2 pask teorijos rz - RITA ŽUKAUSKIENĖrzukausk.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2-pask-teorijos-rz5.pdf · Raidos teorija- sisteminga teiginiųir princip ... krizėje, tačiau iš

1

Raidos teorijos

Antra paskaita

R. Zukauskiene, 2009

Teorijų paskirtis

Raidos teorija- sisteminga teiginių ir principųvisuma, kuri suteikia struktūrą, pagrindąraidos studijavimui

Teorijos Suformuoja pagrindą hipotezių tikrinimui

moksliniuose tyrimuose Teisingai formuluoti tyrimo klausimus sudėtingiau nei

rasti teisingus atsakymus Generuoja atradimus Pateikia įžvalgas ir nukreipia tinkama linkme

rezultatų analizę, suteikdamos nuoseklų, koherentišką požiūrį


Kam mums reikalingosteorijos?

Suprasti ir suformuluoti prielaidas Aprašyti raidos fenomeną Sufokusuoti dėmesį į tam tikrus pokyčio

aspektus Generuoti naujas idėjas Integruoti esamas idėjas


Raidos teorijos

Nėra vienos apibendrinančios, didelės teorijos apie žmogaus raidą

Šiandien yra tik kelios pagrindinės teorijos, kiekviena iš kurių analizuoja tam tikrą raidos dimensiją

Tarp teorijų randami ryšiai, sąsajos


Pagrindinės teorijos raidos psichologijoje

Psichodinaminės teorijos Kognityvinės raidos teorijos

Behavioristinės teorijos Socialinio kognityvinio išmokimo teorijos Sociokultūrinė teorija Ekologinė teorija


Sigmund Freud (1856-1939)

Psichoseksualinė teorija Dirbo su psichinėmis

ligomis sergančiais asmenimis

Id Ego Superego Gynybiniai mechanizmai


Trys asmenybės komponentai


Freud aprašyti sąmoningumo lygiai Freud lygino žmogaus sąmonę su aisbergu, kur sąmoningi

elementai, kuriais žmogus disponuoja, sudaro mažą dalį, esančiąvirš vandens, o tie, kurie yra už sąmonės ribų –pasąmoningielementai-sudaro didžiąją dalį.

Pasąmoningi elementai yra dvejopo pobūdžio. Vieni yra tik laikinai pasąmoningi, nes sąmoninga veikla vienu metu aprėpia tik nedidelį skaičių reprezentacijų, bet jais yra disponuojama ir kiekvienu sąmonės veiklos momentu jie gali būti suvokti. Jie vadinami ikisąmoningais, kad būtų galima juos atskirti nuo kitos rūšies elementų, nedalyvaujančių sąmonės psichinėje veikloje, bet galinčių į ją sugrįžti tik ypatingomis aplinkybėmis (valios pastangomis jų sugrąžinti neįmanoma, ir tai negali įvykti savaime). Tik šie antros kategorijos elementai vertinami kaip pasąmoningi psichoanalizės priskiriama prasme.


Freud aprašyti sąmoningumo lygiai

Sąmonė: mintys, suvokiniai

Ikisąmonė: prisiminimai, tai, kas išsaugota atmintyje

Pasąmonė: baimės, nepriimtini seksualiniai troškimai, nemoralūs potraukiai, savanaudiški poreikiai, gėdinga patirtis ir t.t.


Psichoanalitinė teorija Psichoanalitinė teorija interpretuoja žmogaus raidą per

motyvus ir potraukius Kiekvienoje stadijoje yra potencialus konfliktas

Tai, ką žmogus patirs, ir kaip išspręs konfliktus, tai nulems jo asmenybė ir jo elgesio pobūdį

Raidos stadijos Oralinė stadija: libido koncentruojasi burnos srityje (0-1.5 m.) Analinė stadija : libido koncentruojasi anus (1.5-3 m.) Falinė stadija : libido koncentruojasi genitalijose (3-6 m.) Latentinė stadija : libido difuzinis (6-12 m.) Genitalinė stadija : libido koncentruojasi genitalijose (12-18

m.)


Falinėstadija

Vaiko malonumai

susiję sugenitalijomis

Latentinėstadija

Vaikasišstumia

(represuoja)seksualinius

interesusir vysto

socialiniusir

intelektualiniusįgūdžius

Analinėstadija

Vaiko malonumai

susiję surektaline

zona(tuštinimasis)

Genitalinėstadija

Seksualinio prabudimo

iš naujo pradžia

Seksualinio malonumo

šaltinis-kažkas už

šeimosribų

Oralinėstadija

Kūdikio malonumų

šaltinis-burna

(čiulpimas)

Nuo 6 m. iki brendimo pr.

Nuo gimimo iki

1½ m.Nuo 1½ iki

3 m.Nuo

brendimo pr.it toliau

Nuo 3 iki 6 m.

Psichoseksualinės raidos stadijos


Psichoseksualinės raidosstadijos

Konfliktai kritinėse psichoseksulinės raidos stadijose Gal sąlygoti fiksaciją, kuri pasireiškia deviantiniu

elgesiu, pvz., rūkymas arba alkoholizmas. Pvz. kriminalinis elgesys siejamas su kaltės jausmu

(neišspręstas Edipo ar Elektros kompleksas).

Neišspręsti konfliktai sukelia Neurozes (kompulsyvų elgesį) ir Psichozes (schizophrenia).


Psichoanalitinės teorijos indėlis ir ribotumai

Klinikinio metodo pripažinimas Sintezuoja informaciją iš įvairių šaltinių į

bendrą individo funkcionavimo vaizdą.

Inspiravo tyrimus apie prieraišumą, agresiją, lyčių vaidmenis, ir moralę

Riboja tai, kad sunku empiriškaipatikrinti psichoanalitinius konstruktus


Erik Erikson (1902- 1984) Freud pasekėjas Kūrė teoriją apie stadijas. Teigė, kad galima skirti 8 raidos

stadijas, kiekvienai kuriųbūdinga raidos krizė

Vietoje Freud'o teorijoje akcentuojamo įtampos sumažinimo siekimo, Eriksonvertino raidą kaip konflikto tarp dviejų priešingų jėgųišsprendimą.


Erikson teorijos prielaidos Eriksonui buvo priimtini pagrindiniai Freud teorijos

teiginiai apie sąmonę ir pasąmonę, potraukius, teorinius asmenybės komponentus (Id, Ego ir Superego), psichoseksualines raidos stadijas ir apie psichoanalitinę metodologiją.

Daugelis Freud pateiktų raidos mechanizmų(potraukiai, išorinių ir vidinių jėgų sukeliamos frustracijos, prieraišumas ir identifikacija) buvo priimtini ir Erikson'ui.

Erikson praplėtė Freud'o teoriją, pasiūlęs naująpsichosocialinės raidos viso gyvenimo bėgyje sampratą.

Tam įtakos turėjo labai platus Erikson patyrimas ir darbas įvairiose kultūrose.


Erikson teorijos prielaidos Skiria aštuonias raidos stadijas, pabrėždamas, kad kiekvienai iš jų

būdingas tam tikras konfliktas, arba krizė, kuri turi būti išspręsta. Kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja augimo krize.

Pozityvus krizės išsprendimas padidina individo jėgas, o patirta nesėkmė, ją sprendžiant, pasireiškia žmogaus elgesyje panašiai kaip Freud aprašytų fiksacijų atveju.

Sėkmė arba nesėkmė tam tikroje stadijoje įtakoja žmogaus raidąvėlesniais gyvenimo periodais. Nors Erikson aprašė du kiekvienos krizės kraštutinius sprendimus, jis pripažino, kad tarp šiųkraštutinumų yra daugybė tarpinių sprendimų, ir kad dauguma žmonių priima tam tikrą vidutinį sprendimą.

Psichosocialinė raida vyksta pagal epigenetinį principą. Fizinė raida nustato pagrindines raidos proceso laiko ribas. Tų ribų rėmuose, konkreti kultūra gali pastūmėti, sulėtinti, išvystyti ar pažeisti individo raidą.

Visuomenė išreiškia savo įtaką besivystančiam organizmui įvairiausiuose lygiuose, nuo labai abstrakčios ideologijos formų iki tėvų švelnaus elgesio su vaiku.


8 raidos stadijos pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas autonomija vs. gėda iniciatyvumas vs. kaltė meistriškumas vs. menkavertiškumas tapatumas vs. vaidmenų sumaištis Intymumas vs. izoliacija produktyvumas vs. stagnacija integracija vs. neviltis


Raidos stadijos Freud ir Erikon teorijose: palyginimas

tikėjimas -- neviltisišmintisbūti, per tai kad buvau,suvokti nebūtį

Žmonija arba“mano būdu”

integracija vs neviltis

VIII 50’ +

Per didelis išsiplėtimas --atstūmimas

rūpinimasisDaryti galimu, pasirūpinti

šeiminykščiąi, bendradarbiai

produktyvumasvs gilinimasis tik į save

VII 20-ųpabaiga –50-tieji m

Palaidumas (sex) --užsidarymasmeilėPrarasti ir rasti

save kitamePartneriai, draugai

intymumas vs izoliacija

VI 20-ieji m.

fanatizmas --išsižadėjimas

ištikimybė, lojalumas

Būti savimi, dalintis apie save su kitais

Bendraanžiųgr., vaidmenųmodeliai

Ego-tapatumasvs vaidmenųsąm

V 12-18 apytiksl.

Pasiekimai siauroje srityje --inertiškumas

kompetencijaužbaigti darbą, kartu ką nors daryti

Kaimynai ir mokykla

meistriškumas vs menkaver-tiškumas

IV 7-12 ar pan.

negailestingumas--drovumas

tikslingumas, drąsa

Ko nors siekti, žaistišeimainiciatyvumas vs

kaltėIII 3-6

impulsyvumas --kompulsija

valia, ryžtingumas

Laikytis įsikibus, paleistitėvai

autonomija vs gėda & abejojimas

II 2-3

Sensorinis iškraipymas-užsisklendimas

viltis, tikėjimasgauti, duoti grąžinantmotinaPasitikėjimas vs

nepasitikė-jimasI 0-1

paradimaipasiekimaiSiekiama veiklaReikšmingi ryšiai su

Psichosocia-linė krizė

stadija(m)


Erikson apie žmogaus raidą Žmogaus raidoje ir jos tyrimuose reikia skirti tris pagrindinius

aspektus: somatinį, asmeninį ir socialinį. Somatinį aspektą sudaro fizinio išsivystymo stipriosios ir silpnosios pusės, asmeninį - žmogaus gyvenimo istorija ir tos stadijos, kurioje tuo metu žmogus yra, analizė, socialinį- kultūra, kurioje auga individas.

Psichologai, tirdami tas sritis, turi ieškoti ne priežasčių ir pasekmių, bet surasti jų tarpusavio ryšius ir priklausomybę.

Jis manė, jog vaikystė nėra viso žmogaus gyvenimo pagrindas; asmenybės vystymasis vyksta visą jos gyvenimo ciklą. Su amžiumi asmenybė tampa vis labiau diferencijuota ir hierarchiškai organizuota, atsiskleidžiant jai tam tikroje aplinkoje.

Brendimas ir visuomenės ekspektacijos drauge sukelia aštuonias gyvenimo krizes, kurias vaikas ar vyresnis asmuo turi išspręsti. Kiekviena sprendžiama problema yra geriau matoma tam tikroje stadijoje, tačiau mažiau išreikštai ji reiškiasi viso gyvenimo bėgyje. Pavyzdžiui, autonomijos siekimas dominuoja antrų gyvenimo metųkrizėje, tačiau iš tiesų jos pradmenis galima rasti pirmais gyvenimo metais, ir dalinai ji pastebima ir vėliau, vyresniame amžiuje.


Biheviorizmas

Skirtingai nuo psichoanalitinės ir kognityvinės teorijų atstovų, bihevioristai nekūrė žmogaus raidos sampratos.

Vietoj raidos stadijų aiškinimo jie suformulavo teoriją apie elgesio dėsningumus, kurie gali būti pritaikyti bet kuriam individui bet kuriame amžiuje. Pagrindiniai biheviorizmo dėsniai (kartais jie vadinami išmokimo teorija) atskleidžia tarpusavio ryšius tarp įvykių, arba, kalbant bihevioristų terminais, tarp stimulo ir reakcijos.


Biheviorizmas

Biheviorizmas pagrįstas elgesio dėsningumais ir procesais, kuriais tas elgesys yra išmoktas domisi: būdais, kuriais mes išmokstame tam tikro elgesio, kuris

gali būti aprašytas, analizuotas ir numatytas moksliškai ir patikimai

Taip pat vadinamas išmokimo teorijomis Sąlygojimas-procesas, kuriuo išmokstamas elgesys John Watson

Tiesioginis dėmesys turi būti skirtas tiesiogiai stebimų stimulųtyrimais ir reakcijomis, o ne sąmonės procesais, kuriųnegalime tiesiogiai stebėti

Naudodami klasikinį sąlygojimą suaugę gali modeliuoti vaikųelgesį, kontroliuodami stimulo-reakcijos ryšius.


Bihevioristinės/Išmokimo teorijos Klasikinis sąlygojimas Ivanas Pavlovas

Procesas, per kurį neutralus stimulas susiejamas su prasmingu, reikšmingu stimulu

Stimulas ir reakcija

apima Nesąlygotus stimulus Nesąlygotas reakcijas sąlygotus stimulus sąlygotas reakcijas

Viename eksperimente jis išmokėšunį reaguoti seilių išsiskyrimu įskambutį arba į šviesos įjungimą. To jis pasiekė, įjungdamas skambutį arba šviesą priešpaduodant šuniui maistą. Keletąkartų tai pakartojus, šuo ima sieti skambutį arba šviesą su maistu. Galų gale užtekdavo įjungti tuos signalus, ir šuniui imdavo skirtis seilės, nors maisto ir nebūdavo. Šis eksperimentas yra klasikinio sąlyginio reflekso suformavimo būdas, kadangi šuo išmoksta asocijuoti neutralius stimulus su reikšmingais, ir po to reaguoti įnereikšmingą stimulą (šviesą) kaip į reikšmingą (maistą).


Klasikinissąlygojimas

Generalizavimas


B. Skinner: Operantinissąlygojimas

sutiko su Pavlovo nuomone, kad klasikinė sąlyginėreakcija gana dažnai padeda suprasti gyvūnų ir žmoniųelgesį.

Bet: žmogaus mokymesi svarbesnį vaidmenį vaidina kitas sąlyginės reakcijos tipas - operantinissąlygojimas

Operantinio pastiprinimo schema: vaikas atsitiktinai nusišypso, suaugęs ima vaikąant rankų, tuo vaiką paskatindamas. Tada vaikas specialiai nusišypso norėdamas, kad jį vėl paimtų ant rankų


Operantinis sąlygojimasOperantinis sąlygojimas procesas kuriame reakcija palaipsniui išmokstama per

paskatinimus arba bausmes Taip pat vadinama instrumentiniu sąlygojimu

Paskatinimai ir bausmės iš aplinkos vertinami kaip elgesio determinantai

apima: paskatinimus

Pozityvūs ir negatyvūs bausmės užgesinimas Formos pakeitimas.


Kas gali būti paskatinimu kad vaikas mokytųsi?

Kas atsitiks kai nebeliks kontrolės ar paskatinimų?Užduotis:

išmokti

Operantinissąlygojimas


Paskatinimų rūšys Pirminiai ir antriniai pozityvūs paskatinimai: Teigiamas paskatinimas yra kažkas malonaus, ko asmuo nori (saldainis,

pinigai, kartu praleistas laikas, pagyrimas). Pirminiai paskatinimai yra susiję su išlikimu. Jeigu reakcija sukelia pirminį pozityvų paskatinimą, galimybėpasikartoti tokiam elgesiui išauga. Biologiškai neutralūs stimulai, pateikiami kartu su pirminiais pozityviais paskatinimais, patys įgyja pozityvaus skatinimo charakteristiką, tai yra tampa antriniais pozityviais skatintojais.

Pirminiai ir antriniai negatyvūs paskatinimai: Negatyvus paskatinimasnutraukia netinkamą individo elgesį.

Pirminis negatyvus paskatinimas yra toks stimulas, kuris yra potencialiai skausmingas organizmui (ypač stiprus garsas, labai ryški šviesa ar elektros šokas). Tai galima vadinti vengimo stimuliavimu, nes organizmo reakcija leidžia išvengti nemalonios situacijos. Bet koks neutralus stimulas, pateikiamas kartu su pirminiu negatyviu paskatinimu, tampa antriniu negatyviu skatintoju ir organizmas veikia taip, kad išvengtų nemalonių pojūčių kaip pirminio negatyvaus skatinimo atveju.

Nnegatyvus skatinimas yra nemalonus stimulas, kuris nebepateikiamas, kai netinkamas elgesys pasikeičia. Pavyzdžiui, vaikui susitvarkius kambarį, tėvųpriekaištai nutrūksta.

Negatyvus skatinimas ne visada yra bausmė. Tai gali būti tik nemaloni situacija, kuri priverčia pakeisti elgesį.


Paskatinimų rūšys Bausmė yra pozityvaus skatinimo

nutraukimas arba negatyvaus paskatinimo davimas. . Tai yra, bausmė yra arba norimo atėmimas, arba davimas to, ko organizmas nenori.

Skinner: elgesys turi būti kontroliuojamas, pateikiant pozityvius stimulus.

Skinner rašė, kad savo darbais apie laisvę ir orumą jis siekia prieštarauti baudžiančioms priemonėms ir kurti tokį pasaulį, kuriame bausmės mažiau priimtinos arba jų visai nėra.


Bihevioristinių teorijų indėlis ir ribotumai

Taikoma elgesio analizė derina sąlygojimą ir modeliavimąnepageidautino elgesio pašalinimui ir socialiai priimtino elgesio įtvirtinimui Tėvų auklėjimo pobūdis Elgesio sutrikimams gydyti taikoma

bihevioristinė terapija Pervertina aplinkos veiksnius,

nepakankamai vertina psichinių procesųsvarbą vaiko raidai


Socialinė-kognityvinėišmokimo teorija Bihevioristinės išmokimo teorijos praplėtimas, įtraukiant

modeliavimą, kur žmonės kopijuoja tą elgesį kurį stebi Modeliavimas

procesas kuriame žmonės stebi, o po to kopijuoja elgesį Albert Bandura— labiausiai tikėtina, kad kopijuos, jei modeliu

žavimasi arba stebėtojas nepatyręs self-efficacy (self efektyvumas) motyvuoja žmones save keisti ir

keisti ir savo aplinką Aplinkos vaidmuo

Paskatina pats modelis/pavyzdys Paskatina trečias asmuo Paskatinimas yra pats elgesys Netiesioginis paskatinimas


Socialinė-kognityvinė išmokimo teorija

Albert Bandura (ir daugelis kitų) -

Socialinis išmokimas stebint kitus-modelius

Kognicijų susiformavimas per patirtį, sąveikaujant su socialiniu pasauliu-pvz agresija išmokstama stebint tėvus

Tikėjimas asmenine kompetencija (self-efektyvumu, self-efficacy) išsivysto socialiai sąveikaujant su kitais ir išasmeninės patirties – mes sužinome, kokie , kas mes esame gaudami atgalinį ryšį iš kitų. Šios mintys artimos Vygotsky.


AplinkaAsmuo

(kognityviniaiproc.)

Elgesys

Banduros socialinis kognityvinis modelis


Bandura: modeliavimas/imitacija

Vaikas stebi tą, kurio žavisi

Vaikas mėgdžioja elgesį, už kurį kitas

jam atrodo paskatinamas


Žiniasklaida ir smurtas


Žiniasklaida ir smurtas Žiniasklaida pateikia agresyvaus elgesio modelius. Smurtauti išmokstama kopijuojant. TV rodomas smurtas padidina sužadinimo lygį. TV rodomas smurtas pakeičia nuostatas smurto

atžvilgiu, sukelia nepasitikėjimą kitais, įtarumą. TV rodomas smurtas skatina pateisinti smurtą Žiniasklaidoje pateikiamas smurtas gali “paliesti”

agresyvų elgesį, t.y., nuimti draudimus, slopinimą


Jean Piaget

Šveicarų psichologas (1896-1980) Vaikai- “mažieji mokslininkai” Naudojo klinikinio interviu metodą KAIP jie tai žino vs KĄ jie žino Kognityvinė raida:

Pakeičia vaiko sugebėjimąsamprotauti apie jo/jos pasaulį


Jean Piaget kognityvinės raidos teorija

J. Piaget domėjosi kognityvine raida: Kaip kognityvinis aktyvumas, veikla prisideda prie raidos aplamai

Vaiko psichinės struktūros adaptuojasi prie išorinio pasaulio supratimo ir psichinės pusiausvyros pasiekimo ir palaikymo


Piaget kognityvinė teorija: konstruktyvizmas

Konstruktyvizmas: raida vyksta nes vaikai aktyviai manipuliuoja aplinka ir ją tyrinėja

Vaikų žinios apie aplinką nėra tiksli tų įvykiųkopija, reprodukcija. Ne fotografija.

Vaikai pakeičia tai, ką jie sužino iš aplinkos, ir pakeičia jį taip, kad jis atitiktų egzistuojančias schemas.


Svarbiausi Piaget teorijos teiginiai

Protinė raida yra adaptyvus procesas, kurio šaknys - paties vaiko veikla aplinkoje

Vaikai yra aktyvūs ir motyvuoti besimokantieji Vaikai tai, ko išmoko per savo patirti,

struktūruoja, organizuoja naudodami schemas Kognityvinė raida vyksta, kai mes įgyjame

naujas schemas ir kai mūsų schemos tampa sudėtingesnėmis


Piaget apie kogniciją

Schemos yra pagrindiniai intelekto vienetai Schemos

Vidinė kognityvinė struktūra Protiniai pasaulio modeliai kuriuos žmonės

naudoja savo patirties interpretavimui


Piaget apie kognicijąkognityvinė adaptacija atspindi dviejų vienas

kitą papildančių procesų poveikį: Asimiliacija -Procesas, kai naudojant schemas,

patirtis padaroma prasminga; ji leidžia turimąschemą priderinti prie aplinkos

Akomodacija - Schemos keitimas siekiant įtraukti naują informaciją ji leidžia pakeisti schemą kad galėtų valdyti, tvarkyti naują situaciją aplinkoje

Kiekvieną kartą, kai schema modifikuojama, ji užtikrina geresnę pusiausvyrą tarp aplinkos ir vaiko turimo aplinkos supratimo

Pusiausvyros siekimas – Asimiliacijos ir akomodacijos subalansavimas,

lygsvaros pasiekimas


Kas yra schema? Schema yra protinis

procesas, atsakingas užveiklą,

-paprastą, tokią kaip pavadinimas ir priskyrimas,

-ir sudėtingą, pvz. eksperimentavimas

Schemos vadovauja elgesiui, jį nukreipia.

Pvz., vaikas pirmą kartąmato arklį:


Po to jis mato…


Asimiliacija: naujos informacijos įjungimas į jau turimas schemas


Asimiliacija


Pusiausvyros praradimas

K ??????

?


AkomodacijaGETncm/justsaycust-recrate-itemcommunittg/stores/dtg/stores/d-favorite-listruejust-say-no

karvės

arkliai


AkomodacijaGETncm/justsaycust-recrate-itemcommunittg/stores/dtg/stores/d-favorite-listruejust-say-no

?

karvės

arkliai


Vaikams mokantis, kategorijos tampa vis sudėtingesnėmis

žinduoliai

žuvys

?


Piaget skiria keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas,

kurios kokybiškai skiriasi viena nuo kitos:

Sensomotorinio intelekto stadija

Priešoperacinio mąstymo stadija

Konkretaus operacinio mąstymo stadija

Formalaus operacinio mąstymo stadija

Kognityvinės raidos stadijos


Kognityvinės raidos stadijos

Sensomotorinis periodas: nuo gimimo iki 2m. Kūdikių schemos yra paprasti refleksai ir sąveikos su

žmonėmis ir objektais Priešoperacinis periodas: nuo 2 iki 7 m.

Vaikas pradeda naudoti protinius vaizdinius, bet problemųsprendimas ribotas

Konkretus operacinis mąstymas: nuo 7 iki 11 Vaikas atlieka protines operacijas

Formalus operacinis mąstymas : nuo 12m. irsuaugusiojo amžiuje Vaikai gali naudoti formalų problemų sprendimo būdą ir

aukštesnius abstraktaus mąstymo lygius


Piaget teorijos indėlis ir ribotumai

Vaikai yra aktyvūs besimokantieji, turintys struktūruotas mintis/mąstymą.

Paskatino vaikų mąstymo tyrimus Nepakankamai vertino t.t. amžiaus vaikų

gebėjimus ir pervertino kitų amžiaus grupiųvaikų gebėjimus

Raida atrodo nevyksta taip griežtai stadijomis, kaip manė Piaget.


Piaget teorijos ribotumai

Skirstymas į stadijas kelia tam tikrų problemų(vaikų mąstymas nenuoseklus)

Vaikų patiriamus sunkumus gali paaiškinti informacijos apdorojimo teorija (neo-Piagetteorija)

Negali paaiškinti jaunuolio mąstymo (post-formalus operacinis mąstymas)

Nepakankamai vertino kultūros ir socialiniųnormų poveikį


kognityvinės teorijos variacijos Neo-Piaget teorijos

Siekia peržiūrėti Piaget teoriją, remiantis naujų tyrimųrezultatai

Informacijos apdorojimo teorijos Domisi, kaip informacija kaupiama, atgaminama,

organizuojama ir keičiama raida -> informacija apdorojama vis efektyviau Su raida susiję pokyčiai pasireiškia:

Kognityviniuose kontrolės procesuose Metakognityviniuose sugebėjimuose Žinių kiekyje

Pokyčiai atsiranda nuolat, specializuotose srityse, patirties įtakoje


Informacijapatenka įsmegenis

Informacijaapdorojama, analizuojama, ir saugoma kol prireiks

RezultatasĮVADASInformacijapanaudojama elgesiui ir sąveikoms

matematika

istorija religija

geografija

mokslas

literatūra

•Informacijos apdorojimo teorija: Žmogaus protas prilyginamas kompiuteriamsMąstymas yra informacijos apdorojimas


Informacijos apdorojimo teorijos Mažų vaikų kognityviniai sunkumai lemti jų

sugebėjimu apdoroti informaciją Pvz., jie lengvai išblaškomi, nepilnai išanalizuoja

stimulus, nesugeba vienu metu galvoti apie kelis dalykus

Kai užduotys vaikams pateikiamos taip, kad informacijos apdorojimo sistemoms tenka mažesnis krūvis, jų kognityviniai sugebėjimai pagerėja


Biologinės teorijos

Domisi paveldimumo įtaka individualiems skirtumams.

Natyvistinės Požiūris kad žmonės turi įgimtus genetinius

bruožus. Etiologinės

Genetiškai apspręsti mechanizmai kurie padeda išgyventi.

Sociobiolginės Visuomenės tyrimas, naudojant metodus ir

sąvokas iš biologijos mokslų.


Šiuolaikinės biologinėsteorijos

Analizuoja biologines “predispozicijas” ir“paleidžiančius procesą” aplinkos veiksnius (“triggers”.)

Bazinis principasc/dogma: Žmonės gimsta su skirtingais genetiniais bruožais

(t.y., žmonės nėra visi vienodi, lygūs, tapatūs). Tyrinėja smegenų funkcionavimo ypatumus,

psichinius procesus ir mokymąsi kaip biologiniusprocesus


Sociobiologinė teorija: savanaudiškumo genas

Socialiniai dėsningumai atspindi biologinesimperatyvas (būtinumą).

Edmund O Wilson sociobiologija (1975): “savanaudiškumo genas” kontroliuoja žmonijos

likimą; Kiekvienas turi įgimtą poreikį perduoti savo

genetinį kodą per reprodukciją ir šalindamas konkurentus.

Gali paaiškinti rasizmą, priešingos lyties (džn. moterų) diskriminaciją, ir t.t.


Natyvistinės teorijos

Raida yra sąveikos tarp aplinkos ir įgimtų, tam tikros srities specifiniųmodulių produktas

Aplinkos vaidmuo minimalus Chomsky


L. Vygotskis: sociokultūrinėteorija

Gimė 1896 Baltarusijoje Išsilavinimas: teisininkas;

filologas Psichologo karjerą pradėjo

1917; 17 m. truko jo mokslinė karjera;

Jis parašė septynias knygas ir dešimtis mokslinių straipsnių

Mirė 1934 m. nuo tuberkuliozės.


Socio-kultūrinė Vygotskio teorija

Analizavo, kaip vertybės, tikėjimai, papročiai ir kultūros/socialinės grupės įgūdžiai įtakoja vaikų raidą

Dėmesio centre-dialogas tarp vaikų ir labiaupatyrusių visuomenės narių

Teigė, kad kalba pereina į kalbėjimą sau, ir taip pat pabrėžė, jog kalba įtakoja kognityvinę (pažintinę) raidą, ir vyresniame amžiuje -metakogniciją


Pagrindiniai Vygotskioteorijos teiginiai

1. Vaikai konstruoja žinias 2. Mokymas gali paskatinti raidą 3. Raida negali būti atskirta nuo jos

socialinio konteksto 4.Kalba vaidina esminį vaidmenį proto

raidojeŠios jo idėjos yra tarpusavyje susiję. Jos bus

aptartos atskirai.


Pagrindiniai teiginiai: Vaikai konstruoja žinias

Vaikai patys aktyviai konstruoja žinias, o ne pasyviai atkartoja tai, kas jiems pateikiama.

Mokymasis yra žymiai daugiau nei atspindėjimas, į jįvisada įeina besimokančiojo kuriamas tos naujos informacijos atvaizdavimas, vaizdiniai.

Šiuo savo teiginiu Vygotskis yra artimas Piagetpažiūroms , bet Pagal Piaget, vaikas konstruoja žinias (pažįsta pasaulį) sąveikaudamas su fiziniais objektais. Pagal Vygotskį, žinios yra ne tiek sukonstruotos, kiek perkonstruotos, perkurtos; mokymesi visada dalyvauja daugiau nei vienas asmuo.



Kaip ir Piaget, Vygotskis sukūrė savitus tyrimo būdus tam, kad išsiaiškintų, nustatytų, kaip vaikai ima suprasti juos supantį pasaulį. Vygotskiskonstruktyvizmo principą priešpastato biheviorizmui.

Bihevioristinėje teorijoje teigiama, kad tarp mokymosi ir vystymosi nėra struktūrinių skirtumų

Tuo tarpu Vygotskis teigia, kad mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien t.t. įgūdžių ar sugebėjimų padidėjimas.


Pagrindiniai teiginiai: Mokymas gali paskatinti raidą

Kaip ir Piaget, Vygotskis manė, kad vaikas turi būti pasiekęs tam tikrą subrendimo lygį, kad galėtų mokytis tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, negalima lavinti vaiko logikos, kol vaikas dar nėra įvaldęs kalbos. Tačiau mokymo pagalba galima pagreitinti mąstymo raidą: pavyzdžiui, mokant matematikos, galima pagreitinti mąstymo raidą.

Jis aiškino, kad kai vaikas mokosi skaičiuoti, jis ne tiesiog mintinai atkartoja skaičius, o palaipsniui įsisavina simbolinę skaičiaus prasmę.

Teikė didelę reikšmę tam, kad suaugęs išmoko vaikąpanaudoti strategijas, ir teigė, kad tas naujų strategijųnaudojimas padeda vystyti jų intelektualinius sugebėjimus.



Vygotskis įvedė terminą “Artimiausios plėtros (artimiausio vystymosi) vystymosi zona”.

Pvz., kai 4 metų vaikas prašomas suskaičiuoti žaislinius meškiukus, jis gali mintyse suskaičiuoti 12, o parašyt 15. Taip jis atlieka užduotį savarankiškai, tai yra geriausia, ką jis gali padaryti. Tuo tarpu kai mokytojas parodo jam, kaip tai daryti, tas pats vaikas gali suskaičiuoti 17, nepraleisdamas nei vieno meškiuko. Mokytojas gali padėti patarimu, užuomoina, parodymu kaip tai daryti ir pan. Tą aukštesnįskaičiavimo lygį vaikas gali pasiekti tik su mokytojo pagalba.



Ta sritis, esanti tarp to, ką vaikas gali padaryti pats, ir ką gali padaryt padedamas mokytojo, vadinama artimiausios plėtros zona.

Būtent į šią sritį turi būti nukreiptas mokytojo dėmesys. Ši zona nėra statiška, vaikui pasiekus vienąlygį, jam atsiranda nauja tolimesnės raidos/plėtros zona, ir vaikas gali išmokti vis sudėtingesnių sąvokų ir įgūdžių.

Daug sąvokų ir įgūdžių gali būti už artimiausios plėtros zonų ribų. Pavyzdžiui, 4 metų vaiko negali išmokyti skaičiuoti integralus net puikiausias mokytojas.


Artimiausios plėtros zona

A: Sritis, kur vaikas vienas pats gali išspręsti užduotį, problemą

B: Užduotys, problemos už vaiko sugebėjimųribų

C: Artimiausios plėtros zona: sritis, kur vaikas negali išspręsti vienas, bet gali tai padaryti, padedamas suaugusio ar bendradarbiaudamas su toliau pažengusiu bendraamžiu

Instrukcijos, mokymas turi vykti artimiausios plėtros zonoje.


Socialinė sąveikaSuaugusio vadovavimas

Bendradarbiavimas su bendraamžiaisMokytojas

Individas-besimokantysis

Kognityvinė raida ir įgūdžių pagrindas

Individualus įgūdžiųlygis


Potencialus įgūdžių lygiskaip socialinės interakcijos

rezultatasMokymasis yra kognityvinėraida per socialinę interakciją




Artimiausios plėtros zonos samprata pateikia tris svarbias išvadas ankstyvam vaikų mokymui:

Pirma, verčia asmenis, mokančius vaiką, pergalvoti koks mūsų veiksmas, pagalba gali padėti vaikui pasiekti aukštesnį supratimo lygį; t.y., ar geriau duoti vaikui žodinęužuominą, ar leisti jam dirbti su kitu vaiku, kuris yra pažengęs truputį toliau, ir t.t.

Antra, į artimiausios plėtros zoną. reikia atsižvelgti, kai yra tiriami vaikų sugebėjimai. Paprastai tiriamas ir nustatomas tik tuometinis išsivystymo lygis, neatsižvelgiant į vaiko artimiausios plėtros zoną. Ką vaikas gali padaryti vienas?

Pvz, skaitydami sakinį du vaikai, nepadedami mokytojo, gali padaryti klaidas dviejuose žodžiuose. Tačiau vienam vaikui reikės daugiau pataisymų, pakartojimų nei kitam, o tai reiškia, kad jie nėra tame pačiame lygyje . Todėl fiksavimas vien to, ką vaikas gali padaryti vienas, nėra pakankamas.



Trečia, jeigu remtis Piaget teorija, tai, ką mokytojas daro klasėje, paprastai yra paremta tuo, kokius įgūdžius, sąvokas vaikas yra gerai įsisavinęs. Faktiškai mokytojai turi laukti kol reikiamas elgesys spontaniškai pasireikš, o ne pateikti tam tikras veiklos formas, kurios paskatintų tai pasireikšti.

Tuo tarpu Vygotskij teigia, kad efektyviausias mokymas yra tada, kai remiamasi artimiausios plėtros zona, o ne tuo, ką vaikas jau yra pasiekęs.

Mokytojai turi pateikti tokias užduotis, kurios turi būti truputįsudėtingesnės už tai, ką vaikas gali padaryti pats be niekieno pagalbos. Todėl jautri mokytojo intervencija gali įgalinti, padėti vaikui veikti aukštesniu lygiu ir tuo pačiu skatinti raidą.












Pagrindiniai teiginiai: Vystymasis negali būti atskirtas nuo jo socialinio konteksto

Socialinė aplinka įtakoja ne tik nuostatas ir įsitikinimus. Ji daro įtaka ir tam, kaip mes galvojama, ir tam, ką mes galvojame.

Vygotskis ir jo kolegos matė labai greitus socialinius pasikeitimus Tarybų sąjungoje, kurie vyko, kai tokios ne techninės kultūros kaip Uzbekistanas ir Centrinė Azija staiga buvo įtrauktos dalyvauti gana techniškai išsivysčiusioje imperijoje. Ne tik jų žinių bazėbuvo skirtinga, bet ir pats jų galvojimo būdas apie patirtį buvo skirtingas.

Vygotskis tyrinėjo, kaip socialinė aplinka paveikia uzbekųmąstymą, suvokimą ir atmintį. Panašiai kaip antropologai, studijavę neraštingas tautas, taip ir Vygotskis nustatė, kad Vakarietiška logika nėra universali. Kitos kultūros turi savitus patirties klasifikavimo ir aprašymo būdus, kurie skiriasi nuo mūsų, tačiau yra tinkamos jų aplinkoje.



Kadangi kontekstas ir procesai, kuriuos mes naudojame mąstyme yra kultūriškai determinuotos, Vygotskis mano, kad visų žmonių proto struktūra yra panaši.

Jis teigė, kad yra du protinio funkcionavimo lygiai-aukštesnis ir žemesnis. Žemesnį protinio funkcionavimo lygį sudaro tokie sugebėjimai kaip reaktyvus dėmesys (t.y., reakcija į stiprų garsą arba ryškų objektą), asociatyvi atmintis (pav., mes sustojame prie raudono šviesoforo signalo) , ir senso-motorinio mąstymo. Šios funkcijos yra įgimtos, yra mūsų paveldimumo dalis, tai būdinga ir aukštesniesiems primatams.



Aukštesnieji psichiniai procesai yra būdingi tik žmonėms, perduodami iš kartos įkartą mokymo ir mokymosi pagalba. Jų formos skirtingose kultūrose skiriasi.

Pereinant iš kartos į kartą, tokios funkcijos kaip nukreiptas (fokusuotas) dėmesys –sugebėjimas susikoncentruoti, nežiūrint į trukdymus, tikslingas įsiminimas—t.y., sugebėjimas specialiai ką nors įsiminti; ir simbolinis mąstymas išsivystė ir perduodami iš kartos įkartą per daugelį metų--milijonuose kartų.

Žmogaus intelektualinė evoliucija vyko perduodant tuos protinius įrankius kurie padeda spręsti tokias problemas kaip abstraktūs matematiniai uždaviniai.



Reaguodamos, sąveikaudamos su įvairiais aplinkos veiksniais, skirtingos kultūros išvystė skirtingus įrankius.

Neraštingos visuomenės vartoja labai skirtingus būdus informacijai išsaugoti, lyginant su raštingomis.

Vidiniai protiniai įrankiai pagrindinai yra pagrįsti kalba, pavyzdžiui skirstymas objektų į kategorijas įsiminimo metu.

Maži vaikai dar tik vysto tokius vidinius protinius įrankius (priemones), todėl šiame procese jiems turi padėti suaugę.

Pagal Vygotskį, visa žmonijos kultūros istorija yra paremta tų protinių įrankių vystymusi, raida- nuo primityvių išorinių prie sudėtingų vidinių


Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje Vygotskio pateiktos mintys patvirtinamos atliekant tyrimus

skirtingose kultūrose. Kalba yra kultūroje susiformavusiųmąstymo įrankių perdavimo būdas ir yra jų formavimesi labai svarbi.

Pagal Vygotskį, kalba yra mąstymo mechanizmas, yra svarbiausias mąstymo įrankis. Kalbos pagalba informacija perduodama iš vienos kartos į kitą. Kalbos pagalba, pavyzdžiui, mes galime aptarinėti dalykus, kurie kažkada įvyko, kurie įvyks, arba kurie niekada neįvyks.

Išorinė patirtis kalbos pagalba yra transformuojama į vidinius procesus, ji padeda išlaikyti mūsų patirtį prote. Pav., Mokydami vaikus naujų įgūdžių, mes pasakome vaikui, ką mes norime kad jis padarytų. Vaikas, įsisavinęs taisyklę, naudoja ją savarankiškai savo elgesio reguliavimui.t.y., mokymas vyksta ciklais nuo išorinių prie vidinių procesų, kol galų gale tampa paties vaiko repertuaru


Privati kalba ir savęs (self)-reguliavimasis

Pirmiausia, vaiko elgesį reguliuoja kiti Po to, naudodamas tokią pat kalbą, vaikas ima

reguliuoti kitų elgesį Trečia, naudodamasis privačia kalba, ima reguliuoti

savo paties elgesį Galiausiai, pradeda reguliuoti savo elgesį,

naudodamas vidinę kalbą, nepasiekiamą aplinkiniams Vyksta taisyklių, normų interiorizacija


Privati kalba ir savęs (self)-reguliavimasis

Vaikai iš pradžių garsiai kalba sau, taip sau vadovaudami

Pradeda tai daryti atvirai (garsiai), po to –kalba tik sau (galima matyti kaip juda jų lūpos) – vyksta kalbos interiorizacija

Kalba sukuria pagrindą visiems aukštesniesiems kognityviniams procesams

Vaikai su mokymosi sutrikimais ilgesnį laiko tarpą ir daugiau naudoja privačios kalbos


Pagrindiniai teiginiai: Kalba vaidina pagrindinį vaidmenį protinėje raidoje Vygotskio darbas akcentuoja procesus, kurie būtini tam, kad

vaikas galėtų reguliuoti jų pačių vidinį ir išorinį elgesį. Skatindami vaikus analizuoti savo patirtį, kalbėtis vienas su kitu

apie ją, rašyti apie savo patirtį ir netgi patiems su savimi apie tai kalbėtis, padedame vaikams išmokti būti nepriklausomais besimokančiaisiais.

Pagal Vygotskį mokymo tikslas yra suformuoti nepriklausomą, patį save reguliuojantį individą kuris gali dirbti su kitais, naudodamasis praeityje gautomis žiniomis, pamokomis.

Artimiausios plėtros zonos supratimas išplečia mokytojo galimybes vadovauti ir įtakoti tam, kad vaikas taptų aktyviu besimokančiuoju.

Vygotskio siūlomas mokymosi analizavimas gali padėti vaikui pačiam formuoti savo elgesį ir aktyvinti mąstymą


VYSTYMOSI KRIZĖS VYGOTSKIO TEORIJOJE


Krizės samprata Amžiaus tarpsnių krizės yra ypatingi, neilgai

trunkantys ontogenezės periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pasikeitimai.

Skirtingai nuo neurotinio ar traumatinio pobūdžio krizių, jos priskiriamos normatyviniams procesams, kurie būtini normaliam asmenybės vystymuisi.

Šios krizės gali kilti pereinant žmogui iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, ir yra susiję su sisteminiais kokybiniais pasikeitimais socialinių santykių, veiklos ir sąmonės sferose.

Vygotskis skiria pirmų gyvenimo metų krizę, trijųmetų krizę, 7 metų krizę, paauglystės krizę


Krizės samprata Jis teigė, kad amžiaus tarpsnių krizės, pergyvenamos vaikystėje, yra

susiję su tuo, kad vaikas pereina prie naujų santykių su suaugusiu. Šio proceso metu atsižvelgiama į naujas, išaugusias vaiko galimybes, įbesikeičiančią vystymosi socialinę situaciją, veiklos pasikeitimą, į vaiko sąmonės struktūros persitvarkymą.

Vaiko perėjimas į naują amžiaus tarpsnį dažnai yra susijęs su aštriųprieštaravimų tarp anksčiau susiklosčiusių tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis iš vienos pusės ir su savo išaugusiomis fizinėmis ir psichologinėmis galimybėmis, siekimais iš kitos pusės, išsprendimu.

Negatyvizmas, užsispyrimas, kaprizingumas, padidinto konfliktiškumobūsena, ir kitas būdingas amžiaus tarpsnių krizėms negatyvus elgesys dar labiau sustiprėja, jeigu suaugę ignoruoja naujus vaiko bendravimo ir veiklos poreikius, ir , priešingai, susilpnėja, kai vaikas auklėjamas teisingai.

Šie kriziniai periodai turi pozityvią reikšmę asmenybės vystymuisi, nors bendrauti su vaiku tuo metu ir gana sunku.


Krizės samprata Vygotskio nuomone, kritiniu periodu vaikas įgyja naujus

sugebėjimus, kurie skiriasi nuo stabiliais periodais įgyjamų tuo, kad jie niekada neišlieka tolesniame gyvenime.

Stabiliais periodais įgyti sugebėjimai- išmokimas vaikščioti, kalbėti, rašyti- išlieka visą tolesnį gyvenimą. Pereinamaisiais (kritiniais) momentais vaikas, pavyzdžiui, įsisavina autonominę kalbą. Jei ji išliktų visą gyvenimą, tai būtų nenormalu.

Tačiau nors šiame periode įgyti sugebėjimai yra praeinamojo pobūdžio, jie labai svarbūs genetine prasme, nes yra tarsi pereinamasis tiltas. Iš tikrųjų jie niekur nedingsta, tik transformuojasi į sudėtingesnes struktūras.


Urie Bronfenbrenner

Aiškina raidą per ryšius tarp žmonių ir su jųaplinka

Kontekstai Makrosistema Exosistema Mikrosistema

Ekologinė teorija


Etologinė ir ekologinė teorija

Etologinė teorija remiasi duomenimis išbiologijos tyrimų, tyrinėjančių kitas rūšis, siekiant suprasti raidą; pvz.: prisirišimas, teritorijos saugojimas, lyderiavimas ir pan.

Ekologinė teorija siekia apjungti daugelįveiksnių ir žmogaus raidą įtakojančiųveiksnių, tyrinėjant įvairias sistemas sistemose


Uri Bronfenbrennerio Ekologinisžmogaus raidos modelis

Pagal Bronfenbrennerio (1979) socialinę ekologinę teorijąžmogaus raida vyksta įvairių kontekstų sąveikoje :

• Tiesioginės ir ankstyviausios įtakos iš šeimos, mokyklos, religinių institucijų, vaiko bendraamžių grupės ir jųtarpusavio sąveika

• Tiesioginės įtakos iš kaimynystės, bendruomenės, socialinių institucijų ir kultūrinės aplinkos ir jų tarpusavio sąveika

• Pokyčiai regione, globaliniai pokyčiai ir jų tarpusavio sąveika


Ekologinė teorija


Ekologinė teorija


Ekzosistema Mezosistema

Makrosistema

ŠeimaMokykla &klasė

Religija &grupės

Bendra-amžiųgrupė

Chronosistema

Mokymosi sistema

Politinė filosofija

Nacio

nal.

papr

očia

i Ekonominės sąlygos

Socia

linės

sąly

gosK

ultūr. vertybės

bend

ruom

enė

ŽiniasklaidaM

edici

ninė

s įsta

igos

BronfenbrennerioEkologinė raidos teorija


Aplinkos veiksniai įtakoja raidą 5 aplinkos sistemos veikia raidą gyvenimo

bėgyje

Eklektiška teorinė orientacija: parenka požymius, apibūdinimus iš kitų teorijų Nėra vienos teorijos kuri atsakytų į visus

klausimus Kiekviena teorija gali įnešti svarbų indėlį,

siekiant suprasti žmogaus raidą gyvenimobėgyje

Urie Bronfenbrennerio ecologinėteorija: Indėlis ir kritika


Eklektizmas

Daug teorinių požiūrių

Kuriama remiantis idėjomis iš kelių šaltinių.

Vengiama rigidiškai remtis viena teorija.

Leidžia giliau tyrinėti elgesį, naudojant geresnes tyrimo metodologijas ir metodus.


Koks kiekvienos iš aptartų teorijųįnašas?

Psichoanalitinė teorija parodė ankstyvos patirties vaikystėje svarbą

Biheviorizmas parodė tiesioginį aplinkos poveikį išmokimui

Kognityvinė raidos teorija padeda suprasti kaip keičiasi mąstymo pobūdis


Koks kiekvienos iš aptartųteorijų įnašas?

Sociokultūrinė teorija akcentuoja kultūrinės aplinkos svarbą

Ekologinė teorija akcentuoja sąveiką tarp įgimtų bruožų ir betarpiškų kontekstų

Eklektinė perspektyva Požiūris, kurio laikosi dauguma raidą tyrinėjančių

psichologų, kurie taiko įvairių teorijų aspektus, o ne remiasi tik viena kuria iš jų

Documents

2 pask teorijos rz - RITA ŽUKAUSKIENĖrzukausk.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2-pask-teorijos-rz5.pdf · Raidos teorija- sisteminga teiginiųir princip ... krizėje, tačiau iš