Upload
vanthuan
View
213
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2
TURINYS
1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA ............................................................................................... 3
2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS ...................................... 3
3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS ........................................................................................ 4
4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS ......... 4
4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos ........................................................................... 4
4.2. Vanduo .......................................................................................................................................... 5
4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai ................................................................................ 6
4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai ......................................................................................... 18
4.5. Augalinės dažančios medžiagos .................................................................................................. 21
4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos .................................................................................................. 24
4.7. Angliavandeniai .......................................................................................................................... 28
4.8. Bičių produktai ............................................................................................................................ 30
4.9. Rūgštys ........................................................................................................................................ 32
4.10. Antioksidantai ........................................................................................................................... 33
4.11. Mineralinės medžiagos .............................................................................................................. 34
4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis ............................................................................................ 40
4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio ................................................................................................. 42
4.15. Kosmetika depiliacijai ............................................................................................................... 48
5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI ............................................ 50
6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS .............................. 51
3
1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA
Jau senovės laikais žmonės turėjo pakankamai didelę patirtį gaunant ir panaudojant daugelį
organinių ir neorganinių medžiagų. Senovės indai iš cukrinių nendrių mokėjo pasigaminti cukrų.
Buvo plačiai žinomas ir gaminamas actas ir pan. Jau prieš istoriniais laikais buvo vartojami puikūs
dažai: indigas ir alizarinas, gaunami iš augalų ir tam tikros rūšies moliuskų. Galai mokėjo
pasigaminti ir naudojo muilą.
Žmonės žinojo daugelį augalinių bei eterinių aliejų, kuriuos naudojo ne tik kaip kvapiąsias
medžiagas, bet ir kaip dezinfekuojančias, gydančias bei konservuojančias priemones, pvz. mirusiųjų
balzamavimui.
Daugybė augalų buvo naudojami gryni ar iš jų gaminami pavilgai, tinktūros, kompresai ir
pan. Visos šios priemonės buvo gaminamos ir naudojamos pagrinde sveikatinimo, maisto ir
higienos tikslais.
Tik daug vėliau ( 18-19 am.) visos medžiagos buvo išskirstytos į organines ir neorganines,
natūralios medžiagos pradėtos sintetinti, buvo pradėtos gaminti naujos, gamtoje nežinomos
medžiagos.
Išsivysčius organinei chemijai (19-20 am.) buvo sukurtos visai naujos pramonės sritys:
kuro, dirbtinio pluošto, dažų, vaistinių medž. bei kosmetikos pramonės.
2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS
Visos priemonės yra skirstomos į:
Profilaktines (higienines) veido, kūno odos ir jos darinių priežiūros priemonės. Pvz.: veido
pieneliai, losjonai, kaukės, kūno kremai, šampūnai, aliejus nagams ir pan.
Dekoratyvines veido, kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: akių šešėliai, lūpų
dažai, kūno talkas, plaukų dažai, nagų lakas ir pan.
Gydomosios veido,kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: gydomasis veido ar kūno
tepalas su hormonais, priešgrybelinė nagų priemonė ir pan. Tokios priemonės turi didesnes
veikliųjų medžiagų koncentracijas ir didelį skvarbumą į oda bei pasižymiu stipriu
gydomuoju poveikiu.
4
3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS
MEDŽIAGOTYRA – tai mokslas apie kosmetinių priemonių sudėtį.
Kosmetinės priemonės sudarytos iš šių sudėtinių dalių:
Pagrindas arba bazė (riebalinė fazė, vandeninė fazė, emulgatoriai) aktyvūs komponentai;
Pagalbinės medžiagos (konservuojantys, dažantys ir aromatizuojantys ingredientai).
4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS
4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos
Daugybėje augalų, o retkarčiais ir gyvulinės kilmės žaliavose, gausu biologiškai aktyvių
žmogaus organizmą veikiančių medžiagų. Dauguma šių medžiagų pasižymi gydomuoju,
maitinamuoju, kosmetiniu poveikiu. Dėl šių priežasčių šios medžiagos visuomet buvo labai plačiai
naudojamos praktikoje, o pastaruoju metu jų panaudojimas tik didėja.
Ypač natūralios medžiagos, gaunamos iš augalų, pritaikomos kaskart vis plačiau. Kai kurie
žmonės netgi pranašauja, kad neužilgo prasidėsiantį amžių bus galima pavadinti ,,žaliuoju''
amžiumi, kadangi tuomet žmogaus naudojamos augalinės kilmės žaliavos galutinai laimės prieš
gyvulinės kilmės žaliavas arba sintetinius junginius. Bent jau tokia vystymosi tendencija stebima
pramonės šakose, tiesiogiai susijusiose su žmogaus sveikata ir gyvenimu: maisto, farmacijos, o taip
pat kosmetikos pramonėje.
Tose pramonės šakose ,,žalioji revoliucija'' kaskart labiau išstumia gyvulinės kilmės
5
produktus (jie brangūs, o be to, gaunami užmušant gyvūnus, dėl ko kyla ne tik estetinio, bet ir
ekologinio pobūdžio priešiškas nusiteikimas), o taip pat sintetinius produktus, dažniausiai svetimus
žmogaus organizmui ir sukeliančius daug neigiamų šalutinių reiškinių, susijusių tiek su jų gamyba,
tiek su vėlesniu panaudojimu.
,,Žaliosios bangos'' augimo tendencija maisto produktų bei vaistų gamyboje stebima taip pat
ir kosmetikoje, pvz., kremų gamyboje vis dažniau atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų ir naudojami
augaliniai aliejai, neretai atitinkamai paruošti (pvz., sukietinti), kad įgautų tinkamą konsistenciją bei
stabilumą.
Biologiškai aktyvios sudėtinės dalys, gaunamos iš gyvūnų audinių, keičiamos į atitinkamas
augalinės kilmės sudėtines dalis, pvz., dažnai atsisakoma gyvulinės kilmės hormoninių medžiagų,
jos keičiamos augaliniais junginiais (fitohormonais), turinčiais panašų poveikį.
Gyvulinės kilmės produktų keitimas augaliniais jau gana plačiai paplito maisto pramonėje
dėl propaguojamos, iš augalinio maisto sudarytos dietos. Tam pritaria naujausi daugelyje biologijos
ir medicinos sričių atlikti moksliniai tyrimai, liudijantys, kad žmogaus organizmas yra geriau
prisitaikęs prie augalinio maisto. Taip pat vaistai bei kosmetika, gaminami augalinės kilmės
sudėtinių medžiagų pagrindu, žmogaus organizme yra geriau įsisavinami.
Didesnis dėmesys kai kurioms natūralių junginių grupėms turėtų padėti plačiau naudoti šias
medžiagas (kaip žaliavas arba natūralius produktu) ne tik įvairių negalavimų gydymui, bet taip pat
kūno gražinimo menui.
Tai padės susiorientuoti ko yra vertos šiandieninėje prekyboje siūlomos nepaprastai įvairios
kosmetinės priemonės.
4.2. Vanduo
Pati paprasčiausia, tačiau gyvybiškai bet kuriam gyvam organizmui reikalinga medžiaga yra
vanduo. Vanduo sudaro apie 70% suaugusio žmogaus organizmo.
Vandens trūkumas organizme yra vadinamas dehidratacija. Jau 11-20% vandens netekimas
organizmui yra pražūtingas.
Kosmetikos priemonių sudėtyje vanduo dažnai sudaro 60-90% ir yra rašomas pirmasis
ingredientų saraše. Kadangi ingredientai ant kosmetikos produktų pakuočių yra surašomi mažėjimo
tvarka, tai rodo, kad vanduo yra pagrindinė daugelio produktų sudėtinė dalis.
Vanduo ne, tik sudaro kosmetinių priemonių padrindą, bet yra ir puiki drėkinanti medžiaga
(hidratantas) reikalingas bet kokio amžiaus ir tipo odai.
Kaip vandens fazė į produktų sudėtį gali įeiti ir:
• Distiliuotas augalų vanduo- naudojamas losjonams, pieneliams ir kremams gaminti.
• Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo- gaunamas išgarinus ir vėl sukondensavus
vandenį. Pagerina produkto savybes.
6
• Alginatas- vandens augalų ekstraktas, naudojamas kaukėms, kremams, emulsijoms gaminti.
• Hamamelis- jaunų ūgliukų ekstraktas, pasižymintis tonizuojamosiomis ir
sutraukiamosiomis savybėmis.
• Gėlių vandenys- gaunami distiliuojant augalų žiedus (apelsino, rožės).Yra malonaus
aromato, todėl naudojami kaip aromatizuojančios ir tonizuojančios medžiagos.
4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai
Cheminiu požiūriu riebalai yra riebiųjų rūgščių trigliceridai, o jų kokybė bei biologinė vertė
priklauso svarbiausia nuo to, kokios riebiosios rūgštys įeina į jų sudėtį. Tai gali būti sočiosios
rūgštys, kurios būdingos gyvuliniams riebalams, arba nesočiosios rūgštys (pvz., oleino, linolo,
linoleno, arachidono rūgštys) dažniausiai randamos augalinės kilmės medžiagose.
Nesočiosios riebiosios rūgštys ypatingai palankiai veikia odą, puikiai įsigeria ir turi
priešalerginių savybių. Dėl šių priežasčių kai kurie augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų
riebiųjų rūgščių, nepaprastai plačiai naudojami kosmetikoje ir dermatologijoje, pvz., nakvišos,
avokado, migdolų, persikų, vynuogių, riešutų, kviečių daigų ir kiti aliejai.
Kosmetikoje riebalai, o visų pirma augaliniai aliejai, labai plačiai naudojami tiek dėl jų
biologinių savybių, tiek kaip kitų veiklių medžiagų šaltinis.
Išoriškai vartojami riebalai padengia odą plonu apsauginiu sluoksneliu, neleidžiančiu odai
prarasti vandenį, kuris išsaugo jos elastingumą, suminkština epidermį, o uždegimų atvejais
susilpnina audinių įsitempimą, skausmą bei niežėjimą.
Kosmetikos gamyboje riebalai vaidina pirmaeilį vaidmenį kaip kremų, emulsijų, pienelių
bei kosmetinių tepalų, maitinančių kaukių plaukams, kosmetinių kaukių ir kitų priemonių
pagrindas.
Kosmetinių preparatų gamybos pagrindui naudojami aliejai apsprendžia preparatų
konsistenciją.
Šiuolaikinėje kosmetikoje dažnai taikomas naujausias būdas per odą aprūpinti organizmą
junginiais liposomų pavidalu, t. y. lipidų ar fosfolipidų mikrodalelių, gaubiančių įvairius vandenyje
ar riebaluose tirpius junginius, kurie atsiranda mikrokapsulės viduje ir tokiu pavidalu įsiskverbia
gilyn į odą..
Riebaluose, o ypač augaliniuose aliejuose, lengvai tirpsta daugelis labai biologiškai aktyvių
natūralių medžiagų, pvz., kai kurie vitaminai (A, D, E, fosfolipidai (lecitinas), hormonai,
natūraliosios dažančiosios bei kitos medžiagos.
Kitas svarbus riebalų panaudojimas kosmetikos pramonėje - kaip pagrindas muilų
gamyboje. Cheminiu požiūriu muilai yra riebiųjų rūgščių natrio arba kalio druskos, gaunamos
muilinimo proceso metu, tai yra, virinant riebalus su šarmais.
7
Kosmetikos gamyboje be augalinių ir gyvulinių riebalų naudojamos taip pat klampios
medžiagos, gaunamos perdirbant naftą. Tai dažniausiai vazelinas, parafinas, parafino aliejus,
eucerinas.
Kaip mineraliniai aliejai -,,parafino aliejus'' (Oleum Paraffini), taip ir baltas bei geltonas
vazelinas yra naftos distiliacijos produktai.
Išvardintos medžiagos turi neigiamą savybę – odos paviršiuje sufirmuoja plėvelę, kuri
stabdo prakaito išsiskyrimą per odą, trukdo jai kvėpuoti bei vykdyti termoreguliacinius procesus,
mechaniškai ,,užkemša'' prakaito liaukas bei odos poras.
Antra vertus, dėl šių išvardintų savybių jos puikiai tinka naudoti apsauginių preparatų, ypač
naudojamų maudantis, nardanr ar deginantis saulėje sudėtį.
Iš kitų, kosmetikoje naudojamų lipidų, reikia paminėti lecitiną, t. y. į riebalus panašią
medžiagą.
Lecitinas gautas iš vištos kiaušinio trynio arba sojos sėklų. Tai puikus emulgatorus,
palengvinantis daugelio kosmetinių priemonių gamybą, be to, pasižymi puikiomis maitinančiomis
bei gydomosiomis savybėmis. Jis naudojamas kosmetinių priemonių (pvz., kremų, kaukių), skirtų
visų pirma pavargusiai, stresuotai, brandžiai odai, gamyboje.
Augaliniai aliejai:
AVOKADO VAISIŲ ALIEJUS
( Oleum Perseae, ang. Avocado Oil).
Avokado vaisių, kuriuos nokina augalas lotynišku pavadinimu Persea americana Lauraceae,
minkštime yra net 30-70% aliejaus. Šie riebalai yra labai maistingi, lengvai virškinami, artimi alyvų
aliejui, sudaryti pagrinde iš oleino (77%) ir linolo (10,8%) rūgščių, turi vitaminų A, B, D ir E
kompleksą. Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi minkštinančiomis savybėmis.
Avokado aliejus priskiriamas brangesniems ir prabangiems kosmetiniams aliejams, jis
nedirgina odos, nesukelia alergijų. Naudojamas riebių kremų, maitinančių balzamų sausai odai,
muilų, taip vadinamų pariebintų muilų bei kitų kosmetinių priemonių gamyboje.
Iš avokado vaisių ir sėklų buvo išskirta medžiaga triterpenas - skvalenas, pasižymintis
baktericidiniu bei priešgrybeliniu poveikiu.
PERSIKŲ IR ABRIKOSŲ ALIEJUS
(Oleum Pruni Persicae arba Oleum Persicarum, Oleum Pruni Armeniacae, ang. Peach Oil, Persic
Oil.)
Šis aliejus spaudžiamas iš persikų ( Prunus persica (Rosaceae) arba abrikosų (Prunus
8
armeniaca) kauliukų. Jo sudėtis ir savybės panašios migdolų aliejui. Naudojamas kosmetikoje
kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų plaukams, labai
kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje. Šių augalų vaisių kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus.
JOJOBOS ALIEJUS
(Oleum Jojobae , ang. Jojoba Oil).
Aliejus gaunamas iš sėklų buksamedžių šeimos augalo Simmondsia californica, augančio
Kalifornijoje ir Meksikoje, bei Simmondsia chinensis, augančio Rytinėje Azijoje.
Jojoba laikomas augalu, kuris ateityje gali tapti vienu iš pagrindinių aliejinių augalų, aprūpinančių
riebalais visų pirma kosmetikos pramonę.
Jojobos sėklose yra iki 50% aliejaus (t. y. skysto vaško), kurs savo labai vertingomis
savybėmis artimas turintiems didelę paklausą banginio riebalams (ir neturi nemalonaus ,,žuvies''
kvapo).
Jojobos aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas skvalenas, pasižymintis priešgrybelinėmis
savybėmis prieš patogeninius odos grybelius.
Šiame aliejuje gausu vitaminų, ypač vit.E, kuris atstato pavargusią stresuotą odą, atstato odos
aspsauginį sluoksnį bei skatina regheneraciją.
Dėl šių savybių, o taip pat dėl nepaprastai puikių maitinančių ir riebinančių savybių jojobos
aliejus vis plačiau naudojamas brandžios odos priežiūros kosmetikoje, šampūnų bei maitinančių
plaukų kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje.
Šis aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyva apsauginiams kremams nuo saulės, nes
pasižymi natūraliomis apsauginėmis savybėmis nuo UV spindulių.
KAKAVOS ALIEJUS
(Oleum Cacao, Butyrum Cacao, ang. Theobroma Oil.)
Spaudžiamas iš kakavmedžio - Theobroma cacao sėklų. Kakavos aliejaus, dėl konsistencijos
vadinamo sviestu (Butyrum Cacao), sėklose aliejaus yra 45-53%.
Kosmetikoje kakavos aliejus naudojamas kremų, lūpų dažų, skystų pudrų gamyboje. Šie
riebalai taip pat puikiai tinka parfumerijos pramonėje naudojamam taip vadinamam enfleurage
metodui - t. y. paskleisti plonu sluoksniu jie absorbuoja, arba sugeria iš gėlių įvairius eterinius
aliejus.
DAIGINTŲ GRŪDŲ ALIEJUS
(Oleum Tritici, ang. Germ Oil.)
Grūdų daigai, gauti kelias dienas padaiginus grūdų sėklas, dažniausiai kviečius, o taip pat
9
kitas sėklas, pvz., liucernos, saulėgrąžų, linų, kartenės - visų pirma yra nepaprastai vertingi
mityboje, kadangi juose gausu vitaminų (C, E, B grupės), mineralinių medžiagų bei natūralios
celiuliozės.
Be to, grūdų daiguose yra fosfolipidų bei vertingasis lecitinas, fermentai, priešsklerozinių
savybių turintys fitosteroliai, karotinai, o taip pat estrogeniniu veikimu pasižymintys fitohormonai.
Daugiausiai biologiškai veiklių medžiagų yra kviečių daiguose, kuriuose aptikta netgi
moteriškasis hormonas - folikulinas. Šis aliejus suaktyvina medžiagų apykaitą, atnaujina odos
funkcijas. Tai efektyvi priemonė sergant egzema.
Kosmetikoje daigai bei daigintų grūdų aliejus naudojamas maitinančių ir gaivinančių kremų,
kūno priežiūros balzamų, įdegio priemonių, šampūnų nuo pleiskanų (su sieros priedu), vonios bei
dušo emulsijų gamyboje.
KOKOSO ALIEJUS
(Oleum Cocos, ang. Cocoanut Oil)
Gaunamas iš kokosinės palmės vaisių ( Cocos nucifera). Šio vaisiaus branduolio ( kopra
(Copra) sudėtyje yra net 70% riebalų, 14% cukrų bei 7% baltymų. Iš dalies kopros spaudžiamas
labai vertingas aliejus, dar kitaip vadinamas kokoso sviestu (Cocos Butter). Tai riebalai, kurie
ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta.
Kosmetikoje kokoso aliejus dėl jame esančios lauro rūgšties naudojamas gaminti
geriausiems muilams, putojantiems kietame vandenyje (taip vadinamiems jūrų muilams). Yra
laikomas vienu geriausių natūralių ingredientų profesionaliems masažiniams produktams,
skutiomosi priemonėms gaminti, kadangi drėkina, minkština odą, padeda jai išlaikyti drėgmės
balansą.
Nerafinuotas kokosų aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Tinka
naudoti einant degintis (sudaro papildomą UV spindulių apsaugą) ir po saulės vonių. Šie riebalai
taip pat naudojami prabangioms skalbimo priemonėms bei maudymosi skysčiams, balzamams bei
kremams gaminti.
MIGDOLŲ ALIEJUS
(Oleum Amygdalarum, ang. Almond Oil)
Migdolų aliejus priskiriamas prie seniausių ir geriausių kosmetinių aliejų. Spaudžiamas iš
karčiųjų, rečiau iš saldžiųjų migdolų, arba migdolo medžio - Amygdalus communis (Rasaceae)
sėklų, kuriose yra nuo 30 iki 50% riebalų. Šis aliejus tinka visiems odos tipams, ypač sausai ir
jautriai, prižiūrėti. Pasižymi raminamosiomis, regeneruojamosiomis ir apsauginėmis savybėmis. Dėl
savo raminančio poveikio gali būti naudojamas ir kūdikių odai prižiūrėti.
10
Migdolų aliejui būdingas stangrinamasis poveikis, todėl dažnai naudojamas kūno priežiūros
ir korekcijos priemonėms gaminti.
ALYVŲ ALIEJUS
(Oleum Olivae, ang. Olive Oil)
Gaunamas šaltu būdu spaudžiant nunokusius alyvos vaisius - Olea europea (Oleaceae).
Alyvos vaisiai savo sudėtyje turi nuo 40 iki 60% kokybiško puikiausio aliejaus, kuris kosmetikoje
naudojamas kaip kremų, kūno priežiūros balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje. Tai
puiki kosmetinė žaliava pasižyminti maitinamosiomis, regeneruojamosiomis, minkštinamosiomis ir
apsauginėmis savybėmis.
RIEŠUTŲ ALIEJUS
(ang. Nuts Oil)
Pasaulyje gaunamas iš įvairių rūšių augalų, kurių vaisiai yra riešutai, savo sudėtyje turintys
daug aliejaus.
Šiuo požiūriu prie aliejingiausių priskiriami braziliški riešutai (Brazil Nuts), augantys ant
augalo Bertholletia excelsa. Juose yra 65 - 70% labai vertingų riebalų. Vienu iš geriausių masažinių
aliejų yra laikomas Macadamia riešutų aliejus. Šis aliejus yra vienas kokybiškiausių masažinių
produktų, puikiai maitina odą, skatina jos regeneraciją. Jis rekomenduojamas sausai odai ir
plaukams, brandžios ar stresuotos odos priežiūrai. Naudojamas kuperozinės odos, celiulito, strijų
profilaktikai. Gali būti naudojamas kaip vonios aliejus ar akių makiažo valiklis.
Kiti riešutai, iš kurių gaminami aliejai: Anacardium occidentale, taip vadinami kešju riešutai
(Cashew Nuts), kurių forma primena inkstus. Jų sudėtyje yra daugiau nei 40% riebalų, naudojamų
tarp kitko dailininkų dažų gamyboje. Kiti gražios šviesiai žalios spalvos riešutai pistacijos ( Pistacia
vera). Jų sudėtyje yra daugiau kaip 54% riebalų.
Šie riebalai dažniausiai naudojami konditerijos bei kosmetikos pramonėja. Graikiškasis
riešutas auga ant augalo Carya pecan. Jo sudėtyje yra iki 70% kokybiško riebaus aliejaus (Oleum
Caryae; Pecan Oil), naudojamo maistui ir kosmetikos pramonėje. Riešutinių aliejų tarpe, ypač
naudojamų prancūzų kosmetikos pramonėje yra lazdynų riešutų aliejus (Oleum Coryli avellanae,
Hazel Oil. Tai daugiausia savo sudėtyje turintis linolo rūgšties ( 85%) aliejus. Naudojamas labai
švelniems kremams apie aikis ir kaklo, dekolte priežiūros produktų gamyboje.
PALMIŲ ALIEJUS
(Oleum Palmae, ang. Palm Oil)
Palmių aliejus gaunamas iš aliejinės palmės - Elaeis guinensis Jacg. (Palmae), tačiau
11
prekyboje šiuo pavadinimu sutinkami du produktai, besiskiriantys išvaizda ir chemine sudėtimi,
būtent: apyvaisio riebalai ir pačių palmės sėklų riebalai.
Riebalai išspausti iš apyvaisio (Palm Oil) yra karvės sviesto konsistencijos, tamsiai geltonos
ar oranžinės spalvos, savito švelnaus kvapo, primenančio našlaičių kvapą, malonaus skonio.
Aliejuje gausu provitamino A (β-karotino). Jis naudojamas kosmetikoje gaminti vitamininiams,
maitinantiems kremams bei prabangiems muilams.
Riebalai iš palmių sėklų (Palm Nut Oil) gaunami iš atskirtų nuo aliejingo minkštimo
kauliukų. Aliejus yra skaidriai baltas arba vos gelsvas, labai panašus į kokoso riebalus. Iš jo, kaip ir
iš kokoso riebalų, galima gaminti baltą, kietą muilą arba naudoti kitų kosmetinių priemonių
gamyboje.
RICINOS ALIEJUS
(ang. Castor Oil)
Spaudžiamas iš ricinžolės - Ricinus communis sėklų. Kosmetikoje ricinos aliejus
naudojamas gaminti blakstienų tušui, maitinančioms kaukėms plaukams bei kitoms kosmetinėms
priemonėms.
SEZAMO ALIEJUS
(Oleum Sesami, ang. Sesame Oil)
Manoma, kad iš sezamo sėklų spaudžiamas pats seniausias iš visų maistinis aliejus. Tai
aliejus pasižymintis ne tik puikiomis maitinamosiomis savybėmis bet ir geras drėkiklis bei
stangrinamasis ingredientas.
Sezamo aliejus ypatingai vertinamas ajurvedoje bei kituose rytų šalių filosofijomis
pagrįstuose kūno priežiūros ritualuose. Kosmetikoje sezamo aliejus naudojamas švelnių muilų,
kosmetinių pienelių, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams gamyboje. Parfumerijoje
sezamo aliejus naudojamas ,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos bei kitų gėlių
kvapus.
Gyvuliniai riebalai
Jau XVIII amžiuje vaistinėse būdavo galima rasti įvairiausių naminių bei laukinių žvėrių
riebalų: vilko, lapės, barsuko, kiškio, meškos, šuns, arklio, kiaulės, anties, žąsies, gandro, gervės ir
netgi begemoto.
Šiomis dienomis naudojami kosmetikos bei vaistų gamyboje tik labai nedaugelis: kiaulių
taukai, jaučių lajus, avių lajus, audinių riebalai.
12
KIAULIŲ TAUKAI
(Adeps suillus)
Kiaulių taukai lengvai rezorbuojasi, ramina odos uždegimus, lygina raukšles. Senovėje
liaudies kosmetikoje taukai buvo plačiai naudojami kaip kremas. Pagrindinis trūkumas - labai
lengvai apkarsta. Apkartę šie riebalai turi daug laisvųjų riebiųjų rūgščių, kurios dirgina odą ir gali
sukelti alergijas. Todėl ryškėja tendencija kosmetikos pramonėje bei farmacijoje gyvulinius riebalus
keisti augaliniais aliejais ar vazelinu.
AVIŲ LAJUS
(Sebum ovile)
Tai balta, kieta, grūdėta, savito kvapo masė. Avių lajus yra geras riebalinis pagrindas, nes
lengvai įsigeria. Trūkumas - greitai apkarsta ir turi savitą kvapą, kuris nelabai patinka vartotojams.
Iš jo gaminama kojų priežiūrois kosmetika, taip pat kremai sausos bei sutrūkinėjusios odos
priežiūrai. Rečiau kosmetikoje naudojami jaučių lajus (Sebum bovinum). Kosmetikoje ir vaistų
gamyboje retkarčiais naudojami laukinių gyvūnų riebalai. Tačiau jų riebalų naudojimas, o ypač
tokių retų rūšių kaip švilpikas, sukelia ekologų protestus.
Dėl panašių priežasčių, t. y. siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis, šiuolaikinė kosmetika atsisako
puikių kosmetinių riebalų - vėžlių aliejaus.
Šis aliejus laikomas vienu iš geriausių kosmetinių riebalų, lengvai įsigeria į odą, nepasižymi
dirginančiu ir alerginiu poveikiu, turtingas nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis bei vitaminais. Šis
aliejus gaunamas iš 250 - 700 metų sulaukusių didžiųjų amerikietiškųjų vėžlių. Iš jo buvo
gaminamas labai didelę paklausą turintis maitinantis vėžlių kremas.
Palyginti neseniai kosmetikoje pradėtas naudoti audinių aliejų. Preparatuose naudojamas
sukoncentruotas 5 - 10% aliejus, jo tinkamumą kosmetikoje nulemia didelis pasklidimo
koeficientas, kurio dėka aliejus ant odos pasiskleidžia plonu sluoksniu. Šis aliejus pasižymi gana
dideliu atsparumu apkartimui.
Iš kitų gyvulinių riebalų kosmetikoje labai svarbūs yra žuvų aliejai ir jūros žinduolių aliejai.
Žuvų aliejai yra turtingas šaltinis vitamino D3 (kalciferolio) ir A, nepakeičiamų nesočiųjų riebalų
rūgščių, kurios žmogaus organizmą veikia panašiai kaip ir nakvišos aliejus (svarbiausia užkerta
kelią sklerozei, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą). Kosmetikos
reikmėms dažniausiai išskiriamas aliejus iš Šiaurės jūrų ir Atlanto vandenyno
žuvų audinių (menkės, silkės, lašišos, tuno bei kitų).
13
Gyvulinės kilmės vaškai
BIČIŲ VAŠKAS
Tai geltonas (Cera flava) ir baltas (Cera alba) bičių vaškas. Vaškas labai sunkiai apkarsta,
jame beveik nevyksta cheminiai pasikeitimai (netgi kelių šimtų metų vaško mėginiai turi panašią
cheminę sudėtį kaip ir šiuolaikiniai mėginiai).
Dėl to su riebalais, dervomis bei kitais komponentais sulydytas vaškas yra stabilus pagrindas
kai kuriems kosmetiniams gaminiams, dažniausiai kremams. Jis taip pat labai plačiai naudojamas
odos depiliacijos priemonėms gaminti.
SPERMACETAS
(Cetaceum, Sperma Ceti)
Tai yra vaško pavidalo fiziologinė medžiaga, ištirpusi skystuose riebaluose, užpildančiuose
dvi dideles ertmes kašaloto galvoje.
Spermacetas priklauso brangiausioms ir geriausioms kosmetikoje naudojamoms
pagrindinėms medžiagoms. Jis yra puikus emulgatorius - spermacetiniai tepalai ar kremai gali
sugerti didžiulius vandens kiekius. Tai labai brangių ir kokybiškų kosmetikos priemonių sudėtinė
dalis.
Pastaruoju metu gaminamas taip vadinamas dirbtinis spermacetas, daug pigesnis už
natūralų, tačiau blogesnės kokybės (cetilo palmitatas). Keistas lotyniškas spermaceto pavadinimas -
Sperma Ceti (kašaloto sėkla) atsirado dar viduramžiais, kai jūroje plaukiojantys spermaceto
gabalėliai, atsiradę žuvus gyvūnams, buvo laikomi sukietėjusia banginių sperma.
Iš kašaloto gaunama dar viena žaliava, nepaprastai vertinga ir labai svarbi kvepalų
gamyboje. Tai ambra, patologiškai susidaranti kašaloto žarnyne (kažkas panašaus į žarnyno
akmenis). Retkarčiais ambrą galima sugauti vandenyne, kur ji plaukioja 1 - 20 kg dydžio luitais ir
patenka ten iš negyvų kašalotų. Ambra yra puikus kvapų fiksatorius parfumerijoje.
LANOLINAS
(Lanolinum)
Tai riebalai gaunami nuo gyvūnų vilnos. Praktinį panaudojimą atrado tik lanolinas,
gaunamas iš natūralios avių vilnos. Eucerinas (lanolino darinys) yra puikus emulgatorius ir taip pat
gerai, kaip ir lanolinas, suriša vandenį.
Lanolinas ir antriniai jo produktai puikiai įsigeria per odą, o be to, yra fiziologinis ,,tepalas''
suragėjusiems odos elementams (epidermiui, plaukams, nagams). Neigiamos lanolino savybės yra:
sunkiai pašalinamas kvapas, ,,lipnumo'' pojūtis panaudojus kosmetinę priemonę ir retkarčiais
14
pasitaikančios alergijos. Todėl iš lanolino gaminama daug antrinių produktų su geresnėmis
kosmetinėmis savybėmis. Tai: lanolino alkoholiai, steroidai (cholesterolis), acetiliniai lanolino
alkoholiai, skystas lanolinas ir kiti.
KINIETIŠKAS VAŠKAS
(Cera chinensis)
Tai gyvulinės kilmės vaškas, išskiriamas amaro (Coccus ceriferus) parazituojančio ant
alyvinių šeimos augalų šakų. Tai yra balta arba gelsva panaši į spermacetą masė. Bekvapė.
Dažniausiai įeina į rytietų šalyse gaminamos kosmetikos sudėtį.
Augaliniai vaškai
JAPONIŠKAS VAŠKAS
(Cera japonika)
Jis gaunamas spaudžiant Kinijoje ir Japonijoje auginamus žagrenio - Rhus succedanea-
vaisius. Japoniškas vaškas naudojamas kosmetikoje kremų, tepalų gamyboje, kadangi ištirpęs gali
sugerti iki 30% vandens.
KARNAUBO VAŠKAS
Palmių vaškas ( Cera Carnauba)
Šis vaškas gaunamas nuo braziliškosios vaškinės palmės lapų paviršiaus - Copernicia
cerifera Mart. Natūralus karnaubo vaškas yra kietas, jį galima smulkinti į miltelius, yra geltonai
rudos arba žalsvai pilkos spalvos neskaidri masė. Naudojamas kaip ir kiti vaškai kaip geras,
neapkarstantis pagrindas kremams bei tepalams.
Sintetiniai aliejai ir vaškai
SILIKONAI
Tai organiniai silicio junginiai. Plačiai taikomi šiuolaikinėje kosmetikoje. Lengvai įtrinami į
odą, prasiskverbia į plaukų šaknų maišelius, nedirgina. Dėl savybės, kad įvairioje temperatūroje
mažai keičiasi jų klampumas, tinka naudoti aukštoje temperatūroje, pvz., teatro, televizijos artistų
makijažui ir kt., be to, priešingai mineraliniams aliejams, nesutrikdo organizmo šilumos apykaitos.
Silikoniniai aliejai gaminami įvairaus klampumo, nuo skystų iki pusiau kietų. Sintetinių vaškų
grupei priskiriami taip pat ir tie, kurie susintetinti iš natūralių riebalų bei vaškų komponentų, pvz.,
cetilo palmitatas (dirbtinis spermacetas) ir pan.
15
FOSFOLIPIDAI
Yra beveik visų gyvų ląstelių sudėtinė dalis. Svarbiausias iš jų kosmetikoje yra lecitinas
(daug yra vištos kiaušinio trynyje bei sojos sėklose). Lecitinas įsiskverbia giliai į odą, todėl plačiai
naudojamas maitinančiuose kremuose.
Pavadinimas Sudėtis Kuo jis vertingas
Panaudojimas
kosmetikoje
AUGALINIAI
ALIEJAI
1. Avokado vaisių
aliejus
Oleino (77%) ir linolo
(10,8%) rūgščių
gliceridai, turi
vitaminų A, B, D ir E
kompleksą, lecitino bei
fitosterolio.
Gerai įsiskverbia per
odą ir pasižymi
minkštinamosiomis
savybėmis. Iš avokado
vaisių ir sėklų
išsiskiria medžiaga
triterpenas –skvalenas
pasižymi
baktericidiniu bei
priešgrybeliniu
poveikiu.
Nedirgina odos,
nesukelia alergijų.
Naudojamas riebių
kremų, maitinančių
balzamų sausai odai,
taip vadinamų
pariebintų muilų bei
kitų kosmetinių
priemonių gamyboje.
2. Persikų ir abrikosų
aliejus
Sudėtis ir savybės
panašios migdolų
aliejui. Vaisių
kauliukuose yra nuo 40
iki 50% aliejaus.
Maitina, skatina
regeneraciją, ramina ir
apsaugo.
Kremų, pienelių,
masažo aliejų,
maudymosi balzamų,
maitinančių balzamų
plaukams, labai
kokybiškų kosmetinių
muilų gamyboje.
3. Jojobos aliejus Sėklose yra iki 50%
aliejaus (t. y. Skysto
vaško), kurio
pagrindinis
komponentas yra cetilo
palmitatas. Jojobis
aliejaus sudėtinė dalis
yra taip vadinamas
skvalenas.
Vertingomis
savybėmis artimas
banginio riebalams,
neturi nemalonaus
„žuvies“ kvapo.
Skvalenas pasižymi
priešgrybelinėmis
savybėmis.
Dėl to ir dėl puikių
maitinančių ir
riebinančių savybių
jojobos aliejus
naudojamas
kosmetikoje,
dažniausiai šampūnų
bei maitinančių plaukų
kaukių, kremų bei
kūno priežiūros
emulsijų gamyboje. Šis
aliejus dažnai
vartojamas masažams
atlikti.
4. Kakavos aliejus Sudarytas iš stearino
rūgšties (31 - 33%),
palmitino (22 - 23%),
linolo (2,5 - 9%) ir kitų
rūgščių gliceridų.
Paskleistas plonu
sluoksniu, jis
absorbuoja iš gėlių
eterinius aliejus
Kadangi tirpsta
žmogaus kūno
temperatūroje, padeda
greitai įsigerti
kosmetinėms ir
Naudojamas kremų
(ypač skirtų įdegiui
saulėje), skystų pudrų
gamyboje. Vartojamas
parfumerijos
pramonėje.
16
gydomosioms
medžiagoms.
5. Daigintų grūdų
aliejus
Labai gausu NNRR bei
augalinio lecitino.
Maitina, drėkina,
stangrina, atitolina
senėjimo požymius
odoje bei apsaugo.
Maitinančių ir
gaivinančių kremų,
kūno priežiūros
balzamų, įdegimo
aliejų, šampūnų nuo
pleiskanų (su sieros
priedu) vonios bei
dušo emulsijų
gamyboje.
6. Kokoso aliejus Lauro - 45%, kaprino -
10%, kaprilo - 9%,
palmitino - 7%,
stearino - 5% bei
miristo – 20 % rūgščių
gliceridai.
Šie riebalai ilgiausiai iš
visų augalinių aliejų
laikymo metu
neapkarsta.
Kokoso aliejus
naudojamas gaminti
geriausiems muilams,
putojantiems kietame
vandenyje. Taip pat
maudymosi
priemonėms gaminti.
Įeina į sausos odos
priežiūros kremų bei
įdegio kremų sudėtį.
7. Linų aliejus Linolo rūgšties
gliceridai - apie 60%.
Be to, aliejuje yra ir
kitų nesočiųjų rūgščių,
pvz.: izolinoleno ir
oleino.
Maitina, ramina ir
apsaugo net ir jautrią
odą.
Skystas kalcio tepalas
tinka makijažo
valymui, ypač jautriose
veido vietose (pvz., po
akimis), taip pat
plačiai naudojamas
kosmetinių kremų
gamybai.
8. Migdolų aliejus Oleino - 80% ir linolo
-15% rūgščių
gliceridai.
Maitina, stangrina,
apsaugo nuo strijų bei
ankstyvų senėjimo
požymių atsiradimo.
Migdolų aliejus plačiai
naudojamas švelniam
senstančios, sausos
odos valymui ir jos
priežiūrai. Puiki
priemonė masažui.
9. Alyvų aliejus Jame yra apie 75%
oleino, 10% linolo
rūgšties, o iš sočiųjų 7 -
10% palmitino, 2 - 4%
stearino ir šiek tiek
mažiau kitų rūgščių.
Yra šiek tiek lecitino ir
fitosterolių.
Naudojamas kai kurių
kremų, kūno priežiūros
balzamų, maitinančių
kaukių plaukams
gamyboje.
10. Riešutų aliejus Vidutiniškai 55%
oleino, 13% palmitino
ir 21% linolo rūgščių
gliceridų.
Riešutų aliejus puikiai
pasiskleidžia odos
paviršiuje, užtikrina jai
apsaugą, stangrumą,
švelnumą bei lygumą.
Tai dažnas
ingredientas masažinių
kremų sudėtyje.
Naudojamas labai
švelniems kremams
,,po akimis'' arba
,,kaklui'' gaminti.
11. Palmių aliejus Išspaustame iš
apyvaisio aliejuje
gausu provitamino A
(β- karotino). Riebalai
Ypatingai riebus ir
puikiai maitinantis odą
aliejus.
Riebalai išspausti iš
apyvaisio naudojami
kosmetikoje gaminti
vitamininiams,
17
iš palmių sėklų labai
panašūs į kokoso
riebalus.
maitinantiems
kremams bei
prabangiems muilams.
Iš jų galima gaminti
baltą, kietą muilą arba
naudoti kitų
kosmetinių priemonių
gamyboje.
12. Sezamo aliejus Pagrinde oleino ir
linoleno rūgščių
gliceridai.
Parfumerijoje sezamo
aliejus naudojamas
,,enfleurage''
technikoje sugerti
tuberozos, mimozos
bei kitų gėlių kvapus.
Tai aliejus
pasižymintis
maitinamosiomis ir
drėkinamosiomis
savybėmis.
Sezamo aliejus
naudojamas švelnių
muilų, kosmetinių
pienelių, šampūnų,
maitinančių balzamų
kūnui bei plaukams
gamyboje.
GYVULINIAI
RIEBALAI
1. Kiaulių taukai Susideda pagrinde iš
sočiųjų riebiųjų
rūgščių (palmitino bei
stearino iki 40% ir
oleino iki 50%)
trigliceridų.
Lengvai rezorbuojasi į
odą, ramina
uždegimus, lygina
raukšles.
Tai pats seniausias
liaudiškas kremas.
2. Laukinių gyvūnų
riebalai
Turtingi NNRR bei
vitaminais. Sudėtyje
yra apie 15 - 19%
nesočios oleopalmitino
rūgšties; bendras
nesočiųjų riebalų
rūgščių kiekis apie
75%.
Lengvai įsigeria į odą,
nepasižymi dirginančiu
ir alerginiu poveikiu.
Šis aliejai pasižymi
gana dideliu atsparumu
apkartimui, dideliu
pasklidimo koficientu.
Šie aliejai yra ypač
aukštos kokybės,
nepasižymi
alerginėmis
reakcijomis, gerai
pasisavinami todėl
įeina į brangios
kosmetikos sudėtį.
3. Žuvų aliejai Turtingas vitamino D3
ir nepakeičiamų
nesočiųjų riebalų
rūgščių, iš kurių
svarbiausios yra
eikozilopentano ir
dokoziloheksano
rūgštys.
Dėka savo turtingos
sudėties pasižymi
puikiomis
maitinamosiomis
savybėmis.
Dėl nemalonaus kvapo
dažniausiai įeina į
kūno, plaukų nagų
priežiūros produktų
sudėtį.
GYVULINĖS
KILMĖS VAŠKAI
1. Bičių vaškas Cerolinas arba
ceroninas, cerinas,
miricinas.
Tai puikus, ilgai
negendantis
kosmetinių priemonių
pagrindas.
Įeina į sudėtį
gydomųjų, kosmetinių,
depiliacinių priemonių.
Su riebalais, dervomis
bei kitais
komponentais
sulydytas vaškas yra
18
stabilus pagrindas
kosmetiniams
pagrindams,
dažniausiai kremams.
2. Spermacetas Pagrindinis
komponentas yra
kristalinis palmitino
rūgšties ir cetilo
alkoholio
esteris(cetinas).
Jis yra puikus
emulgatorius -
spermacetiniai tepalai
ar kremai gali sugerti
didžiulius vandens
kiekius.
Spermacetas yra labai
kokybiškų kosmetikos
priemonių sudėtinė
dalis.
3. Lanolinas Susideda pagrinde iš
cholesterolio,
izocholesterolio,
aukštesniųjų alkoholių
esterių, vadinamų
lanolininiais, bei
rūgščių - lanocerino,
lanopalmitino,
karnaubo, miristino.
Lanolino dariniai
nepakeičiamos ir
vertingos gerų kremų
bei tepalų sudėtinės
dalys. Eucerinas yra
puikus emulgatorius.
Lanolinas ir antriniai
jo produktai puikiai
įsigeria per odą, o be
to, yra fiziologinis
,,tepalas''
suragėjusiems odos
elementams.
Iš lanolino gaunami
įvairūs, puikūs,
neapkarstantys
pagrindai kremams bei
tepalams.
4. Kinietiškas vaškas Cerilo alkoholio esteris
ir cerotino rūgštis.
Dažniausiai
naudojamas kaip bazė
kosmetikos
priemonėms.
Naudojamas rytų
šalyse gaminamoje
kosmetikoje.
4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai
Riebaluose lengvai prasideda hidrolizė. Hidrolitinio skilimo produktai, arba apkartę riebalai,
stipriai dirgina odą, gali netgi sukelti alergijas. Šiuos procesus pagreitina riebaluose esančios
bakterijos bei mielės.
Bakterinė flora taip pat labai veikia kosmetikos naudojimo trukmę, sutrumpina jos galiojimo
laiką.
Dėl šios priežasties į daugumos kosmetinių priemonių, tarp jų ir į natūraliosios kosmetikos
sudėtį įeina konservuojančiosios, dažniausiai sintetinės medžiagos. Konservuojančių medžiagų
naudojimas kosmetikoje yra labai sunkus ir jautrus klausimas. Iš vienos pusės konservantai saugo
kosmetinę priemonę ir odą nuo apkartusių produktų dirginimo, tačiau iš kitos pusės − sterilizuoja
odą nuo ,,gerų’’, odai naudingų bakterijų.
Dermatologai atkreipia dėmesį į infekcinių odos ligų, tame tarpe ir grybelio padažnėjimą
tarp žmonių, kurie naudoja ilgai galiojančias kosmetines priemones su konservuojančiomis
medžiagomis. ,,Nuosavų’’ bakterijų, sudarančių natūralią apsaugą nuo infekcijų, netekusi oda
lengvai užkrečiama. Ji tampa mažiau atspari, kadangi odos atsparumui bei jo palaikymui svarbios
yra žmogaus organizme gyvenančios bakterijos.
19
Ši problema yra iš tiesų svarbi, kadangi visa natūralioji kosmetika yra greitai gendantys
produktai (ne tik apkarsta riebalai, bet skyla taip pat ir kitos biologiškai veiklios medžiagos).
Kosmetologai pageidauja, kad visa nestabili kosmetika būtų gaminama ir parduodama mažomis
porcijomis, kurių pakaktų maždaug dviem savaitėms. Praėjus tokiam laikui kosmetika be
konservantų netinka naudojimui.
Šiek tiek natūralios kosmetikos be konservuojančių medžiagų galiojimo laiką pailgina jų
gaminimas ,,švaros režime’’ (du kartus distiliuojamas vanduo, laboratorijos ir įpokavimai
sterilizuojami, produktai saugomi šaldytuvuose ir pan.).
Dauguma konservuojančiųjų medžiagų priklauso fenolių ir organinių rūgščių grupėms. Tai:
benzoinė rūgštis, salicilo rūgštis, hidroksibenzoinės rūgšties esteriai, vadinami parabenais arba
nipaginais (pvz., Nipaginas A, arba etilo p-hidroksibenzoatas; Nipasansol M, arba propilo p-
hidroksibenzoatas; Nipabutyl bei kiti).
Labai daug kosmetikos praminės kompanijų savo produktų sudėtyje naudoja parabenus
(Metyl-,Propyl-, Butyl-, Etyl-.). Šios medžiagos lengvai prasiskverbia per odą į organizmą ir ardo
endokrininę sistemą, t.y. trikdo liaukų, gaminančių hormonus, veiklą, dažnai tampa alerginių
reakcijų ir bėrimų priežastimi.
Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliuosius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos
sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti gana aukštą
koncentraciją ir pastebimai silpninti imuninę sistemą. Tai gali sąlygoti įvairių ligų bei anomalijų
atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parabenai
aptikti motinos piene).
Tačiau yra apskaičiuota šių medžiagų „leistina paros norma“- tai kiekis, kuris kasdien gali
patekti į žmogaus organizmą ir nepadaryti jokios didelės žalos. Šiuo metu leistina paros norma yra
10mg/kg žmogaus svorio. Kitaip tariant, jei jūs sveriate apie 70 kg, be jokios žalos sveikatai į jūsų
organizmą gali patekti 0,7g parabenų. Tiek parabenų yra 300g kremo. Kiekis nelogiškai didelis,
tačiau nepamirškite pliusuoti visose jūsų per dieną vartojamose higienos, buities ir kosmetikos
priemonėse esančius parabenus. Mokslininkų paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per dieną
panaudoja 20-25 skirtingas priemones, o tai sudaro apie 200 skirtingų sudėtinių dalių. Būkite
atsargūs, tokioje gausoje kritinę normą pasiekti nėra labai sudėtinga.
Plačiai kosmetikos pramonėje naudojami ir kiti pavojingi konservantai- ftalatai. Jų dažnai
randama lūpų dažuose, kremuose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, tačiau dažnaiusiai
jie net nėra minimi etiketėje, o slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis (parfume, fragrance).
Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, suminkštėja oda. Ftalatai neigiamai veikia vyrų
potenciją, kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitos procesus, vaikams
gali sukelti asmą. Todėl renkantis kosmetiką, reikėtų vengti gaminių, kurių ingredientų sąraše yra
20
kvapiosios medžiagos.
Dar vienas pigus konservantas, griežtai vertinamas ES šalyse – formaldehidas. Paprastai
formaldehidai naudojami tik tokioje kosmetikoje, kuri nepaliekama ant odos ilgam laikui. Ki kurie
junginiai gali dirginti akis, nosį, gerklę, sukelti alergines reakcijas, galvos skausmą, didina
persileidimų tikimybę. Tai yra žinomi koncerogenai.
Konservantai Diethanolamine (DEA) ir Triethanolamine (TEA)- dažnai naudojami kaip
emulsikliai ir putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali būti alergijų priežastis, dirgina akis, sausina
plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius
cheminius junginius.
Be konservantų į kosmetinių priemonių sudėtį dar dažnai įeina ir kitos sintetinės, mūsų
organizmui žalingos pagalbinės medžiagos.
Petrolatum- žinomas kaip naftos žele. Šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikos
pramonėje naudojamas dėl puikių minkštinamųjų ir konservuojančių savybių. Jis neturi jokios
maitinamosios vertės odai, trukdo natūraliam fiziologiniam organizmo drėkinimo mechanizmui
(NMF), sukelia odos sausėjimą ir skeldėjimą. Gamintojai šią medžiagą naudoja dažnai, nes ji yra
neįtikėtinai pigi.
Sodium Laury/Laureth sulfate, Natrium Lauryl sulfate- tai medžiagos naudojamos
šampūnų, dantų pastų, vonios ir dušo gelių, muilų ir pan. Gamyboje. Tai puikiai nuriebalinanti ir
putojimą sukelianti medžiaga. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis,
plaučius ir imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, kad gali turėti neigiamą poveikų vaisingumui.
EMULSIKLIAI
Visos savo sudėtyje riebalų turinčios kosmetinės priemonės gaminamos emulsijų pavidalu.
Bendrai apibūdinant, emulsija yra vienos skystos medžiagos smulkios dalelės pasiskirsčiusios
kitame skystyje, kai abu skysčiai tarpusavyje nesusimaišo.
Yra du pagrindiniai emulsijų tipai: vanduo aliejuje, taip vad. emulsija vanduo-aliejus, arba
v/a, bei atvirkščiai − aliejus išsklaidytas vandenyje, t. y. emulsija aliejus-vanduo, arba a/v.
Kosmetikos priemonėse naudojami abu emulsijų tipai v/a ir a/v, kurie gali būti pusiau skystos,
pusiau kietos arba kietos konsistencijos, priklausomai nuo naudojamų riebalų konsistencijos bei
kiekio.
Kosmetikoje didžiausią reikšmę turi emulgatorių grupė, kuriai priklauso taip pat dauguma
natūralių emulgatorių, pagrinde fosfolipidai (lecitinas iš kiaušinio trynio ar iš sojos), steroliai
(cholesterolis), pektinas (dažniausiai gaunamas iš obuolių), lanolinas, lecirinas, sorbitolis,
hialiurono r-tis ir kt.
Pusiau sintetiniai emulsikliai žinomi įvairiais prekybiniais pavadinimais, kaip Gafac,
21
Hostaphat, Crodafos ir kiti.
Dažniausiai naudojami sintetiniai emuilsikliai: oleino r-tis, metilceliuliozė, emulsinis
vaškas ir pan.
Beriebaliniuose kosmetiniuose preparatuose, kurie nėra emulsijos, kartais naudojami tam
tikrų natūralių medžiagų priedai, kad skysčiai įgautų panašią į emulsiją konsistenciją. Tuo tikslu į
šiuos skysčius, pvz., losjonus, skutimosi bei kitus skysčius, dedami lipai, augalų sultys. Dažniausiai
naudojami lipai, surinkti iš įvairių Azijoje augančių šluotelinės kulkšnės (Astragalus sp.) kamieno
arba iš indiško medžio Sterculia urens Roxb. Rečiau naudojami iš Afrikoje augančio arabinio
gumamedžio (dažniausiai Acacia senegal Will.) kamieno surinkti lipai.
Emulsijų gamyboje taip pat naudojama algino rūgšties natrio druska, gaunama iš dumblių −
raudondumblių( pagrinde iš laminarijų Laminaria sp.).
AROMATIZUOJANČIOS MEDŽIAGOS
Kvapnieji junginiai būna:
augalinės kilmės (eteriniai aliejai, dervos, gėlių vandenys),
gyvulinės kilmės (ambra, muskusas),
sintetiniai.
Sintetiniai kvapnieji junginiai priklauso įvairioms junginių grupėms: alkoholiams, esteriams,
eteriams, aldehidams, ketonams, laktonams, terpenams, heterociklams.
Kvapniosios dervos – tai išskyros iš medžių ar krūmų, gaunamos normalios medžiagų
apykaitos išdavoje arba išskiriamos sužeidimų vietose kaip apsauginė medžiaga. Pagrindinės dervos
– benzoinė, mira, labdanum, elemi. Dervų alkoholiniai ekstraktai arba vandens distiliatas naudojami
parfumerijoje, kur dervos atlieka kvapo nešiklio ir fiksatoriaus vaidmenį.
Eteriniai aliejai- tai dažniausiai natūralių kosmetikos produktų gamintojų vartojama
aromatizuojanti medžiaga, be malonaus kvapo pasižyminti dar daugeliu savybių (priklausančių nuo
to kokius eterinius aliejus naudosite).
Didžiausią žalą mūsų organizmui daro sintetinės kvapiosios medžiagos, tačiau tai nereiškia,
kad natūralūs aromatai negali sukelti alerginių rekcijų ar sudirginti odos. Jei žmogus yra alergiškas
kokiam nors augalui, tai iš jo gaunamos dervos, eteriniai aliejai ar vandenys gali padaryti tiek pat
žalos kaip ir sintetiniai kavapikliai.
4.5. Augalinės dažančios medžiagos
Šiai dienai kosmetikos pramonėje populiariausios dažnčios medžiagos yra, deja, sintetinės
kilmės. Dermatologai ir kosmetologai vienbalsiai sutaria, kad dažančios sintetinės medžiagos yra
viena dažniausių alergijas ir odos bėrimus bei sudirgimus išprovokuojanti medžiaga. Pats
22
agresyviausias yra sintetinis mėlynos ir visų jos atspalvių dažiklis. Todėl bet kokie sintetiniai
dažikliai kosmetikos priemonių sudėtyje yra visiškai nepageidaujami.
Idealu, kai produktas nenuspalvintas ir yra natūralios ingredientų jam suteiktos spalvos.
Tačiau labai nepatrauklias produktų spalvas galima pakoreguoti natūraliomis dažančiomis
medžiagomis:
KAROTINAI
Tai daugelio augalų oranžinės spalvinės medžiagos (pirmasis šios grupės junginys buvo
išskirtas iš morkų), labai dažnai jos yra provitaminas A, ypač β-karotinas, kuris žmogaus kepenyse
virsta vitaminu A. Karotinų dariniai vadinami karotinoidais. Karotinai ir karotinoidai yra oranžinės
arba geltonos (retkarčiais raudonos ar rudos) spalvinės medžiagos, labai paplitusios augaluose,
rečiau randamos gyvuliniuose produktuose, pvz., kiaušinių tryniuose, svieste, riebaluose, vėžių,
krabų kiaute bei kitur.
Prie biologiškai veiklių karotinoidų augalinių žaliavų, turinčių didelę kosmetinę reikšmę,
priklauso vaistinės medetkos žiedai (Calendula officinalis L.). Šiek tiek mažiau kosmetikoje
naudojama kita karotinoidais turtinga žaliava, būtent šaltalankio (Hippophoe rhanoides L.) vaisiai.
ŠAFRANAS
Tai išdžiovintos kroko (Crocus sativus L.) žiedų purkos. Žaliava yra labai brangi, todėl
dažnai falsifikuojama.
Šafrane yra oranžinio karotinoidinio glikozido, intensyviai spalvinančio, pvz., maisto
produktus, farmacinius gaminius, kai kurias kosmetines priemones.
Šafrano pakaitalas, tačiau jam neprilygstantis, yra dažinis dygminas (Carthamus ttinctorius
L.), Viduržemio jūros rajonuose augantis augalas. Dažinio dygmino žiedai, prekyboje vadinami
safloru, savo sudėtyje turi spalvinių karotino medžiagų ir retkarčiais naudojami maisto produktų
spalvinimui. Jau senovės Egipte šiuos augalus naudojo lūpų dažų gamyboje. Šiuo metu ši spalvinė
medžiaga naudojama profesianaliųjų lūpų dažų gamyboje (teatriniam makijažui).
CHLOROFILAS
Tai pigmentas, esantis visuose gyvuose augaluose. Be to, chlorofilas iš tiesų svarbus
kosmetikoje. Išskirtas iš žalių augalų dalių (dažniausiai iš dilgėlės lapų), naudojamas maitinančių ir
drėkinančių kremų gamyboje kaip spalvinė ir kvapą šalinanti medžiaga dedamas į dantų pastas,
suteikia spalvą vonios emulsijoms.
23
JUGLONAS
Tai graikinio riešutmedžio lapų ir žalių apyvaisių sudėtinė dalis. Plaukų priežiūrai labiausiai
naudingi alkoholiniai arba aliejiniai šviežių lapų ar riešuto apyvaisio ekstraktai, kurie plaukams
suteikia kaštoninį atspalvį.
CHNA
Tai į miltelius sutrinti krūmo Lawsonia inermis L. lapai. Šis krūmas auga pagrinde Egipte, o
taip pat Libijoje, Irane, Indijoje ir yra vienas iš seniausiai kosmetikoje naudojamų augalų. Šio
augalo lapuose, o taip šaknyse yra juglono, kuris oksiduodamasis (kontakte su oru) nudažo plaukus,
nagus ir odą. Tačiau chna niekada nespalvina juodai. Tokią spalvą galimą išgauti pridedant sunkiųjų
metalų (vario, sidabro, bismuto). Prekyboje esančios chnos sudėtyje paprastai yra 3 − 10% sunkiųjų
metalų druskų, todėl kosmetikoje naudojami antakių, blakstienų bei plaukų dažai retkarčiais gali
suerzinti odą ar sukelti alergijas. Tuo tarpu gryni chnos lapai, arba maišyti su indigo lapais,
nepasižymi dirginančiomis savybėmis.
ŠIKONINAS
Tai raudonas pigmentas, gaunamas iš raudonšaknio kietagrūdžio (Lithospermum
erytrorhizon Sieb et Zucc.) šaknų. Tai nuo seno žinoma spalvinė medžiaga, turinti didžiulę
sakralinę reikšmę budistų religijoje, ypač Japonijoje.
Šikoninas taip plačiai naudojamas (audinių, ypač ritualinių, dažymui, šventyklų medienos,
maisto produktų, kosmetikos spalvinimui), ir toks brangus, kad japonai sukūrė pramoninį −
biotechnologinį − šio pigmento gavimo metodą, t. y. skystoje maitinančioje terpėje augina
kietagrūdžio audinių ląsteles.
ALKANINAS
Tai taip pat natūralus raudonas pigmentas, naudojamas panašiai kaip ir šikoninas. Gaunamas
iš šaknų dažinės alkanos (Alkanna tinctoria L.). Iš Europos pietuose augančio augalo šaknų gautas
raudonas pigmentas naudojamas spalvinti maisto produktams bei kosmetikai (lūpų dažams,
skaistalams, pudrai).
Jau senovėje šis pigmentas, panašiai kaip šikoninas, sumaišytas su riebalais buvo
naudojamas kaip lūpų dažai.
Gyvulinės kilmės raudoni pigmentai yra purpuras, antikinis purpuras, garsus senovėje
vartotas pigmentas. Tai sudėtinė dalis gelsvo skysčio, kurį išskiria tam tikra moliuskų rūšis,
gyvenanti Viduržemio jūroje. Šviesoje tas skystis paraudonuoja ir naudojamas gauti natūraliam
purpurui, labai stabiliam ir nepaprastai brangiam pigmentui, kuris dėl savo kainos šiais laikais
24
beveik nenaudojamas.
4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos
BALTYMAI
Tai gamtiniai polimerai, iš kurių sudaryti visi gyvi organizmai. Jie sudaryti maždaug iš 20
amino rūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais.
Baltymų junginiai, nors sudaryti iš paprastų polipeptidinių grandinių, kuriomis it plytos
sujungiamos amino rūgštys, turi labai sudėtingą erdvinę struktūrą, o jų molekulinė masė retkarčiais
yra labai didelė ir gali siekti netgi kelis milijonus.
Baltymai palaiko visų gyvų organizmų struktūrą, jie sudaro visų pirma ląstelių, po to audinių
ir organų struktūros pagrindą.
Be struktūrinių baltymų, ,,svarbūs'' baltymai yra fermentai, kurie valdo visas gyvų organizmų
metabolizmo reakcijas.
Baltymams priskiriami taip pat kai kurie hormonai bei antikūniai (imunoglobulinai), turintys
įtakos organizmo atsparumui.
KOLAGENAS IR ELASTINAS
Kosmetikoje visų pirma naudojami struktūriniai baltymai, įeinantys į odos sudėtį,
dažniausiai gaunami iš gyvulinių audinių, t. y. kolagenas ir elastinas, suteikiantys odai tamprumą,
elastingumą, bei junginiai, stimuliuojantys tų baltymų gamybą jungiamajame audinyje.
Kolageniniai audiniai sudaro 72% sausos odos masės, taigi yra pagrindinis struktūrinis
komponentas. Jis randamas normalioje odoje stambių banguotų, susikryžiavusių ir tarpusavyje
persipynusių skaidulų pavidalu. Pasižymi tamprumu ir atsparumu mechaninėms traumoms. Į
kolageno skaidulas taip pat įeina gleivių ir polisacharidų junginiai, arba mukopolisacharidai, tokie
kaip hialuro rūgštis, užpildantys odoje erdvę tarp skaidulų. Greta kolageno skaidulų normalioje
odoje yra elastingosios skaidulos. Jų yra tik 2% sausos odos masės, tačiau jos pasižymi dideliu
tamprumu ir nuo jų priklauso odos elastingumas bei tamprumas. Jos sudaro tinklelį, kuris apipina
kolagenines skaidulas, ir yra sudarytos iš plonų amino rūgščių siūlelių, o tuo tarpu erdvė tarp jų
užpildyta glikoproteinine medžiaga.
Išsiaiškinus kolageno vaidmenį odos sandaroje suprantama, kad, esant degeneraciniams
odos pasikeitimams, kurie visų pirma lydi odos senėjimo procesus, kosmetinėmis priemonėmis
aktyviai aprūpinant odą šiuo baltymu galima pastebimai sugrąžinti jai elastingumą bei tamprumą,
sustabdyti raukšlių formavimąsi elastingumą praradusioje odoje.
Tačiau paskutinių tyrimų rezultatai paneigia aktyvaus kolageno ir elastino tiesioginę naudą
odai. Kolagenas ,kaip ir bet kuri bioorganinė substancija, praeina visas vystymosi stadijas- nuo
gimimo iki žūties. Kolageno molekulės susiformuoja, bręsta, bręsdamos geriausiai sugeba atlikti
25
savo funkcijas, ir pasensta. Kolagenomolekulę, kuri jau yra atitarnavusi, reikia sunaikinti išskaidant
į dalis ir veikiant specialiu fermentu- kolagenaze. Idealiu atveju stebima visiška harmonija- kiek
naujo kolageno atsinaujina, tiek seno sunaikina kolagenazė. Toks ciklas pastebimas jaunoje odoje.
Tačiau senėjimo procese šis balansas pranyksta. Senstantys fibroblastai vis mažiau pagamina naujo
kolageno, o senojo kolageno padaugėja ir užteršia tarpląstelinę erdvę. Šį procesą dar labiau
paskatina organizme su amžiumi daugėjantis laisvųjų radikalų kiekis. Įvedus į odą dirbtinio
kolageno, organizmas nepagamina reikiamo kiekio fermentų jam suskaidyti. Todėl, jam atitarnavus,
lieka dar daugiau seno nesuardyto kolageno. Tai neigiamai veikia odą ir vietoj laukiamo efekto
galime pastebėti dar spartesnį odos vytimą.
Išeitis visgi yra- tai ne paties kolageno, o jo sintezę organizme skatinančių medziagų
vartojimas (pvz. Vitaminas C). Taip organizmas pats pagamindamas kolageną, pagamina ir jam
susakaidyti reikiamą fermento kiekį. Ši informacija yra paimta iš 2009 metų žurnalo „les Noveles
estetic“ Nr. 36. Straipsnį skaitykite prieduose.
Tačiau kremai, serumai ir kaukės ir toliau gaminami su kolagenu bei elastinu. Jei jis yra
stambiamolekulinis ( mes jau išsiaiškinome, kad baltymai tai medžiagos turinčios ypač dideles
molekulias), į odą nepatenka, paviršiuje suformuoja plėvelę, kuri apsaugo odą nuo aplinkos taršalų,
o iš vidaus nuo drėgmės netekimo. Hidrogelio pavidalo kaukėse labai dažnai yra
stambiamolekulinio kolageno. Čia plėvelė užtikrina, kad visas vanduo esantis produkte kaukės
ekspozicijos metu neišgaruos į aplinką, o susigers į odą.
FERMENTAI
Fermantai - tai baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse.
Jų pagalba:
suaktyvinamo organizmo procesai,
katalizuojami biocheminiai procesai ląstelėse,
eguliuojami medžiagų apykaitos procesai.
Kai kurie gyvulinės kilmės fermentai, pvz., baltymus virškinatys kasos fermentai, seniau
buvo naudojami kosmetikoje biologiniam epidermio nulupimui, tačiau šiadien juos juos visiškai
pakeitė augalinės kilmės rūgštys (AHA r-tys), kurių poveikis yra toks pat stiprus tik daug
švelnesnis.
Dėl sugebėjimo nuo odos paviršiaus pašalinti negyvas ragines ląsteles (ištirbdo jas rišančią
medžiagą) fermentai naudojami taip vadinamų fermentinių arba enziminių pilingų gamyboje.
Populiariausi Papajos fermentas papainas ir Ananaso fermentas bromelinas. Dėl dažnų alergijų
bromelinas kosmetinių pilingų gamyboje naudojamas rečiau.
26
Esant nepalankioms sąlygoms ( temperatūrai pakilus virš 60*C, pakitus produkto pH),
fermentai suyra ir produktas praranda savo efektyvumą. Todėl fermentiniai pilingai dažnai yra
gaminami miltelių pavidalo ir tik prieš vartojimą ištirpdomi vandenyje ar losjone.
Kasdieniniame gyvenime susitinkame su šių junginių grupe skalbimo bei indų plovimo
priemonėse, jų poveikis rankų odai gali būti nepageidautinas (dažnas vartojimas gali sausinti odą).
AMINORŪGŠTYS
Kosmetikos gamintojų dėmesį patraukia taip pat aminorūgštys, įeinančios į baltymų sudėtį.
Jos naudojamos kremuose ir skystose kosmetinėse priemonėse.
Preparatai su šiais priedais pasižymi maitinančiomis, o taip pat drėkinančiomis savybėmis,
kadangi amino rūgštys įeina į sudėtį natūralios fiziologinės drėkinačios medžiagos, t. y. NMF
(natural moisturizing factor), esančios raginiame epidermio sluoksnyj. ,Iš amino rūgščių dažniausiai
naudojamas cistinas, cisteinas, metioninas ir glicinas.
HORMONAI
Hormonai- tai endokrininių liaukų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios
reguliuoja organizmo funkcijas.
Hormonai:
reguliuoja medžiagų apykaitos procesus odoje,
aprūpina odą maistinėmis medžiagomis (vitaminais, mineralais, amino r-timis, baltyminiais
junginiais ir pan.),
slopina uždegiminius procesus, veikia antiseptiškai,
gydo odos bėrimus,
gydo egzemas, dermatitus,
stabdo senėjimo procesą.
Tačiau hormonų naudojimas kosmetikos gamyboje susilaukia prieštaringų nuomonių, ypač
kalbant apie estrogenus (dažniausius hormoninių kremų komponentus).
Visų pirma reikia labai atsargiai dozuoti naudojamus hormonus, kad šie stiprūs junginiai
nepaveiktų viso organizmo.
Poveikis tokios kosmetikos pastebimas vyresnėms nei 40 metų moterims. Kosmetikos
poveikis pasireiškė tuo, kad regeneravo elastines skaidulas, atnaujino epidermį, kliniškai gaiviau
atrodė oda, be to, poveikis buvo grynai vietinis. Maksimalus poveikis nustatytas po 30 - 50 dienų
kosmetikos naudojimo.
Vietinis hormonų naudojimas gali sukelti pavojų, gali būti hormonais paveiktas visas
27
organizmas, atsirasti hormoniniai sutrikimai. Navikų susidarymą sukelia (nustatyta tyrimais su
pelėmis) kur kas didesnės, nei kosmetikoje naudojamos dozės.
Kaip estrogenų tipo hormoninės medžiagos kosmetikoje naudojami ekstraktai iš placentos
(Placenta), iš embrionų (dažniausiai iš vištų embrionų), ikrų ekstraktas, ėriukų, teliukų gemalų
serumas ir pan. Tai yra nehumaniška. Daugelis kosmetikos kompanijų atsisako ne tik naudoti tokius
ingredientus, bet ir nebetestuoja sukurtų priemonių ant gyvūnų.
Šiai dienai populiarumą vėl atgauna ekstraktai iš placentos, kurie jau nuo seno žinomi kaip
stimuliuojanti priemonė ( kiniečių medicinoje juos naudojo jau III mūsų eros amžiuje). Jie
gaminami iš šviežių žmonių placentų po gimdymo arba iš karvių ar kiaulių placentų. ES valstybėse
yra uždrausta naudoti žmonių placentą.
Nustatyta, kad be hormonų placentoje yra vitaminų A, C, E, B2 , B12, H, folinės rūgšties,
amino rūgščių, fermentų, mikroelementų, citokinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Ir nors placentos poveikis odai yra neabejotinas atsiranda vis daugiau teorijų ir tyrimų duomenų
apie žalingą šio ingrediento poveikį. Skaitykite gyd. terapeutės S. Vais straipsnį „ Placenta- turtų
skrynia ar mitas“ prieduose.
Be to, pastaruoju metu kai kurioje prancūziškoje kosmetikoje naudojami punkcijos būdu iš
nėščių karvių paimti vaisių supantys vandenys. Šis skystis gaminamas ampulėse, o taip pat įeina į
kremų bei skysčių odos priežiūrai sudėtį. Jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų: fermentų,
antikūnių, amino rūgščių, vitaminų, mineralinių druskų ir kt.
Pastaruoju metu vis dažniau naudojami fitohormonai, gaunami iš augalų, dažniausiai iš
kviečių, ryžių, kukurūzų, sojos daigų. Šios medžiagos pasižymi savybėmis panašiomis gyvulinės
kilmės hormonams, tačiau jos:
nesukelia alerginių rekcijų,
nekeičia organizmo hormoninnio balanso,
neplonina odos,
nesuformuoja pripratimo,
pasižymi ilgalaikiu poveikiu.
Fitohormonai dažnai naudojami maitinamuosiuose kremuose, kosmetinėse kaukėse,
skystose veido priežiūros kosmetinėse priemonėse ir pan.
CITOKINAI (Protingosios ląstelės)
Citokinai- tai maži baltyminiai fragmentai, kurie reguliuoja ir atstato odos ląstelių funkcijas.
Šių medžiagų yra mūsų organizme nuo pat gimimo, tačiau su amžiumi pradeda stipriai mažėti ir
ląstelės praranda kontrolę.
28
Kosmetikos pramonė jau seniai ieško šaltinių iš kurių citokinus būtų galima panaudoto
kosmetikos priemonių gamyboje. Šių baltymų yra randama placentoje, tačiau tai yra brangi ir daug
abejonių bei diskusijų kelianti medžiaga.
Kompanija “Germaine De Capuccini” pirmoji šias protingąsias ląsteles išgavo iš karvės
priešpienio ir sėkmingai iki šių dienų naudoja savo kosmetikos priemonių gamyboje. Jos pavyzdžiu
seka daugelis kitų kosmetikos gamintojų.
Kosmetikos priemonių sudėtyje dažniausiai yra naudojami įvairių citokinų, pasižyminčių
skirtingomis kosmetinėmis savybėmis, mišiniai taip vdinami MPC.
Dažniausiai naudojami MPC mišiniai, kurie:
sintetins kolageną, elastiną, glikoproteinus;
skatina odos regeneraciją;
stimuliuoja imuninės odos sistemos veikimą;
palaiko odos stangrumą elastingumą, neleidžia atsurasti senėjimo požymiamas (raukšlėms)
odoje.
Citokinai- tai raktas į odos savireguliacija. Dažniausiai kosmetikos pramonėje naudojami
citokinai: EGF, TGFalfa, TGFbeta, NGF, Interleukinai ir kt.
4.7. Angliavandeniai
CUKRŪS
Kitaip vadinami angliavandeniai, tai pirmieji organiniai junginiai, kuriuos gamina chlorofilą
turintys augalai asimiliacijos procese.
Angliavandeniai skirstomi į:
Monosachridus (gliukozė, fruktozė),
Disacharidus (sacharozė arba runkelių cukrus),
Polisacharidus (liposacharidai, peptidosacharidai, mukopolisacharidai bei kt.).
Tai labai didelė biologiškai aktyvių junginių grupė, nepaprastai svarbi žmogui, ne tik kaip
vienas iš trijų pagrindinių maisto sudėtinių dalių (greta baltymų ir riebalų) bet neretai ir kaip
gydanti medžiaga.
Pastaruoju metu pripažinimą pelnė kai kurie polisacharidai, sudaryti iš aminocukrų
(gliukozamino, galaktozamino), urono rūgščių, išsiskiriančių iš cukrų (glukurono, galakturono
rūgštys) bei polipeptidų (amino rūgščių grandinės).
29
HIALIURONO RŪGŠTIS
Tai sudėtingasis angliavandenis, priskiriamas prie mukopolisacharidų. Apie 50% visos
organizme randamos hialiurono r-ties yra odoje, dar jos randama tarpsąnariniame skystyje ir akies
obuolyje.
Ši r-tis pasižymi savybe surišti ir išlaikyti didelį kiekį vandens (200 kartų viršijantį jos svorį)
bei sudaryti klampų gelį, kuris užpildo interceliulinius tarpus ir drėkina odą. Taip pat sulėtina odos
paviršiaus ragėjomo procesą, šalina toksinus ir metabolizmo proceso medžiagas, atkuria ir paliko
odos stangrumą bei elastingumą, neleidžia atsirasti raukšlėms ir kitiems odos senėjimo požymiams.
Hialiurono r-tis- tai natūralus apsauginis barjeras, saugantis ląsteles nuo bakterijų įsiveržimo.
Ši srtis yra vartojama į vidų (geriamos kpsulės „Biocell“), įeina į kosmetinių priemonių
sudėtį kaip drėkinamoji, stangrinamoji ir apsuaginė medžiaga bei labai plačiai yra vartojama
biogelių skirtų injekcijoms gamyboje. Dažniausiai hialiurono r-tis gaunama pramoniniu būdu iš
gaidžio skiauterės.
PEKTINAI
Tai augaliniai angliavandeniai. Augaluose pektinai atlieka klijų vaidmenį, ląstelės apvalkale
suriša celiuliozės daleles.
Pektinai pasižymi savybe brinkti vandenyje bei vandeniniuose tirpaluose. Ištirpinti karštame
vandenyje pektinai, atšalus tirpalui, sustingsta, sudarydami drebučius. Pektinų virimu paremta
vaisių drebučių ir marmeladų gamyba. Sunokę vaisiai suminkštėja, kadangi saldžiose vaisių sultyse
ištirpsta pektinai ir dėl to pasikeičia vaisių konsistencija.
Pektinai labai svarbūs dietologijoje, kadangi labai palankiai reguliuoja virškinimo procesus.
Gydo tiek laisvus, tiek užkietėjusius vidurius, be to, tokio tipo junginiai įeina į daugelį
rekomenduojamų maistingųjų medžiagų virškinimo procesų reguliavimui, o taip pat nutukimo
gydymui.
Remiantis dietologų patarimais, daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu pektinų, kaip obuoliai,
serbentai, žemuogės, morkos ir daugelis kitų, dėl sveikatos ir grožio turėtų būti valgomi kasdien.
Be to, pektinuose esančios urono rūgštys pasižymi sugebėjimu žmogaus organizme surišti
kai kurias toksiškas medžiagas, pvz., sunkiuosius metalus, pramoninius atmosferos teršalus,
nereikalingus metabolizmo produktus, ir paversti juos lengvai vandenyje tirpiais junginiais, kurie
gali būti greitai, dažniausiai su šlapimu, pašalinti iš organizmo. Todėl pektinų turintiems
produktams priskiriamos organizmą nukenksminančios savybės, be to, jie svarbūs ir kosmetiniu
požiūriu, pvz., gydant spuoguotą odą, chroniškas egzemas bei dermatozes.
Pektinai kosmetikos pramonėje kartais naudojami taip vad. neriebalinių kremų gamyboje,
kurie rekomenduojami blogai augalinius ar gyvulinius riebalus toleruojantiems asmenims
30
(turintiems riebalinių liaukų hiperfunkciją, sergantiems Acne ir pan.).
Nereikia taip pat pamiršti, kad patys pektinai turi maitinančių, o kartais ir gydančių odą
savybių. Namų kosmetikoje odos minkštinimui ir švelninimui galima naudoti pektininius drebučius,
paruoštus iš įvairių natūralių žaliavų.
GLEIVĖS
Dažnai būna augalų ląstelėse drauge su pektinais. Retkarčiais į gleivių dalelių sudėtį įeina
bioelementai, tokie kaip kalcis, magnis bei mikroelementai (jodas, bromas, geležis), dažniau
randami jūros dumblių gleivėse.
Medicinos požiūriu gleivės laikomos visų pirma apsauginėmis priemonėmis ir dažniausiai
skiriamos esant gleivinės uždegimams, pvz., sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis,
viršutinių kvėpavimo takų katarais, sausai kosint, užkimus bei skaudant gerklę. Augalinės gleivės
gleivinei yra tarsi apsauginiai kremai odai.
Natūralios gleivių žaliavos, kaip piliarožės šaknys ir lapai, dedešvos žiedai, linų sėmenys,
gysločio sėklos, islandinė kerpena priklauso prie dažniausiai naudojamų namų praktikoje
vaistingųjų augalų. Jie įeina į įvairių gatavų vaistų, sirupų nuo kosulio arba liekninančių preparatų
sudėtį (mažina apetitą, reguliuoja virškinimą, šalina vidurių užkietėjimą).
Odą gleivės minkština ir gaivina, ramina uždegimus, niežėjimą, gydo įtrūkimus, alerginius
išbėrimus.
Dažnai kosmetikoje pritaikymą atranda gleivės iš jūros dumblių, tarp kurių pasitaiko rūšys,
turinčios iki 45% šio komponento.
Gleivės iš dumblių gali būti neriebalinių kremų, žele, emulsijų, kosmetinių drebučių bei
kaukių pagrindais.
Namų kosmetikoje natūralios gleivės naudojamos labai dažnai. Gleivių pavilgai, paruošti iš
susmulkintų natūralių žaliavų, sumaišytų su vandeniu į tirštą košelę, sugeba ilgai išsaugoti šilumą
bei drėgmę, todėl prieš kosmetines procedūras suminkština epidermį bei praplečia poras.
Vandeniniai gleivių ekstraktai naudojami prausti sausai, alergiškai, jautriai nepalankioms
atmosferos sąlygoms, linkusiai į uždegimus ir paraudimą oda. Gleivių maceratai yra puikus priedas
į vonios vandenį, jei oda yra alergiška, niežtinti, paveldėtas polinkis į uždegimus (egzemas).
4.8. Bičių produktai
MEDUS
Medus yra bičių pakeistos ir gana koncentruotos cukringos augalų sultys su negausiomis
organinių rūgščių, mineralinių druskų, baltymų bei kitų augalų ląstelių sultyse esančių medžiagų.
Pagrindinė medaus sudėtinė dalis yra invertuotas cukrus, t. y. gliukozės ir fruktozės mišinys, bei
nedidelis sacharozės kiekis.
31
Žaliavą medui bitės randa augaluose nektaro arba lipčiaus pavidalu. Medūs tarpusavyje
skiriasi chemine sudėtimi, tai ryškiai matyti spalvoje, jaučiasi skonyje bei kvape.
Kosmetikoje labiausiai vertinami medūs iš pietų Prancūzijos − narbonos medus (Mel
narbonnense) su rozmarino kvapu, bei provanso medus (Mel provinciale), kvepiantis levanda.
Medus kosmetikoje naudojamas nuo seno ir visada buvo labai vertinamas. Jis puikiai
šviesina ir lygina veido bei rankų odą, slopina išbėrimus, paraudimus bei įtrūkimus. Naudojamas
namų kosmetikoje veido ir kūno kaukėms, tepalams su augaliniu aliejumi, kiaušinio tryniu plaukų
maitinimui ir kt. Medus vartojamas kaip kosmetikos priemonė medaus masažui atlikti.
BIČIŲ PIENELIS
(Royal Jelly)
Pienelį bitės gamina lervų maitinimui. Produktas primena žinduolių pieną, tik yra
koncentruotesnis ir maistingesnis. Jo sudėtyje yra daug baltymų (5 kartus daugiau nei karvės piene),
riebalų, cukrų, o taip pat vitaminų, fermentų, mineralinių druskų (daugiausiai fosforo ir sieros),
baktericidinių bei kkt.
Bičių pienelis jau nuo seno yra plačiai vartojamas odos priežiūrai ir gydymui. Šiandien yra
gaminamos veido priežiūros linijos jautriai, brandžiai, stresuotai, suvytusiai odai, kurių pagrindinis
ingredientas yra bičių pienelis. Tokios priemonės pasižymi gaivinamosiomis, raminamosiomis,
maitinamosiomis, stangrinamosiomis, priešraukšlinėmis ir apsauginėmis savybėmis, bei pagerina
odos aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei pagerina deguonies pasisavinimą.
ŽIEDADULKĖS
(Pollen Powder)
Manoma, kad žiedadulkės žmogaus organizmą veikia kaip ,,biologinis stimuliatorius’’, ir
sugrąžina gyvybines jėgas, prarastas nuo amžiaus naštos, ligų, fizinio bei psichinio nuovargio.
Žiedadulkės naudojamos gydymui ir kosmetikoje nėra vien paprastos gėlių žiedadulkės, bet
bičių perdirbtas produktas, vadinamas bičių duonele. Ji gaunama sudėtingo fermentacijos produkto
pasekoje iš bičių surinktų žiedadulkių bei medaus. Tai nepakeičiamas baltyminis, turtingas
vitaminais bičių maistas. Jo sudėtyje yra ne tik baltymai, angliavandeniai ir riebalai, bet taip pat
beveik visi vitaminai (žiedadulkėse rasta 16 vitaminų), makro- ir mikroelementai (16 mineralinių
komponentų), daugybė įvairiausių fermentų (18 aprašytų), aminorūgščių ir daugybė kitų biologiškai
veiklių, dar iki galo neišaiškintų, sudėtinių dalių.
Kosmetikoje žiedadulkės, panašiai kaip ir pienelis, įeina į gaivinančių ir maitinančių kremų
bei emulsijų sudėtį. Deja, šių kosmetinių priemonių trūkumas yra gana didelė alergijų galimybė.
32
PROPOLIS
Bičių pikis
Šis bičių produktas avilyje atlieka dvi svarbias funkcijas: juo sandarinamas ir
dezinfekuojamas avilys.
Žmonės tik neseniai išmoko panaudoti nuostabias propolio dezinfekcines savybes. Pasirodo,
kad jis gydo daug infekcinių ligų, odos ir vidaus organų uždegimų. Be to, propolis pasižymi
ryškiomis regeneracinėmis ir atstatomosiomis savybėmis tokių audinių, kaip kaulai, kremzlės, oda,
ir tai yra panaudojama gydymo bei kosmetikos tikslams.
Be kitų preparatų iš propolio gaminami gydomieji tepalai odos sužeidimams, nudegimams
bei iššutimams, egzemoms, grybeliams ir netgi nuospaudų gydymui. Propolio kremas suteikia odai
lygumą, elastingumą, apsaugo nuo bakterijų. Vienintelis trūkumas tai galimybė sukelti alergijas.
4.9. Rūgštys
AHA rūgštys (α-Hidroksirūgštys)
AHA - tai plačiai naudojamas α-hidroksirūgščių (alpha-hydroxy acids) trumpinys. α-
Hidroksirūgštys – tai organinės rūgštys, alfa padėtyje turinčios hidroksilo grupes. Kosmetikoje
pradėtos naudoti palyginti neseniai.
α-Hidroksirūgštys aptinkamos gamtoje – vaisiuose, piene, be to gaunamos ir cheminės
sintezės būdu. Kosmetikoje plačiausiai naudojama glikolio (išgaunama iš cukranendrių), pieno,
obuolių, citrinos, vyno rūgštis.
Pati populiariausia yra glikolio r-tis dėl savo mažiausios molekulinės struktūros, kurios dėka
ši medžiaga gali pasiekti gilaiusius odos sluoksnius. AHA r-tys kosmetologijoje vartojamos nes yra
vienas iš stipriausių bioimunomoduliatorių, skatinančių regeneraciją ir atstatnčių savireguliaciją
medžiagų. Jos vartojamos prie tokių odos problemų kaip:
Riebi porėta oda;
Acne;
Hiperpigmentacija;
Jautri oda;
Dehidratacija;
Randai;
Karpos, papilomos;
Strijos;
Celiulitas ir pan.
Produktai su α-hidroksirūgštimis skatina odos ląstelių atsinaujinimą, sušvelnina,
33
suminkština, išlygina odą.
Atveria poras, oda tampa drėgnesnė, pralaidesnė biologiškai aktyviems junginiams,
esantiems kosmetikos preparate.
AHA rūgštys stimuliuoja odos ceramidų biosintezę, tuo pačiu gerindamos odos barjerinę
funkciją.
Tam, kad pasiekti deklaruojamą efektą, reikia gerai išmanyti kiek procentų AHA r-ties turi
būti priemonėje, koks turi būti jos pH ir kaip ilgai tokią priemonę laikyti ant odos. Dėl šių
priežasčių, visi norintys atlikti profesionalias procedūras su AHA r-timis salone, privalo išklausyti
tam tikrą ciklą paskaitų.
α-Hidroksirūgštys priklauso cheminių pilingų grupei.
SALICILO R-TIS
(Salicylic acid)
Tai natūrali iš augalų (dažnaiusiai iš gluosnio žievės, našlaitės, medetkos) išgaunama r-tis.
Didesnė šios r-ties koncentracija skatina odos šerpetojimą, regeneraciją, pasižymi antiseptinėmis,
priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau dėl odos šerpetojimo ir lupimosi nėra labai dažnai
naudojama kosmetikos priemonių gamyboje.
CITRINOS R-TIS
(Citric acid)
Tai natūrali r-tis, dažniausiai išgaunama iš citrusinių vaisių (daug jos yra ir kiviuose bei
braškėse).
Citrinos r-tis yra puikus konservantas, sustiprina kitų antioksidantų veikimą, nors pati
nelaikoma antioksiduojančia medžiaga. Pasižymi odą balinančiomis ir drėkinančiomis savybėmis.
Tiek maisto, tiek ir kosmetikos pramonėje gali būti naudojamas jos sintetinis pakaitalas.
4.10. Antioksidantai
Antioksidantai- tai medžiagos surišančios organizme laisvuosius radikalus.
Laisvieji radikalai (tai medžiagos, kurios turi vieną ar daugiau nesuporuotų elektronų) yra
labai žalingi organizmui, taip pat nepalankiai veikia odą (sendina), gali sukelti pavojų kilti ligoms (
netgi onkologinėms).
Todėl kosmetikos priemonėse naudojami natūralūs antioksidatoriai, dažniausiai vitamina C,
E, stipriai stabdantys organinių junginių oksidaciją. Taip pat dažnai naudojami tokie antioksidantai
kaip A ir B grupės vitaminai, selenas, cinkas, manganas, flavanoidai. Šios medžiagos saugo nuo
pavojingų ligų, kenksmingo aplinkos poveikio, lėtina senėjimo procesus.
Kosmetikos pramonėje taip pat naudojami ir pusiausintetiniai antioksidatoriai: etilo
34
galusanas (Progallin A, Nipa 48), propilo galusanas (Progallin P, Nipa 49), butiloksilinis
hidroksianizolas (BHA) ir kiti.
4.11. Mineralinės medžiagos
Prie mineralinių medžiagų, būtinų teisingam mūsų organizmo funkcionavimui, priskiriami
maždaug 25 cheminiai elementai, vadinami makro- ir mikroelementais.
Makroelementais laikomi elementai, kurie organizme yra didesniais kiekiais. Jiems
priklauso kalcis, fosforas, natris, magnis, chloras ir siera.
Tuo tarpu mikroelementai (nors organizme jų randami tik pėdsakai), pasižymi stipriu
fiziologiniu poveikiu. Mikroelementai žmogaus organizmui yra nevienodai svarbūs. Kai kurie
būtini teisingai žmogaus medžiagų apykaitai ir vadinami ,,gyvybės metalais’’ arba
,,bioelementais’’. Kiti yra nepaprastai toksiški, ir jų buvimas audiniuose gali būti ligos arba
apsinuodijimo požymis − neretai tai iš tiesų ,,mirties elementai’’.
Prie būtinų mikroelementų priskiriami: cinkas, selenas, molibdenas, manganas, jodas,
bromas, litis, silicis, fluoras, kobaltas, varis, chromas ir geležis.
Toksiškiems mikroelementams priskiriami: alavas, gyvsidabris, kadmis, arsenas, stibis,
berilis, sidabras, aliuminis ir kiti.
Žmogaus organizmo poreikis mineralinėms medžiagoms yra griežtai apibrėžtas kokybiškai
ir kiekybiškai, todėl teisingam organizmo funkcionavimui labai svarbu nuolatos jį aprūpinti šiomis
medžiagomis su maistu, vandeniu bei oru. Kai organizme nėra mineralinių medžiagų pusiausvyros,
,,gerųjų’’ elementų vietą užima toksiški elementai, pvz., magnio vietą užima alavas, cinko −
kadmis, kurį įkvepiame su cigarečių dūmais.
Kiekvienas mineralinis elementas tarsi turi savo globėją vitaminą, kuris palengvina jo
įsisavinimą, pvz., geležis geriau įsisavinama drauge su vitaminu C, magnis − su vitaminu E ir B
grupės vitaminais, cinkas − su vitaminais A ir B, kalcis − su vitaminais D ir E, ir t. t. Pagrindinių
mineralinių medžiagų poveikis odai:
JODAS stiprina odos atsparumą neigiamiems išorės veiksniams, naikina ligas sukeliančias
bakterijas, gerina eritrocitų ir hemaglobino rodiklius.
SELENAS gerina odos aprūpinimą krauju, didina organizmo atsparumą, mažina širdies ir
kraujagyslių ligų tikimybę.
SILICIS lėtina odos senėjimo procesus, skatina plaukų, odos ir nagų atsinaujinimą.
SIEROS yra odos, plaukų ir nagų audiniuose. Ji turi antibakterinių savybių ir stiprina
imunitetą.
NATRIS reguliuoja ląstelių drėgmę, dalyvauja transportuojant maistingąsias medžiagas,
kurios būtinos ląstelių veiklai.
KALIS yra pagrindinė energetinė mineralinė medžiaga, užtikrinanti normalią raumenų
35
veiklą. Kalis turi gydomąjį poveikį visiems organizmo apykaitos procesams, gerina ląstelių
aprūpinimą deguonimi.
KALCIS gerina kraujotakos sistemos veiklą, didina organizmo atsparumą infekcijoms.
Kalcis yra būtinas kaulų audiniams formuotis ir raumenų susitraukimui reguliuoti.
MAGNIS yra svarbus daugelio fermentų reakcijoms. Teigiamai veikia kraujagyslių sienelių
tonusą.
CHLORAS vienas iš pagrindinių osmosinio slėgio reguliatorių. Svarbus palikant vandens ir
elektrolitų pusiausvyrą odos ląstelėse ir poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Jo dėka išvengiama
skysčių sąstovio ir pagerėja šlakų pašalinimas per odą.
GELEŽIES yra hemoglobino sudėtyje. Ji dalyvauja ląstelių aprūpinimo deguonimi procese
ir būtina raumenų baltymų veiklai.
MANGANAS dalyvauja baltymų, energijos, vandens apykaitoje ir riebiųjų rūgščių
oksidacijoje. Yra labai svarbus imuniniams procesams ir ląstelių aprūpinimui deguonimi.
VARIS dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių, kolageno ir odos fermentų sintezėje. Jis būtinas
normaliam jungiamųjų audinių ir kraujagyslių vystymuisi.
FLORAS turi įtakos riebalų ir angliavandenių apykaitai.
CINKAS dalyvauja baltymų sintezės ir informacijos perdavimo procese. Būtinas audiniams
atsinaujinti, plaukams bei nagams augti.
BROMAS naikina bakterijas, virusus ir grybelį.
Mineralinių medžiagų šaltiniai
Šiuo metu dumbliai vis mieliau naudojami kosmetikos pramonėje. Gerą vardą ir
populiarumą jie pelnė dėl to, kad puikiai drėkina odą, gerina kraujotaką, skatina ląstelių
regeneraciją, detoksikaciją, riebalų skilimą, padeda išlaikyti odos stangrumą, mažina raukšlių
atsiradimą. Dumblių sudėtyje gausu mineralinių medžiagų (beveik visų organizmui naudingų) ,
baltymų, vitaminų, antioksidantų, vitaminų A, C, E, beta karotino, nesočiųjų riebiųjų rūgščių bei
fitohormonų.
Dumbliai yra skirstomi į 4 rūšis pagal juose esantį pigmenta:
žalieji,
rudieji,
melsvai žalieji (mėlynieji),
žaliai raudoni (raudonieji).
Kosmetikos pramonėje dažniausiai naudojami rudieji jūros dumbliai:
Laminarija (Laminaria digitata): skatina riebalų skilimą ir išvedimą iš organizmo,
36
detoksikacijos procesus. Naudojamas kosmetikos priemonėse, skirtose figūros korekcijoms.
Fukusas (Fucus): drėkina detoksikuoja, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Naudojamas
šalinti iš organizmo šlakus bei toksinus, anticeliulitinėse ir kūno puoselėjimo procedūrose.
Mėlynieji jūros dumbliai (Spirulina) naudojami veido priežiūros priemonėms gaminti
(dažniausiai alginatinėms veido kaukėms), Vertinama dėl drėkinančių, stangrinančių ir
atjauninančių odą savybių.
Negyvoji (Mirusi) jūra jau tūkstantį metų garsi kaip natūralių mineralų lobynas. Jūros
dumble, o taip pat Mirusios jūros vandenyje gausu magnio, kalcio, natrio, kalio, bromo, chloro,
silicio, geležies, ličio, sieros ir kitų mineralų. Šie komponentai kosmetinių priemonių pagalba
sugrąžina odai mineralinių medžiagų pusiausvyrą bei natūralią, šiek tiek rūgščią reakciją. Iš
Mirusios jūros ,,vaisių’’, dumblo bei vandens gaminami kremai, vonios preparatai (vonios druskos,
skysčiai, balzamai po vonios ar dušo ir pan.), o taip pat profesionalios kosmetinės priemonės. Purvo
kaukių (,,Mud Maske’’) gamybai dažniausiai naudojamas Mirusios jūros dumblas- tai puiki
absorbuojanti, raminanti, gydanti ir valanti medžiaga.
,,Jūros’’ kosmetika taip pat naudojama gydyti tam tikras dermatologines ligas: egzemas,
acne bėrimą, be to, švelnina žvynelinės dedervinės simptomus.
Kitose ,,mineralinėse’’ kosmetinėse priemonėse, reklamuojamose kaip mikro- ir
makroelementų šaltiniai, naudojami ekstraktai iš augalų, kuriuose ypatingai gausu mineralinių
medžiagų, iš taip vadinamų mineralingų augalų. Prie jų priskiriami: dilgėlės lapai (Urtica dioica
L.), dirvinio asiūklio (Equisetum arvense L.), rūgties takažolės (Polygonum aviculare L.), žąsinės
sidabražolės (Potentilla anserina L.), karčiojo šventadagio (Cnicus benedictus L.), paprastosios
kraujažolės (Achillea millefolium L.) lapai ir kt.
Cinko tepalas arba pats cinko oksidas dažnai įeina į gydančių, priešuždegiminių,
sutraukiančių bei džiovinančių, o taip pat išbėrimus gydančių kremų ir kosmetinių kaukių sudėtį.
Šiandien žinoma, kad šis elementas reikalingas suaktyvinti net dviem šimtams fermentų. Trūkstant
cinko slenka plaukai, o brendimo laikotarpiu iškyla odos problemų.
4.12. Vitaminai
Nepaisant to, kad labai daug žinome apie vitaminų svarbą teisingam žmogaus organizmo
funkcionavimui, kad šias medžiagas lengvai galime gauti su maistu, vis dar dažnai pasitaiko žmonių
su vitaminų trūkumu, arba hipovitaminoze (avitaminozė pasitaiko kur kas rečiau).
Hipovitaminozės be charakteringų ligos simptomų pasireiškia tam tikrais bendrais
požymiais, kaip: nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjęs atsparumas, sąnarių ir raumenų
skausmai, poodinių kraujagyslių trūkinėjimas (polinkis greitai atsirasti mėlynėms), kraujavimas iš
dantenų, nosies, nervų sistemos sutrikimai (irzlumas arba apatija), odos išbėrimas.
37
Kosmetologams jau seniai rūpi, kaip vitaminai įsiskverbia per odą. Informacijos šia tema yra
daug, retkarčiais ji prieštaringa. Tačiau nustatyta, kad vitaminų įsisavinimas labai priklauso nuo
pagrindo, kuriame vitaminai ištirpinti, nuo to, kokiu būdu ši medžiaga įsiskverbia į odą, ir kaip
vitaminai įsijungia į odos metabolizmo procesus. Pastaruoju metu geriausi rezultatai gauti naudojant
liposominę ir jiems giminingą kosmetiką.
Ne visi vitaminai vienodai dažnai naudojami kosmetikos gamyboje. Visų pirma naudojami
riebaluose tirpūs vitaminai ( vitaminas A, E, D, H, B5, B6, F ir kt.).
Prie ypač turtingų vitaminais kosmetikoje naudojamų žaliavų priklauso: dumbliai, žuvų taukai,
mielės, bičių produktai, dauguma šviežių vaisių (erškėtrožių, šaltalankių vaisiai ir pan).
VITAMINAS A (retinolis)
Provitaminas A (beta-karotinas)
Vitaminas A yra būtinas gerai odos išvaizdai. Jis būtinas odos epitelio ir gleivinės ląstelių
taisyklingam atsinaujinimui.
Trūkstant šio vitamino prakaito ir riebalinės liaukos susilpnėja, oda tampa šiurkšti ir sausa,
dažnai atsiranda taip vadinama žąsies oda, ypač ant pečių, alkūnių, kelių ir blauzdų.
Dermatologijoje gydymo tikslais vitaminas A skiriamas (į vidų ir išoriškai), esant sausai ir
suragėjusiai odai, dedervinei, žvynelinei, alerginiam odos uždegimui, sergant plaukų bei nagų
ligomis, sukeliančiomis netaisyklingą ir sulėtėjusį augimą, pleiskanojimą.
Kosmetikoje vitaminas A naudojamas gamyboje kremų, balzamų kūnui ir kitų priemonių,
skirtų sausai, senstančiai, saulės pažeistai odai.
Tai puikus antioksidantas, kuris paskatina odos regeneracinius procesus. Ypač pastaruoju
metu β-karotinas yra labai mielai naudojamas kosmetikoje, saugančioje nuo nesaikingo įdegimo
saulėje ir nuo ozono skylės atmosferoje pasekmių. Jis reklamuojamas kaip priemonė, sauganti netgi
nuo UV spindulių sukeliamų odos navikų.
VITAMINAS B1 (tiaminas)
Dermatologijoje šis vitaminas naudojamas gydyti alerginėms niežtinčioms dermatozėms
(niežtinčiai dilgėlinei), esant polinkiui į votis ir pan.
VITAMINAS B2 ( riboflavinas)
Dažnai randamas drauge su vitaminu B1 tuose pačiuose maisto produktuose. Didesnėmis šio
vitamino dozėmis gydomi bėrimai, seborėjinis odos uždegimas, gleivinės ligos, lūpų skeldėjimas
bei galvos odos seborėja.
Ankstyvas vitamino B2 trūkumo požymis yra lūpų uždegimas, jų trūkinėjimas,
38
pleiskanojimas ir negyjantys įtrūkimai kampučiuose.
Pastebimi taip pat seborėjiniai pasikeitimai ant kaktos, ausų, nosies ir skruostų, riebaluojasi
plaukai, parausta akių vokai, retkarčiais oda tampa šiurkšti, prieš laiką atsiranda smulkios
spinduliškos raukšlelės virš lūpų. Reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą odoje.
VITAMINAS B5 (pantoteno rūgštis)
Odos ir plaukų priežiūrai skirtoje kosmetikoje dažniausiai naudojamas d-pantenolis, B5
provitaminas.
Kosmetikoje esantis d-pantenolis įsiskverbia giliai į odą, iki tikrosios odos (dėl dalelių
smulkumo ir puikaus tirpumo vandenyje), į plaukų šaknis bei į viršutinį nagų sluoksnį. Organizmo
viduje virsta tikruoju vitaminu B5.
D-pantenolis drėkina odą, suteikia jai minkštumą ir lygumą. Naudojamas veido ir kūno
kremuose, kremuose rankoms, tonikuose, priemonėse voniai, priemonėse po skutimosi ir pan.
Be to, naudojamas apsauginiuose kremuose, saugančiuose nuo saulės, kremuose įdegimui ir
preparatuose naudojamuose po deginimosi saulėje. D-pantenolis deginimosi metu pagreitina rudo
pigmento - melanino gamybą, o taip pat susilpnina neigiamas odos reakcijas ( paraudimą, pūslyčių
susidarymą, odos lupimąsi). Vitaminas B5 skatina gijimo procesus ir odos regeneraciją.
Šiek tiek pantoteno rūgšties gamina bakterinė žmogaus žarnyno flora, todėl šio junginio
trūkumas gali atsirasti gydantis antibiotikais arba sveikstant po ilgų sekinančių ligų, sergant
lėtinėmis virškinimo trakto ligomis.
VITAMINAS B6 (piridoksinas)
Vitaminas B6 taip pat iš dalies gaminamas žmogaus žarnyno bakterijų. Gydymo tikslams
vitaminas B6 skiriamas esant odos seborėjai, paauglystės bėrimams. Vitaminą B6 rekomenduojama
vartoti nutukimo atveju, kadangi jis palengvina organizme angliavandenių sudeginimą. Šis
vitaminas skatina kolageno bei elastino sintezę, todėl dažnai kosmetikoje dedamas į maitinamuosius
kremus skirtus brandžios odos priežiūrai.
VITAMINAS PP (niacinas)
Be kitų savybių turi įtakos vandens apykaitai odoje ir plečia kraujagysles. Gydymo tikslais
vitaminas PP skiriamas fotodermatozių ir fotoalergijų (jautrumas UV spinduliams) bei rožinių
dedervinių atvejais.
VITAMINAS C (askorbo rūgštis)
Veikia visą organizmą ir yra būtinas teisingai daugelio metabolinių procesų eigai. Todėl
39
vitaminas C labai svarbus odos išvaizdai ir būklei, taip pat jungiamajam audiniui, gleivinei,
kraujagyslių sienelėms ir kt.
Pasižymi:
jautrumą mažinančiomis savybėmis,
didina kapiliarų sienelių nepralaidumą ir elastingumą,
tai vienas iš stipriausių žinomų antioksidantų,
stimuliuoja kolageno sintezę,
apsaugo nuo priešankstinio senėjimo,
stimuliuoja odos imunines ir apsaugines funkcijas,
skatina odos regeneraciją,
slopina melanino gamybą odoje, apsaugo nuo pigmentinių dėmių atsiradimo,
gali būti naudojamas kaip natūralus konservantas.
Didesnę reikšmę kosmetikoje turi stabilūs ekstraktai iš vitamino C turinčių žaliavų, pvz., iš
šaltalankio, gervuogių, serbentų uogų, erškėtrožių, citrusinių bei kitų vaisių sulčių.
VITAMINAS D (kalciferolis)
Vitaminas D normalizuoja vandens apykaitą odoje. Kosmetiniai vitamino D trūkumo
požymiai gali būti:plaukų slinkimas bei nesveika jų išvaizda, trapūs nagai bei riebi, pleiskanojanti,
dehidratuota oda.
VITAMINAS E (tokoferolis)
Vitaminas E dermatologijoje ir kosmetologijoje ypatingai svarbus jungiamojo audinio bei
trofinėms odos, plaukų bei nagų ligoms gydyti. Kosmetikoje skiriama dažniausiai senstančiai,
vystančiai odai.
Neleidžia susidaryti senus žmones bjaurojančoms pigmentinėms dėmėms, be to, pagreitina
odos regeneraciją ją sumušus, nudeginus ar sužeidus. Vitaminas E yra natūralus antioksidantas ir
konservuojanti medžiaga.
Vitaminas E laikomas jaunystės vitaminu, kadangi suteikia gyvybingumo, pristabdo
senėjimą, švelnina klimakterinio laikotarpio sutrikimus (tuomet patariama vartoti drauge su
vitaminu A).
Vitamino E yra tik augaluose. Turtingas jo šaltinis yra augaliniai aliejai: kukurūzų, avokado,
sojos, saulėgrąžų, medvilnės, linų, arachisų, nakvišos, o taip pat šaltalankių aliejus.
40
VITAMINAS H (biotinas)
Jo trūkumas sukelia seborėjinius odos uždegimus, todėl kosmetikoje naudojamas prieš
seborėją, ypač galvos odos. Taip pat manoma, kad vitaminas H stabdo ankstyvą plaukų žilimą. Jo
dedama į kosmetines priemones skirtas riebiai problematiškai odai prižiūrėti ir į produktus skirtus
plaukų priežiūrai (emulsijos, kaukės po plaukų plovimo).
4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis
Šiandien visos kosmetinės priemonės tiek higieninės, tiek ir dekoratyvinės privalo griežtai
atitikti reikalaujamas normas ir joks produktas negali būti platinamas Lietuvoje, jeigu nėra čia
notifikuotas.
Kiekviena sukurta sudėties formulė turi būti Sveikatos Ministerijoje patvirtinta. Produktai
skirti labai jautriai odai turi būti testuojami mokslinėse laboratorijose, prieš jiems suteikiant
pavadinimą “hipoalerginiai”.
Kiekviena dekoratyvinę kosmetiką gaminanti kosmetikos kompanija sukuria individualias
produktų sudėties formules, todėl labia išsamiai visų ingredientų apžvelgti neįmanoma. Tačiau
egzistuoja produktų dalis, kuri yra bendra ir nekinta jau daugelį metų. Be šių priemonių į
dekoratyvinės kosmetikos sudėtį gali būti įdėta jau anksčiau apžvelgtų veikliūjų medžiagų, siekiant
jai suteikti ne tik estetinį, bet ir terapinį poveikį.
Pudra
Pudra būna:
Biri;
Presuota, surišta aliejaus priedais;
Skysta pudra.
Birios pudros pagrindinės žaliavos yra kaolinas ir titano dioksidas, kurie pagerina odos
padengimą; cinko miristatas ar stearatas, pagerinantys išsilaikymą ant odos; magnio ar kalcio
karbonatai, kurie sugeria prakaitą ir sebumą; spalvoti ir perlamutriniai pigmentai, suteikiantys odai
norimą spalvą.
Presuota pudra žaliavos analogiškos, tik pidedama aliejinių medžiagų miltelių surišimui.
Skysa pudra- tai miltelių dispersija losjone, turinčiame glicerolio. Prieš naudojimą visas skystas
pudras patariama suplakti.
Makiažo pagrindas
Į makiažo pagrindų sudėtį įeina baltumą priduodantys pigmentai, spalvoti pigmentai,
lygumą suteikiantys pigmentai, surišėjai, kvapai. Lygumą priduoda talkas, žėrutis. Spalvoti
41
pigmentai: geležies oksidai, titano dioksidas. Aliejinės žaliavos- tai natūralūs augaliniai ir
gyvuliniai riebalai, mineraliniai aliejai, skystas parafinas, minkšti vaškai, lanolinas.
Lūpų dažai
Senovės Graikijoje ir Romos imperijoj naudojo dažus karminą ir kartaminą iš augalų lūpų ir
skruostų dažymui. Pieštuko formos lūpų dažus, pagamintus iš vaškų, riebalų ir pigmentų, pradėta
naudoti tik po pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1940m. sintetiniai pigmentai plačiau naudojami nei
natūralūs. Dabar jau naudojami ir perlamutriniai pigmentai, į lūpų dažus įvedami įvairūs priedai,
kurie drėkina, suminkština, apsaugo ar maitina lūpas.
Lūpų dažų gamybai šiandieną naudojami kieti vaškai, kurie yra atsakingi už lūpų dažų
formą ir kietumą. Naudojami tiek natūralūs vaškai, tokie kaip karnaubo, bičių, tiek ir mineraliniai
vaškai, kaip parafinas, mikrokristalinas ir pan.
Riebalai ir aliejai taip pat naudojami natūralūs (kokoso sviestas, ricinos aliejus, jojobos
aliejus, lanolinas), bei sintetiniai (vazelinas, skystas parafinas). Dažnaiusiai naudojamas ricinos
aliejus.
Lūpų drėgmei padidinti gali būti įvestas nedidelis kiekis vandens ar specialios drėkinančios
medžiagos. Kaip apsauga įvedami UV filtrai.
Lūpų dažų įvairovė gaunama naudojant ir neorganinius pigmentus: titano dioksidą, raudono,
geltono ir juodo geležies oksidus, perlamutrinių pigmentų (titano dioksido, padengto žėručiu, žuvų
žvynų).
Lūpų pieštukai
Kaip ir kiti produktai skirti lūpoms, lūpų pieštukai yra aliejų, vaškų ir pigmentų mišinys.
Lūpų pieštukuose yra didesnis pigmentų ir vaškų kiekis, o aliejaus kiekis yra mažesnis.
Skaistalai
Receptūra panaši į presuotos pudros ar makijažo pagrindo receptūras (talkas, kaolinas, cinko
miristatas, skystas parafinas, kvapai, konservantai...), tik vartojami įvairesni pigmentai. Paprasati
pigmentų įvedama apie 1-6%.
Kosmetinės priemonės akių paryškinimui (pieštukai, skysti apvadai ir pan.)
Esminis reikalavimas- kosmetika turi būti saugi. Kuo produktai naudojami arčiau akių, tuo
jiems saugumo reikalavimai yra griežtesni. Pagrindiniai ingredientai: juodas, raudonas ir geltonas
geležies oksidai, ultramarinas, juoda anglis, talkas, kaolinas, perlamutriniai pigmentai ir pan.
42
Tušas blakstienoms
Dažniausiai naudojamos medžiagos: juodas geležies oksidas (kadangi pati populiariausia
tušo spalva jau daug metų yra juoda), esterio emulsija, kietas parafinas, lanolino vaškas, valytas
vanduo, konservantai ir pan.
Akių šešėliai
Tai plačios spalvų gamos produktai. Be populiarių pigmentų, dažnai naudojamas spalvintas
titano oksidas, padengtas žėručiu.
Receptūros labia panašios į makijažo pagrindų receptūras.
Skystų šešėlių gavimui naudojami lengvi parafinai, vaškai ir pigmentai. Tokie šešėliai atsparūs
vandens poveikiui.
Kosmetikos preparatai antakiams
Populiariausi pieštuko formos, tačiau yra gaminami ir skysti bei presuotos pudros pavidalu.
Pieštukiniai produktai gaunami maišant kietą vašką su aliejumi ir pigmentais. Presuota pudra
gaunama miltelinius komponentus surišant aliejų pagalba. Skysti produktai gaunami tirpbdant
pigmentus aliejuje ar emulsijoje.
4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio
UV filtrai kosmetikos priemonėse. Medžiagos, atliekančios filtrų prieš UV spinduliavimą
vaidmenį, pagal veikimo principą skirstome į tris pagrindines grupes:
Cheminiai filtrai – jie įsiskverbia tik į viršutinį odos sluoksnį. Tai cheminiai junginiai,
kurie sugeria saulės spindulių energiją, kas iššaukia laikinus pakitimus jų cheminėje struktūroje. Šie
filtrai pavojingą UV spinduliavimo energiją paverčia nepavojinga šilumine energija.
Mineraliniai filtrai (fizikiniai) – jų dalelės yra tokios didelės, kad negali įsiskverbti į
epidermio vidų, užsilaiko tik ant odos paviršiaus, kur sudaro sluoksnį - barjerą nuo UV spindulių.
Veikia UV spindulių atspindėjimo arba išsklaidymo principu. Jie vadinami fizikiniai,
kadangi jų veikimas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindžiu.
Biologiniai filtrai - Tai dažniausiai natūralios kilmės medžiagos, kurios apsaugo odos
ląsteles nuo UV spindulių pažeidimo. Pvz. Germaine de Capuccini kompanija savo produktuose,
skirtuose apsaugai nuo UV spindulių, naudoja jūros vandenyne gyvenančias ir besidauginančias
bakterijas Thermus Thermophillus. Tačiau šie filtrai nepasižymi labia stipriu UV apsauginiu
poveikiu, todėl dažnai į tokių priemonių sudėtį dar papildomai dedamas nedidelis procentas
cheminių ar mineralinių filtrų.
Apsaugos nuo UVB spindulių laipsnis:
SPF 2 – blokuoja maždaug 25-30% UVB spindulių
SPF 4 – 50%
SPF 10 – 85%
43
SPF 15 – 95-96% )
SPF 25 – 96%
SPF 30-50 –98%
SPF 60 – 98,5%
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp kremų su faktoriumi SPF 30 ir SPF 60 nėra didesnio
apsaugos laipsnio skirtumo. Skirtumas sudaro tik 0,5 %, tai yra 0,5% daugiau UVB spindulių
blokuoja apsauginis kremas su faktoriumi SPF 60. Tačiau ypač jautriems saulei žmonėms šis
papildomas mažas skirtumas gali turėti reikšmę.
Dėl neteisingo kremų su filtrais didesniais nei SPF 30 apsauginių savybių interpretavimo kai
kuriose šalyse, iš jų Australijoje, sutarta kremus skirtus deginimuisi nežymėti faktoriais aukštesniais
negu SPF 30. Kremai su aukštesniu laipsniu sutarta žymėti SPF30+. Bijoma, kad asmenims,
naudojantiems kremus su faktoriais artimais SPF 60, gali atrodyti, kad jie be pasekmių ir be
apribojimų gali per visą dieną degintis saulėje ir jiems negresia jokie nudegimai.
SPF faktorių reikšmės – apibendrinimas
SPF faktoriaus dydis priklauso nuo:
junginių, atliekančių UV filtrų vaidmenį, koncentracijos. Kuo didesnė filtrų koncentracija,
tuo didesnė SPF faktoriaus reikšmė.
užtepto preparato kiekio.
Veiksniai, nulemiantys kremo su aukštu SPF faktoriumi naudojimo tikslingumą:
Jeigu uždėsime pernelyg mažą kremo kiekį, tada tikroji faktoriaus vertė bus mažesnė negu
nurodyta laboratorijos testuose ir pateikta ant preparato įpakavimo.
Kuo didesnis faktorius, tuo didesnis UVB spinduliavimo (išreikštas procentais) kiekis yra
blokuojamas.
Net aukšti faktoriai leidžia įdegti, tuo pačiu garantuodami, kad ir be nudegimų gausime
lengvą ir stabilų įdegimą.
Be to, būtina įvertinti, kad saulės spinduliai atsimuša nuo:
sniego ir ledo – 85 %,
vandens paviršiaus – 20%,
smėlio, betono, kamuolinių debesų – 15-20%,
žolės – 10%.
Šis reiškinys padidina tikrą UV spinduliavimo ekspoziciją, netgi būnant pavėsyje turime
44
galimybę įdegti.
Kalnuose, pakilus kiekvienu 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija
padidėja 15%. Todėl kalnuose gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių dozę, negu būdami prie
jūros. Slidininkai ir asmenys vykstantys į kalnus privalo naudoti apsauginius kremus su aukštais
faktoriais, tuo labiau, kad sniegas dar papildomai atspindi 85% saulės spindulių, tuo būdu net 2-5
kartus padidindamas UV spindulių dozę ant odos.
Filtrai apsaugantys nuo UVA spindulių
Mineraliniai filtrai
Populiarus
pavadinimas
Cheminis
pavadinimas
Apsaugos sritis ir koncentracija
Titano dioksidas Titanium Dioxide UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo
to, ar jis yra vienas, ar kartu su cheminiais filtrais
Cinko oksidas Zinc Oxide UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo
to, ar jis yra viena, ar kartu su cheminiais filtrais
Cheminiai filtrai
Populiarus
pavadinimas
Cheminis pavadinimas Apsaugos sritis ir
koncentracija
Parsol 1789
(Avobenzone)
Buthyl Methoxydibenzoylmethane UVA 2-3%
Mexoryl SX Terephthalidene Dicamphor Sulfonic Acid UVA/UVB 1-3 %
Mexoryl XL Drometriloze Trisiloxane UVA/UVB
Mineraliniai filtrai naudojami makijažui skirtose kosmetikos priemonėse
Mineraliniai filtrai yra dažnai naudojami kaip apsauginiai junginiai grimuose. Grimai su
filtrais taip pat yra pakankama kasdienė apsauga su sąlyga, jeigu juose yra ir UVA filtrai.
Spalvinės medžiagos esančios grime, kuriame nėra filtrų, užtikrina apsaugą nuo saulės
spindulių kurios rodiklis atitinka SPF 3-4, t.y. labai mažai apsaugo. Panašiai yra ir su lūpų dažais,
kuo didesnis dažomųjų medžiagų kiekis, tuo geriau apsaugo nuo UVB spindulių. Geriausiai
apsaugo intensyviai raudoni lūpų dažai, kadangi raudona spalva turi daugiausiai apsauginių
pigmentų.
45
Filtrai apsaugojantys nuo UVB spindulių
Populiarusis pavadinimas Kiti filtro pavadinimai
Ostocrylene
Etocrylene
Octyl Methoxycinnammate Parsol MCX
Octinoxate Ethylhexyl Methoxycinnamate
Cinoxate
Amiloxalate Izoamyl Methoxycinnamate
Homosalate
Octisalate Ethylhexyl Salicylate
Octyl Salicylate
Trolamine Salicylate TEA Salicylate Phenylbenzimidazole Sulfonic
Ensulizole Acid
4 – Methylbenzilidene Camphor Enzacamene
3-Benzylidene Camphor
Bezoate – 4 – Methylbenzilidene Camphor
Menthyl Antranilate
Benzophenons
Eusolex 6300*
Dioxybenzone* Benzophenone – 8
Oxybenzone* Benzophenone – 3 Benzophenone – 4 arba Eusolex
Sulisobenzone* 4360
Natūralūs UV filtrai
Padidėjus susidomėjimui natūralia kosmetika, buvo atkreiptas dėmesys į augalinės ir
gyvulinės kilmės junginius apsaugai prieš UV spindulius. Buvo tikėtasi, kad pasiseks išrasti tokius
augalinius ekstraktus, kurie savo efektyvumu prilygs cheminiams ar fizikiniams UV filtrams, ir tuo
pačiu jie bus labai saugūs ir tinkami ypač vaikams ir žmonėms, kurie yra jautrūs ir netoleruoja
cheminių filtrų.
Tačiau iki šiol nei vienas iš natūralių filtrų nėra pakankamai efektyvūs. Be to, daugumas
augalinių ekstraktų, jeigu sugeba sugerti (absorbuoti) saulės spindulius, tai tik UVB spinduliavimą.
Mažai kuris natūralus junginys apsaugo nuo visų ilgių UVA spindulių. Tam tikrą apsaugą nuo UVA
suteikia Baikalo kalpokė, graikiškų riešutų kevalų ir lapų pigmentai bei melaninas.
Iš čia natūralių filtrų poveikis visuomet turi būti padidintas mineralinių ir cheminių filtrų
pagalba. Nežiūrint į tai, natūralių filtrų buvimas yra teigiamas ir gerai vertinamas, kadangi filtrai iš
augalinių ekstraktų turi ir kitų aktyvių, teigiamai veikiančių odai junginių, be to, kai kurie iš
natūralių junginių veikia kaip antioksidantai, kurie sunaikina nuo UVA spinduliavimo atsiradusius
laisvus radikalus.
Plačiausiai žinomi natūralūs filtrai:
Shea butter (Butyrospermum Parkii arba Karite aliejus)
Šis aliejus turi maistingus riebalinius junginius, vitaminus E, F ir junginius, kurie apsaugo
nuo UVB spindulių. Karite aliejus labai dažnai naudojamas kosmetinėse priemonėse sausos odos, ar
46
linkusios raukšlėtis odos sudrėkinimui ir pariebinimui. Taip pat jis tinka plaukų galiukams,
ypatingai po saulės vonių, kad apsaugotų plaukus nuo perdžiūvimo po saulės ir sūraus vandens
poveikio.
Melaninas
Melaninas turi dvi pagrindines savybes, kurių dėka apsaugo odą nuo UV spindulių poveikio.
Veikia kaip natūralus UV filtras.
Veikia kaip antioksidantas, šalina nuo saulės spindulių poveikio atsiradusius laisvuosius
radikalus.
Kosmetinėse priemonėse naudojamas natūralus melaninas ir sintetinis melaninas, gaunamas
biocheminių reakcijų keliu. Natūralus melaninas dėl savo brangumo yra mažai naudojamas, jis
gaunamas iš juodų avių vilnos arba kalmarų ir aštuonkojų liaukų. Melaninas kremams gali priduoti
rudą atspalvį, todėl kosmetinių priemonių gamintojai bijo pridėti daugiau negu 1%.
Juglonas
Tai natūralus augalinis pigmentas, gaunamas iš graikinio riešutmedžio lapų ar kevalų.
Pasižymi nedidelėmis apsaugos nuo saulės spindulių savybėmis, absorbuoja UVB spindulius, bei iš
dalies ir UVA spindulius.
Kalninė arnika (Arnica montana)
Ji sugeria UV spindulius. Arnikos ekstraktas, o tiksliau arnikos žiedų ekstraktas visų pirma
yra žinomas kaip kraujo apytakos gerinimo, kraujagyslių sustiprinimo priemonė, jis veikia
priešuždegiminiai ir padeda sumažinti paraudimą.
Baikalo kalpokės šaknų ekstraktas
Pagrinde šis augalas auga Kinijoje ir nuo neatmenamų laikų naudojamas kiniečių tradicinėje
medicinoje sudirginimų, uždegiminių ir bakterinių, infekcinių procesų gydyme.
Kosmetikos ir gydymo tikslams naudojamas Baikalo kalpokės šaknies ekstraktas, kuris
padeda sunaikinti laisvuosius radikalus, bei sugeria UV spindulius.
Preparatai pagreitinantys įdegimą
Šiuose preparatuose aktyviu junginiu yra melanino gamybos prekursorius – tirozinas ir jo
dariniai. Dažniausiai naudojamas tirozino ir obuolių rūgšties darinys. Šie dariniai skirtingai nuo
tirozino, geriau įsiskverbia į epidermį. Kartais pagreitinančių įdegimą preparatų sudėtyje galime
sutikti tokius junginius, kaip: DOPA –3,4 dihidroksifenilalaninas arba DHI – 5,6–dihidroksindolas.
Be to, dažnai į šiuos preparatus pridedama kolageno junginių, kurie padidina įdegimo pagreitinimo
efektyvumą.
47
Šių preparatų veikimo principas yra tas, kad tirozino dariniai aktyvina fermentą tirozinazę,
pradedančią melanino susidarymo procesą, kurio dėka įvyksta greitesnis odos patamsėjimas. Tam
nereikalingas ilgas buvimas saulėje, todėl mus mažiau veikia jos negatyvūs reiškiniai. Tačiau, kad
šie preparatai būtų veiksmingi, būtina pabuvoti saulėje. Paprastai įdegimas atsiranda po kokių 3
dienų. Naudojant įdegimą pagreitinančius preparatus, naudojame ir kremus su apsauginiais filtrais.
Kai kurie įdegimą pagreitinantys preparatai savo sudėtyje jau turi filtrus.
Savaiminio įdegimo preparatai
Užtikrina mums 100% saugų įdegimą. Šie preparatai padeda asmenims, kurie dėl įvairių
priežasčių nenori ar negali degintis.Savaiminio įdegimo kremai imituoja natūralaus įdegimo efektą,
kurį galime išgauti be saulės poveikio. Tačiau toks odos patamsinimo procesas neturi nieko bendro
su melanino sinteze, t.y. odos patamsėjimas nėra melanino nuopelnas. Todėl šios rūšies
nuspalvinimas (pigmentacija) nė mažiausiu laipsniu neapsaugo nuo saulės spindulių.
Savaiminio įdegimo preparatų sudėtyje yra tam tikri cheminiai junginiai, kurie patamsina
odą. Šie junginiai iššaukia odos spalvos pokyčius dėl sąveikos su epidermio išoriniu raginiu
sluoksniu.
Pagrindine savaiminio įdegimo preparatų sudėtine dalimi, sukeliančia odos patamsinimą,
yra angliavandenių grupės junginys dihildroksiacetonas – DHA. Šio junginio odos patamsinimo
savybės buvo išrastos visai atsitiktinai 50-ųjų metų pabaigoje, vaikų ligoninėje. DHA buvo
naudojamas cukraligės gydymui, jis sumažina cukraus lygį kraujyje. Buvo pastebėta, kad sirupas
turintis DHA, netyčia apsiliejant, palikdavo ant odos dėmes. Tose vietose po kurio laiko likdavo
ilgalaikis rudos spalvos nuspalvinimas. Nuo to laiko dihidroksiacetonas pavergė kosmetikos rinką.
Paprastai nuspalvinimas atsiranda maždaug po 1-2 valandų, kartais daugiausiai po 6 val. nuo
preparato užtepimo. Kadangi raginiame sluoksnyje esančios ląstelės ilgainiui nusilupa, todėl
įdegimas su laiku blanksta ir išnyksta.
Jeigu nuo savaiminio įdegimo preparato užtepimo atsiranda nubėgimai ar dėmės, tai galima
panaudoti pavyzdžiui kremus su AHA ar BHA rūgštimis arba citrinos sultis. Šios rūgštys pagreitina
epidermio lupimosi procesą ir todėl greičiau pašalinsime nereikalingas dėmes.
Savaiminio įdegimo preparato dėka gaunamo įdegimo patvarumas priklauso nuo:
mūsų odos sugebėjimo atsinaujinti,
nuspalvinimo gilumo,
jeigu, prieš odos užtepimą savaiminiu įdegimo preparatu, oda kruopščiai nuvaloma pilingu,
savaiminio įdegimo preparatas gali giliau įsiskverbti ir garantuoti ilgiau išliekantį įdegimą.
48
Dihidroksiacetono –DHA privalumai:
Tai švelnus junginys, nesukeliantis suerzinimo, alergijos (aišku, individualios alerginės
reakcijos yra visuomet galimos nepriklausomai nuo kosmetinės priemonės sudėties), taip pat
nepažeidžiantis epidermio, neveikiantis kancerogeniškai, t.y. nesukeliantis vėžinių susirgimų,
neiššaukiantis toksinių reakcijų.
Yra visiškai saugus, kadangi veikia tik epidermio išorinį raginį sluoksnį, neįsiskverbia giliau
į odą.
Pats DHA neturi kenksmingo poveikio, pavyzdžiui neužkemša porų. Asmenys su riebia oda
gali naudoti lengvus savaiminius įdegimo preparatus, savo sudėtyje neturinčius daug riebalingų
komponentų.
Preparatus su DHA gali naudoti ir nėščiosios.
Trūkumai:
Gali sukelti lengvą odos nusausėjimą, todėl šiuo metu jau visų savaiminio įdegimo preparatų
sudėtis praturtinta įvairių rūšių drėkikliais arba pariebinančiais junginiais bei antioksidatoriais, kai
kurie turi net UV filtrus. Kartais DHA mažais kiekiais yra pridedamas į tipinius įdegimo preparatus,
siekiant pagreitinti odos patamsėjimo procesą.
Pasitaiko, kad DHA gali iššaukti per didelį geltonumo atspalvį. Blogiausia savybė yra tai,
kad turi gana nemalonų kvapą, kuris atsiranda maždaug po valandos po savaiminio įdegimo
preparato panaudojimo. Šis kvapas atsiranda dėl DHA reakcijos su epidermiu. Jis nepriklauso nuo
savaiminio įdegimo kremo sudėties, taip pat “smirdės” brangus ir pigus savaiminio įdegimo kremas.
4.15. Kosmetika depiliacijai
Yra dviejų tipų plaukų šalinimo procedūros: laikina ir ilgalaikė. LAIKINA procedūra- tai
plaukelių skutimas, šalinimas cheminiais depiliatoriais, pešiojimas pincetu ar depiliacija vašku.
ILGALAIKIS plaukų šalinimas yra atliekamas naudojant elektros srovę ar atliekamas lazerio
pagalba.
DEPILIACIJOS ATLIKIMO BŪDAI:
mechaninis (pinceto, vaško, skutimosi peiliukų pagalba) cheminis (spec. preparatų, kremų
pagalba)
elektrodepiliacija (spec. aparatais su vienkartinėmis adatėlėmis) lazeriu.
Šiuo metu pats populiariausias nepagaidaujamo plaukuotumo šalinimo būdas yra depiliacija
vašku. Depiliaciją galima atlikti šaltu, šiltu (kasetėse) ar karštu (tepamas mentele) vašku.
Depiliacijai šiltu ir karštu vašku naudojamas vaškas, kurio sudėtis yra gana natūrali.
Pačios geriausios kokybės vaškas yra žalios spalvos, jo sudėtyje dažniausiai būna azulenas
pasižymintis raminamosiomis savybėmis.
49
Depiliacinis vaškas dažniausiai gaminamas iš: vaško (baltojo bičių vaško Cera alba),
parafino, glicerino, vazelino, azuleno, medžių sakų bei dervų, gali būti medaus, morkų
ekstrakto, sojų eksstrakto, chlorofilo priedų ir vitaminų, pvz. Vit. F.
Kosmetikos pramonė gamina labai daug depiliacinio vaško rūšių. Jis gali būti įvairių spalvų
ir aromatų, pvz. tamsiai rudas šokolado aromato, baltas su kokoso aromatu ir pan. Tačiau tokiomis
priemonėmis labai žavėtis nereikėtų, kadangi graži spalva ir malonus aromatas yra sukuriami
sintetinių dažiklių ir aromatizatorių pagalba, todėl gali dirginti odą. Jautriai odai tokių depiliacinių
prieminių vartoti negalima.
Yra kuriamos ir pagalbinės priemonės skirtos depiliacijos vašku procedūrai atlikti. Tai
priešdepiliaciniai losjonai ar geliai, kurie dezinfekuoja odą ir pašalina nuo jos riebumą bei kitų
kosmetinių priemonių likučius. Pagrindinė šių medžiagų sudėtinė dalis yra spiritinės augalinės
tinktūros, kurios dezinfekuoja odą, pasižymi antiseptiniu poveikiu, apsaugo depiliacijos pažeistą
odą nuo infekcijos. Jeigu depiliuota sritis truputį kraujuoja (tai kartais pasitaiko pažąstų ar bikini
srityje), šią priemonę naudokite ir po depiliacijos.
Po depiliacijos oda patepama specialiu pieneliu ar kremu, kuris pašalina vaško likučius nuo
odos (dauguma depiliacinių vaškų vandenyje netirpsta). Į šių kremų sudėtį dažniausiai įeina daug
augalinių ekstraktų pasižyminčių raminamuoju, antiuždegiminiu poveikiu: pvz. ramunėlių, avižų,
alijošiaus ekstraktai ir pan. Podepiliaciniuose pieneliuose ir kremuose taip pat dažnai būna odą
drėkinančių medžiagų bei ingredientų, kurie lėtina plaukelių ataugimą. Rinkitės šias priemones kuo
natūralesnės sudėties, spalvos ir aromato, kad kuo mažiau erzintumėte ir taip po depiliacijos
sudirgusią odą.
Cheminiai depiliatoriai
Cheminiai depiliatoriai – tai depiliaciniai kremai, pastos, putos ir pan. Tai kosmetinės
priemonės, kurios sutirpdo plauką prie pat odos paviršiaus taip jį nulauždamos.
Į tokių depiliacinių priemonių sudėtį įeina natrio, stroncio, sieros junginiai, dažniausiai ir
didžiausiu kiekiu naudojami bario junginiai bei thioglycolic rūgštis su šarminiu pH, kurie chemiškai
suminkština ir suardo plauko proteinų struktūrą.
Prieš vartojant bet kokią cheminę depiliavimo priemonę turi būti atliekamas jautrumo testas
siekiant nustatyti, ar oda nėra jautri konkrečiam depiliaciniam produktui. Reakcija, kuri pasireškia
niežuliu, deginimu ar uždegimu, parodo, kad produktas klientui netinka. Visada perskaitykite ir
griežtai laikykitės gamintojų instrukcijų, kadangi šių priemonių sudėtis yra cheminė ir labai dažnai
gali sukelti odos sudirgimą ar net alerginę reakciją.
50
Kitiems nepageidaujamo plaukuotumo šalinimo būdams, tokiems kaip palukelių skutimas ar
pešimas pincetu, keliama daug mažiau reikalavimų ir nereikia tiek daug priemonių. Pakanka turėti
odos dezinfekavimo priemonę, švarius ar vienkartinius plaukelių šalinimo instrumentus ir kremą,
tinkantį jautriai odai, po depiliacijos.
Elektro epiliacija ir nepageidaujamo plaukuotumo šalinimas lazeriu yra atliekami tik pagal
griežtas taisykles, dažniausiai gydomosios kosmetologijos centruose ir tik asmenų turintys
medicininį išsilavinimą.
Naujovės nepageidaujamo palukuotumo šalinimo srityje
Pastaruoju metu, vis stiprėjant kūno grožio kultui, kosmetikos pramonė be paliovos tobulina
kosmetikos priemonių ir kuno priežiūros produktų gamybos technologijas, įveda naujus
ingredientus, aromatus, tekstūra.
Nepageidaujamo plaukuotumo šalinimui taip pat pagamintos naujos prieminės, kaip
alternatyva vaškui. Pagrindinė šių priemonių sudedamoji dalis yra cukrus ir atitinkamas procentas
vandens, kuris ir nulemia priemonės tekstūrą.
Tai nėra visiška naujiena. Šiuo būdu nepageidautiną plaukuotumą šalindavo dar Senovės
graikai, romėnai, bei pati Imperatorė Kleopatra.
Depiliavimo cukrumi procedūra iš esmes skiriasi nuo įprastos depiliacijos vašku depiliavimo
kryptimi. Depiliacinė masė yra tepama ant odos prieš plaukelių augimo kryptį, o nuplėšiama pagal
augimo kryptį, taip išvengiama plaukelių nutraukimo ir įaugimo po oda. Šis metodas yra
brangesnis, procedūra trunka ilgiau, bet tai tikras išsigelbėjimas tiems klientams, kurie negali
depiliuoti plaukelių vašku dėl nuolatinio jų įaugimo.
5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI
Norint turėti gražią ir sveiką veido bei kūno odą vien tik profesionalios priežiūros jai
nepakanka.
Labai svarbu kiekvienam klientui parinkti labiausiai jam tinkančias kosmetines priemones
kasdienei veido ir kūno odos priežiūrai namuose.
Geriausia tai atlikti po profesionalios procedūros, kadangi jos metu nuo veido nuvalomas
makiažas ir kitos maskuojančios priemonės. Taip lengviau nustatyti odos tipą, įvertinti odos būklę ir
jos problemas, pastebėti odos reakcijas į atitinkamas kosmetines priemones bei ingredientus.
Rekomenduokite klientui visapusišką priežiūrą: akių ir lūpų makiažo valymo priemonę
51
(moterims), kasdienį veido praisiklį ar pienelį odai valyti, losjoną, dieninį bei naktinį kremus.
Parinkite ir patarkite kaip naudoti odos pilingą, kaukes, serumus. Vasarą ar vykstant
atostogauti visada pasiūlykite įsigyti apsaugines priemones nuo saulės, odos priežiūros priemones
po saulės, intensyviai drėkinantį kremą po deginimosi sezono.
Žiemos metu pasiteiraukite ar klientas turi nuo šalčio ir žvarbaus vėjo jo odą saugančias
priemones. Kūno priežiūrai rekomenduokite naudoti įvairius kūno prausiklius, kūno pilingą, kremą
ar pienelį. Kasdienai geriau patarkite naudoti natūralesnius produktus, o išskirtnėmis progomis tiks
parfumuoti, sustiprinantys malonų kūno aromatą produktai.
Esant tam tikrai estetinei problemai, patarkite ką klientui vartoti namuose siekiant atstatyti
odos grožį ir norimas kūno formas, pvz. anticeliulitiniai, liekninantys, stangrinantys produktai.
Dauguma kosmetikos kompanijų gamina priemonių testerius, t.y. labia nedidelius kosmetinių
priemonių kiekius patogiose pakuotėse. Taip galite klientui pasiūlyti keletą jūsų nuomone jam
tinkančių produktų išbandyti pačiam namuose. Tai labia palengvina darbą specialistui, o klientui
suteikia galimybę išbandyti kuo daugiau priemonių ir išsirinkti labiausiai tinkamas.
Rekomenduojant bet kokią kosmetinę priemonę kasdieniam naudojimui jūs privalote
įvertinti:
Kliento odos tipą;
Odos jautrumą, alergijas;
Odos problemas;
Kliento amžių;
Kliento poreikius (produkto aromatas, tekstūra ir pan.);
Kliento gyvenimo būdą ( žalingi įpročiai, darbo pobūdis, stresas, kelionės ir pan.);
Metų laiką.
Atminkite, kad tik gerai parinktos kosmetinės priemonės kasdieniam naudojimui padės jums
pasiekti geresnių rezultatų atliekant profesionalias procedūras kosmetikos kabinete, bei išlaikyti
patenkintus klientus.
6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS
Vartojant kai kurias kosmetikos priemones, kaip ir medikamentus, gali atsirasti pašalinės
odos reakcijos. Ant visų farmacinių priemonių visuomet yra surašyti pašaliniai, nepageidaujami
poveikiai, netgi patys menkiausi, retai pasitaikantys. Tačiau gamintojas privalo pranešti apie visus
52
efektus, nors įvyksta jie vieną kartą vienam iš šimto asmenų ar dar rečiau. Tai, aišku, nereiškia, kad
šis vaistas yra bendrai žalingas, atvirkščiai, jis padeda daugeliui žmonių, tačiau kadangi kiekvienas
iš mūsų esame individai, kartais galime priešingai reaguoti į tuos pačius junginius.
Panašiai yra ir su kosmetikos preparatais. Kosmetikos pasirinkimas yra labai asmeninis
reikalas ir norint įsitikinti ar šis preparatas tinka nėra kito būdo, kaip pačiam eksperimentuoti ant
savo nuosavos odos. Neatsižvelkite į dragių, kolegių ar pažystamų nuomonę, nes dažnai kitų
vartotojų nuomonės mūsų atveju visai nesutinka.
Jeigu jūs ar jūsų klientas nežinote kokioms medžiagoms esate jautrūs ar alergiški, vienintelis
kelias išsirinkti tinkamą kosmetinę priemonę yra pabandyti keletą skirtingų produkto rūšių. Tam
idealiai tinka kosmetikos kompanijų gaminami testeriai, t.y. nedidelės kosmetikos priemonių
pakuotės.
Tik visada atminkite ir būtinai informuokite savo klientus, kad bet koksprodukto bandymas
yra atliekamas tik ant visiškai švarios odos, niekada iš karto netestuojamos kelios kosmetikos
priemonės, testavimo metu nepatartina papulti į išskirtines aplinkos sąlygas (soliariumas, pirtis),
taip pat medikamentų, vaistų ar kitų stiprių cheminių priemonių išorinis ar vidinis vartojimas
testavimo metu gali įtakoti odos reakciją.
Jeigu oda yra ypatingai jautri ir linkusi į alergines reakcijas, visa kosmetines priemones
patartina pradžioje išbandyti ant nedidelio odos ploto (už ausies, alkūnės ar kelio linkyje) ir tik po
paros, nepasireiškus odos sudirgimui, galima užtepti ant viso veido ar kūno odos.
Pasitaiko asmenų, kurių oda netoleruoja kai kurių cheminių filtrų, baltymų, hormonų,
retinolio ar net natūralių ingredientų (jei žmogus yra alergiškas kažkokiam augalui ar jo sudėtinėms
dalims) atsiranda pašalinės reakcijos, kurios pasireiškia odos niežėjimu, peršėjimu, graužimu, kitaip
sakant bendru odos suerzinimu. Tai nėra dažni atvejai, tačiau jie yra galimi.
Todėl atidžiai skaitykite skyrių Nr. 4. Žaliavos ir jų poveikis odai ir atkreipkite dėmesį į tai
kokiai odai konkrečios medžiagos yra tinkamos naudoti (indikuotinos), o kokiai netinka arba net
draudžiamos (kontraindikuotinos).
Taip pat visada atidžiai stebekite savo ar klientų odą ir atkreipkite dėmesį į mažiausius jos
pakitimus ar kliento nusiskundimus Visada įdėmiai perskaitykite gamintojo instrukcijas ir
nurodymus ne tik kokiai odai, bet ir kaip vartoti konkrečią kosmetikos priemonę. Labai dažnai daug
problemų kyla kosmetikos priemones vrtojant netinkamai. Pvz.: net idealiai odai tinkanti
pilingavimo priemonė vartojama per dažnai gali sukelti rimtų odos pakitimų.
Atkreipkite dėmesį ir į metų laikus. Kremas kuris jums puikiai tiko vasarą gali visiškai
netikti žiemos šalčių metu. Kremai su UV apsauginiu filtru yra naudojami tik dienai ir tik esan
aktyvios saulės sezonui arba vykstant atostogauti, į kalnus. Priemonės skirtos odos pigmentinėms
53
dėmėms šviesinti bei produktai, kurių sudėtyje yra AHA, glikolio rūgšties ar retinilio yra vartojami
tik pasibaigus aktyviam saulės sezonui (nuo rudens vidurio iki pavasario pradžios Lietuvoje).
Niekada jokia dekoratyvinės ar higieninės kosmetikos priemonė nėra vartojama pasibaigus jos
galiojimo laikui.
Taip pat nevartokite priemonės, kurios konsistencija, kvapas ar spalva jums kelia įtarimą.
Netinkamai laikomi ar transportuojami produktai gali sugesti dar nepasibaigus jų galiojimo laikui.
Atsiminkite net pati sveikiausia ir gražiausia oda prižiūrima netinkamai, jai
netinkančiais, pasibaigusio galiojimo ar pasenusiais produktais gali tapti problematiška ir
jautri.