Embed Size (px)
Citation preview
1
PATVIRTINTA
Plungės „Babrungo“ pagrindinės
mokyklos 2015 m. rugpjūčio 31 d.
direktoriaus įsakymu Nr. V-59
2015 – 2016 mokslo metų Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos
ugdymo planas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2015–2016 mokslo metų Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos (toliau –
mokyklos) ugdymo planas parengtas vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, 2015 m. birželio
17 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-459
„Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano
patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-09685), 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, 2015 m.
birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo
Nr.V-457 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-06951), pradinio, pagrindinio ir
vidurinio programų aprašais (2015 m. vasario 4 d. projektas), kitais pradinį ir pagrindinį ugdymą,
mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Mokyklos ugdymo planą rengė darbo grupė
(2015 m. birželio 8 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-51). Grupės darbui vadovavo mokyklos
vadovas.
2. Mokyklos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo, specialaus
ugdymo ir neformalaus švietimo programų vykdymą. (2015 m. birželio 19 d. Mokyklos mokytojų
tarybos nutarimas, protokolo Nr. 8).
3. Mokyklos ugdymo plano projektas suderintas su Mokyklos taryba (2015 m.
rugpjūčio 31 d., protokolas Nr.3) su Plungės rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriumi.
4. 2014-2015 mokslo metus pradėjo 215 mokinių, baigė 211. Buvo 10 klasių
komplektų: 1-4 klasėse – 4; 5-8 klasėse – 4; 9-10 klasėse – 2. Dirbo 28 mokytojai. Mokyklą baigė
19 dešimtokų. Jų tolimesnė veikla: 2 mokiniai (10,5 %) mokosi Plungės „Saulės“ gimnazijoje, 1
mokinys (5,2 %) dirba ir nesimoko, 16 mokinių (84,3 %) tęsią mokslą profesinėse mokyklose.
Buvo ugdomi 29 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių. Iš jų: logopedinė pagalba
buvo
teikiama 20 mokinių, 2 mokiniai (1 – tik I pusmetyje) buvo ugdomi pagal individualizuotą
programą, 6 mokiniai pagal pritaikytas programas. 12 mokinių buvo taikomi alternatyvūs ugdymo
būdai.
Ugdomosios veiklos prioritetas 2014-2015 mokslo metais buvo ugdymo proceso
tobulinimas, siekiant kiekvieno mokinio geresnių ugdymo(si) rezultatų.
Juo remiantis 2014 - 2015 m.m. ugdymo planas buvo įgyvendintas.
Mokytojai pamokų metu daug dėmesio skyrė diferencijuotoms ir individualizuotoms
užduotims, ugdė bendrąsias ir dalykines mokinių kompetencijas, tobulino pamokos kokybę,
taikydami inovacijas.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas mokinių socialinių įgūdžių gerinimui bei vertybinių
nuostatų formavimui. Mokytojai dalijosi savo gerąja darbo patirtimi. Įvairiais būdais buvo ugdomos
moksleivių karjeros kompetencijos: išvyko į įvairius gamybinius objektus, konkursai ir kt.
Buvo skatinama mokinių mokymosi motyvacija: konkursai, įvairių mokomųjų dalykų
savaitės, išvykos, popamokiniai renginiai ir kt. Moksleiviai sėkmingai dalyvavo įvairių dalykų
olimpiadose, o prizininkų pavardės buvo skelbiamos mokyklos laikraštyje „Babrungėnas“ bei
mokyklos internetinėje svetainėje.
Atlikti tyrimai „Ką planuoja dešimtokas“, „Pirmokų adaptacija“, „Mokinio savijauta
2
pamokoje“ bei „Mokinio elgesio ypatumai 5-10 klasėse“. Rezultatai aptarti Mokytojų tarybos
posėdžiuose.
Mokymosi rezultatai 2014 - 2015 m. m. lyginant su praėjusiais mokslo metais
pagerėjo.
1-4 klasėse padaugėjo mokinių, besimokančių pagrindiniu lygiu – 46,7 % (pernai 37
%), sumažėjo besimokančių aukštesniuoju lygiu: pernai - 12 %, šiemet - 8 % ir patenkinamu lygiu
45,3 % (pernai 51 %). Nepatenkinamai besimokančių nebuvo.
5 - 10 klasėse devintukais - dešimtukais baigė 3,6 % mokinių (pernai 2,8 %),
septintukais – dešimtukais baigė 21 % mokinių (pernai 17,8 %), ketvertukais ir dešimtukais baigė
74 % mokinių. Į aukštesnę klasę su nepatenkinamais dalykų įvertinimais (matematikos, lietuvių
kalbos) perkelti 3 mokiniai t. y. 1,4 % (praėjusiais mokslo metais buvo 3,5 %). Džiugu, kad
padidėjo labai gerai ir gerai besimokančių mokinių skaičius ir sumažėjo nepatenkinamai
besimokančių.
Šie skaičiai rodo, kad ugdymo proceso individualizavimas ir diferencijavimas
pasiteisino ir davė laukiamų rezultatų.
2014 - 2015 mokslo metais mokykla dalyvavo respublikiniame standartizuotų testų
taikyme 4 ir 8 klasėse. Šis tyrimas vykdytas sėkmingai.
4 klasės rezultatai: matematikos užduotis pagal pasiekimų lygius mokiniai atliko taip:
nepasiektas patenkinamas lygis – 0 % (šalyje 4,1 %), patenkinamas lygis – 10 % (šalyje 22,5 %),
pagrindinis lygis – 80 % (šalyje 60,5 %), aukštesnysis lygis – 10 % (šalyje 12,8 %).
Skaitymas: nepasiektas patenkinamas lygis mokykloje - 15,8 % (šalyje 13,2 %),
patenkinamas lygis - 68,4 % (šalyje 40,1 %), pagrindinis lygis – 10,5 (šalyje 37,3 %), aukštesnysis
lygis – 5,3 (šalyje 9,4 %).
Rašymas: nepasiektas patenkinamas lygis – 0 % (šalyje 4,9 %), patenkinamas lygis –
35,0 % (šalyje 21,2 %), pagrindinis lygis – 30,0 % (šalyje 62,2 %), aukštesnysis lygis 35,0 %
(šalyje 11,7 %).
Pasaulio pažinimas: nepasiektas patenkinamas lygis - 0 % (šalyje 0,8 %),
patenkinamas
lygis – 10,0 % (šalyje 29,3 %), pagrindinis lygis – 40,0 (šalyje 46,2 %), aukštesnysis lygis 50,0 %
(šalyje 23,7 %).
Galima daryti išvadą, kad 4 klasės standartizuotų testų rezultatai geri, daugiau
dėmesio
reikėtų skirti skaitymui.
8 klasės standartizuotų testų rezultatai yra tokie: matematikos užduotis pagal
pasiekimų
lygius mokiniai atliko: nepasiektas patenkinamas lygis 11,8 % (šalyje 13,9 %), patenkinamas lygis
58,8 % (šalyje 44,2 %), pagrindinis lygis 29,4 % (šalyje 10,0 %).
Skaitymas: nepasiektas patenkinamas lygis mokykloje - 4,5 % (šalyje yra 11,8 %),
patenkinamas lygis – 50,0 % (šalyje 44,0 %), pagrindinis lygis – 45,5 % (šalyje 36,8 %),
aukštesnysis lygis – 0,0 % (šalyje 7,4 %).
Rašymas: nepasiektas patenkinamas lygis yra 9,5 % (šalyje 11,4 %), patenkinamas
lygis
57,1 % (šalyje 40,7 %), pagrindinis lygis 33,3 % (šalyje 40,9 %), aukštesnysis lygis 0,0 % (šalyje 7
%).
Gamtos mokslai: nepasiektas patenkinamas lygis 0,0 (šalyje 2,8 %) patenkinamas
lygis
15,0 % (šalyje 30,4 %), pagrindinis lygis 85,0 (šalyje 54,9 %), aukštesnysis lygis 0,0 % (šalyje 11,9
%).
Socialiniai mokslai: nepasiektas patenkinamas lygis 0,0 % (šalyje 8,1 %),
patenkinamas
lygis 21,1 % (šalyje 29,1 %), pagrindinis lygis 73,7 (šalyje 56,4 %), aukštesnysis lygis 5,3 % (šalyje
6,4 %).
3
Apibendrinus galima teigti, kad standartizuoti testai 8 klasėje atlikti sėkmingai.
Ateityje reikėtų atkreipti dėmesį į aukštesnio pasiekimų lygio mokinių galimybes.
Lankomumo rezultatai 1-4 klasėse pagerėjo: šioje klasių grupėje praleistos 3353
pamokos, iš kurių dėl ligos 2622. Nepateisintų pamokų nėra. 5-10 klasių grupėje per mokslo metus
praleido 13839 pamokos, iš kurių 10052 pamokos dėl ligos. Reikėtų atkreipti dėmesį į nepateisintas
pamokas.
Mokykloje veikiantis elektroninis dienynas leidžia operatyviau ir glaudžiau
bendradarbiauti su mokinių tėvais, siekti geresnių ugdymo ir lankomumo rezultatų.
Popamokinėje veikloje mokiniai turėjo galimybę lavinti savo gabumus, plėsti akiratį.
Veikė įvairių krypčių būreliai, vokaliniai ansambliai. Mokykloje tradicinėmis šventėmis tapo
Kalėdos Šimtadienis, valstybinių švenčių minėjimai, Atvirų durų diena, Paskutinio skambučio
šventė, Sveikatingumo diena ir kt. Džiugu, kad alternatyvios mados kolektyvas
respublikiniame konkurse „Mados blykstė“ laimėjo II vietą nominacijoje „Teatrališkumas“,
mokyklos mokiniai taip pat pateko į respublikinį projekto „2:0 vokiečių kalbos naudai“ etapą.
Puikiai mokiniams sekėsi rajono jaunųjų matematikų 5-8-tų klasių olimpiadoje (užimtos trys
prizinės vietos), 8-tų klasių anglų kalbos olimpiadoje užimta pirma vieta. Didžiuojamės talentingais
mokyklos medžio drožėjais, rajoniniame konkurse „Sidabrinis vainikėlis“ laimėjusiais prizines
vietas. Aktyviai visos klasės dalyvavo akcijoje „Esu pavyzdys“ ir kituose renginiuose.
Mokykloje vyko projektinė veikla bei gerai organizuotos programos: jau tradicine
tapusi prevencinė programa prieš smurtą ir patyčias, mokinių lankomumą skatinanti programa
„Pamoka – kiekvieno mokinio pareiga“, akcija „Būk matomas tamsoje. Saugus kelias į mokyklą“.
Gerėja mokyklos materialinė bazė: kompiuterizuotos visos klasės ir kabinetai,
pagausėjo kitų techninių priemonių. Tai sudarė sąlygas kokybiškesniam ugdymo procesui
organizuoti bei užtikrinti.
Deja, kaip ir kasmet netenkame dalies gerai besimokančių 9 klasės mokinių, kurie
tęsia
mokslą Plungės „Saulės“ gimnazijoje.
Visų numatytų ugdymo plano galimybių įgyvendinti nepavyksta dėl nepakankamos
mokinių mokymosi motyvacijos, mokinių atsakomybės už savo elgesį stokos, neaktyvaus tėvų
dalyvavimo mokyklos veikloje.
2015 – 2016 mokslo metų pradžioje mokykloje yra 210 mokinių. Suformuota 10
klasių
komplektų: 1 - 4 klasės – 4 komplektai, 76 mokiniai; 5-8 klasės – 4 komplektai, 93 mokiniai; 9-10
klasės 2 komplektai, 41 mokinys.
5. 2015 - 2016 mokslo metų veiklos prioritetai:
1. Ugdymo proceso tobulinimas, siekiant kiekvieno mokinio geresnių ugdymo(si)
rezultatų:
* Ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius, pasitikėjimą, atsakingumą ir iniciatyvumą.
* Skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, tobulinant pamokos kokybę.
* Įgyti svarbias kompetencijas, reikalingas gyvenimui ir mokymuisi.
2. Socialinių įgūdžių skatinimas ir vertybinių nuostatų gerinimas:
* Plėtoti mokinių kūrybines galias ugdymo procese.
* Skatinti tėvus padėti mokyklai spręsti vaiko elgesio ir mokymosi problemas.
* Kurti saugią aplinką ir ugdyti atsparumą neigiamai įtakai.
6. Mokykla, atsiradus ugdymo planuose nenumatytiems atvejams ugdymo proceso
metu, gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų,
išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų
pamokų skaičių mokiniui. (2015 m. birželio 19 d. Mokytojų tarybos nutarimas, protokolo Nr. 8).
II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
4
7. Ugdymo proceso organizavimas 2015 – 2016 mokslo metais:
7.1. 2015 – 2016 mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas
atitinkamai:
Klasė Ugdymo proceso pabaiga
2015-2016 m. m. Savaičių skaičius
1 - 5 2016 – 05 – 31 32
6 - 10 2016 – 06 – 03 34
7.2. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę. Mokykloje yra 10 klasių komplektų: 1-4
klasėse 4, 5-8 klasėse – 4, 9-10 klasėse – 2. Visi mokiniai mokosi pirmoje pamainoje.
7.3. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais. Nustatyta tokia pusmečių trukmė:
pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.;
antras pusmetis: sausio 25 d. – ugdymo proceso pabaiga.
7.4. Mokinių atostogos 2015 - 2016 m.m.:
Atostogos Prasideda Baigiasi
Rudens 1-10 klasių mokiniams 2015-10-26 2015-10-30
Žiemos (Kalėdų) 1-10 klasių mokiniams 2015-12-28 2016-01-08
Pavasario (Velykų) 1-10 klasių mokiniams 2016-03-21 2016-03-25
Papildomos 1-5 klasių mokiniams
2016-02-15 2016-02-19
2016-03-29 2016-04-01
2016-05-04 2016-05-04
2016-05-10 2016-05-10
Žiemos atostogos 6-10 klasių mokiniams 2016-02-15 2016-02-15
Vasaros 1-5 klasių mokiniams 2016-06-01 2016-08-31
Vasaros 6-10 klasių mokiniams 2016-06-06 2016-08-31
7.5. Pamokos prasideda 8 valandą. Pamokos trukmė 1-oje klasėje - 35 minutės, 2-10
klasėse – 45 minutės.
Pamokų laikas:
1 klasių mokiniams:
1 pamoka 8.00 – 8.35
2 pamoka 8.55 – 9.30
3 pamoka 9.50 – 10.25
Pietų pertrauka
4 pamoka 10.55 – 11.30
5 pamoka 12.00 – 12.35
2 – 10 klasių mokiniams:
1 pamoka 8.00 - 8.45
2 pamoka 8.55 - 9.40
3 pamoka 9.50 - 10.35
Pietų pertrauka 1; 2; 3; 4; 5 klasės
4 pamoka 10.55 - 11.40
Pietų pertrauka 6; 7; 8; 9; 10 klasės (Judrioji pertrauka 1- 4 klasių mokiniams)
5 pamoka 12.00 - 12.45
6 pamoka 12.55 - 13.40
7 pamoka 13.50 - 14.35
8. Septynias dienas 1 – 5 klasėse, aštuonias 6-10 klasėse per mokslo metus skiriama
kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei ir prevencinei veiklai. Šios
netradicinio ugdymo dienos įtraukiamos į dalykų teminius planus. Pradinių klasių mokytojai
kultūrinei, meninei ir kitai veiklai skirtas dienas žymi elektroniniame dienyne konkrečios dienos
5
ugdymo turinį ir klasės vadovo veikloje, o 5-10 klasių mokytojai, turėję vesti pamokas,
elektroniniame dienyne žymi konkrečios dienos ugdymo turinį.
1 – 4 klasės
Eil.
Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo ir žinių diena 2015 m. rugsėjo 1 d.
2. Edukacinių užsiėmimų diena 2015 m. spalio mėn.
3. Projektas „Puošiame mokyklą“ 2015 m. lapkričio 27 d.
4. Kalėdinė šventė 2015 m. gruodžio 23 d.
5. Etninės kultūros puoselėjimas 2016 m. kovo mėn.
6. Pažintinės ekskursijos 2016 m. gegužės mėn.
7. Mokslo metų užbaigimo šventė 2016 m. gegužės 29 d.
5-10 klasės
Eil.
Nr. Ugdymo turinys Data
1. Mokslo ir žinių diena 5 – 10 kl. 2015 m. rugsėjo 1 d.
2. Etninės kultūros diena 5-10 kl. 2015 m. spalio mėn.
3. Projektas „Puošiame mokyklą“ 5-10 kl. 2015 m. lapkričio 27 d.
4. Kalėdinė šventė 5-10 kl. 2015 m. gruodžio 23 d.
5. Sveikatingumo diena 5-10 kl. 2016 m. kovo mėn.
6. Karjeros diena 5-10 kl. 2016 m. gegužės mėn.
7. Ekskursijos, išvykos 5 kl. 2016 m. gegužės mėn.
8. Aktyvios veiklos diena 6-10 kl. 2016 m. birželio mėn.
9. Ekskursijos, išvykos 6-10 kl. 2016 m. birželio mėn.
9. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali neiti 1 - 5 klasių
mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6 – 10 klasių mokiniai. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
10. Mokyklos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar
gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimą dėl ugdymo proceso organizavimo. Apie
priimtą sprendimą mokyklos vadovas informuoja Švietimo skyrių ir Mokyklos tarybą.
11. Ugdymo turinio planavimas:
11.1. ugdymo turinys planuojamas metams, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų
nurodytam mokymosi savaičių ir dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiui;
11.2. dalykų mokytojai rengia mokomųjų dalykų, neformaliojo švietimo, dalykų
modulių ilgalaikius planus metams, individualizuotas ir pritaikytas dalykų programas pusmečiams,
pagal nustatytą tvarką (1 priedas);
11.3. dalykų ilgalaikiai planai, modulių, neformaliojo švietimo programos aptariamos
metodinėse grupėse iki rugsėjo 10 d. Metodinių grupių teikimu mokomųjų dalykų planai,
individualizuotos ir pritaikytos programos derinamos su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, o
neformaliojo švietimo programos ir moduliai derinami su direktoriumi;
11.4. klasių vadovai veiklos planus rengia metams pagal patvirtintą formą, aptaria
klasių vadovų metodinėje grupėje ir pateikia iki rugsėjo 10 d. direktoriaus pavaduotojui ugdymui
tvirtinti;
11.5. jei neformaliojo ugdymo programai skirta 0,5 val. metams, dirbama visus metus,
vedant pamoką kas antrą savaitę.
12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:
12.1. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004
6
m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Mokinių pažangos ir vertinimo ugdymo proceso tvarkos
aprašas“ (2 priedas);
12.2. pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais
nevertinami:
12.2.1. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir
raštu), diagnostinis (baigus temą, kurso dalį) ir apibendrinamasis vertinimas (aprašas) 4-oje klasėje
kiekvienam mokiniui įsegamas į asmens bylą;
12.2.2. pusmečio, metiniai mokinio pasiekimų aprašai fiksuojami elektroniniame
dienyne. Pastabos, komentarai, atkreipiantys dėmesį į netikslumus, klaidas bei nurodantys, kaip tai
pataisyti, įrašomi sąsiuviniuose ir pratybų sąsiuviniuose;
12.2.3. 1 - 4 klasių mokinių pažanga fiksuojama atitinkamose Elektroninio dienyno
skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje;
12.2.4. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,
išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus
nesėkmių įveikimo būdus.
12.3. Pagrindinio ugdymo programos mokinių vertinimas:
12.3.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos
stebėjimu, teikiant mokiniams informaciją apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, skatinant
mokinių motyvaciją (formuojamasis ir diagnostinis vertinimas). Rekomenduojama vertinti už
įvairias užduotis: savarankiškus, kontrolinius, projektinius, kūrybinius darbus. Pažymiu vertinti
mokinius, užbaigus programos temą, skyrių, atsižvelgiant į išsilavinimo standartus
(apibendrinamasis vertinimas);
12.3.2. pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami neformaliai ir
formaliai. Vertinant formaliai taikoma 10 balų sistema arba įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“;
12.3.3. dorinio ugdymo, žmogaus saugos mokinių pasiekimai vertinami įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos ir kitų
mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami pažymiu. Dalykų modulių mokymosi pasiekimai vertinami
mokymosi laikotarpio pabaigoje įrašu „įskaityta“/“neįskaityta“;
12.3.4. dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, metų pabaigoje įvertinami pažymiu ar
įrašu „įskaityta“ ar „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal
gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Įrašas „neatestuota“ jeigu mokinio
pasiekimai nėra įvertinti. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai
kūno kultūros pamokose vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
13. Mokinio individualaus plano sudarymas:
13.1. individualūs ugdymo planai sudaromi mokiniams, perkeltiems į aukštesnę klasę
su nepatenkinamais dalykų įvertinimais. Plane nurodomos temos iš kurių mokinys turi atsiskaityti,
atsiskaitymo laikotarpiai ir paliekama vieta įvertinimams ar komentarams;
13.2. sudaromi mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas arba individualizuotas
programas ir mokiniams kurie mokosi namuose;
13.3. individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams), mokyklos pavaduotojui
ugdymui, ir specialiajam pedagogui (jei mokinys turi specialiųjų poreikių).
14. Sveikata ir gerovė mokykloje:
14.1. mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas
vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo
programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN
21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
(toliau – Higienos norma); tai pat – Ugdymo programų aprašais;
14.2. mokyklos darbuotojų pastangomis, elgesio taisyklėmis siekiama sudaryti sąlygas
mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos
7
darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, stengiasi
laiku pastebėti ir nedelsiant stabdyti patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų
neviršijantį mokymosi krūvį;
14.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti,
tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį
formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, kultūros
namuose, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.);
14.4. mokykloje sudaromos sąlygos mokiniams mankštintis, žaisti fizinius žaidimus,
sportuoti sporto salėje, mokyklos kieme, krepšinio aikštelėje organizuojamos judriosios pertraukos,
1-4 klasių mokiniams klasėse po 4 pamokų fiziškai aktyvios pertraukos metu;
14.5. mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos
saugojimo ir stiprinimo renginius: rudeninį krosą, kvadrato, futbolo, krepšinio varžybas ir kt.
sportinius renginius;
14.6. į mokyklos ugdymo turinį (pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, biologijos,
chemijos, technologijų, kūno kultūros pamokas ir klasės valandėles bei renginius) integruojama
Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos
patvirtinimo“.
15. Ugdymo diferencijavimas:
15.1. taikomas mokiniui individualiai dalykų pamokose ir mokomam namuose.
Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio pasiekimus, motyvaciją, siekius, parenka ugdymo turinį,
užduotis, priemones, tempą, teikia mokymosi pagalbą pamokoje diferencijuodamas ugdymo
procesą;
15.2. mokinių grupei, siekiant geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių
mokiniams ir pasiekti kuo geresnių rezultatų, dalijamos 6, 10-os klasės į grupes per vieną lietuvių
kabos ir matematikos pamoką. Per šias pamokas mokiniams taikomi motyvuojantys, poreikius
atitinkantys mokymo(si) metodai ir užduotys, padedantys išlyginti mokymosi spragas ir siekti
patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio;
15.3. diferencijavimo klausimai analizuojami dalykų metodinių grupių ir Mokytojų
tarybos posėdžiuose.
16. Mokymosi aplinka:
16.1. mokymosi aplinka orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių
mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą,
refleksiją;
16.2. mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant kompiuterius,
internetą, multimediją, naujas mokymo priemones, biblioteką ir kt.;
16.3. mokiniams sudaromos sąlygos mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose:
bibliotekoje, muziejuje, nacionaliniuose parkuose ir kt.
17. Mokymosi pasiekimų gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas:
17.1. už pagrindinio ugdymo programos mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi
pagalbos organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui;
17.2. dalykų mokytojai stebi, analizuoja mokinių pasiekimu ir apie mokymosi
pagalbos reikalingumą informuoja klasės vadovą. Klasės vadovas, bendradarbiaudamas su dalyko
mokytoju, direktoriaus pavaduotoju ugdymui, nukreipia mokinį pamokoms – konsultacijoms. Apie
mokiniui rekomenduojamą mokymosi pagalbą ir jos suteikimą (arba nesutekimą) pamokų –
konsultacijų metu klasės vadovas informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) elektroniniame dienyne;
17.3. administracijos, Mokytojų tarybos posėdžiuose analizuojamas mokymosi
pagalbos teikimas bei panaudotų priemonių poveikis;
17.4. identifikavus mokymosi sunkumus, individualią pagalbą teikia mokinį mokantys
lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai 6-oje ir 10-oje klasėse, kai mokiniai mokosi laikinose
grupėse, kitų dalykų mokytojai pamokų metu;
8
17.5. esant finansinėms galimybėms mokiniams, grįžusiems po ligos arba, kai
mokinių pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ar pagrindinio
ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos, skirti trumpalaikes 1-2 valandų
individualias arba grupines konsultacijas. Gilesniam spragų šalinimui skiriamas modulis. Taip pat
mokinių pageidavimu leisti perrašyti blogai įvertintus kontrolinius darbus.
17.6. Pamokos skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai
teikti, naudojamas taip:
17.6.1. matematikos konsultacijai 4-toje klasėje - 1 val.;
17.6.2. moduliams:
„Matematikos žinių gilinimas“ (stipriesiems) 8 klasėje – 0/1 val.;
„Matematikos žinių įtvirtinimas“ (silpniesiems) 10 klasė – 1 val.;
„Lietuvių kalbos žinių gilinimas“ (silpniesiems) 10 klasėje – 1 val.;
17.6.3. integruotam dalykų ir informacinių technologijų mokymui 7-oje klasėje – 0/1
val., 8-oje klasėje - 1/0 val.;
17.6.4. laikinųjų grupių sudarymui 6-oje ir 10-oje klasėse dalijant į grupes po vieną
lietuvių kalbos ir matematikos pamoką;
17.6.5. laikinoje grupėje yra ne mažiau kaip 10 mokinių.
17.7. Individualios konsultacijoms:
17.7.1. nesimokius antros užsienio kalbos (rusų) 9-tos klasės mokinei skirta 1 val.;
17.7.2. grįžus iš užsienio 5 ir 6-os klasės mokiniams skiriama: lietuvių kalbai – 2 val.
18. Laikinųjų grupių sudarymas, klasių dalijimas į grupes:
18.1. užsienio 1-ajai kalbai (anglų) – 5, 6, 10-oje klasėse ir 2-ajai (rusų) – 6, 10-oje
klasėse, nes klasėse ne mažiau kaip 21 mokinys;
18.2. technologijoms mokyti 5, 6, 7, 8, 10-oje klasėse ir informacinėms
technologijoms 6-oje, 10-toje klasėse, atsižvelgiant į darbo vietų kabinete skaičių. (Lietuvos
higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos
saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m.
rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773);
18.3. minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje 9 mokiniai. Išimties atveju etikai
mokyti 3 mokiniai (1- 4 klasių jungtinė).
19. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas:
19.1. mokyklos direktorius tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo priemonių aprašą
(3 priedas);
19.2. mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui:
19.2.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi
motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
19.2.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę;
19.2.3. klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarp savęs kontrolinių darbų
atlikimo datas;
19.2.4. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas
kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę (ne vėliau
kaip prieš savaitę turi būti įrašas ir elektroniniame dienyne).
19.3. 1-4 klasių, 5, 6, 7 ir 9-tų klasių mokiniams skiriamas minimalus pamokų krūvis.
10-toje klasėje skirtas lietuvių kalbos modulis „Lietuvių kalbos žinių gilinimas“ - 1 valanda,
matematikos modulis „Matematikos žinių įtvirtinimas“ - 1 valanda, o 8-oje klasėje skirta 0/1 val.
matematikos moduliui „Matematikos žinių gilinimas“;
Papildomų valandų skyrimas yra suderintas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).
19.4. 1-4 klasių mokiniams per dieną organizuojamos ne daugiau kaip 5 pamokos, o
5-10 klasių mokiniams negali būti daugiau kaip 7 pamokos;
19.5. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį
pamokų tvarkaraštyje langų nėra;
20. Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas:
9
20.1. mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos – klasių
tėvų susirinkimai, atvirų durų diena, individualūs susitikimai, pokalbiai telefonu, mokyklos tarybos
susirinkimai, dalyvavimas mokyklos renginiuose, atvirose pamokose ir kt.;
20.2. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos internetiniame puslapyje nuolat
informuojami apie ugdymo procesą, renginius;
20.3. apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami
elektroniniame dienyne, klasių tėvų susirinkimuose, atvirų durų dienos metu, individualių
susitikimų su mokytojais metu;
20.4. kilus problemų dėl vaiko mokymosi pasiekimų (jiems pablogėjus), tėvai
įtraukiami į šių problemų sprendimą – mokymosi pagalbos teikimą;
20.5. mokykla konsultuoja ir skatina tėvus sukurti tinkamą edukacinę aplinką
namuose, pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis (elektroninio dienyno, klasių tėvų
susirinkimų metu), padėti vaikui mokytis namuose (tarpininkaujant pradinių klasių mokytojams,
klasių vadovams), išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius (apklausų, anketų forma);
20.6. abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi,
lankomumą, elgesį perdavimą mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) užtikrina klasių vadovai;
20.7. tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai nepatenkinti dėl pasiekimų įvertinimo gali
kreiptis į mokyklos administraciją, vadovaujantis „Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų
dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarkos aprašu“ (4 priedas).
21. Mokykla bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis,
mokyklomis. Bendradarbiavimas įforminimas pasirašant sutartis.
22. Dalykų mokymo intensyvinimas:
22.1. per dieną dalykui skirti dvi viena po kitos vykstančias pamokas: iš lietuvių
kalbos – rašiniams rašyti, projektiniams darbams atlikti; iš matematikos – organizuoti projektinius,
praktinius darbus; technologijų – ilgesniam gamybos procesui atlikti.
23. Neformalusis švietimas:
23.1. neformalusis švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo
kompetenciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115) (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija);
23.2. neformaliojo švietimo programas mokiniai renkasi laisvai;
23.3. neformaliojo ugdymo pasiūla sudaroma atsižvelgiant į mokinių, jų tėvų ir
mokytojų pasiūlymus, mokyklos galimybes ir tradicijas;
23.4. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažesnis kaip 10
mokinių.
24. Mokinių mokymas namuose:
24.1. mokymas namuose organizuojamas švietimo ir mokslo ministro numatyta tvarka
(vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Mokymosi formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu;
24.2. namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu
1-3 klasėse skiriamos 9 savaitinės valandos, 4 klasėje – 11 ugdymo valandų, 5-6 klasėse – 12, 7-8
klasėse -13, 9-10 klasėse -15. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali
lankyti mokykloje;
24.3. suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) mokyklos vadovo įsakymu
mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio
individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“;
10
24.4. sudarytas individualus 11 valandų mokymo namuose ugdymo planas 4 klasės
mokinei, patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-56 ir suderintas su tėvais.
25. Ugdymo organizavimas asmenų, baigusių užsienio valstybės pradinio,
pagrindinio ugdymo programos dalį:
25.1. mokykla, priimdama mokinį nustato jo mokymosi atitiktį mokymosi
pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose;
25.2 mokykla parengia atvykusio mokinio integracijos į mokyklos bendruomenę
planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina sėkmingai adaptacijai;
25.2.1. grįžus iš užsienio 5, 6 klasės mokiniams numatytas 1 metų adaptacinio
laikotarpio trukmė;
25.2.2. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su mokiniais ir jų tėvais;
25.2.3. organizuoja lietuvių kalbos – 2 val. individualias konsultacijas ugdymo
programų skirtumams likviduoti;
25.2.4. aptaria mokinių individualią pažangą su mokinių tėvais;
25.2.5. siūlo mokykloje neformaliojo vaikų švietimo veiklas;
25.2.6. sudaro palankią ir saugią mokymosi aplinką.
26. Ugdymo turinio integravimas:
26.1. mokykla siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius į ugdymo turinį
integruoja kitų dalykų turinio temas ar programas;
26.2. pradinėse klasėse įvairių programų integravimas įgyvendinamas pagal mokyklos
ugdymo plano 27.14 punktą, o pagrindinio ugdymo klasėms įvairių programų integravimas
įgyvendinamas pagal 29.19 mokyklos ugdymo plano punktą;
26.3. dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:
26.3.1. integruojama tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji
programa integruojama į dalyko turinį;
26.3.2. jei pamokoje dirba 2 mokytojai, integruojamųjų dalykų pamokų turinį dienyne
būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.
26.4. mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantys pasirinktu būdu
įgyvendinama integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo.
III. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO SRIČIŲ
MOKYMO ORGANIZAVIMAS
27. Ugdymo sričių, ugdymo dalykų programų įgyvendinimas.
27.1. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.
rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), 1 priedą „Pradinio ugdymo
bendroji programa“. Mokymosi formos, mokymosi proceso organizavimo būdai vadovaujantis
Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)
formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012 Nr. 76-3957);
27.2. mokykla parengė ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai įgyvendinti
neviršydama pradinio ugdymo programos Bendrųjų ugdymo planų 23.1 punktu programai skiriamų
valandų (pamokų) skaičiaus, mokant kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;
27.3. kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei 8o
C temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant
nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai)
kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla,
vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773);
11
27.4. Dorinis ugdymas:
27.4.1. mokinių tėvams (globėjams) parinkus vieną iš ugdymo dalykų: etiką arba
tikybą, 2-oje ir 3-toje klasėje mokoma tikybos, o iš 1-os ir 4-os klasės sudaroma laikinoji grupė
etikai (jungtinė: 1 kl. – 2 mokiniai, 4 kl. – 1 mokinys) ir tikybai (1 kl. – 17 mokinių, 4 kl. – 21
mokinys);
27.4.2. dorinio ugdymo dalyką mokinys negali keisti per mokslo metus.
27.5. Kalbinis ugdymas:
27.5.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos vartojimą mokytojai užduotis naudoja
ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti, atkreipia dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą,
teiginių argumentavimą, nuoseklumą;
27.5.2. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, raiškiai ir taisyklingai reikšti mintis
žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;
27.6. Užsienio kalbos mokymas:
27.6.1. tėvai (globėjai) parinko mokiniui anglų kalbą;
27.6.2. anglų kalbos mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos
metais;
27.6.3. visose 2 - 4 klasėse anglų kalbai mokyti skiriama po 2 pamokas per savaitę;
27.7. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
27.7.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdyti skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui
skirto ugdymo laiko. Pagal galimybes skiriama 1/4 dalykui skiriamo laiko gamtamoksliniams
gebėjimams ugdyti, organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje
aplinkoje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.);
27.7.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalį pasaulio pažinimo dalykui skirto laiko
skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje
aplinkoje, kultūrinėse ir kitose institucijose.
27.8. Matematinis ugdymas:
27.8.1. organizuoti matematinį ugdymą vadovaujantis bendrosiomis programomis.
Pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas.
27.9. Kūno kultūra:
27.9.1. 1-oje ir 3-4-oje klasėse viena kūno kultūros pamoka skiriama šokiui;
27.9.2. 1-4-tų klasių vadovai organizuoja mokiniams po 4 pamokų judriąją pertrauką
(20 min.) klasėse;
27.9.3 2-oje klasėje kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę. Mokiniams
sudaromos sąlygos ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas
mokykloje (sporto būrelį) ar kitoje neformaliojo ugdymo įstaigoje;
27.9.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo mokiniai dalyvauja pamokose su
pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.
27.10. Meninis ir technologinis ugdymas:
27.10.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dailės ir technologijų
dalykui skiriamo laiko.
27.11. Informacinės komunikacinės technologijos:
27.11.1. informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip
ugdymo priemonė.
27.12. Mokiniai, besimokantys kitose neformaliojo ugdymo švietimo įstaigose,
muzikos, dailės ir kūno kultūras pamokas lanko su klase.
27.13. Neformalusis švietimas:
27.13.1. pasiūlytos šios neformaliojo švietimo programos: dainavimo būrelis
„Bitutės“, folkloro būrelis, skaitymo įgūdžių lavinimo būrelis, sporto būrelis, šokių būrelis,
„Žaidžiame ir vaidiname“, skirtos meninei, etninei kultūrai, sportinei veiklai bei mokinių
asmeninėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti.;
27.14. Pradinėms klasėms įvairių programų integravimas įgyvendinamas taip:
12
27.14.1. į bendrosios programos turinį integruojama Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro patvirtintos programos Mokėjimo mokytis, Komunikavimo darnaus vystymosi,
Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šios programos atskirai
nevykdomos;
27.14.2. žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668)
vykdoma pagal kiekvienos klasės atskirą planą;
27.14.3. ne mažiau kaip 8 valandas Sveikatos ugdymo bendrosios programos
patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.
V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347) integruojama į bendruosius dalykus: pasaulio pažinimo,
technologijų, kūno kultūros pamokas, klasės valandėles bei renginius;
27.14.4. etninė kultūra ugdoma per lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo pamokas, klasės
valandėles, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, mokyklos renginius.
27.14.5. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos
programą (ATPP), patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
prevencijos programos patvirtinimo“ – į pasaulio pažinimo, dorinio ugdymo pamokas, klasės
valandėles bei neformalųjį ugdymą (ne mažiau kaip 5 val. klasei per mokslo metus).
27.14.6. ugdymo karjerai programą (UK), patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-752 „Dėl Ugdymo karjerai programos
patvirtinimo“ – į visus mokomuosius dalykus, klasės valandėles, neformalųjį ugdymą (ne mažiau
kaip 5 val. klasei per mokslo metus).
27.14.7. informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip
ugdymo priemonė.
27.15. Pradinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius: (1
lentelė).
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS IR UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO
ORGANIZAVIMAS
28. Pagrindinio ugdymo programos ir ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas:
28.1. mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio
ugdymo programos aprašu, tvirtinamu Švietimo ir mokslo ministro, pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau –
Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas
(išskyrus aukštojo mokslo studijų programos), formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
Ugdymo procesas vyksta grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
28.2. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui mokykla
skiria vieno pusmečio adaptacinį laikotarpį;
28.2.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių
pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami ir pažymiais nevertinami. Mokytojas taiko
individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus.
Antrą mėnesį nerašomi nepatenkinami įvertinimai iš visų mokomųjų dalykų. Po dviejų mėnesių
klasės auklėtojas ir dalykų mokytojai pateikia informaciją apie vaikų pažangą ir pasiekimus
elektroniniame dienyne. Iš visų mokomųjų dalykų pirmą pusmetį nerašomi nepatenkinami
įvertinimai.
28.3. Mokykla skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal
pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Per adaptacinį
laikotarpį nerašomi nepatenkinami įvertinimai. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis
mokykloje į šią veiklą įtraukiamas klasės vadovas, dalykų mokytojas, socialinė pedagogė, mokiniai
ir kt.
13
28.4. Socialinė veikla yra privaloma 5-10 klasių mokiniams. Per mokslo metus
skiriama: 5 klasėje – 7 val., 6 kl. – 8 val., 7-10-ose klasėse – 10 val. Socialinė veiklos apskaita
vykdoma individualiose mokinių knygelėse. Už jos apskaitą atsakingas klasės vadovas (veikla
pildoma elektroniniame dienyne). Vykdoma socialinė veikla formuoja mokinių vertybines
nuostatas, darbo ir veiklos gebėjimus, savarankiškumą, atsakingumą, norą veikti žmonių gerovei ir
kt. (5 priedas);
28.4.1. tai paties mokinio pasirinkta pilietinė, visuomeninė ir ekologinė veikla,
savanoriškai atliekama mokiniui patogiu laiku;
28.4.1.1. ekologinė: priskirtos teritorijos tvarkymas;
28.4.1.2. visuomeninė: budėjimas klasėje ir mokykloje, renginių organizavimas;
28.4.1.3. pilietinė: dalyvavimas pilietinėse akcijose, savanorystė;
28.4.1.4. pedagoginė: pagalba draugui, mokytojui, klasės vadovui.
28.5. Mokykloje informacinių technologijų pamokose naudojama tik lietuviška
aplinka. Mokomosios užduotys naudojamos kalbai ir mąstymui lavinti, kreipiant mokinių dėmesį į
mokinių nuoseklumą, logiškumą, planingumą. Mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir
taisyklingai reikšti mintis žodžiu per visų mokomųjų dalykų pamokas. Vertinant mokinio
pasiekimus teikiama grįžtamoji informacija ir apie kalbos mokėjimą, nurodomi privalumai ir
taisytini bei tobulintini dalykai.
28.6. Dorinis ugdymas (etika, tikyba):
28.6.1. dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų
parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio
ugdymo dalyką. Mokinio pasirinkimas įforminimas prašymu;
28.6.2. 5-10 klasėse mokiniai pasirinko tikybą.
28.7. Lietuvių kalba:
28.7.1. per 1 savaitinę lietuvių kalbos pamoką 6-oje ir 10-oje klasėse mokiniai
dalijami į grupes pagal jų mokymosi lygį, gebėjimus, pasiekimus;
28.7.2. 10-oje klasėje 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių kalbos moduliui „Lietuvių
kalbos žinių gilinimas“ (silpniesiems mokiniams);
28.7.3. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje
programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos pašalinti mokymosi spragas
(skiriamos trumpalaikės konsultacijos);
28.8. Užsienio kalba:
28.8.1. ankstyvosios užsienio kalbos (anglų) toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio
kalbos 5-toje klasėje;
28.8.2. antrosios užsienio kalbos mokytis pradedama nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai,
rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 metų renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų)
pritarimu antrąją užsienio kalbą - rusų;
28.8.3. nesimokius antros užsienio kalbos (rusų) 9-os klasės mokinei skirta 1 valanda
programos skirtumams likviduoti;
28.8.4. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5 - 6 klasėse orientuojama į A2,
o 7 - 8 klasėse į B1 kalbos lygį pagal bendruosius Europos kalbų metmenis, antrosios užsienio
kalbos bendroji programa 6-oje klasėje orientuota į A1, o 7 - 10 klasėse į A2 kalbos mokėjimo lygį
pagal bendruosius Europos kalbų metmenis;
28.8.5. užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne;
28.8.6. 10 klasėje organizuojamas anglų kalbos pasiekimų patikrinimas, naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą „Keltas“);
28.9. Matematika:
28.9.1. stebimi mokinių matematikos pasiekimai, ir remiantis mokinių pasiekimų,
standartizuotų testų rezultatais, numatoma pagalba mokiniams (užduotys ir metodai spragoms
įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti
14
naudojamasi Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis ir kita
aprobuota medžiaga.
28.9.2. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamasi rajono ir nacionalinių
olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) bei kitais šaltiniais;
28.9.3. pamokose naudojamos informacinės, komunikacinės technologijos ir
skaitmeninės mokomosios priemonės;
28.9.4. ugdymo procese vadovaujamasi nacionaliniu ir tarptautiniu 2011 m. TIMSS
mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;
28.9.6. 10-toje klasėje 1 savaitinė pamoka skirta moduliui „Matematikos žinių
įtvirtinimas“ (silpniesiems mokiniams) ir 8-oje klasėje 0/1 val. moduliui „Matematikos žinių
gilinimas“ (stipresniems).
28.10. Informacinės technologijos:
28.10.1. 7 - 8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių
mokymosi krūvio, organizuojamas informacinių technologijų integruotas mokymas: 7 klasėje
pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o
antrą pusmetį mokyti integruotai (kiti 50 procentų metinių pamokų) integravus informacines
technologijas į dalyko pamokas. 8-toje klasėje I-ame pusmetyje informacinės technologijos
integruojamos (apie 50 proc. pamokų) į mokomuosius dalykus (pagal individualų planą), o antrame
pusmetyje pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui (kiti 50 proc. pamokų);
28.10.1.1. įgyvendinant šį mokymo modelį, pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir
informacinių technologijų. Informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos
pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti;
28.10.2. 9-10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas
iš mokyklos siūlomų pasirenkamųjų programavimo pradmenų: kompiuterinės leidybos pradmenų
arba tinklapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys. Mokiniai pasirinko tinklalapių
kūrimo pradmenų modulį.
28.11. Socialiniai mokslai:
28.11.1. mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio
metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines - komunikacines technologijas;
28.11.2. siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės
ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, pagal galimybes istorijos ir geografijos mokymas
organizuojamas netradicinėse aplinkose: Žemaitijos nacionaliniame parke, Dailės, Žemaitės
memorialiniame, militarizmo muziejuose ir kt.
28.11.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant į istorijos,
lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas: 6 klasėje skiriamos 4 pamokos, 9 klasėje – 10
pamokų, 10-oje – 4 pamokos;
28.11.4. pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama po vieną savaitinę pamoką 9 ir 10
klasėse;
28.11.5. ekonomikos ir verslumo mokosi 10 klasėje;
29.12. Gamtamokslinis ugdymas:
29.12.1. ugdymo procese vadovaujamasi nacionaliniu ir tarptautiniu tyrimu TIMSS ir
PISA mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami
stebint, analizuojant, eksperimentuojant. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi
turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar)
pasigaminamomis priemonėmis ir virtualiosiomis laboratorijomis. Mokymosi aplinka yra pritaikyta
eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti.
29.12.2. mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio
metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines - komunikacines technologijas.
29.13. Menai:
29.13.1. mokiniai mokosi privalomuosius dailės ir muzikos dalykus;
15
29.14. Technologijos:
29.14.1. technologijų kursui 5 - 8 klasėse skirtas laikas dalijamas proporcingai šioms
programų dalims: mitybai ir tekstilei, konstrukcinėms medžiagoms ir elektronikai. 9-tos klasės
mokiniams pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto
technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi 1 iš siūlomų technologinių programų:
mityba, gaminių dizainas ir technologijos. Technologijoms mokyti klasės dalijamos į grupes 5-8-
ose ir 10-oje klasėse.
29.15. Kūno kultūra:
29.15.1. 5-oje klasėje skiriamos 3 savaitinės pamokos, o 6-10 klasėse kūno kultūrai
yra skiriamos 2 savaitinės pamokos. Visiems mokiniams, pageidaujantiems sportuoti, sudaromos
sąlygos lankyti jų pomėgius atitinkančius sporto užsiėmimus mokykloje arba kitoje neformaliojo
švietimo įstaigoje;
29.15.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja
pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas
ir atsižvelgiant į savijautą. Pagal gydytojų rekomendacijas arba tėvų pageidavimu šie mokiniai gali
lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų;
29.15.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir
pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,
galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių
mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir
gydytojo rekomendacijas;
29.15.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų, dėl sveikatos ir laikinai
dėl ligos, mokytojai siūlo kitą veiklą: stalo žaidimus, šaškes, veiklą skaitykloje, socialinę veiklą ir
kt.
29.16. Žmogaus sauga:
29.16.1. žmogaus saugai mokyti 5-toje skiriama 1 val., o 7 - 9 klasėse skiriama po 0,5
val. per mokslo metus. 10 - oje klasėje integruojama į mokomuosius fizikos ir chemijos dalykus.
Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis
Žmogaus saugos bendrąją programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).
29.17. Neformalusis švietimas:
29.17.1. pasiūlytos šios neformaliojo švietimo programos, skirtos meninei, etninei ir
sportinei veiklai: knygos klubas, korespondentų būrelis, vokaliniai ansambliai, būrelis „Šokio
ritmu“, sportinių žaidimų, dailės, jaunųjų meistrelių, jaunųjų medžio tekintojų, aerobikos, šokių
būreliai.
29.17.2. neformaliojo švietimo grupėje turi būti ne mažiau kaip 10 mokinių.
29.18. Ugdymo karjerai organizavimas:
29.18.1. ugdymo karjerai organizavimas vyksta vadovaujantis Profesinio orientavimo
vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/11-314
(Žin., 2012, Nr. 82-4284);
29.18.2. ugdymo karjerai veiklas mokykloje organizuoja mokytoja, atsakinga už
profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje, ir vykdomos dalyvaujant klasių
auklėtojams, įvairių dalykų mokytojams, socialinei pedagogei, siekiant veiksmingai padėti
mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, pasirengti gyvenimui ir darbui;
29.18.3. ugdymas karjerai integruojamas į neformalųjį ugdymą, klasės valandėles ir
kitas įvairių mokomųjų dalykų pamokas;
29.18.4. vykdant ugdymo karjerai veiklas bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis,
įmonėmis, organizacijomis, mokyklomis: Plungės teritorine darbo birža, Plungės technologijų ir
verslo mokykla, Plungės suaugusiųjų švietimo centru, Plungės Policijos komisariatu, Plungės
kultūros centru, kirpykla „Mona“, siuvykla „Linupė“, UAB „Lino takas“, saugos ir signalizacijos
sistema „Strategas“, įmone „Palska“ ir kt.
16
29.19. Pagrindinio ugdymo klasėms įvairių programų integravimas
įgyvendinamas taip:
29.19.1. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos
programą (ATPP), patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.
įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
prevencijos programos patvirtinimo“ – į gamtos ir žmogaus, biologijos, dorinio ugdymo pamokas ir
klasės valandėles bei neformalųjį ugdymą (ne mažiau kaip 6 val. klasei per mokslo metus).
29.19.2. rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą (RŠ), patvirtą Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ – į gamtos ir žmogaus, biologijos,
dorinio ugdymo, technologijų pamokas ir klasės valandėles (ne mažiau kaip 5 val. klasei per mokslo
metus).
29.19.3. ugdymo karjerai programą (UK), patvirtą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl Ugdymo karjerai programos
patvirtinimo“ – į visus mokomuosius dalykus, klasės valandėles, neformalųjį ugdymą (ne mažiau
kaip 10 val. klasei per mokslo metus).
29.19.4. sveikatos ugdymo bendrojo programa (SP), patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo
bendrosios programos patvirtinimo“, integruojama į gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos,
technologijų, kūno kultūros pamokas ir klasės valandėles bei renginius (ne mažiau kaip 5 val. klasei
per mokslo metus).
29.19.5. Laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių kalbos, istorijos ir pilietiškumo
pagrindų pamokas (18 val.).
29.19.6. antikorupcinio ugdymo programa integruojama į dorinio ugdymo ir
pilietiškumo pagrindų pamokas;
29.19.7. bendrųjų kompetencijų ugdymo programa integruojama į visų dalykų turinį.
29.20. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ugdymo organizavimas:
29.20.1. mokykla mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą
organizuoja, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.
rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1795 ir teikią pagalbą specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems
mokiniams pagal „Pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams teikimo tvarkos
aprašu“ (6 priedas);
29.20.2. specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai ugdomi integruotai
bendrose klasėse. Dalykų Bendrąsias programas pritaiko ir individualizuoja dalyko mokytojas,
konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo – logopedo;
29.20.3. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą programą, ugdymo
rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota
mokytis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą - pagal mokytojo programose
numatytus pasiekimus;
29.20.4. specialioji pedagoginė pagalba, specialiosios pratybos mokiniams teikiamos
per pamoką, išskyrus logopedines pratybas, kurios atliekamos ne per pamokos, o suderintu su
mokiniu laiku;
29.20.5. mokykla negali teigti psichologo pagalbos, todėl, reikalui esant, kreipiasi
pagalbos į pedagoginę psichologinę tarnybą.
29.20.6. mokyklos vaiko gerovės komisijos siūlymu ir tėvų pritarimu 4 mokiniai (trys
devintos klasės ir 1 dešimtos klasės mokinys) nesimoko antros užsienio kalbos (rusų), o 9 klasės
mokinys kochlearinių implantų naudotojas Pijus Stonkus nesimoko ir muzikos. Leidimas
nesimokyti muzikos ir antrosios užsienio kalbos įformintas direktoriaus įsakymu.
29.21. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius (2
lentelė).
17
Ugdymo planui pritarta mokytojų tarybos posėdyje (2015 m. birželio 19 d. protokolo
Nr.8) ir mokyklos tarybos posėdyje (2015 m. rugpjūčio 31 d., protokolo Nr.1).
___________________________
1 priedas
UGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokiniai ugdymo turinį planuoja remdamiesi šiais dokumentais: ,,Bendraisiais
formaliojo švietimo programų reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535;
1.1. 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-459 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017
mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR,
2015-09685), kitais pradinį ugdymą, mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
1.2. 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-
614 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-457 „Dėl 2015-2016 ir
2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-06951), pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašais
(2015 m. vasario 4 d. projektas), kitais pagrindinį ugdymą, mokyklos veiklą reglamentuojančiais
teisės aktais.
2. Mokytojai ugdymo turinį planuoja rašydami ugdymo programas, ilgalaikius
teminius, teminius – išplėstinius ir dieninius planus.
3. Ugdymo turinio planavimo tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
3.1. ugdymo programa – įvairiai formalizuota Švietimo programa, kurios turiniu,
įgyvendinimo būdais ir metodais siekiama ugdymo tikslų;
3.2. ugdymo srities/dalyko programa - dalyko ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius),
ugdymo turinį ir didaktines nuostatas, kuriomis siekiama, kad mokinys įgytų jam būtina žinojimą ir
supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas, nusakanti programa;
18
3.3. modulio programa – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17
valandų apimties privalomojo mokomojo dalyko programos dalis;
3.4. individualizuota dalyko programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti
bendrojo lavinimo dalyko programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui
mažinant ugdymo apimtį;
3.5. pritaikyta programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo
lavinimo programa atskiriems dalykams leidžianti jam ugdytis pagal išsilavinimo standartus;
3.6. teminis ilgalaikis dalyko planas – remiantis dalyko programai nustatytu pamokų
skaičiumi pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus parengtas vienerių mokslo
metų apimties dalyko turinys.
UGDYMO PROGRAMOS
II. REIKALAVIMAI UGDYMO PROGRAMAI
4. Rengiant ilgalaikę dalyko, integruojamąją, integruotą, modulio ar papildomo
ugdymo programą (toliau vadinama – Programa), joje būtinos tokios sudedamosios dalys;
4.1. Įvadas.
Įvade įvardijamas, kurio koncentro, klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai,
dalykams, dalykui skiriama ši programa. Trumpa klasės charakteristika.
4.2. Tikslai.
Programoje išskiriami bendrieji tikslai, orientuoti į asmens bendrosios kompetencijos,
t.y. bendrųjų vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių visumos ugdymą, bei specialieji tos programos
siekiai.
4.3. Uždaviniai.
Uždaviniuose numatomi žingsniai, veiksmai, priemonės bendriesiems ir
specialiesiems programos tikslams pasiekti.
4.4. Didaktinės nuostatos.
Didaktinėse nuostatuose patariami Programos tikslams įgyvendinti numatomos
ugdymo strategijos, būdai, mokymo ir mokymosi metodai, mokymosi aplinkai sukurti atrinktų
mokymo priemonių naudojimo būdai, informacinių komunikacinių technologijų taikymas.
4.5. Turinys.
Programos turinyje pateikiama tematika, aprašomi ugdytini gebėjimai ir nuostatos.
Programos turinys gali būti įvairiai detalizuotas: suskirstytas į sritis, stambius skyrius, poskyrius,
temas ir kt.
4.6. Siektini rezultatai.
Šioje dalyje nusakoma, kokius esminius gebėjimus, žinias ir supratimą bei nuostatas
bus įgiję Programą baigę mokiniai.
4.7. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas.
Mokymosi rezultatų vertinimo ir įvertinimo dalyje aptariami bendrieji mokymosi
rezultatų vertinimo principai, išskiriama, kaip bus vertinama mokymosi pažanga ugdymo proceso
metu, taikant formuojamojo vertinimo būdus ir diagnostinį vertinimą (kontroliniai darbai ir kt.),
koks bus apibendrinamasis mokymosi pasiekimų vertinimas baigus Programą (testas, projektas,
kūrybinis darbas ir kt.) ar jos dalį.
4.8. Pagrindinės ir papildomosios mokymo(si) priemonės ir/ar kita didaktinė
medžiaga.
III. UGDYMO PROGRAMŲ TVIRTINIMAS
5. Ugdymo sričių dalykų, kuriems neparengtos bendrosios programos, programas
aprobuoja metodiniai rateliai, tvirtina mokyklos direktorius remdamasis bendraisiais ugdymo
planais iki 09-01.
19
6. Individualizuotas ir pritaikytas programas aprobuoja dalyko metodinės grupės, po
to vaiko gerovės komisija, tvirtina mokyklos direktorius iki 09-20.
TEMINIAI PLANAI
IV. REIKALAVIMAI TEMINIAMS PLANAMS
7. Rengiant ilgalaikį dalyko, modulio, neformaliojo ugdymo, projektinio darbo, teminį
planą pagal Bendrąsias ugdymo programas visiems mokomiesiems dalykams 1-10 klasėms, jame
būtinos tokios sudedamosios dalys:
7.1. Dalykas; Mokslo metai; Pamokų skaičiaus: savaitinis per m.m.; Klasė.
7.2. Situacijos analizė:
* Bendroji informacija (mokinių skaičius klasėje, berniukų ir mergaičių santykis,
vaikų amžius, mokymosi sąlygos, raidos sutrikimai, reikalinga socialinė pagalba ir kt.).
* Trumpa mokinių charakteristika (turima patirtis, gebėjimai, mokymosi ypatumai,
psichologiniai ypatumai, motyvacija, nuostatos ir pan.).
7.3. Bendrieji ugdymo uždaviniai (prioritetiniai, plaukiantys iš klasės situacijos
analizės,
susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu – pagal BP).
7.4. Darbo sėkmės kriterijai.
7.5. Mokymo ir mokymosi turinys.
Planuojant šią dalį privaloma skiltis – mokinių pasiekimai. Dėl kitų lentelės skilčių
(papildomų) susitariama dalykų blokų metodiniuose pasitarimuose, nusistatant bendrą tvarką.
V. TEMINIŲ PLANŲ TVIRTINIMAS
8. Teminiai planai aprobuojami metodiniuose rateliuose, jie suderinami su direktorės
pavaduotoja ugdymui iki 09-14.
VI. TEMINIAI IŠPLĖSTINIAI PLANAI
9. Dalyko, modulio, neformaliojo ugdymo teminiai planai detalizuojami konkrečiai
kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant konkrečias pamokų temas, priemones (literatūrą,
vaizdines, technines priemones, didaktinę medžiaga) mokymo(si) metodus, mokinių pasiekimus,
vertinimą ir kt.
10. Išplėstiniai teminiai planai gali būti rašomi įvairiam laikotarpiui (1 temai, skyriui)
mokytojo nuožiūra.
VII. DIENINIAI PLANAI
11. Nustatyti dieninių planų rengimo pagrindinius principus.
11.1. neatestuoti ar turintys mokytojo kvalifikacinę kategoriją mokytojai ruošia išsamų
kiekvienos pamokos planą – konspektą, kuriame būtų numatyta pamokos tema, tikslai, metodai,
eiga (mokytojo ir moksleivių veikla), vaizdines – technines priemonės, namų darbų užduotys;
11.2. turintys vyr. mokytojo ar aukštesnę kvalifikacinę kategoriją mokytojai ruošia
laisvos formos planą – pamokos tezes.
12. Programas, ilgalaikius teminius, teminius išplėstinius bei dieninius planus
mokytojai privalo turėti savo kabinetuose.
20
Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2015 m. birželio 19 d.
posėdyje protokolo Nr.8.
______________________________________
MOKINIO INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS
Mokykla ________________________________________________________________________
Mokinys (vardas, pavardė) __________________________________________________________
Klasė___________________________________________________________________________
Dalykas _________________________________________________________________________
Mokymosi sunkumų priežastys (nurodyti konkrečias) _____________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Uždaviniai (kaip bus šalinami iškilę mokymosi sunkumai) ______________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Pagalba:
dalyko mokytojo _________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
švietimo pagalbos specialisto (socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo ir kt.)
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
21
Sėkmės kriterijai:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
2015 - 2016 m.m.
PLUNGĖS „BABRUNGO“ PAGRINDINĖ MOKYKLA
APROBUOTA SUDERINTA
.................................. metodinėje grupėje Direktoriaus pavaduotoja
ugdymui
Susirinkimo data .................................... .................................................
Protokolo Nr. ........................................
Data .................................................
Metodinės grupės pirmininkas
..........................................................................................................................................................
................................................................ teminis ilgalaikis planas 1-10 klasėms
I. Dalykas:
II. Mokslo metai:
III. Pamokų skaičius: savaitinis, per m.m.
IV. Klasė:
V. Situacijos analizė:
* Bendroji informacija (mokinių skaičius klasėje, berniukų ir mergaičių santykis, vaikų
amžius, mokymosi sąlygos, raidos sutrikimai, reikalinga socialinė pagalba ir kt.)
* Trumpa mokinių charakteristika (turima patirtis, gebėjimai, mokymosi ypatumai,
psichologiniai ypatumai, motyvacija, nuostatos ir pan.).
VI. Bendrieji ugdymo uždaviniai (prioritetiniai, plaukiantys iš klasės situacijos analizės,
22
susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu – pagal BP).
VII. Darbo sėkmės kriterijai.
VIII. Mokymo ir mokymosi turinys:
Turinio
tematika
Val.
sk.
Ugdymo (si)
metodai
Integracija Vertinimas Mokinių
pasiekimai
Pastabos
______________________________________
APROBUOTA SUDERINTA
.................................. metodinėje grupėje Mokyklos direktorius
Susirinkimo data .................................... ................................................
Protokolo Nr. .........................................
Data .......................................................
NEFORMALIOJO UGDYMO PROGRAMA 1-10 KLASEI
Programa rengiama remiantis „Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais“,
patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. Nr. ISAK-
535. Programoje turi būti:
mokytojo vardas, pavardė;
įvadas, kuriame nurodyta kurios klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai, dalykui
skiriama programa, trumpa klasės charakteristika, programos pavadinimas, kiek iš viso skirta
valandų per metus, savaitinių valandų skaičius;
konkretūs mokymosi tikslai ir uždaviniai, susiję su bendrųjų kompetencijų ugdymu –
pagal BP;
didaktinės nuostatos, motyvacija;
siektini rezultatai, darbo sėkmės kriterijai;
mokymo ir mokymosi turinys;
pagrindinės ir papildomos mokymosi priemonės;
didaktinė medžiaga;
vadovėliai, papildoma literatūra.
integracija;
vertinimas.
23
Turinio
tematika
Valandų
skaičius
Ugdymo(si)
metodai
Mokinių
pasiekimai
Pastabos
______________________________________
2 priedas
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO UGDYMO PROCESE TVARKOS
APRAŠAS
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka skiriama apibrėžti
mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus ir laikotarpius vykdant pradinio ir pagrindinio
ugdymo programas.
2. Tvarka atitinka pagrindines šveitimo reformos nuostatas ir yra parengta vadovaujantis
šiais teisės aktais:
2.1. 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-634 „Dėl
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-459 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017
mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR,
2015-09685), 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614
„Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-457 „Dėl 2015-2016 ir 2016-
2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-06951), pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašais
(2015 m. vasario 4 d. projektas), kitais pradinį ir pagrindinį ugdymą, mokyklos veiklą
reglamentuojančiais teisės aktais.
2.2. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.ISAK-256;
2.3. bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais (2003 metai);
3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
24
Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus
kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą.
Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie
mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,
nuostatas).
Individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį
lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.
Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas);
vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.
Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų
pastovumas: kai pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai galima
patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus
su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).
Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir
prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltinais, dirbti grupėmis ir
laikytis sutartų taisyklių.
Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:
Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojimais siekiant išsiaiškinti mokinio
pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio
mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda
numatyti pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams
geranoriškai bendradarbiauti.
Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai),
su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti
informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos
darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
5. Vertinimo uždaviniai:
5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti
savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;
5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir
spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;
5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti
ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;
5.4. nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti
mokinių poreikius atsiliepiančią pagalbą.
III. MOKINIŲ VERTINIMO DAŽNIS. INFORMACIJOS APIE VERTINIMĄ TEIKIMAS
6. Mokytojas planuodamas ugdymo procesą, planuoja vertinimą. Formalus ir neformalusis
vertinimas siejamas su mokymosi tikslais, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir mokymosi patirtį.
25
7. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams ir jų tėvams
suprantamais kriterijais:
7.1. mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais kasmet rugsėjo mėnesio pirmąją
savaitę;
7.2. metodiniai rateliai vertinimo metodus, dažnumą ir kitus specifinius klausimus,
susijusius su tam tikro dalyko ar dalykų grupės mokinių vertinimu aptaria kasmet susirinkimo metu;
7.3. klasės vadovas apie vertinimo kriterijus kasmet informuoja tėvus pirmojo klasių tėvų
susirinkimo metu;
7.4. vertinimas analizuojamas mokytojų tarybos posėdžiuose.
8. Per pusmetį parašomų pažymių dažnis:
8.1. pažymių skaičius priklauso nuo išeitų temų skaičiaus.
8.2. Atsižvelgiant į savaitinį pamokų skaičių:
1-2 pamokos – 1-2 įvertinimai per mėnesį,
3-5 pamokos – ne mažiau 3 įvertinimų per mėnesį.
8.3. Mokiniui nebuvus mokykloje dėl ligos ar kitos rimtos priežasties, už praleistą temą
galima atsiskaityti savaitės eigoje.
IV. MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) APIE MOKINIŲ MOKYMOSI
PASIEKIMUS INFORMAVIMAS
9. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie mokinių mokymosi
pasiekimus:
9.1. pradinių klasių mokinių tėvai apie moksleivių pažangų bei pasiekimus
informuojami elektroniniame dienyne įrašant pastabas, komentarus ir pagyrimus, individualių
pokalbių metu bei tėvų susirinkimų metu: 1 klasė – spalio mėn., lapkričio (gruodžio) mėn.,
balandžio (gegužės) mėn., 2-4 klasės – lapkričio (gruodžio) mėn., balandžio (gegužės) mėn.
9.2. klasių vadovai išsiaiškina tėvus (globėjus, rūpintojus), neturinčius galimybių
prisijungti prie elektroninio dienyno, ir kas mėnesį bei pasibaigus pusmečiui jiems išspausdina
mokinio pažangumo ir lankomumo ataskaitas 2 egzemplioriais. Vienas tėvų pasirašytas
egzempliorius grąžinamas klasės vadovui ir segamas į klasės mokinių bylų segtuvą.
9.3. 5-10 klasių vadovai ir dalykų mokytojai informuoja tėvus apie mokinių
mokymosi pasiekimus per klasių tėvų susirinkimus (gruodžio ir balandžio mėn.) ir per Atvirų durų
dieną mokykloje. Esant būtinybei, klasių vadovai ir dalykų mokytojai susisiekia su tėvais
individualiai.
9.4. pasibaigus 5-okų adaptaciniam periodui (rugsėjo – spalio mėn.), klasių vadovai ir
dalykų mokytojai pateikia informaciją tėvams apie vaiko pažangą ir pasiekimus elektroniniame
dienyne dalyko pastabų skiltyje.
9.5. likus 3 savaitėms iki pusmečio pabaigos, dalykų mokytojai informuoja
moksleivius su numatomais (signaliniais) pusmečių rezultatais. Klasės vadovas informuoja tėvus tų
moksleivių, kuriems nusimato neigiami pusmečių įvertinimai.
9.6. jeigu mokinys I, II pusmetyje arba metiniame turi nepatenkinamų dalykų
įvertinimų arba yra neatestuotas, tai klasės vadovas per 3 dienas informuoja mokinio tėvus
(globėjus, rūpintojus) apie mokinio pažangumą.
V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ
10. Pradinio ugdymo programos mokinių vertinimas:
10.1. mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami:
10.1.1. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir
raštu), diagnostinis (baigus temą, kurso dalį) ir apibendrinamasis vertinimas (aprašas) 4-oje klasėje
kiekvienam mokiniui įsegamas į asmens bylą;
10.1.1.1. vertinimo metodai ir objektai: stebėjimas, interviu, pokalbis, savarankiški
darbai, pratybos, diagnostiniai kontroliniai darbai 4-ose klasėse, testai, kūrybiniai darbai;
26
10.1.1.2. skatinant mokymosi motyvaciją mokiniams naudojami paskatinamieji ir
informaciniai lipdukai, moksleivio veiklos aplankas (1-4 klasėse), kt. žymekliai.
10.1.2. pusmečio, metiniai mokinio pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
Pastabos, komentarai, atkreipiantys dėmesį į netikslumus, klaidas bei nurodantys, kaip tai pataisyti,
įrašomi sąsiuviniuose ir pratybų sąsiuviniuose.
10.1.3. 1 - 4 klasių mokinių pažanga fiksuojama atitinkamose Elektroninio dienyno
skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje;
10.1.4. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,
išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus
nesėkmių įveikimo būdus.
10.2. Pagrindinio ugdymo programos mokinių vertinimas:
10.2.1. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos
stebėjimu, teikiant mokiniams informaciją apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, skatinant
mokinių motyvaciją (formuojamasis ir diagnostinis vertinimas). Rekomenduojama vertinti už
įvairias užduotis: savarankiškus, kontrolinius, projektinius, kūrybinius darbus. Pažymiu vertinti
mokinius, užbaigus programos temą, skyrių, atsižvelgiant į išsilavinimo standartus
(apibendrinamasis vertinimas);
10.2.2. pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami neformaliai ir
formaliai. Vertinant formaliai taikoma 10 balų sistema arba įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“;
10.2.3. dorinio ugdymo, žmogaus saugos mokinių pasiekimai vertinami įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Dailės, muzikos, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos ir kitų
mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami pažymiu. Dalykų modulių mokymosi pasiekimai vertinami
mokymosi laikotarpio pabaigoje įrašu „įskaityta“/“neįskaityta“;
10.2.4. dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio, metų pabaigoje įvertinami pažymiu ar
įrašu „įskaityta“ ar „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas jeigu mokinys yra atleistas pagal
gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. Įrašas „neatestuota“ jeigu mokinio
pasiekimai nėra įvertinti. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai
kūno kultūros pamokose vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
10.3. Kontrolinių darbų skyrimas ir vertinimas:
10.3.1. kontrolinis darbas – tai darbas raštu (atskirais atvejais žodžiu) iš temos (keleto,
ar išimties atvejais, keliolikos pamokų), kai vertinami visi mokiniai, parašant pažymį į elektroninį
dienyną. Darbui atlikti skiriama visa pamoka.
10.3.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Su
kontrolinių darbų rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per 10 dienų.
10.3.3. kontrolinių darbų apskaita fiksuojama registracijos lape mokytojų kambaryje.
10.3.4. jei mokinys be pateisinamos priežasties nedalyvavo kontrolinio darbo
pamokoje mokytojas gali pareikalauti atsiskaityti mokytojui patogiu laiku.
10.3.5. kontrolinis darbas turi būti sudarytas iš įvairaus sunkumo užduočių.
Kontrolinio darbo tematika, kriterijai ir rodikliai turėtų būti pateikiami iš anksto.
10.3.6. per dieną rašomas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.
10.3.7. paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai nerašomi.
10.3.8. mokiniui ar tėvams pageidaujant, mokytojas komentuoja įvertinimą,
lygindamas mokinio darbą su iš anksto pateiktais to darbo kriterijais ir rodikliais kontrolinius
darbus rekomenduojama rašyti į atskirus sąsiuvinius arba kaupti aplankuose.
10.4. Pusmečių ir metiniai įvertinimai:
10.4.1. pusmečio pažymys rašomas iš visų per pusmetį gautų pažymių vidurkio.
10.4.2. pusmečio įvertinimai išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio dieną.
10.4.3. mokinys neatestuojamas, jei praleido ne mažiau kaip 50 % pamokų ir neatliko
individualiai skirtų užduočių;
10.4.4. metiniai pažymiai išvedami iš pirmo ir antro pusmečių įvertintų pažymių
vidurkio.
27
10.4.5. specialiųjų poreikių mokiniai vertinami pagal atitinkamos programos
reikalavimus.
10.5. Baigę pagrindinio ugdymo programos 2 dalį mokiniai vertinami patikrinus jų
pasiekimus.
Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2015 m. birželio 19 d.
posėdyje protokolo Nr.8.
_____________________________________
3 priedas
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDOROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos mokymosi krūvio reguliavimo tvarkos aprašo paskirtis – apibrėžti
mokymosi krūvių reguliavimo tikslus ir principus, numatyti priemones ir jų įgyvendinimą.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo,
2015-2017 m.m. bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla,
vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtina
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773,
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.
ISAK-970, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu (projektas – 2015 m. vasario
4 d.).
3. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimui teikiamos visos mokyklos savivaldos
institucijos, darbuotojai, mokiniai, tėvai (globėjai).
II. MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMO TISKLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI
4. Mokymosi krūvių reguliavimo tikslas – lanksčiai vadovaujantis Bendrosiomis
programomis, mažinti mokymo(-si) turinio apimtis.
5. Mokymosi krūvių reguliavimo uždaviniai:
5.1. skatinti mokytojų bendradarbiavimą planuojant ugdymo procesą ir reguliuojant
mokinių mokymosi krūvius;
5.2. parengti ir reikalui esant koreguoti mokymosi krūvių reguliavimo tvarką.
6. Mokymosi krūvių reguliavimo procese remiamasi šiais principais:
28
6.1. ugdymo turinio diferencijuojamas ir individualizuojamas – pritaikomas mokinių
amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams;
6.2. tobulinama mokytojų kvalifikacija mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo
individualizavimo ir ugdymo turinio diferencijavimo, dalykų integravimo, mokytis padedančio
vertinimo, ugdymo proceso planavimo, refleksijos srityse;
6.3. Efektyviai naudojami mokyklos įsivertinimo, mokymosi krūvių reguliavimo
priežiūros rezultatai, analizė, numatant tobulintinas sritis ir siekiant geresnės ugdymo kokybės;
6.4. mokymosi krūvis derinamas su kitais toje klasėje dirbančiais mokytojais.
III. MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, MOKINIŲ IR TĖVŲ
FUNKCIJOS KRŪVIŲ REGULIAVIMO PROCESE
7. Mokyklos direktorius.
7.1. tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planą.
7.2. užtikrina mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.
7.3. tenkina mokinių poreikius išnaudojant ugdymo plano galimybes.
8. Direktoriaus pavaduotojas ugdymo reikalams.
8.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi
motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;
8.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę;
8.3. teikia metodinę pagalbą mokytojams mokymo (-si) krūvio reguliavimo
klausimais.
8.4. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas
kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę (ne vėliau
kaip prieš savaitę turi būti įrašas ir elektroniniame dienyne).
9. Mokytojai.
9.1. racionaliai planuoja pamokos laiką.
9.2. individualiai konsultuoja mokinius žinių spragoms likviduoti.
9.3. derina tarpusavyje kontrolinių darbų grafiką.
9.4. nustato vertinimo kriterijus.
9.5. taiko ugdymo naujoves ir aktyvius mokymo (-si) metodus.
9.6. vykdo vidinę ir tarpdalykinę integraciją.
9.7. diferencijuoja ir individualizuoja mokymą.
9.8. optimizuoja namų darbų krūvį.
10. Klasių vadovai.
10.1. sistemingai domisi ugdytinių mokymosi krūvių problemomis,
bendradarbiaudami su mokiniais ir jų tėvais.
10.2. atlieka tarpininko vaidmenį tarp ugdytinių ir mokomųjų dalykų mokytojų
atsiradus problemoms.
10.3. informuoja mokyklos administraciją apie problemas, jei jų nepavyksta išspręsti.
11. Pagalbos mokiniui specialistai.
11.1. teikia metodinę pagalbą mokytojui, siekiant pažinti mokinių individualumą.
11.2. palaiko ryšius su mokinių tėvais ir tekia jiems metodinę pagalbą.
11.3. atlieka tyrimus ir juos analizuoja.
11.4. aiškinasi mokymosi nesėkmių priežastis bei numato prevencines priemones.
12. Mokiniai.
12.1. bendradarbiauja su mokytojais, informuodami juos apie planuojamų kontrolinių
darbų skaičių bei atskirų mokomųjų dalykų namų darbų krūvius.
12.2. kreipiasi į klasės vadovą, jei iškyla problemų dėl šio Aprašo nesilaikymo.
12.3. bendradarbiauja su mokyklos administracija tiriant mokymosi krūvius,
sprendžiant jų reguliavimo problemas.
29
12.4. produktyviai dirba, efektyviai išnaudoja pamokos laiką, nesukeldami drausmės
problemų.
13. Tėvai.
13.1. formuoja vaiko higienos įgūdžius.
13.2. kontroliuoja vaiko darbo ir poilsio rėžimą.
13.3. palaiko ryšius su vaiko klasės vadove (-u) ir dėstančiais mokytojais,
konsultuojasi.
IV. MOKYMO KRŪVIŲ OPTIMIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS 2015-2016 M.M.
Eil.
Nr. Priemonės Atsakingi
1. Skirti minimalų privalomų pamokų skaičių 1 - 9 klasių
mokiniams
Mokyklos direktorė
2. Mokymosi krūvį per mokslo metus paskirstyti taip, kad mokslo
metų pradžioje jis palaipsniui didėtų, o pabaigoje mažėtų.
Minimaliu krūviu dirbti: - pirmoje klasėje pirmas 4 savaites;
1 - 5 klasėse gegužės mėnesį;
1 - 10 klasėse po kiekvienų atostogų – pirmą savaitę;
6 - 10 klasėse po pirmo pusmečio pirmą savaitę;
Dalykų mokytojai
3. Namų darbus skirti laikantis šių principų:
3.1. Namų darbus skirti atsižvelgiant į sveikatos saugos
reikalavimus:
1 - 2 klasių mokininiams namų darbai neskiriami.
2 klasėje II pusmetyje galima skirti namų darbus iki 30 min.
3 - 4 klasių mokiniams – iki 1 val., diferencijuojamos užduotys
iš lietuvių kalbos ir matematikos.
5 - 6 klasių mokiniams – 1,5 val.;
7 - 8 klasių mokiniams – 2 val.;
9 - 10 klasių mokiniams – 2,5 val.
Pradinėse klasėse ir
dalykinėje sistemoje
dirbantys mokytojai
3.2. Rekomenduojama mokslo metų birželio mėnesį neužduoti
namų darbų 6 -10 klasių mokiniams.
Dalykų mokytojai
3.3. Neskirti namų darbų mokinių atostogų metu 1 - 10 klasių mokytojai
3.4. Namų darbų apimtis derinti su mokytojais, dirbančiais toje
pačioje klasėje, orientuojantis į kiekvieno dalyko trukmę 5 - 8
kl. – 20 min., o 9 - 10 kl. – 30 min.
Dalykų mokytojai
4. Kontrolinius darbus rašyti laikantis šių principų:
4.1. Apie kontrolinius darbus mokiniai informuojami
elektroniniame dienyne ne vėliau kaip prieš savaitę fiksuojama
registracijos lape mokytojų kambaryje.
Dalykų mokytojai
4.2. 5 - 10 klasėse rašyti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą per
dieną
Dalykų mokytojai
4.3. Kontroliniai darbai neskiriami savaitę po atostogų ir dieną po
šventinių dienų
Dalykų mokytojai
4.4. Paskutinę pusmečio savaitę kontroliniai darbai nerašomi Dalykų mokytojai
5. Organizuoti tos pačios klasės mokančių mokytojų
bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos
ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus
Direktoriaus
pavaduotoja ugdymui
6. Optimaliai sudaryti mokinių pamokų ir neformaliojo ugdymo
tvarkaraščius
Direktoriaus
pavaduotoja ugdymui
Laimutė Dovydaitienė ir
mokytoja Irma Šiurienė
30
Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2015 m. birželio 19 d.
posėdyje protokolo Nr.8.
_________________________
5 priedas
SOCIALINĖS VEIKLOS APIMTIS IR KRYPTYS 2015-2016 M.M.
1. Socialinė veikla – bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, siejama su mokyklos
tikslais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, tradicijomis, bendruomenės projektais ir
turimomis sąlygomis.
2. Socialinė veikla yra privaloma 5-10 klasių mokiniams. Per mokslo metus skiriama:
5 klasėje – 7 val., 6 kl. – 8 val., 7-10-ose klasėse – 10 val. Socialinė veiklos apskaita vykdoma
individualiose mokinių knygelėse. Už jos apskaitą atsakingas klasės vadovas (veikla pildoma
elektroniniame dienyne). Vykdoma socialinė veikla formuoja mokinių vertybines nuostatas, darbo
ir veiklos gebėjimus, savarankiškumą, atsakingumą, norą veikti žmonių gerovei ir kt.;
2.1. tai paties mokinio pasirinkta pilietinė, visuomeninė ir ekologinė veikla,
savanoriškai atliekama mokiniui patogiu laiku:
2.1.1. ekologinė: priskirtos teritorijos tvarkymas;
2.1.2. visuomeninė: budėjimas klasėje ir mokykloje, renginių organizavimas;
2.1.3. pilietinė: dalyvavimas pilietinėse akcijose, savanorystė;
2.1.4. pedagoginė: pagalba draugui, mokytojui, klasės vadovui.
Socialinė – pilietinė veikla (val.) 5
klasė
6
klasė
7
klasė
8
klasė
9
klasė
10
klasė
Aplinkos tvarkymas 1 2 2 2 2 2
Renginių organizavimas ir pagalba 1 1 1 1 1 1
31
Savanorystė (mokyklos ar miesto bibliotekoje,
senelių namuose, vaikų namuose)
1 1 1 1 1 1
Budėjimas mokykloje - - 1 1 1 1
Budėjimas klasėje 1 1 1 1 1 1
Dalyvavimas pilietinėse akcijose 1 1 2 2 2 2
Pagalba mokiniui 1 1 1 1 1 1
Pagalba mokytojui, klasės vadovui 1 1 1 1 1 1
Iš viso: 7
val.
8
val.
10
val.
10
val.
10
val.
10
val.
Pritarta Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos 2015 m. birželio 19 d.
posėdyje protokolo Nr.8.
_______________________
6 priedas
PAGALBOS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIAMS TEIKIMO TVARKA
Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos
teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.
rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1780 (Žin., 2005, Nr.107-3938) ir kitomis švietimo ir mokslo
ministro tvirtinamomis tvarkomis.
Specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko ar rengia
individualizuotas programas mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos
Vaiko gerovės komisijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. (protokolas Nr.8) ir specialiojo pedagogo
rekomendacijas.
Mokyklos Vaiko Gerovės komisijos, PPT siūlymu, tėvų pritarimu specialiųjų poreikių
mokiniai:
a) specialiųjų poreikių turintys mokiniai ugdomi integruotai bendrose klasėse;
b) kurtieji, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo
sutrikimų, ribotą ar sutrikusį intelektą turintys pradinių klasių specialiųjų poreikių mokiniai gali
nesimokyti ar vėliau pradėti mokytis užsienio kalbos;
c) judesio ir padėties sutrikimų turintys moksleiviai gali būti atleisti nuo technologijų
pamokų;
32
d) sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti, o kurtieji visai nesimoko muzikos (jei to
pageidauja tėvai ir pritaria Vaiko Gerovės komisija);
e) neprigirdintis turintis autizmą (normalaus intelekto), turintis vidutinį ir žymų kalbos
neišsivystymą, elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų,
vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantis psichikos
ligomis – gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos.
f) 5-10 klasių mokinys:
- turintis klausos sutrikimų (išskyrus nežymų), kochlearinių implantų naudotojas,
turintis įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų,
intelekto (taip pat ir ribotą ar nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir padėties (išskyrus
lengvus) sutrikimų – gali mokytis tik vienos užsienio kalbos;
g) visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami
direktoriaus įsakymu, o mokiniams tvarkaraštis koreguojamas.
Per mokslo metus mokyklos Vaiko Gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei
tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai
skiriamų valandų (pamokų) skaičių.
Specialiąją pedagoginę pagalbą teikia specialusis pedagogas, logopedas, socialinis
pedagogas. Sudarant specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą:
- mokykla vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms
įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20.3 punkte skaičiumi;
- atsižvelgia į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokymosi formą ir
bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos
specialistais;
- vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo dalykų programoms
įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu bendrųjų ugdymo planų 111, 184, 185
punktuose.
Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymo(si)
poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis,
pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymo(si) poreikius ir atsižvelgiant į
Vaiko Gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos ir gydytojų rekomendacijas.
1. Mokyklos vadovas:
- skiria direktoriaus pavaduotoją ugdymui vadovauti Vaiko Gerovės komisijai;
- įsakymu patvirtina Vaiko Gerovės komisijos sudėtį: pagalbos specialiųjų poreikių
mokiniams teikimo tvarką;
- tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotas specialiojo pedagogo ir logopedo veiklos
programas;
- tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą, miesto pedagoginės psichologinės tarnybos
suderintą specialiųjų poreikių moksleivių sąrašą;
- tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą, miesto pedagoginės psichologinės tarnybos
suderintą sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikų sąrašą;
- tvirtina Vaiko Gerovės komisijos aprobuotą mokinių su lėtiniais somatiniais ir
neurologiniais sutrikimais sąrašą;
- tvirtina pritaikytas ir individualizuotas programas.
2. Vaiko Gerovės komisijos pirmininkas:
- suderina specialiųjų poreikių vaikų ugdymo programas;
- kviečia komisijos posėdžius ir atsako už dokumentų tvarkymą bei dokumentų apie
asmens įvertinimą konfidencialumą, jų perdavimą asmeniui išvykus į kitą švietimo įstaigą;
- sudaro galimybę susipažinti su vaiko įvertinimo ir specialiojo ugdymo skyrimo
dokumentais vaiką ugdantiems pedagogams, tėvams (ar globėjams), švietimo įstaigos steigėjo
administracijos padalinio, kuruojančio švietimo įstaigą, pedagoginiams darbuotojams, Pedagoginei
33
psichologinei tarnybai, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginiam psichologiniam centrui,
Valstybinei švietimo inspekcijai;
- tvirtina dokumentų lenteles apie moksleivius, ugdomus pagal pritaikytą programą ir
specialiųjų poreikių moksleivius pagal sutrikimų klasifikaciją;
- tvarko duomenis apie specialiųjų poreikių mokinius, atsiskaito mokytojų tarybai;
3. Mokyklos Vaiko Gerovės komisija:
- gavusi tėvų (ar globėjų) sutikimą, atlieka vaiko, turinčio ugdymosi sunkumų, pradinį
vertinimą ir pildo pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo;
- kolegialiai aptaria individualaus darbo su vaiku planus, programas, būdus, metodus,
tempą, teikia rekomendacijas vaiką ugdančiam pedagogui;
- konsultuoja tėvus (ar globėjus) ir teikia jiems pedagoginę pagalbą jų vaiko ugdymo
klausimais;
- nesant ryškaus vaiko raidos sutrikimo, skiria 3 mėnesių stebėjimo laikotarpį, įvertina
vaiko pasiektus mokymosi rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio vaiko ugdymo būdų ir
metodų;
- konsultuoja vaikus, tėvus (ar globėjus), pedagogus dėl vaikų specifinių psichologinių
problemų, elgesio ir emocijų sutrikimų, adaptacijos ugdymo įstaigoje, paauglystės krizių;
- pritaria pedagogų parengtoms pritaikytoms bei individualizuotoms programoms;
- gavusi tėvų (ar globėjų) sutikimą, rekomenduoja išsamiai įvertinti vaiko problemas
Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nurodydama vaiko ugdymosi sunkumų sritis (mokomuosius
dalykus), pobūdį ir priežastį;
- tvarko specialiųjų poreikių vaikų apskaitą švietimo įstaigoje;
- kaupia metodinę medžiagą ir literatūrą apie specialųjį ugdymą;
- tėvams (ar globėjams) sutikus, perduoda žinias apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių
įvertinimą ir taikymą specialųjį ugdymą švietimo įstaigos į kurią išvyksta vaikas, specialiojo
ugdymo komisijai ir tą įstaigą aptarnaujančiam Pedagoginei psichologinei tarnybai.
- teikia siūlymų švietimo įstaigos vadovui, pedagogų tarybai, švietimo įstaigos tarybai dėl
specialiųjų poreikių vaikų ugdymo organizavimo tobulinimo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių
tenkinimo;
- užtikrina specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir
nuoseklumą;
- bendradarbiauja su PPT specialistais;
- užtikrina tėvų (ar globėjų) esant reikalui mokytojo dalyvavimą vaiko įvertinime PPT
metu; prieš konsultaciją mokyklos atstovas teikia mokinio dokumentaciją, rašto darbus (lietuvių
kalbos, matematikos kontrolinių darbų sąsiuvinius jei reikia ir kitų dalykų); vaiko sveikatos raidos
istoriją (atsineša ateidamas į PPT);
- vaikui, kuriam specialųjį ugdymą paskyrė PPT, padarius didelę pažangą ir mokyklos
Vaiko Gerovės komisijai nustačius, kad jam specialusis ugdymas nereikalingas, mokyklos VGK
apie tai raštu informuoja PPT (teikia posėdžio, kuriame siūloma nutraukti specialiąją pagalbą,
protokolo išrašą);
4. Klasės mokytojas (dalyko mokytojas):
- stebi mokinį, kuris nesugeba įsisavinti bendrojo lavinimo mokyklos programos arba
patiria ugdymosi sunkumus;
- informuoja tėvus ir Vaiko Gerovės komisiją apie vaiko mokymosi sunkumus;
- kartu su specialiuoju pedagogu pritaiko ar individualizuoja bendrojo lavinimo mokyklos
programą pagal PPT specialistų pateiktas rekomendacijas;
- vertina realias vaiko žinias pagal rekomenduotą programą, jei taikoma individualizuota
programa;
- dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje.
5. Mokyklos specialusis pedagogas:
Vadovaujasi LR ŠMM Kolegijos nutarimu (1993 05 27 Nr.27, punktai 2.6, 3.4, 3.6, 3.7,
3.8, 3.9, 3.10, 3.11) patvirtinta specialiosios pagalbos teikimo tvarka, LR ŠMM Specialiosios
34
pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-838 ir dėl
pakeitimo 2005-08-30 Nr. ISAK-1780, LR specialiojo ugdymo įstatymui, jį papildančiomis
tvarkomis, LR ŠMM 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-1496, remiasi PPC ir PPT parengtomis
rekomendacijomis ir atlieka specialiojo pedagogo funkcijas:
- aktyviai dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje;
- ruošia specialiojo pedagogo veiklos programą;
- konsultuoja ir supažindina specialiųjų poreikių mokinių tėvus su vaiko problemomis;
- konsultuoja mokytojus, kaip pritaikyti ir individualizuoti bendrąsias ugdymo
programas;
- lavina sutrikusias pažinimo funkcijas (dėmesio, suvokimo procesų, mąstymo operacijų)
ir šalina mokymosi negales (rašymo, skaitymo, skaičiavimo);
- organizuoja mokinių grupėms, pogrupiams ir individualiai pratybas, kurias veda
mokyklos spec. pedagogo kabinete;
- kasmet I pusmetį iki rugsėjo 28 d. ir II pusmetį iki vasario 10 d. teikia PPT:
1) moksleivių, konsultuotų PPT sąrašą, pastabose pažymėti, kuriems moksleiviams
specialioji pagalba teikiama namuose (jei to reikia);
2) duomenis apie moksleivius, ugdomus pagal pritaikytą programą;
3) duomenis apie specialiųjų poreikių moksleivius pagal sutrikimų klasifikacija.
6. Mokyklos logopedas:
Vadovaujasi LR ŠMM Kolegijos nutarimu (1993 05 27 Nr.27, punktais 2.6, 3.5) patvirtinta
specialiosios pagalbos teikimo tvarką, specialiojo ugdymo įstatymą papildančiomis tvarkomis
(2000 08 17 Nr.1056, 2000 08 18 Nr.1057, 2000 10 04 Nr.1221/527/83), LR ŠMM Specialiosios
pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-838 ir dėl
pakeitimo 2005 08 30 Nr. ISAK-1780, LR ŠMM 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-1496, LR
specialiojo ugdymo įstatymu, jį papildančiomis tvarkomis ir atlieka logopedo funkcijas:
- aktyviai dalyvauja Vaiko Gerovės komisijos veikloje;
- ruošia logopedo veiklos programą;
- gavęs tėvų sutikimus, tiria ir įvertina mokinių kalbą;
- pildo vaikų kalbos korteles, kaupia mokinių rašto darbus su klaidų analize;
- kasmet iki rugsėjo 28 d. ir iki vasario 10 d. teikia Pedagoginei psichologinei tarnybai
mokinių, kurie turi kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimą, sąrašą, aprobuotą mokyklos
Vaiko Gerovės komisijos;
- pildo pažymas dėl specialiojo ugdymo skyrimo (5 ir 8 formas) vaikams, kuriems
skirtos kalbos korekcijos pratybos;
- komplektuoja mokinių grupes įvairiems kalbos sutrikimams šalinti. Ypatingą dėmesį
skiria mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas ir individualizuotas lietuvių kalbos programą;
- rengia individualaus ir grupinio korekcinio darbo programas;
- supažindina mokinio tėvus, klasės (arba lietuvių kalbos) mokytoją su kalbos sutrikimu,
korekcinio darbo eiga, pratybų tvarkaraščiu;
- organizuoja logopedines pratybas ne pamokų metu. Logopedinių pratybų lankomumas
žymimas žurnale. Jei mokinys nelanko jam skirtų logopedinių pratybų, informuoja tėvus ir klasės
mokytoją. Tėvai, kurie atsisako logopedo pagalbos vaikui, savo sprendimą patvirtina raštu;
- mokiniui vykstant į kitą mokyklą arba PPT, kartu su kitais mokinio dokumentais pateikia
kalbos kortelę;
- 2-3 mėnesius fiksuoja mokinių, lankiusių logopedines pratybas, pasiekimus, stebėjimus
žymi kalbos kortelėje;
35
- ištaisius vaiko kalbos sutrikimus, apie korekcinio darbo rezultatus informuoja tėvus ir
gavus jų pritarimą, logopedinę pagalbą nutraukia;
- kasmet iki gegužės 29 dienos teikia Pedagoginei psichologinei tarnybai duomenis apie
mokinių kalbos korekcijos rezultatus.
Aptarta VGK posėdyje 2015-06-18, protokolo Nr. 8.
__________________________________________
1 lentelė
PLUNGĖS „BABRUNGO“ PAGRINDINĖ MOKYKLA
Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai
įgyvendinti 2015-2016 m.m.
Klasės
Mokomieji dalykai 1 2 3 4 IŠ VISO
Mokinių skaičius 19 19 16 22 76 Berniukai /mergaitės 7/12 9/10 5/11 10/12 31/45
Privalomieji dalykai: Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1 1 4 Lietuvių kalba 8 7 7 7 29 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Anglų kalba - 2 2 2 6 Matematika 4 5 5 4 18 Dailė ir darbeliai 2 2 2 2 8 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 2 2 2 2 9 Šokis 1 - 1 1 2 Minimalus privalomas pamokų skaičius 1 22 23 24 23 92
36
mokiniui Valandos skiriamos mokinių ugdymo(si)
poreikiams tenkinti
Pamoka – konsultacija matematikai - - - 1 1 Dalijimas į grupes: Etika
1, 4 klasė (jungtinė) 1 1
Neformalusis ugdymas:
Folkloro būrelis - - 1,5 - 1,5
Ansamblis „Bitutės“ - - - 1 1
Skaitymo įgūdžių lavinimas 1 - 0,5 1 2,5
Šokių būrelis 0,5 - - - 0,5
Sporto būrelis - 1 - - 1
„Žaidžiame ir vadiname“ - 1 - - 1
Viso: 1,5 2 2 2 7,5
Iš viso tarifikuojamų pamokų skaičius
24,5
25
26
26
101,5
_________________________
Klasė
Dalykas
5
klasė
6
klasė
7
klasė
8
klasė
9
klasė
10
klasė
IŠ
VISO
Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti 2015-2016 m.m.
2015-2016 m.m.
2 lentelės tęsinys
2 lentelė
2 lentelė
37
Mokinių skaičius 25 29 20 19 11 30 134
Berniukai/mergaitės 12/13 14/15 10/10 11/8 5/6 24/6 76/58
PRIVALOMIEJI DALYKAI:
Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1 1 1 1 1 6
KALBOS
Lietuvių kalba 5 5* 5 5 4 5* 29
Užsienio kalba (anglų) 3 3 3 3 3 3 18
Užsienio kalba (rusų) 2 2 2 2 2 10
MATEMATIKA 4 4** 4 4 4 3** 23
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus 2 2 4
Biologija 2 1 1 2 6
Fizika 1 2 2 2 7
Chemija 2 2 2 6
Informacines technologijos 1 1 1/0 0/1 1 1 5
Socialinis ugdymas
Istorija 2 2 2 2 2 2 12
Pilietiškumo pagrindai 1 1 2
Geografija 2 2 2 2 1 9
Ekonomika 1 1
Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra
Dailė 1 1 1 1 1 1 6
Muzika 1 1 1 1 1 1 6
Technologijos 2 2 2 1 1/2 1 9/10
Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2 13
Žmogaus sauga 1 0/1 1/0 1/0 3/2
Minimalus privalomas pamokų
skaičius 1 mokiniui
26 28 29 30 31 31 175
Pamokos skirtos mokinio
ugdymo poreikiams tenkinti:
Modulis „Lietuvių kalbos žinių
gilinimas“ (silpniesiems) 1
1
Modulis „Matematikos žinių
įtvirtinimas“ (silpniesiems) 1
1
Modulis „Matematikos žinių
gilinimas“ (stipriesiems) 0/1
0/1
Maksimalus pamokų skaičius 1
mokiniui
26 28 29 30/31 31 33
177/17
8
Klasė
Dalykas
5
klasė
6
klasė
7
klasė
8
klasė
9
klasė
10
klasė
IŠ
VISO
Pamokos mokinio poreikiams
tenkinti dėl diferencijavimo ir
integravimo:
Integruotos IT į dalykus 0/1 1/0 1
Mobili grupė lietuvių kalbai 1* 1* 2
Mobili grupė matematikai 1* 1** 2
38
_____________________
Nesimokiusiam antros užsienio
kalbos (rusų kalbos) 1
1
Grįžus iš užsienio:
Individualios lietuvių kalbos
konsultacijos
2
(jungti
nė 5-6
kl.
mok.)
2
Iš viso pamokų skirtų mokinio
ugdymo poreikiams tenkinti:
2 2 0/1 1 1 4 10/11
Dalijimas į grupes:
Užsienio I-oji kalba (anglų) 3 3 3 9
Užsienio II-oji (rusų) 2 2 4
Informacinės technologijos
1
1 2
Technologijos 2 2 2 1 1 8
Viso: 5 8 2 1 0 7 23
Neformalus ugdymas:
Knygos klubas 1
1
Korespondentų būrelis 1 1
Vokalinis ansamblis 1 1 2
Sportiniai žaidimai 1 1 2
Aerobikos būrelis 1 1
Būrelis „Šokių ritmu“ 1 1
Jaunieji meistreliai 1 1
Jaunieji medžio tekintojai 1 1
Dailės būrelis 1 1 2
Šokių būrelis 1 1
Viso: 2 2 2 2 2 3 13
Iš viso tarifikuotų pamokų
skaičius:
35 40 33/34 34 34 45 221/222
