjai, t.y. mažiau nei OECD (6,6 – 2000 m.) ir ES-25 (5,8 -2002 m.). Bendras tyrėjų skaičius FTE yra 15,713. Verslo sektoriuje – 61 proc., trečios pakopos sektoriuje – 31 proc. ir viešajame sektoriuje – 8 proc.

Moklsinės produkcijos ir konkurencingumo rodykliai

Publikacijos: Dar 2001 m. Airija pagal publikacijų skaičių atsiliko nuo ES-25 vidurkio, tačiau jau 2003 m. ji pasiekė rezultatus, geresnius nei ES-25 vidurkis. Airijos tyrėjai daugiausia dirba šiose srityse: matematika, statistika, kompiuterių mokslas, gamtos mokslai (1999 m.). Airija yra 12-toje vietoje pagal cituojamas publikacijas – 0,8 proc., kai Šveicarija yra pirmoje vietoje – 1,2 proc. (šaltinis: Nacionalinis mokslo fondas, JAV).

Patentai: Airija 2000 m. pateikė mažiau nei 0,5 proc. visų Europos patentų biuro (EPO) paraiškų bei JAV Patentų ir prekių ženklų biuro (USPTO), tačiau pateikiamų paraiškų skaičius EPO sparčiai auga, o paraiškų pateikimas USPTO auga šiek tiek lėčiau. Daugiau nei 30 proc. Airijoje atliekamų išradimų yra kartu su išradėjais iš užsienio – pagal bendrus išradimus Airija užima trečia vietą Europoje.

Aukštųjų technologijų eksportas: Airijai suteikiama daugiau taškų nei ES-25 vidurkis, vertinant paslaugų, susijusių aukštosiomis technologijomis, eksportą (123) bei patį aukštųjų technologijų eksportą (168).

Trečios pakopos švietimas

Pagal CSO ataskaitą „Airijos pažangos įvertinimas, 2004 m.“, asmenų, kurių amžius 25-34 metai, Airijoje įgijusių trečios pakopos išsilavinimą išaugo nuo 27,1 proc. 1999 m. iki 39,4 proc. 2004 m. ES-25 vidurkis 2004 m. buvo 24,8 proc. Airija Europoje užima trečią vietą, atsilikdama tik nuo Kipro su 42,9 proc. ir nuo Belgijos su 39,6 proc.

16 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Airija


53 iš 120

7.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS 11 lentelė parodo finansavimo pasiskirstymą atskiroms inovacijų veikloms pagal Nacionalinį plėtros planą 2000-2006 m. (milijonai EUR). Ji taip pat parodo skiriamo finansavimo tipą.

Lentelė 11. Finansavimo paskirstymas inovatyvioms veikloms, Nacionalinis plėtros planas 2000-2006, milijonais EUR

MTEP finansavimo organai

Inovatyvi veikla Trečio lygmens sektorius

Pramonės sektorius

Vieši mokslinių tyrimų institutai / ligoninės

Finansavimo tipas

Airijos mokslo fondas

Fundamentinių tyrimų grantai1

Strateginiai moksliniai tyrimai (ICT ir biotechnologija)

57,7 778,7

Konkursinis Programinis /konkursinis

Dalyvavimas diegiant inovacijas1 Mokslinių tyrimų inovacijų fondas Pažangių technologijų Mokslinių tyrimų programa

232,3

Konkursinis

Technologijų/komercializavimo sutartys

38,5 Konkursinis

Švietimo ir mokymo kursai

48,0 Konkursinis

Airijos įmonės

MTEP konkurencingumas firmose1

531,4 Konkursinis

Airijos IDA Žymi MTEP firmose 744,3 Konkursinis PRTLI – kapitalas PRTLI – dabartinis

360,5 170,1

Konkursinis ir bendras

Sustiprintos IoTS mokslinių tyrimų galimybės

42,4 Konkursinis

Įrenginių atnaujinimas akademinis bendradarbiavimas

15,0 37,8

Konkursinis Grantai

Aukštojo mokslo sfera

Šiaurės-pietų bendradarbiavimas

21,3 Konkursinis

Mokslinių tyrimų tarybos

IRCSET IRCHSS

163.4 Konkursinis Konkursinis

Žemdirbystė ir maisto pramonė

Žemdirbystė Maisto pramonė

4,1 76,7

57,8

Grantai Grantai

Miškų mokslinių tyrimų nacionalinė taryba (COFORD)

Miškininkystė 1,3 14,8 1,3 Konkursinis


54 iš 120

Susisiekimo departamentas, jūrų ir gamtos Ištekliai

Jūrų moksliniai tyrimai

8,2 20,5 24,0

Mišrios schemos: grantai ir konkursinis

Departamentas – Aplinka ir vietinė vyriausybė

Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) programos1

38,1 7,0 Konkursinis

Viso: 2007,6 1397,5 90,1 3495,2 Pastaba: 1.Detaliau žiūrėti žemiau.

Viršuje pateikta lentelė parodo, kad didžiausia dalis paramos MTEP pramonei ir aukštojo mokslo institucijoms yra skiriama konkurenciniais pagrindais. Pagrindinėms mokslinių tyrimų institucijoms yra skiriama kasmetinė parama, kuri apima nuolatinių darbuotojų darbo finansavimą. Airijos pramonės teikiami pasiūlymai yra vertinami vietinių Airijos ekspertų, o Aukštojo mokslo institucijų pasiūlymai yra vertinami tarptautinių ekspertų (dėl sąlyginai mažo aukštojo mokslo sektoriaus). Keli pavyzdžiai yra aprašyti žemiau.

Pagrindinė parama moksliniams tyrimams (biudžetas – 57,7 milijonai EUR)

Šios programos tikslas – skirti paramą aukštos kokybės moksliniams tyrimas aukštojo mokslo institucijose. Ši programa pradžioje buvo valdoma Airijos įmonės, o šiuo metu už ją atsakingas Airijos mokslo fondas. Parama dažnai skiriama atskiriems tyrėjams konkurenciniais pagrindais.

Strateginiai fundamentalieji tyrimai (ICT ir biotechnologijos) (biudžetas – 778,7 milijonai EUR)

Šių tyrimų tikslas yra skatinti mokslinius tyrimus ICT ir biotechnologijų srityje, teikiant paramą aukštos kvalifikacijos tyrėjams, dirbantiems aukštojo mokslo institucijose. Jis yra valdomas Airijos mokslo fondo. Parama yra dažnai skiriama atskiriems tyrėjams ar jų komandoms konkurenciniais pagrindais. Yra specialios schemos, kurių pagalba teikiama parama centrams, kurie apima tiek pramonę, tiek aukštojo mokslo sektorių.

Inovacijų partnerystė – apima 232,3 milijonai EUR biudžetą

Inovacijų partnerystės iniciatyva gali teikti finansinę paramą siekiant skatinti įmonės vykdomus mokslinius tyrimus kartu su universitetais ar mokslinių tyrimų institutais. Svarbiausias šios programos tikslas – suteikti galimybę kompanijoms vystyti inovacijas, kurios leistų užimti didesnę rinkos dalį ir gauti didesnius pelnus.

Konkurencinė parama MTEP vykdymui įmonėse (biudžetas – 531,4 milijonai EUR)

Šios programos tikslas yra teikti paramą tyrimams pramonėje. Ji yra valdoma Airijos įmonės ir vienokia ar kitokia forma yra vykdoma 20 metų. Ji buvo peržiūrėta bent tris kartus bei nustatyta, kad ši programa yra naudingiausia Airijos privačioms įmonėms. Parama skiriama pramoniniams moksliniams tyrimams konkurenciniais pagrindais, įvertinat techninius ir komercinius aspektus.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) programos (biudžetas – 45,1 milijonai EUR)

Šios programos tikslas yra teikti paramą aplinkos apsaugos tyrimams aukštojo mokslo sektoriuje ir remti Aplinkos apsaugos agentūra. Finansavimas moksliniams tyrimams yra skirimas konkurenciniais pagrindais.


55 iš 120

8. ITALIJA

8.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA 2006 m. atsigaunanti Italijos ekonomika reiškė 4½ metų trukusios ekonominės stagnacijos pabaigą. Pagrindinis veiksnys, lėmęs ekonomikos augimą, buvo spartus eksporto augimas, palankios kreditų suteikimo sąlygos, nedarbo mažėjimas ir augantis pasitikėjimas. Augimas sulėtės 2007 m. dėl politinių suvaržymų, tačiau atsigaus 2008 m. (11 lentelė)

2007 m. fiskalinis sutvirtėjimas priklauso nuo pajamų padidėjimo projektų, kurie gali stabdyti darbo ar investicijų iniciatyvas. Griežta išlaidų disciplina, kaip pabrėžiama vyriausybės vidutinės trukmės plane, yra reikalinga pensijų, viešojo įdarbinimo, vietinės valdžios ir sveikatos srityse. Decentralizuota atlyginimų sistema gali padėti atgauti prarastą konkurencingumą.22

Lentelė 12. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai – Italija


2000 2004* 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) 113,5 103,7(f) 100 100 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 3,6 0 3,9 1,6 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 121,2 109,3(f) 100 100(f) Bendras užimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 1,9 0,9 (2004) 1,5 0,6* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 2,6 2,2 2,4 2,2 Darbo jėgos vieneto kaštai (augimo tempas) -1,5 0,6 -0,1 -0,3 Viešųjų finansų balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP

-0,6 -3,2(2004) 0,8 -2,6*

Bendra Vyriausybės skola procentais nuo BVP 111,2 106,4 62,9 63,4 Nedarbo lygis (procentais nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 10,1 7,7 8.6 8.7 Užsienio tiesioginės investicijos 1,2 1(2004) 2,4 0,9* Verslo investicijų dydis procentais nuo BVP 18,0 18,1(2004) 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vėliausiai galimi metai (2004); (f) prognozės;

8.2. ITALIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

8.2.1. Italijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Išskirtinis Italijos inovacijų sistemos bruožas yra didelis dalyvių skaičius ir didelis susiskaldymas. Taip pat nepakankamas koordinacijos lygis bei silpnas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Dėl to visa sistema yra apibūdinama kaip neturinti ryšių bei nepakankamai sąveikaujanti tarp pagrindinių dalyvių (universitetų, valstybinių mokslinių tyrimų centrų ir pramonės). Tačiau šiuo metu intensyvėja diskusijos tarp minėtų grupių dėl politikos krypčių pasirinkimo ir atstovavimo įvairiuose lygiuose.

Inovacijų politika ir S&T yra apibrėžiami vyriausybiniame lygmenyje. Šis procesas yra apibrėžiamas apžvalginiame dokumente – S&T politikos gairės (2003-2007 m.), kuris parengtas Švietimo, universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos (17 pav.). Pagal šį dokumentą ministerija pateikė pasiūlymą dėl Nacionalinio mokslinių tyrimų plano.

22 OECD Preliminary Outlook on Italy. 2006

Italija (2005 m.) Gyventojai: 58,13 milijonai Plotas: 301,230 kv. km. Gyventojų tankumas: 193

žmonės kv. km. BVP: 1,4 milijardai EUR BVP augimas: 1,2 proc. Infliacija: 2 proc. Darbo jėga: 24,5 milijonai

Nedarbo lygis: 7,7 proc.


56 iš 120

Vyriausybė siūlo į sprendimų priėmimo procesą įtraukti Ekonominio planavimo komitetą (CIPE). Į komiteto narius įeina Italijos prezidentas ir kiti susiję ministrai. Nacionalinis mokslinių tyrimų planas buvo svarstomas ir patvirtintas šio komiteto. Dabar galiojantis planas (2005-2007m.) buvo patvirtintas 2005 m.

17 pav. Italijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

8.2.2. Politikos tikslai Nacionalinis strateginių tyrimų planas 2005-2007 m. siūlo tris pagrindines strategijos kryptis:

Susitirpinti mokslo pagrindus didžiausią dėmesį skiriant kompetencijai, internacionalizacijai, ekonomikos augimui ir žmogiškųjų išteklių valdymui;

Technologijų vaidmens sustiprinimas Italijos gamybos sistemoje, siekiant išlaikyti konkurencingumą, koncentruojantis į dešimt industrinių mokslinių tyrimų programų ir taip pat įtraukiant universitetus ir mokslinių tyrimų centrus;

Teikti paramą dalyvaujantiems ES ir tarptautinėse programose.

Yra trys pagrindinės ministerijos, dalyvaujančios inovacijų sistemoje, taip pat kelios kitos vykdančios inovacijų politiką (17 pav.). Pagrindinės ministerijos yra pavaizduotos apačioje, tačiau kelios iš jų buvo reformuotos ir naujosios Vyriausybės pervadintos 2006 m. gegužės mėn. Taip pat joms buvo suteiktos naujos funkcijos bei iškelti nauji prioritetai.

Švietimo, universitetų ir mokslinių tyrimų ministerija yra atsakinga už MTEP ir aukštojo mokslo politiką, planų sudarymą universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms, mokslinių ir technologinių tyrimų skatinimą, tarptautinių kontaktų palaikymą, ypač konsultuojantis su ES valstybių atitinkamomis institucijomis. Ši ministerija taip pat prižiūri didelį skaičių mokslinių tyrimų organizacijų (pvz. NMTT – Nacionalinę mokslinių tyrimų tarybą). Ši ministerija naujos Vyriausybės bus padalinta į dvi naujas. Viena ministerija bus atsakinga už universitetus ir mokslinius tyrimus.


57 iš 120

Ekonominės plėtros ministerija skatina strateginius pramoninius tyrimus ir prižiūri mokslinius tyrimus, atliekamus specialių agentūrų (pvz. ENEA – Naujų technologijų, energijos ir aplinkos apsaugos nacionalinė agentūra).

Viešojo veikimo ir inovacijų ministerija yra atsakinga už skatinimą, koordinavimą ir vyriausybės politikos vykdymą ICT srityje. Ministerija yra palaikoma Inovacijų ir technologijų departamento, kurio paskirtis yra koordinuoti politiką, susijusią su informacinės visuomenės kūrimu bei informacinių ir komunikacijos technologijų taikymu viešojo administravimo sektoriuje, piliečiams bei įmonėms.

Ekonomikos ir finansų ministerija atlieka pagrindinį vaidmenį MTEP ir inovacijų sistemos formavime, kadangi yra atsakinga už Finansų įstatymo (“La Finanziaria”) ir Ekonominio bei finansinio planavimo dokumento, kurį kas trys metai tvirtina Parlamentas, parengimą. Dokumentas apibrėžia daugelį mokslinių tyrimų ir technologijų strateginių plėtros krypčių bei biudžetą, skiriamą MTEP.



Trečioji pakopa: Italijoje universitetų sistemą sudaro 83 universitetai (iš kurių 63 yra valstybiniai). Universitetai 2003 m. MTEP veikloms išleido apie 5,000 milijonai EUR. Skatinti bendrus universitetų tyrimus kartu su pramone bei technologijų perdavimą yra vienas pagrindinių Vyriausybės vykdomos politikos tikslų.

Viešieji MTEP: Yra daugybė agentūrų, vykdančių veiklą Italijos inovacijų sistemoje, taip pat dauguma valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų yra atliekami CNR ir ENEA. Valstybinių mokslinių tyrimų institucijų išlaidos 2003 m. buvo lygios 2,600 milijonams EUR. Tarp pačių svarbiausių institucijų yra:

CNR – Nacionalinis mokslinių tyrimų centras. Įsteigtas 1923 m. ir atskaitingas Šveitimo ministerijai. Jis remia virš 100 mokslinių tyrimų institutų ir centrų, kurių dauguma yra artimai susiję su universitetais. Jis atlieka tyrimus šiuose institutuose ir remia tyrimus, atliekamus kitose institucijose. Jis taip pat atsakingas už rezultatų perdavimą pramonei. Šiuo metu jis yra reorganizuojamas, tad ateityje jam bus paskirtos ir naujos funkcijos;

ENEA (ENEA) – Nacionalinė technologijų, energijos ir aplinkos apsaugos agentūra. ENEA vykdo taikomųjų tyrimų projektus, ypač alternatyvių energijos šaltinių, aplinkos apsaugos ir biotechnologijų srityse bei perduoda gautus rezultatus Italijos pramonei. Ji taip pat sudaro sutartis dėl mokslinių tyrimų, reikalingų pramonei, atlikimo bei dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslinių tyrimų konsorciumuose. Ji taip pat valdo akcijas daugelio aukštųjų technologijų įmonių. ENEA vykdo mokymus ir teikia pagalbą SVV ir naujai įsikūrusioms įmonėms;

Pramonės skatinimo institutas (IPI). Tai Ekonominės plėtros ministerijos agentūra, kuri plėtoja ir įgyvendina technologijų perdavimo, pramoninės plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo politiką;

Italijos technologijų institutas (ITI) buvo įsteigtas 2004 m. kaip mokslinių tyrimų ir pažengusių technologijų centras, pagrindinį dėmesį skiriantis mikroelektronikai, naujoms medžiagoms, ICT, sveikatos apsaugai ir biotechnologijoms. Pagrindinis tikslas – sukurti tarptautinį kompetencijos centrą, kuris galėtų Italijos pramonei pasiūlyti pasaulinės klasės technologijas;

Inovacijų ir technologijų departamentas koordinuoja politiką, susijusią su informacinės visuomenės plėtra, t.y. valstybinės valdžios institucijų, piliečių bei verslo įmonių priėjimą prie informacinių ir komunikacijos technologijų;

Kita svarbi agentūra yra Svillupo Italia. Ji yra atsakinga už vidaus investicijas bei eilę regioninių inovacinės plėtros agentūrų.


58 iš 120

8.3.2. MTEP veiklos GERD yra 14,77 milijardai EUR, kas sudaro tik 44 proc. ES vidurkio (18 pav.). GERD buvo 1,14 proc. BVP, BERD buvo 0,54 proc. ir HERD buvo 0,38 proc.

Tyrėjų skaičius

2003 m., t.y. vėliausiais metais, kuriais statistiniai duomenys yra prieinami, Italijoje buvo 70,233 tyrėjų, iš kurių 38 proc. dirbo universitetuose ir 39 proc. – įmonėse. Tai žymiai mažiau nei ES vidurkis.


Italija atsilieka beveik pagal visus technologijų ir inovacijų rodiklius (verslo išlaidos MTEP, techninius mokslus baigusių studentų skaičius, aukštąjį mokslą, ankstyvosios stadijos rizikos kapitalą, EPO ir USPTO patentus) nuo ES vidurkio. Italija užima apie 17 vietą tarp ES-25 valstybių.

Publikacijos: Italijos mokslininkai 2004 m. turėjo 35,503 ISI publikacijas. Pagal publikacijų skaičių milijonui gyventojų tai tik nežymiai mažiau nei ES vidurkis.

Patentai: Patentų skaičius, pateiktas Italijos organizacijų milijonui gyventojų buvo 74,7 (EPO per 2002) ir 30,3 (USPTO per 2002). Tai yra žymiai mažiau nei ES vidurkis.

18 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Italija


59 iš 120

8.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Nepaisant, kad nauja Italijos Vyriausybė, kuri pradėjo savo veiklą nuo 2006 m. gegužės mėn., nurodė, kad bus atlikti tam tikri pakeitimai, dabartiniu metu egzistuojanti Nacionalinė politika yra susijusi su trimis pagrindinėmis veiklų sritimis:

SVVĮ klasterių sukūrimas ir kitos veiklos formos atskiruose regionuose: egzistuoja devynios programos, skirtos Mezzogiorno (Pietų Italijos regionai) ir taip pat specifinių technologijų kompetencijos klasterių vystymui. Susijusios programos: 1, 2, 3, 5, 6, 11, 12, 13, 14 (žiūrėti žemiau);

Technologijų perdavimo skatinimas: Bendradarbiavimo tarp pramonės, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų skatinimas. Susijusios programos: 2, 4, 7, 8, 10, 13, (žiūrėti žemiau);

Parama specialioms technologijoms: Prioritetinės sritys, susijusios su naujomis medžiagomis, chemikalais, biotechnologija, mechanika ir aplinka. Susijusios programos: 1, 5, 7, 8, 9, 10, (žiūrėti žemiau).

Kai kurios pagrindinės programos, skirtos įgyvendinti šiuos politinius tikslus, yra tokios:

(1) Inkubatoriai ir naujai susikūrusios kompanijos (biudžetas – 23 milijonai EUR)

Pagrindinis tikslas – paremti naujas aukštųjų technologijų kompanijas.

(2) Technologinis talonas (biudžetas nenustatytas)

Šis mechanizmas Pietų Italijos kompanijoms suteikia galimybę nemokamai atlikti MTEP tyrimus konkrečiuose institutuose ir universitetuose. Tai skatina SVV ir atskirus individus atlikti MTEP tyrimus. Susijusios išlaidos yra tiesiogiai padengiamos Centrinės administracijos lėšomis.

(3) Technologijos perdavimo pilotiniai projektai mažiau patraukliuose regionuose (biudžetas – 2,3 milijonai EUR)

Pramonės paramos instituto iniciatyva – paremti pilotinius projektus mažiau patraukliuose regionuose. Pagrindiniai tikslai: (i) skatinti MTEP investicijas į SVV mažiau patraukliuose regionuose, suteikiant galimybes naudotis universitetų ir mokslo tyrimų centrų paslaugomis aukštųjų technologijų srityje; (ii) plunksnos tipo kompetencijos centrai, specializuotų technologijų srityse, kaip parama SVV norinčioms dalyvauti MTEP projektuose; (iii) remti inovacijas ir technologijų perdavimą, apie kompetencijos centrus sukuriant sinergetinius tinklus tarp inovacijų kūrėjų ir pramonės asociacijų.

(4) Pramoniniai bendradarbiavimo biurai (biudžetas – 5,8 milijonai EUR)

Sukurti naujus ir paremti egzistuojančius Pramoninio bendradarbiavimo ofisus universitetuose.

(5) Technologiniai rajonai (biudžetas – 600 milijonai EUR)

Pagrindinis tikslas yra susijęs su inovacinių SVV pajėgumų didinimu, paremiant konkrečių produktų ir atskirų regionų klasterių kūrimą. Programa skirta padidinti atskirų regionų konkurencingumą. Technologinių rajonų susikūrimas svarbiausių technologijų srityse yra skatinamas vyriausybės ir regioninės valdžios kaip „sistemiškai sugrupuoti technologiniai dariniai ir charakterizuojami technologijoms imlių produktų ir paslaugų kūrimu”. Iki šiol yra paremta dvidešimt keturi technologiniai rajonai strateginėse srityse.


60 iš 120

(6) Kompetencijos regionų programa Pietų Italijoje (biudžetas – 127,7 milijonai EUR)

Trijų metų iniciatyva remia projektus Pietų Italijos regionuose. Šių projektų tikslas – sukurti naujas ICT technologijas. Įvairūs regionai siekia tapti kompetentingais konkrečiose MT ir verslo srityse, pavyzdžiui: ICT (Campania ir Sicilija); bio-informatika (Sardinija); žvejyba (Sicilija); biomedicina (Sicilija); agromaistas (Kalabrija); turizmas (Abrusso); logistika ir e-verslas (Molise); auto komponentai (Puglia), batsiuvystės (Puglia), namų ir interjero (Basilicata).

(7) Viešo ir privataus kapitalo laboratorijų skatinimas (biudžetas – 212 milijonai EUR)

Pagrindinis tikslas yra teikti paramą viešo ir privataus kapitalo mokslinių tyrimų laboratorijoms, esančioms pietų regione. Finansuojamos laboratorijos turi būti sukurtos bendradarbiaujant privataus kapitalo pramonei ir valstybinių mokslinių tyrimų institucijoms strategiškai svarbiose srityse.

(8) Aukštųjų technologijų poliai (biudžetas – 616 milijonai EUR)

Šios iniciatyvos pagrindu bus įsteigti 36 aukštųjų technologijų „poliai“ ar klasteriai specialiuose sektoriuose: telekomunikacijų, automatikos, oro transporto, elektronikos ir transporto. Pagrindinis tikslas yra skatinti kūrimą aukštųjų technologijų polių, kurie atneš radikalias inovacijas naudojant skaitmenines technologijas bei galimybę konkuruoti tarptautinėse rinkose. Šis instrumentas padės formuotis didelių įmonių, SVV įmonių, tyrimų centrų klasteriams sektoriuje, kuriame inovacijos panaudojant skaitmenines technologijas yra pagrindinis sėkmės šaltinis.

(9) Prioritetinės technologijų sritys (biudžetas – 180 milijonai EUR)

Skatinat iki konkurencinius mokslinius tyrimus yra siekiama vystyti produktų ar procesų inovacijas penkiose srityse, t.y. priešakinės medžiagos, chemikalai, biotechnologijos, mechanika ir aplinka.

(10) Nacionalinė strateginių mokslinių tyrimų programa (biudžetas – 1,1 milijardo EUR)

Skatinti didelės apimties (7-23 milijonai EUR) pramonės, universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų konsorciumų vykdomus mokslinių tyrimų projektus, kurie yra susiję su aukštųjų technologijų ir eksporto sektorių sustiprinimu ir produktyvumo didinimu.

(11) Parama ir plėtra inovacinėms įmonėms (biudžetas – 204 milijonai EUR)

Iniciatyva, remianti naujai įsteigtas aukštųjų technologijų įmones bei inovacijų pramonę. Ji apima: (a) investicijas į naujai įsteigtas įmones ar įmonių susivienijimus; (b) finansavimą ir techninę pagalbą naujai įsteigtoms inovacijų įmonėms. Valstybinai fondai finansuoja tarpininkus (bankus bei kitas institucijas), kurios finansuoja inovacijų bendroves iki septynerių metų dalyvaujant formuojant jų nuosavą kapitalą.

(12) Aukštųjų technologijų fondai SVV (biudžetas – 100 milijonai EUR)

Šis fondas investuoja į akcijas aukštųjų technologijų įmonių, vykdančių veiklą informacinių technologijų, elektronikos, nanotechnologijų ir mikrotechnologijų, medicinos instrumentų, aukštųjų technologijų mechanikos skirtos pramonės automatizavimui srityse.

(13) Inovacijų ir technologijų plėtra įmonėse (biudžetas – 270 milijonai EUR)

Remti iki-konkurencinius mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kurių tikslas – palengvinti tinklų ir klasterių kūrimą tarp įmonių ir mokslinių tyrimų institutų tam tikrose srityse bei įdiegti skaitmenines inovacijų programas įmonėse. Programa yra skirta klasterių ar konsorciumų kūrimo skatinimui.


61 iš 120

(14) Iniciatyvos vidutinių ir aukštųjų technologijų įmonėms (biudžetas – 50 milijonų EUR)

Skatinti iki konkurencines plėtros iniciatyvas, vykdomas SVV, naujai įsteigtų įmonių, mokslinių tyrimo centrų šiose srityse: gamybos, agro-pramonės ir transporto. Projektai paprastai yra vykdomi bendradarbiaujant su universitetais ir mokslinių tyrimų centrais.

(15) Fundamentaliųjų mokslinių tyrimų investicinis fondas (biudžetas – 174 milijonai EUR)

Parama fundamentaliesiems moksliniams tyrimams finansuojant strateginius projektus tarpdisciplininių technologijų plėtrai; projektai didelės apimties įrangai įsigyti; projektai kompetencijos centrų sukūrimui. Naudos gavėjais gali būti universitetai, mokslinių tyrimų institutai, privačios organizacijos. Jei projekte dalyvauja privati organizacija, naudos gavėju yra viešas ir privatus bendradarbiavimas.


62 iš 120

9. JAPONIJA

9.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Valdžios ir pramonės atstovų bendradarbiavimas, tvirta darbo etika, aukštųjų technologijų naudojimas ir palyginti mažos lėšos, skiriamos krašto apsaugai (1 proc. BVP) prisidėjo prie to, jog Japonija nepaprastai greitai tapo antrąja technologiškai stipriausia ekonomija pasaulyje po JAV ir trečia pagal dydį ekonomika pasaulyje po JAV ir Kinijos pagal perkamąją galią.

Vienas iš pastebimų ekonomikos bruožų yra kaip gamintojai, tiekėjai ir platintojai glaudžiai dirba kartu grupėse, vadinamose keiretsu. Antrasis esminis bruožas buvo viso gyvenimo darbo garantija žymiajai miestų darbo jėgos daliai. Abu iš minėtų bruožų šiuo metu nyksta. Japonijos pramonės sektorius yra labai priklausomas nuo importuojamų žaliavų ir degalų. Valstybė labai saugo ir remia nedidelį žemės ūkio sektorių, kuriame javų derlius yra vienas didžiausių pasaulyje. Paprastai apsirūpinanti ryžiais, Japonija turi importuoti apie 60 proc. maisto kalorijų prasme. Japonija išlaiko viena iš didžiausių pasaulyje žvejybos laivyną, kuris pagauna apie 15 proc. pasaulyje pagaunamų jūros gėrybių.

Tris dešimtmečius bendrasis tikrasis ekonomikos augimas buvo neįtikėtinas – daugiau nei 6 proc. per metus trisdešimt metų (1960-1980). Augimas žymiai sulėtėjo praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį ir buvo lygus apie 1,7 proc., daugiausia dėl per didelio investavimo devinto dešimtmečio pabaigoje padarinių ir prieštaringos vidaus politikos, kuria buvo siekiama priversti spekuliuoti vertybinių popierių ir nekilnojamo turto rinkoje ir paskatinti ekonomikos restruktūrizavimąsi.

Nuo 2000 m. iki 2003 m. valdžios pastangos atgaivinti ekonomikos augimą buvo mažai sėkmingos. Be to, joms trukdė lėtėjančios JAV, Europos ir Azijos ekonomikos. 2004 m. ir 2005 m. augimas vėl paspartėjo ir ilgai trunkančios kainų ir ekonominės veiklos defliacijos baimės sumažėjo. Japonijos didelė vyriausybės skola, lygi 170 proc. BVP, ir gyventojų senėjimas yra dvi pagrindinės ilgalaikės problemos. Kai kurie baiminasi, kad mokesčių padidinimas gali kelti pavojų dabartiniam ekonomikos atsigavimui. Vidinis konfliktas dėl tinkamos finansų sistemos pertvarkos tęsis, kadangi 2007-2017 metais bus privatizuojami Japonijos bankų, draudimo ir tiekimo sektoriai. 2005 m. Japonija pradėjo dviejų metų JTO Saugumo tarybos nenuolatinio nario kadenciją.

9.2. JAPONIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Japonija pastaraisiais metais skyrė daug dėmesio mokslui ir technologijoms, kadangi ekonomikos nuosmukis ir augantis kitų Azijos valstybių konkurencingumas privertė skirti dėmesio į ekonomikos ir inovacijų sistemos silpnosioms vietoms. Mokslo ir technologijų politika atsidūrė reformos centre siekiant susidoroti su iškilusiai iššūkiais. Per praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį, ypatingai jo antroje pusėje, buvo pradėtos ambicingos mokslo ir technologijų programos, vadovaujantis 1995 m. Mokslo ir technologijų pagrindinio įstatymo gairėmis. Buvo pristatytas 5 metų investicijų į mokslą ir technologijas planas siekiant pagerinti aplinką tyrimams. Šiuo metu įgyvendinamas Trečiasis Mokslo ir technologijų pagrindinis planas (2006-2010 m.).

9.2.1. Japonijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Ministrų kabinetas Mokslo ir technologijų politikos tarybos pagalba (CSTP) nustato Mokslo ir technologijų (S&T) politiką. CSTP, kuri dažnai savo vaidmenį apibūdina kaip „sargybinio“, yra sudaryta iš Ministro pirmininko, atitinkamų ministrų, įskaitant Švietimo, Kultūros, Sporto, Mokslo ir technologijų, Ūkio, verslo ir pramonės ministrai, taip pat kiti akademinės bendruomenės ekspertai, įskaitant

Japonija (2005) Gyventojų skaičius: 127,463,611 Dydis: 377,835 kv. km. Gyventojų tankumas:

337 žmonės į kv. km. BVP: 3,731 milijardai EUR BVP augimas: 2,6 proc. Valstybės skola: 158 proc. BVP. Darbuotojai: 66,4 milijonai Nedarbo lygis: 4,4 proc.


63 iš 120

Japonijos mokslo tarybą (SCJ) ir pramonės ekspertai. CSTP kiekvieną mėnesį aptaria pagrindines mokslo ir technologijų politikos gaires, taip pat nustato šios politikos prioritetines sritis, kurias vėliau įgyvendina įvairios ministerijos ir agentūros (19 pav.).

CSTP rengia S&T Pagrindinius planus, kuriuose nustatomi sektorių prioritetai pagal pagrindines tyrimų sritis ir S&T veiklų finansavimo dydį. S&T Pagrindinio plano biudžetas 2006-2010 metams yra apie 160,8 milijardų EUR arba 1 proc. BVP23. Prioritetų nustatymas tyrimų sritims apsprendžia agentūrų ir ministerijų, įgyvendinančių S&T politiką ir programas, veiklas ir skiriamų lėšų kiekį. Agentūrų ir ministerijų veiklos bei biudžetai tuomet sudaro kasmetinio valstybės biudžeto (rengiamo Finansų ministerijos (MoF)), kurį tvirtina Diet, Japonijos parlamentas, dalį.

19 pav. Japonijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

Pagrindinės ministerijos, susijusios su S&T politikos kūrimu ir įgyvendinimu, yra:

Ūkio, verslo ir pramonės ministerija (METI) susijusi su pramone, pramonės konkurencingumu ir regionine ekonomika. Į ją įeina: agentūros, tokios kaip Japonijos patentų biuras (JPO) ir nepriklausomos administracinės agentūros, kurios palaiko santykius su METI, tokios, kaip: Fizikos ir chemijos tyrimų institutas (RIKEN), Nacionalinis progresyvaus mokslo ir technologijų institutas (AIST), Naujos energijos ir pramonės technologijų vystymo bendrovė (NEDO);

Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (MEXT), susijusi su švietimo ir mokslo struktūra ir vystymo sistemomis Japonijoje, ir jos agentūros, tokios, kaip Nacionalinis mokslo ir technologijų politikos institutas (NISTEP). Tai pagrindinis subjektas, kaupiantis ir analizuojantis informaciją apie mokslą ir technologijas;

Vidaus reikalų ir susisiekimo ministerija (SOUMU) formuoja vyriausybės administracinę struktūrą vertinant politiką, ryšius ir vyriausybės informacijos bei statistikos skelbimą, taip pat biudžetinius klausimus.;

Kitos ministerijos, tokios kaip Sveikatos, darbo ir socialinės apsaugos ministerija (MHLW) Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija (MAFF) ar Žemės, infrastruktūros ir transporto ministerija (MLIT), įsteigusi Japonijos meteorologijos

23 Nustatant, kad minimalus augimo dydis yra 3,1 proc. 2006-2010 m..


64 iš 120

agentūrą (JST), taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį nustatant reguliacinius mechanizmus ir politiką savo srityse.

Kuomet biudžetas patvirtinamas, jis teikiamas ministerijų ir agentūrų vadovams. CSTP susitinka kiekvieną mėnesį ir aptaria mokslo bei technologijų būklę, kaip numatyta Vyriausybės formavimo įstatyme (1, Įstatymas 89, 2001).

9.2.2. Politikos tikslai Svarbiausi Trečiojo pagrindinio mokslo ir technologijų plano aspektai yra sustiprinti dotacijų tyrimams konkurencingumą programų, tokių kaip Dotacijų pagalba mokslo tyrimams ir kitų, vykdomų Japonijos mokslo ir technologijų agentūros (JST) ir/ar Japonijos mokslo skatinimo organizacijos (JSPS), taip pat kitų agentūrų.

Pagrindiniai politikos tikslai yra šie:

Padidinti išlaidas MTEP, skiriamas vyriausybės ir privataus sektoriaus;

Daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms bei daug perspektyviems gaminiams, ir

Remti konkurenciją efektyvesnės tyrimų sistemos, susijusios su gamybos sektoriumi, pagalba.

Visos paskeltos programos ir priemonės vystomos šiems tikslams pasiekti:

Pertvarkant tyrimų institutus ir universitetus į Nepriklausomas administracines agentūras (IAI), kad jie galėtų ugdyti į socialinius poreikius orientuotus tyrėjus ir patys galėtų nusistatyti savo veiklos ir valdymo prioritetus;

Didinant paramos skyrimą konkurso būdu;

Didinant tyrėjų ir mokslininkų mobilumą;

Skatinant tarptautinį bendradarbiavimą S&T klausimais;

Suteikiant naujas karjeros galimybes jauniems mokslininkams;

Supaprastinant ir pertvarkant vyriausybės institucijas ir ministerijas, siekiant apriboti biurokratinį susiskaidymą. Šie tikslai yra pagrindiniai, kurių siekia Japonija pastaruosius kelerius metus.

Universitetų ir pramonės bendradarbiavimas yra dėmesio centre, tad vyriausybė menkai finansuoja pramonę tiesiogiai, ji tai daro beveik išskirtinai remiant partnerysčių vystymąsį.

Ūkio, verslo ir pramonės ministerija neseniai paskelbtoje Naujo ekonominio augimo strategijoje pabrėžia regioninių inovacijų klasterių ir Japonijos ekonomikos ryšių su kitomis ekonomiškai aktyviomis Azijos šalimis svarbą. Japonijos pramonės konkurencingumas ir priemonės skatinant Azijos dalių augimą yra esminės keliant tokius klausimus, kaip intelektinės nuosavybės teisės ir jų naudojimo svarba.

METI turi Strateginį technologijų planą, kuriame įtrauktos 20 technologijų, pasiskirsčiusių per keturis prioritetų ir antraeilio svarbumo sritis, nustatytas Pagrindiniame plane. Į šias strategines technologijas įeina puslaidininkiai, medicinos prietaisai, robotika bei nano- bei kitos technologijos.

9.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Pagrindinis mokslo ir vystymo rėmėjas Japonijoje yra verslo įmonių sektorius, kuriame atliekama apie 75 proc. GERD. Vyriausybė palyginti menkai remia GERD, apie 18 proc. GERD, 3 proc. skiria privatus ne pelno siekiantis sektorius. Užsienio finansuojamas GERD sudaro mažiau nei 1 proc.


65 iš 120

Pagrindiniai valstybinių METI išlaidų teikėjai yra aukščiau išvardytos ministerijos. Finansavimas paskirstomas IAI, tokioms kaip pagrindiniai finansuojantys subjektai kaip Japonijos mokslo ir technologijų agentūra (JST) ir Japonijos mokslo skatinimo organizacijai (JSPS), bei nacionaliniams universitetams, kurie didžiausią savo biudžeto dalį gauna iš Švietimo, kultūros, sporto ir technologijų ministerijos.

9.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Universitetai: Japonijoje veikia trijų tipų universitetai: nacionalinės universitetų bendrovės (87 institucijos), valstybiniai universitetai (86 institucijos) ir privatūs universitetai (553 institucijos) (MEXT 2005). 2001 m. vyriausybės finansavimas buvo lygiomis dalimis padalintas universitetams ir autonominiams tyrimų institutams. Universitetai ir tyrimų institutai yra pagrindiniai MTEP vykdytojai. Valstybiniai universitetai vaidina didžiausią vaidmenį atliekant tyrimus.

Nacionaliniai universitetai yra pagrindiniai mokslo ir technologijų veiklos vykdytojai Japonijoje. Didesnis mokslininkų skaičius dirba fizinių mokslų, inžinerijos, žemės ūkio ir sveikatos srityje. Daugume medicinos mokyklų, pavyzdžiui, įsikūrusios nacionaliniuose universitetuose. Per 1999 m. aštuoni universitetai suteikė 40 proc. visų daktaro laipsnių Japonijoje. Privatūs universitetai, kita vertus, daugiausia susiję su humanitariniais ir socialiniais mokslais ir daugiau dėmesio skiria bakalauro studijoms.

Visi nacionaliniai universitetai buvo reformuoti į Nacionalinio universiteto bendroves 2004 m., 112 įstatymo pagrindu (2003). Tai buvo pagrindinis posūkis universitetų valdyme ir jų kryptyse. Valdymo galimybes sustiprino įkuriant vice-prezidento sistemas ir skatinant universiteto valdyme dalyvauti žmones su neuniversitetine patirtimi. Universitetai užsibrėžė strateginius tikslus ir politiką naudodami Vidutinius planus (6 metai), pagal kuriuos jie bus atskaitingi išoriniams vertinimo komitetams. Tikimasi, kad universitetai vaidins didesnį vaidmenį skleidžiant informaciją ir bendraujant su visuomene. 23,8 proc. (910 milijonų EUR) Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos biudžeto skirta dotacijoms vadybai ir prisideda prie lėšų nacionaliniams universitetams išlaikyti.

Pramoninė sistema: Japonijoje pramoninė MTEP yra pagrindinis MTEP finansavimo šaltinis, sudarantis 74,8 proc. GERD. Viešojo ir privataus sektorių sąveika visgi išlieka silpna. Nepaisant bendrųjų tyrimų projektų (collaborative research) ir sutartinių tyrimų tarp aukštojo mokslo ir privataus sektorių augimo, finansavimo dalis yra palyginti maža, 2,5 proc. universitetų biudžetų pajamų gaunama iš pramonės sektoriaus. Darbuotojų judėjimas tarp inovacijos sistemos įvairių sektorių taip pat mažas (NISTEP 2005). 2001 finansiniais metais, tik 1,4 proc. MTEP, atliktų pramonėje, buvo valstybės finansuotos. Tai mažesnė dalis nei daugumoje kitų stambių OECD valstybių.

9.3.2. MTEP veiklos

Apskritai, GERD kaip MTEP dalis Japonijoje, padidėjo nuo 2,9 proc. 1995 m. iki 3,13 proc. 2004 m. Palyginimui, Junginėje Karalystėje GERD siekė 1,88 proc. 2003 m. ir 2,68 proc. JAV.

Verslas Japonijoje dažniausiai MTEP išlaidas dengia pats. 2003 m. 98,1 proc. BERD finansavo pramonė. Nuo 1996 m., kuomet BERD buvo 98,6 proc., šis skaičius nedaug kito. BERD finansavimo išskirtiniai bruožai Japonijoje yra maža priklausomybė nuo valstybinio finansavimo bei bendras veiklos, kaip atliekamos valstybės viduje, pobūdis.

Palyginimui, Japonijos pramonės išlaidos fundamentiniams tyrimams siekia apie 6 proc. (2002 m.), o tai šiek tiek daugiau nei Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, bet mažiau nei JAV.

Sektoriaus veiklų prasme, didelę BERD išlaidų dalį Japonijoje patiria elektronikos pramonė, 13,1 proc. BERD 2003 m. Šis skaičius sumažėjo nuo 17,5 proc. 1995 m. antrasis pagal svarbą BERD sektorius yra biuro įrangos ir kompiuterių sektorius, kuris sudarė 12,7 proc. BERD 2003 m. Šis skaičius išaugo nuo 9 proc. 1995 m. Farmacijos pramonė išleido 7,5 proc. BERD 2003 m.


66 iš 120

Vadovaujantis OECD (Svarbiausiais mokslo ir technologijų rodikliais), ne pelno siekiančio sektoriaus GERD dalis sumažėjo nuo 4,4 proc. 1995 m. iki 2,1 proc. 2003 m.


Mokslo ir plėtros darbuotojų dalis: Japonijos darbo jėga buvo 1,62 proc. 2003 m. palyginus su 1,36 proc. ES-25 valstybėse narėse.

Moksliniai rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Patentai: Europos patentų biurui 1995 m. buvo pateikta 13,218 patentinių paraiškų nacionaliniu mastu. Šis skaičius 2002 m. padidėjo iki 24,494. USPTO paprastai pateikiama apie 30,000 patentinių paraiškų per metus, išskyrus ekonomikos nuosmukio metu.

Aukštųjų technologijų eksportas: Japonijos Aukštųjų technologijų eksportas sudaro 24 proc. viso eksporto.

Publikacijos: 2001 m. buvo išleista 69,336 publikacijos su atsiliepimais ir padidėjo iki 71,251 2004 m.

Trečios pakopos švietimas Japonijoje 2004 m. buvo 13,4 trečios pakopos mokslo ir technologijų laipsnius gavę studentai 1,000 gyventojų, palyginus su 12,7 ES-25 valstybėse narėse.

9.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Japonijos tyrimų finansavimo informaciją teikia Mokslo ir technologijų politikos taryba (MTEPT). Finansavimas mokslui ir technologijoms išaugo nuo 239 milijonų EUR (2005 finansiniais metais) iki 254 milijonų EUR (2006 finansiniais metais) ir yra paskirstomas per įvairias ministerijas vadovaujantis Trečiuoju mokslo ir technologijų pagrindiniu planu.

2006 m.:

Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija daugiausia finansavimo suteikė mokslui ir technologijoms, 63 proc. biudžeto lėšų (159 milijonų EUR);

Ūkio, verslo ir pramonės ministerija suteikė 16,4 proc. biudžeto (41,5 milijonų EUR);

Apsaugos agentūra suteikė 5 proc. (12,6 milijonų EUR), Sveikatos, darbo ir socialinės apsaugos ministerija – 3,9 proc. (9,8 milijonų EUR), Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija – 3,7 proc. (9,3 milijonų EUR) ir Žemės, infrastruktūros ir transporto ministerija 2,2 proc.

Trečiajame mokslo ir technologijų pagrindiniame plane numatyta keturios prioritetinės sritys ir keturios antrinės prioritetinės sritys. Kiekvienas prioritetas suskirstytas į mažesnius prioritetus. Iš viso numatyta 62 mažesnių prioritetų. Žemiau nurodyti sektoriai ir kiekvienos srities strateginiai prioritetai:

Gyvybės mokslai (7 strateginiai prioritetai);

Informacija ir komunikacijos (10 prioritetų);

Aplinka (11prioritetų);

Nano technologijos ir medžiagos (10 prioritetų).

Keturiems antriniams prioritetams:

Energija (14 prioritetų);

Gamybos technologijos (2 prioritetai);

Socialinė infrastruktūra (4 prioritetai);


67 iš 120

Priešakiniai moksliniai tyrimai (4 prioritetai).

Konkurso būdu skiriamo finansavimo padidėjimas palyginus su bendru vyriausybės tyrimų finansavimu laikomas svarbia tyrimų kokybės gerinimo priemone. Pabrėžiamas skaidraus ir teisingo paraiškų vertinimo poreikis. 2000 m. konkurso būdu skiriamas finansavimas sudarė apie 9 proc. 2003 m. konkurso būdu skiriamas finansavimas išaugo iki 18proc. palyginus su 2000 m. lygiu. Konkurso būdu skiriamo finansavimo klausimas susijęs su šių lėšų paskirstymo sistemą. Mokslo ir technologijų politikos taryba (CSTP) šiam klausimui skyrė daug dėmesio. Taryba pasiūlė, kad ministerijos ir agentūros padidintų jų finansuojamų organizacijų mokslinę kompetenciją priimant programų darbuotojų ir direktorių, turinčių mokslinę patirtį bei dirbę institucijose, tokiose, kaip NSF ir NIH JAV.

S&T politikos įgyvendinimo instrumentai nedaug skiriasi įvairiose ministerijose. Yra šeši pagrindiniai instrumentai:

Instituciniai fondai, skirti tiesiogiai savoms tyrimų organizacijoms;

Parinktų, tikslinių MTEP programų ministerijos finansavimas, vadovaujantis strateginiais tikslais;

Tikslinių MTEP projektų, programų, orientuotų į strateginius tikslus per agentūrą prie ministerijos, finansavimas;

Tyrimų tarybos pavyzdžio tiesioginis ministerijos finansavimas;

Projektų finansavimą gali tiesiogiai teikti ministerijos ar atsakingos agentūros ministerijos tyrimų institutams, universitetams, įmonėms ar privatiems tyrimų institutams.

Šioje dalyje pateikiami specifinių Japonijos paramos schemų pavyzdžiai.

21 amžiaus kompetencijos centrų programa – biudžetas: 257 milijonai EUR

CSTP Japonijos „21 amžiaus kompetencijos centrai“ programą įvertino kaip prioritetinę. Pristatyta 2001 m., programa pastaraisiais dvejais metais buvo stiprinama. Neformaliai taip pat žinoma kaip „Toyama planas“ (pavadinta MEXT ministro Atsuko Toyama vardu), programa pirmą kartą buvo pradėta įgyvendinti praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje. Jos pagrindinis tikslas buvo atrinkti „30 konkurencingiausių nacionalinių valstybinių ir privačių universitetų“ siekiant suteikti finansinę paramą tyrimų veikloms. Tačiau pirminis planas sukėlė nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje, kurios nuomone, MEXT neformaliai stengėsi įvertinti universitetus.

Pagrindinis plano tikslas yra pritraukti tyrėjus ir mokslininkus iš užsienio valstybių atliekant pasaulinio lygio tyrimus universitetuose. Pagrindinės Kompetencijos centrų programos veiklos yra šios:

Tyrimų atlikimas kandidatams gauti daktaro laipsnį;

Jaunų mokslininkų, mokslininkų asistentų ir gavusių daktaro laipsnį rėmimas bei įtraukimas į tiriamąsias veiklas;

Bendradarbiavimas su pasaulinio lygio konkurencingais universitetais;

Suteikti patalpas ir įrangą tyrimų vykdymui;

Tyrimų laboratorijų įkūrimas užsienyje;

Samdyti mokslininkų asistentus.

Pirmojo naujosios programos dotacijų konkurso rezultatai buvo pristatyti 2002 m. rugsėjį. Iš 464 pateiktų projektų, 113 buvo atrinkti penkiose mokslo srityse, kuriuos pateikė 50 universitetų (iš 163 pareiškėjų. Pagrindinės mokslinės sritys, kurioms buvo suteiktas finansavimas: 1) gyvybės mokslai, 2) chemija ir medžiagų mokslas, 3) kompiuterių ir elektronikos mokslas, 4) humanitariniai mokslai ir 5) tarpšakinės ir naujos sritys.


68 iš 120

Programą koordinuoja JSPS. Kiekvienas Kompetencijos centras gauna kasmetinę dotaciją nuo 100 iki 500 milijonų ienų. Dotacijų, gautų kiekvienai mokslo sričiai pirmaisiais metais, skaičius yra toks:

Gyvybės mokslai, išskyrus mediciną (28 dotacijos);

Chemijos ir medžiagų mokslas (21 dotacijos);

Kompiuterių, elektronikos mokslas ir inžinerija (20 dotacijų);

Humanitariniai mokslai (20 dotacijų);

Tarpšakinės ir naujos sritys (24 dotacijos).

Antrajame konkurso etape 2003 m. buvo iš viso pasiūlyta 133 dotacijų šiose srityse:

Medicinos mokslai (24 dotacijos);

Matematika, fizika ir žemės mokslai (21 dotacija);

Mechaninė, civilinė ir konstrukcinė inžinerija (16 dotacijų);

Socialiniai mokslai (17 dotacijų);

Tarpšakinės ir naujos sritys (19 dotacijų).

COE programa turi specifinius tikslus, skatinti tyrimus srityse, kurios įdomios Japonų vyriausybei. Siekiant šio tikslo, universitetų, kuriems suteiktos dotacijos, tyrimų veiklos, tikimasi, bus efektyvios finansinių ir mokslinių rezultatų prasme.

Smulkaus verslo inovacijų tyrimai (SVIT) – biudžetas: 207 milijonai EUR

Smulkaus verslo inovacijų tyrimai (SVIT) programa buvo pradėta 1999 m. siekiant populiarinti naujų technologinių gaminių veiklas, įskaitant tyrimus ir Japonų smulkaus ir vidutini dydžio įmonių (SVVĮ) naudojimąsi jomis. Programa suteikia SVVĮ gauti valstybės paramą paskolų garantijų forma ir padengiant išlaidas. Programa paremta Smulkaus verslo inovacijų tyrimo programa, veikiančia JAV, kurią administruoja skirtingos ministerijos ir agentūros, kiekviena iš kurių turi programoje savus tikslus.

Dotacijos moksliniams tyrimams remti – budžetas 1,300 milijonų EUR

Dotacijos moksliniams tyrimams remti teikiamos skatinti kūrybiškus ir novatoriškus tyrimus visose gamtos, socialinių bei humanitarinių mokslų srityse. Paraiškas teikia fiziniai asmenys ar universitetų arba tyrimų institutų mokslininkų grupės ir gali būti naudojamos tarptautiniam bendradarbiavimui. Dotacijos turi prisidėti prie žinių, pramonės ir technologijų plėtros ar gyvenimo standartų ir visuomenės vystimosi.

Tai seniausia ir didžiausia konkurso būdu skiriamo finansavimo programa, finansuojama MEXT. Programą administruoja ministerija ir JSPS. 1995 m. dotacijos moksliniams tyrimams remti sudarė Japonijoje 75 proc. viso konkurso būdu skiriamo finansavimo. Nuo to laiko, nors jos dalis buvo sumažinta, ji per metus vidutiniškai augo 10 proc. per metus per pastaruosius 15 metų. Pertvarkyta konkurso būdu skiriamo finansavimo sistema, pateikta CSTP, siūlo, kad mokslininkai galėtų gauti finansavimą nepriklausomai nuo to, kokiai organizacijai jie priklauso, jei jie atitinka tam tikros tyrimų programos kriterijus (pvz., galutinių rezultatų publikavimas).


69 iš 120

10. OLANDIJA

10.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Olandijos klestinti ir atvira ekonomika yra paremta užsienio prekyba. Iš jos yra kilusios kelios dabar jau daugianacionalinės bendrovės bei įsikūrusios užsienio daugianacionalinės bendrovės. Šiuo požiūriu Olandija yra labai svarbus Europos logistikos ir prekybos centras. Pagrindinės vietinės pramonės šakos yra maisto apdirbimo, chemijos, naftos perdirbimas ir elektriniai įrengimai. Taip pat yra išvystytas labai efektyvus žemės ūkio sektorius, kuris kuria darbo vietas tik 2 proc. darbo jėgos, tačiau gamina didelę pridėtinę vertę maisto apdirbimo pramonės šakai bei eksportui.

2001-2005 metais ekonomikos augimas sulėtėjo dėl bendro pasaulinio ekonomikos augimo sulėtėjimo, tačiau ankstesniais metasi buvo žymiai aukštesnis nei ES vidurkis.

Naujausioje OECD24 apžvalgoje teigiama „Ekonomika po truputį atsistato didėjant BVP augimui iki 3 proc. 2006 metais. Eksportas teikia pelną dėl didelės pasaulinės paklausos bei didėjančio konkurencingumo. Vietinė paklausa, pagrįsta privačiu vartojimu, auga dėl stipresnės darbo jėgos rinkos. Infliacija yra žema, tačiau yra prognozuojama, kad realioji infliacija palaipsniui augs lygiagrečiai su darbo užmokesčio augimu“.

Lentelė 13. Palyginamieji ekonominės veiklos rodikliai – Olandija


2000 2005* 2000 2005* BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES-25=100) 119,8 123,8 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais)

3,5 1,1 3,9 1,6

Darbo našumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 101,0 108,6 100 100(f) Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,2 -1,4* 1,5 0,6* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,3 1,5 2,4 2,2 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) -0,8 -1,0 -0,1 -0,3 Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP)

2,2 -2,1 0,8 -2,6*

Bendrieji vyriausybės įsiskolinimai (proc. nuo BVP) 55,9 53,1* 62,9 63,4 Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 2,8 4,7 8,6 8,7 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas 18,8 1,5* 2,4 0,9* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,0 16,3* 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2004); „f“ = prognozės.

10.2. OLANDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Olandijos inovacijų valdymo sistema yra sudėtinga sistema sudaryta iš daugelio agentūrų bei patariančiųjų organų. Strateginiai politikos tikslai yra paremti objektyvia informacija, t.y. yra pagrįsti atliktomis vidinėmis ir išorinėmis studijomis bei analizėmis, rekomendacijomis iš patariančiųjų organų ir politikos konsultantų, įvairiais vertinimais ir prioritetų sudarymu bei įtraukiant suinteresuotas visuomenės grupes.

24 Organisation for Economic Co-operation and Development (toliau – OECD) Preliminary Outlook – 2006

Olandija (2005) Gyventojų skaičius: 16,49

milijonai Plotas: 41,526 kv. km. Gyventojų tankumas 397

gyventojų į kv. km. BVP: 398 milijardų EUR BPV augimas: 3 proc. Infliacija: 1,7 proc. Darbo jėga: 7,53 milijonai


70 iš 120

Pagrindinės stipriosios Olandijos inovacijų valdymo sistemos pusės yra: platus suinteresuotų visuomenės grupių įtraukimas ankstyvosiose sprendimų priėmimo stadijose; esamų organizacijų glaudaus bendradarbiavimo skatinimas, vietoje naujų organizacijų ir struktūrų kūrimo; priemonių optimizavimas sąlygojantis nacionalinės inovacijų politikos skaidrumą; pasiryžimas įgyvendinti politinius eksperimentus; gera tarpstruktūrinio koordinavimo praktika bei atsižvelgimas į vertinimus ir rekomendacijas sprendimų priėmimo proceso metu.

10.2.1. Olandijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas Mokslo, technologijų ir inovacijų politika yra įgyvendinama Olandijos Vyriausybės patariant Parlamentui bei keliems kitiems organams, iš kurių svarbiausias yra Inovacijų platforma.

Inovacijų platforma, įkurta 2003 metais su tikslu „siūlyti strateginius planus, stiprinančius Olandijos žinių ekonomiką ir spartinti inovacijas skatinant verslo įmonių ir viešosios žinių infrastruktūros organizacijų glaudų bendradarbiavimą“. Inovacijų platforma yra valdoma Ministro Pirmininko ir vienija narius iš vyriausybės, verslo įmonių bei žinių institutų. Nariai platformos veikloje dalyvauja asmeniškai. Platforma buvo įkurta kaip laikina organizacija, vykdanti savo veikla dabartinio Ministrų kabineto valdymo laikotarpiu.

Kiti svarbūs patariamieji organai yra Patariamoji mokslo ir technologijų taryba (toliau – AWT), Sektorių tarybos, Strateginės patariamosios tarybos, Karališkoji Olandijos menų ir mokslų akademija (toliau – KNAW) ir Olandijos ekonominės politikos tyrimų biuras (toliau – CPB). (20 pav.)

20 pav. Olandijos MTEP politinė aplinka, valdymas ir įgyvendinimas


71 iš 120

Pagrindinės ministerijos dalyvaujančios MTEP ir inovacijų politikoje yra:

Ekonomikos reikalų ministerija (toliau – EZ): tai yra pagrindinis vyriausybės atstovas, atsakingas už į pramonę orientuotą MTEP ir inovacijų politiką. Kiekvienais metais tinkamoms Olandijos ekonomikai inovacijų iniciatyvoms (įskaitant mokslinius tyrimus) ši ministerija skiria apie 490 milijonų EUR.

Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija (toliau – OCW): ši ministerija taip pat įtraukta į inovacijų politikos kūrimą, tačiau yra susitelkusi ties moksliniais tyrimais ir švietimu, skirdama šioms veikloms apie 800 milijonų EUR per metus.

Kitos ministerijos susijusios su MTEP ir inovacijomis:

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija (toliau – LNV);

Apsaugos ministerija;

Transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministerija (toliau – V&W);

Sveikatos, gerovė ir sporto ministerija (toliau – VWS).

Jų politiniai interesai daugiausia yra susiję su mokslo, technologijų ir inovacijų klausimais tiek, kiek tai aktualu atitinkamo sektoriaus interesams.

Pagrindinės dabartinių diskusijų temos: Kaip Olandijoje padidinti investicijas į žinias (švietimą ir mokslinius tyrimus), kad pasiekti

ES 3 proc. tikslą;

Įgyvendinti ar ne dinamiškesnį universitetų finansavimą, paremtą vienkartinėmis išmokomis, ir ar išplėsti ne nuo veiklos ir aktyvumo priklausomą finansavimą;

Kaip sumažinti „vienodinimo“ sukeliamas problemas sėkmingoms mokslinių tyrimų grupėms;

Kaip subalansuoti poreikį sukurti į tikslą nukreiptus ir mokslinius tyrimus bei suburti kritinę masę (pagal tematinius prioritetus) bei išlaikyti atviras (iš apačios į viršų) mokslinių tyrimų programas?

Kaip pritraukti studentus į atitinkamas studijų programas? Kaip pritraukti doktorantus ir sudaryti jiems patrauklias mokslinės karjeros perspektyvas?


Pagrindiniai Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos mokslinių tyrimų politikos tikslai, apibrėžti dokumente „Mokslo biudžetas 2004 m.: Susitelkimas ties kompetencija ir didesne verte“ yra:

Padidinti susitelkimą ir sukoncentravimą;

Skatinimas mokslinių tyrimų rezultatų taikymo;

Mokslininkų ir kitų su žiniomis dirbančių darbuotojų ugdymas;

Aukšto lygio mokslinių tyrimų ir konkurencingumo skatinimas;

Mokslo ir technologijų viešinimas.

Pagrindinis Ekonomikos reikalų ministerijos inovacijų politikos tikslas yra sustiprinti Olandijos ekonomikos inovacijų pajėgumus. Pagrindiniai inovacijų politikos įgyvendinimo tikslai yra:

Žinių apsauga;

Daugiau pradedančiųjų įmonių (start-ups) kuriančių ir taikančių technologines žinias;

Didinti žinių taikymą SVVĮ;


72 iš 120

Didinti technologinių žinių kūrimą ir taikymą pramonėje;

Stiprinti žinių bazę, skatinant bendradarbiavimą tarp pramonės ir viešosios žinių infrastruktūros.

Pagrindiniai prioritetai: Efektyvesnis ir veiksmingesnis MTEP viešasis finansavimas; Kompetencijos centrų/tinklų sukūrimas ir sustiprinimas; Viešiojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP srityje vystymas; MTEP bendradarbiavimo ir technologijų pardavimo gerinimas; Jaunimą domėjimosi mokslu ir technologijomis skatinimas; Patrauklių darbo sąlygų mokslininkams sukūrimas; Specifinės mokslinių tyrimų programos; Ilgojo laikotarpio mokslinių tyrimų planų rengimas.


10.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Trečiasis lygis: Olandijos aukštojo mokslo institutai užimą svarbią vietą žinių ir mokslinių tyrimų infrastruktūroje. Olandijoje yra 14 universitetų (įskaitant tris technologinius universitetus ir vieną žemės ūkio universitetą), kurie yra orientuoti į mokslinius tyrimus ir 47 politechnikumai (Hogescholen) arba aukštesniojo švietimo institutai. Universitetai yra subūrę į Olandijos universitetų asociaciją (VSNU). Trys iš universitetų yra techniniai universitetai (Twente, Delft ir Eindhoven), o Wageningen universiteto veikslo yra sutelktos į žemės ūkį. MTEP finansavimas universitetuose yra paremtas grantais iš Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos, projektiniu finansavimu iš NWO, ES Bendrųjų programų bei iš užsakomųjų taikomųjų mokslinių tyrimų. 14 Olandijos universitetų gauna 1,75 milijardų EUR finansavimą. Gamtos mokslo šakos yra labai svarbios ir jiems tenka 73 proc. gaunamo finansavimo. Socialiniai mokslia gauna 20 proc., o humanitariniai mokslai (kalbos) 7 proc.

10.3.2. MTEP veiklos

GERD yra 8,376 milijardų EUR (2003 m.), kas yra nežymiai žemiau ES vidurkio kaip proc. nuo BVP (1,67 proc. 2003 m.). BERD yra 4,804 EUR (2003 m.), kas taip pat yra nežymiai žemiau ES vidurkio kaip proc. nuo BVP, HERD yra 2,356 EUR (2003 m.). (Lentelė 14)


2003 metais (vėlesnių metų duomenys nėra prieinami) Olandijoje buvo 40,269 mokslininkų, kas yra žemiau ES vidurkio kaip proc. nuo visos dirbančiųjų skaičiaus. 53 proc. šių mokslininkų dirbo verslo įmonėse, o 28 proc. aukštojo mokslo institucijose.

Lentelė 14. Europos Inovacijų sistemos veiklos rodikliai 2005 – Olandija


2000 2005* 2000 2005* BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES25=100) 119,8 123,8 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais)

3,5 1,1 3,9 1,6

Darbo našumas vienam darbuotojui (EU25=100) 101,0 108,6 100 100(f) Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,2 -1,4* 1,5 0,6* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,3 1,5 2,4 2,2 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) -0,8 -1,0 -0,1 -0,3 Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP)

2,2 -2,1 0,8 -2,6*

Bendrieji vyriausybės įsiskolinimai (proc. nuo BVP) 55,9 53.,* 62,9 63,4 Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 2,8 4,7 8,6 8,7 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas 18,8 1,5* 2,4 0,9* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,0 16,3* 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2004); „f“ = prognozės.


73 iš 120


Publikacijos: Recenzuojamų publikacijų, parengtų Olandijos mokslininkų, skaičius 2004 m. buvo 20,533. Skaičiuojant publikacijų skaičių milijonui gyventojų, jis yra žymiai aukštesnis nei ES vidurkis.

Patentai: Patentų, pateiktų Olandijos organizacijų, skaičius buvo 3,924 (į EPO 2002 m.) ir 523 (į USPTO 2001 m.). Tai yra žymiai mažiau už ES vidurkį, skaičiuojant patentus vienam gyventojui.

10.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Ribotas MTEP ir inovacijų finansavimas yra sąlygotas tik valstybės biudžeto apribojimų. Dėl inovacijų, kaip pagrindinės paskatos ekonominei plėtrai, akcentavimo vyriausybė stabilizavo struktūrines investicijas ir padidino MTEP finansavimą. Žemas ir netgi mažėjantis GERD lygis yra sąlygotas neigiamo BERD lygio pokyčio dėl nuolatinės operacijų racionalizacijos Olandijos pramonėje, sąlygojančios mokslinių tyrimų pajėgumų sumažėjimą bei ilgojo laikotarpio mokslinių tyrimų perkėlimą į kitas bendroves.

Inovacinių mokslinių tyrimų skatinimo schema – Biudžetas: 700 milijonų EUR

Inovacinių mokslinių tyrimų paskatų schema yra tiesioginė parama individualiems mokslininkams, esantiems skirtinguose karjeros etapuose. Pagrindinis tikslas yra sukurti patrauklias mokslinės karjeros perspektyvos. Ši programa sudaro galimybes gabiems ir kūrybingiems mokslininkams įgyvendinti individualias ir nepriklausomas mokslines programas bei skatina gabius mokslininkus tęsti mokslininko karjerą.

WBSO Act: Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (skatinimas) – Biudžetas: 425 milijonų EUR per metus

Pagrindinis WBSO Act tikslas yra skatinti MTEP mažinant išlaidas darbo užmokesčiui per sumažintus mokesčius. MTEP čia suprantama kaip techniniai/moksliniai tyrimai, kūrimas technologiškai naujų fizikinių produktų arba fizikinių gamybos metodų (ar jų etapų), taip pat technologiškai naujos programinės įrangos kūrimas (dar atitinkamų jos dalių). Pagal šią programą parama yra išmokama MTEP darbuotojams tiesiogiai vykdantiems MTEP veiklas. Paraiškos turi būti pristatytos prie keturias savaites prieš numatytų MTEP, kurioms prašoma parama, veiklų pradžią. 2005 m. WBSO išsiplėtė, dabar MTEP apima:

MTEP projekto techninio tinkamumo analizę;

Technologiškai naujų produktų, procesų ir programų kūrimą;

Techninius specifinius mokslinius tyrimus, kurie teiktų žinias ir galėtų paaiškinti fizikinius, cheminius, biotechnologinius, gamybos technologijų reiškinius ir sudarytų palankias sąlygas informacinių komunikacinių technologijų taikymams.

Gudrus mišinys (Smart Mix) – Biudžetas: 100 milijonų EUR per metus

Siekiant atliepti „žinių paradoksą“ (kokybiškų žinių kūrimą bet per mažą žinių naudojimą), vyriausybė nusprendė sukurti naują instrumentą. „Gudrus mišinys“ yra nukreiptas į didelio masto mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas (3-10 milijonų EUR per metus). „Gudrus mišinys“ yra įsteigtas Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos kartu su Ekonomikos reikalų ministerija kaip bendros pastangos, stengiantis išvengti finansavimo fragmentacijos ir sustiprinti į poreikius nukreiptą mokslinių tyrimų infrastruktūrą.


74 iš 120

Investiciniai grantai žinių infrastruktūrai (BSIK) – Biudžetas: 802 milijonai EUR

BSIK yra skirtas skatinti aukštos kokybės (viešojo ir privataus sektorių) tinklų sukūrimą Olandijos žinių infrastruktūroje, kurie galėtų lanksčiai atliepti žinių poreikį ilguoju laikotarpiu. Žinių vartotojų (pvz. verslo įmonės) ir žinių teikėjai (pvz. universitetai) bendradarbiavimo tinklai gali gauti finansavimą inovatyviems fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Svarbiausias kriterijus – sukurtų žinių perdavimas. Pagrindiniai šios schemos tikslai:

Suburti kritinę masę mokslinių tyrimų vykdymui;

Sustiprinti mokslo infrastruktūrą tam, kad būtų atliepti verslo poreikį inovacijoms;

Pagerinti MTEP vertės kūrimo perspektyvas;

Sukurti specifiniams objektams skirtas į taikymus orientuotas žinias.

Kitos specifinės programos ir iniciatyvos, skatinančios mokslo ir pramonės sąsajas:

Inovacijų programos: 2006 m. trys bandomosios inovacijų programos yra/bus pradėtos prioritetinės srityse: „Maistas ir Gėlės“, „Vanduo“ ir „Aukštųjų technologijų sistemos ir medžiagos. Tai yra santykinai didelės programos, kuriose numatytas suinteresuotų visuomenės (iš viešojo ir privataus sektorių) grupių dalyvavimas. Šios programos yra bandymai sukurti nauja programinį požiūrį;

Programos iš apačios į viršų: papildomai prie didelių programų numatytos įgyvendinti ir mažesnes programas, srityse kurios dar nėra įtrauktos į Olandijos ekonomikos prioritetus;

„Didelių technologinių institutų“ finansavimas, skirtas generuoti mokslines žinias ir padaryti jas prieinamomis pramonei ir vyriausybei;

Technologijų Fondo STW pagrindinis tikslas yra skatinti kompetentingų technologinių tyrimų, orientuotų į dabartinius poreikius vykdymo plėtrą Olandijos universitetuose;

Pirmaujantys Technologiniai institutai (LTIs) prisideda prie Olandijos pramonės inovatyvumo ir konkurencingumo specifinėse srityse vykdydami pramonei aktualius strateginius fundamentinius tyrimus;

Į inovacijas orientuotų mokslinių tyrimų programų (IOPs) pagrindinis tikslas yra skatinti fundamentinius/strateginius mokslinius tyrimus universitetuose, kitose ne pelno siekiančiuose moksliniuose institutuose ir įmonėse, tose srityse, kurios atitinka Olandijos pramonės inovacijų poreikius;

Viešasis-privatus mokslininkų mobilumas yra skatinamas Casimir programos;

Mikroelektronikos skatinimas: subsidijos yra teikiamos skatinti naujų technologijų kūrimą bei nacionalinį ir tarptautinį pramonės ir žinių institutų mikroelektronikos klasteryje bendradarbiavimą (daugiausia per EUREKA projektus MEDEA+ en ITEA);

Laikinos užduotys ICT(ictRegie), katalizatorių technologijoms (ACTS) ir genomikai (NGI – Netherlands Genomics Initiative), kurie taip pat stengiasi skatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą ir koordinavimą.


75 iš 120

11. NORVEGIJA

11.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Norvegijos ekonomika yra sėkmingas socialinio kapitalizmo mišinys, kuriame valdžia kišasi į laisvąją rinką. Privatų sektorių daugiausiai sudaro smulkios įmonės, o didžiosios įmonės paprastai priklauso valstybei. Tad svarbiausias sritis, tokias kaip gyvybiškai svarbus degalų sektorius, kontroliuoja valdžia. Vyriausybei priklauso dalis akcijų keliose stambiose daug tyrimų atliekančiose bendrovėse, įskaitant naftos ir dujų bendrovę Statoil, ICT įmonę Telenor ir technologijų grupę KONGSBERG. Užsienio kapitalas pramonės sektoriuje taip pat pastaraisiais metais išaugo, tačiau vis dar yra pakankamai mažas lyginant tarptautiniu mastu. Pramoniniai klasteriai pirmiausia atsirado srityse, kurios turi geografinius privalumus ir gamtinius išteklius, tokius kaip nafta ir dujos, jūros gėrybės ir laivyba.

Valstybė turtinga natūraliais ištekliais – degalais, vandens energija, žuvimis, miškais ir mineralais – ir yra didžiąja dalimi priklausoma nuo naftos gaminių bei tarptautinių naftos kainų. Naftos ir dujų eksportas sudaro trečdalį viso eksporto. Tik Saudo Arabija ir Rusija eksportuoja daugiau naftos nei Norvegija. Nors Norvegija daugiausiai naftos pagamino 2000 m., gamtinių dujų gamyba vis dar auga. Norvegija nusprendė nestoti į ES referendumo, vykusio 1994 m. lapkritį, metu; nepaisant to, ji žymiai papildo ES biudžetą. Vyriausybė toliau tęsia privatizavimą.

Norvegai supranta, kad palaipsniui naftos ir dujų nešamas pelnas mažės, tad Norvegija kaupia savo dėl pelno iš naftos ir dujų tapusį pertekliniu biudžetą Vyriausybės degalų fonde, kuris investuoja užsienyje ir šiuo metu vertinamas 250 milijardais JAV dolerių.

Po nežymaus 1 proc. augimo 2002 m. ir 0,5 proc. 2003 m., 2004 m. augimas padidėjo iki 3,3 proc. ir 2005 m. iki 3,7 proc.. Dabartinė plėtra suponuoja, jog netolimoje ateityje plėtra bus subalansuota BVP, vadovaujantis Europos struktūriniais rodikliais, yra daugiau nei 50 proc. ES-25 valstybėse narėse, ir išlieka antru tarp OECD valstybių narių. Kartu su kitomis šiaurės valstybių ekonomikomis, jis išlieka tarp 10 geriausių ekonomikų, vadovaujantis Pasaulio ekonomikos augimo konkurencingumo indeksu (15 lentelė).

Lentelė 15. Europos Inovacijų sistemos veiklos rodikliai – Norvegija

Nacionalinė veikla ES-25 vidurkis Rodiklis 2000 2005

(2004*) 2000 2005

(2004*) BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES25=100) 158,8 153,9 (f) 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais)

2,8 2,3 3,9 1,6

Darbo našumas vienam darbuotojui (EU25=100) 133,3 1340(f) 10 100(f) Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 0,4 0,7 1.,5 0,6* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 3,0 1,5 2,4 2,2 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) -11,6 -5,7 -0,1 -0,3 Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP)

14,4 11,5* 0,8 -2,6*

Bendrieji vyriausybės įsiskolinimai (proc. nuo BVP) 24,1 46,5* 62,9 63,4* Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 3,4 4,6 8,6 8,7 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas 4,7 -0,1 2,4 0,9* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 15,9 15,2 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2004); „f“ = prognozės.

11.2. NORVEGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Nepaisant žemo privačių MTEP investicijų Norvegijoje lygio, ekonomika (neskaitant pajamų iš naftos ir dujų) išlieka labai stipri. Įmonės paprastai yra imlios žinioms, plačiai naudojasi pažangiomis žiniomis, technologijomis ir įrengimais. Palyginimai tarp Norvegijos ir įmonių kitų Europos valstybių įmonių,


76 iš 120

lyginant verslo sektorius, rodo, kad MTEP investicijų lygis Norvegijoje, atsižvelgiant į pramonės struktūrą, yra didesnis nei daugelio jos konkurentų keliose sektoriuose.

Žemą vietinį MTEP lygį kompensuoja mokslo institucijų, ypatingai techninių pramonės tyrimų institutų ir kai kurių universitetų, veikla, tokia kaip technologiniai tyrimai Trondheim universitete ir žemės ūkio tyrimai Gyvybės mokslų Norvegijos universitete.

Taip pat buvo sukurta Inovacijų Norvegija, jungianti didžiąją dalį nesusijusių su MTEP inovacijomis politikos veiklų.

Nors šios plėtros politinis pagrindas rėmėsi daugiausia konsensusu ir didžioji dalis organizacinių pokyčių pasiteisina, dauguma šių pokyčių vyko ir buvo inicijuoti centro-dešiniųjų vyriausybės, ėjusios savo pareigas 2001-2005 m., daugiausia prisidedant Švietimo ir mokslo ministrui. Po 2005 m. rugsėjo mėnesio rinkimų į valdžią atėjo naujoji centro-kairioji vyriausybė. Vis dar nėra aišku, kaip tai paveiks ateities Norvegijos MTEP ir inovacijų sistemos vystimąsi.

11.2.1. Norvegijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Norvegijos Parlamente nėra nei vieno išskirtinai MTEP politikos klausimus sprendžiančio komiteto. Šiuos klausimus sprendžia keli parlamentinai komitetai. Labiausiai susiję su MTEP politika yra Švietimo, mokslo ir bažnyčios reikalų komitetas, Verslo ir pramonės komitetas bei Energijos ir aplinkos komitetas (21 pav.).

Pagrindinį vaidmenį plėtojant it įgyvendinant nacionalinę MTEP ir inovacijų politiką vaidina trys ministerijos:

Verslo ir pramonės ministerija, atsakinga už inovacijų politiką;

Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už bendrąją MTEP politiką;

Vietinės valdžios ir regioninės plėtros ministerija, atsakinga už MTEP politiką regionuose.

Maisto, žuvininkystės ir pakrančių reikalų, degalų ir energijos ministerijos vysto inovacijų politiką savo kompetencijų srityse. Sektorių inovacinę politiką koordinuoja Verslo ir pramonės ministerija.

Koordinavimas

Aukštojo lygio vyriausybės komitetas Mokslo taryba vyriausybėje koordinuoja mokslo politiką. Tarybai vadovauja Švietimo ir mokslo ministras, ji sudaryta iš devynių ministrų ir stebėtojų, deleguotų Ministro Pirmininko kabineto. Tarybai pataria Mokslo forumas vyriausybės tarnautojams. Tai – diskusijų forumas civiliams tarnautojams, kuriame dalyvauja daugumos ministerijų atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už sektorių MTEP politikos koordinavimą, ji taip pat finansuoja didelę dalį fundamentinio mokslo universitetuose ir kolegijose bei yra atsakinga už asignavimus fundamentiniam mokslui, teikiamus per Norvegijos mokslo tarybą.

Naujoji vyriausybė sudarė dvi ad hoc darbo grupes, susidedančias iš valstybės sekretorių (vice ministrų), kurios sprendžia pramonės MTEP investicijų ir MTEP degalų pramonėje klausimus. Šios dvi grupės pabaigė savo darbą 2006 m. birželį ir pateikė vyriausybės mokslo tarybai ataskaitas.


77 iš 120

21 pav. Norvegijos inovacijų valdymo sistemos principinė schema

Norvegijoje dažnai baltųjų knygų ir viešųjų ataskaitų forma ruošiamos politikos apžvalgos. Norvegijos politikai, formuluodami politiką, remiasi studijomis, rodikliais ir gairėmis. Svarbūs nacionaliniai šaltiniai yra šie: Norvegijos statistika, Norvegijos vadybos mokykla BO, Technologijų, inovacijų ir kultūros centras bei NIFU STEP. Svarbūs tarptautiniai šaltiniai yra OECD, Europos Komisija (įskaitant Tendencijų lentelę) ir veiklos, kurias atliko Šiaurės inovacijų centro Inovacijų politikos forumas. Norvegijos statistika ir NIFU STEP du kartus per metus paruošia mokslo ir technologijų ataskaitą. Norvegijos rodikliai.

11.2.2. Politikos tikslai Norvegijos mokslo politikoje nuo 2000 m. daug dėmesio buvo skirta tikslui padidinti bendras nacionalines išlaidas MTEP, skaičiuojant procentais nuo BVP. Pagrindinė priežastis, skatinanti didinti


78 iš 120

investicijas, yra poreikis palengvinti perėjimą į „po naftinę“ daugiau besiremiančia žiniomis Norvegijos ekonomiką.

Norvegija nepriklauso ES ir nevykdo ES veiklų, susijusių su Lisabonos/Barselonos susitarimu, Norvegijos tikslas pasiekti 3 proc. ribą glaudžiai atspindi ES tikslus ir jos pasiekimus per tą patį laikotarpį (iki 2010 m.). Tai parodo, kad daugiau dėmesio skiriama žemesnio lygio pramoniniams tyrimams, kurie siekia 0,7 proc. ir atsilieka nuo tikslo pasiekti 2 proc. ribą. Tai paskatino pertvarkyti valstybinį mokslo finansavimą, siekiant padidinti privačias MTEP investicijas. Tačiau keliami klausimai, ar realu padidinti pramonės indėlį tiek, kad jis siektų du trečdalius visų MTEP investicijų, iki 2010 m., kadangi to gali būti neįmanoma pasiekti esant dabartinei Norvegijos pramonės struktūrai. Daugelis mano, šie tikslai nebus pasiekti, jei nepadarius (a) drastiškų pramonės struktūros reformų, įskaitant stambių MTEP imlių įmonių sukūrimą, arba (b) žymiai nepadidinus valstybės išlaidų.

Politikos tikslai apima keturis strateginius tematinius prioritetus:

Energijos ir aplinkos tyrimus;

Maisto tyrimus;

Sveikatos tyrimus;

Jūrų tyrimus.

Taip pat tris strateginius technologijų prioritetus:

ICT;

Biotechnologijas;

Nano technologijas/pažangias medžiagas.

11.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Trys pagrindinės agentūros, atsakingos už nacionalinės MTEP ir inovacijų politikos įgyvendinimą, yra: Norvegijos mokslo taryba, Norvegijos inovacijos ir SIVA – Norvegijos pramonės plėtros įmonė.

Norvegijos mokslo taryba (RCN), vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerijos, yra atsakinga už bendrą fundamentalių ir taikomųjų tyrimų skatinimą visose mokslo ir technologijų srityse.

11.3.1. Švietimo ir mokslinių tyrimų sistema Trečioji pakopa: aukštojo mokslo sektorius buvo ir vis dar yra struktūriškai pertvarkomas. Pagrindinis to tikslas – pertvarkyti gausiųjų bakalauro laipsnį švietimo struktūrą, padidinti autonomiją, praplėsti jų finansavimą, priklausomą nuo rezultatų palengvinant akademinių tyrimų komercinį panaudojimą. Šiuo metu Norvegijoje veikia šeši universitetai: du iš jų – Norvegijos gyvybės mokslų universitetas ir Stavanger universitetas – anksčiau buvo kolegijos, kurioms universiteto statusas buvo suteiktas 2005 m. sausį. Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas (NTNU) Trondheime yra centrinė technologijų švietimo ir mokslo institucija. Be to, Norvegijoje veikia valstybinės kolegijos, menų kolegijos ir, taip vadinamos, „mokslinės kolegijos“. Pastarosios dažniausiai yra mokslo universitetų kolegijos, specializuojančios tam tikroje srityje, pavyzdžiui, veterinarijos mokslas ar architektūra.

Viešasis MTEP: kitas svarbus žinias ir įgūdžius generuojantis subjektas yra taip vadinamas „tyrimų institutų sektorius“. Jis yra pagrindinis į vartotoją orientuotų tyrimų vykdytojas Norvegijoje. Šie institutai vaidina pagrindinį vaidmenį Norvegijos inovacijų sistemoje. Nors jų klientai daugiausia yra kelios stambios tradicinių pramonės šakų įmonės, jie savo stambesnių klientų, kurie teikia gaminus ir paslaugas SVVĮ ir yra jų klientai, pagalba ir iš dalies konsultuojant smulkias įmones įtakoja mažesnių įmonių inovacinius sugebėjimus.

Pramonės sistema: NHO, Norvegijos verslo ir pramonės konfederacija, yra pagrindinė darbdavių organizacija Norvegijoje. NHO suskirstyta į kelias dalis. Neseniai pradėjęs veiklą ir stambesnis verslas


79 iš 120

turi galimybę daryti įtaką, susijusią su MTEP politikos vystymu, NHO ir vyriausybei. Norvegijos pramonės federacija vienija apie 2 000 narių, turinčių apie 110,000 darbuotojų.


GERD 2003 m. sudarė 1,75 proc. BVP labiausiai dėl dabartinės pramonės struktūros. 2004 m. BERD sumažėjo nuo 0,85 proc. BVP iki 0,75 proc. BVP.

Tai reiškia, kad MTEP vykdančios įmonės vidutiniškai sumažino savo MTEP veiklą 2004 m. Įskaitant tyrimų institutus, teikiančius paslaugas pramonei, pramonės dalis padidėja iki 0,89 proc. Atitinkamos Švedijos, Suomijos ir Danijos dalys 2004 m. buvo 2,75 proc., 2,46 proc. ir 1,81 proc.

Privatus HEI tyrimų finansavimas yra mažas, 2003 m. buvo skirta apie 50 milijonų EUR. Privatus tyrimų institutų tyrimų finansavimas sudaro apie 175 milijonai EUR, apie 23 proc. visų tyrimų institutų tyrimų. Privatus viešojo sektoriaus finansavimas sudaro 225 milijonai EUR (16 lentelė).

Lentelė 16. MTEP finansavimo šaltiniai – Norvegija, 2003

Verslo sektoriaus investicijos Valstybės lėšos Rodiklis

Tūkst. EUR Proc. Tūkst. EUR Proc. Verslo sektorius 1400 87 proc. 170 12 proc. Aukštojo mokslo institucijos 50 3 proc. 778 53 proc. Mokslinių tyrimų institucijos 160 10 proc. 508 35 proc. Viso 1610 100 proc. 1456 100 proc. Pastaba: Viso 1,400 milijonų EUR iš valstybės lėšų, 43 proc. tiesiogiai skirta aukštojo mokslo institucijoms, 21 proc. – mokslinių tyrimų institucijoms ir 150 milijonų EUR pramonei. Likusieji 390 milijonai EUR yra teikiami per RCN; iš kurių 175 milijonų EUR yra paskirstomi aukštojo moklo institucijoms, 200 milijonų EUR mokslinių tyrimų institucijoms ir 20 milijonų EUR pramonei.

SVVĮ padidino savo dalį bendrose verslo išlaidose MTEP 2001 m., 2002 m., ir 2003 m., sumažinant stambesnių įmonių dalį. Ši tendencija baigėsi 2004 m. stambios įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, 2004 m. šie tiek padidino išlaidas MTEP, nuo 43 proc. 2003 m. iki 46 proc. 2004 m.

20 didžiausių MTEP įmonių 2004 m. Norvegijos verslo sektoriuje atliko 27 proc. visos MTEP veiklos, palyginti su 23 proc. 2003 m. Kita vertus, stambesnės įmonės labiau dominuoja, pavyzdžiui, Švedijoje. 20 didžiausių Švedijos įmonių vykdė 70 proc. visų MTEP veiklų verslo sektoriuje. 500 didžiausių MTEP (ne europinių) vykdytojų sąraše yra trys Norvegijos bendrovės: STATOIL AS (nafta ir dujos), Norsk Hydro (įvairi gamyba) ir Telenor AS (telekomunikacijų paslaugos). Taip pat reiktų paminėti Amersham-Nycomed filialą Norvegijoje (farmacijos sektorius).

Reikia atkreipti dėmesį, kad didelę privataus verslo MTEP, kurią vykdo kitos Norvegijos įmonių, dalį iš tikrųjų atlieka stambūs privatūs techniniai į pramonę orientuoti tyrimų institutai, tokie kaip SINTEF, Rogalandsforskning, IFE ir kt.

Gamybos pramonė tradiciškai skirdavo daugiausia lėšų MTEP verslo sektoriuje. Ši tendencija išliko ir 2004 m. Jos dalis siekė 53 proc..

Nuo 2003 m. iki 2004 m. paslaugų sektorius padidino savo MTEP veiklą 3,3 proc. Dėl to paslaugų pramonės dalį bendrame verslo MTEP padidėjo nuo 34 proc. 2003 m. iki 38 proc. 2004 m.


2003 m. Norvegijoje buvo 9,3 mokslininkai vienam tūkstančiui pilnu etatu dirbančių darbuotojų, tuo tarpu ES-25 valstybėse narėse buvo 5,8 ir OECD – 8,3.


80 iš 120

Moksliniai rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Publikacijos: Norvegija užima septintą vietą mokslinių publikacijų vienam milijonui gyventojų skaičiumi, pralenkdama JAV. Tačiau skaičiuojant publikacijų citatas Norvegija nepatenka į pirmųjų 18 valstybių sąrašą.

Patentai: Norvegija šiek tie atsilieka nuo ES-25 valstybių narių registruotų EPO patentų skaičiumi (iš viso 98), tačiau žymiai atsilieka USPTO patentų skaičiumi (77 patentai), žiūrėti 22 paveikslėlį. 2002 m. Norvegija užėmė 21 vietą pagal patentų, suteiktų USPTO, skaičių milijonui gyventojų.

Aukštųjų technologijų eksportas: Norvegija lenkia ES-25 valstybes nares teikiant aukštųjų technologijų paslaugas (121), ir pakankamai atsilieka eksportuojant aukštąsias technologijas (21).

Trečiosios pakopos švietimas

Įgijusių mokslo ir technologijų specialybes Norvegijoje (76) vidurkis yra žymiai mažesnis nei ES-25 valstybių narių 100 vidurkis. Tačiau trečiosios pakopos švietimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra žymiai aukščiau, atitinkamai 148 ir 193.

22 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Norvegija

11.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Bendroms Norvegijos mokslo politikos tendencijoms per paskutinį dešimtmetį buvo būdingos pertvarkos siekiant padidinti tyrimų kokybę ir našumą, skatinti tyrimais paremtas inovacijas ir tyrimų tarptautinį pobūdį.


81 iš 120

Tyrimais paremtos inovacijos palaikomos:

Įkuriant tyrimais skatinamų inovacijų centrus. Ši schema skatina bendradarbiavimą tarp įmonių ir viešųjų tyrimų institucijų;

Didinant RCN programų paramą vartotojams skirtiems pramoniniams tyrimams;

Įsteigiant regioninius pramonės/tyrimų bendradarbiavimo centrus („Kompetencijos centrus“);

Remiant programas ir infrastruktūrą palengvinti akademinių tyrimų komercializacijai.

Mokslo ir pramonės bendradarbiavimą remia daugelis ilgalaikių tyrimų programų ir bendradarbiavimo schemų, įskaitant RCN tyrimų programas, skirtas vartotojams, siekiant padidinti pramoninę MTEP. Pagrindinė mintis ta, kad veiklas ir projektus, atliekamus remiantis viešai finansuojamomis MTEP programomis, turi inicijuoti, kontroliuoti ir remti įmonės, kad šie atitiktų pramonės poreikius.

Taryba finansuoja ir administruoja įvairias nacionalines tyrimų programas, įskaitant ir stambiąsias, skirtas vartotojų skatinamiems tyrimams, ir yra pagrindinis tyrimų institutų sektoriaus finansavimo šaltinis.

Be to, 2005 m. Baltojoje knygoje buvo nustatyti keturis tematiniai prioritetai:

Energija ir aplinka: naftos žvalgybos ir gavybos efektyvumo didinimas; švarūs dujų energijos gaminiai; švarūs dujų energijos gaminiai; švarios energijos technologijos, finansuojamos Naftos ir energijos ministerijos atitinkamų fondų kelioms RCN valdomoms tyrimų programoms, ir iš dalies Tyrimų ir inovacijų fondo, iš viso apie 62 milijonus EUR.

Biotechnologijos: ištirti biotechnologijų galimybes srityse, kuriose Norvegija turi konkurencinių pranašumų. Pagrindinė programa: RCN FUGE (Funkcionalioji genomika, apie 20 milijonų EUR 2006 m.), kurią daugiausia finansuoja Tyrimų ir inovacijos fondas (15 milijonų EUR) ir kiti Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai.

Vandenynų (jūrų tyrimai): suprasti, išnaudoti ir valdyti vandenynų išteklius. Daugiausia finansuoja Žuvininkystės ir pakrančių reikalų ministerija per institucinius fondus valstybiniams tyrimų institutams bei Tyrimų ir inovacijų fondo veiklas (numatomas finansavimas – 37 milijonai EUR, nėra oficialių sąskaitų).

Maistas: našesnė maisto gamyba; jūros ir žemės ūkio maisto derinimas; etiškai ir ekologiškai nuosekli maisto gamyba, maisto kokybė ir patikimumas.

Vieni svarbiausių instrumentų didinant kokybę ir našumą yra:

FORNY – MTEP versle – biudžetas: 88 milijonai EUR

Norvegijos mokslo taryba (RCN) ir Norvegijos pramonės ir regionų vystymo fondas (PRVF) 1995 m. pradėjo vykdyti jungtinį projektą, pavadintą FORNY. Šiuo metu tai bendroji NMT ir Norvegijos inovacijų tyrimų programa.

Pagrindinis FORNY tikslas yra padidinti ekonomikos augimą komercializuojant tyrimais paremtas verslo idėjas, turinčias didelį potencialą rinkoje. Programa remia idėjų skatinimą MTEP grupėse bei tokių idėjų vertinimą ir įgyvendinimą komerciniuose padaliniuose.

FORNY tikslinę grupę sudaro mokslo subjektų darbuotojai ir studentai, turintys tinkamas, bet neįgyvendintas projektų idėjas. Mokslo subjektai – tai universitetai, kolegijos, ir tyrimų institucijos. FORNY sukurtas skatinti studentus, mokslininkus ir tyrimų administratorius daugiau dėmesio skirti potencialiai tyrimų rezultatų komercializacijai.


82 iš 120

Išskirtiniai jaunieji mokslininkai (OYI) – biudžetas: 2-3 milijonai EUR per metus

Išskirtinių jaunųjų mokslininkų programos tikslas yra suteikti jauniems talentingiems mokslininkams, atstovaujantiems įvairias disciplinas, sąlygas realizuoti savo potencialą siekiant tarptautinės kompetencijos. Numatyta, kad programos pagalba bus ugdomi pasauliniai įvairių tyrimų stričių lyderiai ir pagerės Norvegijos mokslo kokybė. Atranka vykdo atitinkamų sričių specialistai.

Tyrimais paremtų inovacijų centrai (CRIs) – biudžetas: 100 milijonų EUR

Pagrindinis Tyrimais paremtų inovacijų centrų tikslas yra padidinti verslo sektoriaus galimybę inovuoti dėmesį skiriant ilgalaikiams tyrimams, skatinant glaudų tyrimams imlių įmonių ir žymių mokslininkų grupių bendradarbiavimą. CRIs programa:

Skatins įmones inovuoti skiriant daugiau dėmesio ilgalaikiams tyrimams ir sukuriant palankias sąlygas tarptautiniu mastu dirbančioms įmonėms atlikti CRIs veiklas Norvegijoje;

Skatinti inovatyvių įmonių ir žymių mokslininkų grupių bendradarbiavimą;

Remti į pramonę orientuotų tyrimų grupių, kurios atlieka naujausius pasaulyje tyrimus ir yra tarptautinių tinklų dalis, vystimąsi;

Skatinti svarbiausių sričių tyrimų mokymus verslo bendruomenei ir tyrimais paremtų žinių bei technologijų perdavimą.

CRIs koncepcija sukurta „Kompetencijos centrų“, sėkmingai įkurtų daugelyje valstybių, tuo pačiu ir Švedijoje, pagrindu.

Mokslinę paraiškų kokybę vertina tarptautiniai ekspertai ir grupės, nacionaliniai vertintojai vertina inovacijų ir vertės kūrimo potencialą.

Kitos programos:

(1) Kompetencijos centrai: 2003 m. buvo įkurti 7 centrai, 2007 m. bus įkurti nauji centrai. (2) Institucinis paremtų rezultatais tyrimų finansavimas (HEIs). (3) Sistemiški, periodiniai tyrimų institutų, tyrimų programų ir tyrimų disciplininių sričių vertinimai bei

Norvegijos mokslo tarybos kuriamos efektyvios atitinkamos priemonės. (4) Universitetų tyrimų strateginio valdymo didinimas. (5) Tyrimų tarptautinį pobūdį stiprins:

Tęstinis dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, programose, projektuose (CERN, ESRF, EMBL).

Pastangos padidinti Norvegijos dalyvavimą ES Bendrosiose tyrimų programose.

Dvišaliai tyrimų bendradarbiavimo susitarimai su JAV, Kanada, Japonija, Kinija, Rusija ir kitomis valstybėmis.

Norvegijos patrauklumas užsienio mokslininkams (pvz., Arkties, epidemiologiniai, aplinkos tyrimai).

Didinti bendradarbiavimą atliekant tyrimus su besivystančiomis valstybėmis.


83 iš 120

12. ŠVEDIJA

12.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA OECD duomenimis, „Švedijos ekonomika dinamiškai auga, daugiausia ją skatina nacionalinė paklausa. Planuojama, kad šiemet augimas sieks 4,3 proc., o kitais metais – 3,6 proc., tad produktyvumas padidės. Nors statybų sektoriuje trūksta darbo jėgos, darbo užmokestis dar nedidėja. Infliacija vis dar išlieka nedidelė, tačiau, tikimasi, didės analizuojamu laikotarpiu. Fiskalinė politika prisidės prie ekonomikos gyvybingumo kitais metais, tačiau monetarinė politika bus ne tokia aktyvi. Siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo rizikos, centrinis bankas turėtų padidinti palūkanas bent iki neutralaus dydžio, be to, fiskalinė politika neturėtų skatinti ekonomikos augimo“. (17 lentelė).

2005 m. nutarimu buvo išleistas dabartinis Vyriausybės MTEP investicijų planas – „Tyrimai geresniam gyvenimui“. Nutarimas apibrėžia Vyriausybės tyrimų politikos prioritetus ir susijusius asignavimus. 2005-2008 m. planuojama didinti tyrimų ir pobakalaurinių studijų finansavimą 0,26 milijono EUR. Nustatyti šie minėto laikotarpio tyrimų politiko prioritetai:

Medicinos, technologijų, aplinkos tyrimai;

Tarptautiniu mastu konkurencingų kompetencijos centrų sukūrimas visose mokslo srityse;

Aukštojo mokslo tyrimų institucijos ir baigusiųjų bakalauro studijas švietimas, taip pat ir vietų turintiems daktaro laipsnius jauniems mokslininkams sukūrimas;

Efektyvesnės valdymo struktūros aukštojo mokslo institucijose sukūrimas ir įgyvendinimas;

Valstybės ir pramonės bendradarbiavimo programos;

Pramonės tyrimų institutų ilgalaikis strateginis finansavimas;

Priemonės remti SVVĮ naudojimąsi tyrimais.

Lentelė 17. Europos Inovacijų sistemos veiklos rodikliai – Švedija


2000 2005* 2000 2005* BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES-25=100) 119,2 118,5 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais)

4,3 2,7 3,9 1,6

Darbo našumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 106,6 107,8 100 100 (f) Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,4 -0,5* 1,5 0,6* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 1,3 0,8 2,4 2,2 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) 4,1 0,2 -0,1 -0,3 Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP)

5,1 1,6* 0,8 -2,6*

Bendrieji vyriausybės įsiskolinimai (proc. nuo BVP) 52,8 51,1 62,9 63,4* Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 5,6 6,3(e) 8,6 8,7 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas 4.1(e) -0.5(e) 2.4 0.9* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 14,7 13,0* 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2004); „f“ = prognozės.

Švedija (2005) Gyventojų skaičius: 9,016,596 Dydis: 449,964 kv. km. Gyventojų tankumas:

20 žmonių kv.km. BVP: 278,5 milijonai BVP augimas: 2,7 proc. Infliacija: 0,5 proc. Darbuotojų skaičius:

4,5 milijonai Nedarbo lygis: 5,8 proc.


84 iš 120

12.2. ŠVEDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Švedija daug dėmesio skiria inovacijoms ir S&T bei yra išsivysčiusi modernią infrastruktūrą formuluojant ir įgyvendinant šios srities politiką. 2004 m. buvo išleista nacionalinė inovacijų strategija „Inovatyvi Švedija“25. Šia strategija siekiama įgyvendinti Švedijos viziją „tapti Europos konkurencingiausia, dinamiškiausia ir žiniomis paremta ekonomika bei viena iš stambioms ir smulkioms žinioms imlioms įmonėms patraukliausių investavimui valstybių pasaulyje“.

Inovacijų politiką Švedijoje daugiausia formuoja ir įgyvendina dvi ministerijos, kurios taip pat buvo pagrindiniai aukščiau išdėstytos politikos kūrėjai.

12.2.1. Švedijos mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija (MESC) yra atsakinga už pagrindinės mokslo politikos formavimą ir ST veiklą universitetuose. Be to, ji daugiausia koordinuoja tyrimų politiką. Ši ministerija finansuoja universitetus bei Švedijos mokslo tarybą (23 pav.).

Pramonės, darbo ir susisiekimo ministerija (MIEC) yra atsakinga už pramonės tyrimus ir technologijų politiką. Vienos iš vykdančiųjų šios ministerijos agentūrų yra Vinnova ir SNSB.

Nors pagrindines vykdančiąsias agentūras kontroliuoja paminėtos dvi ministerijos, yra dar septynios ministerijos, kurioms inovacijų politika yra ypač aktuali, iš kurių daugiausia lėšų išleidžia Krašto apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Subalansuotos plėtros ministerija. Švedijos administracijos išskirtinis bruožas yra konsensuso tarp ministerijų poreikis formuluojant ir vykdant politiką. Politiką formuluoja kelios institucijos. Vienos žymiausių – Mokslo politikos taryba, Inovacijų politikos taryba bei Švedijos vystimosi politikos studijų institutas – ŠVPSI (vyriausybės institucija).

Be to, Švedijoje veikia pusiau valstybiniai viešieji fondai, finansuojantys strateginius tyrimus ir kompetencijos plėtrą visuomenėje. Kaip ir daugelyje valstybių, taip pat veikia specializuotos skirtingų sektorių agentūros, kurios užsiima verslo plėtra, rizikingų projektų finansavimu bei tiesioginėmis užsienio investicijomis. Svarbiausios MTEP remiančios institucijos yra šios:

Vinnova26: įkurta skatinti subalansuotą plėtrą finansuojant prioritetinių sričių MTEP, bei vystyti efektyvias inovacijų sistemas. Ji taip pat skatina Švedijos bendradarbiavimą europiniu ir tarptautiniu mastu bei skleidžiant informaciją apie MTEP rezultatus vartotojams ir visuomenei. Kiti tikslai apima karjeros galimybių jauniesoems mokslininkams gerinimą.

FAS (Švedijos darbo gyvybės ir socialinių mokslų taryba)27: Propaguoja žinių, susijusių su darbo gyvybe ir socialinių sąlygu bei procesų supratimu, kaupimą:

- Skatinant ir remiant fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus;

- Nustatant svarbius tyrimų poreikius;

- Vedant dialogą, skleidžiant informaciją ir perduodant žinias;

- Skatinant mokslininkų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, ypatingai ES programose.

Švedijos mokslo taryba: Švedijos mokslo taryba yra vyriausybinė Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos institucija. Trys svarbiausios tarybos atsakomybės sritys yra tyrimų finansavimas, tyrimų politika ir mokslo bendradarbiavimas. Švedijos mokslo taryba remia fundamentaliuosius aukščiausios mokslinės kokybės tyrimus visose mokslo srityse. Jos

25 http://www.sweden.gov.se/sb/d/2026/a/32551 26 Inovacijų sistemų Švedijos vyriausybės agentūra: www.vinnova.se 27 http://www.fas.se


85 iš 120

tikslas, kurį suformulavo Švedijos vyriausybė, yra padaryti Švediją pirmaujančia valstybe tyrimų srityje.

Paprastai Europoje daugiausia valstybės remiamų tyrimų atliekama universitetuose. Švedijoje veikia 21 universitetai ir 42 kitos aukštojo mokslo kolegijos. Nacionaline politika buvo nustatyta, kad didžioji dauguma MTEP turi būti vykdoma šiose kolegijose. Ši politika įgyvendinama intensyviai Inovacijų tilto programomis remiant technologijų perdavimą28.

23 pav. Švedijos MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

Apie 3 proc. MTEP valstybinio finansavimo skirta tyrimų institutams29. Apie pusė jų dirba gamybos pramonės srityje. Likusieji yra valstybiniai institutai, veikiantys tokiose srityse kaip krašto apsauga, socialiniai klausimai, infekcinės ligos ir infrastruktūra. Apie 30 tokių institutų, kuriuose dirba apie 2,000 mokslininkų, koordinuojami moksliniai tyrimai30.


Vadovaujantis Erawatch31 duomenimis, Švedijos tyrimų sistemos valdymas apibūdinamas:

Dideliu pasišventimu mokslui ir tyrimams bei didele mokslo subjektų autonomija;

Pakankamai mažomis ministerijomis, suteikiančiomis vyriausybės institucijoms plačią autonomiją formuluoti ir įgyvendinti politikas;

Horizontalia koordinacija, pagrinde vykdoma neformalių mechanizmų pagalba ministerijų ir agentūrų lygmenyje;

Atsakomybės sričių decentralizacija regioninei valdžiai (apygardoms), įskaitant inovacijų politikos priemones;

Kiekvieno universiteto ir kolegijos pareiga sukurti savo tyrimų strategiją;

Tarptautiniu mastu unikalia tyrimų doktrina, teigiančia, kad universitetai turėtų būti pagrindiniai pažintinių ir misijos nustatytų tyrimų vykdytojai, bei tuo, kad universitetai susiduria su sunkumais atliekant savo, kaip tarpininko tarp akademinių tyrimų ir jų panaudojimo pramonėje, vaidmenį;

28 www.innovationsbron.se 29 Tendencijų lentelė. Inovacijų politikos ataskaitos: http://trendchart.cordis.lu/reports/documents/Country_Report_Sweden_2006.pdf 30 http://www.irisresearch.se/frames.htm 31 http://cordis.europa.eu/erawatch


86 iš 120

Tyrimų institutų sektorius, kuris, vadovaujantis tarptautiniais standartais, yra mažas ir susiskaidęs bei gaunantis žymiai mažiau pradinio finansavimo nei tyrimų institutai panašiose valstybėse;

Pirmoji Vyriausybės inovacijų strategija buvo pradėta 2004 m. Baltąja knyga Inovatyvi Švedija, kuri nustatė inovacijų programą ateinantiems keleriems metams. Strategijoje numatytos keturios prioritetinės sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį, siekiant sėkmingai išnaudoti Švedijos turimas tinkamas prielaidas tarptautiniam konkurencingumui, taip pat daugelį įvairių priemonių kiekvienai prioritetinei sričiai, įgyvendinamų vyriausybės nutarimais ir pavedimais vyriausybės institucijoms. Prioritetinės sritys buvo šios: stipraus žinių pagrindo inovacijoms sukūrimas, inovatyvus verslas ir pramonė, inovatyvios valstybės investicijos ir inovatyvūs žmonės.

Mokslo politikos tikslas yra siekti, kad Švedija išliktų pirmaujančia tyrimų srityje valstybe. Naujausias Vyriausybės nutarimas dėl tyrimų politikos Tyrimai geresniam gyvenimui buvo pateiktas ir patvirtintas 2005 m. Be to, paskirtas ilgalaikis finansavimas kompetencijos centrams vykdyti pažintinius ir tikslų nustatytus tyrimus.

Dabartiniai tyrimų prioritetai yra šie:

Gyvybės mokslas, inžinerija ir subalansuota plėtra;

Tarpšakiniai tyrimai;

Konkurencingų tarptautiniu mastu kompetencijos centrų įkūrimas visose mokslo srityse;

Aukštojo mokslo institucijos tyrimams ir baigusiųjų bakalauro studijas švietimas, įskaitant finansavimą pabaigusiųjų bakalauro studijas ir turinčių daktaro laipsnius vietų jauniems mokslininkams sukūrimui;

Efektyvesnės valdymo struktūros aukštojo mokslo institucijose sukūrimas ir įgyvendinimas, siekiant palengvinti tyrimų rezultatų komercializaciją;

Valstybės ir pramonės bendradarbiavimo programos;

Pramonės tyrimų institutų ilgalaikis strateginis finansavimas;

Ilgalaikis pramonės tyrimų institutų finansavimas;

Priemonės remti SVVĮ naudojimąsi tyrimais.



Švedija turi lanksčią inovacijų sistemą, pasižyminčia nedideliu gerai koordinuojamų agentūrų skaičiumi. Taip pat neįprasta tai, kad MTEP institutų sektorius yra labai nedidelis, sudarantis tik 3 proc. valstybės išlaidų MTEP. Kita vertus, universitetai gauna didelę dalį valstybės išlaidų MTEP: apie 75 proc. savo finansavimo universitetai gauna iš viešųjų šaltinių. Pramonės teikiamos lėšos sudaro mažiau nei 6proc. viso jų finansavimo (24 pav.).


87 iš 120

24 pav. Valstybinis MTEP finansavimas ir įgyvendinimas


GERD sudaro apie 10,426 milijardų EUR, o tai yra žymiai daugiau nei ES vidurkis ir didžiausias tarp 25 ES valstybių narių, esantis 3,74 proc. BERD sudaro 6,77 milijardų EUR, tai žymiai daugiau nei ES vidurkis ir didžiausias tarp 25 ES valstybių narių, esantis 2,75 proc. HERD sudaro apie 2,34 milijardų EUR ir yra 0,86 proc.


2004 m. (naujausi duomenys yra tik 2004 m.) Švedijoje buvo 48,734 mokslininkai, iš kurių 58 proc. dirbo pramonės sektoriuje ir 36 proc. universitetuose. Tai žymiai daugiau nei ES vidurkis. Nacionaliniu mastu pirmavo Islandija, kurioje MTEP įdarbinimas siekė 3,48 proc., Suomija – 3,11 proc., Švedija – 2,49 proc., Danija – 2,29 proc. ir Norvegija – 2,26 proc.

Tyrimų rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Švedija yra žymiai aukščiau už ES vidurkį lyginant beveik visus technologijų ir inovacijų (verslo MTEP išlaidos; techninių specialybių absolventai; aukštasis mokslas, ankstyvos stadijos rizikingi projektai, EBO ir USPTO patentai). Ji paprastai yra ES-25 valstybių narių lentelės pirmoje vietoje (žiūrėti 25 paveikslėlį).

Publikacijos: 2004 m. Švedijos mokslininkų recenzuotų publikacijų skaičius siekė 15,239. Lyginant publikacijų skaičių milijonui gyventojų, tai didžiausias skaičius ES ir daug didesnis nei ES vidurkis.

Patentai: Švedijos organizacijų pateiktų patentų skaičius siekė 2,587 (2002 m. EPO) ir 432 (2001 m. USPTO). Šis skaičius yra daug didesnis nei ES vidurkis ir vienas didžiausių patentų pateikimo rodiklių ES-25 valstybėse narėse.


88 iš 120

25 pav. Europos Inovacinės sistemos rodikliai 2005 – Švedija

12.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Švedijoje vykdomos įvairios priemones, kurių svarbiausios yra aprašytos žemiau. Tarp pagrindinių dabartinių programų yra Kompetencijos centro sukūrimas (žiūrėti žemiau VINN kompetencijos centrų programą). Jų tikslas yra nutiesti tiltus tarp mokslo ir pramonės sukuriant puikias sąlygas akademiniams tyrimams, prie kurių prisidės pramonės įmonės įgyvendinant ilgalaikius projektus.

Strateginiai moksliniai centrai (žiūrėti žemiau) skirti ugdyti kompetenciją ekonomiškai gyvybingų technologijų klausimais.

Taip pat sukurtos įvairios programos pramonei, universitetams ir kitiems subjektams remti MTEP. Didieji šių programų finansuotojai yra Vinnova, NUTEK ir Švedijos mokslo taryba32.

Gaminio kūrimas smulkiose įmonėse – biudžetas: 6 milijonai EUR

Šios programos tikslas yra sustiprinti smulkias įmones teikiant paramą gaminio kūrimui. Buvo sukurta regioninė infrastruktūra, bendradarbiaujanti su partneriais, padėti skleisti informaciją apie programą, pagelbėti įmonėms kuriant gaminius ir administruoti programą. Šie partneriai yra parinkti pagal regionus arba sektorius.

Strateginiai tyrimų centrai – biudžetas: 80 milijonų EUR

Strateginiai tyrimų centrai – tai programa, skirta remti stiprius, tarptautiniu mastu konkurencingus technologijų tyrimų centrus, prisidedančius prie Švedijos konkurencingumo palaikymo.

32 Informacija pateikta iš Trendchart ir Erawatch.


89 iš 120

Pagrindinių subjektų programa – biudžetas: 21,4 milijonai EUR

Ilgalaikis Pagrindinių subjektų programos tikslas yra padidinti MTEP komercializaciją vystant kompetenciją, metodus, procesus ir struktūras taip padidinant pagrindinių inovacijų sistemos veikėjų profesionalumą. Programa skirs dėmesį tyrimų vykdytojų, pramonės ir kitų vartotojų bendradarbiavimui ir žinių panaudojimui (žinių perdavimui ir tyrimų rezultatų komercializacijai). Viena Pagrindinių subjektų programos dalis išimtinai skirta universitetams. Technologijose, medicinoje ar moksluose specializuojantiems universitetams siūlomas finansavimas vykdyti žinių perdavimą ir komercializaciją.

Forska & Vax – Tyrimai ir inovacijos SVVĮ – biudžetas: 36 milijonai EUR

Trumpalaikis šios programos tikslas yra padidinti MTEP veiklų dydį trumpuoju laikotarpiu, o ilgesniu laikotarpiu programa skirta didinti inovatyvesnių SVVĮ gaminių skaičių. Didinant MTEP SVVĮ, programa prisidės prie didesnių žinių ir technologijų panaudojimo kuriant gaminį, gerinant SVVĮ konkurencingumą, didinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, gerinant bendradarbiavimą ir jungimąsi į tinklus.

Universitetų ir SVVĮ bendradarbiavimas – biudžetas: 3,5 milijonai EUR

Ši programa skirta kurti tobulesnius SVVĮ ir universitetų bendradarbiavimo mechanizmus ir suteikti SVVĮ geresnį priėjimą prie MTEP. Pirmojo etapo metu buvo atrinkti septyni universitetai išbandyti ir įgyvendinti naujas bendradarbiavimo formas, kurios teiktų žinias apie verslumo svarbą universitetams ir jo skatinamo būdus. Kitame etape sekantys šeši universitetai įgyvendins pirmojo etapo metu septynių universitetų gautus rezultatus.

Kompetencijos centrų institutas – biudžetas: 25,4 milijonai EUR

Ši programa taip pat sukurta gerinti SVVĮ ir universitetų bendradarbiavimą suteikiant SVVĮ geresnį priėjimą prie MTEP. Programos metu tyrimų institutai, bendradarbiaudami su universitetais, sutelks dėmesį į pirmaujančias tarptautiniu mastu tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos terpes svarbiose būsimam Švedijos konkurencingumui ir plėtrai srityse. Pagrindinės veiklos bus atliktos Kompetencijų centre, siekiant sukurti intensyvaus bendradarbiavimo ir abipusio mokymosi aplinką.

VINN kompetencijos centrų programa – biudžetas: 550 milijonų EUR

VINN kompetencijos centrai buvo sukurti vykdant Švedijos kompetencijos centrų programą. Švedijoje siekiama nutiesti tiltus tarp mokslo ir pramonės sukuriant puikias akademinių tyrimų aplinkas, kuriose pramonės įmonės aktyviai ir nuolat dalyvauja siekiant ilgalaikės naudos.

VINNVÄXT – biudžetas: 32 milijonai EUR

Šios programos tikslas yra sukurti ilgalaikį regioninį konkurencingumą vystant stiprias vietines inovacijų sistemas. Į šias sistemas įeis tinkamos tyrimams ir plėtrai aplinkos, taip pat dinamiški ir konkurencingi regioniniai tinklai siekiant daugiau inovacijų ir tęstinės plėtros.

Visanu – biudžetas: 7 milijonai EUR

Šios programos tikslas taip pat yra skatinti ilgalaikę konkurenciją. Tai nacionalinė programa, skirta inovacijų sistemų ir klasterių geras ateities perspektyvas turinčiuose sektoriuose vystymui.

Technologijų įsigyjimas (Biudžetas nežinomas)

Technologijų įsigijimo programa siekia padidinti naujų technologijų naudojimą pramonėje ir kitose srityse. Ji veikia skelbiant viešuosius konkursus ir yra skirta skatinti naujų, efektyvių būdų plitimą bei


90 iš 120

vystymą. Švedijos energijos agentūra yra vienas didžiausių klientų, gerai išmanantis rinką ir susitarimus. Siekiama sukurti sąlygas, kad gamintojai turėtų priėjimą prie naujų rinkų, o institucija –galimybę įtakoti gaminio konstrukciją ir funkcionalumą.

VINNKUBATOR – biudžetas: 100 milijonų EUR

VINNKUBATOR siekia skatinti naujų technologijų naudojimą. Ji prasidėjo 2003 m. kaip pilotinis projektas padidinti tyrimų komercializaciją ir naujų žiniomis paremtų įmonių sukūrimą. Projektas pabrėžė lyderystės ir abipusio mokymosi svarbą. Jo metu buvo remiami 14 inkubatorių.

Švedijos Norvegijos verslo bendradarbiavimas – biudžetas: 5,3 milijonai EUR

Ši programa vykdoma bendradarbiaujant NUTEK ir Norvegijos inovacijoms. Tikslas yra sustiprinti įmonių „inovacijų galimybes“ ir skatinti naujų gaminių komercializaciją bei gamybą. Finansavimas naudojamas vystyti kompetenciją. Būtina dalyvavimo šioje programoje sąlyga – Švedijos įmonės turi dalyvauti kartu su Norvegijos įmonėmis.


91 iš 120

13. TAIVANAS

13.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA 2000 m. Taivane įvyko pirmasis taikus valdžios perdavimas: Nacionalistai perleido valdžią Demokratinio progreso partijai. Per paskutinius 30 metų sala suklestėjo ir tapo viena iš Rytinės Azijos ekonominių „Tigrų“. Pagrindinė politinė tema išlieka Taivano santykiai su Kinija – ypač susijungimo klausimas – taip pat vietinės politinės bei ekonominės reformos.

Taivano ekonomika yra dinamiška kapitalistinė, palaipsniui mažėja valdžios kišimąsis į investicijų ir užsienio prekybos reikalus. Sekant šia tendencija, kai kurie stambūs valstybiniai bankai ir pramonės įmonės privatizuojamos. Labiausiai industrializaciją skatino eksportas. Verslo pridėtinė vertė yra didelė, užsienio rezervų dydis yra trečiasis pasaulyje. Taivanas tapo ketvirtas didžiausias IK gamintojas ir antras didžiausias IK projektuotojas pasaulyje, šiuo metu jis užima 72,9 proc. pasaulinės mikroschemų gamybos rinkos.

Taivanas yra pagrindinis investuotojas Pietrytinėje Azijoje. Kinija aplenkė JAV ir šiuo metu yra didžiausia Taivano eksportuojamos produkcijos rinka ir 2005 m. buvo trečiasis pagal dydį Taivano importo šaltinis po Japonijos ir JAV. Taivanas gavo naudos iš kryžminės ekonomikos integracijos ir žymaus pasaulinės paklausos sumažėjimo, tad 2004 m. žymiai augo eksporto sektorius ir buvo pasiektas septynerių metų dydžio BVP 6,1 proc. augimas. Tačiau prekių perteklius, aukštesnės tarptautinės naftos kainos ir kylančios palūkanų normos sumažino vartojimą išsivysčiusiose rinkose ir 2005 m. BVP augimas nukrito iki 3,8 proc.. Paslaugų sektorius, sudarantis 69 proc. Taivano BVP, nenustojo augti, o nedarbo ir infliacijos lygis sumažėjo. 26 pav. matyti, kad Taivanas 2003 m. užėmė penktą vietą WEF’s pasauliniame konkurencingumo vertinime.

Konkurencingumo faktoriai

Augantis konkurencingumo rodiklis 1. Technologija 2. Viešos

institucijos 3. Makroekonomikos aplinka

Valstybė

1a. Inovacijos 1b. ICT

Suomija 1 2 3 2 2 2

JV 2 1 1 5 17 14

Švedija 3 4 4 3 7 8

Danija 4 8 11 4 1 5

Taivanas 5 3 2 7 21 18

Singapūras 6 12 15 6 6 1

Japonija 11 5 5 18 30 24

Pietų Korėja 18 6 7 11 36 23

Šaltinis: The Global Competitiveness Report 2003-2004, World Economic Forum (http://www.weforum.org) Pastaba: Augantis Konkurencingumo rodiklis (GCT) įvertina ekonominio potencialo augimą per ateinančius penkerius ar

aštuonerius metus ir jis yra paremtas technologijomis, viešomis institucijomis, makroekonomikos aplinka. Technologijų rodiklis paremtas inovacijomis ir ICT.

26 pav. WEF’s pasauliniai konkurentiškumo rodikliai 2003

Taivanas (2005 m.) Gyventojų skaičius: 22,894,384 Dydis: 35 980 kv. km. Gyventojų tankumas:

535 žmonės į kv. km. BVP: 260 milijardų EUR BVP augimas: 4 proc. Infliacija: 2,3 proc. Darbuotojų skaičius:

10,6 milijonų Nedarbo lygis: 4,1 proc.


92 iš 120

13.2. TAIVANO MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI Pripažįstant mokslo ir technologijų skatinimo svarbą bei būtinumą, 1999 m. Taivano vyriausybė išleido Fundamentalaus mokslo ir technologijų įstatymą, nustatantį mokslo ir technologijų principus bei kryptį. Įstatymas reikalauja, kad vyriausybė kas du metus parengtų pareiškimą, kuriame būtų nustatytos vizijos, strategijos ir dabartinė mokslo ir technologijų plėtros būklė, bei ir aprašo Nacionalinio mokslo ir technologijų plėtros plano rengimą kas ketveri metai.

Pirmasis vizijų, strategijos ir būklės pareiškimas vadovaujantis Fundamentalaus mokslo ir technologijų įstatymu pasirodė Nacionalinio mokslo ir technologijų plėtros plane (2001-2004 m.), kuris buvo parengtas vyriausybės vadovo Yuan po Šeštosios nacionalinės mokslo ir technologijų konferencijos 2001 m. Antrasis vizijų, strategijos ir būklės pareiškimas yra pagrindinis ROC mokslo ir technologijų Baltosios knygos dokumentas (2003-2006 m.). Kadangi mokslas ir technologijos nuolatos vystosi, būsimieji vizijų, strategijos ir būklės pareiškimai kas du metus pasirodys ROC mokslo ir technologijų Baltojoje knygoje ir Nacionaliniame mokslo ir technologijų plėtros plane, kurie atskirai rengiami kas ketveri metai ir išleidžiami kas du metus. Šis dokumentas bus valstybės ST plėtros politikos planas ateinantiems ketveriems metams (2005-2008 m.) (27 pav.).

27 pav. Taivano MTEP planavimo procesas

13.2.1. Taivano mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Mokslo ir technologijų plėtros planą Septintosios nacionalinės technologijų konferencijos ataskaitos pagrindu kartu sukūrė Nacionalinė mokslo taryba, Academia Sinica, vyriausybės vadovo Yuan Mokslo ir technologijų patariamoji grupė, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ministerija, Ekonominių reikalų ministerija, Transporto ir susisiekimo ministerija, Sveikatos departamentas, Aplinkos apsaugos administracija, Atominės energijos taryba, Žemės ūkio taryba, Darbo reikalų taryba, Viešųjų statybų komisija, Nacionalinių rūmų muziejus, Academia Historica ir Finansų priežiūros komisija (28 pav.).


93 iš 120

28 pav. Taivano MTEP politika, valdymas ir įgyvendinimas

13.2.2. Politikos tikslai Taivano tikslas yra padidinti MTEP išlaidas, kad šios siektų 3 proc. BVP, kaip numatyta 2008 m. iššūkių nacionaliniame plėtros plane, ir net šį tikslą pasiekti anksčiau nei numatyta, t. y. 2006 m. Tai trumpesnis laikotarpis nei ES nustatė Lisabonos-Barselonos susitarime.

Mokslininkai, daugiausia prisidedantys prie MTEP, turi universitetinį ar aukštesnį išsilavinimą. Ši grupė žymai išaugo per pastaruosius penkerius metus. 2002 m. mokslininkų skaičius pasiekė 28,7 asmens metus (pilno etato ekvivalentas) 10 000 gyventojų. Politikos tikslas yra padidinti mokslininkų, turinčių universitetinį ar aukštesnį išsilavinimą, skaičių iki 32 asmens metų (pilno etato ekvivalentas) 10 000 gyventojų iki 2007 m.

Taivanas taip pat plėtos inovatyvius akademinius tyrimus ir tarnaus kaip akademinių tyrimų ir žinių inovacijų centras Azijos-Ramiojo vandenyno regione, bent vienam universitetui atitinkant pasaulinius standartus iki 2013 m.

Kad aukščiau išdėstytos vizijos ir tikslai būtų pasiekti, buvo suformuluotos šešios strategijos:

1 strategija: sudaryti ST politikos sistemai tvirtą pagrindą, pabrėžiant efektyvų išteklių panaudojimą;

2 strategija: stiprinti žmogiškosios jėgos planavimą ir panaudojimą, padidinant ST žmogiškuosius išteklius;

3 strategija: kelti akademinių tyrimų standartus, plėsti išskirtines akademines sritis;

4 strategija: skatinti žinių inovacijas, įveikiant kliūtis pramoninei plėtrai;


94 iš 120

5 strategija: puoselėti askademinį ST taikomumą, skatinti bendravimą su visuomene;

6 strategija: padidinti apsaugos technologijų sistemą, skatinant gynybinių ginklų vystymą.

13.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Kiekviena ministerija yra atsakinga už konsultacijų MTEP programų klausimais teikimą ir jų įgyvendinimą.


Trečioji pakopa: Taivano mokyklos užima šeštą vietą pasaulyje, vadovaujantis 2004 m. Pasauline konkurencijos ataskaitos, kurią išleido Tarptautinio vadybos plėtros institutas, duomenimis.

Iš ataskaitoje aprašytų Azijos valstybių, Taivanas užėmė antrą vietą, jį lenkė tik Singapūras. Šis pasiekimas atspindi salos skiriamą dėmesį investicijoms į žmogiškąjį kapitalą. Taivano akademiniai tyrimai gali būti suskirstyti į penkias sritis: gamtos mokslai, inžinerija ir taikomieji mokslai, gyvybės mokslai, humanitariniai ir socialiniai mokslai ir mokslo švietimas. Atitinkamus tyrimus šiose srityse daugiausiai atlieka universitetai ir akademinių tyrimų institucijos.

Aukštasis mokslas apima įvairias programas, kurias vykdo žemesnės pakopos kolegijos, kolegijos, universitetai ir baigusiųjų universitetus institutai. Žemesnės pakopos kolegijos daugiausia dirba taikomųjų mokslų srityje, jas baigia gerai darbo rinkai apmokyti technikai. Universitetai ir kolegijos siūlo įvairias magistro ir daktaro laipsnių programas, į kuras įstojama laikant egzaminus ar pateikiant paraišką.

Pramoninių technologijų tyrimų institutas yra atsakingas už technologijų kūrimą ir perdavimą gamybos ir kitoms pramonės šakoms. Kolegijos studentai skatinami siekti karjeros inžinerijos ir mokslo srityse. 1979 m. Hsinchu šalia Nacionalinio Tsinghua universiteto buvo įkurtas Mokslo ir technologijų parkas, kurio tikslas buvo skatinti kompiuterių gamybą ir kitą aukštųjų technologijų pramonę teikiant paskolas, mokesčių lengvatas, nebrangų būstą ir gamybines patalpas. 1990 m. daugiau nei 60 įmonių parke buvo sukūrę tyrimų ir plėtros bei gamybos infrastruktūrą. Tarp jų buvo kompiuterių, puslaidininkių, precizinės elektronikos ir instrumentų, telekomunikacijų ir biotechologijų įmonės.

Aukščiausia mokslo tyrimų institucija Taivane yra Academia Sinica (Kinijos mokslų akademija), įkurta 1928 m. šiuo metu Akademija įsikūrusi Taipėjuje. Jos 18 asocijuotų institutų atlieka matematinius, statistinius, istorinius ir filologijos, ekonomikos, moderniosios istorijos, fizikos, botanikos, zoologijos, etnologijos, chemijos, molekulinės biologijos, biologinės chemijos, biomedicinos mokslų, atomo ir molekulinių mokslų, žemės mokslų, informacijos mokslų, atominės energijos, socialinių mokslų ir filosofijos bei Amerikos kultūros tyrimus. Atominės energijos taryba, įkurta 1955 m., skatina atominius tyrimus.

Verslas ir finansavimas: verslo sektorius yra labai dinamiškas, tradiciškai turintis vidaus investicijų ir pigios darbo jėgos, kuri sugeba sparčiai prisitaikyti prie pokyčių, iš dalies mikroelektronikos dėka. Šis sektorius pasiekė didelės sėkmės pasaulinėje rinkoje sukūręs kelias labai sėkmingai dirbančias tarptautines bendroves, tokias kaip Acer ir BenQ.

Nors GERD/BVP praeityje sparčiai augo ir yra daugiau nei vidutinis ES, jo augimas pastaruoju metu sulėtėjo. Tik privataus sektoriaus MTEP išlaidos toliau sparčiai augo (Ting-Lin Lee et al, 2005 m.). Gamyboje dominuoja smulkios ir vidutinės įmonės. Vyriausybė stengiasi sukurti inovacijų politikos modelius skatinant žinių visuomenę. Tačiau Taivano MTEP ne tokia intensyvi kaip Korėjos ar Japonijos.


Lyginant MTEP išlaidas pagal BVP procentą, Taivanas siekė 2,30 proc. 2002 m.; Japonija – 3,09 proc. (2001 m.); Pietų Korėja, kurios ekonomikos mastas panašus į Taivano, 2,96 proc. (2001 m.); JAV –


95 iš 120

2,82 proc. (2001 m.) ir Vokietija – 2,5 proc. (2002 m.). Šie skaičiai rodo, kad Taivanas vis dar atsilieka pagal MTEP išlaidas (29 pav. ir 18 lentelę).

29 pav. Taivano MTEP veiklos pagal tyrimų pobūdį

Lentelė 18. MTEP išlaidų rodikliai – Taivanas

Aprašymas 2000 2001 2002 2003 2004 MTEP išlaidos (milijonai N.T. USD) 197,631 204,974 1 224,428 240,820 260,851 MTEP išlaidos procentais nuo BVP (68SNA) 2,06 2,17 2,31 2,45 2,54 MTEP išlaidos procentais nuo BVP (93SNA) 1,97 2,08 2,20 2,33 2,42 MTEP išlaidos pagal fondus, procentais Verslo sektorius 65,0 64,9 63,1 62,9 64,4 Vyriausybinis sektorius 33,4 33,3 35,2 35,5 33,9 Kiti vidaus sektoriai 1,6 1,8 1,.6 1,5 1,6 Užsienio lėšos 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 MTEP išlaidos pagal veiklos sektorius, procentais Verslo sektorius 63,6 63,6 62,2 62,5 64,4 Vyriausybinis sektorius 23,5 23,3 24,8 24,9 23,4 Aukštojo mokslo sektorius 12,2 12,5 12,3 12,0 11,6 Privatus ne pelno siekiantis sektorius 0,7 0,7 0,7 0,6 0,6 Išlaidos taikomiesiems tyrimams (procentais nuo visų išlaidų mokslui)

10,4 10,8 11,0 11,8 11,4

Šaltinis: GDP, "National Income in Taiwan Area of R.O.C." by DGBAS, 2005. Pastabos: 1. 2000-2001 m. išlaidos gynybai neįtrauktos; įtrauktos nuo 2002 m.. 2. "GDP (68SNA)" ir "GDP (93SNA)" išreikštos BVP vertės atitinkamai pagal 1968 ir 1993 m. Jungtinių tautų sistemas 3. Kiti vidaus sektoriai: aukštojo mokslo sektorius ir privatus ne pelno siekiantis sektorius


Taivane 2004 m. dirbo 72,720 mokslininkų (skaičiuojant dirbusius pilnu etatu). Šis skaičius išaugo 31 proc. nuo 55,460 2000 m. Mokslininkų skaičius 1,000 darbuotojų (FTE) buvo 5,8 (2000 m.) ir 7,4 (2004 m.). Tai mažiau nei OECD 6,6 mokslininko 1,000 darbuotojų (FTE) 2000 m. ir daugiau nei ES-25 valstybėse 5,8 (2002 m.).

Tačiau MTEP plėtros planus trukdo tai, kad vyriausybei trūksta mokslo ir technologijų profesionalų, ji ketina samdyti MTEP personalą iš užsienio viliodama mokslininkus palankesne aplinka ir intensyviais skatinimo veiksmais. Vyriausybė taip pat ketina apjungti pramonės, vyriausybės ir akademinio sektoriaus išteklius siekiant patenkinti tarpšakinių profesionalų poreikius žinių ekonomikoje.


96 iš 120

Tyrimų rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Publikacijos: vadovaujantis ISI Inc. duomenimis, Taivano publikacijos išaugo nuo 9,203 atsiliepimus gavusių publikacijų 2000 m. iki 12,939 publikacijų 2004 m. Vadovaujantis ISI Inc. duomenimis, kasmetinės publikacijos išaugo nuo 5,354,2000 m. iki 10,980,2004 m.

Ankstesniais metais, Taivanas užėmė aukštą vietą pagal cituotų publikacijų skaičių Mokslo citatų indekse (SCI) ir Inžinerijos indekse (II): 2001 m. SCI užėmė 17 vietą (10,635 straipsniai) ir 10 vietą II (5,103 straipsniai) 2001 m., tačiau 2002 m. nukrito į 18 vietą SCI (10,831 straipsnis) ir 11 vietą II (5,350 straipsnių).

Patentai: JAV 2000 m. suteikė 4,667 patentų, išskyrus naujas konstrukcijas. Šis skaičius 2004 m. išaugo iki 5,938. Išradimų patentų skaičius, kuriuos suteikė TIPO nuo 15,657 2000 m. išaugo iki 20,454,2004 m. 2002 m. Taivanas užėmė ketvirtą vietą po JAV, Japonijos ir Vokietijos.

13.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS 2001 m. buvo organizuota 13 sričių Mokslo ir technologijų strategijos planavimo sesija: elektronikos, informacijos, įrenginių, medžiagų, aplinkos apsaugos, medicinos sveikatos, farmacijos, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, gyvulininkystės, e-kultūros ir biotechnologijų. 2002 m. vykusioje planavimo sesijoje dar buvo aptartos trylika sričių: automatika, aerokosmonautika, optoelektronika, chemijos inžinerija, tekstilė, ištekliai, energija, civilinė inžinerija, transportas, maisto gaminiai, meteorologija, žemės mokslai ir biologinė įvairovė. Iš viso parengta 26 sričių strateginio planavimo ataskaita, kuri pasitarnaus rengiant 2004 m. kasmetinius mokslo ir technologijų ataskaitos programų prioritetus.

Nuo 2003 m. NSC suplanavo ir įgyvendino devynias Nacionalines mokslo ir technologijų programas: pavojų mažinimas, telekomunikacijos, žemės ūkio biotechnologija, biotechnologija ir medikamentai, genomo medicina, skaitmeniniai archyvai, mikroschemų sistemos, nano mokslas ir nano technologijos ir e-mokymasis. Trys programos – pavojų mažinimas, žemės ūkio biotechnologijos bei biotechnologijos ir medikamentai – jau yra antroje vykdymo stadijoje.

Šiuo metu vyriausybė remia mokslo ir technologijų plėtros planus nacionaliniu lygiu, taip pat ir specialias tyrimų programas sukurti pagrindines technologijas esminėms pramonės šakoms, įskaitant biotechnologiją, nano technologijas, mikroschemų sistemų konstravimą ir telekomunikacijas. Tai prisidės prie technologijų ir MTEP galimybių pažangos.

Remiantis aukščiau aptartais bendraisiais tikslais, vizijomis ir strategijomis, kiekviena vyriausybės institucija sukurs savo mokslo ir technologijų planus, atitinkančius jų misiją, ir juos įgyvendins kasmetinio mokslo ir technologijų biudžeto pagalba. 19 lentelėje nurodyti šešiolikos vyriausybės institucijų išlaidų mokslui ir technologijoms planai nuo 2003 m. iki 2006 m.

Taivanio nacionalinė mokslo taryba (NSC) patvirtino 2,6 milijardo dolerių biudžetą mokslui 2007 m., kuriuo siekiama pasiekti pirmaujančių pagal išlaidas mokslui šalių lygį. „Kadangi esame maža sala, neturinti gamtinių išteklių, Taivanui reikia MTEP žinių ekonomikai“, – teigia NMT narys, Academia Sinica, geriausio nacionalinio tyrimų instituto epidemiologas Chien-Jen Chen. Chen siūlo padidinti išlaidas kitiems metams 10,8proc. Tikimasi, kad šį rudenį įstatymų leidėjai pasiūlymui pritars.

Pastarasis Išlaidų tyrimams padidėjimas pralenkė bendrąsias vyriausybės išlaidas ir paskutiniųjų šešerių metų ekonomikos augimą, padidinant Taivano investicijas į tyrimus iki 3 proc. valstybės BVP iki 2008 m.

Naujasis biudžetas palankus visoms sritims, ypatingas dėmesys skiriamas atsinaujinančios energetikos, žemės mokslų ir astronomijos, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo, paukščių ir pandeminio gripo bei kamieninių ląstelių tyrimus vykdančioms programoms. Visus projektus vertins atitinkamų sričių atstovai.


97 iš 120

Lentelė 19. S&T išlaidų planas 2003~2006 m. – Taivanas (milijonai NT dolerių)

Agentūra 2003 2004 2005 2006 Viso 2003-2006

Akademija Sinica 5,843 6,708 7,513 8,415 28,479

Mokslo ir technologijų patariamoji grupė : : : : :

Vidaus reikalų ministerija 197 310 319 258 1,084

Nacionalinė gynybos ministerija : : : : :

Švietimo ministerija 727 692 855 855 3,129

Ekonomikos ministerija 24,383 28,982 31,861 35,047 120,273

Transporto ir ryšių ministerija 674 808 970 1,165 3,617

Sveikatos departamentas 2,832 3,115 3,427 3,770 13,144

Aplinkos apsaugos departamentas 59 71 77 86 293

Atominės energijos taryba 646 975 1,097 1,255 3,973

Nacionalinė mokslo taryba 24,511 26,997 28,542 30,228 110,278

Žemės ūkio taryba 3,197 3,517 3,868 4,255 14,837

Kultūros departamentas 20 25 25 25 95

Darbo reikalų taryba 143 173 187 201 704

Viešoji statybų komisija 55 62 64 65 246

Nacionalinis rūmų muziejus 65 104 121 141 431


98 iš 120

14. JUNGTINĖ KARALYSTĖ

14.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA Per pastarąjį dešimtmetį dėl tiksliai įgyvendintų struktūrinių reformų, makro-ekonominės politikos vystymo, ir sėkmingos įstatyminės veiklos Jungtinės Karalystės (toliau – JK) ekonominis augimas buvo pastovus ir spartesnis nei daugelyje kitų išsivyčiusių pasaulio šalių. Šalies ekonomika šiuo metu artėja prie pilno produktyvumo ir yra tikimasi, kad pastovus ekonomikos augimas bus iki 2,5 proc. per metus (20 lentelė).

Šalies vyriausybė vidutinės trukmės laikotarpiui yra numačiusi priemones ekonomikos augimui palaikyti, tačiau jau dabar aišku, kad tam tikri šiuolaikinės ekonomikos veiksniai vėliau gali tapti probleminiais. Pagrindinės grėsmės kyla dėl specifinių JK būdingų faktorių – gyvenamųjų namų kainos pervertinimas (galima staigi kainų korekcija) ir galimi darbo užmokesčio pokyčiai (ypač jei bedarbystės lygis išliks labai žemas). Taip pat reikia įvardinti ir išorinius faktorius, tokius kaip galimas atsipalaidavimas susijęs su pasaulinės prekybos nesusibalansavimu.

Reikia pažymėti, kad per pastaruosius penkerius metus ženkliai pablogėjo JK valstybės iždo padėtis dėl padidėjusių valstybės biudžeto išlaidų viešųjų paslaugų gerinimui ir pelno mokesčio padengimui (pastovių kainų palaikymo rezultatas). Nors bendras biudžeto deficitas, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nėra didelis ir biudžeto įsiskolinimas yra santykinai žemas, tačiau „pastovus fiskalinis deficitas dabartiniame lygmenyje, per ateinančius kelis metus gali stipriai pakenkti biudžeto patikimumui.”

2005 m. Produktyvumo ir konkurencingumo indikatorių ataskaitoje (The HM Treasury/DTI 2005 Productivity & Competitiveness Indicators, 2005) yra minima, kad „Pastaraisiais metais, JK padarė didelę pažangą keliant pragyvenimo lygį (BVP dalis vienam gyventojui), derindama darbų atlikimo kokybė ir produktyvumo augimą. Lyginant su ankstesniu šalies ekonomikos ciklu, produktyvumo augimas kito nežymiai, tačiau yra labai aiški pažanga yra mažinant produktyvumo skirtumą tarp JK ir Prancūzijos, Vokietijos bei JAV (lyginant su 1995 m. duomenimis).

Lentelė 20. Palyginamieji ekonominės veiklos rodikliai – JK


2000 2005* 2000 2005* BVP vienam gyventojui išreikštas PGS (ES25=100) 112,7 116,2* 100 100 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su praėjusiais metais)

4,0 1,8 3.9 1,6

Darbo našumas vienam darbuotojui (EU25=100) 103,4 106,3* 100 100(f) Bendrasis užimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 1,2 1,0* 1,5 0,6* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 0,8 2,1 2,4 2,2 Darbo jėgos kaštai (augimo lygis) 1,7 0,1* -0,1 -0,3 Viešojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP)

3,8 -3,1* 0,8 -2,6*

Bendrieji vyriausybės įsiskolinimai (proc. nuo BVP) 42,0 41,5* 62,9 63,4* Nedarbo lygis (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus) 5,4 4,7 8,6 8,7 Tiesioginio užsienio kapitalo intensyvumas 12,2 3,5* 2,4 0,9* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 15,7 14,6* 18,3 17,1 Šaltinis: Eurostat – Struktūriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutiniųjų metų prieinami duomenys (2004); „f“ = prognozės.

JK (2005) Gyventojų skaičius:

60,609,153 Plotas: 244,820 kv. km Gyventojų tankumas: 248

gyventojų į kv. km. BVP: 1,454 milijardai EUR BVP augimas: 1,9 proc. Infliacija: 2,1 proc. Darbo jėga: 30,07 milijonai Nedarbo lygis: 4,7 proc.


99 iš 120

14.2. JK MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

14.2.1. JK mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas JK mokslo politika yra pilnai integruota į platesnę inovacijų politikos erdvę. Vyriausybė pripažįsta, kad gerai veikianti MTEP sistema, paremta nacionaline kompetencija, ir stiprus, gerai veikiantis mokslas bei technologinis pagrindas, yra esminės nacionalinės inovacijų sistemos sudėtinė dalis.

Šių tikslų pasiekimas neįmanomas be atitinkamo tiek viešojo, tiek privataus sektorių investavimo lygio. Taigi, nacionalinių prioritetų inovacijų sistemai atžvilgiu vyriausybė siekia garantuoti, kad atitinkamas viešojo investavimo lygis būtų taikomas sritims, įtakojančioms mokslo pagrindus ir jo funkcionavimą. Tuo pačiu metu, vyriausybė taip pat stengiasi įtakoti didėjantį privataus sektoriaus finansavimą veikloms, kurios susijusios su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra.

JK mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

Ministro patarėjas mokslo klausimais (The Government's Chief Scientific Adviser – toliau CSA) tiesiogiai konsultuoja Ministrą pirmininką ir kitus ministrus ir valdininkus mokslo, inžinieriniais ir technologiniais klausimais (science, engineering and technology – toliau SET). CSA vadovauja mokslo ir inovacijų tarnybai (Office of Science and Innovation – toliau OSI), kuri yra vyriausybės33 sudedamoji dalis. Mokslo ir inovacijų tarnyba yra atsakinga už visos mokslo sistemos priežiūrą. CSA faktiškai vadovauja kiekvienam svarbiam komitetui ar patarėjų grupei. Jis taip pat vadovauja departamento vedančiųjų mokslininkų komitetui (Chief Scientific Adviser's Committee – CSAC). Jis taip pat yra atsakingas už mokslo tarybos biudžetą mokslui (šią atsakomybę šiuo metu yra perėmęs prekybos ir pramonės departamentas, 30 pav.)

Pagrindinis mokslo politikos formavimo organas yra mokslo ir technologijų taryba, kuriai vadovauja Ministro patarėjas mokslo klausimais (CSA). Mokslo ir technologijų taryba teikia konsultacijas Ministrui pirmininkui ir kitiems ministrams strateginiais ir bendraisiais mokslo politikos klausimais. Politinės konsultacijos taip pat teikiamos įvairiems vyriausybiniams ir nevyriausybiniams komitetams ir kitoms vykdomosios valdžios struktūroms. Kiekviena šalies ministerija siekia turėti savo politiką formuojantį korpusą, keleto ministerijų atskiriems skyriams vadovauja mokslo atstovai.

Svarbūs MTEP valdymo elementai yra mokslo ministro pareigybė (Science Minister – ši pareigybė sukurta pirmą kartą per 30 metų laikotarpį), nacionalinė technologijų įžvalgos programa ir metinė vyriausybės ataskaita Forward Look on R&D spending (Žvilgsnis į išlaidas skirtas MTEP). Pastaruoju metu (2004 m.) reorganizuota mokslo ir technologijų taryba, o mokslo taryba šiuo metu yra reorganizuojama.

Prekybos ir pramonės departamentas (The Department of Trade and Industry – toliau DTI) vadovauja sprendžiant įvairius su mokslu susijusius klausimus, nustato vyriausybės inovacijų politiką bei formuoja pagrindinius išteklius mokslo fondams viešojo sektoriaus finansavimui per biudžetą mokslui. Mokslo biudžetą administruoja mokslo ir inovacijų tarnyba (The Office of Science and Innovation – toliau OSI), kuri yra DTI sudedamoji dalis. Kiekvienas vyriausybės departamentas yra atsakingas už savo srities MTEP veiklas ir gali užsakyti mokslinius tyrimus, kurie bus vykdomi jiems patiems priklausančiose mokslinėse laboratorijose ir/ar institutuose (viešojo sektoriaus mokslo institucijose – toliau PSREs).

Abu parlamento rūmai (Bendruomenių rūmai ir Lordų rūmai) turi visą eilę Parlamentinių komitetų, kurie atlieka apžvalgas, rengia ataskaitas ir pranešimus, į kuriuos vyriausybė privalo atsakyti. Lordų rūmams priklausantis Select Committee on Science and Technology (mokslo ir technologijų komitetas)

33 Dabartinės sistemos pagrindas yra Baltoji knyga, realizuojati šalies galimybių potenciją: mokslo, inžinierijos ir technologijų strategijose (1993)


100 iš 120

nagrinėja klausimus, susijusius su mokslu ir technologijomis ir savo iniciatyva atlieka tyrimus, kaip mokslas ir technologijos įtakoja viešąją politiką bei pateikia nepriklausomą požiūri, kuris labai reikalingas iškilusioms susijusioms problemoms spręsti. Bendruomenių rūmų Science and Technology Select Committee (mokslo ir technologijų komitetas) kompetencijos sritis yra šiek tiek siauresnė.

Toliau pristatomos dvi neoficialios mokslo valdymo struktūros (Parlamento mokslo ir technologijų tarnyba, toliau – POST ir Parlamento mokslo komitetas, toliau – PSC), kurios taip pat teikia įvairią su mokslu ir technologijomis susijusią informaciją bei sprendžia susijusius klausimus. POST yra nepriklausoma Parlamente veikianti tarnyba, kuri atstovauja ir Bendruomenių, ir Lordų rūmų interesus ir teikia Parlamento nariams nepriklausomas ir objektyvias analizes ir labai plačią su mokslo ir technologijos klausimais susijusią informaciją. PSC palaiko ryšius su Parlamento ir mokslo įstaigomis, su mokslu susijusių verslo įmonėmis bei akademinėse bendruomenėse. Jis taip pat teikia Parlamentui su mokslu ir technologijomis susijusią reikiamą informaciją.

Pastaruosius dvejus metus labai didelis dėmesys buvo skiriamas konsultacijoms ir intensyviam pasirengimui Bendrajai vyriausybės 10 metų investicijų į mokslą ir inovacijas programai (Government’s Ten-Year Science and Innovation Investment Framework), kuri pradėjo savo veiklą 2004 m. Programoje numatyti prioritetai ir iššūkiai, kurie įtakoja JK mokslo ir inovacijų sistemą. 2005 m. liepos mėn. suformuluota mokslo strategija ir nustatyti pagrindiniai mokslo politikos tikslai. Sekantis programinis dokumentas buvo parengtas 2006 m. kovo mėn. (jame numatyti mokslo turimų erdvės tolesnio vystymo poreikis), o 2006 m. Metinė ataskaita taip pat numato tolesnio vystymo ir problemų sprendimo gaires. Šiuo metu vykdomi debatai, susiję su universitetų finansavimo klausimais: panaudojant studentų mokamą mokestį už mokslą bei planuojant vyriausybės skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

30 pav. UK MTEP politinė aplinka, valdymas ir įgyvendinimas34

14.2.2. Politikos tikslai Vyriausybės poreikiai JK mokslui ir inovacijoms laikotarpiui iki 2014 metų yra nustatyti „Mokslo ir inovacijų investicijų programoje 2004-2014 m.” Jie yra išvardinti žemiau:

34 Organizacijos, pažymėtos žalia spalva yra politiką valdantys departamentai ir komitetai; struktūros, pažymėtos mėlyna spalva - valstybės patarėjai, ir visi kiti yra realizuojančios struktūros (tyrimai, švietimas, reklaminės struktūros).


101 iš 120

Pasaulinio lygio moksliniai tyrimai JK stipriausiuose kompetencijos centruose;

Geresnis viešojo sektoriaus finansuojamų mokslinių tyrimų reagavimas į verslo ir viešojo sektoriaus poreikius;

Didesnės verslo investicijos į MTEP; aktyvesnis verslo dalyvavimas kuriant mokslo politiką, vertinant mokslines idėjas;

Aukštos kvalifikacijos mokslininkų, inžinierių ir technologų rengimas, kad pasiekti ženklių pokyčių žemiau išvardintose srityse:

- Rengti aukštos kvalifikacijos mokytojus ir dėstytojus, kurie dirbdami mokslo sferoje padės pasiekti tikslus, numatytus žmogiškųjų išteklių kokybės kėlimo srityje;

- Remti studentus, studijuojančius mokslą GCSE lygmenyje;

- Pakelti procentinę aukštesnio kokybės lygio studentų, siekiančių karjeros MTEP srityje, dalį.

Valstybės išlaidos, susijusios su mokslo, inžinerijos ir technologinių veiklų finansavimu, 2003-2004 m. siekė 13,683 milijonus EUR. Planuojamos išlaidos 2006 m. – 15,346 milijonai EUR, iš kurių 7,155 milijonai EUR yra skiriama SET, o 4,198 milijonai EUR – mokslo biudžeto išlaidoms. Numatyti tokie planiniai vyriausybės rodikliai:

Viešojo ir privataus sektorių investicijos į MTEP veiklas turi pasiekti 2,5 proc. BVP iki 2014 m. (šiuo metu šis rodiklis yra 1,9 proc.);

Pakelti darbo jėgos kompetencijos lygį, skatinant mokymąsi įvairiuose lygmenyse pagal amžiaus grupes:

- 17 m. amžiaus – nuo 75 iki 90 proc.;

- Aukštasis išsilavinimas 18-30 m. amžiaus grupėje – iki 50 proc.;

- Suaugusiųjų mokymas – suteikti galimybę 2,25 milijono asmenų pakelti savo kvalifikacijos lygį.

Skatinti informaciniu komunikacinių technologijų naudojimą verslo įmonėse ir valstybės įstaigose;

Remti tarptautinį bendradarbiavimą ir JK universitetų tiesioginius ryšius su aukštųjų technologijų klasteriais (Kinija ir Indija).

14.3. NACIONALINĖ MTEP ĮGYVENDINIMO SISTEMA Mokslo, technologijų ir inovacijų (STI) plėtra bei jos įgyvendinimo politika yra organizuojama skyrių ir sektorių pagrindu. Visi vyriausybės departamentai ir/ar ministerijos savo atitinkamuose skyriuose yra atsakingi už MTEP veiklų vykdymą.


Trečias lygmuo: treti pagal svarbą viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų srityje yra Aukštojo mokslo institutai. Juose atliekami moksliniai tyrimai pagrindinai finansuojami septynių mokslo tarybų grantais. Minėtos mokslo tarybos skiria grantus individualiems mokslininkams, finansuoja ilgesnės trukmės programas, mokslo centrus ir atskiras laboratorijas.

Kai kurios mokslo tarybos turi savo mokslo institutus, kurie gali gauti finansavimą iš kitų vyriausybės struktūrų. Privatus nepelno sektorius 2003 metais mokslinais tyrimams skyrė 1,390 milijonus EUR vykdė MTEP veiklas, kurių vykdymui investavo 1,000 milijonų EUR. Privatus nepelno sektorius MTEP veiklas finansuoja per įvairius fondus bei paramos schemas (geriausiai žinomas ir geriausiai


102 iš 120

finansuojamas yra medicinos ir sveikatos sektorius). Įvairių labdaros organizacijų parama medicinos moksliniams tyrimams JK siekia iki 600 milijonų EUR per metus.

Viešasis MTEP sektorius: Pastaraisiais metais šis sektorius dėl vyriausybei priklausančių laboratorijų privatizavimo ženkliai sumažėjo. Dėl tos pačios priežasties ženkliai sumažėjo ir viešojo sektoriaus išlaidos MTEP. Sektoriaus finansavimas yra vykdomas beveik vien tik konkursiniu būdu. Nepaisant to, anksčiau buvusios valstybinės laboratorijos ir mokslo įstaigos atlieką didžiąją šalyje vykdomų mokslinių tyrimų dalį. Pagrindiniai MTEP veiklas vykdantys departamentai yra šie: Aplinkosaugos departamentas, Maisto ir žemės ūkio departamentas, Gynybos ministerija ir Sveikatos apsaugos departamentas.

Privatus MTEP sektorius: Tai pagrindinis MTEP veiklų rėmėjas ir vykdytojas. 2003 m. šio sektoriaus išlaidos MTEP veikloms siekė 20,4 milijardų EUR, iš kurių 86 proc. buvo skirti įprastoms MTEP veikloms finansuoti, o 14 proc. – su gynyba susijusių MTEP veiklų finansavimui. 10,9 proc. reikalingų finansinių išteklių suteikė vyriausybė, 26 proc. – užsienio kapitalas, o didžiąją dalį – 63,1 proc. – finansavo JK verslo struktūros ar verslo įmonės iš savo finansinių šaltinių.


1.3.2 MTEP veiklos

Metinė vyriausybės ataskaita rodo, kad vyriausybės 10 metų investicijų į mokslą ir inovacijas programa gana sėkmingai pradėjo savo veiklas. Tačiau ataskaitoje minima, kad išlieka dvi pagrindinės problemos: nepakankamos verslo investicijos į MTEP ir nepakankama žmogiškųjų išteklių kokybė, ypač mokslo, inžinerijos, technologijų ir matematikos srityse. Metinė ataskaita taip pat pabrėžia tokius svarbiausius pasiekimus ir trūkumus mokslo politikos vystymo srityje per pastaruosius metus:

Šalyje atliekami pasaulinio lygmens moksliniai tyrimai, pagal citavimo indeksą ir kompetenciją JK užima antrąją vietą pasaulyje po JAV, be to JK mokslinių tyrimų basė yra produktyviausia G8 šalyse;

Aiški problema yra verslo investicijų į MTEP didinimas. 2003 m. (vėlesnių metų statistiniai rezultatai yra nepasiekiami) verslo investicijos į MTEP išaugo iki 2 proc., bet lyginant su BVP augimu šis rodiklis yra nepakankamas ir Vyriausybės ilgojo laikotarpio tikslai šioje srityje privalo būti pasiekti;

Žmogiškųjų išteklių kokybė vertinama gana kontraversiškai. Geri rezultatai 2004 m. buvo pasiekti matematikos srityje, tačiau žmonių, pasirenkančių šią specialybę universitetuose, kiekis mažėja, nors didėja skaičius žmonių, norinčių studijuoti chemiją ir fiziką. Taip pat mažėja norinčių įsigyti inžinieriaus ir kompiuterių specialistų specialybes;

Pabaigai galima pastebėti, kad jeigu JK taptų pasauline lydere mokslo ir inovacijų srityje, būtų daug paprasčiau kelti visuomenės supratimą apie mokslą ir technologijas ir formuoti viešėją nuomonę MTEP veiklų vykdymo linkme. MORI atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. JK suaugusių žmonių pasakė, kad jų nuostata mokslo požiūriu pasikeitė, ir kad jie sutinka su teiginiu, kad mokslas duoda teigiamą įtaką visuomenės vystimuisi.

2004 m. buvo prognozuotas 1,77 proc. GERD, kai ES-25 vidurkis buvo 1,86 proc. BERD ir aukštųjų technologijų MTEP veiklos šiek tiek viršija ES-25 vidurkį. Apytiksliai viena trečioji reikiamo finansavimo gaunama iš valstybės biudžeto, rodiklis labai panašus, nors žemesnis nei ES-25 vidurkis (31 pav.)


Publikacijos: 2004 m. JK publikacijos beveik 2 kartus viršijo ES-25 vidurkį.

Patentai: JK į EPO pateikė patentavimui paraiškų mažiau nei ES-25 vidurkis (96 paraiškos), į USPTO 2004 m. – 90 patentinių paraiškų.


103 iš 120

Aukštųjų technologijų eksportas: skaičiai didesni, nei ES-25 vidurkis: užimtumas aukštųjų technologijų sektoriuje – 138, aukštųjų technologijų eksportas – 118.

Trečios pakopos studijos: S&T išsilavinimą turinčių žmonių skaičius JK ženkliai viršija ES-25 vidurkį (172 lyginant su 100), trečios pakopos studijos: 133 lyginant su 100, mokymosi visą gyvenimą lygis: 215 lyginant su 100.

31 pav. Europos inovacijų sistemos rodikliai 2005 m. – JK


Teminiai prioritetai ir kiti specialūs fondai

JK nėra bendrų teminių prioritetų visoms programoms. Pagrindiniai finansiniai fundamentinių ir taikomųjų tyrimų finansavimo ištekliai (individualūs grantai, bendri grantai ir kitos paramos schemos) yra išskirstyti atskiroms mokslo taryboms. Kadangi mokslo taryba gali nustatyti (kartais gana bendras) prioritetines sritis (pvz., atsižvelgiama į socialinius visuomenės poreikius, strateginius poreikius ir t.t.), dažniausiai finansinė parama skiriama pagal mokslo bendruomenės poreikius premijų/grantų ir panašiais mechanizmais. Tačiau reikia pastebėti, kad yra visa eilė mokslo tarybų teminių prioritetinių programų, kurios skirtos specialioms MTEP veikloms vykdyti ir laikomos strateginės svarbos programomis. Šios programos finansuoja šias mokslo sritis:

Pagrindinės technologijos;

e-mokslas;

Genominiai tyrimai;

Mokslo tarybų vykdomos MTEP veiklos genomo srityje;


104 iš 120

Žemės ūkis ir žemės panaudojimo programos;

Naujos ir kylančios technologijos;

Tvari energija ir ekonomika.

Pagrindiniai instrumentai, skatinantys MTEP:

LINK35 – nėra informacijos apie biudžetą

Tai vyriausybinis instrumentas, skirtas bendrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, kurios vykdo mokslas ir verslas, rėmimui. Suteikdama grantą vyriausybė pasidaliną finansinę projekto įgyvendinimo riziką tuo pačiu metu siekdama skatinti inovacijas, materialinės gerovės kūrimą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

LINK dėmesio centre yra strateginės svarbos veiklos, kurios gali įtakoti šalies ateities ekonomikos vystymąsi. LINK skatina inovatyvias mokslines veiklas, turinčias potencialą komerciniam panaudojimui, remia mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ypač po projekto įgyvendinimo. Ši finansavimo schema remia labai įvairias technologijų sritis, naujų produktų kūrimą per visą eilę programų (pavyzdys galėtų būti LINK įžvalgų premijos).

LINK remiamų MTEP veiklų Strateginė apžvalga, parengta nepriklausomų pagrindinių mokslo tarybų ir vyriausybės departamentų, finansuojančių LINK, ekspertų, buvo paskelbta 2003 m. Pagrindinė išvada – LINK veikla davė visokeriopos naudos ir yra vienas pagrindinių JK inovacijų rėmimo įrankis.

Subsidijos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai – nėra informacijos apie biudžetą.

Subsidijos Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra teikiamos individualiems mokslininkams ir smulkaus bei vidutinio dydžio verslo įmonėms, jų vykdomų mokslinių tyrimų ir kuriamų inovatyvių produktų finansavimui.

Anksčiau šis instrumentas buvo administruojamas šalies mastu, šiuo metu jį administruoja regioninės plėtros agentūros. Šios subsidijos pagrindinai padengia smulkaus verslo inovacinių idėjų kūrimui konsultacines išlaidas, padeda smulkaus verslo įmonėms įgyvendinti diegti inovacijas.

Ši subsidija, anksčiau vadinta SMART, teikia paramą konkursinio finansavimo pagrindu dviejų tipų projektams:

Techninėms ir technologinėms galimybių studijoms bei verslo planams parengti;

Naujų procesų ir produktų, kurie kuriami naudojant iš principo naujas technologijas ar gamybos būdus, bandomųjų pavyzdžių gamybai.

Mokslo ir inžinerijos premijos (CASE) – nėra informacijos apie biudžetą.

Šis instrumentas yra taikomas baigusių universitetus studentų tolesnio mokymo finansavimui – paprastai iki trečiosios studijų pakopos lygio – bendruose pramonės ir aukštojo mokslo institucijų projektuose. Atskira instrumento dalis yra „Pramonės premijos“, kai pinigai tiesiogiai skiriami pramonės partneriui, vykdančiam projektą. Daugumą CASE veiklų finansuoja EPSRC, dalį pinigų skiria regioninės Mokslo tarybos.

35 Collaborative Research & Development projects between business and the research base – Bendri verslo ir mokslo institucijų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimų projektai


105 iš 120

15. JAV

15.1. SOCIALINĖ, EKONOMINĖ APLINKA OECD36 duomenimis šalies ekonomikos augimas ir produkcijos gamyba pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu. Ypatingai ryškūs pokyčiai namų statybos ir namų ūkio vystymo srityse, tačiau ekonominės ir visuomenės vystymosi prognozės leidžia manyti, kad BVP augimas artimiausiais metais pasieks praėjusių metų lygį. Pastaraisiais metais šalyje padidėjo infliacija. Pagrindinė infliacijos augimo priežastis – energijos ir kuro kainų šuolis, kuris įtakojo prekių ir paslaugų kainų kilimą. Tačiau pastaruoju metu nusistovėjus kuro kainoms tikimasi, kad infliacijos augimas bus sustabdytas. Šalies biudžeto deficitas šiek tiek sumažėjo, ir šiuo metu siekia 2 proc. BVP lygį“.

JAV turi labiausiai išvystytą ir technologiškai galingiausią pasaulyje ekonomiką, šalies BVP rodiklis vienam gyventojui siekia 33,600 milijonus EUR. Šalies ekonomika yra pilnai orientuota į rinką, individualūs gamintojai ir įmonės turi pilną sprendimų priėmimų laisvę, o šalies vyriausybė ir valdžios institucijos pagrindinai atlieka pirkimų organizavimo vaidmenį. JAV įmonės ir verslo bendrovės yra daug mažiau įtakojamos vyriausybės veiklų negu tokios pačios įmonės ES šalyse ar Japonijoje tokiose srityse kaip kapitalo formavimas, sprendimai, įtakojantys darbo jėgos judėjimą ir apmokėjimą ir pan. Dauguma JAV įmonių yra labai aukšto technologinio lygmens, ypatingai tai galima pasakyti apie kompiuterius gaminančias ir medicinines įmones, įmones dirbančias oro erdvės įrengimų gamybos ir eksploatavimo srityse bei karinę pramonę. Ekspertai teigia, kad toks aukštas šalies ekonomikos lygis buvo pasiektas dėt kryptingos MTEP politikos ir didelių tiesioginių ir netiesioginių investicijų į MTEP veiklas. Šalyje šalia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos egzistuoja ir pigi bei nekvalifikuota darbo jėga, kuriai labai trūksta išsilavinimo ir profesinių žinių. Priešingai negi ES, žemos kvalifikacijos darbo jėga neturi garantuotų ir draudžiamų pajamų, sveikatos draudimo ir kitų lengvatų ir/ar privilegijų, kurias turi atitinkamo lygio darbo jėga ES šalyse. Nuo 1975 m. didžioji dalis namų ūkio išlaidų priklauso tik nuo 20 proc. namų ūkių.

Pastaraisiais metais šalies ekonomika parodė savo lankstumą ir galimybes greitai persiorientuoti (rugsėjo 11 d. teroristų išpuoliai, uragano Katarina padariniai, naftos kainų kilimas 2005 ir 2006 m. – importuojamas kuras sudaro beveik dvi trečiąsias šalyje suvartojamo kuro). Nuspėjamos ekonominės problemos artimiausiu laikotarpiu – neadekvatus investicijų į ekonomikos infrastruktūrą lygis, pensijų įsipareigojimai (šalyje ženkliai didėja pensijinis amžiaus žmonių skaičius), pakankamai ženklus biudžeto ir prekybos deficitas ir žemesnes pajamas gaunančių žmonių šeimų pajamų nepakankamumas.

15.2. JAV MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Apytiksliai 39 proc. pasaulyje vykdomų MTEP veiklų yra vykdoma Šiaurės Amerikoje (palyginimui: Europoje – 28 proc., Azijoje – 29 proc.)37. Bendros JAV išlaidos MTEP 2003 m. siekė 233,6 milijardų EUR, 70 proc. šių išlaidų buvo skirta MTEP veikloms pramonėje finansuoti. Beveik 30 proc. visų MTEP reikalingų išlaidų skiria valstybė. Išlaidos fundamentiniams tyrimams, kurie atliekami beveik tik

36 Organisation for Economic Co-operation and Development (toliau – OECD) Preliminary Outlook – 2006 37 National Science Foundation statistics (2006)

JAV (2005) Gyventojų skaičius: 298,4

milijonai Dydis 9,631,420 kv. km. Gyventojų tankumas: 31

gyventojas į kv.km. BVP: 9,85 milijardai EUR BPV augimas: 3,2 proc. Infliacija: 3,2 proc. Darbo jėga: 149,3 milijonai Nedarbo lygis: 5,1 proc.


106 iš 120

universitetuose38, sudaro 46,7 milijonų EUR (šie tyrimai daugiausiai finansuojami iš viešųjų finansavimo šaltinių). JAV GERD/BVP santykis yra 2,67 proc. (ES-25 vidurkis yra 1,86 proc.). Tik dviejose ES šalys (Švedija ir Suomija) šis rodiklis yra aukštesnis.

JAV atliekamų MTEP veiklų privalumas yra tas, kad daugiausiai jų vykdoma dešimtyje šalies valstijų. Pvz., Kalifornijoje atliekama 20 proc. MTEP veiklų; Niu Džersio valstijoje ir Pensilvanijoje – 33 proc. JAV atliekamų farmacinių ir cheminių mokslinių tyrimų.

15.2.1. JAV mokslo, technologijų ir inovacijų valdymas

JAV mokslo ir technologijų (toliau – S&T) valdymo sistema gana stipriai skiriasi nuo europinės sistemos. Sistemos iš esmės skiriasi dėl dviejų priežasčių: šalies struktūros (JAV yra federacija) ir vykdomų MTEP veiklų apimties. JAV dauguma valstijų turi savo atskiras aukštąjį mokslą ir MTEP veiklas pramonėje finansuojančias programas, šalia to, yra bendros visai valstybei programos, remiančios MTEP ir inovacijas. Šiame dokumente bus nagrinėjamos tik valstybinės S&T veiklos, į atskirų valstijų S&T valdymą nebus gilinamasi.

S&T veiklas valstybiniame lygmenyje koordinuoja Prezidento tarnyba (Baltieji rūmai) ir kongresas. Mokslo politiką koordinuoja ir jai vadovauja S&T politikos tarnyba39 ir Prezidentinė mokslo ir technologijų patarėjų taryba (toliau – PCAST, 32 pav.). Yra dar keletas departamentų, įtakojančių mokslo politiką.

Erawatch apžvalgoje40 teigiama: „Mokslo politikoje pastaruoju metu vis didesnę įtaką turi privačios nevyriausybinės organizacijos, kurios jungia valstybines agentūras, verslo lyderius, universitetų rektorius ir kitas suinteresuotas visuomenės grupes. Šios organizacijos ir įgyvendinančios institucijos sprendžia įvairius JAV mokslo sistemai reikšmingus klausimus: mokslininkų švietimas ir ugdymas, mokslo finansavimas, naujausių technologijų įtaka visuomenės vystymuisi, intelektinė nuosavybė, mokslinių tyrimų konkurencingumas ir kt.“

MTEP programas ir kitas S&T veiklas įgyvendina visa eilė institucijų, pagrindinės yra pristatomos šiame dokumente.

(a) Specialios federalinės agentūros (NASA, NIH, FDA ir kt.): Iš viso yra 18 federalinių agentūrų, dirbančių S&T srityje. Svarbiausi iš jų: Nacionalinis sveikatos institutas (National Institute of Health – NIH), Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation – NSF), Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (National Institute of Standards & Technology – NIST) ir Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės agentūra (National Aeronautics and Space Administration – NASA). Šias agentūras valdo ir finansuoja vienas iš 12 federalinių valstybės departamentų. S&T politikos vystymąsi ir S&T veiklas šiose agentūrose koordinuoja Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba (National Science and Technology Council – NSTC). Šalia kitų veiklų, NSTC rengia bendrus MTEP investicijų planus JAV federalinėms agentūroms (Nacionalinei nanotechnologijų iniciatyvai ir Vėtrų ir uraganų pasekmių planui).

(b) Universitetai ir/ar privačios mokslinių tyrimų ar politikos agentūros: Universitetuose atliekami moksliniai tyrimai sveikatos, žemės ūkio ir aplinkosaugos mokslų srityse. Šiuos tyrimas finansuoja atitinkamos federalinės agentūros (pvz., sveikatos tyrimus finansuoja NIH, aplinkosauginius EPA ir t.t.). Atskiros valstijos gali papildomai finansuoti tam tikrų sričių MTEP veiklas, kurios tuo metu turi strateginę reikšmę valstijos vykdomai politikai.

38 National Science Board's Science and Engineering Indicators 2006 39 http://www.ostp.gov/html/_whatwedo.html 40 Erawatch


107 iš 120

(c) Pramonė: Pramonė JAV taip pat yra vienas iš pagrindinių mokslinių tyrimų ir technologinė plėtros skatinimo mechanizmų. Beveik visos federalinės agentūros turi Smulkaus verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų rėmimo programas skirtas naujų technologijų į rinką įvedimui.

Pagrindiniai regioninės mokslo politikos vykdytojai ir įrankiai yra atskirų valstijų valdžios organai, turintys galią leisti įstatymus, vykdyti mokestinę ir valstijos politiką. Valstijos labai aktyviai bendradarbiauja ir konsultuojasi mokslo politikos ir kitais klausimais, ypač atskirų programų administravimo klausimais. Nemažą konsultacinę paramą valstijos gauna iš federalinės valdžios organų.

Kaip kurios valstybinės (federalinės) programos (pvz. EPSCoR) yra skirtos mokslinių tyrimų skatinimui mažiau išsivysčiusiuose regionuose, tačiau šių programų biudžetas yra santykinai žemas.


Valstybinės S&T finansavimas schemos dažniausiai naudojamos nacionalinės infrastruktūros palaikymui (Patentų ofisas, transportavimo galimybių sukūrimas ir t.t.), vykdomų Nacionalinių MTEP programų (energijos, aplinkosaugos, sveikatos apsauga, žemės ūkis ir kitos sritys) rėmimui bei įvairioms specialioms neilgalaikėms MTEP programoms finansuoti (pvz., Nanotechnologijų programa, Šalies saugumo programa, Augalų genomo programa ir kt.)



Svarbu pastebėti, kad nors JAV yra 3,600 aukštojo mokslo institucijų, realiai visos MTEP veiklos yra atliekamos mažiau negu 20 proc. Mokslo įstaigų. 2001 m. 200 mokslo įstaigų sunaudojo beveik 96 proc. visų federalinių MTEP skirtų resursų41 (59 proc. MTEP veiklų akademiniuose mokslo centruose 2001 m. Buvo finansuota iš federalinių agentūrų lėšų).

32 pav. JAV MTEP politinė aplinka, valdymas ir įgyvendinimas

41 National Science Board (US): Science & Engineering Indicators 2004

Valstijų Kongresai ir Kongresų komitetai

S&T politikos tarnyba Nacionalinė S&T taryba mb

Privačios nevyriausybinės mokslinių tyrimų

organizacijos

Pramonė Universitetai

Prezidentas ir Kongresas

Federaliniai departamentai Valstijos

Federalinės agentūros

Privačios nevyriausybinės politikos agentūros


108 iš 120

Reikšmingiausios federalinės agentūros dirbančios mokslo ir technologijų srityje

Nacionalinis mokslo fondas (NSF). Šio fondo misija yra „skatinti ir remti mokslo vystymąsi, kelti šalies sveikatos, sveikatingumo, gyvenimo ir gerovės lygį bei palaikyti ir remti tyrimus, skirtus šalies gynybos ir saugumo užtikrinimui. Fondas taip pat remia visa fundamentinio mokslo ir inžinerijos sritis (išskyrus mediciną). NSF siekia, kad JAV pirmautų pasaulyje visose srityse, nuo astronomijos iki geologijos ir zoologijos“. (Šaltinis – http://www.nsf.gov/about/).

Nacionalinis sveikatos institutas (NIH). Tai yra federalinė agentūra, atsakinga už MTEP veiklas medicinos mokslų srityje. Jos misija yra vykdyti mokslinius tyrimus ir finansuoti „mokslą siekiant gauti fundamentines žinias apie gyvybės sistemų elgseną ir prigimtį ir pritaikyti šias žinias žmonių produktyvaus gyvenimo laiko prailginimui ir ligų bei negalios naštos sumažinimui. (Šaltinis – http:// www.nih.gov/about/index.html#mission.htm)

S&T politikos tarnyba (OSTP). Šios tarnybos misija – mokslo ir technologijų veiklų analizė ir analizės pagrindu suformuotos nuomonės patekimas šalies prezidentui. OSTP teikia federalinei vyriausybei rekomendacijas ir priima sprendimus pagrindiniais mokslo politikos, strateginių planų rengimo ir programų finansavimo klausimais. (Šaltinis – http://www.ostp.gov/html/_whatwedo.html).

Kitos svarbios agentūros: Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės agentūra (National Aeronautics and Space Administration – NASA), JAV patentų ir prekių ženklų biuras (United States Patent and Trademark Office – USPTO) ir Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (National Institute for Standards and Technology – NIST).


GERD 2004 m. siekė 250 milijardų EUR ir 2003 m. sudarė 2,67 proc. BVP.

BERD 2004 m. buvo apie 175 milijardai EUR (NSF duomenys). BERD ir GERD santykis JAV yra šiek tiek didesnis negu ES.

HERD buvo 34 bilijonai EUR.

Mokslininkų skaičius. Paskutiniai prieinami duomenys yra pakankamai seni (1999 m.). Šių metų duomenimis JAV buvo 1,3 milijono pilną darbo dieną dirbančių mokslininkų (2004 m. duomenimis ES-25 buvo 1,2 milijono mokslininkų).


Publikacijos: 2003 m. JAV organizacijos pateikė spausdinimui 211,000 publikacijų (75 proc. publikacijų pateikė akademinių organizacijų atstovai). Šis skaičius sudaro 42 proc. viso pasaulio Mokslo ir inžinerinių publikacijų skaičiaus (palyginimui, Europos šalių mokslininkų pateiktų publikacijų skaičius sudaro 32 proc.)42.

Patentai: 2002 m. į EPO JAV pateikė 46,202 patentines paraiškas (palyginimui, ES pateikė 59,736 paraiškas). 1999 m. pareiškėjai pateikė 87,116 patentines paraiškas į USPTO (palyginimui, ES pateikė 24,733 paraiškas). Nors šie skaičiai yra gana bendri, galima teigti, kad patentinė veikla JAV vyksta aktyviau negu ES. Minėti skaičiai yra paimti iš 1999 m. patentinių paraiškų, teiktų ES, JAV ir Japonijos organizacijų, statistinės ataskaitos. Šios ataskaitos duomenimis, bendras JAV pateiktų patentinių paraiškų skaičius sudarė 36 pro., kai tuo tarpu ES patentinių paraiškų skaičius siekė tik 29 proc.

42 National Science Board's Science and Engineering Indicators 2006


109 iš 120

15.4. ŠIUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS Kaip ir daugelyje šalių, MTEP vykdomos programos atspindi MTEP sistemos padėtį. Pagrindinės JAV problemos – įvairių formų terorizmo grėsmė, energetinio tiekimo problemos, klimato kaita ir ekonomikos stabilumo palaikymas. Svarbi JAV problema yra S&T švietimo infrastruktūros klausimai. Paskutinėje Nacionalinio mokslo departamento ataskaitoje „Amerikos neatidėliotinas iššūkis – tvirtesnių pamatų paregimas“ (America's Pressing Challenge — Building a Stronger Foundation) yra ypač išskirta S&T, inžinerijos ir matematikos mokslus besimokančių JAV studentų rengimo problema.

Aukščiau išvardintų problemų sprendimui šalyje vykdomos specialios programos (pvz., Šalies saugumo programa, Nanotechnologijų inicaityva ir pan.) ir visa eilė paprogramių, kurias administruoja ir valdo agentūros, atsakingos už atskiras prioritetines sritis.

Toliau pristatomos pagrindinės 2006 m. vykdomos federalinės S&T programos.

Šalies saugumo programa (Homeland Security)

MTEP veiklos, skirtos JAV gyventojų saugumo užtikrinimui, šalies gynybinių interesų patenkinimui vis dar išlieka tarp prioritetinių MTEP veiklų. Remiamos tokios šios srities MTEP veiklos:

Branduolinės ir atominės grėsmės sumažinimas ir atominio ginklo detekcija – biudžetas 181 milijonas EUR;

Atsakomosios medicininės priemonės prieš biologinį, cheminį ir radiologinį ginklą – biudžetas – 2,4 milijardų EUR;

Maisto ir vandens užterštumo prevencija ir būdai jam aptikti, skaitant MTEP veiklas skirtas egzotinių ir naujų augalų ir gyvūnų ligų diagnozavimui ir gydymui – biudžetas 477 milijonai EUR;

Karinė įranga ir technologijos;

Vandens saugumas ir vandens valymas – biudžetas 94 milijonai EUR.

Kompetencijos tinklų ir informacinių technologijų MTEP programa (Networking and Information Technology R&D – NITRD)

Ši programa pradėjo savo veiklą 2001 m. Jos tikslas – sukurti naujas galimybes ir įrankius tolesniam ekonomikos produktyvumo kėlimui. Programa remia fundamentinius naujų informacinių komunikacinių technologijų tyrimus ir aukšto lygio kompiuterinės įrangos, skirtos specifiniams uždaviniams spręsti, kūrimą. Programoje dalyvauja septynios federalinės agentūros, programos biudžetas 2006 m. siekė 2,11 milijardų EUR. Didžiausia biudžeto dalis teko NSF, biudžeto paskirstymas kitoms agentūroms pristatomas 21 lentelėje.

Lentelė 21. Biudžeto valdymas (milijonai USD) – JAV

Departamentas/Agentūra 2001 Panaudotos lėšos

2005 Vidutinės lėšos

2006 Planuojamos lėšos

Valiutos kurso svyravimai 2001-2006

Procentinis pokytis 2001-2006

Nacionalinis mokslo fondas 636 795 803 167 26 Nacionalinis sveikatos institutas 277 589 569 292 105 Energetikos departamentas 326 370 341 15 5 NASA 177 163 74 -103 -58 Gynybos departamentas 310 278 299 -11 -4 Komercijos departamentas 38 58 62 24 63 Aplinkos apsaugos agentūra 4 4 6 2 50 VISO 1,768 2,256 2,155 387 22


110 iš 120

Nacionalinė nanotechnologijų iniciatyva (National Nanotechnology Initiative – NNI)

Programa pradėjo savo veiklą 2001 m. Jos tikslas – pakelti žinių ir suvokimo lygį apie unikalius reiškinius ir procesus vykstančius nano lygmenyje, užtikrinti šių žinių racionalų panaudojimą medicinoje, gamyboje, medžiagotyroje, informacinėse bei energijos technologijose ir aplinkosaugoje. NNI remia fundamentinius ir taikomuosius tyrimus nanotechnologijų srityje kurdama tarpdisciplininius kompetencijos centrus ir vystydama atitinkamos srities mokslo infrastruktūrą. NNI taip pat remia nanotechnologijų įtakos ir poveikio etikai, įstatyminei veiklai, visuomenei ir darbo žmonėms tyrimus.

NNI biudžetas 2006 m. buvo 1,054 milijardai USD. Didžiausią biudžeto dalį (33 proc.) valdė NSF – jis skirtas fundamentiniams akademiniams tyrimams; 22 proc. skirti Federaliniam energijos departamentui – ši biudžeto dalis didžiąja dalimi bus panaudota penkių Nano lygmens mokslinių tyrimų centrų infrastruktūros vystymui; 14 proc. skirta Sveikatos ir sveikatos apsaugos departamentui – NIH moksliniams tyrimams ir nanotechnologijų pagrindu atliekamiems biomedicininiams tyrimams. Liksi biudžeto dalis yra paskirstyta dar septynioms federalinėms agentūroms.

Vandenilio energetikos iniciatyva (The Hydrogen Fuel Initiative – HFI)

Programos veikla yra skirta vandenilio gamybos, saugojimo ir transportavimo technologijų kūrimui, kurios būtų tinkamos ir galėtų būti naudojamos vandenilio kuro celių gamyboje. Programa remia verslo įmones, kuriančias efektyvias technologijas skirtas vandenilio kuro elementų skirtų automobiliams gamybai. Programos biudžetas 2006 m. buvo 260 milijonų USD. Specifinės programos temos: aukšto saugumo lygio efektyvios vandenilio saugojimo sistemos; automobiliniai vandenilio kuro elementai; vandenilio gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, anglies, atominės energijos ir biomasės. HFI veiklas papildo FreedomCAR iniciatyva, kurios tikslas yra kitų šiuolaikinių automobilinių technologijų (didelės galios elektronika, baterijos, labai lengvos medžiagos), kurios gali būti pritaikomos vandenilio kuro elementams, skirtiems paprastoms ir hibridinėms transporto priemonėms, kūrimas. Hydrogen R&D Interagency Task Force užtikrina bendradarbiavimą tarp aštuonių federalinių agentūrų, kurios finansuoja su vandenilio tyrimais susijusius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Klimato kaitos mokslinė programa (Climate Change Science Program – CCSP)

Ši programa įgyvendina nacionalinį planą43, kuris buvo paskelbtas 2003 m. Programos tikslas – sukurti žinias apie klimato kaitą ir pokyčius ir pritaikyti šias žinias klimato kaitos padariniams likviduoti. Remiantis aukščiau minėtu strateginiu planu, yra išskirtos devynios svarbiausios programos prioritetinės kryptys:

Pakelti žinių lygį apie aerozolius;

Pakelti žinių lygį apie anglies išteklius ir jų dabartinę būklę;

Pakelti žinių lygį apie pilną vandens ciklą;

Analizuoti klimato pokyčius ir žmogaus veiklos taką klimato kaitai;

Pakelti žinių lygį apie ekosistemų įtaką klimato pokyčiams;

Pakelti globalų klimato kaitos stebėsenos lygį;

Pakelti klimato modeliavimo sistemų modeliavimo lygį;

Pagerinti sprendimų priėmimų galimybes;

Skatinti ir plėsti bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir informacijos vartotojų.

Pagrindiniai JAV mokslo politikos įgyvendinimo instrumentai:

43 Strategic Plan for the U.S. Climate Science Program


111 iš 120

Valstybės grantai;

MTEP mokesčių kreditai;

MTEP konsorciumai;

Moksliniai grantai SVV įmonėms ir SVV ir universitetų konsorciumams (Smulkaus verslo inovacijų ir mokslo programa – SBIR ir Smulkaus verslo technologijų perdavimo programa – STTR);

Individualių mokslininkų ir inžinierių skatinimas (stipendijos, paskolų programos, mokslinis asistavimas).

Eksperimentinė kompetentingų mokslinių tyrimų skatinimo programa (Experimental Program to Stimulate Competitive Research EPSCoR) – biudžetas: 162 milijonai EUR

Ši programa remia MTEP tose JAV valstijose ir teritorijose, kurios anksčiau buvo gavusios mažesnį valstybinį finansavimą MTEP veikloms vystyti. Programa skatina šių valstijų vietinių universitetų, pramonės, valdžios institucijų ir atitinkamų federalinės valdžios MTEP veiklas finansuojančių agentūrų bendradarbiavimą, vykdo priemones, skirtas MTEP veiklų, vykdomų vietiniuose universitetuose ir kolegijose, mokslinio lygio kėlimui. Programą pirmiausiai pradėjo vykdyti NSF, vėliau prisijungė ir kitos federalinės agentūros (Aplinkos apsaugos agentūra – Environmental Protection Agency, Energetikos departamentas – Department of Energy, NASA, NIH, Gynybos departamentas – Department of Defense ir Žemės ūkio departamentas – Department of Agriculture).

Inžinerinių mokslinių centrų programa (Engineering Research Centers Program ERC) – biudžetas: 262 milijonų EUR

Tai NSF programa, kurios pagrindinis tikslas – tarpdisciplininių mokslinių centrų, kurie skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą tam tikrose naujose mokslo srityse, veiklos rėmimas. Remtinas mokslo sritis nustato patys centrai pagal tuo metu egzistuojantį įreikštą poreikį. Kitas programos tikslas – studentų, siekiančio tarpdisciplininio ir į verslą orientuoto išsilavinimo, rėmimas. Programos veiklos perspektyva – technologijų, sukurtų centruose, perdavimas verslui.

Smulkaus verslo technologijų perdavimo programa (The Small Business Technology Transfer program STTR) – Nėra informacijos apie biudžetą

Programos tikslas – bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo bei tarp privačių ir valstybinių institucijų skatinimas, taip skatinant technologijų perdavimą, geresnį mokslo rezultatų panaudojimą bei greitesnį jų įdiegimą. Valstybė, prisiimdama dalį finansinės rizikos, verslo įmonėse skatina MTEP veiklas ir inovacijas.


112 iš 120

IŠVADOS

Neegzistuoja viena „ideali” MTEP ir inovacijos sistema. Kiekviena šalis turi savą sistemą. Pavyzdžiui, valdymo prasme JAV veikia labiau decentralizuota sistema, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, priešingai, – labiau centralizuota, o Vokietija yra per vidurį – pusiau centralizuota, pusiau valstybinė sistema. Visos šios trys sistemos turi savus privalumus ir visos trys puikiai veikia.

MTEP valdymas, struktūra ir finansavimas yra sąlygojamas atskirų, kiekvienai šaliai būdingų faktorių, kurių pagrindiniai yra šie:

BVP vienam gyventojui – šis rodiklis parodo galimos finansinės investicijos apimtį;

Esančių institucijų – aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų institutų ir privataus sektoriaus – visuma, finansavimo procesai ir jų evoliucija;

Pramonės struktūra (žemės ūkio, aukštųjų technologijų gamybos bei paslaugų visuma); įmonių dydis (smulkių ir vidutinių įmonių, didelių vietinių ir tarptautinių kompanijų visuma) ir ekonomikos atvirumo (eksporto) lygis;

Politinių sprendimų stabilumas (pvz. nuolatiniai pasikeitimai vyriausybėje turi tendenciją pagreitinti pokyčius MTEP infrastruktūroje) ir aukščiausių vyriausybės sluoksnių įtraukimas priimant sprendimus dėl MTEP.

Tačiau iš atskirų šalių analizės ryškėja tendencijos, kurios yra svarbios Lietuvos vystymuisi, tarp jų:

Ilgalaikė tendencija siekti žinių ekonomikos vystymo tęsiasi;

Mokslas, technologijos ir inovacijos tapo pripažintais svarbiais faktoriais, kurie prisideda prie ekonomikos augimo tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse;

Lisabonoje/Barselonoje deklaruotas tikslas siekti 3 proc. BVP panaudojimo MTEP įtakojo politikos tikslus net už ES ribų;

MTEP tampa vis labiau tarptautinės, nors užsieniečių skaičius pramonės MTEP sektoriuje svyruoja nuo mažiau nei 5 proc. Japonijoje iki daugiau nei 70 proc. Vengrijoje;

Vyriausybės pastoviai restruktūralizuoja MTEP infrastruktūrą, siekdamos daugiau naudos iš investicijų ir jų sprendimai vis labiau tampa priklausomi nuo objektyvių faktų, tarp jų, studijų, įvertinimų, įžvalgų ir t.t.

Pagrindinės sritys, kurioms skiriamas dėmesys: mokslinių tyrimų komercializavimas universitetuose, atotrūkio tarp universitetų ir pramonės mažinimas, „pasaulinės klasės” universitetų vystymasis, ko-finansavimo iš privataus sektoriaus didinimas, konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo, siekiant pagerinti kokybę, akcentavimas, daugiau programinių mokslinių tyrimų pagal nacionalinius prioritetus ir visų suinteresuotų pusių įtraukimas priimant sprendimus.

Mokslinių tyrimų sąlygos keičiasi: Pasaulis tampa labiau

konkurencingas; Didesnė konkurencija dėl mokslo

darbo vietų; Išaugęs tyrėjų, mokslininkų ir

daktarantų mobilumas; Padidėjęs inovacijų greitis sprendžiant

pagal patentavimą; Žinių ekonomikos augimas; Svarbus tarptautinių įmonių vaidmuo; Naujos migracijos, prekybos ir darbų

konkurencingumo tendencijos; Svarbių tarptautinių žaidėjų, tokių kaip

Kinija ir Indija, iškilimas už EEBO ribų, siūlančių žemus kaštus, bet siekiančių ypač didinti MTEP išlaidas

Mažos ir vidutinės įmonės (iki 500 darbuotojų) turėtų vaidinti svarbę rolę inovacijose, bet jos išleidžia tik 30 proc. visų MTEP išlaidų.


113 iš 120

Šios tendencijos ir tai, kaip jos yra įgyvendinamos, bus nagrinėjamos išsamiose penkių šalių apžvalgose kito etapo metu.

Apibrendrinantys pastebėjimai:

Kiekviena šalis turi mažiausiai 20-50 skirtingo pobūdžio specifinių MTEP paramos veiklų, schemų, priemonių. Tai reikštų, kad ši studija būtų turėjusi apibendrinti 300-700 skirtingų priemonių. Tokia detali analizė gali būti atlikta tik kitame etape.

Daugelis šalių naudoja įvairius institucinius grantus, konkursinius grantus (ypač skirtus fundamentiniams moksliniams tyrimams universitetuose ir taikomiesiems moksliniams tyrimams privačiame sektoriuje) ir programinį finansavimo būdą tam, kad padėtų moksliniams institutams ir aukštojo mokslo institucijoms orientuotis ir vykdyti nacionalinius prioritetus;

Daugelis šalių ieško būdų kaip surasti paskatų, kad efektyviai:

- Išaugtų bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo;

- Išaugtų mokslinių tyrimų ko-finansavimas iš privataus sektoriaus pusės;

- Išaugtų pramonės MTEP lygis, ypač SVĮ tarpe.

Be to, vyriausybės siekia pagerinti koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį tarp valstybinių mokslinių tyrimų organizacijų. Dažnai tai pasireiškia tuo, kad kuriamos naujos struktūros arba sujungiamos, apjungiamos veikiančios struktūros, labiau įtraukiamos visos suinteresuotos pusės, tarp jų ir privatus sektorius.

Be tiesioginio finansavimo būdų, vis daugiau šalių taip pat naudoja MTEP mokesčių lengvatas kaip būdą paskatinti verslą investuoti į MTEP. Aštuoniolika EEBO šalių-narių jau taiko MTEP mokesčių lengvatas – dvigubai daugiau nei 1996 m. Kanada, Olandija ir Italija remia mažas įmones, kitose šalyse MTEP mokesčių lengvatos taikomos, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.


114 iš 120

NUORODOS

Bendrai:

CIA World Fact book 2004

CORDIS, Regional Innovation Programmes

Economist Intelligence Unit ranking in Global Outlook (May 2006)

ERAWATCH Research Inventory

Eurostat, Science and Technology data

Eurostat, Economic data

Global Competitiveness Report 2003-2004, World Economic Forum

IMD. "World Competitiveness Yearbook", [http://www02.imd.ch/wcc/yearbook/] 2005-04-01

OECD Science and Technology Indicators

OECD Country Reports on Higher Education, www.oecd.org

Trend Chart: www.trendchart.cordis.lu

The CIA World Factbook, https://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/sw.html

Patent & Trademark Office – http://www.uspto.gov/

WEF. "The global competitiveness report", [http://www.weforum.org/pdf/Gcr/Executive_Summary_GCR_04] 2005-04-01

World Development Indicators 2004, World Bank

Austrija:

Federal Ministry for Education, Science and Culture – BMBWK, http://www.bmbwk.gv.at

Federal Ministry of Transport, Innovation and Technology BMVIT, http://www.bmvit.gv.at

Austrian Science Fund – FWF, http://www.fwf.ac.at

Austrian Institute of Economic Research, http://www.wifo.ac.at/tip

Christian Doppler Forschungsgesellschaft, http://www.cdg.ac.at

Jörg L. (2004): Policy Profile Austria, Vienna, TIP

Polt W. (2005), Platform Innovation: Synthesis Report and Reports from Working Groups, Vienna

Belgija:

Federal Council for Science Policy (CFPSFRWB), http://www.belspo.be/council/

Federal Science Policy Office, http://www.belspo.be/

Belgian Federal Science Policy Office, www.belspo.be

Federal Council for Science Policy (CFPS-FRWB), http://www.belspo.be/council/

Walloon Council of Science Policy (CWPS), www.cesrw.be/cwps/


115 iš 120

S’inspirer des success d’autres regions pour relancer la creation d’activités en Wallonie. Rapport final – 4 février 2005. McKinsey & Company. Available to download at: http://contratdavenir.wallonie.be

Federal Planning Office, Perspectives économiques 2005-2010 (May 2005), available in French or Dutch at www.plan.be

European R&D Strategy: impact and feasibility study for Belgium. Federal Planning Bureau, Working Paper 3-05, B. Biatour et al, February 2005. Available from www.plan.be

Danija:

Ministry of Science, Technology and Innovation, www.videnskabsministeriet.dk

Ministry of Economic and Business Affairs, http://www.oem.dk/sw184.asp

Ministry of Education, http://eng.uvm.dk/

OECD: Economic Survey of Denmark 2006: Human capital – getting more and using it better. May 2006. http://www.oecd.org/document/56/0,2340,en_2649_201185_36604664_1_1_1_1,00.html

The Danish government: The government Foundation. 2005. Copenhagen. http://www.stm.dk/publikationer/UK_reggrund05/index.htm

The Danish government: The National Danish Reform Programme. October 2005. Copenhagen. http://www.oem.dk/graphics/oem/Publikationer/Publikationer/2005/TheDanishReformStrategy.pdf

The Danish government: The Globalisation Strategy – Fremgang, fornyelse og tryghed. 2006. Copenhagen. http://www.globalisering.dk/page.dsp?page=259

The Ministry of Science, Technology and Innovation: The Danish Knowledge Strategy, January 2003.

The Ministry of Science, Technology and Innovation: Background report for regional development: October, 2004. Copenhagen. http://videnflytterud.dk/pls/portal/docs/PAGE/VIDEN_FLYTTER_UD/BAGGRUNDSRAPPORT_VIDEN_FLYTTER_UD/ENDELIGproc.20ANALYSERAPPORT1.PDF

Estija:

Ministry of Economic Affairs and Communication, www.mkm.e

Ministry of Education and Research, www.hm.ee

http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf

Published by R&D Council 2003. see http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf

Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002.

Competence Centre Estonia: Feasibility Study. ESTAG 2002.

Assessment of the Estonian RTDI system (2003). Report by PREST (UK) for Estonian Min. of Education and Research. ISBN 9985-72-151-9.

‘Enterprising Estonia’ – the state policy paper addressed at the development of Estonian SMEs 2002-2006, Ministry of Economy.

Competence Centre Programme http://www.eas.ee/?id=1225


116 iš 120

Knowledge-based Estonia. R&D strategy for years 2001-2006. Tallinn, 2001 https://www.riigiteataja.ee/ert/act.jsp?id=73322

Suomija:

Statistics Finland

Tekes documentation – www.tekes.fi

Science and Technology Policy Council of Finland – www.vn.fi

The Academy of Finland documentation – www.aka.fi

Government resolution on the structural development of the public research system. 7 April, 2005. (URL: http://www.minedu.fi/tiede_ja_teknologianeuvosto/eng/reports/resolution_2005.pdf).

Haukka S. (2005) Research training and national innovation systems – Finland compared to Australia and the USA. Tekes Technology Review 182/2005. Tekes, Helsinki.

Ministry of Finance (2006) Economic Survey, February 2006. Ministry of Finance, Economics Department: Economic and Economic Policy Surveys 1b/2006.

Vokietija:

Scientific Advisory Board at the Federal Ministry for Economics and Technology – BMWi, http://www.bmwi.de

Scientific Advisory Board at the Federal Ministry for Finance (BMF) http://www.bundesfinanzministerium.de/fach/index.h

Federal Ministry of Education and Research, www.bmbf.de

German Research Foundation, www.dfg.de

Joint Commission on Education Planning and Research Promotion, www.blk.de

Aschhoff, B., T. Doherr, B. Ebersberger, B. Peters, C. Rammer, T. Schmidt (2006), Innovation in Germany. Results of the German Innovation Survey 2005, Mannheim: Centre for European Economic Research

Airija:

Department of Enterprise, Trade and Employment (www.entemp.ie)

Forfás Reports (www.forfas.ie)

Expert Group on Future Skills Needs (EGFSN) (www.skillsireland.com)

Irish Council for Science, Technology and Innovation Statements (www.forfas.ie/icsti)

Higher Education Authority (www.hea.ie)

The Research Agenda: Making Knowledge Work for Ireland, Address by the Minister for Enterprise,Trade and Employment, Nov. 2004

Lisbon Agenda, Integrated Guidelines for Growth and Jobs, National Reform Programme, Oct. 2005

National Competitiveness Council, Annual Competitiveness Reports, 2003, 2004, 2005

Italija:

Ministry of Productive Activities, http://www.minindustria.it


117 iš 120

Minister for Innovation and Technologies – MIT (Ministro per l''Innovazione e le Tecnologie) and Department for Innovation and Technology, http://www.innovazione.gov.it/

Ministry of Education, University and Research (MIUR), http://www.murst.it

National Institute of Statistics – ISTAT, http://www.istat.it

National Committee for the Evaluation of the University System, http://www.murst.it/valutazionecomitato/default.htm

Ministero dell’ Economia e delle Finanze (2005): Preliminary National Strategic Document 2007-2013, Comitato di Amministrazioni Centrali per la politica di coesione 2007-2013. Downloadable at: http://www.dps.tesoro.it/QSN/qsn_doc_strategico_pre_nazionale.asp

Ministero dell’Istruzione, dell’Università e della Ricerca (2002): Guidelines for Science and Technology policy of Italian governmentDownloadable at: http://www.miur.it/UserFiles/1027.pdf

OECD (2004): Science, Technology and Industry Outlook Country Report for Italy

Japonija:

Ministry of Education, Sports, Culture, Science and Technology, www.mext.go.jp

Ministry of Economy, Trade and Industry, www.meti.go.jp

Research Institute of Economy, Trade and Industry, www.rieti.go.jp

NISTEP, report No 73: Science and technology Indicators 2004.

METI, Key Points FY 2005, Economic and Industrial Policy.

Branstetter, L. and Kwon Hyeog Ug (2004), “The Restructuring of Japanese Research and Development: The Increasing Impact of Science on Japanese R&D”, RIETI, Japan.

Stenberg, L. (2004), “Government Science and Innovation Policies in Japan”, IPTS.

Nyderlandai:

Innovation Platform, www.innovationplatform.nl

CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis, www.cpb.nl

KNAW – Royal Netherlands Academy of Arts and Sciences, www.knaw.nl

TNO – Netherlands Organisation for Applied Research, with its TNO Institutes, www.tno.nl

AWT (Advisory Council for Science and Technology Policy), http://www.awt.nl

Ministry of Education, Culture and Science and Ministry of Economic Affairs (2004) Science,

Technology and Innovation in the Netherlands: Policies, facts and figures, The Hague, June 2004.

Downloadable at www.minocw.nl/english/science

AWT – Advisory Council for Science and Technology Policy (2004) Tijd om te oogsten! Vernieuwing in het innovatiebeleid (AWT-advies 59), The Hague. (In English: Time to harvest! Renewal in innovation policy). Downloadable at www.awt.nl

Ministry of Education, Culture and Science, (2004), Science Budget 2004: Focus on excellence and greater value


118 iš 120

Norvegija:

Ministry of Education and Research, odin.dep.no/ufd/English/bn.html

The Research Council of Norway, www.forskningsradet.no

Innovation Norway, www.innovasjonnorge.no/

SIVA, www.siva.no

NIFU STEO (2004), Governance of the Norwegian innovation policy system, Contribution to the OECD MONIT project, available at: http://www.nifustep.no/norsk/publikasjoner/governance_of_the_norwegian_innovation_policy_system

The Research Council of Norway (2005), Det norske forsknings- og innovasjonssystemet – statistikkog indikatorer 2005, available at: http://www.forskningsradet.no/servlet/Satellite?cid=1139137229922&pagename=indikatorrapportenproc.2FPageproc.2FHovedSide&site=indikatorrapporten. An abridged version of the report in English is available at: http://forskningsradet.ravn.no/bibliotek/statistikk/indikator_2003_engelsk/)

Švedija:

Industry oriented institutes in Sweden, www.irisinsitute.se

The Innovation Bridge www.innovationsbron.se

The Swedish Agency for Innovation www.vinnova.se

The Swedish Research Council www.vr.se

The Knowledge foundation www.kks.se

The Swedish Foundation for Strategic Research www.strataresearch.se

DS 2004:36 – Innovative Sweden, 2004. Full English version of the strategy available at: [http://www.regeringen.se/sb/d/283/a/32462] 2004-03-30

Granath Thorslund. J et al, "End of an Era – Coordination of innovation policy in Sweden – Contribution to the OECD MONIT project", 2005

Konjunkturinstutet, "Economic conditions in Sweden 2005", 2005-04-30 [http://www.konj.se/inenglish/inenglish/economicconditionsinsweden.4.caf6c1f8a90236a77fff600.html]

Marklund, G et. al. "The Swedish National Innovation System 1970-2003", 2004. Full version available at: [http://www.vinnova.se/main.aspx?ID=652a3823-ef46-43bb-bffb-963f3501bb39] 2005-03-30

Sandgren. P. "Annual Policy Trends and Appraisal Report for Sweden", 2005. Full version available at: [http://www.trendchart.org]

StoraEnso, "Research and Development", 2005 [http://search.storaenso.com/mini/2004/company/strategy/actions_2004/r_d.html]

VINNOVA. "The Swedish Competence Centres Programme. Performance and Output Data for the period 1995-2004", 2004

Taivanas:

Government Information Office of Taiwan, www.gio.gov.tw

National Statistics of Taiwan, www.stat.gov.tw


119 iš 120

Industrial Technology Research Institute, www.itri.org.tw

National Science Council, http://web.nsc.gov.tw/default.asp?mp=7

R&D statistics, http://www.nsc.gov.tw/tech/pub_data_main.asp

National Science Council, Executive Yuan, National Science and Technology Development Plan (2005 to 2008) Passed by the 2946th Meeting of the Executive Yuan on June 29, 2005.

National Science Council, Visions and Strategies for the Development of Science and Technology (2003-2006), White Paper on Science and Technology, Republic of China.

Government Information Office, Taiwan, R.O.C., Challenge 2008 The Six-year National Development Plan, http://www.gio.gov.tw/taiwan-website/4- oa/20020521/2002052101.html

Anglija:

Office of Science and Innovation – OSTI, http://www.dti.gov.uk/science/index.html

Department for education and Employment, http://www.dfee.gov.uk

Department of Trade and Industry, http://www.dti.gov.uk/

Council for Industry and Higher Education, http://www.cihe-uk.com/

Department for Education and Skills (2005), Skills: getting on in business, getting on at work, DfES, White Paper, March 2005. Available at:http://www.dfes.gov.uk/publications/skillsgettingon/

Department of Trade and Industry (2004), Five Year Programme – ‘Creating Wealth from Knowledge’, published November 2004, (DTI/Pub 7613/0.5k/11/04/NP.URN 04/1871), Available at: http://www.dti.gov.uk/about/fiveyearprogramme.pdf

Department of Trade and Industry (2004), Knowledge transfer and public sector research establishments (PSREs), October 2004. Available at: www.ost.gov.uk/enterprise/knowledge/KTP_CaseStudies.pdf

Foreign & Commonwealth Office London (2005), “Science & Innovation Annual Report 2004-2005”. Available at: www.fco.gov.uk/science

HEFCE (2006), Higher Education Innovation Fund: Summary evaluation of the first round, February 2006. Available online: http://www.hefce.ac.uk/pubs/rdreports/2006/rd03_06/

HM Treasury, Department for Trade & Industry and Department for Education and Skills, Science & innovation investment framework 2004-2014, July 2004, ISBN: 1-84532-031-X. Available at: http://www.hmtreasury. gov.uk/spending_review/spend_sr04/associated_documents/spending_sr04_science.cfm

HM Treasury, Department for Trade & Industry and Department for Education and Skills, Science & innovation investment framework 2004-2014: next steps, March 2006, Available online at: http://www.hm-treasury.gov.uk/media/1E1/5E/bud06_science_332.pdf

Home Office (2005), “Science and Innovation Strategy 2005-08”, 22 November 2005. Available online at: www.scienceandresearch.homeoffice.gov.uk

National Statistics (London), (2005), Business Enterprise Research and Development 2003, Issued by National Statistics (London), 26 November 2005. See: http://www.statistics.gov.uk/pdfdir/berd1104.pdf


120 iš 120

JAV:

National Science and Technology Council (NSTC), http://www.ostp.gov/nstc/

National Science Foundation – http://www.nsf.gov/

Biegelbauer, Peter and Susana Borrás, eds. Innovation policies in Europe and the U.S.: the new agenda. Burlington, VT: Ashgate, 2003.

Bozeman, Barry and James S. Dietz. “Research Policy Trends in the United States: Civilian Technology Programmes, Defense Technology and the Deployment of the National

Laboratories.” Research and Innovation Policies in the New Global Economy: An International Comparative Analysis. Eds. Philippe Laredo and Philippe Mustar. Cheltenham, UK: Edward Elgar Publishing, 2001. 47-78.

Carney, Joanne P. “Political and Policy Context for the FY 2005 Budget.” American Association for the Advancement of Science.

Dumouchel, Bernard. “Measuring STM Information Impacts on Regional Innovation Systems. ”National Research Council. Presented at ICSTI Public Conference: The Information Imperative. May 9, 2003.

Economist Intelligence Unit. “Finance Report – U.S.” The Economist. 2004. www.store.eiu.com

Small Business Administration: Small Business Innovation Research Programme, http://www.sba.gov/sbir/indexsbir-sttr.html

Pastaba: nurodyti šaltiniai buvo naudojami arba tiesiogiai juos cituojant arba intepretuojant juose nurodomą informaciją ir panaudojant ją šios studijos tikslams.

Documents

15 Saliu Taisytas Final