Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2011 m ......STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2010–2011 M. ATASKAITA 2012 m. spalis . NKPS 2007–2013 įgyvendinimo 2010

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

LIETUVOS NACIONALINĖS 2007–2013 METŲ KAIMO PLĖTROS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2010–2011 M.

ATASKAITA

2012 m. spalis

NKPS 2007–2013 įgyvendinimo 2010–2011 m. ataskaita

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2

TURINYS

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

ĮVADAS ................................................................................................................................................ 7

1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMAI .................................................................................... 8 1.1 BENDROS SOCIALINĖS–EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE 2006–2011 M. ..................... 8 1.2 BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2011 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ

FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI ............................................................................................................................... 8 1.3 PROGRAMOS VIDURIO VERTINIMO IŠVADOS DĖL STRATEGIJOS TINKAMUMO ....................................... 11 1.4 PROGRAMOS IR STRATEGIJOS PAKEITIMAI 2010-2011 M. .................................................................... 12

2 FINANSINIS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ................................................................. 14

3 RODIKLIAI ................................................................................................................................ 18 3.1 PRADINIAI RODIKLIAI ..................................................................................................................................... 18 3.2 I KRYPTIES RODIKLIAI ..................................................................................................................................... 20

3.2.1 I krypties strateginės stebėsenos rodikliai ......................................................................................... 20 3.2.2 I krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai .................................................................... 20

3.3 II KRYPTIES RODIKLIAI ................................................................................................................................... 27 3.3.1 II krypties strateginės stebėsenos rodikliai ....................................................................................... 27 3.3.2 II krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai ................................................................... 27

3.4 III KRYPTIES RODIKLIAI .................................................................................................................................. 32 3.4.1 III krypties strateginės stebėsenos rodikliai ...................................................................................... 32 3.4.2 III krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai ................................................................. 33

3.5 IV KRYPTIES RODIKLIAI .................................................................................................................................. 36 3.5.1 IV krypties strateginės stebėsenos rodikliai ...................................................................................... 36 3.5.2 IV krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai ................................................................. 36

4 KOKYBINĖ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ ........................... 40 4.1 I KRYPTIES „ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ PAŽANGOS

ĮVERTINIMAS .................................................................................................................................................................... 42 4.1.1 Programos I krypties pažangos įvertinimas ..................................................................................... 42 4.1.2 Programos I krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas ............................................................. 45

4.2 II KRYPTIES „APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS .......................... 47 4.2.1 Programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ pažangos įvertinimas . 47 4.2.2 Programos II krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas ........................................................... 49

4.3 III KRYPTIES „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ PAŽANGOS

ĮVERTINIMAS .................................................................................................................................................................... 52 4.3.1 Programos III krypties įgyvendinimo pažangos įvertinimas .................................................... 52 4.3.2 Programos III krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas .......................................................... 54

4.4 IV KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS ..................................... 56 4.4.1 Programos IV krypties įgyvendinimo pažanga ................................................................................ 56 4.4.2 Programos IV krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas .......................................................... 58

5 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO DERĖJIMAS SU ES PRIORITETAIS, POLITIKOMIS, STRATEGINIAIS DOKUMENTAIS IR FINANSINIAIS INSTRUMENTAIS ........................... 60

6 TECHNINĖ PAGALBA, LIETUVOS KAIMO TINKLAS IR TĘSTINIS VERTINIMAS . 63 6.1 LIETUVOS KAIMO TINKLAS ............................................................................................................................. 63 6.2 PROGRAMOS TĘSTINIS VERTINIMAS 2010–2011 METAIS .................................................................... 64

IŠVADOS ............................................................................................................................................. 67



LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai 2006–2011 m. ........................................ 9 2 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai 2006–2011 m. žemės ūkio, miškininkystės,

žuvininkystės ir maisto pramonės sektoriuose ................................................................................ 10

3 lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai 2006–2011 m. ..................................... 10 4 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje 2007–2011 m. ................ 10 5 lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai 2006–2011 m. .................................. 10

6 lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas ............ 11 7 lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas 2007–2011 m., EUR ............................................. 14 8 lentelė. I krypties strateginės stebėsenos rodikliai ........................................................................ 20 9 lentelė. Priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 20 10 lentelė. Priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 21 11 lentelė. Priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos(113)“ produkto

ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ..................................................................................... 21 12 lentelė. Priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 22

13 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas (121)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 22 14 lentelė. Priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas (122)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 23 15 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123)“

produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ...................................................................... 24

16 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125)“

produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ...................................................................... 25

17 lentelė. Priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 26 18 lentelė. Priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 26 19 lentelė. II krypties strateginės stebėsenos rodikliai .................................................................... 27

20 lentelė. Priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas

vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) (212)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas ....................................................................................................................................... 27

21 lentelė. Priemonės „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB

(213)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas .......................................................... 28

22 lentelė. Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 28 23 lentelė. Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221)“ produkto ir

rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ......................................................................................... 29 24 lentelė. Priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku (223)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas.......................... 30 25 lentelė. Priemonės „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose) (224)“

produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ...................................................................... 30 26 lentelė. Priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos (225)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 31



27 lentelė. Priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas

(226)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas .......................................................... 31

28 lentelė. Priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 32 29 lentelė III krypties strateginės stebėsenos rodikliai .................................................................... 32 30 lentelė. Priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 33

31 lentelė. Priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 33 32 lentelė. Priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 34

33 lentelė. Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas .......................................................................................................................... 35 34 lentelė. Priemonės „Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“ produkto

ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ..................................................................................... 36

35 lentelė. IV krypties strateginės stebėsenos rodikliai ................................................................... 36 36 lentelė. Priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas ........................................................................................................ 36 37 lentelė. Priemonės „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421)“ produkto ir

rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ......................................................................................... 38 38 lentelė. Priemonės „parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431)“ produkto

ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas ..................................................................................... 38

39 lentelė. Programos priemonių grupės pagal 2011 m. vertinimo rezultatus ................................ 40 40 lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai ....................................... 42 41 lentelė. Programos I krypties pradinių rodiklių dinamika .......................................................... 45

42 lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis .......................................................................................... 47 43 lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai ...................................... 47

44 lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika ......................................................... 49 45 lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai ..................................... 52 46 lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika ....................................................... 54

47 lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai .................................... 56 48 lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika ....................................................... 58

49 lentelė. LKT finansiniai ir administraciniai rodikliai ................................................................. 63

50 lentelė. Tęstinis vertinimas 2010–2011 metais ........................................................................... 64



PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir 2011 m. ................ 43

2 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir 2011 m. ................ 47 3 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir 2011 m. ................ 53 4 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir 2011 m. ................ 57 5 paveikslas. Techninės pagalbos priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m.

laikotarpiu ir 2011 m. ...................................................................................................................... 63

6 paveikslas. LKT paraiškų pasiskirstymas pagal kryptis ............................................................... 64



SANTRUMPOS

BPV - Bendroji pridėtinė vertė

BST - Bendrijos svarbos teritorijos

BVP - Bendrasis vidaus produktas

DGVT - Didelės gamtinės vertės teritorijos

DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija

DNV - Didelio nepalankumo vietovės

EB - Europos Bendrijos

EDV - Europinio dydžio vienetas

EK - Europos Komisija

ES - Europos Sąjunga

EUR - Euras

EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

ha - Hektaras

KMB - Kertinės miško buveinės

KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas

LKT - Lietuvos kaimo tinklas

LR - Lietuvos Respublika

Lt - Litas

Ministerija - Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

MSD - Metinis sąlyginis darbuotojas

MNV - Mažo nepalankumo vietovės

MPŪV - Mažiau palankios ūkininkauti vietovės

MVĮ - Mažos ir vidutinės įmonės

NRD - Nacionalinė reformų darbotvarkė

NŽT - Nacionalinė žemės tarnyba

PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos

PGS - Perkamosios galios standartas

proc. - Procentas

RAIN

RAIN-2

- Projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra”

t - Tona

UAB - Uždaroji akcinė bendrovė

VĮ - Valstybinė įmonė

VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grupė

VVG - Vietos veiklos grupė

ŽŪIKVC - Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

ŽŪM - Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

ŽŪN - Žemės ūkio naudmenos



ĮVADAS

Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires. Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio vertinimo sistemą įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.

Šiame dokumente pateikiama Lietuvos nacionalinės 2007–2013 m. kaimo plėtros strategijos

(toliau – Strategija) įgyvendinimo 2007–2011 metais ataskaita, kaip numatyta Tarybos reglamento

Nr. 1698/2005 13 straipsnyje. Ši ataskaita nuo 2010 m. kas 2 metus turi būti pateikiama Europos

Komisijai. Ataskaitoje analizuojama pasiekta pažanga įgyvendinant Strategiją bei jos tikslus ir

Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires. Joje apibendrinami Lietuvos kaimo plėtros 2007–

2013 m. programos (toliau – Programa) 2007-2011 metų pažangos ataskaitų duomenys (daugiau

dėmesio skiriant 2010-2011 metams), apžvelgiami Programos pasiekimai ir rezultatai, susiję su

Strategijoje numatytais rodikliais, o taip pat jų derėjimas su ES ir nacionalinėmis gairėmis,

prioritetais bei kitais paramos instrumentais.

Ataskaitoje aptariama Strategija ir Programa yra svarbios Lietuvos ūkiui tiek dėl savo finansinio

svorio, tiek dėl finansinėmis intervencijomis sprendžiamų problemų sudėtingumo. Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta 581.644 paramos

sutarčių, kurių paramos suma sudaro 1.581,863 mln. EUR (5.461,857 mln. Lt), iš jų 1.220,358

mln. EUR (4.213,654 mln. Lt) – ES lėšos, t. y. 69 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES

lėšų. 2007–2011 m. laikotarpiu buvo išmokėta 1.182,160 mln. EUR (4.081,762 mln. Lt) paramos,

iš jų 911,133 mln. EUR (3.145,960 mln. Lt) – ES lėšos (išmokėtos paramos suma sudaro 52 proc.

visų 2007–2013 m. laikotarpiui Programos įgyvendinimui skirtų lėšų). Nuo Programos

įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1.158,009 mln. EUR

(3.998,373 mln. Lt) išmokėtų ES ir nacionalinių lėšų (deklaruotos paramos suma sudaro 51 proc.

visos Programos įgyvendinimui skirtos lėšų sumos).



1 BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMAI

1.1 BENDROS SOCIALINĖS–EKONOMINĖS SITUACIJOS POKYČIAI LIETUVOJE 2006–2011 M.

Po 2008-2009m. nuosmukio bendra socialinė ir ekonominė situacija 2010-2011 m. šalyje pagerėjo

(žr. žemiau esančias lenteles), o Lietuvos ūkio atsigavimą skatino augančios investicijos, eksportas

ir didėjantis namų ūkių vartojimas. Keičiantis ekonominei situacijai, darėsi liberalesnė bankų

kreditavimo politika. 2011 m., plėtojantis šalies ekonomikai, augo ir žemės ūkio, miškininkystės

bei maisto pramonės sektorius. Teigiamus makroekonominius pokyčius lėmė geresnis žemės ūkio

augalų derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. 2011 m. užimtųjų skaičius

žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje mažėjo, kadangi vis daugiau gyventojų

perėjo dirbti į kitus atsigaunančius ekonomikos sektorius. Ekonominės krizės sąlygomis būtent

žemės ūkyje sukurtos darbo vietos buvo stabiliausios ir padėjo kaimo gyventojams užsitikrinti

pastovias, nors ir mažesnes, pajamas.

Ekonominės situacijos pokyčiai šalyje darė tiesioginę įtaką Programos priemonių įgyvendinimui,

kadangi dėl palankesnės bankų kreditavimo politikos pareiškėjai galėjo geresnėmis sąlygomis

pasiskolinti lėšas projektų finansavimui nuosavu indėliu. Šios tendencijos buvo ypač aktualios

III krypties priemonėms, kurių įgyvendinimui labiausiai ir kliudė 2009 m. pablogėjusios

ekonominės sąlygos, lėmusios atsargesnį naujo verslo rizikos vertinimą tarp kaimo gyventojų.

Kita vertus, atsigaunanti ekonomika sumažino paramos, teikiamos paskolomis, populiarumą.

Paminėtina, kad 2011 m. išaugusios prekių ir paslaugų kainos apsunkino kai kurių

infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą, kadangi didėjo statybų sąnaudos. Padidėjusios

apvaliosios medienos kainos skatino miškuose vykdyti kirtimus ir parduoti medieną bei

įgyvendinti priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ projektus, tačiau kartu ir ribojo

efektyvesnį kai kurių II krypties priemonių, pagal kurias remiami savanoriški kirtimų veiklos

apribojimai, įgyvendinimą.

1.2 BENDRIJOS IR NACIONALINĖS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2011 M., DARANTYS ĮTAKĄ EŽŪFKP IR KITŲ FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ DARNAI

Programos įgyvendinimui 2011 m. įtaką darė ne tik pasikeitusi socialinė ir ekonominė situacija,

bet ir Bendrijos bei nacionalinės politikos pokyčiai. ES mastu svarbiausi pasikeitimai buvo susiję

su pasirengimu ateinančiam programavimo laikotarpiui, kada 2011 m. spalio 12 d. Europos

Komisija paskelbė 4 pagrindinių Tarybos reglamentų dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos po

2013 m. pasiūlymus: 1) dėl tiesioginių išmokų, 2) dėl bendros rinkos organizavimo sistemos,

3) dėl kaimo plėtros, 4) dėl horizontaliojo reglamento dėl bendrosios žemės ūkio politikos

finansavimo, inimą, ketinimus tiesioginę paramą teikti aktyviems ūkininkams, nustatyti

supaprastintąją paramos schemą smulkiesiems ūkininkams, o finansavimą kaimo plėtros srityje

labiau orientuoti į rezultatus.

2011 metai buvo paskutiniai, kuomet ES valstybės narės turėjo įgyvendinti direktyvoje (EB)

Nr. 1999/741 nustatytus reikalavimus dėl vištų dedeklių gerovės užtikrinimo. Lietuva viena iš

pirmųjų ES pagal direktyvos reikalavimus pertvarkė savo paukštininkystės ūkį, tam tikslui

panaudodama ir Programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ lėšas: nuo Programos

1 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva (EB) Nr. 1999/74 nustatanti būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus.



įgyvendinimo pradžios tam buvo skirta 10.622.560 EUR paramos lėšų, didžioji jų dalis (63 proc.)

– 2011 m.

Siekdama paskatinti mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimą Lietuvoje ir sustabdyti masinį

veršelių, nepasiekusių optimalios realizacinės masės (6–8 mėn.), išvežimą, Žemės ūkio ministerija

2011 m. su Europos Komisija suderino naują specialią paramos schemą pagal Tarybos reglamento

(EB) Nr. 73/2009 68(1) straipsnį. Šioje paramos schemoje numatyta 2011 m. bendra paramos

suma už mėsinius galvijus – 8,543 mln. EUR, o 2012 m. ir 2013 m. – kasmet po 11,961 mln.

EUR. Už avis 2011 m. atitinkamai 0,926 mln. EUR ir 1,303 mln. EUR kasmet 2012–2013 m.

2011 m. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 585/20112 ES valstybėms narėms buvo skirta 227 mln.

EUR laikinoji pagalba iš Europos žemės ūkio garantijų fondo daržovių augintojams,

nukentėjusiems nuo E. coli bakterijų krizės ir pašalinusiems savo produkciją iš rinkos nuo gegužės

26 d. iki birželio pabaigos. Lietuvos augintojų patirti nuostoliai siekė beveik 0,868 mln. EUR,

tačiau Lietuva negalėjo kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo, nes nebuvo įgyvendinti minėto

reglamento reikalavimai dėl pranešimo apie produkcijos išėmimą iš rinkos.

Nagrinėjant nacionalinės politikos pokyčius, paminėtina, kad 2011 m. LR Vyriausybė patvirtino

Nacionalinę reformų programą, kurioje nustatoma, kaip Lietuva sieks strategijos „Europa 2020“

tikslų. Įgyvendindama tvaraus ekonomikos augimo prioritetą, Lietuva vykdys šiltnamio efektą

sukeliančių dujų išmetimo ribojimo rodiklį, mažindama įvairių sektorių, taip pat žemės ir miškų

ūkių sektorių, neigiamą poveikį klimato kaitai, didindama atsinaujinančių energijos išteklių

gamybą ir naudojimą. 2011 m. gegužę buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatymas, numatantis, kad pagaminta žalioji energija turi būti skatinama per

fiksuotus supirkimo tarifus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti tos pačios veiklos (įrenginių

įsigijimo, pastatymo) dvigubo finansavimo, buvo priimtas sprendimas pagal Programos priemones

„Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ nebefinansuoti

žaliosios energijos projektų. 2011 m. buvo parengta ir patvirtinta Tautinio paveldo apsaugos, jų

rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programa, kurios tikslas sudaryti tradiciniams

amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Tikimasi, kad naujoji programa atvers galimybes tradiciniams amatininkams pasinaudoti pagal

2007–2013 m. Programą teikiama parama, iš kurios lėšų finansuojami tradicinių amatų centrai,

kurie Lietuvoje pradėjo kurtis 2010 m. 2011 m. pabaigoje buvo patvirtinta Apleistos žemės

naudojimo programa3, kurios tikslas – skatinti naudoti apleistą žemę, kad joje būtų vykdoma

žemės ūkio veikla, sumažėtų apleistos žemės plotų, būtų sudarytos sąlygos naudoti žemę

racionaliau ir įvairiau, pagerėtų šalies kraštovaizdis. Programoje patirtintas priemones numatyta

įgyvendinti iki 2014 m., jas planuojama finansuoti EŽŪFKP (visų pirma per 2007–2013 m.

Programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku“) ir valstybės biudžeto lėšomis.

1 lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai 2006–2011 m.

Rodiklis, matavimo vienetas

2006 2007 2008 2009 2010 2011

BVP, mlrd. EUR 24,104 28,738 32,461 26,620 27,535 30,875

BPV, mlrd. EUR 21,753 25,767 29,108 23,978 24,713 27,509

Nedarbo lygis, proc. 5,6 4,3 5,8 13,7 17,8 15,4

Užimtųjų skaičius, tūkst. asmenų 1.499 1.534,2 1.520 1.415,9 1.343,7 1.370,9

2 2011 m. birželio 17 d.Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 585/2011, kuriuo nustatomos išskirtinės

laikinosios paramos vaisių ir daržovių sektoriui priemonės. 3 2011 m. gruodžio 16 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-925 „Dėl apleistos žemės naudojimo programos

patvirtinimo“.



Rodiklis, matavimo vienetas

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, EUR 433,2 521,8 623,3 595,4 575,8 591,4

Eksporto vertė, mlrd. EUR 11,262 12,509 16,077 11,796 15,650 20,170

Importo vertė, mlrd. EUR 15,429 17,812 21,143 13,122 17,653 22,636

Tiesioginės užsienio investicijos, mlrd. EUR 8,376 10,282 9,190 9,560 10,296 10,761

Materialinės investicijos, mlrd. EUR 4,984 6,750 6,917 3,737 3,260 4,057

2 lentelė. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai 2006–2011 m. žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto

pramonės sektoriuose

Rodiklis, matavimo vienetas 2006 2007 2008 2009 2010 2011

BPV žemės ūkio, miškininkystės ir

žuvininkystės sektoriuje, mln. EUR**

921,570 997,740 1.061,45 669,891 825,127 957,726

Užimtųjų skaičius žemės ūkyje,

miškininkystėje ir žuvininkystėje, tūkst.

asmenų

186,6 159,5 119,8 130,5 121,4 116,6

Užimtųjų skaičius maisto produktų,

gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų

50,9 56 53,2 48,6 45,1 n. d.*

Tiesioginės užsienio investicijos žemės

ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje,

mln. EUR

49,235 56,765 85,640 87,754 92,099 101,656

Tiesioginės užsienio investicijos maisto

produktų, gėrimų ir tabako gamyboje,

mln. EUR

415,286 440,946 449,779 438,368 396,750 404,715

Materialinės investicijos žemės ūkyje,

miškininkystėjr ir žuvininkystėje, mln.

EUR

147,098 143,014 182,895 54,882 55,954 85,408

Materialinės investicijos maisto produktų,

gėrimų ir tabako gamyboje, mln. EUR

151,297 191,960 209,626 91,259 80,022 115,790

*2011 m. duomenis apie užimtųjų skaičių maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje Statistikos departamentas

skelbs 2012 m. lapkričio mėnesį.

**Pagal 10 ekonominių veiklų, tarp kurių patenka žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, Statistikos departamentas

paskelbė preliminarius 2011 m, kurie tikslinami. Dėl šios priežasties 2011 m. rodiklio reikšmė dar gali keistis.

3 lentelė. Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus rodikliai 2006–2011 m.


Miško žemė pagal valstybinę miškų

apskaitą, tūkst. ha

2121 2136 2142,9 2150,3 2159,8 2169,8

Bendras medienos tūris su žieve, mln.

kub. metrų

401,1 404,7 421,6 426,9 479,4 489,8

Bendras metinis medienos prieaugis su

žieve, mln. kub. metrų

13,1 13,1 13,6 13,8 16,2 16,6

Miškingumas, proc. 32,5 32,7 32,8 32,9 33,1 33,2

4 lentelė. Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje 2007–2011 m.

Rodiklis, matavimo vienetas 2007 2008 2009 2010 2011

BPV, sukurta per vieną faktiškai dirbtą valandą, EUR 3,8 4,7 2,7 3,6 4,2

Vieno užimtojo sukurta BPV, tūkst. EUR 6,4 8,8 5,1 6,8 8,2

5 lentelė. Ekonominiai ir socialiniai kaimo plėtros rodikliai 2006–2011 m.




Nedarbo lygis mieste, proc. 5,5 4,2 5,7 12,6 16,0 12,8

Nedarbo lygis kaime, proc. 6 4,4 6,1 16,5 22,4 21,7

Bedarbiai mieste ir kaime, tūkst. asmenų 63,3 54,4 72,9 188,8 234,6 188,7

Bedarbiai kaime, tūkst. asmenų 17,4 14,5 19,2 60,7 76,4 70,6

Mėnesinis darbo užmokestis žemės ūkyje,

medžioklėje ir žuvininkystėje, EUR

329,8 411,3 502,8 467,2 458,5 n. d.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir

žuvininkystėje užimtų kaimo gyventojų

skaičius, tūkst. asmenų

165 141 102 115 108 106

Paslaugų sektoriuje užimtų kaimo gyventojų

skaičius, tūkst. asmenų

119 132 137 127 118 124

Kaimo gyventojų migracija, tūkst. asmenų

Atvyko 20,6 23,3 25,1 20,6 40,1 n. d.

Išvyko 22,0 24,3 24,5 25,1 20,8 n. d.

Neto migracija -1,3 -1,0 0,5 -4,4 19,3 n. d.

6 lentelė. Valdų valdytojų, registruotų žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas

Valdų valdytojų išsilavinimas 2009/01/01 2010/01/01 2011/01/01 2012/01/01

Aukštasis universitetinis 4.831 5.030 5.129 4.458

Aukštasis neuniversitetinis 1.750 1.724 1.740 1.482

Aukštesnysis 14.308 14.055 13.957 11.880

Profesinis 8.896 9.059 9.132 7.970

Minimalus profesinis 9.807 11.350 12.252 10.938

Iš viso: 39.592 41.218 42.210 36.728

Bendras valdų valdytojų skaičius 343.829 344.506 344.227 206.251

1.3 PROGRAMOS VIDURIO VERTINIMO IŠVADOS DĖL STRATEGIJOS TINKAMUMO

2010 m. atlikto Programos vidurio vertinimo išvadose nurodoma, kad 2007–2009 m. laikotarpiu Nacionalinė kaimo plėtros strategija ir pagal ją parengta priemonių intervencijos logika neprarado savo svarbos ir tinkamumo, kadangi trejų metų laikotarpis buvo per trumpas kardinaliems žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės struktūriniams pokyčiams pasireikšti, o daugelis tų pačių problemų, kurias programavimo metu buvo numatyta spręsti, prasidėjus ūkio krizei dar labiau sustiprėjo (pavyzdžiui, maža pridėtinė vertė, smulkūs ir nepakankamai modernūs ūkiai, organizacinių ir verslumo gebėjimų trūkumas, smulkios ir mažai konkurencingos miškų valdos, menkas žemės ūkio produktų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, nepakankamas užimtumas kaimo vietovėse ir menkos galimybės plėtoti žemės ūkiui alternatyvią veiklą, gebėjimų ir vietos iniciatyvų stoka). Bendrų ekonominių ir socialinių tendencijų kaita darė įtaką kai kurių priemonių rezultatams (ypač III krypties priemonių atveju). Krizės sąlygomis bendra padėtis žemės ūkio sektoriuje buvo geresnė nei kituose, todėl kaimo gyventojai nebuvo linkę plėtoti alternatyvių veiklų bei prisiimti naujo verslo rizikos. Tikėtina, kad pagerėjus ekonominei situacijai, III krypties priemonių įgyvendinimas taip pat turėtų paspartėti. Tuo tarpu smukus investiciniams procesams Lietuvoje ir sumažėjus investicijoms į žemės ūkio sektorių, padidėjo pagal Programos I kryptį įgyvendinamų investicinių priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ aktualumas. Ekonomikos sunkmetis darė įtaką ir padėčiai darbo rinkoje, kadangi nedarbo lygis kaimo vietovėse išaugo nuo 4,4 proc. 2007 m. iki 16,5 proc. 2009 m. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją,



ūkininkai siekė išsaugoti turimas darbo vietas, todėl išaugo tokių priemonių kaip „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ populiarumas. Pabrangus paskoloms ir sumažėjus skolinimosi galimybėms bei investicijoms į žemės ūkio sektorių, padidėjo ūkių įsiskolinimas, o tai taip pat padidino investicinės ES paramos paklausą. Nuo 2009 m. pabaigos pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pradėjus teikti paramą paskolomis buvo suteikta galimybė gauti lengvatines paskolas remiamų investicinių projektų privačiam kofinansavimui ir verslo plėtrai žemės ūkyje bei maisto produktų gamyboje. Kita vertus, labai padidėjus ūkių įsiskolinimams, aktualus tampa investicinės paramos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ didinimo klausimas. Programos II krypties priemonių intervencijos logika vertinamuoju laikotarpiu taip pat neprarado savo aktualumo, kadangi Programos poveikis šalies mastu, sprendžiant aktualias aplinkosaugines problemas (pavyzdžiui, nepakankama ekologiškų produktų pasiūla, dirvožemio erozija, blogos kokybės geriamasis vanduo, biologinės įvairovės nykimas, pakankamai dideli apleistos ir nedirbamos žemės plotai), buvo pakankamai mažas. IV krypties priemonių intervencijos logika taip pat išliko aktuali, kadangi vertinamuoju laikotarpiu daugiausiai buvo vykdomos parengiamosios veiklos. Programos tarpinio vertinimo ataskaitoje buvo pateiktos 73 rekomendacijos dėl Programos

įgyvendinimo kokybės gerinimo (administravimo procedūrų tobulinimo, rodiklių patikslinimo ir

stebėsenos duomenų rinkimo gerinimo, lėšų perskirstymo, viešinimo gerinimo ir kt.). 2011 m.

gruodžio 20 d. Stebėsenos komiteto posėdyje buvo atsiskaityta už šių rekomendacijų

įgyvendinimą:

• 45 rekomendacijos (60 proc.) jau buvo įgyvendintos arba pradėtos įgyvendinti,

- iš jų dėl aštuonių 2011 m. spalio 6 d. pateiktas pasiūlymas EK keisti Programą, 2012

m. gautas EK pritarimas;

• 28 (40 proc.) – neįgyvendintinos, iš jų:

- į 6 numatoma atsižvelgti kitame programavimo laikotarpyje;

- 3 nepritarė Programos valdymo komitetas;

- 19 jau neaktualios ar neįgyvendintinos (pvz., dėl reglamento apribojimų).

1.4 PROGRAMOS IR STRATEGIJOS PAKEITIMAI 2010-2011 M.

2010 m. Europos Komisija patvirtino penktąjį ir šeštąjį Lietuvos pasiūlytus Programos keitimus,

kuriais silpniau įgyvendinamoms priemonėms sumažintas finansavimas ir lėšos perskirstytos

toms, kurioms lėšų trūko – „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Jaunųjų ūkininkų

įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas, „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra , „Pusiau

natūrinis ūkininkavimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Taip pat kai kuriose priemonėse

supaprastinti reikalavimai ir sumažinti apribojimai paramai gauti.

2011 m. buvo patvirtintas septintasis Programos pakeitimas bei Europos Komisijai pateiktos

notifikacijos dėl aštuntojo ir devintojo Programos pakeitimų, kurie buvo patvirtinti jau 2012 m.

Septintasis Programos pakeitimas buvo susijęs su lėšų perkirstymu tarp III krypties priemonių, be

to, juo pasiūlyta mažinti paramai paskoloms skirtą finansavimą pagal priemones „Žemės ūkio

valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ ir



nukreipti lėšas paramai investicijoms pagal šias priemones. Aštuntasis Programos pakeitimas buvo

susijęs su naujos remtinos veiklos įtraukimu pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“.

Devintasis Programos pakeitimas buvo pakankamai didelės apimties ir juo buvo perskirstytos

lėšos tarp Programos priemonių, nukreipiant didesnį finansavimą tarp pareiškėjų populiaresnėms

priemonėms ir mažinant lėšas toms priemonėms, pagal kurias paramos poreikis buvo mažesnis nei

planuota. Valdymo institucija ėmėsi šių veiksmų, įvertinusi likusį Programos įgyvendinimo

laikotarpį (dveji metai) ir siekdama, kad visos kaimo plėtrai skirtos ES paramos lėšos būtų

įsisavintos efektyviai ir laiku.

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, 2010 m. Europos Komisijai pateikti du Strategijos pakeitimai,

kuriais taip pat atnaujinti ir Strategijos rodikliai, o 2012 m. liepos mėn. pateiktas Strategijos

atnaujinimas, suderintas su 2011 m. pabaigoje galiojusia Programos versija.

2 FINANSINIS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 2,287 mlrd. EUR (7,896 mlrd. Lt), iš kurių ES lėšos sudaro 1,766 mlrd.

EUR (6,097 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. pabaigos išmokėtų lėšų suma siekia 1,182 mlrd. EUR (4,081 mlrd. Lt), iš kurių ES dalis –

0,911 mlrd. EUR (3,146 mlrd. Lt). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 1,158 mlrd. EUR (3,998 mlrd. Lt), iš

kurių ES dalis – 0,892 mlrd. EUR (3,080 mlrd. Lt). Paminėtina, kad 2007–2011 m. išmokėtų lėšų suma sudaro 52 proc. visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui

skirtos sumos, o Europos Komisijai deklaruotos lėšos – 51 proc. visos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos sumos.

7 lentelė. Programos finansinis įgyvendinimas 2007–2011 m., EUR

Kryptis/priemonės

Išmokėta parama Deklaruota Europos Komisijai

2007–2011 m. 2011 m. 2007–2011 m. 2011 m.

Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis

I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“

111. Profesinio mokymo ir informavimo

veikla 13.153.507,44 9.865.129,59 4.340.655,81 3.255.491,43 9.555.637,01 7.166.727,77 3.885.498,43 2.914.123,83

112. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 82.857.677,43 62.143.257,75 23.908.514,07 17.931.385,45 82.857.678,77 62.143.259,08 23.948.514,11 17.961.385,56

113. Ankstyvasis pasitraukimas iš prekinės

žemės ūkio gamybos 65.100.690,63 48.825.431,37 20.534.162,33 15.400.591,89 65.100.690,63 48.825.516,00 20.534.162,33 15.400.326.04

iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 57.078.543,71 42.808.826,19 17.399.439,59 13.049.551,89 57.078.543,71 42.808.826,19 17.399.439,59 13.049.551,89

114. Naudojimasis konsultavimo paslaugomis 889.083,99 666.810,83 655.525,06 491.642,15 882.913,87 662.185,42 649.354,94 487.016,21

121. Žemės ūkio valdų modernizavimas 336.741.656,61 252.616.823,91 52.273.004,75 39.265.338,96 336.741.656,61 252.615.029,09 52.273.004,75 39.263.543,78



iš kurių 2010 m. sausio 1 d. sumokėtos

išlaidos už Reglamento (EB) Nr. 1698/2005

16 a str. 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą ir to

reglamento 69 str. 5a dalyje nurodytų sumų

patvirtinimą

403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,77 403.911,98 363.520,77

122. Miškų ekonominės vertės didinimas 5.701.676,03 4.276.256,94 2.993.265,97 2.244.949,44 5.701.676,03 4.276.257,03 2.993.265,97 2.244.949,48

123. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas 53.629.947,64 40.222.460,51 19.078.976,33 14.309.232,15 53.389.822,52 40.042.366,90 18.838.851,21 14.129.138,41





patvirtinimą

0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00

125. Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir

pritaikymo infrastruktūra 32.675.819,34 24.506.864,24 18.069.364,09 13.552.022,64 29.827.297,65 22.370.473,68 17.215.193,17 12.911.394,87

132. Dalyvavimas maisto kokybės schemose 43.931,98 32.948,98 40.436,71 30.327,53 43.931,98 32.949,00 40.436,71 30.327,54



Kryptis/priemonės


2007–2011 m. 2011 m. 2007–2011 m. 2011 m.


141. Pusiau natūrinis ūkininkavimas 9.777.833,09 7.333.366,09 2.816.731,20 2.112.544,85 9.777.833,09 7.333.375,11 2.816.731,20 2.112.548,56


pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 4.552.835,11 3.414.626,34 704.126,45 528.094,84 4.552.835,11 3.414.626,34 704.126,45 528.094,84

I kryptis, iš viso 600.571.824,18 450.489.350,21 144.710.636,32 108.593.526,49 593.879.138,16 445.468.142,52 143.195.012,82 107.455.114,50







patvirtinimą

403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,77 403.911,98 363.520,77

II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“

212. Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su

kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau

palankios ūkininkauti vietovės)

249.856.728,62 199.885.380,28 55.512.155,96 44.409.732,55 249.856.728,62 199.885.382,31 55.512.155,96 44.409.733,10

213. Natura 2000 išmokos ir išmokos,

susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama

"Natura2000" vietovėse žemės ūkio paskirties

žemėje)

1.131.317,60 905.048,91 368.265,90 294.611,04 1.131.317,60 905.053,96 368.265,90 294.612,68

214. Agrarinės aplinkosaugos išmokos 169.575.918,19 135.660.737,13 46.473.990,10 37.179.186,44 169.575.814,47 135.660.641,71 46.473.990,10 37.179.088,65



221. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku 16.496.741,09 13.197.384,64 8.137.485,19 6.509.984,47 16.496.741,09 13.197.389,47 8.137.485,19 6.509.988,15


pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 3.477.396,02 2.781.912,73 910.442,51 728.352,67 3.477.396,02 2.781.912,73 910.442,51 728.352,67

223. Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas mišku 20.878.519,08 16.702.812,85 10.483.780,30 8.387.022,87 20.878.519,08 16.702.814,68 10.483.780,30 8.387.024,22

224. Natura 2000 išmokos 1.275.932,14 1.020.745,39 897.056,70 717.645,10 1.275.932,14 1.020.745,61 897.056,70 717.645,27

225. Miškų aplinkosaugos išmokos 243.272,36 194.617,65 153.933,32 123.146,57 243.272,36 194.617,91 153.933,32 123.146,67

226. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir

prevencinių priemonių įdiegimas 7.110.215,39 5.688.172,22 5.452.097,42 4.361.677,86 7.110.215,39 5.688.172,32 5.572.097,42 4.457.677,94

227. Pelno nesiekiančios investicijos

miškuose 1.827.390,24 1.461.912,09 1.117.507,52 894.005,95 1.827.390,24 1.461.912,18 1.117.507,52 894.006,01

II kryptis, iš viso 468.396.034,71 374.716.811,16 128.596.272,41 102.877.012,85 468.395.930,60 374.716.727,01 128.716.272,41 102.972.922,69


pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006

77.595.704,32 62.076.554,12 4.082.978,46 3.266.381,26 77.595.704,32 62.076.554,12 4.082.978,46 3.266.381,26



Kryptis/priemonės


2007–2011 m. 2011 m. 2007–2011 m. 2011 m.


III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“

311. Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 2.087.532,60 1.565.649,42 1.561.733,09 1.171.299,79 2.087.532,60 1.565.649,45 1.561.733,09 1.171.299,82

312. Parama verslo kūrimui ir plėtrai 14.132.108,87 10.599.081,51 12.461.382,47 9.346.036,76 14.132.108,87 10.599.081,65 12.461.382,47 9.346.036,85

313. Kaimo turizmo veiklos skatinimas 9.423.884,50 7.067.913,05 5.211.642,27 3.908.731,54 9.423.884,50 7.067.913,39 5.211.642,27 3.908.731,70

322. Kaimo atnaujinimas ir plėtra 11.160.433,72 8.370.325,00 10.438.109,21 7.828.581,61 8.805.415,42 6.604.061,58 8.790.946,19 6.593.209,66





patvirtinimą

- - - - - - - -

III kryptis, iš viso 36.803.959,69 27.602.968,98 29.672.867,04 22.254.649,70 34.448.941,39 25.836.706,07 28.025.704,02 21.019.278,03





patvirtinimą

- - - - - - - -

IV kryptis „Leader metodo įgyvendinimas“

413. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas 8.582.722,37 6.866.177,29 7.647.509,54 6.118.007,07 4.143.793,72 3.315.034,98 3.911.814,31 3.129.451,45

421. Bendradarbiavimo projektų

įgyvendinimas 47.417,52 37.934,01 47.417,52 37.934,01 24.613,71 19.690,97 24.613,71 19.690,97

431. VVG veikla, įgūdžių įgijimas ir

pritaikymas vietovėje, kaip nurodyta 59

straipsnyje

12.038.082,42 9.630.465,18 4.311.094,48 3.448.875,08 5.391.711,69 4.314.283,59 3.506.904,84 2.806.438,10

IV kryptis, iš viso 20.668.222,31 16.534.576,48 12.006.021,54 9.604.816,16 9.560.119,12 7.649.009,54 7.443.332,86 5.955.580,52

V kryptis Techninė pagalba

511 Techninė pagalba 55.720.360,55 41.789.505,83 8.750.805,25 6.562.339,79 51.725.743,09 38.794.307,35 15.412.017,14 11.559.012,86

V kryptis, iš viso 55.720.360,55 41.789.505,83 8.750.805,25 6.562.339,79 51.725.743,09 38.794.307,35 15.412.017,14 11.559.012,86

Programai, iš viso 1.182.160.401,4

4 911.133.212,66 323.736.602,56 249.892.344,99 1.158.009.872,37 892.145.301,22 322.792.235,15 248.917.479,21







patvirtinimą

403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,75 403.911,98 363.520,77 403.911,98 363.520,77



Analizuojant Programos finansinio įgyvendinimo rezultatus, pastebėtina, kad 2011 m. buvo išmokėta 27 proc. visos 2007–2011 m. laikotarpiu išmokėtos sumos.

Lyginant su 2010 m., 2011 m. išmokėtos paramos suma buvo 11 proc. mažesnė.

Siekiant užtikrinti, kad Programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku ir nebūtų prarastos dėl reglamento (EB) Nr. 1290/2005 29 straipsnyje

nustatyto automatinio įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo, iki 2011 m. gruodžio 31 d. išankstiniam finansavimui ir tarpinėms

išmokoms reikėjo panaudoti bent 759,76 mln. EUR (2.623,3 mln. Lt) ES lėšų (įskaitant 122 mln. EUR avansą). Iki 2011 m. pabaigos šis planas

įgyvendintas 133 proc.



3 RODIKLIAI

3.1 PRADINIAI RODIKLIAI

Horizontalieji Rodiklis Rodiklis Vertė (2006 metai)

Kaimo vietovių paskirtis

Administracinių vienetų skaičius 10

Kaimo vietovių svarba proc. teritorijos kaimo vietovėse

proc. gyventojų kaimo vietovėse

proc. bendrosios pridėtinės vertės

kaimo vietovėse

proc. žemės ūkyje dirbančių asmenų

97,4

33,2

23

28,9

1 KRYPTIS

Konkuren-

cingumas

Žemės ūkio naudmenų

naudojimas

(ha, proc.)

ŽŪN/

ariamasis plotas /

daugiametė žolė/

daugiametės kultūros

67,3

31,4

1,3

Ūkio struktūra Ūkių skaičius

ŽŪN (tūkst.)

Vidutinis teritorinis ūkio dydis, ha

Ūkių dydžių pasiskirstymas, %:

< 5 ha ŽŪN;

nuo5 iki 50 ha ŽŪN;

>= 50 ha ŽŪN

Vidutinis ekonominis ūkio dydis, EDV

Pasiskirstymas pagal ekonominius ūkio

dydžius**, %:

< 2 EDV;

Nuo 2 iki <100 EDV;

>= 100 EDV

Nuo 1 iki <4 EDV

Darbo jėga, VSD

2.813.987

11,1

51,4

46,3

2,3

2,21

69

30,6

0,4

29

136 300

Miškininkystės sektoriaus

struktūra

Miškininkystės struktūra

Eksploatacinių miškų plotas (EMP)

(tūkst. ha)

Nuosavybė (proc. EMP ploto, kuris

priklauso „tinkamumo kriterijus

atitinkančiai“ nuosavybei):

Privati

Valstybės

Vidutinis privačios valdos dydis

(ha)(FOWL)

1 849

34,9

65,1

3,4

Miškų produktyvumas Vidutinis grynasis metinis tūrio

vienetas (FAWS) (tūkst. m³/metus su

žieve)

6,5

2 KRYPTIS

Aplinka Žemės danga

Bendras žemės plotas (tūkst. ha)

žemės ūkio ( proc.

miško ( proc.

6. 530

47,7 proc.

32,5



Mažiau palankios ūkininkauti

vietovės

proc. ŽŪN ne MPŪV

proc. ŽŪN mažiau palankiose

ūkininkauti vietovėse (MPŪV)

Iš kurių

MPŪV su specifiniais trūkumais

56,5

43,5

0,8

Natura 2000 teritorija proc. teritorijos, kur įgyvendinama

Natura 2000

proc. ŽŪN, kur įgyvendinama Natura

2000

proc. miškų ploto, kur įgyvendinama

Natura 2000

12,5

5,4

23

Biologinė įvairovė: saugomi

miškai

proc. FOWL, saugomų siekiant išsaugoti

biologinę įvairovę, kraštovaizdžius ir

specifinius gamtinius elementus

(MKMAE 4.9, 1.1, 1.2, 1.3 ir 2 punktai)

13,4

III-ios grupės (apsauginiai)

miškai

proc. Saugomo miško ir miškingų

vietovių, siekiant apsaugoti dirvožemį ir

vandenį (MCPFE 5.1 3.1 kategorija)

16,3

Miškų plotų plėtra Vidutinis metinis miškų ir kitų miškais

apželdintų plotų prieaugis ( Ha/metus)

14.837

Miškų ekosistemos sveikata proc. medžių

spygliuočių /

lapuočių, priklausančių 2–4 defoliacijos

klasėms

12

9,5

16,6

Vandens kokybė proc. teritorijos, kuri priskiriama nitratų

pažeidžiamai zonai

100

3 KRYPTIS

Platesnė

kaimo plėtra

Gyventojų tankumas Gyventojų tankumas (gyventojų sk./kv.

km)

-vidurkis šalyje

-kaimo vietovėse

52,3

17,8

Amžiaus struktūra proc. žmonių

šalyje:

- (0–14) metų amžiaus


- >=60 metų amžiaus

kaimo vietovėse:



- >=60 metų amžiaus

16,5

68,2

15,3

18,1

63,9

18

Ūkio struktūra proc. BPV pagal šaką

šalyje:

-pirminis

- antrinis

- tretinis sektorius

kaimo vietovėse:

-pirminis

- antrinis


4,3

32,9

62,8

17

32,6

50,4

Užimtumo struktūra proc. užimtų asmenų pagal šaką

šalyje:

-pirminis

- antrinis


kaimo vietovėse:

-pirminis

- antrinis


12,4

29,7

57,9

38,1

22,7

39,2



Ilgalaikis nedarbas proc. ilgalaikių bedarbių (palyginti su

aktyvių gyventojų skaičiumi)

-vidurkis šalyje

-kaimo vietovėse

2,6

2,9

Išsimokslinimas suaugusiųjų (15 metų ir vyresnių),

turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį

išsilavinimą:

šalyje:

-skaičius (tūkst.)

- %

kaimo vietovėse:

-skaičius (tūkst.)

- %

2.023,3

71,2

538,9

58

Plačiajuosčio tinklo aprėptis

kaimo vietovėse

(proc.) 54,6

3.2 I KRYPTIES RODIKLIAI

3.2.1 I krypties strateginės stebėsenos rodikliai

8 lentelė. I krypties strateginės stebėsenos rodikliai

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m. tikslas 2007–2011 m. pasiekta reikšmė

Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo

Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios

pridėtinės vertės padidėjimas

Tūkst. EUR 19,84 N. d. N. d.

Vidutinis ūkio dydis Ha 20 16,3 (vid.

deklaruoto ūkio

dydis)

81,5 %

Vidutinis miško valdos dydis Ha 10 3,27 32,7 %

Į rinką patenkančių ūkių skaičius Vnt. 3 000 461 15,4 %

Pagerintos sausinimo sistemos Ha 90.000 89.535 99,5 %

Paremtų konsoliduojamų sklypų plotas Ha 24.000 0 0 %

Mokymo veiklą, susijusią su žemės

ūkiu ir (arba) miškų ūkiu, sėkmingai

baigusių asmenų skaičius

Unikalių

asmenų

skaičius

28.500 56.184 197 %

Jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimas skaičius 10.000 3.387 34 %

3.2.2 I krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai

9 lentelė. Priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla (111)“ produkto ir rezultato stebėsenos

rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė

2007–2011 m. pasiekta reikšmė

Fizinis rodiklis Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Mokymo

kursų

dalyvių

skaičius

Iš viso: unikalių

asmenų

skaičius

(apsilankymų

skaičius)*

30.000 30.848 56.184 187%

Pagal dalyvių

pobūdį:

Ūkininkaujantys

dalyviai

28.000 29.898 51.606 184%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė



tikslo

Miškininkyste

užsiimantys dalyviai

2.000 950 4.578 229%

Išklausytų mokymų dienų skaičius

(1 diena – 8 mokymo valandos)

dienų skaičius 300.000 (14.532)

174.384**

(19.994)

239.928**

80%

Rezultato rodikliai

Mokymo veiklą, susijusią su

žemės ūkiu ir (arba) miško ūkiu

sėkmingai baigusių asmenų

skaičius

unikalių

asmenų

skaičius

28.500 30.848 56.184 197%

*Lentelėje pateiktas mokymo kursų dalyvių skaičius, įskaičiuojant to paties asmens apsilankymus skirtinguose

kursuose. Unikalių asmenų skaičiaus rodiklio įgyvendinančioji institucija neturi galimybių apskaičiuoti. Atkreiptinas

dėmesys, kad pateikiami duomenys tik apie baigtus įgyvendinti projektus.

**Rodiklis skaičiuotas visų įvykusių mokymų dienų skaičių padauginus iš 12 (minimalaus dalyvių skaičiaus grupėje). 10 lentelė. Priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (112)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė

2007–2011 m. pasiekta

reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

jaunųjų

ūkininkų

skaičius

Iš viso: unikalių

asmenų

skaičius

2.150 614 2.149 100%

Pagal lytį:

Vyrų 1.290 452 1.603 124%

Moterų 860 162 546 63%

Pagal sąsajas su

priemone „Ankstyvas

pasitraukimas iš prekinės

žemės ūkio gamybos“:

Ankstyvas pasitraukimas

iš prekinės žemės ūkio

gamybos ūkiuose

1.500 13 347 23%

Kituose ūkiuose 650 - 1.819* 280%

Bendra investicijų suma EUR 85.417.204 23.948.513 82.857.676 97%

Vidutinis remiamo ūkio dydis ha 17,6 59 66 375%

Bendras paremto žemės ploto dydis ha 37.840 32.441 142.566 377%

Rezultato rodikliai

Paramą gavusių ūkių/įmonių

bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas

EUR 10.000.000 - 15.470.691** 155%

Jaunųjų ūkininkų skaičiaus

padidėjimas

ūkininkų

skaičius

10.000 - 3.387 34%

*Lyginant su 2010 m. ataskaitos duomenimis, šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, nes buvo patikslinti duomenys ir

13 paraiškų buvo priskaičiuotos prie dalyvaujančių ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos ūkiuose.

**Rodiklis apskaičiuotas NMA, remiantis turimomis paramos gavėjų (paramą gavusių iki 2009 m. pab.) ataskaitomis.

Kadangi NMA šią rodiklio reikšmę iš pateiktų paramos gavėjų ataskaitų skaičiavo pirmus metus, tikėtina didesnė

paklaida.

11 lentelė. Priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos(113)“ produkto ir rezultato

stebėsenos rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė





tikslo

Produkto rodikliai

Anksti iš

veiklos

pasitraukusių

ūkininkų

skaičius

Iš viso: asmenų

skaičius

6.700 384 2.133 32%

Pagal lytį:

Vyrų 3.015 215 1.244 41%

Moterų 3.685 169 889 24%

Anksti iš veiklos pasitraukusių ūkių

darbuotojų skaičius

asmenų

skaičius

3 0 1 33%

Perleistos žemės plotas ha 35.000 4.889 27.049 77%

Perėmėjų jaunųjų ūkininkų skaičius asmenų

skaičius

1.355 11 346 26%

Rezultato rodikliai

Remiamų ūkių (perėmėjų) valdų ir

įmonių bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas

EUR 5.240.700 - 2.116.503* 40%

*Rodiklis apskaičiuotas NMA, remiantis turimomis paramos gavėjų (paramą gavusių iki 2009 m. pab.) ataskaitomis.

NMA šią rodiklio reikšmę iš pateiktų paramos gavėjų ataskaitų skaičiavo pirmus metus, todėl tikėtina didesnė

paklaida. Tikslesni duomenys bus pateikti 2012 m ataskaitoje.

12 lentelė. Priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis (114)“ produkto ir rezultato stebėsenos


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų ūkininkų skaičius unikalių

ūkininkų

skaičius

20.000 849 1.187 6%

Teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai

(R. 1782/03, III priedas) ir geros žemės ūkio

ir aplinkosaugos praktikos sąlygos

(R. 1782/03, IV priedas)

unikalių

ūkininkų

skaičius*

20.000 881 2.410 12%

Kitos kompleksiniu paramos susiejimu pagal

Reg. Nr. 1782/2003 nesprendžiamos

priemonės tokiose srityse:

- aplinkosauga, įskaitant agrarinę aplinkosaugą;

- visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata;

- valdymas (ekonominiai rezultatai, apskaitos

tvarkymas ir t.t.)

unikalių

ūkininkų

skaičius*

7.500

7.500

10.000

0

0

78

0

0

277

0%

0%

3%

Paremtų miško savininkų skaičius unikalių

miško

valdytojų

skaičius

1.000 22 64 6%

Rezultato rodikliai

Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės

vertės padidėjimas

EUR 1.000.000 - 3.182* 0,3%

*Duomenys apie pasiskirstymą pagal konsultacijų sritis pateikiami pagal patvirtintas paraiškas (o ne paramą gavusius

ūkininkus).

**Rodiklis apskaičiuotas NMA, vadovaujantis turimomis paramos gavėjų (paramą gavusių iki 2009 m. pab.)

ataskaitomis. NMA šią rodiklio reikšmę iš pateiktų paramos gavėjų ataskaitų skaičiavo pirmus metus, todėl tikėtina

didesnė paklaida. Tikslesni duomenys bus pateikti 2012 m ataskaitoje..

13 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas (121)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavim

o vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta


reikšmė



reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Investicinę

paramą

gavusių ūkių

valdų

skaičius (iš

kurių pagal

„Naujų

iššūkių“

priemones)

Iš viso: ūkių

valdų

skaičius

4.410 (33) 1.160 5.282 120%

Pagal lytį:

Vyrų 2.076 845 3.961 192%

Moterų 1.384 257 1.000 72%

Pagal teisinį statusą:

Fiziniai asmenys 3.460 1.102 4.961 143%

Juridiniai asmenys 950 58 321 34%

Pagal priemonės

veiklos sritis:

1 veiklos sritis 3.076 27 216 7%

2 veiklos sritis (iš jų

pagal ‚Pienininkystės

sektoriaus

restruktūrizavimą“)

1.311 (30) 1.114 (2) 5.042 (2) 384% (7%)


pagal

„Atsinaujinančius

energijos šaltinius“)

23 (3) 19 (19) 24 (19) 104%

(633%)

Paremtų projektų, kuriems suteikta

parama paskoloms, skaičius

projektų

skaičius

1.000 61 592 59%

Trumpos rotacijos plantaciniais

želdiniais apželdintas plotas, ha

ha 2.740 630 1544 56%

Bendra

investicijų

suma (kur

pagal „Naujų

iššūkių“

priemones)

Iš viso: EUR 652.510.754

(8.705.555)

140.741.739

(664.109)

624.985.339

(664.109)

96%

(8%)

Pagal priemonės

veiklos sritis:

1 veiklos sritis EUR 141.481.734 889.97 36.017.616 25%


pagal „Pienininkystės

sektoriaus

restruktūrizavimas“)

EUR 492.102.401

(7.901.852)

139.395.518

(278.868)

588.322.450

(278.868)

119% (4%)


pagal

„Atsinaujinančius

energijos šaltinius“)

EUR 18.926.619

(803.703)

456.241

(385.241)

645.270

(385.241)

3%

(48%)

Rezultato rodikliai*

Valdų, tiekiančių naujus produktus/

diegiančių naujas technologijas

skaičius (kur pagal „Pienininkystės

sektoriaus restruktūrizavimas“)

valdų

skaičius

180 (30) 1.270 1.477 820%

Bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimas paramą gavusiose

valdose/įmonėse (kur pagal „Naujų

iššūkių“ priemones)

EUR 460.800

(8.000)

- -182.510.054* -

*Rodiklis apskaičiuotas NMA, vadovaujantis turimomis paramos gavėjų (paramą gavusių iki 2009 m. pab.)

ataskaitomis. Šio rodiklio reikšmė, atsižvelgiant turimus ribotus duomenis, kol kas nėra pakankamai patikima

14 lentelė. Priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas (122)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė



tikslo

Produkto rodikliai

Investicijų paramą gavusių miško

valdų skaičius

miško valdų

skaičius

122 63 110 90%

Pagal pirmąją veiklos sritį 65 11 23 35%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė



tikslo

investicijų paramą gavusių miško

valdų skaičius

Pagal antrąją veiklos sritį investicijų

paramą gavusių miško valdų

skaičius

57 36 87 153%


Rezultato rodikliai



EUR 26.027 - -814.765* -3.130%

Ūkių/įmonių, tiekiančių naujus

produktus ir diegiančių naujas

technologijas skaičius

valdų

skaičius

8 3 14 175%

Įsigytų miškų ūkio mašinų skaičius miškų ūkio

mašinų

skaičius

52 218 543 1044%

Pagal pirmąją veiklos sritį paremtos

miško žemės plotas, kurio

ekonominė vertė išaugo dėl paramos

ha 800 173 231 29%

Sukurta naujų darbo vietų** naujų darbo

vietų

skaičius

115 45 116 101%

*Rodiklis apskaičiuotas NMA, remiantis turimomis paramos gavėjų (paramą gavusių iki 2009 m. pab.) ataskaitomis.

Šio rodiklio reikšmė, atsižvelgiant turimus ribotus duomenis, kol kas nėra pakankamai patikima.

**Nurodytas sukurtų naujų darbo vietų skaičius, remiantis projektų įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija.

2010 m. ataskaitoje pateiktas sukurtų darbo vietų skaičius buvo apskaičiuotas ekonometrinio modeliavimo būdu,

pagal kurį 2007–2010 m. laikotarpiu sukurtos 28 darbo vietos.

15 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (123)“ produkto ir

rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

įmonių

skaičius (iš

kurių pagal

„Naujų

iššūkių“

priemones)

Iš viso (iš kurių pagal

„Naujų iššūkių“

priemones):

įmonių

skaičius

112 (2) 54 (0) 114 (0) 101%

Pagal paramos rūšį:

Paremtų įmonių skaičius

(parama paskolomis)

40 7 16 40%

Pagal įmonės dydį:

Labai mažos ir (ar) mažos

(<50 darbuotojų,<10 mln.

EUR apyvarta) (iš kurių

„Pieno sektoriaus

restruktūrizavimui“)

38 (1) 25 (0) 41 (0) 108%

Vidutinės (<250

darbuotojų, <50 mln. EUR

apyvarta) (iš kurių „Pieno

sektoriaus


44 (1) 16 (0) 43 (0) 98%

Pusiau didelės (<750

darbuotojų, <200 mln.

EUR apyvarta)

30 13 30 100%

Pagal sektorių:

Pieno (iš kurių „Pieno 31 (2) 6 (0) 19 (0) 61%



Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

sektoriaus


Kiaulininkystė,

paukštininkystė

30 4 5 17%

Lauko kultūros 28 24 42 150%

Sodininkystė 15 6 10 67%

Ne maisto produktai 8 2 5 63%

Bendra

investicijų

suma

(iš kurių

pagal

„Naujų

iššūkių“

priemones)

Iš viso: EUR 289.873.704

(24.529.630)

50.715.929 139.984.824 48%

Pagal sektorių:

Pieno (iš kurių „Pieno

sektoriaus


81.000.597

(24.529.630)

15.598.320

(0)

37.706.320

(0)

47%

Kiaulininkystė,

paukštininkystė

78.536.290 1.812.670 6.258.870 8%

Lauko kultūros 73.607.676 23.045.160 60.447.060 82%

Sodininkystė 38.035.992 2.697.340 3.173.140 8%

Ne maisto produktai 18.693.149 21.350 3.687.750 20%

Rezultato rodikliai

Įmonių tiekiančių

naujus produktus ir

diegiančių naujas

technologijas skaičius

(iš kurių „Pieno

sektoriaus


Iš viso: įmonių

skaičius

27 (2) 13(0) 26 (0) 96%

Pagal įmonės

rūšį:

Žemės ūkio

įmonė

0 0 0 0%

Maisto įmonė 27 13 26 96%

Pagal gamybos

profilio

pakeitimą:

Nauja

technologija

17 0 0 0%

Nauji produktai 10 13 26 260%

Remiamų įmonių bendrosios pridėtinės

vertės padidėjimas

EUR 1.349.000 - -707.269* -52%

Sukurtų darbo vietų skaičius** naujų

darbo

vietų

skaičius

400 306 3.714 929%


ataskaitomis. Šio rodiklio reikšmė, atsižvelgiant į kol kas turimus ribotus duomenis, nėra pakankamai patikima.

Tikslesni duomenys bus pateikti 2012 m. ataskaitoje.

**Nurodytas sukurtų naujų darbo vietų skaičius, remiantis projektų įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija.

2010 m. ataskaitoje pateiktas sukurtų darbo vietų skaičius buvo apskaičiuotas ekonometrinio modeliavimo būdu,

pagal kurį 2007–2010 m. laikotarpiu sukurtos 26 darbo vietos.

16 lentelė. Priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (125)“ produkto ir


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

projektų

skaičius

Iš viso: unikalių

projektų

skaičius

262 54 134 51%

Pagal žemės tipą:

Ūkių žemė 239 53 133 56%

Miško žemė 23 1 1 4%

Pagal projekto tipą:



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Miškų infrastruktūros

gerinimo

23 1 1 4%

Vandentvarkos 198 53 133 67%

Žemės konsolidavimo ir

gerinimo

40 0 0 0%

Gyvulių ir paukščių

prekinės vertės didinimo

1 0 0 0%

Bendra

investicijų

suma

Iš viso: EUR 102.042.133 18.841.170 33.141.442 32%

Pagal žemės tipą:

Ūkių žemė 94.542.133 18.687.436 32.987.708 35%

Miško žemė 7.500.000 153.734 153.734 2%

Pagal projekto tipą:

Miškų infrastruktūros

gerinimo

7.500.000 153.734 153.734 2%

Vandentvarkos 68.382.133 18.687.436 32.987.708 48%

Žemės konsolidavimo ir

gerinimo

16.160.000 0 0 0%

Gyvulių ir paukščių

prekinės vertės didinimo

10.000.000 0 0 0%

Rezultato rodikliai



EUR 1.766.046 - - -

Nutiesta ar rekonstruota miško kelių su

žvyro danga

km 100 5 5 5%

Rekonstruota sausinimo sistemų km 4.500 656 1.458 32%

Rekonstruota dirbtinių vandens telkinių

hidrotechninių statinių (pylimų)

km 4,5 546 1.506 335%

Rekonstruota polderių km 30 26 42 140%

17 lentelė. Priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose (132)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų ūkių

valdų,

dalyvaujančių

kokybės

schemoje

Iš viso: unikalių

asmenų

skaičius

400 28 31 8%

Pagal kokybės schemos

kilmę:

Bendrijos maisto

kokybės ženklinimo

sistemos

35 0 0 0

Valstybės narės

pripažinta schema

365 28 31 12%

Rezultato rodikliai

Žemės ūkio produkcijos vertė pagal

pripažintus kokybės ženklus ir nustatytus

standartus

EUR 2.380.000 - 887.356 37%

18 lentelė. Priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas (141)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta


reikšmė



reikšmė Fizinis rodiklis Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

valdų

skaičius

Iš viso: unikalių

valdų

skaičius

3.250 693 1.573 48%

Pagal valdos dydį:

< 5 ha 155 86 140 90%

5 ha ≤ - < 10 ha 514 184 369 72%

≥10 ha 2.581 423 1.064 41%

Rezultato rodikliai

Į rinką patenkančių ūkių skaičius unikalių

ūkių

skaičius

3.000 86 461 15%

3.3 II KRYPTIES RODIKLIAI

3.3.1 II krypties strateginės stebėsenos rodikliai

19 lentelė. II krypties strateginės stebėsenos rodikliai

Rodikliai Matavimo vienetai


Fizinis rodiklis Dalis nuo tikslo Sėkmingai tvarkomi žemės plotai,

turintys teigiamą poveikį: Ha

(a) biologinei įvairovei, didelės

gamtinės vertės ūkininkavimui ar

miškininkystei,

ha 884.335 1.866.569 211,07%

(b) vandens kokybei, ha 133.000 993.082 746,68%

(c) klimato kaitai, ha 296.185 1.477.841 498,96%

(d) dirvožemio kokybei ha 243.685 1.148.912 471,47%

Ekologinių ūkių skaičius Vnt. 4.500 3.080 68,4 %

Ekologinių ūkių plotas ha 170.000 140.000 82,4 %

3.3.2 II krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai

20 lentelė. Priemonės „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau

palankios ūkininkauti vietovės) (212)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė



tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų valdų skaičius, išskyrus

kalnuotas vietoves

valdų

skaičius

110.000 53.678 117.656 107%

Paremtų žemės ūkio naudmenų

nepalankiose teritorijose, išskyrus

kalnuotas vietoves, plotas

ŽŪN ha 1.000.000 782.919 1.450.142* 145%

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi žemės

plotai, turintys

teigiamą poveikį

Biologinei

įvairovei, didelės

gamtinės vertės

ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 120.000 782.919 1.450.142 1.208%

Vandens kokybei 55.000 391.460 725.071 1.318%

Klimato kaitai 120.000 782.919 1.450.142 1.208%

Dirvožemio

kokybei

55.000 391.460 725.071 1.318%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė



tikslo

Atskirties ir žemės

apleidimo

mažinimui

120.000 782.919 1.450.142 1.208%

*Apskaičiuojant suminius duomenis, galima paklaida dėl besikeičiančių valdų numerių.

21 lentelė. Priemonės „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (213)“ produkto ir


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų valdų

skaičius „Natura

2000“ tinklo

vietovėse / pagal

Vandens

politikos

direktyvą

Iš viso: valdų

skaičius

800 517 1.719 215%

Pagal vietovės tipą:

„Natura 2000“ teritorijos - 517 1.719 -

Teritorijos,

reglamentuojamos

direktyvos 2000/60/EB

(Vandens politikos

direktyvos)

- 0 0 -

Paremtas žemės

ūkio paskirties

žemės plotas,

kuriame

taikomi „Natura

2000“ / Vandens

politikos

direktyvos

apribojimai

Iš viso: ŽŪN ha 54.000 12.114 18.783 35%

Pagal vietovės tipą:

„Natura 2000“ teritorijos - 12.114 18.783 -

Teritorijos,

reglamentuojamos

direktyvos 2000/60/EB

(Vandens politikos

direktyvos)

- 0 0 -

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi žemės

plotai, turintys

teigiamą poveikį

Biologinei įvairovei,

didelės gamtinės vertės

ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 54.000 12.402,6 18.783 35%

Vandens kokybei 30.000 18.783 18.783 63%

Klimato kaitai 54.000 18.783 18.783 35%

Dirvožemio kokybei 30.000 18.783 18.783 63%


apleidimo mažinimui

20.000 18.783 18.783 94%

22 lentelė. Priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos (214)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų ūkininkų valdų ir kitų žemės

valdytojų valdų skaičius

unikalių

valdų

skaičius

67.350 4.401 20.748 31%

Bendras plotas, kuriam teikiama agrarinės

aplinkosaugos parama (išskyrus 10a punktą)

ha 396.000 45.148,79 284.991,79 72%

Fizinis plotas, kuriam pagal šią priemonę

teikiama agrarinės aplinkosaugos parama

ha 396.000 45.148,79 284.991,79 72%

Patvirtintų paraiškų skaičius unikalių 67.350 4.401 20.748 31%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

įsipareigo

jimų

skaičius

Paraiškų, susijusių su genetiniais ištekliais,

skaičius

paraiškų

skaičius

400 0 394 99%

Kraštovaizdžio

tvarkymo

programa

Paremtų ūkininkų valdų

ir kitų žemės valdytojų

valdų skaičius

paraiškų

skaičius

60.000 3.523 17.105 29%

Paremtas plotas ha 200.000 8.081,15 142.991,05 71%

Ekologinio

ūkininkavimo

programa

Didžiausias paremtų

ekologinių ūkių skaičius

paraiškų

skaičius

4.500 709 3.080 68%

Paremtų ekologinių ūkių

plotas

ha 170.000 37.067,74 142.000,74 84%

Nykstančių

Lietuvos senųjų

veislių gyvulių ir

naminių

paukščių

išsaugojimo

programa

Paraiškų, susijusių su

genetiniais ištekliais,

skaičius

paraiškų

skaičius

400 0 394 99%

Laikomų nykstančių

rūšių gyvūnų skaičius

gyvulių ir

paukščių

skaičius

SGV

7.000 - 3.315 47%

„Rizikos“

vandens telkinių

būklės gerinimo

programa

Patvirtintų paraiškų

skaičius

paraiškų

skaičius

2.300 18 113 5%

Paremtas plotas ha 23.000 225 326 1,4%

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi žemės

plotai, turintys

teigiamą poveikį



ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 600.000 226.407 389.638,5 65%

Vandens kokybei 23.000 179.094,1 248.036,1 1.078%

Klimato kaitai - 0 0 -

Dirvožemio kokybei 135.000 226.407 389.631,1 288%



- 0 0 -

23 lentelė. Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku (221)“ produkto ir rezultato


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Apželdinimo

mišku

paramos

gavėjų

skaičius

Iš viso: asmenų

skaičius

3.278 295 1.000 31%

Pagal grupės rūšį:

Ūkininkai 937 295 1.000 107%

Asociacijos 19 0 0 0

Kiti gavėjai 2.322 0 0 0

Apželdintas

mišku žemės

plotas

Iš viso: ha 9.835 1.191,89 4.108,19 42%

Pagal medžių rūšis:

Spygliuočiai 4.918 60,63 195,73 4%

Lapuočiai 2.951 698,8 2.122,2 72%

Greitai augančių rūšių

trumpos rotacijos

plantaciniai želdiniai

1.966 0 6,57 0,3%

Mišrūs - 432,49 1.783,69 -



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi

žemės plotai,

turintys

teigiamą

poveikį

Biologinei įvairovei, didelės

gamtinės vertės

ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 9.835 4.107,56 4.108,19 42%

Vandens kokybei - 0 16,84 -

Klimato kaitai 9.835 0 4 0,01%

Dirvožemio kokybei 9.835 4.108,19 4.108,19 42%



9.835 4.108,19 4.108,19 42%

24 lentelė. Priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas

mišku (223)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Apželdinimui

mišku

paramos

gavėjų

skaičius

Iš viso: asmenų

skaičius

2.570 493 1.157 45%

Pagal grupės rūšį:

Ūkininkai 917 412 1.041 114%

Asociacijos 19 81 116 610%

Kiti gavėjai 1.634 0 0 0

Apželdintas

mišku žemės

plotas

Iš viso: ha 12.850 2.371,78 8.075,08 63%

Pagal medžių rūšis:

Spygliuočiai 7.060 71,99 427,49 6%

Lapuočiai 5.790 1.643,67 4.414,87 76%

Greitai augančių rūšių

trumpos rotacijos plantaciniai

želdiniai

- 9,18 17,78 -

Mišrūs - 646,94 3.214,94 -

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi

žemės plotai,

turintys

teigiamą

poveikį

Biologinei įvairovei, didelės

gamtinės vertės ūkininkavimui

ar miškininkystei

ha - 0 2,78 -

Vandens kokybei - 121,98 253,08 -

Klimato kaitai 12.850 8.075,08 8.075,08 63%

Dirvožemio kokybei 12.850 37,38 38,38 0,3%

Atskirties ir žemės apleidimo

mažinimui

12.850 8.075,08 8.075,08 63%

25 lentelė. Priemonės „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose) (224)“ produkto ir


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų miško valdų skaičius „Natura

2000“ teritorijose

valdų

skaičius

18.000 27 240 1,3%

Paremtas miškų ūkio paskirties žemės

plotas, kuriame taikomi „Natura 2000“

apribojimai

ha 85.000 361,46 3.149,46 4%

Rezultato rodikliai



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Sėkmingai

tvarkomi žemės

plotai, turintys

teigiamą

poveikį



ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 85.000 1.590,46 3.149,46 4%

Vandens kokybei 25.000 926,3 926,3 4%

Klimato kaitai - 0 0 -

Dirvožemio kokybei 85.000 3.149,46 3.149,46 4%



- 0 0 -

26 lentelė. Priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos (225)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų miško

valdų skaičius

Iš viso: unikalių

asmenų

skaičius

3.500 75 168 5%

Pagal veiklos sritį:

KMB apsaugos

privačiuose miškuose

projektai

1.500 31 63 4%

Negalutinių kirtimų


paramos projektai

2.000 44 105 5%

Visas miško

plotas, už kurį

išmokėtos

miškų

aplinkosaugos

išmokos

Iš viso: ha 13.500 360 745 6%

Pagal veiklos sritį:

KMB apsaugos


projektai

3.500 170 291 8%

Negalutinių kirtimų


paramos projektai

10.000 190 454 5%

Fizinis miško plotas, už kurį išmokėtos

miškų aplinkosaugos išmokos

ha 13.500 360 745 6%

Sutarčių skaičius unikalių

įsipareigojimų

skaičius

3.500 75 168 5%

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi

žemės plotai,

turintys

teigiamą

poveikį



ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 13.500 745 745 6%

Vandens kokybei - 0 0 -

Klimato kaitai 13.500 745 745 6%

Dirvožemio kokybei - 0 0 -



- 0 0 -

27 lentelė. Priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas (226)“

produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Įgyvendintų

prevencinių ir

atkuriamųjų

veiksmų

skaičius

Iš viso: unikalių

projektų

skaičius

75 87 102 136%

Pagal veiklas:

1 veikla 50 87 102 204%

2 veikla 25 0 0 0

Paremtas pažeistų miškų plotas ha 1.000 56.902,15 105.242,85 10.524%

Naujų arba rekonstruotų apžvalgos bokštų

skaičius

unikalių

projektų

skaičius

10 8 30 300%

Naujų arba rekonstruotų mineralizuotų

juostų ilgis

km 10.000 1.018 2.891 29%


Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi

žemės plotai,

turintys

teigiamą

poveikį



ūkininkavimui ar

miškininkystei

ha 1.000 0 0 0

Vandens kokybei - 0 0 -

Klimato kaitai 1.000 94,05 94,05 9%

Dirvožemio kokybei - 94,05 94,05 -



- 94,05 94,05 -

28 lentelė. Priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose (227)“ produkto ir rezultato stebėsenos


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų miško valdytojų skaičius unikalių

asmenų

skaičius

100 19 38 38%

Pelno nesiekiančiomis investicijomis

paremtas miško plotas

ha 2.000 504 541 27%

Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės

miško infrastruktūros įrenginių skaičius

įrenginių

skaičius

100 38 73 73%

Bendra investicijų vertė EUR 11.111.111 1.241.434 2.030.434 18%

Rezultato rodikliai

Sėkmingai

tvarkomi žemės

plotai, turintys

teigiamą poveikį


didelės gamtinės

vertės ūkininkavimui

ar miškininkystei

ha 2.000 0 0 0

3.4 III KRYPTIES RODIKLIAI

3.4.1 III krypties strateginės stebėsenos rodikliai

29 lentelė III krypties strateginės stebėsenos rodikliai

Rodikliai Matavimo

vienetai



Bendras sukurtų darbo vietų skaičius Vnt. 4.100 346 8%



Rodikliai Matavimo

vienetai



Kaimo turizmo sodybose

apsilankiusių turistų skaičius

Turistų

skaičiaus

padidėjimas

220.000 111.277 51%

Plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse skvarbos padidėjimas

Unikalus

žmonių

skaičius

800 0 0%

Kaimo gyventojai, besinaudojantys

geresnėmis paslaugomis

skaičius 619.869 132.187 21%

3.4.2 III krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai

30 lentelė. Priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos (311)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

pareiškėjų

skaičius

Iš viso: asmenų

skaičius

120 11 28 23%

Pagal statusą:

Juridiniai asmenys

(įmonės)

60 1 4 7%

Ūkininkai 50 10 20 40%

Fiziniai asmenys 10 0 4 40%

Pagal lytį:

Vyrų 75 7 18 24%

Moterų 45 3 6 13%

Pagal amžiaus grupę:

< 25 metų 15 2 3 20%

≥ 25 metų 105 8 21 20%

Pagal kaime vykdomos

ne žemės ūkio veiklos

rūšį:

Amatai 10 0 5 50%

Kita 110 11 23 21%

Bendra investicijų apimtis EUR 49.038.040 3.960.241 4.820.700 10%

Rezultato rodikliai

Remiamų subjektų bendros (ne žemės

ūkio) pridėtinės vertės padidėjimas

EUR 1.113.000 - -7.664,36* -0,6%

Bendras

sukurtų darbo

vietų skaičius

Iš viso: sukurtų

darbo vietų

skaičius

200 16 21 11%

Pagal lytį:

Vyrų 125 14 17 14%

Moterų 75 2 4 5%


< 25 metų 25 2 2 8%

≥ 25 metų 175 14 19 11%


ataskaitomis. 31 lentelė. Priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai (312)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

pareiškėjų

skaičius

Iš viso: kaimo

gyventojai

ir labai

mažos

įmonės

400 132 176 44%

Pagal statusą:

Juridiniai asmenys 350 122 156 45%

Fiziniai asmenys 50 10 20 40%

Pagal amžiaus grupę

(kaimo gyventojų ir

pagrindinių labai mažų

įmonių akcininkų):

< 25 metų 30 0 1 3%

≥ 25 metų 370 10 19 5%

Pagal labai mažų įmonių

rūšį:

Naujai įkurtos 200 85 85 43%

Veikiančios 150 47 91 61%

Rezultato rodikliai

Remiamų subjektų bendros (ne žemės


EUR 3.710.100 - 101.828* 3%

Bendras

sukurtų

darbo

vietų

skaičius

Iš viso: sukurtų

darbo vietų

skaičius

1.200 146 158 13%

Pagal lytį:

Vyrų 800 85 93 12%

Moterų 400 61 65 16%


< 25 metų 200 32 33 17%

≥ 25 metų 1.000 114 125 13%


ataskaitomis.

32 lentelė. Priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas (313)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paramą

gavusių

turizmo

plėtros

veiklų

skaičius

Iš viso: Investici-

nių

projektų

skaičius

430 59 145 34%

Pagal veiklos rūšį:

Rekreacinės

infrastruktūros kūrimas

(prieiga prie gamtos

objektų, nedidelės apimties

apgyvendinimas)

60 3 13 22%

Kaimo turizmo paslaugų

teikimo rinkodara / plėtra

370 56 132 36%

Bendra

investicijų

apimtis

Iš viso: EUR 90.981.680 8.869.000 17.050.200 19%


Rekreacinės

infrastruktūros kūrimas

(prieiga prie gamtos

objektų, nedidelės apimties

apgyvendinimas)

4.094.176 225.000 538.000 13%

Kaimo turizmo paslaugų

teikimo rinkodara / plėtra

86.887.504 8.644.000 16.513.000 19%

Rezultato rodikliai

Remiamų subjektų bendros (ne žemės EUR 1.706.000 - -97.506,08* -6%



Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo


Bendras

sukurtų

darbo vietų

skaičius

Iš viso: sukurtų

darbo

vietų

skaičius

1.200 137 167 14%

Ūkiuose ir ne ūkiuose:

Dėl paramos ūkiuose

sukurtos darbo vietos

400 137 167 42%

Dėl paramos ne ūkiuose

sukurtos darbo vietos

600 0 0 0

Pagal lytį:

Vyrų 600 80 98 16%

Moterų 600 57 69 12%


< 25 metų 160 70 73 46%

≥ 25 metų 1.040 67 94 9%

Papildomai

apsilankė

turistų

Nakvynių skaičius Apsilan-

kiusių

turistų

skaičius

200.000 87.020 94.100 47%

Apsilankiusių be nakvynių

skaičius

20.000 14.627 17.177 86%


ataskaitomis.

33 lentelė. Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra (322)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Kaimų, kuriuose vykdomi projektai,

skaičius (322 priemonei)

kaimų

skaičius

240 122 123 51%

Paremtų kaimo

paveldo

projektų

skaičius

Iš viso: investicinių

projektų

skaičius

30 7 7 23%

Pagal paveldą:

Gamtos paveldas 10 0 0 0

Kultūros paveldas 20 7 7 35%

Bendra

investicijų

apimtis

Iš viso: EUR 57.910.650 11.108.400 11.126.500 19%

Pagal priemones ir jų

dalis:

Priemonė „Kaimo

atnaujinimas“ (322 ir

323)

Iš jų Kaimo paveldo

išsaugojimo ir

atnaujinimo projektų

(323)

52.925.094

28.784.889

11.006.769

627.622

11.126.500

627.622

21%

2%

Gamtos paveldas 8.632.000 0 0 0

Kultūros paveldas 20.152.889 627.622 627.622 3%

Paremtų kaimo atnaujinimo projektų

skaičius (pagal 322 ir 323 priemones)

projektų

skaičius

200 122 123 62%

Rekonstruotų visuomeninės paskirties

pastatų skaičius (pagal 322 priemonę)

pastatų

skaičius

100 47 47 47%

Vienkiemių ir tolimų gyvenamųjų vietų,

kuriose vykdomi projektai, skaičius

(pagal 322 priemonę)

vietų

skaičius

130 114 114 88%

Rezultato rodikliai

Kaimo gyventojai, besinaudojantys

geresnėmis paslaugomis

unikalių

asmenų

619.869 - 132.187 21%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

skaičius

34 lentelė. Priemonės „Plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“ produkto ir rezultato


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų veiksmų skaičius vnt. 1 0 0 0

Bendra investicijų suma EUR 4.985.556 0 0 0

Įrengta optinio pluošto kabelinių linijų km 360 0 0 0

Rezultato rodikliai

Interneto skverbties kaimo vietovėse

padidėjimas

asmenų

skaičius

800 0 0 0

3.5 IV KRYPTIES RODIKLIAI

3.5.1 IV krypties strateginės stebėsenos rodikliai

35 lentelė. IV krypties strateginės stebėsenos rodikliai

Rodikliai Matavimo

vienetai



Išrinkta vietos plėtros strategijų Vnt. 50 51 102 %

Bendras atrinktųjų VVG teritorijų

plotas

km² 63.800 66.442 104 %

Bendras gyventojų skaičius išrinktųjų

VVG teritorijose

Vnt. 1.217.000 1.260.707 104 %

Įgyvendinta bendradarbiavimo

projektų

Vnt. 70 2 3 %

Sėkmingai mokymo veiklą

baigusiųjų skaičius

Vnt. 43.120 13.666 34 %

3.5.2 IV krypties priemonių produkto ir rezultato rodikliai

36 lentelė. Priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (413)“ produkto ir rezultato stebėsenos rodiklių

pasiekimas

Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

VVG

skaičius

Iš viso: vnt. 50 0 51 102%

Naujų 40 0 19 48%

Veikiančių (finansuotų pagal

2000–2006 m. laikotarpį)

10 0 32 320%

VVG

paremtų

projektų

skaičius

Iš viso: vnt. 2.000 227 247 12%

Pagal ašis ir susijusias

priemones:

VVG suplanuota priemonė 500 0 0 0

III ašis: 1.500 227 247 16%



Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

311 priemonė 25 1 1 4%

312 priemonė 150 4 4 3%

313 priemonė 100 0 0 0

322 priemonė 1.225 117 125 10%

Paramos

gavėjų

skaičius

Iš viso: unikalių

asmenų /

organiza-

cijų

skaičius

1.200 199 219 18%

Pagal ašis ir susijusias

priemones:

VVG suplanuota priemonė 250 0 0 0

III ašis: 950 199 219 23%

311 priemonė 20 1 1 5%

312 priemonė 150 4 4 3%

313 priemonė 100 0 0 0

322 priemonė 680 95 103 15%

Pagal paramos gavėjus:

Fiziniai asmenys: 500 4 4 0,8%

Lytis:

Vyrai 200 2 2 1%

Moterys 300 2 2 0,6%

Amžiaus grupė:

< 25 metų 50 0 0 0

≥ 25 metų 1.150 4 4 0,3%

Privatus sektorius 400 168 188 47%

Viešasis sektorius 800 31 31 4%

Bendras

VVG

teritorijų

dydis

Iš viso: km2 63.757 0 66.442,21 104%

Naujų 41.340 0 20.244,92 49%



22.417 0 46.197,29 206%

Bendras

gyventojų

skaičius

VVG

teritorijose

Iš viso: gyventojų

skaičius

1.217.000 0 1.260.707 104%

Naujų 890.991 0 360.780 41%



326.009 0 899.927 276%

Bendra

investicijų

suma

kaimams

atnaujinti

Iš viso: mln. EUR 82,67 3.979.387 5.393.526 7%

Pagal projektus:

Kaimo atnaujinimo projektai 57,87 3.624.180 4.886.592 8%

Kaimo paveldo projektai 24,80 355.207 506.934 2%

Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi

projektai, skaičius

vnt. 500 155 159 32%

Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų

skaičius

vnt. 250 39 49 20%

Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų

skaičius

vnt. 70 10 11 16%

Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio

komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių

skaičius

vnt. 80 33 39 49%

Rezultato rodikliai

Bendras

sukurtų

darbo vietų

skaičius

Iš viso: naujų

darbo

vietų

skaičius

700 106 165 24%

Pagal amžių:

< 30 metų 120 24 35 29%

≥ 30 metų 580 82 130 22%

Pagal lytį:

Vyrų 300 37 53 18%

Moterų 400 69 112 28%

Veiklų rūšys, Ne pelno siekianti proc. 80 91 92 115%



Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

remiamos pagal

vietos plėtros

strategijas

Pelno siekianti 20 9 8 40%

Kaimo gyventojų, kurie naudojasi kaimo

atnaujinimo rezultatais, skaičius

proc. nuo

visų

kaimo

gyventojų

20 11 11 55%

Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius vnt. 10 0 0 0

37 lentelė. Priemonės „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas (421)“ produkto ir rezultato


Rodikliai Matavi-

mo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

bendradar-

biavimo

projektų

skaičius

Iš viso: projektų

skaičius

70 2 2 3%

Pagal bendradarbiavimo

rūšį:

Tarpteritoriniai 55 0 0 0

Tarptautiniai 15 2 2 13%

Pagal susijusias ašis ir

priemones:

III ašis 70 0 0 0

Bendradar-

biaujančių

VVG

skaičius

Iš viso: VVG

skaičius

50 4 4 8%

Pagal bendradarbiavimo

rūšį:

Tarpteritoriniai 35 0 0 0

Tarptautiniai 15 4 4 27%

Pagal susijusias ašis ir

priemones:

III ašis 50 0 0 0

Rezultato rodikliai

Bendras

sukurtų

darbo vietų

skaičius

Iš viso: naujų

darbo

vietų

skaičius

50 16 16 32%

Pagal amžių:

< 25 metų 10 0 0 0

≥ 25 metų 40 16 16 40%

Pagal lytį:

Vyrų 20 7 7 35%

Moterų 30 9 9 30%

38 lentelė. Priemonės „parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti (431)“ produkto ir rezultato


Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Produkto rodikliai

Paremtų

veiklų

skaičius

Iš viso: projektų

skaičius

172 88 165 96%


Atitinkamų sričių studijos 50 14 51 102%

Informacijos teikimo apie

teritoriją ir vietos plėtros

strategiją priemonės

22 0 21 95%



Rodikliai Matavimo

vienetai

2013 m.

tikslas

2011 m.

pasiekta

reikšmė


reikšmė

Fizinis

rodiklis

Dalis nuo

tikslo

Vietos plėtros strategiją

ruošiančio ir įgyvendinančio

personalo mokymai

50 37 46 92%

Populiarinimo renginiai 50 37 47 94%

Rezultato rodikliai

Baigusių mokymus dalyvių skaičius asmenų

skaičius

43.000 8.020 13.666 34%



4 KOKYBINĖ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS ANALIZĖ

Strategijos įgyvendinimo eiga analizuojama, apibendrinant atskirų Programos priemonių

vertinimo rezultatus. Priemonių vertinimas, siekiant išlaikyti tęstinumą ir duomenų

palyginamumą, buvo atliekamas pagal du kriterijus:

- Įgyvendinimo finansinius rodiklius, vertinant 2007–2011 m. patvirtintos paramos sumos ir

2007–2013 m. suplanuotos skirti sumos santykį (proc.);

- Įgyvendinimo pažangos produkto ir rezultato rodiklius, vertinant 2007–2011 m. pasiekto

rodiklio ir 2007–2013 m. užsibrėžto pasiekti rodiklio santykį (proc.).

Atsižvelgiant į skirtingus pažangos poreikius, kiekvienais metais nustatytos skirtingos šių

kriterijų pasiekimo ribos:

Įvertinimas

Kiekvieno iš kriterijų reikšmė, %

2009 m. 2010 m. 2011 m.

Puikiai >45 >55 >65

Gerai 21-45 30-55 40-65

Reikalinga pažanga <21 <30 <40

39 lentelė. Programos priemonių grupės pagal 2011 m. vertinimo rezultatus

Pažangos

įvertinimas

2009 2010 2011

Kod

as

Priemonės Ko

das

Priemonės Kod

as Priemonės

Puikiai

111 Profesinio mokymo ir

informavimo veikla 121

Žemės ūkio valdų

modernizavimas 111

Profesinio mokymo ir

informavimo veikla

112 Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 112 Jaunųjų ūkininkų

įsikūrimas 112

Jaunųjų ūkininkų

įsikūrimas

212

Išmokos ūkininkaujantiems

vietovėse su kliūtimis,

išskyrus kalnuotas vietoves

(mažiau palankios

ūkininkauti vietovės)

212

Išmokos

ūkininkaujantiems

vietovėse su

kliūtimis, išskyrus

kalnuotas vietoves

(mažiau palankios

ūkininkauti vietovės)

121 Žemės ūkio valdų

modernizavimas

413 Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas 413

Vietos plėtros

strategijų

įgyvendinimas

122 Miškų ekonominės

vertės didinimas

431

Parama VVG veiklai,

įgūdžių įgijimui,

VVG teritorijos

gyventojų aktyvumo

skatinimui

123

Žemės ūkio produktų

perdirbimas ir pridėtinės

vertės didinimas

212

Išmokos

ūkininkaujantiems

vietovėse su kliūtimis,

išskyrus kalnuotas

vietoves (mažiau

palankios ūkininkauti

vietovės)

226

Miškininkystės

potencialo atkūrimas ir

prevencinių priemonių

įdiegimas

413

Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas

431 Parama VVG veiklai,



Pažangos

įvertinimas

2009 2010 2011

Kod

as

Priemonės Ko

das

Priemonės Kod

as Priemonės

įgūdžių įgijimui, VVG

teritorijos gyventojų

aktyvumo skatinimui

Gerai

113

Ankstyvas pasitraukimas iš

prekinės žemės ūkio

gamybos

113

Ankstyvas

pasitraukimas iš

prekinės žemės ūkio

gamybos

125

Žemės ūkio ir

miškininkystės plėtra ir

pritaikymo infrastruktūra

121 Žemės ūkio valdų

modernizavimas 111

Profesinio mokymo

ir informavimo

veikla

141 Pusiau natūrinis

ūkininkavimas

141 Pusiau natūrinis

ūkininkavimas 141

Pusiau natūrinis

ūkininkavimas 214

Agrarinės aplinkosaugos

išmokos

122 Miškų ekonominės vertės

didinimas 122

Miškų ekonominės

vertės didinimas 221

Pirmas žemės ūkio

paskirties žemės

apželdinimas mišku

125

Žemės ūkio ir miškininkystės

plėtra ir pritaikymo

infrastruktūra

125

Žemės ūkio ir

miškininkystės plėtra

ir pritaikymo

infrastruktūra

223

Pirmas ne žemės ūkio

paskirties ir apleistos

žemės ūkio paskirties

žemės apželdinimas

mišku

123


perdirbimas ir pridėtinės

vertės didinimas

123


perdirbimas ir

pridėtinės vertės

didinimas

227 Pelno nesiekiančios

investicijos miškuose

226

Miškininkystės potencialo

atkūrimas ir prevencinių

priemonių įdiegimas

226

Miškininkystės

potencialo atkūrimas

ir prevencinių

priemonių įdiegimas

312 Parama verslo kūrimui ir

plėtrai

213

NATURA 2000“ išmokos ir

išmokos, susijusios su

direktyva 2000/60/EB

213

NATURA 2000“

išmokos ir išmokos,

susijusios su

direktyva

2000/60/EB

313 Kaimo turizmo veiklos

skatinimas

214

Agrarinės

aplinkosaugos

išmokos

322 Kaimo atnaujinimas ir

plėtra

223

Pirmas ne žemės

ūkio paskirties ir

apleistos žemės ūkio

paskirties žemės


227

Pelno nesiekiančios

investicijos miškuose

312

Parama verslo

kūrimui ir plėtrai

Reikalinga

pažanga

114 Naudojimasis konsultavimo

paslaugomis 114

Naudojimasis

konsultavimo

paslaugomis

113

Ankstyvas pasitraukimas

iš prekinės žemės ūkio

gamybos

214 Agrarinės aplinkosaugos

išmokos 132

Dalyvavimas maisto

kokybės schemose 114

Naudojimasis

konsultavimo

paslaugomis

221 Pirmas žemės ūkio paskirties

žemės apželdinimas mišku 221

Pirmas žemės ūkio

paskirties žemės


132 Dalyvavimas maisto

kokybės schemose

223

Pirmas ne žemės ūkio

paskirties ir apleistos žemės

ūkio paskirties žemės


225 Miškų aplinkosaugos

išmokos 213

„Natura 2000“ išmokos

ir išmokos, susijusios su

direktyva 2000/60/EB



Pažangos

įvertinimas

2009 2010 2011

Kod

as

Priemonės Ko

das

Priemonės Kod

as Priemonės

227 Pelno nesiekiančios

investicijos miškuose 224

NATURA 2000“

išmokos (parama

„NATURA 2000“

vietovėms miškuose)

224

„Natura 2000“ išmokos

(parama „Natura 2000“


225 Miškų aplinkosaugos

išmokos 311

Perėjimas prie ne

žemės ūkio veiklos 225

Miškų aplinkosaugos

išmokos

224

NATURA 2000“ išmokos

(parama „NATURA 2000“


313 Kaimo turizmo

veiklos skatinimas 311

Perėjimas prie ne žemės

ūkio veiklos

311 Perėjimas prie ne žemės ūkio

veiklos 322

Kaimo atnaujinimas

ir plėtra 421

Tarpteritorinis ir

tarptautinis

bendradarbiavimas

312 Parama verslo kūrimui ir

plėtrai 421

Tarpteritorinis ir

tarptautinis

bendradarbiavimas

313 Kaimo turizmo veiklos

skatinimas

322 Kaimo atnaujinimas ir plėtra

421 Tarpteritorinis ir tarptautinis

bendradarbiavimas

431

Parama VVG veiklai,

įgūdžių įgijimui, VVG

teritorijos gyventojų

aktyvumo skatinimui

Vertinimo rezultatai rodo, kad 2010–2011 m., įgyvendinant priemones, buvo padaryta didelė

pažanga (ypač II ir III krypties priemonių atveju). Vis dėlto susirūpinimą kelia tai, kad trečdalis

Programos priemonių vis dar nėra įgyvendinamos visa apimtimi ir yra priskiriamos pažangos

reikalaujančių priemonių grupei, vertinant tiek pagal iki 2011 m. pabaigos patvirtintą paramos lėšų

sumą, tiek pagal stebėsenos rodiklių pasiekimo mastą. Kita vertus, 2011 m. spalio mėnesį Europos

Komisijai pateiktame pasiūlyme dėl Programos pakeitimo buvo pasiūlyta dalį lėšų iš 6 šios grupės

priemonių perskirstyti kitoms, sparčiai įgyvendinamoms Programos priemonėms, siekiant

užtikrinti paramos įsisavinimą. Dalis šių pasiūlymų pateikta, atsižvelgus į 2010 m. atlikto tarpinio

vertinimo (angl. mid-term) ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

4.1 I KRYPTIES „ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS

4.1.1 Programos I krypties pažangos įvertinimas

40 lentelė. Programos I krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai

Skirta paramos lėšų 2007–2013 m., tūkst. EUR 996.927

2011 m. 2007–2011 m.

Surinkta paraiškų, vnt. 6.004 22.218

Prašoma paramos suma, tūkst. EUR 343.834 1.029.954

Įvertinta teigiamai, vnt. 3.299 17.559

Įvertinta neigiamai, vnt. 327 1.384

Patvirtinta paraiškų, vnt. 24.191 86.635

Patvirtinta paramos suma, tūkst. EUR 196.852 741.127

Išmokėta paramos suma, tūkst. EUR 144.711 600.572

Europos Komisijai deklaruotos lėšos, tūkst. EUR 143.195 593.879



I krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programos

įgyvendinimo laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle.

1 paveikslas. Finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir 2011 m.

Žvelgiant į pateiktą grafiką matyti, kad parama įsisavinama gana sparčiai – prašomos paramos

suma netgi viršijo visam programavimo laikotarpiui skirtą paramą. Konkrečiai 2011 m. taip pat

pasiekta pakankama pažanga. Be to, 2011 m. dar labiau išaugo vidutinė vienos paraiškos prašoma

paramos suma – 2010 m. ji siekė 42.317 EUR, o 2011 m. – 57.267 EUR. Šį augimą, kaip ir

praeitais metais, lėmė didelis paraiškų pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas“ skaičius.

Lyginant finansinius rodiklius su ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. 2007–2011 m., skirta parama, jos

įsisavinimas vyksta tolygiai. Beveik baigta įgyvendinti priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Pagal ją patvirtinta 98 proc. visam programiniam laikotarpiui skirtos paramos. Labiausiai atsilieka

priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ įgyvendinimas, kadangi pagal šią priemonę

patvirtintos paramos suma nesiekia 2 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos paramos.

2007–2011 m. laikotarpiu I krypties priemonės buvo įgyvendinamos sėkmingai, kadangi septynios

iš dešimties priemonių po 2011 m. pažangos vertinimo priskirtos puikiai ar gerai įgyvendinamų

priemonių grupėms. Priemonėms, kurioms reikalinga pažanga, priskirtos: „Ankstyvas

pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos“, kuri yra mažiau populiari, kadangi daugelis potencialių

pareiškėjų pasinaudojo šia parama ankstesniu programavimo laikotarpiu; „Naudojimasis

konsultavimo paslaugomis“, kuri yra ne tokia populiari dėl santykinai mažos paramos sumos ir

smulkių ūkių dominavimo šalyje; „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, kurios įgyvendinimo

taisyklės buvo patvirtintos ir priemonė pradėta įgyvendinti tik 2010 m., be to, aktyvesnį

potencialių pareiškėjų suinteresuotumą stabdė kompensacinis paramos pobūdis, kokybiškų

produktų gamintojų kooperacijos stoka, ilgalaikės verslo strategijos nebuvimas. Paminėtina, kad,

nors priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir

pridėtinės vertės didinimas“ pažanga vertinama puikiai, šių priemonių dalies, skirtos paramai

paskolomis, aktualumas, gerėjant ekonominei situacijai šalyje, mažėja.

Iki 2011 m. pabaigos pagal I krypties priemones prašomos paramos suma viršijo visam

programavimo laikotarpiui skirtas lėšas, patvirtintos ir išmokėtos paramos sumos sudarė

atitinkamai 74 proc. ir 60 proc. visos 2007–2013 m. skirtos sumos. Vien 2011 m. buvo patvirtinta

ir išmokėta atitinkamai 20 proc. ir 15 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos, o



per metus patvirtintų paraiškų skaičius sudarė beveik trečdalį visų nuo Programos įgyvendinimo

pradžios iki 2011 m. pabaigos pagal šią kryptį patvirtintų paraiškų. Be to, pateiktų paraiškų

kokybė buvo gera, kadangi 2007–2011 m. buvo atmesta tik 6 proc. visų pagal krypties priemones

gautų paraiškų4. 2011 m. dar labiau išaugo vidutinė vienoje paraiškoje prašomos paramos suma

(nuo 42.317 EUR iki 57.267 EUR), o šias tendencijas lėmė didelis paraiškų pagal priemonę

„Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ skaičius.

3 iš 8 I krypties strateginės stebėsenos rodiklių – „vidutinis ūkio dydis“, „pagerintos sausinimo

sistemos“, „mokymo veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir (arba) miškų ūkiu, sėkmingai baigusių

asmenų skaičius“ (su tam tikra perskaičiavimo išlyga) - pažangą būtų galima vertinti kaip puikią

ar gerą, nes yra nemenka tikimybė, kad šie rodikliai iki 2013 m. bus pasiekti ar viršyti. „Vidutinis

miško valdos dydis“ kelerius paskutinius metus ne tik neauga, bet ir labai nežymiai mažėja dėl

stipriai išaugusio smulkių valdų savininkų skaičiaus. „Jaunųjų ūkininkų skaičiaus padidėjimo“

rodiklio įgyvendinimas siekia 34 proc. tikslo5. Sunku prognozuoti, ar iki 2013 m. bus pasiektas

numatytas tikslas, nes dėl įvairių demografinių procesų vėl stebimos sektoriaus senėjimo

tendencijos, o Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės lėšos jau beveik išnaudotos. Rodiklio „Į

rinką patenkančių ūkių skaičius“ įgyvendinimas siekė tik 15 proc. tikslo. Vis dėlto, atsižvelgiant į

tai, kad jis gali būti apskaičiuotas tik praėjus trejiems metams po paramos gavimo, bei į 2011 m.

reikšmingai padidėjusį paramos gavėjų skaičių, rezultato rodiklis turėtų reikšmingai išaugti 2014

m. „Paremtų konsoliduojamų sklypų plotą“ prognozuoti sunku, nes konsolidacijos priemonę

įgyvendinti ruošiamasi tik nuo 2012 m. „Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės

padidėjimo“ rodiklio reikšmė bus perskaičiuota 2012 metais, nes nuo 2011 m. keitėsi rodiklio

apskaičiavimo metodika, todėl galimi nemenki duomenų iškraipymai.

2009 m. ketvirtuoju Programos keitimu „Naujų iššūkių“ veiksmams pagal priemonę 121 buvo

numatyta skirti 372.986,257 tūkst. EUR paramos. Iki 2011 m. pab. išmokėta ir Europos Komisijai

deklaruota tik 403,912 tūkst EUR, o tai siekia tik 0,11 proc. skirtos paramos. Fizinių rodiklių,

numatytų naujų iššūkių įgyvendinimui, pasiekimas yra santykinai didesnis (žr. atitinkamą rodiklių

lentelę). Paramos gavėjų pagal atsinaujinančių energijos šaltinių sritį skaičius net 6 kartus viršijo

numatytą tikslą – paramą gavo 19 valdų (633 proc. tikslo), kurių bendra investicijų suma siekė

385 tūkst. EUR (48 proc. tikslo). Tai rodo, kad prašoma paramos mažesniems plotams apželdinti

trumpos rotacijos želdiniais. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011 m. pab. parama nebuvo suteikta

nei vienai įmonei, prisidedančiai prie „Naujų iššūkių“ (konkrečiai – Pieno sektoriaus

restruktūrizavimo) priemonių įgyvendinimo pagal 123 priemonę. 2009 m. šioms priemonėms

papildomai buvo numatyta skirti 14.718 tūkst. EUR, tačiau šios lėšos kol kas nebuvo panaudotos.

Buvo patvirtinta tik 1 paraiška, tačiau 2012 m. ji atsiimta ir paskelbtas naujas kvietimas teikti

paraiškas.

Atsižvelgiant į padarytą pažangą, galima daryti prielaidą, kad krypčiai skirtos lėšos iki

programavimo laikotarpio pabaigos turėtų būti įsisavintos, o iškelti kokybiniai tikslai – pasiekti.

Valdančioji institucija, atsižvelgdama į mažesnį kai kurių priemonių populiarumą, laiku iniciavo

Programos pakeitimus ir lėšų perskirstymus didesnio pareiškėjų susidomėjimo sulaukiančioms

priemonėms.

4 Didžioji dalis paraiškų buvo atmesta pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas” ir „Pusiau natūrinis

ūkininkavimas”, kurios buvo atmestos ne dėl prastos kokybės, o, pirmosios priemonės atveju, dėl didelės

konkurencijos ir pirmumo kriterijų taikymo, o antrosios – dėl pačių pareiškėjų noro pasitraukti iš priemonės

įgyvendinimo. 5 Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2007 m. pradžioje jaunųjų ūkininkų skaičius

buvo 14.936, 2012 m. pradžioje – 18.323.



4.1.2 Programos I krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas

Programoje numatytas I krypties bendrasis tikslas – plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus žemės,

maisto ir miškų ūkio sektorius. Šiam tikslui įgyvendinti išskirti trys prioritetai.

Pirmasis prioritetas – gerinti žemės ūkio ir miškų valdų struktūrą – nukreiptas į pirminės gamybos

sektoriaus konkurencingumo didinimą ir ūkininkų senėjimo bei mažų valdų dominavimo

problemų sprendimą. Jis įgyvendinamas per keturias Programos priemones – „Jaunųjų ūkininkų

įsikūrimas“, „Ankstyvas pasitraukimas ir prekinės žemės ūkio gamybos“, „Žemės ūkio ir

miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bei „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Antruoju prioritetu siekiama kelti ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygį. Jis apima ne

tik pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos ir miškų ūkio, bet ir perdirbimo sektorių ir yra

įgyvendinamas pagal keturias priemones – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio

produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, ‚Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir

„Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Trečiasis prioritetas – stiprinti žmogiškąjį kapitalą – suvokiamas kaip būtina prielaida pirmiesiems

prioritetams ir kitų krypčių įgyvendinimui, nes siekiant Programos tikslų būtina užtikrinti

pakankamus žmogiškuosius išteklius. Šio prioriteto veiklomis sprendžiamos ribotų galimybių,

nepakankamo mokymo ir informacijos trūkumo problemos. Šį prioritetą įgyvendinančios

priemonės yra dvi – „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ ir „Naudojimasis konsultavimo

paslaugomis“.

Visiems trims prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti pradiniai

rodikliai. Lentelėje pateikta jų dinamika 2006–2011 m. laikotarpiu.

41 lentelė. Programos I krypties pradinių rodiklių dinamika

Pradinis rodiklis, matavimo vienetas Kodas 2006 2007 2008 2009 2010 2011

1.1 prioritetas. Gerinti žemės ūkių ir miško valdų struktūrą

Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje

ir miškininkystėje (BPV, tenkanti vienam

metiniam sąlyginiam darbuotojui), tūkst.

EUR/MSD***

B6,

B14

5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7

Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra

(BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR

B9 921,7 997,8 1061,5 670,0 825,3 960,5

Amžiaus struktūra žemės ūkyje (santykis

tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų

nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų

nuošimčio), proc.*

B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7

Amžiaus struktūra žemės ūkyje**:

≤40 metų

≥55 metų

50-65 metai

BC18

15

60

20

14

60

19

14

60

19

13

63

20

12

64

20

12

65

21

Pusiau natūrinio ūkininkavimo svarba

Lietuvoje (ūkių skaičius 1-<4 EDV)

Skaičius tūkst.

% visų ūkių

B16

n.d.

n.d.

n.d.

41,1

14,1

46,1

13,9

43,1

13,1

1.2 prioritetas. Kelti ūkių modernizavimo, technologijų ir inovacijų lygį




EUR/MSD***

B6,

B14

5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7

Ekonominė pirminio sektoriaus plėtra

(BPV pirminiame sektoriuje), mln. EUR

B9 921,7 997,8 1061,5 670,0 825,3 960,5

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas

žemės ūkyje, mln. EUR

B7 268,7 288,3 246,3 180,1 211,1 n.d.





miškų ūkyje, mln. EUR

B15 26,8 30,1 30,3 4,6 14,8 n.d.

Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir

tabako gamyboje (BPV, tenkanti maisto

produktų, gėrimų ir tabako gamybos

pramonės darbuotojui), tūkst. EUR/MSD

B10 14,2 15,3 16,8 21,4 23,1 n.d.


maisto pramonėje, mln. EUR

B11 179,0 221,0 250,1 115,2 111,7 n.d.

Užimtųjų skaičius maisto produktų,

gėrimų ir tabako gamyboje, tūkst. asmenų

B12 50,9 56 53,2 48,6 45,1 n. d.

1.3 prioritetas. Stiprinti žmogiškąjį kapitalą




EUR/MSD

B6,

B14

5,5 6,9 8,5 5,0 6,6 7,7

Išsilavinimas žemės ūkyje (žemės ūkio

valdų valdytojų dalis su pagrindiniu ir

viduriniu išsilavinimu)**,

Skaičius (tūkst.)

Procentas

B4

69,1

30

n.d.

n.d.

n.d.

n.d.

n.d.

Amžiaus struktūra žemės ūkyje (santykis

tarp jaunesnių nei 35 m. ūkininkų

nuošimčio ir 55 m. ar vyresnių ūkininkų

nuošimčio), proc.*

B5 12,9 15,2 17,8 19,2 18,9 18,7

Amžiaus struktūra žemės ūkyje**:

≤40 metų

≥55 metų

50-65 metai

BC18

15

60

20

14

60

19

14

60

19

13

63

20

12

64

20

12

65

21

*Rodiklis skaičiuotas pagal registruotų ūkininkų ūkių skaičių.

**Rodiklis skaičiuotas pagal žemės ūkio valdų valdytojų skaičių.

***Skaičiuojant darbo našumo rodiklį (BPV, tenkančią vienam metiniam sąlyginiam darbuotojui), buvo daroma

prielaida, kad metinis sąlyginis darbuotojas (angl. annual work unit) yra toks, kuris dirba ne mažiau nei 1800 darbo

valandų per metus.

Pirmojo prioriteto priemonių įgyvendinimui aktualūs pradinės padėties rodikliai, susiję su

pirminio sektoriaus vystymusi, ūkio dydžiu ir amžiaus struktūra. Lentelėje pateikti duomenys

rodo, kad darbo našumo ir BPV, sukuriamos žemės ūkyje, rodikliai 2011 m. gerėjo. Rodiklių

svyravimams didelę įtaką daro bendras makroekonominis klimatas, tačiau prie jų dinamikos

prisideda ir Programos įgyvendinimas. Amžiaus struktūros pokyčius atspindintys rodikliai nėra

vienareikšmiai. Santykis tarp ūkininkų iki 35 m. amžiaus ir ūkininkų, vyresnių nei 55 m. amžiaus,

2011 m. yra geresnis, lyginant su 2006 m., tačiau nuo 2009 m. jis šiek tiek pablogėjo. Vertinant

pagal žemės ūkio valdų valdytojų amžių, pastebima senėjimo tendencija – jaunųjų valdytojų

santykinė dalis, lyginant su pradine situacija, sumažėjo (nors, lyginant su 2010 m., išliko tokia

pati), o vyresnio amžiaus valdytojų – išaugo.

Bendras šalies makroekonominis kontekstas (ekonominė ir finansinė krizė) taip pat daro įtaką

amžiaus rodikliams (per vidinę ir išorinę emigraciją), tačiau šis poveikis yra mažiau juntamas. Prie

neigiamų amžiaus struktūros tendencijų švelninimo prisideda sėkmingas priemonės „Jaunųjų

ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimas, o taip pat ankstesniojo laikotarpio priemonės „Ankstyvas

pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ suteiktos galimybės vyresnio amžiaus ūkininkams

pasitraukti iš ūkininkavimo veiklos. Ūkių dydžio (vertinant pagal EDV) pokyčiai yra teigiami –

2009–2011 m. laikotarpiu sumažėjo ūkių, kurių dydis siekia nuo 1 iki 4 EDV, skaičius ir santykinė

dalis. Vis dėlto priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ dėl gana mažo populiarumo ir lėto

įgyvendinimo mažai prisideda prie pokyčių šalies mastu.



Antrojo prioriteto priemonių įgyvendinimui aktualūs jau aptarti pirminio sektoriaus vystymosi, o

taip pat miškų ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo (maisto gamybos pramonės) plėtros rodikliai.

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo rodikliai žemės ūkio, miškų ūkio ir maisto pramonės

sektoriuose 2009 m. dėl ekonominės krizės ir neapibrėžtos situacijos žymiai sumažėjo, o 2010 m.

pradėjo augti. Drastiškas investicijų mažėjimas pastebimas miškų sektoriuje, kur bendrojo kapitalo

formavimo rodiklis sumažėjo net 6,5 karto. Investicijų mažėjimas žemės ūkio sektoriuje buvo kiek

švelnesnis, nes investicinius procesus 2009 m. skatino pradėjęs įsibėgėti Programos

įgyvendinimas, pradėta teikti parama pagal supaprastintąsias Programos priemonių įgyvendinimo

taisykles. Užimtųjų skaičius maisto produktų gamyboje 2008–2010 m. laikotarpiu mažėjo, todėl

išaugo darbo našumo šiame sektoriuje rodiklis. Didžiausią poveikį žemės ūkio rodikliams turėjo

priemonė „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, o maisto gamybos pramonės rodikliams –

priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.

Trečiojo prioriteto įgyvendinimui aktualūs ūkininkų išsilavinimo ir amžiaus struktūros rodikliai.

Kaip jau minėta, amžiaus kitimo tendencijos nėra palankios žemės ūkio sektoriaus

konkurencingumo augimui – pastebima ūkininkų senėjimo tendencija. Paminėtina, kad

išsilavinimo lygis žemės ūkyje po truputį auga. Turimi duomenys rodo, kad valdytojų, turinčių

minimalų profesinį ir aukštesnį išsilavinimą, skaičius didėja.

42 lentelė. Valdytojų išsilavinimo lygis

Pradinis rodiklis, matavimo vienetas 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Valdytojų, turinčių minimalų profesinį ir

aukštesnį išsilavinimą*, skaičius 36.935 38.071 39.924 41.480 42.052 42.425

Dalis nuo bendro valdytojų skaičiaus 11,1% 11,3% 11,7% 12,4% 12,6% 12,9%

*Įskaičiuoti valdytojai, turintys minimalų profesinį, profesinį, aukštesnįjį, aukštąjį neuniversitetinį ir aukštąjį

universitetinį išsilavinimą.

4.2 II KRYPTIES „APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS

4.2.1 Programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ pažangos įvertinimas

43 lentelė. Programos II krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai


2011 m. 2007–2011 m.

Surinkta paraiškų, vnt. 107.451 533.103

Prašoma paramos suma, tūkst. EUR 108.646 454.703

Įvertinta teigiamai, vnt. 83.834 480.099

Įvertinta neigiamai, vnt. 134 3.402

Pasirašyta sutarčių, vnt. 89.152 493.552


Išmokėta paramos suma*, tūkst. EUR 128.596 468.396

Europos Komisijai deklaruotos lėšos*, tūkst. EUR 128.716 468.396

*Kartu su 2004–2006 m. KPP įsipareigojimais.

II krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programos





Iki 2011 m. pabaigos II krypties priemonės buvo įgyvendinamos pakankamai sėkmingai, kadangi

per visą laikotarpį patvirtinta 63 proc. visos krypties įgyvendinimui skirtos paramos, o išmokėta –

58 proc. Paminėtina, kad 2007–2011 m. truputį vėlavo priemonių „Natura 2000“ išmokos ir

išmokos, susijusios su direktyva 2000/EB/60“, „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“

vietovėms miškuose)“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimas. 2011 metais pagal

II krypties priemones buvo surinkta 20 proc. visų 2007–2011 m. laikotarpiu gautų paraiškų, o

populiariausia tarp pareiškėjų išliko priemonė „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis,

išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, pagal kurią surinktos

paraiškos sudarė net 82 proc. visų pagal II krypties priemones 2007–2011 m. gautų paraiškų

skaičiaus.

2007–2011 m. laikotarpiu II krypties priemonės buvo įgyvendinamos sėkmingai, kadangi šešios iš

devynių priemonių po 2011 m. atlikto vertinimo priskirtos puikiai ir gerai įgyvendinamų

priemonių grupėms. Per ateinančius dvejus metus trims II krypties priemonėms reikėtų padaryti

pažangą, siekiant, kad būtų įsisavintos joms skirtos lėšos: „Natura 2000“ išmokos ir išmokos,

susijusios su direktyva 2000/60/EB“, kuri nepopuliari dėl mažo paramos teikiamos naudos ir

išlaidų jai gauti santykio, nepakankamai aiškių paramos gavimo sąlygų, aplinkosauginio

raštingumo stokos; „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“, kurios

įgyvendinimą stabdo nepalanki miškų ūkio valdų struktūra ir ekonominės veiklos nevykdymas

šiose valdose, mažos kompensacinės išmokos (neadekvačios taikomiems apribojimams), žinių

apie saugomoms teritorijoms priklausančias valdas stoka; „Miškų aplinkosaugos išmokos“, kurios

populiarumą mažina už savanoriškus veiklos apribojimus mokamos nekonkurencingos

kompensacinės išmokos, priemonės naujumas ir patirties stoka, miško savininkų siekis gauti pelną

už medienos pardavimus.

Visų II krypties strateginės stebėsenos rodiklių pasiekimai, atsižvelgiant į pasiektas reikšmes bei

suplanuotų ir išmokėtų lėšų santykį, vertintini labai gerai. Ypač džiugina stipriai augantis paremtų

ekologinių ūkių skaičius ir plotas (Programos paramą jau gavo 90 proc. visų Lietuvos ekologinių

ūkių, o jų skaičius išaugo nuo 96,7 tūkst. 2006 m. iki daugiau kaip 158 tūkst. 2011 m.). Antra

vertus, toks didelis planinių reikšmių viršijimas gali paskatinti situaciją ir siekius įvertinti iš naujo.

Iki 2011 m. pabaigos pagal II krypties priemones patvirtintos ir išmokėtos paramos sumos sudarė

atitinkamai 63 proc. ir 58 proc. visam programavimo laikotarpiui šiai krypčiai skirtų lėšų. 2007–

2011 m. patvirtintų paraiškų skaičius siekė 93 proc. visų surinktų paraiškų skaičiaus, todėl galima

daryti išvadą, kad pagal šios krypties priemones pateikiamos paraiškos buvo kokybiškos ir tik

nedidelė dalis jų (0,6 proc.) buvo atmestos. II krypties įgyvendinimo pažanga vertintina itin gerai

2011 m., kadangi per šiuos metus buvo išmokėta beveik trečdalis visos nuo Programos



įgyvendinimo pradžios pagal šią kryptį išmokėtų lėšų sumos, be to, daugelis krypties priemonių

taip pat padarė pažangą, kadangi buvo užbaigta pakankamai daug pagal jas įgyvendinamų

veiksmų ir paramos gavėjai pateikė mokėjimo prašymus dėl kompensacinių išmokų išmokėjimo.

Paramos išmokėjimo sparta pagal II krypties priemones per ateinančius dvejus metus turėtų dar

labiau paspartėti, kai po paraiškose numatytų įgyvendinti veiksmų užbaigimo bus sulaukta

daugiau mokėjimo prašymų.

4.2.2 Programos II krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas

Programoje iškeltas II krypties bendrasis tikslas – gerinti aplinką ir kraštovaizdį bei stabdyti

biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant subalansuotą žemės

ir miškų ūkio plėtrą. Šiam tikslui įgyvendinti išskirti trys prioritetai: 1) aplinką tausojanti

ūkininkavimo praktika; 2) klimato kaitos mažinimas; 3) biologinės įvairovės išsaugojimas ir

didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra. Pirmąjį prioritetą įgyvendina

priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Ekologinis ūkininkavimas“, antrąjį

prioritetą – priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne

žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų

aplinkosaugos išmokos“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių

įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, o trečiąjį prioritetą – priemonės

„Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios

ūkininkauti vietovės)“, „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/EB/60“,

„Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėms miškuose)“, priemonės „Agrarinės

aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Nykstančių Lietuvos senųjų

veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės

gerinimas“.

Visiems trims II krypties prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti

pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika 2006–2011 m. laikotarpiu pateikiama lentelėje.

44 lentelė. Programos II krypties pradinių rodiklių dinamika


II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika

Dirvožemis: ekologinis

ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos

ekologiniam ūkininkavimui), ha

B23 102.000 125.457 127.362 134.955 149.096 158.060

Vietovės, kurioms gresia dirvožemio

erozija, tonų/ha/per metus, apytikriai

skaičiavimai*

B22 4,4 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d.

Vandens kokybė: bendras maistinių

medžiagų balansas: mineralinio

azoto kiekis dirvožemyje, kg/ha

B20 57,8 51,6 53,2 52,1 50,7 57,8

II. 2. Prioritetas. Klimato kaitos mažinimas

Klimato kaita:

atsinaujinančios

energijos gamyba

iš žemės ir miškų

ūkio žaliavų, KT

Iš žemės ūkio gaunamas

biokuras:

Biodyzelinas B24 9,1 21,9 57,1 92,5 78,8 n. d.***

Bioetanolis 6,4 9,6 11,1 15,8 25,3 n. d.***

Iš miškų ūkio:

Malkos ir

medienos

atliekos

B24 899,8 880,5 932,8 998,8 997,5 n. d.***

II. 3. Prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių

plėtra




Biologinė įvairovė: paukščių

populiacija žemės ūkio naudmenose

(paukščių populiacijų žemės ūkio

naudmenose gausos kaita

(dinamika)), Indeksas (2000=100)

B17 - n. d. n. d. 1.510 2.709 n. d.

Biologinė

įvairovė: didelės

gamtinės vertės

agrarinės vietovės

ir miškų ūkis

(didelės gamtinės

vertės agrarinės

vietovės, ŽŪN),

tūkst. ha

„Natura 2000“

teritorijos:

Paukščių

apsaugai

svarbios

teritorijos

(PAST)

Buveinių

apsaugai

svarbio

teritorijos

(BAST)

B18

521,9

649,3

543,3

659,5

545,8

661,2

557,2

651,7

560,749

651,625

560,749

651,625

Natūralios ir

pusiau

natūralios

pievos

55 n. d n. d. n. d. 53,681 53,681

Didelės

gamtinės vertės

miškai

603 n.d n. d. n. d. 605,833 605,833

Biologinė

įvairovė: medžių

rūšių struktūra

(miškų plotas

pagal miškų rūšį

(proc. FOWL)),

proc.

Pagal rūšių grupių

kategorijas:

Spygliuočiai B19 56,4 56,3 56,3 56,4 56,3 56,3

Lapuočiai 43,6 43,7 43,7 43,6 43,7 43,7

Retų saugomų

veislių gyvulių

bei naminių

paukščių

skaičius, vnt.

Iš viso: 6.537 7.140 7.803

(794

SGV

pagal

214)

7.593

(424

SGV

pagal

214)

8.611

(3.733

SGV

pagal

214)

12.557

(3.315

SGV

pagal

214)

Žemaitukai - 257 293 340 391 421 503

Stambieji

žemaitukai

163 185 230 230 280 544

Lietuvos

sunkieji arkliai

607 647 559 790 990 1.500

Lietuvos šėmieji

galvijai

836 743 793 790 961 2.788**

Lietuvos

juodmargiai

galvijai

- - 360 503 1.108 1.426

Lietuvos žalieji

galvijai

110 130 156 150 126 30

Lietuvos

baltnugariai

galvijai

755 705 675 670 820 1.789**

Lietuvos

šiurkščiavilnės

avys

145 138 122 131 129 158

Lietuvos

juodgalvės avys

2.065 2.688 3.044 2.417 2.398 3.091

Lietuvos

vietinės kiaulės

49 56 55 52 56 56




Lietuvos

baltosios kiaulės

1.210 1.220 1.214 1.214 1.218 422

Vištinės žąsys 340 335 255 255 104 250

*Valstybinis žemės fondas dirvožemio erozijos monitoringo duomenis paskutinįkart apibendrino 2003 m., todėl

2006–2011 m. duomenų apie erozuojančius žemės plotus negalėjo pateikti.

**Ūkinių gyvūnų registre.

***2011 m. duomenis Statistikos departamentas pateiks 2012 m. lapkričio mėnesį.

Pirmojo prioriteto įgyvendinimui svarbūs pradiniai rodikliai, susiję su ekologinio ūkinkavimo

plotu, vandens ir dirvožemio kokybe. 2006–2011 m. galima užfiksuoti ekologinio ūkinkavimo

plotų augimo šalyje tendenciją, kadangi ŽŪN plotas, kuriame plėtojamos ekologinio

ūkininkavimo veiklos, padidėjo nuo 102 tūkst. ha 2006 m. iki 158 tūkst. ha 2011 m. Prie

ekologinio ūkininkavimo sistemų palaikymo ir jų plėtros skatinimo itin prisidėjo

Programos priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (214). 2007–2011 m. laikotarpiu pagal

šią priemonę agrarinės aplinkosaugos išmokomis buvo paremtas daugiau nei 142 tūkst. ha plotas,

kuris sudarė net 90 proc. viso šalyje esančių ekologinių ūkių ploto. Paminėtina, kad pastaruoju

metu ekologiniai ūkiai stambėja, jų valdomas plotas didėja, be to, didėja ir vidutinis sertifikuoto

ekologinio ūkio plotas, kuris 2011 m. sudarė 61,2 ha.

Vienas iš vandens kokybę atspindinčių rodiklių yra mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, kuris

yra fiksuojamas atliekant specialius tyrimus6. Vadovaujantis tyrimų rezultatais, teikiamos

rekomendacijos apie pavasarį dirvožemyje esančias mineralinio azoto atsargas ir žemės ūkio

augalams reikiamas trąšų normas. Paminėtina, kad 2006–2011 m. laikotarpiu mineralinio azoto

kiekis dirvožemyje kito (tai didėjo, tai mažėjo), o tai priklausė tiek nuo dirvožemio savybių, tiek

nuo klimato veiksnių (temperatūros, kritulių, tręšimo, naudojamos agrotechnikos). 2011 m.

mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, lyginant su 2010 m., buvo didesnis, todėl galima teigti, kad,

viena vertus, mažesnis azoto kiekis buvo išplautas į gruntinius vandenis ir jų tarša nedidėjo

(prisidėta Nitratų direktyvos7 tikslų įgyvendinimo), tačiau, kita vertus, dirvos buvo tręštos

dideniais azoto trąšų kiekiais, todėl mineralinio azoto kiekis dirvožemyje kaupėsi. Paminėtina, kad

visomis II krypties priemonėmis siekiama prisidėti prie vandens kokybės gerinimo, be to,

tiesiogiai Nitratų direktyvos įgyvendinimui skirta viena I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų

modernizavimas“ veiklos sritis.

Antrojo prioriteto įgyvendinimui aktualus pradinis rodiklis apie atsinaujinančios energijos gamybą

iš žemės ūkio ir miškų ūkio žaliavų. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, galima teigti, kad tiek

biodyzelino ir bioetanolio, tiek malkų ir medienos atliekų gamyba 2006–2011 m. itin išaugo,

kadangi, brangstant iškastiniam kurui, didėjo biokuro paklausa. Be to, energetinių augalų poreikis

(pavyzdžiui, rapsų, grūdinių kultūrų) buvo alternatyva žemdirbiams, sudariusi galimybes

realizuoti produkciją tiek vidaus rinkoje, tiek ją eksportuoti. Prie biokurui reikalingų miškų ūkio

žaliavų gamybos prisideda pagal Programą finansuojamos apželdinimo mišku priemonės, kadangi

miško kirtimo atliekas skatinama naudoti būtent biokurui. Be to, biokuro gamyba remiama ir

6 Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. mineralinio azoto dirvožemyje pokyčių stebėseną vykdo Lietuvos

agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija. Detalesnė informacija adresu:

<http://www.agrolab.lt/azotas.html>. 7 Vykdydamos Nitratų direktyvą (91/676/EEB), šalys narės yra įsipareigojusios vandenis apsaugoti nuo teršimo

nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Jei dirvožemyje daug mineralinio azoto, tai augalams jo pakanka ir tręšti azotu reikia

tik nedidelėmis normomis arba visai nereikia. Jei dirvožemyje mineralinio azoto mažai, trąšų normas reikia didinti.

Azoto nuostoliai patiriami, jei jiš išplaunamas į gruntinius vandenis. Tarša ir nuostoliai tuo didesni, kuo daugiau

dirvožemyje buvo mineralinio azoto ir kuo didesnėmis azoto normomis buvo tręšti augalai. Didžiausia mineralinio

azoto kiekiai kasmet nustatomi Vidurio Lietuvoje, kur vykdoma intensyviausia žemės ūkio veikla.



pagal I krypties priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Paminėtina, kad Lietuva yra

įsipareigojusi iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies pirminės energijos balanse

padidinti bent iki 23 proc.

Įgyvendinant trečiąjį krypties prioritetą, siekiama užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą,

prisidėti prie didelės gamtinės vertės žemės ūkio ir miško vietovių plėtros. Paminėtina, kad prie

šio tikslo įgyvendinimo prisideda visos II krypties priemonės, o biologinės įvairovės situaciją

matuoja tokie rodikliai kaip paukščių populiacija ŽŪN, didelės gamtinės vertės teritorijų plotas,

medžių rūšių struktūros dinamika. Biologinės įvairovės išsaugojimą atspindintis specialus

indikatorius – kaimo paukščių populiacijos indeksas (KPPI)8 – skaičiuojamas penkioms II krypties

priemonėms, atliekant specialų tyrimą. 2011 m. paskelbtuose tyrimo rezultatuose9 nurodoma, kad

paukščių populiacijų būklės bendras gerėjimas tęsėsi iki 2000 metų. 2001 m. ir 2002 m.

paukščiams buvo labai nepalankūs. Nuo 2003 m. iki dabar besitęsiantį pakankamai tolygų bendrą

populiacijų mažėjimą reikėtų laikyti tikrosios vis labiau neigiamai pasireiškiančio žemės ūkio

veiklos poveikio paukščiams ir visai biologinei įvairovei iliustracija. 2011 m., lyginant su 2000

m., indikatoriaus reikšmė sumažėjo 24 proc. Galima daryti išvadą, jog analogiškai pablogėjo ir

paukščių populiacijų bei biologinės įvairovės būklė. Programos įgyvendinimas buvo itin svarbus,

kadangi per agrarinės aplinkosaugos priemones padėjo mažinti neigiamą ūkininkavimo įtaką

paukščių populiacijoms. Didžiausią teigiamą poveikį turėjo 214 priemonė, pagal kurią

finansuojami agrarinės aplinkosaugos veiksmai. Paukščių populiacijoms agrariniame

kraštovaizdyje labiausiai kenkia intensyvus ūkininkavimas, žemės tręšimas pesticidais ar jos

apleidimas.

Pareiškėjai, turintys senųjų Lietuvos gyvulių ir paukščių veislių gyvūnų, taip pat gali gauti paramą

dalyvaudami priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Nykstančių Lietuvos

senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Paminėtina, kad 2011 m. retų saugomų

veislių gyvulių ir paukščių skaičius Lietuvoje, lyginant su 2010 m., buvo užfiksuotas didesnis ir

siekė 12.557 gyvulių bei paukščių. 2007–2011 m. pagal Programą remiamų nykstančių paukščių ir

gyvulių skaičius siekė 3.315 SGV10 ir sudarė 47 proc. viso Lietuvoje užfiksuoto tokių gyvulių ir

paukščių skaičiaus. Galima daryti išvadą, kad Programos indėlis 2007–2011 m., siekiant retų

veislių gyvulių ir paukščių išsaugojimo, buvo pakankamai reikšmingas.

4.3 III KRYPTIES „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS

4.3.1 Programos III krypties įgyvendinimo pažangos įvertinimas

45 lentelė. Programos III krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai

Skirta paramos lėšų 2007–2013 m., tūkst EUR 257.355*

2011 m. 2007–2011 m.

Surinkta paraiškų, vnt. 796 2.141


Įvertinta teigiamai, vnt. 185 901

8 KPPI yra keliolikos agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) rūšių paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį (trendą)

vertinantis rodiklis. 9 Lietuvos ornitologų draugija. Biologinės įvairovės poveikio rodiklio „Paukčšių populiacija žemės ūkio naudmenose“

identifikavimas 2010–2011 m. Galutinė ataskaita, Vilnius, 2011 m. 10

Bendras iki 2011 m. pabaigos paremtų gyvūnų skaičius, skaičiuojant ne SGV, o paremtais vienetais, siekė

5.902 gyvūnus.



Skirta paramos lėšų 2007–2013 m., tūkst EUR 257.355*

2011 m. 2007–2011 m.

Įvertinta neigiamai, vnt. 46 503

Pasirašyta sutarčių, vnt. 434 751




*2012 m. gegužės mėnesį Europos Komisijai patvirtinus devintąjį Programos pakeitimą III krypčiai 2007–2013 m.

laikotarpiui skirtos paramos suma siekia 262.347.352 EUR, iš kurių 197.508.347 EUR – EŽŪFKP lėšos.

III krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programavimo

laikotarpiui skirta parama, pateikiamas paveiksle.


2007–2011 m. laikotarpiu III krypties priemonės buvo įgyvendinamos pakankamai sėkmingai,

tačiau truputį lėčiau nei planuota. Itin sėkmingai buvo įgyvendinama priemonė „Kaimo

atnaujinimas ir plėtra“, pagal kurią iki 2011 m. pabaigos patvirtintų lėšų suma sudarė 64 proc.

visam 2007–2013 m. laikotarpiui priemonės įgyvendinimui skirtos lėšų sumos.

2011 m. visų III krypties priemonių įgyvendinimas itin paspartėjo, kadangi per metus buvo

surinkta 37 proc. visų 2007–2011 m. laikotarpiu gautų paraiškų, o populiariausios tarp pareiškėjų

buvo priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“,

pagal kurias 2011 m. surinktų paraiškų skaičius sudarė atitinkamai 72 proc. ir 45 proc. viso nuo

Programos įgyvendinimo pradžios pagal kiekvieną priemonę gautų paraiškų skaičiaus. 2011 m.

paramos išmokėjimo procesas pagal III krypties priemones įsibėgėjo, kadangi per metus

išmokėtos paramos suma sudarė net 81 proc. visos 2007–2011 m. laikotarpiu išmokėtos lėšų

sumos.

2007–2011 m. III krypties priemonės buvo įgyvendinamos truputį lėčiau nei planuota, kadangi per

šį laikotarpį patvirtintos ir išmokėtos paramos sumos sudarė atitinkamai 49 proc. ir 14 proc. visam

programavimo laikotarpiui krypčiai skirtų lėšų. Vis dėlto pastebėtina, kad itin didelė pažanga buvo

padaryta būtent 2011 m., per kuriuos patvirtinta net 69 proc. visos iki 2011 m. pagal krypties

priemones patvirtintos paramos sumos, o išmokėta – 81 proc. visų 2007–2011 m. išmokėtų lėšų.

Pagal III krypties priemones prašomos paramos suma iki 2011 m. pabaigos viršijo visam

programavimo laikotarpiui skirtą paramą. Paminėtina, kad itin sėkmingai buvo įgyvendinamos

priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kurios po 2011 m.

įvertinimo priskirtos gerai įgyvendinamų priemonių grupei.



2011 m. itin padidėjo priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ populiarumas, kadangi

per metus surinktų paraiškų skaičius sudarė net 72 proc. visų nuo Programos įgyvendinimo

pradžios pagal šią priemonę gautų paraiškų skaičiaus. Nepaisant to, pagal 2011 m. vertinimo

rezultatus ši priemonė buvo priskirta priemonių, kurioms reikalinga pažanga, grupei. Pagal III

krypties priemones 2007–2011 m. laikotarpiu buvo aktuali nepakankamos paraiškų kokybės

problema, kadangi buvo atmesta 23 proc. visų pateiktų paraiškų. Mažesnis III krypties priemonių

populiarumas Programos įgyvendinimo pradžioje buvo užfiksuotas dėl to, kad kaimo gyventojai

ekonominio sunkmečio sąlygomis nenorėjo prisiimti naujų verslų rizikos, be to, jų turimi

verslumo įgūdžiai ir gebėjimas konkuruoti verslo rinkoje nebuvo pakankami, trūko gerosios

praktikos pavyzdžių apie paramos pagal III krypties priemones galimybes ir naudą.

Atsižvelgiant į tai, kad III krypties priemonių įgyvendinimas didžiąja dalimi įsibėgėjo tik 2011

metais (o interneto prieigos gerinimo priemonės sąlygos 2012 m. buvo vis dar derinamos su EK,

kitomis institucijomis), taip pat tai, jog pateiktų paraiškų sumos viršija krypčiai skirtas lėšas,

apibendrintai galima teigti, kad yra nemaža tikimybė, kad šios krypties strateginės stebėsenos

rodiklių pasiekimas žymiai didės ateityje.

Lėšų išmokėjimo sparta pagal III krypties priemones 2007–2011 m. nebuvo pakankama, tačiau

rizika dėl galimo paramos neįsisavinimo kol kas yra nedidelė, kadangi daugelis pagal šios krypties

priemones įgyvendinamų projektų yra infrastruktūriniai ir imlūs laikui, be to, paramos gavėjai,

užbaigę projekto etapus, gali teikti net iki keturių mokėjimo prašymų, todėl tikėtina, kad per

likusius dvejus Programos įgyvendinimo metus, didėjant užbaigtų projektų ir pateiktų mokėjimo

prašymų skaičiui, paspartės ir paramos išmokėjimo procesas.

4.3.2 Programos III krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas

Programoje iškeltas III krypties bendrasis tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų

užimtumą kaimo vietovėse. Šiam tikslui įgyvendinti išskirti du prioritetai: 1) alternatyvių darbo

vietų ir pajamų šaltinių kūrimas; 2) socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo

išsaugojimas ir puoselėjimas. Pirmąjį prioritetą įgyvendina III krypties priemonės „Perėjimas prie

ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatiniams“

bei IV krypties priemonė „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, o antrąjį prioritetą –

priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įskaitant ir papildomą priemonę „Plačiajuosčio ryšio

tinklo infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“, bei IV krypties priemonė „Vietos plėtros strategijų

įgyvendinimas“.

Dviems III krypties prioritetams ir juos įgyvendinančioms priemonėms Programoje numatyti

pradinės padėties rodikliai, kurių dinamika 2006–2011 m. laikotarpiu pateikiama lentelėje.

46 lentelė. Programos III krypties pradinių rodiklių dinamika

Pradinis rodiklis, matavimo

vienetas

2006 2007 2008 2009 2010 2011

Užimtumo padidėjimas

ne žemės ūkio

sektoriuje (užimtumas

antriniame ir

tretiniame

sektoriuose), tūkst.

įdarbintų asmenų

Pagal

lygį:

Šalyje 1.312,4 1.377,3 1.400,2 1.285,4 1.222,3 1.254,3

Kaimo

vietovėse

267,9 300,5 316,7 269,1 252,9 264

Ekonomikos augimas

ne žemės ūkio

sektoriuje (BPV

Pagal

lygį:

Šalyje 20.697,8 25.285, 28.374,0 26.436,9 26.078,6 26.548,6



Pradinis rodiklis, matavimo

vienetas

2006 2007 2008 2009 2010 2011

antriniame ir

tretiniame

sektoriuose), mln. EUR

5

Kaimo

vietovėse

4.013,0 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d.

Savarankiškai

dirbančių užimtumo

padidėjimas, tūkst.

savarankiškai

dirbančių asmenų

Pagal

lygį:

Šalyje 199,8 183,2 n. d. 146,3 124,4 125,2

Kaimo

vietovėse

109,2 95,0 n. d. 71,4 62,9 62,3

Paslaugų sektoriaus

plėtra (paslaugų BVP

kaip visos BVP dalis),

proc.

Pagal

lygį:

Šalyje 62,7 63 63,7 69,3 67,3 65,6

Kaimo

vietovėse

*

53,3 53,9 59,5 64,9 62,2 n. d.

Migracijos balansas

(metinis migracijos

balansas tūkst.

gyventojų), dydis

1.000 gyventojų

Pagal

lygį:

Šalyje -4,9 -5,2 -7,7 -15,5 -77,9 -38,2

Kaimo

vietovėse

-1,3 -1,0 0,5 -4,4 19,3 n. d.

Turizmo infrastruktūra

kaimo vietovėse

(bendras miegamų

vietų skaičius visose

turistų apgyvendinimo

vietose), miegamų

vietų skaičius

Pagal

lygį:

Šalyje 45.108 47.727 n. d. 49.719 49.893 n. d.

Kaimo

vietovėse

(kaimo

turizmo

srityje)

9.273 9.637 n. d. 12.230 12.421 13.332

Ryšio skverbtis

internetu kaimo

vietovėse (kaimo

turizmas); (asmenų

prisijungusių prie

skaitmeninės abonento

linijos (DSL)

procentas iš visų

gyventojų skaičiaus),

proc.

Pagal

lygį:

Šalyje 31,7 40,3 47,1 54,7 54,9 55,8

Kaimo

vietovėse

16,4 22,6 33,0 40,8 40,7 40,5

*Paslaugų sektoriaus dalis kaimiškose vietovėse apskaičiuota, vadovaujantis Europos Komisijos klasifikacija apie

vyraujančiai kaimiškoms (angl. predominantly rural) priskiriamas Lietuvos apskritis ir apskaičiuojant jose sukuriamų

paslaugų dalį BVP. Lietuvoje vyraujančiai kaimiškos yra 7 apskritys, kurių duomenys ir naudoti skaičiavimui

(Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telčių, Utenos). Skaičiuojant nebuvo įtraukiami duomenys iš

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių, kadangi Vilniaus apskritis klasifikuojama kaip vyraujantčiai miesto

(angl. predominantly urban) , o Kauno ir Klaipėdos – kaip tarpinės (angl. intermediate).

Pirmojo prioriteto įgyvendinimui svarbūs pradiniai rodikliai, susiję su užimtumo padidėjimu ir

ekonomikos augimu ne žemės ūkio sektoriuje, migracijos balansu, kadangi pagal šį prioritetą

siekiama mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio, kurti alternatyvias darbo vietas

ir didinti pajamų lygį kaimo vietovėse. Vertinant užimtumo padidėjimo ne žemės ūkyje ir

savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus rodiklius 2006–2011 m. laikotarpiu, pastebėtina, kad iki

2008 m. jie didėjo, kadangi auganti ekonomika skatino imtis žemės ūkiui alternatyvios veiklos,

buvo palankios galimybės gauti bankų kreditus, tačiau 2009 m., prasidėjus ekonominiam

sunkmečiui, užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje kaimo vietovėse sumažėjo. Dėl krizės padarinių

augo nedarbo lygis, o saugesnes darbo vietas garantavo būtent žemės ūkio sektorius. Tačiau 2010–

2011 m., keičiantis bendroms makroekonominėms tendencijoms, užimtųjų skaičius ne žemės ūkio

sektoriuje vėl pradėjo didėti. Paminėtina, kad 2007–2011 m. laikotarpiu III krypties priemonės



prisidėjo prie užimtumo ne žemės ūkio sektoriuje didinimo, kadangi pagal jas buvo sukurtos ar

išlaikytos 346 darbo vietos.

Ne žemės ūkio sektoriuje sukuriamos BPV rodiklio dinamika 2006–2011 m. laikotarpiu buvo

pakankamai tolygi, o ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijas buvo galima fiksuoti būtent

2009 m., pasireiškus ekonominio sunkmečio padariniams. Paslaugų sektoriaus dalies BVP rodiklis

taip pat atspindėjo bendras šalies ekonomikos plėtros tendencijas, kadangi, didėjant paslaugų

sektoriaus daliai, augo ir valstybės ekonomika ir atvirkščiai. Paminėtina, kad nuo 2006 m. iki

2009 m. paslaugų sektoriaus dalis BVP tiek šalyje, tiek kaimiškose vietovėse didėjo, tačiau po

ekonominio sunkmečio sumažėjo ir dar nesugrįžo į ankstesnį lygį.

Analizuojant kaimo gyventojų migracijos tendencijas, pastebėtina, kad 2006–2011 m. jos keitėsi,

kadangi migracijos balansas buvo tiek tiegiamas, tiek neigiamas. 2010 m. į kaimo vietovės gyventi

atvyko 19,3 tūkst. asmenų daugiau nei iš jų išvyko, todėl migracijos balansas buvo teigiamas, nors

šalies mastu migracijos balansas buvo neigiamas ir siekė -77,9 tūkst. asmenų. Gyventojų skaičiaus

dinamika kaimo vietovėse atspindi bendras gyventojų mažėjimo tendencijas šalyje. Siekiant

mažinti kaimo gyventojų migraciją ir kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti, pagal III krypties

priemones buvo remiamas kaimo gyventojų verslumas. Atsižvelgiant į santykines kaimo vietovių

stiprybes, pirmenybė buvo teikiama kaimo turizmo ir amatų plėtrai. 313 priemonė, skirta kaimo

turizmo skatinimui, prisidėjo ne tik prie naujų darbo vietų kūrimo (2007–2011 m. sukurtos ar

išlaikytos 167 darbo vietos), bet ir prie kaimo turizmo infrastruktūros gerinimo. 2011 m. bendras

miegamųjų vietų skaičius kaimo turizmo sodybose, lyginant su 2010 m., išsaugo 8 proc.

Pagal antrąjį krypties prioritetą siekiama didinti kaimo vietovių patrauklumą ir saugumą,

atnaujinant kaimus, stiprinant gyvenimo ir asmeninės nuosavybės apsaugą vienkiemiuose ir kitose

atokiose vietovėse, gerinant sveikatos būklę (šalinant asbestinę dangą nuo namų stogų), diegiant

plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimo vietovėse. Paminėtina, kad pagal Programą plačiajuosčio

ryšio infrastruktūros įrengimo darbus ruošiamasi pradėti 2012 m., o pagal priemonę finansuojami

darbai bus suderinti su jau įgyvendinamu projektu RAIN-2, kuriuo taip pat vykdoma plačiajuosčio

ryšio tinklo plėtra kaimiškose vietovėse. Paminėtina, kad 2006–2011 m. laikotarpiu internetinio

ryšio skverbtis šalyje nuolat didėjo, kadangi 2006 m. prie interneto buvo prisijungę 31,7 proc. visų

šalies gyventojų ir 16,4 proc. kaimo gyventojų, o 2011 m. prie interneto tinklo buvo prisijungę jau

55,8 proc. visų šalies gyventojų ir 40,5 proc. kaimo gyventojų. Prie interneto ryšio aprėpties ir

skverbties kaimo vietovėse itin prisidėjo abu projekto RAIN, kuris įgyvendinamas nuo 2005 m.,

etapai.

4.4 IV KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PAŽANGOS ĮVERTINIMAS

4.4.1 Programos IV krypties įgyvendinimo pažanga

47 lentelė. Programos IV krypties finansiniai ir administraciniai rodikliai

Skirta paramos lėšų 2007–2013 m., tūkst. EUR 136.994*

2011 m. 2007–2011 m.

Surinkta paraiškų, vnt. 10 132

Prašoma paramos suma, tūkst. EUR 481 130.448

Įvertinta teigiamai, vnt. 11 125

Įvertinta neigiamai, vnt. 1 4

Pasirašyta sutarčių, vnt. 19 125






*2012 m. gegužės mėnesį Europos Komisijai patvirtinus devintąjį Programos pakeitimą IV krypčiai 2007–2013 m.

laikotarpiui skirtos paramos suma siekia 134.485.388 EUR, iš kurių 107.588.310 EUR – EŽŪFKP lėšos.

IV krypties priemonių finansinių rodiklių įgyvendinimas, lyginant su visam Programos



2007–2011 m. laikotarpiui šios krypties priemonėms skirta daugiau nei 135,726 mln. EUR, o tai

sudarė apie 99 proc. visos krypties įgyvendinimui skirtos lėšų sumos. Iki 2011 m. pabaigos

krypties priemonėms patvirtintos paramos suma sudarė 96 proc. visos 2007–2011 m. skirtos lėšų

sumos, todėl galima teigti, kad IV krypties priemonės yra įgyvendinamos sėkmingai. Kiek lėčiau

nei planuota, įgyvendinama priemonė „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, kadangi

bendradarbiavimo projektai pradėti vykti tik 2010 m. Pagal šią priemonę 2007–2011 m.

patvirtintos paramos suma sudarė 1,4 proc. visos priemonės įgyvendinimui iki 2013 m. pabaigos

skirtos lėšų sumos.

Iki 2011 m. pagal IV krypties priemones buvo išmokėta 15 proc. visos 2007–2011 m. laikotarpiui

krypties įgyvendinimui skirtos lėšų sumos, todėl galima teigti, kad lėšų išmokėjimo procesas pagal

šią kryptį yra per lėtas. 2011 m. buvo surinkta 8 proc. visų 2007–2011 m. laikotarpiu gautų

paraiškų, o paraiškos pagal 413 priemonę iš viso nebuvo renkamos, kadangi iki 2010 m. buvo

pasirašytos sutartys su visomis šalyje veikiančiomis VVG. 2011 m. paramos išmokėjimo procesas

pagal IV krypties priemones įsibėgėjo, kadangi per metus išmokėtos paramos suma sudarė

58 proc. visos 2007–2011 m. laikotarpiu išmokėtos lėšų sumos. Siekiant įsisavinti visas

IV krypčiai skirtas lėšas, svarbu užtikrinti, kad per metus išmokamos paramos suma būtų didesnė.

2007–2011 m. IV krypties priemonės buvo įgyvendinamos pakankamai sėkmingai, kadangi po

2011 m. įvertinimo dvi iš trijų krypties priemonių buvo priskirtos puikiai įgyvendinamų priemonių

grupei. Pagal priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ buvo pasirašytos sutartys su

visomis šalyje veikiančiomis VVG, o projektų vertinimo ir atrankos procesas VVG 2011 m.

įsibėgėjo, tikėtina, kad netgi bus viršytas Programoje suplanuotas bendro vietos projektų skaičiaus

rodiklis. Priemonių, kurioms reikalinga pažanga, grupei buvo priskirta priemonė „Tarpteritorinis ir

tarptautinis bendradarbiavimas“, pagal kurią 2011 m. buvo pradėti įgyvendinti du tarptautinio

bendradarbiavimo projektai. Priemonė buvo mažiau populiari tarp pareiškėjų dėl jos naujumo ir

atitinkamos VVG patirties stokos, be to, jos įgyvendinimas pradėtas tik 2010 m., kadangi iš

pradžių daugiau laiko buvo skirta VVG strategijų parengimui.



Trijų iš penkių IV krypties strateginės stebėsenos rodiklių (VVG teritorija, gyventojai ir atrinktų

strategijų skaičius) tikslai jau pasiekti, tarptautinio bendradarbiavimo projektų rodiklio tikslo

nepasiekimo priežastys nurodytos aukščiau, o VVG mokymus baigusių dalyvių skaičių iki 2015

m. tikimasi pasiekti, nes iki šiol mokymai vyksta nuosekliai, nenustatyta jokių didesnių problemų

(2011 m. planas buvo įvykdytas 34 proc.).

.

2007–2011 m. pagal IV krypties priemones patvirtintos paramos suma sudarė 95 proc. visam

programavimo laikotarpiui skirtų lėšų, o išmokėtos – 15 proc. Per 2011 m. išmokėtų lėšų suma

sudarė 58 proc. visos 2007–2011 m. laikotarpiu išmokėtos paramos, todėl, iki 2013 m. siekiant

įsisavinti IV krypčiai skirtas lėšas, bus itin svarbūs VVG strategijose numatytų ir patvirtintų

projektų įgyvendinimo tempai ir operatyvūs administruojančių institucijų veiksmai.

4.4.2 Programos IV krypties tikslų ir prioritetų įgyvendinimas

Programoje iškeltas IV krypties bendrasis tikslas – skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas ir

partnerystę. Šiam tikslui įgyvendinti išskirtas prioritetas – vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo

skatinimas bei žmogiškųjų gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos

plėtros strategijas. Parama pagal LEADER metodą, kuriuo įgyvendinama IV kryptis, skirta trims

pagrindinėms veikloms, kurias atitinka trys priemonės – „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,

„Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir

aktyviai pritaikyti“. IV krypčiai nustatyti pradinės padėties rodikliai ir jų dinamika 2006–2011 m.

laikotarpiu pateikiama lentelėje.

48 lentelė. Programos IV krypties pradinių rodiklių dinamika

Pradinis rodiklis, matavimo vienetas 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Užimtumo padidėjimas

ne žemės ūkio sektoriuje

(užimtumas antriniame

ir tretiniame

sektoriuose), tūkst.

įdarbintų asmenų

Pagal

lygį:

Šalyje 1.312,4 1.377,3 1.400,2 1.285,4 1.222,3 1.254,3

Kaimo

vietovėse

267,9 300,5 316,7 269,1 252,9 264

Ekonomikos augimas ne

žemės ūkio sektoriuje

(BPV antriniame ir

tretiniame sektoriuose),

mln. EUR

Pagal

lygį:

Šalyje 20.697,8 25.285,4 28.374,0 26.436,9 26.078,6 26.548,6

Kaimo

vietovėse

4.013,0 n. d. n. d. n. d. n. d. n. d.

VVG plėtra (VVG dalyvaujančių

gyventojų skaičius pagal LEADER

programą), proc.*

27,3 27,2 n. d. 75 114 117

*Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę: Gyventojų skaičius VVG teritorijose / Gyventojų skaičius kaimo vietovėse

(proc.). VVG teritorijoms priskiriamų gyventojų skaičius yra didesnis nei apskritai kaimiškose vietovėse Lietuvoje

gyvenančių žmonių skaičius11, kadangi į VVG teritorijas buvo įtraukti ir maži miesteliai.

IV krypčiai skirti 2 iš 3 pradiniai rodikliai („Užimtumo padidėjimas ne žemės ūkio sektoriuje“,

„Ekonomikos augimas ne žemės ūkio sektoriuje“) atitinka III krypties pradinius rodiklius, todėl

detalesnė kokybinė rodiklių kaitos analizė pateikiama šios ataskaitos 2.3 skyriuje. Galima teigti,

kad IV krypties priemonių įgyvendinimas (ypač 413 priemonės) prisidėjo tiek prie užimtumo

didėjimo ne žemės ūkio sektoriuje, tiek prie ekonomikos augimo, kadangi pagal vietos plėtros

11

Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, kaimiškose vietovėse gyvenančių Lietuvos gyventojų skaičius

2006 m. siekė 1.134.446, 2007 m. – 1.124.648, 2008 m. – 1.115.571, 2009 m. – 1.109.351, 2010 m. – 1.099.518, 2011

m. – 1.073.395.



strategijas buvo įgyvendinamos visos III krypties priemonės ir gerinama gyvenimo kokybė kaimo

vietovėse.

Vienas iš gyvenimo kokybės elementų kaimo vietovėse yra gyventojų įsitraukimas į

bendruomenines veiklas, kurį iš dalies iliustruoja kaimo bendruomenių skaičius. Paminėtina, kad

nuo 2002 m. Lietuvoje bendruomeninis gyvenimas darėsi intensyvesnis, o kaimo bendruomenių

skaičius išaugo nuo 210 (2002 m.) iki 1600 (2011 m.). Kaimo vietovėse veikiančios VVG taip pat

yra vienas iš gyventojų aktyvaus įsitraukimo į bendruomeninių problemų sprendimą būdų.

IV krypčiai numatytas atskiras pradinis rodiklis apie VVG plėtrą, apimantis VVG veikloje

dalyvaujančių gyventojų skaičių. ES paramos lėšomis įgyvendintos programos tiek 2004–2006 m.

laikotarpiu, tiek 2006–2011 m. siekė prisidėti prie gyventojų, dalyvaujančių VVG veikloje,

skaičiaus augimo, kadangi VVG teritorijose gyvenančių žmonių skaičius 2006 m. sudarė vos

27,3 proc. visų kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių skaičiaus, o 2011 m. VVG apėmė jau

praktiškai visas Lietuvos kaimo vietoves.



5 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO DERĖJIMAS SU ES PRIORITETAIS, POLITIKOMIS, STRATEGINIAIS DOKUMENTAIS IR FINANSINIAIS INSTRUMENTAIS

Europos veiksmų planas dėl ekologiškai švarių maisto produktų ir ekologinės

žemdirbystės

Siekiant laikytis Ekologinės žemdirbystės veiksmų plano nuostatų ir taip pat atsižvelgiant į

dideles ekologinių produktų gamybos Lietuvoje galimybes, parama teikiama ir ekologinių

produktų gamybai, ir prekybai. Kaip rodo pateikta analizė, Programos II krypties priemonės

„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir jos sudėtyje esančios „Ekologinio ūkininkavimo

programos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, todėl šios priemonės kol kas ribotai

prisideda prie aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo vietovėse

Europos Sąjungos nuostatos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių

Vienas pagrindinių nacionalinės energetikos politikos tikslų, nurodytų Atsinaujinančių

išteklių energetikos įstatyme, yra energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie iki

2020 turėtų sudaryti 23 proc. visų energijos išteklių. Įgyvendinant šį įstatymą remiamas

atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip medienos kuras, biokuras, biodujos, naudojimas ir

gamyba. Programos I krypties priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio

produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ II krypties apželdinimo mišku priemonių

įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie šių tikslų siekimo.

Klimato kaitos strategija

Klimato kaitos mažinimas yra vienas iš Programos II krypties prioritetų. Jam įgyvendinti

numatytas keletas veiksmų, tokių kaip Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas, aplinkai

palankios ūkininkavimo praktikos, kuri mažintų ir su augalininkyste, ir su gyvulininkyste

susijusios oro taršos kiekius, skatinimas. Kaip rodo atlikta analizė, priemonės „Pirmas žemės ūkio

paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės

ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių

priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų aplinkosaugos

išmokos“ prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

ES miškininkystės strategija

Pagrindiniai būsimos privačių miškų sektoriaus, kurio svarba vis didėja, plėtros prioritetai

nustatyti 2002 m. priimtoje Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje, kuri

buvo suderinta su ES miškininkystės strategijos (galiojo iki 2011 m. pabaigos) nuostatomis.

Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie minėtos

strategijos įgyvendinimo per šių Programos I ir II krypties priemonių įgyvendinimą: „Miškų

ekonominės vertės didinimas“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“,

„Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“,

„Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios

investicijos miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Dirvožemio apsaugos, tausojančio pesticidų naudojimo ir oro taršos strategija

Šioje strategijoje tarp pagrindinių aplinkos komponentų didelis dėmesys skiriamas poreikiui

apsaugoti dirvožemį ir orą. Iš tiesų, visi veiksmai, kurie įgyvendinami pagal Programos II kryptį,



prisideda prie dirvožemio ir oro apsaugos, skatina aplinkai palankią ūkininkavimo praktiką,

įskaitant tausojantį pesticidų naudojimą. Be to, visos be išimties kitos pagal kitas kryptis

įgyvendinamos priemonės turi atitikti valstybės nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, kurie

užtikrina tinkamą gamtos išteklių, tokių kaip dirvožemis, vanduo, oras, gamta, apsaugą.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas

Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodžio 11-12 d. susitarė dėl Europos ekonomikos

atkūrimo plano, kurio vertė apie 1,5 proc. ES BVP, t.y. apie 200 mlrd. eurų (691 mlrd. Lt).

Atsižvelgiant į Europos ekonomikos atgaivinimo plano prioritetinius veiksmus, kuriais siekiama

padėti valstybėms narėms sparčiau prisitaikyti prie ekonominių sunkumų, EK Komunikatą Dėl

geresnės informacinių ir komunikacinių technologijų prieigos kaime, Strategijoje taip pat siekiama

plėtoti plačiajuostį internet – iki 2012 m. vyko intensyvūs parengiamieji darbai (pagal Programos

III krypties priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“). Plačiajuosčio interneto ryšio paslaugos

įdiegimas kaimo vietovėse teigiamai įtakos gyvenimo kokybę.

ES Baltijos jūros regiono strategija

2009 m. spalio 29-30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo pritarta ES

Baltijos jūros regiono strategijai (toliau – ES BJRS). ES BJRS yra pirmoji makroregioninė

strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes – Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją,

Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu siekiama, kad Baltijos jūros regionas

taptų 1) ekologiškai tvarus, 2) klestintis, 3) patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir

patikimas. Įgyvendinant ES BJRS veiksmų planą, Lietuvai patikėta koordinuoti trijų prioritetinių

sričių įgyvendinimą:

stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą (kartu su Suomija ir

Švedija);

pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (kartu su Švedija);

sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą (kartu su Suomija).

Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie ES BJRS

pirmosios prioritetinės srities įgyvendinimo.

Teigiama sąveika su Europos žuvininkystės fondu

Pagrindiniai Strategijoje ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. nacionaliniame

strateginiame plane nustatytų prioritetų teigiamos sąveikos aspektai yra tokie:

Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus plėtrą užtikrina tausojantis ir subalansuotas

žuvų išteklių (gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros) naudojimas pagal darnaus vystimosi

principus. Tai labai prisideda prie veiksmų, finansuotinų iš EŽŪFKP pagal Programos II krypties

priemones, kur aplinkosaugos reikalavimams teikiamas didelis prioritetas;

Iš abiejų fondų finansuojamais veiksmais siekiama padidinti perdirbimo sektoriaus

konkurencingumą investicijomis į modernias technologijas, kuriant geresnės kokybės ir naujus

produktus bei taikant naujoviškus požiūrius ir metodus;

Dirbančiųjų žuvininkystės sektoriuje gebėjimų stiprinimas gerina gyvenančiųjų kaimo

vietovėse žinių lygį, jų galimybes ir verslumo įgūdžius;

Parama iš Žuvininkystės fondo teikiama žuvininkystės regionų vietos veiklos grupėms,

rengiančioms vietos plėtros strategijas ir įgyvendinančioms su žuvininkyste susijusius projektus.



Pagal veiklos principus šios vietos veiklos grupės artimai siejasi su kitomis (ne žuvininkystės

regionų) Lietuvoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis.

Teigiama sąveika tarp BŽŪP 1-ojo ir 2-ojo ramsčių

Už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus žemdirbiams mokamos tiesioginės

išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą. Pagal šią schemą ES tiesioginės

išmokos mokamos už deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, nepriklausomai nuo

gaminamos produkcijos pobūdžio. Tiesioginės išmokos didina bazinį žemės ūkio sektoriaus

pajamų lygį, ir tokiu būdu prisideda prie Strategijos tikslų įgyvendinimo.

Be tiesioginių išmokų, taikomos bendrosios rinkos reguliavimo priemonės. Tai pirmiausia

pieno ir bulvių krakmolo kvotų sistema, garantinių ir intervencinių kainų sistema, eksporto

subsidijos, intervenciniai pirkimai, biodyzelino gamybos paramos programa, išmokos, skiriamos

už sausuosius pašarus ir linų pluoštą. Programos santykis su šiomis priemonėmis yra papildantis ir

ji nesikerta su bendrosios rinkos reguliavimo priemonių tikslais. Programos priemonių

realizavimas padeda sumažinti bendrojo rinkų organizavimo finansinę naštą.

Mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas gerina išmokas pagal 1-ąjį ramstį gaunančių

žmonių gebėjimus laikytis nustatytų kompleksinio susiejimo reikalavimų. Prie žemės ūkio

sektoriaus konkurencingumo taip pat reikšmingai prisideda kaimo gyventojų verslumo įgūdžiai

bei gebėjimai užsiimti alternatyviu žemės ūkiui verslu.

Koordinavimas su valstybės pagalbos priemonėmis

Siekiant užtikrinti Strategijos tikslų įgyvendinimą, valstybės teikiama pagalba skiriama

glaudžiai koordinuojant su Programa ir papildo veiklas, kurios finansuojamos iš EŽŪFKP bei kitų

struktūrinių fondų. Be to, valstybės teikiama pagalba nedubliuoja ES teikiamos paramos.



6 TECHNINĖ PAGALBA, LIETUVOS KAIMO TINKLAS IR TĘSTINIS VERTINIMAS

Techninės pagalbos lėšos skirtos Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei,

viešinimo ir informavimo veikloms bei Nacionalinio kaimo tinklo veiklos įgyvendinimui. 2007–

2011 m. priemonė buvo įgyvendinama sėkmingai, o daugelis iškeltų tikslinių rodiklių pagal

pirmąją veiklos sritį (parama Programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei) ir antrąją

veiklos sritį (informavimas ir viešinimas) buvo pasiekti ar net viršijo numatytus tikslus. Iki

2011 m. pabaigos pagal priemonę patvirtintos ir išmokėtos paramos sumos sudarė atitinkamai

87 proc. ir 60 proc. visų priemonės įgyvendinimui 2007–2013 m. skirtų lėšų. 2011 m. buvo

pateikta ir patvirtinta daugiau kaip pusė per visą 2007–2011 m. laikotarpį pateiktų ir patvirtintų

paraiškų, o tai nulėmė didelis paraiškų, pateiktų pagal Nacionalinio kaimo tinklo veiklą, skaičius.

5 paveikslas. Techninės pagalbos priemonės finansinių rodiklių įgyvendinimas 2007–2011 m. laikotarpiu ir

2011 m.

Vertinant atskirų priemonės veiklos sričių įgyvendinimą, paminėtina, kad 2007–2011 m.

geriausiai lėšos buvo įsisavinamos pagal antrąją veiklos sritį (išmokėta 69 proc. sričiai skirtos

paramos), o prasčiausiai – pagal Nacionalinį kaimo tinklą (išmokėta 30 proc. skirtos paramos).

Programos viešinimo ir informavimo veikla buvo sėkminga – kasmetinių apklausų rezultatai rodo,

kad per šiuos metus išliko gana didelė dalis gyventojų, žinančių apie Programą ir ES paramą, bei

teigiamai ją vertinančių (63 proc.), o galimi pareiškėjai ir paramos gavėjai iš esmės buvo

patenkinti gaunama informacija apie galimybes pasinaudoti parama (84 proc.). Pažymėtina ir

stabili palankiai administravimo skaidrumą ir efektyvumą vertinančiųjų dalis (76 proc. pareiškėjų

ir 28 proc. gyventojų).

6.1 LIETUVOS KAIMO TINKLAS

Pagal trečiąją priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį parama skiriama LKT įkūrimui ir

administravimui, Tinklo metinių veiksmų planų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, toliau trumpai

pristatoma Lietuvos kaimo tinklo (LKT) – įgyvendinimo 2011 m. būklė. Apačioje pateikiami

duomenys apie šios veiklos srities pažangą.

49 lentelė. LKT finansiniai ir administraciniai rodikliai




Įkūrimo ir administravimo išlaidos 2.324

Išlaidos veiksmų planui 6.973

2011 m. 2007–2011 m.

Surinkta paraiškų, vnt. 357 592


Patvirtinta paraiškų, vnt. 346 579



Įkūrimo ir administravimo išlaidos, tūkst. EUR 105 193

Išlaidos veiksmų programai, tūkst. EUR 1.951 2.640

LKT steigimas ir veikla

LKT steigimo veiklos baigtos 2009 m12

. 2011 metų pabaigoje Tinkle dalyvavo 666 organizacijos

ir asociacijos, prisidedančios prie žemės ūkio, maisto ūkio, miškų ūkio ir kaimo plėtros.

Atsižvelgiant į tai, kad reali NKT veikla prasidėjo tik 2010 m., galima teigti, jog 2011 m. buvo

padaryta didelė pažanga (iki 2010 m. pabaigos pagal trečiąją priemonės veiklos sritį išmokėtų lėšų

suma siekė tik 10 proc. sričiai skirtos paramos). 2011 m. esminė LKT veikla buvo susijusi su

projektų rengimu ir įgyvendinimu pagal metinius veiksmų planus, o per metus buvo pateikta

daugiau nei 500 projektinių pasiūlymų dėl konkrečių projektų įgyvendinimo. 6 paveikslas. LKT paraiškų pasiskirstymas pagal kryptis

Patirtos išlaidos

Iki 2011 m. pab. išmokėta tik 30 proc. visų Programoje Tinklui skirtų lėšų: administravimo

išlaidoms – 8 proc., o veiksmų plano įgyvendinimui – 38 proc. visam laikotarpiui suplanuotų lėšų.

6.2 PROGRAMOS TĘSTINIS VERTINIMAS 2010–2011 METAIS

2010–2011 metais buvo atlikta 10 vertinimų bei tyrimų (keli iš jų truko kelis metus), kurie padėjo

įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, analizuoti jos tobulinimo galimybes, surinkti

trūkstamus duomenis, reikalingus Programos įgyvendinimui bei poveikiui stebėti. Visi vertinimai,

studijos ar tyrimai, atlikti ar pradėti 2010–2011 metais, pateikiami lentelėje.

50 lentelė. Tęstinis vertinimas 2010–2011 metais

12

LKT buvo įsteigtas 2008 m. pab., o jo veiklą reglamentuojantys nuostatai priimti 2009 m. birželį.



Eil.

Nr. Pavadinimas Informacija apie vertinimą

1. Privalomieji tęstiniai vertinimai:

1.1 Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos tarpinis vertinimas

Vykdytojas – VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai

projektai. 2010-12-01 vertintojai pateikė galutinę ataskaitą

svarstyti SK. 2010-12-23 ataskaita pateikta EK .

2. Su stebėsena susiję Programos vertinimai

2.1. Su Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitų rengimu susiję vertinimai:

2.1.1. Kasmetinė Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. programos pažangos

2009, 2010 m. analizė

Vykdytojas – VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas.

Tyrimas baigtas 2010 m. birželio mėn. ir panaudotas rengiant

Programos 2009 ir 2010 m. pažangos ataskaitas.

2.2. Vertinimai, susiję su kokybiškų stebėsenos duomenų rinkimu apie Programos rodiklių pasiekimą:

2.2.1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos priemonių rezultato rodiklių

kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010

m. identifikavimas ir analizė


Pagal 2009-05-27 pasirašytą sutartį 2010-04-16 pateikta tarpinė

ir galutinė ataskaitos - 2009 ir 2010 metų rodiklių analizė.

Rezultatai panaudoti rengiant Programos 2009 ir 2010 m.

pažangos ataskaitas.

2.2.2. Tyrimas „Didelės gamtinės vertės

žemės ūkio naudmenų bei miškų plotų

kiekybinių ir kokybinių pokyčių

identifikavimas“

Sutartis dėl tyrimo atlikimo sudaryta 2010-08-19 su VĮ

Valstybės žemės fondu. 2010-10-25 pateikta tarpinė ataskaita.

Tyrimo tikslas – įvertinti Programos II krypties priemonių

poveikį didelės gamtinės vertės teritorijoms. Tyrimo rezultatai -

identifikuotos didelės gamtinės vertės teritorijos Lietuvoje. Šių

teritorijų plotų pokytis naudojamas kaip Programos 5-asis

poveikio rodiklis. Duomenys panaudoti tarpiniam Programos

vertinimui.

2.2.3 Biologinės įvairovės poveikio rodiklio

– „Paukščių populiacijos žemės ūkio

naudmenose“ tyrimas

2010. 06.19 pasirašyta sutartis su Lietuvos ornitologų draugija

2010.10.22 pateikta įvadinė tyrimo ataskaita. 2010.11.15

pateikta tarpinė ataskaita, kurioje apibendrinti ankstesnių metų

stebėsenos duomenys, stebėjimui atrinkta 14 paukščių rūšių.

2011 m. rugpjūčio 26 d. pateikta galutinė ataskaita, kurioje

įvertinta agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų būklė,

aprašytos svarbiausios populiacijų kaitos Lietuvoje tendencijos,

išskirti veiksniai, turintys tiesioginį poveikį jų kaitai; atlikta

Programoje pateiktų pradinių paukščių populiacijų rodiklių

(2000–2001 m.) korekcija; sukurta paukščių stebėsenos

duomenų surinkimo, kaupimo ir apdorojimo sistema; apdoroti

LOD 1985-2011 m. vykdytų paukščių apskaitų duomenys;

paskaičiuoti biologinei indikacijai naudojamų paukščių rūšių 27

metų kasmetiniai populiacijų indeksai bei sudarytos jų kitimo

kreivės; 1994-2011 ir 2000-2011 m. laikotarpiams

paskaičiuotos Lietuvos kaimo paukščių populiacijų

indikatoriaus (KPPI) kasmetinės reikšmės ir parengtos jų kaitos

ilgalaikės (18 m.) ir vidutinės trukmės (12 m.) kreivės;

remiantis Tyrimo rezultatais parengtos rekomendacijos dėl

tolimesnio KPPI tiekimo ir dėl Programos II krypties

priemonių, susijusių su aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimu,

aplinkosauginių direktyvų įgyvendinimu, ryšium su

išaiškintomis paukščių populiacijų kaitos tendencijomis ir jų

būklės gerinimu.

Rezultatai bus naudojami atliekant Programos ex-post vertinimą.

2.3. Su strateginės ataskaitos rengimu susiję vertinimai

2.3.1. Nacionalinės kaimo plėtros 2007–2013

m. strategijos įgyvendinimo

įvertinimas“

2010-04-07 pasirašyta tyrimo paslaugų atlikimo sutartis.


Tyrimo ataskaita pateikta 2010-07-30 ir panaudota rengiant

Nacionalinės kaimo plėtros 2007–2013 m. strategijos

įgyvendinimo ataskaitą, kuri 2010-10-01 pateikta EK.

3. Papildomi teminiai vertinimai, tyrimai, studijos



3.1. Studija „Gyvulininkystės produkcijos

gamybos sektoriaus fizinio potencialo

įvertinimas, modernizavimo ir

restruktūrizavimo bei pridėtinės vertės

didinimo galimybės“

Sutartis sudaryta 2009-11-30. Tikslas – įvertinti gyvulininkystės

produkcijos gamybos sektoriaus (pieninės ir mėsinės

galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės ir ožkininkystės,

arklininkystės), kuriam buvo suteikta Programos parama, fizinį

potencialą, modernizavimo, restruktūrizavimo bei pridėtinės

vertės didinimo galimybes bei numatyti priemones situacijai

keisti.

3.2. Tyrimas ,,Tęstinio profesinio mokymo

poreikio nustatymas ir mokymo

kokybės monitoringas pagal Lietuvos

kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos 1 krypties 1 priemonę

„Profesinis mokymas ir

informavimas“.

Tyrimo tikslas: identifikuoti Programos priemonės "Profesinis

mokymas ir informavimas" veiklos srities „Asmenų, susijusių

su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“

mokymo poreikį 2010-2011 m., t.y. įvykdyta apklausa, kokių

mokymo kursų pageidauja ūkininkai, įvertino besimokančiųjų

pageidavimus ir poreikius, susijusius su mokymo proceso

organizavimu, mokymo formų pateikimu ir t.t. Studija apėmė

nuo 2007 m. vykdytų mokymo paslaugų teikimo rezultatus,

įvertino jų kokybę ir naudą.

Rezultatų panaudojimas:

-priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyti finansavimo

prioritetai pagal konkrečias mokymo programas; nustatyti

papildomi reikalavimai mokymo paslaugų vykdytojams,

lektorių kvalifikacijai, mokymo programų trukmei ir pan.;

-patikslintos Žemdirbių, miško savininkų, vietos veiklos grupių

narių, kitų kaimo gyventojų ir jų konsultantų neformaliojo

tęstinio profesinio mokymo programos ir jų rengimo bendrųjų

reikalavimai;

-parengti vykdytų, vykdomų ar numatomų vykdyti mokymo

programų sąvadai, mokymo poreikio analizės – pagalbinė

priemonė ir gairės projektinių pasiūlymų, paraiškų vertinimo,

taip pat mokymo vykdymo procese mokymo paslaugų tiekėjams

siekiant tiksliau ir objektyviau nustatyti žemdirbių mokymo

poreikį, mokymo programų dubliavimąsi atskirose šalies

teritorijose.

3.3. Studija tema „Kompleksinio žemės

konsolidacijos modelio pritaikymo

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

metų programai galimybės“

Studiją atliko VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas. Šios

studijos tikslas – įvertinti kompleksinio žemės konsolidacijos

modelio pritaikymo Programai galimybes, pateikiant

pasiūlymus dėl kompleksinio žemės konsolidacijos modelio

turinio, ir atlikti šio modelio panaudojimo efektyvumo analizę.

Potencialūs paramos, skirtos pagal Programą, gavėjai yra

pagrindiniai šios studijos rezultatų naudotojai.

3.4. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos 3 krypties „Gyvenimo

kokybė kaimo vietovėse ir kaimo

ekonomikos įvertinimas“ priemonės

„Kaimo atnaujinimas ir plėtra“

subpriemonės „Plačiajuosčio ryšio

infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“

galimybių studijos finansinės ir

ekonominės dalių parengimo paslauga

Studiją atliko UAB „Finovus“. Šios paslaugos tikslas –

galimybių studijos finansinės ir ekonominės dalių parengimo

paslaugų pirkimas, siekiant tinkamai ir efektyviai įgyvendinti

subpriemonę ir užtikrinti sėkmingą jai skirtų lėšų įsisavinimą,

kadangi įgyvendinant subpriemonę bus siekiama prisidėti prie

plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros Lietuvoje.

2011 metais didelis dėmesys buvo skiriamas Programos tarpinio vertinimo rekomendacijų

įgyvendinimo kontrolei. 2011 m. pradžioje buvo parengtas ir Vertinimo koordinavimo grupės

posėdyje apsvarstytas rekomendacijų įgyvendinimo planas, kuriame nurodyti rekomendacijų

įgyvendinimo terminai ir atsakingi struktūriniai padaliniai. 2011 m. balandžio 21 d. šiam

rekomendacijų įgyvendinimo planui pritarta Programos valdymo komiteto posėdyje.



IŠVADOS

Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires. Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio vertinimo sistemą įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.

Apibendrinant strategijos finansinio įgyvendinimo analizę, nustatyta, kad per visą 2007-

2011 m. laikotarpį sėkmingai buvo įgyvendinamos I ir II krypties priemonės, o III ir IV krypčių įgyvendinimas iki 2011 m. pabaigos gerokai paspartėjo. Sunkiau įgyvendinamose priemonėse buvo imtasi aktyvių valdymo veiksmų siekiant paspartinti jų įgyvendinimą arba perskirstyti lėšas kitoms sėkmingesnėms priemonėms, kuriose lėšų jau pradeda trūkti. Reaguojant į besikeičiančias ekonominės aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į Programos įgyvendinimo patirtį, 2010-2011 m. buvo atlikti trys Strategijos pakeitimai. Tai leido geriau atsižvelgti į paramos gavėjų poreikius ir koncentruoti lėšas sprendžiant pačias aktualiausias problemas. Šie lėšų perskirstymai neigiamos įtakos strateginiams tikslams neturėjo.

Atlikus Programos priemonių pažangos vertinimą nustatyta, jog 2011 metais 9

Programos priemonės priskiriamos „puikiai“ įgyvendinamų priemonių grupei (2009 m. – tik 4), 9 priemonės priskiriamos „gerai“ įgyvendinamų priemonių grupei (2009 m. – 8), o 8 priemonės priskiriamos „reikalinga pažanga“ priemonių grupei (2009 m. – 13). I krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi vidutiniškai, II ir IV krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai, o III krypties strateginės stebėsenos rodiklių pasiekimą galima vertinti kaip potencialiai sėkmingą dėl vėliau pradėto projektų įgyvendinimo. “Naujų iššūkių” ir Europos ekonomikos atgaivinimo plano interneto prieigos gerinimo priemonių rezultatus bus galima vertinti vėliau – kai jos bus pradėtos įgyvendinti ar bus įgyvendintos platesne apimtimi.

Įvertinus Programos įgyvendinimo pažangą ir indėlį į Strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą, galima teigti, jog bendri Strategijos krypčių tikslai ir prioritetai suformuluoti teisingai, jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Tai patvirtina bendrai labai aukštas paramos gavėjų aktyvumas, didžiąja dalimi sėkmingas paramos projektų įgyvendinimas ir pasiekiami rezultatai. Taip pat svarbu pažymėti tai, jog specialiosios Strategijos nuostatos lanksčiai derinamos prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, atliekant Strategijos nuostatų pakeitimus ir lėšų perskirstymus tarp priemonių. Tai užtikrina tęstinį Strategijos ir Programos priemonių tinkamumą, bendrai aukštą jų rezultatyvumą ir efektyvumą.

Pateikta analizė parodė, kad Strategija iš esmės dera su nacionaliniais ir ES prioritetais,

politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais instrumentais.

Documents

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 2011 m ......STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2010–2011 M. ATASKAITA 2012 m. spalis . NKPS 2007–2013 įgyvendinimo 2010