2016-2017 - LRVsocmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/... · Didžiausi iššūkiai 2016–2020m. socialinei politikai – skurdas ir socialinė atskirtis, didėjanti pajamų

S o c i a l i n i S p r a n e š i m a S 2 0 1 6 – 2 0 1 7 2

S O C I A L I N Ė S A P S AU G OS I R DA R B O M I N I S T E R I JA

2016-2017SOCIALINIS PRANEŠIMAS

Vilnius2017


LINO KUKURAIČIO ŽODIS 2016–2017 m. METINIO PRANEŠIMO LEIDINYJE

Mielieji, pusiausvyra, arba aukso vidurys, balansas, yra tai, ko mes visi siekiame iki pat mūsų darbų ir dienų pabaigos. Todėl ir šiandien, apžvelgdami praėju-sius metus, pasidžiaukime tuo, ką pavyko padaryti, ir įvardykime, dėl ko dar labai skauda. Tegu šis metinis pranešimas bus pusiaukelė – jau nema-žai nukeliavome, bet ir kelio pabaiga dar tikrai nearti.

Kuo jau galime džiaugtis?

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., intensyviai svarstytas Lietuvos Respublikos trišalėje tarybo-je. Darbo kodekso nuostatomis siekiama supaprastinti darbuotojų priė-

mimo ir atleidimo tvarką, nustatyti lankstesnį darbo laiką bei daugiau įvairių darbo formų (terminuotoji, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės sutartis) – tai padės sukurti daugiau naujų darbo vietų. Taip pat dirbantiems tėvams naujasis reglamentavimas siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, leidžiančią suderinti šeimą, mokslus ir darbą.

Siekiant didesnės socialinės apsaugos nedarbo atveju numatyta galimybė teisei į nedarbo draudimo išmoką rei-kalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, taigi padidinta išmokos gavėjų aprėptis, be to, padidinta nedarbo socialinio draudimo išmoka ir jos mokėjimo trukmė (nuo 6 iki 9 mėn.). Pakeitimai įsigaliojo taip pat 2017 m. liepos 1 d.

Užimtumo įstatymu sukurtas efektyvesnis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelis, maži-nantis ilgalaikio nedarbo riziką. Numatyta kompleksiškai taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Atsisa-kyta neveiksmingų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, įtvirtintos naujos priemonės, sudarysiančios daugiau galimybių įgyti praktinių įgūdžių, įsitraukti į mokymosi visą gyvenimą procesus.

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiame stiprinti vai-ko teisių apsaugą, išplėtoti pagalbos šeimai paslaugas ir centralizuoti vaiko teisių tarnybas. Diskutuojant dėl šio įstatymo ir kviečiant į diskusijas įsitraukti savivaldybes taip pat pasiekta rezultatų: jau net dešimtyje savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių veikla yra organizuojama visą parą. Naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstaty-mas – tai visiškai kitos kokybės vaiko teisių apsauga.

Dėl ko vis dar skauda?

Didžiausi iššūkiai 2016–2020 m. socialinei politikai – skurdas ir socialinė atskirtis, didėjanti pajamų nelygybė, gyventojų senėjimas, kurį lemia emigracija, mažas gimstamumas.

Štai keli faktai:

Skurdas: žemiau skurdo rizikos ribos (259 eurų) Lietuvoje gyveno 22,2 proc. žmonių.

Pajamų nelygybė: 2015 m. 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo 7,5 karto didesnės nei 20 proc. neturtingiausių žmonių.

Emigracija: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. iš Lietuvos emigravo apie 50,33 tūkst. asmenų. Emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, mažas darbo už-mokestis, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas, nepakankamas atstovavimas darbuotojų interesams.

Olg

os P

osaš

kovo

s fot

o

S o c i a l i n i S p r a n e š i m a S 2 0 1 6 – 2 0 1 7

L I N O K U K U R A I Č I O Ž O D I S 2 0 1 6 – 2 0 1 7 m . m E T I N I O P R A N E Š I m O L E I D I N YJ E

4

Kaip bus?

Įžvalgos, prognozės – visa tai žvilgsnis į ateitį. Tai tikrai labai svarbi politikų, lyderių ir gausybės specialistų darbo dalis. Žinoti tikslą, kitaip tariant, misiją savo gyvenimo kelionėje – asmeninėje ar darbo – svarbu lygiai taip, kaip kvėpuoti.

Pagrindinės mūsų kryptys yra būtent šios: mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos ir vaiko apsaugą, skatinti socialinę piliečių atsakomybę. To siekdami numatėme atlikti šiuos darbus: didinti darbo užmokestį, didinti pensijas ir išmokas, įtraukti ir įdarbinti asmenis, gaunančius socialinę paramą. Taip pat – skirti kiekvienai šeimai vaiko pinigus, reformuoti vaiko teisų apsaugos sistemą ir suteikti daugiau paslaugų šeimoms ir bendruomenėms. Be to, esame numatę didinti derybines galias (šio tikslo siekti padeda ir jau įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas), stiprinti vietos bendruomenes, stiprinti ir įgalinti nevyriausybines organizacijas, savivaldą.

Todėl, kai šiandien gilinsitės į 2016–2017 m. pirmo pusmečio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vizijas, labai tikiu, kad rasite čia ne tik Jums ir Jūsų darbams naudingų faktų, statistikos, analizės, lentelių ir grafikų, bet ir pajusite, kiek ekspertinės patirties, sutarimo, įveiktų iššūkių, darnos ir rūpesčio čia telpa. Tegu visa tai Jums suteiks naujų minčių ir leis dar labiau padėti šalia esančiajam.

Nes socialinė situacija keičiasi, kai keičiame ją visi.

Iki kitų prasmingų metų!

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras

linas Kukuraitis


Socialinio pranešimo 2016–2017 rengėjai

DARBO RiNKA, DARBO sANtyKiAi, DARBUOtOjŲ sAUGA iR sVeiKAtA Algirdas AmbrazevičiusGintarė BužinskaitėRasa MalaiškienėIrena MickevičiūtėJurgita Vitkauskienė

sOCiAliNis DRAUDiMAs iR PeNsijOsSimona PolonskytėSandra ŠatėŪla Urbaitė

PiNiGiNĖ sOCiAliNĖ PARAMA, sOCiAliNĖ APRĖPtisAlena DaujotienėAušrinė GarbačiauskienėIrma MituzienėKristina Tumienė

BeNDRUOMeNiŲ, VAiKŲ, jAUNiMO, ŠeiMOs ReiKAlAi Rita AndrejevaRičardas ČerniauskasTomas MilevičiusMilda SaudargėAsta Šidlauskienė

sPis iR KitOs iNFORMACiNĖs sisteMOsŠarūnas Staskevičius

MOteRŲ iR VyRŲ lyGyBĖ Aurelija Mineikaitė

es stRUKtūRiNĖs PARAMOs PANAUDOjiMAsSigita Astrauskaitė Liongina Beinoravičienė

tARPtAUtiNis BeNDRADARBiAViMAsJoana AlbertavičienėNeringa Dulkinaitė

Darbo grupės vadovė – Loreta MitkutėDarbo grupės vadovės pavaduotoja – Vaida BudzevičienėKoordinatorė – Gražina Šapalaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė dėkoja Socialinio pranešimo rengėjų grupei už nuoširdų darbą rengiant šį leidinį.


10

1 ministro ŽoDis ........................................................................................................................................ 3

2 ministerijos prioritetinės kryptys .................................................................................................72.1. DIDŽIAUSI SOCIALINĖS POLITIKOS IŠŠŪKIAI..................................................................................................................................72.2. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIORITETAI IR PAGRINDINIAI DARBAI ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMĄ ............................................................................... 102.3. ASIGNAVIMAI SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI ...............................13

3 DArBo rinkA, DArBo sAntykiAi, DArBUotojŲ sAUGA ir sVeikAtA ..................................... 143.1. DARBO RINKA ...................................................................................................................................................................................... 143.2. DARBO SANTYKIŲ IR DARBO UŽMOKESČIO SISTEMOS AKTUALIJOS ................................................................................233.3. ĮMONIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ................................................................................................................................................383.4. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS AKTUALIJOS ................................................................................................................39

4 sociAlinis DrAUDimAs ir pensijos..................................................................................................434.1. SOCIALINIS DRAUDIMAS: TIKSLAI IR REFORMOS ......................................................................................................................434.2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO FINANSŲ BŪKLĖ .................................................................. 474.3. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJOS IR PENSIJŲ KAUPIMAS ..........................................................................514.4. VALSTYBINĖS PENSIJOS, VALSTYBINĖS ŠALPOS IŠMOKOS IR PARAMA PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 M. OKUPACIJOMS DALYVIAMS IR NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS ...................................................................58

5 piniGinė sociAlinė pArAmA, sociAlinė Aprėptis .......................................................................645.1. PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA ........................................................................................................................................................645.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS ................................................................................................................................................................. 725.3. LYGIOS GALIMYBĖS ........................................................................................................................................................................... 795.4. VALSTYBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI .........................................................................................................90

6 BenDrUomeniŲ, VAikŲ, jAUnimo, šeimos reikAlAi .................................................................. 956.1. BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS PLĖTRA .............................................................................................. 956.2. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS AKTUALIJOS ........................................................................................................................................996.3. JAUNIMO POLITIKA .......................................................................................................................................................................... 1076.4. ŠEIMOS POLITIKA ..............................................................................................................................................................................116

7 spis ir kitos informAcinės sistemos .......................................................................................... 1207.2. SPIS ISTORIJA ..................................................................................................................................................................................... 1227.3. SPIS ŠIANDIEN ...................................................................................................................................................................................1237.4. SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO PROCESAS ............................................................................................................................. 125

8 moterŲ ir VyrŲ lyGyBė ..................................................................................................................... 1278.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMAS .................................................................... 1278.2. VALSTYBINĖ MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ PROGRAMA IR JOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS ..........1288.3. EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI ................................................................................................. 129

9 es strUktūrinės pArAmos pAnAUDojimAs ............................................................................... 1339.1. ES FONDŲ INVESTICIJŲ PARAMA ................................................................................................................................................. 1339.2. KITA ES PARAMA ............................................................................................................................................................................... 143

tArptAUtinis BenDrADArBiAVimAs .............................................................................................. 14610.1. VEIKLA, SUSIJUSI SU NARYSTE EUROPOS SĄJUNGOJE ........................................................................................................ 14610.2. NARYSTĖ KITOSE TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE ........................................................................................................ 15510.3. DVIŠALIS BENDRADARBIAVIMAS ................................................................................................................................................161


Ministerijos prioritetinės kryptys

2 Ministerijos prioritetinės kryptys

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – sADM) misija – užtikrinti kokybiško užimtumo galimy-bes, visuomenės socialinį saugumą, socialinę sanglaudą ir šeimos gerovę.

Sėkmingas misijos vykdymas priklauso nuo savalaikio iššūkių ir problemų identifikavimo ir tinkamų strateginių krypčių ir veiksmų pasirinkimo.

Didžiausi iššūkiai 2016–2020 m. socialinei politikai – skurdas ir socialinė atskirtis, didėjanti pajamų nelygybė, gyventojų senėjimas, kurį lemia emigracija, mažas gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė.

2.1. DiDŽiAUsi sOCiAliNĖs POlitiKOs iŠŠūKiAi

skurdas ir socialinė atskirtis. Nors, 2015–2016 metų duomenimis, ekonominiai ir užimtumo rodikliai šalyje gerėjo, 2016 metais Lietuvos darbo rinkoje vyravo visų amžiaus grupių gyventojų užimtumo didėjimo ir nedarbo mažėjimo tendencijos, tačiau skurdas šalyje nemažėjo. Žmonių, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, lygis 2015 m. siekė net 29,3 proc. (2014 m. – 27,3 proc.). Tai vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.

Asmenys, patyrę skurdo riziką ar socialinę atskirtį 2015 metais, procentais

Šaltinis − Eurostato duomenys 2.1-1 iliustracija

Gyventojų, patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį, rodiklis vertinamas pagal tris komponentus: piniginį skur-dą, materialinį nepriteklių ir mažą darbo intensyvumą. Apie 7,8 procento (63 tūkst. asmenų) gyventojų patiria visus tris paminėtus sunkumus. Didžiausia problema Lietuvoje – piniginis skurdas. Žemiau skurdo rizikos ribos


m I N I S T E R I J O S P R I O R I T E T I N ė S K R Y P T Y S

8

(259 eurų) Lietuvoje gyveno 22,2 proc. žmonių. 2015 m. dažniausiai gyveno vieniši tėvai su vienu ar daugiau vaikų (47,6 proc.), vieniši asmenys (39,5 proc.), bedarbiai (62,3 proc.), vaikai (28,9 proc.) ir senatvės pensininkai (25 proc.) – t. y. gyventojų grupės, kurių gaunamų pajamų dalį sudarė piniginė socialinė parama. Visų šių asmenų grupių skurdo lygis, lyginant su 2014 m., smarkiai padidėjo. Tokią padėtį lėmė socialinės apsaugos išmokų (pen-sijų, bedarbio pašalpų, minimalių pajamų, piniginės paramos išmokų) nesusiejimas su augančiais ekonomikos ro-dikliais. 2014 m. tiek mėnesinė minimali alga neto (apie 252 eurus), tiek vidutinė senatvės pensija (apie 241 eurą) buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, siekiančią 259 eurus, o valstybės remiamos pajamos (toliau – VRP), kurių dydis naudojamas apskaičiuojant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams išmokų dydžius ir nustatant teisę į minėtą paramą, siekė 102 eurus ir reikšmingai nesikeitė nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos.

Nepakankami socialinių išmokų dydžiai lėmė socialinių išmokų įtakos skurdo rizikos lygiui sumažėjimą, paly-ginti su ankstesniais metais. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2015 m. padidėtų nuo 23,3 iki 30,8 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 28,9 iki 37 proc.

Pajamų nelygybė. Su piniginiu skurdu glaudžiai susijusi pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje yra ypač didelė: 2015 m. 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos šalyje buvo 7,5 karto didesnės nei 20 proc. neturtingiausių žmo-nių. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES.

Pajamų pasiskirstymo koeficientas

pajamų pasiskirstymo kooficientas

Vieta es pagal pajamų nelygybę


Taip pat reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų. Vidutinės kaimo namų ūkių pajamos sudaro tik 67,9 proc. miestų namų ūkių pajamų. Pajamų nelygybė kelia socialinę įtampą ir projektuo-ja socialines krizes, didina emigraciją. Jai mažinti socialinės politikos, švietimo ar sveikatos apsaugos priemonių neužtenka. Kad pasiektume strateginiuose dokumentuose užsibrėžtą tikslą – 15 vietą tarp ES šalių pagal pajamų nelygybę – į tai turi labiau įsitraukti verslo ir šalies ūkio sektorius. Reikia skatinti atsakingo verslą, stiprinti pilietinę galią, socialinių partnerių atsakomybę ir socialinį dialogą.

Augant ekonomikai ir didėjant darbo pajamoms, pajamų nelygybė turi tendenciją didėti, nes Lietuvoje san-tykinai nedidelė pajamų dalis, lyginant su BVP (2013 metų duomenimis Lietuvoje – 15,3 proc., ES vidurkis − ~29 proc.), dalyvauja pajamų perskirstymo procese.

Gyventojų senėjimas. Lietuvoje išlieka didelis emigracijos mastas. Lietuvos statistikos departamento duo-menimis, 2014 m. iš Lietuvos emigravo apie 36,6 tūkst., 2015 – 44,5 tūkst., 2016 m. – 50,33 tūkst. asmenų. 2015 m. kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas emigrantas – 27–34 metų amžiaus.



9

2015 m. į Lietuvą imigravo 22 tūkst. žmonių, 2016 m. – 20 tūkst. žmonių.

Įvairių tyrimų, atliktų 2005–2014 m. Pilietinio visuomenės instituto, Viešosios politikos ir vadybos instituto ir Mykolo Romerio universiteto, duomenimis, galima išskirti pagrindines emigracijos priežastis:

• Darbo vietų stygius (nedarbas, ypač ilgalaikis)

• Žemos darbo pajamos

• Studijos, profesinės ambicijos, saviraiška

• Nepakankamas padėtis saugumas

• Šalies ekonominė situacija.

Emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, mažas darbo užmokestis, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Aukštos kvalifikaci-jos darbuotojams kaip stūmos veiksnys itin aktuali korupcija, neskaidrumas organizuojant konkursus pareigoms, taip pat prastos ateities perspektyvos. Svarbus traukos į užsienį veiksnys yra savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių. Tai atitinka pasaulio sistemų teoriją – aukštos kvalifikacijos darbuotojus traukia „centrai“, kuriuose kuriamos inovacijos, vertinami gebėjimai ir kompetencijos.

emigracijos tendencijos


Vis dėlto emigracija – tik vienas iš gyventojų mažėjimo aspektų. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra mažas gimstamumas.

Pastaraisiais metais gimstamumas šalyje po truputį didėja ir Lietuvos padėtis šioje srityje yra panaši kaip ir kitų ES šalių narių. Nors situacija turi tendenciją gerėti, suminis gimstamumo rodiklis, rodantis tikėtiną vaikų, tenkan-čių vienai moteriai skaičių, pakilo nuo 1,55 (2011 m.) iki 1,7 (2015 m.), o bendrasis gimstamumo rodiklis (gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų) pakilo nuo 10,2 (2012 m.) iki 10,9 (2016 m.), tačiau gimusieji natūralios gyventojų kaitos vis tiek neužtikrina. Lietuvoje tik 44,1 proc. visų šeimų augina vaikus, iš jų net 58,2 proc. augina 1 vaiką, tik 8,1 proc. šeimų augina tris ir daugiau vaikų (gyventojų surašymo duomenys). Esamą padėtį lemia nepakankamos priemonės šeimos ir darbo įsipareigojimams derinti, nepakankama tiesioginė ir netiesioginė parama vaikus auginančioms šeimoms bei sistemos, padedančios organizuoti vaikų priežiūrą, trūkumas.

Visus iššūkius atliepia iškelti tikslai ir uždaviniai, įtvirtinti pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose – Lie-tuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programoje, Nacionalinėje reformų darbotvarkėje, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“.



10

2.2. sOCiAliNĖs APsAUGOs iR DARBO MiNisteRijOs PRiORitetAi iR PAGRiNDiNiAi DARBAi ĮGyVeNDiNANt lietUVOs ResPUBliKOs VyRiAUsyBĖs PROGRAMĄ

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (toliau – Planas) įtvirtinti 5 horizontalieji prioritetai:

I. Darni, atsakinga ir sveika visuomenė;II. Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas;III. Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas;IV. Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra;V. Saugi valstybė.

Šiems prioritetams įgyvendinti numatytos prioritetinės kryptys, darbai, veiksmai, poveikio ir rezultato rodikliai, kuriais bus matuojama ir vertinama pažanga, nurodyti įgyvendinimo terminai ir atsakingos institucijos.

SADM, kaip vedančioji institucija, atsakinga už pirmojo prioriteto pirmąsias dvi kryptis ir jų darbus:

1. KRyPtis. skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas:

1.1. Aktyvių ir užimtumą skatinančių paramos formų plėtra

1.2. Reguliacinių ir kitų priemonių taikymas pajamų nelygybei mažinti

1.3. Lanksčių ir saugių darbo santykių sukūrimas ir gyventojų pajamų didinimas

1.4. Lygių galimybių naudotis socialinėmis, sveikatos, švietimo, kultūros ir teisinėmis paslaugomis užtikrinimas

1.5. Darbas. Socialinio verslo plėtra

2. KRyPtis. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo srityse mažinimas:

2.1. Finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms plėtra

2.2. Šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų vaikams, neįgaliesiems, jų šeimoms plėtra

2.3. Bendruomeniškumo sustiprinimas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus

2.4. Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka

2.5. Patyčių prevencijos veiksmingų priemonių išplėtojimas

2.6. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros

2.7. Smurto prevencijos bei kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims ir smurtautojams plėtra.

Prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo labai prisideda ir Plano 4.3 krypties 4.3.3 darbas – Socialinio drau-dimo sistemos struktūrinės pertvarkos ir valstybinių pensijų skyrimo tobulinimas.

SADM su kitomis institucijomis prisideda prie daugelio Plano veiksmų įgyvendinimo.

Vykdant Planą pirmiausia buvo peržiūrėtos turimos ir vykdomos priemonės, planuojami ir atliekami reikalingi pakeitimai ir naujovės.

Siekiant didinti Lietuvoje socialinę aprėptį ir socialinį saugumą, mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, būtina su-daryti sąlygas kiekvienam laiku gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti reikiamą pagalbą kiekvienam.



11

Pajamų didinimas

Pensijų gavėjai yra viena iš socialiai pažeidžiamų grupių. Todėl, vykdant vieną iš Vyriausybės prioritetinių dar-bų – užtikrinti nuoseklų pensijų didėjimą pagal ekonominius šalies rodiklius – rengiamas 2018 m. Valstybinio so-cialinio draudimo fondo biudžeto projektas, kuriame bus įvertinti darbo užmokesčio augimo tempai, ir pagal juos nuo 2018 m. sausio 1 d. indeksuotos pensijos. Prognozuojama, kad socialinio draudimo pensijos didės maždaug 7 proc., tam reikės apie 174 mln. eurų. Ateityje, kai bus sukauptas socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas (teisės aktai jam pradėti kaupti priimti 2016 metais), turės būti sprendžiamas klausimas dėl didesnio pensijų kėlimo, nes pensijų lygis Lietuvoje nėra aukštas. Vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu sudaro apie 40 procentų neto. Tačiau, siekdama gerinti pagyvenusių ir neįgalių asmenų padėtį, kartu Vyriausybė siekia išlaikyti ir pensijų sistemos tvarumą, nes netvari pensijų sistema pasitikėjimo nekelia.

Vyriausybei 2018 metų II ketvirtį planuojama pateikti siūlymus, kaip pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą. Pertvarka siekiama nustatyti konstitucinius socialinės darnos, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus atitinkantį valstybinių pensijų sistemos reguliavimą.

Neatsiejamas skurdo mažinimo įrankis – kokybiškas užimtumas. Siekiama užtikrinti tvarią laisvų darbo išteklių integraciją į darbo rinką – kad kuo daugiau žmonių dirbtų ir uždirbtų teisingą darbo užmokestį, už kurį būtų galima oriai gyventi, kad būtų pasiekiamos įdarbinimo paslaugos. Ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo galimybėms dalyvauti darbo rinkoje ir gauti kokybiškas paslaugas didinti, socialiniam dialogui ir socia-linei partnerystei, darbuotojų derybinėms galioms stiprinti.

2017 m. pakeistas ir papildytas Užimtumo įstatymas, kurio nuostatos padės asmenims lengviau įgyti norimas kva-lifikacijas, padidinti įsidarbinimo galimybes, skatins juos įsitraukti į mokymosi visą gyvenimą procesus. Siekiant, kad žmonių žinios, įgūdžiai ir gebėjimai taptų oficialiai pripažįstami, pasiūlyta nauja priemonė – pripažinti neformaliojo švie-timo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas. Taip pat, stiprinama darbo biržos pagalba teikiant darbo rinkos paslaugas asmenims, kurie už pažeidimus prarado bedarbio statusą, praplečiamos paramos judumui priemonės galimybės.

Siekiant didesnės socialinės apsaugos nedarbo atveju, pakeistas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas – nu-matyta galimybė teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį. Teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalingą 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą bus galima įgyti ne per 24, o per 30 mėnesių.

Siekiant kompensuoti bedarbių praradimus sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę ir užtikrinti didesnę jų apsaugą nedarbo atveju, nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokos asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedar-bo draudimo stažą, bus mokamos ne 6, o 9 mėnesius, šios išmokos mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

Įgyvendinant Plano 1.1.2 papunktį, numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu. Šiai nuostatai įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 „Dėl as-mens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Asmens (šei-mos) minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD) skaičiavimo metodika (toliau – metodika). Metodika paskelbta ministerijos internetinėje svetainėje adresu: http://www.socmin.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/ministro-isakymai/skurdas-socialine-atskirtis.html. Metodiką parengė daktarė Jekaterina Navickė.

Vadovaujantis šia metodika, nuo 2018 m. kasmet bus apskaičiuojama ir nustatoma lėšų suma, reikalinga mi-nimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių paslaugų) poreikiams patenkinti. Apskaičiuotas MVPD bus skelbia-mas SADM interneto svetainėje www.socmin.lt. 2017 m. MVPD yra 238,35 euro.

Skaičiuojamas MVPD gali būti naudojamas keliais tikslais, t. y. paramos sistemai vertinti, reformoms planuoti; draudimo sistemos išmokų bazinėms dalims nustatyti; mokestinių lengvatų ir išmokų dydžiams nustatyti; skurdo stebėsenai, absoliutaus skurdo lygiui nustatyti ir kt.

Šiuo metu SADM rengia teisės aktų pakeitimo projektus, pagal kuriuos nuo 2018 m. planuojama susieti pinigi-nei socialinei paramai apskaičiuoti taikomus dydžius su apskaičiuotu MVPD.

http://www.socmin.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/ministro-isakymai/skurdas-socialine-atskirtis.html

http://www.socmin.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/ministro-isakymai/skurdas-socialine-atskirtis.html

http://www.socmin.lt



12

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams susiejimas su MVPD turėtų įtakos piniginės socia-linės paramos adekvatumo ir aprėpties pokyčiams, nes, pvz., augant maisto ir prekių kainoms, atitinkamai didėtų ir minėtos paramos dydžiai.

Reikiama pagalba kiekvienam

Kadangi dažniau skursta šeimos su vaikais, planuojame sudaryti palankesnes finansines sąlygas šeimoms, augi-nančioms vaikus. Vertinamos galimybės nustatyti vienodo dydžio išmoką vaikui (vaiko pinigus) visiems vaikams, netestuojat šeimos turto ar pajamų, planuojama teikti finansinę paramą įvaikinus vaiką.

Daug dėmesio skiriama tam, kad paslaugos būtų kokybiškos ir teikiamos laiku. Nuo 2017 m. padidintas fi-nansavimas socialiniam darbui su socialinės rizikos šeimomis ir taip sumažintas skaičius socialinės rizikos šeimų, tenkančių vienam socialiniam darbuotojui, skaičius nuo 17 iki 10.

Plėtojamas socialinis darbas su globojamo (rūpinamo) vaiko tėvais, siekiant sudaryti sąlygas vaikui grįžti į šei-mą, didinant socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, skaičių seniūnijose.

Išplečiamos į visas savivaldybes integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) į namus paslaugos: pasitei-sinus 21 pilotinėse savivaldybėse teikiamam pagalbos modeliui, 2016 m. tokių projektų įgyvendinimas pradėtas vykdyti visose 59 savivaldybėse (išskyrus Kretingą).

Rengiamasi sukurti socialinės reabilitacijos paslaugų sistemą neįgalius vaikus auginančioms šeimoms.

Plečiamas kompleksinių paslaugų teikimas krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ug-dant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai.

Rengiama tvarka, kuria vadovaujantis bus gerinama gyvenamoji aplinka šeimų, auginančių sunkią negalią turin-čius vaikus. Planuojama finansuoti gyvenamojo būsto vidaus pritaikymo darbus (pvz., sanitarinių mazgų pritaiky-mas, durų platinimas ir t. t.), lauko ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo bei gerinimo darbus, ir įrenginių įsigijimą.

Siekiant vaiko ir šeimos gerovės, 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo ir kitų susijusių įstatymų projektai, kuriuos 2017 m. vasario 14 d. Seimas nutarė svarstyti. Projektu siūloma nustatyti vaiko teisių apsaugą užtikrinančias priemones, jų taikymo ir valdymo tvarką ir pakeisti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo modelį – centralizuoti vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą, siekiant vaikui ir šeimai suteikti skubią, intensyvią, kvalifi-kuotą ir ilgalaikę pagalbą bei paslaugas. Įstatymo projekte siūloma įteisinti vienodą individualizuotos vaikui ir šeimai pagalbos modelį, finansuojant mobilias specialistų komandas, kartu sujungiant specialistus, dirbančius savivaldybėse, kad teikiant intensyvią ir kvalifikuotą pagalbą būtų galima pasiekti efektyvesnio darbo su šeima rezultatų. Kartu siūloma įteisinti socialinio darbo su vaiku ir tėvais atvejo vadybą, kad atvejo vadybininkas užtikrin-tų Pagalbos plano sudarymą ir jo įgyvendinimą, neatskiriant vaiko nuo jo atstovų pagal įstatymą būtų tinkamai pasirūpinta vaiko saugumu ir šeiminių santykių atkūrimu. Pagalbos plano tikslas – suteikti šeimai reikiamą pagalbą ir būtinąsias kompleksiškai teikiamas paslaugas, kad laiku pasirūpinus vaiku ir šeima būtų galima įveikti joje bręs-tančią krizę ir išvengti vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagalbos plane nustatytomis priemonėmis ir teiktomis paslaugomis nepavykus pakeisti tėvų požiūrio į vaiką, elgesio su juo ir dėl to išlikus grėsmei vaiko sau-gumui, šis įstatymas įpareigos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Ši nuostata atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas.



13

2.3. AsiGNAViMAi sOCiAliNĖs APsAUGOs iR DARBO MiNisteRijOs PROGRAMOMs ĮGyVeNDiNti

2016 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms ir priemonėms įgyvendinti panaudota 1 017 945,4 tūkst. eurų.

sADM programoms įgyvendinti 2016 metais panaudotų asignavimų pasiskirstymas pagal programas, proc.

Užimtumo didinimas, 10 proc.

socialinių paslaugų plėtra, 7 proc.

socialinė parama, 76 proc.

Vaikų išlaikymo fondas, 2 proc.

šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimas, 1 proc.

jaunimo politikos įgyvendinimas, 0,001 proc.

neįgaliųjų socialinė integracija, 2 proc.

socialinės aprėpties stiprinimas, 1 proc.

nVo ir bendruomenių plėtra, 0,001 proc.

socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas, 1 proc.

2.3-1 iliustracija

sADM programoms įgyvendinti panaudoti asignavimai, tūkst. eurų

2.3-2 iliustracija


DARBO RINKA, DARBO SANTYKIAI, DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

3 Darbo rinka, darbo santykiai, darbuotojų sauga ir sveikata

3.1. DARBO RiNKA

3.1.1. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

2016 m., palyginti su 2015 m., šalyje didėjo užimtumo lygis ir užimtųjų skaičius. 2016 m. šalyje buvo 1 mln. 361 tūkst. užimtų gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 26,4 tūkst., arba 2 proc. Remiantis gy-ventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, kuriuos atlieka Lietuvos statistikos departamentas, kaip matyti iliustracijoje 3.1.1-1, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2016 m. sudarė 69,4 proc. ir per metus padi-dėjo 2,2 proc. punkto. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 70 proc., moterų – 68,8 proc., atitinkamai 2 ir 2,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2016 m. sudarė 30,2 proc., per metus jis padidėjo 1,9 proc. punkto. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per 2016 m. padidėjo 4,2 proc. punkto ir sudarė 64,6 proc.

Užimtumo lygis 2015–2016 m., proc.

15–64 metų 15–64 metų vyrų 15–64 metų 15–24 metų 55–64 metų moterų

2015 m. 2016 m.

Lietuvos statistikos departamento duomenys 3.1.1-1 iliustracija

Vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius šalyje sudarė apie 1 mln. 251 tūkst. Iš jų daugiau nei du trečdaliai (69,4 proc.) dirbo privačiame, mažiau nei trečdalis (30,6 proc.) – valstybės sektoriuje.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pateiktais iliustracijoje 3.1.1-2, 2016 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,9 proc., arba 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2015 m. Vyrų nedarbo lygis 2016 m. buvo 9,1 proc., mo-terų – 6,7 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1 proc. punktu, moterų – 1,5 proc. punkto. Jaunimo (15–24


D A R B O R I N K A , D A R B O S A N T Y K I A I , D A R B U O T O J Ų S A U G A I R S V E I K A T A

15

metų amžiaus) nedarbo lygis 2016 m. sudarė 14,5 proc. ir buvo 1,8 proc. punkto mažesnis nei 2015 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2016 m. sudarė 3 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2015 m.

Nedarbo lygis 2015–2016 m., proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenys 3.1.1-2 iliustracija

Darbo jėgos pasiūla, nepaisant aukšto aktyvumo lygio, toliau smuko – tai lėmė gyventojų emigracija.

3.1.2. EMIgRAcIjA IR IMIgRAcIjA

2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų – 39,2 tūkst., arba 1,4 proc., mažiau negu 2016 m. pradžioje. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo prie-žastis – emigracija. Neigiama neto tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Dėl neigiamos natūralios kaitos nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 24,5 proc.

2016 m. emigravo 51 tūkst. gyventojų, tai 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau nei 2015 m. Iš šalies išvyko 25,8 tūkst. vyrų ir 25,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2015 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 6,2 proc., moterų – 1,2 karto. Kas trečias emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

2016 m. į Lietuvą imigravo 21,4 tūkst. žmonių, t. y. 772 (3,5 proc.) mažiau negu 2015 m. Į Lietuvą grįžo gyventi 16,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (77,2 proc. visų imigrantų) – 10,4 proc. mažiau nei 2015 m. 2016 m. į šalį imigravo 4,9 tūkst. užsieniečių, t. y. 1,1 tūkst. (30,2 proc.) daugiau negu 2015 m. Kas trečias imigravęs vyras ar imigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.

3.1.3. DARBo pASIūlA IR pAklAUSA

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. mažėjo registruotų bedarbių skaičius. Per 2016 metus į šalies te-ritorines darbo biržas kreipėsi 254,7 tūkst. bedarbių, o tai 11,5 tūkst. mažiau nei 2015 m. Tarp bedarbiais tapusių asmenų – 63,0 proc. vyrai, 26,8 proc. – asmenys, vyresni kaip 50 m., 28,2 proc. – jaunesni kaip 29 metų amžiaus. Beveik kas penktas į darbo biržą besikreipęs bedarbis neturėjo darbo patirties, 36,9 proc. – be profesinio pasiren-gimo, 17,3 proc. – praradę darbo įgūdžius dėl ilgesnės kaip 2 metų darbo pertraukos. Per metus darbo biržoje re-gistruotų bedarbių skaičius sumažėjo nuo 162,6 tūkst. 2016 m. sausio 1 d. iki 152,2 tūkst. 2017 m. sausio 1 d., t. y. 10,6 tūkst. Labiausiai mažėjo moterų ir jaunimo nedarbo rodikliai – moterų nuo 8,5 iki 7,9 proc. ir jaunimo nuo 5,3 iki 4,7 proc. Bedarbių mažėjo didžiojoje dalyje šalies savivaldybių. Per 2016 m. registruoto nedarbo rodikliai suma-



16

žėjo 48 savivaldybėse, devyniose – didėjo, trijose nepakito. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Skuode – 4,8 proc. punkto, didžiausias augimas – Trakų savivaldybėje – 1,0 proc. punkto. Mažiausiai darbingo amžiaus gyventojų 2017 m. sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Elektrėnuose ir Kretingoje. Daugiausia bedarbių registruota Lazdi-jų, Ignalinos ir Akmenės rajonų savivaldybėse. Tačiau Lietuvos šiaurės rytuose ir pietvakariuose esančiose savival-dybėse toliau didėjo ilgalaikio nedarbo lygis. Tai rodo, kad pasienio savivaldybėse padėtis išlieka prasta, o siaura darbo rinka sudaro kliūtis šių savivaldybių tolesnei ekonominei ir socialinei raidai.

Per 2016 m. darbdaviai įregistravo 237,3 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 0,8 proc. daugiau negu 2015 me-tais. Kiekvieną metų mėnesį vidutiniškai buvo registruojama po 19,8 tūkst. darbo pasiūlymų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo vietų struktūroje vyravo pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams. Daugiau kaip pusė, 58,5 proc., visų darbo pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams, 19,1 proc. – specialistams ir vadovams ir 22,4 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams. Palyginti su 2015 m., didėjo kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir ma-žėjo – nekvalifikuotų. Labiausiai augo asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, statybos vadovų, elektromechanikų ir elektromonterių, izoliuotojų, jaunesniųjų socialinių darbuotojų paklausa. Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, daugiausia buvo paslaugų sektoriuje (65 proc.), pramo-nėje (19,9 proc.). Mažiausia – žemės ūkyje (3,9 proc.), statyboje (11 proc.).

Padedant teritorinėms darbo biržoms 312,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių 2016 m. buvo suteiktas užimtumas: įsidarbino – 172 tūkst. žmonių, veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 85,4 tūkst. žmonių. Aktyviose darbo rinkos priemonėse dalyvavo 55,4 tūkst. asmenų, iš jų kas trečias mokėsi ir įgijo darbo rinkoje paklausias profesijas arba kompetencijas (žiūrėti 3.1.3-3 iliustraciją). Bedarbių įsidarbinimo galimybės priklausė nuo regiono. Greičiausiai įsidarbino didmiesčių ir aplinkinių rajonų gyventojai, lėčiausiai – Lietuvos šiaurės rytuose ir pietvakariuose esančių savivaldybių gyventojai.

Darbo ieškančių asmenų integracija į darbo rinką 2015–2016 m.

Lietuvos darbo biržos duomenys 3.1.3-3 iliustracija

Profesinio mokymo programose 2016 m. įgijo naują ar patobulino turimą profesinę kvalifikaciją 17 195 asme-nų, iš jų – 98,6 proc. buvo bedarbiai, iš kurių – 43,8 proc. moterys, 23,2 proc. – jaunimas iki 25 metų, 41,6 proc. – darbingi asmenys iki 29 metų, 23,7 proc. – vyresni nei 50 metų, 18,9 proc. – vyresni nei 55 metų, 21 proc. – ilga-laikiai bedarbiai, 3 proc. – neįgalūs asmenys. Dirbančių (įspėtų apie atleidimą) asmenų į profesinį mokymą buvo nusiųsta 179. Pagal Dvišalę mokymo sutartį mokėsi 13 945 asmenys (81 proc.), o pagal Trišalę mokymo sutartį – 3 250 asmenų.



17

Asmenys pagal išsilavinimą profesinio mokymo programose 2016 m., proc.


Kaip matyti 3.1.3-4 iliustracijoje, daugiausia asmenų buvo nusiųsta į profesinį mokymą, kurie turėjo vidurinį išsilavinimą, – 58,8 proc., be kvalifikacijos mokėsi 29,4 proc. asmenų, pagrindinį ar pradinį išsilavinimą turėjo 26,9 proc., aukštąjį išsilavinimą – 8,3 proc. asmenų, aukštesnįjį – 6,0 proc. Pagal formaliojo mokymo programas bedarbiai įgijo motorinių transporto priemonių kroviniams ar keleiviams vežti vairuotojų, virėjų, slaugytojo padė-jėjų, manikiūrininkų, krautuvo vairuotojų, metalų suvirintojų ir pjaustytojų, plataus profilio kirpėjų, apskaitininkų, pardavėjų, apdailininkų, medkirčių, visažistų kvalifikacijas. Pagal neformaliojo mokymo programas bedarbiai įgijo šias kvalifikacijas ir (ar) kompetencijas: įvairių kategorijų vairuotojų (C; CE; CE; B), manikiūrininkų ir (ar pedikiū-rininkų), kirpėjų, virėjų, floristų, plytelių klojėjų. Į darbo rinką per 6 mėn. integravosi 90,5 proc. baigusių profesinį mokymą asmenų (iki 29 metų – 92,8 proc.). Pakartotinės registracijos rodiklis – 22,4 proc. asmenų (iki 29 metų – 20,2 proc.).

Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas sparčiai mažėjo (Eurostato duomenimis, jaunimo iki 25 m. nedarbas nuo 35,7 proc. 2010 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai – iki 14,5 proc. 2016 m.), vis dar nepasiektas 2007 m. buvęs lygis – 8,4 proc. Jaunimas darbo rinkoje vis dar patiria iššūkių ir vienodomis sąlygomis nėra pajėgus konkuruoti su darbo patirtį turinčiais specialistais. Todėl ypač svarbu toliau įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir siekti užtikrinti sklandų jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Europos Sąjungoje taip pat aukščiausiu lygiu pažymima, kad Jaunimo garantijos yra pagrindinė ilgalaikė struktūrinė reforma, padedanti siekti šio tikslo.

Jaunimo garantijų iniciatyvos dėka, 2016 m. Lietuvoje tęsiamas Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamų projektų „Atrask save“ ir „Naujas startas“ įgyvendinimas. Projektai skirti nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui iki 29 metų (toliau – NEET), siekiama įtraukti ir darbo biržoje neįsire-gistravusius jaunuolius. Šie projektai – didžiausi Lietuvoje iki šiol įgyvendinti socialiniai projektai jaunimui, kuriais taip pat siekiama jaunimo elgsenos bei vertybių pokyčių. Projektai prisideda ir prie sisteminių po-kyčių – teikiamos naujos iki šiol neteiktos paslau-gos, vykdoma mobilaus ir gatvės darbo su jauni-mu plėtra, stiprinamos ir įgalinamos su jaunimu dirbančios organizacijos, atvirieji jaunimo centrai ir erdvės, įsitraukia savivalda, seniūnai, jaunimo reikalų koordinatoriai, socialiniai darbuotojai ir kt.

Vykdomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kurio vienas gerųjų pavyzdžių – susitarimas su Švietimo ir mokslo ministerija, kad veiklos „Jauni- Projekto „Atrask save“ dalyviai 2016 m.



18

mo savanoriška tarnyba“ dalyviai, savanoriavę bent 3 mė-nesius, nuo 2018 m. stodami į aukštąsias mokyklas gaus papildomai 0,25 balo.

Siekiami rezultatai: į projektų veiklas bus įtraukta ne mažiau kaip 35 tūkst. NEET jaunuolių, kurių bent pusė tu-rėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką, grįžti į švietimo sistemą arba pradėti savarankišką veiklą. Šiuo metu pro-jektuose dalyvauja arba baigė dalyvauti per 12 tūkst. jau-nuolių. Projektai bus vykdomi iki 2018 m. pabaigos.

3.1.4. UŽSIENIEčIų įDARBINIMAS

Augant Lietuvos ekonomikai ir trūkstant darbo jėgos, didėja užsieniečių, dirbančių Lietuvos Respublikoje, skai-čius. Kaip matyti iš 3.1.4-5 iliustracijos, apie tai liudija pastaraisiais metais išduotų leidimų dirbti skaičius.

išduotų leidimų užsieniečiams dirbti lietuvos Respublikoje skaičius 2010–2016 m.


Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje priklauso nuo padėties Lietuvos darbo rinkoje. Norint įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvos Respublikoje, darbdaviai pirmiausia turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir registruoti lais-vas darbo vietas – t. y. pateikti informaciją apie laisvą darbo vietą, darbo pobūdį bei keliamus reikalavimus kandi-datams. Laisva darbo vieta skelbiama 14 kalendorinių dienų. Teritorinė darbo birža laisvos darbo vietos skelbimo publikavimo laikotarpiu ieško tinkamo kandidato – Lietuvos arba Europos Sąjungos šalies piliečio laisvai darbo vietai užimti. Neradus tinkamo kandidato, teritorinei darbo biržai pateikiami dokumentai išduoti užsieniečiui leidi-mą dirbti arba leidimo laikinai gyventi išdavimo atveju – priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

Užsieniečių darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos įstaty-mas „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) ir Europos Sąjungos teisės aktai. Sudarytas su užsienie-čiais darbo sutartis darbdaviai privalo užregistruoti teritorinėje darbo biržoje. Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, pagal Įstatymą, privalo įsigyti vieną iš leidimų:

1) leidimą dirbti, kuris suteikia teisę dirbti. Leidimas dirbti ir nacionalinė viza iki atvykimo išduodami užsie-niečiams, ketinantiems dirbti pagal darbo sutartį, sezoniniams darbuotojams, stažuotojams ir praktikan-

Jaunimas projekto „Atrask save“ mokymuose 2016 m.



19

tams. Leidimas dirbti išduodamas iki 1 metų. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos. Jeigu su užsieniečiu darbo sutartis nutraukiama, leidimas dirbti jam yra panaikinamas;

2) leidimą laikinai gyventi (pagal perkeltą Direktyvą 2011/98/ES), kuris suteikia teisę gyventi ir dirbti, išduo-da Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Tai-koma užsieniečiams, ketinantiems dirbti pagal darbo sutartį, – darbuotojams specialistams, kurie turi ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius 2 metus. Leidimas laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsniu, išduodamas darbo Lietuvoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Jei darbo sutartis pratęsiama su užsieniečiu, leidimas laikinai gyventi yra keičiamas. Pasibaigus leidimo galiojimui arba darbui, užsienietis privalo išvykti;

3) leidimą laikinai gyventi, ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (toliau – ES mėlynoji kortelė) (pagal perkeltą Direktyvą 2009/50/EB), išduoda Migracijos departamentas. ES mėlynoji kortelė suteikia teisę užsieniečiui apsigyventi su šeima, siekiant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reika-laujantį darbą. Taikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti pagal darbo sutartį, – specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, kurių atlyginimas ne mažesnis nei 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. ES mėlynoji kortelė išduodama 3 metams, o jei darbo sutartis sudaryta trumpiau – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Per pirmuosius 2 teisėto darbo metus užsienietis privalo informuoti apie darbdavio pasikeitimą Migracijos departamentą. Užsieniečiai, gavę ES mėlynąją kortelę, turi vienodas sąlygas, kaip ir Lietuvos piliečiai darbo, socialinės apsaugos, švietimo ir profesinio mokymo, kvalifikacijų pripažinimo, asociacijų laisvės srityse, ga-limybe naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant būsto įsigijimo procedūras, įdarbinimo tarnybų teikia-momis konsultavimo paslaugomis. Taip pat šie užsieniečiai gali persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, gavę tos valstybės išduotą ES mėlynąją kortelę.

Užsieniečiai pagal leidimų rūšis 2016 m.


Kaip matyti iš 3.1.4-6 iliustracijos, 2016 m. sprendimų dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos darbo atitikties rinkos poreikiams, ES Mėlynosios kortelės išdavimo atvejais buvo priimta labai mažai. Daugiausia iš-duota leidimų dirbti ir priimta sprendimų dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams. Iš jų dažniausiai – dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų įdarbinimo (per 80 proc.).



20

lietuvoje dirbantys užsieniečiai pagal šalis 2015 m. ir 2016 m.


Kaip rodo duomenys 3.1.4-7 iliustracijoje, daugiausia užsieniečių dirbti į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos ir Balta-rusijos – apie 90 proc.

Pastaraisiais metais darbdaviams susidūrus su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu buvo įvertinta, kad migracijos politika nėra tinkamai išnaudojama verslo plėtrai. Todėl 2016 m. priimti pakeitimai nustatė palankesnes imigra-cijos taisykles užsieniečiams, kurie kuria darbo vietas Lietuvoje ar yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai. Priimti pakeitimai leido supaprastinti užsieniečių įdarbinimo procedūras, palengvino sąlygas darbda-viams pritraukti į darbo rinką trūkstamų profesijų darbuotojus.

Nuo 2017 m. Lietuvoje galioja 2 trūkstamų profesijų sąrašai:

1. Į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, sąrašą yra įtrauktos 27 Lietuvos profesijų kva-lifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. Tai gamybos, kompiuterių sistemų, aviacijos, mechanikos inžinieriai, siuvimo technologai, konstruktoriai, programuotojai, inžinieriai programuotojai, grafikos dizaineriai, informacinių technologijų sistemų admi-nistratoriai ir kt. (toliau – trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašas).

2. Lietuvos darbo biržos direktoriaus kas pusmetį tvirtinamas trūkstamų profesijų sąrašas taikomas trūks-tamoms darbininkiškoms profesijoms. 2017 m. I pusmečio sąraše yra 5 profesijos: suvirintojai, metali-nių laivų korpusų surinkėjai, metalo apdirbimo staklių operatoriai, siuvėjai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai (toliau – trūkstamų profesijų sąrašas).

Nuo 2017 sausio 1 d. priimti pakeitimai sudaro galimybes užsieniečiams atvykti dirbti į Lietuvą, netaikant jiems darbo rinkos poreikio vertinimo. Dėl to sumažėjo kaštai darbdaviams – už leidimo dirbti išdavimą ar Lietuvos darbo biržos sprendimo dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimą nebereikia mokėti valstybės rinkliavos. Darbo rinkos poreikio vertinimas netaikomas:

1) užsieniečiams, jeigu jie yra profesijos, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Šie užsieniečiai gali atvyk-ti dirbti tik su nacionaline viza;

2) leidimo laikinai gyventi išdavimo atveju užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą;

3) ES Mėlynosios kortelės išdavimo atveju aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašą;

4) užsieniečiams, kurie įgijo išsilavinimą ar profesiją Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.



21

Siekiant pritraukti į Lietuvą daugiau aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių specialistų, nuo 2017 m. jiems ir jų šeimos nariams palengvintos atvykimo ir įsidarbinimo sąlygos. Daugiau užsieniečių gali pretenduoti į ES Mė-lynąją kortelę. Pakeistas darbo užmokesčio, kurį darbdavys turi įsipareigoti mokėti aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui, dydis, t. y. sumažintas nuo buvusių nustatytų 2 Lietuvos statistikos departamento pa-skutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių iki 1,5 dydžio. Netaikant darbo rinkos poreikio vertinimo, labai sutrumpėjo ES mėlynosios kortelės išdavimo terminas aukštos profesinės kvalifi-kacijos užsieniečiams, kurių profesija įtrauktą į trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašą, – prašymas išduoti šį leidimą nagrinėjamas per 1 mėnesį. Toks pat prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo terminas taikomas ir aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečių šeimos nariams.

Be to, nuo 2017 m. sudaryta galimybė aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą siekiančio dirbti užsieniečio pagal Lietuvos Respublikoje nereglamentuojamą profesiją, profesinę patirtį prilyginti aukštojo mokslo kvalifikacijai ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą. Ši galimybė sudaryta aukštojo mokslo diplomo neturintiems, tačiau penkerių metų profesinę patirtį įgijusiems užsieniečiams. Pateikęs dokumentus užsienietis turi įrodyti, kad jo ne trumpesnė negu penkerių metų profesinė patirtis atitinka aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, į kurią ketina įdarbinti darbdavys, nustatytus reikalavimus, dirbti pagal tam tikrą nereglamentuojamą profesiją, atitinkančią Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtas profesijas, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.

Nuo 2017 m. atvykstantiems užsieniečiams darbuotojams taip pat taikoma mažiau administracinių procedūrų: nebetaikomas darbo rinkos poreikio vertinimo, sutrumpėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo terminas specialis-tams užsieniečiams, kurių profesija įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą. Atvykti ir pradėti dirbti tik su nacionaline viza gali užsieniečiai, kurie yra profesijos, įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat laikinai atsiųsti (komandi-ruoti) iš užsienio įmonės į Lietuvos įmonę dirbti Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vieneriems metams.

Nuo 2017 m. studentams užsieniečiams sudarytos palankesnės galimybės įsilieti į Lietuvos darbo rinką:

• palengvintos sąlygos įsidarbinti užsieniečiams, kurie baigė ne tik studijas, bet ir mokymąsi pagal profesinio mokymo programas Lietuvoje ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Jiems nebereikia leidimo dirbti;

• užsieniečiams studentams, kurie studijuoja mokslo ir studijų institucijose ar mokosi švietimo įstaigose ir kurie ketina dirbti studijų laikotarpiu taip pat nebereikia leidimo dirbti.

Tačiau, esant pakankamai dideliam registruotų darbo biržoje asmenų skaičiui ir didelei emigracijai, darbo rinkos poreikio vertinimas išlieka išduodant leidimą dirbti, ES mėlynąją kortelę ar leidimą laikinai gyventi užsieniečiams, kurie yra profesijų, neįtrauktų į trūkstamų profesijų sąrašus, atstovai. Šie apribojimai išlieka siekiant užtikrinti laisvų darbo vietų prieinamumą visiems darbo ieškantiems asmenims Lietuvoje. Nesant reikalavimo įdarbinant užsieniečius atlikti darbo rinkos poreikio vertinimą, darbdaviai dažniausiai neregistruoja laisvų darbo vietų ir ieško užsieniečių, kurie, tikėtina, sutinka dirbti ir už mažesnį atlyginimą. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos piliečio, darbdaviai naudojasi pigesne darbo jėga. Dėl to sumažėja paskatos įdarbinti Lietuvos piliečius, prisidėti prie jų darbo užmo-kesčio didinimo, profesinio mokymo, perkvalifikavimo, darbuotojų įgūdžių įgijimo.

2017 m. pradžioje buvo priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos įsta-tymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta sezoninių darbų Direktyva 2014/36/ES. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti nuostatų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Apibrėžta sezoninio darbo sąvoka, nustatant, kad tai yra darbas, susijęs su sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau nei vykdant įprastą veiklą. Užsieniečiui, atvykstančiam dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti gali būti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Šio leidimo galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurie negali viršyti nustatyto 6 mėnesių galiojimo per 12 mėnesių laikotarpį. Užsieniečio



22

sezoniniam darbui išduodamas leidimas dirbti ir nacionalinė viza, o jeigu darbo sutartis sudaryta laikotarpiui iki 90 dienų – Šengeno viza (kai užsieniečiui netaikomas bevizis režimas). Darbdavys (juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) su užsieniečiu sezoniniam darbui turi sudaryti darbo sutartį tiesiogiai, o ne per tarpininkus. Pažymėtina, kad leidimo dirbti sezoninį darbą ga-liojimo laikotarpiu užsienietis turi turėti tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja ją surandant, turi būti nu-rodytos nuomos sąlygos, o tokios patalpos nuomos mokestis negali būti didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas. Patalpų nuomos mokestis negali būti automatiškai išskaičiuojamas nuo užsieniečio darbo užmokesčio leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu.

3.1.5. TEISėS AkTAI UŽIMTUMUI DIDINTI

2016 m. priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudi-mo įstatymas. Numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu išplečiama Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo taiky-mo sritis, viename įstatyme klasifikuojamos visos užimtumo formos, nustatoma atsakomybę už nelegalų, nede-klaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Taip pat patobu-lintos užimtumo rėmimo priemonės.

Užimtumo formų sistema suskirstyta į atlygintiną užimtumą, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant trenerio veikla ar teismo nuteistųjų darbu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą), arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant vei-klą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje, veikla žemės ūkyje), ir neatlygintiną užimtumą. Neatlygintinas užimtumas yra skirstomas į stažuotę, visuomenei naudingą veiklą, darbą kaip darbo terapijos priemonę, savano-rišką veiklą, praktiką, sudarius savanoriškos praktikos sutartį arba profesinės veiklos praktikos sutartį ir profesinės adaptacijos laikotarpį. Nuoseklus ir skaidrus įvairių užimtumo formų reglamentavimas viename teisės akte sudaro sąlygas sisteminiam apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu.

Reglamentuotas kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas, kai profesinis mokymas de-rinamas su remiamojo įdarbinimo priemonėmis. Numatytos naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o profesinis mokymas – profesinio mokymo įstaigoje, ir stažuotė, skirta asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atnaujinti ar tobulinti.

Iki šiol Darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme buvusios nuostatos dėl nelegalaus darbo perkeltos į Užimtumo įstatymą, papildomai numatant atsakomybę už nedeklaruotą darbą, ne-deklaruotą savarankišką veiklą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Numatyta, kad nelegaliu darbu lai-komos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai iki darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuo-tojo priėmimą į darbą, arba 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo tikslas – didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skaičių, užtikrinti adekvačias nedarbo socialinio draudimo išmokas. Jame išplėstos teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Numatomas nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, kaip yra dabar, o tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo reikalavimas per paskutinius 24 mėnesius iki



23

įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje. Be to, nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpis nebesiejamas su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginamas iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint 35 metų nedarbo socialinio draudimo stažą). Atsižvelgiant į bedarbio statuso pasikeitimus, patikslinti išmokos sustabdymo, nutraukimo pagrindai.

3.2. DARBO sANtyKiŲ iR DARBO UŽMOKesČiO sisteMOs AKtUAlijOs

Šiame poskyryje bus aptartos Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., bendros nuostatos, teisinio reglamentavimo, susijusio su nelegaliu darbu, naujovės, aptarta vieninga viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistema, kuria siekiama sistemiškai suvienodinti valstybės valdomų įmonių vadovų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinki-me, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai.

3.2.1. DARBo koDEkSo, įSIgAlIojUSIo 2017 M. lIEpoS 1 D., NAUjoVėS

2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas1 (toliau – 2016 m. DK). 2016 m. DK nuostatomis supaprastinta darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka, nustatytas lankstesnis darbo laiko regla-mentavimas ir daugiau įvairių darbo sutarčių rūšių (terminuotoji, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, pameistrystės sutartis), kurios turėtų padėti sukurti daugiau naujų darbo vietų. Dirbantiems tėvams naujasis reglamentavimas siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri leidžia suderinti šeimą, mokslus ir darbą. 2016 m. DK įsigaliojimas buvo nukeltas į 2017 m. liepos 1 d.2

Siekiant tinkamai atskleisti 2016 m. DK naujoves, nurodytoje lentelėje yra pateiktas Darbo kodeksų palygini-mas: 2003 metų (netekęs galios nuo 2017 m. birželio 30 d.) ir šiuo metu galiojantis.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios nuostatosIki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio

Darbo kodekso atitinkamos nuostatos

IKISUTARTINIAI SANTYKIAI

Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, ne-diskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra su-sijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.Jeigu šios pareigos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjan-tį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kito-mis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis

Tokių nuostatų nebuvo

1 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603. 2 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas

Nr. XIII-130.



24



NAUJOS DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

Neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams; sezoninio darbo

Neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės, dėl antraeilių pareigų, nuotolinio darbo, laikinojo darbo,kitos

Naujas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas: terminuo-tas darbo sutartis galima sudaryti ir esant nuolatinio pobūdžio darbui; maksimalus terminuotos sutarties terminas tai pačiai funkcijai vykdyti – 2 metai, skirtingoms funkcijoms vykdyti – 5 metai, išskyrus atvejus, jei darbuotojas priimamas į laikinai ne-sančio darbuotojo vietą.Terminuotos darbo sutartys, esant nuolatinio pobūdžio darbams, negalės sudaryti daugiau kaip 20 procentų visų darbdavio darbo sutarčių

Nebuvo galima sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas – 5 metai.

DARBO LAIKAS

Įvedami net penki darbo režimai: nekintančios darbo dienos (pa-mainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafi-ko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nusta-tyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individua-laus darbo laiko režimas

Darbo dienos trukmė – 8 valandos arba suminė darbo laiko apskaita

Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, – 48 val. per savaitę; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir pa-pildomą darbą – ne ilgesnis kaip 12 val. per dieną ir 60 val. per savaitę.

Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, – 48 val. per septynias dienas.Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

Maksimali viršvalandžių trukmė – 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus – 12 val., per savaitę, maksimali metinė viršvalandžių trukmė – 180 val.

Viršvalandinių darbų trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 val. per dvi dienas ir 120 val. per metus

Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvel-giant į profesinės sąjungos nuomonę

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose ce-chuose, baruose ir esant būtinumui, ir atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą

Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau kaip 3 mėnesiai

Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai

Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksi-malaus darbo laiko budėjimui

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą)

Naktinio darbo laiko apskaitinis laikotarpis – 3 mėnesiai Atskirai naktiniam darbui apskaitinis laikotarpis nenusta-tytas. Apskaitinio laikotarpio trukmė suminės darbo laiko apskaitos atveju negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai



25



ATOSTOGOS

Skaičiuojamos darbo dienomis Skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis

Atostogos – 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę)

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – 28 kalen-dorinės dienos

Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginan-tiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįga-liems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 die-nas per savaitę) kasmetinės atostogos

Darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos

Papildomos ir pailgintos atostogos nustatomos Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės nutarimais

Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pail-gintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai dar-buotojų kategorijai.Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. Darbo, kolekty-vinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių, negu šiame straipsnyje minima, kasmetinės papildomos atostogos

Papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje – už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje dar-bovietėje – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 darbo diena

Už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbo-vietėje – 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje – 1 kalendorinė diena.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savai-tę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.Pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, žvejai, Ignalinos atominės elektri-nės darbuotojai ir pan.

Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atos-togos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.Pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai, profe-sionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specia-listai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, žvejai, Ignalinos atominės elektrinės dar-buotojai ir pan.

Darbdavys privalo suteikti 14 dienų nėštumo ir gimdymo atosto-gas iš karto po gimdymo, net jei darbuotoja to neprašo

Tokios nuostatos nebuvo

Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų suteikiama bet kuriuo laiku nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 3 mėnesiai, komplikuoto gimdymo atveju ir gimus daugiau vaikų – iki vaikui sukaks 6 mė-nesiai

Tėvystės atostogos: laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švie-timo programose, numatytos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švieti-mo programose

Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugu-siųjų švietimo programose, šalių susitarimu galėjo būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švieti-mo programose

Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas (formaliajam ir neformaliajam švietimui), jei dalyvavimas neformaliojo suaugu-siųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienerius darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio

Mokymosi atostogos apmokamos šalių susitarimu



26



Leidžiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės darbuotojo atosto-gos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti

Nebuvo numatyta kūrybinių atostogų trukmė

Darbo dienos metu gali būti suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbuotojas su darbdaviu gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir mini-maliojo poilsio laiko reikalavimų.


Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį, mokant darbuotojui vidutinį jo darbo užmo-kestį.

Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papil-doma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį, mokant darbuotojui vidutinį jo darbo užmokestį

DARBO UŽMOKESTIS

Minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą


Pirmą kartą apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas. Tai dar-bas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai


Numatyta būtinybė darbdaviams patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Dar-bovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbda-vys. Jos turi būti prieinamos susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategori-jos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka

Darbo apmokėjimo sistema turėjo būti nustatyta ko-lektyvinėse sutartyse

Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pa-grindu: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Apibrėžiama, kas laikoma tokiu pačiu ir lygiaverčiu darbu

Darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. Nebuvo apibrėžta, koks darbas laikomas tokiu pačiu ar lygiaverčiu

ATLEIDIMAS

Įvedamas naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių nei atleidimas darb-davio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl dis-kriminacinių motyvų (t. y. dėl amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, dalyvavimo byloje prieš darbdavį ir pan.). Darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė kaip 6 mėne-sių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka

Tokio atleidimo pagrindo nebuvo

Trumpinami įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: 2 savaitės, jei darbo san-tykiai trunka trumpiau nei vienerius metus, 1 mėnuo, jei buvo dirbta ilgiau kaip vienerius metus; šie terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 2 metai

Įspėjimo terminai – 2 mėnesiai ir 4 mėnesiai



27



Mažinamos išeitinės išmokos, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės: jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienerius metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka; jei daugiau kaip vienerius me-tus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmo-ka; papildomai mokama išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo: 1, 2 ir 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atitinkamai už 5, 10 ir 20 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje

Išeitinės išmokos – 1–6 mėnesių, priklausomai nuo nepertraukiamojo darbo stažo

KOLEKTYVINIAI SANTYKIAI

Profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijos atskyrimas:profesinės sąjungos – atstovavimas ir kolektyvinių sutarčių suda-rymas; darbo tarybos – informavimas ir konsultavimas

Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams ir juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo su-bjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuoto-jų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai

Kolektyvinė sutartis taikoma tik profesinės sąjungos nariams. Jei šalys susitaria, taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbuotojų susirinkimas

Įmonėje sudaryta kolektyvinės sutartis taikoma vi-siems tos įmonės darbuotojams

Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kan-didatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė

Nebuvo privalomos darbo tarybos.Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo su-bjektų teises, jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuoto-jų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva.

Palengvinamas streikų skelbimas: darbdavio lygmens streikui paskelbti užtenka gauti ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimą

Streikas įmonėje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slapta pritarė:skelbiant įmonės streiką – daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų; skelbiant padalinio streiką – daugiau kaip pusė to pa-dalinio darbuotojų

Įteisinamas lokautas – darbdavio ar darbdavių organizacijos paskelbtas vieno darbdavio ar kelių darbdavių streikuojančių dar-buotojų laikinas darbo sutarčių vykdymo sustabdymas

Tokių nuostatų nebuvo

KITOS NUOSTATOS

Išplėsta Darbo ginčų komisijų kompetencija pavedant joms na-grinėti taip pat ir nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo teisė-tumo bei kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės bylas

Darbo ginčų komisijos nenagrinėjo atleidimo iš darbo teisėtumo bei nušalinimo nuo darbo bylų; dėl jų buvo privaloma kreiptis į teismą

Įvirtinamas naujas principas – gerbti darbuotojo siekį profesiškai tobulėti. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, taip pat privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitai-kyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti


Dalinio darbo naudojimas, esant svarbioms ekonominėms prie-žastims, nustatomas Vyriausybės nutarimu

Dalinis darbas nenumatytas



28

3.2.2. NElEgAlAUS DARBo REglAMENTAVIMo AkTUAlIjoS

Nuo 2017 m. birželio 30 d. netekus galios Lietuvos Respublikos darbo kodeksui3 (toliau – 2002 m. DK), nelega-laus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme4, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Šio įstatymo nuostatomis išplečiama nelegalaus darbo sąvoka ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, t. y.:

Nelegalus darbas

Administracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro su asmeniu darbo sutarties raštu arba neprane-ša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis arba kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nu-statytos įdarbinimo tvarkos

Nedeklaruotas darbasAdministracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

kai darbdavys Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėjęs darbuotojo: a) dirbtų viršvalandžių; b) darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; c) darbo laiko naktį

Nedeklaruota savarankiška veiklaAdministracinė atsakomybė taikoma nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui

fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: a) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; b) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų

arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos

Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimaiAdministracinė atsakomybė taikoma darbdaviui

darbdavys, įdarbinęs trečiosios šalies pilietį:a) nepareikalauja iš asmens pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje

ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – darbuotojo dokumentai, leidžiantys gyventi Lietuvos Respublikoje), ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;

b) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo darbuotojo dokumentų, leidžiančių gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje dokumentų ko-pijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinės darbo inspekcijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar kitos kompetentingos institucijos reikalavimu

Užimtumo įstatyme institucijai, vykdančiai nelegalaus darbo kontrolę, nustatyta teisė ne tik skirti adminis-tracinę nuobaudą – piniginę baudą, bet ir skirti administracinę nuobaudą – įpareigojimą, t. y. įpareigoti darbdavį:

• sudaryti su darbuotoju darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asme-niui sulygtą atlyginimą už darbą, jeigu buvo nustatyta, kad darbdavys nustatyta tvarka šios pareigos neatliko;

• nutraukti darbo santykius su nelegalų darbą dirbančiu asmeniu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, sumokėti jam sulygtą atlyginimą už darbą, jeigu buvo nustatyta, kad darbą dirba trečiosios šalies pilietis, įdar-bintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Informacija apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį yra perduodama Migracijos departamentui.

Į Užimtumo įstatymą perkeltos 2002 m. DK 981 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 121 straipsnio nuostatos, susijusios su 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/

3 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-926. 4 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas Nr. XII-2470.



29

EB, kuriomis numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi stan-dartai (OL 2009 L 168, p. 24).

Užimtumo įstatyme numatyta, kad jei darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį tam tikram dar-bui dirbti, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejus, kai jis raštu subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys įdarbina trečiosios šalies pilietį neteisėtai, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už anksčiau išvardytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia, kad ir institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, ir nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą jiems ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai.

Rangovui gali būti skiria bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išsky-rus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruo-sius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų5 nuostatas, 2017 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo papildytas 621 straipsniu6, kuriame numatyta nauja funkcija Lietuvos Respu-blikos valstybinei darbo inspekcijai – prižiūrėti, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos (užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu užsienietis turi gyvenamąją patalpą, įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravu-siam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai), kuri jam priklauso Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar tokia patalpa jis naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (atitinkama sutartis turi būti su-daryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui), arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio as-mens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja ją surandant, patalpos nuomos mokestis negali būti didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus 2016 m. DK, neteko galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos garantijų komandi-ruotiems darbuotojams įstatymo nuostatos nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos į 2016 m. DK nuo 2017 m. liepos 1 d. bus reglamentuotos 2016 m. DK (107–109 str.) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymą (121–125 str.).

3.2.3. DARBo UŽMokESTIS IR jo ApSkAIčIAVIMo NAUjoVėS

Įgyvendinant Vyriausybės 2012–2016 metų programos 85 punkto nuostatą, kad atsigaunant ekonomikai bus nuosekliai didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, šalies minimalusis darbo užmo-kestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu didino darbo užmokestį:

5 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoni-niais darbuotojais sąlygų.

6 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 121, 19, 44, 57, 61, 62, 63 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymas Nr. XIII-219.



30

Minimalios mėnesinės algos nustatymo data

Minimalios mėnesinės algos dydis (Bruto)

Minimalios mėnesinės algos padidėjimas (proc.)

Nuo 2015-07-01 325 eurai7 –

Nuo 2016-01-01 350 eurų8 7,7

Nuo 2016-07-01 380 eurų9 8,6

7 8 9

Statistikos departamento 2016 m. spalio mėn. duomenimis, šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) buvo 223, 2 tūkst. (20,2 proc.) darbuotojų, gavusių minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) ir mažiau, daugiau negu pusė šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką (128,8 tūkst. darbuotojų). Darbuotojų, gavusių MMA ir mažiau, skaičius, palyginti su 2015 m. spalio mėn., padidėjo 1 procentiniu punktu. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad, 2016 m. sparčiai didinant MMA, nebuvo didinamas ar nepakankamai didėjo kai kurių kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis.

Darbuotojų, dirbusių visą darbo laiką ir gavusių minimaliąją mėnesinę algą, šalies ūkyje buvo 9,8 proc.

Daugiausia darbuotojų, dirbusių visą darbo dieną ir gavusių minimaliąją mėnesinę algą, buvo:

apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklojekitose aptarnavimo veiklosenekilnojamojo turto operacijų veikloješvietimo veikloje

Minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas turėjo įtakos ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio padi-dėjimui.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskai-tant individualiąsias įmones, Lietuvoje, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. ir sudarė 774 eurus, valstybės sektoriuje – 6,7 proc. ir sudarė 800,2 euro, o privačiajame sektoriuje su individualiosiomis įmonėmis – 9,4 proc. ir sudarė 761,3 euro.

7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas 615 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas 1240 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas 644 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“.



31

Vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai 2015–2016 m.

šalies vidutinis DU

Valstybės sektorius

privatusis sektorius su iĮ

2015 m. 2016 m.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, ypač apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (apie 14,5 proc.) bei kitos aptarnavimo veiklos (apie 10,2 proc.), t. y. tose veiklose, kuriose, 2016 m. spalio mėn. duomenimis, buvo daugiausia darbuotojų, dirbusių visą darbo dieną ir gavusių minimaliąją mėnesinę algą (atitinkamai 23,4 proc. ir 18,4 proc.). Valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmo-kestis 2016 m. sudarė 795,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 6,1 proc., privačiajame sektoriuje su individu-aliosiomis įmonėmis atitinkamai sudarė 758,9 euro ir padidėjo 9,2 proc.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių prie-monių 29 priemonę sukurti vieningą viešojo sektoriaus vadovų darbo apmokėjimo sistemą ir siekiant sistemiškai suvienodinti valstybės valdomų įmonių vadovų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimą, nuo 2016 m. sausio 22 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių ben-drovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo nustatymo tvarka10. Nurodyta tvarka tiesiogiai taikoma valstybės įmonių vadovams, kurių mėnesinės algos pastovioji dalis padidinama apie 34 proc. kartu mažinant kintamąją dalį iki 50 proc., reglamentuotas VĮ Ignalinos atominės elektrinės vadovo darbo užmo-kesčio nustatymas, naujai įsteigtos valstybės įmonės vadovo darbo užmokesčio nustatymas pirmaisiais veiklos metais, darbo užmokesčio nustatymas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių va-dovams, nustatyti premijų vadovams skyrimo principai. Taip pat nustatyta, kad įmonės steigimo dokumentuose būtų įtvirtinta, jog įmonės vadovo pavaduotojų mėnesinės algos dydžiai nustatomi 10–20 proc. mažesni nei įmo-nės vadovo. Vyriausybė šį nutarimą rekomendavo taikyti ir valstybės valdomoms bendrovėms.

2016 m. spalio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarka11. Šia tvarka nustatyta viešosios įstaigos įstatuose įtvirtinti, kad vadovo pavaduotojų mėnesi-nės algos dydžiai būtų nustatomi 10–20 proc. mažesni nei viešosios įstaigos vadovo, viešosios įstaigos kategorija bus nustatoma kiekvienais metais, reglamentuota naujai įsteigtos viešosios įstaigos vadovo darbo užmokesčio

10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 42 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ pakeitimo“.

11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 795 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ pakeitimo“.



32

nustatymo tvarka pirmaisiais viešosios įstaigos veiklos metais, padidinti viešųjų įstaigų vadovų darbo užmokesčiui nustatyti taikomų koeficientų dydžiai, suvienodinant greta esančių kategorijų koeficientų žemutines ir viršutines ribas, nustatyta, kad viešosios įstaigos vadovo mėnesinės algos kintamoji dalis gali priklausyti ir nuo konkrečiai jam numatytų užduočių, atsižvelgiant į įvykdymo rezultatus, viešųjų įstaigų savininkai ir dalininkai įpareigoti Soci-alinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet teikti informaciją, kaip nutarimas įgyvendinamas.

2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokė-jimo įstatymas12 (toliau – Apmokėjimo įstatymas). Priimti Apmokėjimo įstatymą paskatino iki 2017 m. vasario 1 d. galiojusios biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos trūkumai: didelės disproporcijos tarp ats-kirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių; atskirų sričių apmokėjimo są-lygas reglamentavo atskirų sričių ministrų įsakymai; priedų skyrimo biudžetinių įstaigų vadovams ir darbuotojams neskaidrios sąlygos; susilygino tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų tarnybinis atlyginimas; nepakanka-mos teisinės galimybės nustatyti motyvuojantį darbo užmokestį darbo rinkoje trūkstamų profesijų specialistams. Apmokėjimo įstatymo pagrindiniai tikslai: vienodo išsilavinimo biudžetinių įstaigų darbuotojams suteikti vienodas galimybes gauti teisingą apmokėjimą už darbą; siekti, kad darbuotojas gautų orų nuolatinį darbo užmokestį, kad būtų galima nemokėti kintamosios dalies, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ar kai nėra skiriamos papildomos užduotys, o priedai ir priemokos (kintamoji dalis) turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtiniais atvejais; paskatinti darbdavių ir darbuotojų socialinį dialogą.

Įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, pirmiausia didėja mažiausiai apmokamų specialistų (socialinių darbuotojų, sveikatos, kultūros ir meno specialistų bei kitų biudžetinių įstaigų specialistų: teisininkų, vertėjų, buhalterių, in-formacinių technologijų specialistų) atlyginimai. Pavyzdžiui, kvalifikuotam darbuotojui, dirbančiam raštinėje, iki Apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas tarnybinis atlyginimas, lygus minimaliajai mėnesinei algai (380 eurų). Nuo 2017 m. vasario 1 d., pagal Apmokėjimo įstatymą, asmens, turinčio profesinės darbo patirties iki 2 metų, mažiausia pareiginė alga sudaro 392 eurus, o turinčio daugiau nei 10 metų profesinės darbo patirties ma-žiausia pareiginė alga – 401 eurą. Specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, kurių tarnybinis atlyginimas buvo MMA, įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, mažiausi pareiginės algos dydžiai, įvertinus profesinio darbo patirtį, didėja nuo 19 iki 50 eurų.

Mažėja atskirų veiklos sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų disproporcijos. Be to, įsigaliojus įstaty-mui, labiau įvertinama darbuotojų kvalifikacija, darbo sudėtingumas, sukurtos prielaidos mažėti specialistų emi-gracijai. Nustatytas konkurencingas atlyginimas atskirų profesijų darbuotojams, kurių trūkumas jaučiamas darbo rinkoje.

Apmokėjimo įstatyme biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms eiti, suskirstytos į 4 lygius pagal turimą darbuotojo išsilavinimą:

A lygio pareigybė B lygio pareigybė c lygio pareigybė D lygio pareigybė

pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas

pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų

pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija

pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai

Biudžetinių įstaigų darbuotojų A lygio pareigybės dar skirstomos į:

a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

12 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198.



33

b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalau-ro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat baleto artistų ir šokėjų bei kilnoja-mųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio struktūrą pagal Apmokėjimo įstatymo nuostatas sudaro:

PREMIJOS

UŽMOKESTIS

už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą bei budėjimą

PRIEMOKOS

(maksimalus jos dydis – 30 % pareiginės algos pastoviosios dalies už papildomą darbą ar papildomų

pareigų ar užduočių vykdymą)

PAREIGINĖ ALGA

(pastovi ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis)

Premijos skiriamos už praėjusių kalendorinių metų rezultatus ir atlikus ypač svarbias užduotis, neviršijant dar-bo užmokesčiui skirtų lėšų.

Pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai (koeficientais) apskaičiuojami pareiginės algos baziniais dydžiais, kurie taikomi apskaičiuojant pareigines algas valstybės politikams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams13. Iki Apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarny-binis atlyginimas buvo apskaičiuojamas taikant atskirą bazinės mėnesinės algos dydį (BMA – 35,5 euro), tvirtinamą Vyriausybės14. Svarbu paminėti tai, kad pareiginės algos bazinis dydis turi būti tvirtinamas kasmet, atsižvelgiant į darbo užmokesčiui turinčių veiksnių įtaką, o bazinės mėnesinės algos dydžiui tvirtinti tokių taisyklių nebuvo.

Nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, galės būti papildomai įvertinamas nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų bei aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, taip pat papildomai įvertinama kitų darbuotojų, tarp jų – trenerių, kvalifikacinė kategorija ir atskirų profesijų trūkumas darbo rinkoje. Šiuo pagrindu nustatytas pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 100 proc. Trenerių pareiginės algos pastovioji dalis bus didinama atsi-žvelgiant į turimą kvalifikacinę kategoriją.

Apmokėjimo įstatyme yra nustatyti maksimalūs darbo užmokesčio kintamosios dalies ir priemokų dydžiai:

• pareiginės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 proc. pastoviosios dalies, jos dydis priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal vadovui ar darbuotojui iš anksto nustatytas metines užduotis;

13 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymas Nr. XIII-61.

14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“.



34

• pareiginės algos kintamosios dalies ir priemokų suma negalės viršyti 60 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies.

Numatytas galimo darbo užmokesčio sumažėjimo kompensavimas: jeigu, įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, mažėja darbuotojo darbo užmokestis, ne ilgiau kaip vienerius metus mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nu-statytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Jeigu, įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, mažėja pareiginės algos pastovioji dalis, darbuotojui, kol jis eis užimamas pareigas, mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas.

Pažymėtina, kad Apmokėjimo įstatymas netaikomas: viešosioms įstaigoms; aukštosioms mokykloms; valsty-binių mokslinių institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, darbuotojams; Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams, dirban-tiems pagal darbo sutartis, ir vystomojo bendradarbiavimo projektuose dalyvaujantiems darbuotojams.

Įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, priimtas Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis biudžetinių įstaigų dar-buotojų praėjusių kalendorinių metų veiklos vertinimą15. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertini-mo tikslas – įvertinti biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Taip pat priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas16, kuriuo patvirtinta Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika.

Įsigaliojus Apmokėjimo įstatymui, buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės nutarimas17, reglamentuo-jantis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo dydžius pedagogams, sveikatos priežiūros specialistams, kultūros ir meno darbuotojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirban-tiems pagal darbo sutartis.

Siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir protingai naudoti valstybės lėšas, at-sižvelgiant į sudėtingą Europos ir pasaulio ekonomikų bei finansų rinkų padėtį, 2016–2017 m. galiojo nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas 130,5 euro dydžio pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis18, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tar-nautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas, Lietuvos Respublikos Konsti-tucinio Teismo teisėjų atlyginimus ir karių tarnybinius atlyginimus bei kitas teisės aktuose nustatytas išmokas. Pri-mintina, kad nuo 2017 m. vasario 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, minėtas bazinis dydis taikomas ir biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginėms algoms apskaičiuoti.

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Vyriau-sybei išvadoms gauti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektą (TAIS Nr. 17-5689). Projektas parengtas atsižvelgiant į jau prisiimtus valstybės ilgalaikius įsipareigojimus didinti finansavimą krašto apsaugai, vykdyti struktūrinę socialinės srities reformą (So-cialinį modelį), mažinti socialinę atskirtį didinant neapmokestinamąsias pajamas ir atsižvelgiant į tai, kad bazinį dydį padidinus 1 euru iš valstybės biudžeto prireiktų daugiau kaip 21 mln. eurų, įstatymo projektu siūloma 2018 metams patvirtinti 132 eurų bazinį dydį, t. y. jį padidinti 1,50 euro.

15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 254 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertini-mo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

16 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A1-177 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“.

17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 318 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, susijusių su darbo apmokėjimu, pripažinimo netekusiais galios“.

18 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymas Nr. XIII-61.



35

Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai) ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos šiek tiek (1,12 proc.) padidėtų ir tam iš valstybės biudžeto reiktų apie 30 mln. eurų per metus.

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldy-bių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kad turi būti patvirtintas ateinančių metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriau-sybės teikimu tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

2016–2017 m. buvo priimta nemažai teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų teisinius interesus: tai 2016 m. DK, Užimtumo įstatymas, Apmokėjimo įstatymas ir kt. Šiais teisės aktais reglamentuotos geresnės darbuotojų darbo sąlygos, susijusios su darbo užmokesčiu, darbo sąlygomis, numatoma didesnė apsauga netekus darbo; dar-buotojai turės daugiau galimybių kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, ginti savo teises, kvalifikuotiems dar-buotojams turės būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei minimali mėnesinė alga, taip pat daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų, skatinti socialinį dialogą tarp darbdavių ir darbuotojų. Taip pat nuo 2017 m. liepos 1 d. griežtėja nelegalaus darbo kontrolė, papildomai atsiranda administracinė atsakomybė už nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Nurodyti pakeitimai turi smarkiai sumažinti nelegalaus darbo apraiškas. Nauja biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio sistema ir viešųjų įs-taigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vado-vų, jų pavaduotojų bei valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų darbo užmokesčio tvarkos numato skaidresnį darbo užmokesčio nustatymo principą.

3.2.4. kolEkTyVINIAI DARBo SANTykIAI

Pagrindinė socialinių partnerių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų – ir valstybės institucijų interesų de-rinimo institucija Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba). Šiuo metu Trišalę tarybą sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai (iš viso 21 narys – po 7 kiekvienos šalies atstovus):

1) valstybės valdymo institucijos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija ir Vyriausybės kanceliarija;

2) keturios centrinės (respublikinės) profesinių sąjungų organizacijos: Lietuvos profesinių sąjungų konfede-racija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (šios dvi organizacijos nario teises Trišalėje taryboje įgyvendina rotacijos prin-cipu (po du ketvirčius per metus);

3) šešios darbdavių organizacijos: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfe-deracija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai; Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Asociacija „INVESTORS` FORUM“ ir Lietuvos verslo konfederacija.

Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą į Trišalę tarybą reglamentuoja Lietuvos profesinių sąjungų ir darb-davių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas „Dėl tarpusavio socialinės partnerystės pripažinimo“, pa-tvirtintas 2008 m. vasario 26 d. Trišalės tarybos nutarimu, bei Trišalės tarybos 2017 m vasario 28 d. sprendimas (posėdžio protokolas Nr. TTP-5), kuriuo pritarta, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Respublikinė jung-tinė profesinė sąjunga, Asociacija „INVESTORS` FORUM“ ir Lietuvos verslo konfederacija būtų įtrauktos į Trišalę tarybą. Vyriausybės atstovai į Trišalę tarybą deleguojami Vyriausybės sprendimu.



36

Trišalė taryba per savo 22 metų gyvavimo laikotarpį įsitvirtino Lietuvos visuomeniniame gyvenime kaip reikš-minga, partnerių interesus derinanti, socialines ir ekonomines problemas nagrinėjanti ir jas sprendžianti insti-tucija. 2016–2017 metais (iki gegužės mėnesio) buvo surengti 22 Trišalės tarybos posėdžiai. Posėdžiuose buvo svarstomi socialiniai ir ekonominiai klausimai dėl Darbo kodekso pakeitimų ir papildymų, minimaliosios mėnesi-nės algos didinimo, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo, taip pat dėl nedarbo draudimo išmokų mokėjimo pratęsimo 10 savivaldybių, švietimo darbuotojų streiko, dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir saugios aplinkos švietimo įstaigose užtikrinimo bei kiti aktualūs klausimai.

Šiuo metu prie Trišalės tarybos veikia 7 komitetai ir komisijos, kuriose dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (Darbo santykių komisija; Valstybės tarnautojų dvišalė komisija; Švietimo komitetas; Vartotojų teisių stebėsenos komitetas; Energetikos komitetas; Jaunimo verslumo ugdymo komitetas; Kultūros komitetas).

Vyriausybė yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pareikštine tvarka registruoti valstybės (naci-onaliniu), šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudarytas kolektyvi-nes sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos. 2016 metais buvo pasirašyta 1 šakos ko-lektyvinė sutartis (tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Nr. PV3-50 ir pratęsimas Nr. PV3-54), 1 teritorinio lygio kolektyvinė sutartis (tarp Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir Joniškio rajono švietimo profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Joniškio rajono profesinių sąjungų susivienijimo). Taip pat 2016 metais buvo pratęstos 2 šakos lygio kolektyvinės sutartys (tarp Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės (Lietuvos kriminalinės policijos biuro profesinės sąjungos / Vilniaus apskrities ikiteis-minio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos); Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo minis-terijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos bei Probacijos tarnybų darbuotojų profesinės sąjungos).

Kolektyvinės sutarties pasirašymas reiškia sėkmingų kolektyvinių derybų proceso pabaigą ir pasiektą šalių kom-promisą. Tai išsprendžia daugumą gamybinių ir socialinių klausimų, nebelieka ginčų ir darbo trikdžių, darbuotojai jaučiasi saugesni, garantuojamas darbo užmokestis, atostogos ir kt.

2016 m. birželio mėnesį Lietuvoje galiojo 15 šakos ir 12 teritorinių kolektyvinių sutarčių (iš viso 27 sutartys). 2017 m. birželio mėnesį galiojo tik 11 šakos ir 9 teritorinės kolektyvinės sutartys (iš viso 20 sutarčių). Tai rodo, kad aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys nėra populiarios Lietuvoje. Šakos sutarčių buvo daugiau pasirašoma Lietuvos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto ,,Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonę ,,Socialinio dialogo skatinimas“, finansuotą iš Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės lėšų.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, įmonės kolektyvinės sutartys neregistruojamos ir duomenų, kiek tiksliai yra šio lygio kolektyvinių sutarčių, nėra. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai per 2016 m. patikrino 8 305 įmones bei jų struktūrinius padalinius (atitinkamai 2012 m. buvo pati-krintos 9 926 įmonės, 2013 m. – 10 069, 2014 m. – 10 582, 2015 m. – 8 308). Nustatyta, kad 2016 m. pasirašy-tos 310 įmonės kolektyvinės sutartys (2012 metais – 204, 2013 m. – 239 kolektyvinės sutartys, 2014 m. – 295, 2015 m. – 348).

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, 2016 metais kolektyvinių sutarčių buvo pasirašyta mažiau, tačiau tikimasi, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, kurio 195 straipsnio 5 dalis nu-stato, kad galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 patvirtintu Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, bus labiau pastebimos kolektyvinių sutarčių pasirašymo tendencijos.

Pagal ūkio subjektų per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą pateiktus duomenis, 2016 m. Lietuvoje darbuotojai buvo atstovaujami 39 proc. (2015 m. – 36 proc.) ūkio subjektų (3,8 proc. atstovavo profesinės są-



37

jungos (2015 m. – 3,5 proc.), darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos buvo perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms – 0,3 proc. (2015 m. – 0,3 proc.), sudaryta darbo taryba – 4,9 proc. (2015 m. – 4,3 proc.), darbo tarybos funkcijas atliko išrinktas darbuotojų atstovas – 30,1 proc. (2015 m. – 27,9 proc.), kolektyvinės sutartys sudarytos – 10,8 proc. ūkio subjektų (2015 m. – 8,7 proc.).

Siekiant paskatinti socialinį dialogą, 2017 m. pradėtas vykdyti projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Pro-fesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, finansuojamas iš Europos Są-jungos struktūrinių fondų lėšų. Šio projekto tikslas – skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą plėtojant socialinį dialogą ir sudaryti sąlygas užtikrinti socialinių partnerių interesų derinimo kokybę. Projektu taip pat siekiama užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu. Projekto veiklos sustiprins profesinių sąjungų atstovavimą, paskatins darbdavius ir darbuotojus plėtoti socialinį di-alogą įmonėse, didins jų įsitraukimą į kolektyvines derybas, o jos inspiruos pasirašyti kolektyvines sutartis. Vykdo-mos veiklos skatins profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas aktyviau prisidėti prie darbo santykių, socialinio draudimo ir užimtumo didinimo sričių tobulinimo, padės darbuotojus aktyviau įtraukti į įmonės valdymą ir bendrą socialinę kolektyvinę atsakomybę.

Projektą kartu su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos įgyvendins socialiniai partneriai – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Įgyvendinant projektą bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, sukurtos socialinio dialogo viešinimo priemonės, atliktas tiriamasis darbas, sukurta metodika pasiekimų socialinio dialogo plėtojimo srityje vertinimo sistemai parengti ir išleistas metodinis leidinys. Taip pat bus organizuojami mokymai-diskusijos institucijų ir or-ganizacijų atstovams bei socialiniams partneriams. Visuomenei bus rengiami atvirieji mokymai, regioninės konfe-rencijos. Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės konferencijos, vykdomos kitos tarptautinio bendradar-biavimo veiklos, atliekamos socialinės apklausos socialinio dialogo vystymo srityje.

Numatoma, kad įgyvendinant projektą bus parengtos metodinės priemonės kolektyvinėms deryboms vesti, kolektyvinių sutarčių šablonai ir pan. Visos šios priemonės ateityje skatins sklandesnį kolektyvinį bendradarbia-vimą ir socialinės atsakomybę Lietuvoje, t. y. padės gerinti darbo sąlygas ir aplinką, įtraukti daugiau darbuotojų į įmonių valdymą, didinti darbdavių atsakomybę rengiant kolektyvinius susitarimus ir juos įgyvendinant.

Projekto metu sukurtos metodinės priemonės bus viešai pasiekiamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2017 m. balandžio 10 d., pabaiga – 2020 m. spalio 9 d.



38

3.3. ĮMONiŲ sOCiAliNĖ AtsAKOMyBĖ

Sėkminga įmonių veikla neabejotinai yra vienas svarbiausių ekonomikos ir socialinės gerovės variklių visame pasaulyje. Be sėkmingai veikiančių įmonių neįsivaizduojama konkurencija, visuomenės užimtumas ir tobulėjimas. Įmonės yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, veikianti visų mūsų kasdienį gyvenimą ir prisidedanti prie jo gerinimo.

Šiuolaikinė, socialiai atsakinga įmonė, yra tokia įmonė, kurios vykdoma veikla viršija teisės aktų nuostatas, kuri savanoriškai integruoja socialinius, aplinkosaugos, bendruomeniškumo ir skaidraus verslo principus, glaudžiai bendradarbiauja su kitais suinteresuotais subjektais, užtikrindama ne tik naudą savo savininkams ir (arba) akcinin-kams, bet ir savo darbuotojams, visai visuomenei, siekia pagerinti verslo įvaizdį visuomenėje

Valstybinės institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja ir skatina verslą įgyvendinti įvairias įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ir teikia pripažinimą, įvertinimą.

Siekiant įgyvendinti Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyven-dinimo 2012–2013 metų priemonių plano priemonę „Kasmet organizuoti nacionalinį atsakingo verslo konkursą“ ir pasiekti laukiamų rezultatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtinta Nacionalinio atsakin-go verslo apdovanojimo konkurso 2013 metams organizavimo, vertinimo ir atrankos, vertinimo komisijos darbo organizavimo tvarka.

Socialiai atsakingoms įmonėms įteikiami apdovanojimai pagal tris nominacijas – „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“ – bei tris kategorijas – labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių, didelių įmonių ir tarptautinių įmonių ar jų filialų / atstovybių, veikiančių Lietuvoje. Kasmet vienai iš kon-kurse dalyvaujančių įmonių įteikiamas svarbiausias – metų „Socialiai atsakingos įmonės“ apdovanojimas, įstei-giamos papildomos nominacijos už pasiekimus sportinio aktyvumo, sveikatinimo veikloje, už jaunimo verslumo iniciatyvų skatinimą, įmonės pagerbiamos už dėmesį jaunimui ir jaunomis šeimoms.

Siekiant supaprastinti paraiškų teikimą įmonėms, pageidaujančioms dalyvauti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse, buvo patikslinti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo nuostatai.

Socialiai atsakingos įmonės už pasiekimus per 2016 m. apdovanotos jau dešimtą kartą. Papildomai apdovano-tos įmonės už pažangą lyčių lygybės ir neįgaliųjų integracijos srityse.

2013–2015 m. nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai teikė siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų skatinimo 2014–2020 metais. 2016 m. vasario 12 d., atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas Įmonių socia-linės atsakomybės skatinimo 2016–2020 metų veiksmų planas. Šio veiksmų plano priemonės bus finansuojamos 2017–2020 metais naudojant Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšas; įgyvendinant konkre-tų uždavinį – paskatinti socialinį verslumą ir socialinę atsakomybę didinančių iniciatyvų atsiradimą. Skatinant įmo-nių socialinę atsakomybę, bus organizuojami ir finansuojami mokymai, konsultavimas, personalo mainai, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt. Įmonių sociali-nės atsakomybės skatinimu siekiama didinti įmonių atsakomybę už poveikį aplinkai ir visuomenei. Bus skatinama diegti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat horizontaliuosius atsakingo verslo principus, pavyzdžiui, atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt.



39

3.4. DARBUOtOjŲ sAUGOs iR sVeiKAtOs AKtUAlijOs

3.4.1. TEISINIų NUoSTATų kEITIMAS 2016–2017 METAIS

2016–2017 m., įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso19 ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos pakeitimo įstatymo20, kurie buvo parengti vykdant projektą „Lietuvos socialinio modelio, apiman-čio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, nuostatas, parengti ir patvirtinti Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo orga-nizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašas21, Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių dar-buotojų darbo sąlygų aprašas22 ir Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas23, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Šiais norminiais teisės aktais tęsiamas iki 2017 m. birželio 30 d. galiojęs reglamentavimas, nustatantis asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų bei asmenų, dirbančių tam tikromis sąlygomis, saugos ir sveikatos reikalavimus.

Įgyvendinant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimo įstatymo24 nuosta-tas, patvirtinti Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai25, patikslin-ti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį,26 ir patvirtinti rei-kalavimai darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams27. Įgyvendinant pasikeitusias anksčiau nurodytų įstatymų nuostatas, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbdavių, darbdaviams atstovau-jančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, dar-buotojų saugos ir sveikatos specialistų mokymo programas rengia ir tvirtina bei šių asmenų žinias tikrina Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija). Darbuotojai, kuriems pavesta atlikti šių potencialiai pavojingų įrenginių: pavojingų medžiagų talpyklų, liftų, mašininės pavaros keltuvų, lynų kelių arba funikulierių, eskalatorių arba judamųjų takų, kėlimo įrenginių, pramoginių įrenginių, priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su šiais potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turės turėti tinkamą kvalifikaciją, nustatytą socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą šalyje ir atsižvelgiant į 2015 m. kovo 10 d. Tarybos išvadas „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa. Prisitaikymas prie naujų uždavinių“ bei į 2014 m.

19 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603. 20 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29,

31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymas Nr. XII-2607. 21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio

parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“. 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21d. nutarimas Nr.469 „Dėl Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų

darbo sąlygų aprašo patvirtinimo“. 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. 24 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir

priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XII-2606. 25 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos

ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. 26 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio įsakymas Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir dar-

bo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A1-60 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, nustatymo“ pakeitimo“.

27 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A1-333 „Dėl Reikalavimų darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams patvirtinimo“.



40

birželio 12 d. Europos Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių rei-kalų komitetui ir Regionų komitetui „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“, patvirtintas Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planas28, kuriame numatytos priemonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisinei bazei tobulinti, su darbu susijusių ligų prevencijai gerinti, darbo inspektorių, profesinės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai užtikrinti, darbdavių ir darbuotojų žinių tikri-nimo procesui tobulinti.

3.4.2. DARBUoTojų SAUgoS IR SVEIkAToS koMISIjA

Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu nuo 1994 m. veikia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (to-liau – komisija). Komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai29. Komisija nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, svarsto darbų saugos būklės ir darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir analizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, svarsto darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programų ir priemonių projektus, jų įgyvendini-mo rezultatus ir teikia pastabas bei pasiūlymus svarstomais klausimais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

2016 m. įvyko 5 komisijos posėdžiai, kurių metu buvo apsvarstyta 19 klausimų, (rengiami teisės aktų projektai, ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklės bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2009–2015 metais, informacija apie Saugių darbo vietų 2016–2017 m. kampaniją „Sau-gi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“) teiktos nuomonės ir pasiūlymai svarstomais klausimais.

3.4.3. DARBUoTojų SAUgA IR SVEIkATA įMoNėSE 2016 METAIS

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbo inspektoriai 2016 m. įmonėse atliko 3,4 tūkst. patikrinimų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (2015 m. – 3,7 tūkst. patikrinimų). 2016 m. patikrinimų metu nustatyta 15,9 tūkst. neatitikčių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams (2015 m. – 13,3 tūkst. neatitikčių). Įmonių vadovams surašyta 1,5 tūkst. reikalavimų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidi-mams pašalinti (2015 m. – 1,4 tūkst. reikalavimų) ir 26 reikalavimai sustabdyti darbus 156 darbo vietose, uždraus-ta naudoti 16 darbo priemonių.

3.4.3.1. nelAiminGi AtsitikimAi DArBe

2016 m. Lietuvos ūkio subjektuose įvyko 3 927 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 45 – mirtini, 127 – sunkūs ir 3 755 – lengvi.

100 tūkst. dirbančiųjų teko 324,4 nelaimingo atsitikimo darbe, iš jų 3,7 – mirtinų, 10,5 – sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Palyginti su 2015 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. dirbančiųjų buvo panašus, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. dirbančiųjų sumažėjo 1,6 procentinio punkto (3.4.3-1 iliustracija).

28 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsaky-mas Nr. A1-256/V-584 „Dėl Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 13 „Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo“.



41

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkstančių dirbančiųjų 2015–2016 metais

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys 3.4.3.1-1 iliustracija

3.4.3.2. serGAmUmAs profesinėmis liGomis

Profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinių ligų atvejis (2015 m. – 437). Vyrams diagnozuotos 296 (58 proc.), o moterims – 165 (42 proc.) profesinės ligos.

2016 m., kaip ir 2015 m., daugiausia užregistruota tokių profesinių ligų (3.4.3.2-2 iliustracija):

• jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (307 atvejai, arba 67 proc.);

• nervų sistemos (68 atvejai, arba 15 proc.)

• ausies ir speninės ataugos (62 atvejai, arba 13 proc.).

Pofesinių ligų struktūra 2016 m.

jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto

nervų sistemos

ausies ir speninės ataugos

kita307

24

62

68

Profesinių ligų valstybės registro duomenys 3.4.3.2-2 iliustracija



42

3.4.4. TEchNINė SAUgA

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo30, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo31 nuostatas ir siekiant užtikrinti saugų gaminių pa-teikimą į rinką ir rinkos priežiūros reikalavimus, pakeistas techninis reglamentas „Mašinų sauga“32. Mašinos gali būti pateikiamos į rinką ir (arba) pradedamos naudoti tik tuomet, kai jos atitinka šio reglamento nuostatas. Maši-nų rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios buvo parengtos vertinant darbo rinkos sudėtį, profesinių kvalifikacijų pripažinimo poreikį, potencialiai pavojingų įrenginių įvairovę, jų priežiūros ir naudojimo ypatybes, darbuotojų mokymui naudojamų mokymo programų aktualumą ir siekiant sudaryti darbdaviui ne ribojančias, o skatinančias sąlygas įgyvendinti pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbdaviui suteikta galimybė, įvertinus visas aplinkybes ir nusta-čius realią darbui atlikti reikalingą kompetenciją, pasirinkti tinkamos kvalifikacijos darbuotoją. Darbuotojų, kurie naudoja potencialiai pavojingus įrenginius, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nuo liepos 1 d. nustato pats darb-davys. Tai suteikia darbdaviui reikiamą laisvę pasirinkti tinkamiausią konkrečius darbo poreikius ir turimą darbuo-tojo kvalifikaciją atitinkantį mokymą. Ši galimybė ypač svarbi, įvertinus spartaus darbo priemonių modernėjimo tendencijas (per pastaruosius 5 metus Lietuvoje naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių skaičius padidėjo trečdaliu – nuo 28,6 iki 38,7 tūkstančių vnt.).

30 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 23, 24, 25, 27, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XII-1867.

31 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18914, 224, 2411, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir 1896 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XII-1893.

32 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. A1-587 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ pakeitimo“.


Socialinis draudimas ir pensijos

4 Socialinis draudimas ir pensijos

4.1. sOCiAliNis DRAUDiMAs: tiKslAi iR ReFORMOs

Socialinio draudimo išmokų finansinis tvarumas yra vienas esminių klausimų, sprendžiant tolesnius socialinio draudimo raidos klausimus. Finansinį tvarumą galima apibūdinti kaip ilgalaikius gebėjimus vykdyti įsipareigoji-mus, t. y. gebėjimas ilgu laikotarpiu išmokomis palaikyti adekvatų išmokų gavėjų ir apdraustųjų vartojimo lygį nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Prognozuojamas visuomenės senėjimas, atskirų visuomenės grupių inte-resai, skirtingos ideologijos ar skirtingos kitose šalyse taikomos socialinės politikos priemonės skatino ir skatina politikus, finansų institucijų atstovus, mokslininkus, gyventojus ir kitas suinteresuotas grupes ar asmenis nuolat kelti socialinio draudimo finansų sistemos tvarumo klausimą, nagrinėti šios sistemos galimybes geriausiai vykdyti įsipareigojimus. Europos Sąjungos strategijoje ,,Europa 2020“ taip pat yra pabrėžta, kad ekonomikos atsigavimas ir tolesnis augimas negalimas be tvaraus finansų sistemos užtikrinimo.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje yra įvykusios kelios socialinio draudimo sistemos krizės, kai socialinio draudimo sistema trumpuoju laikotarpiu buvo nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Nesugebėjimas įvykdyti įsipareigojimų atsirasdavo dėl neigiamo makroekonominių veiksnių poveikio arba dėl per didelių įsipareigojimų prisiėmimo (politinės rizikos aspektas). Todėl, sprendžiant viešųjų finansų klausimus, turi būti keliami ambicingi ir ilgalaikiai siekiai, rūpinantis šalies, o kartu ir kiekvieno asmens gerove. Mokesčių politika turi būti keičiama ne pri-imant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Todėl 2013–2015 me-tais buvo kuriamas naujasis tvaresnis Lietuvos socialinis modelis, apimantis užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Šis modelis kurtas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravi-mo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“, kuriam įgyvendinti pasitelkta ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Projekto tikslas – sukurti tvares-nį Lietuvos socialinį modelį, sukuriant naują teisinį administracinį modelį, kuris užtikrintų valstybinio socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo sistemų balansą ir skatintų teigiamus valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pokyčius. Tokiu būdu šių priemonių kompleksas padėtų sustiprinti pasitikėjimą socialinio drau-dimo sistema, padarytų ją patrauklesnę tiek apdraustiesiems, tiek draudėjams. Po 2016 m. Lietuvos Respublikos Seime vykusių aktyvių diskusijų dėl naujojo Lietuvos socialinio modelio teisės aktų projektų, buvo priimti racio-nalūs socialinės apsaugos politikos sprendimai ir įgyvendintos valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės.

Naujojo Lietuvos socialinio modelio sukūrimo kontekste nuo 2017 m. sausio 1 d. apdraustųjų ratas Lietuvo-je praplėstas, t. y. asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pradėti drausti pensijų socialiniu draudimu.


S O c I A L I N I S D R A U D I m A S I R P E N S I J O S

44

Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, papildomai pradėti drausti ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o Lietuvos Respublikos ka-riuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tar-nybą, papildomai pradėti drausti motinystės ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. išplėstas ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas. Taip individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai pradėti drausti ir ligos, motinystės, nedar-bo socialiniu draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų. Individualia veikla užsiimantys asmenys pradėti drausti ir ligos socialiniu draudimu, o dirbantys pagal verslo liudijimus pradėti drausti visai pensijai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesio algos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priimdamas naująjį Lietuvos Respublikos valstybinio socia-linio draudimo įstatymą panaikino iki tol galiojusias lengvatas ir nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. visi asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines, sporto ar atlikėjų sutartis, privalomai draudžiami visomis socialinio draudi-mo rūšimis (išskyrus nelaimingus atsitikimus darbe ir nedarbo socialinį draudimą) nuo visų gaunamų pajamų. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo viso autorinio atlygio, o ne nuo pusės, kaip buvo iki 2017 m. pradžios. Toks sprendimas priimtas, siekiant užtikrinti didesnes asmenų socialinio draudimo teikiamas garantijas, nes pagal iki 2017 m. pradžios galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinio sociali-nio draudimo įstatymo nuostatas, asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos nuo mažesnės socialinio draudimo įmokų bazės, t. y. tik nuo 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. šiems asmenims vėl įsigaliojo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, kuri galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. keitėsi valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas ir ūkininkams bei jų partne-riams. Šie asmenys papildomai pradėti drausti ligos socialiniu draudimu be jau turėtų pensijų ir motinystės soci-alinio draudimo teikiamų garantijų. Tie ūkininkai ar jų partneriai, kurie neturi prievolės mokėti gyventojų pajamų mokesčio, bet deklaruoja gautas pajamas iš savo veiklos, socialinio draudimo įmokas moka nuo pačių pasirinktos ir deklaruotos pajamų sumos, taip šiems asmenims nebeliko reikalavimo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės nei 12 minimalių mėnesio algų. Nuo 2017 m. pradžios įteisinta nauja lengvata jauniems, ne vyresniems kaip 29 metai ūkininkams ir jų partneriams, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokesti-namos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų taip pat gali nemokėti. Be to, nuo šių metų pražios ūkininkai ir jų partneriai, neatsižvelgiant į jų valdomo ūkio dydį, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jei jie jau yra draudžiami socialiniu draudimu pagal kitas savo veiklas nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesio alga.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. taip pat patikslintos ir asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu valstybės lėšomis dėl jų socialinio statuso ypatybių, draudimo socialiniu draudimu nuostatos. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai pradėti drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, deleguotų asmenų sutuoktiniai pradėti papildomai drausti motinystės draudimu, o šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantis vaiką iki trejų metų bei nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuo-se nurodytą neįgalų asmenį valstybės biudžeto lėšomis, pensijų ir nedarbo draudimu pradėti drausti ir tais atve-jais, kai jų pajamos mažesnės nei atitinkamą laikotarpį galiojanti minimaliųjų mėnesio algų suma. Tik nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu mokymo ir pratybų laikotarpiu valstybės lėšomis pradėti drausti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kur-suose ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) bei kariūnai, o nuo 2016 m. sausio 1 d. tik nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu jau buvo pradėti drausti asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai).



45

Pažymėtina, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo sistemos reforma, įsigalio-jusi nuo 2017 m. pradžios, neapsiribojo vien tik naujų apdraustųjų kategorijų įtraukimu į sistemą, tačiau taip pat skiriant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas vietoje einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kurį kasmet tvirtindavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, skaičiuojamas naujas dydis, susijęs su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutiniu mėnesio bruto darbo užmokesčiu. Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. atsisakyta dvigubų išmokų mokėjimo už tuos pačius draudžiamuosius įvykius. Atsisakoma periodinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų apdraustajam mirus dubliavimosi su socialinio drau-dimo našlių pensijomis ir našlaičių socialinio draudimo pensijomis. Jei asmeniui nustatytas 45 proc. ir daugiau netektas darbingumas ir asmuo dėl šio įvykio turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, jam mokama tik pensija, jei ji yra lygi ar didesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Jei netekto darbingumo pensija yra mažesnė už kompensaciją, mokama pensija ir dalis kompensacijos (kompensacija minus pensija). Tokiu pat principu mokama ir periodinė draudimo išmoka apdraus-tajam mirus kartu su našlių arba našlaičių pensijomis.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo 2017 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždar-bis motinystės išmokai apskaičiuoti nėra taikomas, t. y. nebėra taikomos vadinamosios lubos, taip kompensuoja-ma 100 proc. išmokos gavėjos uždarbio. Ši išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos. Susirgę ar slaugydami šeimos narį ligos socialinio draudimo išmoką nuo 2017 m. pradžios gauna daugiau dirban-čiųjų, nes ligos socialiniu draudimu pradedami drausti ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. Tai reiškia, kad išvardytų grupių atstovai dėl savo ligos ar šeimos nario slaugos gali kreiptis dėl ligos išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, kurie po privalomosios pradinės karo tarnybos nepraėjus 3 mėnesiams įsidarbino ir susirgo, bet neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, ligos pašalpa mokama netaikant stažo reikalavimo.

Kai asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ne tik dėl savo ligos ar traumos, bet ir dėl kito vaiko iki 3 metų ligos ar traumos, kurio priežiūrai jam taip pat suteiktos vaiko priežiūros atostogos, negali vaiko prižiūrėti, kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų nuo pirmos vaiko priežiūros dienos ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų mokama ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai. Anksčiau ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų buvo mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, vaiko negalėjo prižiūrėti tik dėl savo ligos ar traumos. Bendras šios ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendo-rinių dienų per kalendorinius metus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. ligos išmoką slaugant bet kuria liga sergantį vaiką iki septynerių metų gali gauti ne tik slaugantieji jį stacionare, bet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įs-taigoje. Išmoka pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio. Jeigu kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra mažesnis, ši išmoka skaičiuojama taikant pastarąjį dydį. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio dydžio.

Motinystės socialiniu draudimu papildomai pradedami drausti individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų ben-drijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai, Prezidento sutuoktinis, privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tai reiškia, kad išvardytų grupių atstovai prireikus gali kreiptis dėl motinystės, vaiko priežiūros (anksčiau – motinystės (tėvystės)) ir tėvystės išmokų skyrimo.



46

Išimtys dėl teisės kreiptis motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos nuo 2017 m. pradžios nėra taiko-mos apdraustiesiems iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo reikalaujamo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą ir studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas, jeigu nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo bendrojo ugdymo programos, profesinio mokymo programos arba aukštojo mokslo studijų programos baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą). Teisės gauti motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokos iš socialinio draudimo sistemos taip pat nebeturi pirmaisiais medicinos rezidentūros stu-dijų metais apdraustieji gydytojai rezidentai, kurie neįgijo reikalaujamo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais studijavo aukštosiose mokyklose pagal dieninės arba nuolatinės formos studijų programas ir (arba) studijavo medicinos rezidentūroje, jeigu nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo medicinos rezidentūros studijų pradžios.

2017 m. gegužės 15 d. po visą Lietuvą pasklido per 140 tūkstančių vadinamųjų vyšninių vokų – informacinių laiškų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODROS). Šie laiškai – tai perspėjimas, kad per 2016 metus juos gavęs gyventojas nesukaupė metinio socialinio draudimo stažo. Juose taip pat pateikiama informacija apie iki šiol žmogaus sukauptą socialinio draudimo stažą ir progno-zuojamą senatvės pensiją, jei niekas gyvenime nesikeistų. Kartu pateikiami ir skaičiavimai, kaip pasikeistų jo se-natvės pensija, jei nuo šiol žmogus pradėtų uždirbti bent po 12 minimalių mėnesio algų per metus. Vyšninių vokų tikslas – informuoti gyventojus apie esamą padėtį, įvertinti jų galimybes ir perspektyvas gauti didesnę senatvės pensiją. Taip laiškų gavėjai skatinami susimąstyti ir, jei įmanoma, imtis veiksmų. Sukaupusių būtinąjį pensijų so-cialinio draudimo stažą žmonių vidutinė senatvės pensija yra kone dvigubai didesnė nei nesukaupusiųjų ir sudaro apie 287,3 Eur, taip pat jiems mokamas priedas už papildomus išdirbtus metus. Būtinojo stažo nesukaupę žmonės gauna sumažintą senatvės pensiją, jiems nepriklauso ir priedas už papildomus išdirbtus metus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. mažėja draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifo dydis nuo 30,8 proc. iki 30,3 proc. Nors pensijų socialiniam draudimui tarifas mažėja 1 proc. punktu, tačiau nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo soci-aliniam draudimui dėl didesnių ir ilgesnį laikotarpį mokamų nedarbo draudimo išmokų tarifas didėja 0,5 proc. punkto.



47

4.2. VAlstyBiNiO sOCiAliNiO DRAUDiMO FONDO BiUDŽetO FiNANsŲ BūKlĖ

Per pastaruosius kelerius metus Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – SODRA) biudžeto deficitas pamažu mažėjo, nes buvo imtasi efektyvių valstybinio socialinio draudimo sistemos politikos formavimo prie-monių.

Nuo 2003 metų SODROS biudžeto pajamos stabiliai auga ir, remiantis išankstiniais duomenimis, per pirmąjį 2017 metų mėnesį įmokų sumokėta 228,3 mln. Eur, o tai yra 29,8 mln. Eur, arba 15 proc. daugiau, nei 2016 metų sausio mėnesį. Džiugu, kad 2017 metų sausio mėnesį buvo pasiektas geriausias SODROS pajamų surinkimo rezul-tatas nuo pat jos įkūrimo. Iki 2017 m. pradžios geriausi pirmieji metų mėnesiai pagal surinktas valstybinio sociali-nio draudimo įmokas buvo 2008 (surinkta apie 187 mln. Eur) ir 2009 metais, kai buvo surinkta apie 186 mln. Eur. Nors 2017 metų sausio mėnesio SODROS biudžeto išlaidos buvo didesnės nei 2016 metų sausio mėnesį, tačiau šį rodiklį atsvėrė gerėjantis SODROS biudžeto balansas.

sODROs biudžeto pajamų dalis Bendrame vidaus produkte

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys 4.2-1 iliustracija

SODROS biudžeto pajamos 2016 metais buvo 3 438,8 mln. Eur, 95,7 mln. Eur, arba 2,9 proc., didesnės negu planuotos. Palygti su 2015 metais, pajamos padidėjo 153,1 mln. Eur, arba 4,7 proc. SODROS biudžeto pajamos be sveikatos draudimo įmokų ir be asignavimų sudaro 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto ir SODROS biudžeto pajamos auga sparčiau nei bendrasis vidaus produktas (4.2-1 iliustracija).

Bendrojo vidaus produkto ir SODROS biudžeto pajamų (be privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir be asi-gnavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių) kitimas (proc.) (4.2-2 ilius-tracija).



48

sODROs biudžeto pajamų ir Bendrojo vidaus produkto pokyčiai


Didžiausią pajamų dalį – 3 342,7 mln. Eur, arba 97,2 proc., sudarė draudėjų ir apdraustųjų valstybinio sociali-nio draudimo įmokos, kurios, palyginti su 2015 metais, padidėjo 8,7 proc. Draudėjų įmokos sudarė 3 023,3 mln. Eur, apdraustųjų įmokos buvo 319,4 mln. Eur, iš jų įmokos nuo autorinių atlyginimų ir honorarų – 6,0 mln. Eur. Apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, buvo 662,0 Eur, t. y. 53,5 Eur, arba 8,8 proc., didesnės nei 2015 metais, dėl to įmokų priskai-čiuota 114,8 mln. Eur daugiau, nei planuota (4.2-3 iliustracija).

Apdraustųjų socialiniu draudimu vidutinės pajamos ir jų pokyčiai




49

Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo priskaičiuota 85,5 mln. Eur, t. y. 13,3 proc. daugiau nei 2015 metais. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų buvo priskaičiuota tik 0,3 mln. Eur. Palyginti su 2015 metais, šios įmokos sumažėjo 14,9 proc., nes nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo pa-tvirtintos naujos pensijų savanoriško draudimo taisyklės, kurios nustatė griežtesnes sąlygas norintiems draustis savanoriškai tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų įgyjant teises į pensijų socialinio draudimo teikiamas garantijas.

Asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių buvo priskaičiuo-ta –3,0 mln. Eur, t. y. sumažintoms 2010–2011 m. valstybinio socialinio draudimo pensijoms kompensuoti 2016–2018 m. patirtos sąnaudos buvo 1,6 mln. Eur mažesnės, taip pat sumažintoms 2010–2011 m. valstybinio sociali-nio draudimo pensijoms kompensuoti patirtos sąnaudos buvo 2,7 mln. Eur mažesnės nei suformuoti atidėjiniai. SODROS biudžeto 2014–2015 metais iš komercinių bankų paimtų paskolų 2016 metais mokamoms palūkanoms dengti -0,8 mln. Eur. Atidėjinių senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) kompensuojamosioms išmokoms mokėti einamojo laikotarpio amortizacijai atkurti -0,5 mln. Eur.

SODROS biudžeto priskaičiuotos išlaidos 2016 metais buvo 3 436,8 mln. Eur (4.2-4 iliustracija). Palyginti su 2015 metais, jos padidėjo 14,3 mln. Eur, arba 0,4 proc. 2016 metais SODROS biudžeto išlaidos sudarė 8,9 proc. bendrojo vidaus produkto, o pensijų išlaidos sudarė 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto. SODROS biudžeto išlaidų ir pensijų išlaidų dalys nuo BVP 2011–2016 m. laikotarpiu mažėjo.

sODROs biudžeto išlaidų ir išlaidų pensijoms dalis bendrajame vidaus produkte


Pensijų socialinio draudimo išlaidų priskaičiuota 2 448,0 mln. Eur. Tai sudaro 67,3 proc. visų SODROS biudže-to išlaidų. Priskaičiuota pensijų socialinio draudimo išlaidų suma buvo 1,6 proc., arba 40,2 mln. Eur, mažesnė nei 2015 metais, nes, įgyvendinant 2015 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio drau-dimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimo įsta-tymo Nr. XII-1923 nuostatas, 2015 m. kaupimo principu buvo priskaičiuota 2016–2018 m. mokėtina sumažintų pensijų kompensavimo suma dirbusiems senatvės pensijų gavėjams – 120,6 mln. Eur. Neįvertinus 2015 metais priskaičiuotų kompensavimo sumų, pensijų socialinio draudimo išlaidų suma 2016 metais buvo 3,4 proc., arba 80,4 mln. Eur, didesnė nei 2015 metais.



50

2016 metais vidutinė metinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 266,18 Eur. Palyginti su 2015 m., vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėjo 4,6 proc., arba 11,85 Eur, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo padidinta bazinė pensija nuo 112 Eur iki 120 Eur, einamųjų metų drau-džiamosios pajamos nuo 445 Eur iki 476 Eur. Vidutinės metinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio metinio apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis bruto darbo užmokesčio santykis – 40,2 proc. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2016 m. gruodžio mėn. buvo 266,69 Eur, palyginti su 2015 m. gruodžio mėnesiu, padidėjo 3,7 proc., arba 9,46 Eur, o įvertinus defliaciją reali senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, augo 2,9 proc.

Pervedamų į pensijų fondus lėšų priskaičiuota 156,4 mln. Eur, t. y. 16,1 mln. Eur, arba 11,5 proc., daugiau nei 2015 metais, nes 2016 metais 4,4 proc. padidėjo pensijų kaupimo dalyvių skaičius ir 6,8 proc. padidėjo dirbančiųjų, dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socia-linio draudimo įmokos. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, sudaro 4,6 proc. visų SODROS biudžeto išlaidų. 2016 metais kaupiamųjų pensijų įmokų į pensijų fondus buvo pervedama už 1229,0 tūkst. asmenų, arba 93,2 proc. apdraustųjų, tačiau iš jų 376,0 tūkst., arba 30,6 proc., asmenų neturėjo draudžiamųjų pajamų.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidų 2016 metais buvo priskaičiuota 490,9 mln. Eur, arba 14,3 proc. visų išlaidų. Tai 12,4 proc., arba 54,3 mln. Eur, daugiau nei 2015 metais. Ligos pašalpų priskaičiuota 234,2 mln. Eur, t. y. 7,5 proc., arba 15,5 mln. Eur, daugiau nei 2015 metais. Padidėjusias išlaidas ligos socialiniam draudimui darė įtaką padidėjęs apmokėtų ligos dienų skaičius: 2016 metais apmokėtų ligos dienų skaičius buvo 9 950,9 tūkst., t. y. 629,9 tūkst. dienų, arba 6,8 proc., didesnis nei 2015 metais.

Motinystės pašalpų priskaičiuota 59,5 mln. Eur. Motinystės pašalpas gavo 22,9 tūkst. motinų, arba 6,2 proc., daugiau nei 2015 metais. Motinystės (tėvystės) pašalpų priskaičiuota suma 184,9 mln. Eur. Motinystės (tėvystės) pašalpas iki vaikui sukako 1 metai vidutiniškai per mėnesį gavo 20,3 tūkst. apdraustųjų ir 21,2 tūkst. apdraustųjų iki vaikui sukako 2 metai. Iš viso apie 41,5 tūkst. apdraustųjų, arba 9,3 proc., daugiau nei 2015 metais. Tėvystės socialinio draudimo pašalpoms priskaičiuota suma 12,3 mln. Eur, t. y. 1,4 mln. Eur, arba 12,9 proc., daugiau nei 2015 metais Tėvystės pašalpas gavo 16,3 tūkst. tėvų, t. y. 9 proc. daugiau nei 2015 metais.

Nedarbo socialinio draudimo išlaidos 2016 m. sudarė 106,2 mln. Eur, arba 3,1 proc., visų SODROS išlaidų. Nedarbo draudimo išmokoms priskaičiuota 77,5 mln. Eur, tai 0,2 mln. Eur, arba 0,3 proc., daugiau nei planuota, nes nedarbo pašalpų gavėjų skaičius buvo 2,9 proc. didesnis, nei planuota. 2016 m. vidutinė nedarbo išmoka buvo 145,9 Eur, o vidutinis mėnesinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius – 44,3 tūkst. Užimtumo rėmimo priemonėms priskaičiuota 28,6 mln. Eur, t. y. yra 0,3 mln. Eur, arba 1,1 proc., mažiau nei planuota.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarė 17,7 mln. Eur, arba 0,5 proc., visų išlaidų. Šiai draudimo rūšiai panaudota 0,9 mln. Eur, arba 5,4 proc., daugiau nei 2015 m. Šių išlaidų padidėjimą lėmė ligos pašalpos dėl nelaimingų atsitikimų darbe gavėjų skaičiaus padidėjimas.

2016 metų rezultatas – pajamos viršijo išlaidas 2 mln. Eur. (4.2-5 iliustracija).



51

sODROs biudžeto pajamų ir išlaidų tendencijos


4.3. VAlstyBiNĖs sOCiAliNiO DRAUDiMO PeNsijOs iR PeNsijŲ KAUPiMAs

2016–2017 m. tęsiami XVI Vyriausybės darbai – nuosekliai didinamos pensijos, grąžinamos dėl ekonominio sunkmečio sumažintos pensijų kompensuojamosios sumos, priimta nauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija33, įsigaliosianti 2018 m. sausio 1 d., nustatomi nauji XVII Vyriausybės prioritetai – tvari ir subalansuota pensijų sistema, nuoseklus pensijų didinimas, dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo siste-mos veiksmingumo ir tobulinimo galimybės34.

4.3.1. VAlSTyBINIų SocIAlINIo DRAUDIMo pENSIjoS: gAVėjų SkAIčIAUS IR pENSIjų DyDŽIo pokyčIAI

Lietuvos statistikos duomenimis, 2016 m. pabaigoje gyventojai, sukakę senatvės pensijos amžių, sudarė apie 23,1 proc. gyventojų. Kasmet šiek tiek mažėja senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų skaičius, susijęs su se-natvės pensijos amžiaus didinimu, kuris 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą. 2017 m. moterų senatvės pensijos amžius yra 62 metai, vyrų – 63 metai 6 mėnesiai. 2016 m. gruodžio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis, apie 90 proc. asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžių, gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, o kita dalis asmenų – pasirinkę gauti netekto darbingumo arba invalidumo pensiją.

33 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2512. 34 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.



52

senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų pasiskirstymas pagal pensijos rūšį

Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, tūkst.

Senatvės pensijų gavėjų skaičius, tūkst.

Netekto darbingumo pensijų gavėjų, sukakusių senatvės pensijos amžių skaičius, tūkst.

Invalidumo pensijų gavėjų, sukakusių senatvės pensijos amžių skaičius, tūkst.

669,0599,6

664,5

597,0

660,3

594,4

21,5 22,5 23,747,9 44,9 42,2

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys 4.3.1-1 iliustracija

Visų valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų skaičius mažėja: senatvės – 0,4 proc., išankstinės – 12,3 proc., netekto darbingumo – 0,2 proc., našlių – 0,9 proc., našlaičių – 3,6 proc. (žr. 1 lentelę). Šį pensijų gavėjų skaičiaus mažėjimą lemia didinamas pensinis amžius ir mažėjantis gyventojų skaičius. Invalidumo, maitintojo ne-tekimo ir ištarnauto laiko pensijų gavėjų skaičius mažėja dėl to, kad šios pensijos naujiems gavėjams nebeskiria-mos, tik tęsiamas paskirtųjų mokėjimas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų skaičius ir vidutinis pensijos dydis 2017 m. sausio mėn.

išankstinė senatvės pensija

Netekto darbingumo

pensija

invalidumo pensija

Našlių pensija

Našlaičių pensija

Maitintojo netekimo

pensija

ištarnauto laiko pensija

Gavėjų skaičius 2017 m. sausio mėn. 7 363 145 247 56 099 218 675 34 529 1 823 417

Pokytis, palygintisu 2016 m. sausio mėn.

–12,3 proc. –0,2 proc. –6,6 proc. –0,9 proc. –3,6 proc. –17,8 proc. –5,4 proc.

Vidutinis pensijos dydis 2017 m. sausio mėn. 197,87 Eur 188,46 Eur 237,37 Eur 22,37 Eur 103,59 Eur 180,09 Eur 207,13 Eur

Pokytis, palygintisu 2016 m. sausio mėn.

+7,2 proc. +6,7 proc. +6,9 proc. –0,3 proc. +7,6 proc. +8,9 proc. +6,8 proc.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys 4.3.1-1 lentelė

2016 m. gruodžio 28 d. Vyriausybė patvirtino35 naujus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir ei-namųjų 2017 metų draudžiamųjų pajamų dydžius. Dėl to nuo 2017 m. sausio 1 d. didėjo valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydis 8 Eur – nuo 112 Eur iki 120 Eur, o einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis – 31

35 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio, maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“.



53

euru – nuo 445 Eur iki 476 Eur. Šis padidinimas palietė apie 802 tūkst. valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų. Dėl padidėjusių bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų dydžių vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidėjo vidutiniškai apie 20 Eur ir 2017 m. sausį sudarė apie 287,07 Eur. Taip pat didėjo ir kitos valstybinio socialinio draudimo pensijos, išskyrus našlių pensijų bazinį dydį – jis nesikeitė. Tačiau nuo 2018 m. našlių pensijų bazinis dydis bus indeksuojamas, kaip ir kitos valstybinio socialinio draudimo pensijos. Naujos re-dakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytos aiškios pensijų indeksavimo taisyklės (4.3.2 poskyris). Pensijoms padidinti nuo sausio 1 d. papildomai buvo skirta apie 167,4 mln. Eur.

4.3.2. NAUjoS REDAkcIjoS SocIAlINIo DRAUDIMo pENSIjų įSTATyMAS

Siekiant užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, 2016 m. birželio 29 d. buvo priimta nauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, kuria nuo 2018 m. sausio 1 d. pertvarkoma pensijų sistema.

Esminės naujo teisinio reguliavimo nuostatos – nauja pensijų sandara, apskaitos vienetų įvedimas ir indeksavi-mas. Naujojoje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad pensiją sudarys bendroji ir individualioji pensijos dalys. Ben-droji pensijos dalis pakeis šiuo metu galiojančią pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus, o individualioji pensijos dalis pakeis papildomą pensijos dalį ir atspindės asmens mokėtų įmokų dalį į socialinio draudimo sistemą.

Įstatyme įvesta apskaitos vienetų sistema individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti. Kiekvienas apdraustasis už sumokėtą per metus pensijų socialinio draudimo įmokų sumą tais metais įgis tam tikrą apskaitos vienetų skai-čių. Jei per metus įmokų suma, kokią nustatytu tarifu turi sumokėti pagal darbo sutartį dirbantis asmuo nuo vidu-tinio tų metų darbo užmokesčio, sumokėta, bus įgyjamas 1 apskaitos vienetas. Atitinkamai sumokėjus daugiau ar mažiau, bus įgyjamas proporcingai didesnis ar mažesnis apskaitos vienetų skaičius. Sukauptas pensijos apskaitos vienetų skaičius bus žinomas per visą darbo karjerą. Einamoji viešai skelbiama vieno pensijos apskaitos vieneto vertė leis sužinoti visų sukauptų pensijos apskaitos vienetų piniginę išraišką.

Pagal naująjį reguliavimą, senatvės pensija bus lygi bendrosios ir individualiosios dalių sumai. Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama β × B, kai β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo, B – bazinė pensija (dydis eurais), o individualioji pensijos dalis būtų lygi V × p, kai V – asmens su-kauptas apskaitos vienetų skaičius, p – apskaitos vieneto vertė eurais.

Kitas labai svarbus pakeitimas yra aiškių pensijų indeksavimo taisyklių nustatymas. Šiuo metu valstybinės socialinio draudimo pensijos didinamos, kai Vyriausybė patvirtina naujus valstybinio socialinio draudimo bazi-nės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius. Naujojoje įstatymo redakcijoje nustatyta pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, įvertinant šio rodiklio pokyčius per pastaruosius trejus me-tus, indeksavimo koeficiento apskaičiavimo metus ir trejus prognozinius metus. Indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leidžia atsižvelgti ne tik į ekonominius rodiklius (darbo užmokesčio augimo tempus), bet ir į įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų, skaičiaus pokyčius. Aiškios pensijos indeksavimo taisyklės neleis didinti pensijų viršijant SODROS galimybes ar atėjus sunkmečiui jas mažinti.

Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat yra numatyta pamažu didinti būtinojo stažo senatvės pensijai skirtą reikalavimą nuo šiuo metu taikomų 30 metų iki 35 metų. Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį yra skiriama senatvės pensija, jau yra 37 metai.

Svarstant šią įstatymo redakciją, nebuvo priimti siūlymai griežtinti išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mo-kėjimą, nors šias rekomendacijas siūlė Europos Sąjungos Taryba. Taip pat atsisakyta siūlymo senatvės pensijos amžių didinti kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų ar daugiau.



54

4.3.3. SUMAŽINTų pENSIjų koMpENSAVIMAS

Siekiant kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl sunkmečiu (2010–2011 m.) taikyto valstybinių socialinio draudimo pensijų mažinimo, 2014 m. buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbin-gumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas36. Kompensuojamųjų sumų išmokėjimas buvo išdalytas per trejus metus tokiomis dalimis: 2014 m. – 20 proc., 2015 m. ir 2016 m. – po 40 proc. 2016 m. buvo išmokėta po 40 proc. apskaičiuotos sumos (išmokama po 10 proc. kas ketvirtį – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais). Sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensavimo sumos išmokėtos 462,3 tūkst. gavėjų. Kom-pensuojamosioms sumoms išmokėti iš viso panaudota 160 tūkst. EUR.

2015 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas37 (toliau – Kompensavimo įsta-tymas), nustatantis kompensavimo tvarką dirbusiems senatvės pensijų gavėjams, kuriems pensija 2010–2011 m. buvo papildomai mažinama dėl gaunamų draudžiamųjų pajamų. Senatvės pensijų kompensuojamąsias sumas buvo numatyta išmokėti dalimis 2016–2018 m., t. y. 2016 m. birželio mėn. ir 2017 m. kovo mėn. – po 33 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, o 2018 m. kovo mėn. – 34 proc. senatvės pensijos kompensuoja-mosios sumos. Tačiau 2016 m. gruodžio 20 d. buvo priimti Kompensavimo įstatymo pakeitimai38, kurie paspartino nustatytą tvarką. 2016 m. birželio mėnesį išmokėta 33 procentai, 2017 m. kovo mėnesį – likusi dalis – 67 procentai apskaičiuotos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Šios kompensacijos išmokėtos 73,8 tūkst. gavėjų. Kompensacijoms panaudota apie 120 mln. EUR.

Senatvės pensijų, papildomai sumažintų dėl to, kad jų gavėjai dirbo, kompensuojamosios sumos taip pat bus išmokamos paveldėtojams. Turto paveldėtojai turės kreiptis į SODRĄ, pateikti prašymą ir pristatyti paveldėji-mo dokumentus. Paveldėtojams bus grąžinta visa apskaičiuota kompensacijos suma. Prašymus išmokėti pensijų kompensacijas iki 2017 m. sausio 31 d. pateikusiems gavėjų turto paveldėtojams pinigai buvo išmokėti su kitais gavėjais – kovą. Vėliau pateikusiems prašymus (nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) paveldėtojams kompensuojamosios sumos bus išmokamos per 3 mėnesius.

4.3.4. VAlSTyBINIo SocIAlINIo DRAUDIMo REzERVINIS foNDAS

Naujoji Socialinio draudimo įstatymo redakcija įpareigojo Vyriausybę patvirtinti SODROS rezervo formavi-mo, valdymo ir naudojimo nuostatus39. Rezervo fondo tikslas – kaupti piniginius išteklius, reikalingus socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai trūksta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamos socialinio draudimo rūšies pajamų. Rezervinis fondas, kurio lėšos būtų skirtos pensijų išmokų deficitui dengti, esant nesta-biliai ekonominei situacijai šalyje bei negatyviems demografinių pokyčių padariniams, padėtų palaikyti pensijų lygį. Į valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą kalendoriniams metams pasibaigus būtų pervedama pensijų draudimo įmokų dalis, viršijanti tų metų pensijų išlaidas. Rezervinį fondą formuoti būtina, norint, kad krizės metu ar suprastėjus demografinei padėčiai nereikėtų mažinti pensijų, kurias vėliau tektų vėl kompensuoti, taip sukuriant papildomus finansinius įsipareigojimus valstybei. Rezervinio fondo dalis, skirta pensijoms, būtų paskutinių praėju-sių metų valstybinio socialinio draudimo išlaidų pensijų išmokoms dydžio suma (nes pensijoms reikia daugiausia

36 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensa-vimo įstatymas Nr. XII-886.

37 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžia-mųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923.

38 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžia-mųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XIII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-129.

39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtini-mo“ projektas Nr. 16–11595.



55

lėšų ir jos mokamos ilgą laiką). Siūlomo dydžio rezervas pensijoms 2017 m. sudarytų apie 7,8 mlrd. Eurų, t. y. apie 22 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pensijų lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu galėtų būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Banko, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų bei tarptautinių finansinių or-ganizacijų, kurioms priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius, denominuotus euro valiuta. Rezervo fondo lėšos, įvertinus ekonominę padėtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu būtų naudojamos tik nustačius ir paskelbus išskirtines aplinkybes, kai dėl šių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais neužtenka vienos ar kelių nurodytų socialinio draudimo rūšių pajamų.

4.3.5. pENSIjų kAUpIMAS II pAkopoS pRIVAčIUoSE pENSIjų foNDUoSE

Lietuvos Banko duomenimis40, Lietuvoje veikia 5 pensijų kaupimo bendrovės: 4 valdymo įmonės ir 1 gyvybės draudimo bendrovė, kurios valdo 21 II pakopos pensijų fondą. 2017 m. pradžios duomenimis, pensijų kaupimo bendrovėse savo lėšas kaupia apie 1,25 mln. Lietuvos gyventojų. Visų veikiančių pensijų fondų grąža 2016 m. buvo teigiama, o vidutinis II pakopos investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus sudarė 4,37 proc. Bendra II pakopos pensijų fondų turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,49 mlrd. EUR.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos sąlygos, kai kaupiamąją pensijų įmoką sudaro valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka ir papildoma iš valstybės biu-džeto lėšų už dalyvį mokama pensijų įmoka. Naujoji pensijų kaupimo sistemos finansavimo tvarka yra taikoma visiems dalyviams, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašė po 2013 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, apskaičiuojama kaip Pensijų siste-mos reformos įstatyme nustatytas procentas nuo dalyvio pajamų. Papildomą iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamą pensijų įmoką (dar kitaip vadinama skatinamoji įmoka) sudaro nustatytas procentas nuo Lietuvos statis-tikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.

Nuo 2016 m. padidėjo įmokos į pensijų fondus. Šiuo metu įmoka susideda iš 2 proc. valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, 2 proc. sudarančios papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 2 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio). 2014–2015 metais buvo 2 proc. valsty-binio socialinio pensijų draudimo įmokos, 1 proc. sudarančios papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų.

2016–2017 m. įvyko keli pokyčiai pensijų fondų rinkoje. Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba 2016 m. liepos 14 d. leido perduoti teises ir pareigas, atsirandančias iš UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ pensijų kaupi-mo sutarčių, UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Pasibaigus pensijų fondų valdymo perdavimo procesui, UAB „Swedbank investicijų valdymas“ dabar valdo aštuonis II pakopos pensijų fondus. Taip pat nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 0,5 proc. mažėjo atskaitymų iš dalyvio vardu įmokėtų įmokų dydis, o nuo 2017 m. sausio 1 d. tokie atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų nebetaikomi.

SODROS, registruojančios naujas kaupimo sutartis, duomenimis, naujų dalyvių, pasirašiusių 2016 m. pensijų kaupimo sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis, buvo 52 791. Lietuvos Bankas Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei KIS rinkos apžvalgoje pateikia, kad 2016 m. antrąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 237,8 mln. EUR, arba 10,57 proc., ir gruodžio pabaigoje sudarė 2 487,16 mln. EUR, augimas per metus sudarė 17,27 proc. (366,32 mln. EUR). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba į pensijų fondus pervedė 153,48 mln. EUR, pasirinkę mokėti papildomai dalyviai – 66,63 mln. EUR, o valstybė jiems papildomai pervedė 70,29 mln. EUR.

40 Lietuvos banko 2016 m. Finansų rinkos dalyvių veiklos Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondų bei KIS rinkos apžvalga ISSN 2335-8378.



56

2016 m. 48,5 proc. (25 857 asmenys) naujų dalyvių rinkosi akcijų pensijų fondus, 38,4 proc. (20 459 asme-nys) – vidutinės akcijų dalies pensijų fondus. Mažos akcijų dalies ir konservatyvaus investavimo pensijų fondus rin-kosi atitinkamai 11,4 ir 1,7 proc. naujų dalyvių. Toks naujų dalyvių pasirinkimas rodo, kad, esant palankiai situacijai akcijų rinkose, dalyviams priimtina didesnė rizika.

Pensijų fondų dalyvių pasisikirstymas pagal investavimo strategijas

Konservatyuvaus investavimo

Mažos akcijų dalies

Vidutinės akcijų dalies

Akcijų17 %

24 %

8 %51 %

Lietuvos Banko duomenys 2016 m. 4.3.5-1 iliustracija

Pensijų fondai pagal investavimo strategijas Pensijų fondų skaičius Dalyvių skaičius Valdomo turto vertė, mln. eUR

Konservatyvaus investavimo 6 102 106 231,30

Mažos akcijų dalies 4 293 780 623,85

Vidutinės akcijų dalies 7 644 366 1 294,03

Akcijų 4 215 786 337,99

Iš viso 21 1256038 2 487,16

Lietuvos Banko duomenys 2016 m. 4.3.5-2 lentelė

Didėjo koncentracija rinkoje. 2016 m. pabaigoje 79 proc. turto buvo sutelkta trijų pensijų kaupimo bendrovių valdomuose fonduose: UAB „Swedbank investicijų valdymas“ – 37,40 proc. ir UAB „SEB investicijų valdymas“ – 26,00 proc., o 15,74 proc. – UAGDPB „Aviva Lietuva“.



57

ii pakopos pensijų fondų valdomo turto pasisikirstymas pagal pensijų kaupimo bendroves

SEB IV26,00 %

Aviva Lietuva 15,74 %

INVL AM 9,83 %

DNB IV 11,03 %

Swedbank IV 37,40 %


Pasikeitus finansavimo schemai nuo 2014 m. pensijų kaupimo sistema tapo palankesnė dalyviams. Dalyviui suteikta daugiau laisvės keisti pensijų kaupimo bendrovę į kitą, kai jo vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji pensijų įmoka (anksčiau keisti bendrovę buvo galima tik praėjus trejiems metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo), arba keisti pensijų fondą toje pačioje bendrovėje. 2012–2015 m. vidutiniškai apie 3 proc. pen-sijų kaupimo dalyvių pakeitė pensijų kaupimo bendrovę ir tik apie 1 proc. dalyvių pakeitė pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje. 2016 m. pakeisti pensijų kaupimo bendroves nusprendė 36 094 dalyviai. Palyginti su ankstesniais metais, pensijų kaupimo bendrovių keitimo aktyvumas padidėjo 13,6 proc. Pensijų fondus toje pačioje bendrovėje keitė 10 459 dalyviai, dažniausiai buvo pereinama į didesnės akcijų dalies fondus. Pagrindinė priežas-tis – geri rizikingesnių fondų rezultatai. Pensijų fondus rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į laikotarpį, likusį iki pensijos. Senstant riziką reikėtų mažinti, o likus 7 metams iki pensijos patartina pereiti į konservatyvaus investa-vimo pensijų fondus, kad artėjant pensijai sukauptos lėšos būtų išsaugotos ir nenuvertėtų dėl rinkos svyravimų.

Pensijų kaupimo bendroves keitę dalyviai 2016 m.

swedbank iV

Danske ciV

DnB iV

inVlAm

seB iV

Aviva lietuva

11965

Išėjo į kitą PKB

Atėjo iš kitos PKB

-12235

-5421 113

-4822 2564

-2813 7105

-6628 7520

-4175 6827




58

Pagal 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 patvirtintą Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriau-sybės programos priemonę 214.4. numatyta įvertinti dabartinės antrosios ir trečiosios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumą ir jos tobulinimo galimybes. Taip pat Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 167) numatyta atlikti antrosios pako-pos pensijų fondų finansavimo šaltinio pakeitimo iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto į valstybės biudžetą tikslingumo įvertinimą ir įgyvendinimą (jeigu įvertinimo rezultatai teigiami) bei antrosios ir trečiosios pakopų sistemos tobulinimą ir profesinių pensijų kaupimo skatinimą (priemonę planuojama įgyvendinti 2018 m. IV ketvirtį).

4.4. VAlstyBiNĖs PeNsijOs, VAlstyBiNĖs ŠAlPOs iŠMOKOs iR PARAMA PAsiPRieŠiNiMO 1940–1990 M. OKUPACijOMs DAlyViAMs iR NUKeNtĖjUsieMs AsMeNiMs

4.4.1. VAlSTyBINėS pENSIjoS IR ŠAlpoS IŠMokoS

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujojo socialinio modelio paketui priklausantys Tikslinių kompensacijų41 ir Šalpos pensijų įstatymai.42 Iki 2017 m. sausio 1 d. šalpos išmokų ir slaugos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų (toliau – tikslinės kompensacijos) skyrimas ir mokėjimas buvo reglamentuotas viename įstatyme43. Atsižvelgiant į tai, kad tikslinės kompensacijos (tikslinės išmokos, kuriomis tenkinami neįgaliųjų specialieji porei-kiai) pagal savo paskirtį ir esmę skiriasi nuo pensinio pobūdžio išmokų, šios kompensacijos buvo perkeltos į atskirą Tikslinių kompensacijų įstatymą.

Tikslinių kompensacijų dydis susietas su tikslinių kompensacijų baze (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 112 eurų), o šalpos išmokų dydis – su šalpos pensijų baze (nuo 2017 m. sausio 1 d. – 112 eurų), kurias, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iki 2017 m. sausio 1 d. tikslinių kompen-sacijų ir šalpos išmokų dydis buvo susietas su valstybine socialinio draudimo bazine pensija (2016 m. – 112 eurų).

Siekiant nustatyti, kad neįgaliems asmenims mokamos šalpos pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo asme-niui nustatyto netekto darbingumo ir nebūtų didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio, naujajame Šalpos pensijų įstatyme šalpos pensijų dydžiai netekusiems 45 ir daugiau procentų darbingumo asmenims išsidėsto tolygiai pa-gal netekto darbingumą kas 5 proc. (kaip ir darbingumo lygio procentai). Dėl to nuo 2017 m. sausio 1 d. šalpos pen-sijos padidėjo tiems asmenims, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 metų ir yra netekę 100–90 procentų darbingumo, 70–65 procentų darbingumo bei 55–50 procentų darbingumo. Taip pat tiems žmonėms, kurie pripažinti neįgaliais po 24 metų ir yra netekę 70–65 procentų darbingumo.

41 Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas Nr. XII-2507. 42 Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2506. 43 Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. I-675.



59

Šalpos neįglumo pensijų dydžiai asmenims, netekusiems 45 ir daugiau procentų darbingumo

Netekti darbingumo

procentai

Pripažinti neįgaliais iki 24 m. Pripažinti neįgaliais po 24 m. Daugiavaikės motinos arba 15 m. neįgaliuosius slaugę asmenys

Koef.Dydis, EUR

(koef. x 112 eurų)Koef.

Dydis, EUR(koef. x 112 eurų)

Koef.Dydis, EUR

(koef. x 112 eurų)

100 proc. 2,25 252 1 112 1,5 168

95 proc. 2,16 241,92 0,99 110,88 1,48 165,76

90 proc. 2,08 232,96 0,98 109,76 1,47 164,64

85 proc. 2 224 0,96 107,52 1,46 163,52

80 proc. 1,91 213,92 0,95 106,4 1,45 162,4

75 proc. 1,82 203,84 0,94 105,28 1,31 146,72

70 proc. 1,74 194,88 0,93 104,16 1,18 132,16

65 proc. 1,65 184,8 0,91 101,92 1,05 117,6

60 proc. 1,43 160,16 0,9 100,8 1 112

55 proc. 1,2 134,4 - - - -

50 proc. 0,98 109,76 - - - -

45 proc. 0,75 84 - - - -

Šalpos pensijų įstatymas 4.4.1-1 lentelė

Šalpos pensijų įstatymo ir Tikslinių kompensacijų įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teise, nustatant, kad šie įstatymai taikomi ES valstybių narių ar EEE susitarimą sudariusių valstybių piliečiams ir jų šeimų nariams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomi šie įstatymai.

2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisoje44 nustatyta, kad tikslinė kom-pensacija ar tikslinis priedas, paskirtas globėjo ar rūpintojo neturintiems pilnamečiams asmenims, kurie dėl svei-katos būklės negali patys atsiimti paskirtos išmokos ar įgalioti, kad šias išmokas atsiimtų kitas asmuo, gali būti mokami juos slaugantiems asmenims. Jeigu į teismą kreipiasi prokuroras arba globos (rūpybos) institucija, tikslinė kompensacija ar tikslinis priedas galėtų būti mokami asmeniui, kuris kreipėsi į prokurorą ar globos ar rūpybos insti-tuciją ir atitinka bent vieną iš įstatyme nurodytų sąlygų, pvz., yra deklaravęs gyvenamąją vietą kartu su slaugomu asmeniu, yra slaugomo asmens artimasis giminaitis, tvarko su slaugomu asmeniu bendrą ūkį ar buvo slaugomo asmens globėjas (rūpintojas) iki slaugomo asmens pilnametystės. Šia įstatymo pataisa siekiama užtikrinti, kad dėl sveikatos būklės negalintiems atsiimti paskirtos išmokos neįgaliesiems būtų užtikrintas jų specialiųjų poreikių tenkinimas tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytomis finansinės pagalbos priemonėmis.

2016 m. lėšų poreikis valstybinėms pensijoms ir pensinio pobūdžio išmokoms šiek tiek padidėjo, palyginti su 2015 m., ir sudarė apie 135 mln. eurų (žr. 4.4.1.-2 iliustraciją).

44 Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-150.



60

išlaidos valstybinėms pensijoms ir rentoms 2012–2016 m.

Pensinio pobūdžio išmokų mokėjimą administruojančių įstaigų duomenys 4.4.1-2 iliustracija

Toliau pateiktoje 4.4.1.-3 iliustracijoje matome, kad didžioji šių lėšų dalis, t. y. 64,53 mln. eurų, buvo skirta pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms išmokėti (šių lėšų poreikis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,8 proc.), apie ketvirtadalis visų lėšų, t. y. 38,49 mln. eurų, skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms, apie aš-tuntadalis – Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybinėms pensijoms.

2016 m. valstybės biudžeto lėšos (mln. eur) pensinio pobūdžio išmokoms pagal atskiras jų rūšis

Pensinio pobūdžio išmokų mokėjimą administruojančių įstaigų duomenys 4.4.1-3 iliustracija

Pasikeitęs teisinis reguliavimas atnešė teigiamų pokyčių tam tikroms socialinėms grupėms. Nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams45, asmenys, gaunantys valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją kaip pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių,

45 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730.



61

žuvusių kovos lauke, ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų ar streikų malšinimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našlaičiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai, įgiję teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi teisę pasirinkti, kurią pensiją jie pageidauja gauti. Iki tol minėtiems našlaičiams įgijus teisę gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (iš jų – ir nukentė-jusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją), kuri galėjo būti mažesnė, jie prarasdavo teisę gauti valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją.

2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė kitą Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą46, ku-riuo nustatyta, kad Respublikos Prezidento sutuoktinis, kuris Respublikos Prezidento kadencijos metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, sukakęs senatvės pensi-jos amžių arba netekęs 60 procentų ir daugiau darbingumo ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi teisę gauti 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio valstybinę pensiją.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymu, per 2016 metus paskyrė 286 antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikėms motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms), išauginusioms iki 8 metų ir ge-rai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų, 14 antrojo laipsnio valstybinių pensijų laisvės kovų dalyviams ir 2 antrojo laipsnio valstybines pensijas garbės donorams. Taip pat minėta komisija pritarė, kad būtų teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei 8 Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kandidatūros pirmojo laipsnio valstybinėms pensijoms skirti. 2016 m. lėšų poreikis Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybinėms pensijoms nedaug sumažėjo, palyginti su 2015 m., ir sudarė apie 20,38 mln. eurų (žr. 4.4.1-4 iliustraciją).

išlaidos i ir ii laipsnio valstybinėms pensijoms 2010–2016 m.

11,22išlaidos, mln. eur

10,7 10,32 9,46

16,19

21,4320,38

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys 4.4.1-4 iliustracija

46 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1, 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymas Nr. XII-2587.



62

2016 m. rugsėjo 13 d. Seimas priėmė Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams įstatymą47, kuriame nustaty-ta, kad Nepriklausomybės gynėjai, netekę darbingumo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. įvykių ir po to vykdytos SSSR agresijos, laidojami valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 BSI dydžio (1 520 eurų) laidojimo išlaidų kompensaciją. Šios įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.

2017 m. baigtas valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų, kompensavimas. 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą48, kuriuo paankstinta pensijų kompensavimo pabaiga – vietoj 2018 m. pirmojo ketvirčio nustatytas 2017 m. pirmasis ketvirtis. Kompensuojamųjų sumų paveldėtojai dėl šių sumų išmokėjimo gali kreiptis iki 2018 m. gruodžio 31 d., o asmenys, kuriems valstybinių pensijų mokėjimas nu-trauktas, – iki 2018 m. spalio 31 d. Šioms pensijoms kompensuoti buvo panaudota 6 224,5 tūkst. eurų.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimai49, kuriais sumažinta administracinė našta asmenims, besikreipiantiems dėl vienkartinių pašalpų už žuvusius pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvius ar dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, nustačius galimybę, kad tam tikrus duomenis (apie statusą, sužalojimą) ar dokumentus gautų pati savivaldybės administracija.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas50, kuriame numatyta, kad ci-vilinės būklės aktai (gimimas, santuoka, mirtis ir kt.) bus registruojami Gyventojų registre, o įrašų įregistravimo popieriniai liudijimai asmenims nebeišduodami. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai patikslinti ir valstybines pensijas, šalpos išmokas, tikslines, vienkartines kompensacijas reglamentuojantys teisės aktai51 nustatant, kad tėvystės (motinystės) ryšius, santuoką ir mirtį patvirtinančius dokumentus asmenys, besikreipiantys dėl atitinkamos išmo-kos, šią išmoką mokančiai įstaigai ar institucijai turi pateikti tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kituose valstybės, žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose.

4.4.2. pARAMA pASIpRIEŠINIMo 1940–1990 M. okUpAcIjoMS DAlyVIAMS IR NUkENTėjUSIEMS ASMENIMS

Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms už būsto šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį ir nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas mokėti 2016 m. panaudota 0,125 mln. eurų, t. y. 14 proc. mažiau nei 2013 m. Kompensacijų gavėjai yra žuvusiųjų šeimos, nepriklausomybės gynėjai, kurie neteko 45 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidai) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir jų šeimos, taip pat nepriklausomybės gynėjai, kurie buvo sunkiai ar

47 Lietuvos Respublikos kompensacijų Nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agre-sijos bei jų šeimoms įstatymo XII-954 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2601.

48 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-129.

49 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 269 „Dėl Vienkartinių pašalpų žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms skyrimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 177 „Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams“.

50 Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111. 51 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl Vienkartinių kompensacijų ir lengvatų asmenims, patyru-

siems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuta-rimas Nr. 1004 „Dėl Vienkartinių kompensacijų asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 128 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1665 „Dėl Valstybinės signataro rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“.



63

apysunkiai sužaloti. Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2016 m. vidutiniškai per mėnesį šia vals-tybės parama pasinaudojo 440 asmenų (šeimų), t. y. 11 proc. daugiau ne 2015 m.

Per 2016 m. buvo išmokėta 20 kompensacijų asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariai ir gyventojai, laikinai išsiųsti dirbti į 30 kilometrų nuo avarijos židinio esančią zoną arba statyti Slavutičiaus miesto Ukrainoje), jeigu jų sveikatai buvo padaryta žala (toliau – dalyviai), t. y. 61,5 proc. mažiau nei 2015 m., vidutinės išmokos dydis sudarė 1 420 eurų.

Vienkartinio pobūdžio išmokos skiriamos ir pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvių, žuvusių kovo-jant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, įkalinimo, taip pat po įkalinimo buvusios tremties metu, šeimoms52. Kariai savanoriai yra laidojami valstybės biudžeto lėšomis (skiriama 20 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpa – 760 eurų). Savivaldybių administracijos per 2016 m. skyrė 53 pašalpas už mirusius / žuvusius karius savanorius. Pašalpos dydis susietas su pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvio žūties aplinkybėmis. Taip pat šiame teisės akte nustatyta, kad vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į už praeitų metų infliaciją, todėl šių išmokų dydžiai išaugo. Nuo įstatymo įsigalio-jimo, t. y. nuo 1998 m., iki 2016 m. šių išmokų dydžiai išaugo 48,5 proc., išskyrus 2008 m. nustatytą vienkartinę pašalpą pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių-karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties pasibaigus įkalinimui metu, šeimos nariams, kuri didėjo 14 proc.

52 Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas Nr. VIII-871; Lie-tuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas Nr. VIII-541.


Piniginė socialinė parama, socialinė aprėptis

5 Piniginė socialinė parama, socialinė aprėptis

5.1. PiNiGiNĖ sOCiAliNĖ PARAMA

Efektyvus piniginės socialinės paramos teikimas yra vienas pagrindinių veiksmų, kurie būtini siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sušvelninti nepritekliaus ir socialinės atskirties pasekmes bei finansinėmis priemonėmis skatinti šeimas, auginančias vaikus.

Šiame skyriuje pateikti 2016 m. ir 2017 m. I pusmečio piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginan-čioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, sistemos pokyčiai ir tendencijos. Pateikiama statistinė informa-cija apie išmokas vaikams, piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, socialinę paramą mokiniams ir paramą mirties atveju.

5.1.1. IŠMokoS ŠEIMoMS IR VAIkAMS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu53, 2016 m. vaikus auginantiems ir (ar) globo-jantiems asmenims iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto buvo mokamos šios išmokos: vienkartinė išmoka vaikui (vaikui gimus ar įvaikinus vaiką), išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkar-tinė išmoka įsikurti.

2016 metais (iki 2017 m. sausio 1 d.) išmoka vaikui buvo mokama vertinant šeimos pajamas: vaikams nuo gi-mimo iki 2 metų skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį, vaikams nuo 2 iki 7 metų bei gausių šeimų vaikams iki 18 metų – 0,4 BSI dydžio (15,2 Eur) išmoka, jeigu bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės negu 1,5 valstybės remia-mų pajamų (toliau – VRP) dydžio (153 Eur).

2016 m. birželio 28 d. priimti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai54, kuriais nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtintos dvi naujos išmokų rūšys – išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

4 BSI dydžio (152 Eur) išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą),

53 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621. 54 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo pa-

pildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymas.


P I N I G I N ė S O c I A L I N ė P A R A m A , S O c I A L I N ė A P R ė P T I S

65

jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mo-kykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos.

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų). Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 BSI dydžio (152 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 BSI dydžiu (152 Eur).

2016 m. rugsėjo 21 d. priimti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimai55, kuriais nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeistas išmokos vaikui mokėjimo teisinis reguliavimas. Išmoka vaikui, kai šeimoje auginamas ir (ar) globojamas vienas ar du vaikai, pradėta mokėti iki vaikui sukaks 18 metų (anksčiau buvo mokama iki 7 metų), vertinant šeimos gaunamas pajamas, o šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ir daugiau vaikų, – iki 18 metų jau nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Šiuo įstatymu taip pat į nacionalinę teisę perkeltos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų len-gviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES), nuostatos, kuriomis valsty-bės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos nariams gauti išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai.

Pažymėtina, kad vienas iš 2018–2020 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetinių darbų – finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms plėtra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės progra-mos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respu-blikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), numatyta išmokos vaikui („vaiko pinigų“) visiems šeimo-je auginamiems (globojamiems) vaikams sistemos sukūrimas ir įteisinimas. Tai viena iš kompleksinių finansinių priemonių, kuri prisidėtų prie demografijos problemų sprendimo ir pagerintų šeimų, auginančių ir (ar) globojančių vaikus, finansinę padėtį.

5.1.2. pINIgINė SocIAlINė pARAMA NEpASITURINTIEMS gyVENTojAMS

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas56. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa ir teikiamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompen-sacijos (toliau – kompensacijos). Ši parama teikiama įvertinus nuosavybės teise turimo turto ir gaunamų pajamų dydį. Socialinė pašalpa ir kompensacijos skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių turimo turto vertė nevir-šija jų gyvenamajai vietovei nustatyto vidutinės turto vertės normatyvo57.

Šiuo metu visose Lietuvos savivaldybėse taikomas vienodas piniginės socialinės paramos teikimo modelis – socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.

55 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimas įstatymas. 56 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675. 57 Asmens turimo turto vertė turi neviršyti jo gyvenamajai vietovei nustatyto vidutinės turto vertės normatyvo. Kiekvieno tipo nekilnojamojo

turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.



66

Atsižvelgiant į minėto įstatymo įgyvendinimo stebėseną, taip pat įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2015 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. rekomendacijas Lietuvai dėl Lietuvos nacionalinės reformų pro-gramos su Tarybos nuomone dėl Lietuvos stabilumo programos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nepasi-turintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrinti šios paramos adekvatumą, didinti darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, 2016 m. rugsėjo 20 d. priimti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai58, kuriais patobulintas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinis reguliavimas, susijęs su socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schemos taikymu ir papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimu įsidarbinus.

Siekiant didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą, nustatyta, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims. Išplėstas ir įtvirtintas kaip imperatyvi teisės norma aplinkybių sąrašas, kai socialinės pašalpos proporcingo mažinimo schema netaikoma. Įsigaliojus priimto įstatymo nuostatoms, socialinės pašalpos dydis darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims negali būti mažinamas ir tais atvejais, kai jie: 1) socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Lietuvos teritorinės darbo biržos ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba 2) dalyvau-ja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Taip pat atsisakyta nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyta, kad 50 proc. sumažinta socialinė pašalpa būtų teikiama nepinigine forma.

Didinant socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti, minėto įstatymo pakeitimais nuo 12 iki 6 mėnesių sutrumpintas registravimosi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnybo-je laikotarpis, kai, paramos gavėjui įsidarbinus, papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo. Taip pat nustatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į asmens gaunamas pajamas neįskaitoma stipendija, teikiama bedarbiams, kurie dalyvauja be-darbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme.

Siekiant paskatinti dirbti ir užsidirbti nepasiturinčių šeimų vaikus, taip pat didinti socialinę įtrauktį tarp jaunimo ir kt., nustatyta, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, asmenų iki 18 metų su darbo santykiais susijusios pajamos neįskaitomos į asmenų gaunamas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad tikslinę paskirtį turinčios išmokos nėra įskaitomos į asmens gaunamas pajamas, nuo 2016 m. sausio 1 d. vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, mokamas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas taip pat neįskaitomas į gaunamas pajamas skiriant piniginę socialinę paramą.

Užtikrinant tinkamą Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikala-vimais, minėtu įstatymu į nacionalinę teisę perkeltos Direktyvos 2014/54/ES nuostatos, kuriomis valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos na-riams gauti piniginę socialinę paramą.

Efektyviai teikiama piniginė socialinė parama, gerėjanti Lietuvos ekonominė būklė, teigiami darbo rinkos poky-čiai prisidėjo prie paramos gavėjų skaičiaus ir šios paramos mokėjimo išlaidų mažėjimo. Paramos gavėjų kaita bei paramą gaunančių asmenų skaičiaus pokyčiai parodė, kad parama yra veiksminga ir piniginės socialinės paramos sistema atitinka esminę savo paskirtį – padėti žmonėms tuo metu, kai jiems labiausiai reikia pagalbos, didina paramą gaunančių asmenų motyvaciją integruotis į darbo rinką, mažina ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos.

58 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas.



67

Numatoma ir toliau tobulinti piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų ir aktyvios darbo rinkos politi-kos priemonių suderinamumą, pereinant nuo pasyvių prie aktyvių ir užimtumą skatinančių paramos formų inte-gruojant nedirbančius asmenis į darbo rinką.

5.1.3. SocIAlINė pARAMA MokINIAMS

Valstybės nustatytos socialinės paramos mokiniams (mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio rei-kmenims įsigyti) teikimo sąlygos 2016 m. ir 2017 m. I pusmetį nesikeitė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu59, įvertinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas, mokiniams suteikta teisė į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams. Teisė nuspręsti, kokią nemokamo maitinimo rūšį (rūšis) – pietus, maitinimą mokyklų organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, pusryčius ar pavakarius – mokiniams teikti savo įsteigtose mokyklose, suteikta mokyklos steigėjui60. Savivaldybėms suteikta teisė skirti nemokamą maitinimą, įskaitant pus-ryčius ir pavakarius, išskirtiniais atvejais savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Tam tikslui nuo 2016 m. sausio 1 d. skiriamų lėšų suma padidinta nuo 2 iki 4 proc. išlaidoms socialinei paramai mokiniams finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų61.

Užtikrinant, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos būtų naudojamos efektyviai, ir siekiant, kad vaikų mityba atitiktų fiziologines normas, nustatyti rekomenduojami minimalūs ir maksimalūs vienam mokiniui vienai dienai maisto produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriamų lėšų dydžiai. Maisto produktams įsigyti vienam mokiniui vienai dienai skiriama nuo 1,3 iki 7,7 proc. BSI dydžio suma (nuo 0,49 iki 2,93 Eur)59.

Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašas60 nustato produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius pagal rekomenduojamą kiekvieną nemokamo maitinimo rūšį. Vienai dienai vienam mokiniui pietums skiriama nuo 2,8 iki 4 proc. BSI dydžio suma (nuo 1,06 iki 1,52 Eur); maitinimui mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose – nuo 6,6 iki 7,7 proc. BSI dydžio suma (nuo 2,51 iki 2,93 Eur); pusryčiams ar pavakariams – nuo 1,3 iki 2,2 proc. BSI dydžio suma (nuo 0,49 iki 0,84 Eur).

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pinigais arba nepinigine forma, jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką. Siekiant paremti mažas pajamas gau-nančias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, 2015 m. gruodžio 15 d. priimti Lietuvos Respublikos so-cialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimai61, kuriais nuo 2016 m. mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų suma padidinta nuo 1,2 iki 1,5 BSI dydžio (nuo 45,6 iki 57 Eur).

5.1.4. pARAMA MIRTIES ATVEjU

2016 m. rugsėjo 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas62 (įstatymas išdėstytas nauja redakcija), kuriame įstatyminiu lygmeniu įtvirtinta nauja paramos mirties atveju rūšis – parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką (toliau – parama palai-kams parvežti), nustatyti jos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos ir dydžiai. Iki įsigaliojant šiam įstatymui, ši

59 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686. 60 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1770 „Dėl Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo

patvirtinimo“. 61 Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 8, 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas. 62 Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymas.



68

parama buvo teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Valstybės finan-sinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo taisyklėmis63.

Parama palaikams parvežti teikiama palaikų į Lietuvos Respubliką parvežimą organizavusiam ir išlaidas patyru-siam fiziniam asmeniui, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės negu 3 VRP dydžiai (306 Eur). Paramos palaikams parvežti dydis lygus faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 BSI dydžių (2 052 Eur).

Laidojimo pašalpos dydis nesikeitė. Laidojimo pašalpa yra 8 BSI dydžio (304 Eur) ir skiriama mirusį asmenį laidojančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Priimto įstatymo pakeitimais nustatytas ilgesnis terminas (nuo 6 iki 12 mėnesių), per kurį asmenys gali kreiptis dėl paramos mirties atveju gavimo.

Siekiant nustatyti vienodus reikalavimus laidojimo pašalpai gauti visiems Paramos mirties atveju įstatyme nurodytiems subjektams, atsisakyta reikalavimo, kad mirusio asmens duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyveno, būtų įrašyti į Lietu-vos Respublikos gyventojų registrą, atitinkamai atsisakant teisinio pagrindo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laidojimo pašalpą iš savivaldybės biudžeto lėšų mokėti ir tais atvejais, kai mirusių asmenų gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvos Respublikoje.

Užtikrinant tinkamą Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikala-vimais, minėtu įstatymu į nacionalinę teisę perkeltos Direktyvos 2014/54/ES nuostatos, kuriomis valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas Europos Sąjungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams ir jų šeimos na-riams gauti laidojimo pašalpą.

5.1.5. pINIgINėS SocIAlINėS pARAMoS gAVėjų SkAIčIAUS IR IŠlAIDų pokyčIAI

Piniginės socialinės paramos gavėjai 2012–2016 metais (asmenys, tūkst.)

eil. Nr. išmokos 2012

metai2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai

1. Išmokos asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, iš jų

1.1. Vienkartinė išmoka vaikui 31,8 32,4 32,7 32,95 33,6

1.2. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 8,2 7,4 7,2 6,5 5,66

1.3. Išmoka vaikui 107,1 99,1 88,0 76,3 66,1

1.4. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui 0,006 0,007 0,012 0,011 0,043

1.5. Globos (rūpybos) išmoka 12,1 11,6 11,1 10,5 10,25

1.6. Vienkartinė išmoka įsikurti 3,0 2,9 2,8 2,9 2,55

1.7. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas 0,3 0,4 0,4 0,5 4,8

63 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl Valstybės finansinės paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir Materialinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos pilie-čiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, taisyklių patvirtinimo“.



69


metai2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai

2. Pašalpos bei kitų formų parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, iš jų

2.1. Socialinė pašalpa 221,9 190,0 140,1 110,7 88

2.2. Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos 198,8 204,9 188,5 144,6 129,8

2.3.

Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją

1,1 1,4 1,3 3,0 6,19

2.4. Mokinių nemokamas maitinimas 128,5 109,0 90,5 75,8 63,6

2.5. Parama mokinio reikmenims įsigyti 118,3 97,3 80,4 67,6 54,3

3.Parama nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms

0,3 0,3 0,3 0,4 0,4

4. Parama mirties atveju, iš jų 40,2 41,0 39,5 41,3 40,7

4.1. Laidojimo pašalpa 40,2 41,0 39,5 41,3 40,63

4.2. Parama palaikams parvežti 0,07

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.1.5-1 lentelė

Piniginės socialinės paramos išlaidos 2012–2016 metais (mln. eur)


metai2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai

1. Išmokos asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, iš jų 61,7 59,0 55,1 51,4 50,8

1.1. Vienkartinė išmoka vaikui 13,2 13,4 13,5 13,8 14,04

1.2. Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 0,6 0,6 0,5 0,5 0,43

1.3. Išmoka vaikui 25,2 23,0 20,2 17,4 15,02

1.4. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui 0,002 0,001 0,003 0,003 0,02

1.5. Globos (rūpybos) išmoka 18,8 18,0 17,0 16,3 15,9

1.6. Vienkartinė išmoka įsikurti 3,3 3,2 3,1 2,6 2,6

1.7. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas 0,6 0,8 0,8 0,8 2,8

2. Pašalpos bei kitų formų parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, iš jų 255,7 219,4 161,0 123,0 103,17

2.1. Socialinė pašalpa 173,6 147,2 103,8 77,3 60,75

2.2. Būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos 49,1 44,1 31,3 20,9 17,9

2.3.Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją

0,6 0,6 0,7 1,0 2,41

2.4. Mokinių nemokamas maitinimas 24,2 20,6 19,4 17,0 14,11

2.5. Parama mokinio reikmenims įsigyti 5,4 4,4 3,6 3,1 3,1

2.6. Piniginė socialinė parama savivaldybės sprendimu iš savivaldybių biudžetų 2,8 2,5 2,2 3,7 4,9



70


metai2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai

3.Parama nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms

0,14 0,15 0,13 0,12 0,12

4. Parama mirties atveju, iš jų 12,1 12,7 11,9 12,6 12,47

4.1. Laidojimo pašalpa 12,1 12,7 11,9 12,6 12,34

4.2. Parama palaikams parvežti 0,13

iš viso (1+ 2 + 3 + 4) 329,6 291,3 228,1 187,1 166,6


išlaidų piniginei socialinei paramai pasiskirstymas 2016 metais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.1.5-3 iliustracija

Didžiąją išlaidų piniginei socialinei paramai dalį (51,61 proc.) 2016 m. sudarė išlaidos socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kurios teikiamos įvertinus šeimų pajamas ir turtą. Išmokos asmenims, auginantiems ir (ar) globojantiems vaikus, sudarė 30,5 proc. visų piniginei socialinei paramai skirtų lėšų.

Išlaidos pašalpoms ir kitai paramai mažas pajamas gaunantiems gyventojams teikti 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 11 proc. (nuo 187,1 iki 166,6 mln. Eur).

Vidutiniškai per vieną 2016 m. mėnesį socialinę pašalpą gavo 88,0 tūkst. asmenų (3,1 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2015 m., vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 20,5 proc. (nuo 110,7 iki 88,0 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 21,4 proc. (nuo 77,3 iki 60,75 mln. Eur). Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,03 proc. (nuo 58,2 Eur iki 57,6 Eur).



71

Vidutiniškai per vieną 2016 m. mėnesį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 129,8 tūkst. asmenų (4,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2016 metų mėnesį, palyginti su atitinkamu 2015 m. laiko-tarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 10,2 proc. (nuo 144,56 iki 129,8 tūkst. asmenų). Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2016 metus išleista 14,4 proc. mažiau lėšų nei per 2015 metus – išlaidos sumažėjo nuo 20,9 mln. Eur iki 17,9 mln. Eur.

Geriamojo vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2016 m. mėnesį gavo 39,3 tūkst. asmenų. Palyginti su 2015 m., geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,4 proc. (nuo 42,9 iki 39,3 tūkst. asmenų).

Karšto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2016 m. mėnesį gavo 61,9 tūkst. asmenų. Palyginti su 2015 m., karšto vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 18,3 proc. (nuo 75,8 iki 61,9 tūkst. asmenų).

Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2016 m. mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 24,7 Eur (2015 m. – 24,2 Eur), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 36,5 Eur (2015 m. – 39,2 Eur), geriamojo vandens išlaidų kompensacijos dydis – apie 1,58 Eur (2015 m. – 1,67 Eur), karšto vandens išlaidų kompensacijos dydis – apie 5,0 Eur (2015 m. – 5,66 Eur).

2016 m., palyginti su 2015 m., nemokamą maitinimą vidutiniškai per mėnesį gavusių mokinių skaičius suma-žėjo 16,1 proc. (nuo 75,8 iki 63,6 tūkst. mokinių), pusryčius gavusių mokinių skaičius padidėjo 13 proc. (nuo 2,3 iki 2,6 tūkst. mokinių). Atsižvelgiant į pietus gaunančių mokinių skaičiaus mažėjimą, 2016 m. išlaidos mokinių nemo-kamam maitinimui (maisto produktams) sumažėjo 16,8 proc. (nuo 16,96 iki 14,11 mln. Eur).

2016 m., palyginti su 2015 m., paramos mokinio reikmenims įsigyti gavėjų skaičius sumažėjo 19,7 proc. (nuo 67,6 iki 54,3 tūkst. mokinių). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. lėšų, skiriamų paramai mokinio reikmenims įsigyti, suma buvo padidinta nuo 45,6 iki 57 Eur, išlaidos šiai paramai, palyginti su 2015 metais, padidėjo 0,3 proc. (nuo 3,09 iki 3,1 mln. Eur).

2016 m., palyginti su 2015 m., išlaidos socialinei paramai mokiniams administruoti sumažėjo 14,5 proc. (nuo 0,76 iki 0,65 mln. Eur).

2016 m. socialinės pašalpos, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, socialinės para-mos mokiniams gavėjų ir išlaidų mažėjimui įtakos turėjo nedarbo lygio mažėjimas ir bedarbių skaičiaus mažėjimas (nedarbo lygis 2016 m. sudarė 7,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2015 m., Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 162,6 tūkst. bedarbių, tai yra 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,3 proc. punkto mažiau negu 2015 m. pradžioje; 2017 m. sausio 1 d. šalyje buvo regis-truota 152 tūkst. bedarbių, tai yra 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų, arba 0,5 proc. punkto mažiau negu 2016 m. pradžioje); augančios gyventojų pajamos (spartus minimalios mėnesinės algos didinimas (per 2015–2016 m. – minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 300 iki 380 Eur (21 proc.), vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas (2016 m., palyginti su 2015 m., vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo 7,9 proc.). Socialinės paramos mokiniams gavėjų ir išlaidų mažėjimui taip pat turėjo įtakos bendras mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas, mažėjimas (2016–2017 m. m., palyginti su 2015–2016 m. m., mokinių skaičius sumažėjo 1,3 proc.).

Vidutiniškai per vieną 2017 m. I ketv. mėnesį socialinę pašalpą gavo 84,6 tūkst. asmenų (3,0 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2016 m. I ketv., vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažė-jo 18,6 proc. (nuo 103,99 iki 84,6 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 7,3 proc. (nuo 17,8 iki 16,5 mln. Eur). Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., išaugo 13,46 proc. (nuo 57,2 iki 64,9 Eur).

Vidutiniškai per vieną 2017 m. I ketv. mėnesį būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas gavo 104,7 tūkst. asmenų (3,7 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2017 m. I ketv. mėnesį, palyginti su atitinkamu



72

2016 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas as-menų skaičius sumažėjo 19,2 proc. (nuo 129,5 iki 104,7 tūkst. asmenų). Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2017 m. I ketv. išleista 29,35 proc. mažiau lėšų nei per 2016 m. I ketv. – išlaidos suma-žėjo nuo 10,05 iki 7,1 mln. Eur.

Geriamojo vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per vieną 2017 m. I ketv. mėnesį gavo 31,6 tūkst. asme-nų. Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 18,5 proc. (nuo 38,78 iki 31,6 tūkst. asmenų).

Karšto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per 2017 m. I ketv. mėnesį gavo 45,0 tūkst. asmenų. Paly-ginus su 2016 m. I ketv., karšto vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 26,9 proc. (nuo 61,6 iki 45,0 tūkst. asmenų).

Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2017 m. I ketv. mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 20,6 Eur (2016 m. I ketv. – 24,7 Eur), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūši-mis – 36,7 Eur (2016 m. I ketv. – 36,5 Eur), geriamojo vandens išlaidų kompensacijos dydis – apie 1,7 Eur (2016 m. I ketv. – 1,58 Eur), karšto vandens išlaidų kompensacijos dydis – apie 4,2 Eur (2016 m. I ketv. – 5,0 Eur).

Per 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., nemokamą maitinimą gavusių mokinių skaičius per mėnesį su-mažėjo 17 proc. (nuo 70 iki 58,1 tūkst. asmenų). Atsižvelgiant į sumažėjusį nemokamą maitinimą gavusių mokinių skaičių, mokinių maitinimo dienų skaičių, išlaidos mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4,4 proc. (nuo 4,34 iki 4,15 mln. Eur).

Valstybės garantuojama piniginė socialinė parama ir ateityje turi būti nuosekliai teikiama, atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą bei valstybės finansines galimybes, nukreipta į šeimos stiprinimą, skatinant jos gebė-jimus savarankiškai spręsti socialines problemas ir stiprinant bendruomeninius ryšius.

5.2. sOCiAliNĖs PAslAUGOs

Septynioliktos Vyriausybės programoje viena iš 2016–2020 m. veiklos krypčių yra šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų vaikams, neįgaliesiems, jų šeimoms plėtra, taip pat prevencija ir pagalba socialinės atskirties asmenų grupėms. 2016–2017 m. vykdytos institucinės globos pertvarkos veiksmų plano priemonės, daug dėmesio skirta socialinės rizikos šeimose kylančių problemų prevencijai ir darbui su jomis, siekiant koordinuoti socialinės paramos, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, bendruomeninę bei teisėsaugos pagalbą savivaldybėse, tobu-linti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų kompetenciją ir darbo sąlygas. 2016–2017 m. tęsiama parama savivaldybėms steigiant ir plėtojant integralios pagalbos asmens namuose paslaugas, remiamos nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), teikiančios pagalbą socialinę riziką patiriantiems asmenims.

5.2.1. INSTITUcINėS SocIAlINėS gloBoS pERTVARkA

Siekiant suformuoti Lietuvoje nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų bendruomenėje sistemą, 2014 m. patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas64 (toliau – Veiksmų planas), kuriame numatyti nuoseklūs insti-

64 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvir-



73

tucinės globos pertvarkos veiksmai. Šiuo Veiksmų planu tikimasi pasiekti institucinės globos pertvarkos proveržio šalies mastu. Veiksmų plano priemones numatoma finansuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės para-mos lėšomis, vykdant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Institucinės globos pertvarka įgyvendinama etapais. Pirmame etape planuojama sukurti naujų formų bendruo-meninėms paslaugoms vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms teikti ir šių paslaugų infrastruktūrai plėtoti pagrindą ir išbandyti naujų formų paslaugų organizavimą ir diegimą, antrame etape – plėtoti naujų formų paslaugų organi-zavimą ir diegimą ir sukurti reikiamą infrastruktūrą, skiriant lėšas ir infrastruktūros plėtrai.

Nuo 2015 m., įgyvendinant Veiksmų planą, pradėtas vykdyti projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projek-tas), finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Projektą vykdo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, finansuojamas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis pagal priemonę ,,Institucinės globos pertvarka“ (Nr. 08.4.1-ESFA-V-405).

Projekto tikslas – sukurti sąlygas veiksmingai pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje tei-kiamų paslaugų Lietuvoje, yra tiesiogiai susijęs su institucinės globos pertvarkos tikslais: užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam (ir neįgaliam) vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje; sudaryti sąlygas neįgaliems suaugusiems asmenims, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) gauti individualias jų poreikius atitinkančias bendruomenines paslaugas; skatinti visuomenės vertybinių nuostatų kaitą, formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į sistemos pertvarką, ir užtikrinti vykdomų procesų viešumą.

Per 2016 metus parengti pertvarkai atrinktų globos įstaigose gyvenančių asmenų individualių poreikių nusta-tymo ir planų sudarymo metodinių dokumentų paketai, pagal artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai (rūpybai) programą paruoštas 61 atestuotas socialinis darbuotojas globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo paslaugoms teikti. 2016–2017 m. pradėtos organizuoti priemonės naujų formų bendruomenėms paslaugoms (šeimos modelio bendruomeniniai vaikų globos namai, palydimoji globa, apsaugotas būstas, laikino atokvėpio paslauga ir kt.) išbandyti ir socialinių paslaugų prieinamumui minėtoms asmenų grupėms didinti.

2016–2017 m. vyko klasterio konferencija, skirta tarpinstituciniam, tarpžinybiniam bei tarpsektoriniam ben-dradarbiavimui vykdant institucinės globos pertvarką, visuose regionuose vyko apskritojo stalo diskusijos, semi-narai apie komandinio darbo teorinius ir praktinius aspektus, modeliuojant kompleksiškai teikiamų bendruomeni-nių paslaugų sistemą, vadovams – mokymai apie bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtros vadybą savivaldybėje.

Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į institucinės globos pertvarką, įvaikinimą, globą ir rūpybą, 2016 m. I ketv. atlikti sociologiniai tyrimai – apklausti Lietuvos gyventojai ir institucinės globos pertvarkos dalyviai. Tyrimas pa-rodė, kad institucinės globos pertvarkai pritaria 60 proc. asmenų nuo 36 iki 55 metų, 89 proc. apklaustųjų mano, kad proto ir (arba) psichikos negalią turintys žmonės yra visuomenėje diskriminuojami, tačiau 53 proc. pažymėjo, kad sunkią proto ar psichikos negalią turinčiais žmonėmis privalo rūpintis valstybė, o 62 proc. – kad vaikais, nete-kusiais tėvų globos, turėtų pasirūpinti šeimos nariai ar artimieji, 47 proc. asmenų nenorėtų dirbti ar mokytis kartu su žmonėmis, turinčiais proto ir (arba) psichikos negalią.

Siekiant keisti visuomenės vietos bendruomenės vertybines nuostatas, užtikrinti institucinės globos pertvar-kos viešumą, rezultatų žinomumą, sukurta institucinei globos pertvarkai skirta informacinė sistema – internetinis puslapis www.pertvarka.lt visuomenei ir pertvarka suinteresuotiems asmenims informuoti. Jame sudaryta galimy-bė diskutuoti; vidinei pertvarkos ir Projekto dalyvių komunikacijai skirtas intranetas, elektroninio pašto sistema, kurioje galima sudaryti nedideles ir nesudėtingas duomenų bazes, socialinius žemėlapius bei sistemos palaikymo,

tinimo“.

http://www.pertvarka.lt



74

aptarnavimo, turinio kūrimo paslaugas. Įvairiuose Lietuvos miestuose įvyko 12 socialinių akcijų „Globa. Šeima. Bendruomenė“, organizuota mobili fotografijų paroda apie įvaikinimą, globą šeimoje, proto ir (arba) psichikos negalią turinčius žmones, kitos viešinimo priemonės.

5.2.2. INTEgRAlIoS pAgAlBoS plėTRA

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, o savivaldybėse stokojama nestacionarių paslaugų, alternatyvių stacionariai globai ir slaugai, 2013 m. pradėta įgyvendinti Integralios plėtros pagalbos programa65, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Ja siekiama kokybiškos, integralios pagalbos (slaugos ir sociali-nių paslaugų) asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims jų namuose bei konsultacinės pagalbos šeimos nariams, prižiūrintiems tokius asmenis. Pagal šią programą 2013–2015 m. buvo įgyvendinamas bandomasis pro-jektas 21 savivaldybėje: sukurtos mobilios slaugos ir socialinių paslaugų srities darbuotojų komandos, teikiančios slaugą ir socialines paslaugas į namus, teikiamos konsultavimo paslaugos šeimos nariams ir kt.

Pasibaigus bandomiesiems projektams ir įvertinus jų rezultatus bei kaip integrali pagalba prisidėjo prie gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo, buvo patvirtintas naujas Integralios pagalbos plėtros veiksmų planas 2016–2019 metams66. Pagal šį planą integrali pagalba šiuo laikotarpiu bus teikiama visose šalies savivaldybėse (išskyrus Ne-ringos m.). Naujam veiksmų planui įgyvendinti iš viso numatoma skirti 16,4 mln. eurų ES fondų lėšų. Planuojama, kad iki 2019 m. integralios pagalbos paslaugos bus suteiktos beveik 2,25 tūkst. neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų, konsultacinės paslaugos – daugiau nei 1,5 tūkst. šeimos narių, kurie patys prižiūri savo neįgalius ar senyvus arti-muosius.

Nuo 2016 m. vidurio iki 2017 m. I ketv. pradžios integralios pagalbos paslaugos suteiktos apie 1,3 tūkst. asmenų, konsultacinės paslaugos – pusė tūkstančio šeimos narių, kurie patys prižiūri savo neįgalius ar senyvus artimuosius.

5.2.3. DARBAS SU SocIAlINėS RIzIkoS ŠEIMoMIS

Siekiant stiprinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, nuo 2007 m. pradėtos steigti socialinių darbuo-tojų, teikiančių socialinės rizikos šeimoms socialinę priežiūrą, pareigybės savivaldybėse (seniūnijose). Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms finansuojama iš savivaldybių biudžetų ir valstybės specialių tikslinių dota-cijų savivaldybėms (toliau – valstybės dotacijos) lėšų. Valstybės dotacijų lėšos skiriamos socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansuoti, o nuo 2016 m. kovo mėnesio ir šių darbuotojų supervizijoms bei iš dalies profesinei kompetencijai tobulinti.

Siekiant gerinti šeimoms teikiamų paslaugų kokybę, nuo 2017 m. smarkiai sumažinti socialinių darbuotojų darbo krūviai – vienai socialinio darbuotojo pareigybei turi tekti ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų, api-brėžtų Socialinių paslaugų įstatymo67 2 straipsnio 8 dalyje (t. y. ne tik įtrauktų į socialinės rizikos šeimų apskaitą). Taip siekiama, kad daugiau šeimų gautų pagalbą, būtų dirbama prevenciškai, kol problemos dar neįsisenėjusios. Atsiradus didesniam socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, poreikiui, smarkiai padidintos ir valstybės dotacijų lėšos savivaldybėms.

65 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A1-353 „Dėl Integralios pagalbos plėtros pro-gramos patvirtinimo“.

66 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, 2015 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. A1-435 ,,Dėl Integralios pagalbos plėtros veiksmų plano patvirtinimo“.

67 Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymas Nr. X-493.



75

Finansavimas socialinės rizikos šeimų socialinei priežiūrai užtikrinti savivaldybėse


Vertinant socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis pastebima, kad vien tik socialinio darbuotojo pagalbos socialinės rizikos šeimoms neužtenka, nes labai dažnai šeimų problemos yra kompleksinės, todėl patvirtintas Ben-dro darbo su šeimomis tvarkos aprašas.68

Patvirtinta tvarka siekiama užtikrinti koordinuotą socialinės paramos, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninės bei teisėsaugos pagalbos teikimą šeimoms savivaldybėse, siekiant stiprinti šeimų atsakomybę, gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį. Parengtame dokumente nustatyti pagalbos socialinės rizikos šeimoms (įskaitant ir besilaukiančias vaikų) organizavimo ir tei-kimo principai, bendro darbo organizavimo tvarka savivaldybėse, dalyviai bei jų funkcijos skirtingose situacijose, stebėsenos mechanizmas. Be kitų rekomendacijų, savivaldybėms taip pat rekomenduojama sudaryti mobilias tar-pinstitucines specialistų komandas, teikiančias neatidėliotiną kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, bendruo-menei, išgyvenančiai krizę jų gyvenamojoje aplinkoje. Teikiant pagalbą šeimoms, savivaldybėms siūloma įtraukti ne tik savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių atstovus, socialinius darbuotojus, socialinių paslaugų centrų, kitų socialinių paslaugų įstaigų, seniūnijų specialistus, seniūnus ir seniūnaičius, bet ir bendruomeninių organizacijų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, psichikos sveikatos centrų, priklausomybės ligų centrų, visuomenės sveika-tos biurų, mokyklų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, specializuotų pagalbos centrų, policijos, ne-vyriausybinių organizacijų ir kitų savivaldybėje veikiančių įstaigų, organizacijų atstovus. Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas parengtas atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir seniūnijų gerąsias patirtis, taikomas pavienėse savivaldybėse.

2017 m. pradžioje apibendrinti savivaldybių 2016 m. duomenys apie socialinius darbuotojus, dirbančius su socialinės rizikos šeimomis, ir jų darbo sąlygas savivaldybėse.

Savivaldybių duomenimis, didžiausia socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, dalis (25,6 proc.) įdarbinta nuo 2007 m., 18,9 proc. pradėjo dirbti nuo 2016 m. Didžioji dauguma su socialinės rizikos šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų (97 proc.) buvo įdarbinti savivaldybės įstaigose ir tik 3 proc. – nevyriau-sybinių organizacijų įstaigose.

2016 m. gruodžio mėn. vidutinis faktinis šeimų skaičius, tenkantis 1 darbuotojui, buvo 13 šeimų (iš jų 12 socia-linės rizikos šeimų, 1 signalinė šeima).

68 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495.



76

Šeimų skaičius, su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai


2016 m. apskaičiuojant socialinių darbuotojų darbo užmokestį vidutiniškai buvo taikomas 15,56 tarnybinis koeficientas (t. y. 552,36 euro). 90 proc. darbuotojų gavo priedus, priemokas. Vidutinis priedo dydis – 24 proc. Vidutinis darbuotojo atlyginimas su priedais – 669,6 euro per mėn.

2016 m. 3,5 proc. socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, nedalyvavo jokiuose moky-muose ar supervizijų procese. Lyginant su 2015 m., 2016 m. tokių darbuotojų buvo apie 5 kartus mažiau. 2016 m. supervizijų procese dalyvavo du kartus daugiau darbuotojų nei 2015 m. Didesnį darbuotojų dalyvavimą supervi-zijų procese galėjo lemti tai, jog buvo skirtos valstybės dotacijų lėšos šių darbuotojų supervizijoms vykdyti ir iš dalies profesinei kompetencijai tobulinti.

Socialinė priežiūra socialinės rizikos šeimoms, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, finansuojama ne tik iš valstybės dotacijų, bet ir iš pačių savivaldybių biudžetų lėšų, todėl savivaldybės privalo užtikrinti šios paslaugos teikimą, skirdamos tam būtiną finansavimą ir dėmesį, t. y. suteikti darbo priemones (darbo vietą), transporto priemones nuvykti pas šeimas, aprūpinti ryšio priemonėmis, vertinti profesinę riziką. Pažymėtina, kad 2016 m. tik 28,6 proc. darbuotojų 26 savivaldybėse turėjo tik jų reikmėms skirtus automobilius (iš viso 119 automobilių).

socialinių darbuotojų aprūpinimas transportu vykimui pas šeimas




77

2016 m. savivaldybėse 71 proc. socialinių darbuotojų buvo aprūpinti mobiliojo ryšio priemonėmis ir išlaidos apmokėtos darbdavio. Kiti darbuotojai naudojosi įstaigos ar seniūnijos stacionariu telefonu, asmeniniu telefonu, kurio ryšio paslaugos kompensuojamos ne visiems, ir pan. Profesinė rizika, kurios vertinimas numatytas Profesinės rizikos vertinimo bendruose nuostatuose69, įvertinta mažiau nei pusei darbuotojų – 41 proc., tik 6 proc. darbuotojų buvo paskiepyti darbdavio lėšomis, tik 8 savivaldybės socialinius darbuotojus papildomai draudė nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

5.2.4. SocIAlINIų pASlAUgų SRITIES DARBUoTojų pRofESINė koMpETENcIjA IR DARBo UŽMokESTIS

Socialinių darbuotojų profesinei kompetencijai ir organizacijų veiklai tobulinti yra svarbu vykdyti supervizi-jas – konsultuoti darbuotojus ir socialinių paslaugų įstaigas (įmones, organizacijas) profesinių santykių klausimais. Supervizijos gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose. Supervizijų procesui vadovauja profesionalūs supervizoriai, baigę specialias supervizorių rengimo studijas ar mokymus, atitinkančius europinius supervizorių rengimo standartus, ir turintys tai patvirtinantį dokumentą.

Socialinis darbas yra itin jautri, specifiška sritis, todėl socialiniams darbuotojams dalyvauti supervizijų procese (rekomenduotina bent kartą per mėnesį 3 val. trukmės) turi būti privalu, siekiant sumažinti darbe patiriamą stresą, įvertinti savo darbą iš šalies, gauti patarimų dėl sudėtingų situacijų. Taip pat svarbu, kad supervizijas socialiniams darbuotojams vedantys supervizoriai turėtų socialinio darbo patirties ar atitinkamą išsilavinimą.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. vidutiniškai apie 15 proc. padidintas socialinių paslaugų srities darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, seniūnijose, darbo užmokestis. Minėtų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti iš valstybės biudžeto buvo skirta iš viso apie 6,5 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, lyginant 2015 m. I ketv. ir 2016 m. I ketv. duomenis, matyti, kad visų biudžetinių įstaigų (valstybinių ir savivaldybinių) ir seniūnijų socialinių paslaugų srities darbuotojų faktinis darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) vidutiniškai padidėjo apie 91 eurus (t. y. apie 12 proc.), iš jų tik savivaldybių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose – apie 54 eurus (t. y. apie 10 proc.). Labiausiai didėjo socia-linių darbuotojų faktinis darbo užmokestis (su priedais, priemokomis) – apie 15 proc. (79,6 euro), iš jų savivaldy-bių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose – apie 12,8 proc. (65,3 euro), ir individualios priežiūros personalo – apie 13,4 proc. (54,4 euro), iš jų savivaldybių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose – apie 13,4 proc. (51,3 euro).

Darbo užmokestis buvo didinamas atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuta-rimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nuostatas. Kai kurioms pareigybėms (įstaigų vadovams, pavaduotojams, padalinių vadovams, socialiniams darbuotojams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą) buvo padidinti minimalūs ir maksimalūs tarnybinių atlyginimų koe-ficientai, taip pat smarkiai susiaurintos tarnybinių atlyginimų koeficientų ribos arba iš viso jų atsisakyta, nustatant fiksuotus tarnybinių atlyginimų koeficientus socialiniams darbuotojams, turintiems neuniversitetinį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir socialiniams darbuotojams, turintiems atestacines kategorijas. Prioriteto tvarka didesne procentine dalimi (daugiau nei 15 proc.) buvo padidinti turinčiųjų universitetinį išsilavinimą tarny-binių atlyginimų koeficientai.

69 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. A1-457/V-961 ,,Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.



78

5.2.5. EMocINė pAgAlBA TElEfoNU

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sumoka už gyventojų, skambinančių į emocinę (psichologinę) pagalbą teikiančias tarnybas, skambučius ir iš dalies dengia tarnybų administravimo išlaidas.

2016 m., įvykus Emocinės pagalbos telefonu teikimo 2016–2018 metais projektų atrankos konkursui, sutartis dėl emocinės pagalbos telefonu teikimo valstybės biudžeto lėšomis pasirašyta su Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija. 2017 m. ši sutartis pratęsta dar vieniems metams.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija vienija 11 tarnybų, kurios dirba susijungusios į 5 linijas: Jauni-mo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“. Visos tarnybos dirba prisijungusios prie Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikėjimo teise valdomo skam-bučių centro.

Kasmet vis daugiau lėšų skiriant emocinei pagalbai telefonu, didėja šios pagalbos prieinamumas: ilginamas tarnybų darbo laikas, plačiau viešinama tarnybų veikla, dėl to didėja atsiliepiamų skambučių dalis, ilgėja bendra pokalbių trukmė, daugiau suteikiama konsultacinio pobūdžio paslaugų.

5.2.6. SocIAlINė pAgAlBA NUkENTėjUSIEMS NUo pREkyBoS ŽMoNėMIS ASMENIMS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis dalyvauja kovoje su prekyba žmonėmis: įgyvendina Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą70, yra aktyvi Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos, 2016 m. sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respubli-kos Vyriausybės nutarimu71, kuriai vadovauja Vidaus reikalų ministerijos kancleris, narė; vykdo priemones pagal Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planą72; dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos vykdomame Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupės prieš prekybą žmonėmis įgyvendinamame projekte „STROM – savi-valdybių vaidmens kovojant su prekyba žmonėmis Baltijos jūros regione stiprinimas“; bendradarbiauja su kitomis ministerijomis, įstaigomis, savivaldybėmis, NVO dėl reikiamos pagalbos prekybos žmonėmis aukoms suteikimo nuo jų nustatymo momento.

Siekiant tęstinės socialinės pagalbos asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmo-nėmis, 2017 m. finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų pratęstas 5 konkurso būdu atrinktiems 2016 m. NVO pro-jektams: Dingusių žmonių šeimų paramos centro, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro, Lietuvos „Carito“, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, Asociacijos Vyrų krizių centro.

2016 m. projektų vykdytojai socialinę pagalbą suteikė 179 asmenims, iš kurių 92 asmenys teisėsaugos institu-cijų buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Projektų vykdytojų duomenimis, tarp visų besikreipiančių (nukreipiamų) pa-galbos, didėja vyrų skaičius (2015 m. – 34 proc., 2016 m. – 49 proc.); daugiau nukentėjusių ar galėjusių nukentėti ne Lietuvos teritorijoje (2015 m. – 50 proc., 2016 m. – 58 proc.). Lyginant su ankstesniais metais, keitėsi gavusių pagalbą asmenų pasiskirstymas pagal jų nurodomą išnaudojimo formą – 2016 m. mažiau asmenų, nukentėjusių nuo seksualinio išnaudojimo (2013 m. – 54 proc., 2016 m. – 33 proc.), daugiau nuo priverstinio darbo (2014 m. – 19,5 proc., 2016 m. – 33 proc.), matyti, kad daugėja į užsienį išvežamų asmenų nusikalstamoms veikloms vykdyti (2016 m. – 29 proc. visų pagalbą gavusių asmenų), tarp kurių nemaža dalis – nepilnamečiai.

70 LR Vyriausybės 2016 rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1039 ,,Viešojo saugumo plėtros 2015-2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas“.

71 LR Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d nutarimas Nr. 785 ,,Dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo“. 72 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 29 d.-08 įsakymas Nr. 1V-598 ,,Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019

metų veiksmų plano patvirtinimo“.



79

Atsižvelgiant į tai, kad pagalba nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis gali būti efektyvi ir veiksminga tik ją organizuojant koordinuotai ir kompleksiškai, numatomos priemonės, skatinančios savivaldybes daugiau dėmesio skirti prekybos žmonėmis reiškiniui, sutelkiant visų savivaldybės įstaigų ir organizacijų pastangas prevencijai vyk-dyti, prekybos žmonėmis aukoms atpažinti, pagalbai organizuoti ir teikti, bendradarbiauti su NVO.

5.3. lyGiOs GAliMyBĖs

Lygios galimybės yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių ir principų. Lietuvos Respublikos Kons-titucijoje, daugelyje Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įvairius visuomeninius santykius, yra įtvir-tintas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vieno-das galimybes siekti išsimokslinimo, karjeros, tobulintis, veikti visose politinės ir visuomeninės veiklos srityse, taip pat laisvai judėti visoje Europos Sąjungoje.

5.3.1. NEDISkRIMINAVIMAS

2011–2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinavo Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinį veiklos planą73 (toliau – Planas), kurio paskirtis – užtikrinti švietėjiškų nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimy-bių priemonių vykdymą bei didinti teisinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją dėl lyties, rasės, tau-tybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

2016 m. įgyvendinant Planą buvo rengiami mokymai ir švietėjiški renginiai integracijos į visuomenę bei lygių galimybių užtikrinimo klausimais, vykdytos veiklos, skatinančios tautinių mažumų atstovų įsitvirtinimą darbo rin-koje bei tarpkultūrinį pažinimą ir įprasminančios tautinių mažumų ir imigrantų kultūrinį paveldą, sukurta ir vieša-jame transporte rodyta socialinė reklama nediskriminavimo tema, vykdytos kitos veiklos. Įgyvendinant priemones dalyvavo ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir kitos valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo mi-nisterija, Teisingumo ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus, kad Planas ir jo priemonės turėtų būti tvirtinami socialinės ap-saugos ir darbo ministro įsakymu, parengtas Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų planas74. 2016–2017 m. planuojama įgyvendinti 21 švietėjišką priemonę, finansuojamą valstybės biudžeto ir Europos Są-jungos paramos lėšomis. Plane numatytas priemones įgyvendins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir keletas jai pavaldžių įstaigų, Švietimo ir mokslo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Tautinių mažumų de-partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerija.

73 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl Nediskriminavimo skatinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“.

74 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. A1-250 „Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“.



80

5.3.2. NEįgAlIųjų SocIAlINė INTEgRAcIjA

Negalią turinčių asmenų užimtumas yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų integracijos į visuomenę rodiklių. Tin-kama prielaida spręsti neįgaliųjų užimtumo problemą – nuolatinė, aktyvi, integrali visų suinteresuotų valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veikla.

2016 metais neįgalieji Lietuvoje sudarė apie 9 proc. visų šalies gyventojų. Negalią turintis žmogus dėl fizinių ar psichinių sutrikimų negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, pasinaudoti savo teisėmis. Neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra didelė problema, nes darbas neįgaliam žmogui yra būtinybė: dirbdamas asmuo turi didesnę galimybę save realizuoti, socializuotis, bendrauti, būti savarankiškesnis.

5.3.2.1. pAGrinDiniAi neĮGAlUmą ApiBūDinAntys roDikliAi

2017 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno 245 tūkst. gyventojų, kuriems buvo mokamos pensijos ir išmokos dėl negalios. Palyginti su 2016 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo. Neįgalumo pensijas gauna apie 48 proc. vyrų ir apie 52 proc. moterų. Neįgalių vaikų skaičius, palyginti su 2016 m., šiek tiek didėjo ir siekė 14,8 tūkst. Neįgalių asme-nų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2012–2016 metais pateikta 5.3.2.1-1 iliustracijoje.

Neįgalių asmenų skaičiaus dinamika pagal darbingumo lygį (invalidumo grupes) ir neįgalumo lygį 2012–2016 metais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.3.2.1-1 iliustracija



81

2012–2016 metais neįgaliųjų skaičius visose Lietuvos apskrityse mažėjo. Taip pat 2016 m. mažėjo neįgalių asmenų, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos nė vienoje Lietuvos apskrityje, skaičius. Detalesnė infor-macija apie neįgalių asmenų skaičių apskrityse ir jo mažėjimą 2012–2016 metais pateikta 5.3.2.1-1lentelėje.

Neįgaliųjų skaičius 2012–2016 metais pagal apskritis

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Alytaus apskr. 16550 15585 15568 14842 13750

Kauno apskr. 58679 56029 56027 53284 48943

Klaipėdos apskr. 24655 24472 24449 25123 23743

Marijampolės apskr. 15641 15207 15205 14739 13688

Panevėžio apskr. 24658 24182 24149 23328 20631

Šiaulių apskr. 29377 28809 28779 28514 26474

Tauragės apskr. 9632 9291 9276 9091 8403

Telšių apskr. 10421 10300 10245 10476 9654

Utenos apskr. 13848 13487 13408 13239 12119

Vilniaus apskr. 52250 51186 51162 50942 48218

Nenustatyta 4861 5141 5141 5319 4246

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.3.2.1-1 lentelė

2009 m. pradėjo mažėti pirmą kartą pripažintų neįgaliais asmenų skaičius, t. y. 2008 m. pripažintų neįgaliais buvo 27,2 tūkst. asmenų, 2009 m. – 22,8 tūkst., 2012 m. tokių asmenų buvo 14,3 tūkst., 2013 m. ir 2014 m. – po 13,8 tūkst., 2015 m. – 12,9 tūkst., 2016 m. – 12 tūkst.

Dažniausia darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jun-giamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausia lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per 2012–2016 m. stabilizavosi asmenų, gaunančių priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijas, skaičius (2012 m. – 58,3 tūkst., 2013 m. – 56,8 tūkst., 2014 m. – 56 tūkst., 2015 m. – 56,4 tūkst., 2016 m. – 56,3 tūkst. asmenų). Neįgaliųjų, kuriems paskirta slaugos išlaidų kompensacija, per tą patį laiką padaugėjo, tačiau atkreip-tinas dėmesys, kad šiuo metu šis skaičius taip pat jau stabilizavosi: 2012 m. – 39,6 tūkst., 2013 m. – 39,2 tūkst., 2014 m. – 39,9 tūkst., 2015 m. – 41,5 tūkst., 2016 m. – 41,3 tūkst. asmenų. 2016 m. 942 vaikai gavo slaugos išlai-dų kompensacijas, 8,6 tūkst. – priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijas.

5.3.2.2. jUnGtiniŲ tAUtŲ neĮGAliŲjŲ teisiŲ konVencijos ĮGyVenDinimAs

2016 m. balandžio 6–7 d. Ženevoje Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (toliau – Komitetas) svarstė Lietuvos pirminę ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo ir 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai.



82

Siekdama užtikrinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos tęstinumą, atsižvelgdama į Komiteto rekomen-dacijas Lietuvai bei vykdydama prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus dėl efektyvesnio Konvencijos įgyvendini-mo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip Konvencijos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, atsižvelgdama į neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų siūlymus, priėmė sprendimą inicijuoti Ko-miteto rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo plano parengimą. Gavus iš ministerijų ir suinteresuotų institucijų siūlymus dėl priemonių, skirtų Komiteto rekomendacijoms įgyvendinti, parengtas Komiteto rekomendacijų įgy-vendinimo 2016–2020 metų priemonių planas75.

Atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. A1-145 patvirtino institucinę ir personalinę Neįgaliųjų reikalų tarybos (toliau – Taryba) sudėtį. Taryba yra patariamoji institucija, sudaryta iš 9 valstybės institucijų atstovų, vieno savivaldybės atstovo, 9 neįgaliųjų asociacijų atstovų ir vieno akademinės bendruomenės atstovo. Sudarytos Tarybos, kurios pirmininkas yra socialinės apsaugos ir darbo ministras, pagrin-dinis uždavinys yra nagrinėti neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projek-tų bei Konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų.

Tam, kad būtų įgyvendintos Konvencijos nuostatos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo minis-terija 2017 m. vasario mėnesį sudarė tarpinstitucinę darbo grupę (toliau – darbo grupė) dėl teisės aktų projektų, susijusių su Konvencijos 29 straipsnio A punkto įgyvendinimu, parengimo. Į darbo grupės sudėtį įėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lie-tuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos neįgaliųjų drau-gijos atstovai.

Darbo grupė, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų taikymo praktikoje kylančias problemas dėl galiojančio teisinio reguliavimo neveiksmingumo, parengė Lietuvos Respubli-kos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus ir Seimui priėmus parengtus įstatymų projektus, neįgalieji galės veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems, inter alia užtikrinant, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų tinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti; užtikrinant neįgaliųjų teisę rinkimuose balsuoti slaptai, be įbauginimo, prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis; užtikrinant neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę pareikšti savo valią, laisvai pasirenkant jiems patiems tinkamiausią būdą tai padaryti.

Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paskirta koordinuoti Lietuvos pozicijos dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (toliau – Prieinamumo direktyva)76 derinimą. Tam ministerijoje yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė77, kuri aktyviai dirba ir prisideda prie direktyvos rengimo.

75 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. A1-596 „Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 2016–2020 metų priemonių plano patvirtinimo“.

76 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo COM/2015/0615 final/2 - 2015/0278 (COD)

77 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-265 „Dėl darbo grupės Prieinamumo direktyvos pasiūlymui nagrinėti sudarymo“.



83

Prieinamumo direktyvos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, šalinti laisvo dažniausia vartojamų prekių ir paslaugų judėjimo kliūtis. Prieinamumo direktyvoje numatoma suvienodinti prekių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus vidaus rinkoje dažniausia vartojamoms prekėms ir paslaugoms. Tačiau įgyvendinus šį tikslą kartu bus užtikrintas tinkamas Konvencijos įsipareigojimų įgyvendinimas. Konvencijoje įtvirtinta, jog valstybės, šios Konven-cijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, turi imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijas bei sistemas, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Numatytos priemonės turi apimti prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymą bei pašalinimą.

Taigi, įgyvendinat šią direktyvą būtų skatinama ir plėtojama lygių galimybių, neįgaliųjų socialinės integraci-jos politika, plėtojamas solidarumas. Asmenys, turintys negalią, galėtų pasinaudoti reikalingiausiomis ir kitiems visuomenės nariams prieinamomis prekėmis ir paslaugomis. Direktyvos įgyvendinimas tam tikroms visuomenės grupėms, įskaitant ir senyvo amžiaus asmenis, padėtų išvengti socialinės atskirties.

5.3.2.3. neĮGAliŲjŲ sociAlinės inteGrAcijos proGrAmos ĮGyVenDinimAs

Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip būs-to pritaikymas, tikslinių kompensacijų mokėjimas, neįgalių studentų rėmimas, aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, tolerancijos skatinimas. Finansuojami neįgaliųjų integracijai skirti socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje, asociacijų veiklos rėmimo projektai. Vykdant projektus, plėtojamas paslaugų neįgaliesiems priei-namumas, didinamas neįgaliųjų savarankiškumas, stiprinamas nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos įgyvendinamos vykdant Nacionalinę neįgaliųjų sociali-nės integracijos 2013–2019 metų programą ir jos priemonių planus.

Įgyvendinant programos priemonę „Plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savaran-kiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes“, 2016 m. buvo finansuoti 356 konkurso būdu atrinkti projektai. Kasmet 60 savivaldybių finansuojami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai. Šiuos projektus įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos. Taip pat finansuoti konkurso tvarka atrinktų skėtinių neįgaliųjų asociacijų įgyvendinti neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai bei žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiškumo gyvenimo įgūdžių ugdymo projektai. 2016 m. įgy-vendinant konkurso būdu finansuotus socialinės integracijos projektus, įvairaus pobūdžio paslaugas (naudą) gavo per 30 tūkst. neįgaliųjų, iš jų 15 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų.

Taip pat 2016 m. įsigyta 20 specialiųjų transporto priemonių, pritaikytų paslaugoms neįgaliesiems teikti. Spe-cialiosios transporto priemonės panaudos pagrindais perduotos neįgaliųjų asociacijoms. 2017–2018 metais Ne-įgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuoja įsigyti dar 20 specialiųjų transporto priemonių, pritaikytų paslaugoms neįgaliesiems teikti.

2016 m. pradėta įgyvendinti nauja priemonė „Įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektus“.

Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimo 2016–2018 metais konkurso nuostatais, 39 savivaldybėse finansuoti 79 neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų įgyvendinami neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektai. Įgyvendinant projektus remtos: nuolatinio pobūdžio veiklos (įvairių sporto šakų treniruotės; kūno kultūros pratybos, aktyvi fizinė veikla) ir nenuolatinio po-būdžio veiklos (pasirengimas dalyvauti neįgaliųjų sporto federacijų organizuojamų nacionalinių pirminių atrankų varžybose; sveikatingumo, fiziškai aktyvaus laisvalaikio praleidimo bei parodomieji kūno kultūros ir sporto savival-



84

dybės vykdomi ir regioniniai renginiai). Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ar sportą projektuose 2016 m. dalyvavo 3213 neįgaliųjų.

Įgyvendinant priemonę „Gerinti informacinę aplinką neįgaliesiems“, teikiamos lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos. Vertimo paslaugas 2016 m. gavo 1421 kurčiasis, iš jų 112 kurčių vaikų. Kurčiųjų vertimo paslaugų porei-kis didėjo ir suteiktų vertimo paslaugų skaičius, palyginti su 2015 m., išaugo 44 procentais.

Taip pat 2016 m. finansuoti konkurso tvarka atrinkti 8 periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektai, kuriuos įgyvendino 5 neįgaliųjų asociacijos ir 3 viešosios įstaigos. Įgyvendinant projektus, remta neįgaliųjų socialiniam švietimui ir informavimui svarbių 8 periodinių leidinių leidyba.

Įgyvendinant priemonę „Pritaikyti neįgaliesiems būstą ir jo aplinką“, buvo pritaikomas būstas neįgaliesiems, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ derinti ir statybos užbaigimo komisijose tikrinti neįgaliesiems svarbūs sta-tiniai. 2016 metais neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 444 būstai ir, palyginti su 2015 m., šis rodiklis išaugo 30 pro-centų. 36 savivaldybėse įsigyta ir sumontuota 144 keltuvai. Tokį neįgaliųjų poreikiams pritaikytų būstų skaičiaus padidėjimą lėmė didėjantis neįgaliųjų poreikis pritaikyti būstą.

Įgyvendinant priemonę „Finansinės pagalbos priemonių neįgaliems studentams teikimas“, 2017 m. toliau tei-kiama finansinė pagalba neįgaliems studentams. Vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgalie-siems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu78, lėšos skiriamos aukštosiose mokyklose studi-juojantiems neįgaliesiems jų specialiesiems poreikiams tenkinti (0,5 bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio išmoka kas mėnesį) bei studijoms iš dalies apmokėti (vieną kartą per semestrą 3,2 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka).

2016 metais remti 935 neįgalūs studentai, besimokantys 37 aukštosiose mokyklose, iš jų 861 neįgalusis, studi-juojantis 26 valstybinėse aukštosiose mokyklose, ir 74 neįgalieji, studijuojantys 11 nevalstybinių aukštųjų moky-klų. 935 neįgaliesiems mokėtos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, 427 neįgaliesiems mokėtos tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Įgyvendinant priemonę ,,Mokėti 20 proc. BSI dydžio išmokas neįgaliesiems, auginantiems vaikus, komunali-nėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti“, 22 miestų ir rajonų savi-valdybėse mokėtos 20 procentų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio vidutiniškai kas mėnesį 55 neįgaliesiems, auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar pro-fesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Šios išmokos moka-mos komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti. Besikreipiančių paramos neįgaliųjų skaičius kasmet mažėja.

5.3.2.4. GyVentojŲ AprūpinimAs techninės pAGAlBos priemonėmis

Kiekvienais metais įgyvendinama Neįgaliųjų socialinės integracijos programos priemonė ,,Įsigyti bei aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis“, kurios tikslas – vystyti šalies gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (toliau – TPP) sistemą, tenkinti apsirūpinimo TPP poreikį.

78 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“.



85

Neįgaliųjų aprūpinimo tPP rodikliai

metaiBendras tpp poreikio

patenkinimo lygis (proc.)

suaugusių asmenų tpp poreikio patenkinimo

lygis (įskaitant išmokėtas kompensacijas (proc.)

Vaikų tpp poreikio patenkinimo lygis

(įskaitant išmokėtas kompensacijas (proc.)

Bendras tpp gavėjų skaičius

skirtos lėšos,

eur

2012 94,1 90,7 97,7 34 473 20 38,3

2013 75,4 77,4 74,3 32 716 20 38,3

2014 75,1 73,4 84,3 34 123 22 94,4

2015 83,4 86,2 74,2 34 966 21 41,1

2016 81,23 82,91 86,97 33 302 21 45,5

Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie 5.3.2.4-1 lentelėSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

2016 metais neįgalieji buvo aprūpinami TPP keturiais būdais: priemonėmis aprūpinami nemokamai iš Tech-ninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Centras) teritorinių padalinių, kurių šalyje yra dešimt (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Telšiuo-se, Marijampolėje ir Tauragėje), ar savivaldybių įstaigų; aprūpinami Centro nupirktomis priemonėmis (mokant gyventojo priemoką); priemones asmuo gali įsigyti savo lėšomis ir gauti dalinę jų įsigijimo išlaidų kompensaciją; priemonėmis neįgalieji aprūpinami per įmones, su kuriomis Centras yra sudaręs sutartis ir pagal kurias įmonėms išmokamos kompensacijos.

Nuo 2017 metų sausio mėnesio atsisakyta neįgaliųjų aprūpinimo TPP per įmones, su kuriomis Centras yra sudaręs sutartis, būdo. Dabar asmuo gali įsigyti priemonę, kuri yra kompensuojama, bet kurioje įmonėje, prekiau-jančioje bet kurioje Europos šalyje, ir, pateikęs reikiamus dokumentus Centrui, gauti minėtų TPP įsigijimo išlaidų kompensacijas. Taip pat nuo 2017 m. TPP sąrašas papildomas naujomis TPP: elektriniu varytuvu (įtaisas, mon-tuojamas prie neįgaliojo vežimėlio, skirto tetraplegikui, padedantis varyti vežimėlį), Daisy grotuvu įgarsintoms knygoms skaityti (grotuvas su Daisy programine įranga ir kalbos sintezatoriumi įgarsintoms knygoms bei kitiems tekstams skaityti), vaizdą didinančia sistema (priemonė ar sistema, rodanti padidintą vaizdą, užfiksuotą vaizdo kamera, ekrane), simbolių skaitymo įrenginiu (priemonė rašytiniam tekstui skaityti ir transformuoti į alterna-tyvią vaizdinę, garsinę ir (arba) tekstinę informaciją), kalbančiu gliukozės kiekio kraujyje matuokliu (priemonė skirta asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ir kuriems nustatytas abiejų akių aklumas).

Centras ir jo padaliniai nuolat visuomenei teikia informaciją, renka atsiliepimus apie TPP, konsultuoja dėl įvairių aprūpinimo TPP būdų. Centro interneto svetainėje nuolat atnaujinama informacija apie aprūpinimą TPP, atliekami viešinimo darbai (platinami lankstinukai, skelbiami straipsniai regioninėje spaudoje). Gerinant informacijos apie asmenų aprūpinimo TPP prieinamumą, organizuojami susitikimai su asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojais ir savivaldybių darbuotojais.

5.3.2.5. profesinės reABilitAcijos proGrAmA

Siekiant atkurti ar padidinti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje, kasmet vykdoma profesinės reabilitacijos programa ir teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos.

Profesinė reabilitacija – tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rin-koje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.



86

Asmeniui, dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje, teikiamos šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagal-bos įsidarbinant paslauga; palaikymo darbo vietoje paslauga.

2016 m. pagal negalios pobūdį profesinės reabilitacijos paslaugas teikė 12 profesinės reabilitacijos paslau-gas teikiančių centrų. Neįgalieji pasirinko 120 skirtingų profesinio mokymo programų, iš jų populiariausios buvo: apskaitininko, kompiuterio pagrindų vartotojo, prekybinės salės darbuotojo, floristo-gėlių pardavėjo, staliaus, kompiuterio techniko, slaugytojo padėjėjo, kasininko pardavėjo, meninių odos dirbinių gamintojo, plataus profilio kirpėjo, virėjo, įmonės darbo organizatoriaus, pagalbinio virtuvės darbuotojo, dekupažo, juvelyro, kompiuterinio raštingumo pagrindų, reklamos maketuotojo, internetinio puslapio kūrėjo, santechniko, smulkaus verslo admi-nistratoriaus, valytojo (adaptuota asmenims, turintiems psichikos negalią), dailiųjų medžio dirbinių gamintojo, teksto rinkėjo ir maketuotojo, floristo, draudimo konsultanto, dailiųjų rankdarbių gamintojo.

Profesinės reabilitacijos programoje 2016 m. dalyvavo 778 asmenys, ją baigė 597 neįgalūs asmenys. Palyginti su 2015 m., profesinės reabilitacijos programoje dalyvavusių asmenų skaičius padidėjo 9 procentais, o šią progra-mą baigusių asmenų skaičius išaugo 37 procentais. 2016 m. asmenų įsidarbinimo per 6 mėnesius po to, kai baigė dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, rodiklis (procentais) – 67,8, kuris, palyginti su 2015 m. rodikliu, padidėjo 16 procentų. Tokį profesinės reabilitacijos programoje dalyvavusių, ją baigusių ir įsidarbinusių per 6 mė-nesius po to, kai baigė dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, asmenų skaičiaus padidėjimą galėjo lemti 2016 m. pradžioje reglamentuoti reikalavimai profesinės reabilitacijos paslaugų ciklą sudarančių paslaugų turiniui, paslaugų teikimui, paslaugas teikiantiems specialistams, atsižvelgiant į programoje dalyvaujančių asmenų nega-lios pobūdį ir fizinę negalią, ir bendrieji reikalavimai profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiantiems specialistams.

Siekiant vykdyti profesinės reabilitacijos programą baigusių dalyvių įsidarbinimo ir išsilaikymo darbo rinkoje stebėseną bei profesinės reabilitacijos programai skirtų lėšų panaudojimo stebėseną, parengta Profesinės reabili-tacijos programos efektyvumo vertinimo metodika79.

5.3.3. polITINIų kAlINIų IR TREMTINIų BEI jų ŠEIMų NARIų SUgRįŽIMo į lIETUVą VEIkloS plANAS

Siekiant toliau teikti valstybės paramą grįžtantiems į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams (toliau – grįžtantys asmenys), įgyvendinamas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015–2017 metų veiksmų planas80 (toliau – Veiksmų planas). Veiksmų plane numatomos tęstinės Politi-nių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008–2012 metų programos socialinės integracijos priemonės.

Veiksmų plano tikslas – užtikrinti, kad grįžtantiems asmenims būtų sudarytos sąlygos apsirūpinti butais Lietu-voje ir integruotis į šalies gyvenimą. Tikslo siekiama skiriant valstybės paramą grįžtantiems asmenims persikelti ir jų socialinei integracijai. Nuo 1992 metų norą grįžti į Lietuvą pareiškė per 2,5 tūkstančio šeimų. 2017 m. vasario mėn. savivaldybių pateiktais duomenimis, per 1992–2016 metų laikotarpį butais aprūpinta 2012 grįžtančių šeimų, šiam tikslui panaudota 32 047,7 tūkst. Eur. Šalies miestų ir rajonų savivaldybėse grįžtančių asmenų, norinčių ap-sirūpinti butais, sąrašai buvo sudaromi iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2017 m. pradžioje įregistruotos 194 grįžtančios

79 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. A1-205 „Dėl Lietuvos Respublikos soci-alinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

80 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. A1-124 ,,Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo“.



87

šeimos, iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikusios prašymus apsirūpinti butais šalies savivaldybėse. Daugiausia grįž-tančių šeimų butų laukia Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Įgyvendinant socialinės integracijos priemones, kompensuojamos persikėlimo išlaidos, skiriamos vienkartinės pašalpos įsikurti, finansuojami lietuvių kalbos kursai, teikiama finansinė parama Vilniaus lietuvių namų gimnazi-joje besimokančių grįžtančių asmenų mokyklinio amžiaus vaikų vasaros poilsio stovykloms, gerinant šios gimnazi-jos buities sąlygas ir organizuojant kultūrinius renginius, lietuvių bendruomenėms, įsikūrusioms buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, teikiama finansinė parama organizuojant suvažiavimus ir konferencijas. Gražia tradicija tapo projekto ,,Pamokos bendruomenėse: Pakeliui į Lietuvą“ įgyvendinimas (vasaros kursai), kuris prasidėjo 2004 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Pagrindinis šio projekto tikslas – sudaryti galimybes lietuvių bendruomenių atstovams, gyvenantiems buvusios SSRS teritorijoje, atvykti į Lietuvą mokytis ar tobulinti lietuvių kalbos žinias bei dalyvauti sociokultūriniuose renginiuose. 5.3.3-1 iliustracijoje pateikta informacija apie lietuvių bendruomenių atstovų, gy-venančių buvusios SSRS teritorijoje, dalyvavimą projekte ,,Pamokos bendruomenėse: Pakeliui į Lietuvą“.

lietuvių tremties ir kalinimo vietos, iš kurių į lietuvą mokytis lietuvių kalbos atvyksta tremtinių vaikai ir vaikaičiai

Socialinių paslaugų priežiūros departamento 5.3.3-1 iliustracijaprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Organizuojamuose vasaros kursuose mokėsi atstovai (2004–2016 metų laikotarpiu mokėsi 190 asmenų) iš to-limiausių Sibiro platybių: Altajaus kr., Irkutsko sr., Krasnojarsko kr., Buriatijos, Komi, Jakutijos, Magadano, Kareli-jos, Karagandos, Vladivostoko, Tomsko, Ukrainos, Sankt Peterburgo bei Maskvos lietuvių bendruomenių. Dalyviai mokosi lietuvių kalbos pagal pradedančiųjų ir pažengusiųjų lygio programas, dalyvauja ekskursijose po Vilniaus miesto įžymiąsias vietas, Rumšiškes, Kernavę, Kauną, Trakus, organizuojami paskaitų, susijusių su lietuvių tauto-saka, etnokultūra, istorija, ciklai.



88

5.3.4. UŽSIENIEčIų, gAVUSIų pRIEgloBSTį, SocIAlINė INTEgRAcIjA

2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teiki-mo aprašą81 (toliau – Aprašas), kuriame reglamentuoti valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teiki-mo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. Apraše numatytas intensy-vesnis lietuvių kalbos mokymas bei ankstyvesnis prieglobsčio gavėjų įtraukimas į darbo rinką; aktyviau į prieglobs-čio gavėjų integracijos procesą įtraukiamos savivaldybės, kurios paskiria administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos teikimą savivaldybės teritorijoje.

Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn., numatant galimybę pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio gavėjui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialinės, psichologinės paslaugos; tei-kiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškai reikalingų asmeninių savybių bei kvalifikacijos įver-tinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms (71,4 Eur); mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.

Pasibaigus integracijos laikotarpiui Centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn., pažei-džiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Šiame etape nevyriausybinės ir kitos organizacijos teikia kuratoriaus paslaugas prieglobsčio gavėjams, dalyvaujantiems integracijos procese. 2016 m. kuratoriaus paslaugas teikė VA Caritas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Klaipėdos miesto so-cialinės paramos centras. Kuratoriai padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius reikmenis, išsinuomoti butą, išmoka pinigines pašalpas, organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą, organizuoja vaikų darželio lankymą, vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi darbo biržoje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan.

Integracijos savivaldybėje laikotarpiu prieglobsčio gavėjams organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos pa-mokos; išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 204 Eur, vaikui – 102 Eur, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės, – 1122 Eur); mokama mėnesinė pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.), kuri iki 6 mėn. siekia 204 Eur vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėn. – 102 Eur. 2 asmenų šeima iki 6 mėn. gauna 306 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. – 153 Eur. Jeigu šeimoje yra daugiau kaip 3 asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama iki 6 mėn. 51 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. – 25,5 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.

5.3.4.1. UŽsieniečiAi, perkelti BenDrADArBiAUjAnt sU kitomis eUropos sąjUnGos VAlstyBėmis nArėmis, trečiosiomis VAlstyBėmis, eUropos sąjUnGos institUcijomis Ar tArptAUtinėmis orGAnizAcijomis

Prasidėjus migracijos krizei Europoje, 2016–2017 m. Lietuva įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077). Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvą bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos

81 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 998 „Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.



89

valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijo-mis, parama integracijai teikiama vadovaujantis Aprašu 82. Jie gauna tokias pat išmokas ir paslaugas kaip ir kiti prieglobsčio gavėjai, tačiau visos išlaidos, susijusios su perkeltųjų asmenų integracija, yra finansuojamos Europos Sąjungos lėšomis.

Siekiant įgyvendinti Lietuvai skirtą kvotą, 2016 m. perkelti 206 užsieniečiai. Daugiausia asmenų perkelta iš Graikijos (181) ir iš Turkijos (25). Šie perkeltieji asmenys sudarė daugumą Pabėgėlių priėmimo centre gyvenusių prieglobsčio gavėjų.

5.3.4.2. lietUVos respUBlikos piliečiAi, lietUViŲ kilmės Asmenys ir jŲ šeimos nAriAi, GyVenAntys UkrAinos krymo AUtonominėje respUBlikoje, seVAstopolio mieste, Donecko ir lUhAnsko srityse, perkelti Į lietUVos respUBliką (toliAU – lietUViŲ kilmės Asmenys, perkelti iš UkrAinos)

Valstybės parama integracijai lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos, teikiama mutatis mutandis vadovaujantis Aprašu83. Perkėlus šiuos asmenis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rūpindamasi sėkminga minėtų asmenų integracija, organizuoja jiems valstybės paramos teikimą, įskaitant mėnesinių pašalpų mokėjimą, valstybinės kalbos mokymą, švietimą, užimtumą, ir kt.

Iškilus problemoms, kai pensinio amžiaus lietuvių kilmės asmenys, perkelti iš Ukrainos, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pasibaigus 12 mėnesių integracijos laikotarpiui, netenka teisės būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, gauti piniginių išmokų ir pašalpų iš integracijai skirtų lėšų, o teisės gauti soci-alinių išmokų (piniginės socialinės paramos, paramos mirties atveju, šalpos išmokų) šie asmenys neturi, taip pat jiems negali būti nustatytas neįgalumas ar specialieji poreikiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymą LR Vyriausybei atsisakyti įtvirtinto lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos, taikomo integraci-jai apibrėžto laikotarpio, taip suvienodinant sąlygas gauti valstybės paramą integracijai lietuvių kilmės asmenims, perkeltiems iš Ukrainos, su prieglobsčio gavėjais (t.y. parama būtų teikiama 15 mėnesių, o pažeidžiamoms asmenų grupėms integracijos laikotarpis galėtų būti pratęstas). Šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui buvo pritarta LR Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje.

2016 m. Pabėgėlių priėmimo centre parama integracijai naudojosi 52 perkelti asmenys. 106 asmenims parama integracijai pradėta teikti savivaldybėse.

Integracijos procese savivaldybėse dalyvavusių lietuvių kilmės asmenų, perkeltų iš Ukrainos, daugiausia gy-veno didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune, nes šiuose miestuose didesnės galimybės įsidarbinti, vaikams lankyti norimas ugdymo įstaigas ir pan. Regionai nėra populiarūs, išskyrus Jonavą.





90

Perkeltų lietuvių kilmės asmenų iš Ukrainos, kurie pradėjo naudotis parama integracijai savivaldybių teritorijoje, pasiskirstymas pagal savivaldybes 2016 m.

Pabėgėlių priėmimo centro duomenys 5.3.4.2-1 iliustracija

5.4. VAlstyBĖs PARAMA BūstUi ĮsiGyti AR iŠsiNUOMOti

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. spalio 9 d. priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą84 (to-liau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Įstatyme nustatytos šios paramos asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomo-ti, formos:

• parama būstui įsigyti teikiama skiriant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti (apmokama iki 20 proc. būsto kredito ar jo likučio), padengiant būsto kredito palūkanas. Teikiant paramą būstui įsigyti, siekiama, kad šeimos ir asmenys, atitinkantys teisės aktuose numatytus reikalavimus (kurių pajamos ir turimas turtas neviršija di-džiausių Įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių), patys galėtų įsigyti būstą rinkoje;

• parama būstui išsinuomoti teikiama mažas pajamas turinčioms šeimoms ir asmenims, nuomojant savivaldybės socialinį būstą arba mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Teikiant valstybės paramą būstui išsinuomoti, siekiama, kad mažas pajamas turintys asmenys, neturintys ir negalintys įsigyti nuosavo būsto, galėtų jį išsinuomoti.

Toliau apžvelgiami Įstatyme įtvirtintų nuostatų taikymo analizės rezultatai ir 2016 metais priimti Įstatymo pakeitimai bei numatomi siūlymai dėl tolesnio Įstatymo tobulinimo, siekiant, kad būtų užtikrinamas būsto priei-namumas mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

Parama būstui įsigyti (iš dalies kompensuojamais būsto kreditais) 2013–2014 m. pasinaudojo labai nedaug as-menų ir šeimų, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti, pasinaudoti šia teise, Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintos šios naujos nuostatos stipriai padidino galimybes asmenims ir šeimoms pasinaudoti parama būstui įsigyti:

84 Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215.



91

• asmenys ir šeimos gali pasirinkti jiems labiausiai tinkantį banką ar kredito įstaigą, atrinktą teikti valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus, nes valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus galės teikti daugiau bankų ar kredito įstaigų, kurie bus atrenkami 3 metams;

• bankams ar kitoms kredito įstaigoms, teikiančioms valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus, kas-met mokamas administravimo mokestis, kuris negali būti didesnis nei 30 eurų per metus už vieną suteiktą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, už su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarytose sutartyse dėl kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) nustatytų įsipareigojimų vykdy-mą. Tokiu būdu siekiama paskatinti daugiau bankų ar kitų kredito įstaigų dalyvauti atrankoje dėl šių kreditų teikimo;

• asmenys ir šeimos gali suteiktą subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti pa-naudoti pradiniam valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito įnašui (jo daliai) padengti.

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento pateikta statistine informacija apie vartotojų kainų indeksą, kuris 2013 m. gruodžio mėn., palyginti su 2008 m. spalio mėn. (nustatyti vertinamų pajamų ir turto dydžiai), su-darė 111,9, todėl Įstatyme įtvirtinti asmens ir šeimos vertinamų pajamų ir turto dydžiai padidinti 11,9 proc. ir jie susieti su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiu. Tai reiškia, kad, pasikeitus VRP dydžiui, pasikeistų asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma asmens ir šeimos teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Įsigaliojus minėtoms Įstatymo nuostatoms, stipriai padidėjo gavusiųjų paramą būstui įsigyti skaičius: jau 2015 metais 220 asmenų ir šeimų buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai (3,2 karto daugiau negu 2014 metais), o 2016 metais šiuos kreditus gavo 520 asmenų ir šeimų (7,6 karto daugiau negu 2014 metais). 2016 metais subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti skirtos 460 asmenų ir šeimų (iš jų 325 jaunoms šeimoms). Asmuo, gaunantis 17,4 proc. didesnį nei vidutinį darbo užmokestį (2016 m. IV ketv. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį neto – 636,9 euro), gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti.

5.4-1 iliustracijoje pateikti duomenys apie valstybės paramą būstui įsigyti 2013–2016 m.

Valstybės parama būstui įsigyti 2013–2016 m.

2013 m. 2014 m. 2015 m.

2016 m.

Gauto kredito suma

Asmenims (šeimoms) suteiktos subsidijos

0,32,1

18,5

0,9

6,2

0,21,8

2,2

mln

. eur

ų

68 asmenys

220 asmenų

520 asmenų

79 asmenys

Lietuvos statistikos departamento ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.4-1 iliustracija



92

2016 metais daugiausia asmenų ir šeimų, kuriems buvo suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti, buvo Vilniaus (15,9 proc.), Kauno (12,2 proc.) ir Klaipėdos (11,5 proc.) miestų savi-valdybėse.

Siekiant užtikrinti, kad parama būstui išsinuomoti pasinaudotų tik tie asmenys ir šeimos, kurių gaunamos pa-jamos ir turimas turtas yra nepakankami patiems apsirūpinti būstu, Įstatyme nustatyta, kad asmenys ir šeimos, norėdami gauti paramą būstui išsinuomoti, turimą turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo deklaruoti kiekvienais metais. Nuolatinis asmenų ir šeimų turto ir pajamų deklaracijų už kiekvienus metus pateikimas ir teisės į paramą būstui išsinuomoti kasmetinis patikslinimas sudarė sąlygas tiksliau nustatyti paramos gavėjus ir asmenų bei šeimų, kurie turi teisę į paramą būstui išsinuomoti ir laukia šios paramos, sąrašus. Patikrinus socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų turto ir pajamų deklaracijas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir laukiančiųjų šios paramos skai-čius sumažėjo nuo 32 815 asmenų ir šeimų (70 518 šeimos narių) 2014 metų pabaigoje iki 12 546 asmenų ir šeimų (26 443 šeimos narių) 2017 m. kovo 31 d., arba 2,6 karto. Taigi 2017 metais šalyje vienam tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka apie dešimt asmenų, įrašytų į laukiančiųjų išsinuomoti socialinį būstą sąrašus.

Asmenų ir šeimų, laukiančių išsinuomoti socialinį būstą, pasiskirstymas pagal savivaldybėse sudaromus sąrašus 2017 m. kovo 31 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 5.4-2 iliustracija

2017 metais daugiausia asmenų ir šeimų, norinčių išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, yra Vilniaus (15,2 proc.), Kauno(10,5 proc.) ir Klaipėdos (5,2 proc.) miestų savivaldybėse.

2016–2017 metais savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti valstybės biudžeto lėšų neskirta. Ribotos Lie-tuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybės finansuoti socialinio būsto fondo plėtrą skatina ieškoti alternaty-vių finansavimo šaltinių. 2015 metais patvirtintas Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros 2015–2020 metais veiksmų planas85. Šiam veiksmų planui įgyvendinti numatyta skirti 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fon-do lėšų. Planuojama, kad už šias lėšas 2017–2019 metais bus naujai įsigyta ar įrengta 1 150 socialinių būstų. 2016 metais pradėta įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonė Nr. 08.1.2-CPVA-R-408

85 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. A1-192 „Dėl Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtros 2015–2020 metais veiksmų plano patvirtinimo“.



93

„Socialinio būsto fondo plėtra“ ir priimti sprendimai dėl 57 savivaldybių atrinktų projektų finansavimo bei su jomis pasirašytos projektų finansavimo sutartys.

Įvertinus nepakankamas finansines galimybes vykdyti socialinio būsto fondo plėtrą savivaldybėse, Įstatyme įtvirtinta nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mo-kesčių dalies kompensacija. Šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, įgyja teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas turėtų padidinti galimybes šeimoms ir asmenims apsirūpinti būstu ir sudaryti galimybę jiems išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą.

2016 metais minėta paramos forma pasinaudojo 510 asmenų dvidešimt keturiose savivaldybėse (2015 me-tais – 90 asmenų šešiolikoje savivaldybių), 2017 metų I ketv. 557 asmenys dvidešimt penkiose savivaldybėse gavo būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, nesinaudojo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompen-sacija: valstybės įmonėje Registrų centre registruotų būsto nuomos sutarčių neturėjimas, laikotarpio, kai asmenys ir šeimos naudojasi būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, neįskaitymas į buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį.

Siekdamas tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reglamentavimą ir sudaryti sąlygas didesniam skaičiui asmenų ir šeimų pasinaudoti minėtomis paramos formomis, 2016 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos Įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.:

• nustatytos pajamų rūšys (vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstaty-mu), kurios, nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, neįskaitomos į vertinamas pajamas. Tai sudaro galimybę asmenims ir šeimoms, gaunantiems tikslinės paskirties paramą, tačiau negalin-tiems patiems apsirūpinti būstu, pretenduoti į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir ja pasinaudoti, o asme-nims, kurie šiuo metu naudojasi savo teise į paramą būstui išsinuomoti – nuomoja socialinį būstą ar gauna būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, ją išsaugoti;

• nustatyta, jog asmenys ir šeimos išbraukiami iš paramos laukiančiųjų sąrašo, su jais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama ar nutraukiamas būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas, kai jų paja-mos ar turtas viršija Įstatyme nustatytus dydžius daugiau kaip 25 procentais;

• atsižvelgiant į tai, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos tikslas yra asmenims, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens socialine padėtimi susijusius veiksnius, padengti išlaidas arba jų dalį, skiriamas apsirūpinti būstu, nustatyta, kad būsto nuomos ar išper-kamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis negali viršyti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio;

• nustatyta, kad asmenys ar šeimos, išvykę gyventi į kitos savivaldybės teritoriją, šios savivaldybės vykdomajai institucijai pateikę prašymą, bus įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą šioje savivaldybėje, įskaitant jų buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše laikotarpį ankstesnėje savivaldybėje;

• nustatyta, kad laikotarpis, kai asmenys ir šeimos naudojasi būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, yra įskaitomas į buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsi-nuomoti, sąraše laikotarpį, t. y. dabar minėti asmenys ir šeimos, gaudami kompensaciją, vis tiek „judės į sąrašo priekį“;

• atsiskaitymo už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus bei jų dalis terminas pratęstas nuo 10 kalendorinių dienų iki 3 mėnesių. Tai sudaro palankesnes sąlygas asmenims įgyvendinti savo teisę pirkti minėtas patalpas.



94

Vykdant paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo stebėseną ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms pasinaudoti šia paramos forma, 2017 metais numatyta inicijuoti šių Įstatymo pakeitimų svarstymą:

• nustatyti, kad neįgalūs pilnamečiai vaikai ir (ar) įvaikiai, gyvenantys kartu su savo tėvais ar įtėviais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems nustatyta globa (rū-pyba), t. y. tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) nepilnamečiais asmenimis, tiek globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) pilnamečiais asmenimis, gali būti laikomi šeimos nariais, nereikalaujant teismo sprendimo;

• siekiant didinti asmenų motyvaciją gauti didesnes pajamas, siūloma nustatyti teisę asmenims, kurie dėl padi-dėjusių pajamų praranda teisę į paramą būstui išsinuomoti ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir išbraukiami iš atitinkamų sąrašų, grįžti į šiuos sąrašus, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiuose sąrašuose laikotarpį, jeigu jų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai vėl neviršija Įstatyme nustatytų turto (įskaitant gautas pajamas) dydžių ir jei nuo jų išbraukimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai;

• atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato galimybės inžinerinius statinius parduoti pirmenybę teikiant gyvenamųjų namų savininkams (jie gali būti parduodami tik aukciono būdu), Įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad minėti statiniai parduodami pirmenybę teikiant jais teisė-tai besinaudojantiems asmenims;

• išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kuri, atsižvelgiant į jos tikslą ir pobūdį – įsigyja-mas būstas nuosavybės teise, yra lygiavertė subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti teikimui, siūloma priskirti prie paramos būstui įsigyti formų arba padidinti pajamų ir turto dydžius as-menims ir šeimoms, kurie kreipiasi dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, siekiant, kad jie atitiktų Lietuvos banko Atsakingo skolinimo nuostatus, ir taip sudaryti sąlygas asmenims ir šeimoms, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu dėl nepakankamų pajamų, naudotis išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir apsirūpinti nuosavu būstu;

• įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant rinkoje išnuomotą būstą ir asmenis bei šeimas aprūpinti socialiniu būstu. Tokiu būdu savivaldybės galėtų paskatinti verslininkus vykdyti būsto nuomos rinkos plėtrą.


Bendruomenių, vaikų, jaunimo, šeimos reikalai

6 Bendruomenių, vaikų, jaunimo, šeimos reikalai

6.1. BeNDRUOMeNiŲ iR NeVyRiAUsyBiNiO seKtORiAUs PlĖtRA

Įgyvendinant 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ 2 tikslo „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį“ uždavinius bei atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 19 d. priimto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra viena iš institucijų, atsakingų už NVO plėtros politikos formavimą, koordinavimą ir jos įgyvendinimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus NVO plėtros poli-tikos srityje, analizuoja nevyriausybinių organizacijų, bendruomeninių organizacijų veiklą ir formavimosi procesus, skatina aktyvios visuomenės kūrimąsi, analizuoja NVO veiklą, rengia ir įgyvendina NVO ir vietos bendruomenėms stiprinti skirtas priemones.

6.1.1. VAlSTyBINIo IR NEVyRIAUSyBINIo SEkToRIų BENDRADARBIAVIMAS

Nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas ypač suintensyvėjo įkūrus Nevyriausybinių or-ganizacijų tarybą (toliau – NVO taryba) ir darbą pradėjus antros kadencijos NVO tarybai. NVO taryboje, kurios kadencija yra dveji metai, bendradarbiauja devynių valstybės institucijų – Lietuvos Respublikos Prezidento kan-celiarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lie-tuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos – atstovai ir dešimt NVO atstovų, kuriuos į NVO tarybą bendru sutarimu delegavo nacionalinių skėtinių nevyriau-sybinių organizacijų asociacijos. Patvirtinus naujos sudėties NVO tarybą, taip pat buvo patvirtintas NVO tarybos veiklos planas 2017–2019 metams. Siekiant užtikrinti NVO stiprinimą ir finansinį tvarumą, įgalinti NVO veiklą, vykdant teisinės ir mokestinės aplinkos monitoringą, ir užtikrinti NVO sektoriaus skaidrumą bei viešumą, suburtos trys darbo grupės: NVO finansinis tvarumas, NVO įgalinimas, teisinės veiklos aplinkos monitoringas bei NVO skaidrumas ir viešumas.

Siekdama efektyvesnio bendradarbiavimo tarp nevyriausybinio ir valstybinio sektorių sprendžiant su NVO su-sijusius klausimus, NVO taryba inicijavo konsultacijas, diskusijas ir organizavo susitikimus su valstybinių įstaigų atstovais, pavyzdžiui, delegavo NVO tarybos atstovą į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sudaromą darbo grupę dėl Lietuos Respublikos socialinio verslo įstatymo parengimo, organizavo diskusiją su Lietuvos Respubli-kos užsienio reikalų ministerija dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai


B E N D R U O m E N I Ų , V A I K Ų , J A U N I m O , Š E I m O S R E I K A L A I

96

išaiškinimo ir su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija – dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimų, kvietė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, organizavo susitikimą su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija dėl netiesioginės rinkodaros apribojimų, taiko-mų NVO, išaiškinimo ir pan.

6.1.2. fINANSINėS pRIEMoNėS NEVyRIAUSyBINėMS oRgANIzAcIjoMS

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A1-99 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtini-mo“ patvirtintas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų planas. Veiksmų plano tikslas – sudaryti ilgalaikės NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros sąlygas, stiprinant jų institucinius gebėjimus ir didinant visuomenės informuotumą apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą, stiprinti bendruomeninę veiklą. Veiksmų plano priemonėms 2017 m. skirta 3 738 tūkst. eurų (2016 m. – 2 984 tūkst. eurų). Iškelti šie uždaviniai tikslui įgyvendinti:

– stebėti, rinkti, vertinti ir sisteminti duomenis apie NVO sektoriaus padėtį ir teikti rekomendacijas valstybės institucijoms ir NVO sektoriui;

– gerinti NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros sąlygas, stiprinti jų institucinius gebėjimus, bendruome-ninę veiklą;

– skatinti viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimą, teikiant viešąsias paslaugas, ir didinti visuomenės infor-muotumą apie NVO sektorių ir savanorišką veiklą;

– tobulinti NVO teisinį reguliavimą, sukuriant palankią aplinką NVO sektoriui, gerinant sąlygas jo veiklai vyk-dyti ir finansavimui užtikrinti.

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo veiksmų plane ypatingas dėmesys skiria-mas skėtinėms ir nacionalinėms NVO. NVO skatinamos jungtis į jas vienijančias asociacijas, efektyviau dirbti su savo nariais ir juos stiprinti. Taip pat siekiama stiprinti aktyviai viešojoje politikoje dirbančias, paslaugas teikiančias ir savo tikslinėms grupėms bei nariams atstovaujančias nevyriausybines organizacijas, kurios galėtų imtis dides-nės atsakomybės ieškant įvairesnių finansavimo šaltinių, siekiant veiksmingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir įtvirtinti finansinį savarankiškumą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės planą, NVO skatinamos per-imti viešųjų paslaugų teikimą ir skatinamos plėtoti socialinį verslą. Institucinė parama nevyriausybiniam sektoriui yra labai reikalinga dėl kelių svarbių priežasčių: tokia parama užtikrintų organizacijų veiklos tęstinumą ir veiks-mingumą tol, kol organizacijos susikurs nišą savo ūkinei-ekonominei veiklai vykdyti arba kol valstybėje atsiras biudžeto lėšų, o verslo įmonėse – lėšų rėmimo programoms. Instituciškai sustiprėjusios NVO ir bendruomenines organizacijas vienijančios asociacijos profesionaliau atstovaus savo nariams, veiksmingiau dalyvaus viešojoje po-litikoje, sėkmingiau įtrauks visuomenę į bendradarbiavimą su valdžios institucijomis bei aktyviau savo narių arba suinteresuotų grupių vardu dalyvaus priimant sprendimus. Tarp rezultatų taip pat paminėtinas veiksmingesnis nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas veiklose tarptautiniu lygmeniu ir profesionalesnis paslaugas teikiančių NVO darbas. Veiksmų plano priemonėmis siekiama įgyvendinti NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtros poli-tiką atliekant nevyriausybinio sektoriaus raidos tyrimą, finansuojant NVO ir jas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo, savanoriškos veiklos ir socialinio verslumo plėtojimo projektus.



97

6.1.3. BeNDRUOMeNiNĖs ORGANiZACijOs

2016 m. nacionalinio lygmens bendruomeniškumą skatinančios priemonės buvo skirtos pačioms bendruome-ninėms organizacijoms stiprinti (finansinis ir institucinis stiprinimas), suteikiant galimybę joms pačioms rengti ir įgyvendinti projektus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 ,,Dėl Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 m. atrankos konkurso organizavi-mo nuostatų patvirtinimo ir projektų atrankos komisijos sudarymo“ buvo patvirtinti Bendruomeninės veiklos sti-prinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatai, numatant konkurso būdu atrinktiems projektams skirti 2,67 mln. Eur. Finansavimas buvo skirtas 362 bendruomeninių organizacijų projek-tams, skirtiems bendruomenės narių solidarumui skatinti, bendruomenės regioninei ir vietos tapatybei stiprinti, socialinei veiklai vykdyti, bendruomenių sutelktumui stiprinti, gyventojų užimtumui ir saviugdai skatinti, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, palankiai aplinkai bendruomenių veiklai kurti bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, bendruomenėms instituciškai stiprinti.

Analizuojant, kaip įgyvendinama ši priemonė, ir nustačius tam tikrus trūkumus (pavyzdžiui, lėšos savivaldy-bėse pasiskirstė netolygiai; skirto finansavimo neužteko visoms savivaldybėms), po diskusijų su bendruomeninių organizacijų atstovais ir kitais partneriais buvo nuspręsta 2017 m. siekti, kad finansavimas bendruomeninei vei-klai stiprinti pasiektų visas savivaldybes, skatinant bendruomenines organizacijas, kaip pačių bendruomenių na-rių įsteigtus ir valdomus darinius, savarankiškai priimti sprendimus ir įgyvendinti vietos bendruomenės poreikius tenkinančias veiklas. Todėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-259 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašas (toliau – Priemonė), kuriam įgyvendinti 2017 m. skirta 2 630 tūkst. eurų. Priemone siekiama skatinti gyvenamųjų vietovių (jų dalių ar kelių gyvenamųjų vietovių) bendruomenių savarankiškumą tenkinant viešuosius jų poreikius, stiprinti jų narių sutelk-tumą ir tarpusavio pasitikėjimą, bendruomeninę veiklą, sudaryti sąlygas bendruomeninėms, religinėms, kitoms NVO dalyvauti priimant sprendimus dėl bendruomenių narių viešųjų poreikių tenkinimo. Priemonę įgyvendina savivaldybės, kurioms skirtos lėšos skirstomos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą informaciją apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse. Bendruomeninės organizacijos įtraukiamos į išplėstinę seniūnaičių sueigą, kuri priima sprendimą dėl konkrečioje teritorijoje, kurios gyventojų bendruomeninei veiklai stiprinti pagal šią Priemonę yra skiriamas finansavimas, prioritetinių vykdytinų ir finansuotinų veiklų, vertina paraiškas, priima sprendimą, kuri organizacija (-os) vykdys projektą (-us), vertina, kaip įgyvendinamas projektas (-ai). Išplėstinė seniūnaičių sueiga sudaroma iš tos seniūnijos seniūnaičių (gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktų atstovų) ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, kurie turi sprendimo pri-ėmimo teisę. Tais atvejais, kai seniūnijos nesteigiamos, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnai-čiai sudaro seniūnaičių sueigą, iš kurios formuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.

Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali daly-vauti konkrečioje teritorijoje, kurioje sudaroma išplėstinė seniūnaičių sueiga, veikiančių NVO, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

Finansuotinos šios veiklos, tenkinančios viešuosius gyventojų poreikius:

– socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir (ar) grupėms (labdaros akcijų orga-nizavimas, senyvo amžiaus ir kitų vienišų asmenų, kuriems reikalinga pagalba, lankymas, pagalbos sau grupių organizavimas nuo priklausomybių ar kitų socialinių problemų kenčiantiems asmenims bei jų artimiesiems,



98

renginių ir kitų priemonių, skatinančių socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir grupių įsitraukimą į bendruo-menės gyvenimą, organizavimas);

– vaikų ir jaunimo užimtumas (renginių, stovyklų ir kitų prasmingo vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo vei-klų organizavimas, skatinantis asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą);

– kultūrinė ir švietėjiška veikla (mokymo (si) priemonių, skatinančių kūrybiškumą, saviraišką ir vietos gyventojų išprusimą, organizavimas, vietos bendruomenės tapatybei ir telkimui reikšmingų leidinių leidyba).

6.1.4. VAIkų DIENoS cENTRų plėTRA

Įgyvendindama Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonę, kuria siekiama plėsti vaikų dienos centrus savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir jų šei-moms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. konkurso būdu valstybės biudžeto lėšomis finansavo 250 vaikų dienos centrų projektus, kuriems įgyvendinti buvo skirta 3,2 mln. eurų (0,5 mln. eurų daugiau nei 2015 m.).

Didesnis finansavimas sudarė sąlygas finansuoti daugiau vaikų dienos centrų, t. y. buvo finansuota 35 vaikų dienos centrais daugiau nei 2015 m., taip sudarant palankesnes sąlygas centrų plėtrai bei jų vykdomai veiklai, teikiamų paslaugų kokybei bei užtikrinant nepertraukiamą centrų veiklą.

Nuo 2016 m. vidurio vaikų dienos centrus galėjo lankyti visi vaikai, t. y. ne tik vaikai iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų, bet ir kiti vaikai, tenkinant jų užimtumo, dalyvavimo sociokultūrinėje veikloje ir kitų vaiko įvairiapusę raidą užtikrinančių veiksnių poreikį. Taigi, pasinaudodami didesniu finansavimu, 2016 m. vaikų dienos centrai suteikė socialines ir ugdymo paslaugas didesniam paslaugų gavėjų skaičiui: 2016 m. vaikų dienos centrus lankė net 8 procentais daugiau vaikų (2015 m. vaikų dienos centrus pagal patvirtintą 2015 m. projektų dalyvių sąrašą lankė 6 825 vaikai, o 2016 m. – jau 7 400 vaikų).

Vaikų dienos centrų veiklos projektų vykdytojai, konkurso tvarka 2016 m. gavę finansavimą projektams įgy-vendinti, 2017 m. gavo finansavimą jiems pratęsti, t. y. finansavimas buvo pratęstas 249 vaikų dienos centrams, skiriant 3,2 mln. eurų.

Siekdama sudaryti sąlygas kryptingai vaikų dienos centrų plėtrai ir jų veiklai, Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija 2017 m. konkurso tvarka iš valstybės biudžeto lėšų finansavo 36 naujai įsteigtus vaikų dienos centrus, skirdama 447 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tai paskatins naujų vaikų dienos centrų kūrimąsi, jų teikiamomis sociali-nės priežiūros ir ugdymo paslaugomis galės pasinaudoti daugiau vaikų ir jų šeimos narių, o skirtos lėšos sudarys geresnes sąlygas ir didesnes galimybes veiklą pradedantiems vaikų dienos centrams vykdyti veiklas (tęstinumas numatytas ir 2018 m.).

Taigi iš viso 2017 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 3,6 mln. eurų finansavimą 285 vaikų dienos centrams, kurie teikia dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugas tiek vaikams iš socialinės rizikos ir nepa-siturinčių šeimų, tiek kitiems vaikų dienos centrus lankantiems vaikams bei jų šeimos nariams. Numatoma, kad vaikų dienos centrų teikiamomis paslaugomis 2017 m. galės pasinaudoti daugiau nei 8 tūkst. vaikų.

Tikimasi, kad 2017 m. skirtas 11 proc. didesnis nei 2016 m. finansavimas lems, kad nestacionarias dienos soci-alinės priežiūros ir ugdymo paslaugas gaus kuo daugiau vaikų ir jų šeimos narių įvairiose savivaldybėse, o skirtos lėšos sudarys geresnes sąlygas tęstiniams vaikų dienos centrų projektams ir didesnes galimybes veiklą pradedan-tiems vaikų dienos centrams vykdyti veiklas ten, kur tokių socialinių paslaugų nebuvo teikiama. Tikimasi, kad tokiu būdu bus geriau tenkinamas socialinių paslaugų poreikis ir gerinama vaikų dienos centrų veiklos kokybė.



99

6.2. VAiKO teisiŲ APsAUGOs AKtUAlijOs

6.2.1. pERėjIMo NUo INSTITUcINėS gloBoS pRIE ŠEIMojE IR BENDRUoMENėjE TEIkIAMų pASlAUgų NEįgAlIESIEMS IR lIkUSIEMS BE TėVų gloBoS VAIkAMS 2014–2020 METų VEIkSMų plANo įgyVENDINIMAS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. kartu su socialiniais partneriais, organizacijų, vienijančių glo-bos įstaigas, vadovais, mokslo įstaigų, ministerijų atstovais parengė ir patvirtino Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų pla-ną86 (toliau – Veiksmų planas).

Pagal Veiksmų planą siekiama kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų bendruomenėje sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias paslaugas pa-gal poreikius ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui – augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje. Įgyvendinant minėtą planą, kartu vykdoma 2014 –2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, kurios viena iš priemonių yra institucinės globos pertvarka. Įgyvendinant šią priemonę numatoma plėtoti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams.

Bendruomenėje organizuojamos ir teikiamos bendruomeninės įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės socia-linės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitokios paslaugos užtikrina asmens galimybę gyventi bendruo-menėje ir joje gauti specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius jo ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Bendruomeninės paslaugos taip pat skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį. Tarp bendruomeninių paslaugų – šeimos tipo bendruomeninė vaikų globa, skirta tėvų globos netekusiems vaikams, palydimoji globa 16–18 m. ir besimokantiems jaunuoliams, augusiems vaikų globos institucijose ir (arba) šeimose, susiduriančiose su įvairiais rizikos veiksniais, vaikams, turintiems pro-to ar psichikos negalią, ir jų šeimoms, laikino „atokvėpio“ paslaugos, kurios suteiks galimybę šeimos nariams, prižiūrintiems savo neįgalius šeimos narius, laikinai pailsėti nuo priežiūros, dienos centrai bei kitos šviečiamosios, psichologinės ir teisinės pagalbos šeimai paslaugos.

Šiuo metu perėjimas nuo institucinės globos vykdomas įgyvendinant bandomuosius projektus atskiruose regio-nuose. Laipsniškai bus pereita prie modelio, kuriame išplėtotos bendruomeninės paslaugos vaikams ir neįgaliesiems, o institucinės paslaugos bus teikiamos tik tais atvejais, kai yra būtina užtikrinti specializuotas paslaugas asmeniui.

Institucinės globos pertvarka apima visus 10 Lietuvos regionų (apskričių). Institucinę globą keičiant įvairaus tipo kokybiškomis bendruomeninėmis paslaugomis, iki 2020 metų planuojama pertvarkyti visas vaikų socialinės globos įstaigas. Šiuo metu iš viso Lietuvoje veikia 96 vaikų socialinės globos įstaigos.

6.2.2. gloBėjų (RūpINTojų) IR įTėVIų pAIEŠkA, RENgIMAS

Įgyvendinant Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (toliau – GIMK) paieškos, rengimo, atran-kos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo rekomendacijas87, Lietuvoje 2015 m. paslaugas globėjams

86 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

87 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymas nr. BV-16 „Dėl Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugų teikimo reko-mendacijų patvirtinimo“.



100

(rūpintojams), įtėviams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims teikė 21 įstaiga, 2016 m. – 58 įstaigos, 2017 m. I ketv. – 65 GIMK rekomendacijas įgyvendinančios įstaigos. 2016 metais vyko tęstinis Projektų, skirtų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugoms teikti 2016 – 2018 metais (toliau – Projektai), atrankos konkursas88, kurį organizavo Socialinės apsaugos ir darbo minis-terija (toliau – SADM) ir po kurio dalinį finansavimą gavo 38 GIMK projektai, kuriems įgyvendinti skirta 185 000 EUR. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (toliau – Tarnyba) 2017 m. balandžio – ge-gužės mėn. sudarė valstybės biudžeto lėšų naudojimo tęstines sutartis dėl GIMK projektų įgyvendinimo. 2017 m. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitime89 (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje būtų nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų speci-alistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Įgyvendinant Įstatymą, kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrintas paslaugų prieinamumas bei teikiamos ko-kybiškos paslaugos ir kvalifikuota pagalba (toliau – GIMK paslaugos). GIMK paslaugoms teikti 2016 m. kiekvienai savivaldybei skirta po 19 tūkst. eurų savarankiškai savivaldybės funkcijai vykdyti. Pagal GIMK rekomendacijas savivaldybėje šias paslaugas gali teikti du atestuoti socialiniai darbuotojai, turintys Tarnybos išduotą atestacijos pažymėjimą. Siekdama, kad visose savivaldybėse būtų ne mažiau kaip po du atestuotus socialinius darbuotojus, 2015 m. Tarnyba organizavo mokymus specialistams, siekiantiems tapti atestuotais socialiniais darbuotojais ir teikti GIMK paslaugas. Nuo 2014 m. iki 2016 m. atestuotų socialinių darbuotojų, teikiančių GIMK paslaugas, skai-čius išaugo beveik 3 kartus – 2014 m. pabaigoje paslaugas teikė 57 atestuoti socialiniai darbuotojai, 2015 m. – 79, 2016 m. – 170, 2017 m. I ketv. – 162 atestuoti socialiniai darbuotojai.

2015 m. organizuoti įvadiniai mokymai pagal GIMK rekomendacijas 53 grupėms. Iš viso įvadinius mokymus lankė 599 asmenys / 391 šeima, iš jų 400 asmenų / 287 šeimos, norintys globoti (rūpintis) vaiką, ir 199 asmenys / 104 šeimos, norintys įvaikinti. Per 2012 – 2016 m. laikotarpį parengti 3095 asmenys, siekiantys tapti vaiko glo-bėjais (rūpintojais) ar įtėviais. 2012 –2016 m. GIMK paslaugoms teikti skirta 812 tūkst. eurų valstybės biudžeto asignavimų.

2017 m. I ketv. organizuoti įvadiniai mokymai pagal GIMK rekomendacijas 54 grupėms. Įvadinius mokymus pagal GIMK rekomendacijas lankė 487 asmenys / 337 šeimos, iš jų 364 asmenys / 272 šeimos pareiškė norą tapti globėjais (rūpintojais), 123 asmenys / 65 šeimos pareiškė norą tapti įtėviais (iš visų įvadinius mokymus lankiusių asmenų / šeimų artimi giminaičiai, norintys tapti globėjais (rūpintojais), – 113 asmenų / 89 šeimos). 2017 m. I ketv. parengtos teigiamos išvados 128 asmenims / 95 šeimoms, norintiems globoti (rūpinti) arba įvaikinti vaiką. Iš jų 103 asmenims / 79 šeimoms, norintiems globoti (rūpinti) vaiką (iš jų parengtos teigiamos išvados artimiems giminaičiams, norintiems globoti (rūpintis) vaikus, – 34 asmenims / 34 šeimoms), ir 25 asmenims / 16 šeimų, norintiems įvaikinti vaiką (iš jų parengtos teigiamos išvados 7 asmenims / 7 šeimoms, norintiems įvaikinti sutuok-tinio vaiką).

GIMK rekomendacijas įgyvendinančios įstaigos teikė tęstines paslaugas (tęstinius mokymus, savitarpio pa-ramos grupių užsiėmimus, seminarus, meno terapiją ir kt.) vaikus globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems asmenims, siekiantiems jais tapti asmenims bei įvaikintiems ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Per 2015 m. tęstiniuose mokymuose ir savitarpio paramos grupėse dalyvavo 463 asmenimis daugiau, palyginti su 2014 m.

2016 m. GIMK rekomendacijas įgyvendinančios įstaigos iš viso suorganizavo 504 tęstinius mokymus, savitar-pio paramos grupes, seminarus, paskaitas, meno terapijos užsiėmimus ir kt., kuriuose dalyvavo 1662 asmenys.

88 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. A1-251 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-61 „Dėl Projektų, skirtų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugoms teikti 2013–2018 metais, atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir Projektų, skirtų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugoms teikti, atrankos vertinimo komisijos sudarymo“.

89 2015 m. gruodžio 15 d. priimtas lietuvos respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimas.



101

2017 m. I ketv. tęstinius mokymus pagal GIMK rekomendacijas, savitarpio paramos grupes lankė bei kitas paslau-gas gavo 365 asmenys.

2016 m. būsimų ir esamų globėjų (rūpintojų) bei įvaikintojų šeimoms suteiktos 13684 konsultavimo ir informa-vimo paslaugos, 2015 m. – 5232 paslaugos, 2014 m. – 3550 paslaugų. 2014 m. palyginti su 2016 m., šių paslaugų skaičius išaugo trigubai. 2017 m. I ketv. būsimų ir esamų globėjų (rūpintojų) bei įvaikintojų šeimoms suteiktos 2344 konsultacijos (individuali pagalba asmeniui), 2785 informavimo (bendro pobūdžio informacijos suteikimas) paslaugos bei 387 tarpininkavimo ir kitos paslaugos.

6.2.3. VAIko gloBA (RūpyBA)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tris vaiko globos (rūpybos) for-mas: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ir institucijoje. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio ko-dekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d.,90 nuostatas, vaiko laikinoji globa (rūpyba) negalės trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių, o vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institu-cijoje įstatymų nustatyta tvarka galės būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir galės trukti ne ilgiau kaip tris mėne-sius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritars, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau, esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.261 str. 2 d. numatytoms objektyvioms priežastims. Atsi-žvelgiant į Veiksmų plane įtvirtintus institucinės globos pertvarkos tikslus, taip pat į minėtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimus ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei jo teisę turėti tokias gyvenimo sąly-gas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, turi būti siekiama, kad be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti šeimos aplinkoje, o institucijoje būtų apgyvendinamas tik kraštutiniu atveju. Tačiau, nors institucijoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius kasmet mažėja, vis dėlto ši dalis išlieka gana didelė.

2017 m. pirmą ketvirtį padidėjo tėvų globos netekusių vaikų skaičius – 9352 vaikai (4793 berniukai ir 4559 mergaitės), t. y. 27 vaikais daugiau nei 2016 m. pirmąjį ketvirtį.

2016 m. pabaigoje tėvų globos buvo netekę 9106 vaikai (4672 berniukai ir 4434 mergaitės).

2017 m. pirmo ketvirčio pabaigoje 5614 visų globojamų vaikų augo globėjų (rūpintojų) šeimose, 463 vaikai − šeimynose, o 3275 vaikai − institucijose.

2016 metais didžiąją dalį (3258) globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė vyresni nei 15 metų amžiaus vaikai.

Dažniausia laikinosios globos (rūpybos) pabaigos priežastis 2016 m., kaip ir ankstesniais metais, yra vaiko grą-žinimas į biologinę šeimą.

2016 m. daugiausia, t. y. 1930 iš 3186 institucijose globojamų vaikų, vaikų globojami (rūpinami) savivaldybės vaikų globos namuose, mažiausia, t. y. 2 iš 3186, vaikų globojama (rūpinama) kitose įstaigose (pavyzdžiui, krizių centruose, socialinių paslaugų centruose ir kt.). Pažymėtina, kad mažėja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tėvų prašymu atvejų. Per 2016 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1356 vaikams, 2015 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta 1 415 vaikų.

90 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d.



102

6.2.4. NEMokAMoS pAgAlBoS TElEfoNU VAIkAMS TEIkIMAS

Nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarnyboje pradėjo veikti nemokamas bendras visoje Europos Sąjungoje pagalbos vaikams linijos numeris 116 111, kurio tikslas – sustiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje, padidinti informacijos apie socialines paslaugas, jų sklaidą, prieinamumą.

Nuo 2011 m. vasario 14 d. nemokamu telefono numeriu 116 111 į vaikų ir suaugusiųjų (skambinančiųjų pra-nešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius visų pirma atsiliepia nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Vaikų linija“ savanoriai-konsultantai (pirminė pagalba), kurie, esant pagalbos poreikiui iš kitų įstaigų ar organizacijų, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su Tarnybos pagalbos vaikams linijos (antrinė pagalba) konsultan-tais, kad šie toliau organizuotų reikalingos pagalbos teikimą. Pagrindinė Tarnybos pagalbos vaikams linijos funk-cija – nukreipti skambinantįjį į tą socialinį partnerį, kuris yra arčiausiai vaiko ir gali geriausiai užtikrinti jo interesus, suteikti jam būtinas paslaugas.

Pirminė pagalba. Per 2016 m. – VšĮ „Vaikų linija“ savanoriai konsultantai atsiliepė į 154 395 skambučius (pir-minė pagalba). Pastebėtina, kad atsilieptų skambučių skaičius, lyginant jį su 2015 metų duomenimis, yra didesnis. 2016 m. duomenimis, nepilnamečiai dažniausia kalbėjo apie santykius su bendraamžiais, psichosocialinę sveikatą, smurtą ir prievartą, santykius su šeimos nariais, taip pat apie temas, susijusias su seksualumu, fizine sveikata bei mokykla.

Antrinė pagalba. Per 2016 m. Pagalbos vaikams linijai (toliau – PVL) nevyriausybinė organizacija VšĮ „Vaikų linija“ perdavė 348 skambučius (antrinė pagalba). Pažymėtina, kad iš viso 2016 m. užregistruotų pokalbių su PVL konsultantais – 571.

Taip pat nuo 2013 m. antrojo pusmečio perduoti skambučius PVL turi galimybę ir kitos linijos. Per 2016 m. „Jaunimo linija“ konsultantai su PVL konsultantais sujungė 9 skambinančiuosius (2015 m. „Jaunimo linija“ sujungė su 36 skambinusiaisiais).

Nukreiptieji į PVL kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą, santykius su šeima bei svarbiais suaugusiaisiais, mokyklą bei psichosocialinę sveikatą. Pastebėtina, jog pokalbių metu aptariama ne viena problema. Vaikui net jų neįvardijus, konsultantas atpažįsta gilesnes ir seniai egzistuojančias kelias problemas, kurios neretai buvo priežas-tis, dėl kurios vaikas ir paskambino.

Suaugusieji skambino dėl klausimų, susijusių su smurtu ir prievarta: vaikų patiriamų patyčių, nepriežiūros bei fizinio ir psichologinio smurto ugdymo įstaigose, šeimose, dėl vaikų patiriamų sunkumų mokantis, vaiko gyvena-mosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, tėvams gyvenant skyriumi ir kt.

Vaikams PVL daugiausia teikta informacija, konsultacijos, emocinė parama, konsultantai atliko tarpininkų vai-dmenis, inicijuodami kitų įstaigų ar organizacijų specialistų pagalbą vaikui ir (ar) šeimai.

6.2.5. pREVENcIjA IR pAgAlBA VAIkAMS, NUkENTėjUSIEMS NUo įVAIRIų foRMų SMURTo

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimą91 (toliau – Įstatymas), kuriame apibrėžiama smurto prieš vaikus sąvoka – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar neprie-žiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Taip pat apibrėžiamos smurto prieš vaikus formos. Kaip vieną iš smurto rūšių Įstatymas apibrėžia vaikų nepriežiūrą, t. y. nuolatinį vaikui būtinų fizinių, emo-cinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą, darančius žalą ar keliančius pavojų vaiko gyvybei,

91 Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimas.



103

sveikatai, raidai. Taip pat Įstatyme numatoma fizinės bausmės sąvoka, kuri apibrėžiama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti.

Įstatyme numatyta tėvų atsakomybės už vaikus stiprinimas, tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mo-kyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, visų formų smurto prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, draudimas.

2016 m. birželio 3 d. Vilniuje atidarytas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras (to-liau – Centras). Šiuo metu Lietuvoje kiekvienam vaikui, patyrusiam seksualinį smurtą, garantuojama galimybė gauti būtiną kompleksinę pagalbą vaikui palankioje (draugiškoje) aplinkoje. Centras sukoncentruoja visas vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, ir jo artimiesiems reikalingas paslaugas po vienu stogu. Centre teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir jo šeimos nariams: psichologinė, socialinė, teisinė, medicininė, atliekamas vaiko psichologinis įvertinimas, apklausos, medicininė apžiūra.

Siekiant sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, 2016 m. parengtos Kompleksinės pagalbos teikimo vai-kams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Reko-mendacijomis siekiama padėti Lietuvos institucijoms, atsakingoms už vaiko gerovę, sveikatą, teisėsaugą ir teisių apsaugą, veiksmingiau įgyvendinti funkcijas, susijusias su vaiko teisių apsauga ir atstovavimu jam baudžiamajame procese, ginant vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagal Rekomendacijas vaikui palanki (draugiška) aplinka api-brėžiama kaip vaiko teises ir interesus atitinkanti saugi aplinka, įvertinus vaiko individualius poreikius, amžių bei užtikrinus jo brandą atitinkantį bendravimą.

Centre nuo jo veiklos pradžios organizuojami mokymai, kurių metu apmokyti 107 įvairių sričių specialistai (įs-taigų vadovai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai ir kt.), suteikta pagalba iš viso 123 vaikams, bei 60 jų šeimų nariams.

2017 metų pradžioje Lietuvos savivaldybėse pradėjo steigtis ilgalaikės pagalbos teikimo mobilios pagalbos grupės vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo. Jų tikslas – užtikrinti vaikui ilgalaikę kompleksinę pagalbą arčiau vaiko ir jo šeimos gyvenamosios vietos, organizuojant ją pagal Centro pateiktas ilgalaikės komplek-sinės pagalbos teikimo rekomendacijas. 2017 metų balandžio mėnesį Lietuvoje veikė 21 mobili pagalbos grupė vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Kitos savivaldybės imasi priemonių, kad tokios mobilios pagal-bos grupės veiktų jų teritorijose ir būtų teikiamos paslaugos arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

Siekdama mažinti smurto prieš vaikus paplitimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendino Vaiko ge-rovės 2016 – 2018 metų veiksmų plano priemones. 2016 m. organizuotas projektų, skirtų organizuoti kompleksinių paslaugų teikimą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, atrankos konkursas nevyriausybinių organizacijų vykdomai veiklai paremti. Dalinį finansavimą savo veiklai vykdyti gavo 7 nevyriausybinės organizacijos. Šiose organizacijose dirbantys kvalifikuoti specialistai per 2016 metus, įgyvendindami projektus, kompleksinę pagalbą suteikė 844 vaikams ir 683 jų šeimoms. Kaip rodo VTAS pateikti duomenys, per 2016 metus nuo smurto galimai nukentėjo 2559 vaikai. (2016 m. – 1999 vaikai).

6.2.6. įVAIkINIMAS

Daugiau kaip dešimtmetį šeimos kasmet įvaikina apie 100 tėvų globos netekusių vaikų, nepriklausomai nuo įvairių ekonominių, socialinių veiksnių ir gyvenimo pasikeitimų. 2016 m. 80 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, šeimos (80 sutuoktinių porų) įvaikino 90 tėvų globos netekusių vaikų. 2016 m. nebuvo nesusituokusių asmenų, įvaikinusių tėvų globos netekusį vaiką. 2016 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiausia įvaikinta buvo vaikų iki 3 metų amžiaus, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. Tačiau 2016 m. (palyginti su 2015



104

m.) sumažėjo įvaikintų vaikų skaičius, nes 2016 m. į galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašyta mažiau vaikų iki 3 metų amžiaus, kuriuos daugiausia ir įvaikina Lietuvos Respublikos piliečiai.

GIMK programos mokymai (nuo 2008 m.) nemažai prisideda prie to, kad šeimos tampa atviresnės, drąsiau ir atsakingiau ryžtasi žengti žingsnius, susijusius su vaikais, savo poreikiais ir tikslais. Šeimos, kurios įvaikina antrą, trečią kartą, įsitikina, kad be tėvų globos likusio vaiko poreikiai yra tokie patys kaip ir visų vaikų, t. y. turėti šeimą ir laimingai joje augti. Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, buvo 1557 vaikai, t. y. 97 vaikais mažiau nei 2015 m. pabaigoje.

Per 2016 m. į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą įrašytos 154 šeimos (asmenys), per 2015 metus – 100 šeimų (asmenų).

Dauguma į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, apskaitą 2014–2016 m. įrašytų šeimų pageidavo įvaikinti vai-ką, turintį nedidelių ar išgydomų, kompensuojamų sveikatos sutrikimų. Iš 154 šeimų (asmenų), įrašytų į minėtą apskaitą 2016 metais, 10 proc. šeimų (asmenų) norėjo įvaikinti sveikus vaikus (iš 100 šeimų (asmenų), įrašytų į apskaitą 2015 metais, tik 6 % šeimų (asmenų) norėjo įvaikinti sveikus vaikus). Nuo 2014 m. įvaikintojų lūkesčiai dėl įvaikintinų vaikų socialinės kilmės, biologinių tėvų gyvenimo būdo (turimų priklausomybių, žalingų įpročių) ir (ar) jų psichinių sveikatos sutrikimų bei protinių gebėjimų yra lankstesni. Svarbu pažymėti, jog galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo trukmė priklauso nuo to, kokius lūkesčius įvaikintojai turi dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko (am-žius, lytis, sveikatos būklė, vaiko biologinių tėvų gyvenimo būdas, turimos priklausomybės, psichinės sveikatos sutrikimai bei protiniai gebėjimai, kelintas vaikas gimęs šeimoje ar kt.) ir jų skaičiaus. Taip pat įtakos turi ir tai, kokie vaikai (amžius, sveikatos būklė, jo tėvų sveikatos būklė, socialinė kilmė ir kt.) yra įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

6.2.7. TARpTAUTINė VEIklA VAIko TEISIų ApSAUgoS SRITyjE

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012–2016 metais tęsė prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus įgy-vendinant Europos Tarybos vaiko teisių strategiją, Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksuali-nio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Lansarotės konvencija) nuostatas ir kitus įsipareigojimus.

2017 m. kovo 6 d. Europos Tarybos Vaiko apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos komitetas (to-liau – Lansarotės komitetas) skubos tvarka parengė ir patvirtino specialiąją Vaikų, nukentėjusių dėl pabėgėlių krizės, apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos Europos Tarybos šalyse ataskaitą, kuri apė-mė šalių narių Lansarotės konvencijos nuostatų, susijusių su vaikų seksualinio išnaudojimo patikimų žmonių rate prevencija, intervencija ir postvencija, įgyvendinimą. Ataskaitos rengimo procesas tęsėsi nuo 2016 metų.

2017 metų gegužės 10–12 dienomis vyko 18-asis Lansarotės komiteto posėdis, kurio metu yra rengiamasi 2-ajam Europos Tarybos šalių narių stebėsenos etapui ir yra rengiamas 2-ojo teminio stebėsenos etapo klausi-mynas „Paties vaiko susikurtų seksualinio pobūdžio vaizdų ir vaizdo įrašų nusikalstamas panaudojimas, pasitelkus informacines ir ryšio technologijas, kurį rengiant aktyviai dalyvauja ir Lietuva.

Įgyvendindama Europos Tarybos vaiko teisių strategijos nuostatas, Lietuva siekia, kad kiekvienam vaikui būtų sudarytos galimybės augti šeimoje, plėtojant prevencinių ir kompleksinių paslaugų prieinamumą vaikui ir šeimai, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygos, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje ir tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuome-nėje. ET Vaiko teisių komiteto parengta Europos Vaiko teisių 2016 – 2021 metų strategija, patvirtinta Ministrų komiteto 2016 m. kovo 2 d., numato penkis vaiko teisių apsaugos prioritetus: 1. Lygios galimybės visiems vai-kams. 2. Vaikų dalyvavimas. 3. Vaikams gyvenimas be smurto. 4. Draugiškas teisingumas vaikams. 5. Vaiko teisės skaitmeninėse technologijose. Pažymėtina, kad Vaiko teisių 2016 – 2021 metų strategija siekiama, kad valstybės



105

narės užtikrintų vaiko teisių apsaugą ir formuotų gerąją vaiko teisių praktiką. Siekiant užtikrinti šios strategijos įgyvendinimą Lietuvoje, Lietuvos atstovas dalyvauja ET Vaiko teisių ad hoc komitete (CAHENF).

Europos Taryba, skirdama ypatingą dėmesį vaikų migrantų teisėms užtikrinti, kartu su Vaiko teisių ad hoc ko-mitetu (CAHENF) 2016 m. sudarė ekspertų grupę (CAHENF-Safeguards Drafting Group), kuri rengia rekomenda-cijų dėl vaikų migrantų globos užtikrinimo ir vaiko amžiaus nustatymo procedūros projektą.

SADM atstovauja Baltijos jūros valstybių tarybos ekspertų grupėje „Vaikams, esantiems rizikoje“, kurią sudaro 11 narių iš kiekvienos Baltijos jūros valstybės. Ekspertų grupė skirta bendradarbiauti sprendžiant vaikų, esančių rizikos grupėje, klausimus Baltijos jūros valstybių regione. Ekspertų grupės mandato prioritetai yra šie: 1. Prevenci-ja, ankstyvoji intervencija, pozityvi tėvystė ir pagalba šeimai. 2. Vaikui draugiška teisinė sistema. 3. Geriausi vaiko interesai ir gerovė alternatyvioje globoje. 4. Vaiko apsauga nuo seksualinio smurto ir seksualinio išnaudojimo. 5. Prekybos žmonėmis ir vaikų išnaudojimo prevencija, geriausi vaiko interesai migracijoje. Bendradarbiavimas yra grindžiamas regioniniu bendradarbiavimu parengiant Regioninio bendradarbiavimo strategiją 2018 – 2020 me-tams. Strategijoje numatoma, kad įgyvendinant ekspertų grupės prioritetines sritis bus vykdomi šie tarptautiniai projektai: „Vaikystė be smurto: fizinių bausmių mažinimas Baltijos jūros regione“ – skirtas pozityviam vaikų au-klėjimui be smurto propaguoti, „PROMISE I“ projekto tęsinys „PROMISE II“ – skirtas „Vaiko namo“ metodui diegti Europos šalyse, „AudTrain“ – tai vaiko teisėmis grįsta audito sistema, skirta vaiko globos kokybei vaikų globos institucijose vertinti, projektas „ProGuard“ – skirtas vaiko migranto teisių apsaugai.

Europos Komisija, siekdama užtikrinti vaiko teises, organizuoja neformalios vaiko teisių apsaugos ekspertų grupės, kurios svarsto aktualiausius vaiko teisių klausimus, darbą. Šiuo metu grupėje svarstomi klausimai, susiję su vaikų migrantų teisių užtikrinimu. 2016 m. lapkričio mėnesį Briuselyje vyko 10-asis Europos vaikų forumas, skirtas vaikų migrantų apsaugai, iššūkiams ir galimybėms. Forume dalyvavo apie 300 dalyvių iš visų Europos šalių, ypač didelį susidomėjimą dėl vaikų pabėgėlių ir nelydimų vaikų klausimų sprendimo rodė Italijos ir Grai-kijos atstovai. Svarbu pažymėti, kad sprendžiant vaikų migrantų problemas būtina imtis šių priemonių: stiprinti vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą nelydimų nepilnamečių atžvilgiu, siekti, kad būtų sukurtas ben-dras vaikų pabėgėlių registras, stiprinti integracines priemones valstybėse, globos sistemą, individualų požiūrį į kiekvieną vaiką.

6.2.8. VAIkų IŠlAIkyMo foNDAS

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad „tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus do-rais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“. 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Res-publikos civilinio kodekso 3.204 str., nustatantis, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaiky-ti. Įgyvendinant šią Civilinio kodekso nuostatą92 ir įvertinus minėtas aplinkybes, 2006 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas93, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Įstatymu siekiama užtikrinti vai-ko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Pagal šį įstatymą, išlaikymo iš tėvų negaunantys vaikai gali gauti iki 1,5 BSI (bazinė socialinė išmoka), t. y. iki 57 eurų, dydžio išmoką per mėnesį. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. 2008 m. sausio 1 d. įsteigtas Vaikų išlaikymo fondas (toliau – Fondas) savo veikla atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d. nuostatas, jog valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek pačioje valstybėje, tiek iš užsienio.

92 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 93 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas.



106

Nuo Fondo veiklos pradžios, t. y. 2008 m., iki 2016 m. buvo užregistruota apie 53,8 tūkst. išmokų gavėjų. Palygi-nimui: 2008–2011 metais gauta per 35 tūkst. prašymų, 2012 m. – 5099, 2013 m. – 4039, 2014 m. – 3673, 2015 m. – 3111, 2016 m. – 2681.Vidutiniškai per mėnesį kreipiasi 224 nauji išmokų gavėjai, nuolat išmokas gauna per 23 tūkst. vaikų, kuriems išlaikyti per metus skiriama daugiau nei 14 mln. eurų, o atgaunama apie 0,5 mln. eurų per metus.

Fondo administracija 2016 metais gavo 200 prašymų dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlai-kymo prievolių srityje įgyvendinimo tvarkos Lietuvoje.

Pagrindiniai 2008–2016 m. rodikliai

Metai

Vidutinis metinis išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavėjų skaičius

išmokoms skirtų asignavimų, įskaitant patikslinimus, dydis

(tūkst. eurų)

Panaudotų asignavimų

dydis (tūkst. eurų)

skolininkų, už kuriuos buvo mokamos

išmokos, grąžintos lėšos

(tūkst. eurų)

skolininkų, už kuriuos buvo mokamos išmokos,

grąžintų lėšų ir panaudotų asignavimų dydžio

santykis, proc.

2008 13 622 4 312 4 312 21 0,49

2009 19 388 12 828 9 685 32 0,33

2010 21 248 11 430 11 415 63 0,55

2011 21 637 14 118 12 347 184 1,49

2012 21 343 12 931 12 922 344 2,66

2013 23 304 14 078 14 061 362 2,57

2014 23 704 14 556 14 514 534 3,68

2015 23 377 14 767 14 676 548 3,73

2016 22 701 15 173 14 452 619 4,28

iš viso: 114 193 108 384 2 707

Šaltinis: 2017 m. kovo 1 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-36 patvirtinta Vaikų išlaikymo fondo 2016 m. veiklos ataskaita

Fondo administracija, siekdama į valstybės biudžetą grąžinti išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieš-koti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Fondo administracija priima sprendimus dėl išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų išieškojimo iš skolininkų. Sprendimai yra vykdo-mieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Per 2016 m. buvo priimta vykdomųjų dokumentų dėl 2214 tūkst. eurų siekiančios skolos išieškojimo iš skolininkų. Parengti 1172 sprendimai dėl skolos išieškojimo.

Taip pat Fondo administracija turi teisę reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios at-sakomybės, inicijuoja ikiteisminius tyrimus dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės už vengimą pagal priimtą teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį mokėti vaiko išlaikymo lėšas, viešai skel-bia skolininkų, vengiančių vykdyti savo prievoles, sąrašus, skatina įvairių institucijų bendradarbiavimą šioje srityje. Per 2016 m. parengti ir teisėsaugos institucijoms pateikti 105 prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką.

2016 m. Fondo administracija teismams, nagrinėjantiems fizinių ir juridinių asmenų bankroto bylas, išsiuntė 5 atsiliepimus ir kitus procesinius dokumentus.



107

6.3. jAUNiMO POlitiKA

Jaunimo politika yra kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jam integruotis į visuomenės gyvenimą, skirta 14–29 metų as-menims, kurių Lietuvoje 2017 m. pradžioje buvo 554 tūkst. Jaunimo politika yra apibrėžiama kaip horizontaliosios viešosios politikos sritis, apimanti įvairių sektorių viešąsias politikas (socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos ap-saugos, švietimo ir mokslo, ūkio ir kt.), todėl svarbu, kad nuolat vyktų konstruktyvus tarpžinybinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, įtraukiant verslo sektorių ir jaunimo atstovus.

Plėtojant jaunimo politiką, 2016–2017 m. dėmesys nuo stiprinamos regioninės jaunimo politikos krypsta į visos nacionalinės jaunimo politikos stiprinimą. 2016–2017 m. parengtas ir priimtas Nacionalinės jaunimo poli-tikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų planas, kuriuo apibrėžiamos pagrindinės ateinančių trejų metų jaunimo politikos kryptys. Tiek 2016 m., tiek 2017 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 100 proc. finansavimą savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei iš-laikyti. 2016 m. savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei buvo skirta 800 tūkst. eurų, o 2017 m. – 814 tūkst. eurų.

Išlieka aktuali niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų integravimo į vi-suomeninį gyvenimą ir į darbo rinką problema, todėl 2016–2017 m. dėmesys skiriamas būtent šiai problemai spręsti. Siekiant efektyviai įgyvendinti programą, įtraukiama daugiau veikėjų, tokiu būdu užtikrinant didesnio skaičiaus jaunų, niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų įsitraukimą į progra-mos veiklas.

2016–2017 m. buvo tęsiamas Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“ jaunimo srityje įgyvendinimas. ES programą „Erasmus+“ jaunimo srityje administruoja viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“.

6.3.1. REgIoNINė jAUNIMo polITIkA

2016–2017 m. Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų planas buvo toliau įgyvendinamas. 2016 m. buvo stiprinamas jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse, siekiant spręsti jaunimo užimtumo problemas regionuose, stiprinti verslo, darbdavių, jaunimo ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą, atsižvelgiant į savivaldybės specifiką, didinti jaunimo motyvaciją, gerinti informacijos jaunimui aktualiais klausimais sklaidą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkurso būdu finansavo projektus minėtam siekiui įgyvendinti. Savival-dybėse per 2016 m. buvo sukurti 24 bendradarbiavimo tinklai. Per 2016 m. į projektų organizavimą ir vykdymą tiesiogiai įtraukti 11 268 jauni žmonės.

2016 m. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas) atliko jaunimo problemų sprendimo planų savivaldybėse 2016–2018 metų priemonių apžvalgą ir įvardijo tendencijas. Apžvalga naudojama planuojant strateginius dokumentus vietos ir nacionaliniu lygmenimis.

2016 m. buvo organizuojami du konkursai, skirti jaunimo iniciatyvoms remti, jaunų žmonių problemoms spręs-ti, aktyvumui didinti ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui skatinti, siekiant spręsti jaunimo užimtumo proble-mas regionuose ir stiprinti verslo, jaunimo bei vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą. Iš viso 2016 metais į abu konkursus buvo gauta 222 paraiškos, finansuota 45 organizacijos, teikusios paraiškas Jaunimo iniciatyvų



108

konkursui, ir 14 organizacijų, teikusių paraiškas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo konkursui. Abiems konkursams finansuoti buvo skirta 86,8 tūkst. eurų.

2017 m. buvo paskelbti Jaunimo iniciatyvų ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo jaunimo srityje projektų finan-savimo 2017 metais konkursai. Į abu konkursus iš viso gauta 240 paraiškų. 2017 metais finansuota 15 organizacijų, teikusių paraiškas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo konkursui, ir 33 organizacijos, teikusios paraiškas Jaunimo iniciatyvų konkursui.

6.3.2. NAcIoNAlINė jAUNIMo polITIkA

2016 m. buvo tęsiamas Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos94 įgyvendinimas pagal Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų planą95. 2017 m. buvo priimtas ir patvirtintas naujas Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros pro-gramos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų planas96. Įgyvendinant pastarojo veiksmų plano priemones, daug dėmesio skiriama jaunimo įsitraukimui į visuomeninę veiklą, jaunimo verslumui bei užimtumui skatinti, darbo su jaunimu formų plėtrai, atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklai gerinti, siekiui stiprinti jaunimo organizacijas, ska-tinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti aktyviais ir sąmoningais Lietuvos piliečiais.

Siekiant toliau plėtoti atvirąjį, mobilų darbą su jaunimu bei darbą su jaunimu gatvėje, į Nacionalinės jauni-mo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų planą buvo įtrauktos priemonės, skatinančios į darbą su jaunimu įtraukti kuo daugiau veikėjų. Nuo 2018 m. planuojama organizuoti mobilaus darbo su jaunimu ir (ar) darbo su jaunimu gatvėje konkursą, kurį vykdant būtų užtikrinamas jaunimo laisvalaikio užimtumas ir socialinė aprėptis.

Siekiant stiprinti nacionalines jaunimo organizacijas, 2017 m. kovo mėn. buvo paskelbtas Jaunimo organiza-cijų stiprinimo programų finansavimo 2017–2018 metais konkursas. Jo tikslas – stiprinti jaunimo organizacijas, kad būtų užtikrinama jų veiklos kokybė, plėtra ir sudarytos sąlygos ugdyti jų narių bei savanorių kompetencijas. 2017 m. finansavimą gavo 10 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, joms skirta 175 tūkst. eurų. 2016 m. savivaldybėse veikusios nacionalinės jaunimo organizacijos pateikiamos 6.3.2-1 iliustracijoje.

94 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1715 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos patvirtinimo“.

95 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-660 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“.

96 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. A1-181 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“.



109

Nacionalinių jaunimo organizacijų veikla savivaldybėse 2016 m.

Jaunimo reikalų departamento duomenys 6.3.2 -1 iliustracija

Remiantis Jaunimo reikalų departamento 2017 m. birželio 12 d. duomenimis, šiuo metu yra 36 atvirieji jauni-mo centrai 30 Lietuvos savivaldybių ir 131 atviroji jaunimo erdvė 47 Lietuvos savivaldybėse. Išsamūs duomenys apie Lietuvoje veikiančius atviruosius jaunimo centrus ir erdves pateikiami 6.3.2-2 iliustracijoje.



110

Atvirieji jaunimo centrai ir Atvirosios jaunimo erdvės lietuvoje 2017 m. birželio 12 d. duomenimis

Jaunimo reikalų departamento duomenys 6.3.2-2 iliustracija

2016 m. konkurso būdu buvo finansuota 210 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Detalūs finansuotų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų žemėlapiai pateikiami toliau.



111

2016 m. finansuotų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų žemėlapis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viešosios įstaigos „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo 6.3.2-3 iliustracijaagentūra“, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

2016–2017 m. buvo plėtojama Jaunimo tyrėjų tinklo veikla, organizuojami posėdžiai, dalyvauta bendruose ren-giniuose, konsultuotasi dėl jaunimo politikos prioritetų rengiant ir planuojant jaunimo politikos priemones.

2017 m. buvo organizuojamas pasitarimas, įtraukiant Jaunimo tyrėjų tinklo atstovus, dėl galimybių atlikti Jau-nimo problematikos tyrimą. Taip pat organizuota tarpinstitucinė diskusija jaunimo mažėjimo Lietuvoje klausi-mams, keliamoms grėsmėms ir galimiems minėtos problemos sprendimo būdams aptarti, kurioje buvo kviečiami dalyvauti Jaunimo tyrėjų tinklo atstovai, kitų ministerijų, Migracijos, Jaunimo reikalų, Statistikos departamentai. Siekiama, kad Jaunimo tyrėjų tinklo nariai tarpusavyje bendradarbiautų, galėtų keistis informacija, žiniomis ir patirtimi, įgyvendintų bendrus projektus, taip pat kad Jaunimo tyrėjų tinklo veikla užtikrintų jaunimo situacijos stebėseną Lietuvoje, duomenų kaupimą, jaunimo politikos formuotojų konsultavimą ir patarimų teikimą, jaunimo ir jaunimo atstovų konsultavimą. Yra skatinamas Jaunimo tyrėjų tinklo bendradarbiavimas su kitais (taip pat ir tarptautiniais) tinklais. Jaunimo tyrėjų tinklo siekis yra tyrinėti jaunimą, kaip atskirą visuomenės dalį, apimant vi-sas jaunimo politikos sritis. Kadangi jaunimo politika yra įvardijama kaip horizontaliosios viešosios politikos sritis, Jaunimo tyrėjų tinklas gali prisidėti tiriant labai įvairias jaunimo gyvenimo sritis – pradedant švietimu, baigiant krašto apsaugos bei kitomis sritimis.



112

2012 m. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti programa „Kurk Lietuvai“, kuri suteikia galimybę tarptautinės pa-tirties turintiems jauniems profesionalams dalyvauti ir prisidėti prie modernios Lietuvos kūrimo. Kadangi jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų tinklas Lietuvoje yra plačiai išplėtotas, 2017 m. pradžioje programos „Kurk Lie-tuvai“ dalyviai sukūrė interaktyvų jaunimo politikos žemėlapį, skirtą jaunimo politiką Lietuvoje formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms pavaizduoti. Žemėlapis yra skirtas jaunimui, su jaunimu dirbančioms organi-zacijoms, viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių atstovams, siekiant vienodai informuoti apie regioninius jaunimo politikos tinklus ir paskatinti geresnį jaunimo politikos supratimą Lietuvoje. Pastebėtina, kad žemėlapyje vaizduojama tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamos jaunimo politikos informacija. Kitų mi-nisterijų ar politikos sričių priemonės yra neįtraukiamos, nors į jaunimą orientuotų priemonių yra tiek švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo prevencijos, tiek kitose politikos srityse (pvz., vidurinės mokyklos, universitetai ir kt.). Į žemėlapį įtraukiami jaunimo politikos veikėjai nacionaliniu mastu, jaunimo reikalų koordi-natoriai, regioninės jaunimo organizacijų tarybos, jaunimo organizacijos (nacionalinės su padaliniais regionuose), jaunimo darbo centrai, jaunimo garantijų iniciatyvos, atvirieji jaunimo centrai, atvirosios jaunimo erdvės, jaunimo informavimo ir konsultavimo taškai ir pan. Žemėlapis yra interaktyvus, kad tenkintų jaunų žmonių poreikius nau-dotis interaktyviomis, jaunam žmogui patraukliomis informavimo priemonėmis. Žemėlapį galima rasti paspaudus šią nuorodą: https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1dT4S3fKsbm8nEM1C9j2j3963TVM&hl=en_US&l-l=55.15738606927996%2C24.388704051562513&z=8.

interaktyvus jaunimo politikos žemėlapis


https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1dT4S3fKsbm8nEM1C9j2j3963TVM&hl=en_US&ll=55.15738606927996%2C24.388704051562513&z=8

https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1dT4S3fKsbm8nEM1C9j2j3963TVM&hl=en_US&ll=55.15738606927996%2C24.388704051562513&z=8



113

6.3.3. jAUNIMo gARANTIjų INIcIATyVoS įgyVENDINIMAS

2016–2017 m. buvo tęsiamas Jaunimo garantijų iniciatyvos (toliau – JGI) įgyvendinimas Lietuvoje. Programos tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profe-sinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) pasirengti įsilieti į darbo rinką. Jaunimo garantijų iniciatyvos projekto „Atrask save“ įgyvendini-mas yra vienas iš svarbių prioritetų jaunimo užimtumo didinimo srityje visose šalies savivaldybėse.

Vienas didžiausių iššūkių įgyvendinant projektą – nedirbančių, nesimokančių ir darbo biržoje neregistruotų jau-nuolių (toliau – neaktyvūs jauni žmonės) suradimas ir paslaugų jiems suteikimas, siekiant juos integruoti į darbo rinką arba švietimo sistemą.

2016–2017 m. projekto „Atrask save“ organizacijose-partnerėse įdarbinti vietos JGI koordinatoriai, taip pat savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai įtraukiami į JGI įgyvendinimą. Savivaldybių jaunimo reikalų koordi-natorių funkcijos įtvirtintos 2014 m. patvirtintame JGI įgyvendinimo tvarkos apraše97, kuriame numatyta, kad savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius renka informaciją apie neaktyvius jaunus žmones iš savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, atvirųjų jaunimo cen-trų, atvirųjų jaunimo erdvių, teritorinių policijos komisariatų, seniūnijų, teritorinės darbo biržos, švietimo įstaigų, socialinės paramos, globos ir paramos organizacijų. Vėliau jaunimo reikalų koordinatorius informaciją apie neak-tyvius jaunus žmones kiekvienoje savivaldybėje pateikia Jaunimo reikalų departamentui. 2016–2017 m. JGI vietos koordinatoriai, siekdami gauti kokybišką ir aktualiausią informaciją, kūrė tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklus savo savivaldybėse, kurie apėmė įvairias skirtingas institucijas. Pasitelkiant šiuos tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklus, buvo siekiama užtikrinti sklandų neaktyvių jaunuolių perėjimą į darbo rinką, švietimo sistemą. Iki 2017 m. gegužės mėnesio 2743 neaktyvūs jaunuoliai pradėjo dalyvauti projekte „Atrask save“.

6.3.4. ES pRogRAMoS „ERASMUS+“ jAUNIMo SRITyjE įgyVENDINIMAS

Nuo 2014 m. Europos Komisija, sujungusi sporto, jaunimo ir švietimo programas, sukūrė programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.). Kaip atskira projektinė veiklos sritis programoje „Erasmus+“ išskirtas jaunimas. Pagrindiniai pro-gramos „Erasmus+“ jaunimo srityje tikslai:

• stiprinti jaunų žmonių, įskaitant mažiau galimybių turinčius, svarbiausius gebėjimus ir įgūdžius bei dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje;

• skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą;

• neformaliojo ugdymo metodais tobulinti jaunų žmonių ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijas, sti-printi jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį;

• gerinti darbo su jaunimu kokybę, ypač skatinant organizacijų, veikiančių jaunimo srityje, ar kitų suinteresuotų šalių sustiprintą bendradarbiavimą;

• prisidėti prie jaunimo politikos reformų vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis (žiniomis ir faktais grįsta jaunimo politika; neformaliojo ugdymo pripažinimas; gerosios praktikos sklaida);

• stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir mobilumą mokymosi tikslais jaunimo srityje.

Viena iš priemonių užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir įgyvendinti yra jaunimo mainai. Jaunimo mainais yra lai-komi jaunų žmonių grupių iš skirtingų šalių susitikimai bendrai veiklai vykdyti. Jaunimo mainų metu nagrinėjama pasirinkta problema (jaunimo nedarbas, sveika gyvensena, pilietiškumas ir kitos), taikant neformaliojo ugdymo metodus mokomasi, atrandami kultūrų panašumai ir skirtumai. Mainų metu taip pat tobulinamos jaunų žmonių kompetencijos taikant neformaliojo ugdymo metodus.

97 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.



114

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros duomenys 6.3.4-1 iliustracija

Įgyvendinant ES programą „Erasmus+“ jaunimo srityje, 2016 m. gautos 483 paraiškos. Iš viso 2016 metais finansuota 114 projektų, suorganizuota 46 renginiai, kuriuose dalyvavo apie 4489 dalyviai. Per finansuotus pro-jektus į veiklas buvo įtraukta daugiau kaip 5000 asmenų. Iš jų – 148 negalią turintys asmenys, 1274 asmenys, turintys mažiau galimybių.

es programos „erasmus+“ jaunimo srityje rezultatai 2016 metais

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros duomenys 6.3.4-2 iliustracija



115

2016 m. pagal programą „Erasmus+“ toliau buvo galima finansuoti tarptautinių strateginių partnerysčių pro-jektus jaunimo srityje. Tokiu būdu siekiama paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi tarp įvai-rių sektorių – švietimo, mokymo, nevyriausybinio, verslo – atstovų. 2016 m. finansuota 15 strateginių partnerysčių projektų, o tai reiškia, kad finansuotų projektų skaičius išaugo 5 kartus (2015 m. buvo finansuoti 3 strateginių partnerysčių projektai). Įgyvendinant programą „Erasmus+“ jaunimo srityje 2016 metais, kaip ir 2015 m., sulaukta ir struktūrinio dialogo projektų paraiškų, iš viso 2016 m. finansuoti 8 struktūrinio dialogo projektai.

Siekiant didinti programos „Erasmus+“ jaunimo srityje žinomumą, 2016–2017 m. Jaunimo tarptautinio ben-dradarbiavimo agentūra organizavo renginius, kuriuose buvo pristatyta programos „Erasmus+“ jaunimo sritis. Per 2016 metus buvo suorganizuota 14 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2000 dalyvių.

Pažymėtina, kad 2017 m. programai „Erasmus“ sukanka 30 metų. Kadangi tai yra ne tik programai, bet ir visai Europai svarbi sukaktis, buvo organizuojamas „Erasmus“ 30-mečio minėjimo renginys pagrindiniams jauni-mo politikos veikėjams, kurio metu programos „Erasmus“ trisdešimtmečio kontekste buvo pristatyti programos „Erasmus+“ pasiekimai jaunimo srityje, projektų sėkmės istorijos, dalijamasi geraisiais pavyzdžiais. Taip pat rengi-nyje buvo organizuojama institucinio lygmens diskusija apie darbo su jaunimu ateitį Lietuvoje bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Europos savanorių tarnybos (EST) akreditaciją turinčių organizacijų sąrašas per 2016 metus pailgėjo. Per 2016 metus gautos 64 Europos savanorių tarnybos akreditacijos paraiškos įgyti priimančiosios, siunčiančiosios ar ko-ordinuojančiosios organizacijos statusą. Iš jų patvirtinta 50 organizacijų. Akreditacija taip pat suteikė teisę dirbti su tarptautiniais savanoriais arba sudaryti sąlygas lietuviams išvykti savanoriauti į kitas valstybes ir prisidėti prie įvairių organizacijų veiklos. Per 2016 m. įgyvendinant programą į Lietuvą savanoriauti atvyko 119 užsieniečių, į kitas Europos valstybes savanoriauti išvyko 81 lietuvis.

Kita ES programos „Erasmus+“ remiama veikla – struktūrinio dialogo su jaunimu plėtojimas per Nacionalinę darbo grupę. Lietuvoje Nacionalinės darbo grupės veiklą įgyvendina Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (Li-JOT), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, Jaunimo reikalų departamentas bei kiti partneriai. Nacionalinės darbo grupės veikla vyksta ciklais, kurie keičiasi kas 18 mėnesių. 2016 metais buvo V Nacionalinės darbo grupės ciklas, kuris tęsėsi iki 2017 m. liepos 1 d., tema – sąlygų visiems jauniems žmonėms įsitraukti į įvairią, jungiančią ir įtraukiančią Europą sudarymas. Nacionalinė darbo grupė, tiks-lingai dirbdama viso V ciklo metu, siekė didinti struktūrinio dialogo proceso matomumą tarp jaunų žmonių. Šio ciklo metu, konsultuojantis su jaunais žmonėmis, buvo apibendrintos ir priimtos rekomendacijos, kurios buvo pristatytos Europos Komisijai.

Viena iš ES programos „Erasmus+“ remiamų veiklų, kofinansuojamų iš valstybės biudžeto, – „Eurodesk“ tinklo administravimas. 2016 m. Lietuvos regionuose buvo plėtojamas ir palaikomas „Eurodesk“ tinklas, leidžiantis tie-siogiai ir lengvai pasiekti skirtinguose miestuose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. „Eurodesk Lietuva“ visus metus teikė informacines paslaugas: skelbė naujienas, vaizdo įrašus bei straipsnius nacionaliniame portale. Iki 2017 m. Lietuvoje veikė 30 jaunimo informavimo taškų 27 Lietuvos miestuose. Pagrindinė partnerių funkcija – jaunų žmonių ir jaunimo darbuotojų konsultavimas „Eurodesk“ mobilumo ir galimybių temomis bei „Eurodesk“ paslaugų viešinimas, pristatymas, informacinių renginių organizavimas. Per 2016 m. atstovai regio-nuose gyvai konsultavo 1 714 jaunų žmonių, suorganizavo 171 renginį, kuriuose dalyvavo 4 631 žmogus. Partneriai aktyviai įsitraukia į programos „Eurodesk“ viešinimą: organizuojami informaciniai renginiai, susiję su mobilumo vasarą skatinimo kampanija, taip pat pristatantys mobilumo (savanoriškos veiklos, įsidarbinimo, studijų) gali-mybes. Nacionaliniame portale per 2016 m. buvo paskelbtos 625 naujienos, 48 jaunųjų žurnalistų straipsniai, 52 „EurodeskTV“ vaizdo klipai, portale suskaičiuotos 550 827 peržiūros.



116

6.3.5. ARTIMIAUSIo lAIkoTARpIo VEIkSMAI

Nuosekliai siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi ir skatinti jaunimo so-cializacijos procesus. Nacionaliniai jaunimo politikos prioritetai – įtraukti jaunus žmonės į visuomenės gyvenimą, skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą nacionaliniu ir regioniniu lygiu, savanorišką veiklą, plėtoti atvirų jaunimo cen-trų veiklą, informuoti ir konsultuoti jaunimą, plėtoti faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką, stiprinant jaunimo tyrėjų veiklą ir bendradarbiavimą su universitetais bei tyrimų institutais jaunimo srityje. Vienas iš jaunimo politi-kos prioritetų – mobilaus darbo ir darbo su jaunimu gatvėje plėtojimas, taip pat atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių plėtra savivaldybėse. Numatomas JGI įgyvendinimas, siekiant užtikrinti paslaugų jauniems žmonės teikimą, niekur nedirbančių, nesimokančių asmenų atsiradimo prevenciją visose savivaldybėse. Planuojama pa-teikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja re-dakcija) projektą, kuriuo siūloma apibrėžti darbą su jaunimu, tobulinti jaunimo srityje dirbančių institucijų veiklą.

6.4. ŠeiMOs POlitiKA

Analizuojant šeimos politiką svarbu pažymėti, kad jos įgyvendinimas yra kompleksiškas, apimantis daugelį so-cialinės politikos sričių reiškinys. Įvairių socialinės politikos sričių priemonės, prisidedančios prie geresnio šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, pvz., socialinio draudimo priemonės, apimančios motinystės (tėvystės) išmo-kas, piniginės socialinės paramos priemonės (išmokos vaikui), darbo santykių reguliavimas yra esminės šeimos politikos dalys. Prie šeimos politikos įgyvendinimo svariai prisideda Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos lėšomis finansuojamos priemonės, kurios vykdomos įgyvendinant Kompleksiškai teikiamų paslaugų šei-mai 2016–2020 m. veiksmų planą bei Vyresnio amžiaus asmenų motyvavimo ir savanoriškos veiklos skatinimo 2016–2020 m. veiksmų planą.

Minėtų priemonių įgyvendinimas aptariamas socialinio draudimo, piniginės socialinės paramos, darbo rinkos raidos, ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo tematikai skirtuose šio Socialinio pranešimo skyriuose. Šiame skyriuje apžvelgiami bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis šeimos gerovės srity-je, šeimos savivertės stiprinimo, smurto artimoje aplinkoje mažinimo klausimai, svarbūs siekiant didesnės šeimų gerovės.

Siekiant atlikti Šeimos politikos analizę, 2016 m. buvo parengta Lietuvos sociodemografinės politikos Baltoji knyga, kurioje buvo pateiktos tolesnės demografinės politikos plėtros gairės. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos institutas pateiktoje analizėje konstatavo, kad Lietuvoje yra daug rezervų natūraliai gyventojų kaitai užtikrinti, kurių panaudojimas sietinas su didesniu lanksčių darbo formų diegimu, efek-tyvesne finansine parama šeimoms, efektyviau veikiančia vaikų priežiūros ir ugdymo sistema. Kaip viena iš sociali-nės politikos strateginių krypčių išskirtas ekonominis, socialinis ir kultūrinis vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas, kartų solidarumo skatinimas, vyresnio amžiaus gyventojų gerovės užtikrinimas.

6.4.1. fINANSINėS pRIEMoNėS NEVyRIAUSyBINėMS oRgANIzAcIjoMS

Ministerija 2016 m. finansavo 103 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektus. Organizacijos projektams įgyvendinti panaudojo 303,2 tūkst. Eur. Įgyvendindamos projektus, dirbo konkurso nuostatuose numatytose prioritetinėse srityse (pasirengimo šeimai ir tėvystei, šeimos narių savitarpio pagalbos



117

ir atsakomybės ugdymo, tėvystės įgūdžių formavimo, ankstyvosios šeimos krizių prevencijos, pagalbos įveikiant skyrybų krizes teikimo), teikė individualias socialines, teisines konsultacijas, dvasinio, psichologinio ugdymo už-siėmimus sutuoktiniams, paskaitas sužadėtiniams, organizavo tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, susitikimus šeimoms, rengė mokymo medžiagą besilaukiantiems tėvams ir kt.

Projektų vykdytojai nurodė, kad 2016 m., įgyvendinant projektines veiklas, dalyvavo 2,9 tūkst. šeimų, 360 sužadėtinių ir 6,9 tūkst. pavienių asmenų. Buvo organizuota daugiau nei 2,6 tūkst. įvairaus pobūdžio veiklų, kuriose dalyvavo daugiau nei 14,5 tūkst. asmenų (dalis asmenų dalyvavo keliuose to paties projektų vykdytojo organizuotuose renginiuose).

Buvo toliau remiama Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veikla. 2016 m., vadovaujantis Vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo nuos-tatais98, parama buvo skirta šešioms organizacijoms. Šių organizacijų veiklos projektams paremti iš viso skirta 69 tūkst. Eur. Projektų vykdytojai vykdė įvairias vyresnio amžiaus žmonėms aktualias veiklas: įsitraukė į nevyriau-sybinių organizacijų veiklą, į aktyvų visuomeninį gyvenimą per kultūrinius renginius, telkėsi į savitarpio pagalbos, kartų ryšio stiprinimo tinklus. Veiklos taip pat buvo vykdomos teigiamo vyresnio amžiaus žmonių įvaizdžio for-mavimo, vyresnio amžiaus žmonių aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimo, leidybos srityse. Iš viso įgyvendinant remiamus projektus surengta daugiau nei 600 įvairių veiklų.

6.4.2. VEIkloS ŠEIMų SAVIVERTEI STIpRINTI

Lietuvos Respublikos Prezidentė artėjančios Motinos dienos proga pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietu-vai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes motinas. Šiame jau tradicija tapusiame renginyje valstybės apdovanojimai buvo įteikti 44 mamoms iš visos Lietuvos, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms septynis ir daugiau vaikų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2018 m. sausio 1 d. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu pagerbti motinas, pagimdžiusias, užauginusias ir gerai išauklėjusias 5 ir daugiau vaikų. Motinų, kurios pagimdė, užaugino ir gerai išauklėjo 5 ir daugiau vaikų ir kurioms pagal Valstybinių pensijų įstatymą yra paskirtos antro laipsnio valstybinės pensijos, yra apie 10 tūkstančių. Pagal dabar galiojančius įstatymus taip pagerbiamos motinos, kurios pagimdė, užaugino ir gerai išauklėjo 7 ir daugiau vaikų.

2016 m. įvyko Šeimų ir šeimynų šventė „Viena šeima – viena širdim!“. Renginyje dalyvavo apie 15 tūkst. žmo-nių, tarp jų buvo ir gausus būrys šeimynų, vaikų globos namų, dienos centrų globojamų vaikų. Šeimos buvo kviečiamos dalyvauti įvairiausiuose konkursuose, rungtyse, vyko įvairių muzikos atlikėjų pasirodymai. Mokslinėje laboratorijoje vaikai turėjo galimybę ne tik stebėti, bet ir patys atlikti įvairius bandymus. „Vaikų sode“ mažieji džiaugėsi batutais, sūpynėmis, įvairiais žaidimais, mokėsi gaminti vėjo malūnėlius, kūrė kartoninių namų miestelį, varžėsi estafetėse, vyko smagios pramogos senjorams, šachmatų čempionatas ir kitos veiklos.

98 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. A-156 „Dėl Vyresnio amžiaus žmonėms atsto-vaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo 2016 m. projektų atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo ir projektų vertinimo ir atrankos komisijos sudarymo“.



118

6.4.3. SMURTo ARTIMojE AplINkojE MAŽINIMAS

Smurtas artimoje aplinkoje išlieka svarbi ir skaudi Lietuvos visuomenės problema. Tai liudija ir 2016 m. atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris parodė smurto artimoje aplinkoje dinamiką per 2014–2016 m. Tyrimo re-zultatai atskleidė, kad asmenų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje dalis išlieka reikšminga: 2014 m. teigiančių, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje buvo 18,4 proc., 2016 m. tokių respondentų buvo 29 proc. Tai dar kartą atskleidė smurto artimoje aplinkoje mastą ir jo latentinį (užslėptą) pobūdį. Vis dėl to stebimas padidėjimas gali būti siejamas ir su didesniu dėmesiu smurto artimoje aplinkoje problemai viešoje erdvėje. Tai savo ruožtu gali paskatinti tyrime dalyvaujančius žmones pripažinti patirtą smurtą ir ieškoti pagalbos. Tyrimas rodo, kad psicholo-ginis, emocinis smurtas išlieka dažniausia patiriama smurto forma. Lyginant 2014 m. ir 2016 m. rezultatus matyti, kad padidėjo respondentų dalis, kurie tvirtina, kad turėjo ar turi patirčių, susijusių su fiziniu smurtu. Vis dėlto pažymėtina, kad didėja organizacijų ir įstaigų, kurios padeda nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje žinomumas. Nuo 2014 m. iki 2016 m. žinančių apie tokias organizacijas padaugėjo 21,6 procentinio punkto. Tai rodo, kad nors smurtas artimoje aplinkoje išlieka užslėptas (latentiškas) reiškinys, visuomenėje stiprėja nuostata, kad yra pagalbos galimybių ir nukentėjusieji gali jomis pasinaudoti.

Atliktų tyrimų rezultatai, visoje Lietuvoje veikiančio Specializuotos pagalbos centrų tinklo teikiamos pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims mastai, skaudūs viešoje erdvėje analizuojami smurto artimoje aplinkoje atvejai skatina ieškoti efektyvių priemonių, siekiant veiksmingiau padėti nukentėjusiems asme-nims ir vykdyti smurto artimoje aplinkoje prevenciją.

Teisės aktų tobulinimo srityje 2016 m. buvo priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeiti-mai, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57), nuostatų vykdymą.

Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas sąvokas ir siekiant užtikrinti sklandų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir jo nuostatų aiškinimą, įstatymas papildytas apibrėžiant subjektus, kurie laikomi dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariais, kad šie galėtų gauti specializuotą kompleksinę pagal-bą, patikslinta smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoka, numatyta, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius, ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį. Įstatymas taip pat papildytas nuostatomis, prisidedan-čiomis prie geresnės smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo, geresnio pagalbos valdymo ir kt.

Priėmus Įstatymo projektą99, dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariams sudarytos galimy-bės gauti nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą, be to, aiškesnis reglamentavimas prisideda prie teikiamų paslaugų kokybės gerinimo, geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. priėmė nutarimą Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo100, kuriame pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietu-vos savivaldybių asociacijai, siekdamas užtikrinti efektyvesnę smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir visokeriopą pagalbą ir apsaugą smurtą patyrusiems asmenims, įskaitant vaikus.

Pagalbos teikimo nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims srityje savo veiklą tęsė speciali-zuotos pagalbos centrų tinklas. 2016 m. pagalba buvo suteikta 10,5 tūkst. asmenų (2015 m. 10,6 tūkst. asmenų), centrų tinklo veiklai finansuoti buvo skirta daugiau nei 600 tūkst. Eur.

Siekiant tobulinti specializuotos pagalbos centrų veiklą, buvo parengtos metodinės rekomendacijos, skir-tos pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenimis teikiančių įstaigų ir organizacijų darbuotojams.

99 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pri-pažinimo netekusiu galios įstatymas

100 2016 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-2629 „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“.



119

2016 m. taip pat vyko komandiniai specialistų, dirbančių Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse ir teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, mokymai, kuriuose iš viso dalyvavo daugiau nei 100 asmenų.

2016 m. buvo vykdomos įvairios veiklos, skirtos smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir visuomenės nepakan-tumui smurtui artimoje aplinkoje didinti.

Buvo organizuotas projektų atrankos konkursas101 akcijai „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ (2016 m. lapkričio 25 d.–gruodžio 10 d.) vykdyti ir 52 projektams skirtas finansavimas102. Projekto vykdytojai organizavo apskritojo stalo diskusijas, individualias ir grupines konsultacijas, konferencijas, susitikimus, seminarus, mokymus, paskaitas. Šių renginių metu buvo analizuojamos konkrečios situacijos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, ieškoma problemų sprendimo būdų. Projektų vykdytojai taip pat vykdė prevencinę smurto artimoje aplinkoje veiklą – or-ganizavo piešinių ir nuotraukų parodas, filmų peržiūras, rodė spektaklius, rengė atvirų durų dienas, baltų kaspi-nėlių prisegimo akcijas, išvykas, ekskursijas, pėsčiųjų žygį „16 km už moteris“, viešino gerosios praktikos istorijas, taip pat bendradarbiavo su kitomis organizacijomis. Prevencinių renginių, socialinių akcijų metu platino skrajutes, lankstinukus, plakatus, viešino projektus platindami spaudinius, dalyvavo reportažuose per televiziją, radijo lai-dose. Internetinėse svetainėse ir socialiniuose tinkluose skelbė informacinius pranešimus, straipsnius, vaizdinę medžiagą ir kt.

Siekiant didinti žinomumą apie pagalbos galimybes nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje žmonėms, žiniasklaidoje buvo skelbiamos publikacijos apie specializuotos pagalbos centrų veiklą, transliuojamas radijo kli-pas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai.

Siekiant teigiamų smurtaujančių artimoje aplinkoje asmenų elgesio pokyčių, svarbus vaidmuo tenka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Laisvės atėmimo įstaigose įgyvendinamos spe-cialios smurtinio elgesio keitimo programos, vykdomos kitos veiklos, prisidedančios prie smurto artimoje aplin-koje mažinimo. Per 2016 m. daugiau nei 500 asmenų, esančių probacijos tarnybų priežiūroje, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, iš jų daugiau nei 300 asmenų išklausė smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo projektų konkursą ir konkursą laimėjusiems devyniems nevyriausybinių organizacijų projektams įgyvendinti iš valstybės biudžeto skyrė 23 tūkst. Eur.

Projektų vykdytojai dirbo su smurtavusiais artimoje aplinkoje asmenimis, vykdė prevencinę veiklą: organizavo diskusijas, susitikimus, prevencines išvykas, seminarus, vykdė smurtinio elgesio keitimo programas, informavo visuomenę apie vykdomą veiklą. Iš viso per 2016 m. suorganizuota 117 renginių, kuriuose dalyvavo 718 asmenų. Bendras per 2016 m. projektuose dalyvavusių smurtavusių artimoje aplinkoje asmenų skaičius – 460.

101 2016 m. spalio 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-572 „Dėl Projektų, skirtų akcijai „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ (2016 m. lapkričio 25 d.–2016 m. gruodžio 10 d.) vykdyti, atrankos konkurso organizavimo nuostatų patvirtinimo ir Projektų vertinimo komi-sijos sudarymo“.

102 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2016 m. lapkričio 18 d. potvarkiu Nr. A3-194 „Dėl lėšų skyrimo projektams, skirtiems akcijai „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ (2016 m. lapkričio 25 d.–gruodžio 10 d.), vykdyti“.


SPIS ir kitos informacinės sistemos

7 SPIS ir kitos informacinės sistemos

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) – informacinė sistema, veikianti pagal bendradarbiavi-mo sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visų šalies savivaldybių. SPIS paskirtis – vienodai regis-truoti ir kaupti informaciją apie visą savivaldybėse teikiamą socialinę paramą, pateikti ją ministerijai, analizuoti šią informaciją pagal savivaldybes, paramos rūšis bei paramos gavėjus, taip pat užkirsti kelią paramos gavimui keliose savivaldybėse vienu metu.

Savivaldybėse teikiama socialinė parama, apskaitoma ir analizuojama informacinės sistemos priemonėmis:

• socialinės išmokos ir kompensacijos;

• socialinė parama mokiniams;

• socialinės paslaugos;

• veikla, vykdoma vaiko teisių apsaugos srityje;

• veikla, vykdoma nustatant ir tenkinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius;

• parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

sPis struktūra

7.1-1 iliustracija


S P I S I R K I T O S I N f O R m A c I N ė S S I S T E m O S

121

Pagrindiniai komponentai, užtikrinantys savivaldybėse teikiamos socialinės paramos vienodą registravimą, kaupimą ir analizę:

1. Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) – skirta informacijai apie savivaldybėse teikiamą socialinę paramą ir vaiko teisių apsaugą kaupti, jai pateikti SADM, šiai informacijai pagal savivaldybes, paramos ir vaiko teisių apsaugos rūšis bei paramos gavėjus saugoti, taip pat užkirsti kelią paramos gavi-mui keliose savivaldybėse vienu metu. Sistemą sudaro dalykiniai posistemiai, asmens ir šeimos modulis, paslaugų valdymo posistemis, administravimo posistemis, e. paslaugų portalas, integracinė terpė. SPIS suteikia galimybę:

• kaupti informaciją apie visą savivaldybėse teikiamą socialinę paramą ir vaiko teisių apsaugą;

• valdyti socialinės paramos šeimai teikimo, stebėjimo, planavimo ir vertinimo procesus „vieno langelio“ principu;

• SPIS išoriniame portale (www.spis.lt) pateikti prašymą ir kitą reikalingą informaciją norimai socialinės paramos paslaugai gauti (pvz.: vienkartinei išmokai gimusiam ar įvaikintam vaikui, globos (rūpybos) išmokai, šalpos neįgalumo pensijai ir kt.).

sPis pagrindinis puslapis

7.1-2 iliustracija

2. Socialinių išmokų apskaitos informacinė sistema PARAMA (SIAIS „PARAMA“) – skirta piniginių socialinių išmokų ir kompensacijų apskaitai registruoti ir vykdyti. SIAIS „PARAMA“ suteikia galimybes:

• formuoti piniginių socialinių išmokų mokėjimo dokumentus;

• formuoti buhalterines bei statistines suvestines;

• keistis duomenimis su SPIS.

3. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų vitrinų modulis – skirtas naudotojams rea-liu laiku atvirais interneto kanalais gauti standartizuotas bei pagal pasirenkamus parametrus (pagal lytį, amžių, savivaldybę, šeimos tipą ir kt.) formuojamas ataskaitas. Duomenų vitrinų modulis yra prieinamas adresu http://vitrinos.spis.lt:8080/.

http://www.spis.lt

http://vitrinos.spis.lt:8080/



122

sPis loginė architektūra

7.1-3 iliustracija

7.2. sPis istORijA

Vykdant socialinės paramos planavimą ir organizavimą visos šalies mastu, paramos tikslus būtina derinti su turimais ištekliais, o šiam uždaviniui vykdyti yra būtinas nuolatinis socialinės paramos teikimo ir organizavimo savivaldybėse stebėjimas, duomenų rinkimas bei jų analizė, panaudojamų išteklių kontrolė. Sėkmingai socialinės paramos sistemos plėtrai tiek šalies, tiek savivaldybių lygmeniu buvo būtina sukurti bendrą duomenų rinkimo, in-formacijos pasikeitimo tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių mechanizmą. Šiems siekiams įgyvendinti buvo vykdomas Lietuvos Respublikos ir Pasaulio (Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros) banko lėšomis finansuotas projektas „Strateginės partnerystės sutartis“. Projektas pradėtas vykdyti dar 1997 m., baigtas 2005 m. gegužės mėn., o nuo 2005 m. liepos 1 d. socialinės paramos (piniginių išmokų, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos) veiksmus savivaldybės pradėjo registruoti naujoje Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.

Nors kai kurie sistemai keliami uždaviniai sprendžiami lygiagrečiai, SPIS kūrimą ir plėtrą galima suskirstyti į etapus:

i etapas: 1997 m. gegužės mėn.–2003 m. gegužės mėn. Formuojama socialinės paramos informacinės sistemos koncepcija. sudarytas socialinės paramos rodiklių sąrašas

ii etapas: 2003 m. kovo mėn.–2005 m. gegužės mėn. taikomosios programinės įrangos sukūrimas

iii etapas: 2004 m. gruodžio mėn.–2005 m. sausio mėn.Kompiuterinės įrangos pirkimas savivaldybių socialinės paramos skyriams ir centrams bei vaiko teisių apsaugos tarnyboms (toliau –VtAt)



123

iV etapas: 2005 m. sausio mėn.–2005 m. vasario mėn. strateginės partnerytės sutarties tarp sADM ir savivaldybių pasirašymas

V etapas: 2004 m. gruodžio mėn.–2005 m. kovo mėn.Kompiuterinės įrangos įdiegimas savivaldybių socialinės paramos skyriuose ir centruose bei VtAt. Kompiuterinė įranga buvo įdiegta visose savivaldybėse

Vi etapas: 2005 m. balandžio–gegužės mėn.

Programinės įrangos įdiegimas ir personalo apmokymas. Buvo apmokyta 360 piniginės paramos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos bei informacinių technologijų specialistų iš visų šalies savivaldybių

Vii etapas: sPis veikimo pradžia 2005 m. liepos 1 d. Į centrinę duomenų bazę duomenys pradedami teikti nuo 2005 m. liepos 1 d.

Viii etapas: 2010 m. spalio mėn.–2013 m. birželio mėn.Įgyvendinamas projektas „Elektroninių paslaugų sukūrimas socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje“. Sukurtos 26 elektroninės paslaugos

iX etapas: 2014 m. gegužės–2015 m. birželio mėn.

Vykdomas projekto „elektroninių paslaugų sukūrimas socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje“ 2 etapas. Patobulintos 26 elektroninės paslaugos, sistema pritaikyta euro įvedimui ir mobiliesiems įrenginiams

7.3. sPis ŠiANDieN

• Realiu laiku duomenimis keičiasi visos 60 savivaldybių.

• Administruojama daugiau nei 70 socialinės paramos rūšių.

• Sistema naudojasi daugiau nei 6000 vartotojų iš 60 savivaldybių ir jų institucijų darbuotojų.

• Sistema naudojasi apie 1400 mokyklų.

• Sistema naudojasi didelė dalis seniūnijų.

• Sugeneruojama 1,2 mln. dokumentų per metus (49,1 % elektroninės transakcijos).

• SPIS centrinėje duomenų bazėje yra registruoti 3 217 249 asmenys.

• 2016 m. SPIS sistemoje užregistruota 990 tūkstančių paraiškų gauti socialinę paramą.

• Sukurta 20 sąsajų su kitais Lietuvos registrais ir informacinėmis sistemomis.

Socialinė parama gali būti suteikiama bet kuriam Lietuvos gyventojui (jei šis atitinka konkrečios paramos rūšies suteikimo kriterijus), todėl potencialūs socialinės paramos gavėjai yra visi Lietuvos gyventojai. Visgi šią asmenų grupę galima susiaurinti atsižvelgiant į duomenis apie tai, kiek asmenų gavo socialinę paramą pastaraisiais metais. 2016 m. tokių asmenų buvo apie 600 tūkst., todėl galima teigti, kad tai yra potencialių socialinės paramos gavėjų skaičius.

Lietuvos Respublikos gyventojai kasmet pateikia šimtus tūkstančių socialinės paramos suteikimo prašymų. Kiekvienas pateiktas prašymas atitinka vieną socialinės paramos suteikimo atvejį. Per pastaruosius šešerius metus buvo gauta daugiau nei 8 mln. prašymų (žr. 7.3-4 iliustraciją). Svarbu pažymėti, kad socialinės paramos prašymų skaičius stipriai koreliuoja su ekonominiu ciklu.



124

sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis

7.3-1 iliustracija

socialinės paramos prašymų statistika 2011–2016 m.

Soci

alin

ės p

aram

os p

rašy

mų

skai

čius

, mln

.

Šaltinis – SPIS 7.3-2 iliustracija



125

Socialinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje administruoja savivaldybės. Savivaldybių socialinės para-mos skyriai priima prašymus socialinei paramai gauti, nustato pareiškėjo teisę gauti socialinę paramą ir teikia patys arba prižiūri socialinės paramos teikimą. Socialines paslaugas teikia ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir kitos galiojančią socialinių paslaugų teikėjo licenciją turinčios įstaigos (socialinių paslaugų centrai, slaugos namai, globos namai, pensionatai, krizių centrai, nakvynės namai ir t. t.).

Teikiant socialinės paramos ir socialines paslaugas, be pačių savivaldybių administracijų, dalyvauja seniūnijos, kurių darbuotojai gali priimti prašymus socialinei paramai ir socialinėms paslaugoms gauti, juos vėliau perduoti savivaldybių administracijoms, kur prašymai yra tvarkomi pagal savivaldybėje galiojančią tvarką.

Socialinės paramos teikimo procese taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, kurie naudojasi SPIS elektroninių paslaugų portalu. Tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, tiek Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui SPIS yra vienas pagrindinių darbo įrankių ir pagrindinis duomenų šaltinis.

Teikiant paramą mokiniams dalyvauja įvairios mokymo įstaigos (daugiau nei 700 SPIS naudotojų). Naudoda-mosi SPIS, nemokamą maitinimą mokiniams teikiančios įstaigos kas mėnesį teikia savivaldybių administracijoms suteiktos socialinės paramos ataskaitas.

Socialinės paramos teikimą Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai, tačiau kiekviena savivaldybė nusistato jos poreikius atitinkančią tvarką (detaliai aprašomi socialinės paramos teikimo principai). Nors yra daug socialinės pa-ramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau visus svarbiausius etapus galima pavaizduoti bendra schema.

7.4. sOCiAliNĖs PARAMOs teiKiMO PROCesAs

7.4-1 iliustracija



126

Prašymo pateikimas. Kreipdamasis dėl bet kurios rūšies socialinės paramos, paramos gavėjas turi pateikti prašymą kartu su dokumentais, įrodančiais teisę į paramą. Šiuo metu tai galima padaryti keliais būdais:

1. Elektroniniu būdu naudojantis SPIS e. paslaugų portalu. Šiame portale prisijungęs asmuo gali užpildyti elektroninę prašymo formą ir ją pateikti. Šiuo metu galima pateikti 26 el. paslaugų prašymus. Kadangi ne visą prašymams įvertinti reikalingą informaciją galima gauti elektroninių duomenų pavidalu, kai kuriais atvejais paramos gavėjui tenka papildomai pateikti įvairius dokumentus neelektroniniu būdu.

2. Raštu tiesiogiai atsakingiems savivaldybių specialistams. Šiuo atveju paramos gavėjas atvyksta į savival-dybę ir parengia popierinį prašymą bei pateikia reikalingus priedus atsakingam specialistui.

3. Raštu atsakingiems seniūnijų specialistams. Šiuo atveju seniūnijų darbuotojai priimdami dokumentus at-lieka savivaldybių specialistų vaidmenį. Tačiau jie neturi teisės priimti sprendimų dėl socialinės paramos teikimo, todėl priimtus dokumentus turi perduoti savivaldybėms, kuriose jie bus tvarkomi. Tokia galimy-bė nėra realizuota visose šalies seniūnijose.

4. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui ar kitam socialinių paslaugų teikėjui. Socialinis darbuotojas gali padėti pareiškėjui parengti prašymą namuose ir tuomet jį perduoti savivaldybės specialistams. Ši tvarka nėra reglamentuota teisės aktais, tačiau taikoma praktikoje.

5. Paštu. Tokiu būdu gautas prašymas su pridėtais dokumentais tvarkomas pagal tą pačią tvarką kaip ir tie-sioginio pateikimo savivaldybės specialistui atveju.

Prašymo priėmimas. Gauti prašymai kartu su pridedamais dokumentais yra tvarkomi savivaldybėse. Nepri-klausomai nuo prašymo pateikimo būdo, gauti dokumentai yra registruojami SIAIS „Parama“ ar naudojant savi-valdybių DVS atskiruose nei kiti įstaigos dokumentai registruose ir segami į paramos gavėjo bylą. El. prašymas yra spausdinamas kartu su aktualiais priedais (įskaitant ir susijusių registrų bei informacinių sistemų aktualių duome-nų išrašus) ir taip pat įsegamas į popierinę bylą.

teisės į paramą nustatymas. Atsakingi savivaldybių specialistai peržiūri gautus dokumentus ir, remdamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, vertina paslaugų gavėjo teisę gauti užsakytą paslaugą. Esant informacijos trūkumui, savivaldybės specialistas gali paslaugų gavėjo paprašyti papildomų dokumentų. Pranešimas apie trūks-tamus dokumentus paslaugų gavėjui teikiamas tokiu pačiu būdu kaip ir gautas prašymas, jei paslaugų gavėjas prašyme nėra nurodęs kitaip. Socialinių paslaugų užsakymo atveju papildomai yra atliekamas socialinių paslaugų poreikio vertinimas, kurio metu yra nustatomas asmens (šeimos) fizinis bei socialinis savarankiškumas. Remiantis vertinimo duomenimis, paramos gavėjui yra paskiriamas socialinių paslaugų paketas.

sprendimo priėmimas. Nustačius pareiškėjo teises į prašomą socialinę paramą, parengiamas galutinis spren-dimas dėl paramos suteikimo, kuriame išdėstoma visa aktuali atliekant vertinimą nustatyta informacija ir padary-tos išvados. Šiame dokumente yra nurodomos atmetimo priežastys, jei prašymas buvo atmestas, o jį patenkinus – informacija apie suteikiamą paramą. Taip pat papildomai nurodoma sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas dėl socialinės paramos suteikimo yra tvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) arba jo įgalioto asmens. Pasirašytas dokumentas yra registruojamas ir įsegamas į bylą kartu su pateiktu prašymu.

Atsakymo pateikimas. Informacija apie priimtą sprendimą yra pateikiama paramos gavėjui. Informacija apie priimtą sprendimą pateikiama tokiu pačiu būdu kaip ir gautas prašymas arba paramos gavėjo prašyme nurodytu būdu. Paramos gavėjui gali būti pateikiamas visas sprendimo nuorašas arba tik aktuali informacija apie priimtą sprendimą.

Paramos teikimas. Piniginę paramą teikia savivaldybės administracija vieną kartą arba periodiškai perves-dama lėšas paramos gavėjui. Tuo atveju, kai paslaugas teikia ne tik savivaldybių darbuotojai, paslaugas teikianti įstaiga turi sudaryti trišalę sutartį su savivaldybės administracija bei paramos gavėju ir teikti suteiktų paslaugų ataskaitas savivaldybės administracijai.


MOTERŲ IR VYRŲ LYGYBĖ

8 Moterų ir vyrų lygybė

Moterų ir vyrų lygybė – viena iš pagrindinių tiek tarptautiniu, tiek Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu pripa-žįstamų vertybių ir visų politikos sričių horizontalusis prioritetas, kuris buvo pabrėžtas ir 2015 m. priimtoje Jung-tinių Tautų (toliau – JT) „Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.“ Lietuvoje vienodos moterų ir vyrų teisės de jure yra užtikrintos Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Įstatymas). Moterų ir vyrų lygybės problemoms spręsti nuosekliai ir sistemingai įgyvendinamos programos, priemonės ir projektai.

Septynioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje lyčių lygybė priskirta prie svarbiausių visuome-nės problemų, kurią siekiant spręsti ne tik bus skatinami taikomieji moksliniai tyrimai, bet ir numatytas poreikis peržiūrėti ir prireikus keisti teisės aktus, kad lyčių lygybės principas būtų įgyvendintas visais politiniais lygmenimis.

8.1. lietUVOs ResPUBliKOs MOteRŲ iR VyRŲ lyGiŲ GAliMyBiŲ ĮstAtyMAs

Įstatymas yra pagrindinis nacionalinis teisės aktas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtin-tas lygias galimybes visiems asmenims nepaisant lyties.

Per 2016 m. buvo priimti du Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikti šio Įstatymo pakeitimai. 2016 m. birželio 16 d. įsigaliojo Įstatymo pataisa, kuria užtikrinama veiksmingesnė asmenų apsauga nuo diskriminacijos, tikslesnė Įstatymo atitiktis ES teisei ir tinkamesnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų įgyvendini-mas. Šia Įstatymo pataisa buvo patikslinta, kad diskriminacija apima ir moterų diskriminaciją dėl nėštumo ir mo-tinystės, taip pat darbe draudžiamas ne tik seksualinis priekabiavimas, bet ir priekabiavimas. Įstatymo nuostatos taip pat buvo suderintos su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatomis.

Siekiant įgyvendinti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano prie-mones ir Jungtinių Tautų baigiamuosius pastebėjimus Lietuvai103, iki 2018 m. II ketv. planuojama parengti Lietu-vos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų supaprastinta šiuo metu Įstatyme numatytų laikinųjų specialiųjų priemonių, padėsiančių moterims patekti arba sugrįžti į darbo rinką ir skatinsiančių faktinę moterų ir vyrų lygybę tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas ir dalyvavimas politiniame ir viešajame gyvenime, priėmimo ir taikymo procedūra.

103 Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo dėl Jung-tinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (http://www.socmin.lt/lt/moteru-ir-vyru-lygybe/ataskaitos-apie-es-jeqn.html).

http://www.socmin.lt/lt/moteru-ir-vyru-lygybe/ataskaitos-apie-es-jeqn.html

http://www.socmin.lt/lt/moteru-ir-vyru-lygybe/ataskaitos-apie-es-jeqn.html


m O T E R Ų I R V Y R Ų LY G Y B ė

128

8.2. VAlstyBiNĖ MOteRŲ iR VyRŲ lyGiŲ GAliMyBiŲ PROGRAMA iR jOs ĮGyVeNDiNiMO VeiKsMŲ PlANAs

2016 m. buvo įgyvendinama ketvirtoji Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa (toliau – Programa), kurios tikslas – nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygybės proble-mas visose srityse ir užtikrinti Įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Programoje daug dėmesio skiriama vienodų mo-terų ir vyrų galimybių užimtumo ir darbo srityje skatinimui, moterų ir vyrų skaičiaus balanso priimant sprendimus ir užimant aukščiausias pareigas siekiui, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmų plėtrai bei ES ir tarptautinio bendradarbiavimo įsipareigojimų vykdymui. Įgyvendinant Programos priemones, dalyvavo daugelis ministerijų, įvairios nacionalinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai.

Įgyvendinant Programą, 2016 m. buvo remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, organizuojami mo-kymai valstybės tarnautojams, socialiniams partneriams, vyko informacinės kampanijos, lygiausios darbovietės konkursas, buvo remiama moterų politikių klubo veikla, užtikrinamas moterų organizacijų elektroninio tinklo ir informacinio portalo www.lygus.lt funkcionavimas. 2016 m. elektroninis tinklas išaugo iki 422 narių. Elektroninio portalo naujienos pristatytos Moterų informacijos centro Facebook puslapyje104: skatinta diskusija apie lyčių lygy-bės svarbą, pristatytos aktualios naujienos (publikuoti 26 straipsniai), žmonės kviesti aktyviai reaguoti į matomą diskriminaciją. Facebook puslapio turinys pasiekė beveik 0,5 mln. vartotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministe-rija kartu su partneriais organizavo renginius, skirtus moterų lyderystei, moterų verslumui skatinti, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio klausimams. 2016 m. lapkričio 3 d. 6 Lietuvos savivaldybės (Pasvalio r. sav., Alytaus r. sav., Utenos r. sav., Druskininkų sav., Tauragės r. sav., Jonavos r. sav.) gavo apdovanojimus už moterų ir vyrų lygybės skatinimą vietos savivaldos lygmeniu.

2016 m. atnaujinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) bendra-darbiavimo sutartis ir 2016 m. gruodžio 15 d. suorganizuotas bendras renginys „Moterys ir skurdas, kurio metu pristatyta EIGE ataskaita „Skurdas, lytys ir persipinančios nelygybės ES“. Ataskaitos pagrindu buvo parengtos ES Tarybos išvados dėl moterų ir skurdo (plačiau žr.: 8.3. Europos Sąjungos ir tarptautiniai įsipareigojimai).

Įgyvendindama Programos priemones, 2016 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos moterų lobistine organizacija, pradėjo įgyvendinti Europos struktūri-nių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“. Projekto tikslas – sistemiškai siekti, kad būtų mažinami moterų ir vyrų padėties skirtumai savivaldybėse, ugdant viešojo sektoriaus subjektų sąmoningumą lyčių lygybės klausimais, gebėjimus atpažinti moterų ir vyrų (ne)lygybę lemiančius veiksnius, kurti ir diegti tikslines priemones lygioms galimybėms užtikrinti. Projektas tęsis iki 2019 m. gruodžio mėn.

Pagal Programą įvairios institucijos 2016 m. organizavo mokymus valstybės tarnautojams, diplomatams, pa-reigūnams, teisėjams siekdamos padidinti jų gebėjimus tinkamai dirbti lyčių lygybės srityje.

2017 m., įgyvendinant Programos priemones konkurso būdu, buvo finansuotos 6 nevyriausybinės organiza-cijos, dirbančios lyčių lygybės srityje, kurių veikloms finansuoti iš valstybės biudžeto skirta 69 tūkst. Eur. Plg.: 2015 m. skirta 22, 5 tūkst. Eur, 2016 m. – 41 tūkst. Eur (8.2-1 iliustracija). Didėjant finansavimui, didėja ir nevy-riausybinių organizacijų, gaunančių paramą, skaičius: 2015 m. buvo finansuotos 2 nevyriausybinės organizacijos, 2016 m. – 3, o 2017 m. – net 6.

104 https://lt-lt.facebook.com/Moteru.informacijos.centras.



129

NVO finansuoti skirtos lėšos (tūkst. eur)

22,5

41

69


Tarpinstitucinė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija (toliau – Komisija), pagal kompetenciją koordinuoda-ma moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių principo įgyvendinimą valstybės institucijų ir įstaigų veikloje, 2016 m. II pusmetį ir 2017 m. I pusmetį tris kartus rinkosi į posėdžius ir du kartus į papildomus mokymus. Posėdžiuose aptarti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai, Programos veiksmų plano 2015–2017 metams įgyvendinimas, svarstytas Komisijos nuostatų pakeitimo projektas, pristatyta ES lyčių lygybės 2016–2019 m. strategija, aptarta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacija dėl lyčių lygybės viešajame gyve-nime, JT moterų padėties komisijos sesijos, Lietuvos susijusio papildomo renginio šios sesijos metu klausimai, svarstyta Programos įgyvendinimo Veiksmų plano 2015–2017 metams (toliau – Veiksmų planas) įgyvendinimo ataskaita105 už 2016 m., aptartos naujos ES iniciatyvos lyčių lygybės srityje ir kt. Siekdama stiprinti Komisijos narių gebėjimus, 2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis organiza-vo dvejus mokymus, kuriuose Komisijos nariai plačiau supažindinti su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais lyčių lygybės srityje, teisinėmis kovos su smurtu prieš moteris priemonėmis, naujais iššūkiais lyčių lygybei. Komisijos nariams pristatyta Lietuvos moterų ir vyrų statistika, teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pagal lytį.

2017 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengs Programos įgyvendinimo Veiksmų planą 2018–2021 metams.

8.3. eUROPOs sĄjUNGOs iR tARPtAUtiNiAi ĮsiPAReiGOjiMAi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje atkreiptas dėmesys, kad efektyvi ir nuosekli Lietuvos užsienio politika grindžiama solidaraus demokratinių valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms bei laisvės principais. Būdama įvairių tarptautinių organizacijų narė, Lietuva turi daug įsipareigo-jimų moterų ir vyrų lygių galimybių srityje, todėl reikia nuolat ir aktyviai įsitraukti į tarptautines aktualijas.

105 http://www.socmin.lt/lt/moteru-ir-vyru-lygybe/teises-aktai-lygybes-klausimais.html.

http://www.socmin.lt/lt/moteru-ir-vyru-lygybe/teises-aktai-lygybes-klausimais.html



130

Europos Sąjunga

2016 m. gruodžio 8 d. priimtos ES Tarybos išvados dėl moterų ir skurdo, parengtos remiantis Europos lyčių lygybės instituto (toliau – EIGE) tyrimu „Skurdas, lytys ir persipinančios nelygybės ES“. Atliktas tyrimas parodė, kad vienišų tėvų, porų, turinčių 3 ar daugiau vaikų, vienišų vyresnio amžiaus moterų ir jaunų žmonių namų ūkiai patiria didžiausią skurdo riziką, o vienišos motinos yra nepalankesnėje padėtyje nei vieniši tėvai. Moterys yra ke-turis kartus dažniau nei vyrai linkusios dirbti ne visą darbo dieną ar pagal laikinas sutartis. Be to, darbingo amžiaus moterų nedarbo lygis yra beveik du kartus didesnis nei vyrų. Kas penkta moteris, gyvenanti skurde, yra neaktyvi darbo rinkoje dėl atsakomybės už namų ir artimųjų priežiūrą. Todėl šalys narės raginamos spręsti skurdo lyčių aspektu klausimą rengiant visų krypčių politiką, skurdo mažinimo priemones ir socialinės įtraukties strategijas, imtis priemonių siekiant panaikinti lyčių stereotipus ir ginčyti stereotipines prielaidas, susijusias su tradiciniais lyčių vaidmenimis, taip kovojant su segregacija švietimo ir užimtumo srityse, darbo ir šeimos suderinamumo ir kt. Lietuvoje moterų skurdo arba socialinės atskirties rizikos lygis didesnis nei vyrų (2014 m. atitinkamai 28,8 proc. ir 25,5 proc.), atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

2017 m. kovo 3 d. priimtos ES Tarybos išvados dėl moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimo ES darbo rinkoje, kurios taip pat buvo parengtos pagal EIGE atliktą tyrimą „Mažų garantijų darbą dirbančių moterų ir vyrų įgūdžių stipri-nimas ES“. Tarybos išvadose pripažįstama, kad nors moterys įgyja vis aukštesnę kvalifikaciją ir išsilavinimo lygiu lenkia vyrus, jų darbas yra nuvertinamas ir tai prisideda prie darbo užmokesčio ir pensijų atotrūkio. Moterų darbo nuvertinimą lemia stereotipai, nevienodas pasidalijimas priežiūros atsakomybėmis bei namų ūkio darbais, segre-gacija švietimo srityje ir darbo rinkoje. Kas antra moteris ir kas ketvirtas vyras dirba mažų garantijų darbą (mažas užmokestis, ne visas darbo laikas ne savo noru ir kt.). Pusė žemos kvalifikacijos moterų (16–64 metų) nedalyvauja darbo rinkoje (yra neaktyvios), palyginti su 27 proc. vyrų. Vyresnio amžiaus moterys (ypač prieš pensiją) susiduria su didesne skurdo rizika. Atsižvelgiant į tai, šalys narės raginamos suteikti prioritetą kliūtims moterims ir vyrams dalyvauti darbo rinkoje šalinti įgyvendinant Europa 2020 tikslą pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų 20–64 metų už-imtumo lygį, ypatingą dėmesį skirti jų įgūdžiams, efektyviai integruoti lyčių aspektą į nacionalinę įgūdžių ir darbo rinkos politiką, skatinti moteris dalyvauti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, teikti galimybę tėvams išeiti priežiūros ir tėvystės atostogų, kovoti su mažų garantijų darbu ir kt. 2015 m. gyvento-jų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, Lietuvoje 15–64 metų moterų užimtumo lygis sudarė 66,5 proc., vyrų – 68 proc. Vyrų, turinčių žemą išsilavinimą, užimtumo lygis didesnis nei moterų (atitinkamai 23,8 proc. ir 14,8 proc.). Ne visą darbo laiką dirbančių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 10,5 proc. 6,1 proc.). Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas 2015 m. siekė 15,6 proc. Lietuvoje moterys lenkia vyrus išsilavinimu, tačiau uždirba mažiau.

2017 m. balandžio mėn. ES Taryba pateikė svarstyti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos106, kuria siekiama sudaryti geresnes galimybes naudotis susitarimais dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvy-ros, pvz., atostogomis ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų, ir skatinti vyrus dažniau naudotis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų.

Jungtinės Tautos

2016 m. birželio mėn. pabaigoje prof. Dalia Leinartė buvo perrinkta JT moterų diskriminacijos panaikinimo ko-miteto (CEDAW) nare antrai kadencijai. Iki sėkmingai pasibaigusių rinkimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija vykdė Lietuvos Respublikos kandidatės viešinimo kampanijos veiklų planą. 2017 m. vasario mėn. prof. D. Leinartė dvejiems metams buvo išrinkta CEDAW pirmininke. Daugiausia dėmesio savo pirmininkavimo metu D. Leinartė ketina skirti ryšiams palaikyti su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, tokio-mis kaip Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Tarptautine migracijos organizacija ir kt.

106 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES.



131

2016 m. liepos mėn. Lietuva pateikė CEDAW prašytą papildomą informaciją dėl lyčių lygybės institucinių mechanizmų ir smurto prieš moteris. Iki 2018 m. liepos mėn. Lietuva turės parengti išsamią ataskaitą dėl JT kon-vencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims taikymo.

2016 m. kovo 13–24 d. vyko 61-oji JT Moterų padėties komisijos sesija, kurios šių metų prioritetinė tema buvo moterų ekonominis įgalinimas besikeičiančioje darbo aplinkoje. Moterų ekonominis įgalinimas ir ekonominė ne-priklausomybė yra ypač svarbūs komponentai siekiant tinkamai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslus, ypač dėl lyčių lygybės ir tvaraus, įtraukaus ir darnaus ekono-mikos augimo. Moterų ekonominis įgalinimas – kompleksinė sritis, apimanti daugelį kitų temų: darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos atotrūkį, moterų verslumą, švietimą ir kitas. Kalbėdama 61-oje sesijoje socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pabrėžė, jog norint, kad darbo aplinka geriau atlieptų moterų poreikius, būtina sudaryti galimybes moterims mokytis ir panaudoti savo įgūdžius mokslo, technologijų, inžinerijos ir mate-matikos, skaitmeninio raštingumo srityse, stiprinti moterų lyderystę, dalyvavimą priimant sprendimus, stiprinti ir įgyvendinti teisines ir politines gaires viso moterų gyvenimo metu. Tai būtent ir daro Lietuva. Jungtinių Tautų duomenimis, darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų siekia net 24 proc., o nieko nedarant savaime atotrū-kiui sumažėti prireiks daugiau nei 70 metų. Todėl šios temos išliks prioritetinės ir nacionaliniu lygmeniu. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė taip pat dalyvavo ir kalbėjo 61-osios sesijos paraščių renginyje „Moterų parlamen-tarių vaidmuo įgyvendinant „Moterys, taika ir saugumas“ darbotvarkę“.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2016 m. pateikė Lietuvai preliminarias viešojo valdymo peržiūros išvadas dėl lyčių lygybės viešajame valdyme. Jose pritariama CEDAW baigiamosioms pastaboms. EBPO rekomendacijose pripažįstama, kad lyčių įvairovės skatinimas viešojo valdymo sprendimų priėmimo procese yra kritiškai svarbus siekiant integracinio augimo visais vyriausybės lygmenimis. EBPO rekomenduoja valstybėms įsi-pareigoti Vyriausybės lygmeniu sukurti ir įgyvendinti lyčių lygybės strategiją viešajame gyvenime, integruoti lyčių aspektą į visus biudžeto ciklo etapus, vykdyti teisinio poveikio lytims vertinimą, skatinti moteris dalyvauti politi-koje, teismų veikloje, didinti viešojo sektoriaus vadovų informuotumą ir atskaitomybę. EBPO išvadose dėl lyčių politikos stiprinimo Lietuvoje teigiamai vertinama Programa ir sukurti instituciniai mechanizmai, pažymimi per maži žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, pabrėžiama, kad labai svarbu lyčių lygybės nuostatas įtraukti į strateginio planavimo dokumentus.

EBPO rekomendacijos yra reikšmingos siekiant užtikrinti, kad moterų ir vyrų lygios galimybės būtų integruotos į visas viešojo valdymo sritis.

Europos ir Azijos konferencija (ASEM) „Moterų ekonominis įgalinimas: lygios galimybės darbo pasaulyje“

2017 m. gegužės 25–26 d. Lietuvoje organizuota tarptautinė ASEM107 konferencija, kurios koncepciją, darbo-tvarkę, turinį rengė ir derino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos moterų ir vyrų lygybės specialistai kartu su partneriais. Konferencijos tikslas – inicijuoti Europos ir Azijos valstybių dialogą ekonominio moterų įgalinimo tema, skatinti moteris įtraukti į darbo pasaulį, moterų lyderystę ir verslumą, diskutuoti lyčių pusiausvyros priimant sprendimus klausimais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir viceministrė Eglė Radišauskienė konferencijoje pristatė Lietuvos įdirbį moterų ir vyrų lygybės srityje, dalyvavo dvišaliuose susitikimuose. Buvo pa-brėžtas aukštas Lietuvos moterų užimtumo lygis, darbo ir šeimos gyvenimo derinimo svarba, prie kurios prisidėtų ir naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Į renginį atvyko daugiau kaip 200 dalyvių – ASEM valstybių narių politikai, lyčių lygybės institucijų pareigūnai ir ekspertai iš tolimiausių Azijos vietų – Japonijos, Indijos, Kinijos,

107 ASEM – tai neformalus dialogo ir bendradarbiavimo procesas, įkurtas Singapūro iniciatyva pirmajame ASEM viršūnių susitikime Bankoke 1996 m. ir apimantis 53 partnerius iš Europos ir Azijos (Europos grupėje – 31, Azijos grupėje – 22). Lietuva ASEM nare tapo 2004 m.



132

Singapūro ir kt. Dalyvavo tarptautinių organizacijų atstovai, tarp jų – JT generalinio sekretoriaus patarėja, JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo organizacijos „JT Moterys“ vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Lakshmi Puri (8.3-2 iliustracija), Europos išorės veiksmų tarnybos patarėja lyčių lygybės klausimais Mara Marinaki, Ekonominio ben-dradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mari Kiviniemi ir kiti.

Konferencijoje buvo pasirašyta Vilniaus deklaracija dėl bendradarbiavimo moterų ekonominio įgalinimo sri-tyje. Šia deklaracija ASEM valstybės narės sutarė pradėti ir plėtoti Azijos ir Europos dialogą lyčių lygybės ir ypač ekonominio moterų įgalinimo tema, dalytis gerąja praktika ir patirtimi kuriant geresnes sąlygas lyčių lygybei kasdieniame gyvenime, politikoje ir ypač darbo rinkoje. Indijos delegacija pasisiūlė surengti antrąją ASEM kon-ferenciją.

2017 m. gegužės 25 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras linas Kukuraitis susitiko su jt lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio (UN WOMeN)

vykdomąja direktoriaus pavaduotoja lakshmi Puri



ES struktūrinės paramos panaudojimas

9 ES struktūrinės paramos panaudojimas

9.1. es FONDŲ iNVestiCijŲ PARAMA

9.1.1. BENDRA INfoRMAcIjA ApIE 2014–2020 M. ES lėŠų INVESTAVIMo Būklę 2017 M. gEgUŽėS 1 D.

2014–2020 m. laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) yra atsakinga už Lietu-vos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – 2014–2020 ESFI veiksmų programa) 7 prioriteto – ,,Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ (toliau – 7 prioritetas) bei 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ (toliau – 8 prioritetas) priskirtų priemonių įgyven-dinimą. Šioms priemonėms įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiui skirta 564 mln. eurų ES fondų investicijų (iš jų: Europos socialinio fondo (toliau – ESF) lėšos sudaro 460,4 mln. eurų, Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšos – 103,6 mln. eurų. Dar 93 mln. eurų sudaro bendrojo finansavimo lėšos. Pagal abu 2014–2020 m. ESFI veiksmų programos prioritetus yra suplanuota įgyvendinti 27 priemones: 4 priemonės yra finansuojamos ERPF lėšomis (infrastruktūrai plėtoti), 23 priemonės – ESF lėšomis.

2014–2020 m. laikotarpiu, Ministerijai planuojant ES fondų investicijas, prioritetas teikiamas bedarbių, ypač ilgalaikių ir nekvalifikuotų, bei neįgaliųjų užimtumui didinti; jaunimo, visų pirma nedirbančio ir nesimokančio, ilga-laikei integracijai į darbo rinką, įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, (toliau – JGI); skurdui ir socialinei atskir-čiai mažinti; socialinio būsto prieinamumui pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms didinti; paslaugoms šeimai plėtoti ir bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumui didinti bei kokybei gerinti, pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.


E S S T R U K T ū R I N ė S P A R A m O S P A N A U D O J I m A S

134

2014–2020 m. laikotarpio es lėšų investavimo būklė (2017 m. gegužės 1 d. duomenys)

etapai Priemonių įgyvendinimo etapai es lėšos / Priemonių skaičius

Iš viso suplanuota priemonių: 27

Iš viso skirta ES lėšų: 564 mln. eurų

I

Priemonių įgyvendinimo planai

Patvirtintų priemonių skaičius 24

Patvirtintoms priemonėms skirta ES lėšų suma 528,4 mln. eurų

Dalis nuo visų ES lėšų 93,6 %

II

Projektų finansavimo sąlygų aprašai (PFsA)

Priemonių, kurioms patvirtinti PFSA, skaičius 20

ES lėšų suma pagal patvirtintus PFSA 376,7 mln. eurų


III

Paskelbti kvietimai, sudaryti valstybės bei regionų projektų sąrašai

Priemonių skaičius 19

ES lėšų suma, skirta kvietimams 323,6 mln. eurų


IV

Priimti sprendimai dėl finansavimo skyrimo

Sprendimų (pasirašytų sutarčių) ES lėšų suma 286,2 mln. eurų


V

Išmokėtos es lėšos

Suma 135,6 mln. eurų

Dalis nuo visų ES lėšų 24 %

VI

Pripažintos deklaruotinomis eK es lėšos

Suma 100 mln. eurų



Daugiau informacijos apie ES struktūrinių fondų finansavimą Lietuvoje rasite interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

9.1.2. pRIEMoNėS IR pRojEkTAI, įgyVENDINAMI pAgAl 2014–2020 ESfI VEIkSMų pRogRAMoS 7 pRIoRITETą

Priemonė Nr. 07.3.1-esFA-V-401 „Bedarbių integracija į darbo rinką“

Priemonės tikslas: suteikti ar tobulinti bedarbių profesinę kvalifikaciją bei kompetencijas, ugdyti praktinius dar-bo įgūdžius, skatinti jų teritorinį judumą, didinti motyvaciją. Prioritetas teikiamas ilgalaikiams, nekvalifikuotiems bedarbiams, ilgą laiką nedirbusiems, vyresnio amžiaus asmenims.

Priemonės biudžetas: 160,7 mln. eurų, iš kurių ESF lėšos sudaro 124 mln. eurų, o valstybės biudžeto lėšos – 36,7 mln. eurų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad į finansuojamų projektų veiklas bus įtraukta 85 000 bedarbių, iš jų ne mažiau kaip 30 000 – vyresni nei 54 metų amžiaus bedarbiai.



135

Priemonės įgyvendinimo eiga: 2014 m. Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti 4 projektus, kuriems skirta 89 mln. eurų ESF ir valstybės biudžeto lėšų. Planuojama, kad šiuose 3–4 metų trukmės projektuose dalyvaus per 45 000 bedarbių. Bedarbiai siunčiami į profesinio mokymo (formaliojo ir neformaliojo), įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir teritorinio judumo rėmimo veiklas. Nuo 2014 m. šios priemonės projektuose da-lyvavo beveik 30 tūkst. bedarbių. Įgyvendinant šiuos projektus, iki 2017 m. gegužės 1 d. panaudota per 35,8 mln. eurų.

Priemonė Nr. 07.3.1-esFA-V-402 „Neįgaliųjų profesinė reabilitacija“

Priemonės tikslas: padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas.

Priemonės biudžetas: 17 mln. eurų ESF lėšų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad profesinės reabilitacijos paslaugas gaus apie 5 tūkst. neįgaliųjų.

Priemonės įgyvendinimo eiga: nuo 2015 m. I ketv. pradėtas įgyvendinti ESF projektas „Pagalba neįgaliesiems“, kurio pagrindinis tikslas – padidinti neįgaliųjų užimtumą, teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas: asmens dar-bingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas ugdymo, socialinėmis, psi-chologinėmis, reabilitacijos ir kitokio poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudaro pro-fesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas, pagalba įsidarbinant, palaikymo darbo vietoje paslauga. Nuo 2015 m. I ketv. iki 2017 m. gegužės 1 d. į profesinės reabilitacijos programą nusiųsta per 1200 neįgaliųjų, tam panaudota per 4,3 mln. Eur. Įsidarbino kas antras profesinės reabilitacijos programą baigęs neįgalusis.

Priemonė Nr. 07.3.1-iVG-t-410 „Parama darbui“

Priemonės tikslas: Kompensuojant darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalį, paskatinti darbdavius įdarbinti su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis: jaunimą iki 29 metų ir vyresnio nei 54 metų amžiaus asmenis.

Priemonės biudžetas: 40,5 mln. eurų ESF lėšų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad subsidijos bus suteiktos 35 tūkst. tikslinių grupių asmenų.

Priemonės įgyvendinimo eiga: kvietimas teikti paraiškas gauti finansavimą paskelbtas 2016 m. IV ketv. Iki 2017 m. balandžio 1 d. priimti 1122 teigiami sprendimai skirti dotacijas už įdarbintus tikslinių grupių asmenis, tam numatant 1,77 mln. Eur. 2017 m. I ketv. pradėti vykdyti pirmieji mokėjimai darbdaviams. Išmokėta lėšų suma sudaro 24 tūkst. eurų.

Priemonė Nr. 07.3.2-esFA-V-403 „lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų ugdymas“

Priemonės tikslas: padidinti Lietuvos darbo biržos veiksmingumą ir labiau orientuoti į rezultatus.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad ESF veiklose dalyvaus 18 000 Lietuvos darbo biržos darbuotojų; bus su-kurtas ir naudojamas jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modelis; bus sukurta ir įgyvendinta aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema.

Priemonės įgyvendinimo eiga: 2015 m. pradėti įgyvendinti 2 projektai: „JGI stebėsenos sistemos sukūrimas“ bei „Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumo tobulinimas, inovatyvių paslaugų kūri-mas“, finansuojant tokias veiklas kaip Lietuvos darbo biržos darbuotojų specialiųjų gebėjimų tobulinimas; naujų paslaugų kūrimas ir jau teikiamų paslaugų tobulinimas, ypač diegiant individualizuotą požiūrį, kuris leistų įvertinti kiekvieno besikreipiančiojo situaciją ir pasiūlyti optimalų paslaugų paketą; darbo rinkos politikos priemonių įgy-



136

vendinimo stebėsena, jų tinkamumo ir efektyvumo vertinimas ir tobulinimas, kitos institucijos veiklos ir paslaugų kokybę gerinančios priemonės; Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos sistemos diegimas; EURES veiklos užtikrinimas Lietuvoje. Įgyvendinant projektus, 2016 m. sukurta ir veikia JGI stebėsenos sistema, vykdo-mos EURES108 veiklos, organizuojamas ISO 109standarto diegimas Lietuvos darbo biržos sistemoje.

Priemonė Nr. 07.3.3-FM-F-424 „Verslumo skatinimas 2014–2020“

Priemonės tikslas: derinant su pradedančiųjų savo verslą konsultavimu verslo plano parengimo ir įgyvendini-mo klausimais ir individualiomis garantijomis, teikti mikropaskolas (maksimalus paskolos dydis – 25 tūkst. eurų), prioritetą teikiant su sunkumais darbo rinkoje ar organizuojant savo verslą susiduriančioms asmenų grupėms: asmenims iki 29 m., neįgaliems asmenims, vyresniems negu 54 metų asmenims, bedarbiams, moterims bei tiems, kurie kuria „žaliąsias“ 110darbo vietas.


Planuojami rezultatai: planuojama suteikti ne mažiau kaip 1 tūkst. paskolų.

Priemonės įgyvendinimo eiga: siekiant skatinti gyventojų savarankišką užimtumą ir teikti paramą pradedan-tiesiems savo verslą, trišale sutartimi tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) 2015 m. pabaigoje įsteigtas „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (toliau – Verslumo skatinimo fondas). Verslumo skatinimo fon-das įsteigtas įgyvendinant finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Paskolas teikia finansinis tar-pininkas – 42 kredito unijų konsorciumas, atstovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos. Per 2017 m. I ketvirtį sudarytos 62 paskolų sutartys, išduotos 46 paskolos, kurių vertė 630 346 Eur. 34 paskolas paėmę ūkio subjektai priklauso prioritetinei grupei.

Priemonė Nr. 07.3.3-iVG-t-428 „subsidijos verslo pradžiai“

Priemonės tikslas: sudaryti papildomas finansines paskatas Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams, sie-kiant palengvinti jų įsitvirtinimą rinkoje pradinėje savarankiškos veiklos stadijoje ir paskatinti kurti naujas darbo vietas bei išlaikyti esamas. Pagal priemonę numatyta Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams teikti subsidijas darbuotojo (-ų) darbo užmokesčio išlaidų daliai kompensuoti.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad įgyvendinant priemonę 700 paskolos gavėjų gaus subsidijas palūka-noms kompensuoti.

Priemonės įgyvendinimo eiga: kvietimą teikti paraiškas planuojama paskelbti 2017 m. III ketvirtį.

Priemonė Nr. 07.3.4-esFA-V-425 „Moterų ir vyrų lygybės skatinimas“

Priemonės tikslas: skatinti moterų ir vyrų lygybę vietos savivaldos lygmeniu.

Priemonės biudžetas: 724 tūkst. eurų ESF lėšų.

108 URES (Europos užimtumo tarnybos) yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse narėse bei Šveicarijoje.

109 Tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai. 110 „Žalioji darbo vieta“ – bet kokia profesinė veikla, kuri padeda apsaugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita, taupant energiją ir žaliavas, skati-

nant atsinaujinančiąją energiją, mažinant atliekas ir taršą arba apsaugant biologinę įvairovę ir ekosistemas.



137

Planuojami rezultatai: planuojama, kad pagal priemonę vykdomo projekto veiklose (renginiuose, skatinančiuo-se moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje) dalyvaus apie 2 500 asmenų.

Priemonės įgyvendinimo eiga:

Pagal priemonę yra įgyvendinamas 1 projektas – „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“. Projektą įgyven-dina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su dviem partneriais – Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietu-vos moterų lobistine organizacija. Projekto tikslas – sistemiškai siekti mažinti moterų ir vyrų padėties skirtumus savivaldybėse, ugdant viešojo sektoriaus subjektų sąmoningumą lyčių lygybės klausimais, gebėjimus atpažinti moterų ir vyrų (ne)lygybę lemiančius veiksnius, kurti ir diegti tikslines priemones lygioms galimybėms užtikrinti. Trejų metų trukmės (2016 m. gruodžio mėn.–2019 m. gruodžio mėn.) projekte yra numatytos šios veiklos: pagal atrinktus indikatorius sukurti elektroninį žemėlapį, reprezentuojantį moterų ir vyrų lygybės padėtį de facto viso-se Lietuvos savivaldybėse, parengti praktines rekomendacijas dėl tikslinių priemonių savivaldybių strateginiuose plėtros ir (ar) savivaldybių strateginiuose veiklos planuose, jas diegti ir stebėti rekomendacijų įgyvendinimą bei poveikį savivaldybėse, t. y. ši veikla apima rekomendacijas savivaldybėms, mokymus savivaldybėse, stebėsenos metodikos diegimą bei sąmoningumo didinimo kampanijos organizavimą. Šiuo metu rengiama viešųjų pirkimų dokumentacija, parengtas straipsnis spaudoje.

Priemonė 07.3.4-esFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“

Priemonės tikslas: sistemiškai keliant verslo, viešojo sektoriaus ir visuomenės išprusimą lygių galimybių srityje, mažinti diskriminaciją darbo rinkoje Lygių galimybių įstatyme numatytais pagrindais.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad pagal priemonę vykdomų projektų veiklose (renginiuose, skatinančiuo-se moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje) dalyvaus apie 2 500 asmenų.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal šią priemonę bus įgyvendinami 2 projektai. Tinkama projektų tikslinė gru-pė – nevyriausybinio, viešojo sektoriaus darbuotojų, darbdavių ir visuomenės atstovai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su dviem partneriais – viešąja įstaiga „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ ir Lietuvos gėjų lyga – įgyvendina trejų metų trukmės projektą (2017 m. balandžio mėn.–2020 m. balandžio mėn.) „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektui įgyvendinti skirta 412 tūkst. eurų ESF lėšų. Antrąjį projektą, skirtą tautinių mažumų atstovų įsitvirtini-mui darbo rinkoje skatinti, vykdys Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiam projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 312 tūkst. eurų ESF lėšų.

Priemonė Nr. 07.4.1-esFA-V-414 „jaunimo užimtumo didinimas“

Priemonės tikslas: sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 metų amžiaus jaunimo skaičių.

Priemonės biudžetas: 63,56 mln. eurų iš Jaunimo užimtumo iniciatyvos (toliau – JUI) ir Europos socialinio fon-do bei 5,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Planuojami rezultatai: siekiama, kad visi jaunuoliai, kuriems nepavyko patiems įsilieti į darbo rinką, per keturis mėnesius po to, kai baigė mokyklą ar neteko darbo, gautų kokybiško darbo pasiūlymą arba jiems būtų sudary-tos tęstinio mokymosi galimybės – iki 2018 m. pabaigos planuojama į projektų veiklas įtraukti ne mažiau kaip 35 tūkst. tokių jaunuolių.

Priemonės įgyvendinimo eiga: nuo 2015 m. IV ketv. vykdomi du pagal šią priemonę finansuojami projektai: „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Įgyvendinant šios priemonės projektus, iki 2017 m. balandžio 1 d. projektų vei-



138

kloms panaudota per 10 mln. eurų lėšų, į projektų veiklas įtraukta per 12 tūkst. jaunuolių. Nuo 2019 m. priemonė bus toliau įgyvendinama ESF (17,54 mln. eurų) ir valstybės biudžeto (3,1 mln. eurų) lėšomis, papildomai įtraukiant dar 10 tūkst. jaunuolių. Įgyvendinant projektus, finansuojamos ankstyvos intervencijos ir jaunimo aktyvinimo paslaugos (pirminė intervencija) bei integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės (antrinė intervencija). Pir-minės intervencijos veiklos apima papildomų gebėjimų ir kompetencijų ugdymo priemones (verslumo, projektų valdymo, informacinių technologijų žinių tobulinimo ir pan.), psichologinės socialinės reabilitacijos priemones, minimalios priežiūros, pagalbos pažįstant save, socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, motyvavimo, informavimo apie jauno žmogaus galimybes, tarpininkavimo su švietimo įstaigomis paslaugas, savanoriškos veiklos organi-zavimą, mokymus savanoriškos veiklos metu, mentorystės paslaugas savanoriškos veiklos metu ir kitas veiklas pagal individualius veiklos planus. Antrinės intervencijos veiklos apima bedarbių profesinį mokymą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, įdarbinimą subsidijuojant, darbo rotaciją, teritorinį judumą, savanorišką praktiką, darbo įgūdžių įgijimą pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį ir kitas veiklas pagal individualius veiklos planus.

9.1.4. pRIEMoNėS IR pRojEkTAI, įgyVENDINAMI pAgAl 2014–2020 ESfI VEIkSMų pRogRAMoS 7 pRIoRITETą

Priemonė Nr. 08.1.1-CPVA-R-407 „socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“

Priemonės tikslas: gerinti socialinių paslaugų prieinamumą bendruomenėje, mažinti regioninius skirtumus, plėtojant socialinių paslaugų infrastruktūrą senyvo amžiaus asmenims, socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms (neįgaliems asmenims (išskyrus turinčius proto ir (ar) psichikos negalią), socialinės rizikos asmenims) ir jų šeimoms.

Priemonės biudžetas: 17,2 mln. eurų ERPF lėšų bei 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dar ne mažiau kaip 2 mln. eurų prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti savivaldybės.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad įgyvendinant priemonę 948 asmenys gaus tiesioginės naudos iš inves-ticijų į socialinių paslaugų infrastruktūrą; investicijas gavusiose įstaigose atsiras 537 vietos socialinių paslaugų gavėjams; investicijas gaus 26 socialinių paslaugų infrastruktūros objektai.

Priemonės įgyvendinimo eiga: iki 2017 m. gegužės pabaigos priimti sprendimai dėl finansavimo skyrimo 42 projektams, jiems skirta 10,8 mln. Eur ES fondų lėšų ir 0,43 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Iš šių projektų 26 skir-ti senyvo amžiaus asmenims ir / arba asmenims, turintiems negalią, 11 – socialinės rizikos asmenims, 5 – visoms tikslinėms grupėms. Pagal priemonę finansavimas skiriamas: 1) socialinės globos namų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrai modernizuoti ir plėtrai bendruomenėje; 2) nestacionarių ir bendruomeninių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros (pavyzdžiui, savarankiško arba grupinio gyvenimo namų, nakvynės namų, dienos centrų, psichosocialinės pagalbos ar socialinės reabilitacijos įstaigų) pažeidžiamoms grupėms ir šeimoms, kurių neapima neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichinę negalią, ir likusių be tėvų globos vaikų socialinės globos namų pertvarkos procesas, plėtrai. Į priemonės remiamų veiklų sąrašą įtraukta ir novatoriškų įstaigų, teikiančių inovatyvias sociali-nes paslaugas, kūrimo veikla.

Priemonė Nr. 08.1.2-CPVA-R-408 „socialinio būsto fondo plėtra“

Priemonės tikslas: padidinti savivaldybių socialinio būsto fondą, siekiant išplėsti galimybes aprūpinti būstu asmenis ir šeimas, turinčius teisę į socialinio būsto nuomą.

Priemonės biudžetas: priemonei įgyvendinti skirta 49,9 mln. eurų ES lėšų (Europos regioninės plėtros fondo lėšų), dar ne mažiau kaip 8,8 mln. eurų prie priemonės įgyvendinimo turi prisidėti savivaldybės.



139

Planuojami rezultatai: planuojama, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpiu bus nupirkti, rekonstruoti ar pa-statyti 1668 socialiniai būstai, iš kurių 170 bus pritaikyti neįgaliesiems.

Priemonės įgyvendinimo eiga: 2016 m. finansavimas skirtas 57 savivaldybių projektams (iš viso paskirstyta 40,8 mln. Eur ES fondų lėšų).

Priemonė Nr. 08.3.1-esFA-V-411 „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė inte-gracija“.

Priemonės tikslas: padėti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, integruotis į darbo rinką, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad iš viso psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas gaus 1 600 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Numatoma, kad 40 proc. jų pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal priemonę yra įgyvendinamas 1 projektas – „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“, kurio trukmė – 2016 m. sausio mėn.–2020 m. gruodžio mėn. Projektą įgyvendina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su 13 partnerių – psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Projekte vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos pas-laugas. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2017 m. I ketvirčio pabaigos į projekto veiklas įtraukta 517 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, iš kurių 19,54 proc. baigę dalyvauti veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, panaudota 2,2 mln. eurų ESF lėšų.

Priemonė Nr. 08.3.1 –esFA-V-412 „Romų socialinė integracija“

Priemonės tikslas: teikti integracijos į darbo rinką paslaugas romams, siekiant išvengti jų socialinės atskirties.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad socialinės integracijos paslaugas gaus, t y. projekto veiklose dalyvaus, apie 300 asmenų, iš kurių 40 proc. baigę dalyvauti veiklose pradės ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal priemonę yra įgyvendinamas 1 projektas – „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“. Projektą įgyvendina viešoji įstaiga „Romų visuomenės centras“ kartu su pen-kiais partneriais – Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ Šalčininkų rajono skyriumi, Lietuvos romų bendruomene, Romų integracijos namais, Romų integracijos centru. Projektas truks ketverius metus (2016 m. liepos mėn.–2020 m. liepos mėn.) ir įtrauks didžiausias romų bendruomenes, su-sibūrusias Vilniaus mieste bei Vilniaus, Jonavos, Panevėžio, Šalčininkų, Šiaulių ir Varėnos rajonuose. Nuo 2016 m. III ketvirčio iki 2017 m. II ketvirčio projekto veiklose dalyvavo 205 asmenys. Įgyvendinant projektą, finansuojamos tokios veiklos kaip romų tautybės asmenų individualus ar grupinis motyvavimas, asmens poreikių vertinimas, so-cialinių ir darbinių įgūdžių ugdymas, palaikymas bei atkūrimas, sociokultūrinės paslaugos, profesinis orientavimas, informavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, bendrųjų įgūdžių (pvz., skaitmeninio raštingumo, kalbų, verslumo) ugdymas, profesinis mokymas, praktinių darbo įgūdžių ugdymas darbo vietoje, tarpininkavimas ar kita pagalba įsidarbinant bei įsidarbinus.



140

Priemonė Nr. 08.3.1-esFA-K-413 „socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“

Priemonės tikslas: teikiant socialinės integracijos paslaugas, padėti socialinę atskirtį patiriantiems asmenims integruotis į darbo rinką ir visuomenę.

Priemonės biudžetas: 31,3 mln. eurų, iš kurių 24,9 mln. eurų – ESF lėšos.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad priemonės lėšomis finansuojamos paslaugos bus suteiktos 12 100 so-cialinę atskirtį patiriančių asmenų.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal šią priemonę numatyta finansuoti šias veiklas, skirtas socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką: individualus ar grupinis motyvavimas, asmens poreikių vertinimas, socialinių ir darbinių įgūdžių ugdymas, palaikymas bei atkūrimas; profesinis orientavimas, informavimas, konsul-tavimas; bendrųjų įgūdžių (pvz., skaitmeninio raštingumo, kalbų, verslumo) ugdymas; profesinis mokymas; prak-tinių darbo įgūdžių ugdymas darbo vietoje; tarpininkavimas ar kita pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus; projektą vykdančio personalo gebėjimų stiprinimas. Projektus įgyvendins nevyriausybinės organizacijos kartu su viešaisiais juridiniais asmenimis. Skelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę planuojama 2017 m. liepos mėn.

Priemonė Nr. 08.3.2-esFA-K-415 „54+“

Priemonės tikslas: kurti palankias sąlygas vyresnio darbingo amžiaus asmenims įsitraukti į savanorišką veiklą ir ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad 8 000 asmenų, kuriems yra daugiau kaip 54 metai, dalyvaus aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose, iš kurių 4 000 dalyvaus bendrųjų gebėjimų mokymuose.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal priemonę remiamos veiklos: savanoriškos veiklos vykdymas, bendrųjų gebėjimų ugdymas, vyresnių darbingo amžiaus asmenų motyvavimas, individualus darbas su jais, jų poreikių ir galimybių vertinimas, informavimas, konsultavimas, psichologinė pagalba, švietėjiškų veiklų ir informacijos sklai-dos, skirtų vyresnių darbingo amžiaus asmenų potencialui skatinti, motyvuoti juos aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, teigiamai visuomenės ir darbdavių nuomonei apie vyresnio amžiaus asmenis formuoti, organizavimas. Skelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę planuojama 2017 m. birželio mėn.

Priemonė Nr. 08.4.1-esFA-V-405 „institucinės globos pertvarka“

Priemonės tikslas: sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos.

Priemonės biudžetas: priemonės įgyvendinimo I etapui skirta 6,5 mln. eurų ES lėšų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad įgyvendinant priemonę 2 000 šeimų gaus socialines paslaugas; 2 700 asmenų bus taikomi individualūs perėjimo nuo institucinė globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslau-gų planai; 5 000 socialinių paslaugų darbuotojų dalyvaus kvalifikacijos tobulinimo veiklose.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal šią priemonę įgyvendinamas vienas projektas – ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, kurio sutartis pasirašyta 2015 m. lapkričio 3 d. Projektą įgyvendina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriu – Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijos. Įgyvendinant I etapą, parengtos globos įstaigose gyvenančių tikslinių grupių atstovų individualių poreikių nustatymo ir individualių planų sudarymo metodikos, darbuotojų motyvacijos ir kompetencijos vertinimo metodikos, globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistai apmokyti, kaip dirbti



141

su ketinančiais globoti artimais giminaičiais, vyksta mokymai, skirti pertvarkos srityje dirbantiems darbuotojams ir regionų, savivaldybių, vietos bendruomenių lyderiams ir kt. Įgyvendinant projektą, nuo 2015 m. IV ketvirčio iki 2017 m. II ketvirčio pabaigos 61 socialinių paslaugų sistemos darbuotojas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo vei-klose (projektų sutartyse numatyta 4 000 asmenų).

Priemonė Nr. 08.4.1-esFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“

Priemonės tikslas: sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų priei-namumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Priemonės biudžetas: 21,16 mln. eurų, iš jų ES lėšų – 19,16 mln. eurų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpiu 15 000 šeimų gaus socialines paslaugas.

Priemonės įgyvendinimo eiga: nuo 2016 m. III ketv. iki 2017 m. II ketv. 41 projektas įtrauktas į valstybės pro-jektų sąrašus (14 mln. eurų), iš jų dėl 17 projektų priimti sprendimai skirti finansavimą (4,3 mln. eurų), pasirašytos sutartys ir vykdomos projektų veiklos. Paslaugas šeimai jau gauna 400 asmenų (šeimų). Įgyvendinant projektus, finansuojamos tokios veiklos kaip paslaugų šeimai organizavimas ir koordinavimas; paslaugų šeimai teikimas: po-zityviosios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, šeimos įgūdžių ugdymas ir sociokultūrinės paslaugos, me-diacijos paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos. Projektus pagal priemonę įgyvendina savivaldybių administracijos (visos 60) kartu su partneriais – nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Numatyta, kad NVO turi teikti ne mažiau kaip 75 proc. visų projektuose numatytų paslaugų. Savivaldybės administracija užtikrina, kad kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, informavimas, konsultavimas vyktų „vieno langelio“ principu bendruomeniniuose šeimos namuose. Siekiami rezultatai: įgyvendinant priemonės projektus, 15 tūkst. asmenų gaus kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai, bus išplėtotos kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai savivaldybėje, pagerintas šių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Projektų trukmė – iki 48 mėn.

Priemonė 08.4.1-esFA-V-418 ,,integrali pagalba į namus“

Priemonės tikslas: sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose neįga-liems vaikams, darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinę pagalbą šeimos nariams, prižiūrintiems neįgalius vaikus, darbingo amžiaus neįgalius asmenis, senyvo amžiaus asmenis.

Priemonės biudžetas: 16,35 mln. eurų ES fondų lėšų.

Planuojami rezultatai: planuojama, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpiu 2 000 šeimų gaus socialines paslaugas.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal priemonę įgyvendinamas 61 projektas 59 savivaldybėse. Numatyta, kad įgyvendinant priemonės projektus, integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose paslaugas gaus 2,25 tūkst. asmenų. Įgyvendinant projektus, teikiamos konsultavimo paslaugos (pagalbos prižiūrint neįgalius as-menis patiems) šeimos nariams, prižiūrintiems vaikus, turinčius negalią, neįgalius darbingo amžiaus asmenis ar senyvo amžiaus asmenis; organizuojami mokymai darbuotojams, į projektų veiklas įtraukiami savanoriai ir ben-druomenės nariai, organizuojami renginiai integralios pagalbos į namus paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti. Projektų trukmė – iki 45 mėn. Šiuo metu integralios pagalbos paslaugas gauna 1,37 tūkst. asmenų.

Priemonė Nr. 08.4.1-esFA-V-421 ,,socialinių paslaugų sistemos stiprinimas“

Priemonės tikslas: gerinti socialinių paslaugų kokybę, socialinių paslaugų įstaigose diegiant socialinių paslaugų kokybės valdymo (EQUASS) sistemą. Įgyvendinant priemonę, planuojama socialinių paslaugų įstaigose diegti so-cialinių paslaugų kokybės valdymo (EQUASS) sistemą Assurance.



142


Planuojami rezultatai: planuojama, kad per 5 projekto įgyvendinimo metus 120 įstaigų dalyvaus EQUASS die-gimo procese, patobulins teikiamų paslaugų kokybę, darbuotojų kvalifikaciją ir turės galimybę trejiems metams įgyti EQUASS kokybės sistemos sertifikatą.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal priemonę finansuojamas vienas projektas, kurį nuo 2017 m. kovo mėn. įgyvendina VšĮ Valakupių reabilitacijos centras. Projektas skirtas socialines paslaugas Lietuvoje teikiančioms vals-tybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms ir nevyriausybinėms įstaigoms. Siekdamas socialinių paslaugų tobulinimo Lietuvos mastu, Valakupių reabilitacijos centras projektą įgyvendins 2 etapais: parengiamasis (įstaigų, konsultantų, auditorių, koordinatorių atranka ir jų mokymai, informacijos sklaida ir kt.) ir kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimo (įstaigų teikiamų paslaugų kokybės įvertinimas, kokybės gerinimas, kon-sultavimas, auditų atlikimas, poveikio vertinimas ir kt.).

Priemonė Nr. 08.5.1-esFA-V-406 „Parama neįgaliesiems socialinėse įmonėse“

Priemonės tikslas: skatinti socialines įmones didinti neįgalių darbuotojų, negalinčių lygiomis sąlygomis konku-ruoti darbo rinkoje, užimtumą, išlaikyti jų darbo vietas, remti naujai įdarbintus neįgaliuosius, didinti jų socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį, taip pat su asistentų pagalba padėti neįgaliesiems atlikti darbo funkcijas.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad ESF subsidijas gaus 14 251 socialinių įmonių darbuotojas.

Priemonės įgyvendinimo eiga: pagal šią priemonę finansuojamas socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų įdar-binimo rėmimas, subsidijuojant darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bei asistento (gestų kalbos vertėjo) įdarbinimas, subsidijuojant išlaidas, susijusias su pagalba, kuri yra būtina, kad neįgalusis galėtų atlikti darbo funkcijas. Pagal šią priemonę 2014–2017 m. vykdomi 2 projektai, projektų veiklose dalyvavo per 7400 neįgaliųjų, iš jų 76 proc. išsilaikė savo darbo vietose.

Priemonė Nr. 08.5.1-esFA-V-423 „socialinės atsakomybės ir socialinio dialogo skatinimas“

Priemonės tikslas: plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą, ugdant socialinių partnerių – darbdavių ir profesinių są-jungų – socialinės partnerystės gebėjimus, pagerinti individualių ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimo kokybę, informuoti ir šviesti visuomenę darbo santykių reglamentavimo klausimais, skatinant moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principų įgyvendinimą ir siekiant sukurti funkcionalią socialinės atsakomybės sistemą, kuri ska-tintų įmones savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus.


Planuojami rezultatai: planuojama, kad ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvaus 4100 asmenų, 50 įmonių parengs ir viešai paskelbs įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas.

Priemonės įgyvendinimo eiga: planuojama, kad pagal šią priemonę finansuojamuose 2 projektuose dalyvaus apie 7 000 dalyvių. 2017 m. I ketv. priimtas sprendimas skirti finansavimą Valstybinės darbo inspekcijos prie Soci-alinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“.



143

9.2. KitA es PARAMA

9.2.1. pRIEgloBSčIo, MIgRAcIjoS IR INTEgRAcIjoS foNDo 2014–2020 M. pRogRAMA

Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (toliau – PMIF) tikslas – prisidėti prie ES veiksmingo migracijos srautų valdymo, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dalis, laikantis bendros prieglobsčio, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros migracijos politikos.

Europos Komisija 2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvai PMIF programai įgyvendinti skyrė 8,1 mln. eurų. Prie šios sumos Lietuva turi prisidėti 25 proc. nacionaliniu finansavimu (2,7 mln. eurų). Europos Komisija 2015–2016 m. papildomai skyrė 6,76 mln. eurų užsieniečių perkėlimui į Lietuvą iš Graikijos ir Italijos bei Turkijos vykdyti.

2014–2020 m. laikotarpiu Lietuvoje PMIF lėšos skirtos šioms sritims:

• Bendrajai Europos prieglobsčio sistemai gerinti;

• trečiųjų šalių piliečių integracijai ir legaliai migracijai skatinti;

• trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūroms organizuoti;

• trečiųjų šalių piliečių perkėlimams ir jų integracijai organizuoti.

PMIF lėšomis yra finansuojami projektai, kurių tikslinė grupė yra trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilie-tybės, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvoje, prieglobstį gavę užsieniečiai, trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyve-nantys Lietuvoje (turintys leidimus gyventi), trečiųjų šalių piliečiai, pasirinkę savanorišką grįžimą į savo kilmės šalį arba kuriems taikomos priverstinio grąžinimo priemonės.

PMIF projektuose 2015–2017 m. I ketv. dalyvavo 3231 trečiosios šalies pilietis. 2016 m. Vilniuje, Kaune ir Klai-pėdoje buvo įsteigti 3 užsieniečių integracijos centrai, kuriuose tikslinės grupės atstovams buvo teikiamos įvairios paslaugos, organizuojami mokymai, kita pagalba. 2016 m. IV ketv. II pusėje parengtas prieglobstį gavusių užsienie-čių integracijos politikos strateginis dokumentas. 2016–2017 m. buvo vykdoma prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų stebėsena, vykdomas užsieniečių priverstinis ir savanoriškas grąžinimai bei užsieniečių perkėlimas (į Lietuvą perkeltas 231 užsienietis iš Graikijos ir Italijos bei 25 užsieniečiai iš Turkijos).

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ projektas „Bendruomeninis integracijos centras Vilniaus mieste“

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ 9.2.1-1 iliustracija



144

Bendra informacija apie PMiF 2014–2020 m. programos įgyvendinimo eigą 2017 m. gegužės 1 d.

PMiF veiksmų ir ypatingų atvejų įgyvendinimo etapai es lėšos es lėšos (ypatingi atvejai)

Iš viso PFSA 46 4

Iš viso skirta lėšų 8,1 mln. eurų 6,76 mln. eurų

Patvirtinta PFsA

Patvirtintų PFSA skaičius 21 4

PFSA patvirtintų lėšų suma 4,04 mln. eurų 4,38 mln. eurų

Dalis nuo visų skirtų lėšų 50 % 93 %

Pasirašytos sutartys

Pasirašytų sutarčių skaičius 19 4

Pasirašytų sutarčių lėšų suma 3,42 mln. eurų 4,38 mln. eurų

Dalis nuo visų lėšų 42,2 % 92,80 %

išmokėtos es lėšos

Išmokėtų ES lėšų suma 1,39 mln. eurų 0,95 mln. eurų

Dalis nuo visų lėšų 17,13 % 20,13 %


Daugiau informacijos apie PMIF finansavimą Lietuvoje rasite šiuo adresu: http://esf.socmin.lt/index.php?-41964918

9.2.2. EURopoS pAgAlBoS lABIAUSIAI SkURSTANTIEMS ASMENIMS foNDAS

2014–2020 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) tikslas – teikti nefinansinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims būtiniausių maisto produktų, higienos prekių ir kitomis formomis.

2014–2020 m. Fondo programavimo laikotarpiui Lietuvai skirta 90,8 mln. eurų, iš jų – 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos. Vidutiniškai per vienus metus maisto produktams įsigyti ir jiems išdalinti išleidžiama 12,5 mln. eurų, iš kurių 15 proc. sudaro nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos.

Lietuvoje fondo lėšomis remiama veikla – maisto produktų ir higienos prekių įsigijimas. Nuo 2018 m. planuo-jama labiausiai nepasiturinčius Lietuvos gyventojus aprūpinti higienos prekėmis, pvz., muilu, šampūnu, skalbimo priemonėmis ir kt.

Teisę gauti Fondo paramą Lietuvoje turi asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio per mėnesį. Esant objekty-vioms priežastims, savivaldybės administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (pvz., asmens neįgalumo atveju, netekus maitintojo, daugiavaikei šeimai ir kt.), kai bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį. Kai bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) viršija 1,5 VRP dydį, bet neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį, parama asmens prašymu taip pat skiriama prieglobsčio prašytojams, perkel-tiems į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir prieglobstį Lietuvos Respublikoje gavusiems asmenims.

http://esf.socmin.lt/index.php?-41964918



145

2014–2015 metais buvo įgyvendinti 2 projektai, finansuoti Fondo lėšomis.

2016 m. baigtas įgyvendinti projektas „Parama maisto produktais III“ (produktų įsigyta už 9,5 mln. eurų). Fon-do parama maisto produktų paketais 2016 m. pasiekė beveik 220 tūkstančių individualių paramos gavėjų visoje Lietuvoje. 2016 m. buvo dalijami šie baziniai produktai: aliejus, makaronai, žirniai, cukrus, konservuotos pupelės, mėsos konservai, sausainiai, greitai paruošiama avižų košė, greitai paruošiama kviečių košė, grikiai, ryžiai, sausi pusryčiai, miežinės kruopos, įvairių grūdų kruopos ir saldintas sutirštintas pienas. Iš viso išdalinta 5422 tonos produktų.

Europos socialinio fondo agentūra, kaip projekto vykdytoja, nuo 2017 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Parama maisto produktais IV“ (iki 2017 m. sausio mėn. pab. buvo įsigyta produktų už 7,9 mln. eurų). Įgyvendinant projektą tiekiami šie produktai: miltai, cukrus, makaronai, grikiai, ryžiai, mėsos konservai, vištienos konservai, žuvies kon-servai, konservuotos pupelės, konservuoti žirneliai, saldintas sutirštintas pienas, sausi pusryčiai, avižiniai sausai-niai, avižų košė, aliejus, konservuota sriuba ir trijų grūdų kruopos. Planuojama, kad individualių paramą gaunančių asmenų skaičius 2017 m. sieks iki 250 tūkstančių.

Daugiau informacijos apie Fondo finansavimą Lietuvoje rasite šiuo adresu: http://www.socmin.lt/lt/es-para-ma/europos-pagalbos-fondas.html arba www.priimk.lt.


http://www.socmin.lt/lt/es-parama/europos-pagalbos-fondas.html

http://www.socmin.lt/lt/es-parama/europos-pagalbos-fondas.html

http://www.priimk.lt


TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

10 Tarptautinis bendradarbiavimas

10.1. VeiKlA, sUsijUsi sU NARyste eUROPOs sĄjUNGOje

Po ekonominės krizės pamažu atsigaunant Europos ekonomikai, Europos institucijų dėmesys vis dažniau nu-kreipiamas į socialinius ekonominės krizės padarinius ir jos poveikį užimtumui Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse. Siekis sukurti įtraukesnę ir sąžiningesnę Sąjungą yra vienas iš svarbiausių šios Europos Komi-sijos (toliau – EK) prioritetų. 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje, kurioje EK apibendrina ekonominę ir socialinę Europos padėtį ir išdėsto prioritetus, į kuriuos ES valstybės narės turi sutelkti dėmesį, pabrėžiamos darbo rinkos ir socialinės sritys: užimtumo rėmimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, veiksmingų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo sistemų kūrimas, pajamų rėmimo sistemų adekvatumo ir aprėpties gerinimas, siekiant išvengti socialinės atskirties. Ataskaitoje pastebimos teigiamos užimtumo tendencijos, nes nuosekliai atsigaunant ekonomikai nu-matoma, kad gali būti pasiektas strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas – pasiekti 75 proc. užimtumo lygį 20–64 metų amžiaus grupėje, nes 2016 m. užimtumas buvo 71,1 proc. Vis dėlto skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis ES šiuo metu yra toks pat kaip 2008 m. ir 2015 m. siekė 23,7 proc. visų gyventojų, o pajamų nelygybė stabilizavosi ties istoriškai aukštu lygiu. Įvertinusi šias ir kitas problemas, su kuriomis susiduria ES valstybės narės, EK ragina dėti daugiau pastangų, kad įgyvendintų tris ekonominės politikos vertybių trikampio elementus: inves-ticijų skatinimą, struktūrinių reformų vykdymą ir atsakingos fiskalinės politikos užtikrinimą.

2017 m. Lietuvai skirtoje ataskaitoje EK teigia, kad Lietuvoje darbo rinkos situacija ir toliau gerėja, atlyginimai bei minimali alga sparčiai didėja. Tačiau pabrėžiama, kad gerėjantys ekonominiai ir užimtumo rodikliai nepadėjo sumažinti skurdo šalyje, o pajamų nelygybė smarkiai išaugo. Pažymima, kad Lietuvoje skurdo ar socialinės atskir-ties lygis padidėjo nuo 27,3 proc. iki 29,3 proc. 2015 m. Taip pat akcentuojamas mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje. Šie socialiniai ir darbo rinkos iššūkiai atsispindi EK pateiktose rekomendacijose. 2016 m. Rekomendacijoje Lietuvos socialinei ir užimtumo sričiai pabrėžiamas būtinumas įgyvendinti reformas, kurios ska-tintų konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą ir gerintų darbo kokybę, didintų socialinį teisingumą, konver-genciją ir atsparumą, paremtą veiksmingu socialiniu dialogu. 2017 m. Rekomendacijoje (http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9303-2017-INIT/lt/pdf) EK ragina Lietuvą taikyti veiksmingas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, padidinti minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumą. Taip pat pabrėžiamas būti-numas spręsti vidutinio laikotarpio fiskalinio tvarumo problemą, susijusią su pensijomis, taikyti veiksmingas akty-vios darbo rinkos politikos priemones, skatinti suaugusiųjų mokymąsi, taip siekiant spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas. Lietuva įvertina EK pasiūlymus, Metinėje augimo apžvalgoje pateiktas įžvalgas, apibendrina svarbiausias vykdomas ir planuojamas socialinės ir užimtumo politikos struktūrines reformas ir visa tai pateikia Nacionalinėje reformų darbotvarkėje.

http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/annual-growth-surveys/index_lt.htm

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017SC0080&from=EN

http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_lt.htm

https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2017-european-semester-national-reform-programme-lithuania-lt.pdf


T A R P T A U T I N I S B E N D R A D A R B I A V I m A S

147

10.1.1. SVARBIAUSI įVykIAI EURopINėjE polITIkojE 2016–2017 M.

Pastaraisiais metais išryškėjusi didelė socialinė atskirtis ES atskleidė ekonominės, užimtumo ir socialinės po-litikos sričių tarpusavio glaudų ryšį bei poreikį šias sritis geriau koordinuoti. Dėl šios priežasties EK politinėje dar-botvarkėje sustiprintas užimtumo ir socialinis aspektas. 2016–2017 m. pasirodė nemažai naujų EK iniciatyvų, to-kių kaip Europos socialinių teisių ramstis, kuriuo siekiama pašalinti teisės aktų trūkumus, nustatyti bendruosius principus ir lyginamuosius standartus geresnei euro zonos šalių užimtumo ir socialinės politikos konvergencijai, ir Europos solidarumo korpuso iniciatyva, skirta jaunimo užimtumui didinti. Slovakijos, Maltos bei Estijos pirmi-ninkavimo ES Tarybai metu daug dėmesio skirta stabilesnei ir augančiai ekonomikai Europoje kurti bei Sąjungos vaidmeniui stiprinti. Vis dažniau apie ES ateitį pradėta diskutuoti po Jungtinės Karalystės istorinio referendumo, įvykusio 2016 m. birželio 23 d., kurio metu 52 proc. šalies gyventojų nulėmė šalies pasitraukimą iš ES.

10.1.1.1. eUropos sociAliniŲ teisiŲ rAmstis

„Turime aktyviau kurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką. Todėl šioje srityje noriu sukurti Europos so- cialinių teisių ramstį, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos visuomenių ir darbo pasaulio tikrovės pokyčius ir kuris galėtų būti naujosios euro zonos konvergencijos kelrodis. Europos socialinių teisių ramstis turėtų pa-pildyti tai, ką jau bendrai esame pasiekę ES darbuotojų apsaugos srityje. Manau, kad tikslinga šią iniciatyvą pradėti euro zonoje ir leisti prie jos prisijungti kitoms norinčioms ES valstybėms narėms.“

komisijos pirmininkas Žanas klodas junkeris, pranešimas apie sąjungos padėtį, europos parlamentas, 2015 m. rugsėjo 9 d.

EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos idėją pirmą kartą pristatė 2015 m. rugsėjo 9 d. kalboje apie Sąjungos padėtį, kurioje kviesta atsižvelgti į dabartines ir artimiausios ateities užimtumo ir socialinės politikos realijas. Nepaisant pastaruoju metu visoje Europoje pagerėjusių ekonominių ir socialinių sąlygų, vis dar išlieka praėjusio dešimtmečio krizės pasekmės, kurios jaučiamos nuo ilgalaikio ir jaunimo nedarbo iki skurdo grėsmės daugelyje Europos vietovių, tad Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos tikslas – kovoti su Europoje įsitvirtinusiomis problemomis: įsivyravusiu nedarbu, skurdu ir didele socialine atskirtimi, padėti spręsti problemas, susijusias su besikeičiančiu darbo pobūdžiu, demografijos kaita bei ekonominėmis euro zonos problemomis. Sukurti įtraukesnę ir sąžiningesnę Sąjungą – vienas svarbiausių šios EK prioritetų, dėl to Socialinių teisių ramsčio iniciatyva siekiama labiau atkreipti dėmesį į užimtumo ir socialinius aspektus ir prisidėti prie to, kad Europos socialinis modelis atitiktų XXI amžiaus iššūkius. Ši iniciatyva skirta euro zonos valstybėms narėms, tačiau visos kitos valstybės narės gali prie jos prisidėti savo noru.

2016 m. kovo 8 d. EK pateikė preliminarius Europos socialinių teisių ramsčio apmatus – išskirta 20 principų ir teisių, kurie turėtų tapti nacionalinio ir Europos lygmens užimtumo ir socialinės politikos orientacine sistema. Principus galima sugrupuoti į tris pagrindinius skyrius: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, sąžiningos darbo sąlygos bei socialinė apsauga ir įtrauktis. Šių principų pagrindu surengtos plataus masto viešosios konsultacijos visose ES valstybėse narėse, kartu ir Lietuvoje, jos vyko iki metų pabaigos Konsultacijose dalyvavo visų valstybių narių institucijų, socialinių partnerių, akademinės srities specialistai bei visuomenės nariai.

Įvertinusi beveik metus trukusių viešųjų konsultacijų rezultatus, 2017 m. balandžio 26 d. EK paskelbė atnau-jintą Europos socialinių teisių ramsčio paketą, kurį sudaro jau minėti principai ir teisės bei įvairios teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos, susijusios su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbuotojų informavimu, galimybėmis naudotis socialine apsauga ir darbo laiku, nustatyta socialinių rodiklių suvestinė, skirta kiekvienos valstybės narės tendencijoms ir rezultatams stebėti. Daugiausia dėmesio skiriama jau įtvirtintų teisių įgyvendini-mui užtikrinti, įvertinama, kaip jos įgyvendinamos, pritaikant prie dabartinių realijų. Sutartyse nustatyti Sąjungos

https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_en



148

įgaliojimai neišplečiami, todėl Socialinių teisių ramstis įgyvendinamas neperžengiant šių įgaliojimų, neturi povei-kio valstybių narių teisei apibrėžti savo socialinės apsaugos sistemų pagrindinius principus ir neturėtų paveikti jų finansinės pusiausvyros. Europos socialinių teisių ramstyje nustatomi konkretūs principai ir teisės, kurie bus toliau konkretinami ES ir nacionaliniu lygmenimis. Valstybės narės pačios atsakingos už šių principų ir teisių įgyvendini-mą. Tad ir didžiausią dalį turi sudaryti nacionalinis finansavimas, ES lygiu bus toliau taikomos jau dabar esančios priemonės, tokios kaip Europos socialinis fondas, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos globalizacijos fondas, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, Užimtumo ir socialinių inovacijų programa.

2016 m. KOVAs

konsultacijos pradžia

2017 m. sAUsisAukšto lygio konferencija –

konsultacijų rezultatų pristatymas

2017 m. lAPKRitissocialinių reikalų aukščiausiojo

lygio susitikimas švedijoje

2015 m. RUGsĖjisek pirmininko kalba

2016 m. VAsARADiskusijos Vn ir es

2017 m. BAlANDiseuropos soc. teisių paketas

Europos socialinių teisių ramsčio raida 10.1.1.1-1 iliustracija

10.1.1.2. eUropos sąjUnGos Ateities sociAlinis AspektAs

2017 m. balandžio 26 d. EK, reaguodama į kovo mėn. paskelbtą Baltąją knygą dėl Europos ateities, paskelbė diskusinį dokumentą dėl Europos socialinio matmens, kuriame pateikiami trys Europos scenarijai, ir kartu pakvietė valstybes nares į diskusijas, koks ES vaidmuo turėtų būti socialinėje politikoje. Svarstymų dokumente teigiama, kad Europos socialinė politika labai sparčiai keičiasi ir ateityje visas ES 27 valstybes nares vienys vienodi iššūkiai ir galimybės. Prognozuojama, jog 2030 m. europiečiai bus vyriausi žmonės pasaulyje pagal vidutinį gyventojų am-žių, o kiekvienam pensinio amžiaus asmeniui teks tik po 2 darbingo amžiaus žmones (plg.: 2008 m. vienam pensi-nio amžiaus žmogui teko keturi darbingo amžiaus žmonės). Europoje jaučiamas didžiulis poreikis prisitaikyti prie naujai besiformuojančių darbo formų, nes dažnėja dirbančių ne visą darbo dieną, žmonės dažniau keičia darbo vie-tas, vyresnio amžiaus darbuotojai vis ilgiau pasilieka darbo rinkoje, atsiranda naujų darbo formų, kurioms švietimo sistemos dar neturi skirtų programų. Taip pat pabrėžiamas poreikis tinkamai modernizuoti socialinės apsaugos ir mokymosi visą gyvenimą sistemas. Visa tai skatina ieškoti sprendimų europiniu lygmeniu. Taigi, reaguodama į šias realijas, EK pateikė tris scenarijus Europai, kaip galėtų būti vykdoma ES socialinė politika ateityje:

1. Plėtojant socialinį aspektą apsiriboti laisvu judėjimu. Būtų taikomos tik tarpvalstybiniam asmenų judė-jimui skatinti skirtos taisyklės, tačiau būtų atsisakyta Europos teisės aktų dėl darbuotojų, jų sveikatos ir saugos, darbo ir poilsio laiko apsaugos. Socialinis dialogas ES lygmeniu vyktų tik tuose sektoriuose ir tais klausimais, kurie yra susiję su bendrąja rinka, keitimasis gerąja patirtimi nebebūtų remiamas ES.

2. Šalys, jei norės, gali nuspręsti socialinėje srityje nuveikti daugiau. Būtų galima naudoti jau dabar Sutartyje numatytą tvirtesnio bendradarbiavimo priemonę, jei ne mažiau kaip 9 šalių grupė ir tik jei tam pritaria ES 27 valstybės narės galėtų priimti teisės aktus, kurie būtų privalomi tik toms šalims.

https://ec.europa.eu/lithuania/node/5763_lt

https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-social-dimension-europe_en



149

3. ES 27 valstybėms narėms bendromis jėgomis stiprinti socialinį Europos aspektą. Teisės aktais būtų nusta-tyti ne tik būtiniausi standartai, bet ir kai kuriose srityse būtų visiškai suderintos visos Sąjungos piliečių teisės, įvedami svarbiausių parametrų privalomieji lyginamieji standartai, atsirastų naujų ir daugiau euro-pinių iniciatyvų.

2017 m. lapkričio 17 d. Švedijoje įvyks socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai bus dar viena proga suaktyvinti veiksmus, atsižvelgiant į platesnę diskusiją dėl Europos socialinio matmens.

10.1.1.3. sU jAUnimo politikA sUsijUsios ek iniciAtyVos

Pastaraisiais metais EK nemažai dėmesio skyrė naujoms jaunimo iniciatyvoms. Viena iš jų – 2016 m. pabaigoje EK paskelbta nauja Europos solidarumo korpuso iniciatyva, kurios tikslas – sustiprinti sanglaudą, puoselėti Euro-pos visuomenės solidarumą ir pasiekti, kad iki 2020 m. prie Europos solidarumo korpuso prisijungtų pirmasis 100 000 jaunų europiečių. Šis korpusas sudarys sąlygas jaunimui nuo 18 iki 30 metų dalyvauti įvairioje solidarumo vei-kloje: savanoriauti ar dirbti savo šalyje arba užsienyje ir taip įgyvendinti Europos bendruomenėms ir gyventojams naudingus projektus. Numatyta, kad Europos solidarumo korpuso veikla gali būti susijusi su visuotinės svarbos paslaugomis ir apimti švietimą, jaunimo veiklą, sveikatos apsaugą, socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką, paramą teikiant maisto ir ne maisto produktus, gyvenviečių statybą, renovaciją ir valdymą, migrantų ir pabėgėlių priėmimą, susitaikymą po konfliktų ar aplinkos apsaugą.

Europos solidarumo korpuso veiklą sudaro dvi artimai susijusios sritys: savanoriškos veiklos ir profesinės vei-klos. Savanoriškos veiklos projektai sustiprins ir išplės esamą Europos savanoriškos tarnybos programą, kuri yra fi-nansuojama pagal programą „Erasmus +“. Remiantis atitinkamų programų teisiniu pagrindu, Europos solidarumo korpusas rems jaunuolius, kurie nuo 2 iki 12 mėn. dirbs savanoriais savo arba kitoje šalyje. Profesinės veiklos srityje jaunimui bus suteikiama darbo, mokomosios arba gamybinės praktikos įvairiuose sektoriuose galimybė, vykdant solidarumo veiklą savo arba kitoje šalyje. Darbas profesinės veiklos projektuose gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių, dirbant visą darbo dieną arba pusę dienos. Europos solidarumo korpusas bus steigiamas laipsniškai, artimai ben-dradarbiaujant su visų lygių suinteresuotaisiais subjektais. Pirmajame etape jaunuoliai, pageidaujantys prisijungti prie Europos solidarumo korpuso, galės tai padaryti užsiregistruodami Europos jaunimo portale. Antrajame etape, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų pastabas, iki 2020 m. bus vykdomas Europos solidarumo korpuso konso-lidavimo procesas ir įgyvendinami jo veiklos uždaviniai.

10.1.1.4. pirmininkAVimAs es tAryBAi

Pastaraisiais metais pirmininkavusios ES Tarybai valstybės111 siekė stabilesnės ir augančios ekonomikos Eu-ropoje bei Europos vaidmens stiprinimo, ypač po to, kai prie Slovakijos pirmininkavimo ES Tarybai numatytų darbų prisidėjo ir darbai dėl pirmą kartą pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį Jungtinės Karalystės inicijuoto išstojimo iš ES. Slovakijai pirmininkaujant ES Tarybai, ES valstybės narės buvo kviečiamos kurti vieningą, darnią ir atsparią Sąjungą ir siekti atkurti piliečių pasitikėjimą ES projektu. Slovakija pirmininkavimo metu buvo nusitei-kusi laikytis principo „daugiau konkrečių darbų, mažiau kalbų“, tad buvo išsikelti keturi pagrindiniai prioritetai: siekti ekonomiškai stipresnės Europos, bendrosios rinkos modernizavimo, nuoseklios migracijos ir prieglobsčio politikos priėmimo bei globaliai veikiančios Europos. Užimtumo ir socialinių reikalų srityje pirmininkaujanti Slo-vakija daug dėmesio skyrė deryboms dėl pasiūlymų dėl darbo jėgos judumo paketo: socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų bei komandiruojamų darbuotojų direktyvos pasiūlymų. Pirmininkaujanti valstybė taip

111 2016 m. liepos–gruodžio mėn. – Slovakija; 2017 m. sausio–birželio mėn. – Malta; 2017 m. liepos–gruodžio mėn. – Estija.

https://europa.eu/youth/SOLIDARIty_lt



150

pat tęsė derybas dėl Prieinamumo direktyvos pasiūlymo, kurio tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą ir šalinti kliūtis laisvai judėti tam tikroms prekėms ir paslaugoms. Įgyvendinus Prieinamumo direktyvos nuostatas, kartu būtų užtikrinamas ir tinkamas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įsipareigojimų įgyvendinimas. Be to, Slovakija stengėsi pasiekti pažangos derybose dėl teisės aktų, skirtų darbuotojų apsaugai nuo kancerogenų gerinti. Slovakijos pirmininkavimo metu buvo siekiama paspartinti romų integracijos klausimo sprendimą. Jaunimo srityje nemažai diskutuota dėl priemonių remti jaunimo užimtumo skatinimą.

Maltos, kuri pirmininkavo ES Tarybai nuo 2017 m. pradžios iki birželio pabaigos, darbotvarkė buvo grindžiama tikslu atkurti pasitikėjimą ES bei būtinybe vesti dialogą ES ateities klausimais. Neišvengiamai Maltos darbotvarkė-je vyravo klausimai dėl įvykusio referendumo Jungtinėje Karalystėje dėl išstojimo iš ES: pradėtos derybos dėl šios šalies išstojimo iš ES ir galimų Jungtinės Karalystės ir ES būsimų ir galimų santykių. Migracijos ir pabėgėlių krizės, vidaus ir išorės saugumo stiprinimo bei ekonomikos augimo ir nedarbo mažinimo klausimai toliau išliko prioriteti-niai. Maltos pirmininkavimo laikotarpiu buvo akcentuojama socialinės darbotvarkės svarba siekiant pažangos lyčių lygybės, mažumų teisių ir pažeidžiamų grupių klausimais. Svarbiausi išsikelti prioritetai užimtumo srityje – skatinti iniciatyvas neužimtiems darbuotojams patekti į darbo rinką, siekti pažangos apsaugos, darbo jėgos judumo srityse. Daug dėmesio Malta skyrė Komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūrai, direktyvos dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, pakeitimams bei diskusijoms dėl Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvos. Maltos pirmininkavimo metu priimtos Tarybos išvados dėl Darbo finansinio patrauklumo iniciatyvos (angl. Making Work Pay), kuriomis skatinamos iniciatyvos, skirtos nedirbantiems asme-nims patekti į darbo rinką, taip pat pradėti svarstyti reglamento, susijusio su geresniu socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, pakeitimų svarstymai, siekiant modernizuoti ir pritaikyti srities reglamentus naujiems iššūkiams, kylantiems dėl socialinės apsaugos ir darbo mobilumo sistemų koordinavimo (plačiau – 10.1.3. skyriuje).

Jaunimo srityje Malta daugiausia dėmesio skyrė jaunimo užimtumo vaidmeniui ir pagrindinių socialinių įgūdžių gerinimui, kurie padėtų jauniems žmonėms pasitikėti savimi ir tapti lygiaverčiais ir nepriklausomais piliečiais, ak-tyviais demokratinės visuomenės nariais.

Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo Maltos organizuojamuose renginiuose. Vienas jų – 2017 m. balandžio 3–4 d. Maltoje įvykęs neformalus ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimas, kurio pagrindinis tikslas – aptarti Darbo finansinio patrauklumo iniciatyvą. Šiame susitikime dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad vien didindami užimtumą skurdo problemos neišspręsime – būtinas sisteminis integruotas požiūris ypatingą dėmesį skiriant socialinės apsaugos sistemai, šeimos bei pilietinės visuomenės stiprinimui.

Neformali užimtumo ir socialinių reikalų ministrų taryba Maltoje. Delegacijų vadovai 10.1.1.4.-1 iliustracija



151

Nuo liepos pradžios iki 2017 m. pabaigos ES Tarybai pirmą kartą pirmininkauja Estija. Šios Baltijos valstybės pirmininkavimo šūkiu „Vienybė pasiekiama siekiant balanso“ ir toliau pabrėžiamas ES ateities klausimas. Estija pirmininkavimo laikotarpiui išsikėlė keturis pagrindinius prioritetus:

• Atvira ir inovatyvi Europos ekonomika;

• Saugi ir apsaugota Europa;

• Skaitmeninė Europa ir laisvas duomenų judėjimas;

• Įtrauki ir tvari Europa.

Pirmininkaujant Estijai, bus toliau siekiama įtraukios ir tvarios Europos tikslo – užtikrinti lygias galimybes įgyti aukštos kokybės išsilavinimą, įsidarbinti, gauti prieigą prie paslaugų ir lavinti įgūdžius. Įgyvendinant šį tikslą bus modernizuojamos taisyklės, kad būtų skatinamas darbo jėgos mobilumas ir laisvas asmenų judėjimas, užtikrina-mos lygios galimybės darbo rinkoje bei socialinė įtrauktis.

Daug dėmesio planuojama skirti pokyčiams visuomenėje ir darbo rinkoje, sprendžiant su visuomenės senėjimu, skaitmenizacija, naujomis formomis susijusius darbo iššūkius. Estija ketina tęsti Maltos pradėtus Nediskriminavi-mo direktyvos bei Moterų valdybose direktyvos svarstymus.

Jaunimo srityje Estija remia Maltos pasiūlytą Europos solidarumo korpuso kūrimą, pabrėždama sėkmingo pro-jekto finansavimo ir profesinės dalies išpildymo svarbą.

Lietuvos atstovai dalyvauja Estijos organizuojamuose renginiuose. Vienas jų – 2017 m. liepos 19–20 d. Taline įvykęs neformalus ES užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimas, kuriame buvo diskutuojama darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo, slaugos naštos tarp vyrų ir moterų pasidalijimo, naujų darbo formų klausimais.

Neformali užimtumo ir socialinių reikalų ministrų taryba Taline, Estijoje. Delegacijų vadovai 10.1.1.4.-2 iliustracija



152

10.1.1.5. jUnGtinės kArAlystės išstojimAs iš eUropos sąjUnGos

Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo iš ES įvyko 2016 m. birželio 23 d. Istoriniame referendume už šalies pasitraukimą iš ES valstybių narių tarpo balsavo 52 proc. šalies gyventojų ir lėmė tai, kad Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi, pasitraukiančia iš ES per Bendrijos 60 metų gyvavimo istoriją.

2017 m. kovo 29 d. Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May pasirašė oficialų laišką, kuriame prašoma pradė-ti išstojimo iš ES procesą. Pagal Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, išstojančiajai valstybei narei pranešus Europos Vadovų Tarybai (toliau – EVT) apie šį ketinimą, suteikiamas dvejų metų terminas susiderėti išstojimo taisykles. Per šių dvejų metų laikotarpį Jungtinė Karalystė privalo laikytis ES sutarčių ir kitų teisės aktų, tačiau ji nebedalyvauja sprendimų priėmimo procese. Per šį pereinamąjį laikotarpį Jungtinė Karalystė su ES derasi dėl išstojimo sąlygų bei naujų bendradarbiavimo, pirmiausia ekonomikos srityje, principų. Sėkmingai pasibaigus deryboms, sprendimui sudaryti susitarimą dėl išstojimo turės pritarti 72 proc. ES Tarybos narių, atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Šiam susitarimui turės pritarti ir Europos Parlamentas bei Jungtinės Karalystės parlamentas.

2017 m. balandžio 29 d. EVT patvirtino politines Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES derybų gaires. Gegužės 3 d. buvo pristatytos EK rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl susitarimo su Jungtine Karalyste dėl išstojimo iš ES tvarkos. Šios EK rekomendacijos atspindi EVT patvirtintas politines derybų gaires ir apibrėžia, kaip vykdyti pirmąjį derybų etapą, kuriame prioritetas teikiamas klausimams, kuriuos būtina išspręsti, norint užtikrinti sklandų Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES: išsaugoti Jungtinėje Karalys-tėje gyvenančių piliečių statusą ir teises bei ES valstybėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teises, pasiekti susitarimą dėl finansinio atsiskaitymo principų, išspręsti sienų ir administracinius klausimus, sukurti teisinę apsau-gą verslo įmonėms. Pirmas etapas bus baigtas tik tuomet, kai EVT patvirtins, kad pasiekta pakankama pažanga de-rybose, ir pritars perėjimui į kitą etapą. Antram etapui pradėti bus pateiktas naujas derybinių nurodymų paketas, kuris apims pagrindinius būsimų santykių principus ir susitarimus dėl reikalingų pereinamojo laikotarpio nuostatų.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja derybų procese, analizuoja vykstančius procesus dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir siekia Lietuvos piliečių statuso bei teisių užtikrinimo ministeri-jos kompetencijai tenkančiais klausimais.

10.1.2. MISSoc VEIklA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dalyvauja Socialinės apsaugos Europos Sąjungoje tarpusavio informavimo sistemoje (toliau – MISSOC), teikiančioje pagrindinę informaciją apie socialinę apsaugą Europos Sąjungos narėse, Šveicarijoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse.

Slovakijos pirmininkavimo ES Tarybai metu Bratislavoje vykusiame MISSOC atstovų susitikime pristatyti MIS-SOC sekretoriato atlikti darbai 2016 m., keitimasis informacija, MISSOC surenkamos informacijos naudojimo aktyvumas, Slovakijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai socialinės apsaugos srityje, taip pat būsimo Maltos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai ir tikslai socialinės apsaugos srityje. Aptartas savarankiškai dirbančiųjų soci-alinės apsaugos klausimas. Pratęstos Amsterdame pradėtos diskusijos dėl motinystės, tėvystės ir šeimos išmokų lentelių reorganizavimo. Skaityti pranešimai apie tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių vaidmenį kolektyvinių skundų procedūroje pagal Europos Tarybos socialinės chartijos nuostatas, apie naują po-žiūrį į socialines paslaugas šeimoms bei darbinio ir šeimyninio gyvenimo suderinimą Slovakijoje, apie darbuotojų, dirbusių sunkius ir pavojingus darbus, pensijų sistemas.

Maltos pirmininkavimo ES Tarybai metu Florianoje vykusiame MISSOC atstovų susitikime aptartos priežastys, kodėl reikia naujovių ir naujų atspirties taškų socialinei Europai. Krizės, ekonomikos svyravimai, spartus senėjimas, besikeičiantis darbo pasaulis, darbo rinka ir jos aplinka, euro zonos skirtumai – tai pagrindiniai iššūkiai, kurie lemia



153

naujų kelių paiešką. Pristatytas pranešimas apie savarankiškai dirbančius ir terminuotas darbo sutartis turinčius arba ne visą darbo dieną dirbančius asmenis. Pristatytos bendros tendencijos 2007–2015 m., pokyčiai lyginant šiuos lai-kotarpius, socialinės apsaugos skirtumai ES valstybėse narėse šiems darbuotojams. MISSOC sekretoriatas trumpai apžvelgė MISSOC veiklą. Pateikta trumpa statistika apie komunikaciją, MISSOC atstovų pasikeitimus, apie mėnesi-nį lankytojų skaičių (daugiau nei 2 500 apsilankymų buvo du mėnesius per pastarąjį pusmetį), išreikštas noras gauti grįžtamąjį ryšį iš lankytojų. Taip pat pasidžiaugta, jog išlieka populiarus Šalių socialinės apsaugos gidas, kuris kas mėnesį sulaukia daugiau nei 13 000 unikalių apsilankymų.

10.1.3. EURopoS SąjUNgoS SocIAlINėS ApSAUgoS SISTEMų kooRDINAVIMAS

Nuo 2010 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungoje migruojantiems asmenims taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai (toliau – koordinavimo reglamentai). Šiuo metu ES valstybėms na-rėms galioja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009.

Siekdama atnaujinti ir modernizuoti koordinavimo reglamentus, Europos Komisija parengė ir 2016 m. gruodžio mėn. pateikė valstybėms narėms pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir jį įgyvendinantį Reglamentą (EB) Nr. 987/2009. Šiuo pasiūlymu siekiama pratęsti koordinavimo reglamentų modernizavimą siekiant palengvinti laisvą asmenų judėjimą, užtikrinant teisinį aiškumą, teisingą finansinės naštos padalijimą tarp valstybių narių, taip pat siekiant sumažinti administracinę naštą ir palengvinti koordinavimo taisyklių įgyvendinimą praktikoje. Pasiūlyme atnaujinamos tokios sritys kaip nedarbo draudimo išmokos, ilgalaikės priežiūros išmokos, išmokos šei-mai, ekonomiškai neaktyvių asmenų prieiga prie socialinių išmokų. Tikslinamos ir nuostatos dėl taikytinos teisės nustatymo, išieškojimų, Europos Komisijos funkcijų išplėtimo ir kt. Pasiūlymas buvo pradėtas svarstyti Tarybos socialinių klausimų darbo grupėje 2017 m. vasario mėn. Projektas bus svarstomas pagal atskiras temas.

Keičiantis ekonominėms, politinėms, socialinėms aplinkybėms, koordinavimo reglamentai nuolat atnaujinami ir tobulinami, taip pat priimami ir nauji juos įgyvendinantys teisiniai dokumentai, rekomendacijos, gairės. ES so-cialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija (toliau – Administracinė komisija), kurią sudaro po vieną vyriausybės atstovą iš kiekvienos valstybės narės, sprendžia visus administracinius klausimus ar klausi-mus, susijusius su šių koordinavimo reglamentų nuostatų aiškinimu. 2016 m. liepos 20 d. buvo priimtas Adminis-tracinės komisijos sprendimas Nr. H8 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Techninės duomenų tvarkymo komisijos darbo metodų ir sudėties. Šiuo Sprendimu atnaujinti Techninės komisijos esami darbo metodai, siekiant pagerinti jų efektyvumą, taip pat atlikti procedūriniai pakeitimai, susiję su Lisabo-nos sutarties įsigaliojimu. Šiuo Sprendimu pakeičiamas 2009 m. birželio 12 d. Sprendimas Nr. H2.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. atnaujino elektroninį lankstinuką apie išmokas šeimai. Lanks-tinuke yra pateikiama aktuali informacija ES migruojantiems asmenims apie išmokų šeimai mokėjimo ypatumus, kai šeimos nariai dirba ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse, taip pat informacija apie šiuo metu Lietuvoje galiojančias išmokų šeimai gavimo sąlygas, pateikiami dažniausių gyvenimiškų situacijų pavyzdžiai (http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/aktualus-leidiniai-migruojantiems.html).

elektroninis keitimasis duomenimis

2016–2017 m. Administracinė komisija ir Techninė komisija (Administracinei komisijai pavaldi komisija, kuri siūlo bendrąsias duomenų tvarkymo paslaugų teikimo struktūros taisykles, ypač dėl apsaugos ir standartų naudojimo, teikia ataskaitas ir pagrįstą nuomonę) veikė ypač aktyviai. Koordinavimo reglamentuose yra numatytos nuostatos dėl perėjimo prie elektroninio keitimosi duomenimis. Taip tikimasi, kad paspartės ir supaprastės valstybių narių kom-petentingų įstaigų susirašinėjimas, o pareiškėjai galės greičiau sulaukti išmokų. Šiuo metu valstybių narių kompeten-

http://www.missoc.org/INFORMATIONBASE/COUNTRYSPECIFICDESCS/GUIDES/guides_en.htm

http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/aktualus-leidiniai-migruojantiems.html

http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/aktualus-leidiniai-migruojantiems.html



154

tingos įstaigos, bendraudamos tarpusavyje, vis dar naudoja popierines E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti, tačiau, pasibaigus pereinamam laikotarpiui, vi-sos valstybės narės privalės keistis informacija elektroniniu būdu. Tai bus daroma per elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (toliau – EESSI sistema), kurią sudarys europinė ir nacionalinės dalys. Valstybių narių so-cialinės apsaugos įstaigos jungsis prie EESSI sistemos per prieigos centrus. 2017 m. birželio 27-28 d. Briuselyje vyku-siame Administracinės komisijos susitikime buvo pritarta, kad visi centrinės EESSI sistemos komponentai yra sukurti, išbandyti ir, kad jie atitinka savo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta, kad nuo 2017 m. liepos 3 d. prasideda dvejų metų laikotarpis, per kurį valstybės narės turi sukurti EESSI sistemos nacionalinę dalį ir prisijungti prie EESSI. EESSI sistemoje dalyvaus visos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ir Šveicarija.

2017 m. sausio mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su projekto partnerėmis – Valstybinio so-cialinio draudimo fondo valdyba, Lietuvos darbo birža, Valstybine ligonių kasa – pradėjo įgyvendinti Europos inf-rastruktūros tinklų priemonės telekomunikacijų srityje lėšomis bendrai finansuojamą Projektą dėl EESSI sistemos nacionalinės dalies sukūrimo Nr. 2016-LT-IA-0022. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra Projekto koordina-torė. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 14 d. (t. y. 24 mėn.). Projekto tikslas – sukurti EESSI sistemos nacionalinę dalį, kaip numatyta koordinavimo reglamentuose.

Prisijungiant prie EESSI sistemos siekiama suteikti naudos visuomenei. Gyventojų prašymai bus tvarkomi spar-čiau, trumpiau reikės laukti socialinio draudimo stažo, įgyto kitose valstybėse narėse, patvirtinimo, išmokų ap-skaičiavimo ir išmokėjimo. Kartu teigiami pokyčiai palies ir kompetentingas socialinės apsaugos įstaigas, nes EESSI sistema leis informaciją pateikti standartizuotai, veiksmingiau tikrinti ir rinkti duomenis. Be to, struktūrizuoti elek-troniniai dokumentai palengvins komunikaciją skirtingomis kalbomis.

statistiniai duomenys apie es socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentų įgyvendinimą

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – VSDFV) Užsienio išmokų tarnyba yra kom-petentinga įstaiga, skirianti pensijas ir nustatanti taikytiną teisę pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordina-vimo reglamentus. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje buvo gauti 5 709 prašymai skirti ar pratęsti paskirtų valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimą vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatomis. Iš jų:

• dėl senatvės pensijos – 3 592;

• dėl našlių ir našlaičių pensijos – 935;

• dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 1 182.

Į kitas ES ir Europos ekonominės erdvės valstybes buvo išsiųsti 2 348 prašymai skirti pensijas pagal reglamentų nuostatas. Iš jų:

• dėl senatvės pensijos – 1 329;

• dėl našlių ir našlaičių pensijos – 336;

• dėl netekto darbingumo (invalidumo) pensijos – 683.

104 LT formos pažymų dėl draudimo laikotarpių sumavimo 2016 m. buvo išduota 1 222.

Per minėtą laikotarpį gauti 29 909 prašymai išduoti A1 pažymėjimą dėl taikytinų teisės aktų. Išduoti 30 823 pažymėjimai dėl taikytinų teisės aktų.

Teritorinės darbo biržos per 2016 m. išdavė:

• dokumentus dėl nedarbo draudimo stažo (PD U1, SED U002) – 638. Daugiausia dokumentų buvo išsiųsta į šias šalis: į Jungtinę Karalystę – 251, Vokietiją – 107, Airiją – 48, Norvegiją – 42, Olandiją – 28, Ispaniją – 26, Prancūziją – 24, Švediją – 24;



155

• dokumentus dėl šeimos narių ir jų pajamų (SED U006) – 7. Šie dokumentai buvo išsiųsti į Norvegiją, Ispaniją, Suomiją, Vokietiją, Šveicariją, Airiją;

• dokumentus dėl nedarbo draudimo išmokos eksporto (PD U2, SED U008) – 162.

Teritorinės darbo biržos 2016 m. gavo:

• dokumentus dėl nedarbo draudimo stažo (PD U1, SED U002) – 1 779. Dokumentai gauti iš šių šalių: Jungtinės Karalystės – 860, Airijos – 209, Vokietijos – 159, Norvegijos – 145, Ispanijos – 52, Danijos – 48;

• dokumentus dėl nedarbo draudimo išmokos eksporto (PD U2, SED U008) – 423.

VSDFV 2016 m. išnagrinėjo 24 prašymus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų kompensavimo (SED U020) vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsniu. Dėl 4 asmenų buvo priimti sprendimai visiškai kom-pensuoti, dėl 20 asmenų – iš dalies kompensuoti nurodytas sumas. Į užsienio valstybių nurodytas sąskaitas buvo pervesti 11 277 eurai.

Per 2016 m. VSDFV Utenos skyrius kitoms valstybėms narėms pateikė reikalavimus kompensuoti 124 894 eurų sumą dėl 295 asmenų. Daugiausia kompensavimo reikalavimų pateikta šioms valstybėms: Jungtinei Karalys-tei – 112, Vokietijai – 35, Norvegijai – 28, Švedijai – 21. Kitos valstybės narės kompensavo 44 883 eurus, tenkin-damos 2016 m. VSDFV Utenos skyriaus pateiktus kompensavimo reikalavimus.

10.2. NARystĖ KitOse tARPtAUtiNĖse ORGANiZACijOse

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lie-tuva, veikloje, prisidėdama prie svarbiausių visuomenės problemų socialinės apsaugos ir darbo srityje sprendimo globaliame kontekste. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dalyvauja Tarptautinės darbo organizaci-jos, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų veiklose, valdymo organuose ir įvairiose ekspertų darbo grupėse. Socialinės apsaugos ministerija prisideda ir prie Lietuvos ekspertų delegavimo į tarptautinių organizacijų komitetus. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai dalyvauja stojimo į Ekonominio bendra-darbiavimo ir plėtros organizaciją procese. Lietuvos narystė šioje organizacijoje yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės prioritetų.

10.2.1. NARySTė TARpTAUTINėjE DARBo oRgANIzAcIjojE

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atstovauja Lietuvos interesams Tarptautinės darbo organizacijos (to-liau – TDO) veikloje. Tai vienintelė trišalė Jungtinių Tautų agentūra, kurioje lygiomis teisėmis dalyvauja vyriau-sybių, darbuotojų ir darbdavių atstovai. Vyriausybinė delegacija, sudaryta iš vyriausybės ir socialinių partnerių atstovų, kasmet dalyvauja tarptautinėje darbo konferencijoje, kurioje priimamos TDO konvencijos ir rekomen-dacijos, nustatomi tarptautiniai darbo standartai, tvirtinamas organizacijos biudžetas, vyksta Valdymo tarybos rinkimai, diskutuojama aktualiausiais darbo pasaulio klausimais. Konferencijoje dalyvauja visų 187 TDO valstybių narių trišalės delegacijos. Kas ketverius metus vyksta regioniniai susitikimai, kuriuose aptariamos išskirtinai tam regionui aktualios temos ir iššūkiai. 2017 m. vyks 10-asis Europos regioninis susitikimas.

2016 m. gegužės 30 d.–birželio 10 d. vyko tarptautinės darbo konferencijos 105-oji sesija, kurioje dalyviai diskutavo svarbiausiais darbo pasaulio klausimais, įskaitant tinkamo darbo užtikrinimą pasaulinėse tiekimo gran-dyse, tinkamą darbą taikai, saugumui ir greitam atsigavimui po karinių konfliktų ir stichinių nelaimių, taip pat TDO



156

deklaracijos dėl socialinio teisingumo sąžiningai globalizacijai poveikį. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos delega-cija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu112. Konferencijos dalyviai priėmė Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir Konvencijos dėl nacionalinių jūrininkų asmens pažymėjimų pakeitimus. Konferencijos plenarinėje sesijoje vyko diskusijos dėl TDO generalinio direktoriaus ataskaitos dėl skurdo panaikinimo įgyvendi-nant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., kuriose kalbėjo ir tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

2014–2017 m. Lietuva buvo pakaitine TDO Valdymo tarybos nare (2011–2014 m. Lietuva buvo tikrąja TDO Valdymo tarybos nare). Valdymo taryboje priimami sprendimai dėl TDO politikos, svarstoma TDO Konferencijos darbotvarkė, svarstomas TDO biudžetas, renkamas generalinis direktorius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atstovavo Lietuvai 2016 m. spalio 30–lapkričio 10 d. vykusioje 328-ojo-je Valdymo tarybos sesijoje. Jos metu tuometinis TDO generalinis direktorius Guy‘us Ryderis perrinktas antrai penkerių metų kadencijai. Sesijoje, be kitų klausimų, aptartas ir minimalių socialinės apsaugos standartų kūrimas bei išplėtimas. Socialinės apsaugos sistemos yra būtinos kovojant su skurdu, didinant namų ūkio vartojimą, vidaus paklausą ir remiant pelningą augimą. Tai atsispindi Minimalių socialinės apsaugos reikalavimų rekomendacijoje (Nr. 202), Valdymo tarybos priimtame veiksmų plane ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkėje iki 2030 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina inicijuoti TDO konvencijos dėl minimalių socialinės ap-saugos standartų (Nr. 102) ratifikavimą. 2017 m. kovo 13–24 d. vykusioje 329-ojoje Valdymo tarybos sesijoje buvo priimta atnaujinta Trišalė deklaracija, susijusi su daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principais. Ši Deklaracija yra gairės, nustatančios funkcijas ir atsakomybę vyriausybių, daugiašalių įmonių, darbuotojų ir darbdavių organi-zacijų atžvilgiu, sprendžiant tinkamo darbo iššūkius ir identifikuojant integruoto augimo galimybes. TDO Valdymo tarybos priimta peržiūrėta Deklaracija siekiama spręsti šiandieninius ekonominius iššūkius, įskaitant ir padidėjusias tarptautines investicijas bei prekybą, pasaulinių tiekimo grandžių augimą. Be to, atsižvelgta į naujus tarptautinius darbo standartus, 2011 m. priimtus Jungtinių Tautų pagrindinius principus dėl verslo ir žmogaus teisių, Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., pažymėtina, kad ši TDO deklaracija yra vienintelis tarptautinis dokumentas, susijęs su įmonių socialine atsakomybe ir tvaraus verslo praktika, kuris buvo sukurtas ir priimtas trišaliu principu – įsitraukiant vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovams iš viso pasaulio.

Lietuva taip pat dalyvauja trišalės darbo grupės dėl standartų priežiūros mechanizmo veikloje, atstovau-dama Rytų Europos grupei. Darbo grupę sudaro 32 nariai – 16 valstybių atstovų ir po 8 darbuotojų ir darbdavių atstovus. Ši trišalė darbo grupė turi itin svarbią užduotį – užtikrinti, kad TDO turėtų aiškų ir atnaujintą, atitinkantį šiandienos realijas tarptautinių darbo standartų organą, todėl jai pavesta peržiūrėti visus TDO darbo standartus (konvencijas ir rekomendacijas), priimtus 1985–2000 m., ir pateikti išvadas dėl jų aktualumo ir poreikio juos at-naujinti ar pripažinti nebetekusiais galios.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programą113, Lietuva 2016 m. lapkričio 16 d. ratifikavo TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje, kuria skatinamas tinkamas žvejų darbas ir sąžiningesnė žvejybos laivų savininkų konkurencija. Įvertinant žvejybą, kaip pavojingą profesiją, palyginti su kitomis profesijo-mis, Konvencija užtikrina minimalius reikalavimus žvejams, taikomus darbui laive, darbo sąlygoms, apgyvendini-mui ir maitinimui, darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai, medicinos priežiūrai ir socialinei apsaugai. Ši Konvencija įsigalios 2017 m. lapkričio 16 d. – praėjus 12 mėnesių nuo tada, kai dešimties valstybių narių, iš kurių aštuonios yra pakrantės valstybės, ratifikavimo dokumentus įregistruos TDO generalinis direktorius. Lietuva tapo 10-a valstybe, ratifikavusia šią Konvenciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama TDO iniciatyvą dėl darbo ateities, 2016 m. rugsėjo 30 d. organizavo tarptautinį seminarą „Darbo ateitis technologinių pokyčių kontekste“. Seminare dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovai, akademikai iš

112 2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis „Dėl delegacijos sudarymo“ Nr. 79. 113 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 m. programos 359 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos

įgyvendinimo prioritetinių priemonių 263 punktas.



157

Vilniaus universiteto, Socialinės politikos instituto ir Darbo rinkos tyrimų centro, ekspertai iš Lenkijos, Latvijos bei Estijos šalių, TDO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Seminaro metu dalyviai dis-kutavo apie užimtumo tendencijas ir technologinių inovacijų pokyčių įtaką darbo rinkai ir darbo santykiams, iššū-kius verslui ir darbuotojams, tarptautinio bendradarbiavimo vaidmenį ir kaimyninių šalių patirtį. Seminaro dalyviai sutarė, kad pagrindinės tendencijos, kurios darys įtaką darbo ateičiai, yra demografiniai pokyčiai, globalizacija ir technologinių pokyčių sparta. Būtina suvokti, kad su pažanga reikia ne kovoti, o prie jos prisitaikyti. Siekiant ge-riau suprasti, kaip vyksta darbo transformacija, kokie iššūkiai mūsų laukia ir kaip tai paveiks darbuotojus, verslą ir valdžios institucijas, turime atidžiai įsiklausyti į tarptautinių organizacijų ir akademikų įžvalgas ir rekomendacijas. Tik identifikavus esmines problemas, galėsime kurti tinkamą politiką, kuri spręstų besikeičiančio darbo pasaulio keliamus iššūkius. Reikalinga ne tik tinkama nacionalinė politika ir aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais par-tneriais, bet ir bendra regiono politika bei tarptautinis bendradarbiavimas, tarptautinių institucijų įsitraukimas.

Tarptautinio seminaro „Darbo ateitis technologinių pokyčių kontekste“ akimirka 10.2.1.-1 iliustracija

10.2.2. NARySTė EURopoS TARyBojE

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dalyvauja Europos socialinės sanglaudos platformoje, Euro-pos socialinės chartijos ir Europos socialinės apsaugos kodekso vyriausybiniame komitete ir jo valdyboje, Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos šalių ko-mitete, Europos Tarybos vaikų teisių ekspertų komitete, Lyčių lygybės komisijoje ir jos Nacionalinių kontaktinių asmenų susitikimuose, Neįgaliųjų teisių ekspertų komitete.

2016 m. gruodžio 7 d. socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis susitiko su Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaru Nils’u Muižnieks’u. Viceministras pristatė esminius pokyčius ministerijos kuruojamose žmogaus teisių srityse nuo paskutinio Žmogaus teisių komisaro Thomas’o Hammarberg’o vizito Lietuvoje 2009 m. Komisaras domėjosi, kaip įgyvendinamas perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikia-mų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams pagal 2014-2020 m. veiksmų planą, įvaikinimo ir globos aktualijomis Lietuvoje, specializuotų pagalbos centrų veikla ir kitomis priemonėmis, skirtomis pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, bei situacija dėl fizinių bausmių vaikams uždraudimo.



158

10.2.2.1. eUropos sociAlinės sAnGlAUDos plAtformos VeiklA

Europos socialinės sanglaudos platformos (toliau – PECS) pirmasis susitikimas vyko 2016 m. birželio mėn. Strasbūre. Daug dėmesio buvos skiriama ne tik bendradarbiavimo Europos Tarybos viduje ir tarptautiniu lygiu klausimams, bet ir klausimui, kaip PECS veiks išskirtinėmis sąlygomis: įsteigta dvejiems metams (2016–2017 m.) ir tik daugelio valstybių narių atkakliomis pastangomis pavyko išlaikyti socialinės politikos klausimus Europos Tary-bos darbotvarkėje. Tikslai labai platūs – toliau plėtoti socialinių teisių koncepciją, prisidėti prie poveikio vertinimo įvairiuose veiklos sektoriuose, atsižvelgiant į socialinės sanglaudos siekį, įskaitant atitinkamus veiksmus, skirtus kurti integruotą visuomenę ir skatinti konkrečius veiksmus, prisidedančius prie socialinės sanglaudos.

PECS išrinko Rusijos Federacijos atstovą pirmininku ir Bulgarijos atstovę vicepirmininke vienerių metų kaden-cijai. Siekiant PECS iškeltų tikslų, nuspręsta sudaryti tris darbo grupes: socialinės sanglaudos politikos integravimo į Europos Tarybos veiklą; keitimosi gerąja praktika ir inovatyviais metodais tarp valstybių narių bei su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; naujų krypčių ir iššūkių įvertinimo tam tikrose srityse. Lietuvos atstovė dalyvauja pirmos grupės veikloje.

Rusijos Federacijos atstovui pasitraukus iš PECS veiklos, pirmininko pareigų ėmėsi vicepirmininkė. Tenka pažy-mėti, jog laikinumo kontekste sudarytų darbo grupių veikla nėra labai aktyvi, tikėtinas proveržis rengiant Europos Tarybos socialinių teisių apsaugos teisinės sistemos Europoje analizę, kurios tikslas - nustatyti gerąsias praktikas ir suformuluoti pasiūlymus dėl socialinių teisių įgyvendinimo pagerinimo Europoje.

10.2.2.2. eUropos sociAlinės chArtijos ir eUropos sociAlinės ApsAUGos koDekso VyriAUsyBinio komiteto VeiklA

2016 m. Parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos ataskaita dėl Europos socialinės chartijos 3, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių nuostatų įgyvendinimo. Gautos Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto 2015 m. išvados dėl Lietuvos Respublikos dvyliktosios ataskaitos, t. y. dėl Europos socialinės chartijos ketvirtajai grupei „Vaikai, šei-mos, migrantai“ priklausančių straipsnių įgyvendinimo, ataskaitinis laikotarpis buvo 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. Lietuva gavo 23 teigiamas, 7 neigiamas ir 1 atidėtą išvadą. Palyginti su ankstesnėmis išvadomis, padėtis Lietuvoje pagerėjo.

2016 m. gegužės 8–14 d. Strasbūre (Prancūzija) vyko Europos socialinės chartijos ir Europos socialinės apsau-gos kodekso vyriausybinio komiteto (toliau – GC) 133-oji sesija. Jos metu aptariant Lietuvai pateiktą neigiamą išvadą dėl 7 straipsnio dėl vaikų darbo laiko per atostogas buvo pažymėta, kad yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo darbo laikas bus sutrumpintas iki reikiamos trukmės. Sesijoje aptartas naujas Europos socialinės chartijos tinklapis ir būtinybė pakoreguoti komiteto taisykles.

2016 m. rugsėjo 25 d.–spalio 1 d. Strasbūre vyko GC 134-oji sesija. Jos metu sėkmingai apginta paskutinė Lie-tuvos ataskaita dėl vaikų, šeimos ir migrantų. Sulaukta neigiamos išvados dėl 16 straipsnio įgyvendinimo, t. y. dėl vienodo požiūrio į kitų šalių piliečius neužtikrinimo, kai mokant šeimos išmokas reikalaujama per ilgo laikotarpio, privalomo pragyventi Lietuvoje, nes šeimos išmokos mokamos tik nuolatiniams gyventojams. Sesijoje pristatyti Lietuvos romų būsto gerinimo bei integracijos planai, kuriais norima įtvirtinti Chartijos 31 straipsnio 1 punkto įgyvendinimą, t. y. sukurti geresnes būsto sąlygas romams.

Gautos Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto 2016 m. išvados dėl Lietuvos Respublikos trylik-tosios ataskaitos, t.y. dėl Europos socialinės chartijos pirmajai grupei „Užimtumas, mokymai ir lygios galimybės“ priklausančių straipsnių įgyvendinimo. Ataskaitinis laikotarpis buvo 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. Lietuva gavo 13 teigiamų, nei vienos neigiamos ir 5 atidėtas išvadas. Palyginus su ankstesnėmis išvadomis situa-cija Lietuvoje pagerėjo (2012 m. buvo 1 neigiama išvada).



159

2017 m. gegužės 15-19 d. Strasbūre (Prancūzijoje) vyko GC-135-oji sesija. Jos metu buvo nagrinėjamos TDO ekspertų išvados šalims dėl Europos socialinės apsaugos kodekso įgyvendinimo ir Europos socialinių teisių komi-teto neigiamų rezoliucijų valstybėms 2016 m. išvados dėl Chartijos straipsnių, priskiriamų „Užimtumas, mokymas ir lygios galimybės“ – 1, 9, 10, 15, 18, 20, 24 ir 25 straipsniai. įgyvendinimo. Ataskaitinis laikotarpis buvo 2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuva šiai sesijai neigiamų išvadų nebuvo gavusi, todėl atsiskaityti dėl ne-tinkamo Chartijos įgyvendinimo nereikėjo. Šios sesijos metu Sekretoriatas pateikė informaciją apie per pastarąjį pusmetį įvykusius renginius; pristatytas pasiūlymas atnaujinti Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, kurios turi teisę pateikti kolektyvinius skundus, sąrašą; pristatytas svarstomas Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Europos Taryba turi glaudžiai bendradarbiauti su ES dėl Europos socioalinių teisių rams-čio ir tikimasi, kad bus organizuojami dvišaliai (ET ir ES) susitikimai.

10.2.3. NARySTė jUNgTINIų TAUTų oRgANIzAcIjojE

Lietuva yra prisijungusi prie pagrindinių Jungtinių Tautų (toliau – JT) žmogaus teisių konvencijų. Socialinės ap-saugos ir darbo ministerija yra tiesiogiai atsakinga už pranešimų, ataskaitų ir informacijos rengimą pagal keturias jt žmogaus teisių apsaugos konvencijas: Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą; Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; Vaiko teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių konvenciją. Soci-alinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat prisideda prie kitų JT dokumentų įgyvendinimo: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto; Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį; Konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.

2016 m. lapkričio mėn. JT Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės sesijoje vyko Lietuvos vertinimas, kaip Lietuvos Respublikoje užtikrinamos JT teisės aktuose garantuojamos žmogaus teisės ir įgyvendinamos visuotinės periodinės peržiūros pirmojo ciklo metu (2011 m.) gautos ir priimtos rekomendacijos. Šiam vertinimui Lietuva pateikė antrąjį Lietuvos pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2012–2016 me-tais. Pranešimą rengė tarpinstitucinė komisija114, į kurios sudėtį buvo įtrauktas ir Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos atstovas. 2016 m. lapkričio mėn. vykusio vertinimo metu Lietuva gavo 172 rekomendacijas. Didelė dalis šių rekomendacijų susijusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos sritimi – vaiko teisėmis, ne-įgaliųjų apsauga, smurto prieš moteris prevencija ir kova su juo, nediskriminavimu, lygiomis galimybėmis, pabė-gėlių integracija, moterų ir vyrų lygybe. Verta pažymėti, kad viena esminių prisiimtų rekomendacijų yra Lietuvos įsipareigojimas ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo. Nors visuotinė periodinė peržiūra vyksta kas penkerius metus ir Lietuva teiks rekomendacijų įgy-vendinimo ataskaitą tik po penkerių metų, siekiant sisteminio prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo, planuojama reguliariai teikti informaciją, kokiomis priemonėmis ir kada institucijos pagal savo kompetenciją ketina įgyven-dinti pateiktas rekomendacijas. Šiame procese reikšmingos ir konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis.

2017 m. birželio 13–15 d. JT būstinėje Niujorke vyko JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalių narių konferencijos X sesija (toliau – Sesija). Vadovaudamosi JT neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 40 straipsniu, Kon-vencijos šalys narės reguliariai renkasi į konferenciją, kad aptartų visus su Konvencijos įgyvendinimu susijusius klausimus. X konferencijos sesijos pagrindinė tema – „Antrasis Konvencijos dešimtmetis – neįgaliųjų ir jiems ats-tovaujančių organizacijų įtraukimas ir visavertis dalyvavimas įgyvendinant Konvenciją“. Sesijos metu vyko apskri-tojo stalo diskusijos dėl daugialypės diskriminacijos neįgalių asmenų atžvilgiu mažinimo, skatinant jų dalyvavimą ir daugiašalę partnerystę, siekiant Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, dėl neįgalių asmenų įtraukimo į huma-nitarinę veiklą ir visaverčio dalyvavimo joje bei dėl integracinio urbanistinio vystymosi skatinimo įgyvendinant Naująją miestų darbotvarkę. Diskusijose kalbėjo ir Lietuvos delegacijos vadovė, socialinės apsaugos ir darbo vice-ministrė Vilma Šilalienė.

114 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-26.



160

JT neįgaliųjų teisių komiteto nariu 2015–2018 m. kadencijai išrinktas Lietuvos atstovas profesorius Jonas Ruš-kus taip pat sieks, kad būtų perrinktas kitai kadencijai 2018 m. Niujorke vyksiančiuose komiteto rinkimuose. So- cialinės apsaugos ir darbo ministerija, kartu su Užsienio reikalų ministerija vykdydama profesoriaus kandidata-vimo kampaniją, 2017 m. gegužės mėn. organizavo J. Ruškaus pristatymą Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadų atstovams. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras. JT neįgaliųjų teisių komiteto narys yra pripažintas neįgalumo srities ekspertas, aktyviai dalyvau-jantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikri-nimo būtinybei pagrįsti.

10.2.1. BENDRADARBIAVIMAS SU EkoNoMINIo BENDRADARBIAVIMo IR plėTRoS oRgANIzAcIjA

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) – tai tarptautinė organizacija, įkurta 1961 m. EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje. 2015 m. balandžio 9 d. EBPO Taryboje buvo pritarta EBPO rekomen-dacijai suteikti Lietuvai kandidatės statusą. Siekdama pastūmėti Lietuvą arčiau gerosios praktikos, EBPO teikia teisės aktų ir politikos tobulinimo rekomendacijas.

Pasiruošimo Lietuvos narystei EBPO etape aktyviai dalyvauja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri 2013 m. birželio mėn. buvo pakviesta dalyvauti EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete ir jo darbo grupėse (Migracijos darbo grupėje, Socialinės politikos darbo grupėje ir Užimtumo darbo grupėje) stebėtojo tei-sėmis. Komitetas aktyviai nagrinėja imigrantų integracijos, užimtumo ir nelygybės problemas. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama technologinių pokyčių ir skaitmeninimo įtakai darbo rinkai, įgūdžių atitikčiai darbo rinkos poreikiams, socialinės apsaugos modernizavimui bei nelygybės senėjant problemų sprendimui.

Šiuo metu yra atnaujinama EBPO darbo vietų strategija (toliau – Strategija), kuri nurodo išsamias užimtu-mo politikos gaires nacionalinėms valstybėms, skatinant daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimą. Strategija buvo priimta 1994 m. ir pirmą kartą peržiūrėta 2006 m., labiau pabrėžiant didesnio užimtumo ir darbo vietų kokybės gerinimo skatinimą. Tačiau pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės ir svarbių struktūrinių pokyčių perspektyvo-je iškilo poreikis atnaujinti Strategijos gaires. Naujoje dokumento versijoje bus nurodytos išsamios ir naujausios politikos gairės, siekiant integruotos darbo rinkos, kuri tinkamai veikia demografinių pokyčių, aplinkosaugos iššū-kių, globalizacijos, skaitmeninimo ir darbo organizavimo pokyčių kontekste. Atnaujinant strategiją, pabrėžiamos trys dimensijos: (1) daugiau ir geresnių darbo vietų; (2) integracinė darbo rinka; (3) lankstesnė ir labiau prisitai-kanti darbo rinka. Dėl to aktyviai diskutuojama įvairiose EBPO struktūrose (Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete, Užimtumo darbo grupėje) bei 2017 m. birželio 13 d. vykusiame aukšto lygio politikos forume Berlyne (Vokietija), kur Lietuvai atstovavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Planuojama, kad galutinis atnaujintos strategijos tekstas bus patvirtintas 2018 m. gegužę vyksiančiame EBPO Ministrų tarybos susitikime.

2016 m. gegužės–birželio mėn. pradėta išsami Lietuvos prisijungimo prie EBPO Socialinės politikos ir darbo rinkos peržiūra (toliau – Peržiūra). Siekdama suprasti esamą Lietuvos padėtį ir pateikti tinkamas rekomendacijas, Peržiūros metu EBPO ekspertų komanda nuodugniai nagrinėja šios srities teisės aktus, statistinius duomenis ir kitą informaciją. 2016 m. gruodžio 12–16 d. Lietuvoje vyko Peržiūrą rengiančių EBPO ekspertų vizitas, kurio metu EBPO ekspertai susitiko su suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovais, socialiniais partneriais, nacionali-niais ekspertais, mokslininkais, politikais ir verslo atstovais. Šiuo metu ekspertai rengia Peržiūros ataskaitą, kurioje susitelkiama į tris sritis: užimtumo ir darbo santykių politiką, socialinę politiką ir migracijos politiką. Planuojama, kad Peržiūros svarstymas EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų komitete vyks 2017 m. lapkritį.

2016 m. buvo pradėtas įgyvendinti EBPO, Europos Komisijos (toliau – EK) ir Pasaulio banko projektas „Faces of Joblessness“ (toliau – Projektas), kuriuo siekiama įvardyti pagrindines kliūtis, trukdančias asmenims gauti ko-



161

kybišką darbo vietą. Projektas yra paremtas naujoviška prieiga, nagrinėjant užimtumo problemas. Nors, vertinant nedarbo lygį visuomenėje, visuomenė grupuojama gana stambiomis grupėmis (pavyzdžiui, jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės), tačiau išsamios informacijos apie tuos žmones, kurie darbo rinkoje susiduria su didžiausiais sunkumais, yra nedaug. Pavyzdžiui, tai kad žmogus yra vyresnio amžiaus, negali būti savaime laikoma kliūtimi da-lyvauti darbo rinkoje. Taigi šis Projektas siekia suteikti platesnį požiūrį į tai, kas yra bedarbiai ir kam yra sunkiausia įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat siekiama, kad Projekto išvados, rekomendacijos įgytų ir praktinę vertę, kuriant efektyvesnes ir labiau individualizuotas aktyvavimo ir užimtumo rėmimo politikos priemones.

Viename iš pirmųjų Projekto etapų EBPO parengė Lietuvos ataskaitą, kurioje nagrinėjamos neturinčių arba turinčių labai silpnus ryšius su darbo rinka darbingo amžiaus asmenų užimtumo kliūtys. Remiantis šioje ataskai-toje pateiktais empiriniais rezultatais, tolesnei Lietuvos atvejo analizei buvo išskirtos dvi visuomenės grupės: (A) vyresnio amžiaus darbo rinkoje neaktyvūs asmenys, kurių darbo patirtis ribota ir kurie turi sveikatos problemų ir (B) darbingo amžiaus ilgalaikiai bedarbiai, kurių darbo patirtis ribota ir, kurie turi nepakankamas įsidarbinimo gali-mybes. 2017 m. sausio 23–26 d. Lietuvoje vyko EBPO ir EK ekspertų misija, kurios metu buvo surengti susitikimai su įvairių suinteresuotų institucijų atstovais ir nacionaliniais ekspertais. Galutinė Lietuvos atvejo analizės versija buvo paskelbta 2017 m. gegužę. Tyrime daroma išvada, kad A grupei yra sunku integruotis į darbo rinką, nes darb-daviai nėra linkę samdyti darbuotojų su negalia ir užimtumo rėmimo priemonės, taikomos žmonėms su sveikatos sutrikimais, yra ribotos. Taip pat teigiama, kad pakankamai griežta nedarbo draudimo išmokų sistema turi labai didelę įtaką B grupės užimtumo problemoms. Todėl teigiamai atsiliepiama į Lietuvos pastangas didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir ilginti jų mokėjimo trukmę. Pabrėžiama, kad nors B grupei taikoma didelė dalis užim-tumo rėmimo programų, siūloma susitelkti į jų prieinamumo ir efektyvumo vertimą.

10.3. DViŠAlis BeNDRADARBiAViMAs

10.3.1. DVIŠAlėS SUTARTyS IR SUSITARIMAI Dėl SocIAlINėS ApSAUgoS

Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi dvišales sutartis socialinės apsaugos srityje su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kanada, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Moldova, o santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis taikomi ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. atliko tarpvalstybinių santykių socialinės apsaugos srityje plėtros poreikio analizę. Atsižvelgdama į gyventojų migracijos iš Lietuvos ir į Lietuvą 2004–2014 m. statistinius duomenis, ministerija svarstė galimybes ir poreikį inicijuoti derybas dėl dvišalių sutarčių socialinės apsaugos sri-tyje sudarymo su kitomis valstybėmis.

2016 m., gavus Užsienio reikalų ministerijos sprendimą dėl tikslingumo sudaryti tokią sutartį, pasiūlymas pra-dėti derybas dėl dvišalės sutarties socialinės apsaugos sudarymo birželio mėn. diplomatiniais kanalais buvo per-duotas Gruzijai, gruodžio mėn. – Armėnijai.

2015 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu Užsienio reikalų ministerija diplomatiniais kana-lais perdavė Australijos pusei Tipinės Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės sutarties dėl socialinės apsaugos projektą, siūlydama pradėti derybas dėl sutarties socialinės apsaugos srityje sudarymo. 2016 m. vasarą Aus-tralijos užsienio reikalų ir prekybos departamentas informavo, kad Lietuvos Respublikos pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį bus įvertintas, kai Australijos Vyriausybė kitą kartą svarstys savo ateities derybinius prioritetus ir galimybes šioje srityje.



162

2016 m. rugsėjo mėn. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje lankėsi Ukrainos socialinės politikos ministeri-jos delegacija. Vizito tikslas – aptarti Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl socialinės apsaugos pakeitimo projekto derinimo eigą, pasikeisti informacija dėl keičiamų Sutarties nuostatų, padiskutuoti dėl taikytinos teisės nustatymo ir kitais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais. Gruodžio mėn. Ukrainos socialinės politikos ministe-rijai buvo išsiųstas patikslintas Sutarties pakeitimo tekstas.

2016 m. gruodį Lietuvos Respublika diplomatiniais kanalais gavo pasiūlymą sudaryti dvišalę sutartį su Indija socialinės apsaugos srityje. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija analizuoja tokios sutarties sudary-mo galimybes bei Indijos pusės pateiktos sutarties projekto nuostatas.

2017 m. balandžio mėn. Baltarusijos sostinėje Minske įvyko pirmasis konsultacijų etapas dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos sudarymo. 1999 m. buvo pasira-šyta ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos. Per šį aštuoniolikos metų laikotarpį tiek Lietuvos, tiek ir Baltarusijos nacionaliniuose teisės aktuose buvo padaryta nemažai pakeitimų, abejose valstybėse įvyko įvairios reformos socialinės apsaugos srityje. Be to, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje taip pat turėjo įtakos socialinės apsaugos sistemų koordinavimui su kitomis valstybėmis. Atsižvelgiant į tai, abi valstybės sutarė, kad yra būtina atnaujinti jau galiojančią sutartį. Konsultacijų metu šalys pasikeitė informacija apie abiejų valstybių socialinės apsaugos sistemų pakeitimus, pensijų reformas bei kitais klausimais ir peržiūrėjo naujos Sutarties projektą. Naujojoje Sutartyje numatyta pasidalyti stažus, t. y. kad už Lietuvoje įgytą stažą pensiją ar išmo-ką mokėtų Lietuva, o už Baltarusijoje įgytą stažą pensiją ar išmoką mokėtų Baltarusija, nesvarbu, kada šitas stažas buvo įgytas (pagal dabar galiojančią Sutartį iki 1992 m. įgytą laikotarpį įskaito ta šalis, kurioje asmuo nuolat gyvena kreipimosi dėl pensijos skyrimo momentu). Sutartyje taip pat yra numatyta sovietinio stažo įskaitymo tvarka. Ana-logiškas sovietinio stažo pasidalijimo principas yra įtvirtintas dvišalėse sutartyse su Latvija, Estija ir Moldova, vyksta derybos su Ukraina. Lietuvai labai aktualus yra valiutos konvertavimo klausimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patiria nemažas sąnaudas Baltarusijoje gyvenantiems asmenims pensijas ir išmokas mokėdama Bal-tarusijos rubliais. Baltarusijos pusė neprieštaravo Sutarties projekte pasiūlytai nuostatai, kad kompetentingos įstai-gos lėšas, skirtas pensijoms ir išmokoms mokėti, viena kitai pervestų eurais. Kitą derybų etapą šalys sutarė surengti 2017 metų antroje pusėje Lietuvoje, kuriame bus dar kartą aptartos nuostatos dėl taikytinos teisės, trumpalaikių išmokų ir derinamos kitos Sutarties projekto nuostatos, kurios nebuvo aptartos šių konsultacijų metu.

10.3.2. DVIŠAlIAI SUSITARIMAI Dėl jAUNIMo MAINų IR BENDRADARBIAVIMo

Lietuva yra pasirašiusi ir įgyvendina dvišales tarpvyriausybines sutartis dėl jaunimo mainų fondų su Lenkija, Vengrija, Ukraina, dėl darbo atostogaujant – su Kanada ir Naująja Zelandija, kuriais sudaromos galimybės jau-nimui pažinti kitos šalies kultūrą, istoriją ir visuomenę, pagerinti specialybės ir užsienio kalbų žinias, tobulinti savo kvalifikaciją. Taip pat pasirašyti tarpžinybiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje su Gruzija, Moldova ir Vokietija, kuriais numatoma keistis informacija, patirtimi, gerąja praktika formuojant ir įgy-vendinant jaunimo politiką.

2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Mol-dovos Respublikos jaunimo ir sporto ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje. Šiuo susitarimu numatoma keistis informacija ir patirtimi jaunimo politikos, darbo su jaunimu klausimais, skatinti abie-jų šalių pavaldžių institucijų ir jaunimo organizacijų bendradarbiavimą.

2017 m. balandžio 10 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Moldovos Respublikos darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministrė Stela Grigoraș pasirašė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Moldovos Respublikos darbo, socialinės apsaugos ir šeimos ministerijos susitarimą dėl bendradarbiavimo darbo, socialinės apsaugos ir šeimos srityse. Minėtu susitarimu numatoma keis-tis informacija ir patirtimi darbo santykių, socialinio draudimo, socialinės paramos ir socialinių paslaugų, šeimos ir vaiko teisių apsaugos klausimais. Šis susitarimas įsigaliojo 2017 m. liepos 28 d.

Documents

2016-2017 - LRVsocmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/... · Didžiausi iššūkiai 2016–2020m. socialinei politikai – skurdas ir socialinė atskirtis, didėjanti pajamų