Embed Size (px)
Citation preview
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
2018 METŲ GAISRŲ IR GELBĖJIMO DARBŲ
STATISTIKOS ANALIZĖ
Pastarųjų metų tendencija – mažiausias per 30 metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.
VILNIUS
2019
T U R I N Y S
1. Apie žūtis gaisruose 1 psl.
2. Tragiškiausi metų gaisrai 3 psl.
3. Gaisrų ir žuvusiųjų skaičius pagal vietoves 4 psl.
4. Gaisruose žuvusių ir traumuotų vaikų statistika 5 psl.
5. Žmonių žūčių priežastys ir vietos 5 psl.
6. Žuvusiųjų gaisruose pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 8 psl.
7. Žmonių žuvimo laikas 8 psl.
8. Gaisrų skaičius ir jų dinamika 10 psl.
9. Gaisrų skaičius objektuose 12 psl.
10. Pagrindinės gaisrų priežastys 19 psl.
11. Gaisruose išgelbėtų žmonių skaičius 20 psl.
12. Kvėpavimo organų apsaugos aparatų panaudojimas 21 psl.
13. Gaisrų padariniai 22 psl.
14. Gelbėjimo darbai 22 psl.
15. Visuomenės pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 25 psl.
Priedai:
- Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
- Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys
- Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
- Atliktų gelbėjimo darbų paskirstymas pagal priešgaisrines gelbėjimo pajėgas
1. APIE ŽŪTIS GAISRUOSE
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje kilo 11 848
gaisrai, jų metu žuvo 86 žmonės, iš jų 2 vaikai, 174 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2017 m.,
gaisrų padaugėjo 26,1 proc. – užpernai kilo 9394 gaisrai, kuriuose žuvo 103 žmonės, o 181
gyventojas patyrė traumų. Lyginant su 2017 metais, pernai žuvo septyniolika gyventojų mažiau (16,5
proc. mažiau nei 2017 m.). Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 30 metų.
Gaisruose žuvusių žmonių skaičius
2018 m. žmogus žūdavo kas 138-ame gaisre, o 2017 m. – kas 91-ame. 2018 m. gaisrų metu
ugniagesiai išgelbėjo 138 gyventojus, iš jų 14 vaikų. Palyginti su užpernai – 9 proc. mažiau (2017 m.
gaisruose išgelbėti 152 gyventojai).
Gaisruose žuvusių ir išgelbėtų gyventojų skaičius
100 000 šalies gyventojų tenka:
100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,9 gaisruose žuvusių žmonių (2017 m. – 3,5). Lyginant
su Latvijos ir Estijos gaisruose žuvusių gyventojų statistika, Lietuvoje žmonių 100 tūkst. gyventojų pernai
žuvo mažiau nei Estijoje bei Latvijoje. Pastarųjų metų tendencija – Lietuvoje nuo 2013 m. žuvusiųjų
skaičius sumažėjo beveik 2 kartus.
89
150
113
143 149
254
320 272
228
238
202
207 244
236
255
233
298 307 298
270
203
233
135
151 160
125
125
101
103
86 0
100
200
300
400
19
89
19
90
19
91
19
92
19
93
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
metai
žuvusių žmonių skaičius
160 125 125
101 103 86 123
150 181 153 183
152 138 164
0 0 6 5 3 2 3 0
20
40
60
80
100
0
100
200
300
2013 2014 2015 2016 2017 2018 - 2013-2017metų
vidurkis
žuvo žmonių išgelbėta žmonių iš jų žuvo vaikų
321,6 446,8
346,1 405,6 472,2 396,3
3,5 4,1 3,0 2,9 4,2 3,8
0
350
700
Lietuva Latvija Estija
gaisrų skaičius 2017 m. gaisrų skaičius 2018 m.
žuvusiųjų skaičius 2017 m. žuvusiųjų skaičius 2018 m.
2
Žuvusiųjų skaičius pagal apskritis
100 000 gyventojų
2018 m. Lietuvos miestuose žuvo 29 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 57. Dešimt
žmonių žuvo Vilniuje, 8 – Kaune, 6 – Švenčionių rajone, 5 – Kaišiadorių rajone, 4 – Vilniaus rajone, po 3
– Kauno, Akmenės, Šiaulių, Jurbarko bei Šalčininkų rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (29
gyventojai) ir Kauno (21) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (1) ir Klaipėdos (2) apskrityse. Gaisrų
statistika liudija, kad kaimuose gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.
Aukų gaisruose skaičius pagal apskritis
Žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo Vilniaus (+12), Tauragės (+2), Utenos (+1) ir Kauno (+1)
apskrityse, tačiau Panevėžio (-12), Šiaulių (-11), Alytaus (-3), Klaipėdos (-3), Marijampolės (-3) ir
Telšių (-1) apskrityse sumažėjo.
Aukų skaičius apskrityse, palyginti su 2017 metais
Žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2017 m., ypač padidėjo:
– Kaišiadorių r. sav. – nuo 1 iki 5;
– Švenčionių r. sav. – nuo 2 iki 6
– Jurbarko r. sav. – nuo 0 iki 3;
– Šalčininkų r. sav. – nuo 1 iki 3;
– Panevėžio r. sav. – nuo 1 iki 2;
– Vilniaus m. – nuo 8 iki 10;
– Molėtų, Elektrėnų, Širvintų r. – sav. nuo 0 iki 2.
3,6
1,9
3,4
2,1
5,4
7,1
4,6
7,2
1,4 1,5
4,3 3,9 3,6 3,6 3,4 3,2
2,6 2,1 0,7 0,6
0
5
10
Utenos Tauragės Kauno Vilniaus Alytaus Šiaulių Marijampolės Panevėžio Telšių Klaipėdos
2017 m. 2018 m. šalies vidurkis - 2,9
17 20 20
5
17
8 7 2
5 2
29
21
9 6 5 5 4 4 2 1
0
10
20
30
Vilniaus Kauno Šiaulių Utenos Panevėžio Alytaus Marijampolės Tauragės Klaipėdos Telšių
2017 m. žuvusių žmonių skaičius 2018 m. žuvusių žmonių skaičius
29
21
9 6 5 5 4 4 2
1 10 8
0 2 0 2
0 0 0 1 0
20
40
60
0
10
20
30
Vilniaus Kauno Šiaulių Utenos Panevėžio Alytaus Marijampolės Tauragės Klaipėdos Telšių
2018 m. žuvusių žmonių skaičius 2018 m. žuvusių žmonių skaičius apskričių centruose
(-3) (+2)
(-1)
(-3) (-12) (-11)
(+1)
(0) (-1)
(-2)
(-3)
(0)
(+1)
(+12)
(-3)
(+2) (-3)
(+1) (-4) (+1)
3
2018 m. kas 138-ame gaisre žuvo žmogus (pagal apskritis)
2. TRAGIŠKIAUSI METŲ GAISRAI
2018 m. Lietuvoje kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o gaisrų, kurių metu
žūsta 3 ir daugiau žmonių pavyko išvengti. Tai pats mažiausias gaisrų, kuriuose žuvo ne vienas
žmogus, skaičius per pastaruosius 15 metų.
Gaisrų skaičius, kuriuose žuvo žmonės
Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Gaisrų skaičius, kuriuose
žuvo žmonės 233 175 186 118 132 135 104 108 81 93 81
Gaisrų skaičius, kuriuose
žuvo 2 ir daugiau žmonių 31 25 35 16 18 19 17 14 16 10 5
Tragiškiausi praėjusių metų gaisrai, pasiglemžę po dvi žmonių gyvybes, kilo sausio (1 gaisras),
kovo (2) ir spalio (2) mėnesiais. Du gaisrai kilo Kauno apskrityje (Kauno mieste ir Kaišiadorių rajono
savivaldybėje) ir po vieną gaisrą Tauragės (Jurbarko rajono savivaldybėje), Šiaulių (Akmenės rajono
savivaldybėje) ir Vilniaus (Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityse. Du gaisrai, kuriuose žuvo po du
gyventojus, kilo mieste, o 3 – kaimiškose vietovėse. Šių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei
dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (kilo 2 gaisrai), neatsargus žmogaus
elgesys su ugnimi (kilo 2 gaisrai) ir neatsargus rūkymas.
Sausio 31-osios naktį, Naujoje Akmenėje, Ramučių gatvėje, mediniame sodo namelyje kilęs
gaisras nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Atvykus ugniagesiams, statinys degė atvira liepsna, stogas jau
buvo įkritęs. 04.56 val. namelio viduje rastas žmogaus kūnas be gyvybės ženklų, 05.30 val. surastas dar
vieno žmogaus kūnas. Gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo
reikalavimų pažeidimai.
Kovo 14-osios rytą, gaisras kilo Švenčionių rajone, Magūnų kaime, degė individualus
gyvenamasis namas. Viename iš kambarių degė sofa. Ugniagesiai virtuvėje ant grindų rado 61-erių metų
vyro kūną, o kambaryje – 66-erių metų moters kūną. Gaisro priežastis – neatsargus rūkymas.
Spalio 5-osios naktį gaisras kilo Jurbarko rajone, Klišių
kaime. Atvykus ugniagesiams, liepsnojo dviejų aukštų grupės
savininkų gyvenamasis namas. 07.06 val. rastas apdegęs žmogaus
kūnas. 10.57 val. gaisravietėje rastas dar vienas smarkiai apdegęs
kūnas. Ugniagesiams pavyko išsaugoti šalia buvusius du pastatus.
Gaisrą gesinti padėjo ir savanoriai ugniagesiai. Gaisro priežastis –
neatsargus žmogaus elgesys.
Spalio 14-osios vakarą, gaisras kilo Kaišiadorių rajone,
Neprėkštos kaime. Pro gyvenamojo namo langą veržėsi dūmai ir
ugnis, kambaryje degė baldai ir namų apyvokos daiktai.
Ugniagesiai pradėjo gesinti gaisrą ir netrukus name surado nukentėjusį vyrą. Jie išnešė jį į lauką ir pradėjo
gaivinti, tačiau atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo 1979 m. gimusio vyro mirtį. Po kelių
minučių ugniagesiai surado dar vieno, smarkiai apdegusio, 1974 m. gimusio, vyro kūną. Gaisro priežastis
– neatsargus žmogaus elgesys.
565 537
211 146 142
122 120 110 109 104 0
300
600
Telšių Klaipėdos Panevėžio Marijampolės Alytaus Šiaulių Vilniaus Tauragės Utenos Kauno
2018 m. šalies vidurkis - 138
4
2018 m. gaisrų, kurie atitiktų ekstremaliųjų įvykių kriterijus bei dėl kurių būtų paskelbta
ekstremalioji situacija, nebuvo. 2017 m. buvo kilę 2 gaisrai, atitinkantys ekstremaliųjų įvykių kriterijus –
kovo mėnesį Molėtų rajone, Giedraičių sen., atskirais židiniais išdegė 1000 arų durpingos pievos (8.5
kriterijus) ir rugpjūčio mėnesį Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, sudegė du muziejaus
pastatai (15.1 kriterijus). Gaisrų, dėl kurių būtų paskelbta ekstremalioji situacija, užpernai taip pat
nebuvo.
3. GAISRŲ IR ŽUVUSIŲJŲ SKAIČIUS PAGAL VIETOVES
Pernai miestuose žuvo 29 (34 proc. žuvusiųjų) gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse –
57 (66 proc.). 5788 gaisrai (49 proc. visų gaisrų) užgesinti miestuose, o miesteliuose ir kaimo vietovėse –
6060 (51 proc.). Remiantis penkerių metų gaisrų ir juose žuvusių žmonių statistiniais vidurkiais,
miestuose kyla 52 proc. gaisrų, o kaimiškose vietovėse – 48 proc., tačiau gyventojų daugiau žūsta
miesteliuose ir kaimo vietovėse – 59 proc. 2018 m. kaimo vietovėse žuvo beveik 2 kartus daugiau
žmonių nei miestuose. Jeigu miestuose ugnis nusinešdavo žmogaus gyvybę kas 199-ame gaisre, tai
miesteliuose ir kaimuose – kas 106-ame. Beje, Statistikos departamento duomenimis, miestuose gyvena
67,1 proc. visų Lietuvos gyventojų, o kaime – 32,9 proc.
Žmonių žūtys mieste ir kaime
Tragiškiems padariniams didelės įtakos turi jau ne vienerius metus nesikeičiančios socialinės
problemos: nedarbas, girtavimas, neatsargus rūkymas, dėl lėšų trūkumo netvarkoma šildymo įranga,
pasenusi elektros instaliacija, žaibolaidžiai ir kt.
Vidutinis atvykimo į gaisrą laikas, min.
Vidutinis gaisro likvidavimo laikas, min.
0 20 40 60 80 100 120 140 160
2013
2014
2015
2016
2017
2018
51
57
51
38
52
29
109
68
74
63
51
57 mieste kaime
0
10
20
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
7,1 7,3 7,2 6,9 6,8 6,9
14,6 14,2 14,6 13,8 12,8
13,4
mieste
kaime
0
40
80
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
19,3 20,3 21,9 24,4 19,1 20,2
49,4 49,4 53 45,9 40,1 42,9
mieste
kaime
101
103
125
125
86
160
5
4. GAISRUOSE ŽUVUSIŲ IR TRAUMUOTŲ VAIKŲ STATISTIKA
Keletą pastarųjų metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gaisrų prevencijos
srityje daug dėmesio skyrė jaunajai kartai. 2018 m. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
pareigūnai aplankė 1170 mokymo įstaigų (2017 m. – 1068), prevenciniuose renginiuose dalyvavo 58749
mokiniai. Be to, 2018 m. gegužės – lapkričio mėn. vykdomos akcijos ,,Būk saugus mokiny“ metu
susitikta su 1633 bendrojo ugdymo mokyklų klasėmis, kurioje dalyvavo 42583 mokiniai. Akciją „Būk
saugus, moksleivi“ bus rengiama ir šiemet.
Statistika rodo, kad gaisruose žūstančių vaikų skaičius nuo 2007 metų (žuvo 12 vaikų)
nuolat mažėjo, o 2010, 2013 ir 2014 metais vaikų aukų pavyko išvengti. Deja, 2018 metais gaisruose
žuvo 2 vaikai. Pernai kilo vienas gaisras, kuriame žuvo du vaikai.
Kovo 26-osios popietę skaudi nelaimė nutiko Kaune, Tunelio gatvėje degė gyvenamasis namas.
Jame buvo vieni palikti du mažamečiai vaikai. Namo durys buvo užrakintos, o languose įstatytos grotos.
Nors ugniagesiai išlaužė duris ir po kelių minučių išnešė dvejų metų mergaitę ir penkerių berniuką, jų
atgaivinti nepavyko. Gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo
reikalavimų pažeidimai.
Pernai, lyginant su 2017 metais, gaisrų dėl vaikų išdykavimo su ugnimi priežasties skaičius
sumažėjo 21,8 proc. (kilo 97 gaisrai). 2018 m. gaisruose traumų patyrė 11 vaikų.
Žuvusių vaikų skaičius
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Žuvo vaikų 12 7 3 0 2 1 0 0 6 5 3 2
Mergaičių 3 3 2 - 1 1 - - 5 4 0 1
Berniukų 9 4 1 - 1 0 - - 1 1 3 1
Mieste 0 3 1 - 1 0 - - 3 3 1 2
Kaime 12 4 2 - 1 1 - - 3 2 2 -
0-3 metų 7 1 1 - - 1 - - 1 4 2 1
4-6 metų 4 4 0 - - - - - 1 1 - 1
7-9 metų 0 0 0 - - - - - 2 - 1 -
10-14 metų 1 1 1 - 1 - - - 2 - - -
15-17 metų 0 1 1 - 1 - - - - - - -
Traumuota vaikų 34 11 9 12 23 15 14 4 12 9 11 11
5. ŽMONIŲ ŽŪČIŲ PRIEŽASTYS IR VIETOS
2018 m. 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (2017 m. dėl šios priežasties žuvo 38
gyventojai), 19 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų
pažeidimų bei gedimų (12), 18 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (19), 7 – dėl elektros
įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (14), 6 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (14), 3 – dėl
dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po 1 – dėl elektros
įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei tyčinės žmogaus veikos (padegimo). Keturių
gyventojų žūties priežastys dar tikslinamos.
Daugiausia žmonių žuvo gyvenamosios paskirties pastatuose – 75 (87 proc. visų žuvusiųjų).
Palyginus su 2017 metais, juose žuvo 16 gyventojų mažiau. Iš gyvenamosios paskirties pastatų pernai,
kaip ir užpernai, daugiausia gaisrų kilo kaimo vietovėse esančiuose individualiuose gyvenamuosiuose
namuose (1253 gaisrai). Šių gaisrų metu žuvo 43 gyventojai (2017 m. – 39), o miestuose kilusiuose
individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose – 10 gyventojų (2017 m. – 24). Daugiabučių gyvenamųjų
namų gaisruose žuvo 19 žmonių (2017 m. – 24), iš jų 12 gyventojų žuvo miestuose. 2018 m.
gyvenamosios paskirties pastatuose kilusiuose gaisruose žmogus žūdavo kas 37-ame gaisre (2017 m. –
kas 26-ame).
Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose pernai žuvo 6 gyventojai (2017 m. – 3), 3 gyventojai
ugnyje žuvo ūkiniuose pastatuose (esančiuose privačiame namų valdos žemės sklype), po vieną pirtyje,
vasaros virtuvėje ir kituose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilusiuose gaisruose.
6
Dar 2 gyventojai žuvo gaisruose, kilusiuose kitos paskirties statiniuose.
Po 1 žmogų ugnis pasiglemžė degant sodininkų bendrijose (sodo nameliai, vasarnamiai ir
kt.) pastatams bei statybininkų vagonėliams.
Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose bei atvirosiose teritorijose aukų pavyko išvengti.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros (toliau – VPP) pareigūnų inspektuojamuose objektuose
pernai kilo 216 gaisrų (2017 m. – 205). Tai sudaro apie 0,9 proc. visų tikrinamų objektų. VPP
pareigūnų neinspektuojamuose objektuose gaisrų padaugėjo 12,7 proc. (nuo 6403 gaisrų užpernai
iki 7217 pernai). Neinspektuojamuose objektuose kilę gaisrai sudaro 61 proc. visų gaisrų.
Gaisrų ir žuvusiųjų skaičius inspektuojamuose objektuose
Pernai žuvo 17 gyventojų mažiau nei 2017 m. Žmonių žūčių gaisruose priežasčių analizė
rodo, kad 2018 m., palyginus su 2017 m., aukų ypač padaugėjo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių
įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (+7), dėl dujų, žibalinių, benzininių
įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų (+1), dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo)(+1),
tačiau net 11 žmonių mažiau žuvo dėl neatsargaus rūkymo, dėl pašalinio ugnies šaltinio (-8),
elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (-6), dėl neatsargaus žmonių elgesio su
ugnimi (-1), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo (-1), o dėl vaikų
išdykavimo su ugnimi, dėl žaibo iškrovos žūčių pavyko išvengti.
2018 m. turėjo įtakos mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių vykusi akcija
,,Gyvenkime saugiai“. Jos metu buvo aplankyti 106744 būstai (2017 m. – daugiau kaip 25 tūkst.). Akcijos
metu buvo įrengti 6663 autonominiai dūmų detektoriai. Pareigūnai
daugiausia dėmesio skyrė kietojo kuro krosnių ir elektros instaliacijos
būklei, domėjosi, ar gyventojai namuose turi įsirengę autonominius
dūmų detektorius. Gyventojams buvo dalijami lankstinukai apie gaisrų
prevenciją. Akciją ,,Gyvenkime saugiai“ vyks ir 2019 metais.
Vykdydami gaisrų prevenciją, VPP pareigūnai negali be
gyventojų sutikimo tikrinti jų būstų, kur ir kyla daugiausia tragiškų
gaisrų. Jiems pareigūnai gali tik patarti, ką reikėtų sutvarkyti, kaip
apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis gaisro atveju. Todėl nuolat
rengiamos visuotinės akcijos, apsilankoma asocialių ir skurdžiai gyvenančių šeimų namuose, gyventojai
mokomi saugios gyvensenos bei ieškoma būdų, kaip praktiškai padėti ir pagerinti gyventojų būstų
gaisrinę saugą.
2018 m. gaisrų skaičius apskrityse
2018 m.
7217
216 0 86
Gaisrai neinspektuojamuose objektuose
(be atvirųjų teritorijų) Gaisrai inspektuojamuose objektuose
Žuvę inspektuojamuose objektuose
Žuvę neinspektuojamuose objektuose
1704
642 349 360 290 193
289 296 155 137 54
56 44 14 26 5 3 14 0 0
1726 1492
680 721 739
367
362 398
430 302
3484
2190
1073 1095 1055
565 654 708 585
439
0
1000
2000
3000
4000
Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Telšių Utenos Alytaus Marijampolės Tauragės
Atvirosiose teritorijose
Inspektuojamuose objektuose
Neinspektuojamuose objektuose
Bendras gaisrų skaičius
7
Į gaisrų prevenciją daugiau dėmesio turėtų atkreipti ir savivaldybės, kurios galėtų skirti lėšų
skurdžiai gyvenančioms šeimoms šildymo įrenginiams, elektros instaliacijai sutvarkyti, dūmų
detektoriams įrengti. Daugiau pagalbos išaiškinant ir kontroliuojant asocialius asmenis bei daugiavaikes
šeimas tikimasi sulaukti iš policijos bei socialinių tarnybų darbuotojų, praktinę paramą galėtų teikti ir
savanoriai.
2018 m. žmonių žuvimo priežastys
Gaisrai, kilę dėl neatsargaus rūkymo, nusinešė 27 žmonių gyvybes, iš jų 23 vyrų ir 4 moterų.
Gaisruose dėl neatsargaus rūkymo žuvusių žmonių skaičius
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Vyrai 85 96 88 72 70 46 41 47 42 32 22 31 23
Moterys 15 3 22 16 10 15 8 5 7 5 8 7 4
2018 m. gaisruose žuvo 86 žmonės
31,4%
20,9%
20,9%
8,1% 7,0% 1,2%
1,2%
1,2% 1,2%
4,7%
2,3%
Neatsargus rūkymas - 27 (31,4 proc.)
Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir ekspl. reikalavimų pažeidimai - 18 (20,9 proc.)
Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 18 (20,9 proc.)
Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 7 (8,1 proc.)
Pašalinis ugnies šaltinis - 6 (7,0 proc.)
Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 1 (1,2 proc.)
Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 1 (1,2 proc.)
Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 1 (1,2 proc.)
Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai - 1 (1,2 proc.)
Kitos priežastys - 4 (4,7 proc.)
Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai - 2 (2,3 proc.)
Neatsargus
žmogaus elgesys
su ugnimi,
neatsargus
rūkymas
Pašalinis ugnies
šaltinis
Elektros
įrenginių,
prietaisų,
elektros
instaliacijos
gedimai
Krosnių, židinių
bei dūmtraukių
įrengimo ir
eksploatavimo
reikalavimų
pažeidimai,
gedimai
Elektros įrangos
įrengimo ir
ekspl. taisyklių
pažeidimai
Dujų, žibalinių,
benzininių
įrenginių,
prietaisų
eksploatavimo
pažeidimai,
gedimai
Kitos priežastys
kaime 35 2 5 10 0 2 3
mieste 10 4 2 9 1 1 2
10 4 2
9 1 1 2
35
2 5 10
0 2 3
0
10
20
30
40
50
kaime mieste
Iš viso: 45 6 19 1 5 7 3
8
6. ŽUVUSIŲJŲ GAISRUOSE PASISKIRSTYMAS
PAGAL AMŽIŲ IR LYTĮ
Penkerių metų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų. Pernai
gaisruose žuvo 61 vyras, 23 moterys, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos. Gaisruose žuvusiųjų
amžiaus vidurkis – 60 metų (2017 m. – 59). Kaip ir užpernai, pernai dažniausiai gaisruose žuvo nuo 48 iki
68 metų amžiaus žmonės (žuvo 52 gyventojai).
2018 m. gaisruose žuvę žmonės pagal amžiaus grupes
Tipiškas žuvusiojo gaisre portretas 2018 m.
7. ŽMONIŲ ŽUVIMO LAIKAS
Daugiausia žmonių pernai žuvo sausio (16), vasario (12), kovo (15) ir gruodžio (11)
mėnesiais, esant šaltajam laikotarpiui bei šildymo sezono metu, o mažiausiai – gegužės mėnesį (1
gyventojas), kai gyventojai daugiau laiko praleidžia lauke. 2013–2017 m. vasarą žuvusiųjų gaisruose
vidurkis – 14 gaisruose žuvusių žmonių, 2018 m. vasarą žuvo 10 žmonių. Tragiškiausi 2018 m. mėnesiai
– sausis ir kovas, per šiuos mėnesius žuvo 31 žmogus, tarp jų ir du vaikai, o daugiausia gaisrų kilo kovo
(1526 gaisrai) ir balandžio (1971)) mėnesiais (pernykštės žolės deginimas).
Gaisrų ir žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius (2018 m.)
0
5
10
15
20
25
30
iki 47 m.
amžiaus
nuo 48 m. iki
58 m. amžiaus
nuo 59 m. iki
70 m. amžiaus
per 71 m.
amžiaus
amžius
nenustatytas
3 7 7 8 4 4
22 17
9
5
kaime (žuvo 57)
mieste (žuvo 29)
809 758
1526
1971
1177 1381
673 757 706 710 680 700
16 12
15 7
1 5 3 2 2 6 6 11
0
500
1000
1500
2000
2500
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
gaisrų skaičius žuvo žmonių
nuo 48 iki 68 metų amžiaus
kaimo gyventojas
mėnesio viduryje
šeštadienį ir sekmadienį
neatsargiai besielgiantis su ugnimi bei
neatsargiai rūkantis
vartojantis alkoholį
gaunamos mažesnės nei vidutinės pajamos
socialinės problemos
prevencinės informacijos trūkumas
susiformavę ir sunkiai keičiami
savisaugos įgūdžiai
nuo 20 iki 8 val. (tamsiuoju paros metu)
7
29
24
9
17
sausio ir kovo mėnesiais
vyrų žuvo 2,7 karto daugiau nei moterų
9
Analizuojant vidutinę oro temperatūrą ir gaisruose žuvusių žmonių skaičių mėnesio dekadomis,
galima pastebėti, kad žmonių aukų gaisruose per vieną mėnesio dešimtadienį nepavyksta išvengti krentant
vidutinei oro temperatūrai žemiau 4 °C.
2018 m. gaisruose žuvę žmonės pagal oro temperatūrą (mėnesio dešimtadieniais)
* - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM duomenys (°C)
Gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesius
Analizuojant žmonių žūtis pagal savaitės dienas, daugiausia jų žuvo sekmadienį (17
gyventojų) ir šeštadienį (13), o mažiausiai – pirmadienį (8). Pernai tragiškiausios savaitės dienos, kai
gaisruose žuvo vaikai, buvo trečiadienis, šeštadienis ir sekmadienis. Trečiadienį kilo net trys gaisrai, kurių
metu žuvo po du šalies gyventojus.
Žuvusių žmonių skaičius pagal savaitės dienas
Tragiškiausios mėnesio dienos pernai buvo 14-oji (žuvo 8 žmonės), 15-oji ir 16-oji (žuvo po 7
žmones). 2017 m. daugiausia žmonių žuvo 2-ąją ir 14-ąją (žuvo po 7 gyventojus) mėnesio dieną.
5 6 5 2
8
2 4 4
7
1 6
0 0 0 1 2 3 0 0
2 1 0 1 1 0 1 1 2 4 0 0
4 2 2
5 4
1,7
-5,1 -1,2
-3,5 -2,9 -2,6
-5,6
-0,9 0,3
7,5
10,5
18,4 16,7
15,9
20,8 22,7 18,6
16,6 15,6 10,6
5,7 7,2
4
-2,7 -0,4
-1,7 -0,2
-10
-5
0
5
10
15
20
25
sausi
s I
II
III
vas
aris
I
II
III
kovas
I
II
III
bal
andis
I
II
III
geg
užė
I
II
III
bir
želi
s I
II
III
liep
a I
II
III
rugpjū
tis
I
II
III
rugsė
jis
I
II
III
spal
is I
II
III
lapkri
tis
I
II
III
gru
odis
I
II
III
žuvo žmonių (mėnesio dešimtadieniais) vidutinė dešimtadienio oro temperatūra Lietuvoje*
21
11 7
10 8
3 4
1 4 9
15
10
16 12
15
7 1
5 3 2
2 6 6
11
21
13 13 11
7 4 6 4
7
12 12 13
0
10
20
30
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
2017 m. 2018 m. 2013-2017 metų žuvusių žmonių skaičiaus vidurkis
0
10
20
30
pirmadienis antradienis trečiadienis ketvirtadienis penktadienis šeštadienis sekmadienis
13 14 14 9
13
19 21 8 12 12 12 12 13
17
2017 m. 2018 m.
10
Žuvusių žmonių skaičius pagal mėnesių dienas (2018 m.)
Gaisrų statistika rodo, kad pernai daugiausia gaisrų kildavo nuo vidurdienio ir iki vėlyvo vakaro,
t. y. nuo 12 iki 22 val. (7685 gaisrai, arba 65 proc. visų gaisrų). Iš 7685 gaisrų, kilusių minėtu paros laiku,
3476 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (79 proc. visų atvirųjų teritorijų gaisrų).
Žuvusių žmonių ir kilusių gaisrų skaičius pagal paros laiką (2018 m.)
Mažiausiai gaisruose pernai buvo žūstama nuo 10 iki 12 val. ir nuo 16 iki 18 val. (žuvo po 3
gyventojus), o tragiškiausios valandos – nuo 20 iki 22 val. ir nuo vidurnakčio iki 2 val., gaisruose žuvo po
12 gyventojų.
Ugniagesiai gelbėtojai daugiausia gyventojų išgelbėjo vakare kilusiuose gaisruose, t. y. nuo 18 iki
24 val., išgelbėti buvo 75 žmonės.
2018 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičius pagal paros laiką
Miestuose, kaip ir kaimiškose vietovėse, daugiausia žmonių žūsta tamsiuoju paros metu (nuo 21
iki 8 val. žuvo 48 gyventojai, arba 56 proc. žuvusiųjų).
8. GAISRŲ SKAIČIUS IR JŲ DINAMIKA
Iš 11 848 pernai kilusių gaisrų daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 4415, arba 37,3
proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2,6 tūkst. hektaro. Palyginti su 2017 metais, jų padaugėjo
58,5 proc. Šis veiksnys daugiausia ir lėmė gaisrų skaičiaus padidėjimą (26,1 proc.) 2018 metais.
2791 gaisras (arba 23,6 proc. visų gaisrų) užgesintas gyvenamosios paskirties pastatuose.
Juose žuvo 75 gyventojai, iš jų ir 2 vaikai. Palyginti su 2017 m., gaisrų gyvenamosios paskirties
pastatuose padaugėjo 19,2 proc., daugiausia dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų
1 2 2
0
3 1
2 3 3
1
6
1
5
8 7 7
3
1
6
0 1
3 1 1
4 4
2 1
3 2 2
0
5
10
1d
.
2d
.
3d
.
4d
.
5d
.
6d
.
7d
.
8d
.
9d
.
10
d.
11
d.
12
d.
13
d.
14
d.
15
d.
16
d.
17
d.
18
d.
19
d.
20
d.
21
d.
22
d.
23
d.
24
d.
25
d.
26
d.
27
d.
28
d.
29
d.
30
d.
31
d.
Žmonių skaičius
žuvo žmonių
12 7 7 9 8
3 4 8
3 6 12
7 6
14
8 3
3 7 7 7 8
21 26 28 607 422
294 372 613 859
1347 1574
1782 1617 1365
996
0
1000
2000
0
10
20
30
40
00:00-
01:59
02:00-
03:59
04:00-
05:59
06:00-
07:59
08:00-
09:59
10:00-
11:59
12:00-
13:59
14:00-
15:59
16:00-
17:59
18:00-
19:59
20:00-
21:59
22:00-
23:59 val.
žuvo žmonių išgelbėta žmonių gaisrų skaičius
19 29
10
28
29
57
0
20
40
60
mieste kaime žuvo nakties metu (nuo 21 iki 8 val.)
žuvo dienos metu (nuo 8 iki 21 val.)
bendras žuvusiųjų skaičius
11
namų dūmtraukiuose. Žmonių juose žuvo 17,6 proc. mažiau negu 2017 m. Be to, 1124 kartus
liepsnojo transporto priemonės (9,5 proc.), 901 kartą degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,6 proc.),
115 kartų – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (1,0 proc.).
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Miestuose užgesinti 5788 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse –
6060 (51 proc.). Miestuose atvirosiose teritorijose kilo 1789 gaisrai, o miesteliuose, kaimo bei kitose
vietovėse – 2626. Gyvenamajame sektoriuje miestuose užregistruoti 1373 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo
vietovėse – 1418.
Gaisrų skaičius apskrityse
Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3484), Kauno (2190) ir Šiaulių (1095) apskrityse,
mažiausiai – Tauragės (439) ir Telšių (565) apskrityse. Gaisrų skaičius, lyginant su 2017 m., išaugo
visose apskrityse, o ypač Alytaus (72,7 proc.), Utenos (45,3 proc.), Tauragės (35,9 proc.) ir Vilniaus (30,5
proc.).
10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 40,6 gaisro. Šalies vidurkį viršijo Alytaus (47,9),
Utenos (46,7), Panevėžio (44,8), Vilniaus (43,1) ir Tauragės (42,6) apskritys, ypač Trakų (85,5), Vilniaus
(78,4), Šalčininkų (78,3), Panevėžio (68,6), Elektrėnų (68,3), Varėnos (65,9), Lazdijų (64,9), Širvintų
(64,9), Molėtų (64,0), Kalvarijos (62,7), Ignalinos (62,5) rajonų savivaldybės.
Gaisrų skaičius apskrityse 10 000 gyventojų
6215 6774 5842 5440 5152 5788 5885 5118
6550 6176 4601 4242
6060 5337
11333 13324 12018
10041 9394 11848 11222
0
7000
14000
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. - 2013-2017 m. vidurkis
mieste kaime iš viso respublikoje
2669
1766
1043 870 931 450 479 410 453
323
3484
2190
1073 1055 1095 654 565
708 585 439
0
1000
2000
3000
4000
Vilniaus Kauno Klaipėdos Panevėžio Šiaulių Utenos Telšių Alytaus Marijampolės Tauragės
2017 m. 2018 m.
37,0 32,1 33,1 33,1 27,7 31,3 31,9 30,3 33,4 29,8
44,8 46,7 43,1
38,9
47,9 42,6
32,8 37,6
39,4 38,5
0
10
20
30
40
50
Panevėžio Utenos Vilniaus Šiaulių Alytaus Tauragės Klaipėdos Kauno Telšių Marijampolės
2017 m. 2018 m. 2018 m. šalies vidurkis - 40,6
12
9. GAISRŲ SKAIČIUS OBJEKTUOSE
19,2 proc. daugiau gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Čia jų kilo 2791, t. y. 23,6
proc. bendro gaisrų skaičiaus (2017 m. – 2342). Daugiausia gaisrų kilo neinspektuojamuose
daugiabučiuose ir individualiuose gyvenamuosiuose namuose (2721).
Dažniausiai degė butai, rūsiai, pusrūsiai, virtuvės, balkonai, lodžijos,
palėpės ir mansardos, kambariai, katilinės, stogai, laiptinės,
koridoriai. Juose – dūmtraukiai, įvairios atliekos ir šiukšlės, lovos ir
čiužiniai, elektros instaliacija, elektros prietaisai, krosnys, kietojo ar
skystojo kuro katilai, krosnelės, židiniai, įvadiniai elektros skydai,
elektros paskirstymo skydeliai, dujiniai įrenginiai, viryklės.
Pagrindinės šių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei
dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei
gedimai (47,2 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros
instaliacijos gedimai (13,0 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (9,8 proc.), pašalinis ugnies
šaltinis (8,2 proc.), neatsargus rūkymas (6,0 proc.), tyčinė žmonių veika (padegimai) (3,1 proc.),
savaiminis medžiagų užsidegimas (2,9 proc.).
Gaisrų skaičius gyvenamosios paskirties pastatuose
Atviros teritorijos
(4415) 37,3%
Gyvenamosios,
viešbučių paskirties
pastatai (2791)
23,6% Pagalbinio ūkio
paskirties pastatai
(901) 7,6%
Transporto
priemonės (1124)
9,5%
Kiti objektai (2502)
21,1%
Gamybos ir
pramonės paskirties
pastatai (115) 1,0%
0
500
1000
1500
2000
814
1907
37 6 1 19 5 0 2
Daugiabutis gyvenamasis namas
Individualus gyvenamasis namas
Bendrabutis
Vaikų namai, prieglaudos, globos namai, nakvynės namai
Vienuolynas
Kiti gyvenamosios paskirties pastatai
Viešbutis
Motelis
Svečių namai
13
Gaisrų priežastys gyvenamosios paskirties pastatuose
Gaisrų skaičius individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose
Gaisrų priežastys individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose (2018 m.)
47,2%
13,0%
9,8%
8,2%
6,0%
3,1% 2,9% 0,5% 0,8%
0,4% 0,4% 0,5%
0,3%
6,3%
0,3%
0,2%
Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir ekspl. reikalavimų pažeidimai bei gedimai - 1318 (47,2 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 363 (13,0 proc.) Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 274 (9,8 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 229 (8,2 proc.) Neatsargus rūkymas - 168 (6,0 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 87 (3,1 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 81 (2,9 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 15 (0,5 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 23 (0,8 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 182 (0,4 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai - 12 (0,4 proc.) Žaibo iškrova - 13 (0,5 proc.) Įvykis tiriamas - 7 (0,3 proc.) Kitos priežastys - 175 (6,3 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 8 (0,3 proc.) Sprogimai - 6 (0,2 proc.)
1030 1091 974 1026
1534 1907
87 72 82 58 63 53
0
500
1000
1500
2000
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
gaisrų skaičius žuvo žmonių
60,8%
12,6% 5,6% 3,5%
3,0% 1,9% 3,6% 0,6%
0,4% 0,6%
0,1% 0,3%
0,3%
0,2% 6,5%
Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir ekspl. reikalavimų pažeidimai bei gedimai - 1159 (60,8 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 240 (12,6 proc.) Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 107 (5,6 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 66 (3,5 proc.) Neatsargus rūkymas - 58 (3,0 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 37 (1,9 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 68 (3,6 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir ekspl. taisyklių pažeidimai - 11 (0,6 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai - 7 (0,4 proc.) Žaibo iškrova - 12 (0,6 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 2 (0,1 proc.) Įvykis tiriamas - 6 (0,3 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 6 (0,3 proc.) Sprogimai - 4 (0,2 proc.) Kitos priežastys - 124 (6,5 proc.)
14
Gaisrų skaičius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
Gaisrų priežastys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose
(2018 m.)
1124 gaisrai užregistruoti transporto priemonėse. Jų skaičius padidėjo 3,4 proc. Jie sudarė 9,5
proc. visų gaisrų. 1116 kartų degė transporto priemonės, 5 – traukinio vagonai, po 1 kartą – laivas,
jachta, šilumvežis, lėktuvas, orlaivis.
Pagrindinės gaisrų priežastys – transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (56,8 proc.),
transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai (6,9 proc.). Be to, užregistruotas 91 padegimas (8,1
proc.), 119 gaisrų kilo dėl kitų transporto priemonių gedimų (10,6 proc.), 60 – dėl pašalinio ugnies
šaltinio (5,3 proc.), 24 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi (2,1 proc.), 15 – dėl priešgaisrinės
saugos taisyklių pažeidimų atliekant ugnies, suvirinimo darbus (1,3 proc.), 12 – dėl eismo įvykio
padarinių (1,1 proc.), 13 – dėl transporto priemonių dujų įrangos gedimų (1,2 proc.).
Transporto priemonių gaisrų metu buvo sunaikinta ar sugadinta daugiau kaip 980 transporto
priemonių. Didžiausią jų dalį (78,6 proc.) sudaro lengvieji automobiliai.
830 818 777 723 733 814
37 32 23 23 24
19
0
500
1000
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
gaisrų skaičius žuvo žmonių
13,3% 19,0%
18,7%
18,3% 12,9%
5,3% 1,5%
1,0%
1,5%
1,0%
6,6%
0,2%
0,7%
Elektro s įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 108 (13,3 proc.) Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 155 (19,0 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 152 (18,7 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir ekspl. reikalavimų pažeidimai bei gedimai - 149 (18,3 proc.) Neatsargus rūkymas - 105 (12,9 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 43 (5,3 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai bei gedimai - 12 (1,5 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 8 (1,0 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 12 (1,5 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir ekspl. taisyklių pažeidimai - 8 (1,0 proc.) Kitos priežastys - 54 (6,6 proc.) Įvykis tiriamas - 2 (0,2 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 6 (0,7 proc.)
15
Gaisrų priežastys transporto priemonėse
25,1 proc. padaugėjo gaisrų pagalbinio ūkio pastatuose, kuriuose kilo 901, arba 7,6 proc. visų
gaisrų. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, vasaros virtuvės,
garažai, kietojo kuro sandėlis (malkinė). Pagrindinės šių gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su
ugnimi (20,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (17,8 proc.), krosnių,
židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (17,0 proc.), pašalinis ugnies
šaltinis (12,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (8,1 proc.), padegimai (4,8 proc.),
neatsargus rūkymas (2,8 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (2,2 proc.), žaibo iškrova (2,0 proc.),
savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių
pažeidimai (1,9 proc.).
Gaisrų skaičius pagalbinio ūkio paskirties pastatuose
56,8%
8,1%
6,9% 10,6% 5,3%
2,1% 4,1% 1,1% 0,4%
1,2% 1,3%
0,1%
0,1%
0,1%
0,2% 1,2% 0,5%
Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai - 638 (56,8 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 91 (8,1 proc.) Transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai - 77 (6,9 proc.) Kiti transporto priemonių gedimai - 119 (10,6 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 60 (5,3 proc.) Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 24 (2,1 proc.) Kitos priežastys - 46 (4,1 proc.) Eismo įvykio padariniai - 12 (1,1 proc.) Įvykis tiriamas - 4 (0,4 proc.) Transporto priemonių dujų įrangos gedimai - 13 (1,2 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 15 (1,3 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 1 (0,1 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 1 (0,1 proc.) Sprogimai - 1 (0,1 proc.) Neatsargus rūkymas - 2 (0,2 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 14 (1,2 proc.) Gamybinių įrenginių gedimas technologinio proceso metu - 6 (0,5 proc.)
0 50 100 150 200 250 300 350 400
355
140
131
67
55
61
19
19
23
18
11
2 Dirbtuvė
Šiltnamis
Tvartas
Lauko tualetas
Pavėsinė (altana)
Sandėlis
Kietojo kuro sandėlis (malkinė)
Garažas
Vasaros virtuvė
Kiti pagalbinio ūkio paskirties pastatai
Pirtis (sauna)
Ūkinis pastatas (esanatis privačiame namų valdos žemės sklype)
16
Gaisrų priežastys pagalbinio ūkio paskirties pastatuose
Mažiausią dalį sudarė gaisrai gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, kuriuose kilo 115
gaisrų, arba 1,0 proc. bendro gaisrų skaičiaus. Lyginant su 2017 metais, gaisrų juose padaugėjo 13,9 proc.
Didžiausią dalį sudarė gaisrai kituose gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, miško ir medžio
apdirbimo įmonėse bei gamyklose. Pagrindinės jų priežastys – elektros įrenginių, prietaisų, elektros
instaliacijos gedimai (31,3 proc.), gamybinių įrenginių gedimai technologinio proceso metu (17,4 proc.),
krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,6 proc.), neatsargus
žmonių elgesys su ugnimi (9,6 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (7,8 proc.), priešgaisrinės saugos taisyklių
pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus (4,3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,3 proc.),
krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (3,5 proc.), gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai
technologinio proceso metu (3,5 proc.).
Gaisrų skaičius gamybos ir pramonės pastatuose
20,3%
17,0%
17,8%
12,4%
8,1% 1,9% 2,2% 4,8% 2,8% 4,7%
2,0% 0,9%
2,3%
0,3%
0,2% 1,1%
0,1% 0,4%
0,1%
0,4%
0,1%
Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 183 (20,3 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai - 153 (17,0 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 160 (17,8 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 112 (12,4 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai - 73 (8,1 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 17 (1,9 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 20 (2,2 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 43 (4,8 proc.) Neatsargus rūkymas - 25 (2,8 proc.) Kitos priežastys - 42 (4,7 proc.) Žaibo iškrova - 18 (2,0 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 8 (0,9 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 21 (2,3 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai - 3 (0,3 proc.) Žolės, ražienų augalininkystės atliekų deginimas - 2 (0,2 proc.) Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai - 10 (1,1 proc.) Gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu - 1 (0,1 proc.) Šiukšlių, buitinių atliekų deginimas - 4 (0,4 proc.) Kiti transporto priemonių gedimai - 1 (0,1 proc.) Įvykis tiriamas - 4 (0,4 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 1 (0,1 proc.)
38 37
12
8 7 6 7
0
10
20
30
40
1
Kiti gamybos ir pramonės paskirties pastatai
Miško, medžio apdirbimo įmonė
Gamykla
Maisto pramonės įmonė
Dirbtuvė
Kitos produkcijos pramonės perdirbimo įmonės
Metalo apdirbimo, surinkimo įmonė
17
Gaisrų priežastys gamybos ir pramonės paskirties pastatuose
Daugiausia gaisrų pernai, kaip ir užpernai, kilo atvirosiose teritorijose – 4415, arba 37,3
proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2,6 tūkst. hektarų. 2017 m. užgesinti 2786 atvirųjų
teritorijų gaisrai, t. y. pernai jų kilo 58,5 proc. daugiau. Pernai, palyginti su 2017 metais, gaisrų skaičius
pievose padidėjo 62,5 proc. Šalies ugniagesiai gesinti miškų bei miško paklotės gaisrų vyko 326 kartus,
tai yra 143,3 proc. daugiau nei 2017 m., 407,7 proc. padidėjo gaisrų durpingose pievose, 166,7 proc.
pasėliuose, 115,4 proc. ražienose. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2018 m. Lietuvos miškuose
užregistruota 211 gaisrų, išdeginusių 110,62 ha ploto, kai 2017 metais – 80, išdeginę 52,87 hektaro.
Siekdamas mažinti gaisrų skaičių atvirosiose teritorijose, departamentas jau ne vienerius
metus pavasarį inicijuoja prevencinę akciją prieš sausos žolės deginimą. Todėl, nepaisant finansinių
sunkumų, būtina ir šiemet tęsti šią akciją, rengti reidus ir griežtai bausti pažeidėjus.
Gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose
17,4%
31,3% 9,6%
9,6%
4,3%
4,3%
7,8%
1,7%
3,5% 3,5% 0,9% 0,9%
0,9%
0,9%
3,5%
Gamybinių įrenginių gedimas technologinio proceso metu - 20 (17,4 proc.)
Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 36 (31,3 proc.)
Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai - 11 (9,6 proc.)
Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi - 11 (9,6 proc.)
Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 5 (4,3 proc.)
Savaiminis medžiagų užsidegimas - 5 (4,3 proc.)
Pašalinis ugnies šaltinis - 9 (7,8 proc.)
Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 2 (1,7 proc.)
Gamybinių įrenginių eksploatavimo pažeidimai technologinio proceso metu - 4 (3,5 proc.)
Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai - 4 (3,5 proc.)
Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai - 1 (0,9 proc.)
Sprogimai - 1 (0,9 proc.)
Vaikų išdykavimas - 1 (0,9 proc.)
Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 1 (0,9 proc.)
Kitos priežastys - 4 (3,5 proc.)
159 263 318 163 134 326 2832
4088 3383
2184 1515
2540 1359 1572 1577 1215 1137 1549
4350
5923 5278
3562 2786
4415
0
2000
4000
6000
8000
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
miškas
pieva, ražienos, durpinga pieva, durpynas, pasėliai
kita atvira teritorija
bendras gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose
44,5 % nuo bendro
gaisrų sk. (13324)
44,0 % nuo bendro
gaisrų sk. (12018)
38,4 % nuo bendro
gaisrų sk. (11333)
35,5 % nuo bendro
gaisrų sk. (10041)
29,7 % nuo bendro
gaisrų sk. (9394)
37,3 % nuo bendro
gaisrų sk. (11848)
18
Gaisrų priežastys atvirosiose teritorijose (2018 m.)
Gaisrai atvirosiose teritorijose (kovo – gegužės mėnesiais)
Gaisrų, iš jų atvirosiose teritorijose skaičius pagal mėnesius (2018 m.)
21,4%
48,9%
14,9% 0,2% 0,8% 0,5% 0,9%
0,0% 7,8%
0,2%
0,0%
0,4%
0,7% 2,5%
0,2%
0,0%
0,0%
0,1% 0,0%
0,0% 0,1% 0,1%
Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 945 (21,4 proc.) Pašalinis ugnies šaltinis - 2160 (48,9 proc.) Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas - 657 (14,9 proc.) Įvykis tiriamas - 11 (0,2 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 36 (0,8 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 22 (0,5 proc.) Neatsargus rūkymas - 39 (0,9 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai - 2 (0,0 proc.) Kitos priežastys - 346 (7,8 proc.) Žaibo iškrova - 10 (0,2 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 2 (0,0 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 18 (0,4 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 31 (0,7 proc.) Šiukšlių, buitinių atliekų deginimas - 109 (2,5 proc.) Teisės aktų reikalavimų pažeidimai deginant žolę, ražienas, augalininkystės atliekas - 8 (0,2 proc.) Eismo įvykio padariniai - 1 (0,0 proc.) Pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai - 1 (0,0 proc.) Kiti transporto priemonių gedimai - 4 (0,1 proc.) Gamtiniai pavojai (potvynis, viesulas ir pan.) - 2 (0,0 proc.) Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai - 2 (0,0 proc.) Gamybinių įrenginių gedimas technologinio proceso metu - 6 (0,1 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 3 (0,1 proc.)
586
2035 1743
811 594 679
1262
1797
744 1180
654
1310 1146
404 219
468 720
553
0
500
1000
1500
2000
2500
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
kovas balandis gegužė
809 758
1526 1971
1177 1381
673 757 706 710 680 700
39 21 679 1310
553 791 209 308 223 174 79 29
0
500
1000
1500
2000
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
gaisrų skaičius mėnesiais iš jų atvirosiose teritorijose
19
Atvirų teritorijų gaisrai pagal apskritis
10. PAGRINDINĖS GAISRŲ PRIEŽASTYS
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (29,1 proc.), neatsargus žmogaus
elgesys su ugnimi (19 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių
įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (11,3 proc.),
elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,6
proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,8
proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6
proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,6 proc.),
neatsargus rūkymas (2,4 proc.). Be to, įregistruota 360 padegimų (3
proc.), 97 gaisrai (0,8 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o
49 gaisrų (0,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Analizuojant pagrindines gaisrų priežastis ir lyginant jas su 2017 m., pernai gaisrų skaičius
išaugo dėl daugelio priežasčių: dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo
reikalavimų pažeidimų bei gedimų (30,3 proc., t. y. nuo 1263 gaisrų 2017 m. iki 1646 gaisrų 2018 m.),
dėl pašalinio ugnies šaltinio (38,4 proc., t. y. nuo 2494 iki 3451), dėl neatsargaus gyventojų elgesio su
ugnimi (16,6 proc., t. y. nuo 1932 iki 2253), dėl žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo
(63,4 proc., t. y. nuo 421 iki 688), dėl savaiminio medžiagų
užsidegimo (59,6 proc., t. y. nuo 104 iki 166), dėl elektros įrenginių,
prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (6 proc., t. y. nuo 738 iki
782), dėl neatsargaus rūkymo (15,3 proc., t. y. nuo 248 iki 286), dėl
transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų (10,3 proc., t. y.
nuo 604 iki 666), dėl žaibo iškrovos (36,1 proc., t. y. nuo 36 iki 49),
ir kt.
2018 m. gaisrų sumažėjo tik dėl vaikų išdykavimo su
ugnimi (-21,8 proc., t. y. nuo 124 gaisrų 2017 m. iki 97 gaisrų 2018
m.), dėl transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimų (-
18 proc., t. y. nuo 100 iki 82), dėl transporto priemonių dujų
įrangos gedimų (-55,9 proc., t. y. nuo 34 iki 15), dėl pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų
pažeidimų (-40 proc., t. y. nuo 5 iki 3), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų (-20,7
proc., t. y. nuo 29 iki 23) ir dėl eismo įvykių padarinių (-7,1 proc., t. y. nuo14 iki 13).
1117
428 279
300
134 101 142 140 86 59
1704
642
349 360 290 296 289
193 137 155
0
500
1000
1500
2000
Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Alytaus Utenos Telšių Tauragės Marijampolės
2017 m. 2018 m.
20
Gaisrų priežastys
11. GAISRUOSE IŠGELBĖTŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS
2018 metais gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 138 gyventojus, iš jų 14 vaikų (2017 metais –
152, iš jų 15 vaikų). Išgelbėtų žmonių skaičius pernai sumažėjo 9,2 proc. Latvijos ugniagesiai
gaisruose pernai išgelbėjo 381 gyventoją (2017 m. – 382), tai yra 0,3 proc. mažiau nei užpernai. Estijos
ugniagesiai 2018 m. išgelbėjo 81 gyventoją.
Pernai 22 gyventojai buvo išgelbėti Vilniuje, iš jų vienas vaikas, 20 – Kaune, iš jų du vaikai, 9 –
Radviliškio rajone, 8 – Jonavos rajone, po 6 gyventojus – Klaipėdoje ir Vilniaus rajone, iš jų trys vaikai,
po 5 – Joniškio bei Tauragės rajonuose, iš jų po du vaikus, 5 gyventojai išgelbėti Šiauliuose.
131 žmogus (2017 m. – 142) buvo išgelbėtas, kai ugniagesiai dirbo su kvėpavimo organų
apsaugos aparatais (toliau – KOAA). 1445 gyventojai (2017 m. – 694), kurių gyvybei ir sveikatai grėsė
pavojus, buvo evakuoti iš pavojingos gaisro zonos.
Kovo 8 d., apie 17 val., gaisras kilo Klaipėdoje esančioje cigarečių gamykloje „Philip Morris
Lietuva“. Atvykus ugniagesiams, jautėsi stiprus dūmų kvapas, uždūminimo nebuvo. Ieškota gaisro židinio
29,1%
19,0%
11,3% 5,8%
6,6%
5,6% 3,0% 2,4%
2,6% 1,1% 1,1%
1,4% 0,0% 0,4% 0,1%
0,4% 6,3%
0,4% 0,1%
0,5% 0,2%
0,1%
0,5%
0,0%
0,8%
0,1% 0,7%
0,2% 0,1%
Pašalinis ugnies šaltinis - 3451 (29,1 proc.) Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi - 2253 (19,0 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir ekspl. reikalavimų pažeidimai - 1334 (11,3 proc.) Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas - 688 (5,8 proc.) Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai - 782 (6,6 proc.) Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai - 666 (5,6 proc.) Tyčinė žmonių veika (padegimai) - 360 (3,0 proc.) Neatsargus rūkymas - 286 (2,4 proc.) Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai - 312 (2,6 proc.) Šiukšlių, buitinių atliekų deginimas - 131 (1,1 proc.) Kiti transporto priemonių gedimai - 129 (1,1 proc.) Savaiminis medžiagų užsidegimas - 166 (1,4 proc.) Gamtiniai pavojai (potvynis, viesulas ir pan.) - 2 (0,0 proc.) Įvykis tiriamas - 49 (0,4 proc.) Gamybinių įrenginių ekspl. pažeidimai technologinio proceso metu - 7 (0,1 proc.) Žaibo iškrova - 49 (0,4 proc.) Kitos priežastys - 742 (6,3 proc.) Elektros įrangos įrengimo ir ekspl. taisyklių pažeidimai - 49 (0,4 proc.) Eismo įvykio padariniai - 13 (0,1 proc.) Gamybinių įrenginių gedimas technologinio proceso metu - 54 (0,5 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai - 19 (0,2 proc.) Teisės aktų reikalavimų pažeidimai deginant žolę, ražienas, augalininkystės atliekas - 11 (0,1 proc.) Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus - 65 (0,5 proc.) Pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai - 3 (0,0 proc.) Vaikų išdykavimas su ugnimi - 97 (0,8 proc.) Transporto priemonių dujų įrangos gedimai - 15 (0,1 proc.) Transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai - 82 (0,7 proc.) Dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimai - 23 (0,2 proc.) Sprogimai - 10 (0,1 proc.)
21
tarp stogo konstrukcijų ir stogo dangos. Iš patalpų buvo evakuota 170 žmonių. Gaisras buvo kilęs dulkių
surinkimo patalpoje, ciklonų zonoje. Atliekant remonto darbus užsidegė stogo konstrukcijos. Gaisro
priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.
Balandžio 4 d., apie 8 val., gaisras kilo Palangoje, Palangos reabilitacinės ligoninės katilinėje.
Atvykus ugniagesiams, katilinės patalpos, kurios priblokuotos prie gydomojo korpuso, buvo smarkiai
uždūmintos. Iš gydymo įstaigos evakuota 40 personalo darbuotojų ir 43 pacientai. Per gaisrą supleškėjo
elektros generatorius, aprūko katilinės sienos ir lubos. Gaisro priežastis – elektros įrenginių, prietaisų,
elektros instaliacijos gedimai.
Rugsėjo 14 d., apie 12 val., gaisras kilo Vilniuje, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinėje
mokykloje. Pusrūsio patalpoje degė elektros skydinė. Apdegė elektros laidai. Patikrintos ir išvėdintos
mokyklos patalpos. Evakuota 515 mokinių, 34 mokytojai, 14 administracijos darbuotojų. Užgesinta
panaudojus miltelinį gesintuvą. Gaisro priežastis – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos
gedimai.
Pernai užregistruoti 162 melagingi (19,12 proc. daugiau nei užpernai) ir 4636 nepagrįsti
iškvietimai. Palyginti su 2017 metais, nepagrįstų iškvietimų padaugėjo 4,2 proc.
Gaisruose išgelbėtų gyventojų skaičius pagal apskritis
12. KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS APARATŲ
PANAUDOJIMAS
KOAA grandžių panaudojimas gelbėjant žmones 2018 m. gaisruose išgelbėti 138 žmonės
KOAA grandžių panaudojimas ieškant gaisruose žuvusių žmonių 2018 m. gaisruose žuvo 86 žmonės
0
10
20
30
40
50 42
20 16
10
16 12
7 2
8
19
36 31
21 12
10 9 8 5 4 2
2017 m. (išgelbėti 152 gyventojai) 2018 m. (išgelbėti 138 gyventojai)
95%
5%
Panaudojus KOAA grandis gaisruose išgelbėtas 131 žmogus
7 žmonės išgelbėti be KOAA grandžių
88%
12%
Dirbo KOAA grandis (žuvo - 76)
KOAA nedirbo (žuvo 10 žmonių)
22
KOAA grandžių panaudojimas gaisruose gyvenamajame sektoriuje 2018 m. gyvenamajame sektoriuje kilo 2791 gaisras
13. GAISRŲ PADARINIAI
Gaisrų padariniai 2017 m. 2018 m. Palyginamieji
duomenys, proc.
Su
naik
inta
gyvūnų (vnt.) 890 314 -64,72
transporto priemonių (vnt.) 239 273 14,23
statinių (vnt.) 207 316 52,66
gyvenamojo ploto (kv. m) 7793 5566 -28,58
negyvenamojo ploto (kv. m) 23048 14724 -36,12
pašarų (t) 1283 1044 -18,63
Su
gad
inta
transporto priemonių (vnt.) 847 854 0,83
gyvenamojo ploto (kv. m) 10475 9326 -10,79
negyvenamojo ploto (kv. m) 23513 17688 -24,77
Išgel
bėt
a
gyvūnų (vnt.) 499 818 63,93
transporto priemonių (vnt.) 117 129 10,26
statinių (vnt.) 721 854 18,45
14. GELBĖJIMO DARBAI
Gaisrai pernai sudarė 51 proc., o gelbėjimo darbai – 49 proc. atliktų darbų. Analizuojant
gaisrų ir atliktų gelbėjimo darbų kitimą, galima pastebėti, kad pernai atliktų gelbėjimo darbų ir kilusių
gaisrų skaičiai beveik vienodi. Lyginant su 2013-2017 metų atliktų gelbėjimo darbų vidurkiu (9446),
pernai jų buvo atlikta 21 proc. daugiau. Ir gaisrų pernai kilo 5,6 proc. daugiau nei penkerių metų vidurkis
(11222 gaisrai).
Gaisrų ir gelbėjimo darbų pokyčiai
Ugniagesiai pernai atliko 11447 gelbėjimo darbus. Lyginant su 2017 m., jų buvo atlikta 0,3
proc. mažiau. Latvijos ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko 7085 gelbėjimo darbus, tai 2,8 proc. mažiau nei
2017 m. O Estijos ugniagesiai 2018 m. atliko 9851 gelbėjimo darbą (5,3 proc. daugiau nei 2017 m.).
48%
52%
Dirbo KOAA (1342 gaisrai)
Nenaudota KOAA (1449 gaisrai)
7133 5209
6980 6928 7122 7006 8256 9226
11260 11483
11447
15761 16195
12190 12306 11257 11333
13324
12018
10041 9394
11848
0
5000
10000
15000
20000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 metai
gelbėjimo darbų skaičius gaisrų skaičius
23
2018 m. kilusių gaisrų ir atliktų gelbėjimo darbų skaičiaus palyginimas
Ugniagesiai gelbėtojai 4308 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 3740 kartų talkino kitoms
specialiosioms tarnyboms (4 proc. daugiau nei 2017 m.). 1491 darbą atliko autoavarijose, kur, panaudoję
gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 135 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 51 žuvusįjį.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai eismo įvykių skaičius, palyginti su 2017 m.,
padidėjo 4,8 proc., tačiau ugniagesiams gelbėtojams darbų transporto avarijose skaičius didėja kasmet.
Lyginant su 2013 m., kai buvo atlikti 756 darbai transporto avarijose, pernai jų skaičius išaugo 2 kartus.
Atliktų gelbėjimo darbų klasifikacija
517 kartų ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (34 proc. daugiau nei 2017 m.). Šių darbų
metu jie ištraukė 154 skenduolius, iš jų ir 8 vaikus, be to, išgelbėjo 49 gyventojus.
Ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius
Ugniagesių gelbėtojų iš vandens išgelbėtų žmonių skaičius
Gaisrai; 11848; 51% Gelbėjimo darbai;
11447; 49%
Darbai aukštyje (25) 0,2%
Kiti (129) 1,1%
Demerkurizacija (151) 1,3%
Budėjimas sprogmenų
nukenksminimo metu
(554) 4,8% Darbai vandenyje
(517) 4,5%
Cheminės avarijos ir radiaciniai incidentai
(532) 4,6%
Darbai transporto avarijose (1491)
13,0%
Pagalba spec. tarnyboms (3740)
32,7%
Pagalba buityje (4308) 37,6%
166 192
116
156 131 154
0
50
100
150
200
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
nuskendusių žmonių skaičius
47
30
60
102
46
49
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 110
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
išgelbėtų žmonių skaičius
24
Be to, 532 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 554 kartus budėti nukenksminant
sprogmenis, 151 kartą teko rinkti gyvsidabrį, 25 kartus dirbti aukštyje bei 129 kartus atlikti kitus
gelbėjimo darbus.
Atliktų gelbėjimo darbų skaičius pagal mėnesius (2018 m.)
2018 m. daugiausia gelbėjimo darbų atlikta liepos-rugpjūčio mėnesiais – 2324, kai buvo išaugęs
pagalbos buityje (atlikti 1038 darbai, iš kurių 477 darbai – techninė
pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų, sugriuvusių silpnos
konstrukcijos statinių šalinimas), transporto avarijose (atlikti 283 darbai),
vandenyje (121), pagalbos kitoms specialiosioms tarnyboms (599) darbų
poreikis. Taip pat daugiau kaip po 1000 gelbėjimo darbų buvo atlikta
balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais.
2018 m. vasarą atlikti 177 gelbėjimo darbai vandenyje, kurių metu
ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 66 skenduolius (iš jų 3 vaikus) bei išgelbėjo 12 gyventojų.
Siekiant sumažinti žūčių skaičių vandenyje ir propaguoti saugaus elgesio vandenyje žinias, apskričių
priešgaisrinių gelbėjimo valdybų pareigūnams buvo rekomenduojama rengti saugaus elgesio vandenyje ir
plaukimo mokymus vaikams vasaros poilsio stovyklose ar kitose vietose.
Atliktų darbų vandenyje ir ištrauktų nuskendusių žmonių skaičius pagal mėnesius (2018 m.)
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų pernai teko 39,2 gelbėjimo darbai. Daugiausia jų teko
Klaipėdos (52,1), Marijampolės (50,3), Tauragės (49,2), Šiaulių (46), Alytaus (45,3) ir Kauno (42,9)
apskričių gyventojams.
Gelbėjimo darbų skaičius apskrityse 10 000 gyventojų
Daugiau nei 2017 m. gelbėjimo darbų pernai buvo atlikta Telšių (19,0 proc.), Tauragės (13,4
proc.), Marijampolės (9,2 proc.), Šiaulių (4,6 proc.), Vilniaus (2,4 proc.) ir Klaipėdos (1,5 proc.)
833 659
827 1113 1072 1093 1157 1167 1056 984
736 750
0
600
1200
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
gelbėjimo darbų skaičius
53 35
45 48
72 56
71
50
18 21 20 28
7 4 9 18 19 19 25 22
7 7 12 5 0
20
40
60
80
sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis
atkliktų darbų vandenyje skaičius ištraukta nuskendusių žmonių
45,3 51,3
19,2
44,0 43,8 53,2 46,1 36,5 43,4
30,7
42,9 52,1
19,6
46,0 41,5 45,3
50,3
35,5
49,2
36,6
0
20
40
60
Kauno Klaipėdos Vilniaus Šiaulių Panevėžio Alytaus Marijampolės Utenos Tauragės Telšių
2017 m. 2018 m. 2018 m. šalies vidurkis - 39,2
25
apskrityse. Ypač jų skaičius išaugo Plungės (73,4 proc. daugiau nei 2017 m.), Rietavo (30,4 proc.),
Molėtų (27,7 proc.), Vilniaus (25,3 proc.) rajonų savivaldybėse.
Gelbėjimo darbų skaičius apskrityse (išskyrus PGT objektų apsaugai)
31 910 kartų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai vyko atlikti darbų (13424 – į
gaisrus, 9668 – į gelbėjimo darbus, 8818 – į kitus darbus).
Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 378 gyventojus (2017 m. – 401), iš
jų 36 vaikus (50).
Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius
15. VISUOMENĖS PASITIKĖJIMAS VALSTYBINE PRIEŠGAISRINE
GELBĖJIMO TARNYBA
Pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba liko stabilus ir 2018 m. Kaip rodo
gyventojų apklausų duomenys, jau vienuoliktus metus iš eilės ugniagesiai gelbėtojai sulaukia palankių
visuomenės vertinimų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos
parodė, kad ugniagesių gelbėtojų darbu pasitiki per 89 proc. gyventojų.
Parengė PAGD PVV Situacijų koordinavimo skyrius
2641
1679 1549 1238
1030 786
699 511 447 441
2500
1704 1586 1295
978 669 763
498 507 525
0
1400
2800
Kauno Klaipėdos Vilniaus Šiaulių Panevėžio Alytaus Marijampolės Utenos Tauragės Telšių
2017 m. 2018 m.
150
181
153
183
152
138
311
327
372
452
401
378
461
508
525
635
553
516
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2017 m.
2018 m.
gelbėjimo darbuose gaisruose bendras skaičius
81 77 75 86 90 90 90 90 90,5 90,1 87 90,7 90,8 88,5 89,9
0 20 40 60 80
100
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
proc.
metai
Gyventojų pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais
metai
