Metas pasirinkti

Iš universiteto – į amatų mokykląMokytojai vis dar nevengia savo auklėtinių pagąsdinti profk e lyg tai būtų didžiausias baubas. O jaunuoliai – su universiteto diplomu kišenėje, tačiau be darbo – prašyte prašosi į profesines mokyklas. Pavyzdžiui, iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 – su aukštuoju išsilavinimu.

14–15, 19 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.16 (1297) • 2013 m. gegužės 3 d.

Sveikata

Nematomas dramblysNamuose gyvena dramblys, apie kurį visi žino, bet niekas apie jį nekalba. Žmonėms gėda, nes ne visi augina dramblį. Tas dramblys ryja didžiausią turtą – gyvenimą. Ar jūs savo namuose irgi slepiate dramblį – alkoholiką?

4-5 psl.

Miestai

Marijampolės fenomenas

Iš Vilniaus ar kito didmiesčio žiūrint Marijampolė atrodo pilkas pasienio miestelis. Bet užsukęs gali pasijusti patekęs į patį Europos centrą – mieste rodosi pasaulio meno garsenybės, verslą kuria žinomi verslininkai.

6-9 psl.

Pasaulis

Italiją valdys vaikinas

E.Letta – 46 metų vyras. Į tokius, kaip jis Italijoje įprasta kreiptis „ragazzo“ –vaikine. Italijoje vyrai karjeros siekti pradeda sulaukę penkiasdešimties. Kuo nors tampa – septyniasdešimties. O jis – jau Italijos premjeras.

11 psl.

E.D

igry

tės

nu

otr

.„S

can

pix

“ n

uo

tr.

K.Vanago/BFL nuotr.

Kasmet –po vaiką

Dalia Daškevičiūtė

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.2 | Politika

Kas laimės LKL aukso žiedus?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės dvikova

Tradicija

15min.lt apklausa

Kauno „Žalgiris“

(15232) 73 proc.Vilniaus „Lietuvos rytas“

(2194) 11 proc.

Sunku prognozuoti, nes

jėgos lygios (798) 4 proc. Man krepšinis nerūpi

(2456) 12 proc. Kada gyvensim geriau?Okupacija padarė tai, ko nė patys okupantai į pabai-gą nesitikėjo. Sovietų bruktos komunistinės šventės tarsi gegužiukai ritasi iš okupantų gegutės kadaise pakištų svetimų kiaušinių ir vėl įsitvirtina lietuvio sąmonėje. Kaip tarptautinės. Socialdemokratų ir naujosios kairės aliejumi pateptos.

Kovo 8-oji kaip ir nuplauta. Net dešiniųjų minis-trai susileido tą dieną. Per vargus, iš antro bandymo, socialdemokratams įveikus prezidento V.Adamkaus veto, grįžo ir Gegužės 1-oji. Nors tai yra iš principo svetima šventė agrarinio krašto žmonių prigimčiai, o į demonstraciją Vilniuje trečiadienį susirinko vos 500 „darbininkų“, ji taip pat neberėžia akies.

Ir pati okupacija daug kam tampa tik nereikšmin-gu epizodu. Iš viešojo vartojimo išstumiamas net žodis „okupacija“, delikačiai keičiant jį neutraliu „sovietmečio“ terminu. Panašiai kaip stintmetis.

Tai, kad lietuviai greitai tapo nekritiški ne tik „ta-rybinėms“ dešrelėms, bet ir sovietinių okupantų įbruktoms šventėms – nemalonus pilietinis reiš-kinys, skaudinantis jau tik tuos, kurie patys ar jų giminės buvo tremti, kalinti. Bet tokių mažuma.

Tačiau kalbant apie tokias „šventes“, kaip Gegu-žės 1-oji, yra ir kita medalio pusė – ekonominė. Ku-rią, regis, turėtų suvokti kiekvienas, kuris jaučiasi nusipelnęs gyventi geriau. Ar suvokia?

Šimtas, o gal ir 200 mln. Lt – tiek Lietuva prara-do trečiadienį nedirbdama. Tokios dienos – peilis mūsų pramonei, ant kurios eksporto laikosi trapus Lietuvos ūkio atsigavimas po krizės.

Prieš krizę Seimas štampavo šventes. Žolinė, Jo-ninės, šventiniai pirmadieniai už su šventėmis su-tampančius sekmadienius.

Šias kvailas lenktynes, kuriose dalyvavo net li-beralai, nutraukė krizė. Bet net krizė nesugebėjo pakeisti į vieną pusę lekiančio traukinio tvarkaraš-čio. O juk neužtenka nustoti gaminti šventes. Eko-nominė ir demografi nė šalies būklė verčia iš esmės keisti pasenusį, paremtą gyventojų skaičiaus augi-mu požiūrį į darbą, poilsį ir „užtarnautą“ pensiją.

Amžiną atilsį akademikas E.Vilkas kažkada į klau-simą, kada pradėsim geriau gyventi, atsakė papras-tai: kai pradėsim geriau dirbti. Niekas jo tada neiš-girdo. O juk šioje formulėje – esmė.

Kuris politikas ryšis pasakyti nuogą tiesą, jog tam, kad pasiektume Vokietijos lygį, reikia ne „tarptau-tines“ šventes švęsti, ne paauglius visokiais draudi-mais atriboti nuo darbo rinkos, o dirbti. Ilgai, daug ir gerai. Juodai arti tiek pat metų, kiek iki socialinės gerovės valstybės arė vokiečiai, anglai ar olandai.

Galime įvesti labiausiai progresinius mokesčius pasaulyje, apmokestinti nekilnojamąjį turtą, visurei-gius, jachtas, pelną, ką tik nori, galime net privers-ti milijonierius važinėti autobusais, tačiau bendro vokiečių gerovės lygio vis tiek tuo nepasieksim.

Visi, kurie jums teigia kitaip, meluoja. Kas iš kvai-lumo, kas – į Seimą sau kelią tiesdamas. Vienintelis būdas pasiekti Vokietijos lygį – sunkiai arti tiek de-šimtmečių, kiek arė vokiečiai ir olandai. Kito būdo pasiekti Vakarų lygį nežino net kinai. Jie dirba po 6 dienas per savaitę, o darbo valandų išvis nežiūri.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Vienintelis būdas pasiekti Vokietijos lygį – sunkiai arti tiek dešimtmečių, kiek arė vokiečiai ir olandai.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Rimo Valeikio pieš.

Jau penkioliktą kartą iš eilės dėl Lietuvos krepšinio čempiono titulo kaunasi Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ pavadinimai.

Pabodo jau. Gerai, kad bent kasmet keičiasi statistai – treneriai ir žaidėjai.

73PROC.

15min

12PROC.

4PROC.

Apklausoje

dalyvavo

20680

žmonių

11PROC.

15min • 2013 m. gegužės 3 d. Visuomenė | 3

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

24 metai ir jau penki vaikai. Nuolatinis skurdas. Rodos, nėra jokių prošvaisčių. Bet Ana Jelenevičienė randa jėgų džiaugtis tokiu gyvenimu, nes jį praskaidrina ir įprasmina vaikai.

Ant kalnelio stovi sukrypusi troba. Iš šlei-vai sukaltos būdos snukį iškiša šuo. Vėjas siūbuoja sūpuokles ir ant virvės pakabin-tus batukus. Aplink mėtosi žaislai ir aplūžę baldeliai. Liūdna, bet nesupainiojau adreso – šiame varganame namuke gyvena jauna daugiavaikė šeima.

24-erių ir jau turi penkis pametinukus – tai nustebina kiekvieną, išgirdusį apie vil-nietę Aną Jelenevičienę. Dar labiau stebi-na, kad moteris negeria, o vaikai – to paties tėvo. Šią jauną moterį galbūt matėte per televizijose transliuojamą anonsą „Padėk mano skurstančiai mamai“.

Ana ir jos dvejais metais vyresnis vyras Pavelas gyvena sostinės Užupio rajone. Nors vieta – prestižinė, prestižu nekve-pia. Septynių asmenų šeima įsikūrusi Pa-velo vaikystės namuose. Ankštame dviejų kambarių name jie gyvena kartu su Pavelo tėvais. Vienas kambarys – keturiems su-augusiesiems, kitas – penkiems vaikams.

Vienturčiai – egoistaiŠiais laikais emancipuotos moterys ne-skuba gimdyti. Tačiau Ana jokių karjeros siekių neturėjo.

„Pati užaugau šešių asmenų šeimoje. Esu pati jauniausia iš keturių vaikų. Nemėgs-tu vaikščioti po klubus, diskotekas. Todėl baigiau dešimt klasių ir nusprendžiau kurti šeimą“, – pasakoja liekna, simpatiškų vei-do bruožų moteris.

Ana teigia visada norėjusi daug vaikų. Jos vyras, augęs kartu su broliu, taip pat norėjo turėti ne vieną vaiką: „Augti daugiavaikėje šeimoje nebuvo sunku. Turiu daug pažįsta-mų, kurie yra vienturčiai. Jie egoistai, pri-pratę, kad viskas būtų tik jiems. Nenoriu, kad mano vaikai tokie būtų. Jie žino, kad reikia dalintis, bendrauti.“

Neplanuotas – tik penktas vaikasAna savo būsimą vyrą Pavelą sutiko „Cari-tas“ – katalikų labdaros organizacijoje, pa-dedančioje patekusiems į bėdą ar vargingai gyvenantiems žmonėms. Abu ten lankyda-vosi nuo vaikystės. Pradėjo bendrauti, ga-liausiai apsigyveno Pavelo tėvų namuose.

„Taip ir gyvename iki šiol, – šypteli mo-teris. – Jau dešimt metų kartu. O susituo-kę – penkerius.“

Moteris pasakoja, kad tik paskutinis – penktasis – jos vaikas buvo neplanuotas. Mažajam Nikitai dabar – du mėnesiai. Kai lankėmės pas Jelenevičius, mažylis miego-jo, tad nufotografuoti nebuvo kaip.

Be Nikitos, šeimoje dar auga Andrejus ir trys mergaitės – Gabriela, Viktorija ir Diana.

Penkiametis Andrejus, kaip vyriausias iš brolių ir seserų, yra savarankiškiausias ir sunkiausiai prisitaiko prie to, kad tenka augti daugiavaikėje šeimoje. Bet mažuosius jis labai myli – broliuką ant rankų palaiko, iš buteliuko pamaitina. O štai su vyresnė-mis seserimis pasipyksta.

Gabrielai – metai ir trys mėnesiai. Ant mamos rankų ji „prakabėjo“ beveik viso pokalbio metu. Net kai sauskelnės kiaurai peršlapo, mergaitė vis tiek norėjo būti su mama, ne su seneliais. Gabriela rami, meili ir gražiai šypsosi. „Ji – mūsų aktorė. Labai mėgsta vaidinti“, – juokiasi Ana.

Ketverių Diana – energinga, laksto po kie-mą kaip pašėlusi ir vaiko vyriausią brolį. O trejų Viktorija – rami, drovi, smalsiai tyrinė-ja aplinką. Pakalbinta neatsako – tik šypsosi.

Gabrielai panorus pasisupti vaikiškose sūpuoklėse, vyresnieji ją įkelia, sukiša ko-jas į specialias kilpeles ir įsiūbuoja. Mama

vaikus sudrausmina. Bet matyti, kad Ga-brielai taip smarkiai suptis patinka – veidą nušviečia šypsena.

Gyvena iš vyro algos ir pašalposPrižiūrėti vaikus Anai padeda anyta, o „Caritas“ kartais parūpina maisto, žaislų ir drabužėlių.

Pavelas dirba autoservise autošaltkal-viu. Uždarbis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek padaro, o darbo ne visada yra. Šeima gyvena iš vyro algos ir valstybės skiriamos pašalpos.

Anos tvirtinimu, kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo mažesnė vienam asmeniui ski-riama pašalpa. Dabar Jelenevičiai gauna 1110 litų socialinę pašalpą.

„Aišku, norėtųsi, kad vaikai daugiau vis-ko turėtų, pavyzdžiui, žaidimų ar savo kam-pelį žaislams. Vaikų kambaryje yra labai

mažai vietos, todėl žaislai sudėti ant lovų. Savo lentynos vaikai neturi. Bet prisitaikom prie to, kaip yra“, – kalba Ana.

Sutuoktiniai planuoja aptverti kiemą, kad galėtų vyresniuosius vaikus išleisti pažaisti į lauką ir nereiktų nuolat sekti akimis, jog neišbėgtų į gatvę. Tačiau tam vis neatsiran-da atliekamų pinigų. Kaip ir kiauro stogo remontui, naujai krosniai ar plastikiniams, šalčio nepraleidžiantiems langams.

Viena išeiti pasivaikščioti su vaikais Ana negali. Gabriela dar lėtai dėlioja žingsnius, todėl ne tik Nikitą, bet ir ją reikia vežti ve-žimėliuose. Kiti trys vaikai judrūs, sunku juos sužiūrėti.

Jaunajai mamai retai kada tenka pabūti vienai, bet ji prisipažįsta, kad ilgai ir neiš-būtų. Net jei į parduotuvę išeina ar viena į kiemą, jau trūksta šurmulio: „Negaliu ilgam išeiti, nes man trūksta to žodžio „mama“. Esu pririšta prie vaikų.“

Netoli namų yra vaikų darželis. Andrejus, Diana ir Viktorija laukia eilės, kada galės pradėti jį lankyti. O kai vaikai pradės lanky-ti mokyklą, Ana irgi pagalvos apie mokslų tęsimą ar darbą. Ką galėtų dirbti, moteris kol kas neįsivaizduoja.

Motinos dienos dar neteko švęstiAna susikuklina paklausta, kaip minės Mo-tinos dieną. Jos vaikai dar nesupranta, ką reiškia tokia šventė, tad savo mamos šia proga niekada nesveikino.

Nepaisant vargų, Ana nusiteikusi opti-mistiškai: „Nėra reikalo skųstis. Gyvenimas nuo to, kad pasiskųsi, nepagerės. Reikia gyvent taip, kaip išeina. Penki vaikai – tai jau džiaugsmas.“

Jaunos mamos teigimu, svajoti apie ką nors nėra prasminga – reikia apie vaikus galvoti, o ne apie save: „Aš tik noriu, kad vaikai turėtų viską, ko jiems reikia, ir gy-ventų švarų, gražų gyvenimą.“

Paklausta, ko labiausiai šeimai trūks-ta, moteris atsako netikėtai: „Viduje šiaip visko mes turime, tik namo išorę norėtųsi patvarkyti.“

Kasmet – po vaiką

Anai retai kada

tenka pabūti

vienai. Bet ilgai ir

neišbūtų – trūktų

šurmulio ir žodžio

„mama“.

J.Kalinsko nuotr.

Dviejų

kambarių

Jelenevičių

troboje

gyvena

9 žmonės.

A.Jelenevičienė:

„Nėra reikalo skųstis. Gyvenimas nuo to, kad pasiskųsi, nepagerės. Reikia gyvent taip, kaip išeina.“

Vilnietė 24 metų Ana Jelenevičienė Užupyje augina penkis pametinukus

15min • 2013 m. gegužės 03 d.4 | Sveikata

Mokesčių reforma miršta negimusi?

Esu nepataisomas optimistas. Pamenu, kai 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai, ti-kėjausi, kad bent jau žiniasklaidoje, tai yra toje srityje, kuri man tada labiausiai rūpėjo, bus dau-giau skaidrumo ir mažiau korupcijos.

Viskas baigėsi tuo, kad vienas Kembridžo au-klėtinis prieš rinkimus papirkinėjo žiniasklaidą, o konservatoriai agitaciją vykdė valstybės įmonės lėšomis per jiems dirbusią viešųjų ryšių bendrovę.

Dabar vėl tas pats: tikėjausi, kad socialdemokra-tai imsis mokesčių reformos ir pabandys įgyvendin-ti solidarumo ir teisingumo principus bei išsrėbti tą jovalą, kurį ignoravo prieš juos buvusieji valdžioje.

Bet viltis tikriausiai teks atidėti dar mažiausiai ketveriems metams, nes tai, kas viešai buvo pa-skelbta apie A.Butkevičiaus sudarytos mokesčių reformos darbo grupės siūlymus, neprimena nei solidarumo, nei teisingumo, nei reformos. Tiesa, šiek tiek panašu į socializmą.

Pastarąjį ypač primena siūlymai vėl sujungti privalomojo sveikatos draudimo mokestį su gy-ventojų pajamų mokesčiu. Tai iš esmės reikštų, jog jokio draudimo nė kvapo neliktų, o sveikatos apsauga būtų apmokama pagal kažkada taip ir ne-įgyvendintą principą: iš kiekvieno pagal galimy-bes, kiekvienam – pagal poreikius.

Socializmu kvepia ir darbo grupės siūlymai dėl PVM lengvatų: ji iš esmės kaip ir prieš jas, bet ne visai. Nes juk tarp lygių socializme visada yra ly-gesnių. Šiuo atveju tai – viešbučiai ir gal net pats darbo grupės vadovas S.Jakeliūnas, tikriausiai gy-venantis daugiabutyje ir todėl manantis, kad PVM lengvata šildymui yra gal ir ne visai gera, bet atsi-sakyti jos nereikėtų.

Socializmo dvasia alsuoja ir S.Jakeliūno pasvars-tymai apie antros pakopos pensijų fondus, kuriuos, darbo grupės vadovo nuomone, iš viso reikia nai-kinti. Negirdėjau, ką S.Jakeliūnas siūlo daryti su tuose fonduose sukauptomis lėšomis, bet turiu įtarimą, kad jas tikriausiai reikėtų perkelti į „So-drą“. O po to padalyti visiems po lygiai.

Solidarumas čia ir baigiasi, nes kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl palūkanų apmokestinimo nuo 10 tūkst. litų ar „Sodros“ lubos nuo maždaug 7500 litų, rodo, kad A.Butkevičiaus socialdemokratai orientuojasi į A.Brazausko modelį, kurio taikinys – lengvesnis gyvenimas tiems, kurie uždirba ne ma-žiau kaip 20 000 ir banke laiko daugiau, nei kom-pensuojama pagal indėlių draudimo įstatymą.

Bet gal tikrai socialdemokratinis yra siūlymas mažinti neapmokestinamą pajamų dydį mažesnes pajamas gaunantiesiems? Būtų taip, jei ne pasiū-lymas čia pat didinti gyventojų pajamų mokestį, nes juk reikės kažkaip fi nansuoti bazinę pensiją, kurią mokėti darbo grupė siūlo iš biudžeto. Tai kur čia ta reali nauda tam žmogui, jei NPD didės kartu su GMP tarifu?

Siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijar-das litų, bet S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės. Nes nekilnojamojo turto mokestis kol kas nesvarstytas, o apie 100 000 ūkininkų, „vargšų“ advokatų, notarų ir antstolių solidarų apmokesti-nimą – nė žodžio.

Bet vis dar esu optimistas. Palauksiu dar ket-verius metus.

Komentarass

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijardas litų, bet S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Namuose gyvena dramblys, apie kurį visi žino, bet niekas apie jį nekalba. Žmonėms gėda, nes ne visi augina dramblį. Tas dramblys ryja didžiausią turtą – gyvenimą. Ar jūsų šeimoje irgi yra dramblys?

Tai ne ištrauka iš pasakos vaikams. Dramblys pasirinktas kaip metafora, skirta švelniau apibūdinti alkoholizmo diagnozei. Toks dramblys neaplenkia nei vargšų, nei turtingų, nei senų, nei jaunų, nei paprastų, nei žinomų šeimų.

Skirtumas tas, kad žinomi asmenys yra matomi didesnei auditorijai, todėl, kai jų dramblys išauga tiek, kad nebe-telpa namuose, jis sprogsta su trenks-mu ir likučius rankioja visa Lietuva.

Nerašytas Dievo įsakymasApie tokį dramblį iš knygutės „Nema-tomas dramblys“ savaitraščiui „15min“ papasakojo Vilniaus priklausomybės ligų centro II priklausomybių psichiat-rijos skyriaus vedėja Jūratė Armalie-nė, atsakinga už stacionarų alkoholi-nės abstinencijos gydymą. Jos teigimu, norint atsikratyti dramblio, pirmiausia reikia garsiai įvardyti, kad jis apskritai yra. Ir kad alkoholizmas – yra liga, o ne yda, hobis ar dar kas nors.

Alkoholiku negimstama ir iškart ne-tampama. Viskas vyksta pamažu. Pri-klausomybės nuo alkoholio pradžia laikomas psichologinio potraukio at-siradimas: kai žmogui patinka būsena, jį užvaldanti išgėrus, ir norisi ją patirti vis dažniau.

Dar vienas alkoholizmo požymis atsi-skleidžia kitą dieną po išgertuvių.

„Kitą dieną po išgėrimo žmogus daž-nai nenori alkoholio, net negali į jį pa-žiūrėti. Geria mineralinį, sultinį ar kitus skysčius ir atsigauna. Problema atsi-randa tada, jei žmogus pradeda „tai-syti sveikatą“ alkoholiu. Pagirios rodo, kad prasideda abstinencija“, – pasako-jo specialistė.

Gydytojai, kurie priklausomybės ligų centre išblaivina žmones, juokauja, jog yra vienuoliktas Dievo įsakymas: netai-syk sveikatos alkoholiu.

Kiekvieno žmogaus organizmas in-dividualiai reaguoja į alkoholį, jo rūšį ir kiekį. Tačiau yra nustatyti standarti-niai alkoholio vienetai, kurie mediciniš-kai nėra kenksmingi. Vyrams normalu per dieną išgerti iki 40 gramų stipriųjų gėrimų. Moterims – 20 gramų stipriųjų gėrimų arba taurę vyno.

Šio kiekio, anot gydytojos psichiatrės,viršyti nereikėtų, nebent būtų rimta proga.

Aplinkiniams reikia susivienytiJ.Armalienė vis dar negali atsigauti po aktoriaus ir televizijos laidų vedėjo Vy-tauto Šapranausko savižudybės. Moters teigimu, žmonės dažniausiai žudosi arba apsvaigę nuo medikamentų, arba išgėrę alkoholio. 70–80 proc. savižudy-bių susijusios su priklausomybėmis.

„Lietuvoje yra daug žmonių su priklausomybėmis, bet artimie-ji bijo kreiptis, nes gėda. Kad ir V.Šapranausko atvejis: žmogus tu-rėjo priklausomybę, visi žinojo apie

tai, bet niekas apie tai nešnekė-jo arba šnekėjo tam žmogui už akių. Aš pikta dėl Šapro, nes žmogų prablai-vindavo ir pusgirtį kišdavo į eterį. Tas pats vyksta su Juozu Erlicku, kitais – pusgirčius kiša, visi juokiasi ir klausia: ar matei, jis girtas?! – piktinosi gydy-toja. – Tarp šou verslo atstovų ne tik alkoholis populiarus, bet ir kokainas, kiti stimuliuojantys dalykai. Žmonės prisistimuliuoja, kad viešumoje būtų linksmi, žavūs, bet po to skendi depre-sijoje, apie kurią niekas nežino.“

J.Armalienės teigimu, dažnai tiek darbdaviai, tiek šeimos nariai ir arti-mi draugai mato, kad žmogus geria, kad tai kenkia jo sveikatai, darbui ir asmeniniam gyvenimui, bet nesusi-renka kartu ir nepakalba su juo apie problemą. Visi apsimeta, kad to nėra.

Geriančiajam reikia konkrečiais pa-vyzdžiais nurodyti problemą: nebu-vai darbe, to ir to neatlikai; pažadėjai – neištesėjai; buvai girtas prie vaikų ir pan. Artimieji viliasi, kad problema kaip nors išsispręs, todėl neretai nuo alko-holio priklausomo žmogaus ligą visi toleruoja tol, kol jis pasiekia dugną.

„Kenčia mamos, močiutės, seneliai. Pas mus ateina devyniasdešimtmetė se-nutė ir atsiveda sūnų, kuris viską prara-dęs: penkias žmonas, vaikus, visi nuo jo nusisukę. O kiek grįžta emigrantų, kurie Londone prasigėrė. Arba dabar gydosi žmonės, kurie geria penkerius metus, bet kreipėsi į mus pirmą kartą. Kai sudaužo mašiną, kai išeina žmona su vaiku, tik tada ieško pagalbos!“ – ap-maudą liejo specialistė.

Nebėra kam ir už ką gydytiLietuvoje alkoholikams siūloma Mine-sotos dvylikos žingsnių programa – ji ragina apgalvoti savo gyvenimą, ver-tybes, rašyti dienoraštį ir atlikti kitus žingsnius. Anot J.Armalienės, tai gera programa, tačiau Lietuvoje jos niekas nebenori fi nansuoti.

„Vilniaus priklausomybės ligų cent-ras buvo kaip mokymo bazė. Kadangi mes priklausėme savivaldybei, o mūsų meras biznierius, tai jam nereikalingas toks centras ir Vilniaus miestas nebe-fi nansuoja mūsų įstaigos. Ministerija dar irgi nenusprendė, ką darys. Žmo-nės važiavo į Ameriką, domėjosi, patys perėjo Minesotos programą ir atvežė tą modelį pas mus, o dabar ir to neliks. Nebus kur žmonėms atsigauti ir išsi-gydyti priklausomybes.“

Specialistė pasakojo, kad seniau alkoholinės abstinencijos gydymui

Dramblys, kurio niekas nenori matyti

J.Armalienė:

„Problema atsiranda tada, jei žmogus pradeda „taisyti sveikatą“ alkoholiu. Pagirios rodo, kad prasideda abstinencija.“

15min • 2013 m. gegužės 03 d. Sveikata | 5

(detoksikacijai) žmonės būdavo guldomi į stacionarą dviem savaitėms: pirmą savaitę išblaivėdavo, o antrą lankydavo užsiėmi-mus, šnekėdavosi su psichologais, socia-liniais darbuotojais, sužinodavo apie ligą ir savipagalbos grupes, pavyzdžiui, anoni-minių alkoholikų susirinkimus.

Dabar taip sumažintas etatų skaičius, kad viskas vyksta konvejeriu: žmonės pa-guldomi trims keturioms dienoms ir palei-džiami atgal į liūną.

„Mūsų gydytojai, psichiatrai išvažiuoja į norvegijas, švedijas. Gydysime svetimus, užuot gydę savo talentingus žmones, bro-lius, seseris, tėvus, mamas“, – apgailesta-vo gydytoja.

Sunkiausia ištverti pirmas dienasJ.Armalienės teigimu, po Minesotos prog-ramos niekas taip skaniai nebegeria, kaip gėrė iki tol, nes žino, kaip veikia alkoholis ir kokios skaudžios alkoholizmo pasekmės.

Anot jos, gebėjimas atsisakyti alkoho-lio visiškai nepriklauso nuo valios, nors alkoholikams dažnai priekaištaujama dėl valios stokos.

Moteris pasakojo, kad po alkoholio su-kelto linksmumo ir stimuliacijos visada ateina liūdesio ir nuovargio banga, kuri primena depresiją, tik yra trumpalaikė. Alkoholikų organizmas pripranta prie alkoholio kiekio, alkoholis įsirašo į me-džiagų apykaitą ir, krentant jo koncen-tracijai kraujyje, pasireiškia abstinenci-jos priepuoliai, nors žmogus dar būna net neišblaivėjęs.

J.Armalienė pasakojo, jog abstinencijos metu alkoholikui būna taip blogai, kad jis vos gali ištverti negėręs dvi tris dienas. Trečią–penktą paromis būna sunkiausia būsena, prasideda psichozė, žmonės jau-čia didelį nerimą, visiškai nemiega, negali savęs valdyti ir dauguma to neatlaiko – iš-geria, kad priepuoliai baigtųsi.

„Ateina tokia riba, kad tau reikia alko-holio kaip duonos – tam, kad išbūtum. Reikia mediko įsikišimo, kad nutrauktų tą užburtą ratą“, – atkreipė dėmesį pri-klausomybės ligų specialistė.

J.Armalienė teigė, kad paprastai alko-holikus kamuoja ne viena priklausomybė – dėl mažesnės savivertės ir pašlijusių san-tykių žmogus gali ne tik toliau gerti, bet ir įnikti į azartinius žaidimus, narkotikus ar seksą. Žmogui reikia pastovaus stimulo, jis neišbūna pats su savimi, nesuvokia, ko nori, ir tai jį slegia.

Anot specialistės, alkoholizmas yra viso gyvenimo liga – visiškai nuo to pasveikti neįmanoma. Žmonės, net penkiolika metų nebegėrę, gali atkristi. Svarbiausia – kuo ilgiau pratęsti blaivumo periodą.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

AA reiškia anoniminiai alkoholikai, nors primena AtA – amžiną atilsį. Alkoholis dažnai pasiglemžia žmogaus gyvybę arba gyvastį: net jei esi gyvas – negyveni.

Tokią išpažintį – išsilavinusios, jaunos, bet prasigėrusios moters – savaitraščio „15min“ žurnalistė išgirdo anoniminių alkoholikų susirinkime.

Sostinės Žirmūnų mikrorajone, viena-me iš gremėzdiškų pilkų pastatų, į skur-dų kabinetą renkasi žmonės. Tarp jų yra jaunų ir senų.

Susirinkus trims dešimtims pradedamas anoniminių alkoholikų grupės „Pagrindi-nis tikslas“ susirinkimas. Dukart per mė-nesį jame galima apsilankyti visiems, kas tik nori, net ir žurnalistams.

Užsiėmimus veda alkoholikas Darius. Kiekvienas prabilęs prisistato kaip alko-holikas, nors kai kurie negeria jau kelerius metus. Šio susirinkimo, kaip ir būsimos istorijos herojės, nuotraukų neišvysite – anonimiškumas yra AA pamatas.

Alkoholis – vietoj adrenalinoSavo istoriją pasakoja Lina, blyškiaveidė neaukšto ūgio liekna moteris, tvarkingai apsirengusi, ryškia spalva nusidažiusi plau-kus. Jau po pirmų sakinių tampa aišku, kad ji išsilavinusi moteris. Žodynas turtingas, moka įtaigiai pasakoti, tik labai jaudinasi. Žvilgsnis įbestas tai į grindis, tai į sieną, tai į lubas: „Užaugau disfunkcinėje šeimoje. Mane augino teta.“

Su teta jai nebuvo saldu, mergaitė buvo skriaudžiama. Todėl nuo ankstyvos paau-glystės ieškodavo adrenalino, kad gyven-ti būtų įdomiau. Adrenalinu tapo gėrimas savaitgaliais.

Šešiolikos pradėjo gyventi savarankiškai. Mokėsi gerai, kėlė sau maksimalius tikslus. Tačiau atsipalaiduoti kitaip nei su alkoho-lio taure rankoje jau nebegalėjo. Baigusi mokyklą įstojo į universitetą ir, kaip pati sako, meistriškai kaitaliojo kaukes, nes ne-žinojo, kas ji tokia ir ko nori iš gyvenimo. Vėliau ištekėjo, pagimdė.

„Vaiko gimimas tikriausiai buvo ir yra geriausias įvykis mano gyvenime“, – liū-dnai šypteli Lina.

Kol laukėsi, negėrė nė lašo. Kol maiti-no kūdikį, irgi negėrė. „Kaip dabar per-žvelgiu savo gyvenimą, tie dveji blaivybės metai buvo tik iliuzija, kad pasveikau“, – konstatuoja moteris.

Greitai gimė dar vienas vaikas, šeima statėsi namą. Tačiau viena po kitos nuti-ko dvi nelaimės: mirė vienas iš vaikų (Lina

nedetalizuoja, kaip, kodėl – galbūt per skau-du), pradėjo griūti baigiamas statyti namas. Vėl pradėjo gerti. Jai patiko ta stimuliuojan-ti būsena: „Būdavau mama, kai to norėda-vau, kai išsiblaivydavau ir sąžinės graužatis prasidėdavo, o kai sąžinė nurimdavo – vėl galėdavau būti ne mama. Vyrui teko daug pareigų.“

Vyras, jo motina, aplinkiniai prašė, kad nustotų gerti. Ji eidavo į AA susirinkimus,

matydavo, kad žmonės sugeba mesti ger-ti, bet nežinojo kaip, o pati to padaryti dar nenorėjo.

Ne kartą gulėjo psichiatrijos ligoninėse. „Uždarydavau save į psichiatrinę ligoninę mėnesiui, kad nors kurį laiką išbūčiau be al-koholio, bet visa tai būdavo tik manipulia-cijos – grįžusi namo vėl gerdavau. O pirmą dieną psichiatrijos ligoninės kieme suge-bėjau nusigerti ir nukritau nuo skardžio“, – prisimena Lina. Susirinkusieji šypteli.

Vyras su dukra pabėgoDukra bijojo geriančios mamos, todėl neiš-tvėręs vyras pasiėmė mergaitę ir išsikraus-tė iš namų.

Lina tai vertina kaip postūmį kapstytis: „Kažkas turi nutikti žmogaus viduje, kad suvoktum: jau gana – arba gyvenk, arba iš-eik. Mano sukrėtimas buvo toks, kad gal-vojau, jog tuoj išprotėsiu. Buvau pavojinga ir savo vyrui, ir savo vaikui. Vyro didžiau-sia pagalba buvo ta, kad apsaugojo vaiką nuo manęs – paliko mane ir išvežė dukrą. Tada pamačiau, kad esu visiškame š..., nie-kam nereikalinga, viena su savo baimėm ir skausmu.“

Moteriai pavykdavo kurį laiką išbūti blai-viai, tačiau tai neteikė džiaugsmo: „Atei-ties planuoti negalėjau, nes būdama blaiva nežinojau, ko noriu. Diplomai guli namie – kas iš to. Man galėjo ploti, juk aš buvau blaiva! Bet niekas neplojo.“

Moteris ieškojo pagalbos AA, taip pat nusprendė išbandyti Minesotos dvylikos žingsnių programą. „Pagalvojau, kad blo-giau būti negali“, – sako Lina, kuriai blai-vybės keliu padėjo eiti vadinamoji globėja.

„Kai su globėja pradėjome eiti progra-mos žingsnius, supratau, kas mane vedė alkoholizmo link. Jei ne alkoholis, būtų kita liga buvusi, nes su tokia vertybių sis-tema, kuri mano viduje buvo sukurta, aš ir negalėjau laimingai gyventi. Iš praeities laikiau daug pykčio ir baimių, man reikėjo išsivalyti, kad atleisčiau sau už praeitį, kad galėčiau vėl užmegzti santykius su žmonė-mis“, – pasakoja Lina.

Dabar ji nebegeria, sugrįžo ir vyras su dukra, kuriai jau septyneri: „Neseniai su vyru nuoširdžiai pasikalbėjome, manau, kad jam įdomu, kokia dabar esu, kaip jaučiuosi.“

Moteris nusišypso: „Gyvenimas tapo įdomus. Patinka pažinti save. Padėti ki-tiems, nelaukiant atsako. Atgaunu saviver-tę. Suvokiu, kad nesu tas parazitas, kuris prasigėrė.“

Gyvenimas tarp AtA ir AA

Šiuo metu Lietuvoje veikia

117 anoniminių alkoholikų grupių,

suskirstytų į 7 regionus visoje

Lietuvoje.

Keturios grupės yra įsikūrusios

pataisos / laisvės atėmimo įstaigose.

AA grupių užsiėmimai vyksta lietuvių

arba rusų kalba.

Pagalbos grupės

Alkoholikė Lina: „Esu dėkinga vyrui, kad apsaugojo vaiką nuo manęs.“

T.Urbelionio/BFL nuotr.

BFL nuotr.

„Būdavau mama, kai to norėdavau, kai išsiblaivydavau ir sąžinės graužatis prasidėdavo, o kai sąžinė nurimdavo – vėl galėdavau būti ne mama.“

15min • 2013 m. gegužės 3 d.6 | Miestai

Sušelpkite krepšinįJei nesugebate užsidirbti ar iki ausų prasiskolino-te, eikite pas premjerą Algirdą Butkevičių. Duos. Netikite? Štai didžiausi bei turtingiausi šalies krep-šinio klubai paprašė ir gaus.

A.Butkevičius Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lie-tuvos rytui“ ne tik pažadėjo duoti po vieną ar du milijonus, bet dar ir viešai paaiškino, kaip apeis mo-kesčių mokėtojų pinigus privatiems klubams dalyti draudžiančius įstatymus. Schema tokia: premjero nurodymu milijonus iš savo pelno Lietuvos krepši-nio federacijai perves valstybės valdomos įmonės, o federacija jau turės tuos pinigus pagal kokias nors tikras ar tariamas programas atiduoti klubams. Ge-riau nė M.Balčiūnas nesugalvos. Tik reikėtų nepa-miršti iš anksto paprašyti STT agentų užsimerkti, kad vėl kokios nors veikos nepamatytų ten, kur ne-reikia, ten, kur šventas reikalas – krepšinis.

Dabar jau galėtų vizito pas premjerą prašytis ir dėl bronzos kovojantys „Prienų“ bei „Neptūno“ klubai. O paskui juos – ir visi kiti. Eilės galo nebū-tų, nes sporto šakų ir klubų, kuriuos reikia paremti, mažoje Lietuvoje daug.

Beje, premjeras A.Butkevičius pabrėžė, jog būtų neteisinga, jei Lietuvos krepšinio federacija, vado-vaujama „Žalgirio“ simbolio A.Sabonio, visą para-mą skirtų tik skolose paskendusiam Kauno klubui ir nuskriaustų Vilniaus komandą.

Jau geriau premjeras patylėtų apie teisingumą... Kur jau tas teisingumas, jei iš anksto nuspręsta, ku-rie Lietuvos klubai stipriausi ir kam skirti paramą? Kam tada iš viso rengti Lietuvos krepšinio čempio-natą, dėl ko komandoms varžytis? Tegu sau žaidžia visą sezoną „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, ir tiek.

Lietuvos krepšinio klubai, ypač didieji, kaip, beje, ir futbolo bei kitų mažiau populiarių sporto šakų klubai, įprato gyventi ne iš to, ką užsidirba, o iš to, ką duoda koks nors geradaris ar geradariai. Taip ir gyvena nuo Kalmanovičiaus iki Romanovo, Guo-gos ar dar kokio nors dosnaus turtuolio. O kai rė-mėjų karvutės užtrūksta, bėga su ištiesta ranka į savivaldybę ir Vyriausybę. Pastaraisiais metais – vis dažniau ir vis su didesne tuščia kepure. O ge-rosios savivaldybės bei Vyriausybė nesusilaiko ir duoda. Vis daugiau ir daugiau.

Tikriausiai nebetoli tas laikas, kai net krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.

O gal užuot davęs premjeras galėtų – tik nesijuoki-te – sudaryti dar vieną grupę, kuri jam išaiškintų, jog Lietuvos mokesčių sistema verčia klubus samdyti užsieniečius, nes jie atsieina kone 40 proc. pigiau nei vietiniai. Ir vieni, ir kiti pasirašo kontraktus, bet užsieniečiai moka tik pajamų mokestį, o už vietinius reikia pakloti visus. Todėl Lietuvos klubuose pilna vidutiniokų iš užsienio, o mūsų talentai nyksta ant atsarginių suolelių užsienio komandose.

Jei lietuviai žaidėjai atpigtų, gal būtų lengviau juos ilgalaikiais kontraktais iki brandos išlaikyti Lietuvoje, o paskui pelningai parduoti. „Lietuvos rytas“ turi gerą pavyzdį – Joną Valančiūną, už kurį siūlyta beveik 7 mln. litų suma sudaro kone pusę viso klubo metų biudžeto.

Jeigu klubai augintų talentus, juos brangiai par-duotų, augintų pajamas iš žiūrovų, atributikos, gautų paramą iš valstybės ne pinigais, o infrastruk-tūra, mokesčių lengvatomis, gal ir eilės pas prem-jerą nebūtų? Gal, bet tada ir premjeras nebūtų toks geras ir gerbiamas.

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Nebetoli tas laikas, kai net krepšinio ir futbolo klubai daugiausia gyvuos iš mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigų.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Iš Vilniaus ar kito didmiesčio žiūrint Marijampolė atrodo pilkas pasienio miestelis,į kurį užvažiuotum nebent į Lenkiją traukdamas.

Bet užsukus gali pasijusti patekęs į patį Europos centrą – mieste rodo-si pasaulio meno garsenybės, verslą kuria tarptautinėse rinkose žinomi verslininkai.

Pasaulinės žvaigždėsKartą per savaitę Marijampolė virsta Europos centru – kai čia atsidaro di-džiausias Senajame žemyne naudotų automobilių turgus, taip prieš keletą metų išleistoje knygoje „Marijampo-lė“ rašė vokiečių fi losofas, sociologas ir keliautojas Karlas Schlögelis. Anuo-met turgus, dabar jau nebe toks dide-lis, išties buvo taškas, kur Rytai sutik-davo Vakarus.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis šią knygą įsigijo Šveicarijoje, kurioje am-basadoriavo. Jo žodžiais, autorius kiek pašaipiai įvertino atradimą, kad Euro-pos centras yra šalia Vilniaus.

K.Schlögelio įsitikinimu, Europos centras – Marijampolė, kuri įsikūrusi prie kelių, jungiančių Varšuvą ir Ber-lyną su Ryga, Talinu bei Skandinavija. Kai atsirado turgus, paprastas žmogus pasuko į Europą: važiuodavo į nežinią, stovėdavo prie sienos 14–16 valandų, mokėsi vokiečių kalbos.

„Per prekybą, ryšius su vokiečiais, lenkais, rusais ir dėl geros geopoliti-nės padėties miestas gyvena aktyvų ekonominį, prekybinį gyvenimą, –Marijampolės forume yra kalbėjęs V.Plečkaitis. – Marijampoliečiai dažnai lankosi Lenkijoje, Vokietijoje, Karaliau-čiaus srityje: ten perka, čia parduoda. Tai žmonės, kurie tiesia europietiškos civilizacijos kelius.“

Miestą pavadinti provincija sun-ku. Ne vien dėl to, kad, palyginti su

Kapsuku – taip miestas buvo pavadin-tas sovietų okupacijos metais, atro-do kur kas modernesnis. Jei prireikia sporto ar kultūros žvaigždžių, tereikia palėkti iki Kauno, be to, jos dažnai at-važiuoja ir į pačią Marijampolę. Nese-

niai savo darbų parodą, iki tol rodytą tik Vilniuje, ati-darė užsienyje pripažintas dailininkas ir iliustratorius Ray Bartkus.

Gimtinėn užsuka ir Vo-kietijoje gyvenanti pasau-linio garso operos solistė Violeta Urmanavičiūtė–Urmana. Pernai rugsėjį, kai ji kartu su gyvenimo

draugu italų tenoru Alfredo Nigro Marijampolėje surengė

koncertą, greta Kultūros centro buvo atidengtas V.Urmanos suoliukas. Skulptoriaus Kęstučio Lanausko kūri-nio šonus puošia gėlės, todėl prisėdus šalia giedančio paukščio atrodo lyg pie-voje tabaluotum kojomis. Pati solistė palinkėjo, kad „braidant“ po šią pievą išsipildytų sugalvoti norai.

Kultūrinis ir pramoginis gyvenimas verda – moderniame Kultūros cent-re kas savaitę vyksta bent po vieną renginį, gastroliuoja populiarūs atli-kėjai ir teatrai – nuo lietuvių iki japo-nų, į visuomenines diskusijas iš Vil-niaus atvyksta signatarų, politikų ir diplomatų.

Tiesa, turistai miesto dar neatrado: nors lankosi lenkai, ispanai, vokiečiai, daugelis pro miestą traukia tranzitu. Marijampolę gelbsti prastas aptarna-vimas Lenkijoje: keliautojai stengiasi pro ją pravažiuoti ir apsistoti už sie-nos. Suomiams miestas patinka kaip konferencijų vieta, kazachus vis dar traukia automobilių turgus.

Marijampolės

MARIJAMPOLĖ

15min •

OLĖOLĖ Marijampolę į dvi dalis

dalija Šešupė.

E.Digrytės nuotr.

Šešupės padalinta Suvalkijos

sostinė Marijampolė – septinta

pagal dydį šalyje. Miestas išaugo

iš Pašešupio kaimo,

pirmą kartą paminėto

1667 m. XVIII a. pr.

atsikraustęs Prienų

seniūnas grafas

Morkus Antanas

Butleris pervadino

miestą Starapole.

Greta ėmė kilti ir kitas

miestelis, kur jo žmona

Pranciška Butlerienė

įkūrė bažnyčią ir marijonų

vienuolyną. Jų garbei

miestelis buvo pavadintas

Marijampole.

Marijampolė

Savo nuomonę galite

išsakyti 15min.lt

15min • 2013 m. gegužės 3 d. Miestai | 7

fenomenasTraukiniai iš EuroposJauna marijampolietė Vaida neseniai šir-dies draugą išleido dirbti į Vilnių. Svars-tė keltis ir pati, bet prisipažino negalėju-si palikti gimtinės. Panašiai savaitraščiui „15min“ kalbėjo daugelis pašnekovų – pa-togiai provincijoje jaučiasi tiek paprasti žmonės, tiek verslininkai.

Vienos didžiausių Lietuvoje „Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininkui Vi-dmantui Kučinskui čia patinka – gyvena gretimame Kumelionių kaime, dirba Ma-rijampolėje.

„Dideliame mieste pasiekti kokią įstai-gą reikia valandos ar dviejų. O pakeliui

į Vilnių matau gražią gamtą, Nemuną, slė-nius, miškus, kalvas – poilsis, pasikrau-ni geros energijos, nuvažiavęs net pyktis negali. Neseniai važiavau į susitikimą Vil-niuje. Išvažiavau prieš 2 val. 20 min., vis tiek nespėjau, o Marijampolėje nesu nie-kur pavėlavęs.“

Bendrovės „Mantinga“ valdybos pirmi-ninkas Klemencas Agentas tikino net min-ties neturėjęs išvažiuoti į didmiestį. Nuva-žiuoti į Vilnių, iš kur skirstytos žaliavos, buvo svarbu nebent sovietų okupacijos metais. Dabar kompiuteriai ir internetas leidžia dirbti – užsisakyti produktų, val-dyti technologinį procesą – iš bet kurios vietos. Užsienyje daug gamyklų kuriama

verslininkų gimtinėse, arčiau ūkininkų ar šalyse, kur darbo jėga pigesnė. Lietuvoje kai kurios didelės įmonės – „Ro-kiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“ – irgi įsi-kūrusios provincijoje.

Iki vienos „Arvi“ įmonės Karaliaučiaus srityje – 120 km, o iki Vilniaus – mažiausiai 140 km, iki Klaipėdos – 236 km. Čia kry-žiuojasi svarbios magistralės: viena – „Via Baltica“ po rekonstrukcijos sujungsianti Helsinkį su Vidurio Europa, kita driekiasi nuo Karaliaučiaus per Minską iki Maskvos. Iki Kauno – 60 km, iki Lenkijos sienos –dar mažiau. Jau dabar kaliningradiečiai į Druskininkus traukia per Marijampolę, baltarusiai taip pat važiuoja į Karaliaučių.

Gavus gyventojų pritarimą, miestą kirs europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, kuris, K.Agento įsitikinimu, suteiks Mari-jampolei naują impulsą: „Visi, pradedant Kybartais netoli Karaliaučiaus srities, bai-giant Igliauka pusiaukelėje į Vilnių, iš čia judės į Vakarus. Jei vilniečiai norės pasiekti Berlyną, turės važiuoti iki mūsų arba į Laz-dijus, jei ten bus stotelė. Kol vėžę nuties iki Kauno, turėsime strateginį pranašumą. O ir vėliau, jei žmonės pripras važiuoti čia, o ne į Kauną. Marijampolėje matome švie-sią ateitį – mūsų miestas turėtų įgauti tikrą pasienio miestelio vertę.“

Tikrajame Europos centre gerai jaučiasi ir turtingi verslininkai, ir jiems dirbantys miestelėnai

Viešosios miesto

erdvės išpuoselėtos

ir sutvarkytos.

Neseniai Marijampolėje

atidaryta Niujorke

išgarsėjusio R.Bartkaus

kūrinių paroda.

K.Agentas:

„Marijampolei matome šviesią ateitį – mūsų miestelis turėtų įgauti tikrą pasienio miestelio vertę.“

Nukelta į 8 psl. >>>

Po 2011 m. savivaldos rinkimų

Marijampolės savivaldybės taryboje

valdančiąją koaliciją sudarė keturios

politinės jėgos: Socialdemokratų,

Krikščionių bei Darbo partijos ir

Socialdemokratų sąjunga.

Dauguma yra itin trapi –

dabar jai priklauso 14 iš 27 narių.

Mero pareigas nuo 2008 m. eina

socdemas Vidmantas Brazys

(meru dirbęs ir 2000–2003 m. bei

2003–2007 m.).

Ilgametis meras

Vidmantas Brazys

BFL nuotr.

Suvalkijoje kas keli kilometrai – rodyklė į iškilaus

žmogaus gimtinę. Daug pirmųjų Lietuvos

Seimų narių buvo iš Marijampolės apskrities. Iš

šių kraštų kilęs ne vienas Vasario 16-osios akto

signataras, aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos

pirmininkas, daktaras Jonas Basanavičius,

kalbininkas Jonas Jablonskis. Suvalkiečių tarmė

tapo bendrinės lietuvių kalbos pagrindu. Tiesa,

šiandien stipresnis taupaus ar net šykštaus

suvalkiečio įvaizdis.

Istoriko Sigito Jagelevičiaus teigimu, suvalkiečių

būdui įtakos turėjo keli dekretai. Pirmu žingsniu

į kitokį gyvenimą, prijungus šią teritoriją prie

Prūsijos, XIX a. pr. tapo draudimas dengti

stogus šiaudais. Taip siekta, kad būtų mažiau

gaisrų, kartu kito mąstysena. Kitu dekretu

dėl tvarkos ir higienos buvo nurodyta prie

namų statyti lauko tualetus. Buvo panaikinta

baudžiava. Kitiems suvalkiečių medkirčiai – ne

tradiciniai amatininkai ir žemdirbiai – reiškė

Lietuvos kapitalizmo pradžią. Išmokę naudoti

girią, jie medieną tiekė eksportui.

Ypatingas charakteris BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.8 | Miestai

Siekiant prisidėti prie senyvo amžiaus asmenų gyvenimo kokybės pagerinimo ir aktyvumo skatinimo VšĮ Kauno Dainavos poliklinika pradeda vykdyti Kauno miesto savivaldybės finansuojamą „Sveiką gyvenimą skatinančios socialinės ir fizinės aplinkos kūrimo“ programą, skirtą 65 m. ir vyresniems Kauno miesto gyventojams.

Programoje didelis dėmesys skiriamas ligų prevencijai ir sveikos gyvensenos propagavimui vyresniame amžiuje. Senjorai kviečiami į gydytojų paskaitas, praktinius užsiėmimus, individualias konsultacijas. Senjorai kviečiami dalyvauti įvairiuose fizinės veiklos užsiėmimuose – instruktorių vedamuose Šiaurietiško ėjimo, šokio terapijos užsiėmimus. Sveikatingumo centre „Linija“ bus sudaromos sąlygos naudotis baseinais bei pirtimi. Spalio mėnesį senjorai kviečiami į Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai skirtą minėjimą.

Visos Programoje vykdomos veiklos yra nemokamos. Programa vyks iki šių metų gruodžio 20 d. Daugiau informacijos apie planuojamus užsiėmimus, tikslią jų datą ir vietą galite sužinoti tel. 45 28 85.

KAUNO MIESTO SENJORAI KVIEČIAMI DALYVAUTI NEMOKAMUOSE RENGINIUOSE

Dirba visame pasaulyjeNors verslininkai brangina geografi nį Lie-tuvos pakraštį, jų veikla neapsiriboja nei regionu, nei mūsų šalimi. Šaldyti duonos irpyrago gaminiai, sumuštiniai, užkepėlės, picos, trintos sriubos gaminamos 20 tūkst.kvadratinių metrų ploto „Mantingos“ ga-mykloje Marijampolėje, o net 51 proc. pro-dukcijos eksportuojama į 30 valstybių. „Mantinga“ darbu aprūpina maždaug 650 marijampoliečių ir regiono gyventojų.

„Arvi“ įmonių grupė iš Marijampolės val-do dar didesnį tarptautinio verslo tinklą, kuriam priklauso „Arvi kalakutai“, „Arvi cukrus“, viešbutis ir svečių namai, paša-rų ir trąšų gamyklos, šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo ir utilizavimo įmonės Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje bei Karaliaučiaus srityje, Baltijos agrovers-lo institutas. Iš viso grupė, prieš 20 metų pradėjusi veiklą mažame tekstilės ceche, vienija dvi dešimtis įmonių.

„Bet koncentracija yra čia. Marijampolė yra mūsų gimtasis miestas, – kalbėjo „Arvi ir ko“ plėtros koordinatorius Justas Kučins-kas. – Susiduriame su tam tikromis kliūti-mis, pavyzdžiui, specialistų stygiumi, bet kliūtys perlipamos. Šis miestas tampa pri-valumu. Galime kurti tokią darbo atmosfe-rą, kokios nesukurtume Vilniuje.“

Darbščius ir talentingus žmones versli-ninkai surenka iš aplinkinių vietovių, kai kurie juos atveža ir maitina. „Mantingos“ administracijos pastate įrengta masažo kėdė – tiems, kurie nuolat sėdi prie kom-piuterių. Į Švediją emigravusi darbuotoja ne tik neprarado darbo, bet tapo įmonės atstove Skandinavijos šalims.

„Žmones labiau motyvuoja ne pinigai, bet matoma darbo prasmė, asmeninis in-dėlis, supratimas, kad stengiasi ne vien dėl pelno. Auga įmonė, klesti miestas, randasi naujų verslų“, – samprotavo J.Kučinskas.

Pabodo kaimas miesteBene didžiausias Marijampolės verslininkas V.Kučinskas yra daugelio kultūros renginių iniciatorius bei mecenatas: „Kas viduje, neatimsi. Kultūriniai dalykai žmogų ugdo, keičia požiūrį į gyvenimą. Vien pinigais to nepadarysi. Galime pastatyti geriausius

fabrikus, bet jei trūks atsakomybės, dva-sios, nieko nebus. Organizuojame spektak-lius, parodas. Naktinių klubų tegul į Vilnių važiuoja, jei tokios vertybės. O jei kas nori būti laisvi, kviečiame į Marijampolę.“

Pyktelėję – kiek galima iš Lietuvos daryti kaimą – „Arvi“ žmonės kartu su savivaldy-be įsteigė viešąją įstaigą „Sveikatingumo idėjos“, kurios tikslas – plėtoti savivaldos ir verslo bendradarbiavimą švietimo, kul-tūros bei sporto srityse. Tam skiriamas mi-lijono litų biudžetas, pritraukiama ES lėšų.

„Mantinga“ irgi remia švietimo, sociali-nes įstaigas, kultūros ir sporto renginius, regioninėje krepšinio lygoje žaidžiantį klu-bą. Verslo praktinio mokymo fi rma „Marko Mantingėlė“ moko savarankiško, aktyvaus ir atsakingo požiūrio į profesinę veiklą, ge-rina studentų praktinius verslo valdymo įgūdžius, imituojant įmonės veiklą.

Išgelbėjo seniausią cukraus fabrikąNemažai lietuvių deda lygybės ženklą tarp Marijampolės ir cukraus. Jo gamyba

čia turi senas tradicijas. Suvalkiją prijun-gus prie Rytų Prūsijos, vyrai būdavo ima-mi į rekrutus ir, ištarnavę 5–6 metus, gal-būt parsinešdavo cukrinių runkelių sėklų. Runkeliai galėjo atkeliauti ir su Napoleono armija.

Tarpukariu geografas Kazys Pakštas, at-sižvelgdamas į dirvožemį, kritulių kiekį ir kitus veiksnius, nustatė, kad Suvalkijo-je geriausia auginti cukrinius runkelius. 1931 metais bendrovė „Lietuvos cukrus“ būtent Marijampolėje pastatė pirmą šalies cukraus fabriką.

Fabrikas, ilgą laiką buvęs pagrindiniu miesto pramonės objektu, iškilo naujųjų nepriklausomos Lietuvos verslininkų ini-ciatyva. Anot istoriko Norberto Černiausko, turtuoliai broliai Vailokaičiai kelių Suval-kijos ūkininkų priprašė pasodinti cukrinių runkelių, o derlių išvežė į Rytprūsius. Ten išgirdę, kad lietuviški šakniagumbiai – visai neprasti, nusprendė imtis verslo.

Kai fabrikas, per streikus ir kelių bloka-das neatiduotas danų investuotojams, at-sidūrė ant bankroto slenksčio, ūkininkai paprašė „Arvi“ savininką jį gelbėti. 1999 metais V.Kučinsko koncernas fabriką nu-pirko ir modernizavo.

„Teorija sako: sėkmingam sprendimui reikalinga SWOT (stiprybių, silpnybių, ga-limybių ir grėsmių) analizė. Pas mus prie-šingai – sėkmę reiškia sprendimai, priimti pagal nuojautą. Sėkmės sulaukia ne tie, kurie pataiko į tinkamą traukinį, o kurie nespėja į jokį, bet atvažiuoja savo trauki-niu, sukuria kažką, ko dar nebuvo“, – fi lo-sofi škai cukraus fabriko gelbėjimą paaiš-kino J.Kučinskas.

Cukraus fabrike dirba apie 350 (ne gamy-bos metu – perpus mažiau) žmonių. Pasta-raisiais metais pagaminta bemaž 37 tūkst. tonų cukraus. Sezonas paprastai trunka nuo rugsėjo iki gruodžio, o pernai dėl re-kordinio derliaus (perdirbta 270 tūkst. tonų runkelių) gamyba užsitęsė iki vasario. Tie-sa, tik 26 043 t baltojo cukraus galima par-duoti ES narėms, likusį tenka išvežti toliau.

Marijampolėje perdirbami tik lietuviški cukriniai runkeliai, atvežami iš aplinkinių rajonų, vos vienas ūkininkas runkelius ga-bena iš toliau. Šiemet sudarytos sutartys su 193 ūkininkais. Fabriko direktorius And-rius Leškevičius nesibodi įšokti į guminius batus ir pats paklampoti po laukus: „Man įdomu. Ūkininkams ir žaliavai reikia dė-mesio, be to net fabriko neužkurtume.“

Per krizę augoPrieš pat Rusijos krizę veiklą pradėjusi „Mantinga“ ką tik išgyveno dar vieną sun-kmetį. K.Agentas šyptelėjęs savo bendro-vę pavadino krizių įmone. Iš jos yra ko pa-simokyti: problemos privertė ne atleisti žmones, o plėstis, kurti naujus gaminius. „Pamatėme nišą – žmonės mažiau lankysis

69 Tiek gyventojų yra Marijampolės savivaldybėje.

Skaičius

tūkst.

>>> Atkelta iš 7 psl.

Caro valdžiai uždraudus lietuvišką spau-

dą, Marijampolė tapo tautinio judėjimo ir

Užnemunės švietimo centru. Reikšmingas

buvo Rygiškių Jono gimnazijos, kur mokėsi

tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basa-

navičius (būtent jo vardą gavo mokykla)

ir Vincas Kudirka, vaidmuo. Čia aktyviai

veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą

„Sietyno“ organizaciją. Tarpukariu veikė

ne viena spaustuvė, leisti 27 lietuviški lai-

kraščiai, veikė Mokytojų seminarija ir

Marijonų biblioteka, turėjusi per

60 tūkst. knygų. Per karus mies-

tas buvo smarkiai sugriautas.

Prieš šimtmetį lietuviai sudarė

vos 18 proc. miestelėnų, žy-

dai – pusę. Tarpukariu lietuvių

buvo jau du trečdaliai.

1941–aisiais naciai

Šešupės slėnyje

sušaudė daugu-

mą Marijampo-

lės žydų.

Daugiausiai žmonių Marijampolėje yra

gyvenę sovietmečio pabaigoje - 1989 m.

surašymo duomenimis, bemaž 51 tūkst.

Dabar iš 45 tūkst. marijampoliečių -

97 proc. yra lietuviai, ketvirta pagal

gausumą – čigonų bendruomenė.

Marijampolėje veikia Rygiškių Jono,

Marijonų ir Sūduvos gimnazijos, šešios

pagrindinės, dvi pradinės ir viena

jaunimo mokyklos, Vilkaviškio vyskupijos

Krikščioniškosios kultūros centro vidurinė

mokykla, penki darželiai-mokyklos,

Suaugusiųjų mokymo centras. 2001 m.,

reorganizavus Aukštesniąją pedagogikos

mokyklą ir Aukštesniąją žemės ūkio

mokyklą, buvo įsteigta Marijampolės

kolegija.

Lietuviškas miestas

V.J

ura

ičio

nu

otr

.

Traukinių stotis (apie 1928 m.).

Marijampolės

Poezijos parkas.

BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

restoranuose ir kavinėse, daugiau valgys biuruose ar namie, todėl pasiūlėme maisto skubantiems: picų, užkepėlių, užkandžių. Dėl šių naujovių per krizę paaugome 3–5 procentais. Vien su senąja produkcija gal būtume kritę“, – sako K.Agentas.

V.Kučinskas, nuo Marijampolės nukry-pęs prie Lietuvos reikalų, nesusilaikė nuo karčių žodžių: „Jei tiesiai šviesiai, viskas vystosi chaotiškai. Nebuvo jokios strategi-jos, todėl buvo daug griuvimų ir praradi-mų, sugriauti ūkiai, įmonės ir pastatai, ku-riuos buvo galima apkrauti darbu. Valdžia nebuvo kompetentinga spręsti kai kurių problemų. Jei būtume susiėmę anksčiau, dabar gyventume geriau. Marijampolėje irgi stambios įmonės žlugo, o juk galėjo-me ir jas išlaikyti.“

Sovietų okupacijos metais pramonė buvo Marijampolės varomoji jėga. Didžiausia ir pažangiausia buvo maisto pramonės au-tomatų gamykla, turėjusi per 2 tūkst. dar-buotojų, vien inžinierių – gal 400. Vėliau

ji tapo „Fasa“, gaminančia maisto produk-tų pakavimo mašinas, kurias eksportuoja

į Europą, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, Centrinę Aziją, Pietų Ameriką.

Konservus, padažus, uogienes ir li-monadą gamindavusio kombinato ne-beliko, o maisto pramonės pakavimo ir fasavimo įrenginių projektavimo bei gamybos įmonė „Pakma“ atsilai-kė. Ji, kaip ir „Marijampolės pieno konservai“, didžiumą produkcijos eksportuoja į Europos, Azijos ir net Afrikos šalis.

Nepriklausomoje Lietuvoje įkurta bendrovė „Stevila“ gami-na tikslius aukštos kokybės metalo gaminius užsienio kompanijoms.

Miestai | 9

Donatas JANKUS

Mėgėjai alų dažniausia apibrėžia keliais žodžiais: šviesus, tamsus, lengvas, kartus, tirštas. O štai profesionalūs aludariai, degustuodami alų, vienu metu vertina net keliolika jo savybių.

Utenoje įsikūrusio Šiuolaikinės aluda-

rystės centro vadovas, alaus kultūros ir

kokybės specialistas Jonas Lingys sako,

kad žmonės dažnai nustemba, kiek daug

galima sužinoti iš kelių alaus gurkšnių.

„Kai kurie pirmą kartą suvokia, jog alaus

kokybę galima nustatyti iš aromato, tu-

rinčio daugiau kaip 70 skirtingų kvapų, o jo

skonis turi net keliolika atspalvių“, – sako

J. Lingys.

Pasak jo, įprastai alaus mėgėjai jo skonį

įvertina iš pirmųjų gurkšnių. Sakoma, kad

alus „nelenda“, arba – „maloniai geria-

mas“ ar net „maloniai bėga gerkle“. Pro-

fesionalūs degustatoriai taip pat naudoja

šį apibūdinimą – juo nusakoma alaus sa-

vybė, angliškai vadinama „drinkability“.

Tačiau, tai tik vienas iš vertinamų alaus

skonio požymių.

ŠVIEŽUMAS UŽUODŽIAMAS

Viena svarbiausių alaus degustacijoje

vertinamų charakteristikų – jo šviežumas.

Niekas nemėgsta pastovėjusio, ypač sau-

lės šviesoje pabuvusio alaus. Geriausias –

tinkamos temperatūros. Kai kurios alaus

rūšys degustuojamos tik atvėsintos iki

6-8 laipsnių temperatūros, kitų rūšių tem-

peratūra – aukštesnė.

Susidarę pirmą įspūdį apie alų, de-

gustatoriai neskuba jo iškart išgerti – jie

uodžia aromatą. Ne veltui įvairios alaus

rūšys pilamos į skirtingų formų taures.

Pavyzdžiui, mažiau aromatingam alui

skirta taurė siaurėja į viršų, kad geriau

koncentruotųsi kvapai. Intensyvaus kva-

po alaus savybės geriausiai atsiskleidžia

platėjančioje taurėje.

Profesionalūs degustatoriai vertina net

kelias alaus aromato savybes – bendrą

aromatingumą, alkoholio koncentraciją

bei atskirus kvapus. Jei vienai alaus rūšiai

tam tikras kvapas yra tinkamas, kitos rū-

šies alui jis gali būti nepriimtinas (angliš-kas terminas –„off flavor“). Pavyzdžiui,

kartumas labiau būdingas pilsneriui, gėlių

ar miško aromatas – europietiškam švie-

siam lageriui bei kitoms jo rūšims. Salyk-

linis bei aštresnis aromatas – viršutinės

fermentacijos eliui.

SKONIS ATSISKLEIDŽIA PAMAŽU

J. Lingys sako, kad ne visos alaus sa-

vybės atsiskleidžia iš karto. Tik po kelių

gurkšnių degustatoriai pajaučia jo pilnu-

mą, „kūningumą“. Alaus skonio harmoniją

jie nustato įpusėję ragauti alų iš taurės.

Degustavimo pabaigoje sudaroma api-

bendrinanti diagrama, vadinama skonio

voratinkliu. Iš jo bet kuris alaus specialis-

tas iškart supras, kokiomis savybėmis pa-

sižymi ragautas alus.

„Visų šių degustavimo gudrybių mo-

kome ir ekskursijų dalyvius. Žmonėms tai

įdomu, o ypač, kai alus ragaujamas jau pa-

mačius visą jo gamybos ciklą nuo salyklo

malimo iki išpilstymo į butelius, skardines

ir statines“, – komentuoja J. Lingys.

Pasak jo, Šiuolaikinės aludarystės

centre Utenoje lankytojai sužino, kokią

įtaką alaus skoniui daro vanduo, salyklas,

mielės, apyniai. Pastarieji būtent ir lemia

tai, kad alus tampa panašus į alų – lengvai

karstelėjęs arba labai kartus. Alaus ver-

tintojai kiekvieno alaus kartumą vertina

dvejopai – pirmiausia jo intensyvumą, po

to – jo „gylį“, kokybę.

Priklausomai nuo rūšies, apyniai su-

teikia alui skirtingą skonį. Yra kartieji, kil-

mingieji aromatiniai apyniai ir kitos rūšys.

Aludarystėje naudojami tik moteriškos

lyties apynių žiedai – spurgai. Būtent jie

turi daugiausia unikalių karčiųjų medžiagų

ir eterinių aliejų.

SALYKLAS – PAGRINDAS

Daug įtakos alaus skoniui, aromatui bei

spalvai daro salyklas – mirkyti, sudaiginti

ir sudžiovinti miežių grūdai. Salyklas alui

suteikia skonio pagrindą. Degustacijos

metu vertinama, kiek aluje yra javų posko-

nio, ar tai yra labiau grūdų, ar jau sumalto

salyklo skonis.

Alaus gardumui įtaką daro ir vanduo,

priklausomai nuo to, minkštas jis ar kie-

tesnis. Taip pat mielių rūšys: vienos tinka-

mos lagerio alui gaminti, kitos – eliui.

Alaus virimas ir fermentacija – sudė-

tingi procesai. Ne visos jų metu susida-

rančios medžiagos alaus harmoniją veikia

palankiai. Pavyzdžiui, suteikia alui popie-

rių primenantį skonį, per didelį saldumą ar

rūgštumą. Tik tinkamai prižiūrimas gamy-

bos procesas, kurio metu fermentuojamo,

o vėliau brandinamo alaus kokybė tikri-

nama kasdien, padeda išvengti neigiamų

kvapų bei skonių.

Profesionalūs degustatoriai nepagei-

daujamų medžiagų pėdsakus aluje moka

atpažinti. Nekokybiško alaus paragavęs

mėgėjas arba to nesupras, arba tiesiog pa-

sakys: „jam kažkas ne taip.“

KVIEČIA IŠBANDYTI

Tie, kurie yra ragavę kelių rūšių alaus

ir jaučiasi jį išmanantys, galės pasitikrinti

žinias. Gegužės 17 dieną Lietuvoje pirmą

kartą rengiamas Nacionalinis aludarystės

egzaminas. Užduotys bus sprendžiamos

internetu, o egzamino laikas ir taisy-

klės jau paskelbtos interneto svetainėje

www.alausegzaminas.lt.

Po pirmo etapo 30 geriausių dalyvių bus

atrinkti į praktinę egzamino dalį. Nuga-

lėtojas gaus prizą – galimybę apsilankyti

Alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje.

Alų ragauti gali būti įdomu

V.Kučinskas:

„Galime pastatyti geriausius fabrikus, bet jei trūks atsakomybės, dvasios, nieko nebus. Jei kas nori būti laisvi, kviečiame į Marijampolę.“

„Arvi“ nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Aistė Šližytė redakcija@15min.lt

Per 20 kūrybinės veiklos metų operos solistė Inesa Linaburgytė sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. Atrodytų, pati kūrybos branda – imk ir klestėk. Tačiau 47 metų moteris nerimsta – kuria naują teatrą ir naują operą. „Per 20 metų supratau, kad man neužten-ka būti tik atlikėja, norisi pasidalinti savo požiūriu į kai kuriuos kūrinius – tiek vis-ko prisikaupė“, – kalba Vilniaus kamerinio teatro sumanytoja ir įkūrėja I.Linaburgytė.

Kitą ketvirtadienį Lietuvos rusų dramos teatre nuskambės pirmieji jos režisuotos Giacomo Puccini operos „Toska“ akordai. I.Linaburgytė – ne tik šio pastatymo reži-sierė, bet ir pagrindinio vaidmens – Tos-kos – atlikėja.

– „Toskos“ pastatymas jau eina į pabaigą: gal jau galite palyginti, ką reiškia būti solistu ir ką – režisieriumi?

– Kai esi vien atlikėjas, giliniesi į perso-nažo liniją. O dabar, nuosekliai tyrinėda-ma visus personažus, matau, kaip skiriasi sprendimai. Nesu tokia, kad norėčiau iš-rasti dviratį ir sukurti ką nors pritrenkian-čio. Laikausi kompozitoriaus ir dramatur-ginės linijos.

Daugelis dainininkių sako, kad joms leng-va kurti Toską. Ir pavydas, kuris užvaldo įta-riant, kad mylimasis buvo su kita, ir tempe-ramentas – visa tai artima moterims.

Tačiau dabar man daug svarbiau suprasti tuos jausmus, kurių gyvenime nesu patyru-si. Pavyzdžiui, tą baisų sukrečiantį poelgį, kai Toska žudo Skarpiją. Visgi būti režisie-riaus kailyje ir gauti norimą rezultatą yra

sudėtinga. Kartais būna sunku įtikinti ir pa-grįsti idėją, nes dainininkai yra asmenybės, turi savo susiformavusį požiūrį į vaidmenį.

– „Toska“ Lietuvos scenoje buvo statoma, bet ne taip dažnai. Ar nebuvo baisu imtis šio grandiozinio pastatymo?

– Rinkdamasi kūrinį galvojau apie kelis va-riantus, o „Toską“ pasirinkau dėl to, kad tai yra geniali muzika, kuriai klausytojai nelieka abejingi. G.Puccini yra aukščiausios emoci-nės skalės kompozitorius. Be to, norėjau ir

giliau pasikapstyti Toskos personaže. Žiūrė-dama įvairius šios operos pastatymus pra-dėjau kelti klausimus, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip, norėjau rasti savo sprendimą.

– Toska – aikštinga dainininkė, iškelianti sceną savo mylimajam dailininkui dėl pie-šiamos šviesiaplaukės. Kiek jums pačiai ar-tima ši herojė?

– Dabar norėčiau, kad ji būtų mažiau aikš-tinga. Matau ją švelnią, trapią. Moteris na-tūraliai supyksta, kai pajunta pavojų mei-lei. Bet Toska ne tokia, jai greitai nuslūgsta emocijos – čia supyko, čia jau juokauja. Ji nėra vienpusiška. Labai norėčiau, kad mano Toska būtų švelni, nors, aišku, muzika įpa-reigoja, siūlo „rėmelį“. Stengsiuosi būti to-liau nuo tos aikštingos dainininkės štampo.

– Kuo jūsų „Toska“ bus kitokia, nei jau yra matę Lietuvos žiūrovai?

– Nesistengsiu šokiruoti. Nors gyvename tokiu laiku, kai novatoriškumas yra verty-bė, aš noriu į dienos šviesą iškelti tai, kas yra seniai pamiršta vertybė, amžina klasika. Noriu prie jos vėl prisiliesti, kad žmonės ją girdėtų ir klausytų.

Aš taip myliu operą, jos klasikinę formą, kad nenoriu joje ieškoti novatoriškų sprendi-mo būdų. Ji savaime tokia gili ir turtinga, kad ją reikia tik pažadinti, atgaivinti personažus.

Nė viena meno rūšių neturi tokios menų sintezės – operoje gali rasti ir dailę, ir archi-tektūrą, ir muziką, ir aktorystę, ir orkestro skambesį. Nė vienas žanras neturi tiek po-tencijos. Todėl tikiu, kad ji gyvuos, kol gy-vuos žmonija.

Žmonės visais laikais mylėjo, džiaugėsi, nekentė, ir tai genialiai suguldyta kompozi-torių partitūrose. Kartais stebiesi, kad laikas keičiasi, o jų kūriniuose jausmai yra tie patys.

– Koncertavote daugelyje šalių. Kuo ski-riasi publika?

– Lietuviai operą labai mėgsta – matau, kad yra melomanų, kurie laukia naujų

pastatymų, išklauso net ilgiausius kūri-nius. Lyginant su kitomis šalimis, jie šiek tiek santūresni – Rusijoje senučiukai sako pastabas ar giria, italai taip pat ateina pui-kiai išmanydami muziką. Pas mus tai nėra visuotinai priimtas žanras. Daugiau – iš-skirtinai jautrių žmonių muzika.

– Laisvalaikiu tapote, rašote eiles. Iš kur toks potraukis? Gal jūsų giminėje buvo kūrėjų?

– Prieš keletą savaičių, kai šventėme ma-mytės jubiliejų, tema, iš kur mumyse su se-serimi atsirado kūrybinė gyslelė – vėl iškilo. Mamytė yra kūrybinga, su tėveliu aplinką tvarkėsi, namus puoselėjo – tiltelių pasida-rę, akmenimis išsigrindę. Man tai didžiulis pavyzdys ir užkratas visam gyvenimui. Jie nieko ypatingo nedaro, bet labai gražiai ku-ria savo gyvenimą.

– Gajus stereotipas, kad prasimušti meno pasaulyje galima tada, jei yra įtakingų užtarėjų.

– Tai – tik stereotipas. Kiekvienas „pra-simušimas“ yra įdėtų pastangų rezultatas. Žmogus turi įrodyti ar sukurti kažką pats, kad būtų įvertintas. Man tai ir poreikio rei-kalas – aš negaliu nekurti. Daug kas sako, kad galėčiau ramiai gyventi, bet jei man kas uždraustų dainuoti, tai būtų didžiau-sia nelaimė.

– Atrodo, kad dramos jums artimos. Ar mėgstate skaityti?

– Visą laiką labai daug skaitydavau. Gal iš to ir kilo noras režisuoti – skaitant trokšti vienaip ar kitaip spręsti dramą.

Mano „grožinė literatūra“ ilgą laiką buvo Konstantinas Stanislavskis, Borisas Po-krovskis ir Walteris Felsensteinas. Iš tie-sų nelabai mėgstu grožinę literatūrą, nes romanai man atrodo išgalvoti. Man labiau patinka psichologiniai ar fi losofi niai kū-riniai. Kai noriu peno ne protui, skaitau Thomą Manną. Buvo laikas, kai skaičiau Paulo Coelho, Jurgą Ivanauskaitę. Iš poe-tų nuo vaikystės mylimiausias yra Justinas Marcinkevičius. Net savo teatro pirmajam koncertui sėmiausi peno iš jo eilėraščio: „Ištark mane, žeme... Kaip grūdą ištark ir praeivio širdy pasodink...“

Man labai svarbus pokalbis siela į sielą. Todėl ir operoje tikiuosi intymumo.

10 | Kultūra

„Toską“ režisuojanti solistė I.Linaburgytė:

„Opera neturi šokiruoti“

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

„Aš taip myliu operą, jos klasikinę formą, kad nenoriu joje ieškoti novatoriškų sprendimo būdų. Ji savaime gili ir turtinga.“sprendimo būdų. Ji savaime gili ir turtinga.“

M.Aleksos nuotr.

I.Linaburgytė

koncertuoja jau 20 metų.

„15min“ nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 03 d. Pasaulis | 11

Paulius JurkevičiusSpecialiai „15min“ iš Romos

Enrico Letta – pliktelėjęs 46 metų vyras. Į tokius kaip jis Italijoje įprasta kreiptis „ragazzo“ – vaikine.

Todėl, kad Italijoje vyrai karjeros siekti pra-deda sulaukę penkiasdešimties. Kuo nors tampa sulaukę septyniasdešimties. O čia – 46 metų Italijos ministrų kabineto vadovas. Ką tai reiškia? Kad Italijoje pagaliau baigėsi gerontokratinės politikos era, kai valstybę valdė žilos ir labai žilos galvos. E.Letta – vie-nas jauniausių premjerų Italijos istorijoje.

Apie vyriausybės vadovo amžių šiomis dienomis Italijoje šneka visi. Šnekėdavo ir anksčiau, dūsaudavo, kad Italijai gal ge-rai būtų jaunas premjeras, jauni ministrai, jauna vyriausybė, jauni politikai, jaunos idėjos. Būtų kone jaunystės revoliucija.

Bet kai revoliucija įgavo pavidalą, kai penktą dešimtį įpusėjęs premjeras E.Letta atsistojo šalia devintąją dešimtį baigiančio prezidento Giorgio Napolitano, italų entu-ziazmas pradėjo garuoti. „Ar sugebės?“ „Ar ne per jaunas?“ „Ar atsilaikys prieš politi-kos veteranų pinkles?“

Norėti jaunų politikų ir vadovų yra vie-na. Turėti juos ir tikėti jais – kas kita. Itali-joje kartų kaita net ir versle yra sudėtingas dalykas. Politikoje – beveik neįmanomas.

Tai įrodo ir neseniai įvykę šalies prezi-dento rinkimai. 60 milijonų gyventojų vals-tybėje neatsirado gabaus, charizmatiško šešiasdešimtmečio, kurį parlamentas būtų rinkęs šalies prezidentu. Neatsirado ir tin-kamo septyniasdešimtmečio. Dar septy-nerius metus šalį valdyti vėl pasiūlyta 87 metų G.Napolitano.

Prezidento kadenciją tik ką baigęs gar-baus amžiaus Re Giorgio (It. karalius Gior-gio) jau buvo susikrovęs lagaminus atosto-goms Kaprio saloje. Kadangi jaunesnio ir šaunesnio neatsirado, G.Napolitano sutiko. Ir buvo išrinktas. Ir kaipmat įvedė tvarką.

Stilius – kaip normalaus tėčioKažkada Italijoje taip jau buvo. 1954 metais premjeru tapo 45 metų Amintore Fanfani, o 1987-aisiais – 43 metų Giovanni Goria. Dabar kartų kaitos Italijoje galima ieškoti nebent „Serie A“ futbolo klubuose. Milano „Milan“ treneriui – 42 metai, Turino „Ju-ventus“ – 44-eri.

Senojo prezidento garbei reikia pripa-žinti, kad ministrų kabinetą jis regi kaip labai svarbią komandą. Kartų kaita nepra-sidėjo iš apačios, todėl karalius Giorgio ją nusprendė pradėti iš viršaus.

„Ragazzo“ – vaikinas E.Letta – toks pre-zidento pasiūlymas. Šiek tiek pamurmėję italų politikos veteranai jam pritarė. Italija yra ta keistoji ES valstybė, kurioje amžiaus skirtumas tarp prezidento ir premjero yra pats didžiausias – 41 metai. Šalį valdys „se-nelis“ Giorgio ir „anūkėlis“ Enrico.

Italams belieka džiaugtis arba liūdė-ti. Džiaugiasi keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai.

„Pagaliau vyriausybės vadovas kalbės mano amžiui suvokiama kalba“, – neslėpė pasitenkinimo garsus italų reperis Jova-notti. Jis – vos metais jaunesnis už E.Lettą. Futbolo pasaulis irgi patenkintas, verslas pritaria. Kas nepritaria?

Garsiai niekas nešneka, kad vaikinas En-rico yra per jaunas vadovauti vyriausybei. Tačiau pensininkai, o jie Italijoje gana jau-ni, guvūs, turintys savo nuomonę bei tam tikras korporacines pažintis, jau pradėjo

dejones, kad „premjeras vaikinas“ tikrai nesupras jų – pensininkų.

Užtat E.Letta iš karto patiko paprastiems mirtingiesiems – mamoms ir tėčiams. Ir vi-siems tiems, kuriems seniai įsiėdė tipiškas aukšto valstybės tarnautojo įvaizdis – tar-nybinis mėlynos spalvos automobilis, ap-saugos vyrai tamsiais akiniais, pasitikinti šypsena, tamsus kaklaraištis, prabangus Sardinijos paplūdimių įdegis.

Beveik jauniausias visų laikų Italijos premjeras prisistatė kitaip. Iškviestas į prezidentūrą Kvirinalo rūmuose, Demo-kratų partijos sekretoriaus pavaduotojas

atvažiavo ne partijos automobiliu, kurių partijai netrūksta, o nuosava mašina.

Atvairavo pats, be vairuotojo. Automobi-lis? Šeimos vienatūris. Jame fotoreporteriai pamatė vaikučiams sumontuotas kėdutes. Enrico turi tris vaikus. Juos vežioja šeimos automobiliu. Normalu? Gal. Bet ligšiolinėje Italijos partokratijoje nėra pasitaikę atvejų, kad paskirtasis premjeras pas prezidentą važiuotų ta pačia mašina, kuria vaikus ve-žioja į darželį.

Katalikas, įtikęs komunistamsNeilgos E.Letta karjeros pasiekimų su kau-pu užtektų visai brandaus politiko biogra-fi jai: tris kartus ministras, vicepremjeras, europarlamentaras, įvairių vyriausybinių ir tarpvalstybinių misijų vadovas. Į prem-jero kėdę „vaikinas“ Enrico pateko iš De-mokratų partijos vicesekretoriaus posto.

Kas tokie yra Italijos demokratai? Buvę nartūs ir mažiau nartūs komunistai. Tačiau Enrico – ne iš šios „draugų“ kompanijos. Jis yra naujos kartos politikas – chamele-onas: iš pradžių buvo aktyvus krikščionis demokratas, paskui – liaudininkas, vėliau – kairysis demokratas.

Šiaip tai Enrico yra katalikas, tvarkin-gai einantis į bažnyčią mišių. Bet religinės pažiūros jam anaiptol netrukdė neblogai sutarti su seno raugo italų komunistais, kurie iki šiol tebetiki klasių kova ir komu-nizmo pergale.

Tad galų gale – kas yra E.Letta: kairysis ar dešinysis? Komunistas ar liberalas? No-menklatūrinis valdininkas ar normalus tri-jų vaikų tėtis? Iš algos pragyvenantis tar-nautojas ar valstybės privilegijų mėgėjas?

To šiomis dienomis patys savęs klausia milijonai italų. Klausia ir Europos Sąjun-ga, Europos bankas ir visi, kam rūpi euro zonos likimas. Nes Italijos likimas yra euro išlikimas.

„Ragazzo“ – vaikinas Enrico, matyt, yra ir katalikas, ir kairysis, ir liberalas. Ir nor-malus tėtis, ir nemenką politinę įtaką su-kaupęs karjeristas. Būtent tokio politiko, regis, Italijai šiuo metu labiausiai ir reikėjo.

Italiją valdys vaikinas vardu EnricoE.Letta užsikrovė ant

pečių sunkią naštą –

suvaldyti į krizę

grimztančią Italiją.

„Scanpix“ nuotr.

Su 46 metų premjero atėjimu Italijoje baigėsi senų žilagalvių valdžios era

Norėti jaunų politikų ir vadovų yra viena. Turėti juos ir tikėti jais – kas kita.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.12 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Pirmasis „SMScredit.lt A lygos“ ketvirtis pažėrė pakankamai įvykių, kad iš jų būtų galima sudėlioti abėcėlinį kaleidoskopą.A – ačiū. Šį žodį savo buvusiems trene-

riams jau ištarė du klubai. Gargždų „Bangos“

vadovai po pralaimėjimų serijos neįkalbė-

jo prie komandos vairo likti Vaido Žutauto,

o Panevėžio „Ekraną“ paliko penkis kartus iš

eilės iki šalies čempiono titulo jį atvedęs Val-

das Urbonas. Iš Pakruojo „Kruojos“ į gimtąją

Prancūziją ieškoti rėmėjų išskrido ir dar ne-

grįžo Sebastienas Roques.

B – bangolaužis. Kai Klaipėdos „Atlantas“

po dviejų netikėtų pergalių prieš „Sūduvą“

ir „Žalgirį“ trečiose rungtynėse pralaimėjo

„Šiauliams“, pradėta kalbėti, kad gal ne toks

tas žvėris ir baisus. Bet pamoką gavę klaipė-

diečiai iki rato pabaigos belaisvių nebeėmė –

laimėjo penkiskart iš eilės ir įsitvirtino tur-

nyro lentelės viršūnėje. Nors pagal kamuolio

kontrolės laiką „Atlantas“

yra tik šeštas, varžovų ata-

kų bangos į Konstantino Sarsanijos

komandos gynybą dūžta tarsi į galingą

bangolaužį.

C – charakteris. Kovo mėnesį Lietuva šiur-

po nuo pasakojimų apie pusbadžiu gyve-

nančius „Kruojos“ futbolininkus. Komandos

legionieriai fi nansiškai sunkaus laikotarpio

neatlaikė ir išsiskirstė. O lietuviai ir latvis

vartininkas Maris Eltermanis – įveikė.

Č – čempionas. Penkerius metus iš eilės

pirmenybių auksą skynęs „Ekranas“ po

septintojo turo atsidūrė seniai neregėtose

turnyro lentelės gelmėse – šeštoje

vietoje. Dvi pergalės rato pabaigoje pakėlė

panevėžiečius į trečiąją poziciją, bet nuo

lyderio „Atlanto“ juos vis dar skiria penkių

taškų defi citas.

D – duobė. Ją „Ekrano“ nesėkmės iškasė

V.Urbonui per trejas rungtynes su „Sūduva“,

„Žalgiriu“ ir „Atlantu“. Čempionas per jas su-

krapštė vos tašką, išsigelbėjęs paskutinėmis

dvikovos su marijampoliečiais akimirkomis.

E – euforija. Pergalę rungtynėse su „Ekra-

no“ futbolininkais „Atlantas“ išplėšė pasku-

tinėmis dvikovos sekundėmis. „Šį sezoną

mes ketiname laimėti prieš visus“, – džiaugs-

mo ir didelių ambicijų neslėpė pergalingą

įvartį įmušęs Kazimieras Gnedojus.

F – frazė. „Ne gražiausias, o pirmas“, – pa-

tikslino Alytaus „Dainavos“ gynėjas Deivi-

das Padaigis, išgirdęs klausimą: „Ar įvar-

tis į „Ekrano“ vartus yra gražiausias jūsų

karjeroje?“

G – gelbėtojai. Futbolininkams kol kas pa-

rodytos trys raudonos kortelės. Dvi jų – var-

tininkams. Abiem atvejais keitimų limitas

jau buvo išeikvotas, todėl komandas teko

gelbėti jų gynėjams – pirmajame ture į var-

tus stojo Algis Jankauskas iš „Žalgirio“, o de-

vintajame – Deivydas Lunskis iš „Šiaulių“.

H – haliucinacija. Tai, kaip M.Eltermanis

bandė atremti Rafaelio Ledesmos iš „Sūdu-

vos“ 11 metrų baudinį, šviesos greičiu pas-

klido interneto erdvėse. Latvio viražai ant li-

nijos taip suglumino brazilą, kad šis pylė pro

šalį. Nenuostabu – pamatęs tokį vaizdą bet

kas galėtų pamanyti, kad jam vaidenasi,

ir pamiršti, ką reikia padaryti.

I – ironija. „Kai kuriems mūsų žai-

dėjams labiau rūpi šukuosenos,

o ne rezultatai“, – rėžė „Atlanto“

treneris K.Sarsanija po vienintelio

pralaimėjimo pirmajame rate.

Į – įvarčiai. Per 36 rungtynes jų įmušta

108 – vidutiniškai 3 per mačą. Snaiperių

sąrašo lyderiu tapo 10 kartų – dviem

daugiau nei Georgijus Alaverdašvi-

li iš „Šiaulių“ – kamuolį į tinklą siuntęs

„Atlanto“ snaiperis Evaldas Razulis.

Daugiausia įvarčių (20) įmušė „Ekra-

nas“, mažiausiai (5) – Tauragės „Tauras“.

J – jaunystė. „Kam man patyręs žaidė-

jas, jei aikštėje nematyti skirtumo tarp jo

ir jauno futbolininko?“ – po triuškinamo pra-

laimėjimo „Sūduvai“ klausė „Tauro“ treneris

Aliaksandras Brazevičius. Jaunimui „Tau-

re“ visi keliai atviri – pirmajame rate žaidi-

mo skonį pajuto net vienuolika 17–21 metų

žaidėjų.

K – kiaurasamtis. Daugiausia įvarčių – 20 –

per aštuonerias rungtynes praleido Alytaus

„Dainava“. Juodžiausias dzūkams buvo ruo-

žas, kai per trejas rungtynes iš eilės „Sūdu-

va“, „Žalgiris“ ir „Atlantas“ privertė juos išimti

iš savų vartų 13 kamuolių.

L – legionas. Tradiciškai lietuviškiausias

lygos klubas „Dainava“ irgi neatsispyrė pa-

gundai įsigyti užsieniečių – komandą pa-

pildė legionieriai iš Trinidado ir Tobago,

Kirgizijos bei Prancūzijos. Mažiausiai užsie-

niečių turinčia lygos komanda tapo tik latvį

M.Eltermanį pasilikusi „Kruoja“. „Bangos“

garbę gynė net devyni žaidėjai iš svetur. Iš

viso per pirmąjį ratą aikštėje pasirodė 46 le-

gionieriai iš 19 šalių. Gausiausiai atstovau-

jamos valstybės – Kroatija (8 futbolininkai),

Rusija (7), Gruzija (6).

M – mįslė. Kas nutiko, jei pernykščiai A ly-

gos čempionato prizininkai po namų rung-

tynių eina iš aikštės tarsi kuolu per gal-

vą gavę? Atsakymas: į svečius atvažiavo

„Atlantas“. Klaipėdiečiai pirmajame rate nu-

skynė pergales ir Marijampolėje, ir Vilniuje,

ir Panevėžyje.

N – namai. Kai kurios ko-

mandos pirmajame

rate buvo iš jų

išguitos.

Žiemai

užsitęsus, „Kruojai“ tinkamų sąlygų žaisti

teko ieškoti Panevėžyje, „Atlantui“ – Gargž-

duose, „Dainavai“ – Kaune. Nė vienų namų

rungtynių kol kas nepralaimėjo tik „Kruoja“.

O – oi. Pirmajame rate užfi ksuoti du įvar-

čiai į savo vartus. Abu jie įmušti dvikovose su

„Šiauliais“. Nepasisekė Mantui Lėkiui iš „Tau-

ro“ ir Alfredui Skroblui iš „Kruojos“.

P – penki. Tiek įvarčių E.Razulis įmušė „Dai-

navai“. Greitošaudos seansas truko 27 žaidi-

mo minutes. Penketas E.Razuliui šį sezoną

kol kas laimingas skaičius – pirmojo rato pa-

baigoje „Atlanto“ puolėjas siuntė kamuolį į

tinklą penkeriose rungtynėse iš eilės.

R – ritmas. „Atlantas“ šį sezoną gyvena

nauju ritmu. K.Sarsanija įvedė taisyklę – ko-

manda vyksta į rungtynes jų išvakarėse, net

jei žaidžiama vos už poros dešimčių kilome-

trų nuo Klaipėdos esančiuose Gargžduose.

S – sintetika. Pirmieji devyni čempionato

turai tapo šalies pirmenybėmis ant dirbtinės

dangos – su klimato išdaigomis nepasiginčy-

si. Ant gyvos žolės „Sūduva“ ir „Žalgiris“ pir-

mi iš visų dalyvių žengė tik balandžio 27 d.

Š – štabas. Trys galvos geriau nei viena?

Taip bent jau kol kas nuspręsta „Ekrano“

stovykloje. V.Urbonui pasitraukus iš posto,

atsakomybę už rezultatus išsidalijo trys jo

asistentai – Arvydas Skrupskis, Valdas Dam-

brauskas ir Rolandas Čepkauskas.

T – trajektorija. G.Alaverdašvili

klajokliška karjera tęsiasi

Šiauliuose. Pernai Gargž-

dų „Bangai“ atstovavęs,

tarpsezonį Rumunijo-

je įsitvirtinti bandęs,

o šį čempionatą

„Kruojoje“ pra-

dėjęs gruzinas

prieš ketvirtąjį

turą jau mata-

vosi „Šiaulių“

marškinėlius.

U – užraktas. „Žalgirio“ varti-

ninkas Armantas

Vitkauskas savo

vartus užrakintus

laikė ilgiau nei aštuo-

nias valandas – varžovai

nepajėgė jam įmušti penke-

rias rungtynes iš eilės.

V – viražas. Mindaugas Čepas likimo

pokštu pavadino savo karjeros posūkį.

Prie „Bangos“ vairo treneris debiutavo

rungtynėse su „Žalgiriu“, kuriame dirbo

praėjusį sezoną ir apie sąsajas su kuriuo

pats yra sakęs: „Mano venomis teka

žaliai baltas kraujas.“

Z – zero. Čempionato startas –

rezultatyvus, todėl du nuliai po

rungtynių švieslentėje likdavo retai.

Per 36 rungtynes taip nutiko tik triskart:

„Kruoja“ baigė rungtynes be įvarčių su

„Žalgiriu“, „Sūduva“ – su „Šiauliais“,

o „Tauras“ – su „Dainava“.

Ž – žirklės. Pirmasis ratas labai aiškiai

išryškino lyderių grupę ir autsaiderių

trejetą. Iki devintojo turo žirklės,

skiriančios šeštąją vietą užimančią

„Sūduvą“ ir žemiau esančias „Bangą“ bei

„Dainavą“, išsiplėtė iki septynių taškų.

Pirmojo rato abėcėlė

jo prie komandos vairo likti Vaido Žutauto,

o Panevėžio „Ekraną“ paliko penkis kartus iš

eilės iki šalies čempiono titulo jį atvedęs Val-

das Urbonas. Iš Pakruojo „Kruojos“ į gimtąją

Prancūziją ieškoti rėmėjų išskrido ir dar ne-

grįžo Sebastienas Roques.

B – bangolaužis. Kai Klaipėdos „Atlantas“

po dviejų netikėtų pergalių prieš „Sūduvą“

ir „Žalgirį“ trečiose rungtynėse pralaimėjo

„Šiauliams“, pradėta kalbėti, kad gal ne toks

tas žvėris ir baisus. Bet pamoką gavę klaipė-

diečiai iki rato pabaigos belaisvių nebeėmė –

laimėjo penkiskart iš eilės ir įsitvirtino tur-

nyro lentelės viršūnėje. Nors pagal kamuolio

kontrolės laiką „Atlantas“

yra tik šeštas, varžovų ata-

kų bangos į Konstantino Sarsanijos

komandos gynybą dūžta tarsi į galingą

bangolaužį.

C – charakteris. Kovo mėnesį Lietuva šiur-

po nuo pasakojimų apie pusbadžiu gyve-

nančius „Kruojos“ futbolininkus. Komandos

legionieriai fi nansiškai sunkaus laikotarpio

neatlaikė ir išsiskirstė. O lietuviai ir latvis

vartininkas Maris Eltermanis – įveikė.

Č – čempionas. Penkerius metus iš eilės

pirmenybių auksą skynęs „Ekranas“ po

septintojo turo atsidūrė seniai neregėtose

turnyro lentelės gelmėse – šeštoje

vietoje. Dvi pergalės rato pabaigoje pakėlė

panevėžiečius į trečiąją poziciją, bet nuo

lyderio „Atlanto“ juos vis dar skiria penkių

kas galėtų pamanyti, kad jam vaidenasi,

ir pamiršti, ką reikia padaryti.

I – ironija. „Kai kuriems mūsų žai-

dėjams labiau rūpi šukuosenos,

o ne rezultatai“, – rėžė „Atlanto“

treneris K.Sarsanija po vienintelio

pralaimėjimo pirmajame rate.

Į – įvarčiai. Per 36 rungtynes jų įmušta

108 – vidutiniškai 3 per mačą. Snaiperių

sąrašo lyderiu tapo 10 kartų – dviem

daugiau nei Georgijus Alaverdašvi-

li iš „Šiaulių“ – kamuolį į tinklą siuntęs

„Atlanto“ snaiperis Evaldas Razulis.

Daugiausia įvarčių (20) įmušė „Ekra-

nas“, mažiausiai (5) – Tauragės „Tauras“.

J – jaunystė. „Kam man patyręs žaidė-

jas, jei aikštėje nematyti skirtumo tarp jo

ir jauno futbolininko?“ – po triuškinamo pra-

laimėjimo „Sūduvai“ klausė „Tauro“ treneris

Aliaksandras Brazevičius Jaunimui Tau

užsitęsus, „Kruojai“ tinkamų sąlygų žaisti

teko ieškoti Panevėžyje, „Atlantui“ – Gargž-

duose Dainavai“ Kaune Nė vienų namų

Šiauliuose. Pernai Garg

dų „Bangai“ atstovav

tarpsezonį Rumun

je įsitvirtinti band

o šį čempionatą

„Kruojoje“ pra-

dėjęs gruzina

prieš ketvirtą

turą jau mat

vosi „Šiaulių

marškinėlius

U – užrakta„Žalgirio“ var

ninkas Arman

Vitkauskas sav

vartus užrakintu

laikė ilgiau nei aštu

nias valandas – varžo

nepajėgė jam įmušti pen

rias rungtynes iš eilės.

V – viražas. Mindaugas Čepas likimo

pokštu pavadino savo karjeros posūkį.

Prie Bangos“ vairo treneris debiutavo

rate buvo iš jų

išguitos.

Žiemai

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Metas pasirinkti | 1315min • 2013 m. gegužės 3 d.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Jokia profesija nesukraus turtų ir nepelnys žmogui pripažinimo, jei jis jos nemėgs. Ateityje paklausiausi bus aistringi, kūrybiški, darbą mylintys darbuotojai, nesvarbu, kokią specialybę jie bus įgiję – biotechnologijų, socialinių mokslų ar virėjo.Po kelerių metų sėkmė prognozuojama in-formacinių technologijų (IT), biotechnolo-gijų, nanotechnologijų specialistams.

Be to, paklausūs bus ir profesinį išsilavi-nimą įgiję darbuotojai – šaltkalviai, suvirin-tojai. O teisininkai, kaip ir socialiniai dar-buotojai, toliau mins darbo biržos slenkstį. Regis, abituriento kelias aiškus – rinktis pers-pektyvią profesiją ir negalvoti apie vadybi-ninko ar teisininko karjerą. Vis dėlto specia-listai įspėja nemąstyti šabloniškai.

„Jaunimui norėtųsi palinkėti nepasi-duoti spaudimui ir gąsdinimams. Svar-biausia rinktis tai, kas yra prie širdies. Jeigu žmogus atranda save, tai jis bet kokiomis sąlygomis ras erdvę, kur galės save realizuoti“, – įsitikinusi profesinio informavimo ir konsultavimo projekto „Euroguidance“ projektų vadovė Dovilė Rudzenskė.

Prognozės – slidus dalykas D.Rudzenskė ragina nepasitikėti skel-biamomis ateityje paklausių profesijų prognozėmis.

„Prognozės, perspektyviausių profesijų sąrašai yra truputį neetiški. Visiškai neaiš-ku, kuo jie pagrįsti. Kaip mes galime žinoti, ko reikės po dešimt ar dvidešimt metų, jei-gu mes nežinome, kokia ekonominė situa-cija bus po pusmečio?“ – retoriškai klausė D.Rudzenskė.

Abiturientas, net ir pasirinkęs itin pa-klausią profesiją, negali būti tikras, kad ras darbą.

„Labai daug kas priklauso nuo to, ką žmo-gus gali ir ko nori, dėl ko yra pasiryžęs steng-tis. Jeigu jis pasirinks perspektyvią profe-siją, bet jam ji bus visai neįdomi, nebus ir noro mokytis. Daug geriau studijuoti tai, kas patinka, kam turi gabumų ir dėl ko esi pasiruošęs stengtis“, – patarė Vaiva Šečku-tė, „Swedbank“ ekonomistė.

Jos teigimu, Lietuva išsiskiria Europoje aukštųjų mokyklų absolventų skaičiumi. Tuo tarpu darbdaviai intensyviai ieško ne tik, pavyzdžiui, IT specialistų, bet ir profe-sinį išsilavinimą įgijusių žmonių.

„Pastaruoju metu trūksta vairuotojų, su-virintojų. Taigi kartais kur kas geriau turė-ti profesinį, konkretų išsilavinimą, negu būti vienu iš tūkstančio vadybininkų, pre-tenduojančių į vieną darbo vietą“, – sakė ekonomistė.

Raktas į fi nansinę sėkmę Statistika rodo, kad pernai didžiausius at-lyginimus gavo energetikos ir IT sektorių darbuotojai.

Tačiau įsidarbinimas šiose srityse fi nan-sinės sėkmės dar negarantuoja.

„Skirtingų sektorių pelningumas ski-riasi ir – beje! – svyruoja, tačiau uždarbį

pirmiausia garantuoja geri darbo rezultatai. O juos lemia ne sektoriaus pelningumas, bet darbuotojo kvalifi kacija, patirtis ir darbo įgūdžiai“, – įspėjo „Danske Bank“ genera-linis direktorius Gintautas Galvanauskas.

Be to, keičiasi tradicinė profesijų sam-prata. D.Rudzenskės teigimu, tradicinis apibrėžimas, kas yra specialybė, profesi-ja, nyksta.

„Jeigu abiturientas pasirenka ekonomi-ką, tėvai dažnai klausia: o tai ką tu dirbsi, baigęs tokius mokslus? Reikia susitaikyti su tuo, kad iš studijų programos pavadi-nimo tikrai nebus aišku, ką dirbsi ateityje.

Programos bus apibendrinančios, tarp-disciplininės, įvairios, nevienareikšmiškos ir nebūtinai rodys profesiją, darbo vietą, pareigybę, – aiškino D.Rudzenskė. – Dabar einama prie bendrųjų kompetencijų ir kū-rybiškumo ugdymo. Jeigu studijuoji pers-pektyvią specialybę, bet esi nekūrybiškas, tai yra neperspektyvu.“

Bankininkai bus kitokie Keičiasi technologijos, keičiasi ir reikalavi-mai darbuotojams. Pavyzdžiui, bankams ateityje reikės kitokių specialistų, nei dabar.

„Technologijos suteikia vis daugiau ga-limybių klientams bankines operacijas at-likti patiems, tad tendencija labai aiški: bankas ateityje bus vieta, kur pirmiausia ateinama fi nansinio patarimo, pasitarti kreditavimo klausimais, – aiškino G.Gal-vanauskas. – Kad patartum kitiems, kaip uždirbti daugiau pinigų, arba įvertintum, kiek rizikingas projektas, kuriam ieškoma fi nansavimo, turi pasižymėti analitiniu mąstymu ir, sakyčiau, budrumu: juk tik šiame versle parduodi prekę, t.y. kreditą, kurį dar reikės ir susigrąžinti.

Skirtingos rinkos ir sektoriai išgyvena augimo ir traukimosi ciklus, todėl gebė-jimas analizuoti ir prognozuoti pokyčius bankininkui yra būtinas. Finansavimo ieš-kantys klientai linkę optimistiškai vertinti savo riziką, todėl atsakomybė – dar vienas būtinas bankininko bruožas, reikalingas laikantis atsakingo skolinimo principų. Manau, šios savybės išliks svarbiausios ir ateityje.“

Būtinas kompiuterinis raštingumasAteityje dauguma darbuotojų, nesvar-bu, kokia jų profesija, privalės išmanyti technologijas.

„Technologijos nėra nišinis dalykas – jos plinta horizontaliai. Pavyzdžiui, jei anks-čiau gydytojui pakako gerai išmanyti savo profesiją, dabar jis dar privalo dirbti ir kom-piuteriu, išmanyti tokius dalykus, apie ku-riuos studijuodamas nieko nebuvo girdėjęs. Ir taip yra visose srityse“, – pastebėjo ko-munikacijos specialistas, įmonės „Nova Me-dia“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Technologijos, kaip atskira studijų kryp-tis, jo teigimu, išnyks. Technologijos bus savaime suprantamos, jų reikės visų sričių specialistams.

„Mano mama dirba mokytoja. Ir ji sako, kad jai būtinas kompiuteris. Mokytojo ne-sugebėjimas dirbti kompiuteriu yra viena iš priežasčių, dėl ko jis nesusikalba su vai-kais, – įsitikinęs A.Katauskas. – Beje, anks-čiau „Microsoft“ ir „Apple“ buvo laikomos kompiuterių ar technologijų įmonėmis, o dabar labai sunku pasakyti, ar jos yra to-kios. Jeigu jos kuria specialias kameras, ku-rias žmogus nuryja ir gydytojas kompiuterio ekrane mato, kas paciento skrandyje, tai čia jau yra nebe technologijų, bet ir medicinos prietaisų kūrimo įmonė.“

Ateitis priklauso aistringiems

A.Katauskas:

„Visai nesvarbu, kokią profesiją rinksis abiturientas –informacines technologijas jis vis vien turės išmanyti.“

G.Galvanauskas:

„Skirtingų sektorių pelningumas skiriasi ir –beje! – svyruoja, tačiau uždarbį pirmiausia garantuoja geri darbo rezultatai.“

Įsidarbinimo perspektyvos

Specialistai

ragina rinktis

ne perspektyvią

specialybę, o tą, kuri

yra prie širdies.

„15min“ archyvo

nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Mokytojai vis dar senoviškai nevengia savo mokinių pagąsdinti profk e lyg tai būtų didžiausias baubas. Tuo metu jaunuoliai – su universiteto diplomu kišenėje, tačiau be darbo – prašyte prašosi į profesines mokyklas, kad išmoktų amato. Aukštasis mokslas atsirūgsta, pradedama suvokti: geriau būti gerai apmokamu spe-cialistu nei vidutinių gabumų vadybininku.

Gyvybiškai trūksta specialistų Apie tai, kad Lietuvos švietimo sistemo-je profesinis mokymas prarado vertę, vis garsiau kalba ne tik aukščiausi šalies parei-gūnai, bet ir ekonomistai. Diskusijos apie amato devalvaciją kasmet ypač paaštrėja per stojimo į aukštąsias mokyklas bumą, kai universitetų ir kolegijų auklėtiniais pre-tenduoja tapti visi, įstengę baigti vidurinę.

Tuo metu darbdaviai skambina pavojaus varpais: šalyje gyvybiškai trūksta savo sri-ties specialistų, turinčių ne tik teorinių ži-nių, bet ir praktinę nuovoką.

Tačiau reabilituoti smukusį profesinio mokslo prestižą kur kas sunkiau, nei no-rėtų švietimo sistemos strategai.

Diplomas – dėl madosKalbant apie profesinį mokymą, dažnai pa-teikiamas Vokietijos pavyzdys. Šios šalies ūkio struktūra daug kuo panaši į Lietuvos –abiejose valstybėse labai svarbi apdirba-moji pramonė. Pažvelgus į specialistų pro-fesinį rengimą Lietuvoje ir Vokietijoje at-rodytų, kad abiejų šalių sistemos beveik vienodos. Tačiau yra vienas esminis skir-tumas: vokiška piramidė Lietuvoje apvers-ta žemyn galva.

Didžioji dalis vokiečių, baigę mokyklas, įsijungia į profesinio rengimo tinklą – tai neužkerta kelio vėliau stoti į universitetą. Tuo metu Lietuvoje į aukštąsias mokyklas priimama maždaug tiek pat jaunuolių, kiek baigė mokyklą. Kam vaikinui, kuris turi ta-lentą remontuoti automobilius, aukštasis išsilavinimas? Dėl mados?

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų pro-fesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiu-kaitytė pastebėjo, kad profesinio mokymo prestižas smuko dar sovietų okupacijos lai-kais. Susiformavo nuomonė, kad tie, kurie renkasi profesines mokyklas, yra arba tingi-niai, arba turi kokių nors priklausomybių, sveikatos sutrikimų.

Stebinantis eksperimentasPastebima, kad šiandien universiteto diplo-mas yra ne tiek įgytų žinių liudijimas, kiek žmogaus asmeninių savybių iliustracija. Jei sugebėjai baigti universitetą, vadinasi, esi darbštus, pareigingas, organizuotas.

Tačiau geras žmogus – ne profesija. Todėl Lietuvoje prasideda atvirkštinis procesas: po studijų universitete ar kolegijoje dar-bo pagal specialybę nesusiradę jaunuoliai stoja į profesines mokyklas tam, kad įgytų antrą profesiją.

Iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuoto-jų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 turi aukštojo mokslo diplomus.

„Pavyzdžiui, yra baigusių teisę My-kolo Romerio universitete, – pasakojo R.Pečiukaitytė. – Pernai atlikome eksperi-mentą ir netikėtai surinkome net tris moki-nių, kurie pas mus įstojo po aukštojo moks-lo, grupes.

Tačiau šiemet tokio bandymo turbūt ne-bekartosime: Švietimo ir mokslo minis-terijai tai nepatinka. Ir tai suprantama – juk valstybė jau sumokėjo už tų žmonių mokslą. O profesinis mokymas Lietuvoje nemokamas, be to, pažangiausi mokiniai gali gauti 96 litų per mėnesį stipendiją.

Jei užsieniečiui papasakotum, kad Lie-tuvoje jaunuoliai po aukštojo mokslo pa-sirenka profesinį, tai formuotų labai pras-tą mūsų švietimo sistemos įvaizdį ir bylotų apie neefektyvumą – negalima šitaip mė-tyti pinigų.“

Amatus reabilituoja ES pinigaisR.Pečiukaitytė džiaugiasi, kad aukščiausi šalies pareigūnai ir ekonomikos specialis-tai viešai vis garsiau kalba apie profesinio mokymo svarbą. Reikėtų, kad jų pavyzdžiu pasektų ir vidurinių mokyklų pedagogai bei vaikų tėvai, kuriems profesinės mokyklos vis dar kelia siaubą.

„Mokyklose labai trūksta profesinio orientavimo, vaikų įgūdžių ir polinkių stebėjimo. Būtina, kad pedagogai supras-tų, jog negalima gąsdinti vaikų. Dabar gi dažnai sakoma: „Jei nesimokysi ar neklausysi – eisi į profk ę, suprask, tai yra didžiulė negarbė. Vaikams nupiešiamas vaizdas, kad profesinės mokyklos yra ap-šepusios, įsikūrusios kur nors pusrūsyje, o vaikai amato mokosi prie senų staklių“, – apgailestavo R.Pečiukaitytė.

Kai kurias specialybes prikelti naujam gyvenimui padeda Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Pavyzdžiui, 2,5 mln. litų ES lėšų inves-tavus į kirpėjo, dekoratyvinės kosmetikos ir auklės specialybes, smarkiai išaugo į jas stojančių mokinių gretos.

„Pastaraisiais metais profesiniam mo-kymui skiriami didžiuliai ES pinigai. Bet apie tai kalbama nepakankamai garsiai, potencialių mokinių tėvai apie tai iš es-mės nieko nežino. O realybė tokia, kad daugumos profesinių mokyklų būklė kur kas geresnė nei vidurinių mokyklų: jos su-tvarkytos, renovuotos, jaukios ir pan.“, – atkreipė dėmesį R.Pečiukaitytė.

Atranda save ir tampa lyderiaisŠiomis dienomis R.Pečiukaitytė pasira-šė sutartį dėl naujos technikos pirkimo: gavus dar 7 mln. litų ES paramą bus geri-namos mokymosi sąlygos būsimiems fo-tografams, fl oristams, apeigų ir švenčių

14 | Metas pasirinkti

EKOTURIZMAS Vienintelė Lietuvoje, valstybės finansavimas!

TARPTAUTINIS VERSLAS Specializacijos:• E-komercija• Tarptautinė logistika

FINANSAISpecializacijos:• Įmonės finansų vadyba• Tarptautinių finansų vadyba

VIEŠOJO SEKTORIAUS FINANSŲ APSKAITA Vienintelė Lietuvoje!

VERSLO ANGLŲ KALBASpecializacijos:• Ekonominė anglų kalba• Teisinė anglų kalba

VAIKO GEROVĖ IR SOCIALINĖ APSAUGA Vienintelė Lietuvoje!

SOCIALINIS DARBAS Specializacijos:• Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais

žmonėmis• Socialinių paslaugų organizavimas

TEISĖSpecializacijos: • Socialinė sauga• Viešasis administravimas• Teisinis smulkaus ir vidutinio verslo

aptarnavimas• Vykdymo procesas

SANTRUMPOS: NL - nuolatinės studijos; I - ištęstinės studijos.

y y p

STUDIJŲ PROGRAMOS:

KOLPINGO KOLEGIJA www.kolping.lt

Po universiteto – Kodėl Vokietijoje puikiai veikianti sistema

Lietuvoje pakabinta žemyn galva?

Iš 850 Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro auklėtinių net 75 turi aukštojo mokslo diplomus.

Vakarų pasaulyje

geru uždarbiu gali

pasigirti inžinieriai ir

aukštos kvalifi kacijos

specialistai.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d. Metas pasirinkti | 15

Socialinių mokslų kolegija (SMK) nuo praėjusių metų lapkričio vykdo projektą „Jungtinio laipsnio studijų programos „Tarptautinis marketingas ir ženklodara” parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekiama didinti jungtinių studijų programų žinomumą ir patrauklumą bei skatinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumą.

KODĖL VERTA STUDIJUOTI TARPTAUTINĮ MARKETINGĄ IR ŽENKLODARĄ? Gera marketingo strategija kuria įmo-

nės sėkmės istoriją. Šiame amžiuje, kai

prekių pasirinkimas toks platus, jog vi-

sos jos atrodo viena už kitą geresnės,

vartotojui apsispręsti padeda prekinis

ženklas ir pasitikėjimas juo. Darydami

sprendimą pirkti vis labiau esame pri-

klausomi nuo mums žinomų prekės žen-

klų. Vis dažniau įsigyjame tai, kas mums

atpažįstama iš dizaino, pakuotės, pava-

dinimo. Iš tiesų, šiuolaikinis vartotojas

susitapatina su prekių ženklais, todėl

sėkmingiausios verslo kompanijos val-

do žinomiausius prekės ženklus. Tradi-

cinių kompetencijų ir vadovėlinių žinių

marketingo specialistui neužtenka, jis

turi jausti rinką, suvokti vartotojų po-

reikius, o svarbiausia – gebėti kurti ir

realizuoti idėjas.

BŪSIMIEMS MARKETINGO GURU – AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS ANGLŲ KALBASocialinių mokslų kolegija, siekda-

ma siūlyti tokias programas, kurių rei-

kės ne tik šiandien, bet ir ateityje, kar-

tu su Portugalijos Bragancos politech-

nikos institutu sukūrė išskirtinę jungti-

nę studijų programą „Tarptautinis mar-

ketingas ir ženklodara”. Visapusiškai

suderinus studijų turinį ir vykdymo są-

lygas, studentui, kuris sėkmingai bai-

gė studijas, išduodamas jungtinis abie-

jų mokymo institucijų profesinio baka-

lauro diplomas. Studijos trunka 3 me-

tus, iš kurių vienerius metus studijuoja-

ma Bragancos politechnikos institute

Portugalijoje.

Įgyvendindama Europos Sąjungos fi-

nansuojamą projektą, Socialinių mokslų

kolegija turi galimybę pasiūlyti dalinai fi-

nansuojamas studijų vietas stojantiems

į šią programą. Net 30 konkurso būdu

atrinktų studentų galės pretenduoti

ne tik į dalinį studijų finansavimą, bet ir

gaus papildomą paramą padengiančią

kelionės ir apgyvendinimo kaštus viene-

rius studijų metus studijuojant užsieny-

je. Pretenduoti į projektinį finansavimą

galima stojant atskiruoju priėmimu So-

cialinių mokslų kolegijoje (www.smk.lt).

AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOS BŪSIMIEMS MARKETINGO GURU

Studijų programa rengiama pagal Socialinių mokslų kolegijos vykdomą projektą

„Jungtinio laipsnio studijų programos „Tarptautinis marketingas ir ženklodara” parengimas ir įgyvendinimas“ (Nr.VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-086), kuris finansuojamas

pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę

VP1-2.2-ŠMM-07-K „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

organizatoriams, meno dirbinių iš odos gamintojams.

„Gimnazijose ar licėjuje mokinys pats yra labai motyvuotas mokytis, o mums tenka sužadinti tą motyvaciją. Tačiau matome, kaip vaikai pas mus pražysta, kaip jie atsi-skleidžia. Mokykloje jie galbūt buvo nura-šyti, o pas mus atranda save ir netgi tam-pa lyderiais“, – džiaugėsi R.Pečiukaitytė.

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras prieš dvi sa-vaites rengė padėkos vakaronę labai ge-rai ir gerai besimokančių vaikų tėvams.

„Vaikai dėkojo, kad tėvai leido jiems stoti į profesinę mokyklą, nors svajojo, kad jų atžalos studijuotų teisę ar vady-bą. Tačiau pamynė savo ambicijas ir ne-trukdė vaikui rinktis fotografi ją. Viena mergina troško tapti dizainere, nes labai mėgo piešti. Tėvai įsivaizdavo kitokią jos ateitį, tačiau neprieštaravo, kad ji stotų pas mus į siuvimą“, – įspūdžiais dalijosi R.Pečiukaitytė.

Ne paskutinis, o tik pirmas laiptelis„Dar neįsisąmoninome, kad profesinė mo-kykla – ne paskutinis, bet viso labo pirmas laiptelis. Įgijus praktinių gebėjimų gali-ma stoti ir į aukštąją mokyklą – tada būsi pats geriausias specialistas, savo srities profesionalas“, – sakė Vilniaus paslaugų

verslo darbuotojų profesinio rengimo cent-ro vadovė.

Ji gali pažerti pavyzdžių, kai centro au-klėtiniai, baigę mokslus, ima studijuoti universitetuose. Pavyzdžiui, mokinys, bai-gęs siuvėjo specialybę, jau žino visų mazgų

siuvimo technologijas, gaminio surinkimo technologiją. Tada jis stoja arba į Vilniaus dailės akademiją, arba į Kauno technolo-gijų universitetą.

„Viena mūsų auklėtinė Vilniaus dailės akademijoje studijuoja magistrantūrą. Iki

šiol bendradarbiaujame – ji mums kuria kolekcijas. Džiaugiamės, kai ji pasakoja, kaip gera ir lengva mokytis akademijoje, išmanant technologiją. Pavyzdžiui, uni-versitetuose besimokantiems studentams prireikus ką nors susiūti, samdomi siuvė-jai. Po to studentai tai pristato kaip savo darbą. O mūsų mokinys, pradėjęs studi-juoti, jau žino, kaip ir kas daroma. Tai iš tikrųjų geras specialistas, meistras“, – ly-gino R.Pečiukaitytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad centro auklėti-niai mokosi pagal tą pačią vidurinio ugdy-mo programą, laiko brandos egzaminus. Kai kurie – ir valstybinius: „Maždaug 10 proc. auklėtinių iškart stoja į aukštąsias mokyklas, o susitikus po dešimties metų paaiškėja, kad jau beveik pusė jų yra dar ką nors papildomai baigę.“

R.Pečiukaitytė džiaugėsi, kad centro au-klėtiniai lengvai įsilieja į darbo rinką: „Kos-metologams, kirpėjams darbą rasti nėra jokių problemų. Auklių poreikis – milžiniš-kas. Siuvėjų paklausa – iš viso be krašto, galėtume dešimt kartų daugiau parengti. Tačiau vaikai nenoriai renkasi šią specia-lybę, mat susiformavo įvaizdis, kad siuvi-mo pramonė smarkiai išnaudoja žmones.“

į amatų mokyklą

Nukelta į 19 psl. >>>

Grupės ŽAS narys Linas Zareckas-Choras neabejoja, kad profesinis

mokymas gali pakloti tvirtus pamatus

ateičiai. 1989 metais jis įstojo į Vilniaus

elektronikos technikumą – programavimo

specialybę.

„Tuo metu mokyklose vyko planavimas,

kiek vaikų eina į vidurinę, kiek į profesinę,

kiek į technikumus. Mano vidurkis

penkiabalėje sistemoje siekė 4,4

balo, tačiau už esą blogą elgesį buvau

priverstas išeiti. Tada buvo skaudu, bet

dabar matau vienus privalumus: baigiau

vidurinės mokyklos kursą ir dar įgijau

specialybę“, – sakė L.Zareckas-Choras.

Du trečdaliai jo kurso draugų iškart stojo

į aukštąsias mokyklas. „O aš nuėjau

dirbti, nes tuo metu nežinojau, ko noriu

iš gyvenimo. Kai susiformavau, supratau,

kur link einu, 2003 metais įstojau į

universitetą Vilniuje ir metams gavęs

stipendiją išvažiavau mokytis į Vokietiją,

– kalbėjo tarptautinio verslo vadybos

diplomą turintis vyras. – Mano brolis irgi

mokėsi profesinėje mokykloje. Jis iki šiol

dirba pagal įgytą specialybę, plius baigė

aukštąjį.“T.Umaro/BFL nuotr.

Įžiūri tik privalumus

16 | Metas pasirinkti 15min • 2013 m. gegužės 3 d.

PRIĖMIMAS ] Kas sudaro konkursinį balą

Geriausiųjų eilės skaičiavimo principai lieka tokie pat kaip pernai. Į aukštąsias mokyklas priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis ba-las apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų įvertinimus – trijų dalykų brandos egzaminų rezultatus ir ketvirto dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų įvertinimai turės skirtingą svorį.

Stojantiems į menų studijas ir meno pedagogiką vietoj vieno brandos egzamino reikės laikyti stojamąjį egzaminą. Stojantiems į pedagogines studijas privalo-mas motyvacijos vertinimas.

Tam tikrų nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, taip pat profesinių mokyklų absolven-tams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turin-tiems vienerių metų darbo stažą, bus pridedama pa-pildomų balų.

] Valstybės fi nansavimas studijomsAtsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimo patirtį,

preliminariai numatoma, kad 2013 m., kaip ir ankstes-niais metais, valstybės finansuojamą vietą universite-tuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mo-kyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruoja tar-pusavyje universitetuose ir kolegijose pagal keliolika studijų krypčių grupių.

Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reika-lingų specialistų rengimą, studijų krypčių grupių skai-čius šiemet universitetuose padidintas nuo 13 iki 19. Toks žingsnis leis priimti daugiau studentų į visuome-nės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveika-tos, slaugos bei inžinerijos specialybes, o besirenkan-tiems šias specialybes stojantiesiems atvers daugiau

galimybių patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopulia-rios specialybės gaus tikslinį finansavimą. Tikslinę stu-dijų vietą pasirinkęs studentas, baigęs mokslus, turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę.

Valstybės finansavimą studijoms taip pat galės gau-ti stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose.

Valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas. Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka ke-tverius metus, kolegijose – dažniausiai trejus metus. Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei nuolatinės.

Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius semestro egzaminus, ga-lima „persinešti“ į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nu-traukti studijas be finansinių pasekmių.

] PRELIMINARŪS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAI UNIVERSITETUOSE, 2013 M.

Mokslų sritis / Studijų krypčių grupė UNIVERSITETAI

1. Humanitariniai mokslai 999

2.Socialiniai mokslai (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes, visuomenės saugumo ir socialinio darbo kryptis)

1112

3. Socialiniai mokslai / Verslas ir vadyba 343

4. Socialiniai mokslai / Teisė 206

5. Socialiniai mokslai / Švietimas ir ugdymas 517

6. Socialiniai mokslai / Visuomenės saugumas ir socialinis darbas 60

7. Fiziniai mokslai 1166

8.Biomedicinos mokslai / biologija, botanika, zoologija, genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija

200

9. Biomedicinos mokslai / žemės ūkis, miškininkystė, maisto studijos, žemės ūkio mokslai 100

10.Biomedicinos mokslai / ikiklinikinė veterinarinė medicina, veterinarinė medicina, žemės ūkis ir veterinarija

78

11. Biomedicinos mokslai / sportas ir gyvybės mokslai 90

12.Biomedicinos mokslai / visuomenės sveikata, mityba, slauga, medicinos technologijos, medicina ir sveikata

90

13.

Biomedicinos mokslai / medicina ir sveikata (išskyrus visuomenės sveikatos, mitybos, slaugos, medicinos technologijų, medicinos ir sveikatos kryptis)

367

14.

Technologijos mokslai / Informatikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, energijos inžinerija, statybos inžinerija, aeronautikos inžinerija, jūrų inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, maisto technologija

1297

15.

Technologijos mokslai (išskyrus informatikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, maisto technologijos kryptis)

768

16. Menų studijos / Muzika, meno studijos ir rašytinė kūryba 89

17. Menų studijos / Teatras ir kinas, šokis 51

18. Menų studijos / Dizainas ir architektūra 139

19. Menų studijos / Dailė, fotografija ir medijos 102

Iš viso 7774

] PRELIMINARŪS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAI KOLEGIJOSE, 2013 M.

Mokslų sritis / Studijų krypčių grupė KOLEGIJOS

1. Humanitariniai mokslai 58

2.Socialiniai mokslai (išskyrus verslą ir vadybą, teisę, švietimą ir ugdymą)

428

3. Verslas ir vadyba 1588

4. Teisė 66

5. Švietimas ir ugdymas 155

6. Fiziniai mokslai 157

7. Biomedicinos mokslai (išskyrus mediciną ir sveikatą) 439

8. Biomedicinos mokslai / Medicina ir sveikata 1034

9. Technologijos mokslai 2954

10. Menų studijos / Muzika, rašytinė kūryba, teatras ir kinas, šokis 30

11. Menų studijos / Dailė, dizainas, fotografija ir medijos, meno studijos 129

Iš viso 7038

2013 M.

Metas pasirinkti | 1715min • 2013 m. gegužės 3 d.

Aukštosios mokyklos kas semestrą ar vienerius studijų metus peržiūri studijų rezultatus. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento balų vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vi-durkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam iki tol mokėjusiam už stu-dijas bendrakursiui.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato kiekviena aukštoji mokykla.

Geriausi stojantieji į mokamas vietas gali gauti vals-tybės skiriamas stipendijas studijų kainai sumokėti.

Įstoję į mokamas studijų vietas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.

Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valsty-bės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus. Studijų rezul-tatai skaičiuojami ir kompensacijos išmokamos du kartus: po dvejų studijų metų ir po likusio studijų laikotarpio.

] Bendrasis priėmimasPagrindinės priėmimo procedūros vykdomos in-

ternetu. Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyk-lų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.

Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių universitetų ir kolegijų studijų programų.

Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė bus skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį stojančiojo pa-sirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir taip toliau. Jei sto-jantysis renkasi skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.

Mažiausia balų suma, reikalinga įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta iš anksto. Ji priklau-sys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkur-sinių balų.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks trimis etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priė-mimo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vie-tų, organizuojamas papildomas priėmimas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą –norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape paraišką jie turės kaskart atnaujinti.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams teikia-ma didelė svarba. Pirmajame priėmimo etape stojan-čiajam bus pasiūlyta viena valstybės finansuojama studijų vieta universitete arba kolegijoje, taip pat vie-na mokama studijų vieta – jeigu stojantysis bus ją pa-sirinkęs. Abiturientas gali pasiūlymą priimti arba jo atsisakyti.

Jeigu stojantysis pirmajame etape gaus pasiūlymą studijuoti pirmuoju pageidavimu pasirinktoje valsty-bės finansuojamoje studijų vietoje, bet jo nepriims, tai į tokią vietą galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu.

Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pir-majame etape gavę pasiūlymą studijuoti antruoju ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finan-suojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę. Dalyvaujantieji antrajame etape ga-lės keisti pageidavimų seką.

Papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime, teikdami nau-ją prašymą.

] Priėmimas į pedagogines studijasStojantiesiems į pedagoginių studijų programas

konkursiniai dalykai priklauso nuo dalyko krypties – pavyzdžiui, būsimieji matematikos pedagogai konku-ruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus

dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį egzaminą.

Stojant į švietimo ir ugdymo studijų krypčių gru-pės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, norintiems gauti valstybės finansavimą privalomas motyvacijos vertinimas. Jei motyvacija įvertinama teigiamai, stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai.

Geriausiai besimokantieji, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, gali gauti tikslinę stipendiją, jos dydis – 400 Lt.

] Stipendijos Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lie-

tuvos aukštųjų mokyklų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokan-tys savo lėšomis. Socialinės stipendijos dydis šiuo metu – 390 Lt per mėnesį. Socialinės stipendijos mokamos studentams, kurių šeimos turi teisę gauti socialinę pa-šalpą, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Socialines stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas – www.vsf.lt .

Neįgaliems studentams, be socialinės stipendijos, valstybė taip pat skiria papildomą paramą: 180 Lt per mėnesį specialiesiems poreikiams ir 416 Lt per semes-trą studijų išlaidoms. Paramai pasitelkiamos ir Euro-pos Sąjungos lėšos – 520 Lt per mėnesį.

Geriausiai besimokantys studentai gali gauti skati-namąsias stipendijas.

Skatinamųjų stipendijų dydį ir skyrimo tvarką – kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gaus – nusta-to kiekviena aukštoji mokykla.

Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, geriausiai besimokantiems visuomenės saugumo bei jūrinių programų, kaip ir pedagoginių specialybių, studentams papildomai mokamos tiksli-nės stipendijos.

] Valstybės remiamos paskolosValstybės remiamos paskolos studentams – tai len-

gvatinės, mažesnių nei rinkos kaina palūkanų pasko-los, už kurias laiduoja valstybė. Valstybės remiamas paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas – http://www.vsf.lt.

Valstybės remiamas paskolas gali gauti visi – ir valstybinių, ir nevalstybinių – aukštųjų mokyklų stu-dentai.

Teikiamos 3 rūšių paskolos: studijų kainai – mokan-tiesiems už studijas; gyvenimo išlaidoms; dalinėms stu-dijoms užsienyje pagal tarptautines sutartis.

Paskolą reikia pradėti grąžinti praėjus vieneriems metams po studijų baigimo. Paskolos grąžinimas sieja-mas su pajamų dydžiu.

Už studentus, paėmusius valstybės remiamas pa-skolas studijų kainai ir dalinėms studijoms užsienyje, studijų metu palūkanas apmoka valstybė. Pasiėmusieji paskolas gyvenimo išlaidoms gali dalyvauti konkurse palūkanoms studijų metu apmokėti.

] Kur rasti reikiamos informacijos• Su 2013 m. stojimu į aukštąsias mokyklas

susijusią išsamią informaciją galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje: www.smm.lt .

• Su brandos egzaminų laikymo tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: www.egzaminai.lt .

• Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje: www.aikos.smm.lt .

• Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka, konkursinio balo skaičiuoklė, ankstesnių metų konkursiniai balai skelbiami: www.lamabpo.lt .

• Studijų kokybės vertinimo centras skelbia duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją: www.skvc.lt .

• Informaciją apie lengvatines paskolas ir socialines stipendijas teikia Valstybinis studijų fondas: www.vsf.lt .

Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS

• 2013 m. valstybės finansavimą studijoms iš viso gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: apie 8,3 tūkst. – stojančiųjų į universitetus, apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Iš jų apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, apie 600 įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gaus studijų stipendiją, dar 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

• Į profesines mokyklas planuojama priimti 19,3 tūkst. moksleivių, kartu su profesija siekiančių įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą ar jau turinčių brandos atestatą.

• LIETUVOJE VEIKIA 23 universitetai (iš jų 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (iš jų 11 nevalstybinių), 71 profesinė mokykla.

SKAIČIAI

Valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose gaus apie pusė stojančiųjų.

18 | Metas pasirinkti 15min • 2013 m. gegužės 3 d.

• Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų.

• Norintiesiems mokytis profesinio mokymo įstai-gose stojamųjų egzaminų nėra.

• Mokinių priėmimo klausimus sprendžia pro-fesinio mokymo įstaigos Mokinių priėmimo komisija. Daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi tie mokiniai, kurių yra geresni mokymosi pasiekimai ir kurie anksčiau pateikia prašymus su reikiamais dokumentais.

• Mokslas valstybinėse profesinio mokymo įstai-gose yra finansuojamas valstybės lėšomis.

• Visiems mokiniams mokama stipendija, o ge-rai besimokantieji ją gauna didesnę.

• Pagal mainų projektus nemažai mokinių iš-vyksta atlikti praktikos į užsienio šalis, daly-vauja olimpiadose, profesinio meistriškumo varžybose.

• Daugelis profesinio mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje.

• Profesinio mokymo įstaigų mokiniai turi geras sąlygas užsiimti mėgiama veikla: gali dalyvauti techninės kūrybos, kultūrinėje veikloje, sportuoti.

] KUO SKIRIASI PROFESINIS MOKYMAS, KOLEGINĖS IR UNIVERSITETINĖS STUDIJOS?

Profesinis mokymas Koleginės studijos Universitetinės studijos

Trukmė 1-2 METAI NUOLATINĖ FORMA Dažniausiai 3 metai IŠTĘSTINĖ FORMA Dažniausiai 4 metai

NUOLATINĖ FORMA Dažniausiai 4 metai IŠTĘSTINĖ FORMA Dažniausiai 5 metai

Mokymosi pobūdis

Profesinio mokymo programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Profesinio mokymo programa skiriama darbo rinkos poreikius atitinkančioms profesijos kompetencijoms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti.

Studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje išdėstoma visa reikalinga su dalyku susijusi medžiaga. Praktinė dalis skirta privalomiems profesiniams įgūdžiams formuoti.

Studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys. Teorinėje dalyje supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, akademinėmis teorijomis. Tyrimų dalyje skatinama atlikti analitinius tyrimus.

Įgyjama kvalifikacija Profesinė kvalifikacija Profesinio bakalauro laipsnis Bakalauro laipsnis

Studijų pakopos – Viena: Profesinis bakalauras Trys: Bakalauras, magistrantūra, doktorantūra

Kreditų skaičius Kreditais nematuojama 180 – 210 kreditų 210 – 240 kreditų

Ar galima tęsti studijas aukštesnėje pakopoje?

Taip, baigęs profesinio mokymo programą, asmuo gali stoti į universitetus ir kolegijas. Baigusiesiems profesinio mokymo įstaigą su pagyrimu arba baigusiesiems profesinio mokymo įstaigą ir turintiems ne mažesnį nei vienerių metų darbo pagal įgytą kvalifikaciją stažą, stojant į tos pačios srities studijas aukštosiose mokyklose pridedami papildomi balai: į universitetus – 1 balas; į kolegijas – 2 balai.

Taip, baigus kolegiją galima tęsti studijas universitetų magistrantūroje. Gali būti papildomų reikalavimų, kuriuos nustato priimantis universitetas

Taip, galima stoti į magistrantūrą

Pavadinimas Gali vadintis technologijų, žemės ūkio ar verslo mokykla, profesinio rengimo ar mokymo centras

Gali vadintis kolegija arba aukštąja mokykla

Gali vadintis universitetu, akademija arba seminarija

Tarptautiniai mainai Gali atlikti praktiką pagal mainų projektus Galima studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautinių mainų programas

Praktika

Praktiniam mokymui skiriama apie du trečdalius profesijos dalykams skirto laiko, praktikai – nuo 8 iki 15 savaičių. Galima atlikti praktiką įmonėje, pas meistrą, verslininką.

Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos.Profesinės veiklos praktika atliekama konkrečioje darbo vietoje, jos apimtis – ne mažesnė kaip 30 kreditų.

Praktika – ne mažiau kaip 15 kreditų

Mokestis už mokslą Mokslas finansuojamas valstybės lėšomis Stojant sudaroma eilė pagal vidurinio ugdymo programos baigimo rezultatus.Valstybės finansavimą galima gauti stojant tiek į nuolatines, tiek į ištęstines studijas.

Stipendijos Mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama. Stipendijų ir paramos dydį bei skyrimo tvarką nusistato pačios profesinės mokyklos.

• Aukštųjų mokyklų studentai gali pretenduoti į valstybės skiriamas socialines ir skatinamąsias, taip pat tikslines stipendijas.

• Socialinės stipendijos – tai parama tiems, kurių šeimos pajamos mažos. Socialinės stipendijos dydis – 390 litų kas mėnesį.

• Skatinamosios stipendijos mokamos už gerus studijų rezultatus. Jų dydį ir skyrimo tvarką nusistato pačios aukštosios mokyklos.

• Gerai besimokantiems valstybei svarbių sričių studentams, pavyzdžiui, būsimiesiems pedagogams, skiriamos tikslinės stipendijos.

• Specialias stipendijas skiria įvairios organizacijos, darbdaviai, pačios aukštosios mokyklos.

] PRIĖMIMAS Į PROFESINES MOKYKLAS69 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos siūlo apie 480 įvairių pirminio profesinio mokymo programų. Jas gali rinktis neturintys profesinės kvalifikacijos asmenys, taip pat ir ne-turintieji pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo: jį galima įgyti kar-tu su profesija. 5 darbo rinkos mokymo centrai vykdo tęstinį profe-sinį mokymą pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Jas gali rinktis jau turintys pirminę profesinę kvalifikaciją, bet norintys ją tobulinti ar įgyti kitą.

PRIKLAUSOMAI NUO TURIMO IŠSILAVINIMO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE GALIMA ĮGYTI:

Gegužės 21 d. 9 – 17 val. profesinėse mokyklose vyks atvirų durų diena.

Kviečiame mokinius, jų tėvus ir mokytojus apsilankyti ir išbandyti įvairias profesijas.

APSILANKYKITEASMENIMS,NEĮGIJUSIEMS PAGRINDINIO

IŠSILAVINIMO

ASMENIMS,ĮGIJUSIEMS PAGRINDINĮ

IŠSILAVINIMĄ

ASMENIMS,ĮGIJUSIEMS VIDURINĮ

IŠSILAVINIMĄ

Profesinę kvalifikaciją(mokymosi trukmė 2 metai)

j Profesinę kvalifikaciją (mokymosi trukmė 2 metai)

jProfesinę kvalifikaciją

(mokymosi trukmėj

1–2 metai)yProfesinę kvalifikaciją ir

pagrindinį išsilavinimą(mokymosi trukmė 3 metai)

p gProfesinę kvalifikaciją ir

vidurinį išsilavinimą (mokymosi trukmė 3 metai)

Profesinio mokymo įstaigose už Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšas šiuo metu kuriami šiuolaikiški sektoriniai praktinio mokymo centrai. Sektorinis praktinio mokymo centras – tai modernia prak-tinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos savarankiškas padalinys, susijęs su vienu ar keliais Lietuvos ūkio sektoriais. Toks centras teikia praktinį profesinį mokymą as-menims, norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją arba ją tobulinti. Centrų paslaugos prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.

Iki 2014 metų pagal Sektorinių praktinio mokymo centrų plėt-ros programą bus įrengti 42 tokie centrai, kurių modernia įranga galės naudotis ne tik visų profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bet ir kolegijų, ir universitetų studentai, ir įmonių specialistai.

Profesinėse mokymo įstaigose - moderni praktinio mokymo įranga. (E.Levin nuotr.)

Metas pasirinkti | 1915min • 2013 m. gegužės 3 d.

Geri meistrai uždarbiu nesiskundžiaLietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas atkreipė dėme-sį į biblinę tiesą, kuri sako, kad žmogus, turintis darbo įgūdžių, tarnaus karaliui: „Vadinasi, dar prieš porą tūkstančių metų buvo labai aiškiai suvokta, jog kiekvienas žmogus, gebantis gerai atlikti savo darbą, bus vertinamas.“

Stažavęsis Vokietijoje jis įsitikino, kad profesinio orientavimo sistema ten prade-da veikti dar mokykloje.

„Įmonių atstovai lankosi mokyklose, ben-drauja su pedagogais ir vaikais. Mokiniai vyksta į įvairias gamyklas, kuriose susipa-žįsta su įvairių darbų specifi ka“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Jis pažymėjo, kad Vakarų pasaulyje geru uždarbiu gali pasigirti inžinieriai ir aukštos kvalifi kacijos specialistai – siuvėjai, statybi-ninkai, šaltkalviai, elektrikai ir pan.

Panašios tendencijos, jo manymu, atke-liauja ir į Lietuvą.

„Anksčiau pas mus nebuvo amatinin-kų poreikio, verslas orientavosi į schemą „pirk–parduok“, todėl visi norėjo tapti va-dybininkais, teisininkais arba socialiniais darbuotojais. Bet dabar atsirado užsienio investuotojų, steigiamos įmonės, ateina

aukšto lygio technologijos, žmonės pradėjo statyti namus, perka gerą buitinę techniką, naujus automobilius, pageidauja dizainerio siūtų drabužių, nori madingai apsikirpti ir už šias paslaugas noriai moka pinigus“, – sakė D.Arlauskas.

Jis prisiminė, kaip ieškojo specialisto, ku-ris galėtų iškloti prie namo plyteles: „Pra-dėjau tyrinėti rinką, man rekomendavo vie-ną meistrą, dirbantį su verslo liudijimu. Pasamdžiau ir jis darbą atliko taip, kaip nė viena įmonė nesugebėtų. Aišku, atitinkamai ir sumokėjau. Tačiau tokie žmonės graibs-tomi, jų reikia laukti eilėse. Kiek žinau, ge-ram staliui irgi mokama ojojoj kiek.“

Specialistui klientų netrūksta R.Pečiukaitytė atkreipė dėmesį, kad, jei sekasi, profesinių žinių įgiję mokiniai net steigia savo verslus ir nepatiria samdomo darbuotojo dalios.

„Ne be reikalo į kirpėjo, higieninės kos-metikos specialybę stoja daug žmonių. Mūsų mokytojos, turinčios kirpėjo specia-lybę, pabrėžia, kad duonos visada turės – dar ir sviestuko ant jos. Jei esi specialistas, klientų netrūks.

Be to, niekas nedraudžia būti universaliu: būni kirpėjas, tačiau tobuliniesi, baigi kos-metikos specialybę, siuvėjo, manikiūrinin-ko – tada gali jau vadintis stilistu. Floristas, gyvenantis šalia miško, jau gali organizuo-ti mažą verslą ir iš gėrybių kurti puokštes.

Kaip ir visur: svarbiausia – noras ir meilė savo darbui“, – tikino R.Pečiukaitytė.

69 valstybinės ir 3 nevalstybinės profe-sinio mokymo įstaigos Lietuvoje siūlo apie 480 įvairių pirminio profesinio mokymo programų. Jas gali rinktis žmonės, netu-rintys profesinės kvalifi kacijos, taip pat ir neturintieji pagrindinio ar vidurinio išsila-vinimo – jį galima įgyti kartu su profesija.

Į profesines mokyklas šiemet planuojama priimti 19,3 tūkst. moksleivių, kartu su pro-fesija siekiančių įgyti pagrindinį, vidurinį iš-silavinimą ar jau turinčių brandos atestatą.

>>> Atkelta iš 15 psl.

Seimo narys, operos solistas

Vytautas Juozapaitis savo kelią irgi

pradėjo profesinio mokymo įstaigoje –

Vilniaus 26-ojoje technikos mokykloje

(dabar – Vilniaus geležinkelio transporto

ir verslo paslaugų mokykla).

1982 metais ją baigė su pagyrimu ir įgijo

staliaus kvalifi kaciją.

„Tai buvo labiau priverstinis sprendimas:

po vidurinės į teisę universitete neįstojau,

todėl proftechninė mokykla tapo būdu

išvengti sovietinės kariuomenės.

Nepaisant to, šią mokyklą prisimenu su

didžiausiu dėkingumu: gavau profesiją,

kuri nežinia kada gali praversti, supratimą

apie darbininko gyvenimą ir užtikrintumą,

kad duonai tikrai užsidirbčiau“, – kalbėjo

V.Juozapaitis.

Jo įsitikinimu, patirtis profesinėje

mokykloje sudėlioja prioritetus ir

padeda apsispręsti, kokį darbą iš

tikrųjų norėtum dirbti. „Profesinė

mokykla gali būti tik pirmas laiptelis:

pavyzdžiui, vienas mano kurso draugas

šiandien yra žymus istorikas – mokslų

daktaras, kitas – kunigas, trečias –

vieno miesto policijos komisaras.

Žmonės, kurie svajojo ką nors pasiekti,

tai ir padarė“, – užtikrino į politiką

pasukęs operos solistas.

Profesinę mokyklą jis siūlo išbandyti

tiems, kurie blaškosi, neapsispręsdami,

kokią specialybę rinktis: „Tai – pats

geriausias būdas išsigryninti mintis ir

suprasti, ko nori gyvenime. Siekti ko nors,

nežinant, ar tikrai to nori, yra kančia.“

T.Juodaičio nuotr.

Būdas išgryninti, ko nori

Geriausių mokymo sistemų pasaulyje

reitinge, kurį 2012 m. paskelbė

Didžiosios Britanijos laikraštis

„The Times“, pirmoji vieta atiteko

Suomijai.

Šioje šalyje profesines mokyklas

renkasi daugiau nei 50 proc., kolegijas –

apie 25 proc., studijas universitetuose

– 20 proc. abiturientų. Tačiau nemažai

jaunuolių, baigę profesines mokyklas,

vėliau įstoja į universitetus – įgijusių

aukštojo mokslo diplomus Suomijoje ne

ką mažiau nei Lietuvoje.

Pagrindinis išsilavinimas Suomijoje

trunka devynerius metus. Jei baigus

pagrindinę mokyklą mokomasi

toliau, tai galima rinktis tarp vidurinį

išsilavinimą teikiančios mokyklos ir

profesinio mokymo įstaigos.

Vidurinį išsilavinimą teikiančios

mokyklos mokinius atsirenka

savarankiškai, vadovaudamosi Švietimo

ministerijos nustatytais kriterijais.

Vidurinis išsilavinimas, kartu įgyjant

profesinę kvalifi kaciją, trunka trejus

metus.

Profesinę kvalifi kaciją galima įgyti

ir atliekant gamybinę praktiką, kai

atitinkamose institucijose mokoma ir

teorijos. Be to, profesinę kvalifi kaciją

galima įgyti ir išlaikius kompetencijų

testus, nepriklausomai nuo to, kaip

profesiniai įgūdžiai buvo įgyti.

Suomijos pavyzdys „Mūsų mokytojos, turinčios

kirpėjo specialybę, pabrėžia,

kad duonos visada turės – dar

ir sviestuko ant jos“, – pasakojo

R.Pečiukaitytė (antra iš kairės). Asmeninio arch. nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 3 d.20 | Skelbimai

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2013 m. gegužės 3 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Viską sverkite ir matuokite ne logika, o vidiniu žinojimu: turi būti tik taip, o ne kitaip. Tai leis ne tik pasijusti tvirčiau, bet ir gauti iš to fi nansinės naudos.

Jautis. Visus argumentus nurungs protu nepaaiškinamas vidinis balsas. Todėl klausykitės ne ausimis, o širdimi. Tuo pačiu principu vadovaukitės ir išsakydami mintis.

Dvyniai. Vysitės tuos, nuo kurių atsilikote. Tačiau kyla abejonių, ar jums pavyks su priešininkais susirungti atviroje kovoje ir sėkmingai užlipti ant prizininkų pakylos.

Vėžys. Bendrumo jausmas ir draugų ar kolegų palaikymas suteiks sparnus ir leis pasiekti daugiau. Nepašykštėkite naudingo patarimo jo stokojantiesiems ar prašantiesiems.

Liūtas. Klausykitės ne visažinio savęs, o viską žinančios nuojautos. Ji ves jus į viršukalnes, kurias ketinate užkariauti. Tai raginimas ne rizikuoti, bet tikėti tuo, kas nematoma plika akimi.

Mergelė. Kalbėsite apie tolimus kraštus, kuriuos norite aplankyti ir dar apie bala žino ką. Jei stigs ryžto imtis konkrečių veiksmų, viskas liks gražiame svajonių pasaulyje.

Svarstyklės. Nesižavėkite tuo, ką girdite. Nėra garantijos, kad viską girdite teisingai. Užuot bandę viską pagražinti, sugalvokite, kaip tikslingai pasinaudoti gauta informacija.

Skorpionas. Jūsų partneriai džiaugsis, kad suprantate juos iš pusės žodžio. O jei per rūsčiai ko nors pareikalausite –sunerims. Priminkite jiems, kad yra daugiau spalvų, ne tik juoda ir balta.

Šaulys. Išgirskite ir pasinaudokite patarimais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodys lyg neturintys loginio pagrindo. Pasitikėjimas išgelbės nuo nesusipratimų.

Ožiaragis. Šiuo metu jums tiktų posakis „Darbas žmogų puošia“. Nepaisant to, ne pro šalį ir lašelis idealizmo, ypač bendraujant su vaikais ar leidžiantis į kūrybinius ieškojimus.

Vandenis. Užstrigote? Leiskite veiksmui vykti savaime: elkitės taip, lyg žinotumėte savo bėdų priežastis, ir kalbėkite tai, kas jums atrodo teisinga. Visa kita bus padaryta už jus.

Žuvys. Naiviai pasitikėsite pirmyn jus nešančia srove. Nors kai kas įspės, kad judate priešinga kryptimi. Tikrąjį atsakymą sužinosite tik išvydę veiklos rezultatus.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Po. Skiedalas. Dirs.

Ara. RK. GR. Binkis.

Sol. Mainomu. Ernis.

SI. Koda. Šoka. TS.

Norma. Pina. Mat.

Ua. Iena. Kusa. Atas.

Argi. „Uaz“. Auka.

Agnis. Kad. Ilgis.

Kriukis. Ramus.

Apak. Soma. Karas.

Astras. Sos.

Baik. Pirmyn. Orka.

Audra. Ikrus. Ar.

Gnoma. Ima. Paroda.

Alus. Ma. Augs.

Abu. Irki. Pegasas.

Nešini. Pt. Krona.

Kar. „Inka“. Arka.

Dusia. Ugi. Kanus.

Lis. Muzikos. Ostas.

Simo. Listas. Sas.

STEREOTIPAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠeštadienį lietaus tikimybė bus nedidelė. Dieną oras sušils iki 14–19 laipsnių

šilumos. Sekmadienį oro temperatūra bus tokia pati, bet padaugės debesų.

Vietomis trumpai palis. Vėjas išliks silpnas. Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą

atkeliaus  anticiklonas. Todėl orai būs ramūs, sausi ir saulėti.

05-04 d.

7 / 15 6 / 17 6 / 12 3 / 16

05-05 d.

8 / 15 8 / 15 4 / 10 3 / 13

05-04 d.

4 / 17 4 / 17 6 / 17 6 / 17

05-05 d.

7 / 16 7 / 16 8 / 15 8 / 15

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

14

16

16

16

Kaunas

15

Alytus

15

Klaipėda

15

VėjasŠiaurės rytų

6–11 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 28

Berlynas 16

Londonas 18

Madridas 22

Maskva 18

Minskas 17

Oslas 11

Paryžius 17

Praha 14

Ryga 14

Roma 24

Stokholmas 13

Talinas 11

Varšuva 1815Marijampolė

Per daug nesijaudinkite dėl pavėlavusio pavasario. Mokslininkai ramina, kad taip nutinka prieš kiekvieną ledynmetį.

Tėvas taip norėjo, kad jo sūnus taptų fi ziku, jog bausdavo jį ne diržu, o elektros srove.

– Jūs tikrai žavinga! Kurgi tas mažas trūkumas, apie kurį rašėte savo skelbime?– Mokykloje, bet neužilgo grįš.

Anekdotai

15min • 2013 m. gegužės 3 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Panevėžyje, Birutės gatvėje, nuo medkirčių išgelbėtas uosis pamažu tampa miesto įžymybe. Keliais tūkstančiais raktų pasipuošęs medis dovanoja energiją praeiviams. Savo pėdsakus prie jo kamieno palieka ir rakto į šeimyninę laimę ieškantys jaunavedžiai.„Uosis – vyro medis, todėl jaunikis prie jo prikala raktą ir sugalvoja norą. Tuo metu kitapus gatvės prie liepos stovinti nuo-taka šaukia: „Noras turi būti susijęs su manimi!“ – glostydamas medžio kamie-ną pasakojo panevėžietis keramikas Al-girdas Jonušis.

Prieš dvejus metus būtent jis išgelbėjo uosį nuo kirvio.

„Netoliese turiu dirbtuves. Visada eida-mas pro šalį pridėdavau ranką prie medžio ir pasisemdavau geros energijos, įkvėpi-mo. Pastebėjau, kad tada diena būdavo fantastiška. Todėl pamatęs, kad medis pažymėtas kirsti, nusprendžiau padaryti viską, kad tai neįvyktų“, – prisiminė vyras.

Grąžina vyrišką sveikatąIstorija ir mitologija besidomintis kny-gos vaikams „Panevėžio mitai, legendos, tikrovė“ autorius A.Jonušis atkreipė dė-mesį, kad uosį senovės lietuviai vertino taip pat kaip ir ąžuolą. Medis buvo svar-bus senolių pasaulėjautai.

„Tai – teisybės medis, – tikino pašneko-vas. – Yra išlikusi tokia legenda, kad labai seniai gyveno žmogus vardu Teisius. Jis pasižymėjo gerumu ir noru visiems pa-dėti, sutaikyti susipykusius. Jam mirus, dievai jį pavertė uosiu ir pavadino jį tei-sybės medžiu.“

Kita legenda liudija, kad dievams nu-žengus ant žemės jų mėgstamiausia buveinė būdavo plačiašakio uosio paūksmėje.

„Vyrai važiuodavo net 200 varstų, kad ant nudžiūvusio uosio galėtų užrišti kaspinėlį. Taip jie prašydavo medžio pagalbos: kad gyvenimas šei-moje būtų laimingas, problemos išsi-spręstų ir vyriškos sveikatos netrūktų. Tikėta, kad būtent uosis turėjo galių ją grąžinti“, – dėstė panevėžietis.

Maždaug šimto metų uosis Biru-tės gatvėje išskirtinis dar ir todėl, kad kadaise atsilaikė po žaibo smūgio.

Jo kamiene liko tik ilga statmena žymė, rodanti, kurioje vietoje į žemę nutekėjo elektros iškrova.

Interjere išsaugojo paveldąUosio pašonėje, kitoje siauros Birutės gat-vės pusėje, užsukti ir paragauti alaus, pri-pažinto kulinariniu paveldu, kviečia sekly-čia „Prie uosio“.

Ji duris atvėrė senoviniame, maždaug 1830 metais pastatytame rąstiniame name.

Manoma, kad jame kadaise gyveno pirkliai, prekiavę druska.

Prikeldamas rąstinuką naujam gyveni-mui, dabartinis jo savininkas, aludaris, A.Jonušio bičiulis Vidmantas Perevičius stengėsi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Todėl viduje išliko nedegtų molio plytų siena, palubėje sūpuojasi prieškari-nis lempos gaubtas.

A.Jonušis itin didžiuojasi išlikusiais durų apkaustais. Mitologija besidomin-tis menininkas atkreipė dėmesį, kad kal-vio nukaltuose apkaustuose ypač ryškiai matomas senovės lietuvių garbintos dei-vės paukštės siluetas.

Kova dėl grindinioPaties V.Perevičiaus, lankytojams siūlan-čio savo alaus darykloje išvirto Laukinių aviečių bei Raudonųjų dobilų alaus, širdį labiausiai džiugina išsaugotas grindinys, kuriam beveik 200 metų.

Prieš kelerius metus tiesdami kanali-zacijos tinklus darbininkai nuo Birutės gatvės pašalino asfaltą ir po juo rado seną grindinį.

„Darbininkų paklausiau, ką jie ketina daryti. Atsakė, kad iškas akmenis, išveš ir

gatvę išasfaltuos iš naujo. Suskaudo širdį. Sakiau, Aliukai, darom ką nors, kad išsau-gotume gatvę. Bandėme su miesto politi-kais kalbėtis, bet jiems niekas neįdomu. Laimė, padėjo vietos žiniasklaida. Mums pavyko išgelbėti istorinės gatvės atkarpą, tačiau tik tą dalį, kuri ribojasi su mano žemės sklypu. Girdėjau kalbant: „Jei jam reikia akmenų, tegul sau turi“, – pasako-jo V.Perevičius.

Seklyčią „Prie uosio“ jis vadina savo hobiu, džiaugsmu ir visu gyvenimu: „Aš čia nuo ryto iki vakaro. Atidarau ir užda-rau, mano dukra prie baro dirba, sūnus – alaus darykloje.“

Ant uosio šaknų – duoklė dievams Atkasus grindinį ir lyginant žemes dykvie-tėje, kur dabar rymo senasis uosis, buvo rasta apie 70 raktų.

Pasak A.Jonušio, raktai senovėje žmo-nėms turėjo ne tik praktinę reikšmę. Iki šiol randama vadinamųjų simbolinių rak-tų. Jie buvo gaminami ne spynoms už-rakinti, bet kabinami matomoje namų vietoje kaip savotiška šeimos apsauga –amuletas.

Keramikas su bičiuliais nusprendė ras-tuosius raktus sukabinti ant Birutės gatvės uosio. Dabar šį medį puošia keli tūkstan-čiai įvairiausio dydžio ir formų raktelių – paprastų ir dailiai išgraviruotų.

„Čia buvo atėjęs žmogus, kadaise turėjęs namą šalia šio uosio. Ant medžio kamieno dar likusios įpjovos, kuriomis jis lipdavo į viršų, kad apgenėtų šaką, beldžiančią į langą. Vyras buvo išsaugojęs raktą nuo to namo: atnešė ir prikalė“, – šypsojosi A.Jonušis.

Seklyčios šeimininkas kasdien 16 val. ant uosio šaknų išpila bokalą alaus. Tai – tarsi auka dievams. „Aš tikiu uosio mito-logija, todėl prieš atidarydamas seklyčią, nusistovėjusį per naktį alų nuleidžiu į bo-kalą ir išpilu prie medžio. Gal dėl to mums ir sekasi“, – svarstė V.Perevičius.

24 | Reportažas

Legendinis Panevėžio uosis

Seklyčios lentynose akį traukia

didžiuliai A.Jonušio pagaminti

bokalai – molinės žmogaus galvos.

Visi jie laikomi apversti.

„Neapverstas tuščias ąsotis neša

nelaimę. Sakoma, kad po kiekvienu

indu yra dvasia, kuri saugo maistą nuo

sugedimo. Jei palieki neapverstą, dvasia

pradeda keršyti. Todėl močiutės ąsočius

ant tvorų ir kabindavo“, – paaiškino

keramikas.

Neapverstas bokalas –nelaimė

Ar

skai

tei 1

5m

in.lt

?

15min.lt/aktualu„Buvusi teisėja turi žinoti, kad

prieš įstatymą visi lygūs, policija

jau ieško Seimo narės“.

www.15min.lt/s330760

15min.lt/sportasĮ dopingo skandalus įklimpęs

austrų treneris veda derybas su

Lietuvos biatlono federacija.

www.15min.lt/s331549

15min.lt/verslasTautvydas Lukaševičius:

„Mažiausi mokesčiai Europoje?

Nejuokinkite“.

www.15min.lt/s331176

15min.lt/žmonėsBe Seimo nario mandato likęs

Antanas Nedzinskas ruošiasi

kitų metų „Eurovizijos“ atrankai.

www.15min.lt/s331212

Seklyčios šeimininkas kasdien 16 val.

ant uosio šaknų išpila bokalą alaus.

adino jį tei

evams nu-miausia

uosio

rstų, alėtų davo as šei-

mos išsi-etrūktų.o galių ją s.is Biru-r todėl, o smūgio.

Ji duris atvėrė s1830 metais pastaty

Manoma, kpirkliai,

Sekšeimkasd

ant uišpilalau

Ant

A.Jonušio

išgelbėto uosio

kabo keli tūkstančiai

raktelių – ir paprastų,

ir dailiai išgraviruotų.

D.Jablonskaitės

nuotr.