~ -~ > .-~.

Bronys $a'V1:lkyl.(as.~~"""T-

L Del poezijos vertimo verifij{avimo

ipantpoezijos verti~a',' aIšku, negalima išsiversti su,;}a.baibendrai~ kriterijais, kaip kad--"-"vertimas ,:yra, ge-~ 1is tampa savosios liter,aturos.nuosavybe", l}esjie nie-,

o apie svarbiausia vertimo uruoža :eRvivalentišk}1ma,i. l.š principo pritariant J. Etki»do tezei ,;'meninisver-

~enas+IQokslas"l, G. Munenož6dtiliis reikia pasakyti,i.ines problemos, .kurias keqa, :verti,mo 'akto, 9esnin-

..l nedesningumas" vert.ilnoga1iplUmas }i( nega1imumas,i~;plfšyieciamosvisu"pirma kalpotyros '(nol}slometodais'?, .-iš,l<c1pvisupirm.a, galima tyrineti ir verti.nti. tuos. origi- (verHmo elemeQtus, kurie yra už in.dividualios kurybos

r.i~;YI:.a.p~ti~s ve~,tif!10p~a~i!l:e:saly~a: 'D?B~~tine ~a!-trt1ktunne" lr desKnptyvme) atskleide vertu:I19:.teon-ktikai' nauju perspektyvu ir'dl1ve n,auju'melodu:; ,)ei~ 1Jektyviai analizuoti vertimo proceduras ir' ve~tinti. jo:' }'P;1C.daug cia galimapasinaud'oti'strukturine se-

;tIrianciasemaritinius korn'ponentus ,bei ju;' iyšius,~ir'e;,.p'oetikaJ,tiri-ancia poetines kalbos iyairiu lygiu ~.ttuk-"vy1:>eS': -' ,', , . ,.' ",' . ..' ",'

eta/l. ;Etkinqo jQrmuluofe 'ir 'ypac jo ye.rtimo p{ocedi1n!Iijf.has3'Ir6doji' eg>antat~tovakiek modifikuoteš-#lologi-ik~~JQ:s,kuri iki šiol yra' vyraujanti Ta'tybuJSajii'tjgoje" ir'.:;~Vahru:Europoje'{"kur'jaF atstovauj;i'itar.ptautinis \re~-

"osir ;praldikos žurnalas,.,;Babelt~~Visoms šios mqkyk~'oms,..budinga atomiSti1ie ':metodologija,nepaisariti~lu,.~Jygiu!;atwkturu' sistemiškumo; Lingvistfne wer-a,. vis' labiau isigalinth JAV ir kai, 'kurios'e Vakarua;lyse,, pasHelkusi naujausius moderniosios kalboty-!1f teikia sisteminiu kriteFiju ir' vertimui tikrinti

;tL Šiame pranešime ir DUs reiniamasj--lingvistine'rija, juoba, kad ,demesys cia visu pirma kreipiamas

}~lba. I grynuju "literaturininku", filologines, verti-sišalininku priekaišta,' esa lingvistine vertimo teorijaf.e~oduir kriteriju nustatyti vertimo meniškum}li, kad

o .~klausimai nepriklausantys kalbotyros. kompetenci-a "atsakyti taip: 1ingvistine vertimo analize gali ir

dotis struktuI'-ines ,poetikos metodais ir proceduromis,

~.

.. . . (Yt.:;', .j'I~. ~vt:l '

'1A~I'E,~POEZJJ"OS.:,Y;'~~,~j'II!~t~h\*'AJ:;BA -t, ~. ~ i

. :J'. ,te ~.' ;.:' j .,j,~;:?;'~. ,..i ' ,

iki šiol, ga 1:lfI1a , sa!\.yti~t;I~ttlr'ime'lšs~u1e~niu Iietuvju kal~bos poeanio stiIfaus tyrinejiruu, Menkai tyripeti ;ir Ai~tuviškip0e.~ijos vedimai, da.rnetu.rime ir savos yerti1J10 teorij.q,s:,,(galvienas kitas ver{(~ja's'olair 'furi). TodeI, imaam,iesi vertinti',lJOe-zijos vertimus, pozicija ir kriterijus 'galime nušistatyti. tik,.iškitu kalbu šios srities praktikos ir, teoriniu apibendrinimu.

'Cia kalbesime ap'ie ela, dalykus: 1) apie poezijosv;~rJimoverifikavimo galimuma ir 2) apie poetines ,kalbos specifi1tfa,.dSi-taip _sakant;- apie poetinio' stiliaus savybes. Remiantis;\!tstfuk-turifiiais metodais, p.atogesnis yra termin-as po e t ift e Ir a 1- rb'a, todel ji ciair yartosime. " - ~:: ,. t

IIiu~tracijoms lietuvišku 'vertimu tekstu imta i~ k'h)igos"XX'a. Vakaru poetai" I', o. atitinkami originalai -,iš agug~- r

lio atskiru rinkiniu, todel ju metrika i1emirodoma. , ."!-' ~~; ~ '

, .~ :',s I '

1 XX ,a. Vakar!! poetai, V.,1969.' Toliau prie cituojamu fragmentu nu- ~rodomas tIk puslapIs" ~'

T'K HH ;:t., Xy.nOJKeCTBeHHbIH nepeBoA: HCKYCCTBOH HaYKa.- "Bon- '

03HaHHSI",1970, 4, p. 15. '

,p:. J},. ,:' ~~'10 u n i n. Les~problemes theorique de la traduction, P.aris, 1963,..,.~ jIE, :3 T K H H.n, min. str" p. 25-26.

56loli\

."",

i.

i

5.7n !Ii'

~.

kurie leidžia nustatyti poetines ~albos ivairiu lygiu strukturu.esminius bruožus, 0 tai jau yra meniniu modeliu nustatymas.Antra vertus,lingvistinis vei'tirr\O tikrinimas ir nepretelJduojfli formalizuoti neimanomos poezijos "dvasios" analize, (nors)rcia daug padeti galetu psioholi.ngvistika). Be to, anot, I. A."Ri-cardso', poezija yra "emocionalios kalbos.aukšciausia forma "2,todel reikia manyti, kad tik lingvistiniai metodai leidžiah!1sta-tyti tos "emocionalios kalbos" eIi:1acingumo'laipsni, atsispindiij.tijos ivairiu lygiu strukturose. Be kita ko, lingvistines vertimo

, analizes proceduras galima formalizuoti ir taikyti joms tiksliu-ju mokslu (matematines logikos) metodus,' 0 filol9gine meto-dologija to padaryti neleidžia. - , ,

- Suprantama, ir lingvisJihiai vertimo vertinimo kriterijai eli-minuoja originalo kalbos (toljau ,OI<:) ir vertimo kalbos (VK)bet' kurio lygio strukturu :adekvatuma, Visada VI<::;e:OI<:;juadekvatumas neimanomas del to, kad dvieju k~lbu bet kuriolygio strukturos negali buti tapacios. Be to, kaip sako J. Nai-da3, didžiausias sunkumas vertejui yra' (dvieju kalbu "':-',8. S.)fonnos ir funkdjos santykis. Dvieju kalbu formos ir funkcijosneati~tikima gražiai parodo A. Malblankas savo studijomis išprancuzu iryokieciu kalbu lyginamosios stiIisti~os4. Vis ,deltolingvistine analize leidžia nustatyti OI<:ir VI<:tekstu .visu lygiustl'tlkturu maksimalu ekvivalentiškuma.. "

Poezijos kurinys yra žbdinis merio kurinys, jame galimaskirti,t~m tikrus sftukturinius.tipus, juos galima strukturiškaiaprašyti ir, net išreikšti. formalizuota kalba (matematine poe-tika). .Tu tipu visuma sudaro tam tikradau'giaplani struktJl7rini modeli, kuri taip pat galima strukturiškai apibudinti.., Va-dinasi, poezijos kurinio tyrinejiITIas yra kalbotyros kompeten-~ija, juoba, kad p 0 e tin fe k a I b a = u z-ua I i n e ka lb a ++ tam ti k r i nu kry p i m a i5. . .

. Laikant poezijos kurini 1)udetingakalbine (resp. semiotine)struktura, vertinant jo vertima, patogu re-mtis J. Naidos6 n e-

I I. A. R i cha rds. Princip les of Litterary Criticism, London, 1955. '2 Cituojama iš: J. C 0 hen. Structure du langage-poetique, PaI:is, [1966],~m '

3 10. A. H a ft JJ;a. HaYKa nepeBoJJ;a,- «BOnf10CbJH3bJK03HaHlHl»,1970.4, p. II. /, .

4 A. M al bla n c. Stylistique comparee du frans;aiset .de l'al1emand,Paris, 1966. _

.' 5 S. M arc u s. ,Poetica matematicii, Bucurea.ti, .1970, p. 109. .6 10. -A. H a ii JJ;a, min str., p. 6-12; plg. dar E. N ida. Science of

translation, -:- "Lang!,age", vol. 45 (1969), Nr. 3, p. 483-98. .

'58..1

; ~ .

~~'esio gi nio tr a n s p 0n a v imo met 0 d-u, .juoba, kadIi.~sioginio transponavimo metodas, kuri J. Naida mato tik tam~~raisatvejais. sinchroniniame vertime, cia 'netiks. "

Netiesioginio transponavimo ,metodo J. Naida skiria. tris"l2,li.oceduras: an~tlize, transponavima ir rekonstrukcija. ,Schema

,tekia: J '" .0 I<:

tekstas

1..~i., . anahze

. I

.'

VI<:vertimas

. trekonstrukcija

,--I. transponavimas~ . .

',.~!Peksto analf?:e pradeda~a nuo sintakses, pripažistant 4 'pa-,gflU"Hinessemantines kategorijas: 1) objekta, 2) ivyki, vyks-:mlv:3) abstrakcias savo~as (pvz., dievas,Išvente), 4) jungia-;Fifuošius ,elementus. Sitltakses ari'alize pradetina nuo sudetin-g~~'tsju , sintaksiniu viene~u, einan( prie paprasciausiu.. Semantine analize -::-' tai 'Ieksiniu vienetu grupavimas i se-aJantiniu komponentu rinkinius. Versti reikia ne žodžius, 0s;em,a.ntip.iu kompop.entu eiles. .'.' .'

]ran'spon~vim~s - tai 'suradimas"aK sintaksinems ir s~-'11.1a'~finems,grupemsatiti~menu VI<:(albojel. .

. 'R~konstrukcijoa tikslas - komunikato atstatymas tokiafor~,cie'a-"kuributu ar~imiausia ekvivalentui, si~kiant Q1aksimaliaipd~rtetiprie to psichologinio poveikio, kuris budingas origi,

. naIo teRstui. Cia ypac svarbi tokia J. Naidos išvada:,,, [. . .I

~., tak

,

ie;,

formalus požymiai, k,

aip žodžiu t~arka, sa,kinio struktu:la ir semantiniu komponentu išdestymas, turi" buti modifikuo-j'ami .'pagal Hngvistinius reikalavimus' ir normas tos kalbos,i J'uxia verciama. ,Reikia keisti taip, kaip reikalauja toji kalb~; I

nors ir prieštarautu jai specialistai, noredami primesti vertimokalbai dirbtinius pasakymus, remdamiesi tik originalo kalbos

~. literaturine tradicija"'. Trumpumo delei šia teze (prie jos dar-.II gI..išime) galima pavadinti J. Naidos rek 0 n str u k c i jos

tai's.ykl e.. . -'l:aiky~ami šia J. Naidos taisykle taikytina neri:ieniniani ver-

1i.~tli, verifikuodami poezijos vertima, ja galime naudotis tikSU"Tšlygomis, nes, kaip pamatysime, išsiaiškine poetines kal-

I _ bps' specifika; poetiniarn stiliui yra budingi vistI lygiu nukry-piiliciinuo uzualines kalbos ,(plg. S. M arc u S', žr. išna-ša p, 58). Jam budingos tokios normos, kurios kasdieneje

(

I 10, A. Ha H'JJ;a, min. str., p. 12.,>. ."I(

59

. .ka~b~je ~r~ anti!10r!I10s1,.be to, dvieju kalbu pdetidazmauslalyra, nevIenodai nutole nuo uzualines 1M

I savaH netiesiogiriio transponavimo metoda J:kia ir vertimo ,tikrinimo' procedura, kuri anaiptol~\nis .~rahsp.oh~vimas; .tas butu imanoma tik 'Imjpa~galimas OK Ir,VK tekstu adekvatumas. Vertima t:iriama trimis aspektais: 1) kiek vertimas formaliai .ginala; 12)'kiek verstinio teksto kalba formaliai atii kuria versta; 3) kiek vedimo prasminiskruvis prnems; kalbantiems kalba, i kuria versta. Visu VKly.ros lygintinos su atitinkamomis OK strukturomis;; ie",.miausiu ekvivalen.tu, taip pat OK ir VK bendruju<!i(vertimo,te~stas neturin,tis buti perdaug ilgas pal .ginalo t:eksti.t,nor$ verstinis, tekstas vIsada es1rRef.ki<lp'aisyti Jr, abieju tekstu reduncIadjos ta'itviS6S i~tydnetos kalbos esancios redun'dan.tiškos _uiO~ir gdu;n,.§itin,iu';ir leksi.niu lygiu. r.i.krinaril,Y;.e~taspektJli .ga'[i91a.reJ;Iltis.statistiniu, palyginimu, 0"p,yio .p.riirritihu'~Ttas'(trecia§,is aspektas).. gali buti.. ti;dinairiUju "pridengtu" .(t y. pralei$tu"):-ŽodžiJrW~W

'~le~~a n~l:~§'fou~:hfIati~~$;6~~~:ln1S' ~:~~~d6~u~r~Ri~~I~~~P

.

.

o

.

e:.

..

.zi}o

.

S

"

.

.

.

ye

..

f

.

t

.

i.

.m

. .

.9,.

b.

."!

.

inaP.

18.

.

.

.

.

.

i5

.

Yti

.

' ~o

.

,

.

etiri

.

e

..

S

'.

'

.

k

..

,

.

,"

...

l

.

bO

...

'

..

s

.

~(.iIl

..

'

.

~~.

':.

'

.

~

.

.

.

'f

,

.

.

;ua.

..'

.

'..

.

.

'

...

~o

..

i.

0-

P?~to.~tIl~:aus,sIJeal.hkos:9~la,gal.lm_apar\Piludph' ~r.h~~rft~~t-

~~~fl~~Ii~~~~J~I~iAi1r~i:~i p~~~~U~t%IJb,:~;d1i~r~~t~°aI~!~\~lr .!~tI!lstlnes~~. ,r .YK slsteni:as,,~I3es.dy/-pJ\J.'~albu fti1t~9.UA~LstIlIai yra 'sk~f,hngal fop;na'1esl, s~lrbng~..'.yr;a JU SfIutykla;l,'su.tarmeIi1i~, SQfia1Iuiais žargonajs;It kt.<~Butina palyginti Jaippat OK ir VK .istOrinius literatHrinius' C~lasiCizIi1O,r:omantiz-.mo, simbolizmo. . .) 'stili.us,IWriu iva:iriu lygiu strukturu- skir-tumus, kaip matysime, gražiai 'yra. parodes Z. J<oenas;

2. Poetine funkcifa .ir .poetines kalbos specifika

R. J akobspnas3, remdamasis savaja. kalbinio akto schema.atspindincia šešis butinus kalbinio akto.elementus, skiria še-šias kalbos funkcijas. Tie' elementai yra des i.g-nat a s - tik-rove, apie kUi;ia kalbama;'. k 0~da s - sistema ženklu, kuriaista tikrove. žymima, išreiškiama;' ko m it n i ka t a s- ~ekst~~.

1.J. C0 hen, min. veik., p. 88.2 E, :3 TKHHJI, min. str., p, 25-26..3 R, _J a'ko b son, M, Hall e. Podstawy Jezyka; Warsžawa, 1963.

60

!!I:.

}riuo kas pranešama, skelbiama, aiškinama; ad r e s~a.iI t-a s ~

)muniEato siuntejas. pranešejas;.a d r..es a.t a' s -'- kQmunika- _,priemejas ir ko,nta,ktas' tarp,adresanto ir ad-resato, ar. .rk6munikatoperdavim9.budas.. . .'

R. J akobsono,kalbinio .akto schema:

; designatas., . 'komunikatas

adresa1it'as~'- ~- adresataskontaktas

'. kodas '.~

tiJiuka ir jo šešiu kalbi,nie teksto funkciju schema:': :,';' . '., :komunikatyvine '. '

. poetine. . -.. ekspresyv'ine .' - apeliaiyvine. fatine'

metalingvistin'e,",',Kai k<llbiniame' akte' svarbiausia yra desig)1atas,' tai teks-i'atlieka k.o in.u n i k a ty v in e funkcij'a (telegrama, pra.šjmas apie sporto varžybas, tikslus ko a,prašymas.arnusa-}rias). . . ',' '.

~\;"'Kaitekstas orientuojamas visu pirma i. adres~nta, ttifimek,~.p'r e sy v'i.n. e 'fuukcija (jaustukai iqjan.). ' . ,

:Kai tekstas v'isu pirma orientuojiu:uasi adresa~a, jis ame~a;" ap el i a ty'v i n e funkcija (šauksmininkas, ,re~p. kreipi-ys, Uepiamoji nuosaka,' isakym'ai, paliepimai ir pa!1.). .

, ,J({iiorientuojamasi i pati koda,' turime . met a I i n g v i s-"ti1:e funkcija (kaIDos ženklu, kaIbej,imo aprašymas, lingvis-~fitHstekstas) . . . . '. .' . .

~~i'~'Raikalbiniame -a'kte visu svarbiausJa kalbinis. kontakfas,;~u~Ime f a tin e (gr. ph,at6s "p?sa.k~tas") fUllkcija (pvz.,HUi!tas).. -, .., .'~i tekstas. visu pirma orientuojamas i pati koIj1unikata,

ep 0 e tin e funkcija. ", ."

: f"''''-'K,iekvienas kalbinis aktas visada turi 'kelias f.i1j1~{(~iJas,.tik::.~~f~~)U y,ni vyra1;1janti,.. s.varbiatt~ia, o. ~it?s 7""TaI'\trihes. Pag~1

! 'fI!!i'",'~~~,auJaIJ.Cl.aft~nkclja ~klflamos lr funkcI!1es kalb~s '(a.r!:>a st~~

1

11i11'

.

~~

.

;"

.

iI.

.

.).

,.. Va din

.

a?I,..

.

fu~kcl.

n.

e ~alba.

..

supo.

ntl?Ja fU!1.

kcIJU .h

.

ferarch

.

'j~-" ;J!a.I\ad ,poetJm.s tekstas VISU'.pmn,a, of1entuotamas I ~omum-, l\r~1t'aIruarkad poeiijoskalbiniarrie akte svarbiausia yra pats ko.

(ii ,Wunikatas,nuo to priklauso ir ypatinga poetine kalbos struk-,~ffif;a. . . ,.

'.i61

'

~

. , ,

, '

, " . ' . .'11. . ' , . F.. .t. . . k Ib I

..b

-d

' .t k

'"t

.

.

Bet ~urios'fl!nkcines1ialbosstr.

uktura galima api

.

b.

, Minti', 1y- i

i'

.

.

... ,

. . on.

lDl<I:m

.

poe me~ . a os yg~Ul u m.~as Sl~ a .smlU 11:.m~v-'

gmant ja' s~ klt9 funkciniu kalbu strukturomis. Poei'ine kal- : ..''1}.~IUpauzl.U nesu~aplI!la.s: Pr.ancuzu pO;eZljOSraidoje e~an~l alS-ba. paprastai lygmama su kasdiene (uzualine) kalba, !kurioje ,..~. tendencIja - VIS d~de)antIs ~~otrukls tarp .metro .11' smtak-vyrauja komunikatyvine' funkcija, bet visIIda' yra ir kittffunk~/ ~ ~~es. Z. Koe~o. duo~em!TIls, k~~sl~lzmo (Kornehs, Rasmas, M.ol-ciju. . ' " ,."r

f

. 'J.eras) ~OeZljOjetqkIU smtakslskal nemotyvuotu pauziu yra 11%',Zinomas rumunu kalbininkas struktiiralistas S. Ma:r~usi jau :

'.

1'0

.

. mantIzmo (L.

amartenas, "Hu~o, de Vinji) - 19%, 0 simboliz-minetame veikale poetine kalba lygina S1:1mokslo kalba' kuri " 'II10 (Rembo, VerIenas, Malarme) - a.et 39% I. '.yra pati komunikatyviausia. Jis pagristai. mano kad k~sdie- " '.' Be ~to, pakartojimai, aliteracijos, ,rimai, vidiniai rimai su-ne kalba dauge!~u ~avo budi~gi~usiupožymiu yr~ kažkur tarp -;P?n~oja ~0l!l0fonij~: Del t.o P?e~ijos k~.I~oje s!lpneja. f?l1emu .

mokslo kalbos IS vienos puses lr poetines kalbos iš kitos~:pu- 'I dlstInktyvme funkcIja. Vadmas~, jau fonmlO ,lygio poetmes kal- 'ses. Tikslingiau esa gretinti ir konfrontuoti kraštutii1ius at- ~os strukturai yra budingas "agramatiškumas". Jau cia poeti-vejus. . , ~ nes kalbos norma darosi tolygi ka:sdienes ka-Ibos antinormai.

. S. Markus randa. net 25 (!) m~kslines ir poetines kalbos' I . Semantinio lygio poetineš kalbos strukturas Z. -Koenasnag-sk~rtum!l~' Ci~ pasitenkinsi~e. pamineje tik 'kele~a ju, nes k~ti, ri.neja;.tri,mis aspekt~is - paEal t~.is pagrindines funkcifas: pre-k~lp telsl~ga.l savo reCenZljOj.:nurodo I. Revzmas1, y'ra tIe- chkaClja,determmaclja, koordmaclja. ' /

slOg ar netIesIOg tarp saves SUSIJe. .' .. Predikacijai' poetineje kaIboje yra budingas metaforiškumas,. 0 dete'rminacijai - irevalehtiškumas ir redundaneija. , .

. . . ,.'.. . . Determihatyvine funkcija. išreiškiama formule AxB=C,po e t i nie i. kali q. a ~: ,kur C<A (pvz.,namit;l.isgyvulys<gyvuly~). Poetinei kalbai tO"

afektyvumas ,(emociriguruas) ; .k.ia.geter~inacija esanti nebudinga, joj.e 'yra kitokia determi-sugestyvitlis koncentru6tu- naClja, butent: 'AXB=O arba: AXB=A. Pirmuoju atveju' tu-'

mas -,.;;;; ! riroe irevalentiškuma ("juodas kvapas"), antruoju.- redundan-sinonimiškumo nebuvimas ,.' '~ija (-"žalias smaragdas:', "baltas sniegas") . Z. Koeno duome-neribotas'homonimišKumas. .pimis, redundantišku epitetu pracuzu klasicistineje poezijoje

. reikšmiu kontinutlITias ' . 'yra 40~3%'. romant!~eje ~ 54.%, sim?volistiI1ej~.- 66%! .0 ne-konotatyvumas ,no~mah~ 2(lrevalentIsku lr req.undantIsku) atItInkamai; 42%,

6.4 Yo, 82 Yo . " " .

Epitetu irevalentiškumas ir redundantiškumas poezijos verti-muose turetu atsispindeti. Musu peržiuretame "Vakaru poetu"rinkinyje dažnai to nepaisoma. Sakykim, R. Datijo posmas:

. El cantor va sobre la tierra, 'en blanea paz 0 enroja.guerra

Budinga ~ ,

mok s I ine i k a I b a i:racionalumasloginis koneentruotumas

(d"ensitatelogica) ,

neribbta§.. sinonimiškumashomonimiškumo nebuvimas

"ipibrežtas reikšmiu. skaiciusdenota tyvumas

Visi šie skirtumai, atrodo, nereikalingi komentar'u. Tur" but,tik reikia pažymeti, kad S. Markus 'sinon.i'miškuriIa suprantaplaciaja lingvistine prasme: tai galimumas x elementa pa--keistin skaiciumi elementu. _ .

Aišku, ir poezijos \rertejur, ir vertimo vertintojui svarbu pai-syti visu šiu poetines kalbos savybiu, taciau svarbiausia ju,kaip matysime, yra konotatyvumas, nes nuo jo priklaus,b ir

'poetines kalbos sugestyvinis koncentruotumas, ir emocingu..:Was,JI'rejkšmiu kontinuumas., , ,

" ' Bene išsamiausiai irižvalgiausiai poetines kalbos visu Jy~giu strukturines savybes yra' apibudines.2. Koenas,šavo vei-kale "Poetines kalbos struktura". ' ,

, , Z. Koel1,asnagriI1eja' du poeUnes strukturos lygius: fQnini(niveau phonique),arba versifikacija, ir semantini: '

/ I «BonpocbI Sl3bIK03H3HHSI»,197}, I, p. 133.

62 -

'T'pažodžiui:dainius eina per žemebaltoj taikoj ir raudonam kare]

~ verciamas taip.;

~<

~\i,

Baltu pasauliu jisai keliauja,. brenda pe.r karo raudona krauja 239.

I J. C0 hen, min. veik., p. 70..:. 2 J. C 0 hen, min. veik., p. 150, 151.

63

r

i"

Cia žemes 'Vi~toje atsirado baltas pasaulis; dingo iJ,raudonas karas pakeistas karo raudonu krauju. '8'raudonas karas originale' ne tik priešpastatomi, \i:jie yra irevalentiški junginiai, 0 vertimo kliro:,jas yra redundantiškas~ pasakymas. Aišku, cia~ neFa1ispaniško ir li~Juviško posmo semantinio ekvivalenWiš'

Yra .ir tokiu atveju, kai normalus originalo eme virsta irevalentišl~u. R. M. Rilkes "Vakaro,,,Sj{q

[u1Zddruber jenes]! dunne groBe Grau, ~,t""

verciama taip: " ' "'ff!f."

pl0n.av~idžiulel?ilku.f!I'a I ši!tai j157: , . :: ~VokleclU kalboje dunn prIe, spalvu. pavadmlmI1;]:

ep.itetas;dilnne..groBe Grau šnekamojoje lietuvj.uki1di.džiule skysta pilkuma, poetineje kalboje ,gal,~~;at(a'rba, skaidri?) pilkuma (del dunn -"silpnas,:' 'pl;Kaffee -liet. silpna kava) arba ___didžiul~ pi,l~§si, eilerašcio vertime plona pilkuma tera pažo<lia

,. Paisyti poetines kalbos irevalentiškumo lf:t,(nekalbant jau' apie metaforiškuma) reiškia 'pbiat1sio funkcinio bruožo, butent ,konotatyvumo.';~'

Z. Koenas, ištyrinejes poetin~s kalbos' visu"lygiudaro dvi. išvadas: .1 ""~j""

'~) :'POezijos ir :prozos skirtumas yra UrigviStlnj();r;l.,~~~br-'mal,aus, pobjldžio. Jis pasireiškia'ne gatsine<df' ne~!!i9~i'>~Uginesu~st~~cija~ ?t~p;u ~~n~ykiu,. ku~i.e,yr.,:,,'p'~e~iJoj~ta~p; ~Y~~i.2jq(S}glll.f1a.~t). Ir zym~mojo(slglllf1e) IS. VH;IJ'oS puses.lI:'[.~~I!~'~zy-mlmUjU IS ,kitos p.uses. '_, '",.' ,. , :";.~~i:iit

',' 2) Kiekvienas budas (procede) arba "figuros", su~a'fancios,poetines kalbos specifika';.ivalriuos~;'lygiuose'...ivairiar;;;'~c!'iciat.izualines kalbos (langa'gei:usiiel)koaa~;:"hi; >,7,;0', ..'j" ,.

Visu lygiu strukturutki.tima lemi.i:iipoetine's Riilbos orientavi-masis i konotatyvumat'Eoniniame 'lygyje tai ,pasireiškia .homo-

. fonija, kuri gali konotuoH,koki emocionali'ai suvokiama daikto.ar reiškinio požymi, pvz., A. Miškinio eiluteježaibai žiedaisžerejo aliteracjnis ž gaLi'buti suvokiamas kaip žaibo ar žereji.mo, garsine išraiš~a. 'Ritmas Maironio eiluteje Isisupus ,placiaivakaru vilnimis koriofti'ojajuros bangavima.

SemantinioJygio strukturose poetine kalba orientuojasii~pa-pildomas sememu reikšmes, turincias afektyvu (emocionalu) at-spalvi. P-oetine,imetaforai,. skirtingairiuo mok~liIlJeskalbos me-taforos, kuri ,paprastai yra denotat);yine,budingas. ko~ta!y-

.vumas. ' '\ !

,..;i.'~".1 J. C 0 hen, min. veik., p. 199.

...64

,t.t;

, Vadinasi, pagrindine poetines kalbos funkcija yra kon 0 t a-e i ja. Poetine funkcijaZ. Koenas1 vaizduoja tokia schema:

designatasi

.

\

-I-den.

otaci.

ja

funkcija i\ i--konotacija.

Vadinasi, S. Markaus formule: p oe t in e k a I b a=u z u a-line kalba+tam tikri nukrypimai galima trans-'formuoti taip: poetin~ -kalba=denotacija+konota-c i j a, kadangi "tam tikri nukrypimai" yra konotacijos pada-rinys.

Toliau šia formule' galime perrašyti , ir taip: po e tin ekalba=uzualizmai+poetizmai, nes uz.ualines kalbospagrindine funkcija yra denotacija, 0 poetines I-- konotacija.

Prisimenant R. Jakobsono funk~u hierarc,hija, galima tvir-tinti, kad kiekviename poetiniame tekste vyraujanti yra poetinefunkcija, taciau tam tikra teksto 'dalis funkciškai yra artimauzualinei kalbai. Vadinasi, poezijos vertime reikia paisyti po e-ti z m U ir u z u a I i z mu san ty kio. Siuo aspektu vertimoekvivalentiškumas originalui pasiekia maksimalu lygi, kai visioriginalo poetizmai išlieka poetizmais, 0 uzualizp1ai:":"'"uzualiz-mais.' ' ' .,'

Palygine keleta musu kalbamosios knygos vietu su origina-lais, matysime, kad vertimo tekste paprastai nukrypstama arbaiviena puse, arba i kita.' . '

Stai R. Darijo posmo originalo ir vertimo uzualizinu ir poetiz-mu santykiai (semantiniai poetizmai išretinti):

El contor va sobre la tierraen bla n c a .paz 0 en r 0 j a g u er r aB a lt u pas a u liu jisai keliauja,brenda per karo raudona krauja

Zodžiu jungini karo raudona krauja cia reikia laikyti uzua-liztnu, 0 baltu pasauliu yra nemotyvuotas poetizmas (originalej~:/ nera).' ' '

Palyginkime dar R. M. Rilkes eilerašcio -,0 metaforiškos sen-tencijos "Mirtis yra didi" originala su vertimu. Originalas yra

I"

r

I J. C 0 hen, min. veik., p. 216.

5-3818 65

111'

ištisa metafora, todel atskiri jo elementai nepersoti1iti pd~tiz-mais, 0 vertime viskas savaip poetizuojama: .. ,_. ,

Der Tod ist groB.Wir sind die Seinenlachenden Munds.

Wenn wir uns mitten im Leben meinen,wagt er z u we ine nm i t ten in u n s. I

Mirtis didi.Net val and a š v i esi ajai duokle žadi,-kai žiedu gyvenimo tu dar- džiaugteši,ji r a n ka tie s i air ver k i a t a v y 155. ~i

Nekalbant jau apie vertimo laisvuma, kuris savaime nie~uodetas, vis delto reikia pasaIq;ti, kad šitokia poetikayra nebUtIin-ga ne tik Rilkei, bet ir jo laiku visai vokieciupoezijaL .

Jau iš cituotu pavyzdžiu turetu paaišketi, kad p'betizmu..iruzualizmu santykis poetiniame tekste yra tasai semant:~flesstrukturos .bruožas, nuo kurio, matyt, daugiausia priklau5;,a ir_poezijos emocing~mo koeficientas, vienokia ar kitokia eiletaš-cio nuotaika. .' "j '.

Poetizmai, kuriems budingos konotatyvines reikšmes, stipo-nuojapoetinio teksto daughiplane semantika, kurios dia.pEzonassvyruoja nuo. sememu denotatyviu segmentu iki paciukrašttiti-niu (perdem subjektyviu) konotatyviu segmentu.' Pastarujureikšme gali priklausyti nuo visai subjektyviu asociaciju, kuriupoetas randa tarp atskiru žymimuju (signifie). Todel -poetinekonotacija, galima sakyti, yra neribota, juoba, kad skaitytojuipoetizmai gali sukelti visai kitokiu asociaciju negu autoriui.

Poezijos vertimui svarbu perteikti kiek imanoma irsemanti-ni originalo daugiaplaniškuma, 0 tai neimanoma be konotatyvi-niu elemenlu analizes. .Zinoma, kad dvieju kalbu denotatyviaiekvivalentiški žodžiai paprastai turi skirtinga konotacij a. To-del, analizuojant konotatyvinius teksto elementus, svarbu paisytiOK ir VK semantiniu lauku skirtumu.

Antai P. EIiuaro "Laisves" posmas:Sur toute chair accordeeSur le front de mes amisSur chaque main qui se tendJ'ecris ton nom

~t.

~ ..~.r

66

-~;'..

lietuviškai išverstas taip:

Ant kuno kuriS atsiduodalr ant draugo. kaktosAnt rankos man išties tosTavo varda rašau 24

of -Prancuzu k. veiksmažodis accorf,ler, šiaipjau gan polisemiš-lr kas, reiškiantis ,,(su) derinti, (su) taikyti, sutikti (su "kuo), pri-

tarti, sutarti, teikti, duoti" ir t. t., vis. delto neturi reikšmes"trenkti, dvokti", kaip liet. atsiduoti, kuriam šitok~ reikšme yrapagrindine (plg. atsiduoda pru-kaitu); atsiduoti (kam) lietuviukalboje greiciausiai tera rusu OTaaTbCJl,OTaa8aTbCJlar lenku'

[

oddac sie kalke. Tas atsiduoda suponuoja P. EIiuaro eiIerašcio.~ verstiniame posme apoetiška, funkciškai nemotyvuota (origina-: le nes ama) dviprasmiškuma. ..'! Pranc. kamieno accord- sem.antiniame lauke,. 0 drauge kiek-. vienos sememos konotacijoje nera ne vienos lietuviškojo "atsi-

duoti" (kuo, kam) reikšmes; ..plg. accord ;,sutikimas (su kuo),sutartis, sanderis; sutarimas; (su)'derinimas"- accordable "su-derinamas"- accordilles "sužadetuves"- (le, la)' accorde "jau-nikis, jaunoji" ir kt. .

Lietmriškas pasakymas ~nt atsidavusio kuno. cia tiktu jaukur kas geriau, nes dalyvio atsidaves -(plg. atsidaves idejai;mokslui) semantiniai ryšiai kitokie" negu veiksmažodžio atsi-duoda. Tai tik tarp kitko. Vertejui reikejo paieškoti prancuziš-kam accordee artimesniu reikšmiu lietuviško atitikmens (galpritarjantis, sukalbamas ar pan.). - .

Panašaus semantiniu lauku skirtumo nepaisymo ir konota-tyviniu reikšmiu ignoravimo, iškreipiancio originalo prasme,galima rasti R. M. Rilkes lyrikos vertimuose. Pvz., pora eiluciuiš "Vienatves": .I.

..

lr apmaudingai vengia vienas kito,i pagalve ta pacia atsiloše 155.

und wenn die Menschen, die einander hassen,in einem Bett zusammen- schlafen mussen

Sitas in einem Rett zusammen schlafen yra neatskiriamas- nuo tokiu pasakymu, kaip mit jemandem ins Bett gehen "mie-goti ar guleti su kuo", von Bett geschteden (getrt!nnt) sein"neguleti vienoje loyoje... su žmona, vyru", kurie konotuoja

L'

kuniškaja meile ir yra iprastiniai vokieciu kasdienejekalboje(Umgangssprache). Tad' in einem Bett zusammen schlafen

67

,

mussen reiškia nei daugiau, nei mažiau, kaip lietuviu ',;t&:"~,mie-goti .vienoje lovoje", ,,(jiems) lemta miegoti vienoje lovoje".Lietuviško vertimo i pagalve ta pacia atsiloše yra dirbti.nis,n~turintis ir aiškios situacines reikšmes: gali susidaryti 'ispudis,kad sedi du seniai karšinciai, nes pagalve (bendrines k. nor-ma - pagalvis) gali konotuoti senatve, liga. Be to; ir atsilošeturi visai kitas konotatyvines reikšmes, negu schIafen. Tasaipasakymas gali buti suprastas ir kaip denotatyvfnis - s~d'i (neiiš šio, nei iš to) du žmones atsiloše i pagalvi. "

Iš šiu pavyzdžiu aiškeja, kad žodžiu ir posakiu' konoIatyv'inereikšme suponuojama skirtingu semantiniu lauku. Tod~l' šiuly-mas poezijos vertimo semantineje analizeje atsižveIgti, i s,eman-tiniu lauku skirtumus, regis, turetu buti vertils ,deinesJQ."

Leksikoje poetines kalbos. nukrypimai nuq uzualxnes galipasireikšti ir naujadarais, kurie visada turi konotatyviue reikš-me; paprastai, budami tik individualus, situaciniai d'ariruai! de-notatyvines reikšmes' gali ir netureti. Aišku, tokiu 0K poetiniunaujadaru perteikimas iprastiniais VK žodžiais pažeistu ,abiejutekstu konotacijos ekvivalentiškuma. .

. Nerade reikiamo pavyzdžio "XX a. Vakaru poetuose", pasi.naudosime cia vieno P. Celano eilerašcio posmu:'

Nicht kuhler wirds,nicht niichtiger, .

nicht feuchter.

Aukštesniojo laipsnio' prieveiksmis niichtiger yra autoriausnaujadaras, kasdieneje yokieciu kalboje. tera budvardis niichtig?"naktinis". Vadinasi, niichtiger i lietuviu kalba verstinas ati-tinkamu naujadaru. Reikia pažymeti, kad tokie poetiniai nauja-darai paprastai yra analoginiai qariniai (niichtiger, plg. billi-ger_ "pigiau"). Lietuviu kalboje iš naktinis prieveiksmio pasi-daryti negalima, taciau imanomas daiktavardiniu prieveiksmiutipas uieciau, ryciau, turime ir aukšciausiojo laipsnio budvardinakciausia (naktis nakciausia), tad visai imanomas naujadarasnakciau, kuris savo šviežumu, ekspresyvumu ir reikšme prilygstaP. Celano niichtiger. .

Iš visu cia panagrinetu pavyzdžiu turejo paaišketi, kaipsvarbu poezijos vertime paisyti pagrindines poetines funkci-

jos - konotacijos ir kad butina teksta analizuoti konotaJijosaspektu. . .

I ",

68

3."Apoetizmaipoezijos vertimuose

Iš ankstesniu skyriu mateme, kad poetizmai (nukrypimainuo uzualines kalbos) yra salygojami pacios poetines' funkcijos,kuriai budinga konotacija. Konotacijos - papildomu afektyviu,

l emocionaliu ir ekspresyviu reikšmiu - siekimas suponuoja to- _kias poetines kalbos strukturas,. kurios kasdienes kalbos atžvilgiuyra antinormos. Ekvivalentiškame vertime šios "antinormos"atitinkamai rekonstruojamos pagal, VK generatyviuius mode-lius (plg. niichtiger - nakciau). Poetiniame (ir verstiiIiame)tekste šios antinormos tera uzualines (normines) kalboa struk-

\ J. turu transformacija, anaiptol negriaunanti uzualines kalbos sis-.temos. Pasitaikantys poetineje kalboje žargonizmai, barbariz-mai, archaizmai, individualus naujadarai buna funkciškai ar si-tuaciškai motyvuoti - visada turi konotatyvine reikšme.

Taciau poezijos '(ertimuose galima rasti ivairiu lygiu ele-mentu, nepritampanciu prie VK uzualizmu sistemos ir nemoty-vuotu funkciškai - neturinciu ekvivalentu tarp originalopoetizmu. Tai dažniausiai žargonizmai, pažodiniai vertiniai,

.f ivairios kalbos klaidos. Sitokias vertimo kalbos (ir originalo,jei pasitaiko) anomalijas reikia laikyti a p 0 e f i z m a i 5, -nesir jufunkcija tekste yta apoetine: ir uzualizmu,..ir poetizmu tar-pe jie yra svetimkuniai. Vertimo kalboje jie pateisinami tik tuoatveju, jeigu butu atitinkamu originalo..žargonizmu ekvivalen-tai. Cia vel prisimintina J. Naidos rekonstrukcijos taisykle,pagal kuria ,,[...] turi buti modifikuojama pagal .lingvistiniu~ .

, reikalavimus ir normas tos kalbos,.i kuria verciama"l. ; . .

!" Deja, kalbamajame rinkiny pasitaiko nemaža atveju, kai~ \"modifikuojama" ne pagal lietuviu kalbos normas.I . .

~. Stai keletas pavyzdžiu:

Gali giesme sukurti bel a i s ti i s pan ciu 0s 34;Be galo testis tai galetu,Jei ne i,š k e p t pirma onileto 43;Mama už imta mezgimu 52; .

ir mirti paskleidžia per ka ž kuri a s d din a.s 55;Naktis t a i p (=tokia) švelni praskrieja 56;Airiu.lakunas pra mat 0 ( = numato) savo mirt-i72;.Ji baudžia ne p a ž i s tam as (=nežinomas)' tei-synas 91. .

.\ 10. A. H.a Ii /1.a, min str., p. 12.

69

1Ili'. iN!P""~

.v Poezij.os ve~ti~uo~e sunku paslepti nemokejima 4SW{trofi-ISduoda ntmas lr nmaI: :;, ~ 'JI'

Septyniaspalves arkas au.koju su džiaugsmu~L tt.iž'~~...

Cia pateikti (toli gražu ne visi) soIecizmai.. ir"kliH:io$ yfa"ne ti~ šiu tekstu apoetizmai. Panašiu "nukrypiniu"~ g~fItrt?JasfIir d~~~ely k!tu. poezijo:, vertimu, i! net origi~~M6~j'e:Tuvsu

/"\ poezIJoJe. Apie JUos galuua pasakytI V. Mykolalcla"pilj!~pj.'~o-džiais: ,,[...] svetimybe (poezijos - B. S.) kalboj ty~iiJIP~..šfrpat~s.te!iškasv'nusi~en~mas,. kaip detonuotas garsas ',in~zi~qH~~rBaIteksta rasalo deme paveiksle"). .' .~ it ~:f;>,

"';' .~ I.'{Ji:'"J 1. i. :l~' '~l;.,'.t \r.