1950 m. TTT konsultacin ivada Dl Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo u j ilyg. ICJ. Reports 1951

Klausim susijus su konvencija dl kelio ukirtimo genocidui Teismui ikl JTO Generalin Asamblja.Ikelti klausimai:1. Ar gali valstyb bti laikoma Konvencijos alimi, jei siekia ilaikyti savo ilyg kuriai prietarauja viena ar daugiau Konvencijos ali, taiau neprietarauja kitos?2. Jeigu atsakymas pirm klausim yra teigiamas, kok poveik padarys ilyga tarp ilyg daranios valstybs ir:a. alies kuri prietarauja ilygaib. alies kuri neprietarauja ilygai3. Koks bt atsakymas pirmj klausim ir jo teisinis poveikis, jei ilygai prietaraut a. Konvencijos dar neratifikavs signatarasb. Valstyb, kuri turi teis pasirayti ar prisijungti prie Konvencijos, taiau dar to nepadar.Atsakymai: pirm klausim: Ilyg (kuriai prietarauja viena ar kelios Konvencijos alys) daranti valstyb gali bti Konvencijos alimi, jei daroma ilyga yra suderinama su Konvencijos tikslais ir objektu. Prieingu atveju toki ilyg daranti valstyb negali bti Konvencijos alimi

Atsakymas antr klausim:A dalis jei konvencijos alis prietarauja ilygai, kuri yra nesuderinama su Konvencijos objektu ir tikslais, ji faktikai gali nusprsti, kad ilyg daranti valstyb negali bti Konvencijos alimi.B dalis jei Konvencijos alis sutinka kad ilyga suderinama su Konvencijos objektu ir tikslais, ji faktikai gali nusprsti, kad ilyg daranti valstyb gali bti Konvencijos alimi.

Atsakymas trei klausim:A dalis- Konvencijos signatars dar neratifikavusios Konvencijos prietaravimas ilygai gali turti teisini pasekmi numatyt pirmoje dalyje tik tada kai i alis ratifikuoja Konvencij.B dalis- alies, kuri turi teis pasirayti ar prisijungti prie Konvencijos, taiau to dar nepadar prietaravimas teisini pasekmi nesukelia.

Nuomons argumentai:Pirmas klausimas susijs su tuo ar valstyb, kuri padar ilyg, gali nustatydama toki ilyg ir toliau ilikti Konvencijos alimi, jeigu kitos alys prietarauja tokiam ilygos nustatymui. Valstyb, be jos sutikimo, negali bti saistoma su sutartimi. Antra vertus yra pripaintas principas, kad daugiaal Konvencija yra laisvai sudaromo susitarimo rezultatas. is principas buvo susietas su Konvencijos vientisumo svoka, kuri, pagal tradicin koncepcij, susijusi su teiginiu, kad ilyga nra pagrsta, nebent jai pritaria susitarianios alys. i koncepcija ilaiko neabejotin vert kaip principas,taiau sutinkamai su Genocido Konvencija, jos taikymas yra lankstesnis. Geresn ieitis yra leisti nebyl pritarim ilygoms, priimant valstyb, kuri padar ilyg kaip susitarianti alis atsivelgdama jau primusias Konvencij valstybes. Dar daugiau Konvencija dl genocido, nors ir priimta vieningai, vis dlto yra daugumos bals serijos rezultatas, o tai gali takoti btinyb tam tikroms valstybms daryti ilygas.Neesant Konvencijoje straipsnio numatanio galimyb daryti ilygas, negalima daryti ivados kad jis yra draudiamas. Konvencijoje nra joki aiki nuostat, kuriomis remiantis bt siekiama, paalinti galimyb daryti ilygas, kurios neprietarauja Konvencijos tikslui, nuostatoms, j paruoimo bdui bei primimui.Genocido konvencijos paruoimas parodo, kad sipareigojimas daryti ilygas buvo pasiektas Generalinje Asambljoje teigiant, kad galima sudaryt ilygas valstybms, siekianioms tapti Konvencijos alimi, tam kad jos galt duoti savo pritarim Konvencijai.Koks gali bti darom ilyg pobdis ir kokie prietaravimai gali bti keliami ioms ilygoms? Sprendimas btrandamas specialiose Genocido Konvencijos charekteristikose. Civilizuotos tautos visuotinai pripasta Konvencijoje nustatytus principus kaip privalomus valstybms be jokio sutartinio sipareigojimo. Buvo numatyta, kad Konvencija bus universalaus pobdio. Jos tikslas yra grynai humanitarinis ir pilietikas. Susitarianios alys negyja joki individuali privalum ar trkum, o gyvendina ne savo pai, o daugiau bendrus interesus. Tai veda prie ivados, kad Konvencijos tikslas ir objektas, kad kiek manoma daugiau valstybi dalyvaut Konvencijoje buvo Generalins Asambljos ir Konvencij primusi valstybi ketinimas. is tikslas veik prietaravim, dl kurio nedidel ilyga visikai paalint i Konvencijos. Kita vertus , susitarianios alys negaljo paaukoti paties Konvencijos objekto, siekiant migloto noro utikrinti, kad kiek manoma daugiau dalyvi prisijungt prie Konvencijos. I to seka, kad ilygos suderinamumas su Konvencijos objektu ir tikslais yra kriterijus siekiant nustatyti valstybs, daranios ilyg, ir valstybs, prietaraujanios tokiai ilygai, poirius.Todl pirm klausim negali bti duodamas absoliutus atsakymas. Ilygos vertinimas ir keliam prietaravim poveikis, priklauso nuo aplinkybi kiekvienu atskiru atveju.Antras klausimas: siekiama isiaikinti kok poveik turi ilyga, tarp j daranios alstybs ir valstybi Konvencijos ali, kurios su ia ilyga sutinka ir t, kurios jai prietarauja. Atsakant galioja tie patys argumentai. N viena valstyb nepturi laikytis ilygos, su kuria ji nra sutikusi, todl kiekviena valstyb remdamasi savo atskiru ilyg vertinimu, nevirydama anksiau mint objekto ir tikslo kriterijaus rib, pritars arba ne, kad ilyg daranti valstyb tapt Konvencijos alimi. Esant prastoms aplinkybms, pritarimas tiktai paveiks dviej valstybi santykius. Vis dl to, siekiant visiko paalinimo nuo Konvencijos kai kurios alys galt apsvarstyti pritarim tam, kad ilyga prietarauja Konvencijos tikslams ir gali pageidauti isprti gin specialiu susitarimu arba paioje konvencijoje numatyta procedra.Tokie trkumai kurie takoja galim poiri vairov yra reals. Jie gali bti itaisyti numatant straipsnius ilygoms. Jie yra velninami dabartinm susitariani valstybi pareigom vadovautis savo nuomone, dl ilygos suderinamumo ar nesuderinamumo su Konvencijos objektu ir tikslu. Turi bti aiki prielaida kad susitarianios alys nori isaugoti nepaeista maiausia tai kas yra btina Konvencijos objektui.Treias klausimas: susijs su su poveikiu valstybms kurios gali prisijungti ir ratifikuoti Konvencij, taiau dar to nepadar arba valstybms kurios prisijung prie Konvencijos, taiau dar jos neratifikavo. Ankstesniu atveju bt nesivaizduojama, kad valstyb neturinti joki teisi pagal Konvencij gali paalinti kit valstyb. Atvejis palankesnis valstybms signatarms. Jos msi tam tikr priemoni, btin vykdyti teis bti viena i Konvencijos ali. Toks laikinas statusas suteikia teis formuluoti laikinas prevencines priemones prietaravimams. Jei po prisijungimo seka ratifikavimas prietaravimai tampa galutiniai. Antraip jie inyksta. Todl prietaravimas neturi tiesioginio teisinio veikimo taiau ireikia ir skelbia kiekvienos prisijungianios valstybs poir.