~} Kaip visose mokslo šakose, taip ir kalbotyroje, terminaisrasta .laikyti tokius specialius žodžius, kuriais tiksliai, išreiš-amos ir ivaraijamos kokios nors srities savokos ir reiškiniai.

',I'~iau vertimo' teorija kiiresi empiriškai, originalo ir vertimo~<llbosatkaf}JUgretinimo, analizes' pagrindu. Teoriniai principai

žniausiai budavo skolina'mi iš leksikografijos, gramatikos,listikos, literaturos ir kitu mokslu. Sava.ime aišku" kad verti-

0;tyrinetojai savo darbuose buvo ir šiandien yra priversti var-U ivairiu terminu, pasiskolintu iš minetu mokslu terminolo-jos ir neretai turinciu kitokius reikšmes atspalvius, negu ver-

'mo teorijoje!.,:Dažnai lietuviu kritiniuose ir teoriniuose vertimo straips"1:uosekeli užsienio kalboje vartojami terminai vadinami vienu

.:;,~Qažiu,<!II(}kartais daugelio terminu visiškai nera. Sakysim,. vo-ft~eciu ir anglu ',kalbomis vertimo procesas ir vertimo' rezultatas,;4!u

..sakomas dviem atskirais žodžiais: das Obersetzen, the trans-

~;'ii1f!.ting ir die Obersetzung, the transl.

ation. Tuo tarpu lietu--~Wiukalba tiek vertimo procesas, tiek rezultatas vadinamast;\~~~nu žodžiu '- vertimas.Anglu k- source language, target'l"'~

.

I.a

.

._ne,u

.

age, prancuzu k.-lan,gue ~e depart, langue d'arr:ivee, vo~

, leClU k. -Ausgang~sprache, Zlelsprache, IUSU k. - UCXOcJflbLU;-,~~8bl1C, nepe8ocJflU{uU !l8bl1C2,0 lietuviu kalboje dar visai nera

i~i>eci1;llaus nusistovejusio termino3~,ae to, pasitaiko, keI.i tos~Bacios reikšmes terminai, padaryti, kartais nesilaikant gimto-<:sios kalbos žodžiu darybos principu, pavyzdžiui: originalo pa-

I' -,,;~ 1 Zr. A. B. H Ca 't-e HKo. fpaMMaTH'lecKHHCTpOil:PycCKoroBSIiKa Ji co-t ,nOCTaBJJeHHH C CJJOBanKHM, I, BpaTH,CJJaBa, 1954, p. 6-9.( .J Plg. F. G ii t tin ger. Zielsprache, Theorie und Techrlik 'des Uber-'. setzens, Zurich, 1963; H. H. P eB S HH, B. 10. Po S e HnBe 11r. OCHOBIi06-

r

. m.ero H MaWHHHoronepeBO.A8,M., 1964, p. 20-23. '

3 Pranešimo autorius siulo tokius lietuvišIrnsterminus: originalo.ir vei-timo kalba. ." ,

. .. . 7I....

Fl __ '

"Ir, ' . P ~ A N,ESI M A I'~:~i:

~'-,;:..,

~r, '

A.",~"...;1'::'

..... _

.~~~. . ~ . '.

'azys Am1JrastJs

TEORINES vERTIMO PROBLEMOS

dirbiniai ir alitikimasl, vertimines naujoves ir vertimizmai2.Kartais net tame paciame straipsnyje vienai savokai pavadintivar!ojami dvejopi terminai, sakysim, pakaitas ir atitikis3. To-kia terminu ivairove nepadeda nei vertimo teorijai, nei prak-tikai. Todel cia ~tengiamasi bent kai kuriuos, palyginti~ar.neplaciai vartoja mus ar kitokia prasme placiau pasitaikanciusterminus apibrežti, nustatyti 1u ribas, paanalizuoti. vieno kitomokslininko požiuri i nagrinejamus dalykus.

Vertimo vienetas. Kiekviena kalbotyros šaka turi savo tyri-nejimo vieneta: fonetika - fonema, sintakse - sintagml'I, se-mantika ~ seme.mair t. t. Turi tQki.vieneta irvertiII1Qteorija.Jis vadinamas ver tim 0 v i e net u4. Daugelis I11inetuir ne-minetu kalbos mokslo šaku daugmaž jau susitare, ka laiKytisavo tyrinejimu išeities tašku,o vertimo teoretikai 'lail\osi ivai-riu nUQmoniu..Pavy~džiui, I. Revzin~s ir V. Rozeneveigas, tu~-redami omenyje ma$inini vertima, 'vertimo vienetu la,iko mini-malia originalo kalbos atkarpa ir net ,morfema5.,Užsilirkžusitapati tiksla, panašiai ši klausima' sprendžia ir T.' Nikolajev-a6.Pranciizu mokslininkai Z. Vinje' ir Z. Darbelne nelinke žodžiolaikyti vertimo vienetu. Jie skiria vadinamuosius prasmes vie-netus (unites de pensee) 7. Taciau iš tikruju tie prasmes viene-tai tampa daf vien~ frazeologlniu vienetu klasitikaeijos prob-lema. Vokieciu vertimo teoretikas O. Kade vertimo vienetu lai-

I L. 0 z ero va s. Aistringa profesija,-"Literatura ir menas", 1960:X.8.2 G. Kan o.v i ciu s. Poetas ir jo vertejas,-"Pergale", 1957r,Nr. II,' '.

p. 122. ..3.E. M ii I Ca s. Lietuviu grožines prozos vertimo klausimais,-"Litera-

tura ir menas", 1955.x1.l2. Plg:atW~muo: J. P i k c i I i n gi s. Leksine irgramatine sinonimika, K., 1969,p. 85 ir kt.

4 Plg.-anglu k. unit of translqtion, rusu k. e8U1lUuanepe808a:J. C. C a t-for d. A. Linguistic Theory of Translation. London,' 1965; JI. Ba p x y II.a-pOB. . YpOBHH . Sl3b1KOBoii HepapXHH Ii nej?eBOII. (Ha r.raTepHaJle nepeBOlI.8 CaHrJlHiieKOro SlSblKa Ila pYCCI<Hii)I,- «TeTpalI.H nepeBOlI.qHKa», Ya. san., N2 U.M., 1969, p. 3-12.' . /

5 lr. H. H. PeB3HH, B. IO. P03eHuBeur, min. veik., p. rt2-118.6 Plg. T. M. H H K 0 JI a e B a. AJlropHTM He3aBHCHMoro rpaMMaTmlecKo-

ro aHaJlH3a IPYCCKHX TeKcToB,";'" «.lJ.OKJl8II.bI Ha KOH<pepeHuHH no 06pa60TKeHH<popMauHH, MaWHHHOMY nepeBOII.Y H aBTOMaTHqeCKoMY qTeHHlO TeKCTa», M.,1961. " , . . . . .

7 Placiau žr. J. P. V i n a y,. J. Dar bel net. stylistique comparee dufranc;ais et de I'anglais, Methode de traduction, Paris, 1958, p. 36-38. Plg.rusu k. - e8ultuua CM.b!C/Ia.

8

~ .

.tJ{9 mažiausia originalo kalbos teksto segmental, kuris gali.~i;iti pakeistas potencialiu ekvivalentišku vertimo kalbos ati-~'tHkmeniu,jei išlaikomas invarjantiškumas turinio atžvilgiu. Toks

ifnamiškas vertimo vieneto apibrežimas leidžia kurybiškai sp~es-.$1. 'ne tik teorinius, bet ir praktinius. vertimo klausimus. Butent,~'Uooriginalo ir vertimo kalbps. tipologjškai ir strokturiškai yrai:i.;t;tiinesne$,tuq mažesni esti ir vertimo vienetai2.

~< 1. Barchudarovas pagal šiuolaikinio kalbotyros mokslo pri-i;ifJ;1takalbos lygiu hIerarohija ir atsižvelgdamas, kokio originalo

"~Jhlos lygio yra vertimo vienetas, ižiurišešis vertimo lygius:i6hemos lygio vertimas (phoneine lev~I), morfemos (ygio verti-

~as (morpheme level), žodžio lygio vertimas (word level), žo-Mziuj.ung,inio lygio vertimas (phrase level), sakinio lygio verti-

It}jls(sentence' level), teksto' lygio vertimas (text" levelJ3. Pa-.faa~iai; .kaip anglu vertimo' teoretikas. Dž: Ketfordas4,~:~Earchudarovas taip apibrežia vertimo vieneta: vertimo vie-NG-~asyra toks kalpos vienetas, kuriam vertimo kalboje turi butifIiastpsatitikmuo, bet šio vienetosudetines dalys atskirai neper-.f~i1{i~mosvertimo kalbos priemonemis5. .

" ~ A. Silnikovas pagal prasmini teksto skaidyma i elementa-'Wausius vienetus vertimo vienetu siulo laikyti žodi (paprasta

"!~sudetini),' žodžiu -jungini, sakini arba teksto' atkarp.a (p~trai-.w:a')6.,. . . ..

,)",.,;Kiek placiau vertimo vieneta supranta G. Veng,renov?kaja.~S vertimo vie~eto savoka - <Iyilypio charakt~rio. Atsižvelg-i(;I~:ma.r strukturinikalbossistemospobudiir iš dalies i literatu-"di'hiokurinio .kompozicijos visuma,' ji skiria tris vertimo lygius_." ':~Zemiausiolygio vertimo vieneta, apsiribojanti sakinio remais,,~f;1 .

:-;tl if:~, " .

· .'I\,;~,lKai kurie -autoriai teksto skaidyma vadina' segmentacija. Plg. prancii-z.u~. decoupage, rusu k. ,CeeM.eflTaUUJl.Zr. J. P. Vi na y, J. D a.r bel net, min.~k:, p. 160-163; A. M a I b I a n C. Stylistique comparee du franc;ais' eld~ l'allemand, Paris, 1961; p. 23; IO. 11. Ko Ba JIe H.j{o. HOBoe D TeopHII~eBOlI.a B r.lJ.p, - "Fremdsprachen, Zeitschrift fur Dolmetscher, Obersetzer

,I!I1d.Sprachkundige",Leipzig, 1969,N. 3, p. 197-202. _ ...,2 O. Kad e. Zufall und Gesetz.maBigkeit in der Obersetzung, Leipzig,'1968 ~

~. 3 lr. JI. C. B a p x y JI:a POB. CTpYKTypa npOCToro npeII.JlO}!{eHHSICOBpe-II1eHHoroaHrJlHHCKOrOSl3b1Ka,M.. 1966, p. 188-196; JI. B a p x y JJ.a POB.-ii1in.veik., p. 3-9. .

4 J. C. C a t for d, min. veik., p. 1-20.5 lr. JI. B a p x y JI:a pOB, min. vejk. p. 3-12.

.. 6 Plg. A. H. C H JI h H H K.O B. nepeBOII.HMOCTh H TpaHCJlHpyeMocTh B CBe.Te. COBpeMeHHblX JlHHrBHCTHaeCKHX TeopHH, - «YqeHhle 3anHCKH (I-oroMrmm51 HM. M. Tope3a)>>, M., 1967, p. 338.

\. \

sudaro 'atskiri žodžiai, idiominiai posakiai, funkciškai .ir seman-_ tiškai sujungti žodžiu junginiai ir žodžiu grupes. '

Vidurinio lygio vertimo vienetas taip pat riboJasi sakiniu,bet strukturiniu semantiniu požiuriu skirstomas i kelis mode-lius: a) sakinys, susidedantis iš vieno ,prasminio ar v?bdiniobranduolio; b) ivairiu modaliniu iritonaciju prasme sujungti mo-nologiniai ir dialog:iniai junginiai; c) iš keliu ptasminiu ar vaiz-diniu branduoliu suside.dantys kompleks'iniai junginiai.

Aukšciausio lygio vertimo vienetu laikomas' visas litera~uri-nis kurinys -"poetinis modelis"- .užbaigta prasmirie ir meninevisuma. Sio lygio vertimo vienefo analiies objekfas - nustatytivisu kokio nors kurinio' daliu sandaros principus, analizuoti jo.sintaksine maniera, stilistine dominante ir kt.I '

Taigi kaip buvo galima pastebeti, vertimo vienetu gali butilaikoma bet kokio lygio lingvistinie, elemento dalis,.'visas liUg-vistinis elementas ar 1ingvistiniu elementu jungiE.Ys- nuo fo-nemos ligi ištisinio teksto.ar net viso' kurinio. Butiiia-pažymeti,kad tame paciame tekste vertimo 'lygis .gali nuolatos keistis-vertimo vienetu gali tapti cia vienas lingvistinis elementas, cialingvistiniu elem.entu junginys, taip pat sakinys ar tam tikraoriginalo kalbos atkarpa2. .'

~ Savaime suprantama, kaip kiekviena reiškini, taip ir vertimagalima tyrineti ivairiais požiuriais. Todel visi tie vertimo vie-netu tipai deretu t>et kokios 'vertimo kalbos atkarpos; analizei.Tiktai r_eiketu,pridurti" kad vienu vertimo vienetu, sakysim, fo-nemos ,ar morfemos' lygio, tyrinejimai butu formaleshi, sche-miškesni, 0 kiti, pavyzdžiui, G. Vengrenovskajos. siulomi verti-'mo vienetu tipai - kalbotyros ir literaturos asimiliacijos pro-duktai. Tiek pirmojo, tiek antrojo tipo vertimo' vienetus mumsvertetu tik tuomet taikyti praktiškai nagrinejant verHnuis, kaipakankamai turesime mokslo darbu, specialiu studiju, parašytu

- pagal A. Silnikovo nurodytus vertimo vienetu tipus. Todel,musu manymu, pirmiausia denetu na:grineti vertimus pagal žo-džio, žodžiu junginio, sakinio ar teksto atkarpos lygio vertimu'vienetus, nes šitai pastaruoju metu reikalingiausia ir aktualiau-sia lietuviu vertimo teorijos ir praktikos reikalams.

Reikšminis efektas. Nors šis terminas yra palyginti neseniaiatsirades, užuominu apie nagrinejamaji klausima vertimo teo-

1 Plg. r. <1>.B e H r p e H 0 B C KaH. BonpocbI nepeBO.Aa <ppaH1I.Y3CKOHxY-.AOlKeCTBeHHOH JlHTepaTypbI' Ha yKipaHHCKHH H3bIK, ABTope<pepa'l: K8H.A. .AHC-

cepT.,JIbBOB,1966,p. 4-6. -2 Plg. JI. B a p x Y.lI.a pOB, min. veik., p. 3-12.

10 .

,

\'getikai palikenemaža.Stai jau XVITIa. J: Breitingeris,desty-~~

..

a~njas sav~ reikaJavir~lUsyett.

e.)Ui, I?~~.rež~a!ka~ vertimo kalb~~

~iivokos, mmtys lr val,zdal tUf! atslspmdetI tokIa pat tvarka lr~ntykiu, tokiu paciu stipriu ispudžiu, tais paciais liaudies var-,~. ijamais posa~iais, kaIp ir original9 kalboje, kad skaitytojui

, liktu toki pati ispudi kaip originalas. Vertejas niekados nega-.atitrukti nuo originalo, nUo minciu prasmes ir ju ivairumo.džiai gali buti pakeisti, I:>etturi t~reti ~a pacia prasmel. .Pa~šias mintis, tik, žinoma, su~ormuluotasp.agal laiko reikahfvi~s, ~esto ir, dabartinis vokieciu vertimo teoretika~'R. Klepfe-:0 štai kaip reikšmini efekta apibrežia tarybinis mokslinin-

,1;A. Silnikovas: "Visu triju informacijos rušiu - ekstraling~" ,- t~I1es, lingvistines ir emocines ekspr~sines ~.suma laikomas'Iikšmihis efektas, emociniu, pažintin~u ir kitokiu požiuriu

L ~ikiai1tis skaitytoja"3. Taciau praktiškai nustatyti šiuos kain-61P.pnentusir pacia suma, jos dydi nera paprasta. Juk matematines"~formacijos teorijos metodais gali buti ištyrineti tiktai for-

lus reiškiniai.. tiksliau sakant, kalbos kodines ypatybes: fo-loginiai ir ;,raidiniai" kalbos-aspektai. Kitiems kalbos aspek-

s -šiemetodai menkaitetinka4. " _

.IZ-~t Vienas kitas' tyrinetojas teigia,_ka.d šiuo metu jau esa galimaBai nustatyti informacijos kieki, gaunama i_~ bet kokiopešimoa.r bandymo5. 'I:aciau. visi meginHnai, .an<?t M. Byr-9; eksplikuoti reikšme informacija buvo nevaisingi6. Yis delto,

/s dar ir aeimanoma tiksliais metoda-is apskaiciuoti visu triju. etu .ir kitu informacijos rušiu, šis- terminas reikalingas Ver-

o teorijoje, nes 'jis gana tiksliai' ir apibendrindamas' nusakoocinio, pažintinio, estetinio ir kitokios, ruaies vertimo kalbos~stopoveiki skaitytojui. '

_ [;J"",~.1' Zr. J.. J. B rei ti n ger. Fortsetzung der critische~ Dichtkunst,.,~Jclt, 1770,p. 139-150. _~

.

'" 2 Plg. R. KIo e p f ~r. Die Theorie der literarischen Dbersetzung,~1Xiunchen, 1967, p. 39-56. "

S A H. CHJIb HHKO B. TIepe.Aa'la HH!popMa1l.HHH ITepeBO.AHMOCTb,-;«CHCTeMaH YPOBHHHSbIKa,»,M., 1969, p. 221~222. .

1(" 4 Apie tai žr. placiau: R B. n a.AY'l-e B a. B03MOIKHOCTHH3yueHHH~~3,I!IKa MeTo,naMH TeopHH HH<popMa1l.HH,KH.: 9. C. A x M aH 0 B a, M. AMe JI b-i~)r K, E. B. TI a.A Y 'I e B a, P. M. ~ iP Y M'K H H a. 0 TO'lHbIX MeTo,Ztax HCCJle-

h~oBaHHH_ H3bI.Ka - (0 'TaK Ha3b1BaeMOH ,;MaTeMaTH'leCKOH 'JlHHrBHCTHKe".), M.,)961, p. 148-150.

- 5 Zr. B. A TI0 JIYWKHH. K Bonpocy 06 onpe.AeJleHHHHH<popMa1l.HH';-c«5I3bIKH MbIWJleHHe»,M., 1967, p. 266-270.

,I' 6 Zr. placiau: M. B ier w i s ch. Poetik und Linguistik,-,,Mathemartik"und Dichtung", Munchen, 1965, p. 49-65; H. r. KO MJIe B, KOMnoHeHTbl',cb.J(eplKa!.eJlbHoH CTPYKTYPbI CJlOBa, M., 1969, p. 5-26.

11

Lingvi~tinis nuostolis ir perteklius. Pagrindinis kiekvienovertimo tikslas - perteikti kuo d'augiau originalo kalbos ekstra-lingvistines, lingvistines ir emocines-ekspresines informacijos.Kuo daugiau visu rušiu informacijos' pasiseka išsaugoti vertjmokalboje, tuo esti geresnis v.ertimas, tuo didesnis buna r~i~ri1inisefektas. Savaime suprantama, informacijos kiekis ir rušis pri-klauso nuo originalo -kalbos 'žanro ir vertimo paskirtiest. Ta-ciau net ir tobul.iausiai išverst9je vieno ar kito žanro vertimokalbos . atka~poje g.ali pasitaikyti' informacijos nuostolio ir 'per-tekliaus. siS nuostolis ar perteklius yp-acpadideja tuomet, kaivertimo kalboje nera ekvivalentu' kai kuriems originalo kalboslingvistiniam& elementams ar lingvistiniu .elementu junginiams.Tuomet viena ar kita informacijos kieki tenka išreikšti aprašo-muoju budu arba vartoti adekvacius pakaitalus2. Pavyzdžiui, jeiverciama iš anglu kalbos i lietuviu, tai gana retai paaitaiko.tokiu,originalo ir vertimo kalbos atkarpu:

1 2 3 4Div.id.ejntQ fo~r pq,rts..

'1 2 3 4~adalykite. i kett/,rius ~a1is.. .

. Abieju atkarpu modeliai visiškai pana-šus: V p S D ~ V po

S D~. Toks. pat.. ir 'lingvistiniu elementu skaicius - po keturis.NetgižQdžiu tvarka panaši ~ 1 2 3 4::.1 2 3 4. Tokiu pavyzdžiu..kai sutampa Hngvistiniu' elementu skaicius, atitipka model~aiir žodžiu tvarka, tip.ologiškai .ir genetiškai artimesnese .su lie-.tuviu (latviu, ru~u, lenku)' kalbose gali dažniau pasitaikyti.

Paprastai vertimuose' iš tipQlogiškai ir genetiškai toUmesniu'kalbu, kaip antai: .yokieciu, prancuzu, anglu, ispanu, italu irkitu, dažniausiai pasitaiko tokiu atveju, kai išraiškos plano at-žvilgiu' atsiranda vienokio ar. kitokio pobudžio nuostolio arpertekliaus ele~entu: .

123456 7We shall ~e ba.ckin t~e.ev.~ning.

1 2-4 5-7' .._-Mes grišime vakare. Bar. Kn., 35.

Originalo kalbos atkarpoje yra 7, 0 vertimo kalbos atkarpoje'tiktai 3 lingvistiniai e~ementai. Vadinasi, vertimo kalbos atkar-

I Zr. placiau: F. G u t t.i n ger, min. veik., p. 63-71. ...2 Plg. B. III o'p. B 'nOHCKax)'TpaqeHHOrOCMblcna,- «Pe.l(aKTOp H nepe-

BO.l(:t,M., 1965, p. 57-60. -3 Sutrumpinimu saraša žr. p. 14. .

12

pa'yra mažesne 4 elementais. Del šios priežasties atitinkamaipasikeite ir modeliai:, vertimo kalbos atkarpoje. išlike tiktai dutie .patys lingvistiniai elementai.- I D, 0 treciasis yra transfor-1n'u~tas- V. Taciau neretai pasitaiko, kad vertilI!0 kalbos at-*arpoje buna daugiau lingvistiniu _ elementu, negu originaloK~lbos atkarpoje. . _

Kaip parode vertimu iš anglu kalbos i lietuviu tyrinejimai,.trertimo kalbos atkarpose pertekliaus elementu pasitaiko ganaretai. Budingesni yra nuostoli-ai. Kadangi tokiu neatitikimu dau-~I.ausia gali buti lingvistineje' jnformacijoje, tai nuostolio ele-mentai paprastai vadiriami lingvistiniu nuostoliu, 0 pertekliaus

-:.ilementai- lingvistiniu pertekliumi. _ _ _

Lingvistiniu nuostolio ir pertekliaus elementu gali atsirastidel ivairiu priežasciu. -Pirmiausia - del skirtingos originalo ir

'v,ertimo kalbos gramatines sandaros. Kuo didesni originalo~albos ir vertimo kalbos gramatines sandaros skirtumai, tuodidesnis lingvistinis nuostolis ar perteklius!. Taciau šio nuo-~ioJio ar pertekliaus gali atsirasti ir del knygu leideju (verteju,!iedaktoriu ir kitu asmenu, turinciu bent ~iek itakos verstinesknygos tekstui) kaltes: jie nesistengia arba nesugeba parinktioriginalo kalbos. atkarpai reikalingu atitikmenu, ekvivalentuvertimo kalboje, nesilaiko vertime bendrines kalbos normu ir,.~taip sumažina informacija, susilpnina reikšmini efekta.

. _ Su lingvistiniu nuostoliu ir pertekliumi artimai susijusi ir~ta problema. Teorineje vertimo literaturoje galima rasti ivai-~ilfnuomoniu apie vertimo ilguma ir trumpuma. Vieni teigia, kadetiginalo kalbos tekstas visados esantis daug trumpesnis neguv~;tImo kalbos' tekstas2. Kiti ši kfausima sprendžia kur kas libe- .

ff..~l)'auir nedrista taip kategoriškai tvirtinti, kaip H. Belokas.$~akysim,F. Giutingeris mano;' jog, tokiais atvejais daug le'mia

-t~~k originalo, tiek..vertimo kalbos pobudis, vertejo igudimas ir~iWestingumas, verciamojo žanro rušis ir daugelis kitu' priežas-~ - .. - .'f'

I Placiau apie lingvistinio nuostolio ir pertekliaus elementus žr.: R. J a-k,b.tison. Linguistics and Communication Theory. Structure of Languageahd its Mathematical Aspects, - "Providence", 1961,p. 245-247; B. n. Be p-It"O'B. Tanbl I1paMMaTH'IeCKOH HHcpopMaUHI! H H36hlTO'lHOCXH, - «MaTepHanhl'1'(0 MaTeMaTHqeCKOH nHHrBHCTHKe H MawHHHoMY nepeBO.l(y», II, -JI., 1963,J!. .66-72; H. H. JI e 0 H T b e B a. YCTpaHeHHe HeKOTOphlX BH.I(OB H36b1TO'lHOH

"--HHcpopMaUHH B eCTecTBeHHoM H3b1Ke, - «MawHHHblH nepeBO.l( H npHKna,!1HaH

iHijI'BHCTHKa»,Bhln. 10, 1967, p. 93-98; P. r. n HOT pOB C K H ii. HHcpopMa-UHOHH:hleH3MepeHHHH8hlKa, M:-, 1968, p. 57-62, 93-94.

" 2 Plg. H. Belloc. On TranslaHon, A Conversation with an Angel andother Essays, London, 1929, p. 35-:45. . .

, 13

Ciul.Taciau nustatyti vienos ar kitos originalo kalbos lingvisti-niu elementu santyki su vertimo kalbos_atitinkamais elementais,išnagrineti tokius atvejus, kai reikšmii1isvertimo kalbqs efek-tas yra sumenkinamas, nuspresti, ar lingvistinio nuostoli()arbapertekliaus elementai yra butini ar nebutirii, tokios ap'imtieapranešime neimanoma. Sie. tr daugelis kitu dalyku tebelatikiatyrinetoju. .. .

Sutrumpinimai

Bar. Kn. - V. Bar a v y kas. Lietuviu-anglu pasikalbejimuknygele, V..1961.

D - daiktavardisI - ivardis

p- prielinksnis .,S - skaitvardisV - yeiksmažodis--