2010 MET Ų VEIKLOS ATASKAITA 2010 bendra... · 2012-01-23 · Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 met

VALSTYBĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IR ĮVAIKINIMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2011-02-28 Nr. 5-1

Vilnius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 metų veiklos

ataskaita

2

TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................................4

I. TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR ĮVAIKINIMU,

TOBULINIMAS..............................................................................................................................5

II. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGANČIUS VAIKUS

STATISTINĖ ANALIZĖ................................................................................................................7

III. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA....................................................16

III. 1. Pagalbos vaikams linijos 2010 metų veiklos ataskaita...........................................................24

IV. INFORMACIJOS APIE VTAS ATSTOVAVIMĄ VAIKO INTERESAMS TEISMUOSE

RINKIMAS.............................. ......................................................................................................32

V. TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR NUOLATINĖS

GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZĖS TVARKYMAS...........................38

VI. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2010 METAIS.............................39

VI. 1. Vaikai, netekę tėvų globos.......................................................................................................40

VI. 2. Vaikų globa..............................................................................................................................45

VI. 3. Globa šeimoje...........................................................................................................................51

VI. 4. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita......................................................................54

VI. 5. Vaikų globa tėvų prašymu........................................................................................................59

VII. PASLAUGŲ GLOBĖJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA.....................62

VIII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS.....................................................................................73

VIII. 1. Galimų įvaikinti vaikų apskaita.............................................................................................74

VIII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

apskaita...............................................................................................................................................85

VIII. 3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje...................96

VIII. 4. Įvaikinimas vaiko biologinės mamos (tėvo) sutuoktiniui....................................................106

VIII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita........111

VIII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos....................................................128


ataskaita

3

VIII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir

užsieniečiams.....................................................................................................................................133

VIII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus...................................................146

VIII. 9. Įvaikinusių vaikų biologinių ir kitų giminaičių paieška, informacijos apie konkrečių asmenų

įvaikinimą rinkimas ir pateikimas, tarpininkavimas dėl užsieniečių šeimų, įvaikinusių vaikus iš mūsų

šalies, bendravimo su gyvenančiais Lietuvoje vaikų artimaisiais.....................................................147

IX. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS..................148

IX. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje............................148

IX. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje.......153

IX. 3. Kita informacija......................................................................................................................159

IX. 4. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas...................163

X. BENDRADARBIAVIMAS SU VTAS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS...........................173

X. 1. VTAS specialistų konsultavimas ir metodinė pagalba.............................................................174

X. 2. Bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija..................175

XI. VIEŠIEJI RYŠIAI.....................................................................................................................175

XI. 1. Žiniasklaida..............................................................................................................................176

XI. 2. Ryšiai su visuomene...............................................................................................................178

XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA.....................................................................179

XII. 1. Raštvedyba.............................................................................................................................179

XII. 2. Archyvas.................................................................................................................................181

XII. 3. Personalas..............................................................................................................................182

XII. 4. Viešieji pirkimai................................................................................................................... 182

XIII. PABAIGA...............................................................................................................................184


ataskaita

4

ĮVADAS

Kas galėtų įsivaizduoti gyvenimą be vaikų? Vaikai suteikia gyvenimui džiaugsmą ir tyrumą.

Tačiau šiandien, kai pradedame kalbėti apie tai, kad vaikas irgi žmogus, turintis tokias pat teises

kaip mes, suaugusieji, neretai išgirstame – kokios teisės, jie juk vaikai. Taip, jie yra vaikai, kuriems

reikalingas saugumas, galimybė sveikai augti, vystytis, mokytis ir kt.. Vaikai yra jauni amžiumi ir

maži ūgiu, todėl jie turi mažesnes galimybes būti išklausytiems bei išgirstiems. Jie yra priklausomi

nuo suaugusio asmens, atsakingo už jų poreikių tenkinimą. Svarbiausių vaiko poreikių tenkinimas

ir remiasi jo pagrindinėmis teisėmis – teise išgyventi, vystytis, būti saugiam, išklausytam ir

gerbiamam. Teisės – tai, ko žmogui reikia, kad jis būtų žmogus.

2009 metais visas pasaulis iškilmingai paminėjo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos

priėmimą. Lietuvoje ši konvencija įsigaliojo 1992 m. Tai yra pirmas ir svarbiausias teisinis

dokumentas, pripažįstantis visą spektrą fundamentalių vaiko civilinių, politinių, ekonominių,

socialinių ir kultūrinių teisių. Konvencija pabrėžia pirminę tėvų ar teisėtų globėjų atsakomybę už

vaiką ir nustato valstybei pareigą padėti tėvams ar globėjams tinkamai vykdyti savo pareigas,

plėtoti paslaugų plėtrą vaikams, kuriems reikalinga globa.

Vaikams tapus labiau matomiems, labiau tampa matomi ir žinomi netinkamos vaiko

priežiūros, smurto prieš vaikus atvejai. Pastaraisiais metais tokie atvejai nepaliaujamai auga ne tik

Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dauguma Vakarų Europos valstybių, susidūrusios su skaudžiais

vaikų nužudymo, nepriežiūros ir smurto atvejais, peržiūri vaiko apsaugos politiką bei sistemą.

Formuojami nauji darbo su vaiku ir šeima, vaiko apsaugos metodai, mažinamas vaikų, su kuriais

dirba darbuotojai, skaičius. Didžioji dalis šių valstybių pagrindinį dėmesį skiria prevencijos

stiprinimui, investuodami tam nemažai lėšų.

Vertinant pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, galima teigti, jog šiandien viena didžiausių

problemų yra prevencinio darbo ir socialinių paslaugų vaikui trūkumas. Sėkminga vaiko teisių

apsauga prasideda nuo prevencijos, kurios tikslas stiprinti ir remti šeimas, mažinant socialinę

atskirtį, siekiant išvengti vaikų atskyrimo, smurto prieš vaikus bei išnaudojimo. Siekiant išvengti

skaudžių atvejų ar sumažinti jų skaičių, būtina nustatyti bent minimalų vaiko apsaugos paslaugų

paketą. Vaikui turi būti užtikrintas pagrindinių ir tikslinių (socialinių, sveikatos ir švietimo)

paslaugų prieinamumas. Daugelyje valstybių atsakomybe už vaiko gerovę pasidalija valstybinės

institucijos, tam tikros paslaugos perduodamos vietinėms savivaldos institucijoms,

nevyriausybiniam sektoriui ir bendruomenių grupėms, koordinuojami jų veiksmai.

Šiandien Lietuvoje nėra aiškios valstybės ideologijos, susijusios su vaiko teisių apsauga, t. y.

neaišku, ar mes įgaliname tėvus patiems rūpintis savo vaikais ir tik kritiniais atvejais valstybė

imasi priemonių apsaugoti vaiką, ar valstybė yra visada šalia, net ir tais atvejais, kai tėvai galėtų


ataskaita

5

patys pasirūpinti vaiku, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nedaro (pavyzdžiui, emigrantų vaikai).

Kitas svarbus klausimas – kam skirta vaiko teisių apsaugos sistema. Ar visiems vaikams,

gyvenantiems Lietuvos teritorijoje, siekiant užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, t. y. fizinę,

psichinę sveikatą, saugumą, švietimą, ekonominį statusą, šeimos struktūrą ir tam tikrą ateities

suvokimą, ar tik pažeidžiamiems vaikams, kuriems teikiama valstybės ar socialinių organizacijų

parama, kai šeima negali pasirūpinti vaiku dėl finansinių priežasčių, kai vaikas paliktas be vieno ar

abiejų tėvų tinkamos priežiūros, šeimos suirimo (skyrybų) atveju, smurto prieš vaikus, tėvų

psichinės negalios ar priklausomybių, nepilnamečių nusikalstamumo atvejais ar esant vaikams su

negalia, t. y. tada, kai egzistuoja realūs vaiko teisių pažeidimai ar iškyla reali grėsmė tiems

pažeidimams atsirasti.

Nuo 2002 metų nuolat mažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius, tačiau

vis dar didelė dalis tėvų nesugeba patys rūpintis savo atžalomis. Net tais atvejais, kai su šeima

dirbamas socialinis darbas, neretai vaikai paimami iš šeimos. Daugėja smurto prieš vaikus atvejų,

ypač psichologinio, vis daugiau vaikų smurtą patiria pakartotinai. Nors bendras tėvų globos

netenkančių vaikų skaičius mažėja, tačiau kasmet į valstybės globą paimamų vaikų skaičius kinta

labai nedaug. Tai rodo paslaugų šeimai nepakankamumą.

Formuojant politiką ir planuojant veiksmus, būtina esamos situacijos, tendencijų bei pokyčių

analizė. Tarnyba ne vienerius metus renka iš Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) statistinę

informaciją apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus, tėvų globos netekimo priežastis,

smurto prieš vaikus, vaiko globos, įvaikinimo ir vaiko teisių apsaugos su tarptautiniu elementu

atvejus, atlieka jų analizę bei teikia atitinkamus siūlymus. Ši surinkta informacija atspindi esamą

situaciją bei iškelia problemas, kurias reikia spręsti.

I. TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU VAIKO TEISIŲ APSAUGA, GLOBA IR

ĮVAIKINIMU, TOBULINIMAS

Viena iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau – Tarnybos) vykdomų funkcijų – teikti Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai (toliau – SADM) pasiūlymus, išvadas ir teisės aktų projektus dėl atstovavimo vaiko

teisėms ir teisėtiems interesams teismuose praktikos vienodinimo bei kitais klausimais.

Vykdydama šią funkciją, Tarnyba 2010 m. parengė ir pateikė SADM derinti šiuos teisės

aktų projektus:


ataskaita

6

1. 2010-03-09 pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos

Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, papildymo, numatant:

1. 1. patikslinti ratą asmenų, kurie gali kreiptis dėl vaiko įvaikinimo, vietoje maksimalios

amžiaus ribos nustatant maksimalų amžiaus skirtumą;

1. 2. leisti įvaikinti vaikus ne tik be valstybinės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų

globėjų, turinčių juridinio asmens statusą (pavyzdžiui, šeimynų), sutikimo;

1. 3. patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų įvaikinimą užsienio valstybių

piliečiams, nustatant, kad tarptautinio įvaikinimo nuostatos taikomos visiems asmenims, taip pat ir

Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje;

1. 4. nustatyti įvaikinto vaiko priežiūros atostogas 3 mėnesius po įvaikinimo, mokant

motinystės (tėvystės) pašalpą – atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. šis projektas buvo pateiktas

Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti. Numatyta, kad įvaikinto vaiko priežiūros atostogos,

kurios yra ypač aktualios kalbant apie vyresnių nei dvejų metų vaikų įvaikinimą (nors šiuo metu

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis treji metai,

tačiau pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą motinystės

(tėvystės) pašalpa gali būti mokama tik iki vaikui sueis dveji metai). Tokiu būdu būtų sudarytos

palankios sąlygos vaikui prisitaikyti naujoje šeimos aplinkoje, užmegzti saugius ryšius su įtėviais ir

kitais šeimos nariais. Šie pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2011 m. liepos 1 d.;

1. 5. leisti teismo spendimus dėl įvaikinimo vykdyti skubiai.

Šiuos pasiūlymus Tarnyba jau yra teikusi 2005 metų pabaigoje, o 2006 metais socialinės

apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė dėl įvaikinimo skatinimo Lietuvoje taip

pat apsvarstė analogiškus klausimus.

2. 2010-11-15 pateiktas pasiūlymas dėl Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą

Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo

projekto derinimo.

3. 2010-12-14 raštu Nr. S-4874 pateiktas Globojamo (rūpinamo) vaiko laikino išleidimo

svečiuotis tvarkos aprašo projektas.

4. 2010-08-11 raštu Nr. S-3114 pateiktas Veiksmų, kurių tikslinga imtis savivaldybių vaiko

teisių apsaugos skyriams (tarnyboms) (toliau – VTAS), įstaigoms, kuriose įsteigtas Gyvybės

langelis, policijos įstaigoms, radus vaiką Gyvybės langelyje, rekomendacijų projektas.


ataskaita

7

5. 2010-12-16 raštu Nr. S-4933 pateiktas Administracinio teisės pažeidimo protokolo priedo –

Administracinio nurodymo – projektas.

Taip pat 2010 metais tarnyba parengė ir pateikė VTAS šias metodines rekomendacijas:

1. dėl duomenų pateikimo apie galimo įvaikinti vaiko brolius ir seseris, juos lankančius

asmenis bei išvados pateikimo asmenims, norintiems įvaikinti sutuoktinio (-ės) vaiką;

2. dėl tarpininkavimo dokumentų;

3. dėl sveikatos paslaugų teikimo VTAS paimtiems vaikams;

4. dėl Valstybės tarnybos departamento ir Valstybinės darbo inspekcijos nuomonės dėl VTAS

specialistų darbo po oficialių darbo valandų;

5. dėl administracijos direktoriaus įsakymo, įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų,

auginančių vaikus, apskaitą, rengimo;

6. dėl LR teisingumo ministerijos nuomonės dėl teisto asmens galimybės tapti vaiko globėju.

Teikė pasiūlymus SADM ir kitoms įstaigoms:

1. SADM pateikti siūlymai ir pastabos dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros,

SADM ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo susitarimo projekto.

2. Teisingumo ministerijai pateiktas siūlymas dėl teisės aktų normų, reglamentuojančių

neturtinio pobūdžio sprendimų, susijusių su vaikais, vykdymą, keitimo.

II. DUOMENŲ APIE SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMAS IR JOSE AUGINANČIUS

VAIKUS STATISTINĖ ANALIZĖ

Tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d nutarimu Nr.

1114 jai pavestas funkcijas, renka iš VTAS statistinius duomenis apie socialinės rizikos šeimas ir

jose augančius vaikus.

SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA

SAVIVALDYBIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIUOSE

VTAS pateiktais duomenimis, per 2010 m. į savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių

vaikus, apskaitą buvo įrašytos 1705 šeimos, kuriose augo 3075 nepilnamečiai vaikai. 2010 m.

gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10904 socialinės rizikos

šeimos, kuriose augo 23335 vaikai (1 pav.):


ataskaita

8

1705

10904

3075

23335

0

5000

10000

15000

20000

25000

per metus gruodžio 31 d.

Šeimų skaičius

Vaikų skaičius

1 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į apskaitą, skaičius

per 2010 m. ir metų pabaigoje

Lyginant 2008 m. ir 2010 m. duomenis, matyti, kad socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose,

įrašytų į apskaitą, skaičius mažėja. Analizuojant 2005 m. gruodžio 31 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.

duomenis, matyti, jog didžiausias socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičiaus sumažėjimas

užfiksuotas 2006 metais, t. y. tuomet, kai buvo patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių

vaikus, apskaitos tvarkos aprašas.

2205

1612

2266

1772 1781 1705

4701

3397

4812

3462 33543075

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Šeimų skaičius

Vaikų skaičius

2 pav. Per metus įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimų ir

vaikų jose skaičius 2005–2010 m.


ataskaita

9

Lyginant 2009 m. ir 2010 m, Lietuvoje socialinės rizikos šeimų sumažėjo – 217 (2 %), o jose

buvo 887 vaikais mažiau (4 %) negu 2009 m.. Per 10 metų Lietuvoje socialinės rizikos šeimų

sumažėjo 42 %, o vaikų jose – 40 % (3 pav.):

4027642820

39967

36539

23335

10904

24222

2548327881

3135236895

11121

1135011958

13496

1636118514

16869

1867218114

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2001m.

2002m.

2003m.

2004m.

2005m.

2006m.

2007m.

2008m.

2009m.

2010m.

Vaikai

Soc. rizikos šeimos

3 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita

2001–2010 m.

VTAS duomenimis, 2010 m. 31 d. socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius per 10 metų

buvo mažiausias – 10904 šeimos ir 23335 vaikai. Tokį socialinės rizikos šeimų ir augusių vaikų

skaičiaus sumažėjimą galėjo lemti kelios priežastys:

1. Socialinių paslaugų plėtra savivaldybėse. Nuo 2007 m. savivaldybėse įsteigti 556

socialinių darbuotojų etatai darbui su socialinės rizikos šeimomis, kasmet didėja šių specialistų

skaičius: 2008 m. padidintas etatų skaičius iki 612,5, o 2009 m. papildomai įsteigta 17 etatų.

Remiantis SADM duomenimis, 2010 m savivaldybei skirtų pareigybių darbui su socialinės rizikos

šeimomis iš viso buvo 629,5 etato, užimtų pareigybių buvo 628, o dirbo 686 darbuotojai. Iš 686

socialinių darbuotojų 444 dirbo ir socialines paslaugas šeimoms teikė kaimo vietovėse.

Remiantis SADM duomenimis, iš 686 socialinių darbuotojų 290 yra tiesiogiai pavaldūs

seniūnijoms, 279 – savivaldybių įstaigų socialinių paslaugų centrams, 63 darbuotojai pavaldūs

kitoms socialinių paslaugų įstaigoms, 23 – socialinės paramos skyriams ir likusieji – paramos

šeimai tarnyboms ar paramos šeimai įstaigoms bei pagalbos į namus tarnyboms. Socialiniai

darbuotojai šeimas ne tik informuoja ir konsultuoja socialinės paramos klausimais, bet ir teikia

socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Kartu teikiama socialinė bei psichologinė

pagalba, sprendžiant iškilusias šeimų problemas. Nuolat didinant socialinių darbuotojų darbui su

socialinės rizikos šeimomis skaičių, greičiau atpažįstamos šeimos, kurioms reikalinga pagalba,


ataskaita

10

sprendžiamos jų problemos bei informacija perduodama savivaldybių socialinių paslaugų centrams,

kurie nustato šeimos socialinių paslaugų poreikį bei teikia atitinkamas paslaugas šeimai ir vaikams.

Intensyviau dirbant su socialinės rizikos šeima ir jai stiprėjant, atsiranda pagrindas šeimą išbraukti

iš apskaitos. Todėl tikėtina, kad tai turi įtakos socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimui.

SADM duomenimis, 2010 m. 686 socialiniai darbuotojai dirbo su 10746 socialinės rizikos

šeimomis, kurioms teikiamos socialinės priežiūros paslaugos savivaldybėje. Tuo tarpu VTAS

pateiktais duomenimis, tokių šeimų Lietuvoje yra 10904. todėl nėra aišku, ar yra dirbama su 158

(1,44 %) šeimomis.

2. Socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose mažėjimą sąlygoja ir tai, kad socialinės rizikos

šeimose nebelieka nepilnamečių vaikų. Socialinės rizikos šeimos, kuriose neauga nepilnamečiai

vaikai, yra išbraukiamos iš apskaitos.

3. Atsižvelgiant į kelerių metų gyventojų emigracijos skaičiaus augimo tendencijas, galima

daryti prielaidą, kad socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus mažėjimą lemia ir

šeimų išvykimas iš Lietuvos.

4. Vaikų dienos centrų (toliau tekste – VDC) teikiamos paslaugos. Socialinių paslaugų prie-

žiūros departamento prie SADM duomenimis, 2010 m. buvo finansuojami 179 VDC (2009 m. –

162 VDC, 2008 m. – 169, 2007 m. – 151).

Daugiausiai projektų, kaip ir 2009 metais, vykdyta Vilniaus apskričiai – finansuojamas 61

projektas, Kauno apskrityje – 27 projektai, Marijampolės apskrityje – 22 projektai. Iš Tauragės

apskrities finansuojama mažiausia projektų – tik 5. Daugiausia vaikų dienos centrų yra

Marijampolės apskrityje – maždaug 8,2 tūkstančių apskrities gyventojų tenka vienas 2010 metais

finansuojamų vaikų dienos centro projektas. Šiek tiek daugiau, po 1 tokį projektą, tenka: 13,9

tūkstančių gyventojų Vilniaus apskrityje, 15,7 tūkstančių gyventojų Telšių apskrityje bei 19,5

tūkstančių Alytaus apskrityje.

2010 m. buvo finansuojami projektai, iš kurių 36 proc. – vykdomi kaimo vietovėje (2009 m. –

35 proc.), 64 proc. – mieste (2009 m. atitinkamai 65 proc.). Vidutinė projektų vykdymo trukmė

2010 m. buvo 11 mėnesių. Socialinės rizikos šeimų vaikai centrą galėjo lankyti vidutiniškai 5 kartus

per savaitę ir ten praleisti vidutiniškai 6 valandas per dieną.

Remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM duomenimis, mažėja

VDC lankančių vaikų skaičius – 2010 m. lankė 5,4 tūkst. vaikų (2009 m. – 5,8 tūkst. vaikų), iš jų

4,7 tūkst. (2009 m. – 4,9 tūkst.) buvo nuolat teikiamos socialinės ir ugdymo paslaugos.

2010 m. VDC daugiausia lankė vaikai iš turinčių mažas pajamas (beveik 3 tūkst.) šeimų, o

taip pat iš šeimų, kuriose vaiką augina viena motina ar tėvas (beveik 1,5 tūkst.) bei neužtikrinančių

vaikui reikiamos priežiūros (beveik 1,2 tūkst.). Didžiausią VDC vaikų dalį, kaip ir 2009 m., sudarė

pradinukai (nuo 7 iki 11 metų) – apie 42 proc. Vis dar išlieka ikimokyklinio amžiaus vaikų iš


ataskaita

11

probleminių šeimų laisvalaikio organizavimo bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo

problema. Labai dažnai socialinės rizikos šeimos dėl finansinių sunkumų ir įstaigų nepakankamumo

neturi galimybių leisti mažamečius vaikus į darželius, jų nepasiekia VDC bei kitų įstaigų teikiamos

socialinės paslaugos.

2010 m. VDC dirbo su 3,6 tūkst. šeimų, iš jų beveik 2,9 tūkst. – nuolat. Viename dienos

centre dirbo vidutiniškai 10 tiesiogiai su vaikais dirbančių specialistų (socialiniai darbuotojai,

socialiniai pedagogai, pedagogai, psichologai ir sveikatos priežiūros) ir 5 kiti specialistai.

Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, pasiskirstymas mieste ir kaime. Per 2010 m. į

socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą daugiau įrašyta miestuose gyvenančių šeimų

nei kaimuose (atitinkamai 903 ir 802). Vis dėlto, gruodžio 31 d. duomenimis, kaimuose iš viso

socialinės rizikos šeimų buvo 35 % daugiau negu miestuose (4 pav.):

903

4303

802

6601

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

per metus gruodžio 31 d.

miestas

kaimas

4 pav. Miestuose bei kaimuose įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą

šeimų skaičius per 2010 m. ir metų pabaigoje

Galima daryti išvadą, kad kaimuose ar rajonuose didesnį socialinės rizikos šeimų atsiradimą

gali lemti sunki ekonominė situacija, nedarbas, daugiau girtuokliaujama, menkiau išvystyta

užimtumo ar paslaugų šeimai infrastruktūra.

2010 m. daugiausia vaikų socialinės rizikos šeimose augo didžiausiose savivaldybėse: Kauno

apskrityje – 3917 vaikai, Vilniaus apskrityje – 3678 vaikai, Šiaulių apskrityje – 2681 vaikai ir

Panevėžio apskrities savivaldybėse – 2565 vaikai. Kauno ir Vilniaus apskričių savivaldybėse yra

daugiausiai VDC, kurie dirba su socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais. Daugiausiai vaikų,

augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo Kauno apskrityse – 821 vaiku, Panevėžio apskrityje

– 258 vaikais, taip pat Vilniaus apskrityje sumažėjo 214 vaikų. O štai Telšių apskrities


ataskaita

12

savivaldybėse vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo tik vienu. Tik Klaipėdos

apskrities savivaldybių VTAS užfiksavo, kad 2010 m. pabaigoje vaikų socialinės rizikos šeimose

augo daugiau negu 2009 m. – 1943 vaikai (2009 – 1882 vaikai).

1317

20561781

3917

2565 2681

1943

1311 1300

3678

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

Alytau

s aps

k.

Marijam

polės

apsk

.

Utenos

apsk

.

Kauno

apsk.

Panevėž

io aps

k.

Šiaulių

apsk

.

Klaipė

dos a

psk.

Taura

gės a

psk.

Telšių

apsk.

Vilniau

s apsk

.

5 pav. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius

Kaip matyti žemiau pateiktame 5 paveikslėlyje, didžiausią dalį socialinės rizikos šeimose

augančių vaikų, kaip ir kasmet, sudaro vyresni nei 10 metų vaikai, taip pat šeimose daugėja 7–9 m.

amžiaus vaikų.

4333

7887

4447

2933

3735

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000

15-17 m.

10-14 m.

7-9 m.

4-6 m.

0-3 m.


ataskaita

13

6 pav. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai 2010 m. pagal amžiaus pasiskirstymą

Kaip ir kiekvienais metais, VTAS girtavimą įvardija kaip vieną pagrindinių priežasčių,

sąlygojančių didėjančią socialinę riziką šeimoje. Antroje vietoje yra šeimos, kurios neturi socialinių

įgūdžių. Daug šeimų į apskaitą įrašytos dėl kitų priežasčių – 1071 šeima (VTAS nurodytos

priežastys – nepakankama vaikų priežiūra, oficialiai nenustatytos tėvų psichinės ligos ir kt.).

Mažiausią socialinės rizikos šeimose augusių vaikų dalį sudaro šeimos, kurios netinkamai naudoja

gautą paramą, taip pat šeimos, kurių vaikams nustatyta nuolatinė globa, tėvams laikinai apribojus

tėvų valdžią (7 pav.).

53%36%

1%2%

2% 1% 5%

Dėl girtavimo

Dėl soc. įgūdžių stokos

Dėl prievartos prieš vaikus

Dėl netinkamos paramos naudojimoDėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa

Dėl to, kad tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

Dėl kitų priežasčių

7 pav. Socialinės rizikos šeimose augusių vaikų skaičius pagal įrašymo į apskaitą priežastis 2010 m.

2010 m. socialinės rizikos šeimose dėl girtavimo augo 12496 vaikai. Tai sudaro 53,5 % visų

socialinės rizikos šeimose augančių vaikų (2009 m. – 13218 vaikai, 2008 m. – 14778). Iš 12496

vaikų, augusių girtaujančiose šeimose, daugiausia (4595) buvo 10–14 m. amžiaus, 2584 – 15–17

m. amžiaus vaikai, 1398 – 7–9 m. amžiaus. Girtavimas yra labiau paplitęs kaimo vietovėse –

kaimuose gyvena 2/3 (3885 iš 5896) visų girtaujančių socialinės rizikos šeimų.

Vadovaujantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko

teisių apsaugos skyriuje tvarkos aprašu, 2010 m. pabaigoje 1980 socialinės rizikos šeimų

(miestuose – 906, kaimuose – 1074) dėl įvairių priežasčių (šeimoje neliko nepilnamečių vaikų,

išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą, arba šeima išvyko gyventi į kitą

savivaldybę ar užsienį, arba mirė abu tėvai arba vienas iš tėvų ir vaikui nustatyta globa) buvo

išbrauktos iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Per 2009 m. iš socialinės rizikos šeimų, auginančių


ataskaita

14

vaikus, apskaitos, buvo išbraukta 1960 socialinės rizikos šeimų, 2008 m. – 1958 socialinės rizikos

šeimos, 2007 m. – 1606 socialinės rizikos šeimos.

Nemažai vaikų socialinės rizikos šeimose auga tik su vienu iš tėvų, nes antrasis iš jų atlieka

bausmę pataisos namuose. Įgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos 2007-02-09 įsakymą Nr. V-42 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 4/07-95 „Dėl

nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo“

pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 21-812), susirašinėjama su laisvės atėmimo įstaigomis ir savivaldybių

vaiko teisių apsaugos skyriais (tarnybomis) aiškinantis, ar asmeniui, atliekančiam bausmę laisvės

atėmimo vietoje, nebuvo apribota tėvo (motinos) valdžia vaikų atžvilgiu bei gaunant informaciją

apie tokio asmens teisių ir pareigų vykdymą vaikų atžvilgiu.

Tarnyba susirašinėja su 13 laisvės atėmimo įstaigų dėl asmenų, turinčių vaikų iki 7 metų arba du

ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia) ir asmenų, pripažinusių tėvystę ar

įvaikinusių, lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 1 p., per 2010 m.

išnagrinėti 380 prašymų dėl minėtų asmenų.

Nagrinėjant pateiktus prašymus, pastebėti šie aspektai:

1) kelerius metus išlieka panašus nuteistųjų skaičius, kurių šeimos yra įrašytos į savivaldybių

socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Per 2010 m. savivaldybių VTAS

duomenimis, tokių nuteistųjų šeimų buvo 59 šeimos, 2009 m. – 44, 2008 m. – 49, 2007 m. – 13.

2) kaip ir 2009 m., 2010 m. išlieka panašus asmenų skaičius, kurie, atlikdami bausmę laisvės

atėmimo vietose, pripažįsta tėvystę vaikų atžvilgiu: 2010 m. – 25 atvejai, 2009 m. – 27 atvejai, 2008

m.– 19 atvejų ir 2007 m. – 26 atvejai.

3) kasmet daugėja nuteistų asmenų, nežinančių ar nenurodančių tikslaus savo vaikų skaičiaus.

Pavyzdžiui, nuteistasis pataisos namų administracijos prašyme nurodė, jog turi 3 vaikus, tačiau

patikslinus informaciją gyventojų registro duomenų bazėje paaiškėjo, jog asmuo turi 5 vaikus. 2010

m. iš 380 prašymų tokių atvejų buvo 37, iš kurių pirmą kartą tikslaus vaikų skaičiaus nenurodė 2

nuteistosios moterys. 2009 m. tokių atvejų buvo 35, 2008 m. – 14, 2007 m. – 18 atvejų.

4) per metus 60 % išaugo nuteistųjų, kuriems apribota tėvų valdžia ir kurie kreipėsi dėl lygtinio

paleidimo, skaičius. 2010 m. 15 nuteistųjų, kurie kreipėsi dėl lygtinio paleidimo, yra apribota tėvų

valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. 2009 m. tokių atvejų buvo 6.

5) pusantro karto išaugo pakartotinių kreipimųsi dėl lygtinio paleidimo skaičius: per 2010 m.

gauti 72 pakartotiniai kreipimaisi, 2009 m. – 54, 2008 m. – 42, 2007 m. – 12.


ataskaita

15

Išvados ir pasiūlymai

1. 2010 m. gruodžio 31 d. VTAS socialinės rizikos šeimų apskaitoje iš viso buvo 10904

socialinės rizikos šeimos ir jose augo 23335 vaikai. Lyginant 2009 m. ir 2010 m. duomenimis,

socialinės rizikos šeimų sumažėjo 217 (2 %), o jose buvo 887 vaikais mažiau (4 %).

2. Daugiausiai vaikų socialinės rizikos šeimose yra 10–14 m. amžiaus – 7887 vaikai. tai

sudaro 33,79 % visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų.

3. Būtina ir toliau vykdyti socialinių paslaugų plėtrą savivaldybėse (VDC tinklo plėtra, ypač

kaimo teritorijose, kitų nevyriausybinių organizacijų, skirtų darbui su socialinės rizikos šeimomis,

steigimas) bei stiprinti organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

5. Vis dar trūkstant socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus,

komandinio darbo, metodinio vadovavimo, siūlytina kaip būtinybę savivaldybėse diegti specialistų,

dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, komandinio darbo ir institucijų bendradarbiavimo

principą – su šeima turi dirbti visa įmanoma vietovės komanda (socialiniai darbuotojai, pedagogai,

medikai, policija, NVO, VTATS, VDC darbuotojai ir kiti specialistai pagal poreikį). O kiekvienu

atveju, kai dirbama su šeima, turi atsirasti pagrindinė įstaiga ar specialistas, kuris „veda“ socialinės

rizikos atvejį – tai yra, jis būtų atsakingas už paslaugos ir pagalbos teikimo procese dalyvaujančių

institucijų veiksmų koordinavimą, bendradarbiavimą bei veikimą.

6. Siektina tęsti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis profesionalumo,

kompetencijos kėlimą ir ugdymą. Taip pat svarbu didinti savivaldybėse įsteigtų socialinių

darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis etatų skaičių (2010 m. 686 socialiniai darbuotojai

dirbo su 10746 socialinės rizikos šeimomis) bei organizuoti jau esamiems darbuotojams

kvalifikacijos tobulinimo seminarus, mokymus. Remiantis SADM duomenimis, iš 2010 m. 686

socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis 54 % darbuotojų yra įgiję aukštąjį

socialinio darbo ar socialinio pedagogo išsilavinimą, o 29 % neturi aukštojo išsilavinimo, nemaža

darbuotojų dalis vis dar studijuoja arba siekia įgyti aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą. Tokia

situacija leidžia manyti, kad nemažai socialinių darbuotojų grupei, šiuo metu dirbančių su socialinės

rizikos šeimomis, būtina dalyvauti socialinių darbuotojų mokymuose bei tobulinimosi kursuose.

7. Pastebima kita aktuali problema – praktika rodo, kad socialinis darbas su socialinės rizikos

šeima vyksta tol, kol vaikas yra šeimoje. Vaiką apgyvendinus globos namuose, su šeima socialinis

darbas paprastai nutrūksta arba darbui su vaiko biologine šeima neužtenka skirtų darbuotojų, o jeigu

darbas tęsiamas, tai socialinės paslaugos šeimai teikiamos epizodiškai ir minimaliai. Siekiant, kad

būtų išsaugoma galimybė vaiką grąžinti į biologinę šeimą, būtina stiprinti socialinių paslaugų

teikimą šeimai po vaiko apgyvendinimo globos namuose. Socialinės rizikos šeima, kuri lieka be

vaikų, negali būti paliekama be socialinių paslaugų ir pagalbos, su ja turi būti dirbamas pastovus


ataskaita

16

darbas. Būtina skatinti socialinį darbą su šeima, kartu įtraukiant ir vaikų globos namų (toliau –

VGN) specialistus (socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus).

III. NUO SMURTO NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA

Smurto prieš vaikus problema yra aktuali ir sunkiai sprendžiama ne tik Lietuvoje, bet visoje

Europoje. Kasmet įvairios institucijos pateikia statistiką, iš kurios matome, kad šimtai vaikų patiria

smurtą bei prievartą šeimoje ir už jos ribų. Smurtas prieš vaikus – visos seksualinės prievartos,

apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir (ar) emocinio blogo

elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai ar orumui, formos.

Smurtas prieš vaikus – socialinis reiškinys, kurio atsiradimą sąlygoja įvairios aplinkybės: socialinė

aplinka, skurdas, nedarbas, vyraujanti socialinė ir lyčių nelygybė, visuomenės vertybės.

Paprastai vyrauja nuomonė, kad dažniausiai nuo smurto vaikai nukenčia girtaujančiose

šeimose, taip pat šeimose, kurių nariai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų, ar darbo neturinčiose šeimose.

Vis dėlto, kaip rodo praktika, smurtaujama ir tose šeimose, kurios nepriskiriamos prie probleminių.

Dažniausiai smurtautojai būna vienas iš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai ir

globėjai. Neretai smurtas namuose – auklėjimo priemonė, pasireiškianti fiziniu, žeminančiu

baudimu. Smurtas šeimoje išlieka labiausiai paplitusia, bet mažiausiai matoma problemos dalimi.

Vadovaudamasi Bendrųjų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 7.27 ir 7.28

straipsniais, VTAS kaupia ir analizuoja pranešimus apie smurtą patyrusius ir smurtaujančius vaikus,

inicijuoja šiems vaikams ir jų tėvams specialistų ir institucijų būtinos pagalbos suteikimą, bei

kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl asmens, keliančio grėsmę vaiko saugumui ir

sveikatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimo. VTAS

duomenimis, 2010 m. 1249 vaikai patyrė smurtą, iš viso užfiksuoti 1343 atvejai, kai vaikai patyrė

smurtą. Skirtingas smurtą patyrusių vaikų ir smurto atvejų prieš vaikus skaičius rodo, kad yra

atvejų, kai vaikai pakartotinai ar periodiškai patiria smurtą. Taip pat informaciją apie smurto atvejus

prieš vaikus VTAS gauna praėjus ilgam laikui – mokyklos, policija ar vaikų tėvai, globėjai laiku

neinformuoja apie smurtą patyrusius vaikus. Kitais atvejais VTAS tokių duomenų išvis negauna.

VTAS, laiku negavęs svarbios informacijos apie vaikus, patyrusius smurtą, negali suteikti deramos

pagalbos ir paramos smurto aukai. Didėja tikimybė, kad nukentėjęs nuo smurto vaikas, laiku

nesulaukęs pagalbos ir palaikymo iš specialistų bei aplinkos, ilgainiui gali tapti sistemiško ir

nuolatinio smurto auka.

Lyginant su 2008 m., matyti, kad nukentėjusių vaikų skaičius per du paskutiniuosius metus

išaugo 16 %: 2010 m. smurtą patyrė 1249 vaikai, 2009 m. – 1203 vaikai, 2008 – 1048 vaikai.


ataskaita

17

2359 2311

16391778

10481203 1249

0

500

1000

1500

2000

2500

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Smurtą patyrę vaikai

8 pav. Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičiaus kitimas 2004–2010 m.

VTAS duomenimis, 2010 m. didžiausią dalį (47 %) patirtų smurto atvejų sudaro fizinis

smurtas, tačiau kasmet daugėja psichologinio smurto prieš vaikus atvejų (42 %) (9 pav.):

Fizinis smurtas

47%

Seksualinis smurtas

11%Psichologinis smurtas

42%

9 pav. Smurto atvejų prieš vaikus procentinė išraiška

Emocinis-psichologinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas,

šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos

modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą

vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai. Lyginant


ataskaita

18

2008–2010 m. duomenis, matyti, kad sparčiai daugėja VTAS užfiksuotų psichologino smurto prieš

vaikus atvejų (10 pav.):

988

588650 637

142146116114

564

367350

676

0

200

400

600

800

1000

1200

2007 2008 2009 2010

Seksualinis smurtas

Fizinis smurtas

Psichologinis smurtas

10 pav. Smurto rūšių prieš vaikus kaita 2007-2010 m.

Taip pat nuo 2007 m. beveik 20 % išaugo seksualinį smurtą patyrusių nepilnamečių bei

patirtų seksualinio smurto atvejų skaičius: 2007 m. seksualinis smurtas sudarė 6 % patirtų smurto

atvejų, 2008 – 11 %, 2009 m. – 12 % visų smurto atvejų.

Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2010 m. prieš

berniukus ir mergaites smurtaujama buvo beveik vienodai – atitinkamai 683 smurto atvejai prieš

berniukus ir 660 prieš mergaites. Duomenys rodo, kad smurto atvejų pasiskirstymo tarp lyčių skalė

per 5 analizuojamus metus kito:


ataskaita

19

880

637

543

639

759

351

564

683

660

505

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Berniukai

Mergaitės

11 pav. Smurto pasiskirstymo pagal vaikų lytį kaita 2006–2010 m.

Didžiausias skirtumas pagal vaikų, patyrusių smurtą, lytį atvejų buvo 2007 m., kai berniukai

sudarė 55,1 %, o mergaitės 44,9 % visų nukentėjusių vaikų. 2010 m. nukentėjusių berniukų buvo

vos 1 % daugiau negu mergaičių.

Analizuojant duomenis apie smurto atvejų paplitimą pagal smurto pobūdį, pastebima, kad

2010 m. seksualinį smurtą beveik keturis kartus dažniau patyrė mergaitės nei berniukai, fizinį

smurtą beveik du kartus dažniau patyrė berniukai, o psichologinio smurto atvejų, kaip ir 2009 m.,

ataskaitiniu laikotarpiu beveik vienodai patyrė tiek mergaitės, tiek berniukai (12 pav.):

683

32

377

110

272260

660

292

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Bendras smurtoskaičius

Seksualinissmurtas

Fizinis smurtas Psichologinissmurtas

Berniukai

Mergaitės

12 pav. Smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytį


ataskaita

20

Fizinis smurtas prieš vaikus yra labiau paplitęs nei kitos smurto rūšys, tačiau pagal VTAS

pateiktus 2010 m. duomenis sparčiai auga psichologinio smurto atvejų prieš vaikus (ypač

mergaites) skaičius.

2010 m. smurtą daugiausiai patyrė 10–14 m. vaikai – 554 smurto atvejai prieš šio amžiaus

vaikus:

303

554

215

151

120

0 100 200 300 400 500 600

15-17 m.

10-14 m.

7-9 m.

4-6 m.

0-3 m.

13 pav. Smurto rūšių pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes

Psichologinio smurto atvejų prieš vaikus užfiksuota panašiai visose amžiaus grupėse, išskyrus

10–14 m. paauglius. Nuo seksualinio smurto mažiausiai nukentėjo mažamečiai iki 3 metų, tačiau

kitose amžiaus grupėse seksualinio smurto atvejų užfiksuota beveik po vienodai (1 lentelė):

1 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas pagal vaikų amžiaus grupes

Amžiaus grupės

Atvejų, kai vaikai galimai patyrė smurtą, skaičius

Seksualinis smurtas

Fizinis smurtas


0–3 m. 120 5 35 80

4–6 m. 151 23 47 81

7–9 m. 215 27 96 92

10–14 m. 554 57 284 213

15–17 m. 303 30 175 98

10–14 m. paaugliai sudaro 58 % visų smurtą patiriančių vaikų. Taigi daugiau nei 550 vaikų

paauglystės ir ankstyvosios jaunystės laikotarpiu nukentėję nuo smurto, patiria didžiulę skriaudą iš

šeimos ar artimos aplinkos, kas gali turėti neigiamos įtakos tolesnei vaiko gyvenimo kokybei bei

socialinei raidai.


ataskaita

21

Analizuojant surinktus duomenis apie smurto atvejų prieš vaikus paplitimą populiacijoje,

matome, kad smurto atvejų paplitimas mieste ir kaime kelerius metus išlieka toks pat, tačiau nuo

2007 m. kaime smurto atvejų išaugo 15 % (14 pav.):

procentinė išraiška

5459

46 45 464641

54 55 54

0

10

20

30

40

50

60

70

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Mieste

Kaime

14 pav. Smurto prieš vaikus paplitimas mieste ir kaime 2006–2010 m.

Detaliau pažvelgus, kokį smurtą (fizinį, seksualinį ar psichologinį) ir kur (mieste ar kaime)

daugiau patiria vaikai, matyti, kad 2010 m. mieste ir kaime seksualinio smurto atvejų buvo po 10 %

ir 11 %. Fizinio smurto, kaip ir 2009 m., daugiau patyrė miestuose gyvenantys vaikai, tačiau kur kas

daugiau psichologinio smurto atvejų užfiksuota kaimuose (2 lentelė):

2 lentelė. Smurto rūšių pasiskirstymas mieste ir kaime

Smurto rūšių

pasiskirstymas

mieste ir kaime

Seksualinis

smurtas

Fizinis

smurtas

Psichologinis

smurtas

2007 m. miestas 6 % 58 % 36 %

kaimas 8 % 52 % 40 %

2008 m. miestas 13 % 55 % 32 %

kaimas 9 % 56 % 35 %

2009 m. miestas 11 % 60 % 29 %

kaimas 13 % 55 % 32 %

2010 m. miestas 10 % 55 % 35 %

kaimas 11 % 41 % 48 %

Apibendrinus VTAS duomenis, galima matyti, kad 2006–2010 m. fiziškai prieš vaikus

daugiausia smurtavo artimi suaugę žmonės (vaiko šeimos nariai ar kiti artimieji) – 287 atvejai,


ataskaita

22

psichologinį smurtą vaikai daugiausiai patyrė taip pat nuo artimų suaugusiųjų – 417 atvejų, o

seksualinį smurtą vaikai daugiausiai patyrė nuo svetimų suaugusiųjų ir artimų suaugusiųjų (3

lentelė):

3 lentelė. Smurtas prieš vaikus pagal smurtautojus

Prieš vaikus smurtavo

Smurto rūšis Svetimi suaugę

Svetimi nepilnamečiai

Artimi suaugę

Artimi nepilnamečiai

Seksualinis smurtas

68 27 44 3

Fizinis smurtas 165 158 287 27


72 59 417 16

Pagalbos organizavimas smurtą patyrusiems vaikams

Remiantis VTAS duomenimis, 2010 m. 1249 vaikai patyrė smurtą. Tai yra 16 % didesnis

nukentėjusių vaikų skaičius nei ankstesniais metais. Tuo tarpu remiantis Informatikos ir ryšių

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų

veikų 2010 m. buvo 3019. Savivaldybių VTAS ir Vidaus reikalų ministerijos pateikiama statistinė

informacija apie smurtą patyrusius vaikus nesutampa. Tai rodo, kad teisėsaugos institucijos ne

visada apie smurto atvejus prieš vaikus informuoja VTAS specialistus.

Vaikui, patyrusiam smurtą, svarbu laiku gauti tinkamą ir reikiamą pagalbą. Nesvarbu, kur jis

gyventų, kokie jo poreikiai bebūtų – vaikas ir jo šeimos nariai turi žinoti, kur ieškoti pagalbos,

kokia pagalba jiems prieinama, kad jie gaus pagalbą pagal savo poreikius. Lietuvoje smurtą

patyrusiems vaikams pagalbą organizuoja savivaldybės. Smurto prieš vaikus atvejais pagalbą vaikui

ir jo šeimai turėtų suteikti įvairių sričių ir institucijų specialistai: medicininės įstaigos (pediatrai,

socialiniai darbuotojai, psichologai, ginekologai), teisėsaugos institucijos, nevyriausybinėse

organizacijose dirbantys psichologai, socialiniai darbuotojai, kiti kvalifikuoti specialistai, vaiko

teisių apsaugos skyrių specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklose ar globos įstaigose

dirbantys socialiniai pedagogai bei psichologai. VTAS duomenimis, smurtą patyrusiems vaikams ir

jų šeimoms per ataskaitinį laikotarpį pagalba teikta 2591 kartą, t. y. 605 atvejais daugiau nei 2009

m.. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad 2010 m. 16 % daugiau užfiksuota smurto atvejų prieš vaikus

nei ankstesniais metais. Smurto prieš vaikus atveju dažniausiai organizuojama socialinių darbuotojų

pagalba – 733 pagalbos atvejai, kompleksinė specialistų pagalba organizuota 677 kartus. Dėl

psichologinės pagalbos vaikams ir jų šeimoms buvo kreiptasi dėl 541 atvejo, o mokyklos socialiniai

pedagogai pagalbą teikė 364 atvejais.


ataskaita

23

Pagal VTAS pateiktus duomenis beveik visose savivaldybėse daugiausia pagalba teikta vaikui

ir jo šeimai, o ne tik smurtą patyrusiam vaikui (15 pav.):

65%

35%

Vaikui ir jo šeimai

Vaikui

15 pav. Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms organizuotos pagalbos atvejai

Labai svarbu, padedant nuo smurto nukentėjusiam vaikui, padėti ir dirbti su visa vaiko šeima,

dirbti su artimiausia nuo smurto nukentėjusio vaiko aplinka. 2010 m. smurtą patyrusiems vaikams ir

jų šeimoms pagalba daugiausia organizuota savivaldybės teritorijoje – 2565 atvejai. Tik 0,8 %

atvejų pagalbos ir paslaugų kreiptasi į kitose savivaldybėse veikiančias institucijas ir organizacijas.


1. 2010 m. VTAS užfiksavo 16 % daugiau smurto atvejų prieš vaikus nei ankstesniais

metais.

2. Pastebimas psichologinio smurto prieš vaikus atvejų skaičiaus augimas – nuo 2008 m.

psichologinio smurto prieš vaikus atvejų padaugėjo beveik 38 %.

3. Pagal 2010 m. VTAS duomenis, vaikai daugiausia smurtą patyrė namų aplinkoje. Labai

dažnai smurtas šeimoje (namuose) yra traktuojamas kaip vaiko ar jo šeimos privatus reikalas.

Dažniausiai vaiko smurtautojai būna vienas iš tėvų, patėviai, vyresni broliai, seserys, giminaičiai,

globėjai.

Atsižvelgdami į aukščiau tekste pateiktą informaciją apie smurtą patyrusius vaikus, manome,

kad:


ataskaita

24

• VTAS pateikta informacija rodo, kad dažniausiai vaikai patiria artimų žmonių smurtą,

todėl svarbu ir toliau tęsti smurto prevenciją valstybės, savivaldybių, vaikų ugdymo įstaigų

lygmeniu.

• Būtina įtraukti mokyklų bendruomenes, sudaryti tarpinstitucines specialistų, tarp jų ir

sveikatos paslaugų institucijų specialistų, komandas bei savivaldybėje parengti galimų paslaugų

paketą, kad būtų vykdoma efektyvi smurto prevencija. Svarbu paslaugas teikti ne tik nuo smurto

nuketėjusiam vaikui-aukai, bet ir smurtautojui (fizinio smurto), nes tik baudžiant, bet nesistengiant

jam padėti pasikeisti, problemos neišsprendžiamos, o tik laikinai pašalinamos.

• Plėtojant prevenciją, ypatingą dėmesį skirti kovai su psichologiniu smurtu.

• Svarbu didinti skubios kompleksinės pagalbos (psichologinės, socialinės, medicininės,

teisinės), skirtos vaikams ir jų šeimos nariams, nukentėjusiems nuo smurto, plėtrą ir kokybę

savivaldybėse, ypač rajonų savivaldybėse.

• Būtina spręsti probleminių šeimų ikimokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio organizavimo

bei mažamečių vaikų šeimose saugumo užtikrinimo problemas.

III. 1. PAGALBOS VAIKAMS LINIJOS 2010 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2010 m. Tarnyba tęsė Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos

vaikams 2008–2010 metų programos 4.3. priemonės įgyvendinimą, t. y. inicijuoti ir įdiegti specialią

nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams ir teikti pagalbą telefonu (ir elektroniniu paštu)

labiausiai pažeidžiamoms vaikų grupėms:

vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose;

vaikams, augantiems vaikų globos institucijose;

rizikos vaikams, t. y. gatvės vaikams, nusikalsti linkusiems vaikams, svaiginančias

medžiagas vartojantiems vaikams, mokyklų nelankantiems vaikams;

kitiems smurtą ir prievartą patiriantiems vaikams.

Ataskaitiniu laikotarpiu 2009-09-14 veiklą pradėjusi Pagalbos vaikams linija atsakė į

55593 skambučius. Iš viso į liniją minėtu laikotarpiu bandyta prisiskambinti 425117 kartus.

Pagalbos vaikams linija dirba darbo dienomis nuo 11 val. iki 19 val. Daugiau nei pusė skambučių

neatsakyta Pagalbos vaikams linijos darbo metu.

Sulaukiamų skambučių skaičius tiesiogiai susijęs su Pagalbos vaikams linijos

viešinimo veikla. Kaip matome 16 paveiksle, 2010 m. sausio–kovo mėnesiais, kai buvo

įgyvendinamas žemiau aptartas Pagalbos vaikams linijos viešinimo planas, skambučių skaičius

gerokai padidėjo. Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu Pagalbos vaikams linija nebuvo aktyviai

viešinama, kadangi Tarnybos biudžete nebuvo tam numatytų papildomų lėšų, be to, vyko įtemptos

derybos su Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija dėl Pagalbos vaikams


ataskaita

25

linijos ir VšĮ „Vaikų linija“ susijungimo. Nežiūrint į tai, skambučių skaičius per metus labai išaugo,

pavyzdžiui, 2009 m. rugsėjo mėnesį, per 2 pirmąsias veiklos savaites, Pagalbos vaikams linijos

konsultantai atsakė į 263 skambučius. Tuo tarpu 2010 m. rugsėjo mėnesį, nors dėl kontaktų centro

perkėlimo darbų Pagalbos vaikams linija nedirbo dvi pirmąsias savaites, konsultantai atsakė į 2707

skambučius.

Pagalbos vaikams linijos skambučiai

16 pav. Per mėnesį atsakytų skambučių skaičius 2010 m.

Pagalbos vaikams linijos atsakyti skambučiai skirstomi į 4 grupes:

� konsultacinius (kada skambinančiajam suteikiama pagalba: psichologinė, informacinė,

lydėjimas arba, remiantis išdėstytais faktais, rašomas raštas į tam tikras įstaigas ar

organizacijas);

� nekonsultacinius (kada skambinantysis išdykauja, yra nemotyvuotas, nusiteikęs agresyviai

arba seksualiai konsultanto atžvilgiu);

� tylius (kai skambinatysis tyli, tačiau nededa ragelio);

� kitus (skambinantys, pasiteiravęs informacijos, ar tik atsiliepus konsultantui, iš karto padeda

ragelį arba paskambinęs pasisveikina, susipažįsta ir tuo baigia pokalbį, klausia į kokią liniją

paskambino, koks jos tikslas ir pan.).


ataskaita

26

Kaip matome 1 lentelėje (žr. 4 priedą), 2010 m., kaip ir 2009 m., daugiausia

sulaukiama nekonsultacinio pobūdžio skambučių. Tačiau nemažas skaičius ir kitų skambučių, kurie

nėra išdykaujantys. Jų metu konsultantams tenka konsultuoti arba suteikti tam tikrą informaciją.

Kaip matyti, konsultacinių skambučių skaičius didžiausias vasario–kovo mėnesiais,

kada buvo aktyviai viešinama Pagalbos vaikams linija, t. y. jaunimo populiariuose interneto

svetainėse skelbti linijos reklaminiai skydeliai bei vyko konkursas „Mano advokatas“.

2010 m., kaip ir 2009 m., konsultacinių skambučių gerokai padaugėdavo tuo dienos

metu, kada mokiniai grįžta namo iš mokyklos, o jų tėvai dar negrįžę iš darbo. Tada vaikai skambina

net neturėdami konkrečios problemos, tik norėdami pakalbėti, kaip jiems sekėsi mokykloje, prašo

įvertinti jų pasirengimą pamokoms ir pan. Tokius skambučius galima vertinti kaip signalą, kad

vaikai jaučiasi labai vieniši, neturi su kuo pasidalyti dienos įspūdžiais, nes dirbantys tėvai negali

jiems pakankamai skirti dėmesio. Tokią minėtų skambučių priežastį neretai įvardija ir patys

skambinantieji. Mergaičių konsultacinių skambučių sulaukiama daugiau nei tris kartus (žr. 4 priedo

2 lentelę).

Dažniausiai į Pagalbos vaikams liniją pirmąjį 2010 m. pusmetį vaikai skambino susidūrę

su patyčiomis, esant santykių su draugais, bendraamžiais ir šeimos nariais problemoms, dėl

vienišumo ar susidūrę su kitomis problemomis. Antrajį pusmetį skambino dėl santykių su šeimos

nariais, bendraamžiais, mokslų ir mokymosi problemų (ypač rugsėjo mėnesį, artėjant naujiems

mokslo metams), vienišumo ir laisvalaikio (užimtumo) klausimais.

Pavyzdžiui, mergaitės, pirmojo pusmečio duomenimis, daugiausia skambino dėl

patyčių, esant santykių su draugais, bendraamžiais ir šeimos nariais problemoms, dėl vienišumo ar

dėl kitų rūpesčių. Antrąjį pusmetį daugiausia sulaukta skambučių dėl santykių su draugais,

bendraamžiais ir šeimos nariais, vienišumo jausmo, problemų mokykloje, laisvalaikio (užimtumo)

klausimais. Taip pat dažnai mergaitės skambino dėl kitų problemų: santykių su kitos lyties

atstovais, išvaizdos ir brendimo, emocinės prievartos, fizinės sveikatos, santykių su kitais

suaugusiais žmonėmis, dėl minčių ar ketinimų nusižudyti, fizinio smurto, seksualinės prievartos bei

apleistumo.

Berniukų problemos, dėl kurių jie dažniausiai skambino į Pagalbos vaikams liniją,

beveik tokios pačios kaip ir mergaičių, t. y. pirmąjį pusmetį jie skambino dėl to, kad patyrė

patyčias, jautėsi vieniši, dėl komplikuotų santykių su šeimos nariais ir bendraamžiais. Antrąjį

pusmetį daugiausia skambučių sulaukta dėl santykių su draugais ir bendraamžiais, šeimos nariais,

dėl laisvalaikio praleidimo klausimų, vienišumo jausmo ir patiriamų patyčių. Berniukai dažnai

skambino ir dėl santykių su kitos lyties atstovais, fizinės prievartos, seksualinių problemų, minčių

ar ketinimų nusižudyti ir kitų problemų.


ataskaita

27

Vaikų, besikreipiančių pagalbos, amžius Pagalbos vaikams linijos veiklos pradžioje

buvo nuo 7 ir 11 metų. Vėliau vis dažniau skambindavo vyresni, 11–15 metų vaikai. (žr. 4 priedo 3

lentelę). Tiek konsultacinių, tiek nekonsultacinių skambinančiųjų amžiaus grupė ta pati, t. y. 11–15

metų amžiaus vaikai.

Didėjant konsultacinių skambučių skaičiui, proporcingai didėjo ir nekonsultacinių

skambučių skaičius (žr. 4 priedo1 lentelę ). Dauguma tokių skambučių fiksuoti pirmoje dienos

pusėje, t. y. tada, kai vaikai dar būna mokykloje. Pertraukų metu, taip pat ir pamokų metu (esant

klasėje ir vykstant pamokai), vaikai skambina į Pagalbos vaikams liniją. Tokiais atvejais dažniausiai

pokalbiuose telefonu dalyvauja ne vienas vaikas arba šalia vieno kalbančiojo būna dar keli vaikai.

Tyliųjų skambučių skaičių, lyginat su nekonsultacinių skambučių skaičiumi, Pagalbos

vaikams linija, kaip ir 2009 m. sulaukė nedaug. Tokių skambučių skaičius, didėjant visų skambučių

skaičiui, proporcingai didėjo, tačiau sudarė tik 8,5 proc. visų skambučių. Kitų skambučių skaičius

2010 m. taip pat išaugo, jis sudarė 23 proc. visų skambučių.

Vienas išskirtinių Pagalbos vaikams linijos bruožų yra tai, kad trumpuoju numeriu 11

61 11 gali paskambinti ne tik vaikai jiems rūpimais klausimais, bet ir vaikai, pranešantys apie

skriaudžiamus savo draugus ar pažįstamus. Sulaukti 57 susirūpinusiųjų bendraamžiais ar draugais

skambučiai. Ataskaitiniu laikotarpiu, reaguojant į vaikų skambučius tiek dėl jų draugų, tiek dėl jų

pačių raštu kreiptasi į 17 atitinkamų institucijų (įstaigų). Dėl patiriamų patyčių mokyklose 10 kartų

raštu kreiptąsi į mokyklas, gimnazijas bei VTAS. Taip pat 3 kartus raštu buvo kreiptasi į VTAS dėl

pranešimo apie nepriežiūrą šeimoje, dar 3 kartus – dėl mokinių patiriamo darbuotojų smurto

ugdymo įstaigoje. Vieną kartą kreiptasi į VTAS dėl seksualinio vaikų išnaudojimo šeimoje (žr. 4

priedo 4 lentelę).

Taip pat trumpuoju numeriu gali skambinti suaugę asmenys, turintys duomenų apie

skriaudžiamus ir valkataujančius vaikus. Ataskaitiniu laikotarpiu iš viso į Pagalbos vaikams

liniją kreipėsi 176 suaugusieji. Atsižvelgiant į telefonu pateiktą informaciją, raštu kreiptasi 12

kartų į VTAS, policiją, vaikų ugdymo įstaigas bei savivaldybės švietimo skyrius, siekiant išspręsti

susidariusias situacijas.

Kai kurie suaugę skambino ir domėjosi linijos paskirtimi bei tikrino, ar veikia

numeris, kuriuo, kaip skelbiama, galima skambinti pastebėjus vaiko teisių pažeidimus, žinant apie

tai, kad vaikas atsidūrė krizinėje situacijoje.

Gegužės–liepos mėnesiais suaugusiųjų skambučių sulaukta daugiau nei kitais

mėnesiais. Tam turėjo nemažos įtakos regioniniuose laikraščiuose publikuoti teminiai straipsniai

patyčių prevencijos ir vaikų vienišumo jausmo temomis. Lyginant vyrų ir moterų skambučių

skaičius, matyti, kad moterys dažniau kreipiasi informacijos arba pagalbos (žr. 4 priedo 5 lentelę).


ataskaita

28

Analizuojant suaugusiųjų konsultacinius skambučius, pagrindinės problemos, dėl kurių

kreiptasi raštu į atitinkamas įstaigas, yra vaikų apleistumas, nepriežiūra šeimoje, patiriamos

patyčios, pabėgimas iš namų bei darbuotojų fizinis smurtas prieš vaiką (vaikus) ugdymo įstaigoje.

Pagalbos vaikams linijoje teikiama ne tik psichologinė ir emocinė pagalba telefonu.

Pagrindinė linijos funkcija – nukreipti skambinantįjį į tą socialinį partnerį, kuris yra arčiausiai vaiko

ir geriausiai gali užtikrinti vaiko interesus ir suteikti jam būtinas paslaugas. Toks nepilnamečio

lydėjimas galimas bet kurioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, vaikas patiria smurtą namuose, iš jo

tyčiojasi mokykloje, jis neturi ko valgyti, kur miegoti, ar paauglė laukiasi. Visų pirma skambinantis

vaikas turi būti išklausytas, kas yra neatskiriama lydėjimo funkcijos dalis. Tik išklausęs gali suprasti

problemą, padrąsinti vaiką ir padėti jam surasti sprendimo būdą, palydėti (ne tiesiogine prasme) jį

pas galintį jam padėti specialistą – pedagogą, gydytoją, socialinį darbuotoją ir t. t. Linija skirta ne

tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, skambinantiems dėl vaikų.

Skambinančiajam sutikus, kad būtų imtąsi priemonių spręsti išdėstytą problemą,

telefonu bei raštu susisiekta su įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis – mokyklomis, VTAS,

savivaldybių socialiniais darbuotojais, policija, dienos centrais ir pan. – kviečiant atkreipti dėmesį į

susidariusią situaciją, prašant imtis priemonių bei rekomenduojant problemos sprendimo būdus.

Beveik visos minėtos įstaigos ar organizacijos, reaguodamos į pranešimus, raštu arba telefonu

informavo Pagalbos vaikams liniją apie rengiamą arba vykdomą pagalbos vaikui planą. Patyčių

mokykloje atvejais dažniausiai informuojama apie specialistų pokalbius su nukentėjusiais, jų

šeimomis bei besityčiojančiais ir jų šeimomis; klasėse vykdomas patyčių intervencijos priemones

(pokalbius, filmų peržiūras, jų aptarimus); specialistų komandos operatyviai organizuojamas

(kartais pakartotinai vykdomas) patyčių prevencijos programas. Nepriežiūros ar smurto šeimose

atvejais dažnai informuojama apie apsilankymo šeimoje rezultatus, pateikiamas pagalbos šeimai

priemonių planas ir išvados.

Pagalbos vaikams linijos skambučiai registruojami specialiai tam sukurtoje anketoje

-duomenų lange. 2010 metais vyko duomenų lango (anketos) tobulinimas. Duomenų langas

pildomas pokalbio metu, fiksuojant informaciją apie skambintoją ir jo nusakytą situaciją. Minėta

informacija reikalinga kreipiantis pagalbos į socialinius partnerius bei sisteminant ir analizuojant

skambučių statistiką.

Galimybę nedelsiant reaguoti į pranešimus ir nukreipti skambinančiuosius į jiems galintį

padėti socialinį partnerį suteikia Pagalbos vaikams linijos socialinių partnerių duomenų bazė,

kuri 2010 metais buvo nuolat papildoma ir atnaujinama, bendradarbiaujant su VTAS, su SADM bei

kitomis vyriausybinėmis arba nevyriausybinėmis įstaigomis ar organizacijomis. Ši duomenų bazė

sudaro galimybę operatyviai surasti konkrečią įstaigą ar organizaciją toje vietoje, kur gyvena

skambinantysis, jei pastarasis atskleidžia tapatybę ar pasako gyvenamąją vietą. Tokiu būdu pagal


ataskaita

29

susitarimą su skambinančiuoju susisiekiama su socialiniu partneriu arba jo kontaktai perduodami

skambinančiąjam.

Pagalbos vaikams linijos viešinimas

Kaip minėta, skambinančiųjų į Pagalbos vaikams liniją skaičius tiesiogiai susijęs su

Pagalbos viešinimu. Dėl ribotų Tarnybos asignavimų ir vykusių derybų dėl Pagalbos vaikams

linijos ir VšĮ „Vaikų linijos“ susijungimo, 2010 m. nebuvo sukurtos naujos viešinimo priemonės.

Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu, ypač metų pradžioje, buvo tęsiama 2009 m. pradėta viešinimo

veikla, t. y.:

- 2009 m. III–IV ketvirtį sukurtas Pagalbos vaikams linijos advokato personažas. Viename iš

didžiausių Lietuvoje socialinių ryšių portalų one.lt suorganizuotas žaidimas-konkursas

„Mano advokatas“. Portalo lankytojai, tarp kurių buvo ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir

suaugusieji, kviesti ir 2010 m. sausio–vasario mėn. apsilankyti Pagalbos vaikams linijos

internetiniame puslapyje, atspausdinti, nuspalvinti bei įdėti ir savo advokatą Pagalbos

vaikams linijos internetiniame puslapyje ir balsuoti už jiems labiausiai patinkantį personažą,

tokiu būdu renkant mėnesio advokatą. Mokyklų administracijoms ir vaikų dienų centrų

koordinatoriams buvo išsiųsti „Mano advokatas“ trafaretai bei trumpa informacija apie

Pagalbos vaikams linijos veiklą.

Vaikų dienos centrų darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai bei psichologai

aktyviai domėjosi Pagalbos vaikams linijos veikla, kreipėsi metodinės medžiagos ir rekomendacijų,

kaip dirbti su probleminių šeimų vaikais.

- Per mokyklų socialinius darbuotojus ir psichologus buvo platinamos reklaminės kortelės

„Mano advokatas“.

- Atkreipdami dėmesį į tai, kur dažniausiai vaikai ir paaugliai ar suaugę žmonės leidžia laisvą

laiką, buvo kreiptąsi į didžiųjų informacinių portalų reklamos skyrius dėl galimybės jų

internetiniuose puslapiuose nemokamai skelbti Pagalbos vaikams linijos reklaminius

skydelius.

- Taip pat informacija apie Pagalbos vaikams liniją sistemingai viešinta žiniasklaidoje

(pranešimai žiniasklaidai, teminiai straipsniai laikraščiuose (pavyzdžiui, rekomendacijos

patyčių prevencijai ir intervencijai mokykloms bei tėvams, radijo ir TV laidos, reklaminiai

skydeliai ir informacinės žinutės įvairiose interneto svetainėse).

- 2009 m. lapkričio mėnesį pradėjo veikti Pagalbos vaikams linijos interneto puslapis

www.pagalbavaikams.lt. Šiame tinklalapyje skelbiama informacija apie 6 pagrindines vaikų

problemas: fizinį, seksualinį smurtą, patyčias, alkoholį ir narkotikus, nėštumą bei problemas,

kylančias namuose. Tinklalapyje pateikiami kiekvienos problemos aprašymai, pagrindiniai


ataskaita

30

požymiai bei būdai, kuriais pats vaikas galėtų bandyti spręsti problemą. Dažnai vaikai

nežino, ar šalia jų esančių žmonių veiksmas jau yra probleminis. Neretai vaiką žalojantis

elgesys tampa įpročiu, gyvenimo būdu. Siekiant padėti vaikui atpažinti problemas, pirmą

kartą pateikti jų garsiniai apipavidalinimai. Taip pat 2010 m. pradžioje buvo sukurtas

savanorių registracijos anketos langas. Ataskaitiniu laikotarpiu Pagalbos vaikams linijos

puslapį aplankė 87 348 vartotojai.

Vaikus dominančius klausimus bei problemas iliustruoja ir Pagalbos vaikams linijos

internetinio puslapio lankomumas. Pagalbos vaikams linijos internetinį puslapį aplankė 87348 iš jų

53394 unikalūs vartotojai (apsilankę pirmą kartą). Lankomiausias, kaip ir 2009 m., Pagalbos

vaikams linijos skyrelis – „Nėštumas“. Jame apsilankė 14728 lankytojai. Kitas lankomiausias

skyrelis, kaip ir 2009 m., buvo „Seksualinis smurtas“. Šiame skyriuje apsilankė 10 501 lankytojas.

Kiek mažiau domėtasi skyreliais „Patyčios“, „Alkoholis ir narkotikai“, „Namai ir šeima“ ir „Fizinis

smurtas“. Juose atitinkamai apsilankė – 9 978, 8 597, 8 495 ir 8 046.

Per ataskaitinį laikotarpį Pagalbos vaikams linijos internetinį puslapį aplankė 81.703 –

Lietuvos, 2.737 – Jungtinės Karalystės, 813 – Airijos, 516 – Norvegijos, 295 – Vokietijos, 202 –

Danijos, 167 – Ispanijos, 137 – Švedijos, 89 – JAV, bei 175 – nenustatyto regiono gyventojai.

Lietuvoje Pagalbos vaikams linijos internetiniame puslapyje daugiausiai lankė Vilniaus, Kauno,

Panevežio, Klaipėdos, Alytaus, Mažeikių ir Tauragės miestų gyventojai.

Daugiausia apsilankymų (71,13 proc.) sulaukta dėl to, kad Pagalbos vaikams linijos

reklaminiai skydeliai skelbti įvairiose svetainėse.

Pagalbos vaikams linijos tinklalapyje galimybe parašyti laišką pasinaudojo 346

asmenys (tiek vaikai, tiek suaugę). Daugiausia laiškų gauta tokiomis temomis: patiriamos patyčios,

nesaugūs lytiniai santykiai, galimas nėštumas, santykiai su draugais ir artimaisiais, brendimo bei

kūno pokyčių klausimai, mintys ar ketinimai nusižudyti. Gautuose suaugusiųjų laiškuose vyrauja

patyčių, nepriežiūros ir smurto šeimose atvejai.

Pagalbos vaikams linijos darbuotojai ir savanoriai

Pagalbos vaikams linijoje šiuo metu dirba vienas valstybės tarnautojas, linijos

koordinatorius, ir 4 konsultantai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Iš viso Pagalbos

vaikams linijai skirtos 3 konsultantų pareigybės, kurios, atsižvelgiant į darbo specifiką, padalytos

tarp daugiau dirbančiųjų ne visą darbo dieną.

Ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi daug konsultantų. 2010 m. pradžioje Pagalbos vaikams

linijoje dirbo 5 konsultantai, tačiau balandžio mėn., likus 4 konsultantams, gegužės–birželio mėn.

vyko naujų darbuotojų atranka ir mokymas. Birželio–rugpjūčio mėn. Pagalbos vaikams linijoje


ataskaita

31

dirbo 9 konsultantai, daugelis iš jų dirbo 0,25 etato. Rudenį linijoje liko dirbti 5 konsultantai. Šiuo

metu Pagalbos vaikams linijoje dirbantys 2 konsultantai turi psichologijos magistro laipsnius, kiti

du – socialinio darbo ir teisės bakalauro.

Manytina, konsultantų kaita vyko dėl patiriamo nemažo emocinio krūvio. Telefonu

konsultuoti tenka nuo 10–20 val. per savaitę. Siekiant padidinti darbuotojo socialinę kompetenciją ir

Pagalbos vaikams linijos veiklos efektyvumą, 2010 m. kovo–gegužės mėn. Pagalbos vaikams

linijos konsultantams suorganizuoti psichologo vedami profesinių santykių konsultavimo

(supervizijų) užsiėmimai. Darbuotojai buvo skatinami reflektuoti profesinę veiklą bei numatyti

veiklos tobulinimo kryptis.

Taigi Pagalbos vaikams linijos skambučių skaičius augo. Kaip rodo kitų pagalbos

telefonu tarnybų patirtis, šioje veikloje ypač naudingi tinkamai parengti savanoriai. Tam, kad būtų

užtikrintas didesnis paslaugos prieinamumas, iškilo didesnio konsultantų skaičiaus būtinybė.

Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba neturėjo galimybių didinti pareigybių skaičiaus ir priimti naujų

darbuotojų darbui Pagalbos vaikams linijoje, priimtas sprendimas į šią veiklą įtraukti savanorius.

Pagalbos vaikams linijos savanorystės programa buvo vykdoma šiais etapais:

- savanorių paieška. 2009 m. gruodžio–2010 m. vasario mėn. sukurtas kvietimas tapti

savanoriu „Atrask savyje naujų talentų“ ir skelbtas studentams nemokamai išdalintuose

sąsiuviniuose. Taip pat Pagalbos vaikams linijos veikla buvo pristatinėjama socialinių

mokslų I–III kursų studentams Vilniaus pedagoginio ir Mykolo Romerio universitetuose.

Jaunimo lankomose, savanorių banko, cv.lt ir kitose internetinėse svetainėse buvo

skelbiami reklaminiai skydeliai „Atrask savyje naujų talentų“, kviečiantys tapti savanoriu

ir vedantys į sukurtą savanorių registravimo anketą, esančią Pagalbos vaikams linijos

internetinėje svetainėje. Pirmasis savanorių susitikimas įvyko 2010 m. kovo 18 d..

Susitikime dalyvavo 39 savanoriai, norintys prisijungti prie Pagalbos vaikams linijos

darbuotojų komandos. Sudarytos 2 mokymų grupės. Iš mokymų pasitraukė (dėl

asmeninių priežasčių) arba nepraėjo numatytų specialių atrankų 26 savanoriai. 13

savanorių sėkmingai baigė mokymus. Jie aktyviai įsitraukė į Pagalbos vaikams linijos

vykdomą veiklą.

- savanorių mokymai. Savanorių mokymo programa parengta Pagalbos vaikams linijos

konsultantų bei patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2009-11-23 įsakymu Nr. BV-33. Bendra

savanorių mokymų programos trukmė yra 60 val. Savanoriai dalyvavo 40 val.

mokymuose. Juos sudarė teorijos kursas ir praktiniai užsiėmimai. Šie 2 valandų trukmės

susitikimai vyko 2 kartus per savaitę. Juos baigęs savanoris 10 val. stebėjo patyrusių

Pagalbos vaikams linijos konsultantų darbą prie telefono bei mokėsi dirbti su duomenų

baze. Po to savanoris, stebint Pagalbos vaikams linijos konsultantui, dirbo 10 val. prie


ataskaita

32

telefono. Po bandomųjų 20 val. savanoriui leista konsultuoti be priežiūros, išskyrus tuos

atvejus, kai po savanorio darbo stebėjimų priimtas sprendimas neleisti konsultuoti

(neterminuotam laikui).

- savanoriško darbo praktika. Savanoriui, baigusiam mokymus ir atlikusiam 90 val.

savanoriško darbo konsultavimo telefonu, numatyta išduoti savanorių mokymo baigimo

pažymėjimą. Savanoriui, konsultavusiam 180 val. telefonu, 180 val. konsultavimo ir

pagalbos teikimo telefonu pažymą.

- savanorių profesinių santykių konsultavimas (supervizija). 1–2 kartus per mėnesį,

Pagalbos vaikams linijos patyrusių konsultantų savanoriams vedami 2 val. trukmės

užsimėmimai, kurių metu nagrinėjami darbo linijoje klausimai.

2010-12-03 Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM, atstovaujamas

direktoriaus Aivydo Keršulio, Tarnyba, atstovaujama direktorės Odetos Tarvydienės, ir Lietuvos

telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, atstovaujama prezidento Pauliaus Skruibio,

pasirašė pagalbos vaikams telefonu trumpuoju numeriu 116111 paslaugos teikimo ir finansavimo iš

valstybės biudžeto lėšų sutartį.

Minėtoje sutartyje numatyta, kad į visus skambučius trumpuoju numeriu 11 61 11 visų

pirma atsilieps VšĮ „Vaikų linija“ parengti savanoriai, kurie, vaikui arba suaugusiam asmeniui

sutikus, kai reikalinga kitų įstaigų (organizacijų) pagalba, skambinančiuosius sujungs su Pagalbos

vaikams linijos konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui.

Ataskaitiniu laikotarpiu sudaryti naujo duomenų lango bei ataskaitų formų projektai,

kuriuos turės pildyti tiek pirminės, tiek antrinės pagalbos linijų konsultantai.

IV. INFORMACIJOS APIE VTAS ATSTOVAVIMĄ VAIKO INTERESAMS

TEISMUOSE RINKIMAS

Viena iš VTAS funkcijų yra atstovavimas vaiko interesams teismuose. VTAS specialistai

dalyvauja beveik visuose teisminiuose procesuose (bei ikiteisminėse šių procesų stadijose),

kuriuose nagrinėjami klausimai, susiję su nepilnamečiais.

2010 m. savivaldybių VTAS, atstovaudami vaikų interesams, teismams ir ikiteisminio tyrimo

institucijoms, pateikė 2196 (2009 – 2105) ieškinius, pareiškimus, prašymus ar protokolus civilinėse,

administracinėse ir baudžiamosiose bylose. VTAS pateikė 1438 (2009 m. – 1364) ieškinius,

pareiškimus, prašymus dėl civilinių bylų iškėlimo. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai į

teismus, pateikiant minėtus procesinius dokumentus, buvo kreiptasi dėl laikino ar neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo – pateikti 657 (2009 m. – 684) ieškiniai, dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo


ataskaita

33

(nušalinimo) ir dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo pateikti 455 (2009 m. – 288) pareiškimai,

dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo pateikti 187 (2009 m. –

236) pareiškimai bei dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų pateikti 62 (2009 m. – 83) prašymai. 2010 metais

pastebimas ieškinių dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo (nušalinimo) ir dėl naujo globėjo (rūpintojo)

paskyrimo skaičiaus didėjimas – lyginant su 2009 metais, jų padidėjo 167-iais (37 %). Manytina,

kad viena iš tokio padidėjimo priežasčių galėtų būti 79 % padidėjęs globos (rūpybos) šeimynoje

pakeitimo į globą (rūpybą) šeimoje atvejų skaičius (2009 m. tokių atvejų buvo 6, o 2010 m. – 28).

Norint pakeisti globėją (rūpintoją)-šeimyną į globėją (rūpintoją)-šeimą, visų pirma teismo

atleidžiamas ar nušalinamas pirmasis globėjas (rūpintojas), o tuomet paskiriamas naujasis. Taip pat

išliko VTAS pateikiamų pareiškimų dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo

(rūpintojo) paskyrimo skaičiaus mažėjimo tendencija – 2010 metais, lyginant su 2009 metais, jų

sumažėjo 49-iais (21 %). Tam įtakos galėjo turėti be tėvų globos kasmet liekančių vaikų skaičiaus

mažėjimas, veiksmingiau veikianti socialinių paslaugų, socialinės paramos šeimai sistema, nes,

esant galimybei vaikui grįžti į šeimą, nustatoma laikinoji globa (rūpyba).

Teismuose nagrinėjant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, savivaldybių VTAS

teismams pateikė 15317 (2009 m. – 14464) išvadų ir pažymų. Nagrinėjant civilines bylas teismams

pateikta 14564 (2009 m. – 13913) išvados ir pažymos. Daugiausia minėtų dokumentų buvo pateikta

teismams nagrinėjant civilines bylas dėl teismo leidimų išdavimo – 4578 (2009 m. – 5169) išvados,

nagrinėjant ginčus dėl vaikų – 4119 (2009 m. – 3595) išvadų, nagrinėjant civilines bylas dėl

išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – 1531 (2009 m. – 1258) išvada, dėl vaikui priteisto

išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo – 1095 (2009 m. – 1217) išvados. 2010 metais ir toliau

išlieka VTAS pateikiamų išvadų ir pažymų skaičiaus mažėjimo tendencija, teismams nagrinėjant

civilines bylas dėl teismo leidimų išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad šis mažėjimas 2010 metais

(sumažėjo 11,4 %) nebuvo toks didelis kaip 2009 metais, kuomet VTAS išvadų ir pažymų pateikė

54,6 % mažiau nei 2008 metais. Vis dar tebesitęsianti mažėjimo tendencija gali rodyti, kad nors

ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka nebesmunka žemyn, tačiau realaus atsigavimo, kuris

pasiektų eilinius Lietuvos Respublikos piliečius, dar nėra. 2010 metais VTAS pateikė 18 %

daugiau, lyginant su 2009 metais, išvadų bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šį

padidėjimą gali lemti ne tik tėvų, kurie augina ir išlaiko vaiką vieni, sąmoningumo ir pasiryžimo

įgyvendinti savo vaiko teisę į išlaikymą padidėjimas, bet ir ekonominė situacija. Gali būti, kad esant

dideliam ir ilgą laiką besitęsiančiam nedarbui, vienas vaiką išlaikantis tėvas, netekęs darbo,

sumažėjus jo atlyginimui ar kitoms pajamoms, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nes

vienam jam nėra galimybių išlaikyti vaiką. Kitose bylose VTAS pateikiamų išvadų bei pažymų

skaičius 2010 metais nedaug skiriasi, lyginant su 2009 metais.


ataskaita

34

2010 metais VTAS specialistai dalyvavo 29699 (2009 m. – 24220) civilinių, baudžiamųjų,

administracinių bylų posėdžiuose, apklausose. Dalyvauta 22128 (2009 m. – 18505) civilinių bylų

teismo posėdžiuose. Dažniausiai VTAS specialistai dalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant ginčų

dėl vaikų bylas – 9795 (2009 m. – 8195) posėdžiuose, dėl išlaikymo priteisimo – 2781 (2009 m. –

2057) posėdyje, nagrinėjant bylas dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo –

2257 (2009 m. – 2140) posėdžiuose, nagrinėjant bylas dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios

apribojimo – 1892 (2009 m. – 1635) posėdžiuose. 2010 metais VTAS kompetentingoms

ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 103 (2009 m. – 64) pareiškimus apie prieš nepilnamečius

asmenis įvykdytas nusikalstamas veikas, minėtoms institucijoms ir teismui pateikė 618 (2009 m. –

477) pažymų ir išvadų bei dalyvavo 7234 (2009 m. – 5451) nepilnamečių asmenų apklausose

atliekant ikiteisminį tyrimą ar teisminio nagrinėjimo metu. Ir toliau kasmet didėja VTAS

pateiktų pareiškimų, pažymų, išvadų ir apklausų, kuriose dalyvavo VTAS specialistai, skaičius

(pareiškimų padidėjo 38 %, pažymų ir išvadų – 22,8 %, posėdžių – 24,7 %). Šis didėjimas gali būti

sąlygotas kriminogeninės situacijos pablogėjimo.

2010 metais VTAS specialistai surašė 655 (2009 m. – 677) administracinių teisės pažeidimų

protokolus, pateikė 135 (2009 m. – 74) pažymas ir išvadas bei dalyvavo 337 (2009 m. – 264)

nepilnamečių asmenų apklausose, nagrinėjant administracines bylas.


ataskaita

35

4 lentelė. VTAS atstovavimas vaiko interesams teismuose

Eil. nr.

Atstovavimas vaiko interesams teisme

VTAS pateiktų teismui, ikiteisminio tyrimo institucijoms ieškinių, pareiškimų, prašymų ir protokolų skaičius

VTAS teismui pateiktų išvadų ir pažymų skaičius

Posėdžių ir apklausų, kuriose dalyvavo VTAS atstovas, skaičius

1. Civilinėse bylose dėl: 1438 14564 22128 1.1. vaiko atskyrimo nuo

tėvų (tėvo ar motinos) 62 41 125

1.2. vaiko atskyrimo nuo tėvų panaikinimo

4 31 46

1.3. tėvų nušalinimo nuo vaikams priklausančio turto netinkamo tvarkymo

6 0 6

1.4. teismo duoto vienam iš sutuoktinių leidimo atlikti tam tikrus veiksmus pakeitimo ar panaikinimo

0 23 2

1.5. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo

187 102 260

1.6. globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo (ir dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo)

455 136 503

1.7. nepilnamečio pripažinimo visiškai veiksniu (emancipuotu)

6 29 29

1.8. nepilnamečio visiško veiksnumo pripažinimo panaikinimo

0 2 3

1.9. atėmimo iš nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu

0 0 0

1.10.

santuokos pripažinimo negaliojančia, kai pažeistos jos sudarymo sąlygos

0 9 13

1.11.

vaiko kilmės iš motinos nustatymo

1 1 2

1.12.

tėvystės nustatymo 9 696 1831

1.13.

laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

657 658 1892


ataskaita

36

1.14.

laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

0 42 66

1.15.

išlaikymo priteisimo, kai nepilnamečių tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

41 1531 2781

1.16.

vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo

8 1095 2257

1.17.

vaikui skirto išlaikymo panaudoto ne vaiko interesams išieškojimo

2 3 4

1.18.

tėvystės (motinystės) nuginčijimo

0 527 1037

1.19.

įvaikinimo 0 311 320

1.20.

sutuoktinių, turinčių bendrų nepilnamečių vaikų, gyvenimo skyrium

0 534 641

1.21.

santuokinio amžiaus sumažinimo

0 96 145

1.22.

vaiko vardo, pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bei kiti atstovavimo vaiko interesams atvejai

0 4119 9795

1.23.

sutikimo įvaikinti patvirtinimo

0 0 66

1.24.

teismo leidimų išdavimų

0 4578 304

2. Baudžiamosiose bylose

103 618 7234

3. Administracinėse bylose

655 135 337

4. Iš viso 2196 15317 29699

Žemiau matome paveikslėlius, kurie atspindi VTAS atstovavimą vaiko interesams teismuose

bei ikiteisminiuose procesuose 2008, 2009 bei 2010 metais.


ataskaita

37

1473

20457

18083

1364

13913

18505

1438

14564

22128

0

5000

10000

15000

20000

25000

Ieškiniai, pareiškimai, prašymai Išvados, pažymos Posėdžiai

2008

2009

2010

17 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams civiliniame procese

45348

4124

64477

5451

103

618

7234

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

Pareiškimai Išvados, pažymos Apklausos

2008

2009

2010

18 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams baudžiamajame procese


ataskaita

38

562

147

220

677

74

264

655

135

337

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Protokolai Išvados, pažymos Apklausos

2008

2009

2010

19 pav. VTAS atstovavimas vaiko interesams administraciniame procese

V. TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMO IR

NUOLATINĖS GLOBOS VAIKAMS NUSTATYMO DUOMENŲ BAZĖS TVARKYMAS

2010 m. pradėta rinkti statistinė informacija apie asmenis, kuriems apribota tėvų valdžia ar

nuo kurių buvo atskirti vaikai.

Remiantis VTAS duomenimis, per metus 1037 asmenims buvo apribota tėvų valdžia arba nuo

jų atskirti vaikai: 180 asmenų laikinai apribota valdžia, 768 – neterminuotai ir 90 asmenų taikytas

atskyrimas nuo vaikų. 2010 m. buvo 1218 vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti

nuo tėvų (5 lentelė):

5 lentelė. Asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius

Per metus Duomenys apie asmenis, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai

Iš viso Laikinas apribojimas

Neterminuotas apribojimas

Atskyrimas

Asmenų skaičius: 1038 180 768 90

Pagal lytį: vyrai 418 78 311 29

moterys 620 102 457 61

Pagal vietą: miestas 590 104 429 57

kaimas 448 76 339 33

Dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo į teismą kreipėsi:

1038 180 768 90

VTAS 720 117 539 64

Vienas iš tėvų 20 6 13 1


ataskaita

39

Vaiko globėjas: 43 12 31 0

fizinis asmuo 43 12 31

socialinės globos įstaiga 0 0 0

šeimyna 0 0 0 Artimieji vaiko giminaičiai

21 4 11 6

Prokuroras 234 41 174 19

Asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas, skaičius

38 27 9 2

Vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti nuo tėvų, skaičius 1218 220 944 99

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad per 2010 m. motinoms tėvų valdžia apribota 32,47

% daugiau negu tėvams. 57 % asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia vaikų atžvilgiu arba nuo kurių

atskirti vaikai, gyveno mieste.

Dėl tėvų valdžios ribojimo asmenims arba atskyrimo nuo vaikų per 2010 m. daugiausia

kreipėsi VTAS specialistai ir prokurorai (atitinkamai 720 ir 234). Atkreiptinas dėmesys, kad per

metus dėl tėvų valdžios ribojimo 43 asmenims kreipėsi vaiko globėjai-fiziniai asmenys. Tačiau nė

karto į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nesikreipė vaiko globėjai-socialinės įstaigos arba

šeimynos. Manome, kad pasikeitus vaiko globos institucijų pavaldumui, būtina parengti naują vaikų

globos namų nuostatų redakciją, kurioje būtų tiksliai nustatyta pareiga globos institucijos

administracijai per tam tikrą laiką inicijuoti tėvų valdžios apribojimą.

Neretai teismas priima sprendimą vienam iš tėvų apriboti tėvų valdžią laikinai, kitam

neterminuotai. Vaikui tokiu atveju nustatoma nuolatinė globa. Tarnybos nuomone, su tėvu (motina),

kuriam laikinai apribota tėvų valdžia, turėtų būti dirbamas aktyvus ir tikslingas socialinis darbas,

kad būtų išsaugota galimybė vaikui grįžti į biologinę šeimą. Jei per specialistų paskirtą laikotarpį

vaiko tėvas (motina) nepakeičia savo gyvenimo būdo ir neišnyksta priežastys, dėl kurių buvo

laikinai jam (jai) apribota valdžia, VTAS turėtų spręsti neterminuoto valdžios ribojimo tokiam tėvui

(motinai) klausimą. Manome, vaikas, kuriam nėra galimybių grįžti į biologinę šeimą, privalo turėti

galimybę gyventi ir augti kitoje šeimoje bei būti įvaikintas. O įvaikinti tokį vaiką galima tik tada,

kai abiems tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu.

Per metus 38 asmenims buvo panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas.

VI. STATISTINĖ INFORMACIJA APIE VAIKŲ GLOBĄ 2010 METAIS

Valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje. Didelė dalis šeimų, auginančių

vaikus, dėl įvairių priežasčių (ligos, priklausomybių, įgūdžių trūkumo) nesugeba vaikais rūpintis


ataskaita

40

pačios. Socialinių paslaugų vis dar nepakanka, o šeimoms siūloma pagalba neretai būna

pavėluota ir neefektyvi. Todėl nors bendras tėvų globos netenkančių vaikų skaičius mažėja,

tačiau kasmet į valstybės globą paimamų vaikų skaičius kinta labai nedaug.

VI. 1. Vaikai, netekę tėvų globos

Valstybė, siekdama užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje, deda nemažai pastangų ir

konkrečiomis priemonėmis siekia padėti sunkumų turinčiai šeimai. Nuo 2007 m. valstybės biudžeto

lėšomis pradėtos finansuoti socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybės

savivaldybėse. Apie 700 socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis dirba tam, kad

vaikus auginančios šeimos gilintų socialinius įgūdžius, tikslingai naudotų socialinę paramą, gebėtų

tinkamai rūpintis vaiku ir jam atstovauti. Tačiau problema išlieka.

Nuo 2006 m. (tėvų globos neteko 3006 vaikai) kasmet tėvų globos netekusių vaikų

skaičius mažėja, maždaug po 150 vaikų. Ryškiausias šio skaičiaus sumažėjimas buvo 2009 m.

(daugiau nei 500 vaikų). 2010 m. sumažėjo 30 be tėvų globos likusių vaikų. Tėvų globos netekusių

vaikų skaičiaus mažėjimas matomas 20 paveiksle.

20072008

20092010

Per metus

Metų pabaigoje

1291012306

1160811130

28242691

21752145

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

Per metus Metų pabaigoje

20 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2007–2010 m.

Per ataskaitinį laikotarpį tėvų globos neteko 2145 vaikai, iš jų 95 % atvejų nustatyta laikinoji

globa (rūpyba), o 5 % atvejų – nuolatinė. Lyginant su 2009 m., 2010 m. nustatomos laikinos globos

atvejų skaičius išaugo 12 %, o nuolatinės globos sumažėjo 50 %. 1160 tėvų globos netekę vaikai

gyveno mieste, 989 vaikai – kaimo vietovėse. Pasiskirstymo pagal vaikų lytį skaičiaus skirtumas


ataskaita

41

taip pat nėra ryškus – 1061 berniukas ir 1084 mergaitės. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius pagal

amžiaus grupes išsidėstęs taip: 30 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų priklauso amžiaus

grupei iki 3 m., 15,5 % – nuo 4 iki 6 m., 15 % – nuo 7 iki 9 m., 26 % – nuo 10 iki 14 m. ir 13,5 % –

nuo 15 iki 17 m. 2009 m. ir 2010 m. nustatytų globos atvejų skaičius pagal amžių matomas 21

paveiksle.

605

317

343

537

373

649

333

316

557

290

0 100 200 300 400 500 600 700

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

2010 m.

2009 m.

21 pav. Vaikų, kuriems 2009–2010 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių

Daugiausia per 2010 m tėvų globos netekusių vaikų skaičių sudaro vaikai iki 3 metų ir 10–14

m. amžiaus vaikai. 2010 metais šio amžiaus vaikų dar padaugėjo. 10–14 m. amžiaus be tėvų globos

likusių vaikų skaičius padidėjo 4 %, iki 3 m. amžiaus – 8 %. Labai sumažėjo 15–17 m. amžiaus be

tėvų globos likusių vaikų skaičius – 22 %. Didžiausią per 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų

skaičiaus dalį sudaro vaikai iki 3 metų. Pastarųjų pasiskirstymas atskirose apskrityse 2009 m. ir

2010 m. matomas 22 paveiksle.


ataskaita

42

121

54

3845 49

61

48

143

63

45

28

44

91

55

137

2923

130

3024

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Vilniau

s apsk

r.

Kauno

aps

kr.

Klaipė

dos a

pskr

.

Utenos

aps

kr.

Alytau

s aps

kr.

Šiaulių

aps

kr.

Panevėž

io aps

kr.

Taura

gės a

pskr.

Mar

ijam

polės

aps

kr.

Telšių

apskr

.

2009 m.

2010 m.

22 pav. Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusių vaikų skaičius apskrityse 2009–2010 m.

Matome, kad ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2009 m., daugiausia vaikų iki 3 m. amžiaus,

netekusių tėvų globos, buvo nustatyta Kauno ir Panevėžio apskrityse. Taip pat šis skaičius šiek tiek

padidėjo Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskrityse. Darytina išvada, jog vis dar trūksta

socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms, auginančioms kūdikius ir vaikus iki 3 m. amžiaus.

Be to, daugelis savivaldybių taiko praktiką, kai kaskart paimtiems vaikams iš šeimų nustatoma

globa socialinės globos įstaigose. Neretai ne vienas iš šių vaikų po savaitės ar kelių grąžinamas

tėvams. Svarstytina, kad tokiais atvejais būtų nustatoma tik socialinė globa, arba organizuoti darbą

taip, kad vaikų paimti nereiktų. Taigi būtina svarstyti pagalbos teikimo probleminėms šeimoms,

formuojant, ugdant ir tobulinant jų tėvystės įgūdžius, galimybes. Šia pagalba turi būti siekiama

sumažinti paimamų kūdikių ir mažamečių vaikų skaičių.

Vaikai tėvų globos netenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, dėl ko vaikai neteko

tėvų globos 2010 m., išryškėja dvi svarbiausios priežastys. Pirmoji – tėvai arba turimas vienintelis

iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį

smurtą, dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei

saugumui. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka vaikas paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka

vaikas bus atskirtas nuo tėvų). Dėl šios priežasties tėvų globos 2010 m. neteko 1443 vaikai, t. y. 64

% visų tėvų globos netekusių vaikų. Antroji priežastis – tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų

laikinai negali vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų

svarbių priežasčių. Dėl šios priežasties per ataskaitinius metus tėvų globos neteko 411 vaikų, t. y.

19 % visų tėvų globos netekusių vaikų. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių vaikai neteko tėvų


ataskaita

43

globos 2010 metais, yra šios: tėvų arba vieno iš turėtų tėvų mirtis (7 % visų tėvų globos netekusių

vaikų), vaikai įstatymų nustatyta tvarka yra atskirti nuo tėvų (3 % visų tėvų globos netekusių vaikų)

ir vaikai negalėjo gyventi su tėvais, nes jiems buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia (4 % visų

tėvų globos netekusių vaikų). Tėvų valdžios apribojimo atvejų per ataskaitinį laikotarpį, lyginant su

praėjusiais metais, sumažėjo 35,4 % (2010 m. – 82, 2009 m. – 127 atvejai, 2008 – 402).

Apibendrinant, galima teigti, kad didžioji dalis vaikų netenka tėvų globos dėl tėvų netinkamo

elgesio, nesirūpinimo vaikais, netinkamos vaikų priežiūros bei nesugebėjimo vaikams sukurti

saugios aplinkos.

2010 m. Lietuvoje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų (2009 m. – 11608, 2008 m. –

12306, 2007 m. – 12910, 2006 m. – 13337 vaikai). Taigi, kaip matome, vaikų, netekusių tėvų

globos, skaičius mažėja. Per 2010 m užfiksuota 1380 biologinių šeimų, kurių vaikams nustatyta

globa – 1930 vaikai. Dauguma tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš

savo tėvų – 787, iš jų 524 vaikai augo su motina (apie tėvą nėra duomenų). 619 vaikų iki globos

nustatymo augo kartu su abiem tėvais, 140 vaikų iki globos nustatymo augo ne savo tėvų, bet

artimų giminaičių ar kitų asmenų šeimose, 61 iki globos nustatymo augo ligoninėje (gimdymo

namuose) ir 12 vaikų buvo rasti (6 lentelė).

6 lentelė. Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Duomenys apie šeimas, kurių vaikams nustatyta globa

Vaikų skaičius per 2010 m.

Vaikų skaičius 2010 m. gruodžio 31 d.





Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką augino abu tėvai

619 2758 569 2948 654 3004

Iki globos nustatymo augino vienas iš tėvų (kai vaikas turi abu tėvus, bet vienas iš jų dėl įvairių priežasčių negali rūpintis)

787 3084 747 3250 928 3533

Iki globos nustatymo augino viena motina, apie tėvą nėra duomenų

524 2383 506 2635 553 2512

Vaikai, kurie iki globos nustatymo gyveno ne biologinėse šeimose

140 2507 226 2536 387 2441

Niekas neaugino (rastas vaikas)

12 16 1 15 1 10

Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo ligoninėje (gimdymo namuose)

61 219 67 221 61 223


ataskaita

44

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2010 m. sumažėjo vaikų skaičius, kurie iki globos

nustatymo gyveno ne biologinėse šeimose, tačiau padaugėjo vaikų, kuriems nustatyta globa, kai iki

tol juos augino viena motina. Tačiau per 2010 m. net 12 kartų išaugo rastų vaikų skaičius: 2010 m.

– 12 vaikų, 2009 m. – 1, 2008 m. – 1 vaikas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis aiškiai apibrėžia atvejus, kuomet

„vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo

interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą“.

Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis, vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbantys specialistai turi dėti

visas pastangas, kad tėvų globos netekę vaikai būtų apgyvendinti globėjų (rūpintojų) šeimose,

pirmenybę teikiant jų globai (rūpybai) giminaičių šeimose. Jei tokių galimybių nėra, kitos

alternatyvios priemonės, teikiant pagalbą šiems vaikams, turėtų būti jų apgyvendinimas ne

giminaičių globėjų (rūpintojų) šeimose, šeimynose ar įvaikinimas. Pastarųjų įkurdinimas vaikų

globos institucijose turėtų būti kraštutinė apsaugos priemonė, užtikrinant šių vaikų teises ir jų

saugumą. Žemiau pateiktame paveikslėlyje matyti vaikų globos tendencijos 2008, 2009 ir 2010

metais pagal bendrą globojamų vaikų šeimose, šeimynose ir institucijose skaičių.

1216

1054

907

40 31 28

1435

1090

1217

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Vaikai globėjų (rūpintojų)šeimose

Vaikai šeimynose

Vaikai socialinės globosįstaigose

23 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas

pagal globos nustatymo vietą 2008–2010 m.

Vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose,

skaičius nuo 2008 m. mažėja. 2010 m. šio skaičiaus dalis sumažėjo 10 %, lyginant jį su 2009 metų

duomenimis. 2010 m. sumažėjo vaikų, kurie buvo apgyvendinti globėjų (rūpintojų) šeimose bei

šeimynose. Tai sudaro 43,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų (2009 m. buvo 50,1 %). Taip pat


ataskaita

45

atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitiniu laikotarpiu naujų globos nustatymo institucijose atvejų dalis

padidėjo daugiau nei 11 % (127 vaikais), lyginant su 2009 metais. 2010 metais institucinė globa

nustatyta 1217 vaikų (57 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), 2009 m. – 1090 vaikams

(50 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), o 2008 m. – 1435 vaikams (53,3 % visų per

metus netekusių tėvų globos vaikų). Tai yra labai rimtas signalas, į kurį reaguojant būtina svarstyti,

kokios tokių pokyčių priežastys, ir priimti sprendimus, kurie galėtų pagerinti esamą situaciją.

VI. 2. Vaikų globa

2010 m. šalyje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų. Šis skaičius, palyginus su 2009 m.

sumažėjo, 4 %, t. y. 478 vaikais. 6654 (60 % visų globojamų vaikų) vaikams nustatyta globa

(rūpyba) šeimose (277 vaikais mažiau nei 2009 m. ), 303 (3 % visų globojamų vaikų) – šeimynose

(17 vaikų mažiau nei 2009 m.) ir 4173 (37 % visų globojamų vaikų) – institucijose (218 vaikų

mažiau nei 2009 m.). Laikotarpio pabaigoje šeimose ir šeimynose globa (rūpyba) buvo nustatyta

6957 vaikams (62,5 % visų globojamų vaikų), tai 25 % daugiau, nei vaikų, kuriems globa (rūpyba)

nustatyta institucijose. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nedaug, bet auga vaikų, globojamų

(rūpinamų) šeimynose, skaičius: 2008 m. – 264, 2009 m. – 286, 2010 m. pabaigoje – 303.

72406931

6654

264 286 303

48024391

4173

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

Vaikai šeimose Vaikai šeimynose Vaikai institucijose

2008 m.

2009 m.

2010 m.

24 pav. Vaikų globa 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. pabaigoje

VTAS duomenimis, 2010 metais daugiausia (7501) be tėvų globos likusių vaikų skaičių

sudarė dvi amžiaus grupės: 10–14 m. – 4260 vaikų ir 15–17 m. – 3241 vaikas. Šis skaičius sudaro

67 % visų globojamų vaikų. Lyginant su 2009 metais, jis išliko beveik nepakitęs (2009 m. – 66 %).


ataskaita

46

384

581

1064

2612

2013

12

28

52

128

83

464

424

620

1520

1145

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Vaikai institucijose

Vaikai šeimynose

Vaikai šeimose

25 pav. 2010 m. globojamų vaikų skaičius pagal amžių ir globos vietą

25 paveiksle matyti, kad 42 % visų šeimynose globojamų vaikų sudaro 10–14 metų vaikai. Šio

amžiaus vaikai taip pat sudaro didžiausią šeimose globojamų vaikų skaičių – 39 % visų globojamų

vaikų. Šeimose globojamų vaikų iki 3 m. amžiaus skaičius per metus išaugo 4,42 %, bet tai yra

beveik 100 vaikų mažiau, negu tokio amžiaus vaikų, globojamų institucijose.

Analizuojant globos (rūpybos) atvejus pagal globos nustatymo vietą skirtingose apskrityse

ataskaitiniais metais, svarbu pastebėti, kad daugelyje apskričių, išskyrus Alytaus, Panevėžio ir

Telšių, didesnė dalis tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinti socialinės globos įstaigose.

Kaip ir 2009 m., daugiausia vaikų apgyvendinta socialinės globos įstaigose Utenos, Tauragės ir

Marijampolės apskrityse. Atkreiptinas dėmesys, kad Utenoje ir Marijampolėje dirba VTAS

socialiniai partneriai, vykdantys globėjų ir įtėvių mokymus, o Tauragės savivaldybėje mokymus

vykdo Gargždų socialinių paslaugų centras. Vis dėlto situacija šiose savivaldybėse jau antri metai

yra prasčiausia Lietuvoje. Tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos

nustatymo vietą 2010 m. šiose savivaldybėse matomas žemiau pateiktoje lentelėje.


ataskaita

47

191 179 93

46

5099 136

28 40

45

0 0

0

0

233 246 107

105

46 119 138

65 119

39

84

8

2

0

6

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vilniau

s apsk

r.

Kauno

aps

kr.

Klaipė

dos a

pskr

.

Uteno

s aps

kr.

Alytau

s aps

kr.

Šiaulių

aps

kr.

Panevėž

io aps

kr.

Taura

gės a

pskr.

Mar

ijam

polės

aps

kr.

Telšių

apskr

.

Vaikai socialinėsglobos įstaigose

Vaikai šeimynose

Vaikai globėjų(rūpintojų) šeimose

26 pav. 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus pasiskirstymas pagal globos nustatymo vietą apskrityse

Iš 2145 tėvų globos netekusių vaikų 653 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip pusė jų (441, t. y.

67,5 %) įkurdinti socialinės globos įstaigose. Taip pat nemaža dalis 10–14 m. tėvų netekusių vaikų

apgyvendinta socialinės globos įstaigose, t. y. 43 %.

441

205

177

281

115

9

5

1

11

2

209

123

138

266

173

0 100 200 300 400 500

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Vaikai šeimose

Vaikai šeimynose

Vaikai socialinėsglobos įstaigose


ataskaita

48

27 pav. Vaikų, kuriems 2010 metais nustatyta globa, skaičius pagal amžių ir globos vietą

Neretai vaiko globos forma nėra pastovi. Institucijoje globojamam vaikui specialistai suranda

globėjų šeimą, tačiau dažnai tokiam vaikui iš globėjų šeimos tenka grįžti į instituciją. Kaip žinia, tai

yra traumuojantis veiksnys vaikui, vieną kartą jau netekusiam šeimos.

Pastarųjų dvejų metų globos (rūpybos) formos pakeitimo tendencijos pateiktos 7 lentelėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. 131 vaikas, globotas šeimose (14 vaikų daugiau nei 2009 m.)

buvo sugrąžinti atgal į socialinės globos įstaigas, o institucinė globa į globą šeimoje buvo pakeista

228 vaikams (2 vaikais daugiau nei 2009 m.).

7 lentelė. Globos (rūpybos) kaita 2009 ir 2010 m.

Iš viso 2010 m. Iš viso 2009 m.

Eil. Nr. Globa

(rūpyba) pakeista

Į globą (rūpybą) socialinės

globos įstaigoje

Į globą (rūpybą)

šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje

Į globą (rūpybą) socialinės

globos įstaigoje

Į globą (rūpybą)

šeimynoje

Į globą (rūpybą) šeimoje

1. Iš globos (rūpybos) šeimoje

131

42 117 30

2. Iš globos (rūpybos) šeimynoje

10

28 4 6

3. Iš globos (rūpybos) socialinės

globos įstaigoje

23 228 33 226

Taip pat matome, jog šiais metais padaugėjo vaikų, perkeltų iš globos (rūpybos) šeimynoje į

globą (rūpybą) socialinės globos įstaigoje (2010 m. – 10, 2009 m. – 4 vaikai) bei globą (rūpybą)

šeimoje (2010 m. – 28, o 2009 m. – 6 vaikai). Vaiko perkėlimo iš šeimynos į socialinės globos

įstaigą atvejų daugėjimas verčia susimąstyti apie šeimynos kompetenciją ir pasirengimą globoti

vaikus. Taip pat padaugėjo atvejų, kai vaikai iš globos šeimoje perkeliami į globą (rūpybą)

šeimynoje (2010 m. – 42, o 2009 m. – 30 vaikų).

Globėjo keitimas – visada vaiką traumuojantis veiksnys, ypač, kai vaikas iš šeimos

grąžinamas į instituciją. Todėl būtina labai atsakingai vertinti šeimų pasirengimą globoti, jų

motyvaciją bei kompetencijas. Taip pat būtina aktyviau vykdyti globos priežiūrą, kad būtų galima

laiku padėti šeimoms, susidūrusioms su sunkumais. 2010 m. savivaldybėse pradėtos teikti

paslaugos įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms turėtų užkirsti kelią šeimose globojamų vaikų

grąžinimui į institucijas. Šalyje yra 13 savivaldybių, kuriose 2009 m. daugiau vaikų grąžinta į

institucijas, negu iš jų perkelti į šeimas ar šeimynas.


ataskaita

49

8 lentelė. Globos (rūpybos) kaita 2010 m. savivaldybėse

Savivaldybė Vaikų skaičius, kurie iš globėjų šeimų ar šeimynų buvo grąžinti į

institucijas Ukmergės r. 3

Kauno r. 9 Prienų r. 2

Klaipėdos m. 9 Palangos r. 1 Šilutės r. 6

Varėnos r. 6 Panevėžio m. 9 Panevėžio r. 1

Biržų r. 5 Šiaulių m. 4

Akmenės r. 2 Jurbarko r. 3

Vilkaviškio r. 2 Kazlų Rūdos sav. 3

Plungės r. 1

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose savivaldybėse ypač didelis vaikų, gyvenusių vaikų

globos namuose, kuriems surastos globėjų (rūpintojų) šeimos, skaičius (Vilniaus m. (32 vaikai),

Kauno m. (28 vaikai), Pasvalio r. (11 vaikų) ir Telšių r. (11 vaikų).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnis apibrėžia tėvų globos netekusio vaiko

globos (rūpybos) pasibaigimo atvejus. Vaiko globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams,

sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, įvaikinamas ar susituokia. Vaiko globos (rūpybos)

pasibaigimo atvejų skaičius 2010 metais pagal įvairias priežastis pateikiamas 9 lentelėje:

9 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys

Iš viso 2010 m.

Iš jų: Eil. nr.

Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys Per metus Laikinoji globa

(rūpyba) Nuolatinė globa (rūpyba)

1. Atvejų, kai vaikams buvo baigta globa (rūpyba), skaičius

2 634 1 297

1 337

1.1. grąžintas tėvams 1 117 1 042

75

1.2. sulaukė pilnametystės arba emancipuotas 1 274 197

1 077

1.3. įvaikintas 224 52

172

1.4. susituokė 9 2

7

1.5. mirė 10 4

6

2. Grąžintų tėvams vaikų skaičius 1 079


ataskaita

50

3. Laikinoji globa (rūpyba) baigta, nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)

1 022

1 022

Analizuojant paskutinių dvejų metų duomenis, susijusius su vaikų globos (rūpybos)

pasibaigimo priežastimis, galima teigti, kad situacija pasikeitė. Lyginant 2007 m. ir 2008 m.

duomenis, šis skaičius išaugo 116 atvejų, lyginant 2008 m. ir 2009 m. – sumažėjo 258 atvejais, o

2010 m. šis skaičius vėl padidėjo 114 atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo grąžintų tėvams

vaikų skaičius (122), susituokusių nepilnamečių (1), mirusių globojamų (rūpinamų) vaikų (2) ir

įvaikintų vaikų (160). Globotinių, kurie sulaukė pilnametystės ar buvo emancipuoti, sumažėjo

(105). Vis dėlto šis atvejų skaičius išlieka didžiausias, kaip ir 2009 m. Jis sudaro 48% visų atvejų,

kai vaikams buvo baigta globa (rūpyba). Vaiko globos pasibaigimo priežasčių 2008–2010 m.

palyginimą matome 28 paveiksle.

1061

1459

230

28

917

1379

208

16

1079

1274

224

190

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Grąžintas tėvams Sulaukė pilnametystėsarba emancipuotas

Įvaikintas Susituokė, mirė

2008 m. 2009 m. 2010 m.

28 pav. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2008–2010 m.

Matome, jog 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo vaikų, grąžintų tėvams, skaičius. Taip pat

2010 m. išaugo įvaikintų vaikų skaičius. Didžiausias įvaikintų vaikų, kuriems buvo nutraukta globa,

skaičius buvo 2008 m..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 20 straipsnis numato, jog vaikas, kuris laikinai arba

visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos, arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje

būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Taip pat šios Konvencijos

preambulėje nurodyta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai gali augti tik šeimoje, jausdamas


ataskaita

51

laimę, meilę ir supratimą. Todėl VTAS labai atsakingai turi priimti sprendimus dėl laikinosios

globos tęsimo tėvų globos netekusiam vaikui. Svarbu, kad laikinoji globa (rūpyba) neužsitęstų

ilgiau, nei tai būtina. Pastebima, kad 2009 metais laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę 995

vaikams, o 2010 metais – 1022 vaikams. Vadinasi, 27 nepilnamečiams, daugiau nei praėjusiais

metais, buvo pakeista globos (rūpybos) forma – iš laikinosios į nuolatinę.

VI. 3. Globa šeimoje

2010 m. gruodžio 31 d. VTAS pateiktais duomenimis, Lietuvoje buvo 6654 vaikai, globojami

šeimose. Juos globojo 4536 šeimos.

Kaip matome 29 paveiksle, globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2009–

2010 m. beveik nepasikeitė, nors 2010 m. bendras globojančių šeimų skaičius sumažėjo 14,5 %.

44%43%

7,50%7,70%

18%17,30%

30,50%32%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

Seneliai Sesuo/brolis Teta/ dėdė Ne giminaičiai

2009 m.

2010 m.

29 pav. Globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2009–2010 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. sumažėjo vaikus globojančių senelių ir tetų (dėdžių)

skaičius, tačiau išaugo svetimų globojančių asmenų skaičius. Tai, kad išaugo globos atvejų skaičius

ne giminaičių šeimose turėjo įtakos PRIDE programos įgyvendinimas ir šios srities specialistų

vykdoma reklama.


ataskaita

52

1963

2904

350486

780

1078

1443

2184

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Seneliai Sesuo/brolis Teta/ dėdė Ne giminaičiai

Globojančių šeimų skaičius Globojamų vaikų skaičius

30 pav. Globojamų vaikų ir globojančių šeimų pasiskirstymas pagal giminystės ryšį 2010 m. pabaigoje

30 paveiksle pateikti duomenys, kaip 2010 metų pabaigoje vaikų globa šeimoje yra

pasiskirsčiusi pagal giminystės ryšį. Daugiausia vaikų šeimoje globojo seneliai – 43 %. 2010 m.

gruodžio 31 dieną iš visų globojančių šeimų ne giminaičių šeimos sudarė 32 %.

Iki 2010 m. Socialinės paramos informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) sistemoje buvo

skaičiuojamas vaikų, globojamų (rūpinamų) šeimoje, skaičius. Kadangi, vienam vaikui per metus

globa galėdavo būti nustatyta kelis kartus, skirtingų giminaičių šeimose, galutiniai duomenys galėjo

būti netikslūs. Nuo 2010 metų, patobulinus SPIS sistemą, pradėta skaičiuoti vaikų, globojamų

(rūpinamų) šeimoje, ir globos (rūpybos) šeimoje nustatymo atvejų, skaičius. Per 2010 m. buvo 915

globos šeimoje nustatymo atvejų. Globa nustatyta 907 vaikams. Vaikų globėjais paskirta 712

šeimų. Gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 834 šeimos globojančios po 2 vaikus, 208 – po 3 vaikus, 51 –

po 4 vaikus, 16 – po 5 vaikus ir 13 šeimų, kuriose buvo globojami 6 ir daugiau vaikų.

31 paveiksle pavaizduota, dėl kokių priežasčių 2010 m. baigėsi globa šeimoje. Per 2010 metus

iš pareigų atleisti 594 globėjai (2009 m. – 355, 2008 m. – 561, 2007 m. – 386, 2006 m. – 233, 2005

m. – 302). Šis skaičius 40 % didesnis nei 2009 m. Tai sąlygojo Šeimynų įstatymo įgyvendinimo

ypatumai: daugelio vaikų, globojamų šeimynose, globėju buvo paskirti fiziniai asmenys, įsteigę

šeimynas. Todėl VTAS turėjo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens atleidimo nuo globėjų pareigų ir

šeimynos paskyrimo globėju. Nors faktiškai vaiko globos vieta nepasikeitė, tokie atvejai buvo

fiksuojami kaip globėjo atleidimas. Kadangi atskiros savivaldybės Šeimynų įstatymą įgyvendino

skirtingai, todėl ir duomenys apie globėjų atleidimą gali būti netikslūs.


ataskaita

53

594

24 22

Vaiko globėjas (rūpintojas)atleistas nuo pareigų

Vaiko globėjas (rūpintojas)nušalintas nuo pareigų

Vaiko globėjas (rūpintojas) mirė

31 pav. Globėjų (rūpintojų) šeimų skaičius pagal globos nutraukimo priežastis 2010 m.

Kaip ir 2009 metais, 65,2 % visų atleidimo priežasčių sudarė vaiko grąžinimas į biologinę

šeimą (2009 m. – 64 %). Darytina išvada, kad aktyviau globos priežiūroje dalyvaujant socialiniams

partneriams, gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeimomis, vis daugiau vaikų grįžta į biologines

šeimas.

65,20%

5,30%

0,30%3,70%

25,50%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

Vaikas grąžintas tėvams

Dėl savo ar artimųjų ligos

Dėl turtinės padėties pablogėjimo

Vaiko laikinasis globėjas (rūpintojas) atleistas, nes paskirtasnuolatinis vaiko globėjas(rūpintojas)

Dėl kitų svarbių priežasčių

32 pav. Globėjų (rūpintojų) atleidimo iš pareigų priežastys 2010 m.

2010 m. 24 globėjų (rūpintojų) šeimos buvo nušalintos nuo pareigų. Iš 24 nušalintų nuo

pareigų globėjų šeimų 17 netinkamai vykdė savo pareigas, 7 neužtikrino globotinio interesų


ataskaita

54

apsaugos. Lyginant su 2009 m., nušalintų globėjų skaičius išaugo 20,8 %. Tai galėjo sąlygoti

griežčiau vykdoma vaiko globos priežiūra bei Tarnybos skatinimas atsakingai vertinti situacijas,

kuomet vaikas nebegali gyventi su globėju. Anksčiau VTAS, dažnai norėdami išvengti ilgesnių

teisminių procedūrų, kurių metu įrodinėjama globėjo kaltė, kreipdavosi į teismą dėl globėjo

atleidimo.

Nuo 2007 m. Lietuvoje įgyvendinama bendra globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų rengimo

programa. Ja siekiama gerinti vaiko globos šeimoje sistemą, siekiant nuolatinės ir intensyvios

pagalbos globėjams bei vaikams. 2010 metais pradėtos teikti paslaugos globojančioms ir

įvaikinusioms šeimoms. Tikimasi, kad laiku suteikus pagalbą šeimai, bus galima užkirsti kelią

vaiko teisių pažeidimams ir sumažinti nušalinimo atvejų.

Vaiko globėjas (rūpintojas) (socialinės globos įstaiga) 2010 m. atleistas iš pareigų 715 kartų,

iš jų visais atvejais vaikas grąžintas tėvams, o nušalintas dėl netinkamo pareigų vykdymo 4 kartus.

Visais atvejais buvo nušalinta ta pati įstaiga.

VI. 4. Vaikų globos namuose augančių vaikų apskaita

Lietuvoje esančių vaikų globos institucijų sąrašas, lyginant su 2009 metais, pakito nedaug.

Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, 2010 metais šalyje buvo 106 vaikų globos institucijos: 5 –

kūdikių namai, 8 – valstybiniai vaikų globos namai, 4 – vaikų globos namai vaikams su negalia, 55

– savivaldybių vaikų globos namai, 13 – savivaldybių vaikų globos namų grupių ir 21 –

nevyriausybiniai vaikų globos namai. Vaikų globos institucijų pasiskirstymas Lietuvoje matomas

žemiau pateiktame žemėlapyje.


ataskaita

55

Vadovaujantis 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 514

„Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikintos apskričių

viršininkų administracijos. Likvidavus šias biudžetines įstaigas, keitėsi ir jų žinioje buvusių įstaigų

pavaldumas. 2009 m. apskričių viršininkų administracijoms pavaldžios buvo 33 vaikų globos

institucijos. Vadovaujantis 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI -777 Dėl

socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir

papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, apskrities pavaldumo vaikų globos

institucijos perduotos savivaldybių ir valstybės (SADM bei Švietimo ministerijos) priežiūrai. 1

ataskaitos priede pateiktas apskrities viršininko vaikų globos institucijų, kurių savininko teisės ir

pareigos nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos savivaldybėms ir valstybei, sąrašas.

Vaikų globos namų skaičiaus pasiskirstymas pagal apskritis ir globojamų vaikų skaičius jose

matomas 10 lentelėje.

10 lentelė. Vaikų globos institucijos apskrityse ir globojamų vaikų skaičius jose

Apskritis

Kla

ipėd

os

Tel

šių

Tau

ragė

s

Mar

ijam

polė

s

Šia

ulių

Kau

no

Aly

taus

Pan

evėž

io

Ute

nos

Vil

niau

s

Iš v

iso

Vaikų globos

institucijų skaičius

(2010 m.)

15 3 4 8 16 17 4 7 8 24 106

VILNIAUS APSKRITIS

24

KAUNO APSKRITIS

17

UTENOS APSKRITIS

8

ALYTAUS APSKRITIS

4

MARIJAMPOLĖS APSKRITIS

8

TAURAGĖS APSKRITIS

4

KLAIPĖDOS APSKRITIS

15

TELŠIŲ APSKRITIS

3

PANEVĖŽIO APSKRITIS

7

ŠIAULIŲ APSKRITIS

16


ataskaita

56

Institucijose globojamų

vaikų skaičius (2010

m.)

402 204 177 252 493 711 292 364 335 943 4173



m.)

385 254 212 277 495 730 319 359 345 1015 4391



m.)

473 247 237 304 545 787 363 373 394 1079 4802

Nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja. Lyginant pastarųjų

dvejų metų statistinius duomenis, institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius laikotarpio

pabaigoje sumažėjo apie 5 %, t. y. 218 vaikų.

Žemiau pateiktoje 11 lentelėje matome 2006–2010 m. likusių be tėvų globos vaikų globos

vietas ir jose nustatytų globų (rūpybų) atvejų skaičių per metus:

11 lentelė. Vaikų globos vieta 2006–2010 m. (atvejų per metus)

Vaikų globos vieta 2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

Iš viso Lietuvoje 3006 2824 2691 2175 2208

Šeimose 1309 1216 1216 1054 915

Šeimynose 27 25 40 31 28

Socialinės globos įstaigose: 1670 1583 1435 1090 1265

Kūdikių namuose 229 245 205 192 242

Apskrities VGN (nuo 2010-

07-01 8 valstybiniai VGN ir 25

savivaldybiniai VGN)

587 3 93 406 210 158

Vaikų globos įstaigose

vaikams su negalia

18 15 19 9 8

Savivaldybės VGN 421 543 437 419 623

Savivaldybės vaikų globos

grupėse

235 215 232 171 159

Nevyriausybiniuose VGN 161 166 133 89 69


ataskaita

57

Kitose įstaigose 19 6 3 0 6

Atsižvelgiant į numatomas reformas dėl apskričių naikinimo, nuo 2008 metų buvo mažinamas

globojamų vaikų skaičius apskrities pavaldumo vaikų globos namuose. Ataskaitiniu laikotarpiu

padidėjo (204 vaikais) vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta savivaldybės pavaldumo vaikų

globos namuose. 2009 m. minėtuose VGN gyveno 419 vaikų, o 2010 m. – 623 vaikai. Stabiliausias

vaikų skaičius, palyginus paskutinių penkerių metų duomenis, išlieka kūdikių namuose.

Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius matomas 33 paveiksle.

1435

4802

1090

4391

1217

4173

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Vaikų, kuriems nustatyta globainstitucijose, skaičius (per metus)

Vaikų, kuirems nustayta globainstitucijose, skaičius (metųpabaigoje)

33 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta institucijose, skaičius

Palyginus dvejų paskutinių metų duomenis, ataskaitiniu laikotarpiu išaugo tėvų globos

netekusių vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijose, skaičius. Per 2010 metus 1217 vaikų (11,6 %

daugiau nei 2009 m.) globa (rūpyba) buvo nustatyta institucijose, iš jų – 1189 laikinoji, 28 –

nuolatinė.

2010 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 4173 vaikai (iš jų 1211 nustatyta laikinoji

globa (rūpyba), o 2962 – nuolatinė), t. y. 37,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų. Palyginus šį

skaičių su 2009 m. duomenimis matoma, kad institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius

mažėjo 5,2 %, t. y. 218 vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2008 m. globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičius laikotarpio pabaigoje mažėja.

Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos)

rūšį matomas 34 paveiksle.


ataskaita

58

452

212

182

282

109

5

1

3

13

6

342

184

327

159

122

228

436

1193

986

196

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Nuolatinės globos (rūpybos)atvejų skaičius 2010 m.pabaigoje

Laikinosios globos (rūpybos)atvejų skaičius 2010 m.pabaigoje

Nuolatinės globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2010 m

Laikinosios globos (rūpybos)nustatymo atvejai per 2010 m.

34 pav. Institucijose globojamų vaikų skaičiaus santykis pagal amžių ir globos (rūpybos) rūšį

Didžiausią vaikų globojamų (rūpinamų) institucijose skaičių 2010 m. pabaigoje sudarė vaikai

nuo 10 metų iki pilnametystės. 2179 šio amžiaus grupės vaikai sudarė 52,2 % visų globos namuose

gyvenančių vaikų. Šio amžiaus grupės vaikams labai sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių

šeimas. Iki 3 m. amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams dažniausiai nustatoma laikinoji globa.

Per 2010 metus 452 šio amžiaus grupės vaikams (t. y. 37,2 % visų per ataskaitinį laikotarpį

nustatytų globų) buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinosios globos tikslas – intensyviai dirbant

socialinį darbą su tėvais grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Vadinasi, galima įžvelgti dvi priežastis dėl

kurių globos namuose gyvenančių vaikų skaičiaus mažėjimas nėra labai didelis: daugiau nei pusė

globos namuose gyvenančių vaikų yra 10 metų ar vyresni, o vaikai iki 3 metų neturi galimų

įvaikinti vaikų statuso.

VTAS pateikti statistiniai duomenys parodė, kad pasitaiko atvejų, kuomet ataskaitiniu

laikotarpiu tam pačiam vaikui globa (rūpyba) institucijoje nustatoma kelis kartus. Nuo 2010 m.

SPIS išskiria globos (rūpybos) institucijose ataskaitiniu laikotarpiu atvejų ir vaikų skaičių.

Remiantis VTAS pateiktais duomenimis, matoma, kad per 2010 metus buvo 1265 globos (rūpybos)

institucijose nustatymo atvejai, o ataskaitiniu laikotarpiu globos namuose globa (rūpyba) buvo

nustatyta 1217 vaikams. Vadinasi, 48 atvejais tam pačiam vaikui globa (rūpyba) buvo nustatyta du

ar daugiau kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kuomet tam pačiam vaikui globa (rūpyba)

institucijoje nustatoma kelis kartus, labai žalojantys. Vaikas, keletą kartų išgyvenęs savo tėvų

globos praradimą, jaučiasi nesaugus, neretai dėl to kaltina save. Tokios situacijos gali turėti didelės

neigiamos įtakos vaiko raidai. Vaikui ateityje gali būti sudėtinga pasitikėti kitais žmonėmis,


ataskaita

59

užmegzti ir palaikyti su jais pastovius bei ilgalaikius santykius. Todėl VTAS turėtų labai atsakingai

spręsti vaikų paėmimo (ir grąžinimo) iš šeimos bei apgyvendinimo institucijose situacijas. Tėvų

globos netekusio vaiko apgyvendinimas institucijoje turėtų būti kraštutinė priemonė, kai nėra

galimybių surasti jam globėjų ar įtėvių šeimos.

VI. 5. Vaikų globa tėvų prašymu

Pastaraisiais metais emigruojančių asmenų iš Lietuvos skaičius intensyviai didėja, ypač jų

skaičius išaugo 2008–2010 metais. Remiantis oficialia išankstine statistika, 2010 m. savo išvykimą

iš Lietuvos deklaravo 83500 emigrantų – 3,8 karto daugiau nei 2009 m.: 2009 m. apie išvykimą

deklaravo 21970 gyventojų, 2008 m. – 17 015 asmenų, 2007 m. – 13 853, 2006 m. – 12 602.

Dažnai šeimos, išvykdamos į užsienio valstybes uždarbiauti, vaikus palieka savo artimųjų ar

pažįstamų priežiūrai. VTAS duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje iš viso buvo 2026

vaikai (1044 mergaitės ir 1022 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta

globa. Lyginant su 2009 m., matyti, kad vaikų, kuriems nustatyta globa tėvų prašymu, skaičiai

išlieka labai panašūs – 2009 m. iš viso 2019 vaikų, 2010 m. – 2026 vaikai.

Per metus 1641 vaikui buvo nustatyta globa tėvų prašymu. Duomenys rodo, jog dažniausiai

paliekami 10–14 metų vaikai – 676 ir 15–17 metų amžiaus vaikai – 530 (12 lentelė):

12 lentelė. Vaikų globos nustatymas tėvų prašymu

2006 m. gruodžio 31 d.





Vaikai, kuriems nustatyta laikinoji globa (rūpyba) dėl tėvų išvykimo iš Lietuvos Respublikos

343 916 1952 2019 2026

Pagal lytį: berniukai 180 481 971 1009 1022 mergaitės 163 435 981 1010 1004

Pagal amžių: 0–3 m. 37 99 131 148 144 4–6 m. 50 171 275 287 290

7–9 m. 82 164 354 373 386 10–14 m. 122 295 674 694 676 15–17 m. 52 187 518 517 530

Remiantis VTAS duomenimis, darytina išvada, kad daugėja vaikų, kuriems metų pabaigoje

nesibaigia globa, t, y. vis daugiau lieka vaikų, kurių globa tėvų prašymu tęsiasi kelerius metus (35

pav.):


ataskaita

60

1874

1432

916

2019

1641

990

352

20261952

343

0

500

1000

1500

2000

2500

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

globa tėvų prašymu permetus

globa tėvų prašymu metųpabaigoje

35 pav. Vaikų globos nustatymo tėvų prašymu atvejų kaita per metus ir metų pabaigoje

Remiantis VTAS duomenimis, daugiausia globos tėvų prašymu atvejų per 2010 m. nustatyta

mieste gyvenantiems vaikams – 1039 vaikams. Taip pat nustatyta globa 602 vaikams, gyvenantiems

kaime. Iš viso Lietuvoje 1336 vaikams, gyvenantiems mieste, ir, dvigubai mažiau, 690 vaikų,

gyvenančių kaime, nustatyta globa.


1. Nuo 2006 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičius sumažėjo 28,6 %. Per 2006 m. tėvų

globos neteko 3006 vaikai, o 2010 m. – 2145 vaikai.

2. Dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai 2010 m. neteko tėvų globos, yra:

1) Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai

auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą. Dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam,

dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikas įstatymų nustatyta tvarka

paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų) – 1443 vaikai (64 %

visų tėvų globos netekusių vaikų).

2) Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš

jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių – 411 vaikų (19 % visų

tėvų globos netekusių vaikų).


ataskaita

61

3. Per 2010 m 1930 vaikų buvo nustatyta globa, kurie augo 1380 biologinėse šeimose Beveik

pusė tėvų globos netekusių vaikų iki globos nustatymo augo su vienu iš savo tėvų – 787, iš jų

524 vaikai augo su motina (apie tėvą nėra duomenų).

4. Iš 2145 vaikų, kurie 2010 metais neteko tėvų globos, institucinė globa nustatyta 1217

vaikų (57 % visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), globa šeimose nustatyta 907 vaikams (42 %

visų per metus netekusių tėvų globos vaikų), globa šeimynose nustatyta 28 vaikams (1,3 % visų per

metus netekusių tėvų globos vaikų). Lyginant su 2009 metais, vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu

nustatyta globa (rūpyba) šeimose ar šeimynose, skaičius išliko toks pat.

5. Iš 2145 per 2010 m. tėvų globos netekusių vaikų 653 yra iki 3 m. amžiaus. Daugiau kaip

pusė jų (441, t. y. 67,5 %) įkurdinti institucijose.

6. 2010 m. pabaigoje šalyje buvo 11130 tėvų globos netekusių vaikų. Šis skaičius, palyginus

su 2009 m., sumažėjo 4 %, t. y. 478 vaikais. 6654 (60 % visų globojamų vaikų) vaikams nustatyta globa

(rūpyba) šeimose (277 vaikais mažiau nei 2009 m. ), 286 (2,5 % visų globojamų vaikų) – šeimynose (taip

pat kaip ir 2009 m.) ir 4173 (37,5 % visų globojamų vaikų) – institucijose (218 vaikų mažiau nei 2009

m.).

7. 2010 m. pabaigoje, globėjų šeimos globojo 6654 vaikus. Daugiausia vaikų globojo

seneliai (43%). Ataskaitiniu laikotarpiu išaugo globojamų vaikų ne giminaičių šeimose skaičius. Iš visų

globojančių šeimų ne giminaičių šeimos sudarė 32 %.

8. 2010 m. išaugo atvejų, kai vaikai, globojami (rūpinami) šeimose ar šeimynose, yra

grąžinami į institucijas. 2010 m. 131 vaikas, globotas šeimose (14 vaikų daugiau nei 2009 m.), buvo

sugrąžintas atgal į institucijas, o institucinė globa į globą šeimoje pakeista 228 vaikams (2 vaikais

daugiau nei 2009 m.).

9. Labai svarbu teikti savivaldybėse paslaugas įvaikinusioms ir globojančioms šeimoms, kad

būtų užkirstas kelias šeimose globojamų vaikų grąžinimui į institucijas.

10. 2010 m. padidėjo globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų: 2010 m. – 2634, o 2009 m. –

2520. Didžiąją vaikų skaičiaus dalį (48 % visų vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų, t. y. 1274

vaikai) sudaro pilnametystės sulaukę bei emancipuoti globotiniai.

11. Per 2010 metus išaugo grąžintų tėvams vaikų skaičius (122 vaikais).

12. 2010 m. Lietuvoje buvo 106 vaikų globos institucijos.

13. Nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, keitėsi 33 vaikų

globos namų pavaldumas: 25 VGN perduoti savivaldybių, o 8 – valstybės žinion.

14. Nuo 2008 m. institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius mažėja. 2008 m.

pabaigoje institucijose augo 4802 , 2009 m. – 4391, o 2010 m. – 4173 tėvų globos netekę vaikai.

15. Daugelis savivaldybių taiko praktiką, kai kaskart paimtiems vaikams iš šeimų nustatoma

globa socialinės globos įstaigose. Neretai ne vienas iš šių vaikų po savaitės ar kelių grąžinamas tėvams.


ataskaita

62

Svarstytina, kad tokiais atvejais būtų nustatoma tik socialinė globa, arba organizuoti darbą taip, kad vaikų

paimti nereiktų.

16. 2010 m. pabaigoje pusė globos namuose gyvenančių vaikų skaičiaus sudaro vaikai nuo 10

metų iki pilnametystės. Šio amžiaus grupės vaikams ypač sunku surasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių

šeimas.

17. Bendras tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2010 metų pabaigoje buvo – 11 130. Iš jų

6654 globojami (rūpinami) šeimose, 303 – šeimynose, o 4173 – institucijose.

18. Nuo 2007 m. iki 2010 m. 54,7 % išaugo vaikų globos nustatymo tėvų prašymu atvejų.

VII. PASLAUGŲ GLOBĖJAMS IR ĮVAIKINTOJAMS INFRASTRUKTŪRA

Bendra įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo sistema

Tarnyba atsakinga už bendros globėjų (įtėvių) rengimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114

patvirtintų Tarnybos nuostatų 5.4. ir 6.10 punktais, ir siekdama įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų

(rūpintojų) rengimo sistemą Lietuvoje, Tarnyba vykdo Vaiko globos (rūpybos) sistemos

reogranizavimo strategijos 5.1, 5.2, 8.3 ir 9.2 priemones.

2010 metais bendrai Globėjų ir įtėvių rengimo sistemos priemonėms įgyvendinti skirta 70000

Lt.

8.3 priemonei (darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais

(rūpintojais), įtėviais, parengimas ir vertinimas, mokymas pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių

mokymo programą, jų atestavimo organizavimas) įgyvendinti skirta 60000 Lt. Šiai priemonei

įgyvendinti panaudotos visos lėšos.

7000 Lt skirta įgyvendinti 9.2. priemonę, t. y. renginių organizavimui (seminarų, konferencijų,

akcijų), skirtų gerajai vaikų globos (rūpybos) patirčiai skleisti, informacinių metodinių leidinių

parengimui ir išleidimui, alternatyvių vaiko globos (rūpybos) formų skleidimui ir propagavimui per

visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko

globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, šiai priemonei įgyvendinti panaudotos visos lėšos.

Bendros globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programos metodinio vadovo ir vaizdinės

mokymo medžiagos parengimui ir išleidimui (5.1. priemonei) skirta 3000 Lt, kurie visi panaudoti.

Tęsiant bendrą įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programos įgyvendinimą Lietuvoje pagal

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A1-73

(Žin., 2008, Nr. 33-1185) patvirtintus „Projektų dėl globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo,

atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų atrankos konkurso organizavimo 2008–


ataskaita

63

2012 metais nuostatus“, paskelbtas konkursas finansavimui laimėti. Konkursui paraiškas pateikė 30

įstaigų, atrinkti ir finansuoti 25 projektai.

Valstybė projektų įgyvendinimui skyrė 499541 Lt, finansuoti pradėta nuo 2010 m. birželio

mėnesio, o 2010 m. pabaigoje iš šios sumos į biudžetą grąžinta 6716 Lt, kadangi iš dviejų įstaigų

išėjo darbuotojai, todėl liko nepanaudotas darbo užmokestis, organizuota mažiau mokymų grupių

negu buvo numatyta projekte.

1. Mokymai PRIDE specialistams

1.1. Mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą

Ataskaitiniu laikotarpiu iš 25 projekte dalyvaujančių įstaigų trys biudžetinės įstaigos dalyvavo

pirmą kartą, o kitose įstaigose dėl darbuotojų kaitos atsirado poreikis paruošti naujų PRIDE

mokytojų. Buvo paskelbtas konkursas ir sudaryta sutartis su 2 PRIDE programos mokytojais

(Kauno m. vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriumi Ričardu Kukausku ir VšĮ SOTAS PRIDE

programos mokytoju, psichologu Andriumi Atu), kurie 2010 m. parengė 12 naujų specialistų

(panaudota 4947 Lt). Naujų darbuotojų mokymai vyko 2010 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais

Vilniuje.

Įtėvių ir globėjų (rūpintojų) programos PRIDE mokytojų rengimo kursą iš viso sudarė 120

akademinių valandų, iš jų – 60 akademinių valandų teorinio mokymo ir 60 akademinių valandų

praktinio mokymo.

Mokymų metu buvo pristatoma PRIDE programos užsiėmimų vedimo metodika. Specialistai

įvairių praktinių užduočių metu atliko globėjo (įtėvio), globojamo (įvaikinto) vaiko arba mokytojo

vaidmenis, atvirai aptarė juos, įvaldė mokymų techniką, mokėsi gebėti klausyti būsimų mokymo

dalyvių, aktyviai juos įtraukti į mokymų procesą, taip pat stebėti ir vertinti būsimus globėjus ir

įvaikintojus. Mokymų metu kalbėta, kaip populiarinti globą, vykdyti reklamines kampanijas,

skatinti šeimas įvaikinti ar globoti, keisti neigiamą visuomenės nuomonę, paneigti egzistuojančius

mitus apie vaiko, netekusio tėvų globos, įvaikinimą ir globą šeimoje.

1.2. Tęstiniai mokymai darbuotojams, vykdantiems įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą

2009 m. Tarnyba adaptavo tęstinių PRIDE mokymų „Paslaugų po įvaikinimo ir esant globai“

programos dalį ir išleido šios programos mokymo vadovą. Įgyvendinant Vaiko globos (rūpybos)

sistemos reorganizavimo strategijos 8.3 priemonę, 2010 m. pradėta organizuoti atestuotų

darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių rengimą savivaldybėse, mokymą. Mokymų metu specialistai

buvo rengiami, kaip teikti paslaugas jau globojančioms ar įvaikinusioms šeimoms (panaudota

13973,40Lt). Mokymų tikslas – gilinti atestuotų darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių rengimą


ataskaita

64

savivaldybėse, žinias, išmokyti įvairių situacijos valdymo strategijų, kylant problemoms globėjų ar

įtėvių šeimoje. Buvo paskelbtas konkursas ir sudaryta sutartis su PRIDE mokytojų mokytoja Daiva

Matulevičiūte. Mokymai vyko 2 grupėse, Vilniuje ir Kaune. Bendras mokymų dalyvių skaičius – 42

atestuoti darbuotojai, vykdantys globėjų ir įtėvių rengimą savivaldybėse ir siekiantys teikti

paslaugas globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms.

Vienos grupės mokymų programos trukmė – 80 valandų kursas, kurį sudaro Tęstinės įtėvių ir

globėjų (rūpintojų) mokymo programos PRIDE mokytojų rengimo kursas (56 val.) ir mokymų

dalyvių supervizija bei konsultavimas (24 val.). Atestuotų darbuotojų, vykdančių globėjų ir įtėvių

rengimą savivaldybėse, mokymai vyko pagal tęstinių PRIDE mokymų „Paslaugų po įvaikinimo ir

esant globai“ adaptuotą programą šiomis temomis:

1. Rizikos grupių vaikų vystymosi poreikių tenkinimo pagrindai;

2. Drausmės reikšmė vaiką globojant, auklėjant ir tenkinant jo vystymosi poreikius;

3. Lytinio ugdymo klausimai;

4. Pagalba vaikams, esant seksualinės prievartos požymiams ir simptomams;

5. Ryšių tarp vaikų ir jų šeimų palaikymas;

6. Profesionalus darbas komandoje;

7. Vaikų asmeninės ir kultūrinės tapatybės skatinimas;

8. Ilgalaikių ryšių skatinimas;

9.Gebėjimas taikyti globėjų patirtį.

1.3. Profesinių santykių konsultacijos (supervizijos) specialistams, dirbantiems, pagal

PRIDE programą

Atsižvelgdama, į daugelio specialistų, dirbančių pagal PRIDE programą pageidavimus,

Tarnyba 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais organizavo grupines profesinių santykių konsultacijas

(supervizijas) (panaudota 14527 LT).

Supervizijos vyko keturiose regioninėse grupėse: Vilniuje, Kaune, Utenoje ir Gargžduose.

Supervizijas vedė keturi profesionalūs supervizoriai: Vilniuje – B. Švedaitė-Sakalauskė, Kaune – L.

Abromaitienė, Utenoje – D. Beliukevičiūtė, Gargžduose – E. Simutis. Iš viso supervizijose

dalyvavo 47 PRIDE mokytojai. Kiekvienoje grupėje vyko po 8 susitikimus, trunkančius po 3

valandas. Iš viso dalyviams suteikta 96 valandos supervizijų. Užsiėmimuose buvo aptarta šios

temos: globėjų ir įvaikintojų vertinimas, PRIDE mokytojų nesaugumo jausmas, profesinė

kompetencija, jų bendradarbiavimas su Tarnyba bei kitomis vaiko globos ar įvaikinimo procese

dalyvaujančiomis atsakingomis institucijomis, mokytojų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas

bei atstovavimas profesiniams interesams. Dalyviams išduoti Lietuvos profesinių santykių

konsultantų (supervizorių) asociacijos pažymėjimai.


ataskaita

65

2. Projekto vykdytojų atestacija

Tarnyboje 2010 m. gruodžio 1 d. įvyko asmenų, siekiančių įgyti teisę vykdyti asmenų

pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką patikrinimą, atestacijos komisijos posėdis, kurio

metu atestuota 10 naujų specialistų. Pakartotinė atestacija, skirta specialistams, kurių atestacija

galiojo iki 2010 m. gruodžio 12 dienos. Atestacijos komisijai pateikti 49 PRIDE mokytojų prašymai

pakartotinei atestacijai. Pakartotinai, vieneriems metams, atestuoti 42 prašymus pateikę specialistai.

2 specialistai atestuoti 3 mėnesiams, 1 specialistas – 6 mėnesiams, 3 – specialistams atestacija

atidėta, kol bus papildomai įvertinti įstaigos pateikti dokumentai, 1 specialistui atestacija nesuteikta,

nes PRIDE specialistas išėjo iš darbo. 2010 m. iš viso buvo atestuoti 56 specialistai, iš jų 52

specialistai dirbo 25 įstaigose. 2 atestuoti socialiniai darbuotojai dėl to, kad įstaiga negavo

finansavimo, mokymų nevedė, bet dalyvavo kitoje su globa ir įvaikinimu susijusioje veikloje. 2

atestuoti socialiniai darbuotojai vykdė mokymus visuomeniniais pagrindais, nors įstaiga nebuvo

finansuota.

Nors 2010 metais paruošta papildomai 10 naujų specialistų, tačiau dėl darbuotojų kaitos,

lyginant su 2009 m., atestuotų specialistų skaičius išliko nepakitęs.

3. PRIDE metodinės medžiagos leidyba, reklama

2009 m. buvo išversta ir adaptuota Lietuvai PRIDE mokymų medžiaga (9 knygos), skirta

Tęstiniams globėjų ir įtėvių mokymams. Išleisti 24 komplektai segtuvų po 9 knygas. Atsižvelgiant,

į dirbančių PRIDE mokytojų skaičių, 2010 m. papildomai išleisti 26 komplektai segtuvų po 9

knygas (panaudota 5861 Lt).

2010 m. padaugėjo įstaigų, vykdančių įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą, todėl papildomai

išleista 200 vnt. PRIDE mokymų dalyvių knygų ir 5 vnt. mokytojų knygų (panaudota 7739,40 Lt).

2010 m. buvo vykdomos reklaminės kampanijos – pasirašyta sutartis su UAB „Reklamos

ekspertai“, kuri per radijo stotis „M-1“, „M-1 Plius“, „Lietus“, „Laluna“ ir „Raduga“ transliavo

garso klipą, populiarinantį globą ir įvaikinimą (panaudota 8873 Lt).

4. Akcijos, kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kita veikla, skatinanti bendradarbiavimą ir

užtikrinanti mokymų kokybę bei efektyvumą

2010 metų gruodžio 11 d. Elfų teatre Tarnyba organizavo Kalėdinę šventę vaikų globos

namuose augantiems vaikams, būsimiesiems globėjams ir įtėviams bei socialiniams darbuotojams,

rengiantiems šeimas globai ir įvaikinimui. Renginyje dalyvavo apie 280 vaikų iš 27 institucijų, apie


ataskaita

66

40 būsimų įtėvių ir globėjų iš visos respublikos, PRIDE mokytojai, Tarnybos darbuotojai

(panaudota 3000Lt).

Gruodžio 6–8 d. Tarnybos atstovai Minske (Baltarusija) su socialinio fondo

„Bendradarbiavimas dėl vaikų ateities“ specialistais pasidalijo paslaugų vaikus globojančioms ir

įvaikinusioms šeimoms teikimo patirtimi bei aptarė bendradarbiavimo galimybes. Tarnybos

specialistai dalyvavo įtėvių ir globėjų rengimo mokymuose, gilino žinias, kaip ši veikla vykdoma

Baltarusijoje, domėjosi mokymų metodika.

2010 m. buvo vykdomas socialinių partnerių veiklos monitoringas. SADM Vidaus audito

skyriaus atstovai atliko auditą keliose įstaigose. Patikrinus vieną iš projekto vykdytojų, buvo

nustatyta, kad projekte įvykdytos numatytos veiklos, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tiesa,

pastebėta, kad kelionės lapai neinformatyvus ir neaiškūs, nepatvirtintos kuro normos, nepildomi

nurašymo aktai, projekto vykdytojas neturėjo patvirtintų supaprastintų mažos vertės viešųjų pirkimų

taisyklių, kaip numatyta LR viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d.

Patikrinus kitą vykdytą projektą, nustatyta, kad įvykdytos visa numatyta veikla, o lėšos

panaudotos pagal paskirtį.

Tarnybos atstovai atliko auditą vienoje iš projektą vykdančių įstaigų. Audito metu nustatyta,

kad projekto vykdytojas neturėjo patvirtintų supaprastintų mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių,

kaip numatyta LR viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d., taip pat nepatvirtintos kuro normos

užmiestyje ir nesudaryta patalpų nuomos sutartis.

Atsižvelgdami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito skyriaus atstovų

pastabas, buvo organizuotas seminaras PRIDE specialistams, kurio metu jie buvo supažindinti su

viešųjų pirkimų organizavimo tvarka ir su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų tvarkymu.

5. Projektų vykdytojų veiklos rezultatai

2010 metais būsimų globėjų (rūpintojų) bei įtėvių mokymus Lietuvoje vykdė 25 įstaigos ir

organizacijos. Dauguma iš jų pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su keliomis savivaldybėmis.

Kadangi ši programa jau veikia visoje Lietuvoje, todėl bet kurioje šalies savivaldybėje gyvenanti

šeima galėjo dalyvauti mokymuose ir tapti globėjais ar įtėviais.

Pagal PRIDE programą šeimos ruoštos 58 savivaldybėse. Plėsdami savo veiklą, socialiniai

partneriai vykdė veiklą keliose savivaldybėse. 13 lentelėje pateikiamas socialinių partnerių sąrašas

pagal bendradarbiaujančias savivaldybes. Kaip matome, dauguma socialinių partnerių

bendradarbiauja daugiau nei su viena savivaldybe, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose veiklą vykdo

net po kelias įstaigas.


ataskaita

67

13 lentelė. Socialinių partnerių sąrašas pagal bendradarbiaujančias savivaldybes 2010 m.

Eilės nr.

Įstaigos pavadinimas ir kontaktai Savivaldybė, kuriai teikia paslaugas

1. BĮ Klaipėdos m. šeimos ir vaiko gerovės centras Turgaus g. 22/Tomo g. 15, Klaipėda

Klaipėdos m., Neringos sav., Šilutės raj., Palangos m., Klaipėdos raj.

2. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras L. Giros g. 3, Pakruojis

Pakruojo raj., Radviliškio raj., Joniškio raj., Akmenės raj.

3. VšĮ SOTAS. Kalvarijų g. 159, Vilnius Vilniaus m. 4. Panevėžio socialinių paslaugų centras, Teatro g.

20A Panevėžys Panevėžio m., Panevėžio raj.,

Pasvalio raj. 5. BĮ Mažeikių socialinių paslaugų tarnyba

Naftininkų g. 9, Mažeikiai Mažeikių raj., Skuodo raj., Akmenės

raj. 6. VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva, Varšuvos g.

4-1 , Vilnius Širvintų raj., Vilniaus raj., Vilniaus

m. 7. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo

centras, J. Tumo- Vaižganto g. 50, Utena Utenos raj., Zarasų raj., Rokiškio

raj., Molėtų raj. 8. VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras

Vilniaus g. 29/ Jablonskio g.2, Kaunas Kauno raj., Prienų raj., Birštono m.,

Raseinių raj. Kėdainių m., Jonavos raj., Kaišiadorių raj.

9. Marijampolės socialinės pagalbos centras Bažnyčios g. 19, Marijampolė

Marijampolės raj., Vilkaviškio raj., Šakių raj., Kazlų Rūdos sav., Kalvarijos sav.

10. VšĮ „SONEIMA“, Sedos g. 34.a, Telšiai Telšių raj., Šiaulių m., Šiaulių raj. 11. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras

Jablonskio g. 312, Anykščiai Anykščių raj,. Kupiškio raj., Pasvalio

raj. 12. VšĮ Šeimos santykių institutas, Zamenhofo g. 7,

Kaunas Kauno m.

13. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras Švenčionių g. 18a, Nemenčinė, Vilniaus raj.

Vilniaus raj.

14. Vaiko gerovės centras „Pastogė“, P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas

Kauno m.

15. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras Naujoji g. 5, Švenčionys

Švenčionių raj., Ignalinos raj.

16. Kretingos socialinių paslaugų centras, Klaipėdos g. 135A, Kretinga

Kretingos raj., Skuodo raj., Palangos sav., Šilutės raj.

17. VšĮ Gargždų socialinių paslaugų centras, Sodo g. 1, Gargždai

Klaipėdos raj., Klaipėdos m., Šilalės raj., Šilutės raj., Pagėgių sav., Tauragės raj., Rietavo sav.

18. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centras, Jotvingių g. 10, Alytus

Alytaus raj., Alytaus m., Lazdijų raj., Druskininkų sav.

19. VšĮ „Socialis“, Kilimų g. 10, Lentvaris Vilniaus m., Vilniaus raj., Trakų raj. Elektrėnų sav., Šalčininkų raj.

20. Biržų socialinių paslaugų centras, Rotušės g. 16a, Biržai

Biržų raj.,

21. Visagino socialinių paslaugų centras, Taikos pr. 13, Visaginas

Visagino sav., Zarasų raj.

22. Elektrėnų socialinių paslaugų centras, Taikos g. 6b, Elektrėnai

Elektrėnų sav.

23. VšĮ Paramos vaikams centras, Pušų g. 27-4, Vilnius Vilniaus m., Vilniaus raj., Ukmergės raj.

24. Šiaulių m. socialinių paslaugų centras, Tilžės g. 63 b, Šiauliai

Šiaulių m., Šiaulių raj.

25. VO „Gelbėkit vaikus“, Vilniaus g. 22, Vilnius Vilniaus m., Vilniaus raj.

Per 2010 m. 25 socialiniai partneriai vedė ir užbaigė 59 mokymų grupes. Mokymuose iš viso

dalyvavo 270 globėjų šeimų (388 asmenys) ir 118 įtėvių šeimų (214 asmenų). Iš viso mokymuose


ataskaita

68

dalyvavo 602 asmenys. Mokymus pradėjo, bet jų nebaigė 24 globėjų šeimos, t. y. 4,3 % mažiau

negu 2009 m. Visi mokymus pradėję įtėviai juos baigė, tačiau buvo parengtos 9 neigiamos išvados.

Parengtų globėjų ir įtėvių šeimų skaičius

83

272 270

44

125 118

0

50

100

150

200

250

300

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Parengtų globėjų šeimųskaičius

Parengtų įtėvių šeimųskaičius

36 pav. Parengtų globėjų ir įtėvių šeimų skaičius 2008–2010 m.

Papildomai socialiniai partneriai įvertino ir parengė 62 išvadas asmenims, kuriems įstatymo

nustatyta tvarka mokymai neprivalomi.

2010 m. parengta 12 neigiamų išvadų dėl globėjų šeimų, t. y. 15 % daugiau negu 2009 m., ir 9

neigiamos išvados dėl įtėvių šeimų, o t. y. 69 % daugiau negu 2009 m. 1 neigiama išvada buvo

parašyta ankščiau baigusiai mokymus šeimai. Lyginant su ankstesniais metais, daugėja neigiamai

įvertinamų įtėvių ir globėjų. Socialiniai partneriai, nurodydami priežastis, kodėl šeimos buvo

įvertintos neigiamai, pirmiausia pažymėjo šeimų nesugebėjimą užtikrinti saugios aplinkos,

išryškėjusias priklausomybės ligas, negalėjimą tenkinti vaiko emocinių poreikių bei asmenybines

globėjų ir įtėvių charakteristikas, leidžiančias suabejoti gebėjimu tenkinti vaiko poreikius. Taip pat

galima daryti prielaidą, kad socialiniai partneriai įgijo daugiau patirties ir kritiškiau vertina

nepakankamai motyvuotas šeimas.

Neigiamai įvertintos šeimos sudaro 5,5 % visų mokymus baigusiųjų šeimų skaičiaus. Tuo

tarpu 2009 m. neigiamai įvertintos šeimos sudarė 3,2 % visų mokymus baigusių šeimų skaičių.

14 lentelė. Globėjų ir įtėvių paruošimas 2008–2010 m.

Ataskaitiniai metai 2008–2010 2010 2009 2008 Baigusių mokymus

grupių skaičius 59

55 26

asmenys 388 410 140 Globėjų skaičius šeimos 270 272 83

asmenys 214 242 86 Grupės dalyvių skaičius

Įtėvių skaičius šeimos 118 125 44


ataskaita

69

asmenys 34 49 12 Mokymų nebaigusių globėjų skaičius

šeimos 24 36 9

asmenys 0 6 4 Mokymų nebaigusių įtėvių skaičius

šeimos 0 3 2

Globėjams 219 208 83 Baigusiems mokymus Įtėviams 98 116 44

Sutuoktiniams 37 47 0 Artimiems giminaičiams

3 5 0

Teigiamų išvadų skaičius Asmenys, kuriems, mokymai neprivalomi

Anksčiau baigusiems mokymus

22

15 0

Globėjams 12 9 9 Baigusiems mokymus Įtėviams 9 4 2

Sutuoktiniams 0 0 0 Artimiems giminaičiams

2 0 0

Neigiamų išvadų skaičius Asmenims, kuriems, mokymai neprivalomi

Anksčiau baigusiems mokymus

1

0 0

2010 m. socialiniai partneriai be savo tiesioginės veiklos – atrinkti, mokyti ir įvertinti būsimus

įtėvius ir globėjus – vykdė ir kitokią veiklą. 15 lentelėje matome įvairią socialinių partnerių vykdytą

veiklą. Socialiniai partneriai pradėjo aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje. Kartu su kolegomis

organizuodavo sunkų veikloje pasitaikiusių atvejų analizę. Daugiau nei pusė visų socialinių

partnerių teikė individualias socialinio darbuotojo konsultacijas – 16 partnerių, 15 partnerių

organizavo savipagalbos grupes.

15 lentelė. Socialinių partnerių papildoma veikla 2010 m.

Socialinių partnerių papildoma veikla Veiklą vykdančių

socialinių partnerių

skaičius

Individualios socialinio darbuotojo konsultacijos 16

Savipagalbos grupės 15

Paskaitos, seminarai įtėviams ir globėjams 16

Psichologo konsultacijos 8

Susitikimai su kitais projekte dalyvaujančiais partneriais 6

Organizuojamos šventės ir renginiai įtėviams ir globėjams 4

Susitikimai su mokymus baigusiai įtėviais ir globėjais 8

Skaitomi pranešimai PRIDE mokymų aktualijomis 7

Metodiniai leidiniai 1

Atvejų analizė su kitais socialiniais partneriais 22

Vaizdo klipo sukūrimas 1

Vaiko globos priežiūra 4


ataskaita

70

Preventyvios vaiko palikimo priemonės 1

Globojamų vaikų vasaros stovykla 1

Vaiko paruošimas įvaikinimui ir globai 1

Šeimų palydėjimas susipažįstant su pasiūlytu vaiku 1

Konferencijos 3

5.1. PRIDE mokymų kokybės ir efektyvumo vertinimas

Dirbdami PRIDE specialistai nuolat vertina ir analizuoja savo veiklą. Metų pabaigoje

informaciją apie veiklą jie pateikė Tarnybai. Apibendrinant jų pateiktą informaciją, galima teigti,

kad nuo programos vykdymo pradžios globėjų amžiaus ir pageidaujamų globoti vaikų amžiaus

vidurkis keitėsi nedaug. Socialinių partnerių pateiktos ataskaitos rodo, kad globėjų lūkesčiai

dažniausiai nesikeičia, nes dalis globėjų jau augino šeimoje globojamus vaikus.

41

7,6

42

8

41

8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Globėjų šeimų amžiaus vidurkis

Pageidaujamų globoti vaikųamžiaus vidurkis

37 pav. Globėjų ir pageidaujamų globoti vaikų amžiaus vidurkiai 2008–2010 m.

Matome, kad 2010 m. gerokai pasikeitė įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus

vidurkis, jis išaugo nuo 2,2 metų iki 2,9. Svarbu pažymėti, kad 2010 m. šeimos vis dažniau

sutikdavo įvaikini vyresnius, o neretai, supratusios brolių ir seserų ryšį, ir kelis vaikus iš karto.


ataskaita

71

36,7

2,5

35,4

2,2

37,5

2,9

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Įtėvių šeimų amžiaus vidurkis

Pageidaujamų įvaikinti vaikųamžiaus vidurkis

38 pav. Įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus vidurkis 2008–2010 m.

2010 m. įvaikinimo ir globos motyvacija, apie kurią informaciją pateikė socialiniai partneriai,

pavaizduota 39 paveiksle. 35 % mokymų dalyvių nurodė, kad nori padėti institucijoje augančiam

vaikui. Kita didelė įvaikintojų grupė – šeimos, turinčios nevaisingumo problemų 25 %.

Įvaikinimo ir globos motyvacija 2010 m.

35%

25%7%

1%

9,50%

5,50%7%

1%

5,50%

4%

Nori padėti institucijojeaugančiam vaikui

Negali susilaukti savų vaikų

. Nori padėti giminaičių vaikui

Noras padėti savo šeimai

Nori padėti konkrečiampažįstamam vaikui

Noras padėti vaikui ir jo šeimai

Turi savų vaikų, nori dar kažkampadėti

Nesukūrę šeimos, neturi savovaikų

Negali susilaukti antro vaiko

Pareigos jausmas

39 pav. Įvaikinimo ir globos motyvacija 2010 m.

Projektų vykdytojai yra įsipareigoję vykdyti informacijos apie vykdomus įvaikintojų ir

globėjų (rūpintojų) mokymus sklaidą. Socialiniai partneriai nurodo, kad įvaikinimą ir globą jie

populiarino šiais būdais: išleido plakatus, skrajutes, kišeninius ir sieninius kalendorius, sukūrė garso

ir vaizdo reklamą, spaudoje publikuoti informaciniai straipsniai, pasirodė reklaminiai skelbimai


ataskaita

72

vietinėje spaudoje ir internetiniuose puslapiuose. Informacijos sklaidai teigiamos įtakos turėjo ir

organizuojamos šventės bei renginiai.

PRIDE mokytojai domėjosi, iš kur pageidaujančios įvaikinti ir globoti šeimos sužinojo apie

mokymus. 40 paveiksle parodyti šios apklausos rezultatai. Didžioji dalis mokymų dalyvių apie juos

sužinojo iš VTAS darbuotojų.

Informacijos šaltiniai, iš kurių sužinota apie įtėvių ir globėjų mokymus 2010 m.

87%

3% 6,50%

1%

1%

1,50%

Nukreipė VTAS

Iš spaudos

Iš interneto

Reklamos gatvėje

Iš pažįstamų

Kita

40 pav. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužinota apie įtėvių ir globėjų mokymus 2010 m.

Lyginant su ankstesniais metais, ataskaitiniu laikotarpiu padaugėjo asmenų, kuriuos apie

mokymus informavo VTAS darbuotojai. Sumažėjus finansavimui, socialiniai partneriai 2010 m.

mažiau lėšų skyrė reklaminėms kampanijoms.. Atitinkama reklama 2010 m. paskatino atvykti į

mokymus tik 10,5 % dalyvių, o 2009 m. 22 %. Svarbu pažymėti, kad 6,5 % mokymų dalyvių

informacijos apie vykdomus mokymus galėjo rasti ir projektų vykdytojų sukurtose savivaldybių

interneto svetainėse.

Socialiniai partneriai nurodė, kad jie, vykdydami veiklą, patyrė įvairių sunkumų. Vienas iš jų

– įstatyminė bazė nenumato įtėviams išeiti atostogų, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką. Todėl

šeimos, įvertinusios, kad neturės galimybės būti su vaiku jo adaptacijos metu, atsisako įvaikinti

vyresnius vaikus. Taip pat neigiamą įtaką grupės dalyviams daro dalyviai, jau globojantys vaikus.

Bendraudami tarpusavyje jie pasidalija patirtimi, kaip pavyko susipažinti su norimu globoti vaiku.

Ši praktika dažnai būna netinkama, nes pasirinkto vaiko juridinis statusas bei poreikiai neatitinka

būsimų globėjų lūkesčių bei galimybių patenkinti vaiko poreikius. PRIDE specialistai nurodė, kad

būtų tikslinga atskirti grupes tų, kurie globoja vaikus, ir tų, kurie dar negloboja vaikų. Taip pat dar

viena iš dažnai pasitaikančių problemų – mokymų dalyvių lankomumas. Dirbantiems ir dažnai į


ataskaita

73

komandiruotes išvykstantiems dalyviams sunku susiderinti užsiėmimų grafiką su visa grupe. Todėl

mokytajai turi skirti tokioms šeimoms daugiau individualių susitikimų.

Socialinių partneriai pateikti pasiūlymai

• Centralizuotai informuoti visuomenę apie PRIDE programos organizuojamus mokymus,

pasitelkiant televiziją bei radiją, akcentuojant vykdomos programos tikslą bei laukiamus

rezultatus, ir sukurti logotipą.

• Užtikrinti projektų, atsakingų už įtėvių ir globėjų rengimą, finansavimą nuo kalendorinių

metų pradžios.

• Vykdyti Tęstinius PRIDE programos mokymus būsimiems įtėviams bei globėjams;

• Įtraukti į socialinių paslaugų katalogą PRIDE programos mokymus.


1. Programa PRIDE taikoma visoje Lietuvoje, todėl bet kurioje savivaldybėje gyvenanti

šeima gali dalyvauti mokymuose ir tapti globėjais ar įtėviais.

2. 2010 m. mokymus lankančių globėjų ir įtėvių šeimų skaičius, palyginus su 2009 m.,

šiek tiek sumažėjo. Tam galėjo turėti įtakos sunkmetis.

3. Lyginant su ankstesniais metais, neigiamų išvadų dėl šeimų tinkamumo globoti ar

įvaikinti vaikus padaugėjo beveik dvigubai. Neigiamai įvertintos šeimos sudaro 5,5 % visų

mokymus baigusiųjų šeimų skaičiaus.

4. 2010 m. pasikeitė įtėvių bei pageidaujamų įvaikinti vaikų amžiaus vidurkis. Jis išaugo

nuo 2,2 iki 2,9 metų. Svarbu pažymėti, kad 2010 m. šeimos vis dažniau sutikdavo įvaikini

vyresnius, o neretai, supratusios brolių ir seserų ryšį, ir kelis vaikus iš karto.

5. Socialiniai partneriai 2010 m. vykdė mažiau reklaminių kampanijų. Atitinkama reklama

paskatino atvykti į mokymus tik 10,5 % dalyvių, todėl būtina svarstyti bendros reklamos galimybę

ir finansavimą.

6. Svarbu užtikrinti, kad PRIDE programos finansavimas savivaldybes pasiektų nuo metų

pradžios. Tai padėtų užtikrinti mokymų ir pagalbos globojančioms ar įvaikinusioms šeimoms

tęstinumą bei vientisumą.

VIII. ĮVAIKINIMO ORGANIZAVIMAS

Kaip ir ankstesniais metais, vienas iš pagrindinių Tarnybos uždavinių yra organizuoti

įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Tarnyba

sudaro ir tvarko galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlo šioje apskaitoje esančius vaikus įvaikinti


ataskaita

74

Lietuvos Respublikos piliečiams, o neradus šeimos, galinčios išlaikyti ir auklėti be tėvų globos

likusį vaiką, siūlo juos įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir

užsieniečių apskaitoje esantiems asmenims.

VIII. 1 Galimų įvaikinti vaikų apskaita

Tarnyba yra atsakinga už duomenų apie galimus įvaikinti vaikus rinkimą, tvarkymą ir galimų

įvaikinti vaikų apskaitos sudarymą. Įvaikinimo apskaitos tvarka nustato baigtinį vaiko įrašymo į

galimų įvaikinti vaikų apskaitą pagrindų sąrašą. Tačiau ne visada vaikas, kurių tėvams

neterminuotai apribota valdžia, turėdamas galimo įvaikinti vaiko teisinį statusą, gali būti siūlomas

įvaikinti. Tai priklauso nuo vaiko ryšių su biologine šeima (seneliais, broliais, seserimis ar kitais

giminaičiais), vaiko amžiaus ir paties vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, sprendimo. Todėl

dažnai nors ir yra teisinis pagrindas įrašyti vaiką į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, siūlyti jį įvaikinti

konkrečiai šeimai neįmanoma, nes tai pažeistų jo teises ir interesus.

2010 metų gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo 1944

vaikai. Iš jų 1116 berniukų ir 829 mergaitės. Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 739 vaikai įrašyti po

vieną, 1205 įrašyti kartu su broliais ar seserimis, t. y. grupėmis.

41 paveiksle nurodomi 2009–2010 metų duomenys apie vaikų, buvusių bendroje galimų

įvaikinti vaikų apskaitoje, pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.

126

105

232

150

320

285

772

785

654

619

0 100 200 300 400 500 600 700 800

Vaikų skaičius

0-3.

4-6.

7-9.

10-14.

15.17

Vai

kų a

mži

us

2010

2009

41 pav. Galimų įvaikinti vaikų apskaita 2009–2010 m.


ataskaita

75

Lyginant su 2009 m., apskaitoje visose amžiaus grupėse vaikų yra mažiau, išskyrus 10–14 m.

amžiaus grupę. Labiausiai sumažėjo 4–6 m. amžiaus grupės vaikų skaičius, kiek mažesnis 0–3 m.,

7–9 m. ir 15–17 m. amžiaus vaikų skaičius. 10–14 m. amžiaus vaikų skaičius buvo didesnis negu

pernai. Vyresni nei 10 m. vaikai apskaitoje sudaro 72,22 %. 2009 m šios amžiaus grupės vaikai

sudarė 67,8 % visų galimų įvaikinti vaikų.

Lietuvoje daugėjant socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis, didelis

dėmesys skiriamas šeimoms, iš kurių paimami maži vaikai. Jos skatinamos lankyti laikinai

globojamus mažylius, teikiamos socialinės paslaugos, todėl tik po 2–3 metų, visiškai nepasiteisinus

socialiniam darbui su šeima, kreipiamasi dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos

nustatymo. Taigi teisinis vaikų statusas sutvarkomas tik per 2–3 metus.

2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta 108 vaikais mažiau negu 2009 m. Iš viso 426

vaikai, iš jų 219 berniukų ir 207 mergaičių.

Žemiau pateiktame paveiksle matome duomenis apie 2008–2010 m. įtrauktų į apskaitą vaikų

skaičių pagal amžiaus grupes.

186145

120

13097

51

13597

70

188125

115

1147070

0 50 100 150 200

Vaikų skaičius

0-3.

4-6.

7-9.

10-14.

15-17.

Vai

kų a

mži

us

2010

2009

2008

42 pav. 2008–2010 m. į apskaitą įtrauktų vaikų skaičius

2010 m. 20 % sumažėjo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų vaikų skaičius. Per 2010 m.

įrašytų į apskaitą vaikų skaičius, lyginant su 2009 m., amžiaus grupėje iki 3 m. sumažėjo 17 %,

amžiaus grupėje nuo 4 iki 6 m. – 47 %, amžiaus grupėje nuo 7 iki 9 m. – 28 %, amžiaus grupėje nuo


ataskaita

76

10 iki 14 m. – 8 %. Tik amžiaus grupėje nuo 15 iki 17 m. įrašyta vaikų tiek pat, kaip ir praėjusiais

metais.

Manytina, kad vyriausių vaikų grupėje skaičius mažėja dėl to, kad tik ypatingais atvejais

vyriausi vaikai paimami iš šeimos. Gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeima, nepilnamečiai

lanko dienos centrus, su jais dirba mokyklos socialinis pedagogas, šeimoje lankosi socialiniai

darbuotojai. Todėl neretai aktyviai dirbant su šeima, sumažinama rizika vaikui augti su tėvais,

gerėja tėvų socialiniai įgūdžiai ir vaikai nepaimami iš šeimos.

Tačiau jeigu iš šeimos paimamas vyresnis nei 10 metų vaikas, surasti jam šeimą būna labai

sunku. Tuo tarpu į apskaitą įrašomiems mažesniems vaikams šeimos surandamos greitai.

Duomenys apie sprendimus dėl 2010 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų 426 vaikus

pateikiami 16 lentelėje:

16 lentelė. Duomenys apie 2009–2010 m. į apskaitą įrašytus vaikus

� organizuojamas įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams:

2009 m. 2010 m. 125 70 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms;

23 30 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos;

26 13 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.

� vykdomas tarptautinis įvaikinimas:

2009 m. 2010 m. 106 59 sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas;

6 9 vaikai siūlomi užsienio piliečių šeimoms; 17 27 vaikai siūlomi pagal vaikų su specialiais poreikiais programą.

� nesiūloma įvaikinti:

2009 m. 2010 m. 12 16 vaikų įvaikinimo procedūra nutraukta, nes šiuos vaikus lanko giminaičiai, kartu

auga broliai ar seserys, glaudus jų tarpusavio ryšys, todėl nesutinkama dėl vaikų išskyrimo;

9 9 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir tolimesnes jų įvaikinimo galimybes;

30 29 vyresnių nei 14 metų vaikų, siūlytų įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, įvaikinimo procedūra dėl jų amžiaus nutraukta;

88 72 vaikai nesutinka būti įvaikinti; 4 5 vaikus pageidauja įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, šiuo metu

neįrašytos į norinčių įvaikinti šeimų apskaitą.

� iš apskaitos išbraukti vaikai:

2009 m. 2010 m. 64 65 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių šeimos; 13 12 vaikams nustatyta globa šeimoje; 3 - vaikų globėjai išbraukti iš norinčių įvaikinti vaiką apskaitos, jie apsisprendė

vaiką globoti; - 1 įvaikintas užsienio piliečių šeimoje; 7 7 vaikai tapo pilnamečiai;


ataskaita

77

1 - neturi galimo įvaikinti vaiko statuso;. - 1 įtrauktas pakartotinai; - 1 pripažinta tėvystė.

Palyginę 2009 m. ir 2010 m. duomenis, matome, kad sumažėjo vaikų, siūlomų įvaikinti

Lietuvos Respublikos piliečiams, vaikų, kuriems ketinama nustatyti globą šeimoje, bei tų, dėl kurių

sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, skaičius. Tačiau vaikų, siūlomų užsienio piliečių

šeimoms ir pagal specialiųjų poreikių programą skaičius didesnis nei 2009 m, atitinkamai 33 % ir

37%.

2010 m. įrašytų ir nesiūlomų įvaikinti vaikų skaičius išlieka panašus kaip pernai metais. Iš 426

2010 m. į apskaitą įrašytų vaikų 125 nepilnamečiams buvo surasta šeima. Tai sudarė 29,3 % įrašytų

į apskaitą vaikų. 2009 m. tokių vaikų buvo 24,9 % (133). Nors sumažėjo į apskaitą įrašomų vaikų

skaičius, įvaikinamų vaikų skaičius nesumažėjo.

Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitiniu laikotarpiu daugiausiai vaikų į apskaitą įrašomi dėl to,

kad jų tėvams neterminuotai apribojama tėvų valdžia – 79,11 %. 2010 m. 5 globėjai davė sutikimus,

kad jų globojamas vaikas būtų įvaikintas, o 24 vaikai įrašyti į apskaitą jų globėjus, kurie anksčiau

nesutiko, kad jų globojamas vaikas būtų įvaikintas, atleidus iš pareigų.

17 lentelė. Lyginamieji duomenys apie 2009–2010 m. įrašytų į apskaitą vaikų teisinį statusą

Metai Iš viso Apribota tėvų valdžia

Patvirtinti tėvų sutikimai

Tėvai mirę, nežinomi, pripažinti neveiksniais

Kita (globėjų sutikimai, globėjai atleisti iš pareigų)

2009 534 426 38 38 32 2010 426 337 34 26 29

Ne visi galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esantys vaikai gali būti siūlomi įvaikinti. Iš 1944

apskaitoje įrašytų vaikų 1268 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti, nes tai pažeistų jų teises ir

interesus arba jiems nėra galimybių rasti šeimos dėl jų amžiaus. Žemiau nurodomos aplinkybės, dėl

kurių vaikai negalėjo būti siūlomi įvaikinti:

1. 333 vaikus, augančius globos institucijoje, lanko giminaičiai, kartu auga jų broliai ar

seserys, tarp jų susiklostę artimi santykiai, todėl nei vaikai, nei giminaičiai nesutinka, kad jie būtų

įvaikinti;

2. 461 vyresni nei 10 metų amžiaus vaikai nesutinka patys būti įvaikinti;

3. 177 vyresni nei 14 metų vaikai, nepareiškę nuomonės dėl įvaikinimo, ir sutinkantys būti

įvaikinti. Tačiau tokio amžiaus vaikų įvaikinimas dėl jų amžiaus praktiškai neįmanomas;

4. 185 vaikai, vyresni nei 10 metų, siūlyti įvaikinti pagal vaikų, turinčių specialių poreikių,

programą, tačiau dėl jų amžiaus neatsirado įvaikintojų šeimų, norinčių pasirūpinti šiais vaikais;


ataskaita

78

5. 45 vaikų įvaikinimo procedūra sustabdyta, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir

tolimesnes jų įvaikinimo galimybes (dirbamas socialinis darbas su tėvais, siekiant vaiką grąžinti į

šeimą, arba motinos kreipėsi į teismą dėl valdžios apribojimo panaikinimo, tėvai ketina pripažinti

tėvystę, giminaičiai siekia išsaugoti ryšius su vaikais ar ieškoma šeimų, ketinančių šiuos vaikus

globoti);

6. 42 vaikai globojami Lietuvos Respublikos piliečių šeimose su tikslu įvaikinti;

7. 25 vaikams ketinama nustatyti globą šeimoje.

Jau kelerius metus iš eilės atkreipiame dėmesį, kad vaiką paėmus iš socialinės rizikos šeimos

ir jam nustačius laikinąją globą, visada siekiama išlaikyti jo tėvų bei brolių ar seserų ryšį. Nuolat

dirbamas darbas su biologine vaiko šeima, kad vaikas galėtų grįžti į namus. Dažnai tai užtrunka 3–5

metus, kol galutinai nusprendžiama kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tuo metu

šeimos vaikai būna užaugę ir į apskaitą įrašomi vyresni nei 10 metų amžiaus. Pagal galiojančius

teisės aktus šie vaikai turi būti įrašomi į galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir siūlomi įvaikinti. Tačiau

šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, praktiškai nėra. Taip pat dažnai gausios

šeimos vyresnieji vaikai nesutinka dėl jų jaunesnių brolių ar seserų įvaikinimo ir, norint išsaugoti jų

tarpusavio ryšius, negalima vaikų išskirti ir siūlyti įvaikinimui, nes tai pažeistų jų interesus.

Manome, kad teismo proceso metu, ribojant tėvų valdžią, turėtų būti įvertintos tokio amžiaus

vaikų galimybės būti įvaikintiems ir nuspręsta, kokie sprendimai, globa ar įvaikinimas, geriau

atitiktų tokių nepilnamečių interesus.

Jeigu tėvai nesidomi vaikais ir vaikų globos namų administracija mano, kad tėvai negalės

susigrąžinti vaikų bei tinkamai jais rūpintis, jau per pirmuosius vaiko buvimo institucijoje metus,

organizuojant vaiko globos peržiūras, ji turėtų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios neterminuoto

apribojimo arba inicijuoti, kad kreiptųsi nepilnamečio vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba).

Taigi, vaiko globos peržiūra turi būti ne formalus vaiko globos plano vertinimas, bet realių

sprendimų dėl tolesnių veiksmų dėl vaiko (grąžinimas tėvams, globa ar įvaikinimas) priėmimo

pagrindas. Tokiu būdu būtų greičiau sutvarkytas vaiko teisinis statusas ir užtikrinta greitesnė

galimybė vaikui patekti į globėjų ar įvaikintojų šeimą.

2010 m. 603 vaikai išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos. 18 lentelė. Lyginamieji duomenys apie 2009–2010 išbraukimo iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos

priežastis

Metai Įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams

Įvaikinti užsienio piliečiams

Tapo pilname-čiai

Grąžinti tėvams Nustatyta globa

Kita Iš viso

2009 110 146 276 15 (11 – panaikintas valdžios apribojimas, 2 – tėvas pripažino tėvystę, 2 – tėvų sutikimo įvaikinti

55 9 (5 – įtėviai išbraukti iš apskaitos, 2 – neturi galimo

611


ataskaita

79

atšaukimas) įvaikinti vaiko statuso, 2 – mirė)

2010 109 115 281 11 (7 – panaikintas valdžios apribojimas, 3 – tėvas pripažino tėvystę, 1 – tėvų sutikimo įvaikinti atšaukimas)

76 11 (7 – įtėviai išbraukti iš apskaitos, 1 –įtrauktas pakartotinai, 1 – globėjo sutikimo įvaikinti atšaukimas, 2 – mirė)

603

Lyginant išbrauktų iš apskaitos vaikų skaičių 2009 m. ir 2010 m., galima pastebėti, kad

įvaikintų Lietuvos Respublikos piliečiams vaikų skaičius, tapusių pilnamečiais, grąžintų tėvams ar

dėl kitų priežasčių išbrauktų vaikų skaičius išliko labai panašus. Trečdaliu išaugo nustatytų globų

šeimoje skaičius, tačiau 21 % sumažėjo įvaikintų vaikų užsieniečiams.

Pageidaujančioms įvaikinti šeimoms visada būna svarbi vaikų sveikatos būklė. Kaip matome

žemiau pateiktoje lentelėje, 85,45 % vaikų, 2010 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi

vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, ir tik 14,55 % vaikų yra sveiki. Palyginę šiuos duomenis su

2009 m. duomenimis (79 % – turėjo sveikatos sutrikimų, 21 % – buvo sveiki) galime teigti, kad

įrašomų į apskaitą vaikų sveikata prastėja. Vaikų sveikatos būklės bei tarnybos sprendimai galimų

įvaikinti vaikų, įrašytų į apskaitą 2010 m., atžvilgiu 2010 m. gruodžio 31 d. pateikiami 19 lentelėje:

19 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. buvusių apskaitoje galimų įvaikinti vaikų, įrašytų 2010 m.,

sveikatos būklė

Sprendimai dėl galimų įvaikinti vaikų, įrašytų į apskaitą 2010 m.

Siūlomų vaikų skaičius

Sveikų vaikų skaičius

Vaikai, turintys sveikatos sutrikimų

Siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių šeimai 70 10 60 Sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas 59 10 49 Siūlomas užsienio piliečių šeimai 9 1 8 Siūlomas pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą

27 3 24

2010 m. gruodžio 31 d. buvo siūlomi įvaikinti 676 vaikai, esantys galimų įvaikinti vaikų

apskaitoje. Sprendimai dėl apskaitoje 2008–2009 m. buvusių nepilnamečių pateikiami 43 paveiksle.


ataskaita

80

130 133

80

364

72 72 81 50

401

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2009 2010

Siūlomas LR piliečiams

Sprendžiamas klausimas dėltarptautinio įvaikinimo

Siūlomas užsienio piliečiųšeimai pagal sąrašą

Siūlomas užsienio piliečiųšeimai, dalyvaujančiaispecialiųjų poreikių programoje

Specialių poreikių vaikai

43 pav. Sprendimai dėl 2009–2010 m. apskaitoje buvusių nepilnamečių

2010 m., lyginant su 2009 m., matome, kad labai sumažėjo siūlomų Lietuvos Respublikos

piliečiams (44,6 %) ir vaikų, dėl kurių sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas (beveik 45,9

%), skaičius. Užsienio piliečių šeimoms pagal sąrašą siūlomas beveik toks pats skaičius, kaip ir

praėjusiais metais. Atskiru stulpeliu šiais metais išskiriame vaikus, kuriuos pasirinko užsienio

piliečių šeimos, dalyvaujančios vaikų su specialiaisiais poreikiais programoje. Taip pat 37 vaikais

(beveik 9,2 %) daugiau siūloma vaikų pagal specialiųjų poreikių programą.

Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių nepilnamečių siūlymai lietuvių ir užsieniečių

šeimoms pagal vaikų amžiaus grupes 44 paveiksle.


ataskaita

81

15

11

28

8

32

29

36

28

5

10

0

5

10

15

20

25

30

35

40

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Vaikų amžius

Vai

kų s

kaič

ius

2010 m.

2009 m.

44 pav. 2009–2010 m. gruodžio 31 d. LR piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai

2009 m. gruodžio 31 d. lietuvių šeimoms buvo siūloma įvaikinti vidutiniškai po 30 kiekvienos

amžiaus grupės vaikų, išskyrus vyresnių nei 15 metų vaikų grupę. 2010 m. gruodžio 31 d. buvo

siūloma įvaikinti vidutiniškai po 10–15 vaikų iki 10 metų vaikų, t. y. tris kartus mažiau nei per 2009

m. Vyresnių nei 10 m. siūlomų įvaikinti vaikų skaičius išlieka labai panašus.

Duomenys apie 2010 gruodžio 31 d. užsienio piliečiams siūlomus įvaikinti vaikus pateikiami

45 paveiksle.


ataskaita

82

4

21

34

21

1

15 15

119

10

5

10

15

20

25

30

35

40

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Vaikų amžius

Vai

kų s

kaič

ius

Siūlomi užsienio piliečiųšeimai pagal sąrašą

Siūlomi užsienio piliečiųšeimoms, dalyvaujančiomsvaikų, turinčių specialiųjųporeikių,programoje

45 pav. 2010 m. gruodžio 31 d. užsienio piliečiams siūlomi įvaikinti vaikai

Užsienio piliečių šeimoms ir pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą siūlomi tie

vaikai, kuriems nesurasta lietuvių šeimų, norinčių juos įvaikinti. Palyginus duomenis, matyti, kad

užsienio piliečių šeimoms pagal sąrašą daugiausia siūloma 7–9 metų amžiaus vaikų ir mažiausiai iki

3 metų amžiaus vaikų. Tuo tarpu užsienio piliečių šeimoms, dalyvaujančioms vaikų, turinčių

specialiųjų poreikių, programoje, pageidaujantiems mažesnio amžiaus vaikų, ši galimybė labai

išauga. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal programą siūlomi įvaikinti vaikai užsienio piliečiams

dėl jų amžiaus, sveikatos sutrikimų ir dėl to, kad yra iš didelių brolių ar seserų grupių, todėl šeimos,

priimančios vaikus į šeimą, turi būti geriau paruoštos ir pasirengusios sunkesniam vaiko

prisitaikymui šeimoje dėl jo specialiųjų poreikių.

2010 metais į vaikų su specialiaisiais poreikiais programą buvo įtraukti 202 tėvų globos

netekę vaikai, t. y. 62 vaikais daugiau nei 2009 metais. 23 iš jų mergaitės ir 41 berniukas. 138

vaikus sudarė 81 berniukas ir 57 mergaitės. Informacija apie specialiųjų poreikių programoje

esančius vaikus perduota akredituotoms užsienio įvaikinimo organizacijoms, įgaliotoms veikti

Lietuvoje. Per 2010 metus 29,7 % (60 vaikų) programoje esančių vaikų pradėti įvaikinimo procesai,

5 % (10 vaikų) – mirė, grąžinti biologiniams tėvams, įvaikinimo procedūra sustabdyta ar nutraukta,

o 65,3 % (132 vaikai) – niekas nesusidomėjo. Galima iškirti keletą svarbių priežasčių, dėl kurių

didesniajai specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių vaikų daliai nepavyksta rasti įtėvių

šeimų. Viena iš jų – net 41 % (54 vaikai iš 132) specialiųjų poreikių programoje dalyvaujančių


ataskaita

83

vaikų yra siūlomi įvaikinti didelėse seserų ir brolių grupėse. 30 iš jų yra 3 vaikų grupėje, 12 – 4

vaikų grupėje ir 2 grupės po 5 ir 7 vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems vaikams nepavyksta

rasti įtėvių šeimų, nors jie ir siūlomi įvaikinti į kelias tarpusavyje bendraujančias šeimas. 38 (iš 132)

vaikai sudaro vaikų grupę, kuomet du vaikai siūlomi įvaikinti į vieną šeimą, t. y. 28, 7 % visų

vaikų, kuriais per 2010 m. niekas nesusidomėjo. Tikėtina, kad šiems vaikams nepavyko rasti įtėvių

šeimų dėl jų amžiaus. Net 20 (iš 38) šioje grupėje esančių vaikų yra 12 metų ar vyresni.

Nuo 2009-05-29 veikia tarpinstitucinė įvaikinimo komisija (toliau – Komisija). Tarnyba, per 6

mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą negavusi Lietuvos Respublikos

piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sutikimų įvaikinti arba globoti (rūpinti)

konkretų vaiką, organizuoja Komisijos posėdį, kuriame priimama rekomendacija – siūlyti ar

nesiūlyti šio vaiko tarptautiniam įvaikinimui.

2010 metais įvyko 11 Komisijos posėdžių, kurių metų apsvarstytas 233 vaikų (139 bylos)

siūlymo tarptautiniam įvaikinimui klausimas. Komisijos priimti sprendimai pateikiami 20 lentelėje:

20 lentelė. Vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, skaičius

Vaikai, siūlomi tarptautiniam įvaikinimui Bylų skaičius

Vaikų skaičius

amžiaus 17 24 sveikatos 51 61

Pagal specialių poreikių programą dėl brolių, seserų grupės 16 57 Kita 9 17 Įprasta tvarka 46 74

Komisijos posėdžių metu nuspręsta, kad 142 nepilnamečius siūlyti užsienio piliečių šeimai

pagal vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, programą. Didžiausią dalį sudaro vaikai, turintys

sveikatos sutrikimų. Taip pat didelę dalį sudaro brolių, seserų grupės, iš kurių 11 grupių po 3

brolius, seseris, siūlomus kartu, 6 grupės po 4 vaikus, 2 grupės po 5 vaikus ir 1 grupė 6 vaikų

siūlomi pagal minėtą programą tarpusavyje bendraujančioms ir vaikų ryšius galinčioms užtikrinti

šeimoms. 17 vaikų buvo rekomenduoti siūlyti įvaikinti užsienio valstybių piliečiams, įvaikinusiems

jų brolius ir seseris ar dėl užsimezgusio šeimos ir vaiko ryšio.

Iš 74 vaikų, kuriuos Komisija rekomendavo siūlyti tarptautiniam įvaikinimui, dėl 4 vaikų

sprendimas buvo priimtas tik surinkus papildomą informaciją apie vaiko ryšius su biologine šeima

bei papildomai išsiaiškinus jo nuomonę dėl įvaikinimo. Komisija, surinkusi papildomą medžiagą

apie vaiko ryšius su biologine šeima bei nepilnamečio išsakytą norą turėti šeimą, priėmė sprendimą

siūlyti vaiką užsienio piliečių šeimai.

Sprendžiant klausimą dėl tarptautinio įvaikinimo, tapo akivaizdu, kad vaikų globos namai

neruošia vaikų įvaikinimui. Todėl 2011 m. svarbu vaikų globos namų specialistams organizuoti

mokymus šioje srityje.


ataskaita

84


1. 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendroje galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo

1944 vaikai. 2010 metais į šią apskaitą buvo įrašyti 426 vaikai t. y. 20 % mažiau negu 2009 m. Per

2010 m. 20 % sumažėjo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašytų vaikų skaičius. Lyginant su 2009

m., amžiaus grupėje iki 3 m. sumažėjo 17 %, amžiaus grupėje nuo 4 iki 6 m. – 47 %, amžiaus

grupėje nuo 7 iki 9 m. – 28 %, amžiaus grupėje nuo 10 iki 14 m. – 8 %. Tik amžiaus grupėje nuo 15

iki 17 m. įrašyta vaikų tiek pat, kaip ir praėjusiais metais. Savivaldybėse įsteigti socialinių

darbuotojų etatai darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialinių paslaugų teikimas,

nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su šeima, tinklo plėtimas užtikrina geresnį darbą su

socialinės rizikos šeimomis ir dėl to mažiau vaikų paimama iš tėvų. Antra vertus, gerėjant

socialiniam darbui, vaikai dažniau sugrąžinami į šeimą.

2. Beveik per pusę sumažėjo skaičius vaikų, siūlomų įvaikinti Lietuvos Respublikos

piliečiams, bei nepilnamečių, dėl kurių sprendžiamas tarptautinio įvaikinimo klausimas, skaičius.

3. Iš 1944 apskaitoje esančių vaikų 1268 vaikai negali būti siūlomi įvaikinti dėl to, kad tai

pažeistų jų teises ir interesus, nes 36,35 % vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus ir nesutinka būti

įvaikinti, apie 13,95 % yra vyresni nei 14 metų ir jiems surasti šeimų nėra galimybių, apie 14.58% –

vyresni nei 10 metų ir turintys rimtų sveikatos sutrikimų, 26,26 % vaikų lanko giminaičiai, kurie

nesutinka, kad vaikai būtų įvaikinti arba įvaikinimo procedūra sustabdyta. Kitus vaikus jau globoja

Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, kurios ketina juos įvaikinti.

4. 676 vaikai siūlomi įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių šeimoms,

sprendžiamas klausimas dėl jų tarptautinio įvaikinimo bei vaikai siūlomi įvaikinti pagal vaikų,

turinčių specialiųjų poreikių programą.

5. 85,45 % vaikų, 2010 m. įrašytų į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, turi vienokių ar kitokių

sveikatos sutrikimų. Tik 14,55 % vaikų yra sveiki.

6. 2010 m. 79,11 % vaikų tapo galimais įvaikinti, jų tėvams neterminuotai apribojus tėvų

valdžią, 7,98 % vaikų tėvai teisme patvirtino savo sutikimą įvaikinti, 6,1 % – vaikų tėvai mirę,

nežinomi, pripažinti neveiksniais, beveik 6,81% vaikų tapo galimi įvaikinti dėl globėjų atleidimo

nuo globėjų pareigų bei globėjo sutikimo įvaikinti, patvirtinto teisme.

7. 2010 m. 603 vaikai išbraukti iš galimų įvaikinti vaikų apskaitos. Įvaikintų Lietuvos

Respublikos piliečiams vaikų skaičius, tapusių pilnamečiais, gražintų į tėvams ar dėl kitų priežasčių

išbrauktų vaikų skaičius išliko labai panašius, palyginus su 2009 m. Trečdaliu išaugo nustatytų

globų šeimoje skaičius. Užsienio piliečiams įvaikintų vaikų skaičius sumažėjo.


ataskaita

85

9. Iš 426 vaikų, į apskaitą įrašytų 2010 m., 125 nepilnamečiams buvo surasta šeima. Tai

sudarė 29,3 % įrašytų į apskaitą vaikų. 2009 m. tokių vaikų buvo 24,9 % (133). Nors sumažėjo į

apskaitą įrašomų vaikų skaičius, įvaikinamų vaikų skaičius nesumažėjo.

10. 2010 m. įvyko 11 Komisijos posėdžių, kurių metu apsvarstytas 233 vaikų (139 bylos)

siūlymo tarptautiniam įvaikinimui klausimas.

11. Sprendžiant klausimą dėl tarptautinio įvaikinimo, tapo akivaizdu, kad vaikų globos namai

neruošia vaikų įvaikinimui. Todėl 2011 m. svarbu vaikų globos namų specialistams organizuoti

mokymus šioje srityje. Būtina peržiūrėti teisinį reglamentavimą, numatant, kad ne vien teisinio

statuso sutvarkymas leidžia vaiką įvaikinti. Būtinas vaiko socialinis–psichologinis ruošimas

pasikeitimams jo gyvenime.

VIII. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, apskaita

VIII. 2. 1. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

apskaitos analizė 2010 m. gruodžio 31 d.

2010 m. gruodžio 31 d. tarnybos tvarkomoje apskaitoje buvo 102 pageidaujančios įvaikinti

šeimos ar asmenys. Iš jų 30 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus arba globojo norimus

įvaikinti vaikus, 3-ims šeimoms (asmenims) buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 44 šeimos (asmenys)

laukė vaikų pasiūlymų, 5 šeimos paprašė laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą, 20 šeimų globojo

vaikus, kurių statusas nesutvarkytas. Lyginant ataskaitinio laikotarpio duomenis su 2009 m.

gruodžio 31 d. duomenimis, matome, jog daugiau nei 2 kartus išaugo šeimų, laukiančių pasiūlymo

skaičius, ir 2/3 sumažėjo skaičius šeimų, kurioms buvo pateikti pasiūlymai. Atkreiptinas dėmesys,

jog bendras šeimų, pageidaujančių įvaikinti, skaičius 2010 metų pabaigoje išaugo 28 šeimomis.

Taip pat padaugėjo šeimų, prašančių laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą dėl sutuoktinių ar vieno

iš sutuoktinių išvykimo laikinai dirbti į užsienį. Sutikusių įvaikinti ar globojančių šeimų (asmenų)

skaičius išliko panašus, o globojančių, tačiau turinčių kliūčių įvaikinimui, šeimų šiek tiek

padaugėjo.


ataskaita

86

30

3

44

5

20

29

9

20

3

13

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Sutiko įvaikinti/globoja

Pateikti pasiūlymai

Laukia vaikų pasiūlymų

Sustabdytas pasiūlymųteikimas

Kliūtys įvaikinimui

2010 m. 2009 m.

46 pav. LR piliečių apskaitos įvaikinimo proceso eiga 2009 ir 2010 m. metų pabaigoje

Analizuojant įvaikinimo proceso trukmę, 2010 m. gruodžio 31 d. duomenys rodo, kad į

Lietuvos Respublikos piliečių (toliau – LR piliečių) apskaitą 84 % šeimų (asmenų) įrašyta

ataskaitiniais metais, 16 % šeimų (asmenų) įrašytos 2009 m.. Šios šeimos rengė dokumentus dėl

įvaikinimo arba buvo padavusios dokumentus į teismą dėl įvaikinimo. 9 šeimos negalėjo pradėti

įvaikinimo proceso, nes laukė teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo jos globojamo vaiko

tėvams, viena šeima, įrašyta į apskaitą prieš metus, negalėjo įvaikinti dėl kitų kliūčių. Galima daryti

prielaidą, jog viena iš priežasčių, dėl kurių užtrunka įvaikinimo procedūra, yra tai, kad

pageidaujančios įvaikinti šeimos VTAS siūlymu paima globoti vaiką, kuriam nustatyta laikinoji

globa. Todėl sprendžiant tėvų valdžios apribojimo ir ir nuolatinės globos klausimą praeina daugiau

negu 1 metai. Įvaikinimo procesas vidutiniškai trunka vienerius metus.

21 lentelė. Įvaikinimo proceso trukmė

2010 m. 2009 m. 2008 m. Įtraukimo į apskaitą

laikas Šeimų, asmenų skaičius

Procentai Šeimų, asmenų skaičius

Procentai Šeimų, asmenų skaičius

Procentai

Įrašyti tais pačiais metais

86 84 % 68 92 % 64 93 %

Įrašyti prieš metus

16 16 % 6 8 % 5 7 %

Iš viso 102 100 % 74 100 % 69 100 %


ataskaita

87

VIII. 2. 2. Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje,

apskaitos analizė per 2010 m.

2010 m. į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, apskaitą (toliau – LR piliečių apskaita) buvo įrašytos 136 šeimos (asmenys),

norinčios įvaikinti vaiką (-us). Lyginant 2003–2010 metų duomenis, šis skaičius dar labiau išaugo.

Tam įtakos turėjo šalyje įgyvendinama bendra įtėvių ir globėjų rengimo programa. Lyginant 2009–

2010 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą skaičių, LR piliečių šeimų (asmenų), pageidaujančių

įvaikinti vaiką (-us), padidėjo 11 %.

22 lentelė. 2003–2010 m. įrašytos į LR piliečių, norinčių įvaikinti, apskaitą šeimos

Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Įrašytos šeimos (asmenys)

72 103 111 108 89 127 122 136

2 priede pateikiami duomenys, kaip LR piliečių šeimos (asmenys), įrašytos 2009 m. ir 2010

m., pasiskirsto pagal miestų ir rajonų VTAS. 2009 m. įvaikintojus paruošė 33 savivaldybių

socialiniai partneriai, o 2010 m. – 31 savivaldybės socialiniai partneriai, t. y. 6 % mažiau. 9 VTAS

(Mažeikių r., Marijampolės r., Panevėžio r., Kretingos r., Utenos r., Radviliškio r., Vilkaviškio r.,

Šakių r. ir Elektrėnų savivaldybėse) įvaikintojų skaičius nepasikeitė, 19 VTAS paruoštų įvaikintojų

skaičius išaugo, 15 VTAS įvaikintojų paruošta mažiau. 2010 m. iš 21 savivaldybės paruošta po 1–2

įvaikintojų šeimas, 10 iš jų 2009 m. būsimų įtėvių nerengė. Išaugo paruoštų įvaikintojų skaičius

Klaipėdos m., Šiaulių m. ir Panevėžio m. Klaipėdos m. savivaldybė 2010 m. paruošė 12 šeimų,

2009 m. – 5 šeimas. Šiaulių m. 2010 m. paruošė 6 šeimas, 2009 m. – 2 šeimas. Panevėžio m. 2010

m. paruošė 6 šeimas, 2009 m. – 1 šeimą. 2010 m. įtėviai buvo parengti 31 savivaldybėje.

2010 m. iš sąrašo išbrauktos 109 šeimos (asmenys). Iš šių šeimų (asmenų) 99 šeimos

išbrauktos, nes įvaikino, 10 – dėl kitų priežasčių (iš jų 4 šeimos (asmenys) apsisprendė toliau

globoti pasirinktus vaikus, 5 šeimos – dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių (daugiausia dėl vieno

ar abiejų sutuoktinių išvykimo dirbti į užsienį), 1 šeima – dėl pasikeitusios sutuoktinio sveikatos).

Lyginant su 2009 m. duomenimis, išbrauktųjų dėl to, kad įvaikino, sumažėjo 4 %, taip pat sumažėjo

33 % išbrauktųjų, kurie toliau globojo galimus įvaikinti vaikus.


ataskaita

88

89

5 6

99

4 6

0

20

40

60

80

100

120

Įvaikino Nusprendė globoti Kitos priežastys

Šei

mų

ska

ičiu

s

2009

2010

47 pav. LR piliečių išbraukimo iš apskaitos 2010 ir 2009 m. priežastys

LR piliečių šeimų sudėtis

2010 m. iš 136 įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) 123 buvo sutuoktiniai ir poros

bei 13 vienišų asmenų. Iš jų 8 – nesituokę asmenys, 1 – išsituokęs asmuo, 4 moterys įrašytos kaip

vienos iš sutuoktinių. Lyginant su 2009 m. duomenimis, tarp norinčių įvaikinti LR piliečių, vienišų

asmenų dalis procentais išliko tokia pati.

2010 m. iš 136 į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 50 šeimų jau augino vaikus, kas

sudaro 37 % visų įrašytųjų. 19 % visų 2010 m. įrašytų LR piliečių šeimų augino biologinius vaikus.

Nors pagrindinis įvaikinimo motyvas išlieka bevaikystė, bet atsiranda ir kiti motyvai – pasirūpinti

beglobiu vaiku, suteikti jam šeimą ir namus, padaryti gerą darbą ir kt.


ataskaita

89

23 lentelė. 2010 m. įrašytos į LR piliečių apskaitą šeimos, auginančios vaikus

Šeimos (asmenys) be vaikų

Šeimos, auginančios po

1 biologinį vaiką

Šeimos, auginančios po 2 biologinius

vaikus

Šeimos, auginančios po

1 įvaikintą vaiką

Šeimos, auginančios

po 1 globojamą

vaiką ir pageidaujan-čios jį įvaikinti

Šeimos, auginančios po 2 globojamus

vaikus ir pageidaujan-čios juos įvaikinti Kitos

šeimos∗

86 15 3 9 14 2

7

LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaikus, amžius ir lytis

2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 33 metai, moterų – 36 metai.

Jauniausias į 2010 m. apskaitą įrašytas vyras buvo 26 m. amžiaus, o jauniausia moteris – 25 m.

Vyriausias vyras ir moteris buvo 59 m. amžiaus. Daugiausia ketina įvaikinti 34 m. moterų ir tokio

pat amžiaus vyrų.

Lyginant 2009 m. ir 2010 m. įtėvių amžiaus vidurkį, vyrų vidutinis amžius sumažėjo

ketveriais metais, o moterų – dvejais metais.

24 lentelė. Į apskaitą įrašytų LR piliečių vidutinis amžius 2008–2009 m.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Vidutinis moterų amžius 36 m. 37 m. 35 m. 36 m. Vidutinis vyrų amžius 37 m. 38 m. 37 m. 33 m.

LR piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaiką, išsilavinimas ir profesija

2010 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą 123 vyrai ir 136 moterys. Didžioji

dalis jų įgiję aukštąjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turi beveik trečdaliu daugiau moterų nei

vyrų, tai sudaro 33 % visų apskaitoje esančių moterų. Tarp vyrų antroji vieta tenka profesiniam

išsilavinimui. Mažiausiai įtėvių, tiek vyrų, tiek moterų, turi nebaigtą aukštąjį ir vidurinį

išsilavinimą. Iš 136 į LR piliečių apskaitą 2010 m. įrašytų moterų 20 % turėjo mokslinius laipsnius,

o iš 123 į LR piliečių apskaitą 2010 m. įrašytų vyrų mokslinius laipsnius turėjo 15 %.

∗ „Kitos šeimos“ yra šeimos: 4 šeimos, auginančios 1 biologinį ir 1 globojamą vaiką, 2 – auginančios 1 įvaikintą ir 1 globojamą vaiką, 1 – auginanti 1 biologinį, 1 įvaikintą ir 2 globojamus vaikus. 19 % visų 2010 m. įrašytų LR piliečių šeimų augino biologinius vaikus.


ataskaita

90

19

45

14

7

4

34

28

66

16

6

2

18

0 10 20 30 40 50 60 70

Įtėviai, turinys mokslinį laipsnį

Įtėviai, turintys aukštąjį išsilavinimą

Įtėviai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą

Įtėviai, turintys vidurinį išsilavinimą

Įtėviai, turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą

Įtėviai, turintys profesinį išsilavinimą

Moterys

Vyrai

48 pav. 2010 m į apskaitą įrašytų LR piliečių išsilavinimas

49 paveiksle matyti vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal profesijas. Daugiausia moterų, įrašytų

į LR piliečių apskaitą, dirbo pedagoginį darbą, antroji tarp moterų profesijų grupė buvo

vadovaujamą, taip pat administracinį, vadybinį ir buhalterinį darbą dirbančios moterys. Moterų,

įtrauktų į LR piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, apskaitą, dirbančių sporto ir meno srityse nebuvo.

Lyginant su vyrų profesijomis, tarp moterų nebuvo statybos darbuotojų, elektros montuotojų,

mechanikų ir IT specialistų.

Daugiausia įrašytų į LR piliečių apskaitą vyrų dirbo vadovaujantį darbą. Antroje vietoje tarp

vyrų – darbininkai, vairuotojai bei apsaugininkai. Taip pat nemaža dalis vyrų buvo vadybininkai ir

projektų vadovai. Mažiausiai vyrų, būsimų įvaikintojų, buvo sporto ir meno darbuotojai. Lyginant

su moterų profesijomis, tarp vyrų maža dalis buvo buhalterių, pedagogų ir medicinos srities

specialistų.


ataskaita

91

21

5

10

2

3

26

7

3

19

3

1

8

6

6

3

9

3

22

3

12

21

27

2

9

5

5

18

0 5 10 15 20 25 30

Darbininkai, vairuotojai, apsaugininkai

Elektros montuotojai, mechanikai, technikai, IT specialistai

Inžinieriai, operatoriai, mokslo darbuotojai

Statybos darbai

Verslininkai, akcininkai, ūkininkai

Skyrių vadovai, vedėjai, direktoriai, pavaduotojai

Teisėsaugos ir jėgos struktūrų darbuotojai

Gydytojai, farmacininkai, med. darbuotojai

Vadybininkai, administratoriai, personalo spec., proj. vadovai

Pedagogai, soc. darbuotojai, psichologai, lektoriai, bibliotekininkai

Diplomatas, konsulas

Sporto ir meno sričių darbuotojai

Paslaugų tiekėjai, laisvai samdomi darbuotojai

Tikrintojai, inspektoriai, valstybės tarnautojai

Nedirbantys

Apskaitininkai, buhalteriai, ekonomistai

Vyrai Moterys

49 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal lytį ir profesijas

LR piliečių pajamos

2010 m. į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos vidutiniškai uždirbo po 4983

Lt per mėnesį, vieniši asmenys po 3449 Lt per mėnesį. Mažiausios nurodytos pajamos per mėnesį –

700 Lt, didžiausios – 20500 Lt. 50 paveiksle pateikti duomenys apie šeimų ir vienišų asmenų

pajamas per mėnesį.

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

1000

0

1100

0

1200

0

1300

0

1400

0

1500

0

2000

0

8

2425

1716

5

11

5

23

1 21 1 1 1

43

4

1

102468

101214161820222426

Šeimų/asmenų skaičius

Pajamos litais

Asmuo

Šeima

50 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių šeimų (asmenų) pajamos


ataskaita

92

Daugiausia šeimų per mėnesį uždirbdavo apie 3000 Lt, labai panašiai pasiskirstę vienišų

asmenų, uždirbančių nuo 1000 Lt iki 3000 Lt, skaičius, vienas vienišas asmuo uždirba 14000 Lt. 10

šeimų uždirbo daugiau nei 10000 Lt per mėnesį, o tai sudaro 8 % visų per 2010 m. įrašytų į LR

piliečių apskaitą šeimų. Šeimų, kurių pajamos nuo 1000 iki 2000 Lt per mėnesį skaičius išliko

panašus, 4 % padaugėjo šeimų, kurių pajamos nuo 2001 iki 3000 Lt, o šeimų, kurių pajamos nuo

3001 iki 5000 Lt ir daugiau nei 5000 Lt skaičius išliko beveik nepakitęs.

25 lentelė. LR piliečių apskaitos šeimų (asmenų) pajamos 2009–2010 m.

Pajamos per mėnesį litais 2010 m. 2009 m. iki 1000 1 % 1 % 1000–2000 8 % 9 % 2001–3000 20 % 16 % 3001–5000 33 % 32 % daugiau kaip 5000 38 % 38 %

Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pageidavimai dėl vaiko

lyties, amžiaus ir sveikatos

Iš 136 šeimų (asmenų), įrašytų 2010 m. į LR piliečių apskaitą, 25 šeimos (asmenys) pageidavo

įvaikinti jų šeimoje jau globojamus vaikus. Tai sudaro 18 % visų įrašytųjų 2010 m.. Vidutinis

pageidaujamų įvaikinti šeimoje globojamų mergaičių amžius – 4 m., vidutinis berniukų amžius – 5

m., t. y. panašiai kaip ir 2009 m., kai pageidaujamų įvaikinti mergaičių amžius buvo 4 m., o

vidutinis berniukų amžius buvo 4,5 m. Pastebėta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinta daugiau

globojamų berniukų nei mergaičių, priešingai nei 2009 m. Vyriausi vaikai, kuriuos ketino globėjai

įvaikinti, yra 11 ir 17 metų amžiaus.

Iš 136 šeimų (asmenų), įrašytų 2010 m. į LR piliečių apskaitą, 111 šeimų (asmenų) pageidavo

įvaikinti 13 berniukų, 36 mergaites, 60 bet kurios lyties vaiką ir 2 šeimos pageidavo įvaikinti 2

vaikus – mergaitę ir berniuką. 54 % būsimų įtėvių neakcentavo konkrečios vaiko lyties, likusi dalis

įvaikintojų pirmenybę teikė mergaitėms. Daugelis įvaikintojų mano, kad auklėti mergaites lengviau.

Iš 26 lentelės matyti, kad pageidaujančių įvaikinti berniuką dalis mažėja, o pageidaujančių įvaikinti

mergaitę – išlieka panaši. Ataskaitiniu laikotarpiu atsirado šeimų, kurios norėtų įvaikinti abiejų

lyčių vaikus – mergaitę ir berniuką.

26 lentelė. LR piliečių pageidavimai dėl vaiko lyties 2005–2010 m.

Metai

Abiejų lyčių Lytis

nesvarbu Berniukas Mergaitė

2010 2 % 54 % 12 % 32 % 2009 - 57 % 13 % 30 %


ataskaita

93

2008 - 45 % 15 % 30 % 2008 - 50 % 17 % 33 % 2007 - 46 % 16 % 38 % 2006 - 42 % 15 % 43 % 2005 - 31 % 19 % 49 %

51 paveiksle matome LR piliečių, įrašytų 2010 m. į pageidaujančiųjų įvaikinti vaiką apskaitą,

lūkesčių pasiskirstymą vaiko lyties ir amžiaus atžvilgiu. Pageidaujama ne tik kūdikių iki 1 m., bet ir

vaikų iki 5 metų. Viena šeima pageidavo vaikučio iki 12 m. Atkreiptinas dėmesys, kad padaugėjo

šeimų, norinčių įvaikinti 3–6 metų vaikučius. Tam įtakos turėjo įgyvendinama globėjų ir įtėvių

rengimo programa, socialinių darbuotojų, rengiančių šeimas, aktyvumas, skatinant šeimų

motyvaciją įvaikinti vyresnius vaikus.

0,5 1 1,5 2 2,5 3 4 5 6 12

Berniukas

Mergaitė

Lytis nesvarbu

6

12

5

12

10

9

6

1 1

5

9

6 6

1

5

12

1

1

3

12

1

4

10

2

4

6

8

10

12

Pasirinkimų skaičius

Amžius mėnesiais

BerniukasMergaitėLytis nesvarbu

51 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pageidavimai dėl vaiko lyties ir amžiaus

2010 m. į LR piliečių apskaitą įrašytos šeimos (asmenys) prašymuose nurodė, kad nori vaiko

su nežymiais ar išgydomais sveikatos sutrikimais, tačiau nemaža dalis vis dar pageidauja įvaikinti

sveiką vaikutį. Vis dėl to pastebima tendencija, kad šeimos tampa lankstesnės lūkesčiams dėl vaikų


ataskaita

94

sveikatos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2007 m. įrašytos šeimos nurodė, jog nori tik sveiko vaiko,

2008 m. ir 2009 m. vis dar vyravo pageidavimas įvaikinti sveiką vaiką.

Norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitoje esančių šeimų (asmenų) pasiskirstymas pagal

gyvenamąją vietą

Pastebima, kad daugėja kaime gyvenančių pageidaujančių įvaikinti šeimų skaičius. Iš 136 į

LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) 108 gyveno mieste ir 28 – kaime, kas sudaro 21 %

įrašytųjų, o tai yra 5 % daugiau nei 2009 m. Dauguma vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą

2010 m., gyveno mieste, t. y. 10 asmenų iš 13. Tuo tarpu visi 2009 m. įrašyti į LR piliečių apskaitą

vieniši asmenys gyveno mieste. 79 % susituokusių šeimų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m.,

gyveno mieste, t. y. 4 % mažiau nei 2009 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą, ir 20 % gyveno kaime,

t. y. 3 % daugiau nei 2009 m.

Miestas2009

Miestas2010

Kaimas2009

Kaimas2010

Sutuoktiniai

Vieniši asmenys

100

77

0

23

8379

17 20

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

%Sutuoktiniai

Vieniši asmenys

52 pav. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą


1. 2010 m. gruodžio 31 d. LR piliečių apskaitoje buvo 102 šeimos (asmenys), pageidaujančios

įvaikinti vaiką (-us). Iš jų 30 šeimų (asmenų) sutiko įvaikinti Tarnybos pasiūlytus vaikus arba

globoja VTAS pasiūlytus vaikus, kurių teisinis statusas nesutvarkytas, 3-ims šeimoms (asmenims)


ataskaita

95

buvo pateikti vaikų pasiūlymai, 44 šeimos (asmenys) laukė vaikų pasiūlymų, 5 šeimos paprašė

laikinai sustabdyti pasiūlymų teikimą, 20 šeimų turėjo kliūčių įvaikinti (nesutvarkytas vaiko

statusas ir pan.).

2. Iš viso 2010 m. į LR piliečių apskaitą buvo įrašytos 136 šeimos (asmenys), išbrauktos 109

šeimos (asmenys): 99 šeimos išbrauktos, nes įvaikino, 10 – dėl kitų priežasčių.

3. Lyginant su 2009 m., 2010 m. pageidaujančių įvaikinti vienišų asmenų procentas išliko

toks pat.

4. 2010 m. 50 šeimų, įrašytos į LR piliečių apskaitą, augino biologinius ir anksčiau įvaikintus

vaikus, kas sudaro 37 % visų įrašytųjų.

5. 2010 m. įrašytų į apskaitą LR piliečių vyrų amžiaus vidurkis – 33 metai, moterų – 36

metai.

6. 2010 m. įrašyti į norinčių įvaikinti LR piliečių apskaitą asmenys daugiausia turėjo aukštąjį

išsilavinimą. Iš 2010 m. įrašytų moterų 20 % turėjo mokslinius laipsnius, vyrai, turintys mokslinius

laipsnius, sudarė 15%.

7. Daugiausia vyrų, 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą, dirbo vadovaujamą darbą,

daugiausia moterų dirbo pedagoginį darbą. Taip pat moterys dirbo vadovaujamą, administracinį ir

buhalterinį darbą, o vyrų dauguma buvo darbininkai, vadybininkai ir projektų vadovai.

8. 37 % visų 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų uždirbo per mėnesį daugiau nei

5000 Lt per mėnesį.

9. 18 % ataskaitiniu laikotarpiu įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų) pageidavo

įvaikinti jų šeimoje globojamus vaikus.

10. 54 % 2010 m. įrašytų į LR piliečių apskaitą šeimų (asmenų), norinčių įvaikinti vaiką, savo

prašymuose įvaikinti nenurodė konkrečios vaiko lyties, likusi pusė įvaikintojų pirmenybę teikė

mergaitei.

11. 2010 m. didele dalimi padaugėjo įtėvių, sutinkančių įvaikinti vaiką, turintį nežymių ar

išgydomų sveikatos sutrikimų.

12. LR piliečiai, pageidaujantys įvaikinti vaiką, pirmenybę teikia vaikams iki 2 m. ir

mergaitėms iki 1 m. Taip pat nemaža dalis šeimų 2010 m. išreiškė pageidavimą įvaikinti 3–4 m.

vaikus.

13. 79 % į LR piliečių apskaitą įrašytų šeimų (asmenų) gyvena mieste ir 21 % šeimų

(asmenų) gyvena kaime. Dauguma vienišų asmenų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m., gyveno

mieste, t. y. 10 asmenų iš 13. Visi 2009 m. įrašyti į LR piliečių apskaitą vieniši asmenys gyveno

mieste. 79 % susituokusių šeimų, įrašytų į LR piliečių apskaitą 2010 m., gyveno mieste, t. y. 4 %

mažiau nei 2009 m. įrašytųjų į LR piliečių apskaitą, ir 20 % gyveno kaime, t. y. 3 % daugiau nei

2009 m.


ataskaita

96

VIII. 3. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje

2010 metais Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 109 tėvų globos netekusius vaikus. 2009

metais buvo pasiektas didžiausias Lietuvos Respublikoje įvaikintų vaikų skaičius per pastarąjį

dešimtmetį – įvaikinta 110 vaikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepaisydami sunkmečio, Lietuvos

Respublikos piliečiai nuo 2008 metų iki 2010 metų įvaikino kasmet po daugiau nei 100 vaikų,

netekusių tėvų globos (27 lentelė).

27 lentelė. Įvaikintų vaikų skaičius nuo 1998 iki 2010 metų

1998

m.

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008

m.

2009

m.

2010

m.

57 43 37 56 75 61 93 88 106 81 101 110 109

2010 metais 92 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus, 4

nesusituokę asmenys įvaikino 4 tėvų globos netekusius vaikus, o 3 vaikai įvaikinti vienam iš

sutuoktinių (3 šeimose). 2009 metais 93 šeimos (sutuoktiniai) ir 10 nesusituokusių asmenų įvaikino

110 vaikų.

Kaip matome 53 paveiksle, didžiausias nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių

tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2007 metais – 16 asmenų, o mažiausias nesusituokusių

asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius vaikus, skaičius buvo 2004 ir 2010

metais – tik po 4 asmenis. Lyginant su 2009 metais, ataskaitiniu laikotarpiu likusių be tėvų globos

vaikų, įvaikintų nesusituokusiems asmenims (vienišoms moterims), skaičius sumažėjo 42 %.


ataskaita

97

4

9

7

16

6

10

4

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, nuo 2004 iki 2010 metų,skaičius

53 pav. Nesusituokusių asmenų, įvaikinusių vaikus, likusius be tėvų globos,

skaičius 2004–2010 metais

2010 metais 10 šeimų įvaikino po 2 vaikus. Lyginant su 2009 metais, šis skaičius išaugo 18 %

(54 pav.).

0

6

7

5

6

7

10

0

2

4

6

8

10

12

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius 2004 - 2010 m.

54 pav. LR piliečių porų, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos,

skaičius 2004–2010 m.

Kaip matome 28 lentelėje, 2010 metais po 2 šeimas buvo iš Alytaus ir Tauragės miestų, iš kitų

VTAS buvo tik po vieną šeimą.

28 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, likusius be tėvų globos, pasiskirstymas pagal VTAS 2010 m.


ataskaita

98

VTAS rajonas, miestas

Šeimų (sutuoktinių porų), įvaikinusių po 2

vaikus, likusius be tėvų globos, skaičius

Vilniaus r. 1 Joniškio r. 1 Marijampolės r. 1 Alytaus r. 1 Kretingos r. 1 Kauno m. 1 Alytaus m. 2 Tauragės r. 2 Iš viso 10

2010 metais iš 92 Lietuvos Respublikos piliečių šeimų (sutuoktinių poros), įvaikinusių 102

be tėvų globos likusių vaikų:

a) 52 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 55 vaikus, likusius be tėvų globos, kuriuos iki

įvaikinimo globojo (2009 metais – 56 šeimos įvaikino 57 vaikus, likusius be tėvų globos, kuriuos

iki įvaikinimo globojo);

b) 37 šeimos (sutuoktinių poros) įvaikino 44 vaikus, likusius be tėvų globos, kurie iki

įvaikinimo augo socialinės globos įstaigoje (2009 metais – 46 šeimos įvaikino 52 vaikus iš

socialinės globos įstaigų);

c) 4 nesusituokę asmenys (nesusituokusios moterys) įvaikino 3 vaikus, likusius be tėvų

globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo, ir 1 vaiką, likusį be tėvų globos, kuris iki įvaikinimo augo

socialinės globos įstaigoje;

d) 3 šeimos įvaikino 3 vaikus, likusius be tėvų globos, kurie buvo globojami globėjų šeimose

(2009 metais – 1 šeima įvaikino 1 vaiką, kurį iki įvaikinimo globojo globėjai);

e) 3 vaikai, likę be tėvų globos, įvaikinti vienam iš sutuoktinių (3 šeimose), kurie iki

įvaikinimo augo socialinės globos įstaigoje.

2009 metais LR piliečiai įvaikino 52 vaikus, netekusius tėvų globos, iš socialinės globos

įstaigų, o 2010 metais – 48 vaikus. Taigi 2010 metais sumažėjo įvaikintų vaikų iš socialinės globos

įstaigų skaičius, nes LR piliečiai daugiau įvaikino netekusių tėvų globos vaikų, kuriuos iki

įvaikinimo globojo savo šeimose – 58 vaikai (29 lentelė).

29 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą iki įvaikinimo

2007–2010 m.

Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų skaičius

Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų globos vieta

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

SVKN 26 30 44 35

Alytaus SVKN 6 7 6 15

Šiaulių SVKN 4 6 4 10


ataskaita

99

Vilniaus SVKN 9 5 9 5 Klaipėdos SVKN 5 5 18 3

Kauno VRK „Lopšelis“ 2 7 7 2

VGN 8 8 8 13 Aulelių VGN 1 Alytaus VGN 1 Šilutės miesto lopšelis-darželis

„Ąžuoliukas“ 1

Paparčių Šv. Juozapo VGN 1 Pagėgių VGN 1 Kybartų specialioji internatinė

mokykla 2 1

Kybartų VGN 1 1 VšĮ NVGN „Vilniaus SOS vaikų

kaimas“ 1

Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai 1 1 2

Utenos VGN 1

Šakių VGN 1

Vilniaus 1-ieji VGN 3

Viešvilės VGN 2

Molėtų VGN 1

Pagynės VGN 1

Kretingos socialinis paslaugų centras 2

Tauragės VGN „Šaltinėlis“ 3 VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis

centras 3 VšĮ Lietuvos katalikių moterų

sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centras 1

Šilutės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1

Vilniaus 2-ieji VGN 1 1

Visagino paramos vaikui centras 1

Iš viso 34 38 52 48

Globa ne įtėvių šeimoje 1 4 1 3

Globa šeimoje 46 59 57 58

IŠ VISO 81 101 110 109

Per 2010 m. tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 24 savivaldybių, įvaikinti tėvų

globos netekę vaikai buvo iš 34 savivaldybių. Per 2009 m. tėvų globos netekusius vaikus įvaikino

šeimos iš 29 savivaldybių, įvaikinti tėvų globos netekę vaikai buvo iš 36 savivaldybių. 2008 metais

tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 30 savivaldybių, įvaikinti tėvų globos netekę vaikai

buvo iš 36 savivaldybių. Daugiausia įvaikintojų buvo iš Vilniaus miesto – 23 šeimos (sutuoktinių

poros), 2 nesusituokę asmenys (vienišos moterys), 2 vaikai įvaikinti vienam iš sutuoktinių (2

šeimose), Kauno miesto – (21 šeima), Klaipėdos miesto – (9 šeimos), Vilniaus rajono (8 šeimos), o

daugiausiai vaikų netekusių tėvų globos įvaikinta, priklausiusių Vilniaus m. savivaldybei (17 vaikų)


ataskaita

100

ir Kauno m. savivaldybei (13 vaikų). Išsamią informaciją apie įvaikintojų ir jų įvaikintų vaikų

skaičių pagal VTAS matome 3 priede .

Pažymėtina, jog iš 82 įvaikintų vaikų 6 vaikai buvo palikti Gyvybės langeliuose: 2 vaikai buvo

iš Vilniaus miesto, 3 vaikai iš Kauno miesto, o 1 vaikas iš Šiaulių miesto.

44

35

3

10

13

21 1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

0-3 m. 4-6m. 7-9m. 10-14 m. 15-17 m.

Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami būsimųjų įtėviųšeimoje

Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami socialinės globosįstaigoje

Vaikai iki įvaikinimo buvoglobojami globėjų šeimoje

55 pav. Įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei globos vietą

iki įvaikinimo 2010 metais

Kaip matome 55 paveikslėlyje, 2010 metais:

- nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus 44 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo

globojami šeimoje, 35 – institucijoje, 3 vaikai – globėjų šeimoje; nuo 4 iki 6 metų amžiaus 10

likusių be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 13 – institucijoje;

- nuo 7 iki 9 metų amžiaus 2 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami

šeimoje;

- nuo 10 iki 14 metų amžiaus 1 likęs be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojamas

šeimoje;

- nuo 15 iki 17 metų amžiaus 1 likęs be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojamas

šeimoje;

Paminėtina, jog 2009 metais nuo 3 mėnesių iki 3 metų amžiaus 46 likę be tėvų globos vaikai

iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 48 – institucijoje, 1 – globėjų šeimoje; nuo 4 iki 6 metų

amžiaus 9 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje, 4 – institucijoje; nuo

7 iki 9 metų amžiaus 2 likę be tėvų globos vaikai iki įvaikinimo buvo globojami šeimoje.

Taigi, lyginant 2009 ir 2010 metų duomenis, matyti, jog 2010 metais be tėvų globos likusių

vaikų skaičius pagal amžiaus grupes ir globos vietą šiek tiek pasikeitė.


ataskaita

101

Kaip matome 56 paveiksle, 2010 metais įvaikinta daugiau vaikų su išgydomomis sveikatos

problemomis (56 %), nei vaikų, neturinčių sveikatos sutrikimų (44 %). 2009 metais taip pat daugiau

vaikų buvo įvaikinti su išgydomomis sveikatos problemomis (66,40 %), nei vaikų, neturinčių

sveikatos sutrikimų. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, daugumai be tėvų globos likusių įvaikintų

vaikų su išgydomomis sveikatos problemomis diagnozuotos šios ligos: hypermetropija, atvira

ovalioji anga, funkcinis sistolinis širdies ūžesys, normalios fiziologinės raidos sutrikimas,

dermatitas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, įgimta širdies yda, astma, plokščiapėdystė,

funkcionuojanti ovalinė anga, kalbos išraiškos sutrikimas, plokščiapėdystė, mažas svoris, prieširdžių

pertvaros defektas, motorinės raidos sutrikimas ir kt.

66,40%

55,40%

33,60%

44,60%

0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%

2009 metai

2008 metai

Įvaikinti vaikai be sveikatosproblemų

Įvaikinti vaikai su išgydomomoissveikatos problemomis

56 pav. Įvaikintų vaikų sveikatos būklė 2008–2009 metais

2010 metais tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia sudaro 64 %, o

teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 23 % nuo visų kitų

teisinių statusų (13 %). 2009 m. tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia

sudarė 71,3 %, o teismo nutartimi patvirtinti tėvų (vieno iš tėvų) sutikimai įvaikinti vaiką – 26,7

% nuo visų teisinių statusų. Lyginant su 2009 metais sumažėjo vaikų, kurių tėvams (vienam iš

tėvų) buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų atžvilgiu, tačiau išaugo vaikų, kurių tėvai yra

nežinomi, skaičius (30 lentelė). Palyginus paskutiniųjų trejų metų duomenis, daugiausia vaikų

tampa galimais įvaikinti, kai tėvams (vienam iš tėvų neterminuotai) apribojama tėvų valdžia.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad

tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis

gali pasikeisti.


ataskaita

102

30 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų, skaičius pagal teisinį statusą 2008–2010 metais

Įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Tėvams ar vienam iš turėtų neterminuotai apribota tėvų valdžia

66

72 70

Tėvai ar vienas iš turėtų yra teismo nutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką

20 27 25

Abu tėvai mirę 4 - Tėvas miręs, motinai neterminuotai apribota

valdžia 3 -

Vienišos motinos valdžia neterminuotai apribota, globėjų sutikimas įvaikinti vaiką

2 - 3

Vieniša motina mirusi 1 - Motina mirusi, tėvas nežinomas 1 - Motina mirusi, tėvas patvirtino sutikimą įvaikinti

vaiką 1 2

Motina mirusi, tėvo valdžia apribota neterminuotai, globėjos sutikimas įvaikinti vaiką

1 -

Motina mirusi, tėvui neterminuotai apribota tėvo valdžia

1

Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, globėjo sutikimas įvaikinti vaiką

1 - 1

Tėvas nežinomas, motina mirusi - 1 1 Abu tėvai nežinomi 1 2 6 Tėvas miręs, motina patvirtino sutikimą įvaikinti

vaiką - 1

Globėjai patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką - 1 Motina patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, tėvui

neterminuotai apribota valdžia - 1

Motina mirusi, tėvo valdžia apribota neterminuotai

- 1

Nepilnametės motinos tėvai teisme patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką

- 2 1

Motinai neterminuotai apribota valdžia, tėvo patvirtintas sutikimas

1

Iš viso 101 110 109

2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 likusias be tėvų globos mergaites ir 55 likusius be tėvų

globos berniukus: 82 vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 23 vaikai

priklausė amžiaus grupei nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai priklausė 7–9 metų amžiaus grupei, 1

vaikas priklausė 10–14 metų amžiui, 1 vaikas priklausė 15–17 metų amžiaus. Lyginant su 2009

metais, išaugo įvaikintų berniukų, o sumažėjo įvaikintų mergaičių skaičius. 2009 metais LR

piliečiai įvaikino 58 likusias be tėvų globos mergaites ir 52 likusius be tėvų globos berniukus: 95

vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 13 vaikų priklausė amžiaus grupei nuo

4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai priklausė 7–9 metų amžiaus grupei. Taigi, lyginant 2009 ir 2010

metus, padaugėjo įvaikintų likusių be tėvų globos vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus skaičius (2009

metų jų buvo – 13, o 2010 metais – 23 vaikai) (31 lentelė).


ataskaita

103

31 lentelė. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir

amžių 2010 metais

Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo metus

Vaikų skaičius pagal gimimo metus

Vaikų skaičius pagal amžiaus grupes

berniukai mergaitės 3 mėn.– 3 m.

2010 7 9 2009 9 11 2008 10 9 2007 5 12 2006 6 4

Iš viso 37 45 4–6 m.

2006 7 3 2005 3 1 2004 4 4 2003 1

Iš viso 14 9

2003 2 0 7–9 m.

1999 1 0 10–14 m.

1992 1 0 15–17 m. IŠ VISO 55 54

Iš pateikto 57 pav. matyti, jog 2010 metais didžiausią procentą įvaikintų vaikų sudaro vaikai,

kurių amžius yra nuo 3 mėn. iki 3 metų, t. y. 67 %. Įvaikintų vaikų, kurių amžius yra 4–6 metai,

sudaro atitinkamai 25 %, 7–9 metų – 4 %, 10–14 metų – 2 %, 15–17 metų – 2 % (2009 m., kaip ir

2008 m., didžiausią procentą įvaikintų vaikų sudarė vaikai iki 3 metų, t. y. 86,4 % ir 76,2 %; 2008–

2009 m. 4–6 metų amžiaus vaikai sudarė atitinkamai 19,8 % ir 11,8 %, 7–9 metų – 2 % ir 1,8 %.

Taigi, kaip matome, sumažėjo iki 3 metų įvaikintų vaikų skaičius – 19,4 %, o išaugo įvaikintų vaikų

nuo 4–6 metų amžiaus skaičius – 13,2 %.


ataskaita

104

67%

25%

4%

2%2%

3 mėn.– 3 m.

4–6 m.

7–9 m.

10-14 m.

15-17 m.

57 pav. Be tėvų globos likusių įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 metais

Įvaikinusios 2010 m. be tėvų globos likusius vaikus šeimos į Norinčių įvaikinti, Lietuvos

Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąrašą, buvo įrašytos (58 pav.):

1) 2008 m. – 6 šeimos. Jos iki įvaikinimo globojo 6 tėvų globos netekusius vaikus;

2) 2009 m. – 48 šeimos, iš kurių: a) 27 šeimos iki įvaikinimo globojo 27 tėvų globos

netekusius vaikus; b) 19 šeimų įvaikino 20 vaikų netekusių tėvų globos, kurie buvo globojami

socialinės globos įstaigoje; c) 2 šeimos įvaikino 2 vaikus, netekusius tėvų globos, kurie iki

įvaikinimo globotus globėjų šeimoje;

3) 2010 m. – 43 šeimos, iš kurių: a) 22 šeimos įvaikino 28 vaikus netekusius tėvų globos, kurie

iki įvaikinimo globoti socialinės globos įstaigoje; b) 20 šeimų, kurios iki įvaikinimo globojo 21 tėvų

globos netekusį vaiką; c) 1 šeima įvaikino 1 vaiką, netekusį tėvų globos, kuris buvo globojamas

globėjų šeimoje;

4) 1 šeima – 2007 metais įrašyta, 2008 metais išbraukta, 2010 metais pakartotinai įrašyta –

įvaikino 2 vaikus netekusius tėvų globos, kuriuos iki įvaikinimo globojo;

5) 1 šeima – 2007 metais įrašyta, 2009 metais išbraukta, 2010 metais pakartotinai įrašyta –

įvaikino 1 vaiką, netekusį tėvų globos, kurį iki įvaikinimo globojo.


ataskaita

105

2

6

27

2019

22

21

0

5

10

15

20

25

30

2007/2010 2008 2009 2010

Šeimų, įvaikinusių tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojamišeimoje, skaičius

Šeimų, įvaikinusių tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojami vaikųglobos namuose, skaičius

Šeimos, įvaikinusios tėvų globosnetekusius vaikus, kurie ikiįvaikinimo buvo globojamiglobėjų šeimoje, skaičius

58 pav. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas pagal įrašymą į Norinčių

įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą

2010 metais

Neretai įvaikina jau vaikus auginančios šeimos. Pastebėtina, jog 2010 metais išaugo šeimų,

auginančių įvaikintus vaikus, skaičius. Jų buvo 14.

32 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas

pagal šeimoje auginamus vaikus 2008–2010 metais

Įvaikinusios be tėvų globos likusius vaikus LR piliečių šeimos pagal šeimoje auginamus vaikus, skaičius nuo 2008 iki 2010 metų

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Šeimos, neturinčios vaikų 62 76 61 Šeimos, globojančios vaikus 1 1 0 Šeimos, auginančios biologinius vaikus 17 14 16 Šeimos, auginusios biologinius vaikus, kurie vėliau mirė

2

Įvaikintojai, turintys vaikų iš pirmosios santuokos 7 4 4 Šeimos, auginančios įvaikintus vaikus 7 8 14 Šeimos, auginančios biologinius vaikus ir įvaikintus vaikus

2

Šeima, auginanti 4 vaikus (1 bendras vaikas, 1 vaikas iš pirmosios pareiškėjos santuokos, 2 vaikai iš pirmosios pareiškėjo santuokos)

1

Iš viso 95 103 99

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog įvaikintojais gali

būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki 50 metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais

teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Teismas, nagrinėdamas konkrečią

įvaikinimo bylą, kruopščiai ištiria padėtį, ar nėra kitų kliūčių įvaikinti, ir sprendimą priima

išimtinai vaiko interesais. 2010 metais kaip ir 2009 m., daugiausiai likusių be tėvų globos vaikų

įvaikino LR piliečiai nuo 31 iki 40 metų amžiaus (2010 metais iš viso 115 asmenų, o 2009 metais


ataskaita

106

134 asmenys priklausė nuo 31 iki 40 metų amžiaus grupei). Tokio amžiaus būsimieji įtėviai

paprastai yra finansiškai stabilūs ir moraliai pasirengę įvaikinti vaikus. 2010 metais įvaikino ir

vyresni nei 50 metų 3 vyrai bei 1 moteris (59 pav.).

9

3124 20

5 3

11

38

22

17

3

1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46 - 50 m. virš 50 m.

Mot. lytis

Vyr. lytis

59 pav. LR piliečių, įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus, pasiskirstymas

pagal amžiaus grupes 2010 m.

Iš 4 įvaikinusių nesusituokusių asmenų (vienišos moterys) dvi vienišos moterys įvaikino,

kurioms buvo nuo 31 iki 35 metų amžiaus.

3 vaikai buvo įvaikinti 3 Lietuvos Respublikos piliečiams (moterims), kurių amžius buvo nuo

31 iki 45 metų amžiaus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 2

dalimi, nustatančia įvaikinimą vienam iš sutuoktinių.

VIII. 4. Įvaikinimas vaiko biologinės mamos (tėvo) sutuoktiniui

2010 metais 48 vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai, iš jų 2 vaikus

įvaikino biologinio tėvo sutuoktinė. 4 sutuoktiniai įvaikino po 2 vaikus. 2009 m., kaip ir 2008 m.,

54 vaikus įvaikino 50 biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai. Kaip matyti, 2010 metais šiek tiek

sumažėjo vaikų, įvaikintų vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. 2010 metais 4 vaiko

biologinės motinos sutuoktiniai, gyvenantys Alytaus mieste, Šiaulių mieste ir Vilniaus mieste bei

rajone, įvaikino po 2 vaikus. 2009 m. 2 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai, gyvenantys

Vilniaus mieste ir Kretingos rajone, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologinės motinos sutuoktinis,

gyvenantis Joniškio rajone, įvaikino 3 vaikus. 2008 m. 2 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai,

gyvenantys Šiaulių rajone ir Kauno mieste, įvaikino po 2 vaikus, o 1 vaiko biologinės motinos

sutuoktinis, gyvenantis Kauno mieste, įvaikino 3 vaikus.


ataskaita

107

33 lentelė. LR piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus pasiskirstymas pagal VTAS

VTAS rajonas, miestas

Įvaikintojų (sutuoktinių) skaičius

Vaikų skaičius

Iš viso 44 48

Alytaus m. 2 3

Anykščių r. 1 1

Jonavos r. 3 3

Birštono m. 1 1

Kauno m. 3 3

Kauno r. 1 1

Kėdainių r. 1 1

Kelmės r. 1 1

Klaipėdos m. 3 3

Kretingos r. 1 1

Mažeikių r. 1 1

Panevėžio m. 1 1

Pasvalio r. 1 1

Radviliškio r. 2 2

Šiaulių m. 3 4

Šiaulių r. 2 2

Šilalės r. 1 1

Šilutės r. 2 2

Varėnos r. 1 1

Vilniaus m. 9 10

Vilniaus r. 3 4

Visagino m. 1 1

Nenurodytose lentelėje savivaldybėse įvaikinimo vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui

atvejų nebuvo.

2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 23 berniukus ir 25

mergaitės. 2009 metais 50 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktinių įvaikino 29 berniukus ir 25

mergaites. 2008 m. 50 vaiko biologinės motinos sutuoktinių įvaikino 30 berniukų ir 24 mergaites, o

giminaičių šeima įvaikino mergaitę. Taigi, lyginant 2008, 2009 ir 2010 metus, įvaikintų mergaičių

skaičius išlieka stabilus.

2010 metais biologinės vaiko motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino:

- 3 mergaites nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus, 11 mergaičių nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5

mergaites nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 4 mergaites nuo 10 iki 14 metų amžiaus ir 2 mergaites 15

iki 17 metų amžiaus.


ataskaita

108

- 2 berniukus nuo 3 mėn. iki 3 metų amžiaus, 7 berniukus nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 5

berniukus nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 5 berniukus nuo 10 iki 14 metų amžiaus ir 4 berniukus nuo 15

iki 17 metų amžiaus.

34 lentelė. LR piliečių vaikų, įvaikintų motinos (tėvo) sutuoktinio, pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus

grupes 2010 metais

Vaikų gimimo metai Vaikų skaičius pagal lytį ir gimimo

metus

Vaikų

skaičius pagal

gimimo metus

Vaikų skaičius pagal amžiaus

grupes

berniukai mergaitės 3 mėn.–3 m.

2009 1 2008 2007 1 2 2006 1 2005

Iš viso 2 3 5 4–6 m.

2006 3 2 2005 1 2004 1 4 2003 2 5 2002

Iš viso 7 11 18

2003 1 7–9 m. 2002 2 4 2001 2000 2 1 1999

Iš viso 5 5 10 10–14 m.

1999 2 3 1998 1 1997 2 1996 1995 1

Iš viso 5 4 9 15–17 m.

1995 1 1994 1 1 1993 1 1 1992 1 1991

Iš viso 4 2 6 IŠ VISO 23 25 48

2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 38 vaikus, gimusius iš

ankstesnės santuokos, iš jų 22 vaikų tėvai patvirtino sutikimą, 8 vaikų tėvams neterminuotai apribota

valdžia jų vaikų atžvilgiu, 6 tėvai mirę, 1 vaiko tėvas pagal Rusijos Federacijos įstatymus buvo


ataskaita

109

paskelbtas nežinia kur esantis (juridinis statusas – vaiko tėvas pripažintas mirusiu), 1 vaiko motina

mirė; 9 vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos, 9 vaikų tėvai buvo nežinomi; 1 vaiko,

gimusio ne santuokoje, motina patvirtino sutikimą įvaikinti. 2009 m. 50 vaiko biologinės motinos

(tėvo) sutuoktinių įvaikino: 36 vaikus, gimusius iš ankstesnės santuokos, iš jų 17 vaikų tėvai

patvirtino sutikimą įvaikinti vaiką, 11 vaiko motinoms (tėvams) neterminuotai apribota valdžia

vaiko atžvilgiu, 7 vaikų motinos (tėvai) mirė, 1 vaiko tėvas nežinomas; 18 vaikų, kurių motinos iki

santuokos buvo vienišos, iš jų 1 vaiko tėvas patvirtino sutikimą įvaikinti, 17 vaikų tėvai nežinomi.

Lyginant su praėjusiais metais, ataskaitiniu laikotarpiu padaugėjo gimusių iš ankstesnės santuokos

vaikų (tokių buvo – 38) skaičius, o sumažėjo vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos (tokių

buvo – 9).

Iš pateikto 60 pav. matyti, jog 2010 metais sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys ir 42 vyrai.

2010 metais daugiausia vaikų įvaikino asmenys iki 30 metų amžiaus. Ta pati tendencija buvo ir 2009

m., ir 2008 m.. 2010 metais, kaip ir 2009 metais, sutuoktinio vaikus įvaikino 2 moterys 36–50 metų

amžiaus.

16

12

9

31 1

1

1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

iki 30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46 - 50 m. virš 50 m.

Mot. lytis

Vyr. lytis

60 pav. LR piliečių, įvaikinusių sutuoktinių vaikus, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010 metais

Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti skaičiai gali neatspindėti realios situacijos, nes dažnai vaiko

biologinės motinos sutuoktiniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 ir

3.142 straipsniais, pripažįsta tėvystę vaiko atžvilgiu.

Išvados

1. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 109 tėvų globos netekusius vaikus. LR piliečiai,

nepaisydami sunkmečio, nuo 2008 metų iki 2010 metų kasmet įvaikino daugiau nei po 100 vaikų,

netekusių tėvų globos.


ataskaita

110

2. Didžiausias nesusituokusių asmenų (vienišų moterų), įvaikinusių tėvų globos netekusius

vaikus, skaičius buvo 2007 metais – 16 asmenų, o mažiausias 2004 ir 2010 metais – 4 asmenys.

Galima manyti, jog tokį mažėjimą vis dėlto nulėmė sunkmetis.

3. Didžiausias LR piliečių, įvaikinusių po 2 be tėvų globos likusius vaikus, skaičius buvo 2010

metais – 10 šeimų (pavyzdžiui, 2004 metais tokių šeimų nebuvo). Lyginant su 2009 metais, LR

piliečių, įvaikinusių po 2 vaikus, netekusius tėvų globos, skaičius išaugo 18 %.

4. Ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo įvaikintų tėvų globos netekusių vaikų iš socialinės globos

įstaigų skaičius (48 vaikai), nes įvaikinta daugiau netekusių tėvų globos vaikų, kuriuos iki

įvaikinimo šeimos globojo – (58 vaikai).

5. Per 2010 metus tėvų globos netekusius vaikus įvaikino šeimos iš 24 savivaldybių, įvaikinti

tėvų globos netekę vaikai buvo iš 34 savivaldybių.

6. Iš 82 įvaikintų vaikų 6 vaikai palikti Gyvybės langeliuose: 2 vaikai buvo iš Vilniaus miesto,

3 vaikai iš Kauno miesto ir 1 vaikas iš Šiaulių miesto.

7. Mažėja sveikų įvaikintų vaikų skaičius (2010 metais – 56 proc., o 2009 metais – apie 66

proc. visų įvaikintų vaikų).

8. 2010 metais tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia sudarė 64 %, o

teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 23 % nuo visų kitų

teisinių statusų (13 %). 2009 m. tėvams (vienam iš tėvų) neterminuotai apribojama tėvų valdžia

sudarė 71,3 %, o teismo nutartimi patvirtintų tėvų (vieno iš tėvų) sutikimų įvaikinti vaiką – 26,7 %

nuo visų teisinių statusų. Lyginant su 2009 metais, sumažėjo vaikų, kurių tėvams (vienam iš tėvų)

neterminuotai apribota tėvų valdžia jų atžvilgiu, tačiau išaugo vaikų, kurių tėvai yra nežinomi,

skaičius (6 vaikai). Be to, daugiausia vaikų tampa galimais įvaikinti, kai tėvams (vienam iš tėvų)

neterminuotai apribojama tėvų valdžia vaikų atžvilgiu.

9. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 likusias be tėvų globos mergaites ir 55 likusius be tėvų

globos berniukus: 82 vaikai įvaikinti nuo 3 mėnesių amžiaus iki 3 metų amžiaus, 23 vaikų priklausė

amžiaus grupei nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 2 vaikai – 7–9 metų amžiaus grupei, 1 vaikas – 10–14

metų amžiui, 1 vaikas – 15–17 metų amžiaus. Lyginant su 2009 metais, padidėjo įvaikintų likusių

be tėvų globos vaikų nuo 4 iki 6 metų amžiaus skaičius (2009 metų jų buvo 13, o 2010 metais – 23

vaikai). Taigi ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo iki 3 metų mažiaus įvaikintų vaikų skaičius (19,4

%), o įvaikintų vaikų 4–6 metų amžiaus skaičius padidėjo (13,2 %).

10. 2010 metais LR piliečiai įvaikino 54 mergaites ir 55 berniukus (2009 metais LR piliečiai

įvaikino 58 mergaites ir 52 berniukus).

11. 2010 metais išaugo šeimų, auginančių įvaikintų vaikus, skaičius – tokių šeimų buvo 14, o

2009 metais tokių šeimų buvo 8.


ataskaita

111

12. Didžiausią įvaikinusiųjų skaičių sudaro asmenys nuo 31 iki 40 metų amžiaus. Šio amžiaus

būsimieji įtėviai yra finansiškai stabilūs ir moraliai pasirengę įvaikinti vaikus. 2010 metais įvaikino

ir 3 vyrai bei 1 moteris daugiau kaip 50 metų amžiaus.

13. 2010 metais 48 vaikus įvaikino 44 vaiko biologinės motinos sutuoktiniai, iš jų 2 vaikus

įvaikino biologinio tėvo sutuoktinė. 4 sutuoktiniai įvaikino po 2 vaikus. 2010 metais 4 vaiko

biologinės motinos sutuoktiniai, gyvenantys Alytaus ir Šiaulių miestuose bei Vilniaus mieste ir

rajone, įvaikino po 2 vaikus.

14. 2010 metais 44 vaiko biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniai įvaikino 23 berniukus ir 25

mergaitės. Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, įvaikintų mergaičių skaičius išlieka beveik

nepakitęs, o berniukų mažėja.

15. Lyginant 2009 ir 2010 metus, šiek tiek padaugėjo vaikų, gimusių iš ankstesnės santuokos

skaičius (38 vaikai), o sumažėjo vaikų, kurių motinos iki santuokos buvo vienišos (9 vaikai).

16. Jau antri metai daugiausia biologinės motinos vaikus įvaikina vyrai iki 30 metų amžiaus.

2010 m. du sutuoktinių vaikus įvaikino 2 moterys.

VIII. 5. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių

apskaita

2010 m. gruodžio 31 dienos duomenimis, norinčių įvaikinti LR piliečių, gyvenančių

užsienyje, ir užsieniečių sąraše (toliau – sąrašas) buvo 231 šeima, norinti įvaikinti Lietuvoje. Tai yra

mažiausias sąraše esančių šeimų skaičius nuo 2003 metų. Sąraše esančių šeimų skaičiaus mažėjimą

nulėmė per metus į sąrašą įtraukiamų šeimų, pageidaujančių įvaikinti vaikus Lietuvoje, skaičiaus

smarkus mažėjimas.


ataskaita

112

181

245

299289

281 286

308

272

231

104

161151

118 120

148

129

97

74

0

50

100

150

200

250

300

350

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Metai

Šei

mų

ska

ičiu

s

Šeimų, esančių sąraše,skaičiusŠeimų, įrašytų per metus,skaičius

61 pav. LR piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų skaičius sąraše 2002–2010 m.

Kaip matyti 61 pav., per ketverius pastaruosius metus į sąrašą įtraukiamų šeimų skaičius

labai mažėjo. Tarnybos nuomone, tai susiję su tuo, jog Lietuvoje užsienio piliečių šeimos turi labai

mažai galimybių įvaikinti mažus vaikus. Pastaraisiais metais dėl įvaikinimo Lietuvoje daugiausia

kreipiasi šeimos, sutinkančios įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikus, tačiau, kaip žinia, vyresnių

vaikų įvaikinimas priimtinas ne visoms šeimoms. Be to, vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimas

reikalauja didesnio būsimųjų tėvų psichologinio lankstumo ir itin gero šeimų parengimo

įvaikinimui. Ne visos šeimos pajėgios priimti į šeimą mokyklinio amžiaus vaiką ir užtikrinti

tinkamą jo adaptaciją naujoje aplinkoje.

Nors, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia į sąrašą įtraukiama pageidaujančių įvaikinti

Italijos piliečių šeimų, 2010 metais šios šalies piliečių į sąrašą įtraukta maždaug 35 procentais

mažiau nei 2009 metais. Pagrindinės to priežastys – ilgėjanti tarptautinio įvaikinimo procedūros

eiga Lietuvoje bei užsitęsusi pasaulyje finansinė krizė.

Pastaraisiais metais Švedijos piliečių šeimų į sąrašą įtraukiama šiek tiek daugiau nei

ankstesniais metais. Tarnybos nuomone, tai nulėmė pasikeitę šios šalies piliečių pageidavimai dėl

galimų įvaikinti vaikų. Švedijos piliečiai, anksčiau labiausiai domėjęsi specialių poreikių vaikų iki

trejų metų įvaikinimu, 2009 ir 2010 metais vis dažniau pateikė prašymus ir vyresnio amžiaus vaikų

įvaikinimui.

JAV šeimų, įtraukiamų į apskaitą, skaičius pastaraisiais metais taip pat nelabai keičiasi. JAV

piliečiams Lietuvoje atstovaujančios įgaliotos įvaikinimo organizacijos pirmiausia išsiskiria tuo, jog


ataskaita

113

daugiausiai atstovauja šeimoms, turinčioms kilmės ryšį su Lietuva. Kadangi tokioms šeimos

suteikiama pirmenybė, teikiant pasiūlymus įvaikinti, šių šeimų įvaikinimo procedūra yra palyginti

trumpa ir jiems pageidaujant įvaikinti vaikus iki šešerių metų amžiaus. Be to, JAV įvaikinimo

organizacijos Lietuvoje aktyviai vykdo vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įvaikinimo programą.

35 lentelė. 2009 m. ir 2010 m. į sąrašą įrašytų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes

Valstybė 2009 m. įrašytų

šeimų skaičius

2010 m. įrašytų

šeimų skaičius

Italija 53 35

JAV 14 10

Prancūzija 10 5

Švedija 9 10

Lietuva 3 0

Ispanija 2 1

Naujoji Zelandija 2 3

Australija 1 0

Kanada 1 3

Lenkija 1 3

Norvegija 1 0

San Marinas 0 1

Šveicarija 0 1

Vokietija 0 2

Iš viso 97 74

Įdomu tai, kad įtraukiamų į sąrašą šeimų skaičius ne itin atspindi sąraše esančių šeimų

pasiskirstymą pagal šalis. Italijos piliečiai, kaip ir ankstesniais metais, sudaro daugiau nei pusę, t. y.

127 iš 231 sąraše esančių šeimų. Ispanijos piliečių šeimų, kurių pastaraisiais metais įtraukiama labai

nedaug, skaičius kinta nedaug: 2008 m. jų buvo 32, 2009 m. – 28, 2010 m. – 25. Daugiausia


ataskaita

114

Ispanijos piliečių šeimų į sąrašą įrašyta 2005–2008 metais. Dauguma jų pageidauja įvaikinti gana

mažus geros sveikatos vaikus, todėl jų įvaikinimo procedūra tęsiasi net kelerius metus. Prancūzijos

piliečių šeimų, pageidaujančių įvaikinti Lietuvoje, skaičius ir toliau mažėja. Per ketverius

pastaruosius metus Prancūzijos piliečių sąraše skaičius sumažėjo daugiau nei tris kartus (2007

metais buvo 65 šeimos, 2010 metais – 19 šeimų). Šios šalies piliečių skaičiaus sąraše mažėjimą

nulėmė dvi priežastys: kasmet vis mažiau Prancūzijos piliečių šeimų įrašoma į sąrašą ir vis daugiau

šeimų iš jo išbraukiama.

36 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal valstybes

Valstybė Šeimų, esančių sąraše, skaičius

Italija 127

Ispanija 25

Prancūzija 19

JAV 14

Vokietija 13

Australija 9

Švedija 9

Kanada 6

Lenkija 3

Naujoji Zelandija 3

LR/Latvija 1

LR/Prancūzija 1

San Marinas 1

Iš viso 231

Analizuojant sąrašo sudėtį pagal šeimų įtraukimo į sąrašą metus, pastebima, kad, kaip ir

ankstesniais metais, beveik pusė sąraše esančių šeimų į sąrašą įrašytos 2009–2010 m. Vis dėlto 15

šeimų (~6,5 %) laukia įvaikinimo penkerius ir daugiau metų. Pagrindinė tokio ilgo laukimo sąraše

priežastis – šeimos pageidavimas įvaikinti mažą ir sveiką vaiką. Daugelis minėtų šeimų į sąrašą


ataskaita

115

įrašytos 2005 metais, tačiau vis dar nesulaukia pasiūlymų įvaikinti, nes pageidauja įvaikinti vaikus

iki 3 metų amžiaus ar šiek tiek vyresnius. Anksčiau į sąrašą įtrauktos šeimos jau yra gavusios

dažnai ir ne po vieną pasiūlymą įvaikinti, kurių atsisakė dėl vaiko sveikatos ar kitų priežasčių.

Vienintelė šeima, sąraše esanti nuo 2003 metų, gavo net penkis pasiūlymus įvaikinti, tačiau visi jie

buvo atmesti. Šeimos, įrašytos 2004 metais, gavo po 2 pasiūlymus įvaikinti, kurių taip pat atsisakė.

Tarnyba dėl šių šeimų nuolat bendradarbiauja su joms atstovaujančiomis užsienio centrinėmis

institucijomis bei įgaliotomis organizacijomis, siekdama pakoreguoti šeimų pageidavimus dėl

galimų įvaikinti vaikų. Deja, ne visos šeimos yra tam pasirengusios ir ryžtasi pakelti pageidaujamų

įvaikinti vaikų amžių ar skaičių. Daugiausia šeimų, laukiančių įvaikinimo penkerius ir daugiau

metų, yra Ispanijos piliečiai.

37 lentelė. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal

įtraukimo į sąrašą metus ir valstybes

Įtraukimo į apskaitą metai Valstybė

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Iš

viso

Italija 1 1 2 24 39 28 32 127

Ispanija 9 5 4 4 2 1 25

Prancūzija 2 1 2 3 7 4 19

JAV 1 5 8 14

Vokietija 2 3 3 3 2 13

Australija 3 4 1 1 9

Švedija 1 2 6 9

Kanada 1 1 1 3 6

Lenkija 1 2 3

Naujoji Zelandija 1 2 3

LR/Latvija 1 1

LR/Prancūzija 1 1

San Marinas 1 1

Iš viso 1 2 12 14 39 54 48 61 231


ataskaita

116

Iš 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių 231 šeimų, 13 turi kilmės ryšį su Lietuva (2

mišrios šeimos, gyvenančios Lietuvoje; 4 LR ir mišrios šeimos, gyvenančios užsienyje; 7 lietuvių

kilmės šeimos). Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė

priežastis – lietuvių kilmės šeimų, įtraukiamų į sąrašą pastaraisiais metais, skaičiaus sumažėjimas:

2008 m. į sąrašą buvo įrašyta 14 kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų, 2009 m. – 10 šeimų, o 2010

m. – 7 šeimos. Kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų tarptautinio įvaikinimo procedūra yra

trumpesnė nei kitų sąraše esančių šeimų. Paprastai tokios šeimos įvaikina vaiką per 1–2 metus.

Tada jos išbraukiamos iš pageidaujančiųjų įvaikinti Lietuvoje sąrašo.

1516

1112

19

16

13

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

62 pav. Kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų skaičius sąraše 2004–2010 m.

Keturios lietuvių kilmės šeimos yra kilusios iš JAV, dvi iš Kanados ir viena iš Vokietijos.

Sąraše yra penkios mišrios šeimos, iš kurių 2 šeimos, kuriose LR piliečiai susituokę su Latvijos ir

Prancūzijos pilietėmis, nuolat gyvena Lietuvoje, 1 šeima (LR pilietė yra ištekėjusi už Italijos

piliečio) nuolat gyvena Italijoje, 2 šeimos, kuriose moterys turi dvigubą pilietybę (LR ir JAV), yra

ištekėjusios už JAV piliečių ir nuolat gyvena JAV. Taip pat sąraše yra viena vieniša LR ir JAV

pilietė, nuolat gyvenanti JAV.


ataskaita

117

Kanada; 2

Vokietija; 1

Italija; 1

Lietuva; 2

JAV; 7

63 pav. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše esančių kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų

pasiskirstymas pagal nuolatinę gyvenamąją vietą

LR piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Norvegijoje, kur pastaraisiais

metais emigravo daugiausia lietuvių, sąraše nėra. Pagrindinė priežastis – Lietuvoje nėra šių šalių

įgaliotų organizacijų, galinčių vykdyti tarptautinį įvaikinimą.

Šeimų pageidavimai dėl norimo įvaikinti vaiko

Kaip pažymėta dalyje apie galimų įvaikinti vaikų apskaitą, dauguma galimų įvaikinti vaikų,

siūlomų tarptautiniam įvaikinimui, yra mokyklinio amžiaus vaikai, brolių, seserų grupės ir vaikai,

turintys sunkiai išgydomų ar neišgydomų sveikatos sutrikimų. Rasti tokių vaikų poreikius geriausiai

galinčias patenkinti šeimas yra didelis iššūkis ne tik Tarnybai, organizuojančiai tarptautinį

įvaikinimą Lietuvoje, bet ir užsienio valstybių centrinėms institucijoms bei įgaliotoms

organizacijoms. Viena vertus, šeimų, laukiančių įvaikinti vaiką Lietuvoje, pageidavimai dėl vaikų

skaičiaus, amžiaus, lyties ir sveikatos lemia vaikų įvaikinimo procedūros trukmę ir apskritai jų

galimybes būti įvaikintais (pavyzdžiui, 3–4 brolių, seserų grupę pageidaujančios įvaikinti šeimos

ieškoma kur kas ilgiau nei norinčios įvaikinti 1–2 vaikus, o šeima, pageidaujanti įvaikinti 14 metų

paauglį randama labai retais atvejais). Kita vertus, pačios šeimos įvaikinimo procedūros trukmė

labai priklauso nuo jos pageidavimų (pavyzdžiui, šeimos, pageidaujančios įvaikinti 12 metų vaiką,

ar vaiką, turintį specialiųjų poreikių, įvaikinimo procedūra gali užtrukti apie pusę metų, o šeima,

pageidaujanti įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, pasiūlymo įvaikinti gali laukti penkerius ir


ataskaita

118

daugiau metų, nes tokio amžiaus galimų įvaikinti vaikų, kurie yra siūlomi įvaikinti tarptautiniu

būdu, yra labai mažai).

Šeimų pageidavimai dėl vaiko amžiaus

Įprasta, kad pagrindinis įvaikinimo motyvas – noras būti tėvais. Daugiau nei 80% sąraše

esančių šeimų neturi vaikų. Įvaikinimas jiems yra vienintelis kelias patirti motinišką rūpestį, tėvišką

atsakomybę bei matyti augantį vaiką. Būtent todėl, kad galėtų stebėti vaiko raidą, dauguma sąraše

esančių šeimų norėtų įvaikinti kuo mažesnius vaikus. Be to, tokie vaikai lengviau integruojasi į

naują aplinką. Nepaisant to, pastaraisiais metais sąraše esančių šeimų, pageidaujančių įvaikinti

mažus (iki 6 metų amžiaus) vaikus, laipsniškai mažėja. 2010 m. gruodžio 31 d. iš visų sąraše

buvusių šeimų, mažus vaikus (iki 6 metų) pageidavo įvaikinti 33,7 % šeimų (78 šeimos). Nuo 2004

metų tokių šeimų sąraše sumažėjo beveik du kartus. Viena pagrindinių to priežasčių yra mažėjantis

į sąrašą įrašomų šeimų, pageidaujančių įvaikinti tokio amžiaus vaikus, skaičius. Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. A1-195 „Dėl

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-

162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio

valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” nustatė, kad per vienerius

kalendorinius metus įgaliojimą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą gavusi užsienio valstybės

institucija ar priimančios šalies centrinė įvaikinimo institucija gali pateikti ne daugiau kaip dviejų

šeimų (asmenų) prašymus įvaikinti vaiką iki šešerių metų, išskyrus atvejus, kai šeima (asmuo)

pageidauja įvaikinti vaiką su specialiaisiais poreikiais. Tai ypač pristabdė šeimų, pageidaujančių

įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, įrašymą į sąrašą. Be to, tokio amžiaus vaiko įvaikinimas gali

užtrukti daugiau nei penkerius metus.

38 lentelė. Šeimų, esančių sąraše, pageidavimai dėl įvaikinamo vaiko amžiaus (proc.) 2005–2010 m.

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Iki 3 m. 23,2 23,5 17,8 11,7 9,5 9

Iki 6 m. 57,4 80,6

50,2 73,7

41,3 59,1

36 47,7

29,8 39,3

24,7 33,7

Iki 9 m. 17,6 19,2 31,8 39,3 47,4 48,5

Iki 14 m. 1,4 6,4 9,1 13 12,9 16,9

Iki 17 m. 0

19

0,3

25,9

0

40,9

0

52,3

0,4

60,7

0,9

66,3


ataskaita

119

Kaip matome 38 lentelėje, pastaraisiais metais labai išaugo šeimų, pageidaujančių įvaikinti

mokyklinio amžiaus vaikus, skaičius. Dažnai tokio amžiaus vaikai turi specialiųjų poreikių, jiems

reikalingas didesnis dėmesys ne tik prisitaikant prie šeimyninio gyvenimo ritmo kitoje kultūrinėje

aplinkoje, bet ir pagalba, įsijungiant į tos šalies mokymosi sistemą. Geras šeimų parengimas

įvaikinimui, aktyvus įgaliotų įvaikinimo organizacijų dalyvavimas įvaikinant vaikus, turinčius

specialiųjų poreikių, bei trumpesnė vyresnio amžiaus vaikų įvaikinimo procedūra dažniausiai

paskatina šeimas įvaikinti vyresnį vaiką. Tai atspindi ir į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidavimai.

Ataskaitiniu laikotarpiu 74,3 procentai į sąrašą įrašytų šeimų pageidavo įvaikinti mokyklinio

amžiaus, daugiausia 7–12 metų amžiaus vaikus (50 iš 74 šeimų). Svarbu paminėti, jog dauguma šių

šeimų yra Italijos piliečiai (30 iš 50 šeimų).

39 lentelė. 2010 metais į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai dėl vaikų amžiaus

Italija JAV Švedija Kitos šalys Iš viso

Iki 3 m. 0 1 3 0 4

Iki 6 m. 1 3 7 4 15

Iki 9 m. 18 3 0 8 29

Iki 12 m. 14 2 0 5 21

Iki 15 m. 2 1 0 2 5

Iš viso 35 10 10 19 74

Šeimų pageidavimai dėl vaiko lyties

Kaip ir ankstesniais metais, daugumai užsienio valstybių piliečių šeimų, norinčių įvaikinti

Lietuvoje, vaiko lytis nėra svarbi. 175 sąraše esančios šeimos (76 %) nurodė, kad pageidauja

įvaikinti bet kurios lyties vaiką (vaikus).


ataskaita

120

Berniukas4% Mergaitė

15%

Nesvarbu76%

Abu variantai5%

64 pav. 2010 m. sąraše esančių šeimų pageidavimai dėl vaiko lyties

Šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaitę, skaičius visada yra didesnis nei tų, kurios

pageidauja įvaikinti berniuką. Konkrečios pageidaujamo įvaikinti vaiko lyties nurodymas dažnai

yra susijęs su šeimoje jau augančių vaikų lytimi ar įsivaizduojamu vienos ar kitos lyties vaikų

prisitaikymu šeimoje. Paprastai noras įvaikinti mergaitę motyvuojamas tuo, jog ji yra prieraišesnė,

rečiau turi elgesio problemų. Nuo 2007 metų šeimų, pageidaujančių įvaikinti mergaites, daugėja.

Kasmet vis daugiau šeimų pageidauja įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus, kurių elgesio ir

prisitaikymo šeimoje sunkumai neretai išryškėja po įvaikinimo, taigi esą „lengvesnis“ mergaičių

charakteris tampa dar svarbesnis.

40 lentelė. Šeimų (asmenų) pageidavimai dėl įvaikinamo vaiko lyties (proc.) 2003–2010 m.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Berniukas 2,5 4 3,1 3,9 4,5 3 3 4

Mergaitė 10,2 12 9,3 8,9 12,2 14 15 15

Vaiko lytis nesvarbi

87,3 83,8 87,5 87,2 83,3 82 79 76

Šeimų pageidavimai dėl vaiko sveikatos būklės

Iš 2010-12-31 sąraše esančios 231 šeimos, 84 (36,4 %) nori įvaikinti geros sveikatos būklės

vaikus, o 118 šeimų (51 %) nurodė, jog įvaikintų vaikus, turinčius nežymių, išgydomų sveikatos


ataskaita

121

sutrikimų. Palyginus su 2003 metų (70 %) ar 2004–2005 metų (64 %) duomenimis, šeimų,

pageidaujančių įvaikinti vaikus su išgydomais sveikatos sutrikimais, skaičius yra mažesnis. Tačiau

pastaraisiais metais vėl pradėjo ryškėti tendencija, kad dauguma į sąrašą įrašomų šeimų sutinka

įvaikinti vaikus su nedideliais sveikatos sutrikimais. Dauguma (67,6 %) 2010 metais į sąrašą įrašytų

šeimų taip pat nurodė, jog sutinka įvaikinti vaikus, turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. 10,8 %

šeimų nurodė, jog pageidauja įvaikinti tik geros sveikatos būklės vaikus.

36,4

51

12,610,8

67,6

21,6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Gera Išgydomi sveikatos sutrikimai Nenurodyta

Šeimos, esančios sąraše 2010-12-31 Šeimos, įrašytos į sąrašą per 2010 m.

65 pav. Šeimų pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų sveikatos (procentais)

2010 metais 21,6% šeimų, įrašytų į pageidaujančiųjų įvaikinti Lietuvoje sąrašą, nenurodė,

kokios sveikatos būklės vaikus jie pageidauja įvaikinti. Šis skaičius pastaraisiais metais didėja, nes

vis daugiau į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidauja dalyvauti specialiųjų poreikių turinčių vaikų

įvaikinimo programoje. Be to, nemaža dalis šeimų, pageidaujančių įvaikinti vaikus su išgydomais

sveikatos sutrikimais, vėliau taip pat sutinka įvaikinti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių.

Šeimų pageidavimai dėl vaikų skaičiaus

Pusė sąraše esančių šeimų (117) pageidauja įvaikinti vieną vaiką. Vis dėlto, atsižvelgiant į

tai, kad dauguma galimų įvaikinti vaikų siūlomi įvaikinti kartu su broliais, seserimis, šeimų,

pageidaujančių įvaikinti daugiau nei vieną vaiką, skaičius nemažėja. Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir

ankstesniais metais, trūksta šeimų, pageidaujančių įvaikinti 3 ir daugiau vaikų. Iš visų sąraše

esančių šeimų tik 9 (3,9 %) sutiktų įvaikinti daugiau nei du vaikus. Tai, jog tris ir daugiau vaikų


ataskaita

122

pageidauja įvaikinti gana nedaug šeimų gali lemti dvi pagrindinės priežastys. Pirma, vaikų

auginimo ir auklėjimo patirties neturintiems sutuoktiniams gali būti sudėtinga užtikrinti didelės

vaikų grupės adaptaciją šeimoje ir prisitaikymą naujoje kultūroje. Antra, didelės vaikų grupės

įvaikinimas ir auginimas yra susijęs su didesnėmis finansinėmis išlaidomis, taigi ribotos šeimų

finansinės galimybės gali lemti ir pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių.

41 lentelė. Šeimų (asmenų) pageidavimai dėl įvaikinamų vaikų skaičiaus (proc.) 2007–2010 m.

1 1–2 1–3 2 2–3 2–4 3 3–4

2007 m. 57,7 20,27 0,7 18,53 1,4 0 1 0,4

2008 m. 53,3 18,8 1,3 22,4 2,6 0 1,3 0,3

2009 m. 54,9 18,4 1,5 23,5 0,7 0 0,7 0,3

2010 m. 50,65 18,6 0,87 26,84 1,73 0,43 0,43 0,43

Atkreiptinas dėmesys, kad nemaža dalis šeimų, pageidavusių įvaikinti ikimokyklinio

amžiaus vaikus ar po vieną vaiką, nesulaukusios galimų įvaikinti vaikų pasiūlymų, dažnai

persvarsto savo pageidavimus ir, gavusios socialinių darbuotojų pritarimą, sutinka įvaikinti du ir

daugiau vaikų vienu kartu. Ypač tai aktualu pageidaujantiems įvaikinti vyresnio amžiaus asmenims,

nes įvaikinti du ar daugiau vaikų iš karto yra paprasčiau ir greičiau, nei įvaikinus vieną vaiką ir jam

prisitaikius šeimoje kreiptis dėl kito vaiko įvaikinimo. Pavyzdžiui, viena šeima, kuri į sąrašą buvo

įrašyta, kaip pageidaujanti įvaikinti vieną arba du vaikus, sutiko įvaikinti keturių brolių ir seserų

grupę, o šeima, įrašyta į sąrašą kaip pageidaujanti įvaikinti nuo vieno iki trijų vaikų, sutiko įvaikinti

penkių brolių ir seserų grupę.


ataskaita

123

117

43

2

62

4 1 1 10

20

40

60

80

100

120

140

1 1-2 1-3 2 2-3 2-4 3 3-4

66 pav. 2010 m. pabaigoje sąraše esančių šeimų pageidaujamas įvaikinti vaikų skaičius

Sąraše esančių šeimų (asmenų) charakteristikos

Kaip minėta, pagrindinis šeimų motyvas įvaikinti – noras būti tėvais. Todėl nenuostabu, kad

tam ryžtasi dažniausiai jau profesinėje srityje įsitvirtinę, materialinę gerovę susikūrę bei įvairius

nevaisingumo gydymo metodus išbandę vyresni nei 40 metų asmenys (42 lentelė). Kaip ir

praėjusiais metais, dauguma iš sąraše esančių vyresnio amžiaus asmenų yra Vokietijos, Italijos,

Prancūzijos bei Ispanijos piliečiai. Taip pat visi apskaitoje esantys Kanados ir San Marino piliečiai

yra vyresni nei 40 metų. Jauniausios užsienio piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti Lietuvoje,

yra iš Švedijos. 61 % apskaitoje esančių Švedijos piliečių yra jaunesni nei 40 metų.

2010 m. gruodžio 31 d. apskaitoje esančių moterų vidutinis amžius yra 45,15 metai, o vyrų –

46,16 metai. Lyginant su ankstesniais metais, tai didžiausias sąraše esančių asmenų amžiaus

vidurkis (2004 m. moterų vidutinis amžius buvo 41 metai, vyrų – 42 metai, 2006 ir 2007 m. moterų

– 42 metai, vyrų – 43 metai, 2008 m. moterų – 43,7 metai, o vyrų – 45 metai, 2009 m. moterų –

44,3 metai, vyrų – 45,58 metai).

42 lentelė. Sąraše esančių šeimų pasiskirstymas pagal amžių ir valstybes

Amžius (m.) Iki 30 31–35 36–40 41–45 46–50 Per 50

Valstybė V M V M V M V M V M V M

Australija 0 0 0 0 2 2 3 3 4 3 0 1

Ispanija 0 0 0 0 3 4 15 18 5 2 2 1


ataskaita

124

Italija 0 0 0 1 6 12 27 44 66 58 28 12

JAV 0 0 2 2 3 1 2 5 4 3 1 3

Kanada 0 0 0 0 0 0 3 2 2 4 1 0

Lenkija 0 0 0 1 1 1 1 0 0 0 1 1

LR/Latvija 0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0

LR/Prancūzija 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0

Naujoji Zelandija

0 0 0 0 1 2 1 1 1 0 0 0

Prancūzija 0 0 1 1 1 1 6 4 8 7 2 6

San Marinas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1

Švedija 0 0 1 1 5 4 2 1 1 3 0 0

Vokietija 0 0 0 0 1 0 7 5 4 8 1 0

Iš viso 0 0 4 7 23 28 69 83 95 88 37 25

Sąraše esančių asmenų iki 40 metų amžiaus skaičius per pastaruosius metus labai sumažėjo

(2005 metų pabaigoje jie sudarė 39 % visų esančių sąraše, o 2010 metų pabaigoje – 13,5 %). Tą

nulėmė dvi pagrindinės priežastys – galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukiančių šeimų, ilgai

esančių sąraše, senėjimas bei vyresnio amžiaus šeimų, pageidaujančių įvaikinti mokyklinio amžiaus

vaikus, skaičiaus augimas. Pastebima, kad vyresnio amžiaus vaikus, dėl kurių įvaikinimo pastaruoju

metu dažniausiai ir kreipiamasi į Lietuvą, pageidauja ir sutinka įvaikinti dažniausiai vyresnio

amžiaus sutuoktiniai. Lyginant su ankstesniais metais, vyresnių nei 45 metų amžiaus asmenų,

norinčių įvaikinti Lietuvoje, skaičius išaugo daugiau nei du kartus (2005 metų pabaigoje jie sudarė

22 % visų esančiųjų sąraše, o 2010 m. pabaigoje – 53,4 %).

43 lentelė. Šeimų (asmenų) sąraše pasiskirstymas pagal amžių (proc.) 2005–2010 m.

Metai Iki 30 m. 31–35 m. 36–40 m. 41–45 m. 46–50 m. Per 50 m.

2005 m. 0,7 12,3 26,3 38,4 20 2,3

2006 m. 0,2 6,3 29,5 36,4 22,5 5,2

2007 m. 0,8 3,21 20,48 42,57 23,7 9,24


ataskaita

125

2008 m. 0,16 2,77 17,1 38,76 34,04 7,17

2009 m. 0,4 1,5 14,3 37,2 37,3 9,3

2010 m. 0 2,4 11,1 33,1 39,9 13,5

Daugiausia vaikus Lietuvoje pageidauja įvaikinti sutuoktinių poros. Išskirtiniais atvejais

įvaikinti gali ir nesusituokę asmenys. Tokios išimtys gali būti taikomos, jei vaikas jau auga jį

pageidaujančių įvaikinti asmenų šeimoje, jei vaiką ir norintį jį įvaikinti asmenį sieja stiprus

emocinis ryšys, jei vaiko nepageidauja įvaikinti sutuoktiniai, esantys įvaikintojų sąraše, ir pan. 2010

m. gruodžio 31 d. duomenimis, užsieniečių sąraše iš viso buvo 3 vieniši asmenys: viena moteris,

turinti dvigubą JAV ir LR pilietybę, nuolat gyvenanti JAV, viena lietuvių kilmės JAV pilietė, taip

pat nuolat gyvenanti JAV, ir viena Prancūzijos pilietė, nuolat gyvenanti Prancūzijoje. Ataskaitiniu

laikotarpiu į sąrašą buvo įtraukti 2 vieniši asmenys: 2 Prancūzijos pilietės, pageidaujančios įvaikinti

vaikus, su kuriais jas sieja emociniai ryšiai.

2010 metais iš sąrašo išbrauktos šeimos

Palyginus su praėjusiais metais, per 2010 metus iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičius sumažėjo

(2009 metais išbrauktos 133 šeimos, 2010 metais – 115 šeimos). Kaip ir ankstesniais metais,

pagrindinė išbraukimo iš sąrašo priežastis yra įvaikinimas. 2010 metais Lietuvoje tarptautiniu būdu

įvaikino 78 šeimos (2009 m. – 88 šeimos, 2008 m. – 73 šeimos). 8 šeimos ataskaitiniu laikotarpiu

buvo išbrauktos iš sąrašo dėl šeimyninių aplinkybių (pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių ligos,

pablogėjusios šeimos finansinės padėties, persikraustymo gyventi į kitą valstybę ir pan.), 9 šeimos

nutarė nebetęsti įvaikinimo procedūros Lietuvoje, nes įvaikino vaiką kitoje šalyje, 3 šeimos įvaikino

(tapo globėjais) savo šalyje, 3 šeimos susilaukė biologinių vaikų, o 12 šeimų iš sąrašo buvo

išbrauktos dėl kitų (nepatikslintų) priežasčių. 2010 metais buvo išbraukta tik viena šeima,

nemotyvuotai atsisakiusi įvaikinti jiems pasiūlytą vaiką. Dar viena šeima buvo išbraukta iš sąrašo

įsiteisėjus apeliacinio teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas sprendimas dėl tarptautinio vaikų

įvaikinimo.


ataskaita

126

44 lentelė. 2010 m. iš sąrašo išbrauktų šeimų pasiskirstymas pagal valstybes ir išbraukimo priežastis

Išbraukimo iš sąrašo

priežastys Italija Prancūzija Švedija JAV Vokietija Ispanija Australija

Kitos šalys

Iš viso

Įvaikino Lietuvoje 42 5 11 9 2 2 0 7 78

Dėl šeimyninių aplinkybių

4 0 0 0 2 0 2 0 11

Įvaikino vaiką kitoje užsienio valstybėje

2 6 1 0 0 0 0 0 9

Dėl kitų (nepatikslintų) priežasčių

5 3 0 1 0 1 1 1 9

Įvaikino (tapo globėjais) savo valstybėje

2 1 0 0 0 0 0 0 3

Susilaukė biologinio vaiko

2 0 0 0 0 1 0 0 3

Apeliacinio teismo sprendimu panaikintas tarptautinio įvaikinimo sprendimas

0 1 0 0 0 0 0 0 1

Nemotyvuotai atsisakė įvaikinti

0 0 0 0 1 0 0 0 1

Iš viso 57 16 12 10 5 4 3 8 115

Analizuojant šeimų išbraukimo iš sąrašo priežastis pagal valstybes, pastebima, jog beveik

pusė (49,6 %) visų per metus išbrauktų šeimų yra Italijos piliečiai (57 šeimos). Dauguma jų (42

šeimos) įvaikino Lietuvoje. Antroji pagal iš sąrašo išbrauktų šeimų skaičių yra Prancūzija.

Ataskaitiniu laikotarpiu šios valstybės piliečių šeimų buvo išbraukta 16, tačiau iš jų tik 5 buvo

išbrauktos dėl to, jog įvaikino Lietuvoje. Net 6 Prancūzijos piliečių šeimos iš sąrašo buvo

išbrauktos dėl įvaikinimo kitose šalyse, o 5 šeimos išbrauktos dėl kitų priežasčių.

2010 metais šeimų, išbrauktų iš sąrašo dėl to, kad įvaikino vaiką kitoje užsienio valstybėje

ar savo šalyje, skaičius šiek tiek sumažėjo lyginant su 2009 metais (2008 m. – 10 šeimų, 2009 m. –

16 šeimų, 2010 m. – 12 šeimų). Kaip ir anksčiau, daugiausia dėl šios priežasties išbraukiama

Prancūzijos piliečių šeimų, kurios pageidauja įvaikinti mažus vaikus. Jos, laukdamos sąraše


ataskaita

127

ketverius metus ar ilgiau, atsisako pakeisti pageidaujamo įvaikinti vaiko amžių. Pageidaujančios

įvaikinti šeimos paprastai dalyvauja nacionalinio įvaikinimo programoje bei keliose tarptautinio

įvaikinimo programose, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje pasiūlymo įvaikinti mažą vaiką gali tekti

laukti penkerius metus ar ilgiau, pasitaiko, jog šeimoms anksčiau pasiūloma globoti ar įvaikinti

vaiką savo šalyje arba kitose kilmės valstybėse.

Išvados

1. 2010 m. gruodžio 31 dieną Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje,

ir užsieniečių sąraše buvo mažiausias skaičius šeimų nuo 2003 m. – 231.

2. Kaip ir 2006–2009 metais, daugiausia sąraše yra Italijos piliečių šeimų (55 % visų sąraše

esančių šeimų). Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašyta taip pat daugiausia Italijos piliečių šeimų

(47% visų per metus įrašytų šeimų).

3. 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše buvo 13 kilmės ryšį su Lietuva turinčių šeimų, iš jų

daugiausia – 7 – gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dvi mišrios Lietuvos ir užsienio valstybių

piliečių šeimos, esančios sąraše, nuolat gyvena Lietuvoje, dvi – Kanadoje, po vieną – Italijoje ir

Vokietijoje.

4. Dauguma (76 %) sąraše esančių šeimų pageidauja įvaikinti bet kurios lyties vaiką, 15 %

šeimų nori įvaikinti mergaitę, o 4 % šeimų – berniuką. 5% šeimų nori įvaikinti 2 ar daugiau

skirtingos lyties vaikų – bent vieną berniuką ir (ar) bent vieną mergaitę.

5. 33,7 procentai iš 2010 m. gruodžio 31 d. sąraše buvusių šeimų pageidauja įvaikinti

vaikus iki šešerių metų amžiaus, tačiau daugelis šių šeimų įrašytos prieš kelerius metus.

Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą buvo įrašyta 19 šeimų (25,6 %), norinčių įvaikinti vaikus iki 6

metų, iš jų tik keturios (5 %) pageidauja įvaikinti vaikus iki 3 metų amžiaus. Dėl 2006 m. įvestos

kvotos šeimoms, norinčios įvaikinti mažus vaikus, bei dėl ilgo galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo

laukimo, pastaraisiais metais į sąrašą įtraukiama vis mažiau šeimų, pageidaujančių įvaikinti mažus

vaikus, ir daugiau šeimų, norinčių įvaikinti vyresnius vaikus.

6. Daugiau nei pusė (51 %) iš visų sąraše esančių šeimų yra pasirengusios įvaikinti vaikus,

turinčius išgydomų sveikatos sutrikimų. Šiek tiek mažiau (36,4 %) šeimų pageidauja įvaikinti tik

geros sveikatos būklės vaikus. 12,6 % šeimų nenurodo, kokios sveikatos vaikus jie pageidauja

įvaikinti. Ataskaitiniu laikotarpiu į sąrašą įrašytų šeimų pageidavimai dėl vaikų sveikatos šiek tiek

skiriasi – beveik 67,6 % įrašytų šeimų yra pasirengusios įvaikinti sveikatos sutrikimų turinčius

vaikus, 10,8 % šeimų nori įvaikinti tik geros sveikatos vaikus, o 21,6 % šeimų nenurodo, kokios

sveikatos vaikus jie nori įvaikinti.


ataskaita

128

7. Pusė šeimų (50,65 %), esančių sąraše, nurodo, jog nori įvaikinti vieną vaiką, 26,84 %

šeimų pageidauja įvaikinti du vaikus, o beveik kas penkta sąraše esanti šeima (18,6 %) sutiktų

įvaikinti vieną arba du vaikus. Daugiau nei 2 vaikus sutiktų įvaikinti beveik 4 % sąraše esančių

šeimų.

8. Dauguma pageidaujančių įvaikinti asmenų yra vyresni nei 40 metų. Lyginant su

ankstesniais metais, sąraše esančių asmenų amžiaus vidurkis padidėjo: pageidaujančių įvaikinti

moterų vidutinis amžius – 45,15 metai, vyrų – 46,16 metai. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma

pageidaujančiųjų įvaikinti vyresnio amžiaus asmenų yra Vokietijos, Italijos, Prancūzijos bei

Ispanijos piliečiai.

9. Ataskaitiniu laikotarpiu iš sąrašo išbraukta 115 šeimų. Pagrindinė šeimų išbraukimo

priežastis – įvaikinimas (68 %). 8 % šeimų įvaikino kitoje užsienio valstybėje, 7 % šeimų iš sąrašo

išbraukta dėl šeimyninių aplinkybių, 2,6 % šeimų įvaikino/tapo globėjais savo šalyje, 2,6 % šeimų

susilaukė biologinių vaikų, 11,8 % šeimų išbraukta dėl kitų priežasčių. Daugiausia išbraukta

Italijos, Prancūzijos ir Švedijos piliečių šeimų.

VIII. 6. Šeimoms atstovaujančios užsienio valstybių institucijos

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei tarptautinės teisės normas, reguliuojančias

tarptautinio įvaikinimo procedūrą, šeimoms, norinčioms įvaikinti Lietuvoje, gali atstovauti centrinės

įvaikinimo institucijos paskirtos pagal 1993 m. Hagos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos ir

bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“ arba pagal Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintą Įgaliojimų veikti

vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms

tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) užsienio valstybės institucijos, įgaliotos veikti vykdant

tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliotos institucijos).

2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių,

gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą sudarė šeimos iš 11 skirtingų valstybių: Italijos,

Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, JAV, Australijos, Švedijos, Kanados, Lenkijos, Naujosios

Zelandijos, San Marino. Vienose šalyse (Italijoje, Švedijoje, JAV) šeimos prašymus įvaikinti vaiką

kitoje šalyje gali pateikti tik per įgaliotas institucijas, o kitose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje,

Ispanijoje) šeimoms leidžiama rinktis, ar dėl tarptautinio įvaikinimo kreiptis per įgaliotą instituciją,

ar per centrinę instituciją.

Kaip ir ankstesniais metais, daugumai sąraše esančių šeimų atstovavo įgaliotos institucijos

(202 iš 231 šeimų). Tai visų pirma nulėmė didelis Italijos piliečių, kuriems gali atstovauti tik

įgaliotos institucijos, skaičius sąraše (iš viso 127 šeimos), bei įgaliotų institucijų, lyginant su


ataskaita

129

centrinėmis įvaikinimo institucijomis, dalyvavimo tarptautiniame įvaikinime privalumai. Tai –

geras šeimų paruošimas ir lydėjimas viso įvaikinimo proceso metu, grįžtamosios informacijos apie

įvaikintus vaikus teikimas ir galimybė dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo

programoje.

Iš 231 šeimos, 2010-12-31 buvusios sąraše, centrinės užsienio valstybių įvaikinimo

institucijos atstovavo tik 27 šeimoms. Didžiausiam skaičiui šeimų, norinčių įvaikinti Lietuvoje,

atstovavo Prancūzijos ir Australijos centrinės įvaikinimo institucijos, atitinkamai 13 ir 9 šeimoms.

Dviem šeimoms, nuolat gyvenančioms Lietuvoje, atstovavo Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai.

Visos Lietuvoje veikiančios įgaliotos institucijos skatinamos dirbti su vyresnio amžiaus ar

sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, didelėmis brolių ir seserų grupėmis. 2010 m., kaip ir

ankstesniais metais, daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos

įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos. Kai šeimoms atstovauja centrinės įvaikinimo institucijos,

šeimos negali dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.

Įgaliotų ir centrinių įvaikinimo institucijų darbo skirtumus geriausiai iliustruoja per metus

įvaikinusių šeimų skaičius. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės, 2010 metais 8 iš užsienio

sąraše esančių šeimų įvaikino per centrines įvaikinimo institucijas ir net 69 – per įgaliotas

institucijas. Ataskaitiniais metais vienai įvaikinusiai šeimai atstovavo Klaipėdos rajono

savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 13 šeimų įvaikinimo procesą baigė tais

pačiais metais, kaip ir buvo įrašytos į sąrašą, iš jų tik vienai Prancūzijos šeimai atstovavo centrinė

institucija. Visos šios šeimos įvaikino specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Naujosios Zelandijos

piliečių šeima įvaikino 3 seseris ir brolį, dvi Italijos piliečių šeimos, tarpusavyje palaikančios ryšius,

įvaikino po 2 mergaites iš vienos šeimos, viena JAV ir keturios Švedijos piliečių šeimos įvaikino

sunkių sveikatos sutrikimų turinčius vaikus, penkios šeimos iš Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos,

Lenkijos ir JAV įvaikino vyresnius nei 8 metų vaikus.


ataskaita

130

45 lentelė. Šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias centrines institucijas bei įgaliotas organizacijas

Valstybė Atstovas

Šeimų,

esančių

sąraše,

skaičius

2010 m. į

sąrašą

įrašytų

šeimų

skaičius

2010 m.

įvaikinu-

sių šeimų

skaičius

2010 m.

į sąrašą

įrašytų

ir

įvaikinu-

sių

šeimų

skaičius

Australija Centrinės institucijos 9 0 - -

Centrinės institucijos 2 1 1 -

„Familia Universal“ 23 0 2 - Ispanija

Iš viso 25 1 3 -

AFN 31 7 9 -

AAA 44 20 19 2

AVSI 45 7 9 1

„La Primogenita international

adoption“ 7 1 5 -

Italija

Iš viso 127 36 42 3

San

Marinas AVSI 1 1 - -

„Bethany Christian Services“ 11 7 7 1

„Our children's Home Stead“ - 1 2 1

„The Open Door Adoption

Agency“ 3 2 - -

JAV

Iš viso 14 10 9 2

Kanada „Loving Heart International“

„Adoption Agency“ 6 3 - -

Lenkija Centrinė institucija 3 3 1 1

„Les Enfants de l'Esperance“ 6 1 2 -

Centrinė institucija 13 4 3 1 Prancūzija

Iš viso 19 5 5 1

Švedija BFA-A 9 10 11 4

Šveicarija Centrinė institucija - 1 2 1


ataskaita

131

Centrinė institucija - - 1 -

SKF 13 2 1 - Vokietija

Iš viso 13 2 2 -

Naujoji

Zelandija

„Inter country adoption New

Zealand“ 3 3 2 1

Iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4 Italijos

įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Naujosios

Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. Daugumą įgaliotų užsienio valstybių institucijų Lietuvoje

veikia nuo 2001–2002 m.

Įgaliotos institucijos, norėdamos pratęsti įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą

Lietuvos Respublikoje, iki termino pasibaigimo Tarnybai privalo pateikti motyvuotą prašymą

pratęsti įgaliojimus bei kitus reikalingus dokumentus. Rekomendaciją suteikti ar nesuteikti įgaliotai

institucijai įgaliojimus veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje priima

socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudaryta komisija. Remiantis komisijos

rekomendacija, Tarnybos direktorius priima sprendimą pratęsti ar nepratęsti įgaliojimus veikti

vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

Ataskaitiniu laikotarpiu (2010-05-18, 2010-06-30 ir 2010-09-08) surengti trys

akreditacijos posėdžiai, kurių metu trims įgaliotoms institucijoms pratęsti įgaliojimai veikti vykdant

tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

Vokietijos įvaikinimo organizacija „Sozialdienst Katholisher Frauen (SKF)“, Lietuvoje

tarptautinio įvaikinimo srityje veikusi nuo 2002 m. ir turėjusi įgaliojimus veikti iki 2011-11-28,

tarptautinio įvaikinimo veiklą nutraukė 2010-12-31. Taigi ji baigė savo veiklą ir Lietuvoje.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 40 punktu, šios organizacijos atstovautų šeimų įvaikinimo procesą

tęsia Vokietijos centrinė įvaikinimo institucija.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 22.8 punktu, įgaliotos veikti Lietuvoje užsienio valstybių

institucijos Tarnybai teikia grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, kurią sudaro nustatytos

formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir

vaizdinė medžiaga. Įgaliotos užsienio valstybių institucijos privalo per pirmuosius 2 metus po

įvaikinimo teikti kas pusę metų ataskaitas, kitus 2 metus – kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo

– kai to pareikalauja Tarnyba. Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2009–

2010 m. įvaikintus vaikus nustatyta, kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios

informacijos ataskaitas laiku, kaip tai numatyta Tvarkos apraše.

2010 m. iš 78 įvaikinusių šeimų 3 buvo lietuvių kilmės. Joms, kaip ir ankstesniais metais,

atstovavo JAV įgaliotos institucijos („Bethany Christian Services“ ir „Our Children's Homestead“).


ataskaita

132

Iš 7 šeimų, 2010-12-31 buvusių sąraše, 4 atstovavo JAV įgaliotos institucijos, 2 – Kanados įgaliotos

institucijos ir 1 –Vokietijos centrinė institucija.

Svarbu paminėti, kad 2 sąraše esančios mišrios šeimos gyvena Lietuvoje, todėl įvaikinimo

procesą jos, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, vykdo per savivaldybių Vaiko teisių apsaugos

skyrius (tarnybas). Vienai iš minėtų šeimų atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Vaiko teisių apsaugos skyrius, kitai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių

apsaugos skyrius.

46 lentelė. Lietuvoje gyvenančių šeimų pasiskirstymas pagal joms atstovaujančias institucijas

Valstybė Atstovas

Šeimų,

esančių

sąraše,

skaičius

2010 m. į

sąrašą

įrašytų šeimų

skaičius

2010 m.

įvaikinusių

šeimų

skaičius

2010 m. į

sąrašą

įrašytų ir

įvaikinusių

šeimų

skaičius

Vilniaus miesto

vaiko teisių

apsaugos skyrius

1 - - -

Klaipėdos rajono

vaiko teisių

apsaugos skyrius

- - 1 -

Mišrios

šeimos,

nuolat

gyvenančios

Lietuvoje Akmenės rajono

vaiko teisių

apsaugos skyrius

1 - - -

Iš viso 2 - 1 -

Įgaliotų institucijų dalyvavimas įvaikinimo procese, lyginant su centrinėmis įvaikinimo

institucijomis, turi nemažai privalumų: geras šeimų paruošimas, grįžtamosios informacijos apie

įvaikintus vaikus teikimas ir galimybė dalyvauti vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo

programoje. Kai šeimoms atstovauja centrinės įvaikinimo institucijos, neretai kyla šios problemos:

neinformuojama apie šeimos situacijos pasikeitimus, tinkamo atstovo parinkimo problema, ne

visada teikiama grįžtamoji informacija bei šeimos negali dalyvauti vaikų su specialiaisiais

poreikiais įvaikinimo programoje.


ataskaita

133

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m.

birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 naujų užsienio organizacijų prašymai dėl įgaliojimų veikti

vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje nėra priimami. Pagrindinės tokio sprendimo priežastys

buvo pakankamai didelis jau veikiančių organizacijų skaičius bei nedideli tarptautinio įvaikinimo

skaičiai. Vis dėlto pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad nemažai užsienio valstybėse gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių, pageidaujančių įvaikinti vaikus Lietuvoje, negali kreiptis dėl

įvaikinimo, nes Lietuvoje nėra jų nuolatinės gyvenamosios valstybės (pavyzdžiui, Nyderlandų

Karalystės, Airijos) įgaliotos organizacijos, galinčios atstovauti šeimai tarptautinio įvaikinimo

procese.


1. Iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4

Italijos įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos,

Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. 2010 m. Tarnyba bendradarbiavo su Ispanijos,

Lenkijos, Prancūzijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Vokietijos centrinėmis įvaikinimo institucijomis.

2. Vertinant užsienio valstybių institucijų ataskaitų teikimą apie 2009–2010 m. įvaikintus

vaikus nustatyta, kad dažniausiai įgaliotos institucijos teikia grįžtamosios informacijos ataskaitas

laiku, kaip tai numatyta Tvarkos apraše.

3. 2010 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikino Italijos, JAV ir Švedijos įgaliotų institucijų atstovaujamos šeimos.

VIII. 7. Įvaikinimas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir

užsieniečiams

2010 m. 78 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

šeimos įvaikino 115 vaikų, iš jų – 56 berniukus ir 59 mergaites. Taip pat 4 vaikus įvaikino jų mamų

sutuoktiniai užsieniečiai.

2010 metais įvaikintų vaikų skaičius, lyginant su paskutiniaisiais metais, gerokai sumažėjo.

2009 m. 88 užsienio piliečių šeimos įvaikino 146 vaikus.

47 lentelė. Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių įvaikintų vaikų skaičius

2006–2010 m.

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

125 148 108 146 115


ataskaita

134

2010 m. daugiausia vaikų įvaikinta Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimoms. Ankstesniais

metais pagrindiniame šalių trejetuke buvusią Prancūziją šiais metais pakeitė Švedija. Žemiau

pateiktame 67 paveikslėlyje pavaizduotas 2010 m. įvaikintų vaikų skaičius pagal šalis. Atkreiptinas

dėmesys, kad Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos Respublikos pilietės šeima, nuolat gyvenanti

Lietuvoje, įvaikino 1 globojamą vaiką.

Nežiūrint to, kad ataskaitiniais metais Italijos piliečiai įvaikino 14 vaikų mažiau nei 2009

m., lyginant su kitomis šalimis, Italijos piliečių šeimos įvaikina daugiausia vaikų iš Lietuvos. Tai

lemia kelios priežastys:

• 4 Italijos įvaikinimo organizacijos, kurios dirba Lietuvoje, jau kelerius metus aktyviai

įvaikina vaikus su specialiaisiais poreikiais (vaikus su sunkiais sveikatos sutrikimais, vyresnius nei

8 metų vaikus ir vaikus iš trijų bei daugiau brolių seserų grupių);

• šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

sąraše didžioji dauguma šeimų yra Italijos piliečių šeimos (iš 231 esančių sąraše šeimų – 127

Italijos piliečių šeimos); šiais metais iš 74 į sąrašą įtrauktų šeimų net 32 buvo Italijos piliečių

šeimos.

Ataskaitiniais metais beveik dvigubai mažiau vaikų nei 2009 m. įvaikino JAV piliečių

šeimos, nors pageidaujančių įvaikinti Lietuvoje JAV piliečių skaičius kito nedaug. Be to, daugumos

JAV piliečių įvaikinimo procedūra trunka vidutiniškai 1–1,5 metus, nes šios šalies šeimos arba

pageidauja įvaikinti vaikus su specialiaisiais poreikiais, arba yra lietuvių kilmės. Pavyzdžiui, iš 14

2009 m. į sąrašą įtrauktų JAV piliečių šeimų 2010 m. sąraše liko tik 5.

3

67122

1

5

1 5

143 2

Ispanija

Italija

JAV

Lenkija

Lietuva

Naujoji Zelandija

Norvegija

Prancūzija

Švedija

Šveicarija

Vokietija

67 pav. 2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis

Lygindami 2009 m. ir 2010 m. duomenis (48 lentelė), matome, kad padidėjo įvaikinamų

vaikų skaičius į Švediją (įvaikinta 4 vaikais daugiau nei praėjusiais metais) ir Naująją Zelandiją


ataskaita

135

(įvaikinta 2 vaikais daugiau nei praėjusiais metais). Vaikų, įvaikinamų Švedijos piliečių šeimose,

skaičius 2010 m. išaugo dėl aktyvaus Švedijos piliečių dalyvavimo galimų įvaikinti vaikų su

specialiaisiais poreikiais įvaikinimo programoje.

Vaikų, įvaikinamų Prancūzijos piliečių šeimose, skaičius nuolat mažėja. Viena iš priežasčių

ta, kad labai mažėja Prancūzijos piliečių, esančių užsienio valstybių piliečių, pageidaujančių

įvaikinti Lietuvoje, sąraše, skaičius. Tai pat dauguma šios šalies piliečių pageidauja įvaikinti

ikimokyklinio amžiaus vaikus, neturinčius sunkių sveikatos sutrikimų, o tokių galimų įvaikinti

vaikų, kaip žinia, yra nedaug.

48 lentelė. 2009–2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal šalis ir amžiaus grupes

Įvaikintų vaikų amžius Valstybė Įvaikintų

vaikų sk. 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.

200

9

m.

201

0 m.

200

9

m.

201

0

m.

200

9

m.

2010

m.

2009

m.

2010

m.

2009

m.

2010

m.

2009

m.

2010

m.

Iš viso 146 115 11 14 42 42 59 34 31 23 3 2

Italija 81 67 4 5 15 16 37 25 24 19 1 2

Švedija 10 14 4 5 3 9 3 - - - - -

JAV 22 12 1 4 11 6 5 1 3 1 2 -

Prancūzi-

ja

13 5 - - 4 2 8 1 1 2 - -

Naujoji

Zelandija

3 5 - - 1 2 2 3 - - - -

Šveicarija - 3 1 - 1 - - 2 - 1 - -

Ispanija 5 3 - - 3 3 1 - 1 - - -

Lenkija 4 2 - 1 1 1 1 2 - - -

Vokietija 2 2 - - 2 1 - 1 - - - -

Lietuva 1 1 1 - - 1 - - - - - -

Norvegija - 1 - - - 1 - - - - - -

San

Marinas

1 - - - 1 - - - - - - -

Australija 2 - - - - - 2 - - - - -

Kanada 2 - 1 - 1 - - - - - - -


ataskaita

136

Daugiau nei pusė 2010 m. įvaikintų vaikų yra mokyklinio amžiaus (59 iš 115). Pastebėtina,

kad vis didesnei daliai vyresnio amžiaus vaikų jų poreikius galinti patenkinti šeima yra surandama

įprasta tvarka, siūlant įvaikinti sąraše registruotoms šeimoms. Viena pagrindinių to priežasčių –

pastaraisiais metais vis daugiau į sąrašą įtraukiamų šeimų pageidauja įvaikinti mokyklinio amžiaus

vaikus. Tokiu būdu galimo įvaikinti vaiko įvaikinimo procedūra tampa spartesnė ir vaikui greičiau

surandama įtėvių šeima.

Kaip ir praėjusiais metais, daugumą vyresnio amžiaus vaikų (46 iš 59) įvaikino Italijos

piliečiai. Nors, lyginant su 2009 m., ataskaitiniais metais Italijos piliečiai įvaikino mažiau

mokyklinio amžiaus vaikų.

Lyginant 2009 m. ir 2010 m. duomenis, matyti, kad ataskaitiniais metais į užsienio valstybių

piliečių šeimas buvo įvaikinta 31 vaiku mažiau. Tai ypač matosi 7–9 ir 10–14 amžiaus grupių

įvaikintų vaikų grupėse. 2009 m. iš 146 įvaikintų vaikų 93 buvo vyresni nei 7 m. amžiaus, tuo tarpu

2010 m. įvaikinti 59 tokio amžiaus vaikai. Dauguma vyresnių vaikų įvaikinami kartu su broliais ir

seserimis. Net 26 ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinti mokyklinio amžiaus vaikai buvo įvaikinti su

vyresniais nei 7 m. broliais ar seserimis, 12 vaikų įvaikinta kartu su jaunesniais broliais ar seserimis

ir 21 vaikas buvo įvaikintas vienas. Sumažėjusį įvaikintų vyresnių vaikų skaičių lemia mažesnis

įvaikintų brolių ir (ar) seserų grupių, kuriose dažnai bent vienas iš vaikų būna mokyklinio amžiaus,

skaičius. 2009 apie 72 % visų įvaikintų vaikų buvo įvaikinti kartu su broliais ir seserimis. Tuo tarpu

2010 m. tokių vaikų buvo 57,3 %.

Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinta 3 vaikais iki 3 metų daugiau, tačiau visi jie turėjo

specialiųjų poreikių. 3 vaikai iki 3 metų amžiaus buvo įvaikinti kartu su vyresniais broliais ir

seserimis ir net 11 turėjo sunkių sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, alkoholinis vaisiaus sindromas,

specifiniai mišrūs raidos sutrikimai ir kt.), dėl kurių Lietuvos Respublikos piliečių šeimos,

gyvenančios Lietuvoje, nėra pasirengusios įvaikinti tokių vaikų (žr. skyrių „Įvaikinimas Lietuvos

Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje“).

1114

42 42

59

3431

23

3 2

0

10

20

30

40

50

60

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

2009

2010


ataskaita

137

68 pav. 2009–2010 m. įvaikintų vaikų amžius

Kaip matome 69 paveiksle, ataskaitiniu laikotarpiu daugiau kaip pusė vaikų įvaikinti kartu

su savo broliais ir seserimis (66 vaikai įvaikinti į 29 šeimas). 2010 m. viena Italijos piliečių šeima

įvaikino keturių brolių ir seserų grupę, 6 užsienio piliečių šeimos (daugiausia – 4 iš Italijos, po 1 iš

JAV ir Naujosios Zelandijos) įvaikino trijų brolių ir seserų grupes (iš viso 18 vaikų), 22 šeimos

įvaikino po du brolius ir seseris (iš viso 44 vaikai). 2009 m.105 vaikai buvo įvaikinti kartu su

broliais ir seserimis į 47 šeimas. Iš pateiktų duomenų matoma tendencija, kad labai sumažėjo šeimų,

įvaikinusių daugiau nei vieną vaiką.

49

44

184

1 vaikas

2 vaikų grupė

3 vaikų grupė

4 vaikų grupė

69 pav. 2010 m. įvaikintų vaikų grupės

2010 metais, kaip ir ankstesniais metais, dauguma įvaikintų vaikų turėjo specialiųjų

poreikių. Pastaraisiais metais įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius nuolat auga. 2010

m. 93 iš 115 įvaikintų vaikų buvo su specialiaisiais poreikiais, iš kurių 52 vaikai buvo įvaikinti

ieškant šeimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m.

vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-32 patvirtintu „Galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais

įvaikinimo ikiteisminės procedūros aprašu“, o 41 buvo pasiūlyti įvaikinti užsienio piliečiams įprasta

tvarka pagal Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarką, tačiau atitiko specialiųjų poreikių

vaiko požymius.


ataskaita

138

65

83

33

79

42

104

22

93

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

su spec. poreikiais

kiti

70 pav. 2007–2010 m. įvaikintų vaikų su specialiaisiais poreikiais dalis

Ataskaitiniu laikotarpiu iš 52 pagal specialiųjų poreikių programą įvaikintų vaikų 10 vaikų

įvaikinti iš trijų ir daugiau brolių ir seserų grupių (visi vaikai įvaikinti į Italiją), 12 vaikų buvo

vyresni nei 8 metų amžiaus (8 vaikų įvaikinti į Italiją, 2 vaikai – į Naująją Zelandiją ir po 1 vaiką – į

JAV ir Vokietiją). 26 vaikai turėjo sunkių sveikatos sutrikimų, šie vaikai įvaikinti į Švediją, Italiją ir

JAV. 4 vaikai įvaikinti į Italiją turėjo glaudžius ryšius su Lietuvoje liekančiais broliais ir seserimis.

49 lentelėje matome, kad užsieniečiams įprasta tvarka daugiausia įvaikinta vyresnių vaikų su

specialiais poreikiais (28 iš 41). Taip pat įprasta tvarka užsienio piliečiai įvaikino 12 vaikų iš trijų ir

daugiau brolių ir seserų grupių bei 1 vaiką su sunkiais sveikatos sutrikimais.

49 lentelė. 2010 m. įvaikinti vaikai su specialiaisiais poreikiais

Vaiko turimi

specialieji poreikiai

Vaikas įvaikintas pagal

specialiųjų poreikių

programą

Vaikas įvaikintas

įprasta tvarka

Iš viso

vyresnis nei 8 metų 12 28 40

su sunkiais sveikatos

sutrikimais

26 1 27

3 ir daugiau brolių

seserų grupė

10 12 22

turėjo glaudžius ryšius

su giminaičiais

liekančiais Lietuvoje

4 - 4

Iš viso 52 41 93


ataskaita

139

Pastaraisiais metais atsirado dar viena vaikų su specialiaisiais poreikiais grupė – tai vyresnio

amžiaus vaikai, kuriuos su įvaikintojais sieja glaudus tarpusavio ryšys. Kaip matyti, toks vaiko ir

įtėvių emocinis ryšys paprastai užsimezga keturiais būdais:

1) vyresni nei 8 metų vaikai, nuolat bendraudami su biologiniais broliais ir seserimis,

įvaikintais užsienio piliečių šeimų, ir jausdami šių šeimų palaikymą, galiausiai patys priima

sprendimą, kad jie norėtų būti įvaikinti. 2010 m. du vaikai vyresni nei 8 metų įvaikinti brolių,

seserų įtėvių, Italijos piliečių šeimų. Vis dėlto ne visais atvejais toks įvaikinimas yra galimas, nes

kartais vyresnių vaikų įvaikinimas neįmanomas pagal priimančios šalies nacionalinę teisę

(pavyzdžiui, Prancūzijoje negalima įvaikinti vyresnių nei 15 metų vaikų);

2) vyresni nei 8 metų vaikai, daugelį metų vasaros ir žiemos atostogas praleidę užsienio

valstybių piliečių šeimose, vėliau tų šeimų įvaikinami. 2010 m. buvo įvaikinti 4 vaikai į Prancūziją

ir Lenkiją. Vis dėlto vaiko svečiavimosi užsieniečių šeimoje tikslas nėra įvaikinimas. Minėti atvejai

yra tik išimtiniai. Praktikoje labai dažnai vaikai, kurie atostogų metu svečiuojasi šeimose, nėra

galimi įvaikinti, arba šeimos, priimančios vaikus svečiuotis, dėl amžiaus ar kitų priežasčių negali

kreiptis dėl įvaikinimo. Vis dėlto pastaruoju metu gaunama vis daugiau užsieniečių prašymų

įvaikinti konkrečius vaikus. Nurodomas vienas pagrindinių motyvų – atostogų metu užsimezgęs

emocinis ryšys su vaiku. Tarnyba, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir išvengti galimo

piktnaudžiavimo svečiavimosi programomis, siekiant patenkinti suaugusiųjų poreikius ne tik

greičiau įvaikinti, bet ir pasirinkti galimus įvaikinti vaikus, inicijavo vaikų išleidimo svečiuotis

užsienio valstybės piliečių šeimose tvarkos priėmimo būtinybę;

3) globojamas įtėvių šeimoje vaikas – toks šeimyninių vaiko ir įtėvių santykių

užsimezgimas dažniausiai būdingas įvaikinimui Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių

Lietuvoje. Išimtiniais atvejais galimas įvaikinti vaikas gali būti globojamas ir užsieniečių ar

sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimoje.

2010 metais tokiu būdu buvo įvaikintas 1 vaikas Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos pilietės

šeimose ir 1 vaikas Vokietijos piliečių šeimos;

4) 2010 m. pasitaikė ir vienas įvaikinimo giminaičių šeimoje atvejis. Giminaičiai,

gyvenantys Norvegijoje ir Šveicarijoje, įvaikino 2 vaikus.

Analizuojant duomenis apie vaikų teisinį statusą (įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą

pagrindą), matyti, kad daugiausia (93 atvejai) įvaikinama vaikų, kurių tėvams buvo neterminuotai

apribota tėvų valdžia, 12 atvejų – vienas ar abu tėvai mirę, 6 atvejais globėjai yra teismo nutartimi

patvirtinę sutikimą įvaikinti, 3 atvejais – tėvai ar vienas iš tėvų yra teismo nutartimi patvirtinę

sutikimą įvaikinti vaiką ir 1 atveju – tėvai ar vienas iš tėvų yra pripažinti neveiksniais.


ataskaita

140

6

93

12 1 3

Globėjai yra teismo nutartimi patvirtinęsutikimą įvaikintiAbiems arba vienam iš tėvųneterminuotai apribota tėvų valdžiaVienas arba abu tėvai mirę

Abu arba vienas iš tėvų pripažintineveiksniaisTėvai ar vienas iš tėvų yra teismonutartimi patvirtinę sutikimą įvaikinti vaiką

71 pav. 2010 m. įvaikinti vaikai pagal teisinį statusą

2010 m., kaip ir 2009 m., didžioji dalis užsienio piliečių ir Lietuvos Respublikos piliečių,

nuolat gyvenančių užsienyje, šeimų įvaikintų vaikų augo vaikų globos namuose – 76 vaikai, 27

vaikas augo kūdikių namuose, 11 vaikų augo globėjų šeimose ir 1 vaikas augo būsimų įtėvių

šeimoje (50 lentelė).

Iš 27 vaikų, įvaikintų iš kūdikių namų, 9 augo Klaipėdos apskrities sutrikusio vystymosi

kūdikių namuose, 8 vaikai – Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, po 4 vaikus

– Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Kauno vaiko raidos klinikoje

„Lopšelis“, 2 vaikai – Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš 76 vaikų,

įvaikintų iš vaikų globos namų, daugiausiai jų augo Radviliškio rajono vaikų globos namuose

„Nykštukas“ – 10 vaikų, Alytaus ir Telšių vaikų globos namuose – po 5 vaikus.

50 lentelė. 2010 m. įvaikintų vaikų pasiskirstymas pagal globos vietą

SVKN VGN Šeima Vaikų skaičius

Alytaus

sutrikusio

vystymosi

kūdikių namai 4

Klaipėdos

sutrikusio

vystymosi

kūdikių namai 9

Vilniaus

sutrikusio

vystymosi

kūdikių namai 8


ataskaita

141

Šiaulių

sutrikusio

vystimosi

kūdikių namai 2

Kauno vaiko

raidos klinika

„Lopšelis“ 4

Iš viso 27

Radviliškio rajono vaikų globos namai

„Nykštukas“ 10

Alytaus vaikų globos namai 5

Telšių vaikų globos namai 5

Šiaulių vaikų globos namai 4

Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos

namai 3

Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“ 3

Raseinių vaikų globos namai 3

Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos

namai 3

Švenčionėlių vaikų globos namai 3

Trakų lopšelis-darželis „Obelėlė“ 3

Viešvilės vaikų globos namai 3

VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai 3

Jiezno vaikų globos namai 2

Kauno rajono Pagynės vaikų globos namai 2

Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ 2

Kuršėnų vaikų globos namai 2

Naujojo Daugėliškio vaikų globos namai 2

Pakruojo raj. Šv. Antano Paduviečio Pamūšio

parapijiniai vaikų globos namai 2

Trakų vaikų globos namai 2

Všį „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ 2

VšĮ Paparčių Šv. Juozapo vaikų globos namai 2

A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai 1


ataskaita

142

Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos

namai 1

Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ 1

Palangos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ 1

Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“ 1

Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“ 1

Varėnos lopšelis-darželis „Pasaka“ 1

Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai 1

Vilniaus 3-ieji vaikų globos namai 1

VšĮ „Vaiko užuovėja“ 1

Iš viso 76

Globėjai 11

Įtėvių

šeima 1

Iš viso 12

IŠ VISO 115

51 lentelė iliustruoja, kokio amžiaus vaikus 2010 m. įvaikino atitinkamais metais į

užsieniečių apskaitą įtrauktos šeimos. Iš 78 užsienio piliečių šeimų, įvaikinusių per 2010 m., 1

šeima į užsieniečių apskaitą buvo įtraukta 2004 m., 7 šeimos įtrauktos – 2005 m., 3 – 2006 m., 10 –

2007 m., 16 – 2008 m., 28 – 2009 m. ir 13 – 2010 m..

51 lentelė. 2010 m. įvaikinusios šeimos pagal įtraukimo į apskaitą datą ir įvaikintų vaikų amžių

Įvaikintų vaikų amžius Šeimos įtraukimo į apskaitą

metai

Šeimų

skaičius 0–3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m. 15–17 m.

2004 1 - - 1 - -

2005 7 2 5 1 - -

2006 3 - 2 1 1 -

2007 10 1 5 8 1 -

2008 16 1 9 9 9 -

2009 28 9 12 8 9 1

2010 13 1 9 6 3 1

Iš viso 78 14 42 34 23 2


ataskaita

143

Kaip matyti, daugiau nei pusei šeimų (41 iš 78) įvaikinimo procedūra truko trumpiau nei 2

metus. Daugiau nei pusė šių šeimų įvaikintų vaikų buvo iki 6 metų amžiaus. Tačiau atkreiptinas

dėmesys, kad visi šie vaikai turėjo specialiųjų poreikių, t. y. buvo įvaikinti kartu su vyresniais

broliais ar seserimis, arba turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Šeimos pageidaujančios įvaikinti 1–2

geros sveikatos ikimokyklinio amžiaus vaikus pasiūlymo laukia kur kas ilgiau (žr. skyrių „Lietuvos

Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių apskaita“).

Įvaikinimo procesas trumpesnis Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems

užsienyje, ir lietuvių kilmės šeimoms. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224

straipsnio 5 dalimi, Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos 52 punktu ir 1993 m.

Hagos konvencijos 16 straipsniu, sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo užsienio valstybės

piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę

priklausomybę ir gimtąją kalbą. Atsižvelgiant į tai, šeimoms, turinčioms glaudų ryšį su Lietuva,

įvaikinant teikiama pirmenybė prieš kitas užsienio valstybių piliečių ir Lietuvos Respublikos

piliečių, gyvenančių užsienyje, sąraše esančias šeimas. Tokios šeimos pasiūlymo įvaikinti vaiką iki

6 metų gali sulaukti per 1–1,5 metų nuo įsirašymo į sąrašą. Tokiu būdu tėvų paliktiems vaikams

sudaroma galimybė kuo greičiau patekti į jiems žinomą kalbinę aplinką, išsaugoti tautinę tapatybę,

kalbą ir kultūrą.

Iš 78 2010 m. įvaikinusių šeimų 7 buvo Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių

užsienyje ir užsieniečių (lietuvių kilmės) šeimos, iš kurių 3 šeimos buvo iš JAV, po 1 šeimą iš –

Ispanijos, Norvegijos ir Šveicarijos ir 1 Lietuvos Respublikos piliečio ir Latvijos Respublikos

pilietės, šeima, nuolat gyveno Lietuvoje. Visos šios šeimos į apskaitą įtrauktos 2008–2010 m.

Minėtos šeimos įvaikino įvairaus amžiaus vaikus (daugiausia 4–6 m. – 6 vaikus ir 7–9 m – 2

vaikus). Kaip įprasta, tokios šeimos nesikreipia dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo.

2010 m. 115 vaikus įvaikino 73 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokusios Prancūzijos ir JAV

pilietės moterys. Dauguma įvaikinusiųjų yra 41–45 metų amžiaus. 72 paveikslėlyje matome

įvaikinusių moterų ir vyrų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes.


ataskaita

144

3

13

22

26

9

23

9

35

25

4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

25-30 m. 31-35 m. 36-40 m. 41-45 m. 46-50 m. >50 m.

Vyrai

Moterys

72 pav. 2010 m. įvaikinusios šeimos pagal amžiaus grupes

Ataskaitiniu laikotarpiu 9 įvaikinę vyrai ir 4 įvaikinusios moterys buvo vyresni nei 50 metų

amžiaus, todėl teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalyje

numatytą išimtį, kai įvaikinti leidžiama ir vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Tokios

išimtys dažniausiai taikomos įvaikinant vyresnio amžiaus vaikus. Lyginant su praėjusiais metais,

ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo vyresnių nei 50 m. šeimų, įsivaikinusių vaikus, padaugėjo 41–45

m. šeimų, įvaikinusių vaikus. 2009 m. daugiausia įsivaikino 46–50 m. amžiaus šeimos.

Ataskaitiniais metais Lietuvos apeliacinis teismas panaikino vieną neįsiteisėjusį teismo

sprendimą dėl įvaikinimo įtėvių prašymu. Prancūzijos piliečiai įvaikino 3 ir 6 metų vaikus. Taip pat

yra pateiktas dar vienas prašymas dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo,

Italijos piliečiai įvaikino 6 ir 9 metų vaikus. Šeimos, kurios su pageidaujamais įvaikinti vaikais

buvo praleidusios kartu daugiau nei savaitę, teismui priėmus sprendimą įvaikinti, palūžo ir nežiūrint

siūlomos specialistų pagalbos, atsisakė paimti vaikus. Tokių nesėkmingų įvaikinimų priežastys yra

dvi – nepakankama įtėvių motyvacija ir pasirengimas įvaikinti vyresnius specialiųjų poreikių

turinčius vaikus; netinkamas vaikų paruošimas įvaikinimui.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis įtvirtina pagarbą vaiko nuomonei.

Nenustatydama minimalaus amžiaus, į kurį atsižvelgiant yra reikalaujama iš suaugusiųjų priimti

vaikų nuomonę, Konvencija duoda visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir asmeninių

aplinkybių, teisę išreikšti ir turėti savo nuomonę. Vis dėlto vaikai, prašomi išreikšti nuomonę, ar jie

sutinka dėl įvaikinimo, visų pirma turi suvokti, kas yra įvaikinimas.

Šiuo metu vaiko paruošimas įvaikinimui yra vaiko globėjo, dažniausiai vaikų globos namų

darbuotojų, pareiga. Tam, kad vaikas suvoktų, kas yra įvaikinimas, visų pirma jam suprantama

kalba turi būti paaiškinama, kokia jo situacija yra dabar, koks galimas tolesnio vaiko gyvenimo

planas. Svarbu, kad priimami sprendimai būtų ne dėl vaiko, o su vaiku, kad būtų ne tik fiksuojama


ataskaita

145

vaiko nuomonė, kuri gali dažnai keistis, priklausomai nuo vaiko nuotaikos, sėkmių, nesėkmių ir

kitų aplinkybių, bet ir kintančios nuomonės priežastys. Ataskaitiniais metais dėl pasikeitusios vaikų

nuomonės buvo nutrauktos 8 įvaikinimo procedūros dėl 9 vaikų, pastariesiems nusprendus, kad jie

nebenori būti įvaikinti. Dažnai vaikai bijo išvažiuoti iš Lietuvos, jiems sunku suprasti, kad

užsienyje jie nebus lietuviai. Žinoma, toks vaikų patriotizmas vertas pagarbos, tačiau jei jie suvoktų

savo, kaip vaikų globos namų auklėtinio ir kaip mylimo bei rūpesčiu apgaubto šeimoje augančio

sūnaus (dukters) ateities perspektyvas, tikėtina, kad nuomonė dėl įvaikinimo būtų priešinga. Todėl

labai svarbu, kad su vaiku dirbantys specialistai mokėtų klausyti vaiką, stebėti jį ir gebėtų atsakyti į

vaikui rūpimus klausimus, sukeliančius daugiausia baimių dėl ateities.

Išvados

1) 78 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsienio piliečių

šeimos įvaikino 115 vaikų.

2) 4 vaikus įvaikino jų mamų sutuoktiniai užsieniečiai.

3) Daugiausiai vaikų įvaikinta Italijos, Švedijos ir JAV piliečių šeimose.

4) Ataskaitiniu laikotarpiu pusė vaikų įvaikinti kartu su savo broliais ir seserimis (66

vaikai įvaikinti į 29 šeimų).

5) Lyginant su ankstesniais metais, įvaikintų vaikų skaičius sumažėjo, nes mažiau vaikų

buvo įvaikinta kartu su savo broliais ir seserimis (2009 m. – 105, 2010 m. – 66) ir daugiau įvaikinta

po 1 vaikų pagal specialiųjų poreikių programą, turinčių sunkių sveikatos sutrikimų (2009 m. – 13,

2010 m. – 19).

6) 2010 m. iš 115 įvaikintų vaikų 93 vaikai buvo su specialiaisiais poreikiais, 52 iš jų

įvaikinti pagal galimų įvaikinti vaikų su specialiaisiais poreikiais programą.

7) Daugiausia įvaikinta 4–6 m. amžiaus vaikų.

8) Daugumai įvaikinusių užsienyje gyvenančių šeimų, įvaikinusių ikimokyklinio

amžiaus vaikus, įvaikinimo procedūra truko apie 2 metus, nes dauguma šio amžiaus įvaikintų vaikų

turėjo specialiųjų poreikių arba buvo įvaikinti lietuvių kilmės šeimų.

9) 115 vaikus įvaikino 73 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokusios Prancūzijos ir JAV

pilietės moterys.

10) Ataskaitiniu laikotarpiu įvaikinusių vaikus vyrų ir moterų amžiaus vidurkis buvo 41–

45 metai, įvaikintojų amžius mažėjo (2009 m. amžiaus vidurkis buvo 46–50 m.). 2010 m. sumažėjo

vyresnių nei 50 m. šeimų, įsivaikinusių vaikus, skaičius (2009 m. – 13, 2010 m. – 20);

11) 2010 m. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino vieną neįsiteisėjusį teismo sprendimą

dėl įvaikinimo įtėvių prašymu, taip pat dėl pasikeitusios vaikų nuomonės buvo nutrauktos 8


ataskaita

146

įvaikinimo procedūros dėl 9 vaikų. Tokių nesėkmingų įvaikinimų priežastys yra dvi – nepakankama

įtėvių motyvacija ir pasirengimas; netinkamas vaikų paruošimas įvaikinimui.

VIII. 8. Grįžtamoji informacija apie užsieniečių įvaikintus vaikus

2010 m. gauta 418 ataskaitų po įvaikinimo apie užsienio piliečių šeimų įvaikintų vaikų

adaptaciją kitose šalyse (2009 m. Tarnyba gavo 456 ataskaitas). Iš jų 414 atsiuntė užsienio

institucijos, o 4 ataskaitas (laiškus) pateikė įvaikinusios šeimos (2 iš JAV, po 1 iš Prancūzijos ir

Vokietijos).

Pateiktos ataskaitos informuoja apie daugiau kaip 600 įvaikintų vaikų prisitaikymą prie naujos

aplinkos užsienyje. Tiesa, apie nemažą dalį šių vaikų informacija pateikta du kartus per metus, taigi

ataskaitiniu laikotarpiu gautos dvi ataskaitos apie tuos pačius vaikus.

Ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia ataskaitų po įvaikinimo gauta apie 2009 m. ir 2008 m.

įvaikintus vaikus – atitinkamai maždaug 140 ir apie 100 ataskaitų. Pateiktos 77 ataskaitos apie 2007

m. įvaikintus vaikus, 56 ataskaitos – apie 2006 m. įvaikintus vaikus, 30 ataskaitų – apie 2010 m.

įvaikintus vaikus, 10 ataskaitų – apie 2005 m. įvaikintus vaikus bei kelios ataskaitos apie

ankstesniais metais įvaikintus vaikus.

Kaip matome žemiau pateiktoje lentelėje, daugiausia grįžtamosios informacijos gauta iš trijų

Italijos asociacijų: „Associazione Volontari per il Servizio Internazionale (AVSI)“, „AAA

Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ ir „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“. Per

pastaruosius metus daugiau nei pusė vaikų įvaikinama į Italiją, todėl ir ataskaitų iš šios šalies yra

gerokai daugiau nei iš kitų valstybių.

Visos Lietuvoje akredituotos užsienio įvaikinimo institucijos teikė grįžtamąją informaciją apie

šeimų, kurioms jos atstovavo, įvaikintus vaikus. Taip pat ataskaitas po įvaikinimo Tarnybai teikė ir

Vokietijos bei Prancūzijos centrinės įvaikinimo institucijos.

52 lentelė. 2010 m. gauta grįžtamoji informacija pagal įvaikinimo institucijas

Eil. nr. Įvaikinimo institucija Šalis Pateiktų ataskaitų skaičius

1 2 3 4 1. „Associazione Volontari per il Servizio

Internazionale (AVSI)“ Italija 88

2. „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ Italija 75 3. „Azione per famiglie nuove-onlus“ (AFN)“ Italija 59 4. „Barner Framfor Allt –Adoptioner (BFA-A)“ Švedija 53

5. „La Primogenita international adoption“ Italija 36 6. „Bethany Christian Services“ JAV 30 7. Centrinė įvaikinimo institucija (AFA) Prancūzija 17 8. „Our children‘s homestead“ JAV 13 9. „Familia Universal“ Ispanija 13


ataskaita

147

10. „Sozialdienst katholischer Frauen-Zentrale e. V. (SKF)“

Vokietija 9

11. „Loving Heart International Adoption Agency“ Kanada 9 12.

„Inter country adoption New Zealand“ (ICANZ)

Naujoji Zelandija 4

13. „The open door adoption agency, Inc.“ JAV 4 14. „Les Enfants de l‘Esperance“ Prancūzija 2 15. Centrinė įvaikinimo institucija Vokietija 2

Iš viso 414

Iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos Lietuvoje veikė 13 įgaliotų institucijų, iš jų 4

Italijos įgaliotos institucijos, 3 JAV ir po vieną Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos,

Naujosios Zelandijos ir Kanados įgaliotą instituciją. Vokietijos įvaikinimo organizacija

„Sozialdienst Katholisher Frauen (SKF)“ 2010-12-31 nutraukė tarptautinio įvaikinimo veiklą. Taigi

ši organizacija baigė savo veiklą ir Lietuvoje.

Beveik visos įgaliotos institucijos nurodė, kad nesusiduria su kliūtimis, rinkdamos grįžtamąją

informaciją. Kaip Tarnybą informavo Italijos įgaliotos institucijos, jų atstovaujamos šeimos žino,

jog atsisakius susitikti dėl ataskaitų po įvaikinimo, apie tai bus pranešta Tarptautinei įvaikinimo

komisijai, kuri turi teisę informuoti teisminę instanciją dėl reikalingos informacijos trūkumo, todėl

šeimos aktyviai bendradarbiauja su organizacijomis. JAV institucijos nurodė, kad ataskaitos po

įvaikinimo vėluoja dėl šeimų nenoro bendradarbiauti su agentūromis arba dėl pastarųjų darbuotojų

kaitos.

VIII. 9. Įvaikinusių vaikų biologinių ir kitų giminaičių paieška, informacijos apie

konkrečių asmenų įvaikinimą rinkimas ir pateikimas, tarpininkavimas dėl užsieniečių šeimų,

įvaikinusių vaikus iš mūsų šalies, bendravimo su gyvenančiais Lietuvoje vaikų artimaisiais

2010 m. Tarnyba gavo 19 laiškų, kuriuose asmenys prašė padėti surasti įvaikių

giminaičius, suteikti informacijos apie savo ar artimųjų įvaikinimą, tarpininkauti užmezgant

įvaikinusios vaiką iš mūsų šalies užsieniečių šeimos ir likusių Lietuvoje jo brolių, seserų ar kitų

artimųjų ryšį ir pan..

Į Tarnybą su atitinkamais prašymais kreipėsi Italijos, Prancūzijos, Švedijos piliečių įvaikintų

vaikų giminaičiai iš Lietuvos, įvaikinusios Australijos, JAV piliečių šeimos bei suaugę įvaikinti

asmenys, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Armėnijoje bei Gruzijoje.

Iš minėtų atvejų daugiausia buvo (10 atvejų) giminaičių (dažniausiai seserų, brolių, tetų ir

kt.), gyvenančių Lietuvoje, prašymai pateikti informaciją apie užsieniečių įvaikintą vaiką bei padėti

užmegzti tarpusavio ryšį. Tarpininkaujant Tarnybai, 1 globojamam šeimoje vaikui pavyko užmegzti

tiesioginį bendravimą su užsienio piliečių įvaikintais jų broliais ir seserimis. Paprastai įvaikinusios


ataskaita

148

užsieniečių šeimos mielai pateikia informaciją apie įvaikių gyvenimą, o iš karto po įvaikinimo

palaikyti tiesioginius ryšius su likusiais Lietuvoje giminaičiais, kaip pačios teigia, dar nėra

pasiruošusios, nebent jos sutinka susirašinėti su jais per Tarnybą ir galbūt kada nors ateityje

užmegzti tarpusavio bendravimą. Be to, keli laiškai, adresuoti užsieniečiams, grįžo atgal, nes

šeimos Tarnybai žinomais adresais jau nebegyvena.

4 atvejais įvaikinti suaugę asmenys ieškojo giminaičių. Tarnybai padedant, vienam vyrui

pavyko surasti 7 brolius ir seseris, apie kuriuos jis nieko nežinojo. Kitu atveju Tarnyba surado

asmens ieškomą įvaikintą seserį, bet jos įtėviai kategoriškai nesutiko, kad įdukra bendrautų su

broliu. Dar dviem atvejais dėl informacijos Tarnyba kreipėsi į vaikų globos namus, kuriuose galbūt

gyveno įvaikinti asmenys, bei archyvą. Išsamios dominančios informacijos negauta.

Tarnyba gavo 3 užsienio piliečių šeimų, įvaikinusių vaikus iš Lietuvos, prašymus surasti

įvaikių biologines mamas ir (ar) brolius bei seseris arba bent pateikti apie juos turimą informaciją.

Vienai šeimai nusiųsti įvaikio seserų, joms sutikus, kontaktiniai duomenys. Kitais atvejais per

Tarnybą vyksta įvaikinusios šeimos ir įvaikio biologinės mamos bei įvaikinusios šeimos ir įvaikių

vyresniojo brolio susirašinėjimas.

Taip pat į Tarnybą kreipėsi (1 atvejis) užsienio piliečių šeimos, pas kurią ne vieną vasarą

svečiavosi vaikas iš Lietuvos, atstovas. Jis prašė suteikti informacijos apie dabartinį vaiko

gyvenimą. Šiuo metu dar tikslinami vaiko duomenys.

Pasitaikė 1 atvejis, kai lietuvių šeimos įvaikintas vaikas panoro bendrauti su dviem taip pat

lietuvių šeimų įvaikintomis seserimis. Klausimas išspręstas per šeimų gyvenamosios vietos Vaiko

teisių apsaugos skyrius.

IX. TARPTAUTINIŲ VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS

IX. 1. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienyje

2010 metais Tarnyba nagrinėjo konkrečias situacijas dėl užsienio valstybėse esančių vaikų,

kurių asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir giminaičiais bei kiti klausimai

yra susiję su Lietuva ir jiems reikia taikyti tam tikras apsaugos priemones. 53 lentelėje pateikiami

2010 metais gautų ir Tarnybos nagrinėtų pranešimų apie užsienio valstybėse esančius vaikus,

kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės, duomenys.


ataskaita

149

53 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems užsienio valstybėse

Valstybė, kurioje yra

vaikas

Air

ija

Ček

ijos

R

espu

blik

a

Est

ija

Ispa

nija

Jung

tinė

K

aral

ystė

Ital

ija

Kir

gizi

jos

Res

publ

ika

Len

kija

Nyd

erla

ndų

K

aral

ystė

Nor

vegi

ja

Rus

ijos

F

eder

acij

a

Suom

ija

Vok

ieti

ja

JAV

Lat

vija

Ukr

aina

Šved

ija

IŠ V

ISO

2010-01-01 likę nebaigti išnagrinėti pranešimai

4 - - 1 8 - - - - 3 1 - 4 1 1 1 - 24

Vaikų skaičius

4 - - 1 12 - - - - 4 1 - 5 1 1 2 - 31

2010 metais gauti pranešimai

7 1 3 2 19 3 1 2 6 6 3 1 3 - - - 1 58

0-3 1 1 2 7 1 1 1 2 1 1 18 4-6 4 3 1 1 9 7-9 1 2 1 9 13

10-14

3 1 11 1 1 1 1 19

Vaikų amžius

15-17

2 2 5 2 1 6 1 1 1 21

Vaikų skaičius

7 3 3 3 36 3 1 2 6 7 3 1 4 - - - 1 80

IŠ VISO 2010 metais nagrinėta pranešimų

11 1 3 3 27 3 1 2 6 9 4 1 7 1 1 1 1 82

2010-12-31 likę nebaigti išnagrinėti pranešimai

3 1 - 2 7 - 1 1 1 3 - - - - - - 1 20

Vaikų skaičius

4 3 - 3 13 - 1 1 1 4 - - - - - - 31


ataskaita

150

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10111213141516 171819202122 2324

Vokietija

Jungtinė Karalystė

Airija

Ukraina

Rusijos Federacija

Švedija

Norvegija

Nyderlandų Karalystė

Baltarusija

JAV

Ispanija

Čekijos Respublika

Italija

Latvija

Lenkija

Liuksemburgas

Prancūzija

Šveicarija

Estija

Kirgizija

Suomija

Prašymai

2010 m.

2009 m.

2008 m.

73 pav. 2008–2010 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės (pagal valstybes)

Kaip matome, daugiausia pranešimų 2010 metais buvo susiję su tomis valstybėmis, į kurias

pastaraisiais metais buvo didžiausia Lietuvos Respublikos piliečių emigracija (Jungtinė Karalystė –

19, Airija – 7, Nyderlandai, Norvegija – 6). 73 pav. rodo, kad, palyginus su 2008 ir 2009 metais,

2010 metais Lietuvos Respublikos emigracijos tendencijos išliko panašios, nedaug išaugo situacijų,

susijusių su Airija, Italija ir Nyderlandų Karalyste, Estija, skaičius. Pastebėtina, kad visi 3

pranešimai apie Estijoje esančius nepilnamečius, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos

priemonės, buvo susiję su šioje valstybėje nusikalstamas veikas padariusiais nepilnamečiais. Tuo

tarpu, lyginant su 2009 m., atvejų, susijusių su Norvegija, skaičių, daugiausia lėmė ne nepilnamečių

Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas šiose valstybėse, skaičius (1), bet

atvejai, kuomet kompetentingoms Norvegijos institucijoms reikia taikyti vaiko teisių apsaugos

priemones šioje valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu (5).

Daugiausia pranešimų (19) gauta dėl 15–17 m. amžiaus vaikų. Lyginant su 2009 m.,

pranešimų dėl kitų amžiaus grupių vaikų skaičius išliko panašus, išskyrus 0–3 m. ir 10–14 m.

amžiaus grupes. Dėl 10–14 m. amžiaus grupės vaikų buvo gauta 20 pranešimų (2009 m. – 13


ataskaita

151

pranešimų), o dėl 0–3 m. amžiaus grupės vaikų pranešimų skaičius padidėjo dvigubai (2009 m. – 6

pranešimai, 2010 m. – 13 pranešimų). Pastebėtina, kad daugiausia pranešimų dėl 0–3 m. amžiaus

grupės vaikų buvo susiję su atvejais, kai tėvams netinkamai prižiūrint vaikus, užsienio valstybių

kompetentingos institucijos taikė vaiko teisių apsaugos priemones ir, siekdamos priimti sprendimą

dėl tolesnės tokio vaiko globos, kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie šeimos

gyvenimo Lietuvoje laikotarpį ir artimuosius giminaičius, galinčius pasirūpinti vaikais, jei jiems

nebūtų galimybės toliau augti biologinėje šeimoje (5 pranešimai) bei su atvejais, kai Tarnyba

kreipėsi į užsienio valstybės socialines institucijas su prašymu patikrinti ten išvykusių nepilnamečių

gyvenimo sąlygas (5 pranešimai). Kiti 3 pranešimai buvo susiję su kitų vaiko teisių apsaugos

priemonių taikymu.

Ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba išnagrinėjo didžiąją dalį pranešimų dėl užsienio valstybėse

esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės. Iš 58 2010 m. gautų pranešimų

buvo išnagrinėti 38 pranešimai dėl 50 vaikų, 20 pranešimų dėl 31 vaiko 2010 m. gruodžio 31 d. dar

buvo nagrinėjami.

Daugumą 2010 m. gautų prašymų dėl užsienio valstybėse esančių vaikų atžvilgiu reikalingų

taikyti tarptautinių apsaugos priemonių Tarnybai pateikė VTAS bei Lietuvoje gyvenantys vaikų

giminaičiai. Kitais atvejais prašymus teikė užsienio valstybių kompetentingos vaiko teisių apsaugos

institucijos. Iš 58 ataskaitiniu laikotarpiu gautų pranešimų:

- 20 prašymų buvo išsiaiškinti vaikų gyvenimo sąlygas užsienyje, jiems ten išvykus gyventi su

tėvais ar kitais giminaičiais, užtikrinti bendravimą su Lietuvoje esančiais giminaičiais. Tokio

pobūdžio prašymus dažniausiai teikė savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, vienas iš vaiko

tėvų, seneliai, kiti giminaičiai;

- 4 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su tarpininkavimu suteikiant informaciją apie vaiko

tėvus, artimuosius giminaičius, jų ketinimus vaikų, esančių užsienio valstybėse, atžvilgiu bei

galimybes jais pasirūpinti;

- 2010 m. Tarnyba taip pat tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų tėvams bei VTAS

bendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir organizuojant 11

nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių, padariusių nusikalstamas veikas užsienyje, grįžimą į

Lietuvą.

- 11 prašymų pateikti Lietuvos socialinių institucijų turimą informaciją apie šeimos gyvenimo

Lietuvoje laikotarpį;

- 5 prašymai išsiaiškinti Lietuvoje gyvenančių artimųjų giminaičių ketinimus ir galimybes

pasirūpinti nepilnamečiu giminaičiu, gyvenančiu užsienio valstybėje;

- 7 Tarnyboje nagrinėti atvejai buvo susiję su kitų tarptautinių apsaugos priemonių taikymu.


ataskaita

152

Susirašinėjimo procesas sprendžiant atvejus, kai vaikui reikalinga taikyti tarptautines

apsaugos priemones, užtrunka vidutiniškai 5 mėnesius, nes ilgai tenka laukti informacijos iš

užsienio valstybių kompetentingų institucijų, kai klausimas sprendžiamas pagal dvišales Lietuvos

Respublikos sutartis tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Be to, kai

kuriais atvejais spendimus dėl vaiko apsaugos yra kompetentingos priimti užsienio valstybės

institucijos ir Tarnyba neturi įgaliojimų tiesiogiai daryti įtaką užsienio valstybėje vykstančiam

procesui. Dažnai tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas yra tęstinio pobūdžio,

pavyzdžiui, siekiant vaiko grąžinimo į šeimą ar aiškinantis tėvų galimybes rūpintis vaiku. Visais

atvejais taikant vaikui tarptautinės apsaugos priemones yra vadovaujamasi vaiko interesais,

siekiama ne tik pritaikyti konkrečias apsaugos priemones vaikui, bet išspręsti problemą taip, kad

vaikui būtų užtikrintas pastovumas ir ilgalaikė apsauga.

IX. 1. 1. Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimas į Lietuvos

Respubliką

2010 metais Tarnyba organizavo užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų, turinčių

Lietuvos Respublikos pilietybę arba kurių tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra Lietuvos

Respublikos piliečiai, parvežimą į Lietuvą. Vykdydama šią funkciją, Tarnyba renka sprendimui dėl

vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką priimti reikalingą informaciją ir dokumentus bei

organizuoja komisijos, priimančios sprendimą dėl vaiko parvežimo, posėdį. Tarnybai apie užsienio

valstybėje be tėvų globos likusius vaikus dažniausiai praneša Lietuvos diplomatinės atstovybės

užsienio valstybėse, Lietuvoje esantys vaiko giminaičiai arba užsienio valstybių vaiko teisių

apsaugos tarnybos.

2010 metais suorganizuoti 3 komisijos, sprendžiančios dėl valstybėje likusio be tėvų globos

vaiko parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jo lydėjimo klausimus, posėdžiai (2009 metais buvo

sprendžiama dėl 1 vaiko parvežimo). Komisija priėmė sprendimą parvežti į Lietuvą Nyderlandų

Karalystėje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje be tėvų globos likusias nepilnametes Lietuvos

Respublikos pilietes. Nepilnametės parvežimo iš Nyderlandų Karalystės atveju kelionės išlaidos

buvo padengtos iš Tarnybos biudžeto, atsižvelgiant į nepilnametės amžių (17 m.), buvo nuspręsta

jos nelydėti. Grąžinant nepilnametę iš Jungtinės Karalystės, ją lydėjo ir kelionės išlaidas padengė

šios valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Grąžinant iš Vokietijos – nepilnametę lydėjo ir

kelionės išlaidas padengė jos artimieji giminaičiai, iš kurių vienas buvo paskirtas nepilnametės

laikinuoju globėju Lietuvoje.


ataskaita

153

54 lentelė. 2009 metais komisijoje svarstyta dėl vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką

Priimtas sprendimas Valstybė Vaikų skaičius, dėl kurių parvežimo svarstyta Parvežti (vaikų

sk.) Neparvežti (vaikų sk.)

Nyderlandų Karalystė Vokietija Jungtinė Karalystė

1 1 1

1 1 1

- - -

Iš viso 3 3 -

2010 m. Tarnyba iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse gavo 11

prašymų (1 – iš Suomijos, 1 – iš Norvegijos, 1 – iš Lenkijos, 3 – iš Estijos, 5 - iš Nyderlandų

Karalystės) tarpininkauti organizuojant užsienio valstybėse nusikalstamas veikas padariusių

nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių grąžinimą į Lietuvą. Šių užsienio valstybėse sulaikytų

nepilnamečių amžiau vidurkis yra 16–17 metų. Kadangi visi šie nepilnamečiai nebuvo netekę tėvų

globos, jų parvežimas nepateko į Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimo į

Lietuvos Respubliką taisyklių reguliavimo sritį, todėl Tarnyba neskyrė lėšų iš savo biudžeto jų

parvežimui į Lietuvą organizuoti. Šiais atvejais Tarnyba tik tarpininkavo Lietuvoje esantiems vaikų

tėvams bei VTAS bendraujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir

organizuojant šių vaikų grįžimą į Lietuvą. Pažymėtina, kad 8 nepilnamečiai saugiai grįžo į Lietuvą į

tėvų šeimas, 2 nepilnamečiai už sunkias nusikalstamas veikas dar yra sulaikyti užsienio valstybėse ir

1 nepilnamečio atžvilgiu Lietuvoje buvo išduotas Europos arešto orderis.

Lyginant su 2009 m., užsienio valstybėse nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių

Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2010 m. padidėjo (2009 m. gauti 7 prašymai). Nagrinėjant

padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pastebėtina, kad be įprastų smulkių vagysčių iš parduotuvių ar

automobilių 2010 m. keletu atvejų nepilnamečiai buvo sulaikyti už neteisėtą disponavimą

narkotinėmis medžiagomis bei ginkluotą plėšimą.

IX. 2. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos

Respublikoje

55 lentelėje pateikiami 2010 metais gautų ir Tarnybos nagrinėtų pranešimų apie Lietuvoje

esančius vaikus, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, duomenys.


ataskaita

154

55 lentelė. Tarptautinių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvos Respublikoje

Valstybė, su kuria susijusi vaiko apsauga

Air

ija

Bal

taru

sija

Ispa

nija

JAV

Jung

tinė

K

aral

ystė

Aze

rbai

džia

no

Res

publ

ika

Rus

ijos

F

eder

acij

a

Vok

ieti

ja

Lat

vija

IŠ V

ISO

2010 m. sausio 1 d. likę nebaigti išnagrinėti pranešimai

- 1 2 1 4 - 2 - - 10

Vaikų skaičius

- 3 2 1 5 - 2 - - 13

2010 metais gauti pranešimai

1 1 - - 13 1 - 2 1 19

0-3 4 4 4-6 2 4 6 7-9 1 5 1 7

10-14 3 2 5

Vaikų amžius

15-17 1 1 3 1 6 Vaikų skaičius

2 3 - - 19 2 - 2 1 29

IŠ VISO 2010 metais nagrinėta pranešimų

1 2 2 1 17 1 2 2 1 29

2010 m. gruodžio 31 d. likę nebaigti išnagrinėti pranešimai

1 1 - - 5 1 - 2 1 11

Vaikų skaičius

2 3 - - 8 1 - 2 1 17

74 paveikslas iliustruoja 2008–2010 metais gautų pranešimų dėl Lietuvos Respublikoje

esančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, pagal valstybes.


ataskaita

155

0

2

4

6

8

10

12

14

Airija

Baltaru

sija

Azerb

aidžia

no R

espub

lika

Švedija

Ispanij

aJA

V

Jung

tinė

Karaly

stė

Latvi

ja

Turkmėn

ija

Vokie

tija

Estija

Rusijos

Fed

eracij

a

2008 m.

2009 m.

2010 m.

74 pav. 2008–2010 m. gauti pranešimai dėl LR esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės

Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2008 m. ir 2009 m, Tarnyba gavo panašų skaičių

pranešimų dėl Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos

priemones (2008 m. buvo gauta 18 pranešimų, 2009 m. – 22). Iš 2010 m. gautų 19 pranešimų 12

atvejų buvo siekiama išsiaiškinti šeimos gyvenimo aplinkybes užsienyje, užsienyje gyvenančių tėvų

ketinimus vaikų atžvilgiu, užtikrinti tėvų pareigų vykdymą, spręsti teisinius santykius tarp tėvų ir

vaikų. 3 atvejais Tarnyba siekė surinkti informaciją apie vaiką, jo gyvenimo ir šeimos aplinkos

sąlygas Lietuvoje, 1 atvejis buvo susiję su globos nustatymu arba globos priežiūros perdavimu, 3

atvejais buvo taikomos kitos vaiko teisių apsaugos priemonės. Pastebėtina, kad 2010 metais išaugo

situacijų, susijusių su Jungtine Karalyste, skaičius, o situacijų skaičius, susijęs su kitomis

valstybėmis išliko panašus.

Apibendrindami, pateikiame 75 paveikslą, kuris iliustruoja kasmet didėjantį bendrą pranešimų

dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos

priemonės, skaičių.


ataskaita

156

12

39

46

71

76

77

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Prašymų skaičius

75 pav. 2005–2010 m. gauti pranešimai dėl užsienio valstybėse ir Lietuvoje esančių vaikų, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės

IX. 2. 1. Globos (rūpybos) nustatymas vaikams, turintiems užsienio valstybės pilietybę

VTAS duomenimis, 2010 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 8 vaikams, turintiems

užsienio valstybių pilietybę. Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojama 30 vaikų,

užsienio valstybių piliečių.

56 lentelėje pateikiami 2008, 2009 ir 2010 metų duomenys apie Lietuvoje globojamų vaikus,

užsienio valstybių piliečius, pagal globos vietą (šeima, institucija) ir globos rūšį (laikinoji,

nuolatinė).

56 lentelė. Lietuvoje globojami vaikai, turintys užsienio valstybių pilietybę

2008 m. 2009 m. 2010 m.

Nustatyta globa (rūpyba)

Per

met

us

gruo

džio

31

d.

Per

met

us

gruo

džio

31

d.

Per

met

us

gruo

džio

31

d.

Šeimoje 4 17 5 15 - 14 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 4 11 4 10 8 Pagal lytį: berniukai 2 2

mergaitės 2 2


ataskaita

157

iš jų: 0-3 m. 1

4-6 m. 1 7-9 m. 10-14 m. 2 3 15-17 m. 1 Nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) 6 1 5 6 Pagal lytį: berniukai

mergaitės 1 iš jų: 0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 1 10-14 m. 15-17 m. Institucijoje 2 3 12 10 8 16 Nustatyta laikinoji globa (rūpyba) 2 3 12 9 8 16 Pagal lytį: berniukai 4 6 mergaitės 2 8 2 iš jų: 0-3 m.

4-6 m. 1 7-9 m. 6 10-14 m. 2 1 15-17 m. 2 3 7 Nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) 1 Pagal lytį: berniukai mergaitės iš jų: 0-3 m.

4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant su 2009 m. duomenimis, Lietuvoje perpus sumažėjo globų,

nustatytų vaikams, turintiems užsienio valstybės pilietybę, skaičius (2009 m. – 17, 2010 m. – 8),

tačiau bendras globojamų nepilnamečių užsienio piliečių skaičius 2010 m. gruodžio 31 d. buvo

didesnis nei ankstesniais metais (2010 m. – 30, 2009 m. – 25, 2008 m. – 20). Taip pat pastebėtina,

kad 2010 m. visais atvejais nepilnamečiams užsienio piliečiams globa Lietuvoje buvo nustatyta

institucijoje, kai tuo tarpu 2008 m. šeimoje globa buvo nustatyta 4 vaikams, 2009 m. – 5. Šią

tendenciją, Tarnybos nuomone, būtų galima paaiškinti tuo, kad 2010 m. didžiosios daugumos

nepilnamečių užsienio piliečių, kuriems Lietuvoje buvo nustatyta globa, amžius buvo 15–17 m., o

tokio amžiaus vaikams rasti globėjų šeimą yra sudėtingiau nei jaunesniems.

76 paveikslas iliustruoja ataskaitiniu laikotarpiu nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams

Lietuvoje nustatytų globų skaičių pagal apskritis.


ataskaita

158

1

7

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Vilniaus

Utenos

Kauno

Alytaus

Marijampolės

Klaipėdos

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Ap

skri

tys

2010 metais nustatytų globų skaičius

76 pav. 2010 m. nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičius apskrityse

Iš šio paveikslo matyti, kad 2010 m. globa nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams buvo

nustatyta dviejose apskrityse – Kauno (Jonavos r.) ir Vilniaus (Švenčionių r.). Tarnybos nuomone,

nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičių būtent šiose apskrityse lemia

tai, kad Jonavoje yra Pabėgėlių priėmimo centras, kuriame apgyvendinami ir globa nustatoma

nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams, o Švenčionių rajonas ribojasi su

Baltarusijos Respublika, todėl jame dažnai susiduriama su nelegalios migracijos atvejais.

77 paveiksle pateikiamas bendras Lietuvoje globojamų nepilnamečių užsienio piliečių

skaičius 2010 m. gruodžio 31 d.. Iš pateiktos informacijos matyti, kad daugiausia globų

nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams taip pat buvo nustatyta Vilniaus ir Kauno apskrityse.

7

2

19

1

1

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Vilniaus

Utenos

Kauno

Alytaus

Marijampolės

Klaipėdos

Panevėžio

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Ap

skri

tys

Lietuvoje globojami nepilnamečiai užsienio valstybių piliečiai


ataskaita

159

77 pav. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams nustatytų globų skaičius

apskrityse

Taip pat pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu, bendradarbiaujant Lietuvos ir

kompetentingoms Baltarusijos Respublikos institucijoms, buvo išspręstas 3 nepilnamečių

Baltarusijos piliečių, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa Lietuvoje dėl netinkamos priežiūros

(vaikų motina, Baltarusijos Respublikos pilietė, neturėjo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių

dokumentų, o vėliau, vaikus palikusi Lietuvoje, išvyko į Baltarusiją) klausimas. Įgaliotas

Baltarusijos Respublikos atstovas atvyko į Lietuvą ir lydėjo vaikus į jų kilmės valstybę.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai ilgą laiką gyveno Lietuvoje ir kalbėjo lietuviškai, buvo nuspręsta, kad

nepilnamečiai Baltarusijoje lankys mokyklą, kurioje mokoma lietuvių kalba.

IX. 3. Kita informacija

Spręsdama situacijas, susijusias su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (išskyrus Daniją),

Tarnyba vadovaujasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl

jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei

vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatomis, taip pat 1961 m. Hagos

konvencijos dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje bei

1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir

bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nuostatomis (pastarųjų dviejų

konvencijų taikymas yra ribotas dėl mažo prie šių konvencijų prisijungusių valstybių skaičiaus). Jei

situacija susijusi su Rytų Europos valstybėmis (Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija, kt.),

taikomos Lietuvos Respublikos ir šių valstybių dvišalės sutartys Dėl teisinės pagalbos ir teisinių

santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Tarnyba, spręsdama situacijas, susijusias su tarptautinių apsaugos priemonių taikymu

vaikams, glaudžiai bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinėmis ir valdžios institucijomis,

Tarptautine socialine tarnyba (ISS), VTAS, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Pastebėtina, kad pastaraisiais metais didėja atvejų, susijusių su Norvegijos Karalyste, skaičius.

2009 m. ir 2010 m. Tarnyba nagrinėjo 13 atvejų (iš jų – 7 atvejus 2010 m.), susijusių su šia

valstybe. Buvo ar dar yra sprendžiami vaikų paėmimo iš Lietuvos Respublikos piliečių šeimų,

gyvenančių Norvegijoje, klausimai, nagrinėti atvejai, susiję su nusikalstamas veikas padariusiais

nepilnamečiais Lietuvos Respublikos piliečiais, socialinės rizikos šeimomis ar globėjais,

emigravusiais į Norvegiją, taip pat spręsti neteisėto vaikų išvežimo ir (ar) laikymo Norvegijoje

klausimai. Remdamasi Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-


ataskaita

160

20 nutarimu Nr.1114, 6.13 punktu Tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinės valdžios

arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais. Tarnyba,

nagrinėdama nepilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių atvejus, susijusius su Norvegija,

bendradarbiauja su Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinio integravimo ministerija. Tačiau,

atsižvelgiant į tai, jog Norvegija nėra Europos Sąjungos valstybė narė, bendradarbiavimui su šia

valstybe konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, netaikomi imperatyvūs Europos

Sąjungos teisės aktai, Norvegija taip pat nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Konvencijos dėl

jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų

apsaugos priemonių srityje. Taip pat Lietuvos Respublika ir Norvegija nėra pasirašiusios jokios

dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Skubus ir

efektyvus bendradarbiavimas vaiko teisių apsaugos srityje tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos

Karalystės kompetentingų institucijų yra apsunkintas, nes atvejai sprendžiami vadovaujantis tik

Lietuvos ir Norvegijos nacionaline teise. Todėl, tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko

teisių apsaugos priemonių taikymo Norvegijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų ir

jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taikoma Norvegijos, kaip vaikų įprastinės gyvenamosios vietos

valstybės, turinčios jurisdikciją priimti sprendimus jos teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu,

nacionalinė teisė, bet ne pilietybės valstybės teisė. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją,

ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministeriją su prašymu svarstyti tarpžinybinio arba vyriausybinio susitarimo iniciavimą tarp

Lietuvos Respublikos ir Norvegijos, kuriame būtų įtvirtintas bendradarbiavimo mechanizmas

asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kitų klausimų, susijusių su Lietuva ir

Norvegija, klausimais, bei nustatytos už tai atsakingos institucijos.

2010 m. Tarnyba iš VTAS gavo pranešimų apie gyventi į užsienį kartu su nepilnamečiais

vaikais išvykusias socialinės rizikos šeimas, apie išvykimą ir naują gyvenamosios vietos adresą

neinformavusias kompetentingų Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijų. VTAS prašė Tarnybos

tarpininkauti patikrinant į užsienį išvykusių nepilnamečių, augančių socialinės rizikos šeimose,

gyvenimo ir šeimos aplinkos sąlygas užsienio valstybėje ir, prireikus, imtis tinkamų vaiko teisių

apsaugos priemonių. Tarnyba, vykdydama tokio pobūdžio prašymus (kai nežinoma tiksli

nepilnamečių buvimo vieta užsienyje) ir bendradarbiaudama su užsienio valstybių

kompetentingomis institucijomis, susiduria su tokių nepilnamečių buvimo vietos ir adreso

nustatymo užsienio valstybėje problema. Šių atvejų problematika yra ta, kad nei Tarnyba, nei

užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos institucijos nėra įgaliotos atlikti asmenų paieškos. Tuo

atveju, jei yra nežinoma tiksli vaikų gyvenamoji vieta užsienio valstybėje, tos valstybės socialinės

tarnybos rekomenduoja dėl vaikų paieškos kreiptis į policijos įstaigą. Kadangi daug nagrinėjamų

situacijų yra susijusios su Šengeno zonos valstybėmis, Tarnyba elektroniniu paštu konsultavosi su


ataskaita

161

Lietuvos kriminalinės policijos biuru dėl galimybės atlikti tokių asmenų paiešką pagal Šengeno

konvencijos 97 straipsnį, per SIRENE paieškos sistemą. Tarnyba buvo informuota apie galimą

konkretaus atvejo, dėl kurio buvo kreiptasi, sprendimo būdą, taip pat Tarnyba buvo informuota, kad

tokio klausimo, susijusio su socialine apsauga, sprendimas Lietuvoje nėra teisiškai sureguliuotas,

todėl netgi paskelbus paiešką pagal Šengeno konvencijos 97 str. ir nustačius vaikų buvimo vietą,

nebūtų įmanoma imtis šiame straipsnyje numatytų veiksmų (97 str. numato galimybę policijos

įstaigai pranešti apie dingusių asmenų buvimo vietą perspėjimą davusiai Šaliai arba perkelti juos į

saugią vietą, siekdamos nutraukti jų kelionę, jei nacionaliniai teisės aktai leidžia tai daryti. Tai

pirmiausia taikytina nepilnamečiams ir asmenims, kurie kompetentingos institucijos sprendimu turi

būti internuoti). Atsižvelgdama į tai, kad praktikoje dažnai susiduria su bylomis, kuomet nežinoma

nepilnamečių, kurių atžvilgių gali reikėti taikyti vaiko teisių apsaugos priemones, buvimo vieta

užsienio valstybėje bei siekdama palengvinti atvejų, susijusių su nepilnamečių, esančių užsienio

valstybėje, paieškos skelbimu, sprendimą, Tarnyba ketina inicijuoti tarpžinybinį kompetentingų

institucijų pasitarimą siekiant teisiškai sureguliuoti susidariusią padėtį.

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2008 m. ir 2009 m., Tarnyba gavo daug paklausimų dėl

galimybės Lietuvoje be tėvų globos likusio vaiko globėju skirti užsienio valstybėje gyvenantį

asmenį (dažniausiai artimą vaiko giminaitį) bei perduoti globos priežiūrą užsienio valstybei.

Sprendžiant šiuos klausimus, praktikoje susiduriame problema, nes šiuo metu Lietuvoje galiojančių

Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo

27 d. nutarimu Nr. 405 (Žin., 2002, Nr. 35-1275) (toliau – Nuostatai), 3 punkte nurodyta, jog

globėjas (rūpintojas) yra nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo, kuris

įstatymų nustatyta tvarka paskirtas užtikrinti likusio be tėvų globos vaiko priežiūrą, auklėjimą,

atstovavimą jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau santykiuose tarp Europos Sąjungos

valstybių narių taikomo Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 56 straipsnio nuostatos numato galimybę

vaiką įkurdinti kitoje valstybėje narėje, o jo globėju skirti užsienyje gyvenantį asmenį (globa gali

būti nustatoma toje valstybėje, kur vaikas gyvena, tačiau globėju skiriamas kitoje valstybėje narėje

gyvenantis asmuo, pas kurį vėliau išvyktų gyventi ir vaikas). Atsižvelgdama į tai, Tarnyba yra

pateikusi SADM siūlymus dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų papildymo, nustatant, kad vaiko

globėju gali būti skiriamas užsienyje gyvenantis veiksnus fizinis asmuo, turintis ryšių su vaiku ir

savo gyvenamosios vietos valstybės kompetentingų institucijų sutikimą ir (ar) leidimą vaiko

nuolatinei globai (rūpybai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma leisti užsienyje gyvenantį asmenį

paskirti tik nuolatiniu globėju, nes vienas pagrindinių laikinosios globos tikslų – grąžinti vaiką į

šeimą, o laikinai globojamam vaikui gyvenant kitoje nei biologinė šeima valstybėje, tampa sunku

įgyvendinti laikinosios globos tikslus.


ataskaita

162

Taip pat vis dar didelė problema išlieka gyventi į užsienį išvykstantys globėjai. Vienu atveju,

globėjas dėl finansinių priežasčių siekia laikinai (iki 6 mėn.) išvykti padirbėti į užsienį, o

globojamas vaikas lieka gyventi sau įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, kartu su globėjo sutuoktiniu.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą globėju yra skiriamas

fizinis asmuo, o ne šeima, tokiu atveju, globėjui išvykstant laikinai gyventi į užsienį, turėtų būti

keičiamas vaiko globėjas. Kitais atvejais išvykti gyventi į užsienį globėjas pageidauja kartu su

globojamu vaiku. Tarnyba laikosi nuomonės, kad vykti gali tik nuolatiniai globėjai, nes, kaip

minėta aukščiau, laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, o laikinai globojamam vaikui

išvykus gyventi į užsienį, šio tikslo įgyvendinimas tampa apsunkintas.

Tuomet, kai globėjas kartu su globojamu vaiku išvyksta gyventi į užsienio valstybę, Tarnyba

iš VTAS, vykdančių globos priežiūrą, gauna prašymus patikrinti užsienyje kartu su globėjais

gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygas. Tarnyba, vykdydama tokio pobūdžio prašymus ir

bendradarbiaudama su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, susiduria su ta

problema, kad daugumoje užsienio valstybių laikoma, kad globėjas įgyvendina tėvų teises ir

pareigas globotinio atžvilgiu ir nėra numatyta globos priežiūros mechanizmų. Antra, toks prašymas

nėra laikomas prioritetiniu, nes nėra susijęs su realia grėsme vaiko gerovei. Dėl šios priežasties

tokių prašymų nagrinėjimas užsienio valstybėse trunka gana ilgai. Apibendrinus ataskaitiniu

laikotarpiu gautus užsienio valstybių kompetentingų institucijų atsakymus dėl globojamo vaiko

situacijos ir gyvenimo sąlygų globėjo šeimoje užsienyje, pažymėtina, kad Tarnyba negavo nė vieno

pranešimo apie netinkamas globotinių gyvenimo sąlygas ar netoleruotiną tokių vaikų situaciją.

Atskirais atvejais, atsižvelgdamos į šeimos situaciją ir adaptacijos naujoje gyvenamojoje vietoje

sunkumus, užsienio valstybių socialinės tarnybos suteikia iš Lietuvos persikėlusioms globėjų

šeimoms trumpalaikę socialinę pagalbą (kreipimasis dėl šeimai tinkamesnio būsto, socialinių

išmokų, glaudesnių kontaktų užmezgimas su mokykla, gydymo įstaiga ir pan.).


1. 2010 metais įvyko 3 komisijos, sprendžiančios dėl užsienio valstybėse likusių be tėvų

globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų lydėjimo klausimus, posėdžiai, kurių metu buvo

nuspręsta parvežti į Lietuvą 3 Vokietijoje, Nyderlandų Karalystėje bei Jungtinėje Karalystėje be

tėvų globos likusias nepilnametes Lietuvos Respublikos pilietes.

2. 2010 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 58 pranešimus dėl 80 vaikų, esančių užsienio

valstybėse, kuriems reikalingos tarptautinės apsaugos priemonės.

3. 2010 metais Tarnyba gavo ir nagrinėjo 19 pranešimų dėl 29 Lietuvos Respublikoje

esančių vaikų, kurių atžvilgiu buvo reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones.


ataskaita

163

4. 2010 metais Lietuvoje globa buvo nustatyta 8 vaikams, turintiems užsienio valstybių

pilietybę. Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo globojama 30 vaikų, užsienio valstybių

piliečių.

5. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais daugėja atvejų, susijusių su Norvegijos

Karalyste, siūlytina imtis kryptingų veiksmų, susijusių su tarpžinybinio ar vyriausybinio susitarimo

tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašymu, kuriame būtų įtvirtintas

bendradarbiavimo mechanizmas asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kitų

klausimų, susijusių su Lietuva ir Norvegija, klausimais, bei nustatytos už tai atsakingos institucijos.

6. Siūlytina papildyti Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405, nuostatas, numatant, kad vaiko globėju gali būti

skiriamas užsienyje gyvenantis veiksnus fizinis asmuo, turintis ryšių su vaiku ir savo gyvenamosios

vietos valstybės kompetentingų institucijų sutikimą ir (ar) leidimą vaiko nuolatinei globai (rūpybai).

Taip pat siūlytina nustatyti, kad savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius yra atsakingas tik už jo

teritorijoje gyvenančio likusio be tėvų globos vaiko globos (rūpybos) organizavimą.

7. Taip pat, atsižvelgiant į problematiką, kuomet globėjui laikinai išvykus į užsienį,

globotinis Lietuvoje lieka be teisinio atstovo, siūlytina papildyti Vaiko globos organizavimo

nuostatus ir įtvirtinti, kad skiriant globėją pirmenybė turėtų būti teikiama sutuoktinių šeimai, o

nesant tokios galimybės – globėju galėtų būti skiriamas vienas iš sutuoktinių arba vienišas asmuo.

IX. 4. Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas

Tėvų ginčai dėl vaikų globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos dažnai

sukelia daug įvairių neigiamų išgyvenimų visiems šiuose ginčuose dalyvaujantiems asmenims.

Vaikai tampa suaugusiųjų neišspręstų tarpusavio konfliktų įrankiais, naudojamais visų pirma

siekiant patenkinti savo asmeninius poreikius, bet ne užtikrinti vaiko teises augti stabilioje ir

saugioje aplinkoje, žinoti ir palaikyti pastovų ryšį su abiem tėvais.

Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos

konvencija) būtinybę sąlygojo plintančios mišrios santuokos ir jose gimstantys vaikai, kai kilus

šeimyniniams nesutarimams vienas iš tėvų grįžta į savo kilmės šalį kartu su vaiku, taip apribodamas

likusio tėvo (motinos) galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, juo rūpintis ir bendrauti su juo.

Nežiūrint to, pastaraisiais metais sparčiai auganti Europos Sąjungos valstybių-narių piliečių

migracija Europos Sąjungos viduje, sąlygoja ir vaikų, kurių tėvai tos pačios pilietybės, grobimo


ataskaita

164

bylų skaičiaus augimą. Visa tai rodo, kad valstybė turėtų ypatingą dėmesį skirti prevencinei veiklai,

t. y. informacinei sklaidai, švietimui ir taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai) sprendžiant

šeimos ginčus.

Suprantama, kad visus ginčus, susijusius su vaikais, tėvai pirmiausia turėtų spręsti abipusiu

sutarimu, kuris gali sudaryti palankesnės sąlygas vaikui augti – apsuptam abiejų tėvų meilės ir

rūpesčio. Priešingu atveju, ginčų dėl vaikų sprendimas teismuose pareikalauja ne tik didelių

finansinių ir laiko sąnaudų, bet ir pagilina tėvų nesutarimus. Pagal 2008 m. liepos 15 d. priimtą

Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas

(kitaip – mediacija) yra ginčų taikaus sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam

nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (kitaip – mediatoriui). Šalys gali pasinaudoti šiuo

ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė

mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija). Atsižvelgiant į

galimą mediacijos naudą ginčo šalims ir kitiems susijusiems asmenims, ypač tai aktualu kalbant

apie šeimos ginčus dėl vaikų. Mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, skatinama ir

populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje šeimos mediacijos mechanizmas

dar kuriamas, siekiant apibrėžti mediatorių statusą, galimą mediacijos privalomumą ir kitus su tuo

susijusius klausimus, o suaugę asmenys, negalintys išspręsti tarpusavio ginčų bendru sutarimu, kaip

ir anksčiau, turi kreiptis į kompetentingą teismą dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo priimtas sprendimas dažniausiai tenkina tik vieną iš ginčo šalių,

todėl jis iš esmės buvusio konflikto neišsprendžia.

1980 m. Hagos konvencija taikoma kiekvienam vaikui, kuris nuolat gyveno vienoje

valstybėje, prieš pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis. Atkreiptinas dėmesys, kad

Lietuvoje prašymų dėl teisės matytis pažeidimų nėra daug, nes pagal LR CK 3.156 straipsnį, tėvo ir

motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė

susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją

negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, o vaikui yra suteikta teisė ne tik matytis, bet ir bendrauti

su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (LR CK 3.161 str. 3 d. ir 3.170 str. 2 d.). Kaip pažymėjo ir

Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002, „teisė matytis su vaiku skiriasi

nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo ar motinos gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė

yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną), o

teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina),

kai, apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės“. Todėl net ir tais atvejais,

kai vaiko gyvenamoji vieta būna nustatyta su vienu iš tėvų, tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis

tėvas (motina) turi tik teisę matytis, o ne bendrauti su vaiku. Šių teisinių kategorijų atribojimas turi


ataskaita

165

principinę reikšmę, todėl, kad 1980 m. Hagos konvencijos globos teisių sąvoka iš esmės apima teisę

bendrauti su vaiku pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, vadinasi tėvas (motina), kurio teisės

bendrauti su vaiku pažeistos dėl to, kad vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę ar yra joje laikomas be

jo sutikimo, gali teikti prašymą dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m.

Hagos konvenciją. Teisė matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją iš esmės yra

pažeidžiama tais atvejais, kai tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo gyventi į kitą šalį ir sutarė

dėl galimos bendravimo tvarkos, kurios vėliau nėra laikomasi ir vaikui nesudaromos sąlygos

palaikyti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarpusavio ryšį.

Praktikoje išryškėja 3 vaikų grobimo sritys:

- Grobimas (neteisėtas išvežimas). Šiuo atveju vaikas išvežamas į kitą valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo. - Neteisėtas laikymas. Vaikas po laikinos viešnagės užsienio šalyje negrąžinamas ir joje laikomas. - Grobimo grėsmė. Egzistuoja didelė rizika, kad vaikas gali būti išvežtas į kitą valstybę.

Kaip matyti iš žemiau pateiktos 2010 m. analizės, daugiausia atvejų, su kuriais susiduriama

nagrinėjant vaikų grobimo bylas Lietuvoje, susiję su neteisėtu vaikų išvežimu iš Lietuvos į užsienio

valstybes. Taip pat Tarnyba suteikia nemažai konsultacijų tais atvejais, kai iškyla didelė rizika, kad

vaikas gali būti išvežtas į kitą valstybę. Įdomu tai, kad labai dažnai būtent išvažiuoti su vaiku

ketinantis tėvas (motina) kreipiasi į Tarnybą, siekdamas išsiaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti,

kad likęs tėvas (motina) negalėtų vėliau teikti prašymo dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo pagal

1980 m. Hagos konvenciją. Kaip minėta aukščiau, informacinė sklaida ir švietimas yra viena

efektyviausių vaikų grobimo prevencinių priemonių. Ataskaitiniais metais Tarnyba bendradarbiavo

su VšĮ „Gebu“, kuri Vilniaus miesto savivaldybėje įgyvendino projektą, skirtą išvykti į užsienį

ketinantiems tėvams ar Lietuvoje likusių išvykusių į užsienį tėvų vaikams. Seminarų metu su tėvais

buvo aptarti ne tik galimi vaiko ir tėvų išgyvenimai, pastariesiems išvykus gyventi į užsienį kartu su

vaiku ar jį palikus Lietuvoje, bet ir pristatyta reikalinga informacija, leidžianti išvengti vaiko

grobimo situacijų ateityje.

IX. 4. 1. Neteisėtas vaikų išvežimas iš Lietuvos į užsienio valstybes ir (ar) laikymas

jose pažeidžiant globos teises

Lyginant su 2009 m., ataskaitiniu laikotarpiu Tarnyba gavo tris kartus daugiau prašymų dėl

vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar neteisėtai laikomų jose, pažeidžiant globos teises, apsaugos.

Nors 2010 m. gautų prašymų skaičius buvo mažesnis nei 2008 m., kaip matyti iš 78 paveikslo,

lyginant pastarųjų penkerių metų duomenis, 2010 m. gautų prašymų skaičius buvo vienas didesnių.

Taip pat lyginant 2010 m. ir 2009 m. duomenis, matyti, kad 2009 m. nagrinėti net keturi 2008 m.


ataskaita

166

gauti prašymai dėl 7 neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų vaikų grąžinimo.

Ataskaitiniu laikotarpiu nagrinėti tik du ankstesniais metais (2008 m. ir 2009 m.) gauti prašymai dėl

2 vaikų grąžinimo į Lietuvą.

Gauti prašymai dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto ar užsienio valstybėje laikomo vaiko grąžinimo

7

14

18

5

16

0

5

10

15

20

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

78 pav. 2006–2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar) laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą skaičius

Informacijos sklaida turi didžiausią įtaką prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko

grąžinimo skaičiaus dinamikai. Viena vertus, tėvai, ketinantys išvykti su vaikais, supažindinami su

būtinais atlikti veiksmais, siekiant išspręsti vaiko gyvenamosios vietos ir bendrvaimo su vaiku

klausimus iki išvykimo. Kita vertus, leidžiama likusiems tėvams įvertinti, ar jų teisės dalyvauti

vaiko auklėjime buvo pažeistos, ir supažindina su galima jų gynimo tvarka. Dažniausiai pirmasis

informacijos apie vaiko teises šaltinis tėvams yra VTAS, todėl Tarnyba nuolat juos informuoja,

metodiškai konsultuoja, kaip tėvai turėtų spręsti bendravimo su vaiku ar jo gyvenamosios vietos

pakeitimo klausimus.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia prašymų buvo gauta dėl neteisėtai į Jungtinę Karalystę

išvežtų vaikų grąžinimo. Iš 7 pateiktų prašymų dėl 7 neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų 5

vaikai Anglijos kompetentingo teismo sprendimu buvo grąžinti į Lietuvą. Vienu atveju vaikas

Jungtinėje Karalystėje buvo nerastas, o kitu atveju pats prašymą pateikęs asmuo nusišalino nuo

tolesnio prašymo nagrinėjimo. Tarnyba vaikų grobimo bylose bendradarbiauja su Jungtinės

Karalystės centrine institucija, kuri, gavusi Tarnybos persiųstą pareiškėjo prašymą dėl neteisėtai į

Jungtinę Karalystę išvežto ar joje laikomo vaiko, kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl vaiko

buvimo vietos nustatymo (jei vaiko buvimo vieta pareiškėjui nėra žinoma) bei perduoda prašymą

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatui, kuris pareiškėjo vardu nedelsiant kreipiasi į

Anglijos kompetentingą teismą dėl prašymo dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo nagrinėjimo.

Sprendimas dėl vaiko grąžinimo šioje šalyje paprastai priimamas per 2–3 mėnesius. Tai, palyginus

su kitomis valstybėmis, į kurias iš Lietuvos yra išvežami vaikai, yra labai greitas ir sklandus

procesas. Kitose šalyse, pavyzdžiui Italijoje, prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko

grąžinimo nagrinėjimas gali užtrukti iki vienerių metų.


ataskaita

167

2010 m. gautų prašymų pasiskirstymas pagal valstybes

1

1

1

7

1

3

1

1

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Airija

Italija

JAV

Jungtinė Karalystė

Kipras

Norvegija

Portugalija

Švedija

79 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar) laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal valstybes

Ataskaitiniais metais pirmą kartą buvo gauti prašymai dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų į

Kiprą, Švediją ir Portugaliją. Nei vienu iš šių atvejų vaikai 2010 m. į Lietuvą grąžinti nebuvo. Kipro

centrinė institucija negalėjo nagrinėti prašymo, nes nebuvo nustatyta vaiko buvimo vieta,

Portugalijos centrinė institucija dėl nepaaiškinimų priežasčių laiku nesiėmė veiksmų prašymui

nagrinėti, o Švedijos kompetentingas teismas priėmė sprendimą atmesti prašymą (žr. žemiau).

2010 m. daugiausia prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų ar jose

laikomų vaikų buvo teikta dėl ikimokyklininio amžiaus vaikų. 2009 m. daugiausia prašymų buvo

dėl 10–14 metų amžiaus vaikų. Kaip matome 80 paveiksle, iš 18 vaikų, dėl kurių buvo kreiptasi, 6

buvo iki 3 metų amžiaus ir 4 vaikai 4–6 metų amžiaus. Mokyklinio amžiaus vaikų, neteisėtai

išvežtų iš Lietuvos į užsienio valstybes ar jose laikomų, 2010 m. buvo 8. Kaip pažymėta aukščiau,

vaikų išvežimas pažeidžia ne tik vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir bendrauti su skyrium

gyvenančiu tėvu (motina), bet dažnai gali sąlygoti ir kitas netinkamos vaiko priežiūros sąlygas,

pavyzdžiui, dauguma suaugusiųjų į užsienį išvyksta dirbti, tad labai svarbu, kad būtų užtikrinta

tinkama vaiko priežiūra tuo metu, kai tėvas (motina) dirba. Kaip rodo praktika, dažnai vaikai

paliekami kaimynų ar kitų nelabai patikimų asmenų priežiūrai. Vyresni vaikai paliekami namuose

vieni, kas dažnai prieštarauja tos užsienio valstybės teisei. Mokyklinio amžiaus vaikai padaro

priverstinę pravaikštą mokykloje, nes Lietuvoje jie palieka mokyklą, užsienio valstybėje ne visada

iš karto randa tinkamą mokymo įstaigą, be to, nemoka ir užsienio kalbos. Jei priimamas sprendimas

vaiką grąžinti, vaikas grįžta į Lietuvą, dažnai į tą pačią mokyklą ir klasę. Toks vaikas gali tapti

bendraamžių pajuokos objektu, nes yra praleidęs nemažai pamokų ir grąžintas. 2010 metais iš 9 į

Lietuvą grąžintų vaikų 5 buvo mokyklinio amžiaus.


ataskaita

168

2

4

2

2

2

4

2

0

1

2

3

4

5

6

0-3 m. 4–6 m. 7–9 m. 10–14 m.

2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos išvežto vaiko pasiskirstymas pagal vaikų lytį

Mergaitė

Berniukas

80 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar)

laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal vaikų skaičių, amžių ir lytį

Kaip matome 80 paveiksle, daugiau nei pusė į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų

vaikų buvo mergaitės. Iš 10 mergaičių 6 išvežtos motinos, todėl prašymą dėl neteisėtai išvežto

vaiko grąžinimo pateikė tėvas. Iš jų 4 mergaitės buvo ikimokyklinio amžiaus. Vis dėlto net dėl 4

mergaičių neteisėto išvežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes kreipėsi motinos, nes tėvai išsivežė

dukteris. Pusė jų buvo iki mokyklinio amžiaus.

57 lentelėje matome, kad 2010 m. daugiausia vaikų buvo išvežta į Jungtinę Karalystę ir

Norvegiją. 5 iš 7 į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų buvo grąžinti, taip pat 4 iš 5 į Norvegiją išvežtų

vaikų buvo grąžinti, o vienas prašymas dėl vaiko ataskaitiniais metais nebaigtas nagrinėti.

57 lentelė. 2010 m. gauti prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes ar laikomų jose, pažeidžiant globos teises

Vaikų skaičius ir amžius

Valstybė 0-3 m.

4–6 m.

7–9 m. 10–14 m. 15–17 m. Iš viso

Airija 1 1 Italija 1 1 JAV 1 1 Jungtinė Karalystė 4 1 2 7 Kipras 1 1 Norvegija 2 2 1 5 Portugalija 1 1 Švedija 1 1 Iš viso 6 4 6 2 18

Ataskaitiniais metais iš 18 neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų vaikų 3 vaikų

buvimo vietos nustatyti nepavyko. Nors daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui,

Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje) toks vaiko grobimas prilyginamas nusikalstamai


ataskaita

169

veikai, Lietuvoje likęs tėvas (motina), kreipdamasis į policijos įstaigas dėl dingusio vaiko paieškos,

dažniausiai nesulaukia teigiamo atsakymo, esą tai yra civiliniai tėvų tarpusavio ginčai. Tai ypač

apsunkina prašymų dėl neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išvežtų ar jose laikomų vaikų

nagrinėjimą. Tokiais atvejais procedūra dažniausiai nutraukiama.

Ataskaitiniais metais beveik visi ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir neteisėto vaiko

išvežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes ar jose laikymo kilo tarp tėvų, Lietuvos Respublikos

piliečių. Tik vienu atveju iš 16 vaikas gimė mišrioje šeimoje. Kaip matome 81 paveiksle, pusė

ginčų kilo dėl nesantuokinių vaikų.

Neteisėtai iš Lietuvos išvežtų vaikų tėvų tarpusavio ryšiai

tėvų santuoka nutraukta; 7

tėvai nesusituokę; 8

vyksta skyrybų procesas; 1

81 pav. 2010 m. gautų prašymų dėl neteisėtai į užsienio valstybes išvežtų ir (ar)

laikomų jose vaikų grąžinimo į Lietuvą pasiskirstymas pagal tėvų tarpusavio ryšius

Kaip pažymėta aukščiau, LR CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir

pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė santuokoje. Vis dėlto tėvams

pradėjus gyventi skyrium, vaikai dažniausiai lieka gyventi su motinomis, tačiau būtinybės kreiptis į

teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaip būna

santuokos nutraukimo atveju, nėra. Tokiose bylose iškyla ir vaiko asmens dokumentų problema, nes

pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo 4 straipsnį piliečiui iki 18 metų pasas išduodamas ar

keičiamas vieno iš tėvų ar vaiko globėjo prašymu. Ir tik tais atvejais, kai vaiko tėvai išsituokę, pasas

išduodamas ar keičiamas vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, prašymu. Taigi

nesantuokiniam vaikui pasas gali būti išduotas bet kurio tėvo, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš

tėvų vaikas gyvena ar net su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (nes tokie atvejai nėra

reglamentuoti minimame teisės akte), prašymu. Tai sudaro sąlygas piknaudžiauti tėvams

(motinoms) savo teisėmis ir slapta, dažnai padarius vaiko asmens dokumentų dublikatus, nes jų

originalai, laikomi tėvo (motinos), su kuriuo vaikas gyvena, neva būna pasimetę, išvykti su vaiku iš

Lietuvos į užsienio valstybes.

81 paveiksle matome, kad ataskaitiniais metais 7 prašymai buvo teikti dėl vaikų, kurių tėvų

santuoka nutraukta. Iš jų 5 atvejais vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su grobiku, t. y.


ataskaita

170

neteisėtai vaiką iš Lietuvos į užsienio valstybes išsivežusiu tėvu (motina). Kaip minėta aukščiau,

LR CK nustato tėvų valdžios turinį (3.155 str.) ir tėvų valdžios lygybę (3.156 str.), tuo tarpu vaiko

gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas nesuteikia tam tėvui (motinai) didesnių globos

teisių vaiko atžvilgiu. Tokiais atvejais dažnai iškyla dvi problemos:

1. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo

išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems keliaujantiems vaikams

nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Nors

ši tvarka palengvina tėvų ir nepilnamečių vaikų keliones į užsienį, šio teisės akto taikymas

praktikoje sukelia nemažai keblumų visų pirma todėl, kad nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikinas

išvykimas. Dažnai tėvai bando teisintis, kad vaikas išvyko į užsienio valstybę laikinai, pavyzdžiui,

metams, tačiau jei joje jis pradeda lankyti mokyklą, susikuria tam tikri vaiko socialiniai ryšiai ir

pagrindine jo interesų vieta tampa ta užsienio valstybė. Tad vargu, ar būtų galima laikyti tokį vaiko

išvykimą laikinu, kuriam nėra būtinas kito tėvo (motinos) sutikimas. Nors 1980 m. Hagos

konvencija ir neapibrėžia vaiko įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, Tarnybos nuomone, šiais

atvejais būtų galima taikyti ir LR CK 2.12 straipsnį, nustatantį, jog fizinio asmens nuolatinė

gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę

savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Pilietybė šiose bylose nėra tas veiksnys,

kuris nusako asmens teisinį santykį su valstybe. Todėl jei vaikas yra išvežamas iš Lietuvos į

užsienio valstybę su tikslu įkurti ir išlaikyti toje valstybėje vaiko asmeninių, socialinių ir

ekonominių interesų centrą, Tarnybos nuomone, tokiam išvykimui yra būtinas kito tėvo (motinos)

sutikimas.

2. Liekančio tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas, jei liekantis tėvas (motina)

nesinaudoja savo globos teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja

tėvų globos teisių, o nustato tik tėvų valdžios turinį bei lygias teises ir pareigas abiems tėvams. Vis

dėlto tais atvejais, kai likęs tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo, nelanko jo, nedalyvauja jo

auklėjime ir ugdyme, Tarnybos nuomone, būtų galima teigti, kad tėvas (motina) nesinaudojo savo

globos teisėmis. Tam, kad būtų įrodytos šios aplinkybės, Tarnyba, gavusi prašymą dėl neteisėtai iš

Lietuvos į užsienio valstybes išvežto vaiko grąžinimo, visada kreipiasi į vaiko ir prašymą pateikusio

tėvo (motinos) gyvenamosios vietos VTAS dėl duomenų apie šeimą surinkimo, tačiau dažnai šios

šeimos nėra žinomos VTAS, todėl vaiką be kito tėvo (motinos) sutikimo į užsienio valstybę

išsivežęs tėvas (motina) sunkiai gali įrodyti aplinkybes, leidžiančias teigti, kad likęs ir prašymą

pateikęs tėvas (motina) nesinaudojo globos teisėmis vaikui. Ataskaitiniais metais Švedijos

kompetentingas teismas atmetė motinos prašymą dėl neteisėtai laikomo vaiko grąžinimo,

motyvuodamas tuo, kad motina nesinaudojo globos teisėmis. Šis sprendimas yra įdomus Lietuvos


ataskaita

171

praktikoje, nes po tėvų santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina.

Nežiūrint to, abiejų tėvų sutikimu vaikui buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu senelių

šeimoje Lietuvoje, nes tiek tėvas, tiek motina gyveno ir dirbo užsienio valstybėse. Vėliau, vaikui

išvykus pas tėvą praleisti atostogų, šis vaiko nei seneliams, nei motinai negrąžino. Švedijos

kompetentingas teismas konstatavo, jog tai, kad motina per daugiau nei metus laiko tik vieną

savaitę praleido su vaiku ir nėra aišku, kaip dažnai ir kokias būdais ji palaikė kitokį kontaktą su

vaiku, negalima teigti, kad ji tinkamai naudojosi savo vaiko globos teisėmis.

Taigi, apibendrinant galima teigit, kad siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi

nuolat, yra būtinas ir kito tėvo (motinos) sutikimas, nepriklausomai nuo to, ar vaiko gyvenamoji

vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina). Liekančio tėvo (motinos) sutikime būtina

numatyti bendravimo su vaiku tvarką, numatant pagrindines vaiko bendravimo su likusiu tėvu

(motina) sąlygas (telefonu, internetu, laikas, kada galima susiekti, atostogų laikas, kelionės išlaidų

apmokėjimas ir pan.). Taip pat liekantis tėvas (motina) turi žinoti, kur ir su kuo gyvens jo vaikas.

Kaip minėta aukščiau, ši teisė dažniausiai pažeidžiama išvykstančiam tėvui (motinai) vengiant

įvardyti vaiko buvimo vietą.

Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina), Tarnybos nuomone,

turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jei

gyvenamoji vieta buvo nustatyta su išvykti ketinančiu tėvu (motina), tada šis turėtų kreiptis į teismą

dėl bendravimo tvarkos su liekančiu tėvu (motina) nustatymo (pakeitimo). Tokiu būdu teismas

nustatytų, kad, keičiantis vaiko gyvenamosios vietos valstybei, bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas

antrą savaitgalį, neįmanoma vykdyti, todėl ji keičiama į atostogų laiką ir pan.

IX. 4. 2. Neteisėtas vaikų išvežimas iš užsienio valstybių ir (ar) laikymas Lietuvoje

pažeidžiant globos teises

Ataskaitiniais metais susiformavo tendencija, kad migruodami tėvai kartu su savimi

neteisėtai iš Lietuvos į užsienio valstybes išsiveža ir vaikus. Tuo tarpu vaikų, neteisėtai parvežtų

ir (ar) laikomų Lietuvoje, skaičius 2010 metais labai sumažėjo. Jei anksčiau dažniausiai

praktikoje pasitaikanti situacija buvo ta, kad nutrūkus tėvų santykiams ar iširus mišriai santuokai,

taip pat susidūrus su finansiniais sunkumais, vienas iš tėvų nusprendžia kartu su vaiku grįžti į

savo kilmės šalį be kito tėvo (motinos) sutikimo, ataskaitiniais metais tik vienu atveju motina iš

Jungtinės Karalystės parsivežė dukterį iki trejų metų amžiaus, kuri buvo gimusi nesantuokoje,

tėvas – kitos valstybės pilietis. Tarnyba, nagrinėdama šį prašymą, kaip ir ankstesniais metais,

susidūrė su ta pačia problema – Tarnyba negali tinkamai vykdyti 1980 m. Hagos konvencijos 7

straipsnio f punktu nustatytos centrinės insitucijos funkcijos iškelti ar sudaryti sąlygas iškelti


ataskaita

172

bylą teisme, siekiant, kad vaikas būtų grąžintas. Visų pirma pati Tarnyba negali kreiptis į teismą.

Antra, nėra numatytas privalomas nemokamos teisinės pagalbos mechanizmas, kuris leistų gautą

prašymą perduoti advokatui, besikreipiančiam į kompetentingą teismą pareiškėjo vardu. Tiek

vienas, tiek kitas variantas leistų užtikrinti operatyvesnį tokių prašymų nagrinėjimą ir sprendimų

dėl vaiko grąžinimo priėmimą, nes dažnai tėvas (motina), teikiantis prašymą dėl neteisėtai į

Lietuvą parvežto ar (ir) joje laikomo vaiko, dėl vaiko grąžinimo į kompetentingą teismą

nebesikreipia. Minėtu atveju, tėvų ginčą tarpininkaujant Tarnybai ir Jungtinės Karalystės

centrinei insitucijai pavyko išspręsti taikiai ir motina su vaiku savanoriškai grįžo į vaiko

įprastinės gyvenamosios vietos valstybę, Jungtinę Karalystę.

IX. 4. 3. Bendravimo teisių užtikrinimas

Kaip minėta aukščiau, Tarnyba negauna daug prašymų dėl vaiko teisės matytis pažeidimo, nes

Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuotas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu

(motina) teisių turinys iš esmės atitinka globos teises pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir tik

atskirais atvejais, kai tėvas (motina) sutiko dėl vaiko išvykimo, o ir vėliau išvykęs tėvas (motina)

nesudaro sąlygų vaikui bendrauti su likusiu tėvu, teikiamas prašymas dėl teisės matytis su vaiku

pažeidimo.

2010 m. gauti du tėvų prašymai dėl bendravimo teisių pažeidimo. Abiem atvejais vaikas

gimė nesantuokoje. Vienu atveju prašymą teikė Lietuvoje likęs tėvas dėl 4–6 metų amžiaus

sūnaus, išvykusio su motina į Airiją, bendravimo teisių pažeidimo, kitu atveju prašymą teikė

Jungtinėje Kraalystėje gyvenantis tėvas dėl sūnaus iki 3 metų amžiaus, su motina grįžusio į

Lietuvą, bendravimo teisių pažeidimo. Pirmu atveju prašymas nenagrinėtas, nes pats pareiškėjas

nusišalino nuo tolesnio prašymo nagrinėjimo, antru atveju pareiškėjas informuotas, kad prašymą

dėl bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo jis turi teikti vaiko gyvenamosios vietos anstoliui,

kuris turi imtis priemonių, leidžiančių užtikrinti vaiko bendravimą, teisę matytis su likusiu tėvu.

Tarnybos žiniomis, pareiškėjas į kompetentingą anstolį nesikreipė.

Išvados, pasiūlymai

1. 2010 m. Tarnyba gavo 16 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ar neteisėtai

laikomų jose pažeidžiant globos teises, apsaugos.

2. 2010 m. Tarnyba gavo 1 prašymą dėl į Lietuvą neteisėtai ašvežtų ir (ar) laikomų vaikų

grąžinimo.


ataskaita

173

3. 2010 m. Tarnyba gavo 2 prašymus dėl bendravimo teisių pažeidimų, kai vaikas yra

užsienyje ar Lietuvoje.

4. Siūlytina skatinti mediacijos paslaugų teikimą šeimoms ginčų metu bei rengti kvalifikuotų

mediatorių mokymus, kadangi taikus tėvų ginčo sprendimas geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų

interesus.

5. Siūlytina skatinti informacijos apie 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas skleidimą,

didinti šios informacijos prieinamumą visuomenei.

X. BENDRADARBIAVIMAS SU VTAS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Vienas iš sėkmingo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo garantų – tarpinstitucinis

bendradarbiavimas. Jis būtinas ne tik savivaldos lygmenyje, dirbant tiesiogiai su vaiku, tačiau ir

koodinuojant VTAS veiklą.

Bendardarbiaudama su VTAS ir kitomis institucijomis, Tarnyba siekia atkreipti dėmesį ne

tik į sistemoje esančias problemas, tačiau ir skatina gerosios patirties sklaidą.

Nors 2010 metais (kaip ir 2009 m.) valstybės biudžete nebuvo skirta lėšų VTAS

specialistų kvalifikacijos tobulinimui, Tarnyba ieškojo galimybių suteikti savivaldybių

specialistams naujausią informaciją ir žinių, būtinų jų kokybiškai veiklai užtikrinti. 2010 m. kovo

24, 30 d. ir balandžio 1 d. VTAS specialistams organizuotas seminaras „Praktiniai vaiko teisių

įgyvendinimo aspektai: problemos ir jų sprendimo būdai“. Seminarai įvyko Tauragėje, Alytuje ir

Vilniuje. Jų metu aptartos aktualiausios įvaikinimo ir globos proceso problemos. Be to,

specialistai pasidalijo sėkmingo VTAS ir socialinių partnerių bendradarbiavimo patirtimi.

Seminare dalyvavo 110 specialistų iš visų 60 savivaldybių.

2010 m. gruodžio 10 d. PRIDE specialistams, savivaldybėse organizuojantiems globėjų ir

įtėvių mokymą, organizuotas seminaras „Bendros globėjų ir įtėvių mokymo programos

įgyvendinimo aktualijos “. Jo metu buvo kalbama apie institucijų, teikiančių globėjų ir įtėvių

mokymo paslaugas savivaldybėse, dokumentacijos, susijusios su projekto įgyvendinimu, tvarkymą,

mažos vertės viešųjų pirkimų organizavimą globėjų ir įtėvių rengimą vykdančise įstaigose, įteikti

atestacijos pažymėjimai specialistams, 2010 m. baigusiems PRIDE mokymo kursą, bei pasidalyta

gerąja patirtimi. Seminare dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Skirma Kondratas,

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas, SADM Audito skyriaus atstovai, SADM vaikų ir jaunimo

skyriaus specialistai, institucijų, teikiančių globėjų ir įtėvių mokymo paslaugas savivaldybėse,

atstovai. Iš viso renginyje dalyvavo 60 asmenų.

2010 metais lėšų vaikų globos namų specialistų mokymui nebuvo skirta. Tarnyba dalyvavo

NVO SOTAS įgyvendinamame kartu su tarptautiniam įvaikinimui akredituotomis italų


ataskaita

174

organizacijomis AVSI ir „Azione per le famiglie nuove – Onlus“ projekte „Šeima kiekvienam –

priėmimo kultūros ugdymas“ kaip partneris ir parengė mokymo dalį „Vaikų globos bei įvaikinimo

teisininio reglamentavimo realijos ir naujovės“. Mokymuose dalyvavo 50 vaikų globos namų

darbuotojų

X. 1. VTAS specialistų konsultavimas ir metodinė pagalba

Tarnyba metodiškai vadovauja VTAS. Neretai sudėtingi konkretūs atvejai operatyviai

išnagrinėjami ir priimami geriausi vaikui sprendimai, geranoriškai bendradarbiaujant. 2010

metais Tarnyba, spręsdama konkrečius atstovavimo vaikams klausimus, organizavo apie 30

pasitarimų su VTAS ir vaikų globos institucijomis dėl vaiko globėjo veiksmų, globos įvertinimo,

grąžinimo teisėtiems atstovams, tarptautinio įvaikinimo, vaikų tarpusavio ryšio ir saugaus

prisirišimo, santykių palaikymo su tėvais, kuriems neterminuotai apribota tėvų valdžia, darbo su

socialinės rizikos šeimomis ir kt.

Kaip minėta, viena iš tarnybos funkcijų – VTAS konsultavimas veiklos klausimais. Šią

funkciją tarnyba vykdo nuolat konsultuodama dėl vaiko interesų gynimo konkrečiais atvejais

raštu ir telefonu. Pažymėtina, kad nuolat teikiamos skubios konsultacijos telefonu, siekiant padėti

VTAS specialistams operatyviai spręsti sudėtingas situacijas, reikalauja ypatingo susikaupimo,

greitos orientacijos, gebėjimo modeliuoti situaciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Tarnybos specialistai, dirbantys įvaikinimo ir teisinio atstovavimo srityje, kasdien teikia

vidutiniškai po 10 skirtingo pobūdžio konsultacijų. Sudėtingais atvejais, reikalaujančiais detalios

analizės, esant keliems galimiems sprendimo variantams, rekomenduojama VTAS į Tarnybą

kreiptis raštu. Tada parengiamos raštiškos rekomendacijos. Per 2010 metus parengtos ir išsiųstos

6 metodinės rekomendacijos visiems VTAS.

Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu parengtas raštas dėl grįžtamosios informacijos apie įvaikintus

vaikus užsienio valstybėse persiuntimo VTAS ir vaikų globos namams, remiantis Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos 2008-02-01 įstatymu (Žin. 2008-02-23, Nr. 22-804,

įsigaliojo nuo 2009-01-01).

Išnagrinėtas atvejis dėl socialinės rizikos šeimos, tapusios dviejomis atskiromis socialinėmis

rizikos šeimomis, įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Išnagrinėtas LR pilietės prašymas dėl įvaikinimo instituto panaikinimo, bendradarbiaujant su

konkrečiu VTAS.

VTAS pateikta nuomonė dėl įvaikinimo dokumentų pateikimo LR piliečiui, vadovaujantis

asmens duomenų teisinės apsaugos 2008-02-01 įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1444 (Žin.,


ataskaita

175

1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597; 2004, Nr. 60-2120; 2008, Nr. 22-804 ; įsigaliojo nuo 2009-

01-01).

Taip pat VTAS pateiktos nuomonės dėl:

laikinosios rūpybos nustatymo nepilnamečiams;

vaiko turto administratoriaus-juridinio asmens paskyrimo;

vaiko bendravimo su seneliais;

administracinio protokolo rašymo;

tėvo teisės gauti duomenis apie savo vaiką;

globėjo ir globojamo vaiko gyvenamosios vietos;

globos tėvų prašymu nustatymo konkrečiu atveju;

vaiko globėjo parinkimo, nušalinimo.

X. 2. Bendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija

2010 m. pasibaigė Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos (toliau –

Asociacija) pirmininko kadencija, perrinkta Asociacijos valdyba. Tarnyba, bendradarbiaudama su

Asociacija, 2010 metų spalio mėnesį organizavo apskritą stalą, kurio metu kartu su Asociacijos

valdyba aptarė esamą padėtį vaiko teisių apsaugos sistemoje, diskutavo apie bendradarbiavimo

gerinimą ir sistemos tobulinimo galimybes. Tarnyba tarpininkavo valdybai inicijuojant pasitarimą

su SADM dėl specialios mokymo programos VTAS specialistams parengimo. 2010 lapkričio–

gruodžio mėn. tarpininkauta rengiant pastabas dėl LR Generalinės prokuratūros, SADM ir Vaiko

teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo susitarimo projekto. Šiuo susitarimu buvo

siekiama nustatyti visų aukščiau minimų institucijų kompetencijas ir atsakomybę ginant vaiko teises

civiliniame ir baudžiamajeme procese bei ikiteisminio tyrimo metu.

XI. VIEŠIEJI RYŠIAI

2010 metais žiniasklaidai ir visuomenei nuolat bei sistemingai teikta informacija apie

vaikų globą, įvaikinimą, taikytas vaiko teisių apsaugos priemones tiek Lietuvoje, tiek užsienyje,

operatyviai informuota apie aktualijas bei naujienas, siųsti pranešimai žiniasklaidai, rašyti ir

inicijuoti straipsniai, interviu bei kitokio žanro publikacijos, reportažai įvairiomis temomis.

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo glaudžiai bendradarbiaujama su žiniasklaidos atstovais, SADM Ryšių

su visuomene skyriumi, siekiant, kad informacija apie Tarnybos veiklos aktualijas pasiektų

visuomenę teisinga ir jos sklaida būtų kuo platesnė. Per visus metus skelbta aktuali informacija


ataskaita

176

Tarnybos interneto svetainėje, papildyti bei atnaujinti jos skyriai. Taip pat apie Tarnybos veiklą

visuomenės atstovai informuoti seminarų, susitikimų, konferencijų ir kitų renginių metu.

XI. 1. Žiniasklaida

Pranešimai žiniasklaidai. Išplatinta 14 pranešimų žiniasklaidai:

1. Lietuvių įvaikintų beglobių vaikų skaičius pasiekė rekordą (2010-01-11)

2. Įvaikinimas – šiuo metu ne geriausia išeitis Haičio vaikams (2010-01-27)

3. Pernai Lietuvoje sutuoktinių vaikus įvaikino ir moterys (2010-02-08)

4. Tarpusavyje konfliktuojantys paaugliai ir tėvai kviečiami kreiptis pagalbos (2010-03-19)

5. Gilėja tėvų ginčai dėl vaikų (2010-04-19)

6. Dar vienas emigracijos skaudulys – apleisti ir neprižiūrimi kartu su tėvais išvykę vaikai

(2010-04-30)

7. Lietuvoje baigusiųjų mokymus norintiesiems globoti ar įvaikinti vaiką skaičius išaugo

trigubai (2010-05-10)

8. Vis daugiau tėvų globos netekusių vaikų priglaudžia šeimos (2010-05-20)

9. Gegužės 28 d. vyks vaikus globojančių šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk mane“

(2010-05-26)

10. Beveik visi užsieniečių įvaikinami vaikai yra specialių poreikių (2010-06-08)

11. Jau vienerius metus nemokamu trumpuoju numeriu 11 61 11 paskambinusiems vaikams

organizuojama pagalba (2010-10-04)

12. Lietuvos specialistai susipažino su Škotijos vaikų globos ir įvaikinimo sistema (2010-11-

02)

13. Nuo 2011 m. bus teikiamos paslaugos ne tik būsimiems, bet ir esamiems vaikų globėjams

bei įtėviams (2010-12-13)

14. Ir šiais metais įvaikintų vaikų skaičius perkopė šimtą (2010-12-28)

Pagal ne vieną iš šių pranešimų ELTA ir BNS agentūros parengė pranešimus, spauda –

straipsnius, televizijos bei radijo stotys – reportažus. Bendradarbiaujant su SADM Ryšių su

visuomene skyriumi parengti bendri pranešimai apie įvaikinimą, Pagalbos vaikams linijos veiklą,

globėjų konferenciją „Priglausk mane“ ir kitomis temomis.

Straipsniai spaudoje. Per visus metus nuosekliai, sistemingai ir operatyviai bendradarbiauta

su respublikinės ir regioninės žiniasklaidos atstovais.

Ataskaitiniu laikotarpiu žiniasklaida daug dėmesio skyrė įvaikinimui (ir lietuvių, ir

užsieniečių), šeimų globojamiems ar vaikų globos namuose augantiems vaikams, „gyvybės

langeliams“ bei juose paliktiems mažyliams, su tarptautine vaikų apsauga susijusiems atvejams


ataskaita

177

(pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantiems čečėnų vaikams, lietuvių berniukui, globojamam lesbiečių

šeimos Norvegijoje), Pagalbos vaikams linijos veiklai ir kt.. Regioninėje spaudoje pasirodė ne viena

Tarnybos inicijuota publikacija apie vaikų globėjus, apdovanotus konferencijos „Priglausk mane“

metu, bei įvaikinusias lietuvių ir užsieniečių šeimas.

Tarnybos direktoriaus ir kitų specialistų komentarai žurnalistus bei visuomenės atstovus

dominančiais klausimais publikuoti ir pagrindiniuose didžiuosiuose laikraščiuose, ir tematiniuose

leidiniuose („Moteris“, „Šeimininkė“, „Ekspress Nedelia“ ir kt.). Tarnybos parengtą informaciją

apie įvaikinimą Lietuvoje, tarptautinę vaiko teisių apsaugą skelbė įvairūs užsienio lietuvių leidiniai.

2010 m. spalio mėnesį išėjo „Valstiečių laikraščio“ priedas „Prieblanda“, skirtas smurtui prieš

vaikus ir su juo susijusioms problemoms, kuriame publikuotas Tarnybos parengtas interviu su

Pagalbos vaikams linijos psichologe Rūta Gražulyte „Kaip įveikti vaikų nerimą, prasidėjus

naujiems mokslo metams“ (šį interviu skelbė ir portalai „Delfi“, www.bureliai.lt) bei atitinkamas

Tarnybos teisininko komentaras.

Pastebėtina, kad pastaruoju metu žiniasklaidai rašant ar kalbant globos ir įvaikinimo

klausimais, daugiau gilinamasi į statistiką, tendencijas ir realią situaciją, o ne į pateiktas

subjektyvias, gandais ir nuogirdomis paremtas (dažniausiai negatyvias) nuomones, kurios ankščiau

buvo viešinamos dažniau. Vis dėlto ataskaitiniu laikotarpiu pasirodė ir keletas tendencingų

straipsnių apie esą parduodamus įvaikinamus vaikus („Vaikai po dolerio ženklu“, „Lietuvos žinios“,

2010-02-10), verčiamas įvaikinti, o ne globoti vaikus šeimas („Lengvas grobis“, „Vakaro žinios“,

2010-02-15), vaiko teisių gynėjų negebėjimą padėti vaikui užsienyje („Bejėgės“, „Vakaro žinios“,

2010-10-16) ir kiti. Tokios publikacijos bei kita panaši žiniasklaidos pateikta informacija

išanalizuota, reaguojant į jos pobūdį suplanuoti ir atlikti komunikaciniai veiksmai (išplatintas

pranešimas spaudai, inicijuotas straipsnis ar nutarta nereaguoti ir pan.).

Kaip ir kiekvienais metais, užsimezgė kai kurie nauji bendradarbiavimo ryšiai. Užmegztas

bendradarbiavimas su portalų www.ikimokyklinis.lt, www.bureliai.lt, www.mususeima.lt bei

žurnalo „Veidas“ žurnalistais, teikta jiems reikalinga informacija, juose skelbta mūsų interneto

svetainės medžiaga su nuoroda į informacijos šaltinį.

Televizija, radijas. Iš Tarnybos vadovų, kitų specialistų ėmė interviu Lietuvos televizijų

ir radijo stočių žurnalistai (LTV – „Panorama“, „Labas rytas“, „Žinios“ ir kitos informacinės bei

publicistinės laidos, LNK – „Žinios“, „Neišgalvoti gyvenimai“, TV3 ir BTV „Žinios“, „Lietuvos

ryto TV“ – „Reporteris“, „Žinios“, LR – „Ryto garsai“ bei „Lietuvos diena“, radijo stotys „M-1“,

„M-1 Plius“, „Znad Wilii“, „Pūkas“ ir kt.). Kaip ir anksčiau, pagrindinė tema – įvaikinimas. Kiti

aktualūs klausimai: ką turi žinoti išvykstantys tėvai, Pagalbos vaikams linijos veikla, atskiri vaikų

globos atvejai, smurtas ir patyčios prieš vaikus bei jų prevencija ir kt..


ataskaita

178

XI. 2. Ryšiai su visuomene

Interneto svetainė. Ataskaitiniu laikotarpiu skelbiant aktualią informaciją Tarnybos

interneto svetainėje, siekta, kad ji visuomenei būtų pateikta laiku, aiški ir išsami. Informacija

svetainėje (tiek nacionaliniame puslapyje, tiek anglų kalba) buvo nuolat ir sistemingai atnaujinama,

operatyviai ir detaliai skelbtos naujienos, aktualijos, atsakyta į visus lankytojų pateiktus klausimus,

nuolat papildyti kai kurie skyriai („Teisės aktai“, „Informacija tarnyboms“ ir kt.).

Kaip ir pernai, 2010 m. kas mėnesį buvo skelbiama naujausia Tarnybos veiklos statistika

(siūlomų galimų įvaikinti vaikų, lietuvių ir užsieniečių įvaikintų vaikų, apskaitoje esančių Lietuvos

Respublikos ir kitų valstybių piliečių šeimų, pageidaujančių įvaikinti, skaičius).

Ataskaitiniu laikotarpiu atsakyta į beveik 140 Tarnybos interneto svetainės lankytojų pateiktų

klausimų. Iš užduotų klausimų per 90 buvo apie įvaikinimą, maždaug 30 – apie globą, svečiavimąsi,

kiti – apie socialinės rizikos šeimas, biologinės šeimos paieškas, šeimynos steigimą, vieno iš

sutuoktinių išvežtą į užsienį vaiką ir kt.. Žmonės domėjosi įvaikinimo ir globos procedūromis,

rengiamais kursais būsimiesiems globėjams bei įtėviams, kelinti jie laukiančiųjų įvaikinti eilėje,

vaiko pasiūlymo teikimo tvarka bei ne kartą prašė pakomentuoti siūlymą sulyginti įvaikinusiųjų

vaiką iki trejų metų ir įvaikinusiųjų vyresnius vaikus teises, kada abiem atvejais įtėviams būtų

suteiktos 3 mėnesių mokamos atostogos vaikui prižiūrėti.

2010 m. interneto svetainėje ir toliau vykdyta jos lankytojų apklausa aktualiais klausimais.

Atsakymai į klausimą „Ar reikia pasakyti įvaikiui, kad jis įvaikintas?“ parodė, kad visuomenė

šiandien jau nelinkusi slėpti įvaikinimo fakto: 1213 asmenų pareiškė nuomonę, kad įvaikintam

vaikui būtina pasakyti tiesą, 292 piliečiai laikėsi priešingos nuomonės, o 390 žmonių pasakytų apie

įvaikinimą tik tada, kai vaikas sulauktų pilnametystės. Į užduotą klausimą apie mediacijos

(tarpininkavimo) paslaugos šeimai poreikį, kada tėvai nesutaria dėl vaikų ir kitų problemų,

dauguma žmonių atsakė, kad tokia paslauga norėtų pasinaudoti, per puse mažiau lankytojų manė,

kad mediacija nepasinaudotų, nes abejoja jos nauda. Tiesa, nemažai žmonių apie paslaugą sužinojo

neseniai, todėl dar neturi nuomonės apie ją. Atsižvelgiant į tai, interneto svetainės skyriuje

„Naujienos“ buvo skelbiama išsami informacija apie mediaciją ir jos galimybes.

Bendradarbiavimas su SADM Ryšių su visuomene skyriumi. 2010 m. Tarnyba

glaudžiai bendradarbiavo su SADM Ryšių su visuomene skyriumi. Bendradarbiaujant rengti

pranešimai žiniasklaidai, tartasi dėl informacijos pateikimo žiniasklaidos atstovams, teikta įvairi

medžiaga, reikalinga rengiant straipsnius, interviu, bei operatyviai informuota apie aktualias

naujienas. Per metus kas savaitę teikta informacija apie būsimus renginius, kas mėnesį – veiklos

viešinimo planai.

Renginiai. Gegužės 28 d. Seime įvyko IV-oji respublikinė globojančių tėvų globos

netekusius vaikus šeimų ir šeimynų konferencija „Priglausk mane“. Konferencijoje aptartos


ataskaita

179

vaiko globos šeimoje ir šeimynoje aktualijos bei tendencijos Lietuvoje, nagrinėtos vaiko globos

sistemos tobulinimo perspektyvos. Renginio metu patirtimi dalijosi ir globėjai, ir globojami vaikai,

kalbėta apie globotinio ir globėjų lūkesčių bei asmeninių savybių suderinamumą, globėjų

tarpusavio bendradarbiavimą.

Rugsėjo 5 d. Vilniaus Vingio parke įvyko oro balionų šventė vaikų globos namuose

augantiems vaikams. Tokia šventė, kurioje dalyvavo per 60 mažųjų, Tarnybos organizuota rėmėjų

dėka jau trečią kartą. Ankstesnių švenčių metu oro balionu pakilo per 100 Lietuvos vaikų globos

namų auklėtinių.

Gruodžio 11 d. Elfų teatre įvyko Kalėdinė šventė vaikų globos namuose augantiems

vaikams, būsimiesiems globėjams ir įtėviams bei socialiniams darbuotojams, rengiantiems šeimas

globai ir įvaikinimui. Jos dalyviai stebėjo spektaklį „Kalėdų atostogos, arba gelbėkime Kalėdas

kartu!“ ir susitiko su Kalėdų seneliu.

Socialinė reklama. „Tu nematei mano pirmųjų žingsnių, bet gali pamatyti kitus. Padėk

man užaugti.“ Tokiais žodžiais nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 29 d. per „M-1

Plius“ radiją mergaitė ir berniukas kvietė atkreipti žmonių dėmesį į be tėvų globos likusius

mažuosius. Šia socialine reklama siekta paskatinti įvaikinimą ir globą šeimoje ar šeimynoje, kad

kuo mažiau vaikų augtų vaikų globos namuose.

XII. TVARKOMOJI-ORGANIZACINĖ VEIKLA

XII. 1. Raštvedyba

Žemiau pateiktame paveiksle matyti Tarnybos gautų ir siunčiamųjų raštų skaičius

2007–2010 metais. Ataskaitiniu laikotarpiu gauti 8186 raštai, t. y. 13 proc. mažiau, lyginant su 2009

m. Siunčiamųjų raštų parengta ir išsiųsta paštu, faksu arba elektroniniu paštu 5100, t. y. 8 proc.

mažiau nei 2009 metais.


ataskaita

180

10271

5225

11286

6033

9374

5567

8186

5100

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Gauti raštai

Siunčiamieji raštai

82 pav. Gautų ir siunčiamųjų raštų skaičius 2007–2010 m.

Analizuojant gautų raštų pasiskirstymą pagal raštų siuntėjus, matome, kad daugiausia raštų

gauta iš VTAS (34 proc. visų gautų raštų) bei kitų siuntėjų (34 proc.). Kategoriją „kita“ sudaro

Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų, nevyriausybinių įstaigų, advokatų, dirbančių

įvaikinimo srityje, raštai, internetinės svetainės lankytojų laiškai, besikreipiančių į Tarnybą

piliečių skundai ir kt. 15 proc. visų raštų buvo gauta iš Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų

apylinkės ir apygardos teismų, 10 proc. raštų – iš vaikų globos namų.

2820; 34%

808; 10%161; 2%1220; 15%

431; 5%

2746; 34%

Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybos Vaikų globos namai

LR SADM Teismai

Pataisos namai Kita


ataskaita

181

83 pav. Gautų raštų pasiskirstymas pagal siuntėjus 2010 m. (sk./proc.)

Analizuojant siunčiamų raštų pasiskirstymą pagal raštų adresatus, matyti, jog

daugiausia raštų išsiųsta VTAS (46 proc.) bei kitiems gavėjams (20 proc.). Kategoriją „kita“ sudarė

raštų, kurių adresatai buvo advokatai, dirbantys įvaikinimo srityje, užsienio šalių valstybių

institucijos, LR piliečiai, į kurių klausimus, prašymus ar skundus atsakoma, ir kt..

2288; 46%

727; 14%127; 2%

500; 10%

427; 8%

1031; 20%

Vaiko teisių apsaugos skyriai/tarnybos Vaikų globos namai

LR SADM Teismai

Pataisos namai Kita

84 pav. Siunčiamųjų raštų pasiskirstymas 2010 m. (sk./proc.)

XII. 2. Archyvas

• 2010 metų pradžioje Lietuvos valstybės naujajam archyvui pateikta 2009 metų Tarnybos

dokumentacijos plano suvestinė.

• 2010 m. tvarkytos 2008 m. nuolatinio ir ilgalaikio saugojimo bylos. Iš viso sutvarkytos 7

tvarkomosios-organizacinės veiklos bylos (apyrašas Nr. 1), 2 atleistų valstybės tarnautojų bylos

(apyrašas Nr. 3), 3 įvaikinimo apskaitos bylos (apyrašas Nr. 4), 90 vaikų, įvaikintų LR piliečių,

asmens bylos (apyras Nr. 5) ir 47 vaikų, įvaikintų vieno iš sutuoktinio, asmens bylos (apyrašas Nr.

7). Nesudarytas Vaikų, įvaikintų užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylų apyrašas Nr. 6,

kadangi Tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. BV-18 „Dėl vaikų, įvaikintų

užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylų tvarkymo ir saugojimo“ nustatė, kad vaikų, įvaikintų

užsienio piliečių, nuolatinio saugojimo bylos užbaigiamos ir įrašomos į Vaikų, įvaikintų užsienio

piliečių, nuolatinio saugojimo bylų apyrašą Nr. 6 tada, kai įgaliotos užsienio valstybės institucijos

pateikia visą teisės aktų nustatytą grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus, t. y. praėjus 5

metams po įvaikinimo. Taigi minėtos bylos bus tvarkomos ir perduodamos archyvui 2014 m.


ataskaita

182

• Papildytas 2010 m. Tarnybos dokumentacijos planas ir sudarytas bei patvirtintas 2011 m.

Tarnybos dokumentacijos planas.

XII. 3. Personalas

Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, pavaldi SADM. Tarnybai vadovauja direktorius,

kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir atleidžia

iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tarnybos direktorius turi du pavaduotojus, atsakingus

už skirtingas jų sritis, t. y. nacionalinių ir tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių

įgyvendinimą.

Šiuo metu Tarnyboje yra 17 valstybės tarnautojų ir 7 darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, pareigybių. 2010 m. gruodžio 31 d. buvo viena laisva valstybės tarnautojo ir viena laisva

darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.

Šiuo metu Tarnyboje dirba 6 teisininkai, 9 socialiniai darbuotojai, 1 psichologas, 1 viešųjų

ryšių specialistas, 1 viešojo administravimo specialistas, 2 finansininkai ir 2 pagalbiniai

darbuotojai. Visi Tarnybos valstybės tarnautojai bei darbuotojai atitinka pareigybėse jiems

keliamus specialiuosius reikalavimus.

Tarnyba yra sukūrusi sklandžią veiklos organizavimo sistemą.

Tarnyboje daug dėmesio skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, žinių ir įgūdžių

tobulinimui. Visi valstybės tarnautojai moka bent vieną iš Europos Sąjungos kalbų, turi gerus

darbo su kompiuteriu įgūdžius. Šias žinias, įgūdžius ir profesinę kvalifikaciją darbuotojai nuolat

tobulina įvairiuose kursuose bei seminaruose.

XII. 4. Viešieji pirkimai

Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir patvirtintomis Tarnybos supaprastintų viešųjų

pirkimų taisyklėmis, Tarnyba vykdė viešuosius pirkimus.

Žemiau esančioje lentelėje matome, kad ataskaitiniais metais vykdyti tik mažos vertės

supaprastini viešieji pirkimai.


ataskaita

183

58 lentelė. 2010 m. vykdyti pirkimai

Eil. nr.

Perkančioji institucija, įmonė, įstaiga

Pirkimo

tikslas

Pirkimo

objektas

Faktinė pirkimo

kaina (planuoja-

ma pirkimo kaina),

tūkst. Lt

Pirkimo sutarties

sudarymo data

(planuojama data)

Paslaugos teikėjo

pavadinimas

1.1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Specialistų kvalifikacijos kėlimas

Bendros globėjų ir įtėvių programos (pagal PRIDE) įgyvendinimas

Paslaugos (darbuotojų, vykdančių asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais ar įtėviais, parengimą ir įvertinimą, mokymai)

4947,00 Sutarties data

2010-06-18 Andrius Atas

ir Ričardas

Kukauskas,

veikiantys

pagal

jungtinės

veiklos sutartį

1.2. Paslaugos (darbuotojų, kurie vykdo asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais ar įtėviais, parengimą ir įvertinimą supervizijos)

14527,00 Sutarties data 2010-10-11

Birutė

Švedaitė-

Sakalauskė,

veikianti

pagal

jungtinę

veiklos sutartį

1.3. Paslaugos (atestuotų darbuotojų mokymas, kaip dirbti su globojančiais ir įvaikinusiais asmenimis)

19962,00 Sutarties data 2010-11-30

Daiva Matulevičiūtė

1.4. Paslaugos (paslaugų po įvaikinimo ir esant globai segtuvų leidyba)

5861,00 Sutarties data 2010-11-23

UAB „Ciklonas“

2.1. Nacionalinės Smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 metų programos 4.3 priemonė – inicijuoti ir įdiegti specialią nemokamą pagalbos telefono liniją vaikams.

Paslaugos (kontaktų centro telekomunikacinės sistemos plėtimo darbai)

11999,99 Sutarties data 2010-12-10

UAB „Fima“

2.2. Paslaugos (saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugos)

7575,81 Sutarties data

2010-12-29 UAB

„Infostruktū-

ra“


ataskaita

184

3.1. Užtikrinti Tarnybos veiklos tęstinumą

Paslaugos (kontaktų centro perkėlimas, paleidimas ir derinimas)

5989,50 2010-08-19 UAB „Fima“

3.2. Paslaugos (kondicionavimo sistemos perkėlimas)

5595,10 2010-08-19 UAB „Fima“

3.3. Prekės (biuro baldai) 23890,00 2010-12-03 UAB „Vildika“

Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo

ir skaidrumo principus, vykdant pirkimus 2010 m. buvo pildomas viešųjų pirkimų žurnalas ir

apklausos pažymos. Lėšos buvo skiriamos Tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimui

(įvairūs seminarai ir paskaitos), organizuojiemiems mokymams, susitikimams bei konferencijoms,

komandiruotėms ir specialistų apgyvendinimui, reprezentacinėms prekėms, paslaugoms, kurios

padėjo skleisti informaciją apie Tarnybos vykdomą veiklą bei skatino visuomenę atkreipti dėmesį į

globą, įvaikinimą ir aktualius vaiko teisių apsaugos klausimus.

XIII. PABAIGA

Ne vienerius metus tvarkant VTAS pateiktą statistinę informaciją apie vaikus, pastebima,

kad vaiko gerovės situacija iš esmės nekinta. Lietuvoje mažėja vaikų skaičius, tačiau augančių

socialinės rizikos šeimose ir globojamų vaikų skaičius nesikeičia, o nusikalstamos veikos prieš vaikus

atvejų skaičius net didėja. Šalyje vykdoma socialinių paslaugų vaikui ir šeimai plėtra, tačiau

akivaizdu, kad paslaugos ne visada pasiekia tuos, kuriems labiausia jų reikia. Daugėja atvejų, kai

vaiko interesų nepajėgūs apginti jų įstatyminiai atstovai, ir valstybės vaiko teisių institucijos turi

perimti jų funkcijas. Pastarųjų metų praktika rodo, kad daugėja atvejų, kuomet susikerta vaiką

ginančio VTAS ir savivaldybės administracijos, kurioje jis dirba, interesai. Tai labai apsunkina

geriausių vaikams sprendimų priėmimą.

Tarnybos nuomone, valstybės sprendimas peržiūrėti vaiko teisių apsaugos sistemą, įvertinti

situaciją ir pokyčių poreikį bei imtis priemonių, kad situacija pasikeistų, yra sveikintinas. Tam

reikalinga sutvarkyta teisinė bazė, aiški institucinė sąranga bei tinkamai paruošti ir kvalifikuoti

specialistai. Tikime, kad priėmus tinkamus sprendimus, vaikų situacija Lietuvoje gerės ir netolimoje

ateityje ji nesiskirs nuo kitų Europos valstybių.

_____________________

Documents

2010 MET Ų VEIKLOS ATASKAITA 2010 bendra... · 2012-01-23 · Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 met