17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų ......programos 2015–2021 m. įgyvendinimo priemonių planu, kasmet atlieka stebėseną ir analizę apie viršytus pavojingų

17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymo ataskaita

(su Aplinkos ministerijos kompetencija susijusių veiksmų vykdymas)

Ataskaitos parengimo data: 2020-02-19.

Vykdanti institucija: Aplinkos ministerija

1 pav. Aplinkos ministerijos koordinuojamų Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymas 2019 m. gruodžio 31 d., vnt.

Požy-

mis

Vyriausybės programos prioritetų,

krypčių, darbų ir veiksmų

pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,

informacija apie veiksmų vykdymą

I. Prioritetas. Darni, atsakinga ir

sveika visuomenė

1.1. Kryptis. Skurdo, socialinės

atskirties ir pajamų nelygybės

mažinimas, užimtumo skatinimas

1.1.4. Darbas. Lygių galimybių

naudotis socialinėmis, sveikatos,

švietimo, kultūros ir teisinėmis

paslaugomis užtikrinimas

1.1.4.2. Būsto pritaikymo neįgaliesiems

sistemos sukūrimas, prioritetą skiriant

šeimoms, auginančioms neįgalius

vaikus, ir jauniems neįgaliesiems

SADM, AM 2017 m. IV

ketv.

Įvykdyta (SADM duomenimis).

SADM duomenimis, 2017-07-05 priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-363 ,,Dėl

Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją

aplinką 2017 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2017 m. būstas pritaikytas 87 šeimoms, auginančioms sunkios negalios vaikus (88 vaikai). Šiam tikslui

panaudota 298 tūkst. Eur. (vidutiniškai vieno būsto pritaikymui skirta apie 3,4 tūkst. Eur.

1.5. Kryptis. Aplinkos, tinkamos

2

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


darniai gyventi visoms gyvybės

formoms, kokybės užtikrinimas

1.5.1. Darbas. Vandens telkinių ir jų

vandens naudojimo valdymo upių

baseinų principu įdiegimas, siekiant

pagerinti vandens telkinių būklę

1.5.1.1. Vandens įstatymo pakeitimo

įstatymo, nustatančio naujus

valstybinės reikšmės vandens telkinių,

paviršinių vandens telkinių tvarkymo,

upių ir ežerų reguliavimo, leidimų

naudoti vandens telkinius ir jų vandenį

išdavimo reikalavimus, projekto

parengimas ir priėmimas

(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų

reformų įgyvendinimo veiksmų plano

5.1.1 veiksmas)

AM 2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

2018-12-20 Seimas patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

(nauja redakcija), kuriuo nustatyti nauji valstybinės reikšmės vandens telkinių, paviršinių vandens telkinių

tvarkymo, upių ir ežerų reguliavimo, leidimų naudoti vandens telkinius ir jų vandenį išdavimo reikalavimai.

1.5.1.2. Aplinkosaugos atžvilgiu

funkcionalios tręšimo ir stebėsenos

sistemos sukūrimas

ŽŪM, AM 2018 m. IV

ketv.–

2020 m. III

ketv.**

Vykdoma.

Aplinkosaugos atžvilgiu funkcionalios tręšimo ir stebėsenos sistemos sukūrimui turi būti parengta Tręšimo

planų rengimo metodika ir sukurta Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos sistema. Šioms

priemonėms įgyvendinti yra reikalingi trys viešieji pirkimai, kuriuos vykdo Aplinkos ministerija iš ES

Sanglaudos fondo lėšų.

Dėl užsitęsusių viešojo konkurso procedūrų Tręšimo planų rengimo metodika dar neparengta (tik ketvirtą

kartą paskelbtus viešąjį pirkimą Tręšimo planų metodikos rengimo paslaugai įsigyti gautas pasiūlymas,

kuris įvertintas ir pripažintas nugalėjusiu konkurse. Aplinkos projektų valdymo agentūra įvertino paraišką

kaip tinkamą finansuoti. Rengiamas ir derinamas aplinkos ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo.

Metodika bus parengta ir galės būti patvirtinta tik po 16–18 mėn., o priemonės reikalingos įgyvendinti Plano

1.5.1.2 veiksmą yra glaudžiai susijusios, dėl to nebuvo galimybės vykdyti antrojo viešojo pirkimo skirto

Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemei parengti.

Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemei parengti parengta techninė specifikacija,

šiuo metu vyksta konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl pirkimo neskelbiamų derybų (iš vienintelio

galimo šaltinio) būdu. Numatoma, kad posistemės diegimui bus skiriama 12 mėn. terminas su galimybe jį

pratęsti ne daugiau kaip 2 mėn.. Įvertinus duomenų reikalingų tręšimo apskaitai vykdyti prieinamumą,

numatyta dabar egzistuojančią Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS) papildyti nauja

posisteme - Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos. PPIS valdytojas yra Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministerija, o tvarkytojas – Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Trečiasis etapas – numatoma parengtą tręšimo planų rengimo metodiką integruoti į PPIS posistemę.

Terminai bus aišku kai bus įsibėgėjusios prieš tai minėtos veiklos.

1.5.1.3. Teisinių ir finansinių sąlygų AM, ŽŪM 2018 m. IV Įvykdyta.

3

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


sudarymas ir biomanipuliacijos

priemonių ežeruose įgyvendinimas,

siekiant pagerinti ežerų būklę

ketv. Sudarytos teisinės ir finansinės sąlygos pagerinti ežerų būklę, pasinaudojant ES sanglaudos fondo ir

kita finansine parama. Įgyvendinamos biomanipuliacijos priemonės.

1. Vyriausybė 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 patvirtino Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų

programą, kurioje numatyti tikslas ir uždavinys Lietuvos ežerų būklei pagerinti.

2. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintas

Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame numatyti

biomanipuliacijos veiksmai ežerų būklei pagerinti (ežerų įžuvinimas lydekomis, fitoplanktonu

mintančiomis žuvimis, lydekų žvejybos ribojimas, susmulkėjusių karpinių žuvų išgaudymas, perteklinės

makrofitų biomasės šalinimas, ežere susikaupusių nuosėdų šalinimas ir kt.). Iš viso numatyta įgyvendinti 13

veiksmų 2017–2023 metais.

3. Sudarytos finansinės galimybės, pasinaudojant ES Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 m. Europos

Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus

naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens

telkinių būklės gerinimas“, įgyvendinti numatytus biomanipuliacinius veiksmus:

3.1. Aplinkos ministro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-619 patvirtintas 2014–2020 metų Europos

Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus

naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-012 priemonės „Vandens telkinių būklės

gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas. Sudarytos galimybės investuoti į numatytas priemones

savivaldybių administracijoms, Aplinkos apsaugos agentūrai, Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3.2. Numatyta 13 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų

investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir

prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės

gerinimas“. Šiomis lėšomis numatyta pagerinti 25 vandens telkinių būklę.

3.3. Aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-959 patvirtintas siūlomų bendrai finansuoti

valstybės projektų sąrašas vandens telkinių būklės gerinimui (papildytas aplinkos ministro 2018-01-10,

2018-02-20, 2018-07-25, 2018-09-19 įsakymais). Siūlomi finansuoti 6 projektai, iš kurių 2 – Aplinkos

apsaugos agentūros, 4 – savivaldybių administracijų (Šilalės r., Šiaulių r., Alytaus r., Kaišiadorių r.) 9,3 mln.

eurų sumai (iš jų 0,1 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšos, 9,2 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšos).

Šiems projektams įgyvendinti pateiktos paraiškos ir pasirašytos projektų finansavimo administravimo

sutartys. Iki 2019 m. pabaigos planuojama į valstybės projektų sąrašą įtraukti projektus dėl žuvų pralaidų

įrengimo arba rekonstravimo ir migracijos kliūčių pašalinimo.

4. Aplinkos apsaugos agentūros vykdomais projektais numatoma pagerinti valstybinių vandens telkinių

būklę pakeičiant ichtiofaunos rūšinę sudėtį ir vandens telkinius papildomai įžuvinant vandenų būklę

gerinančiomis žuvų rūšimis. Vandens telkinių būklę tikimasi pagerinti įžuvinant 8 pasirinktus vandens

telkinius plėšriosiomis žuvimis ir 2 vandens telkinius fitoplanktonu mintančiomis žuvų rūšimis. 2018 m.

įžuvinti 9 vandens telkiniai 95910 vnt. žuvų Šis įžuvinimo projektas bus tęsiamas ir 2019–2022 metais. Taip

pat bus vykdomi 75 upių vagų renatūralizavimo darbai.

1.5.1.4. Pavojingų cheminių medžiagų

stebėsenos ir kontrolės sistemos

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

1. Vyriausybė 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 patvirtino Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų

4

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


veiksmingumo didinimas, prireikus

pavojingų medžiagų mažinimo ir

prevencijos priemonių nustatymas ir

įgyvendinimas

programą, kurioje numatytas tikslas „Pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę“ ir

uždavinys šiam tikslui įgyvendinti „Mažinti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į jūros aplinką“.

2. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintas Vandenų

srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame numatytos 8

priemonės, susijusios su pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistemos veiksmingumo

didinimu 2017–2023 metais. Taip pat aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.

D1-968/3D-821 patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų

plano pakeitimas, kuriuo pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistema papildoma nauja

veiksmingumo didinimo priemone „Parengti ir vykdyti, pavojingų medžiagų, kurios apibūdina paviršinių

vandens telkinių cheminę būklę, paplitimui ir kiekiui įvertinti, tyrimų programą“, vykdymo terminas –

2019–2023 m.

3. Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 patvirtino Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–

2023 metų programą, kurioje, atsižvelgiant į vandens telkinių būklės ir kitus pokyčius, optimizuotas

pavojingų medžiagų vandens telkiniuose (požeminiuose ir paviršiniuose) tyrimų atlikimas (pakeistas tyrimų

detalumas, atlikimo dažnis ir kt.).

4. ES Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų

programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato

kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“, sudarytos

finansinės galimybės valstybinį vandens monitoringą atliekančioms įstaigoms įsigyti įrangą ir priemones,

reikalingas jūriniams ir vidaus vandenų būklės tyrimams atlikti, taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti.

5. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. identifikavo objektus, kurie veikloje naudoja vandens aplinkai

pavojingas chemines medžiagas ar mišinius ir informavo atitinkamus regionų aplinkos apsaugos

departamentus, siekiant nustatyti, ar šios medžiagos nepatenka į aplinką.

6. Aplinko pasaugos agentūra atliko paviršinių vandens telkinių (upių ir Baltijos jūros priekrantės)

tyrimus pagal medžiagų, stebėtinų Sąjungos mastu vykdant vandens politiką pagal Europos Parlamento

ir Tarybos direktyvą 2008/105/EB, Stebėsenos sąrašą, nurodytą 2015 m. kovo 20 d. Europos Komisijos

įgyvendinamajame sprendime (ES) 2015/495. Stebėsenos sąrašą sudaro farmacinės medžiagos (hormonai,

makrolidų grupės antibiotikai, diklofenakas), augalų apsaugos medžiagos (neonikotinoidai, metiokarbas,

oksidiazonas, trialatas), antioksidantas, kosmetinė medžiaga UVB filtras. Pagal atliktų tyrimų rezultatus

nustatytos labai mažos šių medžiagų koncentracijos, kurios yra mažesnės už nustatymo ribą.

7. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo

programos 2015–2021 m. įgyvendinimo priemonių planu, kasmet atlieka stebėseną ir analizę apie viršytus

pavojingų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamų („II sąrašo“) medžiagų aplinkos kokybės standartus,

vandens telkinių cheminę būklę ir viršijimo priežastis. Vadovaujantis analizės rezultatais stiprinama

pavojingų „II sąrašo“ medžiagų išleidimo kontrolė (atsižvelgiant į rezultatus atitinkamai rengiami

kasmetiniai aplinkos valstybinės kontrolės planai).

1.5.1.5. Individualių nuotekų tvarkymo

apskaitos ir kontrolės sistemos

sukūrimas ir įdiegimas įgyvendinant

ES reikalavimus ir bendradarbiaujant

AM, FM 2018 m. IV

ketv. Vykdoma.

Vėluojama sukurti informacinę sistemą, nes užtruko techninių specifikacijų rengimas ir viešųjų pirkimų

procedūros.

1. 2019-05-09 paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas „Preliminarios individualių nuotekų tvarkymo sistemų

5

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


su savivaldybėmis ir individualių gręžinių požeminiam vandeniui išgauti inventorizacijos ir preliminarių aglomeracijų ribų

nustatymo paslaugos“. 2019-06-12 įvyko konkursas. Nustatytas nugalėtojas 2019-09-23 pateikė originalius

dokumentus. Sutartis pasirašyta 2020-01-06, vykdymo terminas – 2020-10-09 (turi būti pateiktos 2 tarpinės

(po 2 ir 4 mėn. nuo sutarties pasirašymo) ir galutinė ataskaitos

2. 2019-09-20 paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas „Individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo

sistemos sukūrimas ir diegimas“ investicijų projekto (galimybių studijos) parengimo paslaugoms įsigyti.

2020-02-04 pasirašyta viešųjų pirkimų sutartis individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo sistemos

sukūrimo galimybių studijai parengti. Sutarties vykdymo terminas – 2020-05-25.

3. Atlikti pirkimus ir pasirašyti sutartį dėl INTSRS diegimo numatoma 2020 m. rugsėjo mėn. Apskaitos ir

kontrolės sistemą planuojama įdiegta iki 2022 m. pabaigos.

Techninių specifikacijų ir kitų parengiamųjų dokumentų rengimas buvo užsitęsęs dėl paaiškėjusių naujų

aplinkybių informacinių technologijų sprendiniams (keitėsi poreikis informacinei sistemai, todėl iš esmės

buvo peržiūrėta projekto struktūra. Taip pat paaiškėjus aplinkybei, kad ES inicijavo pažeidimą Lietuvai dėl

INSPIRE direktyvos įgyvendinimo, šiuo pirkimu bus numatomi sprendimai, kurie taip pat prisidės ir prie

INSPIRE direktyvos pažeidimų pašalinimo, t. y. inventorizacijos rezultatai bus pateikiami pagal šios

direktyvos reikalavimus, nustatytus erdvinių duomenų teikimui Europos Komisijai).

1.5.1.6. Mokesčių už valstybinius

gamtos išteklius tarifų peržiūra,

siekiant užtikrinti maksimalią

ekonominę naudą valstybei ir racionalų

išteklių naudojimą



4.2.1. veiksmas)

AM, FM,

ŽŪM

2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Seimas 2018-12-11 priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-

1711, kuriuo suvienodino mokesčio už kitą smėlį ir žvyrą tarifus. Tarifai suvienodinti atsižvelgiant į tai, kad

daugumoje šiuo metu Lietuvos kasybos pramonės įmonių naudojamų smėlio ir žvyro telkinių šie du ištekliai

sutinkami kartu ir jie yra nedėsningai pasiskirstę. Dėl šios priežasties sudėtinga objektyviai deklaruoti

tikslius jų kiekius ir apskaičiuoti mokestines sumas. Įstatymo pakeitimu du kartus padidinti mokesčių tarifai

už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas.

Kitų pasiūlymų dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifų pakeitimo teikti 2018 m. nenumatyta,

kadangi atlikus esamos situacijos apžvalgą nuspręsta, kad keliamiems tikslams įgyvendinti šiame etape

užtektų žemiau nurodytų ne ekonominių priemonių.

Siekiant racionalaus gamtos išteklių naudojimo, o kartu ir maksimalios naudos valstybei, įgyvendinamos ir

kitos iniciatyvos kitais nei mokesčių tarifų reguliavimo instrumentais: 1. ES Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų


kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo ūkio gerinimas“ sudarytos finansinės galimybės vykdyti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų

surinkimo tinklų, geriamojo vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos ir (arba) naujos

statybos ir kt. projektus.

2. Panaudojant ES investicines lėšas 2019-02-01 įkurtas Vandentvarkos fondas, kuris vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įmonėms teiks paskolas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti.

3. 2018 m. – 2020 m. I ketv. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas įgyvendinti darbas

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkiui sustambinti, siekiant didesnio veiklos

efektyvumo ir paslaugų kainos ir kokybės suvienodinimo.

6

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


4. Siekiant racionalaus požeminio vandens išteklių naudojimo ir ES ir tarptautinių normų ir principų

įgyvendinimo, Aplinkos ministerija parengė Žemės gelmių įstatymo pataisą dėl leidimų naudoti

požeminį vandenį. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį

komerciniais tikslais, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius. Įstatymo projekte siūloma

nustatyti, kad leidimo požeminiam vandeniui išgauti reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš

vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 kubinių metrų ir daugiau vandens. Išimtis – žemės ūkio

veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne

maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės išgaunama 100 kubinių metrų ir daugiau gėlo požeminio

vandens per parą.

1.5.2. Darbas. Geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio

sustambinimas, siekiant didesnio

veiklos efektyvumo ir paslaugų

kainos ir kokybės suvienodinimo

1.5.2.1. Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymo, įtvirtinančio įmonių

stambinimo modelį ir jo įgyvendinimo

tvarką, projekto parengimas



5.1.7. veiksmas)

AM 2019 m. II

ketv. Vykdoma.

Vėluojama parengti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nes dar

neparengtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planas, kurio

atlikimo pradžia vėluoja, nes užsitęsė viešųjų pirkimų sutarties pasirašymas.

Siekiant didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio veiklos efektyvumo ir paslaugų kainos

ir kokybės suvienodinimo, pagal ES bendrai finansuojamą priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo ūkio gerinimas“ AM vykdo projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių

valdymo tobulinimo plano rengimas“.

Viešųjų pirkimų sutartis pasirašyta 2019-05-27. Galutinių rezultatų priėmimas buvo numatytas 2019-11-27,

tačiau pasinaudojus sutartyje numatyta galimybe, atsižvelgus į atidėjimus gaunant medžiagą iš savivaldybių

ir vandentvarkos įmonių, buvo pratęsta iki 2019-12-27. Sutartis įvykdyta, galutinė ataskaita patvirtinta

2019-12-20.

Siekiant į projekto veiklą įtraukti visas suinteresuotas puses, aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. D1-324 įsteigtas patariamojo pobūdžio Projekto priežiūros komitetas, patvirtintas jo darbo

reglamentas. Pirmas posėdis įvyko 2019-06-20, antrasis – 2019-09-24, trečiasis – 2019-11-11.

Užbaigus studiją gauta išsami vandentvarkos sektoriaus analizė, galimi įmonių pertvarkos scenarijai.

2020-01-20 ministrų pasitarime pasirinktas modelis įmones stambinti palaipsniui, atsižvelgiant į jų atitiktį

nustatytiems licencijuojamos veiklos kriterijams (tarpinis modelis, kurio nebuvo pateiktose alternatyvose).

Atsižvelgiant į tai, rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

projektas, kurį planuojama pateikti Vyriausybei 2020 m. balandį.

AM siūlomas svarstymo Seimo pavasario sesijoje mėnuo – gegužė.

Įstatymo projekto derinimas ir priėmimas Seime gali užsitęsti dėl skirtingo suinteresuotų pusių (įskaitant

savivaldybes, savivaldybių įmones) interesų.

7

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


1.5.2.2. Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų kainų

nustatymo metodikos pakeitimas, kad

visos būtinosios veiklos sąnaudos būtų

įtrauktos į paslaugų kainą, įtraukiant

investicijas, reikalingas infrastruktūros

rekonstrukcijai ir plėtrai

AM 2019 m. II

ketv. Įvykdyta.

Seimas 2018-12-20 priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kuriuo

nustatyta, kad visos būtinosios veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įtraukiant investicijas, reikalingas infrastruktūros rekonstrukcijai ir

plėtrai.

Seimui priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl sąnaudų įtraukimo į kainų skaičiavimą pakeitė šiuos teisės aktus:

1. Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų,

paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės

komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-93;

2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų

nustatymo metodikos pakeitimas, patvirtintas VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-92;

3. Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo

metodika, patvirtinta VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-91.

1.5.2.3. Vandens įmonių stambinimo

įgyvendinimo priežiūros sistemos

sukūrimas



5.1.8 veiksmas)

AM 2020 m. I

ketv. Vykdoma.

Vandentvarkos įmonių stambinimo analizės ir alternatyvų nustatymo metu išsigrynino, kad šis priežiūros

mechanizmas bus įtvirtintas rengiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo

pakeitime, kuriame bus įvirtintas ir pats įmonių pertvarkos modelis.

Rengiamas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame iš esmės bus nustatyti priežiūros mechanizmo pagrindai

(nustatytos už priežiūrą atsakingos institucijos, jų funkcijos, kriterijai, pagal kuriuos bus vykdoma priežiūra)

– šis veiksmas bus vykdomas kartu su 1.5.2.1 veiksmu.

1.5.2.4. Vandentvarkos fondo,

panaudojant ES investicines lėšas,

įkūrimas ir paskolų ar garantijų

neefektyviai veikiančiai vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūrai rekonstruoti plėtoti

teikimas*



1.8.6 veiksmas)

AM, FM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Finansų ministerija su Aplinkos ministerija ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) 2019-02-01

pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigė ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Vandentvarkos fondą. Jam

skirta 30 mln. eurų. Fondo lėšomis bus teikiamos paskolos vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų

plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti. Viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams

palankiomis sąlygomis bus teikiamos paskolos iki 20 metų terminui. Numatoma, kad paraiškas paskoloms

pagal naująją priemonę VIPA bus galima teikti nuo 2019 m. balandžio mėnesio.

1.5.3. Darbas. Teisinių ir ekonominių

priemonių sukūrimas, siekiant

sumažinti oro taršą ir klimato kaitą

1.5.3.1. Administracinių gebėjimų

sustiprinimas ir nacionalinės į aplinkos

orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos

vykdymas, taikant kuo didesnį

AM, EM, SM,

ŽŪM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

1. Iš Aplinkos apsaugos agentūros vidinių resursų įsteigta 1 papildoma pareigybė skirta teršalų apskaitos

vykdymui ir šiuo metu apskaitos vykdymui skirtos 2 pareigybės (2015 m. buvo 1 pareigybė).

2. 2018 m. balandį – 2019 m. balandį įgyvendintas AM ir AAA inicijuotas, Lietuvos mokslo tarybos

8

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


detalumo lygį (TIER 2 ar didesnį), kad

būtų užtikrintas tarptautinių ir ES teisės

aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas,

išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas,

duomenų atsekamumas, ir sprendimų

aplinkos oro taršai mažinti priėmimas

apskaitos duomenų pagrindu

finansuotas reikminių tyrimų projektas „Išmetamų į atmosferą teršalų nacionalinių emisijos faktorių

nustatymas energetikos, pramonės ir žemės ūkio veiklose“, skirtas eksperimentiniu būdu nustatyti oro

teršalų nacionalinius emisijos faktorius (EF) minėtose veiklose, kurie įgalins padidinti teršalų apskaitos

tikslumą, išsamumą, skaidrumą, nuoseklumą, duomenų atsekamumą. Vykdančioji institucija – Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras, partneris – Lietuvos energetikos

institutas. Projektas įgyvendintas laiku. Pateikta ataskaita ir rekomendacijos dėl nacionalinių EF taikymo

vykdant teršalų apskaitą. Nacionaliniai EF bus pritaikyti vykdant apskaitą 2019 ir vėlesniais metais.

Taikant Tier 2 tikslumo lygio metodiką, skaičiuojamas dėl medienos deginimo į aplinkos orą išmestas

teršalų KD2,5, sunkiųjų metalų, dioksinų/furanų, policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis; dalis

žemės ūkio sektoriuje į aplinkos orą išmesto amoniako kiekio įvertintas taikant TIER2 tikslumo lygio

metodiką.

2019 m. teikime Tier 2 metodika pritaikyta 50 proc. pasektorių, 2020 m. teikime planuojama 60 proc.

pasektorių (pasektoris = teršalo X išmetimas į aplinkos orą NFR sektoriuje Y vykdant veiklą Z).

Pagal Nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos gerinimo 2015–2020 m. planą,

patvirtintą aplinkos ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. D1-111, įvesties duomenys, kurie reikalingi visų Tier

2 metodikų, nurodytų EPEM/EEA Techninio vadovo naujausioje versijoje, taikymui, turėtų būti pateikti iki

2020 m. gruodžio 1 d. Esant pakankamiems administraciniams gebėjimams, Tier 2 metodikos nurodytos

EPEM/EEA Techninio vadovo naujausioje versijoje, bus pritaikyti 2021 metais teikiant ataskaitą Europos

Komisijai dėl 2019 m. apskaitos.

3. Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Oro kokybės ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir

laboratorijų atnaujinimas bei teršalų kiekio išmetamo į aplinkos orą apskaitos tobulinimas“. Paslaugos turi

būti suteiktos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad bus pateikti įvesties duomenys vykdyti oro teršalų

apskaitą Tier 2 lygiu visuose ūkio sektoriuose, kuriems EPEM/EEA Techninis vadovas teikia Tier 2 lygio

metodikas.

1.5.3.2. Oro taršos valdymo plano

parengimas, siekiant veiksmingai

įgyvendinti oro taršos mažinimo 2020

ir 2030 m. tikslus

AM, EM, SM,

EIM, ŽŪM,

SAM

2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Vyriausybė 2019-04-17 patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra

įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą ES nustatytiems į aplinkos orą išmetamų teršalų

kiekio mažinimo tikslams 2020 m. ir 2030 m. pasiekti.

Daugiau informacijos: http://am.lrv.lt/lt/naujienos/nacionalinis-oro-tarsos-mazinimo-planas-svarbus-ir-

kiekvienam-

zmogui?fbclid=IwAR0Dus_b5Qhyf0MMKm0EWM4Ww6x_XjUOUKDTRaFIWoNMHFcOj1Xf84zw89M

1.5.3.3. Mokslinis medienos kompozitų

(plokščių) gamybos ir naudojimo

atliekų panaudojimo įvairaus pajėgumo

kurą deginančiuose įrenginiuose,

įskaitant naudojamus namų ūkiuose

būstams šildyti, galimybių įvertinimas,

siekiant nustatyti kietojo kuro kokybės

reikalavimus

AM, TM, EIM 2017 m. IV

ketv. Įvykdyta.

AM užsakymu UAB „Ekokonsultacijos“ atlikto mokslinį galimybių medienos kompozitų (plokščių)

gamybos ir naudojimo atliekas panaudoti įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant

namų ūkiuose būstams šildyti, įvertinimą.

Projekto galutiniai darbo rezultatai pristatyti 2019-03-14 Aplinkos ministerijoje. Patikslinta (galutinė)

ataskaita pateikta 2019-04-01.

Remiantis galimybių įvertinimo išvadomis, Aplinkos ministerija teiks Energetikos ministerijai siūlymus

kietojo kuro kokybės reikalavimams tobulinti.

Su ataskaita galima susipažinti čia: http://am.lrv.lt/lt/naujienos/ivertintos-galimybes-naudoti-medienos-

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/410fbe3067f511e9917e8e4938a80ccb

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/nacionalinis-oro-tarsos-mazinimo-planas-svarbus-ir-kiekvienam-zmogui?fbclid=IwAR0Dus_b5Qhyf0MMKm0EWM4Ww6x_XjUOUKDTRaFIWoNMHFcOj1Xf84zw89M



http://am.lrv.lt/lt/naujienos/ivertintos-galimybes-naudoti-medienos-apdirbimo-pramones-liekanas-silumai-gaminti

9

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


apdirbimo-pramones-liekanas-silumai-gaminti.

1.5.3.4. Kietojo biokuro kokybės

reikalavimų, taikytinų Lietuvoje

naudojamam (ypač mažuose ir

vidutinio dydžio kurą deginančiuose

įrenginiuose) biokurui ir kitų rūšių

kurui, nustatymas ir taikymas ir jų

laikymosi kontrolės užtikrinimas

EM, AM, TM 2017 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Aplinkos ministerija įvertino Energetikos ministerijos pateiktą Kietojo biokuro kokybės reikalavimų

projektą ir 2017-10- 20 raštu Nr. (10-4)-D8-7060 pateikė pastabas ir pasiūlymus minėtam projektui.

Kietojo biokuro kokybės reikalavimai patvirtinti 2017 m. gruodžio 6 d. energetikos ministro įsakymu Nr.

1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (atsižvelgta tik į trečdalį Aplinkos

ministerijos pastabų ir pasiūlymų)

1.5.3.5. Griežtesnių vidutinio dydžio

(1–50 MW) kurą deginančių įrenginių

eksploatavimo reikalavimų, įskaitant

išmetamų teršalų ribines vertes ir jų

laikymosi kontrolę pagal ES

reikalavimus, nustatymas

AM 2017 m. IV

ketv. Įvykdyta.

1. Perkeliant ES direktyvą (2015/2193) į nacionalinę teisę, aplinkos ministro 2017-09-18 įsakymu Nr. D1-

778 patvirtintos griežtesnės už šiuo metu galiojančias 1 MW ir didesniems, bet mažesniems kaip 50 MW,

kurą deginantiems įrenginiams taikomos Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių

normos, kurios palaipsniui (iki 2030 metų) pakeis galiojančias analogiškas normas, t. y. nuo 2018-12-20 jos

bus taikomos naujiems kurą deginantiems įrenginiams; nuo 2025-01-01 – esamiems 5 MW ir didesniems

įrenginiams, nuo 2030-01-01 –1 MW ir didesniems, bet mažesniems kaip 50 MW įrenginiams; taip pat jos

bus taikomos ir stacionariems varikliams bei dujų turbinoms.

2. Atsižvelgiant į tai, kad direktyva reikalauja į jos taikymo sritį patenkančius kurą deginančius įrenginius

eksploatuoti tik turint leidimą arba juos įregistravus ir į tai, kad daugumai į šios direktyvos taikymo sritį

patenkančių įrenginių Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytais pagrindais reikia turėti taršos

leidimą, 2017-11-07 Seime priimtas Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 19

2, 55

straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIII-667),

į kurio priedą įrašyta šiuo įstatymu įgyvendinama minėta direktyva ir sudarytas teisinis pagrindas

įgyvendinti direktyvą taikant 192 straipsnį (dėl to reikia pakeisti Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir

galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259

(toliau – Taršos leidimų taisyklės)).

3. Parengtas ir 2017-11-17 per TAPI sistemą pateiktas suinteresuotoms institucijoms (EM, ETD, LŠTA,

AAA) išvadoms gauti (iki 2017-11-28) Taršos leidimų taisyklių pakeitimo projektas, į kurį perkeliamos

su leidimų išdavimu, keitimu, informacijos ir duomenų teikimu ir kt. susiję direktyvos nuostatos (direktyvos

galutinis perkėlimo terminas – 2017-12-19).

4. Taršos leidimų taisyklių pakeitimas patvirtintas aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.

D1-995.

5. Į direktyvos taikymo sritį patenkančius biokurą deginančius įrenginius keičiant naujais, yra sudarytos

sąlygos pasinaudoti ES 2014–2020 m. finansine parama (Energetikos ministerijos priemonės).

1.5.3.6. Teisinių ir (ar) finansinių

priemonių nustatymas siekiant, kad

didinant gyventojų tankį užstatytose

teritorijose, kuriose veikia

aplinkosaugos požiūriu efektyvi

centralizuoto šilumos tiekimo sistema,

AM, EM 2019 m. IV

ketv. Įvykdyta.

1. 2017-06-08 priimtas Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo

pakeitimo įstatymas Nr. XIII-428, kuriame detalizuoti aplinkos oro apsaugos prioritetai (vienas jų: energijos

naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių

sukeliamos taršos mažinimas <...> plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir

finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose, kuriose galima užtikrinti

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/ivertintos-galimybes-naudoti-medienos-apdirbimo-pramones-liekanas-silumai-gaminti

10

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


nauji šilumos vartotojai toje teritorijoje

būtų aprūpinami centralizuotai

tiekiama šiluma arba šilumos energijos

gamybai naudotų elektros, saulės ar

geoterminę energiją**

centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba

šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę

energiją); pavesta savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose planuoti oro kokybės valdymo

priemones atsižvelgiant į šiuos prioritetus.

2. Šalies namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, katilams keisti pagal

Energetikos ministerijos administruojamą priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ skirta 15 mln. eurų ES

investicijų. Svarstytos galimybės pagal šią priemonę namų ūkiams (būstams) atsisakius kietojo biokuro

naudojimo ir jungiantis prie CŠT sistemos, jungimuisi prie CŠT išlaidoms padengti skirti finansavimą iš

kitos Energetikos ministerijos administruojamos, su CŠT plėtra susijusios ES paramos 2014–2020 m.

priemonės. Neatradus tokių galimybių, priemonei „Katilų keitimas namų ūkiuose“ įgyvendinti nustatyti

specialieji projektų atrankos kriterijai aplinkos oro užterštumo mažinimui. Dėl to Aplinkos apsaugos

agentūra (AAA) parengė 5 didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) oro

užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 dėl namų ūkių šildymo įrenginių taršos žemėlapius ir jų naudojimo

aprašą, paskelbti AAA interneto svetainėje http://gamta.lt/cms/index. Aplinkos ministro 2018-01-09

įsakymu (papildytas 2018-06-12) įpareigota šiuos žemėlapius ir aprašą taikyti vykdant priemonę „Katilų

keitimas namų ūkiuose“ ir Klimato kaitos specialiosios programos 2018 m. sąmatoje numatytas

atsinaujinančių energijos išteklių priemones (Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės

energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių

asmenims) paskirties pastatuose – skirta 3,6 ml. eurų; Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo,

geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuose

namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančią energijos gamybą – skirta 3,3 mln. eurų). Naudodamiesi

investicijomis pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“, 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m.

pabaigos galės savo neefektyviai veikiančius biokuro katilus pakeisti modernesnėmis ir tausesnėmis mažiau

orą teršiančiomis technologijomis (šilumos siurbliais – teritorijoje, kuri patenka į aplinkos ministro įsakymu

nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną; šilumos siurbliais ar naujais 5 klasės efektyvumo biokuro

katilais – kitoje Lietuvos teritorijoje).

3. Vyriausybės 2019-04-17 nutarimu Nr. 167 patvirtintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane (2

priedas. Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių planas) oro taršos kietosiomis

dalelėmis, sunkiaisiais metalais ir patvariaisiais organiniais teršalais ribojimui, namų ūkių (būstų) jungimosi

prie CŠT sistemos skatinimui ir kietojo kuro įrenginių modernizavimui ar keitimui numatytos šios iki 2029

m. Energetikos ministerijos įgyvendinamos priemonės: „P28. Finansinės paskatos namų ūkiams (būstams),

kurie jungiasi prie CŠT sistemos savivaldybių specialiuosiuose šilumos ūkio planuose numatytoje CŠT

zonoje (diferencijuota vienkartinė negrąžinamoji subsidija jungimuisi prie CŠT sistemos išlaidoms ir

šildymo prisijungus prie CŠT sistemos dalinai kompensuoti)“; „P27. Finansinės paskatos kietojo kuro katilų

modernizavimui ar keitimui atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis namų

ūkiuose (būstuose), atsižvelgiant į aplinkos oro užterštumo lygį“.

4. Klimato kaitos programos 2019 metų sąmatoje numatyta 79 mln. eurų atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimo skatinimui, aplinkai palankių technologijų, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos

būdu, diegimui (įskaitant atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementų) panaudojimui

centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje). Šių priemonių įgyvendinimas prisidės ir prie oro taršos mažinimo,

https://www.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/paraiskos_ir_projektai/neefektyviai-biomase-naudojanciu-katilu-keitimas-namu-ukiuose

http://gamta.lt/cms/index

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/12d97fa0f54211e79a1bc86190c2f01a/asr?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=657ae9f8-42d3-4090-bdc4-468e8f2cd369

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3aea1d61485d11e89197e1115e5dbece?jfwid=11dyhedlh2

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/66f5a27040ab11e99a17eaa929142a91

11

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


oro kokybės gerinimo.

1.5.3.7. Gerosios žemės ūkio praktikos

kodekso atnaujinimas ir taikymas,

siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio

poveikį vandens telkinių būklei,

aplinkos orui ir klimatui

ŽŪM, AM 2019 m. I

ketv.

Įvykdyta (ŽŪM informacija).

ŽŪM užsakymu parengtas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas.

Kodekse, remiantis ES teisės aktų (vandenų, oro, klimato kaitos) nuostatomis bei atliktais moksliniais

tyrimais, pateikiami reikalavimai ir rekomendacijos neigiamam žemės ūkio poveikiui vandens būklei,

aplinkos orui ir klimatui, mažinti.

Kodeksas atskiru įsakymu tvirtinamas nebus, nes tai rekomendacinis (patariamasis) leidinys, kaip ir

nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 „Dėl tam tikrų valstybės narėse į

atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama

Direktyva 2001/81/EB“ III priede, Tarybos direktyvoje „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės

ūkio šaltinių 91/676/EEB“ II priede.

Kodeksas patalpintas ŽŪM internetinėje svetainėje:

http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/GZ

UP_Kodeksas_2019-03-29.pdf.

AM informacija.

Aplinkos apsaugos agentūra aplinkos stebėsenos ir statistinių duomenų pagrindu atliko vandens kokybės ir

žemės ūkio veiklą atspindinčių indikatorių analizę ir parengė informacinį dokumentą „Žemės ūkis ir

Lietuvos vandenys. Žemės ūkio veiklos poveikis Lietuvos upių būklei ir taršos apkrovoms į Baltijos jūrą“.

Dokumente pateikiama problematika, susijusi su tarša iš žemės ūkio, padeda pagrįsti Gerosios žemės ūkio

praktikos atnaujinimo poreikį, gali padėti didinti supratimą ir aktyvinti paiešką sprendimų valstybiniame

lygmenyje mažinant taršą iš žemės ūkio. Su dokumentu galima susipažinti čia:

http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=17df9df6-e9c6-41c0-bb6c-4b83c61d9e43.

1.5.3.8. Palaipsnis vidaus degimo

varikliais varomų transporto priemonių

naudojimo mažinimas Netaršių ir

efektyviai energiją vartojančių kelių

transporto priemonių naudojimo

skatinimas*

SM, AM,

ŽŪM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

1. 2017-06-08 LRS priėmė Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir

priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-428, kuriame apibrėžta, kas yra „elektrinė transporto priemonė“,

„darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas“; detalizuoti aplinkos oro apsaugos prioritetai (transporto

priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių

naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą); nustatyta pareiga savivaldybėms

strateginio planavimo dokumentuose planuoti oro kokybės valdymo priemones atsižvelgiant į šiuos

prioritetus.

2. Siekiant įgyvendinti 2017 m. kovo 9 d. LR Seimo Energetikos komisijos posėdžio „Dėl darnaus

transporto plėtros“ protokolo Nr. 117-P-6 pavedimus, 2017-10-24 Aplinkos ministerija raštu Nr. (10-4)-

D8-7112 kreipėsi į Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybes su prašymu informuoti, kokių problemų kyla

siekiant padidinti troleibusų ridą ir kelionių skaičių ir pateikti pasiūlymus dėl neatidėliotinų bendrų Aplinkos

ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių veiksmų poreikio šioms ir kitoms su transporto

tarša susijusioms miesto problemoms spręsti. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-11-13 rašte

Nr. (33.194)2-3640 pageidavo, kad būtų inicijuoti jų siūlomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai

http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/GZUP_Kodeksas_2019-03-29.pdf

http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Bendroji_zemes_ukio_politika/GZUP_Kodeksas_2019-03-29.pdf

http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=17df9df6-e9c6-41c0-bb6c-4b83c61d9e43

12

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


(panaikintos 4 str. 9 d. nuostatos); Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-11-27 raštu Nr.

A51-82494/17(3.3.10.3-EM4) nurodė, kad pageidautų perskirstant neįsisavintas ar papildomai skirtas

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas numatyti galimybę dalį jų skirti Vilniaus miesto savivaldybės

troleibusų parko kontaktiniam tinklui ir pastotėms atnaujinti. Apie šiuos savivaldybių siūlymus Aplinkos

ministerija 2017-12- 07 raštu Nr. (52-1)-D8-8130 informavo LRS Energetikos komisiją.

1.5.3.9. Administracinių nusižengimų

kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo

pakeitimų įstatymų, kuriuose būtų

nustatytos atgrasančios sankcijos

asmenims už Tarptautinės konvencijos

dėl teršimo iš laivų prevencijos

(MARPOL) ir nacionalinių reikalavimų

dėl sieros kiekio jūriniame kure

nesilaikymą, projektų parengimas ir

priėmimas

AM, SM, FM 2018 m. III

ketv. Įvykdyta.

1. Parengtas Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo

701 straipsniu projektas (toliau – įstatymo projektas) ir susiję kiti dokumentų projektai ir 2017-10-30

pateikti per TAPIS išvadoms gauti.

2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos siūlymą, parengtas ir kartu su patikslintu įstatymo projektu 2017-

12-29 pateiktas derinti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas ir jį lydintys dokumentai.

4. Suderinti Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 70-1

straipsniu projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio ir priedo pakeitimo projektas bei

susiję kiti dokumentų projektai (toliau – projektai) AM 2018-03-05 raštu Nr. (10-4)-D8-1318 pateikti

Vyriausybei.

5. Vyriausybė 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 289 pritarė projektams ir pateikė Seimui.

6. Seimas 2018-05-31 priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo priedo pakeitimo ir

Įstatymo papildymo 70-1 straipsniu įstatymą, o 2018-06-27 – Administracinių nusižengimų kodekso

29, 265, 393, 542, 289 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 557-1 straipsniu įstatymą.

Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimu nustatytos atgrasančios ir proporcingos ekonominės sankcijos (už

pažeidimus atsakingiems asmenims skiriamos baudos dydis atitinka iš nuostatų pažeidimo gautą ekonominę

naudą, už pakartotinius pažeidimus baudos palaipsniui didinamos) juridiniams asmenims už Tarptautinės

konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) ir nacionalinių reikalavimų dėl sieros kiekio

jūriniame kure nesilaikymą. Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio pakeitimu nustatyta

atgrasanti administracinė atsakomybė laivo kapitonui ir laivo valdytojui (fiziniam asmeniui) už laive

naudojamą sieros kiekio normų neatitinkantį jūrinį kurą.

Įstatymų pakeitimai užtikrins Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, prisidės prie Baltijos

jūros taršos iš laivų ir sieros oksidų koncentracijos pajūrio regionuose mažinimo.

1.5.3.10. Priemonių, mažinančių

aplinkos oro taršą amoniaku,

skatinimas ir rėmimas, panaudojant

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020

metų programos lėšas ir kitus galimus

finansavimo šaltinius

ŽŪM, AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

1. 2017-05-09 Aplinkos ministerija kartu su APVA organizavo informacinį renginį „LIFE mugė/LIFE

25“ apie LIFE programos galimybių pristatymą ir raštu kvietė jame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos

atstovus ir specialistus;

2. 2017-10-12 VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ organizavo savivaldybėms skirtą konferenciją

„Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“, kurioje Aplinkos ministerija taip pat

informavo apie LIFE galimybes, tarp jų žemės sektoriui.

3. 2017-11-07 Aplinkos ministerija kartu su APVA Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC),

Akademijos miestelyje organizavo seminarą „LIFE programos galimybės ir įgyvendinimas

praktiškai“, kur buvo pristatomos LIFE programos galimybės finansuojant žemės ūkio priemones.

4. AM kartu su APVA vykdomu projektu "LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje", siekiant paskatinti ieškoti

ir taikyti inovatyvius veiksmus ir priemones oro taršai žemės ūkio sektoriuje valdyti (ar tai daryti

13

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


kooperuojantis su kitų ES šalių tuo pačiu suinteresuotais asmenimis), 2018-04-16 Aplinkos ministerijoje

organizavo seminarą „LIFE finansavimas oro taršos valdymui žemės ūkyje“. Seminare dalyvavo Žemės

ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, įvairių žemės ūkio asociacijų, susijusių mokslo institucijų, tarnybų,

agentūrų, sveikatos apsaugos sistemos atstovai.

ŽŪM informacija:

2019 m. gruodžio mėn. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos (toliau – Programa)

priemonės ,,Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį

,,Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ suteikta 2151 val. konsultavimo paslaugų, jomis

pasinaudojo 455 ūkininkai. Šios konsultacijos apima teisės aktų nustatytų žemės ūkio veiklos valdymo

reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, klimatui ir aplinkai naudingos

žemės ūkio praktikos taikymo, darbo ir ūkio saugos standartų taikymo, vandens apsaugos reikalavimų

įgyvendinimo, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo,

programoje numatytų priemonių, kuriomis siekiama žemės ūkio modernizavimo, konkurencingumo

stiprinimo, sektorių integracijos, inovacijų ir orientavimosi į rinką bei verslumo, maisto tiekimo grandinės

organizavimo skatinimo, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, tematikas.

Pagal Programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla” veiklos sritį „Parama profesiniam

mokymui ir įgūdžiams įgyti” įvyko mokymo kursai:

•Kompleksinės paramos reikalavimai, kuriuos baigė 14 ūkininkų;

•Aplinkosauga ir tręšimo planavimas, kuriuos baigė 89 ūkininkai

Šiuo metu vyksta 2019 m. surinktų paramos paraiškų pagal Programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir

klimatas“ veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“ paraiškų vertinimas. 2019 m. deklaruotas pagal šią veiklą

plotas – 2214 ha, išmokos dydis – 69 Eur, prašoma paramos suma sudaro 153 tūkst. Eur (2018 m. buvo

deklaruotas 2244 ha plotas, paremta – 2219 ha, išmokėta paramos suma – 137 tūkst. Eur).

1.5.3.11. Ilgalaikių nacionalinių

klimato kaitos valdymo politikos tikslų

nustatymas, siekiant įgyvendinti

Paryžiaus klimato kaitos susitarimą

AM, FM, EM,

SM, ŠMM,

EIM, ŽŪM

2019 m. IV

ketv. Vykdoma.

Laukiama Seimo sprendimo.

Vyriausybė 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1326 pateikė Seimui Nacionalinės klimato kaitos valdymo

politikos strategijos pakeitimo projektą, kuriame nustatyti ilgalaikiai nacionaliniai klimato kaitos valdymo

politikos tikslai, siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.

Strategija atnaujinama 2021–2050 m. laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Strategijoje

nustatyti trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai 2013–2020 m. laikotarpiui baigs galioti nuo 2021 m.

Strategijos projekte nustatomi trumpalaikiai (iki 2030 m.), indikatyvūs vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir

ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo) ir prisitaikymo prie

klimato kaitos tikslai ir uždaviniai.

Patvirtinus atnaujintą Strategiją, būtų suformuota ilgalaikius Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją

klimato kaitos konvenciją, tikslus ir ES ateities klimato kaitos politiką atitinkanti ilgalaikė Lietuvos klimato

kaitos valdymo politikos vizija – pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio

sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams ir, taikant darnų

finansavimą ir investavimą, išplėtoti mažo anglies dioksido kiekio konkurencingą, socialiai teisingą

ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti eko-inovatyvios technologijas, pasiekti energijos

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2749ea732b1311ea8f0dfdc2b5879561?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5120868a-02ad-4676-b3bf-3f38cd903692

14

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


gamybos ir vartojimo efektyvumo padidinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą visuose

šalies ūkio (ekonomikos) sektoriuose (energetika, pramonė, transportas, žemės ūkis, ir kt.).

Strategijos projektas pristatytas Seimo 2020-01-14 posėdyje, nutarta svarstyti Seimo posėdyje VIII

(pavasario) sesijoje. Svarstymas vyks 3 Seimo komitetuose: Aplinkos apsaugos (pagrindinis), Biudžeto ir

finansų bei Kaimo reikalų.

2020-01-29 projektas pristatytas Seimo Kaimo reikalų komitete, svarstymas atidėtas, svarstymo data

nepaskirta.

AM siūlomas svarstymo Seimo pavasario sesijoje mėnuo – kovas.

1.5.3.12. Lietuvos nacionalinio

integruoto energetikos ir klimato kaitos

plano parengimas ir Lietuvos

įsipareigojimų įgyvendinimo

užtikrinimas, vykdant ES Energetinės

sąjungos ir ES klimato kaitos ir

energetikos tikslus iki 2030 metų



5.4.6 veiksmas)

EM, AM, SM,

ŠMM, EIM,

ŽŪM

2019 m. IV

ketv. Įvykdyta.

2019-12-30 Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS)

2021–2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato

kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius

planus.

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo

iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus

rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

1.5.3.13. Energijos vartojimo ir

gamybos efektyvumo didinimo,

atsinaujinančių energijos šaltinių

panaudojimo, aplinkai palankių

technologijų, visuomenės informavimo

ir švietimo, mokslo tiriamųjų darbų ir

jų sklaidos klimato kaitos srityje

projektų finansavimas Klimato kaitos

specialiosios programos lėšomis**

AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

2017 m.:

1. Aplinkos ministerija Klimato kaitos specialiosios programos priemonėms finansuoti 2017 metais gavo

31,5 mln. eurų pajamų įmokų už aukciono būdu pardavus apyvartinius taršos leidimus ir kt.

2. Aplinkos ministro įsakymais 2017 m. paskirstyta 35 mln. eurų Klimato kaitos specialiosios programos

lėšų (įskaitant ir 2016 metais sutaupytas lėšas) šioms kryptims:

- daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) pasiekiant pastato energinio naudingumo D klasę ir

skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudas sumažinant ne mažiau kaip 40 proc., skirta 31,6 mln. eurų,

- atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas

fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančią

energijos gamybą – 1,7 mln. eurų;

- vystomojo bendradarbiavimo projektų (klimato kaitos srities) įgyvendinimui besivystančiose šalyse 0,4

mln. eurų;

- programos administravimui, visuomenės švietimui ir informavimui, studijoms – 1,3 mln. eurų.

3. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) 2017-07-11 paskelbė kvietimą teikti paraiškas

fizinių asmenų projektams. LAAIF dalinai išmokėjo paramą fiziniams asmenims pagal gautus mokėjimo

prašymus, kiti mokėjimo prašymai bus apmokami 2018 m., kadangi pareiškėjai gali teikti mokėjimo

prašymus iki 2018 m. kovo 31 d.

4. AM 2017-07-28 paskelbė kvietimą teikti paraiškas dvišaliams klimato kaitos projektams besivystančiose

šalyse įgyvendinti. 2017 m. rugsėjį gautos 7 paraiškos, kurios lapkričio mėn. įvertintos. Atrinktiems 3

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35772&p_k=1&p_event_id=13593

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8fd1edb0420c11e7b8e5a254f4e1c3a7/IRPFIBjOWE?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ae4d6049-07bd-4af1-89da-ddceb8dd6c7f

15

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


projektams skirtas 608,4 tūkst. eurų finansavimas aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-

1042. Numatomas Lietuvos patirties ir žinių perdavimas diegiant saulės jėgaines Armėnijoje (skirta subsidija

–196,2 tūkst. eurų), Gruzijoje (153,7 tūkst. eurų) ir Malyje (258,4 tūkst. eurų).

2018 m.:

2018 m. I ketv. patvirtinta 2017 m. KKSP lėšų panaudojimo ataskaita, parengtas 2018 m. KKSP lėšų

panaudojimo sąmatos projektas, kuris aptartas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu (2018-02-23), Seimo

Aplinkos apsaugos komitetu (pateiktas 2018-02-23, patikslintas 2018-03-07, svarstytas 2018-03-14) ir

Finansų ministerija (2018-03-30). Parengtas, suderintas (derinimui kitoms ministerijoms teiktas 2018-03-23)

ir 2018-04-06 Vyriausybei pateiktas Vyriausybės nutarimo „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų

2018 metais finansavimo dydžio nustatymo“ projektas (patvirtintas Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d.

nutarimu Nr. 368).

2018 m. II ketv. patvirtintas 2018 m. KKSP sąmata (aplinkos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr.

D1-328) ir ją detalizuojantis planas (aplinkos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. D1-467). 2018 m.

paskirstytas 33 mln. eurų finansavimas (iš jų 32,5 mln. eurų 2018 m. gautos pajamos už aukciono būdu

parduotus apyvartinius taršos leidimus ir 0,5 mln. eurų ankstesniais metais gautų pajamų

nepaskirstytas likutis) pagal 4 kryptis: - energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas (24 mln. eurų, t. y. 72,7 proc. KKSP sąmatos

nerezervuotų ankstesnių metų mokėjimams lėšų);

- atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų diegimas (6,9

mln. eurų; 21 proc.);

- prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonių įgyvendinimas

trečiosiose valstybėse (0,8 mln. eurų; 2,4 proc.);

- nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas (1,3 mln. eurų; 3,9 proc.).

Taip pat 13,8 mln. eurų rezervuota projektams, vykdomiems pagal 2011–2017 m. gautas paraiškas ir/ar

skirtą finansavimą.

2019 m.

Aplinkos ministro 2019 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-129 patvirtinta 2018 m. Klimato kaitos programos

(KKP) lėšų panaudojimo ataskaita ir patvirtintas 2019 m. KKP sąmata, o ją detalizuojantis planas – 2019 m.

gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-275.

2019 m. paskirstytas 134 mln. eurų finansavimas (iš jų 80 mln. eurų 2019 m. gautos pajamos už aukciono

būdu parduotus apyvartinius taršos leidimus ir 54 mln. eurų ankstesniais metais gautų pajamų nepaskirstytas

likutis) pagal 4 kryptis:

- energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas (50 mln. eurų, t. y. 37,3 proc. KKP sąmatos

nerezervuotų ankstesnių metų mokėjimams lėšų);

- atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų diegimas (79

mln. eurų; 59 proc.);

- prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonių įgyvendinimas

trečiosiose valstybėse (1,6 mln. eurų; 1,2 proc.);

- nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas (3,4 mln. eurų; 2,5 proc.).

Taip pat 17,7 mln. eurų rezervuota projektams, vykdomiems pagal 2011–2018 m. gautas paraiškas ir/ar

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/96352fb2eaf311e7a5cea258c39305f6?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=b706c207-675e-46bb-bfef-dfab9ecac568

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/96352fb2eaf311e7a5cea258c39305f6?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=b706c207-675e-46bb-bfef-dfab9ecac568

http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15864&p_k=1&p_t=255746

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/67be3bb0477b11e88151f16ae94c33e2?jfwid=-g0zrz38bf

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3aea1d61485d11e89197e1115e5dbece?jfwid=-g0zrz38bf

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/39ea0670696211e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=-g0zrz38bf

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/66f5a27040ab11e99a17eaa929142a91

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7c17ed40724a11e9b81587fcbd5a76f6

16

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


skirtą finansavimą.

2019 m. pradėtos įgyvendinti naujos iniciatyvos, finansuojamos Klimato kaitos programos lėšomis:

- Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas (bendros priemonei skirtos lėšos 30 mln.

Eur, 2019 m. kvietimui skirta 5 mln. eurų);

- Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas – mažoji renovacija (2019

m. kvietimui skirta 5 mln. eurų);

- Esamos įrangos modernizavimas pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas

ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos

tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius

išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį (2019 m. kvietimui skirta 7 mln. Eur).

1.5.3.14. Funkcionalaus bendro klimato

kaitos politikos formavimo ir

įgyvendinimo koordinavimo

mechanizmo – portalo, skirto valstybės

ir savivaldybių institucijoms, mokslo

įstaigoms, pramonei, visuomenei ir

gyventojams, kad jie galėtų gauti

informaciją apie klimato kaitos

švelninimo ir prisitaikymo prie klimato

kaitos politiką ir jos įgyvendinimą

visuose Lietuvos (ūkio) ekonomikos

sektoriuose (energetikos, pramonės,

transporto, žemės ūkio ir kituose) ir šia

informacija dalytis, sukūrimas ir

įdiegimas

AM 2019 m. IV

ketv. Įvykdyta.

2019-05-31 sukurtas ir pradėjo veikti AM inicijuotas Nacionalinis informacijos apie klimato kaitą portalas

http://klimatokaita.lt.

Šis portalas sukurtas siekiant veiksmingai koordinuoti klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą

(didinti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo įstaigų, tyrimų centrų, ekonomikos ūkio subjektų,

nevyriausybinių ir kitų organizacijų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, užtikrinti efektyvų ir kokybišką

visuomenės informavimą apie klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir jos

įgyvendinimą visuose Lietuvos (ūkio) ekonomikos sektoriuose).

1.5.3.15. Žemės naudojimo, žemės

naudojimo keitimo ir miškininkystės

(angl. LULUCF) sektoriaus

išmetamųjų šiltnamio efektą

sukeliančių dujų kiekio absorbcinį

potencialą didinančių priemonių,

susijusių su žemės naudmenų darniu

naudojimu ir miškingumo didinimu,

įgyvendinimas

AM, ŽŪM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Atliktas vertinimas ir nustatytas miškingumo didinimo potencialas. Taip pat, atsižvelgiant į gautus

rezultatus, aplinkos ministro 2018-03-09 įsakymu Nr. D1-177 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė

miškingumui didinti klimato kaitos tikslais, įtraukiant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės

tarnybos atstovus, kuriai pavesta parengti ir pateikti aplinkos ir žemės ūkio ministrams pasiūlymus dėl

Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos vykdymo ir papildomų LULUCF

sektoriaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo bei absorbcinį potencialą

didinančių priemonių, susijusių su darniu žemės naudmenų naudojimu ir miškingumo didinimu klimato

kaitos tikslais. Darbo grupė parengė pradinę informaciją apie miškingumo didinimo poreikius, siekiant

pagerinti absorbcijos situaciją LULUCF sektoriuje.

2019 m. atnaujinta darbo grupės sudėtis, perskaičiuoti miškingumo didinimo poreikiai pagal naujausius

sprendimus dėl miškų referencinio lygmens LULUCF sektoriaus ŠESD apskaitoje, taip pat įvertinant žemės

ūkio priemonių įtaką ŠESD emisijų mažinimui LULUCF sektoriuje.

Parengtas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių projektas, kuris derinamas su Žemės ūkio ministerija ir

https://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/informacijos-apie-klimato-kaita-portalo-sukurimas

http://klimatokaita.lt/

17

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Nacionaline žemės tarnyba.

Toliau numatoma rengti teisės aktų pakeitimus, susijusius su miško įveisimo ne miško žemėje paskatinimu,

taip pat savaime mišku apaugančių plotų išsaugojimu. Parengtos LULUCF sektoriaus priemonės integruotos

į Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų 2021-2030 m. planą, kuriam 2019-12-30 pritarė

Vyriausybė.

1.5.3.16. Transporto priemonių

poveikio aplinkai įvertinimas ir

pasiūlymų (priemonių), kaip jį mažinti,

pateikimas

(2019–2020 m. Tarybos rekomendacijų

Lietuvai įgyvendinimo priemonių plano

1.6. priemonė „Parengti Automobilių

taršos mokesčio įstatymo projektą ir

pateikti Seimui“)

AM, FM 2018 m. II

ketv. Įvykdyta.

1. AM atliko išsamų transporto priemonių poveikio aplinkai vertinimą ir keliais etapais teikė pasiūlymus

neformaliems Vyriausybės pasitarimams (2018-03-19, 2018-09-24) dėl ekonominio poveikio priemonių,

siekiant didinti lengvųjų automobilių efektyvumą ir skatinti mažiau taršių transporto priemonių naudojimą.

2. Aplinkos ministro 2019-10-11 įsakymu Nr. D1-605 patvirtintas Klimato kaitos programos kompensacinių

išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašas, pagal

kurį kiekvienam nustatytus kriterijus atitinkančiam fiziniam asmeniui, įsigijusiam mažiau taršų

automobilį, bus skiriama 1000 eurų kompensacinė išmoka. Kompensacinės išmokos bus mokamos iš

Klimato kaitos programos lėšų. Jų išmokėjimą administruos (skelbs kvietimus teikti prašymus, juos

vertins, skirs išmokas ir kontroliuos, kaip jų gavėjai vykdo įsipareigojimus) Aplinkos ministerijos

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Prašymai bus pildomi per APVA informacinę sistemą

APVIS. Tinkamomis išlaidomis bus laikomos išlaidos, patirtos nuo Klimato kaitos programos lėšų

naudojimo metinės sąmatos detalizuojančio plano patvirtinimo datos (šis planas patvirtintas aplinkos

ministro 2019-10-15 įsakymu Nr. D1-613). Šia galimybe nuo 2019-11-04 iki 2019-12-31 pasinaudojo 225

asmenys.

3. Vyriausybė 2019-10-16 pritarė AM parengtam Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui,

kuriuo siekiama formuoti visuomenės įpročius renkantis transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų

sukeliamą poveikį aplinkai, klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršias transporto priemones, didinti

išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai.

Seime pasiūlymai koreguoti ir Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė Motorinių transporto priemonių

registracijos mokesčio įstatymą, kuriuo siekiama mažinti NOx, KD ir CO2 emisijas iš lengvųjų (M1 ir N1)

transporto priemonių. Šios priemonės įgyvendinimas prisidės prie ES ir nacionalinių tikslų pasiekimo

mažinant oro taršą ir ŠESD išmetimus transporto sektoriuje. Mokesčio dydis, kuris taikomas pirmos

registracijos ir kiekvieną kartą keičiantis transporto priemonės savininkui, priklausys nuo transporto

priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas, dujos) ir išmetamo CO2 kiekio.

4. Kitos priemonės transporto poveikio aplinkos orui mažinti numatytos Vyriausybės 2019-04-17 nutarimu

Nr. 371 patvirtintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Jos prisidės ir prie klimato kaitos

švelninimo tikslų įgyvendinimo ir palaipsniui bus įgyvendintos iki 2030 metų.

5. Be to, bus įgyvendintos ir kitos iniciatyvos transporto sektoriaus poveikio aplinkai ir klimato kaitai

mažinti, kurios numatytos kituose veiksmuose (01.05.03.08 veiksmas „Netaršių ir efektyviai energiją

vartojančių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimas“, 01.05.03.12 veiksmas „Lietuvos nacionalinio

integruoto energetikos ir klimato kaitos plano parengimas ir Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinimo

užtikrinimas, vykdant ES Energetinės sąjungos ir ES klimato kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 metų“,

1.5.7 darbas „Ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistemos sukūrimas ir tam būtinos infrastruktūros

įdiegimas“).

https://www.apva.lt/

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2a1ca6c367f511e99684a7f33a9827ac?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=0039ca54-ce92-4bdb-ad65-856f2d0b7e5c

18

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


1.5.4. Darbas. Ekosistemų, jų

paslaugų vertinimo mechanizmo

integravimas į nacionalinės politikos

formavimą ir įgyvendinimą, siekiant

išsaugoti visuomenei svarbias

ekosistemų ekosistemines

paslaugas**

1.5.4.1. Ekosistemų ir 24 pagrindinių jų

paslaugų būklės kartografavimas ir

įvertinimas nacionaliniu mastu ir

situacijos analizės studijos parengimas,

ekosistemų ir jų paslaugų atkūrimo

prioritetų ir teisinių priemonių

ekosistemų paslaugų apskaitai ir

balanso išsaugojimui parengimas ir

patvirtinimas ir prioritetinių priemonių

ekosistemoms ir jų paslaugoms atkurti

įgyvendinimas**

AM 2018 m. IV

ketv. Vykdoma.

1. 2017 m. rugsėjį – 2018 m. kovą „Kurk Lietuvai“ projekto metu parengtos esamos ekosisteminių paslaugų

vertinimo praktikos Lietuvoje ir užsienyje apžvalgos, įgyvendinta viešoji konsultacija su ekspertais,

pateiktos rekomendacijos ekosisteminių paslaugų vertinimui ir integravimui Lietuvoje, kurios paskelbtos

Aplinkos ministerijos tinklalapyje http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/ekosistemines-

paslaugos, čia taip pat paskelbtas Bendrosios tarptautinės ekosisteminių paslaugų klasifikacijos (CICES)

vertimas į lietuvių kalbą, kuriuo naudojamasi įvairiuose projektuose ir iniciatyvose. Pradėti vykdyti

visuomenės informavimo šiuo klausimu darbai.

2. 2018 m. I pusmetį paaiškėjo, kad Mykolo Romerio universitetas (toliau – MRU) pradėjo mokslinį tyrimą

„Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“ (LINESAM) Nr. 09.3.3-LMT-

K-712-01-0104, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712

veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ (toliau – Projektas),

kuris glaudžiai susijęs su šio veiksmo turiniu ir jo rezultatai svarbūs 1.5.4 darbo įvykdymui. Projektas

pradėtas vykdyti 2017 m. gruodžio mėnesį ir truks 4 metus – iki 2021 m. gruodžio. Siekiant efektyvaus

rezultato įgyvendinant numatytą darbą, nedubliuoti MRU įgyvendinamo Projekto veiklos ir išvengti dvigubo

finansavimo tiems patiems darbams atlikti, AM bendradarbiauja su Mykolo Romerio universitetu – 2018-

10-25 pasirašė AM ir MRU bendradarbiavimo sutartį Nr. BS-2018-20/PRC-65, kuria MRU įsipareigojo

neatlygintinai pateikti skaitmenine forma informaciją apie Projekto metu vertintų nacionalinio lygmens

ekosisteminių paslaugų būklę ir potencialą (planuojama įvertinti 32 paslaugas). AM įsipareigojo užtikrinti

MRU galimybę naudotis jos valdomais susijusiais duomenų rinkiniais ir tarpininkauti gaunant duomenis iš

kitų įstaigų.

3. Rengiami susitikimai su LINESAM aptarti projekto progresą ir rezultatus:

3.1. 2018-11-09 AM kartu su MRU organizavo ekspertų dirbtuves aptarti svarbiausių ekosisteminių

paslaugų sąrašą vertinimui nacionaliniu mastu bei konsultuotis dėl gairių ekosisteminių paslaugų vertinimo

integravimui į sprendimų priėmimo procesus;

3.2. 2019-02-25 AM vyko pradinių LINESAM ekosisteminių paslaugų vertinimo ir kartografavimo

rezultatų pristatymas AM specialistams, daugiausiai dėmesio skiriant su vandeniu susijusioms

ekosisteminėms paslaugoms, taip pat buvo pristatytas galutinis 32 vertinamų ekosisteminių paslaugų

sąrašas.

3.3. 2019-06-11 ir 2019-11-08 AM vyko susitikimai su LINESAM komanda aptarti projekto jau įvertintas

ekosistemines paslaugas ir jų potencialo, paklausos ir pasiūlos žemėlapius (įskaitant potvynių valdymą, CO2

sugėrimą, biologinį valymą, kraštovaizdžio estetiką, rekreaciją, jūrinius išteklius).

3.4. 2020 m. vasario pab. Vilniuje planuojamas viešas LINESAM projekto tarpinių rezultatų pristatymas

1.5.4.2. Ekosistemų ir 24 pagrindinių

jų paslaugų būklės kartografavimas

ir įvertinimas nacionaliniu mastu,

situacijos analizės studijos

parengimas, ekosistemų ir jų

paslaugų atkūrimo prioritetų

nustatymas, Aplinkos apsaugos

įstatymo ir kitų susijusių įstatymų

pakeitimo įstatymų projektų

parengimas, įdiegiant ekosistemų

ekosisteminių paslaugų „Vystymosi be

praradimo“ (angl. No Net Loss)

principą, priimant viešosios politikos

sprendimus 7 ūkio sektoriuose**

AM 2019 m. III

ketv.–

2020 m.

III ketv.**

http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/ekosistemines-paslaugos


19

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


suinteresuotos šalims. Renginio metu planuojama plačiau pristatyti ir ekosisteminių paslaugų vertinimo

procesus Lietuvoje bendrai. Vykdoma kita projekto komunikacija: publikuotas straipsnis „Ekosisteminės

paslaugos: kas tai yra ir kodėl svarbu“, parengti video interviu (dar nepublikuoti).

4. Aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-654 pakeistas Kraštovaizdžio ir biologinės

įvairovės išsaugojimo 2014–2020 m. veiksmų planas, jame įrašant ne tik ekosisteminių paslaugų vertinimo,

bet ir integravimo tikslus. Gautas pakartotinis kvietimas teikti projektinį pasiūlymą (2019 lapkričio 20 d. Nr.

(15-1)-D8(E)-3180), pradėtas rengti projektinis pasiūlymas, kuris bus pateiktas iki 2020 m. balandžio mėn.

Parengta techninė užduotis ekosistemų ir jų paslaugų nacionaliniu mastu įvertinimo integravimo į sprendimų

priėmimo procesus viešojo administravimo ir ūkio sektoriuose nacionalinei studijai, 2020 m. sausio 10 d.

išsiųsta galimų tiekėjų apklausai nustatyti paslaugos rinkos kainai.

5. Atlikta pirminė apklausa apie vykdytus, vykdomus ar būsimus ekosisteminių paslaugų vertinimo ir

kartografavimo projektus Lietuvoje, siekiant įsivertinti esamą padėtį ir galimą vertinimų trūkumą, kadangi

LINESAM nepadengs visų ekosistemų tipų, taip pat LINESAM metu nebus atliekamas ekonominis

ekosisteminių paslaugų vertinimas. Susisteminti apklausos rezultatai paskelbti AM svetainėje ekosisteminių

paslaugų puslapyje, parengta išsami apklausos rezultatų apžvalga.

6. Parengta ES gairių (priimtos 2019 m. liepos mėn.) dėl ekosisteminių paslaugų integravimo į sprendimų

priėmimo procesus santrauka lietuvių kalba. Parengta 7 prioritetinių sektorių apžvalga, pagrindžiant poreikį

į juos integruoti ekosisteminių paslaugų principą. Gairių santrauka ir sektorių apžvalga publikuotos AM

svetainėje.

7. Rengiami susitikimai su suinteresuotomis šalimis, pristatymai apie ekosisteminių paslaugų proceso

Lietuvoje eigą, 2019 m. kovo mėn. pateikta atnaujinta informacija Europos Komisijai. Dalyvaujama

svarbiausiuose strateginio ir teritorijų planavimo (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas,

Lietuvos urbanistinė politika) procesuose siekiant integruoti ekosisteminių paslaugų principą, teritorijų

planavimo rėmuose taip pat pradedamas procesas dėl žaliosios infrastruktūros sąvokos apibrėžimo siekiant

integruoti ekosisteminių paslaugų principą. Suinteresuotoms šalims išsiųsti keturi ekosisteminių paslaugų

naujienlaiškiai (apie aktualius renginius, naujas publikacijas, kvietimus ir pan.), planuojama toliau

komunikuoti šios temos klausimais ir 2020 m.

Veiklų vykdymas atsilieka, kadangi ekosisteminių paslaugų, ypatingai jų vertinimo integravimo į sprendimų

priėmimo procesus, tema yra nauja, tiek Lietuvoje, tiek plačiau, todėl siekiant tinkamai atsižvelgti į

naujausias mokslines žinias ir aktualiausią su tema susijusią problematiką ilgiau užtruko techninės užduoties

rengimas ir derinimas. (Taip pat vėluojama dėl klausimui skiriamų žmogiškųjų resursų trūkumo ir

pirmenybei kitoms nenumatytoms užduotims).

1.5.4.3. Administracinių nusižengimų

kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo

pakeitimų įstatymų projektų, kuriuose

būtų pakeistas teisinės atsakomybės už

žemės gelmių išteklių naudojimo

pažeidimus reglamentavimas –

diferencijuotos veikos ir sankcijos

pagal pažeidimo sunkumą, papildyta

AM 2018 m. IV

ketv. Iš dalies įvykdyta, laukiama Seimo sprendimo. 2019-05-30 Seimo narių grupė registravo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.

XIIIP-3517 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516,

numatančius teisinės atsakomybės už žemės gelmių išteklių naudojimo pažeidimus reglamentavimo

pakeitimus (dėl šių projektų 2019-06-11 išvadą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, o 2019-

06-20 – Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Vyriausybės išvada dėl projekto Nr.

XIIIP-3516 priimta 2019-08-28 Vyriausybės posėdyje ir pateikta Seimui.). 2019-09-25 įstatymų projektai

svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete: įstatymo projektui Nr. XIIIP-3516 pateikė išvadą kaip

https://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php/ekosistemu-paslaugos-kas-tai-yra-ir-kodel-svarbu-/250827?fbclid=IwAR3pbgn5vGsPmOd4h4aRmtl8rd6jguY8B67UBbVxTh34ql24ONGvKYOiZFg#.Xh68d8gzaUm

https://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php/ekosistemu-paslaugos-kas-tai-yra-ir-kodel-svarbu-/250827?fbclid=IwAR3pbgn5vGsPmOd4h4aRmtl8rd6jguY8B67UBbVxTh34ql24ONGvKYOiZFg#.Xh68d8gzaUm




https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b01cd550e03c11e9a85be81119c7a8fa?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=433ff782-4385-4ddb-b153-067ff8bbce90

20

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


naujomis veikomis, parengimas ir

priėmimas

papildomas komitetas, o įstatymo projektui Nr. XIIIP-3517 išvadą pateikė kaip pagrindinis komitetas.

2019-11-13 įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516 planuota svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete

(pagrindinis komitetas), tačiau svarstymo dieną klausimas išimtas iš darbotvarkės, svarstyta 2019-12-11.

Abiejų įstatymų projektų svarstymas Seimo posėdyje buvo numatytas 2019-12-17, tačiau klausimas išimtas

iš darbotvarkės.

1.5.4.4. Grunto naudojimo tvarkos

pakeitimas, siekiant efektyviai naudoti

žemės gelmių išteklius

AM 2017 m. IV

ketv.

Vėluojama atlikti pakeitimus, nes užtruko įstatymo priėmimas.

Vėluojama atlikti Grunto naudojimo tvarkos aprašo pakeitimus, nes tai tiesiogiai priklausė nuo Žemės

gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo Seime. Šio įstatymo priėmimas planuotas dar 2019

m. kovo mėn. (Seimui pateiktas 2018-03-07), tačiau kelis kartus atidėtas. Žemės gelmių įstatymo pakeitimo

(nauja redakcija) projektas priimtas Seimo 2019-10-15 posėdyje, paskelbtas 2019-10-31, įsigalios nuo 2020-

07-01, įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2020-03-31.

Preliminarus Grunto naudojimo tvarkos aprašo pakeitimo projektas parengtas ir tobulinamas atsižvelgiant į

priimto ŽGĮ nuostatas. Projekto derinimas su kitomis institucijomis planuotas pradėti nuo 2019-12-16,

tačiau dėl darbuotojų kaitos (nuo 2019 m. lapkričio mėn. vietoje dviejų specialistų žemės gelmių klausimais

dirba tik vienas) ir darbų, susijusių su ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę, gausos, įsakymo projektas

derinti nepateiktas.

1.5.4.5. Savivaldybių, kurių

bendruosiuose planuose kraštovaizdžio

apsaugos, žaliosios infrastruktūros

išsaugojimo klausimai yra sprendžiami

nepakankamai, nustatymas ir sąlygų

savivaldybėms gauti finansinę paramą

bendriesiems planams pakeisti

sudarymas

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga,

gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės

„Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytos siektinos rodiklio „Kraštovaizdžio

ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti savivaldybių ar jų dalių bendrieji

planai“ reikšmės regionams. Atsižvelgiant į tai, visos regionų plėtros tarybos pateikė regionų projektų

sąrašus, į kuriuos įtraukti siūlymai finansuoti ES lėšomis prioritetinius savivaldybių, kurių bendruosiuose

planuose kraštovaizdžio apsaugos, žaliosios infrastruktūros išsaugojimo klausimai yra sprendžiami

nepakankamai, projektus. Šių projektų sąrašų sudarymas baigtas 2018-09-30. Projektai, įtraukti į regionų

projektų sąrašą, įgyja teisę teikti paraišką finansuoti projektą.

Sudarytos sąlygos savivaldybėms gauti finansinę paramą bendriesiems planams pakeisti. 2014–2020 metų

Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus

naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonėje „Kraštovaizdžio apsauga“

viena iš finansuojamų veiklų numatyta „Kraštovaizdžio ir (ar) gamtinio karkaso sprendinių koregavimas

arba keitimas savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose“. Planuojama iki 2023-12-31 kraštovaizdžio

ir (ar) gamtinio karkaso formavimo aspektais pakeisti ar pakoreguoti 30 savivaldybių ar jų dalių bendrųjų

planų (iki nustatyto laikotarpio pateikti visi pasiūlymai).

Iki 2018 m. gruodžio mėn. pasirašyta 17 sutarčių dėl 13 savivaldybių ar jų dalių bendrųjų planų keitimo ar

koregavimo (Kaišiadorių r. savivaldybė keičia bendrojo plano 3 dalis: Kaišiadorių rajono savivaldybės

teritorijos, Kaišiadorių miesto teritorijos, Žiežmarių miesto teritorijos). Tam skirta 2 mln. eurų ES

struktūrinės paramos lėšų. Savivaldybių indėlis – 400 tūkst. eurų.

Siekiant suaktyvinti savivaldybių bendrųjų planų papildymą kraštovaizdžio apsaugos sprendiniais ir

įvertinus pirmojo kraštovaizdžio tvarkymo projektų rengimo periodo patirtį:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-919 pakeistas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9a9d3160e4d911e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=13a600c8-627f-4a0f-a22e-3583b77c6775


21

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planas: sutrumpintas ir

supaprastintas kraštovaizdžio tvarkymo projektų derinimo procesas, padidintas šių projektų

informatyvumas, sudarytos palankesnės sąlygos įtraukti visuomenę į kraštovaizdžio tvarkymo projektų

rengimą, numatytas išsamesnis priimtų kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešinimas, didesnis

dėmesys skirtas želdynų tvarkymo sprendinių pateikimui (preliminarūs želdynų tvarkymo sprendiniai turi

būti pateikiami kraštovaizdžio sutvarkymo projekto koncepcijoje).

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-918 pakeistos

Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektų ir etaloninio

kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektų, remiamų pagal priemonę 05.5.1-APVA-R-019

„Kraštovaizdžio apsauga“, vertinimo darbo grupėje dalyvaujančių institucijų (Aplinkos apsaugos agentūros

ir kt.) funkcijos, prisidedančios prie 1 punkte nurodytų pokyčių įgyvendinimo.

1.5.4.6. Atskaitymų pagal Miškų

įstatymą ir bendrųjų miškų ūkio

reikmių finansavimo sistemos

tobulinimas, siekiant nustatyti, kad

atskaitymai skaičiuojami ne nuo

pajamų už parduotą medieną, o nuo

miško vertės, taip mažinant naštą

aktyvią veiklą vykdantiems privačių

miškų savininkams, kartu suaktyvinant

miško žemės rinką ir sudarant

prielaidas formuoti racionalesnes

miško valdas ir bendradarbiauti miško

savininkams

Miškų įstatymu įtvirtintos bendrųjų

miškų ūkio reikmių finansavimo

sistemos pakeitimas, siekiant geriau

išsaugoti visuomenei svarbias miško

ekosistemų paslaugas, racionaliau ir

tikslingiau panaudoti bendrosioms

miškų ūkio reikmėms tenkinti

skirtas tikslines valstybės biudžeto

lėšas***

AM 2019 m. II

ketv.

2019 m.

IV ketv.***

Iš dalies įvykdyta, laukiama Seimo sprendimo.

Vyriausybė 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1322 pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Miškų

įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė jį Seimui. Įstatymo pakeitimu numatoma tobulinti bendrųjų miškų

ūkio reikmių finansavimo sistemą, siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų

paslaugas, racionaliau ir tikslingiau panaudoti bendrosioms miškų ūkio reikmėms skirtas tikslines valstybės

biudžeto lėšas. Įvertinant naujų aplinkos iššūkių kontekste besikeičiančias kai kurias miškų politikos

nuostatas ir augantį poreikį finansuoti tam tikras naujas su klimato kaita, gamtosauga ar socialiniais

visuomenės aspektais susijusias bendrąsias miško reikmes, siekiant sudaryti papildomas finansines

prielaidas privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, siūloma praplėsti šiuo metu

patvirtintą bendrųjų miškų ūkio reikmių ir gamtotvarkos priemonių miškuose sąrašą naujomis svarbiomis

bendrosiomis miško reikmėmis (naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir

naujų miškų įveisimui; viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų

miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui; žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško

buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn; miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis

skatinimui; miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai; miško dauginamosios

medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių

technologijų diegimui; kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus

miško žemėje, nepatenkančioje į saugomas teritorijas arba į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas).

Šiuo įstatymo pakeitimu taip pat tobulinamos kitos valstybinio reguliavimo priemonės visuomenei

svarbioms miško ekosistemų paslaugoms išsaugoti:

1. numatoma mažinti plynųjų miškų kirtimų skaičių, juos pirmiausia ribojant biologiniu požiūriu

vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose;

2. siūloma išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant

perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas racionaliai naudoti miško išteklius;

3. numatoma nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus

miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką;

4. numatoma leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tais atvejais, kai tai būtina EB svarbos

natūralioms buveinėms saugomose teritorijose atkurti.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8ac38f732b0e11ea8f0dfdc2b5879561?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=5120868a-02ad-4676-b3bf-3f38cd903692

22

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Svarstymas Seime nepradėtas, laukiama pristatymo Seimo posėdyje pavasario sesijoje.


1.5.4.7. Privačių miškų ūkio teisinio

reguliavimo masto ir administracinės

naštos mažinimas, suteikiant daugiau

sprendimo teisių ir atsakomybės

patiems miško savininkams, miškų

kontrolę orientuojant į esminę įtaką

miško ekosistemai turinčias miškų ūkio

veiklas

AM 2019 m. IV

ketv. Vykdoma.

Siekiant mažinti privačių miškų teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, Aplinkos ministerijos

viduje buvo rengiami Vyriausybės tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir aplinkos

ministro tvirtinamo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimų projektai, kuriais būtų

supaprastinama leidimų kirsti mišką išdavimo ir pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pateikimo tvarka,

tačiau, įvertinus tai, kad suinteresuotos visuomenės grupės, susijusios su miškų apsaugos klausimais, teikia

Aplinkos ministerijai siūlymus dėl visiškai priešingo reguliavimo, t. y. dėl veiklos miškuose sugriežtinimo ir

didesnio valstybės vaidmens reguliuojant visą veiklą miškuose, įskaitant ir privačiuose miškuose, nuspręsta

neteikti minėtų projektų, o pratęsti diskusijas dėl galimų teisinio reguliavimo variantų. Atsižvelgiant į

klausimo aktualumą ir siekiant kokybiškesnių, subalansuotų ir privačių miškų savininkų bei kitų visuomenės

grupių lūkesčius atitinkančių sprendimų dėl privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir

administracinės naštui mažinimo, Aplinkos ministerija ketina parengti Miškų įstatymo pakeitimo projektą ir

suderinus jį su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene teikti Vyriausybei.

2020-02-28 organizuojama diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“, kuri vyks LR

Prezidento kanceliarijoje. Šiuo renginiu pradedamas renginių ciklas, skirtas miškų politikai po 2020-ųjų,

kurio metu su socialiniais partneriais ir visuomene bus tariamasi ir dėl privačių miškų ūkio teisinio

reguliavimo ir valstybės vaidmens šioje srityje, todėl šių diskusijų rezultatų pagrindu taip pat bus rengiamos

priemonės dėl privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažino po 2020

metų.

1.5.5. Darbas. Darnaus vystymosi

principų įdiegimas viešojo valdymo

srityje ir bendruomeniniame

gyvenime, didinant visuomenės

aplinkosauginį sąmoningumą,

piliečių ir nevyriausybinių

organizacijų dalyvavimą priimant

sprendimus, perkeliant ekologinius

principus į viešąjį sektorių

!

(1.19)1

1.5.5.1. Planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

pakeitimo įstatymo projekto

priėmimas, siekiant sutrumpinti

AM 2017 m. II

ketv. Įvykdyta.

Aplinkos ministerija parengė, o Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė naujos redakcijos Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d.

Naujuoju įstatymu sumažintas veiklos rūšių, kurioms atliekama atranka dėl PAV, skaičius, net perpus

1 Taip pat prisidės prie Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinio darbo „1.19. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant

ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“ įgyvendinimo.

23

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


poveikio aplinkai vertinimo procedūras

ir pagerinti poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų kokybę

sutrumpintas atrankos dėl PAV laikas (nuo 75 iki 31 dienos) ir daugiau kaip trečdaliu visas PAV procesas

(nuo 210 iki 150 dienų), sumažintas jame dalyvaujančių institucijų galimybės delsti teikiant išvadas ir

priimant sprendimus.

Visuomenė ir PAV subjektai apie parengtą PAV programą turės būti informuojami vienu metu – nebereikės

laukti 10 dienų, kol pasibaigs šios programos viešinimo procedūros. Atsisakyta atrankos išvados

persvarstymo Aplinkos apsaugos agentūroje. Ši išvada įsigalios iš kart po to, kai bus paskelbta AAA

tinklapyje, ir verslininkas leidimui gauti galės iš karto kreiptis į kitas institucijas.

Naujasis įstatymas nepanaikino savivaldybės tarybos veto teisės, tačiau įpareigoja savivaldybės tarybą

sprendimą priimti per 20 dienų. Jei per tą laiką jis nebus priimtas, taryba nebegalės stabdyti PAV proceso.

Investuotojai įpareigoti kiekviename proceso etape konsultuotis tiek su visuomene, tiek su valstybe ar

savivaldybių institucijomis. Proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumui užtikrinti nustatyta PAV subjektų

kompetencija.

Optimizuoti PAV procesą padės ir apribota PAV subjektų ir AAA teisė keletą kartų teikti pastabas ir

pasiūlymus, kuriuos galima teikti pirmą kartą nagrinėjant PAV dokumentus.

1.5.5.2. Jungtinių Tautų Darnaus

vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų

įgyvendinimo Lietuvoje koordinavimo

mechanizmo nustatymas, sprendimų

dėl Lietuvos atsiskaitymo Jungtinių

Tautų Aukšto lygio politiniame forume

priėmimas

AM, kitos

ministerijos

pagal

kompetenciją

2017 m. III

ketv. Įvykdyta.

Vykdant 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos sprendimus dėl Jungtinių Tautų

Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų (toliau – Darbotvarkė) įgyvendinimo Lietuvoje, Vyriausybei

pateikti atitinkamų Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektai, siekiant atnaujinti Nacionalinės darnaus

vystymosi komisijos funkcijas ir sudėtį, patvirtinti nacionalinius darnaus vystymosi prioritetus. Projektams

nepritarta.

2017 m. rugsėjo mėn. gautas Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) pritarimas dėl

Darbotvarkės įgyvendinimo nacionalinės ataskaitos pristatymo 2018 metais Aukšto lygio politikos forume

Niujorke. Vyriausybės 2017-10-31 pasitarime priimti sprendimai dėl Darbotvarkės įgyvendinimo Lietuvoje

koordinavimo mechanizmo. Aplinkos ministerijai kartu su Vyriausybės kanceliarija pavesta koordinuoti

Darbotvarkės įgyvendinimo nacionalinės ataskaitos rengimą ir pristatymą. Darbotvarkės įgyvendinimui

Lietuvoje koordinuoti ir nacionalinei ataskaitai parengti aplinkos ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė

darbo grupė. Koordinuojant Aplinkos ministerijai, tarpinstitucinė darbo grupė parengė ataskaitą. Ji svarstyta

2018-05-16 Vyriausybės pasitarime.

2018-07-16 Jungtinių Tautų Organizacijos Aukšto lygio politiniame forume Vyriausybės įgaliotas aplinkos

ministras pristatė savanorišką nacionalinę pažangos įgyvendinant JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki

2030 m. tikslus ataskaitą.

Su ataskaita ir jos pristatymu galima susipažinti čia: http://www.am.lt/VI/index.php#a/19544.

1.5.5.3. Ilgalaikės valstybės darnaus

vystymosi politikos, įgyvendinant

Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi

darbotvarkę iki 2030 metų,

nustatymas, atnaujinant Valstybės

pažangos strategiją „Lietuva 2030“

nuo 2020 metų Darnaus vystymosi

politikos, atsižvelgiant į Jungtinių

AM, LRVK,

kitos

ministerijos

pagal

kompetenciją

2019 m. II

III ketv.** Įvykdyta.

AM pagal kompetenciją veiksmą atliko, laukiama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP)

patvirtinimo (LRVK kompetencija).

Siekiant pagerinti DVT įgyvendinimo Lietuvoje veiksmingumą, minėtus tikslus ruošiamasi integruoti į

sektorinę politiką: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai, Aplinkos ministerijoje 2018 m. rugsėjį įgyvendino

projektą „Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimą“, o 2019 m. kovą įgyvendintas

projektas „Darnios Lietuvos link: darnaus vystymosi tikslų integravimas į valstybės strateginius

dokumentus“. Pastarojo projekto rezultatai 2019-03-20 pristatyti Seimo Energetikos ir darnios plėtros

http://www.am.lt/VI/index.php#a/19544

24

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Tautų Darnaus vystymosi

darbotvarkėje iki 2030 metų

nustatytus darnaus vystymosi

tikslus, integravimas į 2021–2030

metų nacionalinę pažangos

programą**

komisijos posėdyje, kuriame taip pat organizuota diskusija kaip užtikrinti darnaus vystymosi tęstinumą.

Projekto rezultatai pristatyti LT teritorijos bendrojo plano V-jame forume 2019-04-02 ir susitikime su

socialiniais partneriais AM 2019-04-05.

Suburtas darnaus vystymosi ekspertų tinklas, nuo 2019 m. balandžio mėn. kartą – du kartus per mėnesį

organizuojami tinklo ekspertų susitikimai Aplinkos ministerijoje.

NPP rengėjams pateiktos pastabos ir pasiūlymai siekiant tinkamai integruoti JT Darnaus vystymosi tikslus,

pateiktas pasiūlymas dėl darnaus vystymosi, kaip atskiro horizontalaus prioriteto įtraukimo į NPP. LRVK

pateiktiems NPP uždavinių aprašymams AM pateikė pasiūlymus dėl NPP uždavinių atitikimo JT Darnaus

vystymosi tikslams

1.5.5.4. Aplinkos monitoringo aprašo

parengimas ir patvirtinimas,

užtikrinant efektyvų duomenų

surinkimą, panaudojimą valdymo

sprendimams priimti ir tarptautiniams

įsipareigojimams įgyvendinti

AM, ŽŪM 2017 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa patvirtinta Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d.

nutarimu Nr. 996.

Šios programos paskirtis – atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius,

sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija

apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus gamtinės aplinkos būklės pokyčius.

Įgyvendinti programos uždaviniai sudarys sąlygas tinkamai vertinti gamtinės aplinkos (aplinkos oro,

klimato, ozono sluoksnio, radiologinės būklės, vandens, dirvožemio, gyvosios gamtos, sąlygiškai natūralių

miško ekosistemų, kraštovaizdžio) būklę Lietuvoje, valdyti ir prognozuoti ją nacionaliniu, tarptautiniu

mastu, aprūpinti visų lygių aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijas informacija apie

aplinkos būklę, būtiną sprendimams priimti).

1.5.5.5. Informacijos apie aplinką

kokybės pagerinimas ir jos

prieinamumo padidinimas,

įgyvendinant aplinkos monitoringo,

kontrolės ir prevencijos stiprinimo

(infrastruktūros modernizavimo)

projektus

AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Aplinkos apsaugos agentūra ES lėšomis nuo 2017-12-21 vykdo projektą „Aplinkos informacijos valdymo

integruotos kompiuterinės sistemos (AIVIKS) vystymas ir plėtra“. Įgyvendinus projektą AIVIKS bus

pritaikyta pasikeitusių teisės aktų reikalavimams, sukurtas efektyvus duomenų valdymas, automatizuotas

AIVIKS duomenų surinkimas. Projekto pabaiga – 2020-12-31.

Taip pat vykdomi kiti projektai pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų


kaitos“ 05.1.1-APVA-V-004 priemonę „Aplinkos monitoringo ir kontrolės stiprinimas“. Iš viso

įgyvendinami 5 projektai, 2 projektai jau įgyvendinti (įdiegta aukštos skiriamosios gebos meteorologinių

sąlygų skaičiavimo sistema; padidintas valstybinių miškų kontrolės pareigūnų mobilumas operatyviam

reagavimui į skundus ar incidentų atvejais).

Projektams skirtas finansavimas - 21,75 mln. eurų.

1.5.5.6. Rekomendacijų viešojo

sektoriaus institucijoms, įstaigoms ir

valstybės įmonėms dėl ekologinių

principų perkėlimo į viešąjį sektorių,

tausaus išteklių naudojimo parengimas

ir metodinės pagalbos įdiegiant EMAS

arba kitą aplinkosaugos standartą ir jį

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Aplinkos ministerija parengė viešojo ir privataus sektoriaus subjektams rekomendacijas – tvarių sprendimų

vadovą „Žalios ir taupančios“, kuriame aprašomi aplinkosaugos vadybos sistemų privalumai, pristatomi

išteklių taupymo būdai ir paaiškinama, kaip lengvai vykdyti žaliuosius pirkimus.

Su leidinio elektronine versija galima susipažinti čia:

http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Bro%C5%A1i%C5%ABros%20maketas%20spaudai2.pdf, o

spausdintą galima gauti Aplinkos ministerijoje. Apie leidinį visuomenė informuota Aplinkos ministerijos

http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Bro%C5%A1i%C5%ABros%20maketas%20spaudai2.pdf

25

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


taikant teikimas spaudos pranešimu (http://am.lrv.lt/lt/naujienos/apie-aplinkosaugos-vadyba-ir-zaliuosius-pirkimus-aiskiai-ir-

paprastai), o viešojo sektoriaus institucijos (ministerijos, savivaldybių administracijos, valstybės įmonės ir

kt.) informuotos ir raštu.

Taip pat parengtos ir Aplinkos ministerijos kanclerės 2018 m. birželio 12 d. potvarkiu Nr. D2-59 patvirtintos

Rekomendacijas Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms dėl tausaus išteklių naudojimo ir

ekologinių principų perkėlimo į viešąjį sektorių pasidalijant ministerijos gerąja praktika. Šios

rekomendacijos 2018-06-13 patalpintos AM vidiniame interneto tinklalapyje bei elektroniniu paštu išsiųstos

ministerijai pavaldžioms institucijoms informuojant jas apie galimybę vadovautis Rekomendacijomis

rengiant įstaigų tausaus išteklių naudojimo priemonių planus. AM pavaldžios įstaigos 2018 m. pasirengė

išteklių valdymo planus ir juos įgyvendino.

Be to, Aplinkos apsaugos agentūra pagal kompetenciją esant poreikiui ūkio subjektams teikia informaciją ir

metodinę pagalbą įdiegiant EMAS arba kitus aplinkosaugos standartus. 2017 m. organizuoti 3 seminarai

(Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose) apie ES ekologinį ženklą ir Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito

sistemą (EMAS).

1.5.6. Darbas. Teisinės aplinkos

sukūrimas, siekiant užtikrinti darnų

teritorijų ir infrastruktūros

vystymąsi ir plėtrą

1.5.6.1. Savivaldybių infrastruktūros

plėtros įstatymo projekto parengimas ir

priėmimas, siekiant pagerinti

inžinerinės ir socialinės infrastruktūros

plėtros sąlygas, tenkinančias

visuomenės poreikius



5.1.2 veiksmas)

AM, EIM,

ŽŪM, EM

2018 m. IV

ketv. Iš dalies įvykdyta, laukiama Seimo sprendimo.

Seimas nespėjo priimti įstatymų, nes užtruko jų parengimas ir derinimas.

2019-02-28 Vyriausybei buvo pateikti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas ir lydimųjų

įstatymų pakeitimų įstatymų projektai, kurie buvo grąžinti tobulinti kelis kartus.

2019-07-01 ketvirtą kartą įstatymų paketas pateiktas Vyriausybei.

Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr. 685 pritarta įstatymų projektams ir jie pateikti Seimui.

2019-10-09 Įstatymų paketas svarstytas Seimo Ekonomikos komitete (iš esmės pritarta), 2019-10-23

svarstyta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (išvada pateikta 2019-10-29).

2019-10-16 vyko klausymai Seimo Audito komitete, 2019-11-20 svarstytas šiame komitete, iš esmės pritarta

(išvada pateikta 2019-11-20 Nr. 141-P-32).

Įstatymų paketas bus svarstomas (ar vyks klausymai) pagrindiniame komitete – Seimo Aplinkos apsaugos

komitete (posėdžio data dar nenumatyta).


Siūlomas naujas teisinis reguliavimas, numatantis aiškią savivaldybių infrastruktūros plėtros teisinio

reguliavimo sistemą, kuri leis įveikti ligšiolinį chaotišką infrastruktūros plėtojimą savivaldybėse.

Įstatymu siekiama:

- sukurti lygiavertes sąlygas verslui, skatinti naujų investicijų pritraukimą;

- vystyti tik suplanuotą savivaldybių infrastruktūrą, išvengiant kaštų perteklinės infrastruktūros

išlaikymui;

- užtikrinti, kad prioritetinė savivaldybių infrastruktūra būtų vystoma iš savivaldybių biudžeto lėšų, taip

skatinant savivaldybes atsakingai planuoti teritorijų plėtrą;

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/apie-aplinkosaugos-vadyba-ir-zaliuosius-pirkimus-aiskiai-ir-paprastai

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/apie-aplinkosaugos-vadyba-ir-zaliuosius-pirkimus-aiskiai-ir-paprastai

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c69d95b0eb2e11e99ab7ff5a9ea34fcc?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=822f4aa8-29da-406c-aa6c-e06416dae077

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/20c8e070fa3f11e985ccb0561410d874?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=822f4aa8-29da-406c-aa6c-e06416dae077


https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1628f1000ba611eaa727fba41f42a7e9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=cdcb358c-ee4a-48f6-b6c4-661d8a9cc0dd

26

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


- sukurti papildomą priemonę teritorijų plėtros valdymui;

- sukurti savivaldybių infrastruktūros plėtros rėmimo programą, kuri sudarytų galimybes privatiems

statytojams prisidėti prie savivaldybių infrastruktūros plėtros ir užtikrintų tolygų infrastruktūros plėtros

kaštų pasiskirstymą visiems jos naudotojams;

- sukurti savivaldybių infrastruktūros plėtros teritorijų ir infrastruktūros plėtros subjektų teisių ir

pareigų nustatymo šiose teritorijose teisinį reguliavimą;

sukurti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kuri taupys inžinerinių tinklų

įrengimo laiką ir mažins kaštus.

1.5.6.2. Įstatymo dėl specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų projekto parengimas

ir priėmimas, siekiant nustatyti ūkinės

ir (ar) kitokios veiklos apribojimus

vienu įstatymu, aiškiau reglamentuoti

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

turinį ir nuostatas, susijusias su šių

sąlygų taikymu



5.1.3 veiksmas)

AM, ŽŪM,

EM

2018 m. II

ketv. Įvykdyta.

Siekiant užtikrinti aiškų, vientisą ir nuoseklų žemės naudojimo sąlygų teisinį reguliavimą (šiuo metu

skirtingas ir tarpusavyje nesuderintas žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai,

ministrų įsakymai), nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus vienu įstatymu, Seimas 2019-06-06

priėmė AM parengtą įstatymo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projektą ir lydimųjų įstatymų

pakeitimų projektus.

1.5.6.3. Teisinių, administracinių ir

finansinių prielaidų apsaugos,

sanitarinės apsaugos, aerodromo

triukšmo zonų ir kitų teritorijų, kuriose

taikomos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos, bendram

registravimui ir duomenų tvarkymui

sudarymas

AM, TM 2019 m. II

ketv. Įvykdyta. 1. Seimas 2019-06-06 priėmė įstatymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kuris sudaro teisines ir

administracines prielaidas centralizuotai registruoti Nekilnojamo turto registre teritorijas, kurioms taikomi

ūkinės ir (ar) kitos veiklos apribojimai, t.y. šioms teritorijoms taikomos specialiosios žemės naudojimo

sąlygos. Nustatyta, kad šių teritorijų registravimo politiką formuoja Aplinkos ministerija. Įstatymas

reglamentuoja duomenų registravimo ir tvarkymo dalyvių teises ir pareigas. Teisės aktai, susiję su nurodytų

teritorijų registravimu, turi būti priimti iki 2022-01-01. Valstybės registruose, kadastruose ir (ar) valstybės

informacinėse sistemose kaupiami duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos, turi būti pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui iki 2022-06-30. Šios teritorijos

nuo 2023-01-01 laikytinos Nekilnojamojo turto registro objektais.

2. Skyrus ES struktūrinių fondų ir bendrąjį finansavimą (999,9 tūkst. eurų), sudarytos finansinės prielaidos

nurodytų teritorijų bendram registravimui, duomenų tvarkymui, paslaugų kokybės didinimui. Aplinkos

ministerija kartu su VĮ „Registrų centras“ nuo 2019-03-05 įgyvendina su ESFA pasirašytą iš ES struktūrinių

fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0013 „Paslaugų ir asmenų

aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS)

taikymu, sukūrimas“ sutartį Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0013/BS-2019-6. Šioje sutartyje numatytų veiklų

įgyvendinimo pabaiga – 2022-02-05.

https://www.esinvesticijos.lt/lt/finansavimas/paraiskos_ir_projektai/paslaugu-ir-asmenu-aptarnavimo-kokybes-gerinimo-priemoniu-susijusiu-su-specialiuju-zemes-naudojimo-salygu-szns-taikymu-sukurimas

27

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


!

(1.21)2

1.5.6.4. Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrojo plano, kuriame

būtų nustatyti erdvinės struktūros ir

teritorijos naudojimo privalomųjų

nuostatų ir reikalavimų bei apsaugos

principai, naudojami priimant

sprendimus, parengimas ir priėmimas



5.1.9 veiksmas)

AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Projektas vykdomas etapais perkant atskiras paslaugas – I etapui: Lietuvos esamos būklės įvertinimas

(įvykdyta); II etapui – Bendrųjų sprendinių – koncepcijos: erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos funkcinių

naudojimo prioritetų parengimas (įvykdyta), III etapui – Konkretizuotų (tematinių) sprendinių parengimas

(vykdoma).

I etape organizuoti keturi pristatymai (forumai) visuomenei:

2018-03-01 – „Globali ir Lietuva“;

2018-04-16 – „Gyvybingi miestai ir regionai“;

2018-05-21 – „Lietuva šiandien";

2019-01-24 – „Esamos būklės LRBP analizės ir koncepcijos rengimo metodikos pristatymas“

2019-02-04 pradėta rengti LR bendrojo plano koncepcija.

II etape organizuoti trys forumai:

2019-04-02 – „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050“.

2019-06-20 – „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas KRYPTIS 2050, LR teritorijos bendrojo

plano koncepcija.

2019-10-04 – „Lietuvos teritorija 2050 m. kokiu keliu eisime? Pristatyta LRBP koncepcija (dvi

alternatyvos) ir LRBP koncepcijų projektams atliktas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).

SPAV ataskaitos išvadose, įvertinus abu koncepcijos projektus aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu

aspektu, buvo rekomenduota pasirinkti II alternatyvą.

Vyriausybė 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1213 pateikė Seimui dviejų alternatyvių Lietuvos

Respublikos Seimo nutarimų „Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės

teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus“ projektus. LRV pritarė

vienai iš koncepcijos alternatyvų – LRBP koncepcijai su II alternatyva.

Naujojo plano koncepcija (viena iš alternatyvų) bus tvirtinama Seime, o konkretūs sprendiniai –

Vyriausybėje.

Visa informacija apie projekto įgyvendinimo eigą pateikiama adresu: http://www.bendrasisplanas.lt.

1.5.6.5. Teritorijų planavimo ir

statybos valstybinės priežiūros

įstatymo pakeitimas – Valstybinės

teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

ikiteisminių ginčų nagrinėjimo

komisijų įteisinimas

AM 2018 m. IV


Seimo nario Kęstučio Mažeikos pateiktas Seimui Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros

įstatymo Nr. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11(1), 25(1), 25(2) straipsniais

įstatymo projektas, registruotais TAIS 2019-07-11, Nr. XIIIP-3687.

Šis įstatymo projektas yra kaip lydimasis teikiant Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada pateikta 2019-07-16, Teisingumo ministerijos Europos

teisės departamento – 2019-07-30. Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstytas 2019-09-18, nutarta daryti

2 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.21. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas, Lietuvos teritorijos

bendrojo plano parengimas bei paskatų sistemos vietos ekonominiam, istoriniam-kultūriniam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas“.

http://www.bendrasisplanas.lt/

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/e3486e50a93011e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=a4668f79-ea29-49fd-9f15-564bd44d3914

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4f0607d0b29411e982dae1db4290b1a9?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=a4668f79-ea29-49fd-9f15-564bd44d3914

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f185d690da0611e9a85be81119c7a8fa?jfwid=73odxx8n0

28

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


svarstymo komitete pertrauką.

1.5.6.6. Baudžiamojo kodekso

pakeitimo įstatymo projekto

parengimas – baudžiamosios

atsakomybės už pavojingiausius

statybą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimų pažeidimus nustatymas*

AM* 2018 m. IV

ketv.*

Atsisakyta Baudžiamojo kodekso pakeitimo, nes atlikus Baudžiamojo kodekso normų analizę, nustatyta, kad

baudžiamoji atsakomybė už pavojingiausius statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus savo

apimtimi yra pakankama (2711 str.).

Identifikuotas poreikis valstybinę statybos priežiūrą vykdančiai institucijai nustatyti vidaus teisės aktus

(klausimynus, metodikas ir kt.), paaiškinančius baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejus, ribas ir tvarką.

1.5.6.7. Sudarymas teisinių,

administracinių, finansinių prielaidų

viešinti informacinėje sistemoje

„Infostatyba“ atitinkamas statinio

projekto dalis, su teritorijų planavimu

ir statyba susijusių informacinių

sistemų priemonėmis centralizuotai ir

viešai stebėti teritorijų planavimą,

vizualizuoti 3D formatu detaliųjų planų

sprendinius, siekiant užtikrinti

neteisėtų statybų prevenciją ir

skaidrumą

AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

1. Aplinkos ministerija nuo 2018-11-06 įgyvendina su CPVA pasirašytą iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai

finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0004 „Pažangių elektroninių paslaugų, susijusių su

teritorijų planavimu, plėtra (EPTP)“ sutartį Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0004/BS-2017-15. Šioje sutartyje

numatytas veiklas planuojama įgyvendinti iki 2020-11-06. Numatoma sukurti centralizuotą prieigos portalą

„Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos el. vartus“, per kurį bus teikiamos

TPDRIS, TPDR, TPSIS, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros IS ir Infostatybos IS el. paslaugos,

modernizuotos/modifikuotos esamos, sukurtos 11 naujų į vartotojus orientuotų TPDRIS, TPDR, TPSIS el.

paslaugų, taip užtikrinant efektyvų ir kompleksišką teritorijų planavimo paslaugų teikimą. Baigtas paslaugų

specifikavimo etapas, vykdomos Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos

elektroninių vartų sukūrimo ir esamų informacinių sistemų / registrų modernizavimo / atnaujinimo

paslaugos.

2. Seimas 2018-11-15 patvirtino Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymą, numatantį

aiškią ir vieningą statinių projektų viešinimo tvarką, t. y. teisę informuoti visuomenę apie statybą leidžiančių

dokumentų išdavimą, stebėti statybos procesą. Įstatymo projektu suteikiama galimybė visuomenei ginti savo

teisėtus interesus, nustatant galimybę ginti teisę gyventi tinkamoje sveikatai ir gerovei aplinkoje, gaunant

šios teisės įgyvendinimui būtiną informaciją apie statomus statinius. Atsižvelgiant į tai, nuo 2019 m.

visuomenė informuojama apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą paskelbiant statybą leidžiančio

dokumento duomenis statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje

„Infostatyba“. Taip visuomenei sudarytos sąlygos stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų priėmimą

ginant savo teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje.

1.5.6.8. Statybos įstatymo pakeitimo

įstatymo projekto parengimas –

ekonominių sankcijų, proporcingų

statybos mastui ir pažeidimo dydžiui,

nustatymas

AM 2018 m. IV


Seimo nario Kęstučio Mažeikos pateiktas Seimui Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44,

45, 47, 55, 56 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registruotais TAIS 2019-07-11, Nr. XIIIP-3686.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada pateikta 2019-07-16, Teisingumo ministerijos Europos

teisės departamento – 2019-08-02. Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstytas 2019-09-18, nutarta daryti

svarstymo komitete pertrauką.

1.5.6.9. Teisinio reguliavimo

patikslinimas – sąlygų piliečiams ir

nevyriausybinėms organizacijoms

dalyvauti priimant sprendimus

teritorijų planavimo ir statybos srityse

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

1. Siekiant sudaryti sąlygas piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus

statybų planavimo srityje, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas,

numatantis aiškią ir vieningą statinių projektų viešinimo tvarką, 2018-09-11 pristatytas Seime, o Seimo

2018-11-15 posėdyje priimtas.

https://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/pazangiu-elektroniniu-paslaugu-susijusiu-su-teritoriju-planavimu-pletra-eptp

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c0d9e2e0a93011e9aab6d8dd69c6da66?jfwid=73odxx8n0

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ea433010b50011e982dae1db4290b1a9?jfwid=73odxx8n0

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f185d690da0611e9a85be81119c7a8fa?jfwid=73odxx8n0

29

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


pagerinimas 2. Siekiant sudaryti sąlygas piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus

teritorijų planavimo srityje, Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1107 pakeisti Visuomenės

informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai. Įteisinta prievolė koreguojant detaliojo plano sprendinius, planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui

apie tai papildomai registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ar naudotojus jų

deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais.

3. Aplinkos ministro 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-675 pakeistas statybos techninis reglamentas

STR 1.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas

papildytas naujomis statinių pagal paskirtį grupėmis – į sąrašą papildomai įtraukti visų paskirčių naujai

statomi ir rekonstruojami ypatingieji ir neypatingieji statiniai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros

paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; į

sąrašą taip pat įtraukti visi statomi ir rekonstruojamus statiniai, kurių projektavimas ir (ar) statyba

finansuojami Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

1.5.6.10. Architektūros įstatymo

projekto priėmimas, siekiant

reglamentuoti visuomeninius santykius

architektūros srityje

AM 2017 m. II

ketv. Įvykdyta.

Aplinkos ministerija parengė, o Seimas 2017 m. birželio 8 d. priėmė Architektūros įstatymą, kurio

koncepciją Vyriausybė patvirtino dar prieš aštuonerius metus. Architektūros įstatymas skirtas reglamentuoti

visuomeninius santykius architektūros srityje, įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai

išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą, suformuoti vieningą architektūrinės, urbanistinės ir

istorinės kultūrinės aplinkos sampratą, sudaryti sąlygas kurti profesionalią, kokybišką architektūrą.

Priėmus šį įstatymą, kompleksiškai ir sistemingai sureguliuotos architektūros ir architektūrinės veiklos

sritys. Iki šiol galioję atskiri teisės aktai apėmė tik dalį tų sričių.

Priimtu teisės aktu nustatomi architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo

reikalavimai, sąlygos ir tvarka, architektų teisės ir pareigos, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomi

kokybės reikalavimai.

Įstatyme taip pat numatytos architektūros plėtros kryptys, apibrėžtas savivaldybės vyriausiojo architekto

statusas bei funkcijos, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų kompetencija architektūros srityje.

1.5.6.11. Urbanistinės chartijos, kurioje

būtų įtvirtinti urbanistinės politikos

principai, patvirtinimas



5.1.4 veiksmas)

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. D1-485 „Dėl Lietuvos

urbanistinės politikos pagrindinės krypčių ir jų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Patvirtintu dokumentu nustatomos pagrindinės Lietuvos urbanistikos politikos kryptis, kurios bus

integruotos į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius, ir jų įgyvendinimo

rekomendacijos, skirtos interesų grupėms. Tai dokumentas, nusakantis darnaus vystymosi tikslų taikymą,

planuojant ir vystant urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas. Lietuvos urbanistinės politikos krypčių

tikslas – tapti vertybiniu pagrindu įtraukių, saugių, atsparių ir tvarių miestų ir gyvenviečių planavimui

Lietuvoje.

Šis dokumentas rengtas glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais ir kitais partneriais, visuomene:

1. sukurta interneto svetainė www.urbanistinechartija.com, skirta veiksmingesnei komunikacijai su

suinteresuotomis šalimis bei informacijos (esamos problemos, pasiūlymai chartijai, renginiai ir kt.) sklaidai.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/90f7bd40bdc611e993cff47c25bfa28c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=fab810aa-35e4-44be-9535-e27ced6f2949

30

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Svetainėje sukurta erdvė nuomonėms ir komentarams teikti. Taip užtikrinamas grįžtamasis ryšys ir dialogas

su plačiąja visuomene;

2. organizuoti kasmetiniai urbanistiniai forumai: 2017 m. XI-asis Lietuvos urbanistinis forumas, kurio tema

„Lietuvos urbanistinė vizija“, buvo skirtas pristatyti projektines Urbanistinės chartijos gaires ir aptarti šalies

urbanistinę viziją, 2018 m. XII-ajame Lietuvos urbanistiniame forume pristatyti diskusijoms pradiniai

pasiūlymai Lietuvos urbanistinio vystymo politikai.

Urbanistinės politikos kryptys ir rekomendacijos derintos su suinteresuotomis institucijomis: Ekonomikos ir

inovacijų ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos

ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto

ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos

savivaldybių asociacija, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetu, Vilniaus Gedimino technikos

universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos

universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra, Vilniaus universitetu, Lietuvos architektų rūmais,

Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija,

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga.

1.5.6.12. Teritorijų planavimo srityje

veikiančių asmenų kvalifikacijos

tobulinimo sistemos sukūrimas,

parengiant teisės aktus dėl

kvalifikacijos tobulinimo programos

patvirtinimo švietimas*

AM 2018 m.

IV ketv.

2020 m.

III ketv.*

Vykdoma.

Būsto energijos taupymo agentūra kartu su partneriais iš Vokietijos, padedant LR aplinkos ministerijai

2018–2020 m. sausį įgyvendino bendrą Lietuvos–Vokietijos mokymų projektą Lietuvos savivaldybių

specialistams „Kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimas“. Praktinių profesinių

mokymų metu savivaldybių specialistai gavo rekomendacijas ir pagalbą rengiant miestų atnaujinimo

koncepcijas savo savivaldybėse. 15 projekte dalyvavusių savivaldybių pasirengė miestų kvartalų

atnaujinimo koncepcijas.

2019 m. kovo 7–8 d. Panevėžyje organizuota kasmetinė savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija;

2020-11-28 organizuotas XIII Lietuvos urbanistinis forumas, o 2019-12-20 organizuotas savivaldybių

vyriausiųjų architektų susitikimas Kaune.

II Prioritetas. Švietimo, kultūros ir

mokslo paslaugų kokybės bei

efektyvumo didinimas

2.4. Kryptis. Kultūros paslaugų

prieinamumo didinimas visoje

Lietuvoje

2.4.2. Darbas. Integralios kultūros

paveldo apsaugos politikos modelio

parengimas ir įgyvendinimas

2.4.2.1. Sisteminio integruoto, darnios

plėtros principais grįsto kultūros

paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo

KM, AM 2018 m. IV

ketv.

Vykdoma (KM informacija).

KM duomenimis, koncepciją parengti ir patvirtinti planuojama iki 2020 m. II ketv.

31

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


politikos koncepcijos parengimas ir

adaptavimas

2.4.3. Darbas. Kultūros paslaugų

išplėtimas regionuose, sukuriant

europinius, nacionalinius,

regioninius kultūros kelius

2.4.3.2. Regioninių socialinio,

pilietinio, kultūros paveldo pažinimo,

nematerialiojo kultūros paveldo

(etninės kultūros) puoselėjimo,

bendruomenių įtraukties projektų

inicijavimas ir įgyvendinimas

KM, AM,

KAM, ŠMM,

VRM, ŽŪM

2018 m. IV

ketv.

Įvykdyta (KM informacija).

2018 m. inicijuota nauja programa „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, finansuojama Kultūros rėmimo

fondo lėšomis, kurios įgyvendinimui numatyta 250 000 eurų lėšų. Ši programa numatyta Kultūros rėmimo

fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse (toliau – Gairės), kurios išdėstytos nauja redakcija

kultūros ministro 2018-08-20 įsakymu Nr. ĮV-629. Programos tikslas – skatinti ir įgalinti vietos, socialinės

ar ekonominės padėties, interesų ar kitokias bendruomenes dalyvauti meno mėgėjų kūrybinėse veiklose,

sudaryti sąlygas gyventojų meninei saviraiškai ir kūrybingumui skatinti (festivaliai, kūrybinės dirbtuvės,

šventės, edukacines programas ir kt.). Programos finansuojamos veiklos: kūrybinės bendruomenių

iniciatyvos; mažosios Lietuvos kultūros sostinės. Taip pat Kultūros ministerija parengė Tolygios kultūrinės

raidos įgyvendinimo regionuose modelį. Jo tikslas – sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti dėl

jiems svarbių kultūros ir meno projektų finansavimo, įtraukiant bendruomenes, kūrėjus, savivaldos

institucijas į sprendimų priėmimo procesus. Remiantis šiuo modeliu, savivaldybės yra skatinamos daugiau

investuoti į regionui svarbius kultūros ar meno projektus. Naujas finansinis mechanizmas padės užtikrinti

kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos ir kitų regionų, stiprinti vietos kultūrinį identitetą. Kultūros ministrė 2018-06-13 įsakymu Nr. ĮV-

488 patvirtino Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašą. Siekdama išsamiai

supažindinti kultūros visuomenę su šiuo modeliu bei regionų kultūros projektų finansavimo galimybėmis,

Kultūros ministerija kartu su LKT 2018 m. birželio–liepos mėn. rengė susitikimus–diskusijas visose

Lietuvos apskrityse. Susitikimuose dalyvavo savivaldybių kultūros administratoriai, kultūros įstaigų bei

kultūrinę veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių atstovai. 2018 m. rugsėjo

mėn. buvo skelbiami konkursai į Regionines kultūros tarybas išrinkti. Regioninės kultūros tarybos yra

suformuotos ir LKT paskelbtas konkursas daliniam regionų projektų finansavimui 2019 m. Šių projektų

daliniam finansavimui 2019 m. numatyta 3 mln. eurų (patvirtinta atskira programa Gairėse – „Tolygi

kultūrinė raida“).

III Prioritetas. Viešojo sektoriaus

efektyvumo ir skaidrumo didinimas

3.1. Kryptis.- Viešojo sektoriaus


3.1.3. Darbas. Valstybinio turto

efektyvaus centralizuoto valdymo

sistemos sukūrimas ir įdiegimas

3.1.3.2. Atitinkamų turto rūšių

valdymo efektyvumo rodiklių ir jų

FM, ŽŪM,

AM, SM, KM

2017 m. IV

ketv.

Įvykdyta (FM informacija):

Turto valdymo rodiklius patvirtino visos ministerijos, turėjusios juos priimti: Žemės ūkio, Kultūros,

32

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


panaudojimo nustatymas, remiantis

valstybės turto (žemės, miškų, kelių,

mineralinių išteklių, kultūros

kilnojamųjų ir nekilnojamųjų vertybių)

valdymo analize

Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos.

AM informacija:

2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-1080 patvirtinti valstybinių miškų ir žemės gelmių išteklių valdymo

efektyvumo rodikliai.

Įsakyme taip pat nustatyta, kad kasmet iki balandžio 1 d. Aplinkos ministerija ir Geologijos tarnyba teikia

VĮ Turto bankui valstybinių miškų ir žemės gelmių išteklių valdymo efektyvumo rodiklius, reikalingus

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitai parengti.

3.1.6. Darbas. Valstybės valdomų

įmonių veiklos skaidrinimas ir

grąžos visuomenei didinimas

!

(1.17)3

3.1.6.1. Valstybės valdomų įmonių

vykdomų perteklinių ir neaktualių

funkcijų atsisakymas bei įmonių

konsolidavimas:

- funkcijų, kurios neturi valstybei

strateginės reikšmės, įvertinimas;

- teisinės formos tinkamumo

įvertinimas ir pakeitimas;

- valstybės įmonių miškų urėdijų

konsolidavimas į vieną įmonę ir

centralizuotas jų valdymas;

- kelių priežiūrą vykdančių valstybės

įmonių sujungimas ir centralizuotas jų

valdymas



5.7.3 veiksmas)

EIM,

valstybės

institucijos,

įgyvendi-

nančios

valstybės, kaip

valstybės

įmonių

savininkės ar

bendrovių

akcininkės,

teises ir

pareigas

2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Seimui 2017 m. liepos 11 d. priėmus Miškų įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.,

nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus (buvo 42) nustatymo. Tokiu būdu sudaryta

galimybė pereiti prie vienos valstybinių miškų įmonės valdymo modelio. Priimtomis pataisomis taip pat

nuspęsta sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, svarbiausias jos

funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai.

2017 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. atlikti valstybinių miškų valdymo reformos parengiamieji darbai:

patvirtinta Valstybinio miškotvarkos instituto valdyba, paruoštas reorganizavimo veiksmų planas ir visų 42

miškų urėdijų reorganizavimo sąlygos, atlikta pirminė miškų urėdijų turto, sutarčių, kreditorių ir kt.

inventorizacija ir kita.

2018 m. sausio 8 d. aplinkos ministro įsakymu 42 miškų urėdijos reorganizuotos ir įregistruota nauja

valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Ji apjungė visas 42 miškų urėdijas, kurių pagrindu palaipsniui

(iki 2019 m. sausio 1 d.) bus steigiami centralizuotai valdomi 26 regioniniai valstybės įmonės padaliniai.

Tuo tikslu įmonės viduje patvirtinta kiekvieno iš 26 padalinio struktūra, konkurso būdu atrinkti nuolatiniai

padalinių vadovai, atitinkamai performuojami darbuotojų kolektyvai kiekviename padalinyje. Prie naujosios

struktūros perėjimą numatoma užbaigti kaip ir planuota iki 2019 m. sausio 1 d.

Generalinė miškų urėdija, paskutinė senosios sistemos sudėtinė dalis, vadovaujantis Vyriausybės 2018 m.

sausio 10 d. nutarimu Nr. 32, galutinai likviduota ir jos veikla nutraukta nuo 2018 m. gegužės 31 d.

Lygiagrečiai jau minėtam regioninių padalinių skaičiaus ir jų struktūros optimizavimui, 2018 metais

įgyvendinamas kitas valstybinių miškų valdymo konsolidavimo proceso etapas, kurio metu įmonės viduje

optimizuojama įmonės veikla, centralizuojamos bendrosios funkcijos, standartizuojami miškų ūkio veiklos

procesai ir kt.: visuose padaliniuose suvienodinama medienos ruošos ir prekybos mediena organizavimo

tvarka, tam pritaikoma įmonės struktūra, išgryninamos girininkijų funkcijos, įmonės viduje pradėta IT

sistemų pertvarka, kurios metu palaipsniui bus pereinama prie vienos centralizuotos veiklos valdymo IT

sistemos, integruojančios buhalterinės apskaitos, personalo ir ūkinės veiklos valdymą. Šie darbai dėl didelės

apimties ir reikalingų investicijų bus tęsiami ir vėlesniais metais.

3 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.17. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1874f0c0fa1e11e89b04a534c5aaf5ce?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=dc11ecf6-a5fb-4c35-8987-0c66f6e2f78f

33

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Visiškai užbaigus valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką ir sukūrus efektyviai veikiančią valstybės

įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Šias

lėšas planuojama panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosauginėms funkcijoms stiprinti.

2018 metų įmonės veiklos rezultatai dar neatskleis viso teigiamo pertvarkos poveikio įmonės ir valstybės

finansams, tačiau jau pirmojo pusmečio rezultatai rodo teigiamą ekonominį poveikį ir galimybes didinti

miškininkų atlyginimus, plačiau investuoti į su pertvarka susijusias įmonės veiklas, galiausiai daugiau

dėmesio skirti pertvarkos pradžioje deklaruotų gamtosauginių miškų funkcijų įgyvendinimui.

III Prioritetas. Viešojo sektoriaus

efektyvumo ir skaidrumo didinimas

3.2. Kryptis. Viešųjų ir

administracinių paslaugų

modernizavimas ir informacinės

visuomenės plėtra

3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui

skirtos viešosios paslaugos

(1.19)4

3.2.1.5. Sudarymas teisinių,

administracinių ir finansinių prielaidų

centralizuotai kurti, teikti, gauti ir

tvarkyti erdvinius topografijos ir

inžinerinės infrastruktūros duomenis;

sudaryti statinio informacinio

modeliavimo norminių dokumentų

kompleksą ir nacionalinį statybos

informacijos klasifikatorių



1.7.6, 5.5.4 veiksmai)

ŽŪM, AM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Aplinkos ministerija ir ESFA 2019-01-10 pasirašė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo

projekto Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029 ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo

procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“ (toliau – BIM-LT

projektas) sutartį Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029/BS-2019-2-ES. 2019-01-10 pradėtos vykdyti BIM-LT

projekto veiklos. Veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022-01-10.

Aplinkos ministerija su BIM-LT projekto partneriu valstybės įmone „Statybos produkcijos sertifikavimo

centras“ 2019-04-10 pasirašė projekto ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų

efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“ įgyvendinimo jungtinės veiklos

sutartį Nr. BS-2019-8-ES/SPSC19-04-520. Jungtinės veiklos pabaiga – 5 m. įgyvendinus BIM-LT projektą.

Aplinkos ministerija su BIM-LT projekto partneriais Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Kauno

technologijos universitetu 2019-04-12 pasirašė projekto ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių

gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“

įgyvendinimo jungtinės veiklos sutartį Nr. BS-2019-9-ES/19166/SV5-0441. Jungtinės veiklos pabaiga – 5

m. įgyvendinus BIM-LT projektą.

Taip pat pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su dar dviem BIM-LT projekto vykdymo partneriais: VĮ

Turto banku (2019-05-02 Nr. BS-2019-11-ES/ S1-308) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie

Susisiekimo ministerijos (2019-05-02 Nr. BS-2019-10-ES/ S-289). Jungtinių veiklų pabaiga – 5 m.

įgyvendinus BIM-LT projektą.

Sėkmingam ir veiksmingam BIM-LT projekto įgyvendinimui sudaryta tarpinstitucinė BIM-LT projekto

priežiūros komisija (aplinkos ministro 2019-09-05 įsakymas Nr. D1-513).

4 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.19. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant

procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“.

https://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/priemoniu-skirtu-viesojo-sektoriaus-statiniu-gyvavimo-ciklo-procesu-efektyvumui-didinti-taikant-statinio-informacini-modeliavima-sukurimas




https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kuriant-skaitmenine-statybos-sektoriaus-ateiti-sutartis-su-universitetais




34

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


2019-09-10 parengtas BIM-LT projekto veiklų įgyvendinimo planas, kuriam pritarė BIM-LT projekto

priežiūros komisija.

Taip pat Europos Komisijai skyrus finansavimą iš Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo

programos (toliau – SRRP), sudaryta projekto Nr. SRSS/C2018/068 „Parama Lietuvos viešojo valdymo

institucijoms diegiant skaitmeninės statybos principus viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo,

projektavimo, statybos ir naudojimo procesuose“ sutartis su užsienio konsultantais, kurie detalizavo

numatomas vykdyti BIM-LT projekto veiklas, parengė kitų valstybių patirties analizę. Sutartis baigta

įgyvendinti 2019-11-11.

Taip pat Europos Komisija skyrė finansavimą iš SRRP ir 2019-10-04 sudaryta projekto Nr.

SRSS/C2019/045 ,,Skaitmeninės statybos principų diegimas ir įgyvendinimas viešojo sektoriaus statinių

statybos planavimo, projektavimo, statybos ir naudojimo procesuose“ sutartis su užsienio konsultantais,

kurie teiks pastabas, pasiūlymus tarpiniams BIM-LT projekto rezultatams, surengs seminarus BIM-LT

projekto dalyviams keliant jų kompetenciją ir stiprinant jų gebėjimus.

BIM-LT projektu siekiama sukurti vieningus statinio informacinio modeliavimo principus, taisykles,

reikalavimus nustatančius statinio informacinio modeliavimo norminius dokumentus, nacionalinį statybos

informacijos klasifikatorių, viešųjų pirkimų vykdymo metodinius dokumentus ir standartinių sutarčių

formas, kai numatoma taikyti statinio informacinį modeliavimą. Šių priemonių taikymas viešajam sektoriui,

veikiančiam kaip statytojui (užsakovui), leis užtikrinti efektyvesnį šio sektoriaus statinių statybos

planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo procesams skiriamų išteklių naudojimą, didins šių

statinių atitiktį statytojo (užsakovo) poreikiams ir visuomenės interesams.

3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir

regionų stiprinimas

3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos

plėtros principų suformavimas ir

plėtros planavimo sistemos

pertvarkymas

3.5.1.1. Regionų plėtros krypčių

(specializacijos), jų potencialo bei

paslaugų ir infrastruktūros plėtros

gairių nustatymas

VRM, FM,

EIM, AM,

LRVK, ŠMM,

KM

2017 m. III

ketv. Įvykdyta pagal AM kompetenciją.

AM atstovai pagal kompetenciją dalyvavo VRM „Baltosios knygos tvariai plėtrai“ rengimo renginiuose ir

diskusijose. 2017-12-15 Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje patvirtinta Lietuvos regioninės politikos

„Baltoji knyga tvariai plėtrai 2017–2030“. Ją kūrė vidaus reikalų ministro sudaryta komisija, kurioje dirbo

ministerijų atstovai, merai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

VRM duomenimis, visų regionų plėtros tarybų posėdžiuose surengtos diskusijos dėl regionų plėtros krypčių

nustatymo. Regionų plėtros kryptys išskirtos ir joms pritarta regionų plėtros tarybose Alytaus, Kauno,

Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės regionuose.

3.5.1.2. Valstybės, regionų bei

savivaldos strateginio planavimo

dokumentų bei teritorinio planavimo

dokumentų integravimas į bendrą

strateginio planavimo sistemą

FM, LRVK,

VRM, ŪM,

AM

2017 m.

IV ketv.

2018 m.

IV ketv.*

2019 m.

Vykdoma (FM duomenys):

Atlikta nacionalinio, regioninio, savivaldybių ir teritorinio lygmens strateginio planavimo dokumentų

inventorizacija ir jų turinio analizė. Parengtas strateginio planavimo sistemos modelio projektas, toliau

atliekamas atskirų jo elementų, procedūrų aprašymas.

Šiuo metu: rengiamas plėtros programų (nuo 2021 m. jos turėtų apimti visus valstybės (ir ES lėšomis)

35

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


IV ketv.** finansuojamus investicinius ir kitus pokyčio projektus įskaitant ir skirtus regionų plėtrai), aprašymas ir

valdymo tvarka. Plėtros programų rengimo klausimais vyksta reguliarūs susitikimai su institucijomis. Taip

pat parengtas ir institucijoms pateiktas derinti Strateginio valdymo įstatymo projektas bei Regioninės plėtros

įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (šiuose teisės aktų projektuose nustatyti tam tikri pagrindiniai

valdymo procesų elementai). Teisės aktų projektai šiuo metu yra tikslinami pagal institucijų gautas pastabas.

3.5.1.3. Savivaldybių infrastruktūros

optimizavimo ir subalansuotos plėtros

mechanizmo sukūrimas

FM, LRVK,

VRM, EIM,

AM

2018 m. III

ketv.

Įvykdyta. (FM informacija).

Su išorės ekspertų pagalba parengta Turto viso gyvavimo ciklo kaštų skaičiavimo metodika ir atlikti jos

testavimo darbai, užtikrinantys patogų jos naudojimą praktikoje. Metodika skelbiama šiuo adresu:

http://ppplietuva.lt/lt/naujienos/nauji-irankiai-gyvavimo-ciklu-sanaudu-metodo-taikymui

Turto viso gyvavimo ciklo kaštų skaičiavimo metodikos paskirtis – aprašyti gyvavimo ciklo sąnaudų

metodo praktinį taikymą viešojo sektoriaus įstaigose, siekiant įvertinti ilgalaikius valstybės ir savivaldybių

pinigų srautus, susijusius su investicijomis į naujų pastatų ir IT kūrimą, reinvesticijas bei eksploatavimo ir

veiklos išlaidas, skirtas turimų pastatų ir IT palaikymui ir atnaujinimui. Metodika leis optimizuoti

savivaldybių investicijas į infrastruktūrą tiksliau įvertinant poveikį infrastruktūros išlaikymo kaštams ir

reikalingoms reinvesticijoms.

3.5.1.6. Bandomosios regioninės

specializacijos iniciatyvos

įgyvendinimas

VRM, FM,

EIM, LRVK,

AM, ŠMM,

KM

2018 m. II

ketv.

Įvykdyta (Vidaus reikalų ministerijos duomenys).

Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėti visi pateikti regionų specializacijų krypčių įgyvendinimo iniciatyvų

aprašymai. Bandomajam specializacijų krypčių įgyvendinimui pasirinktas Tauragės regionas. Tauragės

funkcinio regiono bandomojo specializacijos krypčių įgyvendinimas ITI modeliu (per integruotą teritorijų

vystymo programą ir dedikuotą finansinį instrumentą – Vietos plėtros fondą) derinamas su Vyriausybės

kanceliarija ir Finansų ministerija. Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 1 d. pasitarimo protokolinio sprendimo 5

p. pritarė 4 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimui finansuoti funkcinių regionų

strategijas šio finansinio mechanizmo pagalba.

IV Prioritetas. Darni ir

konkurencinga ekonomikos plėtra

4.1. Kryptis. Inovatyvios ekonomikos

ir išmaniosios energetikos plėtra

4.1.4. Darbas. Perėjimas prie

žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų

prevencijos, pakartotinio

panaudojimo ir perdirbimo

finansines paskatas ūkio subjektams

4.1.4.1. Gamintojų ir importuotojų

įpareigojimas finansuoti gaminių ir

pakuočių atliekų iš mišraus

komunalinio atliekų srauto tvarkymą

savivaldybių komunalinių atliekų

tvarkymo sistemose

AM 2018 m. II

ketv. – 2019

m.

IV ketv.***

Vykdoma.

Vėluojama pateikti įstatymo projektą, nes užtruko derinimas.

2018 metais AM kartu su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija parengė Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo projektą, tačiau įvertinus suinteresuotų institucijų pastabas, nuspręsta, kad tikslingiau

keisti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.

AM, atsižvelgdama į gamintojų ir importuotojų organizacijų siūlymus, išsakytus raštu ir 2019 m. sausio

mėn. vykusiame susitikime, skirtame aptarti galimo taikaus susitarimo UAB „Metrail“ byloje sąlygas, 2019-

36

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Didesnės gamintojų atsakomybės

įgyvendinant žiedinės ekonomikos

tikslus nustatymas, stiprinant

organizacijų kontrolės ir

savikontrolės mechanizmą, finansinę

atskaitomybę – Pakuočių ir pakuočių

atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymo projekto parengimas ir

pateikimas Seimui***

02-20 aplinkos ministro įsakymu sudarė darbo grupę, skirtą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemai

tobulinti.

2019-07-04 Vyriausybei pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas dėl pakuočių

ženklinimo, atsižvelgus į gamintojų ir importuotojų išsakytą ir su jais suderintą skubų poreikį priimti

reikalingiausią sprendimą dėl privalomojo pakuočių ženklinimo panaikinimo, kadangi tai neatitinka ES

teisės aktų nuostatų ir ribojamos rinkos sąlygos Lietuvos ir ES šalių gamintojams. Įstatymo projektas 2019-

08-02 registruotas Seime Nr. XIIIP-3756. Projektas svarstytas 2019-12-18 Seimo Aplinkos apsaugos

komiteto posėdyje.

Priimtas visų sektoriaus dalyvių bendras sprendimas, kad kiti reikalingi pakuočių sektoriaus pakeitimai bus

išsamiai aptarti darbo grupėje ir priėmus sprendimus parengtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bus iš esmės peržiūrima visa pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

sistema, įvertinant ir ES patvirtintą Žiedinės ekonomikos paketą, kuriame nustatytas įpareigojimas stiprinti

gamintojų atsakomybę.

Veiksmo formuluotė pakeista atsižvelgiant į tai, kad patvirtintas ES žiedinės ekonomikos paketas, kuriame

nustatytas įpareigojimas stiprinti gamintojų atsakomybę. Būtinybę peržiūrėti atsakomybę už pakuočių ir

pakuočių atliekų tvarkymą ir tobulinti šiuo metu galiojančią sistemą akcentuoja visi šios srities dalyviai

(kontroliuojančios institucijos, gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai, savivaldybės).

Todėl atsižvelgiant į savivaldybių, gamintojų ir importuotojų, atliekų tvarkytojų atstovų prašymą, priimtas

visų sektoriaus dalyvių bendras sprendimas, kad bet kokie kiti reikalingi pakuočių sektoriaus pakeitimai visų

pirma turi būti išsamiai aptarti 2019-02-20 aplinkos ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje, skirtoje

pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemai tobulinti.

Todėl siūloma naujas kompleksiškesnis veiksmas.

Bus parengtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas, kuriame bus nustatytos didesnės

gamintojų atsakomybės priemonės:

– nustatyta kontrolės tarybų sudarymo tvarka;

– nustatyta pareiga audituoti įkainius ir kt.

4.1.4.2. Savivaldybių atsakomybės už

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų

neteikimą, netinkamą teikimą,

užduočių neįvykdymą patvirtinimas***

AM 2018 m. II

ketv.

Sujungtas 04-01-04-06 ir 04-01-04-02 veiksmų įgyvendinimas, kadangi šie veiksmai susiję su komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugų teikimu, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas atliekamas vienas, kuriame

nustatomi komunalinių atliekų kainodaros principai ir savivaldybių atsakomybė už komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą teikimą, užduočių neįvykdymą.

4.1.4.3. Atskirojo maisto atliekų

surinkimo įgyvendinimas, komposto

kokybės kriterijų ir sertifikavimo

procedūrų patvirtinimas

AM, EIM 2018 m. IV

ketv. Vykdoma. Vėluojama, nes užtruko aplinkos ministro įsakymų derinimas.

Siekiant tinkamai organizuoti atskirojo maisto atliekų surinkimą, suinteresuotoms institucijoms derinti buvo

pateikti aplinkos ministro 3 įsakymų pakeitimo projektai, šiuo metu įsakymai pakartotinai derinami su

suinteresuotomis institucijomis. Derinimas užsitęsė dėl darbuotojų, dirbančių atliekų klausimais, kaitos ir

sudėtingo derinimo (daug skirtingų suinteresuotų pusių, pavyzdžiui, įsakymo pakeitimas nuotėkų dumblo

tvarkymo klausimas derintas su 26 institucijomis (Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Lietuvos

savivaldybių asociacija, Lietuvos žaliųjų judėjimu, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Inžinerinės


37

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


ekologijos asociacija, Lietuvos miško savininkų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos

prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir kt.)):

1. 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių

reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo projektas – pateiktas suinteresuotoms institucijoms pakartotinai derinti

2019-05-28. Šiuo metu įsakymo projektas tikslinamas pagal institucijų pateiktas pastabas;

2. 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-778 „Dėl reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir

stabilato kokybei ir naudojimui patvirtinimo“ pakeitimo projektas – pateiktas pakartotinai derinti

suinteresuotoms institucijoms 2019-05-24. Patikslintas įsakymo projektas nuo 2019-08-02 derinamas su AM

darbuotojais;

3. 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo

naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo projektas – pateiktas pakartotinai derinti

suinteresuotoms institucijoms 2019-08-13. Pastabų pateikimo terminas – 2019-08-29. Patikslintas įsakymo

projektas 2019-11-05 aptartas su suinteresuotomis institucijomis, tikslinamas pagal galutines pastabas,

rengiami notifikavimo EK dokumentai.

4. 2018 m. III ketv. įvertintos maisto atliekų surinkimo, apdorojimo techninės ir ekonominės galimybės.

Gauti analizės rezultatai naudojami tobulinant teisės aktų projektus ir planuojant ES paramos skyrimą

maisto atliekų paruošimui perdirbti. 2019-07-17 Priežiūros komiteto patvirtinta galutinė ataskaita. 2019-07-

18 pasirašytas perdavimo priėmimo aktas.

5. Siekiant spręsti 2019-04-12 organizuoto AM susitikimo su maisto atliekų tvarkymo įmonių, LRATCA,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais metu įvardintas

maisto / virtuvės atliekų teisinio reglamentavimo problemas ir mažinti administracinę naštą ūkio subjektams,

2019-06-21 organizuotas AM ir VMVT atstovų susitikimas. Atsižvelgiant į susitikimuose priimtus

sprendimus, tikslinamas 2007 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų

kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.

6. 2019-12-13 AM organizuotas suinteresuotų institucijų atstovų susitikimas maisto atliekų prevencijos

priemonėms aptarti. Jame dalyvavo Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ir Žemės

ūkio ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos vartotojų instituto, Šiaurės

ministrų tarybos biuro Lietuvoje, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos ir labdaros ir

paramos fondo „Maisto bankas“ atstovai.

Susitikimo dalyviai sutarė parengti maisto atliekų prevencijos veiksmų planą ir numatyti priemones,

skatinančias mažinti švaistomo maisto kiekius.

4.1.4.4. Teisinių ir finansinių sąlygų

steigtis pakartotinio panaudojimo

daiktų, kurių atsikrato gyventojai,

centrams sudarymas

AM 2018 m. II

ketv. Įvykdyta.

1. Sudarytos teisinės sąlygos atliekomis tapusius produktus naudoti pakartotinai: 2017 m. balandžio 1 d.

įsigaliojo Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14

d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos, kuriomis atliekų naudojimo

veiklos papildytos nauju kodu (R101 – paruošimas naudoti pakartotinai). Šiuo kodu žymimi atliekomis tapę

produktai ar jų sudedamosios dalys, skirtos paruošimui naudoti pakartotinai. Po patikrinamo, valymo ar

taisymo produktai ar jų sudedamosios dalys vėl tampa nebe atliekomis ir gali būti perduodamos /

parduodamos antriniam panaudojimui. Tokiu būdu sudarytos sąlygos atliekas tvarkyti aukštesniu prioritetu

pagal atliekų tvarkymo hierarchiją.

38

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


2. Sudarytos finansinės sąlygos pakartotinio naudojimo centrams įrengti: Aplinkos ministerija, įgyvendindama

Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšomis bendrai finansuojamą priemonę „Komunalinių atliekų

tvarkymo infrastruktūros plėtra“, numatė 70 mln. eurų, kuriais tarp kitų veiklų finansuojama ir savivaldybių

ir (ar) regioninių atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo / atnaujinimo

ir (arba) jų pritaikymo atliekų paruošimui naudoti pakartotinai veikla. Savivaldybės ar regionų atliekų

tvarkymo centrai turi galimybę gauti iki 85 proc. projekto vertės ES fondų lėšų daiktų pakartotinio

naudojimo centrams įrengti (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pritaikant atliekų paruošimui

naudoti pakartotinai; atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūros sukūrimui / atnaujinimui).

Likusi projekto vertė finansuojama savivaldybių ar regionų atliekų tvarkymo centrų lėšomis.

Iki 2018 m. II ketv. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra sudarė 34 sutartis su savivaldybių

administracijomis ar regionų atliekų tvarkymo centrais komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai

finansuoti. Prašoma suma – 69,17 mln. eurų.

Tauragės, Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių ir Alytaus regioniniai atliekų tvarkymo centrai vykdo projektus,

kuriuose numatytos ir veiklos, susijusios su pakartotinio naudojimo infrastruktūros sukūrimu (didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių statyba / veikiančių aukštelių atnaujinimas pritaikant atliekų paruošimo

pakartotinai naudoti veiklai, pakartotinio naudojimo veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimas). Bendra

veikloms, susijusioms ir su atliekų paruošimu pakartotiniam naudojimu, skirta lėšų suma – apie 3,5 mln.

eurų (be PVM).

3. Įgyvendinamos ir kitos žiedinės ekonomikos iniciatyvos, skatinančios pakartotinį atliekų ar daiktų

naudojimą – įgyvendinamos Ūkio ministerijos administruojamos iš ES fondų lėšų finansuojamos priemonės

„Eco-inovacijos LT+“ ir „Eco-inovacijos LT“.

Įgyvendinant „Eco-inovacijos LT+“ priemonę, 2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir

vidutinėms įmonėms – technologinėms ekoinovacijoms diegti. Siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos

ir šiltnamio efekto pasekmes, numatytos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį

įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas

tęstinis aplinkos apsaugos efektas, t. y. investicijos į švaresnės gamybos inovacijas (jų įdiegimą), kuriose

taikomi racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai (pvz., proceso modernizavimas

(optimizavimas) siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, gamyba be

atliekų, pakartotinis atliekų naudojimas ir (ar) perdirbimas, perteklinės šilumos panaudojimas

(rekuperavimas, regeneravimas), srautų atskyrimas ir kita).

Pagal „Eco-inovacijos LT“ priemonę 2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir vidutinėms

įmonėms netechnologinėms inovacijoms diegti. Aplinkosaugos vadybos (valdymo) sistemų pagal

tarptautinių standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų,

kurie pateikia racionalaus išteklių naudojimo ir taršos prevencijos analizę, atlikimas, ekologinis

projektavimas. Numatyta paremti projektus, kuriais skatinamas ekologinis projektavimas, t. y. numatoma

pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimas ir naudojimas, gamyba,

pakavimas, transportavimas, naudojimas), ekologinius aspektus sistemingai įtraukiant gaminio projektavimo

etape.

Finansuojamos priemonės prisideda prie atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui skatinimo, nes taikant

ekologinį projektavimą gaminiai gaminami taip, kad jiems virtus atliekomis būtų lengviau pataisomi,

39

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


patikrinami ar išvalomi, t. y. paruošiami pakartotinai naudoti.

Aplinkos ministerija 2018 m. birželio 1 d. organizavo diskusiją „Žiedinė ekonomika Lietuvoje – tegu

atliekos virsta žaliavomis!“, kurioje Europos Komisijos, valstybės institucijų atstovai, mokslininkai,

gamintojai ir atliekų tvarkytojai teikė siūlymus žiedinės ekonomikos tikslams įgyvendinti.

4. Pereinant prie žiedinės ekonomikos, svarbu vengti atliekų susidarymo; susidarančios atliekos turi būti

tvarkomos aukščiausiais prioritetais pagal atliekų tvarkymo hierarchiją. Paruošimas naudoti pakartotinai –

vienas iš aukščiausių atliekų tvarkymo prioritetų, todėl ir toliau bus vykdomos priemonės, siekiant skatinti

atliekų paruošimą naudoti pakartotinai.

4.1.4.5. Atliekų darytojo atsakomybės

už atliekų galutinį sutvarkymą ir

pavojingų atliekų identifikavimo

tvarkos nustatymas – Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų

teisės aktų pakeitimų parengimas ir

priėmimas



5.1.5 veiksmas)

AM, ŪM 2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

2018-12-18 Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtą Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projektą, kuriuo nustatyti atliekų darytojo atsakomybės už atliekų galutinį sutvarkymą ir pavojingų atliekų

identifikavimo tvarkos.

4.1.4.6. Atliekų kainodaros principų,

taikomų teikiamoms komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugoms,

patvirtinimas – Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo įstatymo projekto


4.1.4.6. Atliekų kainodaros principų,

taikomų teikiamoms komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugoms, ir

savivaldybių atsakomybės už

komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų neteikimą, netinkamą

teikimą, užduočių neįvykdymą


įstatymo pakeitimo įstatymo

projekto parengimas ir

priėmimas***


AM 2018 m. I

ketv. Vykdoma.

Vėluojama dėl užtrukusio derinimo.

Dėl užtrukusio derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) Atliekų tvarkymo

įstatymo pakeitimo projektas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateiktas tik 2018-03-05.

Projektas 2018-03-20 pristatytas Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos apsaugos komitete, 2018-03-23

– Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų (LRATC) asociacijos narių susirinkime.

Pataisytas pagal gautas pastabas įstatymo pakeitimo projektas 2018 metais aptartas susitikime su VKEKK,

pristatytas Panevėžio regiono savivaldybėms, aptartas su Žemės ūkio ministerijos atstovais, pristatytas

LRATC asociacijos narių susirinkime, pristatytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai.

2019-03-13 Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas pateiktas pakartotiniam derinimui

suinteresuotoms institucijoms, 2019-04-04 pristatytas regioniniams atliekų tvarkymo centrams, o 2019-05-

09 – Lietuvos savivaldybių asociacijai.

2019-09-18 Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto poveikio vertinimas pristatytas Vyriausybės

pasitarime. 2019-10-10 Įstatymo projektas aptartas darbo tvarka su Valstybine energetikos reguliavimo

tarnyba (VERT), kaip buvo sutarta minėtame susitikime, š. m. spalio 22 d. ir 25 d. VERT pateikė pastabas ir

pasiūlymus Įstatymo projektui. Įstatymo projektas 2019-10-28 pristatytas Lietuvos savivaldybių asociacijos

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, 2019-10-30 Įstatymo projektas pateiktas pakartotinai derinti

suinteresuotoms institucijoms (TAIS Nr. 19-12716), išvadų pateikimo terminas – 2019-11-14. 2019-12-27

gautos paskutinės Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos. Taisoma pagal gautas pastabas.

Įstatymo projektą planuojama Vyriausybei pateikti 2020 m. sausio mėn.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/433874e1fb1111e993cb8c8daaf8ff8a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=3889e7ab-00c2-4e19-95ad-e16ece8d6118

40

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,



5.1.6 veiksmas)

2. Siekiant aiškiau reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros tvarką ir sudaryti

sąlygas kuo objektyviau apskaičiuoti savivaldybių nustatomas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu patikslintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už

komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės:

- nebereikės mokėti pastoviosios įmokos dedamosios, kai nekilnojamasis turtas yra netinkamas ar

negalimas naudoti ir jame negyvenama (iki šiol pastovioji įmokos dedamoji, kurią moka visi

nekilnojamojo turto objektų savininkai, buvo skaičiuojama net tais atvejais, kai likę tik pastato

pamatai);

- nustatytas įpareigojimas detalizuoti atliekų turėtojams teikiamas sąskaitas už komunalinių atliekų

surinkimą ir nurodyti savivaldybės teritorijoje praėjusiais metais rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų dalis;

- savivaldybės, nustatydamos atliekų susikaupimo normą, taikomą apskaičiuojant minimalią

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį, turės skaičiuoti pagal vienam gyventojui ar

darbuotojui tenkantį atliekų kiekį kilogramais, o ne pagal nekilnojamojo turto plotą, kaip pasitaikydavo

iki šiol.

Patikslinimai įsigaliojo 2019-01-01.

Sujungtas 04-01-04-06 ir 04-01-04-02 veiksmų įgyvendinimas, kadangi šie veiksmai susiję su komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugų teikimu, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas atliekamas vienas, kuriame

nustatomi komunalinių atliekų kainodaros principai ir savivaldybių atsakomybė už komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą teikimą, užduočių neįvykdymą.

4.1.4.7. Atliekų nelaikymo atliekomis

standartų (kriterijų) ir jų panaudojimo

pramonės įmonėse nuostatų


įstatymo pakeitimo įstatymo projekto


AM 2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

2018-12-18 Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtą Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projektą, kuriuo nustatytos sąlygos, kurių laikantis atliekos gali tapti ne atliekoms. Įstatyme nustatyta, kad

konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustatys aplinkos ministras.

4.1.4.8. Gaminių, pakuočių ir atliekų

vieningos apskaitos informacinės

sistemos įdiegimas

AM 2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) įdiegta 2018-01-02. Nuo šios

datos veikia gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų moduliai,

leidžiantys automatiškai apskaičiuoti ir pateikti ataskaitas bei realiuoju laiku kontroliuoti gamintojų,

importuotojų, atliekų darytojų ir tvarkytojų veiklą.

Kad verslo subjektams būtų lengviau prisitaikyti prie GPAIS, taikomas 9 mėnesių (iki 2018-10-01)

pereinamasis laikotarpis duomenims suvesti į GPAIS. Pereinamasis nustatytas tam, kad verslo subjektai

galėtų prisitaikyti prie GPAIS ir integracinėms sąsajoms parengti, o ne tam, kad neveikia pagrindiniai

funkcionalumai. Šiuo metu apie 3000 gamintojų ir importuotojų veda visą pakuočių apskaitą tik sistemoje.

GPAIS įgyvendinimui ir apskaitos reglamentavimui būtini teisės aktai priimti nustatytais teisės aktų

priėmimo terminais, poįstatyminiai teisės aktai priimti iki 2017 m. spalio 1 d., likus trims mėnesiams iki

GPAIS paleidimo į gamybinę aplinką.

2018-04-25 sukurta gamintojų ir importuotojų apskaitos integracija, kuri leidžia gamintojams ir

41

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


importuotojams automatiniu būdu pateikti gaminių ir pakuočių apskaitos duomenis į GPAIS. Gamintojai ir

importuotojai nuo gegužės mėnesio gali pradėti kurti integraciją tarp savo verslo valdymo sistemų ir GPAIS.

4.1.4.9. Mokesčių už aplinkos teršimą

atliekomis peržiūra siekiant nustatyti

atliekų mažinimą ir perdirbimą

skatinančius tarifus



1.8.6 veiksmas)



1.5. priemonė „Peržiūrėti mokesčius už

aplinkos teršimą atliekomis, siekiant

nustatyti atliekų mažinimą ir

perdirbimą skatinančius tarifus“)

AM, FM 2018 m. II

ketv. Įvykdyta.

Peržiūra atlikta. Remiantis 2018 m. I ketv. atliktos mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūros metu

sugeneruotais siūlymais vykdomos šios teisėkūros iniciatyvos:

1. Siekiant įgyvendinti tarifų peržiūros metu nustatytus aktualiausius pakeitimus, skatinti atliekų

sutvarkymą, parengtas antras minėto įstatymo pakeitimo projektas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kurį Seimas priėmė 2018-12-18. Įstatymu panaikinta mokesčio už

aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifo disproporcija su kitais mokesčio už aplinkos teršimą

pakuotės atliekomis tarifais (metalinės pakuotės tarifas sumažintas nuo 753 iki 186 eurų/t, t.y. nustatytas

apie 4,2 karto didesnis už licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų taikomą vidutinį metalinės

pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo įkainį).

2. Atsižvelgiant į EBPO ir EK rekomendacijas, Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1031 Seimui

kartu su 2020 m. valstybės biudžeto projektu pateiktas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo

projektas (nauja redakcija), kuriuo didinami mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių,

mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose tarifai, siūloma nustatyti kelis kartus didesnius

tarifus neperdirbamai pakuotei. Šiuo pakeitimu siekiama skatinti veiklos subjektus investuoti į mažataršes

technologijas, atliekų prevenciją, jų mažinimą ir perdirbimą. Taip pat siūlomos efektyvesnės ekonominės

priemonės oro, vandens ir dirvožemio taršai mažinti. Be to, siūloma palaipsniui atsisakyti subsidijų ir

mokestinių lengvatų, kurios neprisideda prie taršos mažinimo tikslų pasiekimo. Šių pakeitimų svarstymas

Seime bus tęsiamas 2020 metais. Šio projekto rengimas ir derinimas užsitęsė (parengtas ir pateiktas derinti

suinteresuotoms institucijoms 2018-01-22) dėl plataus suinteresuotų pusių rato ir skirtingų jų poreikių.

4.1.4.10. Pasiūlymų dėl gaminių ir

pakuočių tvarkymą įrodančių

dokumentų sistemos tobulinimo

pateikimas siekiant, kad dokumentai

būtų išduodami už faktiškai sutvarkytas

gaminių ir pakuočių atliekas

AM 2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

Siekiant, užtikrinti atliekų perdavimo grandinės atsekamumą, dokumentų išrašymo skaidrumą, ir kad

dokumentai būtų išduodami už faktiškai sutvarkytas gaminių ir pakuočių atliekas, patikslintas aplinkos

ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas.

Nuo šiol visos įmonės, kurios dalyvauja atliekų perdavimo ir Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų

apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) apskaitos sekoje, įskaitant atliekų rūšiuotojus ir laikytojus,

įtrauktos ir į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo grandininę seką.

Šie per GPAIS išrašomi dokumentai pagrindžia gamintojų ir importuotojų organizuoto atliekų tvarkymo

rezultatus ir suteikia mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis lengvatą. Todėl jie turi būti pagrįsti GPAIS

apskaitytu atliekų kiekio perdavimu iš vieno atliekų tvarkytojo kitam tvarkytojui.

Pakeistas minėtosios tvarkos aprašas sudaro galimybę išrašyti dokumentus ir tada, kai atliekos perduodamos

per rūšiuotoją ar laikytoją.

4.1.5. Darbas. Energijos vartojimo


4.1.5.1. Teisinių ir finansinių

priemonių viešųjų pastatų atnaujinimui

EM, FM, AM 2017 m. III

ketv.

Įvykdyta (EM informacija).

Priimti teisės aktai, kuriuose :

42

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


užtikrinti pakeitimas 1) 2017 m. balandžio 11 d. energetikos ministro įsakymu Nr.1-100 pakeista pastatų tinkamų atnaujinimui

sąrašo sudarymo tvarka, sudarant galimybes aktyviems pastatų valdytojams pasinaudoti galimybe atnaujinti

pastatus, taikant gražintinos subsidijos finansavimo formą.

2) 2017 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 539 patvirtintas Viešųjų pastatų energinio efektyvumo

didinimo programos pakeitimas: supaprastintas viešųjų pastatų atnaujinimas, taikant Energijos taupymo

paslaugų teikėjo modelį, ir leidžiama 20 procentų nuo investicijų sumos skirti priemonėmis, nesusijusiomis

su energijos vartojimo efektyvumo didinimu.

3) 2017 m. liepos 27 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-200 patvirtintas priemonės 04.3.1-VIPA-V-101

„Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo

pakeitimas.

Finansų ministerija atlieka ex-ante vertinimą, kurio metu bus atnaujinta rinkos nepakankamumo analizė,

peržiūrėtos privačių lėšų pritraukimo alternatyvos, valstybės pagalbos klausimai ir lėšų investavimo

strategija.

!

(1.27)5

4.1.5.2. Kasmet ne mažiau kaip po 500

daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) projektų

įgyvendinimas, pastatų energinio

efektyvumo didinimas,

skaičiuojamųjų šilumos energijos

sąnaudų sumažinimas kasmet

maždaug po 100 GWh***

(Koalicijos sutarties protokolo 2.3.2

priemonė „užtikrinti pakankamą

energetinio efektyvumo didinimo

priemonių finansavimą taip, kad

nuosekliai augtų modernizuojamų

daugiabučių ir daugiabučių, kuriems

atlikta mažoji renovacija, skaičius“)



5.3. priemonė „Energijos vartojimo

efektyvumo didinimas“)

AM 2020 m. IV

ketv. Vykdoma.

2019 m. Lietuvoje, įgyvendinant valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą, modernizuoti 269

daugiabučiai, dar 48 daugiabučių namų atnaujinimo darbai baigti 2019 m. ir šiuo metu atliekamos statybos

užbaigimo procedūros. Iš viso nuo 2013-ųjų, kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, atnaujinta

daugiau kaip 2,4 tūkst. daugiabučių.

Skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažėjimas per 2019 m. – 77,8 GWh.

2020 m. pradžioje šalyje renovuojama dar 425 seni daugiabučiai, beveik 1000 tokių namų atnaujinimo

projektų, kuriems yra pritarę gyventojai, bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu.

Daugiabučių modernizavimui 2019 m. išmokėta 15,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, 10,5 mln. eurų

Klimato kaitos programos lėšų.

2019-08-14 paskelbtas septintas kvietimas daugiabučių modernizavimo paraiškoms teikti. Paraiškų

pateikimo terminas – 2020-01-31.Nauja yra tai, kad paraiškos priimamos nuo pirmosios kvietimo

paskelbimo dienos, o ne nustatytu laiku, kaip ligi šiol. Dar viena naujovė – tai, kad pirmenybę turės

paraiška, su kuria bus pateiktas statybą leidžiantis dokumentas daugiabučiui atnaujinti arba iki kvietimo

termino pabaigos bus paskelbtas to daugiabučio namo atnaujinimo paslaugų pirkimas. Įvertinus gautas

paraiškas, bus sudarytas finansuojamų projektų sąrašas. Į jį nepatekusios paraiškos bus įtrauktos į

rezervinį sąrašą.

Aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu nustatyta Klimato kaitos programos kompensacinių

išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarka, o 2019-11-21

paskelbtas kvietimas teikti paraiškas mažajai renovacijai (daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto

5 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.27. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas“.

43

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


vandens sistemų modernizavimui). Paraiškas galima teikti iki 2020-07-01 arba iki tol, kol nebus viršyta šiai

priemonei numatyta lėšų suma (5 mln. eurų).

Paraiškas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio

efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, kiti asmenys,

įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc.

valstybės parama Klimato kaitos programos lėšomis. Preliminariais duomenimis, šio kvietimo metu tikimasi

gauti ir įvertinti apie 100 paraiškų.

Auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius – kasmet pateikiama daugiau paraiškų, be to,

2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 77 proc. gyventojų norėtų atnaujinti

savo daugiabutį namą.

Pagrindinės modernizavimo kliūtys: statybos įmonių pajėgumų trūkumas, statybos įmonių bankrotai,

vėlavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dalies projektų administratorių nepakankamas gebėjimas

valdyti projektus.

Veiksmo formuluotė papildyta atsižvelgiant į tai, kad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)

programos tikslas yra šilumos energijos sąnaudų mažinimas, o ne atnaujinamų namų skaičius.

4.1.7. Darbas. Mokslo, technologijų

pažangos ir inovacijų populiarinimas

informuojant verslą ir visuomenę

apie MTEP vykdymo ir inovacijų

diegimo naudą

4.1.7.6. Aktyvus dalyvavimas

pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“

Dubajuje („Jungdami protus – kuriame

ateitį: darnumas, mobilumas,

galimybės“), siekiant didinti Lietuvos

matomumą ir jos laimėjimus darnaus

vystymosi, transporto ir inovatyvaus

verslo srityse

AM, SM,

EIM, URM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

2017 m. lapkričio 30 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 973 dėl Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje

parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Aplinkos ministerijai, bendradarbiaujant

su Ūkio ir Susisiekimo ministerijomis, pavesta organizuoti Lietuvos pristatymą parodoje. Apie priimtą

sprendimą 2018 m. pradžioje diplomatiniais kanalais informuota JAE vyriausybė.

Aplinkos ministro 2018 m. vasario 5 d. įsakymu sudaryta Lietuvos pasirengimo dalyvauti pasaulinėje

parodoje "EXPO 2020" Dubajuje, JAE koordinavimo komisija. Komisijos posėdžiuose aptartos dalyvavimo

parodoje sąlygos ir Lietuvos prisistatymo koncepcija. Parengtos Lietuvos paviljono projekto konkurso

sąlygos. Susitikta su įvairiomis asocijuotomis verslo struktūromis ir atskiromis įmonėmis, tartasi dėl galimo

papildomo finansavimo. 2018 m. II ketv. parengta detali dalyvavimo sąmata ir kreiptasi į Vyriausybę ir

Finansų ministeriją dėl lėšų skyrimo, tačiau tuo metu Vyriausybės kanceliarijos organizuotuose

susitikimuose ir Vyriausybės pasitarime pradėta abejoti dalyvavimo šioje parodoje tikslingumu ar bent jau

norėta dalyvavimo koordinavimą perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Diskusijos užsitęsė ir tik

2018 m. pabaigoje paliktas galioti ankstesnis Vyriausybės nutarimas, skirtos lėšos (1,1 mln. – iš viso reikia

6,5 mln. eurų) valstybės biudžete.

2019 m. pradžioje pasirašyta oficiali Lietuvos dalyvavimo parodoje sutartis pagal kurią Lietuvai

neatlygintinai skiriamas 1550 m2 sklypas parodos „Tvarumo“ zonoje, kuriame iki 2020 m. liepos 20 d. turi

44

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


iškilti paviljonas, o iki 2020 m. rugsėjo 20 d. įrengta ekspozicija. Iškart po sutarties pasirašymo paskelbtas

paviljono projekto konkursas. Sudaryta sutartis dėl techninio projekto parengimo, parengtas ir suderintas su

organizatoriais paviljono techninis projektas. Metų pabaigoje pasirašyta paviljono statybos darbų rangos

sutartis, taip pat sutartys dėl paviljono medinės konstrukcijos ir saulės elektrinės subrangos, personalo

paslaugų ir personalo apgyvendinimo.

Spaudoje ir informaciniuose tinklalapiuose paskelbta informacija apie Lietuvos dalyvavimą "EXPO 2020"

projekte, socialiniuose tinkluose viešinama informacija apie Lietuvos pasirengimą "EXPO 2020", projektas

pristatomas visuomenei LITEXPO vykstančiose parodose, surengtas pristatymas visuomenei Nacionalinėje

Martyno Mažvydo bibliotekoje ir paviljono statybos darbų pradžios ceremonija Dubajuje, dalyvaujant

Lietuvos Vyriausybės kancleriui ir LR Ambasadoriui.

Dalyvauta tarptautiniame dalyvių planavimo ir kituose techniniuose bei neformaliuose dalyvių

susitikimuose.

4.2. Kryptis. Verslo sąlygų ir

investicinės aplinkos gerinimas,

vartotojų teisių apsaugos stiprinimas

4.2.1. Darbas. Tarptautiniu lygiu

vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo

iki pasibaigimo) reglamentuojančių

teisės aktų ir procedūrų (pagal

Pasaulio banko tyrimo „Doing

Business“ sritis) bei įrankių

patobulinimas

4.2.1.6. Vartotojo elektros įrenginių

prijungimo prie elektros tinklų, kai

elektros įrenginių įrengimo ir (ar)

rekonstravimo darbų projektą parengia

elektros tinklų operatorius, termino

sutrumpinimas 25 kalendorinėmis

dienomis (nuo 85 iki 60)

EM, ŽŪM,

AM

2017 m. IV

ketv.

Įvykdyta (EM duomenys).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1-227 „Dėl Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų

ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau

– Aprašas) , sutrumpintas prijungimo paslaugos terminas nuo 85 kalendorinių dienų iki 60 kalendorinių

dienų, kai elektros įrenginių įrengimo ir (ar) rekonstravimo darbų projektą ir sąmatą parengia operatorius

(kai prijungimo paslaugos išlaidos (pagal projekte nurodytą sąmatinę vertę) neviršija 35 000 eurų be PVM).

Ši Aprašo nuostata įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

4.2.2. Darbas. Reguliavimo naštos

verslui mažinimas

4.2.2.1. Mažiausiai 2 pasirinktuose

sektoriuose, įvertinus atitinkamą

valdymo sritį reglamentuojančius teisės

aktus, priemonių, mažinančių

reguliavimo naštą verslui, nustatymas

EIM, SAM,

AM, SM

2020 m. II

ketv.

Vykdoma (EIM informacija).

Vykdant I etapo darbus: atlikta chemijos srities teisinio reguliavimo patikra ir parengta chemijos srities

patikros ataskaita, parengti reguliavimo naštą mažinantys pasiūlymai už 1,445 mln. eurų, parengta

prisitaikymo išlaidų skaičiavimo pinigine išraiška metodika ir jos taikymo gairės. 2018 m. gegužės 15 ir 23

dienomis suorganizuoti Mokymai praktiškai vertinti ir skaičiuoti Prisitaikymo išlaidas pinigine išraiška.

Įgyvendinta dalis pasiūlymų, mažinančių reguliavimo naštą 1,37 mln. eurų.

Vykdant II etapo darbus: atlikta Teisinio reguliavimo tinkamumo patikra gamybinių projektų vystymo

45

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


srityje, parengta patikros ataskaita, parengti pasiūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir reguliavimo

naštos sumažinimo už 11,57 mln. eurų. 2019 m. birželio 4 d. išsiųsti raštai institucijoms, kad jos nurodytų

terminus, kokiais įgyvendins pasiūlymus. 2019 m. birželio 6 d. ir liepos 2 d. įvyko pasiūlymų pristatymas

socialiniams ekonominiams partneriams.

Vykdant III etapo darbus: atlikta patikra transporto srityje, parengta patikros ataskaita ir pateikti pasiūlymai

dėl reguliavimo naštos sumažinimo už 5,085 mln. eurų. 2019 m. birželio 4 d. išsiųstas raštas Susisiekimo

ministerijai, kad ji nurodytų terminus, kokiais įgyvendins pasiūlymus. Įgyvendinta dalis pasiūlymų,

mažinančių reguliavimo naštą 53,2 tūkst. eurų.

4.2.5. Darbas. Investicijų

pritraukimo organizacinės

struktūros perorientavimas ir

specialių priemonių įdiegimas

skatinant investicijas nacionaliniu ir

regioniniu lygiais

4.2.5.3. Sanitarinių apsaugos zonų

(SAZ) reglamentavimo atsisakymas

siekiant įstatymais nustatyti, kad ūkinės

veiklos skleidžiama tarša už žemės

sklypo, kuriame vykdoma ūkinė veikla,

ribų neviršytų visuomenės sveikatos

saugos, aplinkos apsaugos normatyvų

ir standartų, šių nuostatų įgyvendinimo

stebėsenos ir priežiūros mechanizmo

įtvirtinimas***

AM, SAM,

ŽŪM, EIM

2019 m.

I ketv.

2020 m.

II ketv.*

Atsisakyta šio veiksmo, nes jo įgyvendinimas šiuo metu netikslingas.

2019 m. birželio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (1.5.6.2

veiksmas, numatomas vykdymo terminas – 2018 m. II ketv., įvykdytas pavėluotai, priimtas 2019 m. II

ketv.).

Šis įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1d. (dalis nuostatų nuo 2023-01-01 ir 2025-01-01). Įstatymo

tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo

neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą. Įstatymu

nustatomos ir norminės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ).

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020-01-01 jau keičiasi teisinis reguliavimas, susijęs ir su SAZ nustatymu,

netikslinga šiuo laikotarpiu, neįvertinus naujai priimto teisinio reguliavimo efektyvumo, vykdyti kitas

susijusias priemones.

4.2.6. Darbas. Investuotojų

pritraukimo į LEZ struktūros

pertvarka

4.2.6.1. Žemėtvarkos procedūrų LEZ

efektyvinimas siekiant sudaryti sąlygas

LEZ operatoriams paprastai ir greitai

įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti

nekonkurencingas teritorijas iš LEZ

ŪM, ŽŪM,

AM

2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

Siekiant efektyvinti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pramoninių parkų ir laisvųjų ekonominių zonų

(toliau – LEZ) teritorijose, pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu

Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo

taisyklių patvirtinimo“ ( žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 3D-

551/D1-681). Minėtu pakeitimu pramoninių parkų ir LEZ teritorijose supaprastintos ir sutrumpintos žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) rengimo procedūros, t. y.

rengimui neišduodami projekto rengimo reikalavimai, neatliekamas žemėtvarkos projekto derinimas,

viešinimo ir tikrinimo procedūrų trukmė sumažinta nuo 10 iki 5 darbo dienų, aiškiau reglamentuotas

detaliaisiais planais nustatytų žemės sklypų pertvarkymas, nurodant, kad teisės aktuose nustatytais atvejais

46

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


projektais gali būti pertvarkomi tiek pagal detalųjį planą suformuoti žemės sklypai, tiek suplanuoti ir

Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti žemės sklypai. Supaprastintas ir sutrumpintas žemės sklypų

formavimas ir pertvarkymas pramoninių parkų ir LEZ teritorijose leis šiose teritorijose paprastai ir greitai

suformuoti naujiems investuotojams reikalingo dydžio žemės sklypus. Tai sudarys palankias sąlygas

naujiems investuotojams greičiau įsisteigti ir pradėti vykdyti ūkinę veiklą pramoninių parkų ir LEZ

teritorijose, o šiose teritorijose jau vykdantiems ūkinę veiklą subjektams sudarys palankias sąlygas jų

veiklos plėtrai.

Taip pat patikslinta Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema.

Įvertinant tai, kad konkrečios LEZ teritorijos plotą nustato šios LEZ įstatymas, LEZ teritorijos ribas –

atitinkamas Vyriausybės nutarimas, sprendžiant klausimus dėl palankesnių sąlygų sudarymo LEZ

operatoriams paprastai ir greitai įtraukti naujas teritorijas ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas iš LEZ,

AM nuomone, pirmiausiai turėtų būti įvertintas galiojantis LEZ reglamentavimas.

4.2.6.3. Paramos priemonių LEZ ir

pramonės parkų inžinerinei

infrastruktūrai (keliams ir vandens,

nuotekų bei kitiems inžineriniams

tinklams) įrengti sukūrimas,

konsoliduojant finansinius išteklius

ŪM, FM, AM,

SM, VRM

2018 m. I

ketv.

Įvykdyta (Ūkio ministerijos informacija).

Ūkio ministerija 2017 m. liepos 21 d. Ūkio ministro įsakymu patvirtino Infrastruktūros iki investuotojui

suteikto sklypo ribų įrengimo ir (ar) sutvarkymo valstybės lėšomis aprašą ir numatė priemonę ŪM

strateginiame veiklos plane šiam tikslui.

AM komentaras: Pagal AM administruojamas priemones LEZ ar pramonės parkai nenumatyti kaip projektų vykdytojai.

Atskiros priemonės LEZ ar pramonės parkams vystytis taip pat nėra patvirtintos. Informuojame, kad

aplinkos ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų

investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir

prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo

Nr. 1 patvirtinimo“ patvirtintas 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas

Nr. 1 (toliau – Aprašas), kuriame nustatytos finansavimo sąlygos ir kryptys. Priemonė, pagal kurią

planuojami įgyvendinti projektai, yra regioninė, todėl kiekvienam regionui skirta atitinkama lėšų kvota.

Geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių

teritorijose yra savivaldybių ir jų kontroliuojamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pareiga.

Savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą,

vadovaujasi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais, kuriuose atlikus vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizę, įvertinus šios infrastruktūros objektų išsidėstymo ir jų plėtros

galimybes, nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas, nustatomos

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, prognozės ir problemos, numatoma,

kuriose teritorijose bus plėtojama vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis

vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus

vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas, nurodomi infrastruktūros plėtros etapai, terminai,

reikalingos investicijos siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos,

aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. AM, kaip ES paramos skyrimą vandentvarkos projektams

47

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


koordinuojanti institucija, neišskiria ir nenurodo savivaldybėms, kuriose savivaldybės teritorijose turi būti

atliekama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Prioritetus, kur bus vykdoma minėta

infrastruktūros plėtra, nustato savivaldybės ir jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės.

Norėdamos įgyvendinti projektus, savivaldybės turi parengti projektinius pasiūlymus ir juose išnagrinėti

projekto alternatyvas, pagrindžiant jas kaštų naudos analize. Regionų plėtros tarybos, įvertinusios

projektinius pasiūlymus, į regionų projektų sąrašą įtraukia projektus, kurie atitinka veiksmų programos, taip

pat strateginio planavimo dokumentų nuostatas ir kurie yra geriausi iš galimų alternatyvų veiksmų

programoje ir strateginio planavimo dokumentuose nustatytiems tikslams ir projekto tikslams įgyvendinti.

Tai reiškia, kad projektų tikslingumą ir efektyvumą parodo išnagrinėtos projektų alternatyvos, o sprendimus

dėl regionų projektų sąrašų sudarymo priima regionų plėtros tarybos.

4.2.6.5. Teritorijų planavimo procedūrų

LEZ teritorijose pagreitinimas

EIM, AM 2018 m. I

ketv.

Įvykdyta (EIM informacija):

LRV 2018 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr.

I-1120 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 40

straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. 2018 m. gruodžio 19 d. Aplinkos apsaugos

komitetas pritarė įstatymų projektams. 2019 m. kovo 14 d. įstatymus priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Įstatymai įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d.

4.2.7. Darbas. Kompleksinių

priemonių sukūrimas ir įdiegimas

siekiant pritraukti stambias didelės

pridėtinės vertės gamybos

investicijas

4.2.7.3. Stambių didelės pridėtinės

vertės gamybos investicijų projektų

pritraukimo specialaus reguliavimo

numatymas siekiant mažinti jiems

tenkančią administracinę naštą, būtinų

procesų kiekį ir trukmę, sudaryti

palankias sąlygas pradėti ir plėtoti

veiklą

ŪM, AM,

ŽŪM, SM

2018 m. I

ketv.

Įvykdyta (ŪM informacija).

Atlikus teisinės aplinkos (teisės aktų) analizę, pasiūlymai dėl stambių didelės pridėtinės vertės gamybos

investicijų projektų pritraukimo specialaus reguliavimo numatymo galimybių buvo suformuoti ir pristatyti

FM, AM, SADM, ŽŪM, ŠMM, VRM.

2018 m. balandžio mėn. 9 d. išsiųstas derinti LRV pasitarimo protokolo dėl šių pasiūlymų įgyvendinimo

projektas.

2018 m. birželio 13 d. LRV pasitarime apsvarstyti Ūkio ministerijos parengti pasiūlymai ir jiems pritarta.

Tame pačiame protokoliniame sprendime, pritarus pateiktiems pasiūlymams, pavesta rengti teisės aktų

pakeitimo projektus pasiūlymams įgyvendinti.

Šiuo metu teisės aktų pakeitimo projektai rengiami, planuojama pateikti derinti ministerijoms 2018 m.

rugsėjo mėn.

4.2.7.5. Priemonių, skirtų

infrastruktūrai, skirtai pritraukti

stambias aukštos pridėtinės vertės

gamybos investicijas, Kruonio

pramoniniame parke kryptingai plėtoti,

sukūrimas ir įgyvendinimas*

EIM, AM,

ŽŪM, SM

2019 m.

IV ketv.

Įvykdyta (EIM informacija).

Įvykdytas viešasis pirkimas analizės paslaugoms (planuotas biudžetas – 100.000 Eur, nupirkta už 35.876,5

eur) Sutartis pasirašyta 2018 m. gruodžio 4 d. 2019 m. I ketv. parengtas tarpinis Kruonio pramoninio parko

infrastruktūros analizės projektas. 2019 m. II ketv. parengta Kruonio pramoninio parko infrastruktūros

plėtros analizės galimybių studija. 2019 m. II ketv. baigta veikla „Atlikta Kruonio pramoninio parko

infrastruktūros poreikio analizė“.

48

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


4.2.10. Darbas. Su energetikos

sistema susijusių ekonominių veiklų

plėtra ir verslo sąlygų gerinimas

4.2.10.4. Vartotojo prijungimo prie

elektros ir dujų tinklų pagreitinimas ir

proceso administracinės naštos

mažinimas

EM, ŽŪM,

TM, AM,

EIM, SM

2020 m. III

ketv.

Vykdoma (EM informacija):

Vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų procesas supaprastintas LR energetikos ministro

2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1-227 ir 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1-276 „Dėl LR

energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų

elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustačius, kad

elektros skirst. tinklų operatorius turi rengti nebuitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros

tinklų projektą bei nustačius, kad apskaitos prietaisai įrengiami baigiant tinklų operatoriaus rangos darbus,

nelaukiant kol vartotojas gaus VEI išduotą Elektros įrenginių tech. būklės patikrinimo pažymą. Nuo 2018 m.

sausio 1 d. prijungimo paslaugos terminas sutrumpėja nuo 85 kal. dienų iki 60 kal. dienų, kai elektros

įrenginių įrengimo ir (ar) rekonstravimo darbų projektą ir sąmatą parengia operatorius (kai prijungimo

paslaugos išlaidos neviršija 35 000 eurų be PVM).

2015 m. vidutinė naujų dujų vartotojų prijungimo trukmė buvo 214 k. d. Dėl 2017 m. priimtų teisės aktų

pakeitimų ir pagreitintos prijungimo tvarkos, nuo 2017 m. (nuo gegužės mėn.) šie terminai sutrumpėjo iki

108 k. d. O jau 2018 I ketv. vidutinė trukmė buvo 82 k. d.

Atnaujintame Gamtinių dujų įstatyme įtvirtinta, jog mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai taps kilnojamaisiais

daiktais. Tai leido reikšmingai sumažinti administracinę naštą, nes įprastam dujų įvedimui tapo nereikalingi

statybos leidimai, statybos komisijos sudarymas, ženkliai sutrumpėjo dokumentų derinimo procedūros.

Energetikos ministerija parengė LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo

ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektą, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2,

12, 15, 23, 38, 39, 391, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 752 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo

papildymo 741 straipsniu įstatymo projektą ir LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 133 ir 37

straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriais sudarytos galimybės vartotojams savo lėšomis ir savo

jėgomis skirstomųjų ir perdavimo tinklų operatoriaus naudai įrengti, rekonstruoti skirstomuosius ir

perdavimo elektros tinklus ir skirstymo gamtinių dujų tinklus (angl. fast-track); įtvirtinti nauji elektros ir

gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatai; įtvirtinta galimybė prijungti vartotojų elektros įrenginius,

kurių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklų. 2018-

05-31 pritarta Įstatymų pakeitimų projektų svarstymui Seime, 2018-06-13 ir 2018-06-20 jie buvo svarstomi

Seimo Ekonomikos komitete. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos

Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 38, 39, 391, 40, 41, 43, 44, 46, 51,

58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 752 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74

1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-

1456 ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir

įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1455. Parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai:

2018 m. spalio 30 d. Energetikos ministro įsakymas Nr.1-291 ir 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr.1-442

„Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1-127 „Dėl Elektros

energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo“;

- 2018 m. gruodžio 31 d. Energetikos ministro įsakymas Nr.1-443 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos

49

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių

patvirtinimo“ pakeitimo“;

4.2.11. Darbas. Tvari finansų rinkų

plėtra, pritraukiant privatų kapitalą

verslo ir viešojo intereso

infrastruktūrai finansuoti

4.2.11.3. Naujų finansinių priemonių

savivaldybių viešųjų pastatų, kultūros

paveldo, vandentvarkos, transporto

infrastruktūrai finansuoti sukūrimas

FM, AM, SM,

KM

2018 m. II

ketv.

Įvykdyta (FM informacija):

Įsteigti 4 fondai:

Savivaldybių pastatų fondas – 2017-06-27;

Kultūros paveldo fondas – 2017-06-29;

Vandentvarkos fondas – 2019-02-01.

Susisiekimo sektoriaus ko-investicinis fondas – 2019-05-06.

V PRIORITETAS. Saugi valstybė

5.3. Kryptis. Pilietiškumo ugdymas,

pilietinių galių ir žmogaus teisių

apsaugos stiprinimas

5.3.1. Darbas. Pilietinio ir tautinio

ugdymo atnaujinimas, pilietinio

įgalinimo ir politinio gyventojų

aktyvumo bei bendruomeniškumo

stiprinimas, įtraukiant

nevyriausybines organizacijas

5.3.1.5. Diskusijų, publikacijų ir

mokymų ciklo, užtikrinančių Lietuvos

visuomenės pasitikėjimą ES ir jos

veikla ir puoselėjančių europines

vertybes visuomenėje, surengimas

URM, KM,

ŠMM, KAM,

AM, EM, FM,

SADM, SM,

SAM, EIM,

VRM, ŽŪM,

TM

2020 m. III

ketv.

Vykdoma URM informacija).

2019 m. lapkričio 19 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje URM ir Švietimo, mokslo ir

sporto ministerija organizavo forumą „Įvairiapusis moksleivių švietimas ir ugdymas Europos Sąjungos

klausimais Lietuvoje: ką nuveikėme iki šiol ir ko reikia rytdienai?“, skirtą įvertinti po trišalės tarp URM,

Švietimo ir mokslo ministerijos ir Savivaldybių asociacijos deklaracijos „Dėl tarpinstitucinio

bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais”, pasirašytos 2018 m. spalio 2 d.,

nuveiktus darbus bei nusistatyti planus ateičiai.

2019 m. gruodžio mėnesį URM užsakymu išleistas visiems Lietuvos mokytojams platinamas naujienlaiškis

„Aš manau“, skirtas ES aktualijoms apžvelgti.

Visus 2019 m. buvo vykdoma iniciatyva „Atgal į mokyklą“, kurios metu 32 URM diplomatai bei valstybės

tarnautojai bei 16 kitų institucijų atstovų pravedė pamokas 74-riose Lietuvos mokyklose.

5.4. Kryptis. Viešojo saugumo

stiprinimas ir bausmių vykdymo

sistemos modernizavimas

5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos

centro ir pagalbos tarnybų

operatyvios sąveikos teikiant skubią

50

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


pagalbą gyventojams užtikrinimas

5.4.2.1. Bendrojo pagalbos centro ir

pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo

nustatymas

VRM, SAM,

AM, LRVK

2018 m. I

ketv. Įvykdyta.

Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo įgyvendinimo 2018–2020 metų

veiksmų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų

2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1V-401/V-652/D1-463.

5.4.2.2. Bendrojo pagalbos centro ir

pagalbos tarnybų techninės ir

programinės įrangos bei ryšio

priemonių modernizavimas operatyviai

sąveikai užtikrinti

VRM, SAM,

AM

2020 m. III

ketv.

Vykdoma (SAM informacija).

Rengiama BPCIS techninė specifikacija, kuri derinama su atsakingomis institucijomis – atsakingas VRM ir

BPC.

5.4.3. Darbas. ES išorės sienų

apsaugos sustiprinimas ir modernių

techninių priemonių įdiegimas

Lietuvos dalies ES išorės sienai

kontroliuoti, paieškos ir gelbėjimo bei

teršalų likvidavimo funkcijoms

vykdyti*

5.4.3.9. Daugiafunkcio paieškos ir

gelbėjimo bei teršalų likvidavimo

laivo įsigijimas įsigijimo,

pasinaudojant 2014-2020 m. ES

fondų finansavimu*, sutarties

pasirašymas ir gamybos

inicijavimas**

KAM, AM* 2019 m.

I ketv.*

2019 m.

IV ketv.**

Vykdoma (KAM informacija).

2019 m. sausio 30 d. AM pakartotinai pateiktas projektinis pasiūlymas su investiciniu projektu buvo

įvertintas teigiamai ir 2019 m. vasario 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-81 laivo projektas įtrauktas į

Valstybės projektų sąrašą.

2019 m. balandžio 28 d. inicijuotas viešojo pirkimo skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje, kuris dėl gautų pretenzijų pirkimo dokumentams buvo nutrauktas 2019 m. gegužės 16 d.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau- APVA) ir Aplinkos ministerijai teigiamai įvertinus 2019 m.

balandžio 15 d. LK pateiktą paraišką dėl projekto finansavimo, 2019 m. gegužės 29 d. AM ministro įsakymu

Nr. D1-331 skirtas šio įsakymo priede nurodytas finansavimas.

2019 m. liepos 16 d. CVS IS buvo paskelbtas teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo viešasis pirkimas. 2019

m. liepos 18 d. pasirašyta LK ir AVPA‘os finansavimo sutartis: iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų

bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.1-APVA-V011-01-0006 „Taršos incidentų Baltijos jūroje

likvidavimo priemonės įsigijimas“.

2019 m. rugsėjo 25 d. per CVP IS sistemą gauti 7 laivų statybos įmonių pasiūlymai. Įvertinus laivų statybos

įmonių pasiūlymus (visuose pasiūlymuose buvo nustatyti neatitikimai TLG laivo techninės specifikacijos

reikalavimams).

2019 m. gruodžio 16 d. visų tiekėjų pasiūlymai paskelbti neatitinkančiais TLG laivo techninės

specifikacijos. Pirkimo procedūros nutrauktos.

2019 m. gruodį per duomenų mainų sistemą APVA‘i pateikti jos reikalaujami duomenys, susiję su

planuojamu projekto lėšų srautų judėjimu. Pateiktas 30% avanso mokėjimo prašymas. Gauta 11 121 724,00

Eur.

2019 m. gruodį septynios atvirame konkurse dalyvavusios laivų statybos įmonės pakviestos dalyvauti

51

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


neskelbtinų derybų viešojo pirkimo konkurse, po kurio įgyvendinimo (planuojama 2020 m. gegužės mėnesį)

bus paskelbta pasiūlymų vertinimo eilė bei laimėtojas, su kuriuo planuojama sudaryti sutartį.

5.5.1. Darbas. Strateginių santykių

su JAV, Vokietija, Prancūzija ir

Jungtine Karalyste stiprinimas ir

plėtra

5.5.1.1. Aukšto lygio susitikimų su

JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir

Jungtinės Karalystės atstovais

suintensyvinimas, parlamentinio

bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir JAV

dimensijos sustiprinimas, surengiant

reguliarius JAV Kongreso patarėjų

vizitus į Lietuvą ir prisidedant prie

reguliarių Lietuvos parlamentarų vizitų

į JAV surengimo

URM, kitos

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.1.10. Lietuvos ir Prancūzijos

strateginės partnerystės 2020–2023 m.

veiksmų plano atnaujinimas

URM, kitos

ministerijos

pagal

kompetenciją

2020 m. II

ketv.

Vykdoma (URM informacija).

Suderintas „Lietuvos – Prancūzijos strateginės partnerystės plano 2018-2022 metams“ projektas. Tolesni

veiksmai ir pasiūlymai: Prancūzija pasiūlė atnaujinti Lietuvos-Prancūzijos strateginės partnerystės planą,

kurio projektą pateiks 2020 m.

5.5.4. Darbas. Lietuvos strateginių

interesų užtikrinimas priimant ES

sprendimus Lietuvai prioritetinėse

srityse

5.5.4.1. Lietuvos strateginius interesus

atitinkančių nuostatų įtvirtinimas

naujoje ES daugiametėje finansinėje

programoje

URM, FM,

ŽŪM, EM,

AM, EIM,

kitos

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.4.2. Lietuvos interesus atitinkančių

nuostatų įtvirtinimas ES sprendimuose

dėl švarios energetikos ir kovos su

klimato kaita instrumentų (plečiant

vidaus energetikos rinką, didinant

energetinį saugumą, efektyvinant kovą

su klimato kaita)

URM, EM,

AM, EIM,

FM, ŽŪM,

SM, kitos

ministerijos

2020 m. III

ketv.


2019 m. lapkričio 27-28 d. Helsinkyje įvyko išplėstinis nacionalinių koordinatorių ir visų BJRS politikos ir

horizontaliosios veiklos sričių koordinatorių posėdis (ES BJRS rudens susitikimas), derinant su aukšto

lygmens konferencija "Švari ir globali Šiaurė" (lapkričio 29 d., Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai

renginys). Nacionaliniams koordinatoriams buvo pateiktas politikos ir horizontaliosios veiklos sričių

pasiūlymų veiksmų plano peržiūrai vertinimas, kurį paruošė Europos Komisija. 2019 m. gruodžio 12-13 d.

Europos Vadovų Tarybos išvadose įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti ekonomikos poveikio klimatui

neutralumą (prie šio tikslo neprisijungė viena ES valstybė narė). EVT išvadose pažymėta, kad teisingam bei

veiksmingam perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos reikės priemonių, padedančių visoms

valstybėms narėms, atsižvelgiant į skirtingą jų situaciją. Lietuvos siūlymu EVT išvadose įtvirtintas principas

52

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


dėl būtinybės trečiosioms šalims laikytis aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir saugumo standartų

(Astravo AE kontekstas). Tolesni veiksmai ir pasiūlymai: Aktyviai stebėti ir siekti, kad Dujų direktyvos

pakeitimai būtų įgyvendinami efektyviai bei veiksmingai.

5.5.5. Darbas. Lietuvos interesus

atitinkančių ES ir tarptautinių

organizacijų sprendimų ir

rekomendacijų dėl Baltarusijos

Astravo atominės elektrinės

branduolinės saugos ir

aplinkosaugos priėmimas

5.5.5.1. Bendros Baltijos šalių

pozicijos dėl Astravo atominės

elektrinės projekto siekimas, sutarimas

dėl elektros, pagamintos trečiųjų šalių

atominėse elektrinėse, keliančiose

grėsmę nacionaliniam saugumui,

aplinkai ir visuomenės sveikatai,

patekimo į rinką ribojimo ir Baltijos

šalių paramos siekimas, kad ši elektra

nepatektų į Europos elektros rinką

URM, EM,

AM

2020 m. III

ketv.

Vykdoma.

Darbo tvarka Užsienio reikalų ministerijai teikiama informacija dėl Astravo AE projekto bylos nagrinėjimo

eigos Espo konvencijos Įgyvendinimo komitete ir Orhuso konvencijos Atitikties komitete. Teikiami

pasiūlymai Užsienio reikalų ministerijos rengiamoms pozicijoms, kurios toliau teikiamos diplomatinėms

tarnyboms ir tarptautinėms organizacijoms.

5.5.5.2. Siekimas, kad Espo

konvencijos, Branduolinės saugos

konvencijos, Orhuso konvencijos,

Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo

saugos ir radioaktyvių atliekų

tvarkymo saugos konvencijos šalių

susitikimuose būtų priimti Lietuvos

interesus atitinkantys sprendimai ir

rekomendacijos; dvišalių ir daugiašalių

konsultacijų su konvencijų šalių

atstovais surengimas

URM, EM,

AM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Koordinuojamas pasiruošimas JT EEK Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame

kontekste (toliau – Espo konvencija) tarpiniame šalių susitikime, vyksiančiame Ženevoje 2019 m. vasario 5–

7 d, siekiant, kad šalių susitikime būtų priimti Lietuvos interesus atitinkantys sprendimai ir rekomendacijos.

Rengtos ir pristatytos Lietuvos pozicijos dviejuose ES šalių koordinaciniuose posėdžiuose, susitikimuose su

Espo konvencijos šalimis ir Europos Komisija, pradėta formuoti Lietuvos delegacija.

5.5.5.3. Siekimas, kad branduolinės

saugos ES kaimynystėje klausimas

būtų ES energetikos ir užsienio

politikos, ES santykių su Baltarusija

darbotvarkės prioritetinis klausimas

URM, EM,

AM

2020 m. III

ketv.

Vykdoma (URM duomenys.

Baltarusija 2017-10-30 pateikė EK Astravo AE rizikos ir atsparumo vertinimo (streso) testų nacionalinę

ataskaitą. Įvertinę šią ataskaitą, Lietuvos kompetentingų institucijų atstovai suformulavo ~160 pastabų bei

klausimų, kurie 2018 m. sausio 26 d. pateikti ENSREG (Europos branduolinės saugos reguliatorių grupė)

sudarytai Baltarusijos streso testų tarpusavio peržiūros ekspertų komandai (Peer Review Team). Baltarusija

turės išsamiai atsakyti į šiuos klausimus per vasario mėn., o kovo 12-16 d. vyks ekspertų vizitas Minske ir

Astrave. Planuojama, kad išvadas dėl ataskaitos atitikties ES streso testų metodologijai EK sudaryta Astravo

AE streso testų tarpusavio peržiūros komanda, į kurią įtrauktas ir Lietuvos ekspertas, pateiks iki 2018 m.

53

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


vidurio.

2017 m. ir 2018 m. toliau aktyviai telkta tarptautinė parama Lietuvos pozicijai Astravo AE klausimais:

surengti URM ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Astravo AE klausimais susitikimai su Austrijos,

Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, JAV, JK, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos,

Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Slovakijos, Bulgarijos užsienio reikalų,

energetikos ir aplinkos ministerijų atstovais ir EK pareigūnais bei EP nariais, jiems išsamiai pristatyta

Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkosaugos problematika, Lietuvos pozicija.

5.5.5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos

ministerijos ir Baltarusijos Respublikos

gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos

ministerijos Techninio protokolo dėl

bendradarbiavimo aplinkos apsaugos ir

vandens resursų tarpvalstybiniame

Nemuno upės baseine pasirašymas

AM, URM,

EM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Lietuvos aplinkos ministerijos ir Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atstovų

susitikimai dėl galimybių pasirašyti Techninį protokolą vyko 2017, 2018 ir 2019 m. svarstant tarptautinį

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos ir UNEP (GEF)

įgyvendinamą BUG-Nemuno projektą dėl bendradarbiavimo vandenų srityje tarp LT, BT, UKR. LT ir BT

Techninio protokolo dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos ir vandens resursų tarpvalstybiniame Nemuno

upės baseine derinimo ir pasirašymo veiksmai sustabdyti dėl politinių aplinkybių.

5.5.7. Darbas. Santykių su Baltijos ir

Šiaurės Europos valstybėmis,

siekiant geresnės regiono integracijos

ir regiono prekės ženklo įtvirtinimo

tarptautiniu lygiu, plėtra

5.5.7. 1. Bendrų regioninių Baltijos ir

Šiaurės valstybių iniciatyvų žmogaus

teisių ir fundamentalių laisvių, teisės

viršenybės, energetinio saugumo,

transporto, strateginės komunikacijos

klausimais parengimas

URM, LRVK,

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.7.3. Pirmininkavimas Baltijos jūros

valstybių tarybai 2020–2021 m.

URM, VRM,

AM, SADM,

KM, SAM

2020 m. IV

ketv.


Įvykdyti viešieji pirkimai, rengiamas pirmininkavimo renginių kalendorius.

5.5.8. Darbas. Pozityvaus

bendradarbiavimo su Lenkija

darbotvarkės formavimas,

atsižvelgiant į bendrus saugumo ir

ekonominius interesus

5.5.8.2. Aukšto lygio dvišalių

susitikimų su Lenkijos atstovais

organizavimas

URM,

ministerijos

2020 m. III

ketv.


5.5.9. Darbas. Demokratinėmis

vertybėmis grįstos ir nacionalinio

saugumo interesus atitinkančios

54

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Rytų kaimynystės politikos

plėtojimas

5.5.9.1. Lietuvos interesus atitinkančių

nuostatų Rytų partnerystės politikos

klausimais įtvirtinimas Rytų

partnerystės viršūnių susitikimų

deklaracijose ir kituose ES

dokumentuose

URM,

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.10. Darbas. Lietuvos narystė

EBPO 2018 m.

5.5.10.4. EBPO rekomendacijų,

susijusių su stojimo reikalavimais,

įgyvendinimas

ministerijos

pagal

kompetenciją

2018 m. IV

ketv. Įvykdyta.

2018 m. gegužę Lietuva priimta į EBPO (2018-05-30 Lietuvos Respublikos Prezidentė Paryžiuje pasirašė

Lietuvos prisijungimo prie EBPO susitarimą). 2018-07-05 Lietuva tapo pilnateise EBPO nare.

5.5.12. Darbas. Lietuvos indėlio ir

matomumo tarptautinėse ir

regioninėse organizacijose didinimas

stiprinant taiką, demokratiją ir

saugumą, ginant žmogaus teises,

užtikrinant darnų vystymąsi

5.5.12.2. Rinkimų kampanijų

vykdymas siekiant būti išrinktiems į:

Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 m.,

JT vaikų fondo (UNICEF) Vykdomąją

tarybą 2019–2021 m., JT lyčių lygybės

ir moterų įgalinimo padalinio (UN

Women) Vykdomąją tarybą 2020–2022

m., JT Pasaulio turizmo organizacijos

(PTO) Vykdomąją tarybą 2018–2021

m.; prof. J. Ruškaus perrinkimo į JT

Neįgaliųjų teisių komitetą 2019–2022

m.

URM, SADM,

SAM, EIM,

kitos

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.12.6. JT Saugumo Tarybos

rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl

moterų, taikos ir saugumo

įgyvendinimo veiksmų 2018–2021 m.

plano patvirtinimas ir įgyvendinimas

URM, KAM,

SAM, SADM,

VRM, kitos

ministerijos

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

5.5.12.7. Didesnis Lietuvos

dalyvavimas Darnaus vystymosi

darbotvarkės iki 2030 metų

URM,

ministerijos

2020 m. III

ketv.


2019 m. IV ketvirtį skirta 210 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos, iš kurių 50 tūkst. eurų rohinjų

pabėgėliams, 100 tūkst. eurų Ukrainai ir 60 tūkst. eurų (iš jų – 50 tūkst. eurų skyrė Lietuvos Respublikos

55

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


įgyvendinimo veikloje paramą

gaunančiose šalyse, kad ilgalaikėje

perspektyvoje oficiali Lietuvos parama

vystymuisi atitiktų Lietuvos

tarptautinius įsipareigojimus

Vyriausybė) Albanijai. 2019 m. IV ketvirtį iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai

programos lėšų buvo skirtos šios savanoriškos įmokos: Moterų taikos ir humanitariniam fondui (20 tūkst.

eurų), Europos Tarybos veiksmų planui Ukrainai 2018-2021 m. įgyvendinti (10 tūkst. eurų), Europos

saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje (20 tūkst. eurų), Azijos

ir Europos fondui (20 tūkst. eurų), fondui „Gyvenimo linija“ (9 tūkst. eurų), Europos Sąjungos patikos

fondui Kolumbijai (10 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) (15 tūkst. eurų), Jungtinių

Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje (10 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų

įgalinimo padaliniui „UN Women“ (5 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro

biurui (12 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai Gruzijoje (5 tūkst.

eurų), Pasaulio prekybos organizacijos Dohos vystymosi darbotvarkės patikos fondui (20 tūkst. eurų),

Ekspertų paramos reformoms ir ekonomikos augimui fondui Ukrainoje Profesionalų reformoms remti

mechanizmui (160 tūkst. eurų). 2019 m. spalio 23 d. URM ir NVO iniciatyva surengta politinė diskusija,

kurioje daugiausia dėmesio skirta OPV didinimo klausimui. 2019 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės vystomojo

bendradarbiavimo komisijos posėdyje pristatyta Vystomojo bendradarbiavimo fondo idėja. Nuspręsta į

minėtą komisiją pakviesti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos ir Seimo atstovus, taip pat sutarta

surinkti visų komisijos narių pasiūlymus dėl oficialios paramos vystymuisi didinimo ir juos apibendrinti

kartu su Finansų ministerija. 2019 m. Lietuvos institucijos laimėjo 5 ES Dvynių projektus – Makedonijoje,

Azerbaidžane, Palestinoje, Ukrainoje ir Gruzijoje. Lietuvos ekspertai prisidės prie sveikatos priežiūros,

žemės ūkio, muitų administravimo ir ryšių reguliavimo institucijų gebėjimų stiprinimo šiose šalyse.

Problemos: Pažangą labiausiai riboja politinės valios trūkumas, taip pat institucijų ir verslo nepakankamas

informuotumas ir supratimas apie vystomojo bendradarbiavimo naudą tiek Lietuvos užsienio politikai, tiek

Lietuvos verslui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EBPO duomenimis, oficiali Lietuvos parama vystymuisi

2018 m. siekė 55 mln. eurų, tai sudarė 0,12 proc. bendųjų nacionalinių pajamų. Nors absoliučia apimtimi

Lietuvos parama šiek tiek padidėjo, tačiau jos dalis nuo BNP kasmet mažėja. Jeigu iš valstybės biudžeto

OPV finansavimas nuosekliai nebus didinamas, Lietuva neįvykdys prisiimto įsipareigojimo iki 2030 m.

pasiekti 0,33 proc. BNP rodiklį.

5.5.12.9. Regioninių dialogų darnaus

vystymosi klausimais organizavimas

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros

valstybių tarybai metu

AM, URM,

SADM

2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Vykdomi pasiruošiamieji darbai.

Regioninį dialogą (seminarą) darnaus vystymosi klausimais Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros

valstybių tarybai (BJVT) metu numatoma organizuoti 2020 m. spalio–gruodžio mėn.

5.5.12.10. Lietuvos dalyvavimo

Tarptautinio parodų biuro (TPB)

veikloje suaktyvinimas, siekiant

išlaikyti narystę Taisyklių komitete,

narystės kituose komitetuose, o

ilgalaikėje perspektyvoje –

pirmininkavimo TPB

AM, KM 2020 m. III

ketv. Vykdoma.

Tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Lietuvos skyriaus komisaras išrinktas visų parodos komisarų kolegijos

ir valdančiojo komiteto pirmininku. 2017-11-15 162-oje Tarptautinio parodų biuro (TPB) Generalinės

asamblėjos sesijoje Lietuva perrinkta dvejiems metams Taisyklių komiteto nare.

2018 m. dalyvauta TPB Taisyklių komiteto (2) ir Generalinės Asamblėjos (2) posėdžiuose, Lietuvos atstovas

buvo įtrauktas į inspekcinę misiją, vertinusią Azerbaidžano galimybes kandidatuoti surengti pasaulinę

parodą „EXPO 2025“ Baku mieste. Apibendrinta informacija apie visus kandidatus pateikta Vyriausybei, po

Vyriausybės sprendimo balsuota už Osakos (Japonija) kandidatūrą, kuri ir tapo laimėtoja. 2018 m. minint

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Valstybės pažinimo centre įrengta nedidelė ekspozicija apie Lietuvos

dalyvavimą pasaulinėse parodose. Lietuvos atstovas dalyvavo Pasaulinių parodų muziejaus atidaryme

56

Požy-

mis



pavadinimai

Koordinatori

us/

atsakingi

vykdytojai

Įvykdymo

data (metai,

ketvirtis)

Būsena,


Šanchajuje.

2019 m. dalyvauta TPB Taisyklių komiteto (2) ir Generalinės Asamblėjos (2) posėdžiuose, Lietuvos

atstovas buvo išrinktas parodos komisarų kolegijos valdančiojo komiteto nariu, o 2020 –m 2021 m.

laikotarpiui ir TPB Administracijos ir biudžeto komiteto nariu.

*Pakeista Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos

įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

** Pakeista Vyriausybės 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos

įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

*** Pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/889ca091e0fb11e9a85be81119c7a8fa?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=273d4a29-ea00-4577-9e65-787fd8cebc79

57

INFORMACIJA APIE VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANO RODIKLIŲ PASIEKIMĄ AM KOMPETENCIJOS SIRTYSE

Nr. Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Komentaras

1. Aplinkos veiksmingumo indeksas (angl. Environmental Performance Index),

balais

Duomenų šaltinis – Jeilio universitetas (JAV), Pasaulio ekonomikos forumas.

Rodiklis vertinamas kas dveji metai ir pristatomas sausio mėnesį vykstančiame Pasaulio ekonomikos

forume Davose, Šveicarijoje, tačiau indekso rengėjų duomenimis6, AVI 2020 bus paviešintas tik 2020

m. birželį.

2018 m. pradžioje publikuoto Lietuvos AVI reikšmės sumažėjimą lėmė pakeista indekso skaičiavimo

metodika, kuri papildyta naujų tikslų iki 2030 m. (Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės

tikslų, Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir kt.) įgyvendinimo pažangos vertinimu, todėl sumažėjo

visų šalių AVI (pvz. 2016 m. didžiausias AVI – 90,88 balo, o 2018 m. – 87,42, ES vidurkis sumažėjo

12,43 balo). Dėl to 2016 ir 2018 m. AVI reikšmės objektyviai nepalyginamos. Palyginti su

kaimyninėmis šalimis, Lietuvos pažanga vertinama aukščiausiai (vienintelė patenka į pažangiausių

šalių trisdešimtuką): Lietuva – 29 vieta (69,33 balo), Latvija – 37 vieta (66,12 balo), Estija – 48 vieta

(64,31 balo), Lenkija – 50 vieta (64,11 balo).

Planas 86,5 87,5

Faktas 85,5 69,33

ES vidurkis 86 73,57

2. Geros būklės vandens telkinių dalis, proc. Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra.

ES šalys narės įpareigotos vėliausiai iki 2027 m. pasiekti, kad visi vandens telkiniai būtų geros būklės.

Lietuva numatė iki 2021 m. turėti 82 proc. geros būklės vandens telkinių. Išsamus vandens telkinių

būklės vertinimas atliekamas kas 6 metus ir bus atliktas 2021 m. rengiant trečiuosius upių baseinų

rajonų valdymo planus, tačiau, remiantis valstybinio vandens monitoringo duomenimis, nitratų

koncentracija upėse didėja. Pagrindinis taršos šaltinis – vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių

(augantis mineralinių trąšų naudojimas, intensyvus žemės naudojimas žemės ūkyje ir kt.). Nitratų

koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens „žydėjimą“, paspartina vandens telkinių užaugimą,

todėl prastėja rekreacinės sąlygos, kyla pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai, nevykdomi šalies

tarptautiniai aplinkosauginiai įsipareigojimai.

Planas 82

Faktas 53

3. Viešųjų vandens tiekėjų paslaugų kainų skirtumas, proc. Duomenų šaltinis – Aplinkos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Šalyje geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina gyventojams skiriasi kelis kartus –

Lietuvos mastu kainų skirtumas siekia 3 kartus (kaina mažesnė regionuose, kuriuose gyvena daugiau

gyventojų). Palyginus su 2018 m. duomenimis, 2019 m. kainų skirtumas dar labiau išaugo, nes

mažiausia kaina dar labiau sumažėjo, o didžiausia – didėjo (mažiausia vidutine kaina be PVM 2019 m.

paslaugas teikė UAB „Vilniaus vandenys“ 1,1 euro/m³ (2018 m. – 1,25), didžiausia – UAB „Molėtų

vanduo“ 3,73 euro/m³ (2018 m. – 3,56). Šį atotrūkio didėjimą iš dalies lemia tai, kad sektoriuje dalis

veikiančių licencijuojamų įmonių neužtikrina finansinio pajėgumo, veiklos tęstinumo, sukurtos

infrastruktūros išlaikymo ir neturi skolinimosi galimybių. Nuostolingai veikiančių įmonių nuostolis

kasmet auga didesniu tempu nei pelningai veikiančių įmonių pelnas. Atsižvelgiant į tai, siekiama

įvykdyti vandentvarkos įmonių pertvarką.

Planas 173 173 173 90

Faktas 173 157 185 232

4. Bendras metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, mln.

tonų CO2 ekvivalentu

Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba.

6 https://epi.envirocenter.yale.edu/

https://epi.envirocenter.yale.edu/

https://www.vert.lt/vanduo/Puslapiai/geriamojo-vandens-tiekimo-ir-nuoteku-tvarkymo-paslaugu-kainos.aspx

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1

https://epi.envirocenter.yale.edu/

58


Planas 22,18 22,18 20,917 21,141 21,33 Rodiklio 2018 m. faktiniai duomenys bus pateikti nacionalinėje ŠESD apskaitos 2020 m. ataskaitoje.

Ataskaita rengiama ES teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

2019 m. gautais duomenimis7, Lietuvoje 2017 m. palyginus su 2016 m. į atmosferą išmesta 1,0 proc.

daugiau išmetamų ŠESD kiekio skaičiuojant CO2 ekvivalentu (neįskaitant žemės naudojimo, žemės

naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus). Teigiama tai, kad šis augimas mažesnis nei

planuota. Labiausiai išmetamų ŠESD kiekis išaugo chemijos pramonės gamyboje – 16 proc. dėl

padidėjusių amoniako gamybos apimčių ir transporto sektoriuje – apie 5 proc. dėl išaugusio dyzelino

kiekio sunaudojimo kelių transporte. Kituose sektoriuose išmestas ŠESD kiekis išliko beveik toks pat ar

sumažėjo. Daugiausiai ŠESD susidarė energetikos sektoriuje – 28 proc., transporto sektoriuje – 28

proc., žemės ūkio sektoriuje – 21,6 proc., pramonės sektoriuje – 17,6 proc., atliekų sektoriuje – 5,1

proc. nuo bendrai išmesto ŠESD kiekio.

2016 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta apie 0,5 proc. mažiau nei 2015 metais šiltnamio efektą

sukeliančių dujų (toliau – ŠESD). Daugiausia išmetė energetikos sektorius – 29 proc., transportas –

27 proc., žemės ūkis – 22 proc., pramonė – 16 proc. Išmestas ŠESD kiekis 24 proc. padidėjo

fluorintų dujų naudojime dėl komercinėje šaldymo ir stacionarių oro kondicionierių įrangoje

sunaudojamo hidrofluorangliavandenilių kiekio padidėjimo, 11 proc. – namų ūkiuose dėl gamtinių

dujų vartojimo padidėjimo ir komercinių įmonių šildyme dėl bituminės akmens anglies vartojimo

padidėjimo; apie 7 proc. – transporto sektoriuje dėl išaugusio kuro (daugiausia – dyzelinio)

suvartojimo. Kituose sektoriuose išmestas ŠESD kiekis išliko beveik toks pat ar sumažėjo.

Faktas 20,5

21,48

20,7

5. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES prekybos apyvartiniais

taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, mln. tonų

CO2 ekvivalentu

Duomenų šaltinis – Europos aplinkos agentūra, Aplinkos ministerija.

Rodiklio 2018 m. faktiniai duomenys bus pateikti nacionalinėje ŠESD apskaitos 2020 m. ataskaitoje.

Ataskaita rengiama ES teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

2017 m. Lietuvoje ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujantys sektoriai į

atmosferą išmetė 1,5 proc. daugiau ŠESD nei 2016 m. ir tai sudarė beveik 70 proc. viso išmesto ŠESD

kiekio. Pagrindinė didėjimo priežastis – padidėjęs transporto degalų (daugiausia – dyzelinio)

suvartojimas.

Planas 14,01 14,38 14,5 14,87 15,24

Faktas 13,92

14,019

14,13

6. Lietuvoje išmetamo sieros dioksido kiekio pokytis, palyginti su 2005 metais

išmestu kiekiu, proc.

Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro

teršalų pernašų konvencijos Teršalų apskaitos ir prognozių centro duomenys, ES vidurkis – JT

Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Teršalų apskaitos ir prognozių centro

duomenys (www.ceip.at).

Rodiklių 2018 m. faktiniai duomenys bus pateikti 2020 m. parengtoje nacionalinėje Išmetamų į

atmosferą teršalų apskaitos 1990–2018 m. informacinėje ataskaitoje. Ataskaita rengiama ES teisės aktų

nustatyta tvarka ir terminais.

2017 m. į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio apskaita vykdyta vadovaujantis Tolimųjų tarpvalstybinių

oro teršalų pernašų konvencijos EMEP/EEA Techninio vadovo 2016 m. atnaujinta metodika. Pagal

atnaujintą metodiką privalomai perskaičiuoti ir visi „istoriniai“ išmetamo kiekio duomenys nuo

ataskaitinių 2005 metų.

Planas -45 -45 -50 -55

Faktas -46

-41,5

-52,9

ES vidurkis -68,9 -59

(planas)

7 http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1

http://www.ceip.at/

http://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1

59


2019 m. gautais duomenimis, palyginus 2017 m. išmestą sieros dioksido (SO2) kiekį su 2016 m.

išmestu kiekiu, stebimas didesnis nei planuota sumažėjimas. Tai iš dalies lėmė sumažėjęs naftos

perdirbimo pramonėje sudeginto mazuto kiekis. Daugiausia SO2 išmetė naftos perdirbimo sektorius –

55 proc., viešoji elektros ir šilumos gamyba – 21 proc., cheminiai procesai pramonėje – 8 proc. viso

išmesto šio teršalo kiekio.

Nors išmestas SO2 kiekis 2005–2016 m. sumažėjo 41,5 proc., 2016 m. nustatytas mažesnis

sumažėjimas (3,3 proc.) nei anksčiau (vidutiniškai mažėjo 5,1 proc. per metus), o atskiruose sektoriuose

išmetimai didėjo (pvz., deginimo namų ūkių sektoriuje padidėjo 7,9 proc.). Aplinkos apsaugos

agentūros prognozių duomenimis, jei nebus planuojamos ir įgyvendinamos papildomos priemonės šio

teršalo išmetamam kiekiui nacionaliniu mastu sumažinti, išmetamas SO2 kiekis iki 2030 m. pasižymės

didėjimo tendencija ir nebus pasiekti mažinimo tikslai. Išmestas SO2 kiekis priklauso nuo naudojamų

kuro rūšių, taikomų energijos gamybos technologijų, technologijų naftos perdirbimo, naftos produktų

saugojimo ir paskirstymo veikloje.

7. Lietuvoje išmetamų azoto oksidų kiekio pokytis, palyginti su 2005 metais

išmestu kiekiu, proc.












2017 m. išmestas azoto oksidų (NOx) kiekis palyginus su 2016 m. sumažėjo, stebimas didesnis nei

planuota sumažėjimas. Tam didelę reikšmę turėjo 59 proc. mažesnis išmestas kiekis klinkerio

gamyboje. Daugiausia NOx išmetė kelių transportas – 58 proc., kuro deginimas ir cheminiai procesai

pramonėje – 8 proc., viešoji elektros ir šilumos gamyba – 8 proc., nuo viso išmesto šio teršalo kiekio.

Prie NOx kiekio mažinimo tikėtina prisidės 2019 m. priimto Motorinių transporto priemonių

registracijos mokesčio įstatymo įgyvendinimas, pradėtas taikyti ir numatomas plėtoti mažiau taršių

judumo priemonių pasirinkimo skatinimas, elektromobilių pakrovimo infrastruktūros plėtra,

savivaldybių viešojo transporto parko atnaujinimas, viešojo transporto naudojimo patrauklumo

didinimas ir kt. Siekiant mažinti transporto taršą, dedamos didelės viltys ir daromi pirmieji „žingsniai“

dėl kilnojamos transporto priemonių taršos kelyje nuotolinės stebėsenos sistemos taikymo.

2005–2016 m. išmestas NOx kiekis sumažėjo tik apie 13 proc. (sunkvežimių ir autobusų išmestas NOx

kiekis šiuo laikotarpiu padidėjo11 proc. dėl nuolat didėjančio dyzelinio kuro suvartojimo (dyzelinu

varomų sunkvežimių ir autobusų kuro sąnaudos padidėjo nuo 16673 TJ 2005 m. iki 25373 TJ 2016

m.), o tai siejama su pervežimų intensyvumo didėjimu augant ekonomikai, todėl sumažinimo tikslo

įgyvendinimas yra didelis iššūkis. Aplinkos apsaugos agentūros prognozių duomenimis, jei nebus

planuojamos ir įgyvendinamos papildomos priemonės šio teršalo išmetamam kiekiui nacionaliniu

mastu sumažinti, išmetamas NOx kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija ir nebus pasiekti

Planas -16 -16 -21 -48

Faktas -13,87

-13

-21,81


(planas)

http://www.ceip.at/

60


mažinimo tikslai. Reikšmingiausiais sektoriais išliks kelių transportas, viešoji energijos gamyba ir

pramonė (dėl stacionaraus deginimo).

8. Lietuvoje išmetamų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekio pokytis, palyginti su 2005

metais išmestu kiekiu, proc.












2017 m. išmestas kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis palyginus su 2016 m. padidėjo, tačiau pasiektas didesnis

nei planuota sumažėjimas, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu. Padidėjimą palyginus su 2016 metais

iš dalies lėmė žymiai išaugusi statybos darbų (naujų kelių, gatvių, dviračių takų tiesimas) apimtis).

Daugiausia KD2,5 išmetė kuro deginimas namų ūkyje – 40 proc., pramoniniai procesai ir statybos – 25

proc., transportas – 20 proc. viso išmesto šio teršalo kiekio. Prie KD2,5 kiekio mažinimo tikėtina

reikšmingai prisidės ES ir Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamas senų ir energetiškai

neefektyvių kietojo kuro katilų keitimas naujais (5 kartos, kūrenamais granulėmis), atsinaujinančių

netaršių energijos išteklių (šilumos siurblių) naudojimo skatinimas, šildomų pastatų modernizavimas

sumažinant šilumos energijos vartojimą; kietojo kuro kokybės reikalavimų tobulinimas; prie NOx taršos

apibūdinimo paminėtos su kelių transportu susijusios priemonės.

Didžiausią įtaką išmetamam KD2,5 kiekiui daro namų ūkių būstų šildymas, išmesdamas beveik visą

pagrindiniame šio teršalo šaltinyje – energetikos sektoriuje – išmetamą kiekį (kelių transportas 2016 m.

išmetė apie 7 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio, o kelių transporto NOx išmetimuose dominuoja (78

proc.) išmetimai iš lengvųjų automobilių ir sunkvežimių bei autobusų). Teigiamai vertintinas faktas,

kad 2005–2016 m. iš namų ūkių būstų šildymo ir iš kelių transporto išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo

dėl namų ūkiuose apie 15 proc. sumažėjusio sudegintos medienos kiekio, taip pat palaipsniui išaugusio

modernių medienos granules deginančių šildymo įrenginių skaičiaus. Tarptautinio taikomosios

sisteminės analizės instituto (IIASA) duomenimis, 2005 m. tokiuose katiluose buvo sudeginta 2 proc.

medienos, o 2016 m. – 4 proc. Kietųjų dalelių išmetamo kiekio mažinimas labai aktualus ne tik siekiant

įgyvendinti šio teršalo išmetimo mažinimo tikslus, bet ir prisidėti prie išmetamo sunkiųjų metalų,

policiklinių aromatinių angliavandenilių, dioksinų ir furanų kiekio mažinimo, užtikrinti reikalavimus

atitinkančią oro kokybę, taip pat dėl poreikio mažinti klimato kaitos požiūriu labai aktualaus teršalo –

juodosios anglies (angl. black carbon) išmetimą. Juodoji anglis, kaip ir kiti minėti teršalai išmetami iš

neefektyviai veikiančių kietojo kuro, įskaitant biokurą, deginimo įrenginių, ypač naudojamų namų ūkių

būstų šildymui, todėl neatidėliotinų ir veiksmingų taršos mažinimo priemonių taikymas namų ūkių

šilumos gamybos srityje yra labai aktualus.

Planas -8 -11 -13 -20

Faktas -35,57

-17,3

-27,02


9. Lietuvoje išmetamų nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio pokytis,

palyginti su 2005 metais išmestu kiekiu, proc.



Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Teršalų apskaitos ir prognozių centro Planas -21 -22 -26 -32

http://www.ceip.at/

61


Faktas -31,95

-24,1

-33,14 duomenys (www.ceip.at).








2017 m. išmestas nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis palyginus su 2016 m.

sumažėjo daugiau nei planuota. Tai iš dalies lėmė ženklus pokytis (-32 proc.) NMLOJ išmetimų iš

atliekų tvarkymo. Daugiausia NMLOJ išmetė kuro deginimas namų ūkyje – 32 proc., tirpiklių

naudojimas pramonėje ir namų ūkiuose – 23 proc., cheminiai procesai pramonėje, įskaitant naftos

perdirbimo pramonę, – 26 proc., viso išmesto šio teršalo kiekio. Prie NMLOJ kiekio mažinimo tikėtina

prisidės prie KD2,5 taršos apibūdinimo paminėtos su šilumos gamyba namų ūkių (būstų) šildymui

susijusios priemonės.

2005–2016 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 24,1 proc. (vidutiniškai per metus šis kiekis

mažėjo tik 2,3 proc.). Aplinkos apsaugos agentūros prognozių duomenimis, toks tolesnis vidutinis

metinis mažėjimas neužtikrins šiam teršalui nustatyto sumažinimo iki 2030 m. tikslo įgyvendinimo,

todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Daugiausia NMLOJ išmetama tirpiklių vartojimo,

stacionaraus deginimo, įskaitant deginimą pramonėje, naftos pramonės sektoriuose, gyvulininkystėje,

namų ūkiuose. Ateityje, kaip ir dabar, didžiausią poveikį darys tirpiklių ir kitų LOJ turinčių produktų

saugojimas, perkrovimas ir vartojimas, kuro deginimas.


(planas)

10. Lietuvoje išmetamo amoniako kiekio pokytis, palyginti su 2005 metais išmestu

kiekiu, proc.












2017 m. išmestas amoniako (NH3) kiekis palyginus su 2016 m. sumažėjo, tačiau nepakankami. Tai

lėmė didesnis baltymų kiekis gyvuliams naudojamuose pašaruose. Daugiausia NH3 išmesta žemės

ūkyje iš mėšlo tvarkymo – 54 proc. dėl neorganinių azoto trąšų naudojimo – 34 proc., kuro deginimo

namų ūkiuose – 4 proc. viso išmesto šio teršalo kiekio. Amoniako kiekio mažinimui (labai aktualu ir

dėl nemalonaus šio teršalo kvapo) tikėtina darys poveikį atnaujintame Gerosios žemės ūkio praktikos

kodekse pateiktų žemės ūkio mokslo ir kt. žiniomis pagrįstų rekomendacijų, paaiškinimų ir patarimų

(ypač aktualu dėl mineralinių trąšų naudojimo mažinimo; organinių trąšų veiksmingo naudojimo,

įskaitant laikymą, paskleidimą ir įterpimą į dirvą, kad būtų prarandama kuo mažiau dirvai labai

Planas -10 -10 -10 -10

Faktas -3,79

-10,3

-5,49

ES vidurkis -4 -6

(planas)

http://www.ceip.at/

http://www.ceip.at/

62


svarbaus azoto) taikymas praktikoje.

Pagrindinis NH3 šaltinis – žemės ūkio sektorius. NH3 kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus 2005–2016

m. sumažėjo daugiau nei 25 proc., o dėl trąšų naudojimo padidėjo 2 proc. Siekiant vystyti žemės ūkio

sektorių ir neviršyti jau pasiekto NH3 sumažinimo tikslo, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas

neorganinių azoto trąšų naudojimui mažinti, gerosios mėšlo tvarkymo praktikos įgyvendinimo tęsimui.

NH3 – „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą jo kiekį

prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD2,5) mažinimo.

11. Nualintų ekosistemų funkcijų kokybės pagerėjimas, proc. Duomenų šaltinis – Aplinkos ministerija.

Rodiklio faktines reikšmes bus galima pateikti tik užbaigus LINESAM ir AM vykdomus projektus

2021 m. 2017–2021 m. Mykolo Romerio universiteto vykdomas LINESAM (Lietuvos nacionalinis

ekosisteminių paslaugų vertinimas ir kartografavimas) projektas, kurio metu, be kitų veiklų,

planuojama įvertinti 32 ekosistemines paslaugas (sausumos ir jūrinėse ekosistemose), jų paklausą,

pasiūlą ir potencialą Lietuvoje.

Planas 0 15

Faktas

12. Sumažėjusios viešosios išlaidos, susijusios su apsisaugojimu nuo gamtinių ir

klimato kaitos grėsmių ir gyvenimo kokybės išsaugojimu, palyginti su

standartiniu įvykių scenarijumi, proc.

Duomenų šaltinis – Aplinkos ministerija.

Pasaulio ekonomikos forumo 2020 m. Pasaulinių rizikų ataskaitoje biologinės įvairovės ir ekosistemų

nykimas yra įvardinti tarp 5 didžiausių pasaulinių pavojų tiek pagal poveikio tikimybę, tiek pagal

riziką8. Europos Aplinkos agentūros duomenimis, 1980–2017 m. laikotarpiu dėl su klimato kaita

susijusių gamtos reiškinių padarytos žalos Lietuva prarado apie 976 mln. eurų arba 288 eurų vienam

gyventojui, mirčių skaičius – 699. Todėl yra svarbu užtikrinti ekosistemų apsaugą ir jų darnų

naudojimą, taip pat kur tinkama jas atkurti, kad ekosistemos būtų atsparios ir galėtų toliau teikti būtinas

ekosistemines paslaugas (geriamą vandenį, švarų orą, maistą, sugerti CO2, reguliuoti potvynius ir kt.).

Tai padės išvengti rizikos visuomenei ir ekonomikai.

Rodiklio faktines reikšmes bus galima pateikti tik užbaigus LINESAM ir AM vykdomus projektus

2021 m. 2017–2021 m. Mykolo Romerio universiteto vykdomas LINESAM (Lietuvos nacionalinis

ekosisteminių paslaugų vertinimas ir kartografavimas) projektas, kurio metu, be kitų veiklų,

planuojama įvertinti 32 ekosistemines paslaugas (sausumos ir jūrinėse ekosistemose), jų paklausą,

pasiūlą ir potencialą Lietuvoje.

Planas 0 20

Faktas

13. Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis, proc. Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Europos Komisija.

2019 m. Aplinkos ministerijos atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad yra

gerai informuoti apie aplinkos išteklius dalis padidėjo 11 procentinių punktų iki 61 proc. 2019 m.

Palyginimui, Europos Komisijos užsakymu atliktos apklausos duomenys konkrečiu aplinkosaugos

klausimu rodo panašią situaciją, Lietuvos gyventojų informuotumas yra didesnis nei vidutiniškai ES

šalyse. Eurobarometro 2019 m. rugsėjį atliktos apklausos apie ES piliečių požiūrį į oro kokybę

duomenimis10

, Lietuvos respondentų, teigiančių, kad jie yra gerai informuoti apie oro kokybę buvo 53

Planas 57 59 59 61 63

Faktas

(2014 m. – 56

proc.)

50 61

ES vidurkis

(2014 m. – 54

proc.)

8The Global Risks Report. 2020. WEF

9 https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/direct-losses-from-weather-disasters-3/assessment-2

10 Attitudes of Europeans towards Air Quality. 2019 September. Eurobarometer, EC

https://www.weforum.org/reports/the-global-risks-report-2020

https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/direct-losses-from-weather-disasters-3/assessment-2

https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/special/yearFrom/1974/yearTo/2020/surveyKy/2239

63


proc. (ES28 – 39 proc.), labai gerai – 6 proc. (ES28 – 6 proc.), t. y. iš viso būtų 59 proc., o ES vidurkis

– 45 proc. Nepakankamai informuotų buvo 37 proc. (ES28 – 42 proc.), iš viso neinformuotų – 4 proc.

(ES28 – 12 proc.).

Didinti gyventojų informuotumą apie aplinką ir ekologinį sąmoningumą padeda vykdomi visuomenės

informavimo ir švietimo apie aplinką ir darnų vystymąsi projektai. Siekiama, kad pasitelkiant įvairias

medijas gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis padidėtų iki 63 proc. 2020 m.

Planuojant rodiklį remtasi Europos Komisijos inicijuotos Eurobarometro 2014 m. apklausos

„Europiečių požiūris į aplinką“ duomenimis. 2017 m. Eurobarometro apklausoje neliko klausimo dėl

informuotumo apie aplinką, todėl 2018 m. rodiklio reikšmė skaičiuota atlikus Aplinkos ministerijos

užsakytą apklausą apie informuotumą aplinkos klausimais.

Eurobarometro apklausos klausimui „Kaip Jūs esate informuotas apie aplinką?“ atsakymų variantai

buvo „labai gerai informuotas“, „gana gerai informuotas“, „gana prastai informuotas“, „labai prastai

informuotas“, „nežino“ , o Aplinkos ministerijos užsakymu vykdytoje apklausoje į klausimą „Jūsų

manymu, kiek jūs apskritai esate informuotas (-a) apie dalykus, susijusius su aplinka?“ galimi atsakymų

variantai: „labai gerai informuotas“, „gerai informuotas“, „prastai informuotas“, „labai prastai

informuotas“, „nežino, neatsakė“.

Atsakymas „gerai informuotas“ suponuoja, kad respondentas turėtų geriau išmanyti klausimą, nei

atsakant „gana gerai informuotas“. Skirtingos klausimų bei siūlomų atsakymų formuluotės galėjo

įtakoti mažesnį nei planuotą rodiklio pasiekimą.

2014 m. Eurobarometro duomenimis Lietuvoje net 93 proc. respondentų pažymėjo, jog jiems svarbi

(labai ir gana svarbi) aplinkos apsauga, tačiau gana gerai informuoti apie aplinką jautėsi tik 56 proc.

(ES šalių vidurkis – 54 proc.).

14. Gyventojų, pakankamai prisidedančių prie tausaus išteklių naudojimo, dalis,

proc.

Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Europos Komisija.

Remiantis Eurobarometro 2019 m. balandį atliktos apklausos apie klimato kaitą duomenimis11

,

Lietuvos respondentų, kurie, įsigydami namų ūkio prietaisą, atsižvelgia į mažesnį energijos

suvartojimą, dalis nuo 2017 m. padidėjo 21 procentiniu punktu, iki 50 proc. ir viršija ES 48 proc.

vidurkį. Be to, daugiau nei trys ketvirčiai respondentų (78 proc., daugiau nei ES 75 proc. vidurkis)

bando sumažinti savo atliekų kiekį ir nuolatos rūšiuoja jas perdirbimui.

Planuojant rodiklį remtasi Europos Komisijos inicijuotos Eurobarometro 2014 m. apklausos

„Europiečių požiūris į aplinką“, kuri atliekama periodiškai kas trejus metus, duomenimis, tačiau 2017

m. Eurobarometro apklausoje nebeliko klausimo rodikliui „Gyventojų, pakankamai prisidedančių prie

tausaus išteklių naudojimo, dalis, proc. Iš dalies spręsti apie Lietuvos gyventojų požiūrį į asmeninį

indėlį į aplinkos apsaugą (įskaitant gamtos išteklių tausų naudojimą) galima iš respondentų požiūrio į

teiginį „Kaip individas, jūs galite atlikti vaidmenį apsaugant aplinką Lietuvoje“. Su šiuo teiginiu

visiškai sutiko ar linkę sutikti 82 proc. respondentų (ES28 – 87 proc.), t. y. 1 proc. mažiau nei 2014 m.

(ES – 2 proc. daugiau).

Planas 26 28 30 30

Faktas (įsigydami

namų ūkio

prietaisą

atsižvelgia į

mažesnį energijos

suvartojimą )

29 50

ES vidurkis 37 48

Bando sumažinti

atliekų kiekį ir

nuolat jas rūšiuoja

78 78

ES vidurkis 71 75

11

Climate change. 2019 April. Eurobarometer, EC

https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/Survey/getSurveyDetail/instruments/special/yearFrom/1974/yearTo/2020/surveyKy/2212

64


15. Per informacines sistemas nuotoliniu būdu pateiktų prašymų, susijusių su

teritorijų planavimu ir statyba, dalis, proc.

Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Prie prašymų, susijusių su paslaugomis teritorijų planavimo ir statybos srityse ir pateiktų nuotoliniu

būdu, dalies didėjimo prisidėjo 2019 m. vykdytas aktyvus elektroninių paslaugų teritorijų planavimo ir

statybos srityse populiarinimas, informacinių sistemų tobulinimas ir plėtra.

2018 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įgyvendino

plačią visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, aktyviai vykdė el. paslaugų sklaidą (parengtos

45 minėtų IS naudojimo instrukcijos, organizuoti mokymai, aktyvios IS naudotojų konsultacijos ir

metodinė pagalba)) ir informacinių sistemų (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos

valstybinės priežiūros, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų

planavimo proceso valstybinės priežiūros, Teritorijų planavimo dokumentų registro) tobulinimas ir

vystymas.

Prašymai, susiję su teritorijų planavimu ir statyba teikiami šiomis VTPSI administruojamomis IS:

1. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema

„Infostatyba“;

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso

valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS);

3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras.

Kuriamas centralizuotos prieigos portalas „Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų

planavimo ir statybos el. vartai“, per kurį centralizuotai bus teikiamos 5 informacinių sistemų teritorijų

planavimo ir statybos el. paslaugos.

Planas 62 77 80 83 85

Faktas 75 89 92 94

16. Pagrįstų skundų dalis nuo visų skundų, pateiktų statybos ir teritorijų

planavimo srityje, palyginti su 2016 metų duomenimis, proc.

Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2019 m. pagrįstų skundų, pateiktų statybos ir teritorijų planavimo srityje, palyginus su 2016 m.

duomenimis, sumažėjo 5,59 proc. (2019 m. gauta 2556 skundai, iš kurių 509 pagrįsti; 2016 m. gauta

2745 skundai, iš kurių 700 pagrįsti – pagrįstų skundų sumažėjo 191 vnt.). Pagrindinė rodiklio

nepasiekimo priežastis - informacijos trūkumas, nepakankamos gyventojų žinios apie galimybes

įsitraukti į teritorijų planavimo ir statybos procesus, efektyviai ir savalaikiai apginti pažeistas teises.

Nepakankamą visuomenės informuotumą rodo tai, kad tik 30 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų

nurodė, kad praneštų apie savavališką statybą, dar mažiau (25 proc.) mano žinantys, kur ir kaip tai

padaryti, 43 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepakanka viešai prieinamos informacijos apie

teritorijų planavimo ir statybos procedūras (Inspekcijos reprezentatyvios gyventojų apklausos

rezultatai).

Rodiklio reikšmei didelę įtaką turi ir kiti veiksniai. Per kelis pastaruosius metus atsirado interesantų,

kurie rašo pakartotinius nepagrįstus skundus dėl to paties objekto, pvz., vienas pareiškėjas parašė apie

100 nepagrįstų skundų per metus, o tai turi didelę įtaką rodiklio reikšmės mažėjimui.

Planuojama, kad 2020 m. įgyvendinus plataus masto visuomenės švietimo ir informavimo kampaniją

„Statykime kartu“ ir atvertų duomenų informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dėka, pagrįstų skundų

skaičius statybos ir teritorijų planavimo srityje vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nuosekliai augs.

Teigiamos įtakos turės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI)

interneto svetainėje kuriamas patogus įrankis, leisiantis gyventojams suvedus aktualią informaciją

pasitikrinti ar jo skundas statybos valstybinės priežiūros klausimais bus nagrinėjamas VTPSI.

Prie pagrįstų skundų statybos ir teritorijų planavimo srityje dalies didėjimo palyginus su 2017 m.

Planas 5 13 21 30

Faktas -2,5 -0,37 -5,59

65


prisidėjo 2018 m. VTPSI vykdytas aktyvus visuomenės švietimas ir sąmoningumo ugdymas

(skatinimas gyventojus įsitraukti į aplinkos formavimo procesus, pranešti apie pastebėtus pažeidimus,

korupcijos apraiškas ir kt.) – įgyvendinta plati visuomenės informavimo ir švietimo kampanija: 25

tūkst. gyventojų pristatyta 12 konsultacinio pobūdžio vaizdo instrukcijų, 10 infografikų, 2 socialinės

reklamos, organizuota VTPSI specialistų išvykų pas atskiruose Lietuvos miestuose įsikūrusių 14

bendruomenių atstovus, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerijos ekspertais organizuotas

gyventojams aktualios informacijos viešinimas radijo ir televizijos laidose). Taip pat prisidėjo teritorijų

planavimo ir statybos procedūrų atvirumo didinimas, VTPSI įdiegti modernūs konsultavimo būdai

(konsultavimas socialinio tinklo ir realaus laiko susirašinėjimo platformos priemonėmis), padidintas

VTPSI konsultavimo telefonu funkcionalumas.

17. Savavališkų statybų skaičius Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2019 m. VTPSI vykdomi visuomenės švietimo ir informavimo, gyventojų sąmoningumo ugdymo

projektai, aktyvi informacijos sklaida radijuje, internete, socialiniuose tinkluose ir regioninėje spaudoje

lemia grubių statybos pažeidimų mažėjimą. Be to, nuo 2019 m. statybą leidžiančių dokumentų

duomenys skelbiami statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje

„Infostatyba“ – visuomenei sudarytos sąlygos stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų

priėmimą.

2018 m. Prie savavališkų statybų skaičiaus mažėjimo prisidėjo didelių ir atgrasančių sankcijų už

savavališką statybą nustatymas (įsigaliojęs nuo 2017 m.), aktyvi VTPSI prevencinė šviečiamoji ir

informavimo veikla apie savavališkos statybos reiškinį, jo sukeliamą žalą visuotinai pripažįstamoms

vertybėms ir aplinkai, skatinimas pranešti apie pastebėtus pažeidimus.

Planas 462 441 420 400

Faktas 482 375 423 318

18. Gyventojų tankis 5 didžiausių Lietuvos miestų užstatytose teritorijose, gyv. sk./ha Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Lietuvos statistikos departamentas.

Šio rodiklio planuojamos siektinos reikšmės apskaičiuotos su sąlyga, kad miestai patirs vidutinį metinį

1 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimą ir kasmet išlaikys 2015–2016 m. užstatytų teritorijų

mažėjimą/didėjimą.

Esamas gyventojų tankis didžiųjų miestų užstatytose teritorijose yra vos didesnis už minimalų

rekomenduojamą gyventojų tankį didmiestyje (30 gyv./ha), kurio reikia, kad atsipirktų kuriama

techninė ir socialinė infrastruktūra. Šio tankio mažėjimas didina miestų infrastruktūros eksploatavimo

kaštus. Rekomenduojamas maksimalus gyventojų tankis didmiesčiuose siekia 150 gyv./ha, viešasis

transportas tampa nuostolingas esant mažiau nei 90 gyv./ha.

Nors 2019 m. gyventojų skaičius padidėjo Vilniaus mieste, bet kituose 4 didžiuosiuose Lietuvos

miestuose mažėjo, todėl gyventojų tankis 5 Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka toks pat koks ir

buvo 2018 m.

Situaciją pagerintų Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo priėmimas, LR teritorijos bendrojo

plano patvirtinimas, informacinių sistemų teritorijų planavimui ir statyboms tobulinimas ir plėtra. Šie

instrumentai leistų optimaliau valdyti miestų infrastruktūros plėtrą ir išlaikymą.

2018 m. gyventojų tankio mažėjimą lėmė 2018 m. gyventojų sumažėjimas Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniuje 2018 m. gyventojų skaičius padidėjo.

Planas 39 39 39 38

Faktas 40 39 38 38

19. Perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pvz., energijai gauti) komunalinių

atliekų dalis, proc.

Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra.

2019 m. Nuosekliai vykdomas aplinkosauginis gyventojų švietimas, kampanijos, skatinančios Planas 45 50 55 60 65

66


Faktas 65,4 66,4 65,1 gyventojus mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą, vietoj vienkartinių pirkinių maišelių

naudoti daugkartinius ir kt. Aplinkos ministerijos užsakymu kasmet vykdoma Lietuvos gyventojų

apklausa apie atliekų tvarkymą rodo, kad gyventojų pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema didėja, vis

daugiau jų rūšiuoja atliekas ne tik dėl finansinės naudos, bet ir suprasdami savo veiksmų naudą

aplinkai.

2019 m. atliktos apklausos duomenimis, bendros atliekų rūšiavimo tendencijos yra teigiamos – vis

daugiau Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas, pastatoma daugiau rūšiavimui skirtų konteinerių ir

spartėja informacijos apie rūšiavimą sklaida. Kaip ir ankstesniais tyrimo metais, atliekas rūšiuojantys

gyventojai dažniausiai nurodo, kad rūšiuodami jie prisideda prie aplinkos saugojimo (84 proc.). Visas

atliekas rūšiuojančių gyventojų dalis padidėjo iki 52 proc. ir tai geriausias rezultatas nuo 2015 m.,

atliekas nerūšiuojančių gyventojų dalis išliko ta pati kaip ir 2018 m. – 18 proc.

2018 m. Perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų

dalis didėja: vykdomos priemonės, skatinančios komunalinių atliekų tvarkymą aukščiausiais prioritetais

pagal atliekų tvarkymo hierarchiją. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų

programos priemonės 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ ir

Atliekų tvarkymo programos lėšomis plečiama antrinių žaliavų surinkimo sistema, komunalinių atliekų

tvarkymo infrastruktūra. Tai lemia didesnį atskirai surenkamų ir geresnės kokybės atliekų surinkimą.

Sudarytos galimybės savivaldybių ir (ar) regioninių atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikšteles pritaikyti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklai. Įgyvendinamos ir kitos

žiedinės ekonomikos iniciatyvos, skatinančios pakartotinį atliekų ar daiktų naudojimą – įgyvendinamos

Ūkio ministerijos administruojamos iš ES fondų lėšų finansuojamos priemonės „Eco-inovacijos LT+“

(2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir vidutinėms įmonėms technologinėms

ekoinovacijoms diegti) ir „Eco-inovacijos LT“ (2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir

vidutinėms įmonėms netechnologinėms inovacijoms diegti). Paruošimas naudoti pakartotinai – vienas

iš aukščiausių atliekų tvarkymo prioritetų, todėl ir toliau bus vykdomos priemonės, siekiant skatinti

atliekų paruošimą naudoti pakartotinai.

20. Pakuočių atliekų panaudojimas, įskaitant perdirbimą, proc. Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra.

Prie pakuočių atliekų panaudojimo, įskaitant perdirbimą, prisideda 2016 m. pradėjusi veikti užstato už

vienkartines pakuotes sistema, kuri padėjo pasiekti aukštus pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo

rodiklius. 2018 m. surinkta daugiau nei 88,5 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių

(plastikinių, stiklinių, metalinių) ir perdirbta daugiau nei 23,7 tūkst. tonų šių pakuočių. 2018 m. atliktos

gyventojų apklausos duomenimis12

, taromatais naudojosi 86 proc. respondentų, 2017 m. surinkta

daugiau nei 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių (plastikinių, stiklinių, metalinių) ir

perdirbta daugiau nei 20 tūkst. tonų šių pakuočių.

Planas 60 62 64 65

Faktas 69,5 69,7 71,8

___________________

12

Šalies gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams tyrimas . 2018 m. Aplinkos ministerija.

http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-metu-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-priemones-05-2-1-apva-r-008-komunaliniu-atlieku-tvarkymo-infrastrukturos-pletra-is-es-strukturiniu-fondu-lesu-siulomu-bendrai-finansuoti-utenos-regiono-projektu-sarasas

http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-metu-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programos-priemones-05-2-1-apva-r-008-komunaliniu-atlieku-tvarkymo-infrastrukturos-pletra-is-es-strukturiniu-fondu-lesu-siulomu-bendrai-finansuoti-utenos-regiono-projektu-sarasas

http://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/atliekos/studijos-ataskaitos/Priedas%20Nr_%202.pptx

Documents

17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų ......programos 2015–2021 m. įgyvendinimo priemonių planu, kasmet atlieka stebėseną ir analizę apie viršytus pavojingų