PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTOPRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2020 m. kovo Nr. Vilnius

2

VADOVO ŽODIS

Pagrindinis valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos 2019 m. tikslas buvo mažinti gaisruose žuvusiųjų skaičių. Įgyvendintų teisinių ir prevencinių priemonių dėka 2019 m. gaisruose žuvo 16 žmonių mažiau nei 2018 m. Tai mažiausias juose žuvusiųjų skaičius per 37 metus. Pakeitus teisinį reglamentavimą, gyventojai buvo įpareigoti gyvenamuosiuose būstuose įsirengti dūmų detektorius. Organizuota akcija „Gyvenkime saugiai“, kurios metu aplankyta 114 650 gyvenamųjų būstų.

Pagerėjo pareigūnų aprūpinimas reikiama specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis, kas leis ugniagesiams gelbėtojams efektyviau atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus.

2019 m. dėta daug pastangų vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijos projektą Nr. 5.4.2 „Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas“, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas ateityje įgyvendinti efektyvesnį, kokybiškesnį ir ekonomiškesnį Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmą, užtikrinti vientisos pagalbos skambučių priėmimo ir reagavimo į pagalbos prašymus sistemos veikimą, pagerinti Bendrojo pagalbos centro veiklos kokybę.

Nuo 2019 metų liepos 1 dienos pakeistas telefono numerio 112 pavadinimas – nuo šiol jis vadinamas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Toks telefono numerio 112 pavadinimo pakeitimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro pakeitimo įstatyme. Numerio 112 paskirtis susieta su skubiosios pagalbos tarnybų kompetencija siekiant, kad visuomenei taptų aiškesnė jo paskirtis. Tikimasi, kad pasikeitus numerio 112 pavadinimui, visuomenė ilgainiui įsidėmės, jog numeris yra skirtas tik tiems atvejams, kai reikalinga skubi policininkų, ugniagesių gelbėtojų, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ar aplinkosaugininkų pagalba įvykio vietoje. Visuomenei bus aiškesnė numerio 112 paskirtis, bus išvengta nepagrįstų lūkesčių ir nesusipratimų dėl paslaugų suteikimo. Tikimasi, kad ilgainiui sumažės netikslinių skambučių srautas numeriu 112, todėl pagerės paslaugų prieinamumas ir kokybė. Bus greičiau atsiliepiama į skambučius tais atvejais, kai pagalbos tarnybų atvykimas tikrai būtinas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prijungta 14 jam pavaldžių įstaigų. Prijungus pavaldžias įstaigas ir centralizavus bendrąsias funkcijas, sumažėjo vadovų pareigybių ir bendrąsias funkcijas atliekančių padalinių ir pareigybių skaičius, valdymo ir ūkio išlaidos, racionaliau naudojami personalo ištekliai, optimizuotos valstybės biudžeto lėšos, didinama statutinių valstybės tarnautojų motyvacija, kartu užtikrinant vykdomų uždavinių ir funkcijų tęstinumą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentoprie Vidaus reikalų ministerijos direktorius

Saulius Greičius

3

I SKYRIUSLIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲ VALDYMO

SRIČIŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

KONTEKSTO (APLINKOS) ANALIZĖ

Svarbus gyventojų nesaugumo veiksnys yra gaisrai. 2019 m. Lietuvoje kilo 11 509 gaisrai, jų metu žuvo 70 žmonių, 164 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2018 m., gaisrų sumažėjo 2,9 proc. – užpernai kilo 11848 gaisrai, kuriuose žuvo 86 žmonės, o 174 gyventojai patyrė traumų.

100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,5 gaisruose žuvusių žmonių (2018 m. – 2,9). Lyginant su Latvijos ir Estijos gaisruose žuvusių gyventojų statistika, Lietuvoje žmonių 100 tūkst. gyventojų pernai žuvo mažiau nei Estijoje (3,2) bei Latvijoje (4,0). Pastarųjų metų tendencija – Lietuvoje per dešimtmetį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 3 kartus.

Analizuojant pagrindines gaisrų priežastis ir lyginant jas su 2018 m., pernai gaisrų skaičius išaugo: dėl žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo (50,4 proc., t. y. nuo 688 gaisrų 2018 m. iki 1035 gaisrų 2019 m.), dėl savaiminio medžiagų užsidegimo (12,7 proc., t. y. nuo 166 iki 187), dėl transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimų (11 proc., t. y. nuo 82 iki 91), dėl pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimų (233,3 proc., t. y. nuo 3 iki 10), dėl kitų transporto priemonių gedimų (7,8 proc. t. y. nuo 129 iki 139), dėl šiukšlių, buitinių atliekų deginimo (16,8 proc. t. y. nuo 131 iki 153), dėl žaibo iškrovos (8,2 proc., t. y. nuo 49 iki 53), dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų (4,4 proc., t. y. nuo 23 iki 24), dėl transporto priemonių dujų įrangos gedimų (13,3 proc., t. y. nuo 15 iki 17), dėl eismo įvykių padarinių (42,9 proc., t. y. nuo 14 iki 20), dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų deginant žolę, ražienas, augalininkystės atliekas (54,6 proc., t. y. nuo 11 iki 17).

2019 metais užregistruota 12 savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų (2016 m. – 11, 2017 m. – 28, o 2018 m. – 38). Pusė jų – dėl sausros sukeltų padarinių (6).

Siekiant spręsti esamas Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir pagalbos tarnybų tarpusavio sąveikos problemas, užtikrinti efektyvesnį, kokybiškesnį ir ekonomiškesnį BPC ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimą, vykdomas Vyriausybės Strateginio portfelio komisijos projektas Nr. 5.4.2 ,,Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas”.

Įgyvendinant šį projektą parengtas ir priimtas Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos centro įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. liepos 1 d. Įstatymas sudaro teisines prielaidas sukurti efektyvesnį, kokybiškesnį ir ekonomiškesnį tolesnį BPC ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmą. Siekiant, kad visuomenei taptų aiškesnė numerio 112 paskirtis, pakeistas telefono numerio 112 pavadinimas. Nustatyta, kad numeris 112 yra išskirtinai skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris, kuriuo gali būti iškviečiama tik policija, GMP, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, aplinkos apsaugos pajėgos. Nustatyta, kad BPC ir pagalbos tarnybos operatyviai tarpusavio sąveikai užtikrinti ateityje naudos vieną bendrą informacinę sistemą ir Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą. Nustatyta, kad BPC pagrindinės funkcijos – skubiosios pagalbos skambučių numeriu 112 priėmimas, įvykių įvertinimas ir klasifikavimas, informacijos perdavimas reikiamos pagalbos tarnybos pajėgų valdymo padaliniui, o pagalbos tarnybos pačios atlieka savo pajėgų operatyvųjį valdymą, t. y.

4

pačios sprendžia, kaip reaguoti į iškvietimus, kada ir kurias tarnybos pajėgas išsiųsti į įvykio vietą, kokiu būdu koordinuoti vykstančių pajėgų veiksmus ir pan.

ANTRASIS SKIRSNIS

01. STARTEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) pagal kompetenciją siekė šios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijaus reikšmės pasiekimo:

1 grafikas. E-01-03 Visuomenės pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, proc.

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 86

87

88

89

90

91

Duomenų šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys

Planuota rodiklio reikšmė pasiekta.Pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba liko stabilus ir 2019 m. Kaip rodo gyventojų apklausų duomenys, jau dvyliktus metus iš eilės ugniagesiai gelbėtojai sulaukia palankių visuomenės vertinimų.

II SKYRIUS

01.05. programa PRIEŠGAISRINĖ, CIVILINĖ SAUGA IR GELBĖJIMO DARBAI

Programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ įgyvendina Priešgairinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Programos koordinatorius 2019 m. – Saulius Greičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11 509 gaisrai, jų metu žuvo 70 žmonių, 164 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2018 m., gaisrų sumažėjo 2,9 proc. – užpernai kilo 11848 gaisrai, kuriuose žuvo 86 žmonės, o 174 gyventojai patyrė traumų. Lyginant su 2018 m., pernai žuvo šešiolika gyventojų mažiau (18,6 proc. mažiau nei 2019 m.). Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 37 metus.

100 tūkst. Lietuvos gyventojų pernai teko 2,5 gaisruose žuvusių žmonių (2018 m. – 2,9). Lyginant su Latvijos ir Estijos gaisruose žuvusių gyventojų statistika, Lietuvoje žmonių 100 tūkst. gyventojų pernai žuvo mažiau nei Estijoje bei Latvijoje. Pastarųjų metų tendencija – Lietuvoje per dešimtmetį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 3 kartus.

5

2019 m. Lietuvoje kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o gaisrų, kurių metu žūsta 3 ir daugiau žmonių, pavyko išvengti. Tai pats mažiausias gaisrų, kuriuose žuvo ne vienas žmogus, skaičius per pastaruosius 16 metų.

2019 m. mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių, vyko akcija ,,Gyvenkime saugiai“. Gyventojai buvo supažindinami su saugiu elgesiu buityje, suteikta visapusiška informacija priešgaisrinės saugos klausimais. Akcijos metu buvo įrengti 5593 autonominiai dūmų signalizatoriai.

Saugūs elgesio buityje įgūdžiai formuojasi jau vaikystėje. Siekiant apsaugoti moksleivius nuo tykančių pavojų gyvenamojoje aplinkoje, organizuota akcija ,,Būk saugus, mokiny“. Jos metu vyko susitikimai su 1580 bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviais, kuriuose dalyvavo 31 703 mokiniai. Akcijos dalyviai buvo supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis buityje ir gamtoje, paaiškinama, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus.

2019 m. gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 147 gyventojus, iš jų 11 vaikų (2018 m. – 138, iš jų 14 vaikų). Išgelbėtų žmonių skaičius pernai padidėjo 6,5 proc. Latvijos ugniagesiai gaisruose pernai išgelbėjo 406 gyventojus (2018 m. – 381), tai yra 6,6 proc. daugiau nei užpernai. Estijos ugniagesiai 2019 m. išgelbėjo 61 gyventoją (2018 m. – 81), tai yra 24,6 proc. mažiau nei užpernai. Gaisrų gesinimas 2019 m. sudarė 49 proc., o gelbėjimo darbai – 51 proc. visų atliktų darbų. Analizuojant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų apimčių dinamiką galima pastebėti, kad 2019 m. atliktų gelbėjimo darbų ir kilusių gaisrų gesinimo darbų apimtys beveik vienodos. Lyginant su 2014–2018 metų atliktų gelbėjimo darbų vidurkiu (10333), pernai jų buvo atlikta 16 proc. daugiau. Ir gaisrų pernai kilo 1,6 proc. daugiau nei penkerių metų vidurkis (11325 gaisrai).

Ugniagesiai pernai atliko 11990 gelbėjimo darbų. Lyginant su 2018 m., jų buvo atlikta 4,8 proc. daugiau. Latvijos ugniagesiai gelbėtojai pernai atliko 7176 gelbėjimo darbus, tai 1,3 proc. daugiau nei 2018 m., o Estijos ugniagesiai 2019 m. atliko 10600 gelbėjimo darbų (7,6 proc. daugiau nei 2018 m.).

Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti 6 proc. daugiau gyventojų nei užpernai. 2019 m., atliekant gelbėjimo darbus, išgelbėti 399 gyventojai (2018 m. – 378), iš jų 41 vaikas (36).

2019 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento konsultavimo telefonu ir el. paštu interesantai kreipėsi 890 kartų. Iš šio skaičiaus 64 proc. eksploatuojantiems objektams taikomų gaisrinės ir civilinės saugos reikalavimų klausimais, o normatyviniais (projektavimo, statybos) klausimais – 36 proc.

Išanalizavus ūkio subjektams teiktas konsultacijas matyti, kad dažniausiai jų teikta aiškinant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostatas, kaip parengti gaisrinės saugos instrukcijas, organizuoti gaisrinės saugos instruktažus, kaip užtikrinti gaisrinę saugą įmonėje, įstaigoje organizacijoje, kaip organizuoti darbuotojų, vadovų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą, kaip nustatyti konkrečiai patalpai reikalingą gesintuvų skaičiaus, įrengti autonominių dūmų signalizatorius.

Per 2019 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas buvo suplanavęs patikrinti 8710 I– III grupės objektus. Iš viso atlikti 8551 šios grupės objektų planiniai ir 1053 neplaniniai patikrinimai. Tikrintuose objektuose pareigūnai nustatė 1696 (19,5 proc.) Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, uždraudė eksploatuoti 22 netvarkingus elektros įrenginius, kitus agregatus. Surašyti 17 įspėjimų dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, 2 nutarimai uždrausti eksploatuoti objektus ir 2461 Administracinių nusižengimų protokolas. Dažniausiai pasitaikė pažeidimai eksploatuojant elektros įrenginius (19 proc.), nepravesti darbuotojams gaisrinės saugos

6

mokymai (21 proc.), neatliekama aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai, o jų rezultatai neįforminami raštu (16,5 proc.).

Per 2019 m. tikrintuose objektuose kilo 197 gaisrų (1,7 proc. nuo visų gaisrų).Siekiant plėtoti savanorių ugniagesių veiklos strategiją, departamento direktoriaus įsakymu

sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta apibendrinti esamą situaciją, apžvelgti kitų šalių patirtį savanorių ugniagesių srityje, įvertinti teisės aktų keitimo būtinybę, atlikti ekonominį vertinimą dėl papildomo finansavimo, pateikti siūlymus apie savanorių ugniagesių populiarinimo ir infrastruktūros gerinimo priemones.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengė savanorių ugniagesių koncepcijos projektą. Koncepcijoje numatytos prioritetinės savanorystės veiklos kryptys ir aktualiausi darbai.

Siekdami gerinti priešgaisrinių pajėgų aprūpinimą gelbėjimo įranga, buvo atliktas turimos įrangos ir jos naudojimo vertinimai. Atsižvelgiant į šių vertinimų rezultatus, PAGD direktoriaus 2019 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1-6  patvirtinti Priemonių ir įrangos, skirtos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, sąrašai. Taip siekiama standartizuoti naudojamą įrangą.

2019 m. buvo įsigyti 35 komplektai hidraulinės gelbėjimo įrangos, 25 plaukiko gelbėtojo komplektai, 20 komplektų pneumatinės gelbėjimo įrangos, 32 komplektai pripučiamų gelbėjimo oro pagalvių, 40 komplektų teigiamo slėgio oro ventiliatorių. Taip pat buvo įsigyta 995 komplektai apsauginių ugniagesių kostiumų, 3016 porų ugniagesio pirštinių, 1037 poros pirštinių, skirtų gelbėjimo darbams, 1051 pora ugniagesių batų, 124 šalmai ir 2088 pošalmiai.

Trejus metus iš eilės Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) fiksuotas labai panašus tiek užregistruotų, tiek ir atsakytų skambučių skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 bei užregistruotų pagalbos pranešimų skaičius. 2019 metais buvo užregistruoti 2 478 440 (2018 m. – 2 486 858) skambučiai, iš jų atsakyta į 2 139 421 (2018 m. – 2 137 253) pagalbos skambučius, registruoti ir pagalbos tarnyboms perduoti 981 504 (2018 m. – 975 906) pranešimai apie įvykius.

Penkerius metus iš eilės fiksuojami vis geresni BPC atsiliepimo ir reagavimo į skambučius statistiniai rodikliai. Vidutinis atsiliepimo laikas 2019 metais siekė 4 sekundes (palyginimui 2018 m. – 5, 2015 m. – 7), o per 8 sekundes buvo atsiliepiama į 90,2 proc. skambučių (2018 m. 85,7 proc., o 2015 m. – 74 proc.). Taip pat mažėja ir „prarastų“ skambučių (kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir nebuvo spėta atsiliepti) dalis nuo bendro registruojamo skambučių skaičiaus (2019 m. – 1 proc., 2018 m. – 1,9 proc., 2015 m. – 5 proc.). Vidutinis skambučius aptarnaujančių operatorių skaičius beveik nepakito, t. y. 153 darbuotojai (2018 m. – 155). Kiekvienam iš jų vidutiniškai teko atsakyti į daugiau kaip 12,8 tūkst. skambučių, o per 12 valandų pamainą vidutiniškai atsakyti į 117 skambučių.

Išlaikyti aukšti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai: t. y. pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 92 proc. visų atvejų (2018 m. – 92 proc.).

2019 m. šalyje užregistruota: 722 ekstremalieji įvykiai ir 13 ekstremaliųjų situacijų (1 valstybės lygio ir 12 savivaldybių lygio). Paminėtina, kad nuo 2017 m. gruodžio 30 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalyje, Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, teritorijoje, kuri neatšaukta iki šiol. Didžiausią pavojų 2019 m. kėlė stichinė sausra, kuri sukėlė žemės ūkio augalų žūtį, padarė didelę žalą ūkininkams (ekstremaliąją situaciją paskelbė 6 šalies savivaldybės), buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos kilo dėl gaisro sukeltos oro taršos (įmonės „Ekologistika“ padangų gaisras Alytuje), neišvalytų nuotekų

7

patekimo į upę, eismo nutraukimo, pastato konstrukcijų pažeidimo, durpyno gaisro ir jau minėtos sausros padarinių.

2019 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdė Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros programos 2015–2025 metų patvirtinimo“, penktąjį tikslą – sustiprinti apsaugą nuo gaisrų, ekstremaliųjų įvykių bei situacijų ir užtikrinti kvalifikuotą pagalbą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, 5.2.1 priemonę – sukaupti reikiamas valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas, kurios kaupiamos atsižvelgiant į aktualias grėsmes (per 2019 m. rezerve sukauptų priemonių kiekis padidėjo iki 77 proc.) ir 5.2.3 priemonę – įrengti perspėjimo sirenomis sistemą branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, galimo poveikio zonoje. Įvykdžius valstybės investicijų projekto „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje“ veiklas, perspėjimo sirenomis sistema būtų modernizuota Astravo atominės elektrinės 50 km galimo poveikio zonoje. Projekto įgyvendinimo pradžia 2018 m. rugsėjo mėn., pabaiga 2022 m.

Vykdydamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 051.1.-CPVA-V-901 priemonės „Gyventojų perspėjimo apie pavojus ir gelbėjimo sistemų tobulinimas ir plėtra“ projektą „Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra“, departamentas įrengė naujas perspėjimo sirenomis sistemas gyvenamosiose vietovėse, kurios patenka į potvynių užliejamas teritorijas. Projekto įgyvendinimo metu įrengtos 26 elektroninės sirenos potvynio grėsmės zonose ir jų centralizuoto valdymo sistema. Perspėjimo sirenomis sistema įrengta 14 savivaldybių (Ukmergės raj., Kauno m. ir raj., Birštono, Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Kėdainių raj., Klaipėdos m. ir raj., Palangos, Šilutės raj., Panevėžio raj., Jurbarko raj., Pagėgių) gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena 100 ir daugiau žmonių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai 2019 m. sausio 24 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuotose diskusinėse stalo pratybose – seminare „Elektros energetikos sistemos totali avarija dėl kibernetinės atakos, jos padarinių valdymas ir veikimas izoliuoto darbo režimu“. Pratybose taip pat dalyvavo 16 ministerijų ir kitų valstybės institucijų, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos kariuomenės, dviejų savivaldybių, 5 įmonių ir NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro atstovai. Pratybų metu buvo įvertintas institucijų pasirengimas:

reaguoti į kibernetinę ataką, sukeliančią elektros energetikos sistemos avariją; tęsti veiklą sutrikus elektros energijos tiekimui; Baltijos šalių atjungimo nuo BRELL1 elektros žiedo atveju.

Atskiras dėmesys buvo skirtas valstybės institucijų strateginės komunikacijos nacionalinio saugumo srityje koordinavimo mechanizmui. Pratybų metu nustatytos pamokos ir rekomendacijų įgyvendinimas buvo aptartas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2019 m. birželio 25 d. posėdyje (https://pagd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/civiline-sauga/vyriausybes-ekstremaliu-situaciju-komisija).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2019 m. spalio 1–4 d. surengė valstybinio lygio funkcines pratybas tema „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus

1 BRELL – šalių pavadinimai: Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva.

8

branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“, kurių tikslas buvo tobulinti ir praktiškai įtvirtinti civilinės saugos sistemos subjektų įgūdžius, vykdant Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju numatytas funkcijas. Pratybose dalyvavo 22 valstybės ir 6 savivaldybės institucijos, viena nevyriausybinė organizacija, viena valstybės remiama visuomeninė organizacija, Suorganizuotas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kurio metu buvo sprendžiama, ką daryti įvykus tokio masto avarijai. Pratybose buvo išbandomi praktiniai veiksmai: vyko gyventojų evakavimas, jų apšvitos kontrolė ir dezaktyvacija. Pratybų dalyvių pasirengimas grėsmei buvo įvertintas teigiamai, tačiau žinant, kokio masto grėsmę kelia kaimyninės šalies atominė elektrinė, ateityje planuojama ir toliau stiprinti institucijų ir tarnybų pasirengimą reaguoti į galimą avariją. Pratybų rezultatai ir rekomendacijos gyventojams iki šiol visuomenei prieinami Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje (https://www.lt72.lt/go.php/lit/Kaip-elgtis-jei-atsitiktu-avarija-atomineje-elektrineje).

Siekiant tobulinti ir praktiškai įtvirtinti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (VESOC) darbą, buvo surengtos valstybinio lygio funkcinės pratybos tema „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai sprogus savadarbiam sprogmeniui su radioaktyviosiomis medžiagomis masinio susibūrimo vietoje“, kurių tikslas buvo aptarti VESOC veiksmus sprogus savadarbiam sprogmeniui su radioaktyviosiomis medžiagomis masinio susibūrimo vietoje. VESOC pratybose dalyvavo 10 valstybės institucijų, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitos tarnybos atliko praktinius veiksmus Kalnų parke. VESOC darbas pratybų metu įvertintas teigiamai.

2019 m. pradėti pasirengimo darbai 2020 m. gegužės 25–28 d. Lietuvoje įvyksiančioms Europos Sąjungos civilinės saugos modulių (LITMODEX 2020) pratyboms. Pratybose dalyvaus šešių Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizme dalyvaujančių šalių civilinės saugos moduliai (komandos) iš Latvijos, Lenkijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos bei Moldovos ir viena aplinkos apsaugos vertinimo komanda iš Nyderlandų. 2020 m. kovo 17–19 d. Vilniuje vyks pagrindinis pratybų planavimo susitikimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2019 m. organizavo 4 Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžius. Birželio 25 d. buvo pritarta Civilinės saugos sistemos būklės Lietuvoje 2018 metais apžvalgai ir rekomendacijoms, nuspręsta siūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros visoje šalyje ir apžvelgtas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino pilies kalno valdymas. 2019 m. spalio 1 d. vyko VESK posėdis valstybinio lygio pratybų „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje, esančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje“ kontekste. Kiti VESK posėdžiai, organizuoti 2019 m. spalio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d., buvo susiję su 2019 m. spalio 16 d. Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusiu gaisru.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kartu su Ugniagesių gelbėtojų mokykla, atnaujino virtualią mokymo aplinką Moodle. Vienas iš jo prioritetų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos narių įvadiniam civilinės saugos mokymui. Mokymo programą sudaro nuotoliniai ir kontaktiniai mokymai. Kontaktinis mokymas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariams buvo surengtas 2019 m. rugsėjo 9 d. VESOC patalpose, kurio metu dėmesys buvo skirtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos funkcijoms ir uždaviniams, numatytiems Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju.

9

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas stiprinti civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą reaguoti į galimas ekstremaliąsias situacijas, 2019 m. birželio 27 d. surengė mokymus „Kaip elgtis realių ekstremaliųjų situacijų atvejais“, skirtus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių vadovams arba jų įgaliotiems asmenims. Juose taip pat dalyvavo savivaldybių civilinės saugos ir departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Civilinės saugos skyrių specialistai. Mokymų metu buvo aptarti ekologinių avarijų rizikos vertinimo ir parengties planavimo, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo klausimai.

2019 m. gruodžio 18 d. departamente buvo surengti mokymai dėl civilinės saugos reglamentavimo nuostatų įgyvendinimo, aptartos spalio mėn. įvykusio gaisro Alytuje pamokos. Juose dalyvavo savivaldybių administracijų direktoriai, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir Civilinės saugos skyrių viršininkai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vykdydamas Vyriausybės kanclerio 2019 m. vasario13 d. pavedimą, parengė projekto „Pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos branduolinėje elektrinėje investicinis projektas“ (toliau – projektas) paraišką, kuri Europos Komisijos buvo atrinkta ir 2019 m. liepos 10 d. pasirašyta sutartis Nr. ECHO/SUB/2019/TRACK1/807526. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. Projekto tikslas – Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumų, skirtų pasirengti ir reaguoti į branduolines ir (ar) radiologines avarijas, trūkumo vertinimo pagrindu parengti investicinį projektą ir įvertinti jo finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ar kitų tarptautinių finansinių institucijų galimybes. Projekte be savivaldybių dalyvauja virš 20 valstybės institucijų.

2019 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas apibendrino Lietuvos valstybės institucijų pateiktą informaciją pagal NATO Gynybos planavimo pajėgumų klausimyno (angl. NATO Defence Planning Capability Survey 2019) civilinio pasirengimo ir atsparumo klausimus ir 2019 m. lapkričio 5–6 d. Vilniuje vykusių dvišalių konsultacijų dėl Lietuvos įsipareigojimų NATO vykdymo metu vadovavo Civilinio pasirengimo grupei.

Bendradarbiaujant su Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė preliminarią paraišką projektui „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“, kurio bendras biudžetas siekia 7 mln. Eur ir tarp kitų svarbių rezultatų spręs Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstume (0–100 km poveikio zona) esančių 17 savivaldybių (Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Zarasų, Vilniaus ir Utenos rajonų, Utenos ir Vilniaus miestų, Visagino ir Elektrėnų) gyventojų perspėjimo sirenomis problemą. Šią preliminarią paraišką patvirtino Centrinė projektų valdymo agentūra ir Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos. Šiuo metu vyksta galutiniai projekto paraiškos rengimo darbai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (jaunesnis projekto partneris) kartu su Švedijos ekstremaliųjų situacijų agentūra (MSB) (pagrindinis projekto partneris) 2019 m. lapkričio mėn. pateikė paraišką dalyvauti dvynių projekte pagal kvietimą teikti paraiškas AM 17 ENI OT 01 19 „Civilinės saugos Armėnijoje stiprinimas“ (angl. „Enhancing Civil Protection in Armenia“). Lietuvos ir Švedijos pateikta paraiška buvo pripažinta geriausia ir laimėjo atranką.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Europos Komisijai pateikė ataskaitą dėl Seveso III direktyvos įgyvendinimo, taip pat Jungtinių Tautų Europos Ekonominei Komisijai ataskaitą dėl Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio.

10

2019 m. Ugniagesių gelbėtojų mokykla civilinės saugos mokymus vykdė pagal penkias nuotolinio mokymo, dvi mišraus mokymo (nuotolinis ir kontaktinis mokymai) ir dešimt kontaktinio mokymo civilinės saugos mokymo programas. Organizuoti keturi mokymai pagal Ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą, penki mokymai pagal Žmogaus saugos mokytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programą, dveji mokymai pagal Civilinės saugos dėstytojų įvadinę civilinės saugos mokymo programą. Parengtos ir patvirtintos dvi nuotolinio mokymo civilinės saugos mokymo programos, pagal kurias pravesti mokymai: Kultūros paveldo objektų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą. Iš viso per 2019 m. buvo organizuota 13 civilinės saugos mokymų, juose taikant nuotolinį mokymosi metodą, penkeri mokymai pagal mišraus mokymo metodą ir 29 mokymai pagal kontaktinį mokymo metodą. Papildomai buvo vykdomi civilinės saugos mokymai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje ir kitose valstybės įstaigose pagal Darbuotojų civilinės saugos mokymo programą. Iš viso apmokyta 747 asmenys.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. departamentui pavaldžios įstaigos – 10 apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Mažeikių objektinė priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Elektrėnų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neteko juridinio asmens statuso. Visos šios 14 įstaigų buvo reorganizuotos ir prijungtos prie departamento, kuriam perėjo visos jų teisės ir pareigos. Po reformos valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir 3 juridinio asmens statusą turinčios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos – Bendrasis pagalbos centras (BPC), Gaisrinių tyrimų centras ir Ugniagesių gelbėtojų mokykla.

Sumažinus biudžetinių įstaigų skaičių, racionaliau išdėstyti ir efektyviau panaudojami valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos žmogiškieji ištekliai – 74 pareigybėmis sumažėjo vadovų pareigybių skaičius, centralizuotos bendrosios funkcijos, pagerintas struktūrinių padalinių veiklos koordinavimas, sudarytos sąlygos stiprinti veiklos padalinius, optimizuotos padaliniams išlaikyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, didinama statutinių valstybės tarnautojų motyvacija, kartu užtikrintas vykdomų uždavinių ir funkcijų tęstinumas. Ši reforma prisideda prie valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nustatytų pagrindinių funkcijų efektyvumo didinimo.

Įvykdžius minėtus organizacinius pertvarkymus, buvo sutaupyta iki 1,8 mln. eurų ir šios sutaupytos lėšos buvo panaudotos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, pareigybėms komplektuoti bei darbo sąlygoms gerinti.

2019 m. pareigūnų darbo užmokestis padidėjo 34,8 proc. palyginti su 2016 metais. Darbo užmokesčio didėjimui įtakos turėjo Vidaus tarnybos statuto pasikeitimai dėl priedo už laipsnį ir pareiginės algos koeficientų pakėlimas bei atlikti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai. Vidutinis pareigūnų darbo užmokestis 2019 m. sudarė 884 eurų, iš jų žemiausios grandies spareigūnų – 799 eurų.

11

01.05 PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

2 grafikas. R-01-05-01-02. Gaisruose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, ne daugiau kaip

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.0

0.51

1.52

2.53

3.54

Duomenų šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

Siektina reikšmė – mažėjanti.Planuota rodiklio reikšmė pasiekta.Pasiektai rodiklio reikšmei įtakos turėjo teisinės priemonės bei prevencinių akcijų įgyvendinimas. Departamentas organizavo akcijas ,,Gyvenkime saugiai“ ir ,,Būk saugus, mokiny“.

3 grafikas. R-01-05-01-06. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis nuo bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.0

0.5

1

1.5

2

Duomenų šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

Siektina reikšmė – mažėjanti. Planuota rodiklio reikšmę pasiekta ir viršyta.Geresni statistiniai rodikliai siejami su trečius metus nusistovėjusiu gaunamų skambučių skaičiumi bei skambučius priimančių operatorių skaičiumi, dideliu dėmesiu skiriamu BPC operatorių profesiniam pasirengimui kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms, o taip pat su taikomomis finansinio motyvavimo priemonėmis.

12

4 grafikas. R-01-05-01-07. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, proc.

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m.50

60

70

80

90

100

Duomenų šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys

Siektina reikšmė – didėjanti. Planuota rodiklio reikšmę pasiekta ir viršyta.Geresni statistiniai rodikliai siejami su trečius metus nusistovėjusiu gaunamų skambučių skaičiumi bei skambučius priimančių operatorių skaičiumi, dideliu dėmesiu skiriamu BPC operatorių profesiniam pasirengimui kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms, o taip pat su taikomomis finansinio motyvavimo priemonėmis.

III SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

2019 METŲ VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

Siekiant turėti vieningą finansų apskaitos ir valdymo sistemą visai Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vietoje 5 skirtingų finansų apskaitos programų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Finansų skyrius 2019 m. perėjo prie vieningos buhalterinės apskaitos programos – Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS). Įdiegus visus FVAIS modulius departamente būtų sukurtos sąsajos tarp finansų, pirkimų vykdymo, finansų planavimo ir turto valdymo padalinių duomenų. Duomenys būtų tvarkomi vienoje sistemoje, kas ženkliai pagerintų darbą departamente.

2019 m. buvo organizuotos gyventojų pasirengimo nelaimėms šviečiamosios kampanijos. Atnaujintos rekomendacijos gyventojams, parengtas klausimų ir atsakymų testas. Interneto svetainė www.lt.72.lt viešinta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) Facebook paskyroje ir informaciniuose pranešimuose žiniasklaidai. Nuoroda į šią svetainę paskelbta išleistame lankstinuke „Civilinės saugos rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis, jei įvyktų branduolinė ar radiologinė avarija“.

Siekiant gerinti BPC operatorių profesinį pasirengimą kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms buvo vykdyti Specializuoti pirmosios medicininės pagalbos apmokymai, vykdyti mokymai pagal Veiksmingo bendravimo ir konfliktų valdymo, Streso valdymo kvalifikacijos tobulinimo programas. Taip pat organizuoti vidiniai mokymai ir konsultacijos reagavimo į pagalbos prašymus kokybės gerinimo klausimais.

Siekiant užtikrinti patikimą ir stabilų pagalbos prašymų priėmimą skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, buvo parengtos ir su suinteresuotomis institucijomis suderintos viešojo pirkimo techninės sąlygos, atliktos rinkos konsultacijos, rinkos tyrimai, atliktos viešojo pirkimo

13

procedūros ir pasirašytos paslaugų sutartys dėl Bendrojo pagalbos centro (BPC) turimos telefonijos ir balso įrašymo programinės bei techninės įrangos atnaujinimo.

Ateityje numatoma, kad BPC ir skubiosios pagalbos tarnybos tarpusavio sąveikai užtikrinti bendrai naudosis BPC informacine sistema (BPCIS), kuri bus skirta pagalbos prašymams priimti ir įvertinti, pranešimams apie pagalbos poreikį parengti ir pagalbos tarnyboms perduoti, pagalbos tarnybų operatyviajam pajėgų valdymui atlikti ir pagalbos tarnybų veiksmams koordinuoti. Tuo tikslu taip pat buvo parengtos ir su eile suinteresuotų institucijų suderintos viešojo pirkimo techninės sąlygos, atlikta rinkos konsultacija ir tyrimai. Pradėtos viešųjų pirkimų procedūros dėl BPCIS naujos programinės įrangos įdiegimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – t. y. sustabdyti vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ procedūras iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. 2019 m. lapkričio 21 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovai (BPC ir PAGD) 2019 m. gruodžio mėn. pateikė apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniam teismui.

Siekiant sukurti tinkamas ugniagesiams gelbėtojams darbo ir poilsio bei gaisrinės gelbėjimo technikos ir įrangos laikymo sąlygas, buvo atliekamas gaisrinių pastatų patalpų remontas, pabaigta naujo gaisrinės pastato Kybartuose statyba, tęsiamas Šilutės gaisrinės pastato kapitalinis remontas, pradėtas pastato Vilniuje, Švitrigailos g. 18B kapitalinis remontas, pakeičiant stogo dangą.

Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų saugojimas ir jų techninė priežiūra vykdyta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką. Atsakingieji saugotojai patvirtino raštais su dokumentacija apie atliktą Valstybės rezervo priemonių techninę priežiūrą ir saugojimą.

Atsižvelgiant į aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys. Pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybės rezervo koordinatoriui – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – ir Vyriausybei.

Ugniagesių gelbėtojų mokykla vykdė pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą. Mokykla teikė ir specialiąsias mokamas paslaugas Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms vykdant gaisrinės saugos mokymus.

Vykdant ugniagesių gelbėtojų mokymus, 2019 m. parengti 107 ugniagesiai gelbėtojai. Taip pat apmokyti 3987 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai pagal tęstinio ir kvalifikacijos tobulinimo programas. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje apmokyti ir atestuoti 1817 valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių organizacijų ir kitų ūkio subjektų darbuotojų.

Gaisrinių tyrimų centras teikė tarnybinę pagalbą Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą bylose dėl gaisrų. Centras teikė ir specialiąsias mokamas paslaugas Lietuvos ir užsienio užsakovams, teikiantiems gaminius ir medžiagas į Lietuvos rinką, siekiant užtikrinti šių gaminių ir medžiagų saugą gaisrinės saugos atžvilgiu.

2019 m. parengtos 265 bandymų ataskaitos, 124 tyrimų ir matavimų ataskaitos, 60 klasifikavimo ataskaitos, 15 notifikuotos klasifikavimo ataskaitos. Per metus išduoti 16 gaisrinės įrangos ir 20 statybos produktų atitikties sertifikatai. Buvo atlikti 48 gamybos kontrolės sistemos patikrinimai, atliktos 2 teismo ekspertizės, 3 ekspertizės neturinčios teismo ekspertizės statuso, 12 kitos rūšies ekspertinių tyrimų, teismo ekspertai dalyvavo 6 teismo posėdžiuose, teikta tarnybinė pagalba 48 įvykio vietos apžiūrose.

14

Vykdyti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, prevencinė ir administracinė veikla AB „ORLEN Lietuva“, Lietuvos elektrinėje ir VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje.

Siekiant užtikrinti savivaldybėms perduotų valstybės priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų vykdymą, valstybės biudžeto lėšos (dotacijos) šalies savivaldybėms pervestos per nustatytus terminus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pagal kompetenciją koordinavo savivaldybių priešgaisrinės ir civilinės saugos veiklą, teikė metodinę pagalbą organizuodama pasitarimus su savivaldybių atsakingais darbuotojais priešgaisrinės ir civilinės saugos organizavimo klausimais.

ANTRASIS SKIRSNISKITŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS

TVP-14. Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.

1.2.2. priemonė. Bendrajame pagalbos centre įdiegti Europos skubios pagalbos centrų asociacijos rekomenduojamą skubios pagalbos skambučių centrų valdymo standartą.

BPC, siekdamas gerinti teikiamų paslaugų visuomenei kokybę, numato savo veikloje įdiegti Europos pagalbos centrų asociacijos (EENA) rekomenduojamą pagalbos centrų valdymo standartą, kuris atitinka geriausias Europos pagalbos centrų praktikas tiek užtikrinant vidaus veiklos organizavimą, tiek ir kokybišką paslaugų teikimą visuomenei. Siekiant pasirengti šio standarto atitikties vertinimo procedūrai buvo numatyta sukurti ir įdiegti trūkstamus Operatyvios informacijos pateikimo ir valdymo (Informacijos), Operatorių mokymų ir žinių testavimo (Mokymų) bei BPC veiklos organizavimo ir valdymo (Veiklos) modulius.

Vykdant paslaugų teikimo sutartį 2019 metais įdiegtas Informacijos modulis. Atskiras, tik BPC poreikiams skirtas Mokymų modulis nebuvo kuriamas. Priimtas sprendimas, kad BPC naudosis Ugniagesių gelbėtojų mokyklos virtualia nuotolinio mokymosi aplinka Moodle (laikoma, kad Mokymų modulis įdiegtas). Parengtas Veiklos modulio techninės specifikacijos projektas, kuris pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Šio modulio įdiegimas numatomas 2020 metų pabaigoje.

2019 metais patobulinti ir atnaujinti BPC veiklos procedūrų aprašai, susiję su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimu ir reagavimu į tokius pagalbos prašymus.

5.1.1. priemonė. Organizuoti savanorių ugniagesių veiklą propaguojančius renginius ir gaisrų prevencijos akcijas.

Siekiant visuomenę informuoti ir kviečiant gyventojus tapti savanoriais ugniagesiais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vykdant šios veiklos sklaidą, į jos viešinimą įtraukė šalies apskričių gelbėjimo valdybas. Apie savanorius ugniagesius informacija buvo pateikiama tiek prevencinių akcijų, tiek miestuose rengiamų švenčių metu.

Apie savanorius ugniagesius žiniasklaidai, socialinio tinklo Facebook Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paskyroje parengti ir publikuoti 32 straipsniai. Miestų švenčių ir kitų renginių metų nuolat ir tinkamai buvo viešinama savanorių ugniagesių veikla.

2019 m. mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių, vyko akcija ,,Gyvenkime saugiai“. Gyventojai buvo supažindinami su saugiu elgesiu buityje, suteikta visapusiška informacija priešgaisrinės saugos klausimais. Akcijos metu buvo įrengti 5593 autonominiai dūmų signalizatoriai.

Saugūs elgesio buityje įgūdžiai formuojasi jau vaikystėje. Siekiant apsaugoti

15

moksleivius nuo tykančių pavojų gyvenamojoje aplinkoje, organizuota akcija ,,Būk saugus, mokiny“. Jos metu vyko susitikimai su 1580 bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviais, kuriuose dalyvavo 31 703 mokiniai. Akcijos dalyviai buvo supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis buityje ir gamtoje, paaiškinama, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus.

5.2.1. priemonė. Sukaupti reikiamas valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas.

Departamentas, siekdamas pasirengti apsaugoti gyventojus nuo ekstremaliųjų situacijų metu atsiradusių pavojingų veiksnių poveikio bei pasirengti apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką gyventojams ir civilinės saugos sistemos pajėgoms galimos branduolinės ar radiologinės avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje atveju, papildė valstybės rezervą priemonėmis, skirtomis apsaugoti civilinės saugos sistemos pajėgas, atliekančias gelbėjimo ir dezaktyvavimo darbus bei priemonėmis, skirtomis atlikti evakuojamų gyventojų sanitarinį švarinimą ir užtikrinti jų būtiniausias gyvenimo sąlygas kolektyvinės apsaugos statiniuose ar lauko sąlygomis, priemonėmis. Vykdant 2019 m. valstybės rezervo užduotis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 223-3 „Dėl valstybės rezervo sudarymo ir kaupimo 2019 metais“, į valstybės rezervą nupirkta: respiratorių, dujokaukių, izoliuojamosios individualiosios odos apsaugos priemonių komplektų, apsauginių akinių statybininkams, apsauginių kombinezonų (riboto naudojimo), dozės galios matuoklių, dozimetrų, miegmaišių, maišų užterštiems rūbams laikyti, drabužių komplektų, miego kilimėlių, pagalvių, maisto termosų, puodukų vandeniui gerti, sulankstomų lovų ir  suskleidžiamų neštuvų.

5.2.3. priemonė. Įrengti perspėjimo sirenomis sistemą Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje.

Departamentas, vykdydamas Valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamą investicijų projekto „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Astravo atominės elektrinės galimo poveikio zonoje“ numatytas veiklas, atliko viešąjį pirkimą, pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kuri teikia perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimui ir plėtrai techninių reikalavimų parengimo paslaugą. Pagal sutarties sąlygas teikėjas parengė tik dalį sutartyje numatytos techninės dokumentacijos perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimui ir plėtrai Astravo AE galimo poveikio zonoje. Dėl nustatytų paslaugos teikimo trūkumų sutartis su paslaugos teikėju buvo nutraukta ir tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, kad laikytina jog atlikta 20 proc. sutartyje numatytų darbų. Departamentas, vykdydamas 2019 m. numatytas veiklas, parengė techninę dokumentaciją dėl perspėjimo sirenomis sistemos sirenų įsigijimo, atliko viešųjų pirkimų procedūras ir jau pasirašė sutartis dėl 20 sirenų (7 komplektų mobiliųjų (pastatomų) sirenų ir 13 komplektų mobiliųjų (automobilinių) sirenų įsigijimo.

TVP-34. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinis veiklos planas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įgyvendina Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano 1.1.3. priemonę „Vykdyti Ignalinos AE ir kitų branduolinės energetikos objektų, esančių pasienio ruože, priešgaisrinę apsaugą“.

VĮ Ignalinos atominė elektrinė objektuose gaisrų nekilo, buvo 1 nepagrįstas iškvietimas, 6 išvykimai į signalizacijos suveikimus, 8 išvykimai į pratybas. Objekte 40 kartų vykdyti

16

budinčių pamainų tarnybiniai užsiėmimai.Dalyvauta pastatų: 185, 87, 36, 185, 87, B-10, B-19/1 gaisro aptikimo signalizavimo sistemų ir gaisro lokalizavimo sistemų kompleksiniuose bandymuose. Dalyvauta pastatų: bloko D-2 (2 kartus), 111 (2 boksai – 8, 9), 161, 438, 140/1A, 140/2A, 194, 186 sistemų kompleksiniuose bandymuose.

Kartu su IAE personalu pagal grafiką pravesta 10 bendrų priešgaisrinių treniruočių. Kartu su IAE personalu patikrinti 53 vnt. gaisriniai hidrantai.Atlikta 12 neplaninių demontavimo ir ugnies darbų vykdymo vietų pagrindiniuose pastatuose 101/1, 101/2 (blokuose G1, G2, D1, D2) ir 111 pastate 11 bokse priešgaisrinių techninių patikrinimų; 4 neplaniniai patikrinimai dėl pravažiavimo kelių ir gaisrinės įrangos būklės, teritorijos patikrinimas dėl žolės nupjovimo ir jos išvežimo už teritorijos ribų.Išnagrinėtas techninis sprendimas „Dėl 111 past. dyzelinio generatoriaus Nr.9 2QW įrangos eksploatavimo nutraukimo, izoliavimo ir išmontavimo“. Suderinti 2 techniniai sprendimai dėl pastatų 03, 04, 77 ir 496A, 496B, 496V, 575 atjungimo nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų. Taip pat suderinta IAE gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos eksploatavimo instrukcija past. 101/1, 2. Buvo teikiamos gaisrinės saugos reikalavimų konsultacijos dėl naujai statomų radioaktyviųjų atliekų saugyklų.Suderintas techninis sprendimas „Dėl šilumos izoliacijos nuėmimo nuo įrenginių ir vamzdynų bloke A-2, ASB patalpose“ ir suderinta dėl demontuotų nedegių, supresuotų ir sukrautų į metalinius hermetiškus konteinerius šilumos izoliacijos medžiagų laikymo pastate 101/2, bl. A-2, pat. 135/1, 2.

Įvyko susitikimas dėl saugaus radioaktyviųjų atliekų transportavimo iš Maišiagalos saugyklos.

Direktorius Saulius Greičius