2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 Nemokamas Leidiamas nuo 2015 m. gegus 14 d.
Druskinink ligoninje atliekamas
7 psl.
2017 m. Lietuvos mokini angl kalbos olimpiadoje (11 klasi) Fortna šypsojosi Druskinink „Ryto“ gimnazijos moksleivei Indrei Su- rauitei/Laimos Rekeviiens nuotrauka
Sunkiausiems ligoniams –
daugiau ir geresni paslaug
6 psl. Laima Rekeviien
Vasario pabaigoje Kdaini „Atalyno“ gimnazijoje su- rengtoje 2017 m. Lietuvos mo- kini angl kalbos olimpiado- je (11 klasi) Fortna šypsojosi Druskinink „Ryto“ gimnazijos moksleivei Indrei Surauitei. Druskininkiet puikiai susido- rojo su jai tekusiomis uduoti- mis ir tapo olimpiados nugal- toja. Indr buvo apdovanota LR švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu.
Angl kalbos olimpiadoje pui- kiai pasirodei. Koks buvo tavo kelias skms link?
Viskas prasidjo dar vaikyst- je, kai pradjau irti animaci- nius filmukus angl kalba. Ma- nau, kad tada ir gijau angl kalbos pagrindus. Labai nor- jau suprasti, k gi ten kalba vei- kjai. Vliau susidomjau kom- piuteriniais aidimais. aidiau tokius, kur reikjo visiems, tuo metu aidusiems, bendrauti an- gl kalba. Taigi vliau, kai mo- kykloje mokms angl kalbos taisykles, gramatik, odius, man tai buvo vieni juokai... Aš nuo maens išmokau mylti an- gl kalb.
Kuo tave patrauk angl kal- ba?
Angl kalbos inojimas suteikia galimyb skaityti labai daug do- mi straipsni angliškai, nes pasi- gendu toki, parašyt lietuviškai. Kartais jie bna tiesiog išvers- ti, naudojantis „Google vertju“...
irdama filmus, taip pat paste- bjau, kad danai net subtitrai ne- atitinka originalo kalbos...
O labiausiai angl kalboje mane patrauk pats jos skambesys. Man labai grau, kad joje yra tiek skirting dialekt: brit, amerikie- i, austral... O ir kiekvienoje šalyje dar tiek skirting dialekt! Man labiausiai patinka amerikie- tiška tartis. Gal dl to, kad Jungti- nse Amerikos Valstijose gyvena mano moiut?
Man angl kalba patinka dar ir todl, kad mgstu klausytis kai kuri atlikj, kurie kalba arba dainuoja labai graia angl kalba. Patinka klausytis vienos groio in- dustrijos profesionals internete. Ji pasakoja nuostabia angl kal- ba – odiai skamba labai melo- dingai, tarsi liejasi. Klausau ne tik to, k ji kalba, bet ir kaip ji kalba.
Taigi klausydama graios angl kalbos, buvau suavta. Ji man tapo labai grai.
O kaip sekasi lietuvi kalba? Lietuvi kalba man taip pat pui-
kiai sekasi. Ir ji man labai grai. Smagu kalbti graia, taisyklin- ga lietuvi kalba. Lietuvi ir angl kalba man dvi graiausios kalbos. Dar ital ir prancz.
Kas nulm tavo skm olim- piadoje? Kas paliko didiausi spd?
Pernai taip pat buvau patekusi respublikin olimpiad, bet man nepavyko nuvaiuoti. Šiemet da- lyvavau pirm kart. Ir iš karto la- bai pasisek. Manau, todl, kad, vaiuodama, aš nieko nesitikjau.
Atjau, turdama tiek ini, kiek turiu. Labiausiai laukiau kalbji- mo uduoties, nes mgstu kal- bti angliškai. Tiesa, kai atjau sal, kurioje vyko olimpiada, ir pa- maiau, kokie mons susirinko, nerimo buvo. Buvo labai daug sa- vimi pasitikini, pergale neabe- jojani moni iš prestiini Lie- tuvos gimnazij ir licj.
Aš vaiavau su tiu. Kitus da- lyvius lydjo j mokytojai, kurie juos drsino, palaik. Dideli iliu- zij neturjau...
Kuri iš uduoi buvo sun- kiausia?
Man tikrai pasisek. Teko papa- sakoti apie „Misij Sibiras“. Lyg tyia buvau neseniai dalyvavu- si paskaitoje šia tema, vliau – Druskinink JUC organizuotame susitikime su Andriumi Tapinu, kuris irgi kalbjo apie „Misij Si- biras“. Tikrai turjau k pasakyti, netgi nespjau išsakyti vis savo mini.
Gantinai gerai pasisek ir es, ir kalbjimas. Surinkau visus 100 procent, todl manau, kad visk padariau gerai.
Koks jausmas apima, kai vyksti olimpiad, neturdama dideli vili, ir tampi nugal- toja?
Iš pradi net nesuvokiau, kad laimjau. Iš viso dalyvavo apie 80 mokini. Skelbiant nugaltojus, susirinko ir tvai, ir mokytojai, pa- ios Kdaini „Atalyno“ gimnazi- jos darbuotojai. Rezultatus skelb nuo maiausiai bal surinkusij. Ilgai neišgirdau savo pavards...
Kai liko trys pirmosios vietos, pa- aiškjo, kad 2-j ir 3-j dalijasi du mons, vaikinai. Tada supra- tau, kad pirmoji vieta bus mano. Ilgai nesupratau, kiek daug pasie- kiau.
O juk jeigu ne mano draugai, ku- rie taip pat labai skatino dalyvauti, galjau net ir nenuvaiuoti...
Dabar inau – jeigu pasitaiko nors maiausia galimyb, reikia btinai ja pasinaudoti. Nesvarbu, ar pasiseks, ar ne. Reikia mginti. Jeigu dar bus organizuojamos to- kios olimpiados, btinai dalyvau- siu. Dalyvauti smagu, pleiamas akiratis.
Labai laukiu studij. Planuoju studijuoti usienyje ir inau, kad ten galsiu laisvai kalbti angliš- kai. Kiek tik norsiu. Ir visi mane supras. Ir ten aš tikrai jausiuosi la- bai laiminga. Galsiu papasakoti apie savo pasiekimus, savo šal, gimtj miest.
Kas daugiausia prisidjo prie tavo skms?
Mane labai paskatino mano an- gl kalbos mokytoja Neringa Gu- elien. Ji labai stengsi. Nenor- jau jos nuvilti. Jauiuosi jai labai dkinga.
O prie domjimosi angl kal- ba nejuiomis prisidjo ir vyres- nis brolis Evaldas, kuris aid kompiuterinius aidimus angl kalba. Norjau suprasti, kas ten juose vyksta. Pati pradjau ais- ti, reikjo angl kalbos ini, tai- gi labai uoliai mokiausi.
Ar be domjimosi angl kal- ba lieka laiko kitiems pom- giams?
Baigiau muzikos mokykl. Gro- jau gitara. Domjimsi muzika paskatino amerikiei atlikja Lana Del Rey, kurios atliekama muzika mane tarsi uburia. Ji man labai grai. Ypa tai, kaip ji angliškai taria odius – jie labai graiai skamba. Patinka Ed She- eran‘o dainos. J klausausi ke- lioni metu. siklausau odius, tada man lengviau juos suprasti, pajauiu kalb. Ir muzika tampa ne tik fonas.
Esu piešusi portretus. Tik dabar tam nelieka laiko. Dabar vis d- mes skiriu groio industrijai. In- ternete seku vien makiao spe- cialist, kuri kuria vaizdo siuetus apie makia, rpinimsi oda, plaukais ir kelia juos „Youtube“. irdama tuos rašus, tobulinu ir angl kalbos gdius. Nor- iau kurti k nors panašaus, kaip ta moteris, kuri graia angl kalba su auditorija bendrauja apie tai, kas jai patinka, k ji mgsta.
Pati mgstu sportuoti, ir ketinu tai daryti vis gyvenim. Manau, kad, jeigu noriu daug pasiekti, sportuoti ir sveikai gyventi btina.
Mgstu skaityti knygas apie ryškias asmenybes. Dabar skai- tau knyg apie Vinston eril. Domiuosi ir politika. O studijuoti ketinu ekonomik, nes labai no- riau turti nuo- sav drabui parduotuv. 9 psl.
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 2
Puslapis parengtas pagal Druskinink savivaldybs informacij
Ekstremali situacij komisijos posdyje – pasirengimas šiltajam sezonui, legioneliozs prevencija ir kiti aktuals klausimai
Kovo 22 dien sušauktame Druskinink savivaldybs Ekstre- mali situacij komisijos posdyje aptarti klausimai dl gamtinio po- bdio gaisr atvirose teritorijose ir j prevencijos, pasirengimo re- aguoti ekstremalisias situacijas šiltuoju met periodu, priemons legioneliozs prevencijai utikrin- ti. Kalbta apie savivaldybs civi- lins saugos sistemos bkl bei kitais aktualiais klausimais. Po- sd ved Ekstremali situacij komisijos pirminink, Druskinin- k savivaldybs administracijos direktor Vilma Jurgeleviien, jame dalyvavo Druskinink poli- cijos komisariato, priešgaisrins gelbjimo tarnybos, mišk urdi- jos, Aplinkos apsaugos agent- ros, Visuomens sveikatos cen- tro, seninij, moni ir staig atstovai.
Ekstremali situacij komisi- jos posdyje akcentuota, kad, ar- tjant šiltajam sezonui, vienas iš aktualiausi klausim – gamtiniai gaisrai, kylantys dl sausros, dl deginamos ols arba sukeliami,
miškuose renkant gamtos gry- bes. Kaip paymjo seninai bei priešgaisrins gelbjimo tarny- bos ir Aplinkos apsaugos agent- ros specialistai, jau ne vienerius metus aktyviai dirbamas preven- cinis darbas dav rezultat – pas- tebimai sumajo gaisr, gyvento- jai elgiasi atsakingai ir piktavališk padegim nra ufiksuota.
„Diugu, kad ir bendruomen, ir sveiai yra pilietiški. Tskime prevencin darb ir ugdykime at-
saking poir mus supani gamt. Labai svarbu, kad mons suprat, kad neatsakingai sukelti gaisrai keli didel grsm ne tik gamtai, bet ir j pai saugumui“, – sak Administracijos direktor V. Jurgeleviien.
Atsivelgiant Lietuvoje susida- riusi situacij, posdyje kalb- ta apie legioneliozs prevencijos priemones. Nacionalinio visuo- mens sveikatos centro prie Svei- katos ministerijos Alytaus depar-
tamento Druskinink skyriaus vyriausioji specialist Zita Gai- dyt akcentavo, kad svarbiausia, jog daugiabui nam valdytojai bei priirtojai palaikyt pasto- vi, higienos normose nustatyt vandens temperatr.
Druskinink savivaldybs kio skyriaus vyriausiasis specialis- tas Mindaugas Jaskeleviius pa- ymjo, kad prajusi savait or- ganizuotame susitikime su karšto vandens tiekjais ir daugiabui
nam valdytojais bei priirto- jais taip pat buvo aptartos legio- neliozs prevencijos priemons, šiuo metu dalyje daugiabui nam profilaktiškai atliekama ter- min dezinfekcija („termošokas“).
Komisija nusprend pareigo- ti daugiabui nam valdytojus bei priirtojus palaikyti karšto vandens temperatr pagal ge- riamojo vandens ir buityje nau- dojamo karšto vandens saugos ir kokybs reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai“. Taip pat jiems prevenciškai reko- menduojama atlikti vandens m- gini tyrimus akredituotose labo- ratorijose. Išsamesn informacija daugiabui nam valdytojams bus pateita raštu, o gyventojams – vietinje spaudoje.
Posdio metu taip pat anali- zuota Druskinink savivaldybs civilins saugos bkl ir staig bei institucij pasirengimas rea- guoti susidariusias ekstremalias situacijas.
Komitetuose – bendruomenei aktuals sprendim projektai Prajus ketvirtadien pos-
diavo jungtiniai Druskinink sa- vivaldybs Tarybos komitetai. Posdiuose svarstyti aktuals sveikatos prieiros, švietimo, keleivi veimo, socialinio bs- to ir kit srii sprendim pro- jektai. Asmens ir visuomens sveikatos skyriaus vedja-savi- valdybs gydytoja Evelina Rau- lušaitien pristat sprendimo projekt dl tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslau- g teikimo kabineto steigimo Vš Druskinink pirmins sveika- tos prieiros centre. LR svei- katos apsaugos ministro saky- mu visose savivaldybse turi bti steigti minti kabinetai. Tie- siogiai stebimas trumpo gydymo kursas (DOTS) – tuberkuliozs gydymo kursas, kurio metu tu- berkulioze sergantis pacientas antituberkuliozinius vaistus iš-
geria kabinete, stebint sveikatos prieiros specialistui.
kio skyriaus vedjas Valdas Kuleckas pristat sprendimo pro- jekt dl keleivi veimo vietiniais maršrutais kain ir tarif. Išanali- zavus veimo snaudas, gautas pajamas ir kitus svarbius kaštus bei sipareigojimus, sprendimo projektu siloma palikti šiuo metu galiojanias kainas ir tarifus.
Komitetuose pristatyti ir svar- bs sprendim projektai dl UAB „Druskinink vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo paslau- g kain, dl UAB „Litesko“ fi- lialo „Druskinink šiluma“ 2017 met investicij plano, dl UAB „Druskinink but kis“ atsi- skaitomj karšto vandens aps- kaitos prietais aptarnavimo mokesio nustatymo.
Kovo 30 dien 10 val. šaukia-
mame Tarybos posdyje iš viso bus svarstoma 31 bendruome- nei svarbus klausimas. Tary- bai bus pristatytos akcins ben- drovs „Šilumos tinklai“, UAB „Druskinink vandenys“, UAB
„Druskinink but kis“ direkto- ri ataskaitos u prajusius me- tus. 2016 met ataskaitas taip pat pristatys „Atgimimo“, „Sau- ls“, Leipalingio, Viein moky- kl, „Ryto“ gimnazijos, Druski-
nink švietimo centro direktoriai. Tarybai taip pat bus pristaty- tos Visuomens sveikatos biu- ro, Kultros centro ir Viešosios bibliotekos direktori ataskaitos u 2016 metus.
Druskininkuose lanksi LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir LR Seimo sveikatos reikal komiteto nariai
Penktadien Druskinink savi- valdybje lanksi ir su Savival- dybs vadovais, Savivaldybs tarybos sveikatos komiteto na- riais ir sveikatos prieiros stai- g vadovais susitiko LR sveika- tos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir LR Seimo sveikatos reikal komiteto nariai. Susi- tikimo metu Druskinink savi- valdybs meras Riardas Ma- linauskas sveiams pristat Druskinink istorij, gyvendin- tus ir planuojamus gyvendin- ti projektus, kalbjo apie kuror- to ateities perspektyvas. Mero pavaduotojas Linas Urmanavi- ius papasakojo apie Druskinin- k savivaldybs veikl sveikatos prieiros ir sveikatinimo srity- je. Susitikimo metu diskutuota apie šiandienos sveikatos ap- saugos sistemoje kylanius iš- škius ir problemas, su kuriomis tenka susidurti ir Druskinink, ir kitoms savivaldybms.
LR sveikatos apsaugos minis- tras A. Veryga kalbjo apie svei-
katos sistem ir gyventoj po- reikius regionuose. Druskinink savivaldybs meras R. Mali- nauskas akcentavo, kad pagrin- dinis susitikimo tikslas – prista- tyti Druskininkus ir apvelgti sveikatos prieiros srities aktua- lijas. „Geriausi sprendimai, idjos
gimsta bendrose diskusijose. Ma- nau, kad šiandienis susitikimas ir diskusija aktualiais klausimais yra labai konstruktyvi ir naudinga“, – sak R. Malinauskas.
Susitikime-diskusijoje dalyva- vo ir Sveikatos apsaugos vice- ministr Gintar Šakalyt, minis-
tro patarjas Darius Kazlauskas, Seimo sveikatos reikal komite- to nariai: Agn Širinskien, Remi- gijus emaitaitis, Darius Kamins- kas, Algimantas Kirkutis, Asta Kubilien, Jonas Liesys, Antanas Matulas, Zenonas Streikus.
Po susitikimo savivaldybje LR
sveikatos apsaugos ministras Au- relijus Veryga ir LR Seimo svei- katos reikal komiteto nariai ap- silank Druskinink bei „Grand SPA Lietuva“ gydyklose, reabilita- cijos centre „Upa“ ir Druskinink ligoninje.
LR sveikatos apsaugos minis- tras Aurelijus Veryga ir LR Seimo sveikatos reikal komiteto nariai savo vizit Druskininkuose u- baig „Egls“ sanatorijoje, kurio- je buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Kurort vaidmuo ir vie- ta Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje: galimybs, perspekty- vos, problemos“. Apvalgin pra- nešim apie sanatorin-kurortin gydym, jo faktorius bei ekonomi- n gydymo pus pristatys „Egls“ sanatorijos generalinis direktorius Artras Salda ir pavaduotojas gy- dymo reikalams Arvydas Balius.
Susitikime-diskusijoje dalyva- vo ir Druskinink savivaldybs vadovai, administracijos specia- listai, sveikatos prieiros stai- g atstovai.
Ekstremali situacij komisijos posdyje aptarti gamtinio pobdio gaisr atvirose teritorijose ir j prevencijos, pasirengimo reaguoti ekstremalisias situacijas šiltuoju met periodu klausimai, priemons legioneliozs prevencijai utikrinti/Dianos Sinkeviits nuotrauka
Posdiuose svarstyti aktuals sveikatos prieiros, švietimo, keleivi veimo, socialinio bsto ir kit srii sprendim projektai/Dia- nos Sinkeviits nuotrauka
Su Savivaldybs vadovais, Savivaldybs tarybos sveikatos komiteto nariais ir sveikatos prieiros staig vadovais susitiko LR sveika- tos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir LR Seimo sveikatos reikal komiteto nariai/Dianos Sinkeviits nuotrauka
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 973
Druskininkuose pristatytas projektas „Lyderi laikas-3“
Prajus treiadien Druskinink savivaldybje darbo vizito lanksi ir su Administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Grigorie- ne susitiko Švietimo aprpinimo centro direktoriaus pavaduoto- ja Rasa Šnipien, Mokykl tobu- linimo centro atstov Egl Pranc- knien, kurios pristat netrukus prasidsiant projekt „Lyderi laikas-3“.
Juo siekiama savivaldybse ini- cijuoti komandas, vykdysianias švietimo kokybs kaitos projek- tus, kurie gerins mokykl vadov ir mokytoj kompetencijas, ska- tins mokini paang, aktyvins mokykl bendradarbiavim su so- cialiniais partneriais.
Projekto „Lyderi laikas-3“ vyk- dytojas – Švietimo ir mokslo mi- nisterijos Švietimo aprpinimo centras, partneriai – Mokykl to- bulinimo centras ir ISM Vadybos
ir ekonomikos universitetas. Švietimo sistemos darbuoto-
jams bus sudarytos slygos mo- kytis formalioje magistrantros
studij programoje, vairiuose mokymuose, stauotse Lietuvo- je bei usienyje, dirbti su profesi- onaliais konsultantais.
Su Administracijos direktoriaus pavaduotoja V. Grigoriene susitikusios Švietimo aprpinimo centro direktoriaus pavaduotoja R. Šnipien, Mokykl tobulinimo centro atstov E. Prancknien pristat projekt „Lyderi laikas-3“/Dianos Sinkeviits nuotrauka
Druskinink savivaldyb skelbia vieš konkurs viešosios staigos Druskinink ligonins direktoriaus pareigoms eiti
Kvalifikaciniai reikalavimai viešosios staigos Druskinink ligonins direktoriui: 1. Bti Lietuvos Respublikos pilietis arba turti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, mokti vals-
tybin kalb pagal treij valstybins kalbos mokjimo kategorij, nustatyt Lietuvos Respublikos Vy- riausybs 2003 m. gruodio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dl valstybins kalbos mokjimo kategorij patvir- tinimo ir gyvendinimo“.
2. Turti aukštj universitetin arba jam prilygint išsilavinim (magistro kvalifikacin laipsn). 3. Turti administracinio darbo sveikatos prieiros ir (arba) socialini paslaug srityse patirties ne ma-
iau kaip 3 metus. 4. Išmanyti ir gebti taikyti Lietuvos Respublikos statymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutari-
mus, sveikatos apsaugos ministro sakymus bei kitus teiss aktus, reglamentuojanius sveikatinimo vei- klos planavim, organizavim ir vykdym, sveikatos prieiros staig administravim ir finansavim, dar- bo santyki organizavim.
5. inoti sveikatos politikos, ekonomikos, teiss, vadybos, finans, personalo valdymo, administravimo bei darbo santyki reguliavimo pagrindus ir gebti taikyti šias inias organizuojant bei planuojant sveika- tinimo veikl.
6. Mokti naudotis šiuolaikinmis technologijomis ir ryšio priemonmis (MS Office programomis, interne- to naršykle (-mis), elektroninio pašto programa (-omis) ir kt.).
Pretendento papildoma kompetencija: 1. Vadovavimo sveikatinimo veiklos valdymo subjektams (ar j padaliniams, filialams) patirtis. 2. gytas aukštasis universitetinis ar jam prilygintas biomedicinos moksl studij srities medicinos, odon-
tologijos, farmacijos, visuomens sveikatos, slaugos ar reabilitacijos studij krypi išsilavinimas (magis- tro kvalifikacinis laipsnis), biomedicinos moksl studij srities medicinos ir sveikatos arba gyvybs moksl studij krypi grupi, arba socialini moksl studij srities ekonomikos, teiss arba viešojo administravi- mo studij krypties mokslo laipsnis.
3. Kvalifikacijos tobulinimas ir (arba) mokslins publikacijos sveikatos politikos, sveikatinimo veiklos stra- teginio planavimo, valdymo bei organizavimo, visuomens sveikatos, sveikatos prieiros reformos, svei- katos ekonomikos, vadybos, teiss, sveikatos mokymo ir ugdymo, socialinio darbo, informacini techno- logij, kitose su sveikatinimo veiklos organizavimu ir valdymu susijusiose srityse per paskutinius 5 metus (pretendentui pateikus kvalifikacijos tobulinim liudijanius paymjimus ar mokslini publikacij kopijas).
4. Darbdavio (-i) ir (arba) aukštojo mokslo staigos vadovo rekomendacija (pretendentui pateikus reko- mendacin rašt apie savo profesin patirt (vykdyt veikl) ir darbo kokyb).
5. Europos Sjungos oficiali kalb (angl, vokiei ar prancz) mokjimas ne emesniu kaip paen- gusio vartotojo lygmens B1 lygiu (kalbos mokjimo lygiai nustatomi vadovaujantis 2004 m. gruodio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/204/EB dl bendros Bendrijos sistemos siekiant uti- krinti kvalifikacij ir gebjim skaidrum (Europasas) (OL 2004 L 390, p. 6).
Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašym leisti dalyvauti konkurse, jame nurodydamas elektroninio pašto adres, kuriuo pretendentui
bt teikiama informacija konkurso klausimais. 2. Asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinanio dokumento kopij. 3. Išsilavinim patvirtinanio dokumento kopij. 4. Administracinio darbo patirt patvirtinanio dokumento kopij. 5. Valstybins kalbos mokjimo paymjimo kopij, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003
m. gruodio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dl valstybins kalbos mokjimo kategorij patvirtinimo ir gyvendi- nimo“ nuostatas pretendentas nra priskiriamas asmenims, mokantiems valstybin kalb pagal treij valstybins kalbos mokjimo kategorij.
6. Papildom kompetencij patvirtinani dokument kopijas. 7. Viešosios staigos Druskinink ligonins veiklos program. 8. Gyvenimo aprašym. 9. Privai interes deklaracij. Prašym dl dalyvavimo konkurse, dokument kopijas, gyvenimo aprašym, privai interes dekla-
racij, viešosios staigos Druskinink ligonins veiklos program pretendentas gali pateikti asmeniškai arba registruotu laišku. Jeigu pretendentas dokument kopijas pateikia asmeniškai, jis privalo pateikti ir dokument originalus arba ši dokument notaro patvirtintas kopijas. Pretendento dokumentus priiman- tis asmuo, sutikrins pretendento pateikt dokument kopijas su originalais arba ši dokument notaro patvirtintomis kopijomis, dokument originalus arba ši dokument notaro patvirtintas kopijas grina pre- tendentui dokument primimo metu. Jeigu pretendentas dokument kopijas siunia registruotu laišku, dokument kopijos turi bti patvirtintos notaro.
Konkurso metu pretendentas turs pristatyti viešosios staigos Druskinink ligonins veiklos program ir atsakyti konkurso komisijos pateiktus klausimus.
Pretendent dokumentai priimami iki 2017 m. balandio 13 d. (skaitytinai) Druskinink savivaldybs administracijos (Vasario 16-osios g. 7, LT-66118 Druskininkai) Teiss ir civilins metrikacijos skyriuje (211 kab.) Tel. pasiteirauti: (8 313) 51 244, el. p. nijole.p@druskininkai.lt
Parengta pagal Druskinink savivaldybs informacij
Druskinink savivaldybs administracijai reikalingas Architektros ir urbanistikos
skyriaus vyriausiasis specialistas (darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutart)
Pagrindins veiklos sritys: 1. Organizuoti temini emlapi, plan bei schem atnaujinimo ir
nauj rengimo darbus arba šiuos darbus vykdyti. 2. Rengti grafin mediag, reikaling teikiant paraiškas Euro-
pos Sjungos struktrini fond, tarptautini program, valsty- bs investicij programos ir kit finansini šaltini paramai gauti, taip pat reikaling rengiant savivaldybs investicinius bei teritori- j tvarkymo projektus.
3. Rengti pasilymus ir sprendimus viešj erdvi estetins aplin- kos, kraštotvarkos, vaizdins informacijos klausimais; rengti preky- bos, smulkaus verslo ir paslaug teikimo viešosiose vietose sche- mas ir kt.
Reikalavimai: 1. Meno studij srities architektros krypties aukštasis universiteti-
nis ar jam prilygintas išsilavinimas. 2. Mokti dirbti informacine sistema GIS ir projektavimo programa
CAD. 3. Bti susipains su Lietuvos Respublikos statymais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimais, reglamentuojaniais vietos sa- vivald, valstybini registr tvarkym, statinio projektavim, statyb leidiani dokument išdavimo organizavim, išmanyti Dokument rengimo taisykles.
Dalyvauti atrankoje (vyks individualus pokalbis) bus kvieiami pasi- rinkti pretendentai.
Gyvenimo aprašym, parengt pagal Europass form, prašo- me sisti Druskinink savivaldybs administracijos Architektros ir urbanistikos skyriui iki 2017 m. balandio 7 d. el. p. vilius.m@ druskininkai.lt
Pasiteirauti galima tel. (8 313) 53 757, el. p.: vilius.m@druskininkai.lt
Pamintos 110-osios V. K. Jonyno gimimo metins
Regina Stankeviien
Net permainingas kovo dan- gus nesutrukd šeštadien Druskinink V. K. Jonyno ga- lerij rinktis dideliam briui meno gerbj. Progos bta neeilins: druskininkieiai ir miesto sveiai paymjo iški- laus lietuvi dailininko, Drus- kinink Garbs pilieio Vytau- to Kazimiero Jonyno 110-sias gimimo metines. Atvykusi- j lauk atnaujinta, informaty- vi, per tris galerijos sales nusi- driekusi, meistriškais Jonyno kriniais pasipuošusi ekspozi- cija „Nuo Freiburgo iki Soho“.
atidarymo iškilmes V. K. Jo- nyno pagerbti atvyko Lietuvos kariuomens Didiosios kuni- gaikštiens Biruts ulon Sausu- mos pajg orkestras iš Alytaus. Savo veikla ištikimai tarnaujantis nepriklausomos Lietuvos vardui, šis kolektyvas, vadovaujamas kapelmeisterio Viktoro Šetilni- kovo ir dirigento Ramno Valai- io, parodos sveius suavjo ne tik linksma muzikine programa, bet ir puikia vaidyba, aismingu pasirodymu ygiuojant. Sureng- ti toki šventin fiest kvp V. K. Jonyno našas Lietuvos ir pa- saulio kultr, biografiniai faktai: Jonynas yra Pranczijos Garbs legiono ordino kavalierius, ben- dravs pasaulio platumose su generolais ir kitais aukštais pa- reignais. Garbingo 90-meio proga j pasveikino popieius Jo- nas Paulius II, Lietuvos Respu- blikos prezidentas, Jonyno vei- kl ir nuopelnus nuolat prisimena plaiojo pasaulio kultros atsto-
vai. V. K. Jonynas paliko en- kl pdsak ne tik Lietuvos bet ir Europos, Amerikos emynuo- se. Pranczai nepamiršta V. K. Jonyno sidabru švytini ilius- tracij Prospero Merime novelei „Lokys“, vokieiai – V. K. Jony- no iliustruot J. W. Gets kny- g „Jaunojo Verterio kanios“ ir „Mainco apgulimas“, preciziš- k pašto enkl Vokietijos regio- nams, katalikiškoji pasaulio ben- druomen – Jonyno reljef Šv. Petro bazilikoje Kankini koply- ioje Romoje, Amerika – skulp- tr Niujorko aikštse, vitraais pasidabinusi šventovi ir vi- suomenini pastat. Emigraci- jos toliuose kurta ir ms tautie- ius platj meno keli išvedusi meno mokykla Freiburge – taip pat Jonyno nuopelnas. O kur dar Druskininkuose steigta ir gra- iai funkcionuojanti V. K. Jonyno vardu pavadinta dails mokykla! „Mes didiuojams, kad Druski- ninkai turi tokius dailininkus: M. K. iurlion, V. K. Jonyn, . Lip- šic“, – sak ilgamet mokyklos direktor Aušra Grigalinien, pasakodama apie betarpiškus susitikimus su dailininku moky- kloje. spdiais ir prisiminimais dalijosi Jonas Tertelis, dailinink Onut Zakarien, Loreta Baliu- konien ir kiti. Buvo pasidiaug- ta, kad galerija, reprezentuojanti pasaulyje inomo dailininko k- ryb ir šiuolaikines bei istorines parodas, tapo kultrins traukos centru. Apie tai byloja V. K. Jony- no 110-osioms gimimo metins parengta vairiaspalv paroda, galsianti miesto bendruomen ir sveius diuginti iki birelio 1 d.
rengin atvyko Lietuvos kariuomens Didiosios kunigaikštiens Biruts ulon Sausu- mos pajg orkestras iš Alytaus/ Reginos Stankeviiens nuotrauka
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 4
Druskinink ligoninje atliekamas hemodializes vertina ir lietuviai, ir sveiai iš usienio
Kiekvienais metais kovo m- nes minima Pasaulin inkst diena, kuria siekiama atkreip- ti visuomens dmes gyvy- biškai svarb organ – inks- tus – ir j ligas. Stengiamasi visuomenei suteikti kuo dau- giau naudingos informacijos apie inkst ligas: kaip j sau- gotis ir kaip gyventi, kad inks- tai kuo ilgiau bt sveiki.
Inkst ligos diagnozuoja- mos vlai, o statistika skelbia, kad jomis serga 1 iš 10 suau- gusi moni. Kai savi inkstai nebesugeba atlikti vis funk- cij, sutrinka ir normali orga- nizmo veikla – jis nebesuge- ba išsivalyti nuo kenksming mediag apykaitos produkt (toksin), jie ima kauptis krau- jyje, išsivysto maakraujyst, vitamino D stoka. Susikaup toksinai šalinami, hemodiali- zs arba peritonins dializs metu, daliai pacient prireikia inksto transplantacijos.
Hemodializs paslaugos nuo prajusi met atliekamos ir Druskinink ligoninje, kurio- je pacientus paruošia ir pro- cedr priiri specialiai ap- mokyta bendros praktikos slaugytoja Vilma Sereiikien bei gydytoja anesteziolog re- animatolog Larisa Krasnova. Druskinink ligonin atvyks- tanius inkst ligomis sergan- ius pacientus konsultuoti su- tiko ir gydytojas nefrologas, dr. Laurynas Rimševiius, VU ligonins Santariški klinik Dializi skyriaus vedjas.
Svarbu diagnozuoti laiku Kaip pasakojo Druskinink ligo-
nins direktorius Viktoras Mei- is, Druskinink ligoninje atlie- kam hemodializs procedr kokyb vertino ne tik Druskinin- k, kit šalies miest gyventojai, bet ir kurorte besigydantys sve-
iai iš usienio. Pasak direktoriaus, pacientai,
sergantys inkst ligomis, bti- nai turi bti priirimi ir gydomi inkst lig specialist – gydytoj nefrolog, kurie, esant indikaci- joms, siunia juos transplanta- cijos centr (Vilniaus universite- to ligonins Santariški klinikas arba Lietuvos sveikatos moks- l universiteto ligonins Kauno klinikas). Ten gydytoj konsiliu- mas sprendia apie ši pacient traukim inksto transplantaci- jos laukianij sraš, o Naci- onalinis transplantacijos biuras prie SAM, organizuojantis orga- n donorysts ir transplantacijos proces, tvarko organ ir audi- ni transplantacijos laukiani- j (recipient) srašus. Labai svarbu, kad tarp šeimos gydyto- j ir nefrolog, gydani inkst li- gas, bt glaudus ryšys, ir inkst ligos bt diagnozuojamos laiku, kol dar nereikia dializs.
Inksto transplantacija – viena iš trij pakaitins inkst terapi-
jos rši kartu su hemodialize ir peritonine dialize. Pacientai, kuriems diagnozuota galutins stadijos inkst liga ir yra indi- kacij pradti pakaitin inks- t terapij, gali bti traukiami recipient, laukiani inkst transplantacijos, sraš. Inks- t transplantacija – ekonomiš- kai efektyvi medicinos sritis, taupanti valstybs lšas ir su- teikianti mogui po operacijos grti visavert gyvenim.
Lietuvoje organ ir audini do- noru galima tapti ne tik po gydy- toj konstatuotos smegen mir- ties – teisinta ir gyvoji organ donoryst, kai operacijos lau- kianiam mogui (recipientui) persodinamas gyvo mogaus inkstas arba gali bti persodina- ma dalis kepen (Lietuvoje dalies kepen transplantacijos neatlie- kamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siuniami usienio klinikas). Šias dvi do- norysts ršis – mirusio ir gyvo mogaus organ donoryst –
teisina Lietuvos Respublikos mogaus audini, lsteli ir or- gan donorysts ir transplantaci- jos statymas.
Paruošimas transplantacijai – ilgas procesas
Donoro ir recipiento paruoši- mas gyvosios donorysts trans- plantacijai – ilgas procesas: pir- miausia recipientas turi turti artim giminait arba sutuokti- n, kuris sutikt dovanoti inkst. Apie galimyb pagelbti sergan- iam giminaiiui mogus-do- noras turi suinoti iš gydanio gydytojo. Tik kompetentingas specialistas gali profesionaliai bei recipientui ir donorui supran- tamai išaiškinti medicininius da- lykus, aptarti operacijos ir to- lesnio gydymo eig. Suteikus išsamios informacijos pacien- tams, reikia atlikti medicinines procedras, kuri metu bus nu- statyta, ar donoras yra sveikas, ar organas tiks recipientui, ar re- cipientui dl jo sveikatos bkls transplantacij galima atlikti.
Statistika rodo, kad inksto transplantacijos laukia 161 re- cipientas. Pastaraisiais metais ms šalyje atlikta per 100 inks- to transplantacij: 2015 m. – 106 inksto transplantacijos iš miru- sio donoro ir 9 iš gyvo; 2016 m. – 103 iš mirusio ir 6 transplantaci- jos iš gyvo donoro.
Kaip saugoti inkstus? Garsus urologas, inksto trans-
plantacij pradininkas Lietuvoje, profesorius Balys Dainys sako, kad turime saugoti inkstus, nes jie atsakingi u ms sveika- t. Inkst sveikata yra ypatingai svarbi, nes jei jie blogai funkcio- nuoja, tuomet blogai funkcionuo- ja širdis, kepenys ir kitos organiz- mo sistemos.
Minint Pasaulin inkst dien, švieiant visuomen apie inkst ligas sukelianius veiksnius, aiš- kinama, kas yra inkst „priešai“. Vienas iš svarbiausi – judjimo stoka: inkstai mgsta judjim, fizin aktyvum.
Vis daniau kalbama apie nutu- kusius mones, kuriems viršsvo- ris atneša daug sveikatos sutriki- m – nutukimas susijs su rizika susirgti cukriniu diabetu, kuris vlgi paeidia inkstus. Btina ti- krinti ir cukraus kiek kraujyje – ypatingai dmesingi šiam tyrimui turi bti tie, kuri giminje yra sergani cukralige.
Btina inoti savo kraujo spau- dim, j btina kontroliuoti, nes padidjs kraujospdis labai kenkia inkstams. Kraujospdio liga gali bti paveldta, todl, jei
vienas iš tv turjo padidjus kraujospd, reikt stebti, ar šia liga nesergate ir js. Negy- dant kraujospdio, taip pat gali grsti inkst nepakankamumo diagnoz.
Inkst sveikatai miliniškos ta- kos turi sveika mityba. Konser- vantai, maisto priedai, skausm malšinantys vaistai, alkoholis, r- kymas, narkotikai susij su inks- t veiklos sutrikimais.
Svarbu, kad mogus gert pa- kankamai skysi. Nordami pa- lengvinti inkst darb, skysi turime vartoti daugiau, o skysiai gali bti patys vairiausi: vanduo iš iaupo, mineralinis vanduo (aukštos mineralizacijos vanduo nepatartinas vartoti aukšt krau- jospd turintiems monms), ar- bata, sultys, sriuba. Daug skys- i yra obuoliuose, agurkuose, kituose vaisiuose ir darovse. Jei mogus yra apie 75 kg svo- rio, jam pakanka 2 litr skysi per par. Jei svoris yra didesnis, tuomet skysi reikia daugiau. Skysiai ribojami tik pacientams, sergantiems sunkiu širdies ne- pakankamumu ar tiems, kuriems atliekama dializ.
Dr. Laurynas Rimševiius sp- ja, kad daugeliui pravartu pasi- daryti šlapimo tyrim arba albu- mino kreatinino santyk šlapime ir kreatinino kraujyje tyrim, pa- gal kur apskaiiuojama inkst veikla (glomerul fitracijos grei- tis). Šiuos tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas, o patikra b- tina asmenims, sergantiems hi- pertenzija, diabetu, sistemin- mis ligomis (vilklige, artritu), akmenlige, policistoze, varto- jantiems daug vaist, jei gimin- je kas nors jau serga inkst liga. Tai svarbu ir persirgus gripu ar kita virusine infekcija, angina, po ilgesnio karšiavimo perio- do. Šlapimo tyrimas ir glomerul filtracijos greitis – puiks inkst lig indikatoriai, kadangi daugu- ma inkst lig prasideda be jo- ki juntam simptom.
Gydytojai spja, kad mons nusikalsta inkstams, kai, sirg- dami virusine infekcine liga, tu- rdami temperatros, nesigy- do ir eina darb. Tokiu atveju galima sulaukti komplikacij, o infekcijos paeidia ir inks- tus. Kaip tik šiuo metu, anks- tyv pavasar, lengva peršalti. Tad nuogi pilvai, sdjimas ant akmen ir šaligatvi, ankstyvas maudymasis eeruose ar upse – tikrai nesveika.
Druskinink ligonins informacija
Reikalavimai pirmini produkt gamintojams Valstybins maisto ir veterinari-
jos tarnybos Druskinink valstybi- n maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Druskinink VMVT) infor- muoja, kad kininkams ir sodinin- kams, auginantiems ir parduodan- tiems nedidelius vaisi, darovi, uog kiekius, taip pat renkantiems miško grybes pardavimui, taiko- mi supaprastinti tvarkymo, san- dliavimo, fasavimo bei kiti higie- nos reikalavimai. Taiau kokybs ir saugos reikalavim utikrinimui išlygos netaikomos, visi gaminto- jai privalo utikrinti, kad rinkai tie- kiami j produktai bt saugs ir kokybiški.
Supaprastinti reikalavimai tai- komi pirmini produkt gamin- tojams, per vien sezon paga- minantiems ir parduodantiems vietinje rinkoje ne daugiau kaip – 700 kg bulvi, 50 kg smulki vaisi ar uog (braški, serben- t, šilauogi, slyv, trešni ir kt.), 300 kg stambi vaisi (obuoli, kriauši ir kt.), 400 kg šakniavai- sini ir gini darovi (mork, burokli, ropi, salier, kops- t ir kt.), 100 kg sezonini dar- ovi (agurk, pomidor, papri- k ir kt.), 15 kg lapini darovi ir šviei prieskoni (špinat, kra- p, svogn laišk, vairi sa-
lot), 50 kg miško grybi (gry- b, uog, sulos ir kt.), 700 kg maistini grd, 30 kg ankštini darovi (pupeli, irni ir kt.). Pirminiai produktai gali bti par- duodami tiesiogiai galutiniams vartotojams arba mameninse prekybos monse, kurios nuo gamybos vietos nutol ne dides- niu kaip 100 km atstumu.
Nedidelius kiekius uog, vai- si ir darovi parduodantys mons turi pasitikrinti sveika- t ir išklausyti privalomus higie- nos gdi mokymo kursus. Jie privalo turti urnalus, kuriuose bt registruojami pagaminti ir
patiekti rinkai produkt kiekiai, taip pat priemons, kuri buvo imtasi dl nesaugi ar nekoky- bišk pirmini produkt (sunai- kinta, perdirbta ar kt.). Produkt gamybos, sandliavimo, fasa- vimo ar realizavimo patalpos ir vietos turi bti švarios, tinkamai vdinamos, apsaugotos nuo tie- siogini sauls spinduli, vabz- di, grauik ir atitikti higienos reikalavimus, o šiems produk- tams fasuoti naudojami tinka- mi su maistu liestis gaminiai ir mediagos. Pirminiams produk- tams transportuoti naudojamos transporto priemons turi bti
sandarios, udaros arba deng- tos, sausos, švarios.
Asmenys, parduodantys savo pai išaugintus švieius vaisius ir daroves ar kitus pirminius pro- duktus, gamtoje surinktus grybus, uogas, sul, turi usiregistruoti Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniame padalinyje.
Detalesn informacija teikia- ma Druskinink VMVT, adresu V. Krvs g. 8, Druskininkai, tel.: 8 313 60372, 8 313 51184, el. p.: druskininkai@vmvt.lt.
Druskinink VMVT informacija
Centro „Aqua“ statinio kapitalo didinimas – teisiškai, ekonomiškai ir socialiai pagrstas
sprendimas Po beveik metus trukusio tyri-
mo Kauno apygardos prokurat- ra Druskinink savivaldybs ta- rybos opozicij pastat viet – kovo 7 dien prokuratra atme- t konservatori V. Semeškos, A. Mosiejaus, liberal R. Domar- ko, K. Kaklio, J. Šarkaus, V. Trin- kno skund dl centro AQUA statinio kapitalo didinimo.
Teisingumas triumfavo, ir kon- servatoriams bei liberalams savo politini umai nepavyko pri- dengti viešojo intereso gynimu.
Kauno apygardos prokuratra ir kitos institucijos, lyg ieškoda- mos prie ko bt galima prikib- ti, pagal mint veikj skundus net aštuonis mnesius vairia- pusiškai tikrino ir tyr sprendi- m dl centro AQUA statinio kapitalo didinimo.
Primename, kad sprendimas didinti centro AQUA statin kapi- tal perduodant turt šiai monei, kurios 100 proc. akcij priklau- so savivaldybei, t. y., visai drus- kininkiei bendruomenei, buvo priimtas 2016 met kovo 25 die- n. Vandens parkas jau dešim- tmet skmingai vysto ir pleia mint kompleks – neabejotinai tai ryškiausiai spindinti turizmo ir verslo vaigd, vykdanti sis- teming pltr bei gyvendinan- ti daugyb bendruomenei skirt marketingo ir socialini akcij.
Vienintel šio strateginio objek- to savinink – Druskinink savi- valdyb, o visi priimami spren- dimai skirti centro pltrai ir bendruomens naudai. Ne iš- imtis ir mintas sprendimas dl
statinio kapitalo didinimo – jis priimtas, konsultuojantis su Tarp- tautins audito, mokesi bei verslo konsultacij paslaug kompanijos „Ernst & Young“ spe- cialistais, kuri nuomone, inves- ticija AQUA yra siningas, ge- riausias ir efektyviausias bdas panaudoti turim turt.
Konservatori ir liberal skund taikiniu centras AQUA yra taps ne kart, taiau, atlikus tyrimus, paaiškdavo tikroji tiesa, kad ir centro AQUA, ir Druskinink sa- vivaldybs veikla yra atvira ir s- ininga. Štai 2016 m. Seimo an- tikorupcijos komisijos išvadose paymima, kad Druskinink savi- valdybs valdom moni mode- lis yra pagrstas, proporcingas ir racionalus.
Varomoji skund ir šmeito jga – planas privatizuoti cen- tr AQUA?
Konservatoriai ir liberalai dar prieš savivaldos rinkimus m garsiai kalbti apie ketini- mus privatizuoti centr AQUA. Prieš dvejus metus neskmin- gai Druskinink savivaldybs mero post kandidatavs, ta- iau pralaimjs, Taryb pa- teks, bet pusjus kadencijai atsisaks Tarybos nario man- dato liberalas Valdas Trinknas apie galim AQUA privatizavi- m buvo pradjs kalbti vie- šai: „Kad savivaldybs mo- ns usiima apgyvendinimo, maitinimo kurortini paslau- g verslu, niekam ne paslap- tis. Jeigu pirminiame kuror-
to atgaivinimo etape gal tai ir buvo galima pateisinti, tai da- bar belieka tik stebtis, ko- dl šios komercins paslau- gos iki šiol neprivatizuotos?“. Beje, V. Trinknas pagarsjo ir vadinamja „Jros“ istorija: 1993 metais jis apie pus met dirbo valstybins vejybos lai- vyno mons „Jra“ generaliniu direktoriumi. Kaip raš urnalis- tin tyrim atliks V. Kvedaras, „„Jra“ ne tik pagarsjo pus- veliui arba dykai išparceliuo- tais laivais, bet ir buvo vienas iš skandaluose paskendusio EBSW koncerno taikini. Be besikeiiani mons direk- tori inios koncerno atstovai negaljo „Jroje“ šeiminin- kauti it savo kieme. <...>„J- ros“ istorija dabar Druskinin- kuose versl pltojaniam V. Trinknui turt bti itin ne- maloni. Seime buvo sudary- ta laikinoji komisija koncer- no EBSW veiklai ištirti. 2007 met saus Seimas patvirtino komisijos išvadas. O jose ne kart linksniuojama ir V. Trin- kno pavard.“
Nuo vis iškilusi problem V. Trinkn tuomet išgelbjo sena- ties terminas.
Kas dabar gali paneigti, kad konservatoriai ir liberalai prieš 2015 m. savivaldybi taryb ir tiesioginius mer rinkimus pla- navo „išparceliuoti“ ir skmingai veikiant centr AQUA?
„Mano Druskininkai“ informacija
KGB šešlio konservatorius V. Semeška kratosi išsiaddamas giminysts ryši?
Kovo 20 dien urnalist etikos inspektorius atmet V. Semeš- kos skund dl leidinyje „Kau- no diena“ publikuoto straipsnio „K konservatorius veik Vokie- tijoje?“. V. Semeškai ukliuvo publikacijos sakinys: „Duome- n apie V. Semeškos bendra- darbiavim su KGB nra, ta- iau jo šeimos ssajos su šia tarnyba yra inomos“. urna- listas V. Kvedaras savo straips- nyje raš: „Nuo Seirij kils V. Semeškos tvas – jauniausias iš trij broli. Vyriausias, 1933 m.
gims Stasys Semeška, 1955– 1959 m. buvo LSSR KGB Arioga- los rajono poskyrio operatyvinis galiotinis. Lietuvos ypatingaja- me archyve esantys to meto do- kumentai leidia daryti išvad, kad S. Semeška buvo vienas iš labiausiai sistemai atsidavusi KGB kadrini darbuotoj“.
V. Semeška band savo gimi- naiio išsiginti teismuose. Vis dl- to paneigti, kad KGB struktrai priklauss dd nra šeimos na- rys, konservatoriui nepavyko.
domu, kad 2004 m. išleistoje
Vytauto Valentukeviiaus knygo- je „Druskinink raidos chronologi- ja“ 175 p. yra vardinta, kad KGB struktroms priklaus ir A. Se- maška. Ar turimas omenyje dar vienas V. Semeškos tvo brolis?
Tiesa, knygoje pavard nurodo- ma – Semaška. Galbt todl V. Semeška taip liguistai reaguoja jo pavards tarim? O galbt šei- mos pavards nuolat kito, siekiant išvengti KGB šešlio?
„Mano Druskininkai“ informacija
V. Semeškos ir J. Šarkaus orumo paieškos baigsi šnipštu
Prajusi savait nei konser- vatorius V. Semeška, nei libera- las J. Šarkus nepasirod Komi- tet posdyje. Galima tarti, kad pabrukti uodegas juos privert niekins garbs ir orumo paieš- kos teismuose.
Kovo 21 dien Druskinink miesto apylinks teismas atme- t V. Semeškos ir J. Šarkaus ieškin Druskinink savivaldy- bs administracijai dl garbs ir orumo eidimo. Prieš pusan- tr met vykusio incidento metu opozicijos atstovai liberalas J. Šarkus ir konservatorius V. Se- meška kartu su TV laidos „KK2“ urnalistais siver Vandens parko patalpas ir patys padav Druskinink savivaldybs admi- nistracij teism dl paskelb- tos informacijos. Opozicionieriai
tuomet sieid dl ši sakini: „Kaip informavo Druskinin- k sveikatinimo ir poilsio cen- tras „Aqua“ administracija, po silauimo patalpose pasiges- ta antspaud, USB atmintini, dokument ir verting daikt, kuri srašas dar tikslinamas. Dl padaryto nusikaltimo stai- gos administracija kreipsi teissaugos institucijas“.
Ar normalu, kad princip „patys muša-patys rkia“ naudojantys opozicijos atstovai politin kov perkelia teismus?
Kovo 22 dien urnalist eti- kos inspektorius atmet V. Se- meškos skund dl leidinyje „Mano Druskininkai“ publikuo- t straipsni, kuriuose konser- vatoriui nepatiko tokie sakiniai kaip „<...>semeškos, kurie
teisti u finansines machi- nacijas, kurie visk mato tik juodomis spalvomis ir visk sprendia pagal savo „nešva- r gyvenim“?“, „<...> Tary- bos nariui V. Semeškai, kuris Tarybos posdiuose provo- kuoja jam netinkanius Ta- rybos narius, svaidosi ne- pagrstais kaltinimais, savo elgesiu trikdo normal Tary- bos darb“ bei kiti.
Bet ar gali V. Semeška udrausti papasakoti bendruomenei apie jo paties nutylimus faktus ar elges Tarybos posdi salje? Gyve- name laisvoje teisinje valstyb- je, kurioje kiekvienas turime teis išsakyti savo nuomon.
„Mano Druskininkai“ informacija
Sportas
Kovo 23 d. Lietuvos jaunimo vai- kin U19 (1998-1999 m. g.) ran- kinio empionato varybose namuose, trenerio ilvino Matijo- šaiio ugdytiniai aid su Klaip- dos SC komanda. Rungtynes re- zultatu 28:24 laimjo Druskinink SC komanda. Rezultatyviai drus- kininkiei komandoje aid Do- mantas Landa – 11 vari, Kaspa- ras Virbalis – 5, Audrius adeika, Rokas Diškeviius ir Dovydas i- auskas – po 3, Gytis Grigonis – 2, Kasparas Uglikas ir Eigirdas Ši- vokas – po 1.
Stipriausi Lietuvos, Latvijos, Esti- jos, Rusijos jaunieji kaln slidinin- kai kovo 17-20 dienomis Suomijo- je (Pyha) kovojo dl Baltijos taurs treiojo etapo apdovanojim ir ga- lutins pozicijos ši varyb ben- drojoje skaitoje. Jaunieji Druski- nink „Snow Arena Racing Team”/ Druskinink sporto centro kal- n slidininkai pirm kart išsiruo- š tokio lygio varybas usienyje. Du sportininkai (Liepa Karlonait ir Medas Dobelinskas) varsi mili- no slalomo, kombinacijos, slalomo ir didiojo slalomo rungtyse vaik iki 12 met amiaus grupje, o jau- niausias kaln slidininkas Nojus Ukuraitis dalyvavo didiojo slalo- mo ir komandinse varybose vai- k iki 10 met amiaus grupje.
Pirmj varyb dien slidinin- kai pirm kart varsi greituminje milino slalomo rungtyje (Lietuvoje nra galimybi treniruotis ši disci- plin). Vaikai puikiai susitvark su šia trasa, kurioje Liepa um 18- j, o Medas 17-j vietas (geriausi Lietuvi rezultatai U12 amiaus gru- pse). T pai dien vyko ir kombi- nacijos varybos (milino slalomo ir slalomo rungtys). Liepa suklydo sla- lomo trasoje, ir jos rezultatas nebu- vo skaitytas. Medas slalomo rung- tyje nukrito, bet varybose um 14-j viet.
Antrj dien vyko slalomo var- ybos, kuriose Liepa Karlonait apmaudiai suklydo pirmajame ban- dyme ir jos rezultatas nebuvo skai- tytas. Medas Dobelinskas po labai gero antrojo bandymo (8-as laikas) um 11 j viet.
Treij dien vyko didiojo sla- lomo varybos, kuriose Liepa u- m 19-j viet, o Medas po labai gero pirmojo bandymo parod 4- laik, bet dl patirties stokos tokio lygio varybose ir labai sudtingos trasos krito antrajame bandyme ir finišo nepasiek.
Ketvirtj dien vyko vaik iki 10 met varybos ir komandins vary- bos, sudarytos iš vieno suaugusio ir dviej vaik. Nojus Ukuraitis asme- ninse varybose iškovojo 6-j vie- t, o komandinje skaitoje kartu su
dviem latviais diaugsi 5-j vieta. „Snow Arena Racing team”/Drus-
kinink SC komanda, pirm kart iš- siruoš toki tolim kelion Šiau- rs Suomijoje ir tokias aukšto lygio bei sudtingas varybas. Be kal- n slidinjimo varyb sportinin- kai treniravosi kartu su kitais latvi klubais ir gijo nekainojamos pa- tirties, treniruodamiesi ir varyda- miesi su stipriausiais Baltijos šali sportininkais.
Jaunieji kaln slidininkai dkoja šios kelions globjui „Snow Are- nai”, be kurios ši kelion nebt vykusi!
Savaitgal Druskinink spor- to centro treniruokli salje vyko pirmosios štangos spaudimo var- ybos Druskinink savivaldybs mero R. Malinausko taurei laim- ti. Varybos vyko keturiose svorio kategorijose: iki 75 kg, iki 85 kg, iki 95 kg ir virš 95 kg. Kategorijo- je iki 75 kg I viet iškovojo Mantas Kalpokas, II – Rytis Vyšniauskas, III – Gediminas Pazniokas; svorio kategorijoje iki 85 kg I viet iškovo- jo Nerijus Pranckeviius, II – Karo- lis Kudarauskas, III – Audrius a- deika; svorio kategorijoje iki 95 kg I viet iškovojo Romualdas Surovei, II – Darius Liaukeviius, III – Art- ras Šagdajus; svorio kategorijoje virš 95 kg I viet iškovojo Artras Virbickas, II – ilvinas Didziulevi- ius, III – Rokas Lukauskas. Ab- soliuiu nugaltoju pagal „Wilks“ skaiiuokl tapo Artras Virbic- kas, kuriam ir atiteko Druskinink savivaldybs mero R. Malinaus- ko taur. Varyb dalyviai dkoja UAB „Papild pasaulis“, kurie stei- g papildomus prizus varyb nu- galtojams.
Kovo 25 d. Tarptautinse krep- šinio varybose Druskinink SC (2003 m. g., treneris Sigitas Šim- knas) komanda namuose rezulta- tu 56:55 veik Bialystoko (Lenkija) komand. Rezultatyviai druskinin- kiei komandoje rungtyniavo: Ma- tas Roka – 16 tašk, Justas Luk- šys – 12, Eimantas kas – 11, Matas Jakubauskas 11. Naudin- giausio komandos aidjo prizas atiteko Matui Rokai.
Druskinink SC vaik krepši- nio komanda (2006 m. g. ir jau- nesni, treneris Algimantas Bara- nauskas) namuose rezultatu 77:27 veik bendraamius iš Bialystoko (Lenkija). Gerai rungtyniavo drus- kininkiei komandoje: Benas e- pulis, Matas Akstinas, Daumantas Glavinskas, Adas Averka, Povilas Savonis, Šarnas Šimkeviius. Naudingiausio komandos aidjo prizas atiteko Benui epuliui.
Suomijoje Druskininkams atstovav jaunieji slidininkai su treneriu A. Bikul/Druskinin- k sporto centro nuotrauka
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 6
Sunkiausiems ligoniams – daugiau ir geresni paslaug Lietuvoje, kaip ir visose išsi-
vysiusiose Europos valsty- bse, dl spartaus gyvento- j senjimo sveikatos sistema susiduria su tam tikrais iš- škiais. Slaugos paslaug – tiek stacionarini, tiek ambu- latorini – pltra yra vienas iš Lietuvos sveikatos politikos prioritet. Šalyje daugja pa- gyvenusi moni, kurie vienu metu serga keliomis ltinmis ligomis, todl jiems reikalin- gos kompleksins ne tik slau- gos, bet ir socialins pagalbos paslaugos.
Redakcija sulaukia skambu- i, laišk, kuriuose skaitytojai teiraujasi apie paslaugas, tei- kiamas Druskinink PSPC pri- klausaniame Slaugos skyriu- je. Kokia tvarka galioja, norint patekti Medicinins slaugos ir palaikomojo gydymo skyri, kokios ia teikiamos paslau- gos, kaip sprendiamos išky- lanios problemos? Apie tai – interviu su Druskinink pir- mins sveikatos prieiros centro direktoriumi Benjami- nu epu.
– Po rekonstrukcijos 2014- jj pabaigoje duris atv- r ES struktrini fond lšo- mis atnaujintas Druskinink pirmins sveikatos prieiros centro (Druskinink PSPC) Me- dicinins slaugos ir palaiko- mojo gydymo skyrius (Sveika- tos g. 30 A). Kokios paslaugos jame teikiamos?
– Šiame skyriuje teikiamos ilga- laiks slaugos paslaugos sunkio- mis ligomis sergantiems asme- nims po gydymo stacionare arba, esant parodymams, su šeimos gydytojo siuntimu. Skyriuje suda- rytos slygos geresnei gyvenimo kokybei tokiems monms, ku- rie serga sunkiomis ltinmis li- gomis, kai nereikalingas aktyvus gydymas, negaliesiems, kuriems reikalingas slauga, nes jie nega- li savimi pasirpinti patys, taip pat pacientams po traum, galni amputacij, onkologiniams ir ve- getaciniams ligoniams.
– O kada teikiamos paliaty- viosios pagalbos paslaugos?
– Paliatyvioji pagalba – tai ligo- nio, serganio sunkia nepagydo- ma, progresuojania liga, jo arti- mj gyvenimo kokybs gerinimo priemons. Jos ukerta keli ligo- nio kanioms, fiziniam skausmui ar jas lengvina. Tai priemons, kurios padeda sprsti ir kitas, psi- chosocialines ar dvasines paci- ento ir jo šeimos, artimj pro- blemas, iškylanias, slaugant tok ligon.
– Senas ir slaugytinas mo- gus keiia prast darbing juo besirpinani savo šeimos nari gyvenim. Ar pacientui patekus Slaugos skyri, arti- miesiems rpesio našta kur laik sumaja?
– Darbingo amiaus mogus, suprantama, yra suinteresuotas tuo, kad galt dirbti savo darb, gyventi visavert socialin bei pro- fesin gyvenim. statymu regla- mentuota, kad valstyb finansuo- ja slaugos paslaugas pacientui keturis mnesius per metus. Tad bent jau keturis mnesius artimie- siems tas krvis iš ties suma- ja. Taiau – pabriu – jie vis tiek lieka svarbiausi savo artimo slau- gomo mogaus gyvenime. Arti- mj pagalba ir rpestis yra labai svarbs.
– Kokia tvarka, norint pa- tekti skyri? Koks yra vadi- namasis tipinis Slaugos sky- riaus pacientas?
– Sveikatos apsaugos ministro sakymu yra patvirtintas lig, vadinamj indikacij srašas, pagal kur galima sprsti, kada, kokiomis ligomis sergantis as- muo gali bti paguldytas Slau- gos skyri. Daniausiai yra gul- domi tokie mons, kuriems jau yra skirta nuolatin prieira arba slauga.
Pirmiausia btina kreiptis šei- mos gydytoj. Jis nustato, ar yra indikacijos stacionarinei slaugai ir prieirai, tuomet pacientas ura- šomas eil. Jei asmeniui yra nu- statyti specialieji nuolatins slau- gos arba prieiros ir pagalbos poreikiai, tiktina, kad indikaci- j gultis skyri pakanka. Pavyz- diui, širdies nepakankamumas ir bkl po išeminio insulto. Yra visas srašas indikacij. Aišku, bna ir neplanuot atvej. Pavyz- diui, ištiko insultas, mog para- lyiavo – suprantama, jis specia- lij nustatyt poreiki ir negaljo turti, nes iki tol jis vaikšiojo, buvo sveikas. Taiau po insulto prastas gyvenimas neretai labai pasikeiia, mogus gali netekti savarankiškumo vairiais aspek- tais, negalti savs aptarnauti. Ir tada po reabilitacinio gydymo la- bai aktualu dar pratsti buvim stacionare, kur specialistai pade- da adaptuotis prie naujos situaci- jos, išmoko ir pacient, ir artimuo-
sius slaugos ir prieiros, kurios reiks j artimajam namuose. To- kiu atveju specialij poreiki nu- statymui dokumentai sutvarkomi Slaugos skyriuje.
Ne visada pavyksta grietai lai- kytis eils. Ms Slaugos sky- riaus pacientais neplanuotai gali tapti, pavyzdiui, klubo ar kito- k l patyrs senyvo amiaus mogus, kai po gydymo stacio- nare jam reikalinga slauga. Arba, pavyzdiui, mogus patyr infark- t, kurio pasekms, deja, tokios, kad ligonis kur laik nebegali r- pintis savimi, jam reikalinga pro- fesionali slauga ir prieira. To- ki dalyk juk nesuplanuosi, todl eil nuolat kinta.
Valstyb, kaip minjau, per Li- goni kasas finansuoja asmens slaug keturis mnesius per me- tus. Taiau dauguma moni stengiasi pasilikti t laik btent iemos metui: pavyzdiui, du m- nesius prieš ir du mnesius po Naujj met. Problem mums iškyla ruden, kai visi, esantys ei- lje, nori patekti Slaugos skyri.
Vasar maai kas tenori slau- gos skyriaus paslaug. Galbt ir todl, kad daniausiai artimie- siems vasar geresns slygos pasirpinti savo ligotais giminai- iais, ypa gyvenaniais kaime.
Skyriuje iš viso 39 vietos: 38 lo- vos, iš j ir 2, skirtos paliatyvij pagalb gaunantiems pacientams, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lš. Yra ir viena, taip vadinama „komercin“ lova, kai pacientas gali gydytis u Druskinink savi- valdybs tarybos patvirtint kai- n neribot laik. „Komercin“ – tai labai slyginis pavadinimas, ka- dangi iš Valstybs apmokamas lo- vadienis yra brangesnis nei tas, kur apmoka pats mogus. Taigi jokio pelno iš to mums, kaip stai- gai, nra. O prioritetas visada iš- lieka iš Ligoni kas finansuoja- miems pacientams.
– Slaugos skyrius nra pelno siekianti staiga. Taiau apie l- šas slaugai tenka kalbti: ligo-
nio slaug finansuoja valstyb, taiau kodl pacientui, pateku- siam Slaugos skyri, reikia paiam pirkti vaistus?
– Kai pacientui yra nustatyti specialieji poreikiai, jis gauna tam tikr išmok. Pabriu, kad vals- tybs pinigai skiriami btent prie- irai arba slaugai. Taiau, kai mogus paguldomas skyri – jam šie pinigai nebemokami, nes jie traukiami slaugai ir prieirai skyriuje skiriam sum.
Slaugos skyrius pagal savo profil nevykdo aktyvaus gydy- mo, o tik palaikomj, u kur, namuose bdamas, juk taip pat sumoka pats mogus. Nere- tai giminaiiai, atidav artim- j slaugai, mano, kad mogaus pensija jau yra j biudet pa- pildanios lšos ir piktinasi, kad turi jas naudoti slaugomojo vais- tams: „Kodl mums reikia pirkti vaistus, jei ligonis Slaugos sky- riuje?“ – su šiuo klausimu susi- duriame nuolat.
Manau, ši nuostata daniau- sia kyla iš j neteisingo poi- rio tai, kas yra slaugos išmo- ka ir senatvs pensija. Nemaai atvej, kai artimieji paguldo se- nut ar senel skyri, ir mano, kad gali disponuoti jo pensi- ja savo, kit šeimos nari ben- droms reikmms. Pamiršdami, kad ji pirmiausiai yra to mo- gaus poreikiams, tarp j ir me- dikamentams, skirtos lšos. Tad artimiesiems nra ko pik- tintis: juk jie nuperka vaistus ne u savo, o u to paties slaugo- mo, ltines ligas besigydanio asmens pinigus. Galiausiai, juk slaugomajam neretai reikia nu- sipirkti ne vien vaist. Skyriu- je yra socialin darbuotoja, kuri, pagal mogaus poreikius, gali nueiti ir nupirkti jo pageidauja- m dalyk: kad ir k nors iš jo mgstamo maisto, o gal koki nors kit reikaling preki, kad slaugomas mogus jaustsi kuo komfortiškiau.
– Su kokiomis problemomis susiduria Slaugos skyriaus ko- lektyvas?
– Pirmiausia noriu pabrti, kad skyriaus darbuotojai yra pasi- švent savo darbui, dkoju jiems u tai.
Mums svarbiausias skyriaus darbo ir jame vyraujanios psi- chologins atmosferos rodiklis, kriterijus yra ms pacientai. Kar- t per mnes ir pats vykstu sky- ri, vizituoju ligonius, bendrauju, pagal galimybes išklausydamas kiekvien. Malonu, kad dauguma slaugom ligoni dkoja persona- lui u j ger prieir, kantryb ir bendravim.
Bna, inoma, pacient ar- timieji skundiasi, kad jiems nepatinka j slaugomam gi- minaiiui teikiama prieira. Pa- skambina: kai vienas kitas odis nepatiko ar intonacija. Išklauso- me, kaskart susidariusi situ- acij aptariame su personalu.
Tik gaila, kad besiskundiantie- ji danokai nenori atvykti ir visk drauge aptarti, galbt rasti ben- dr sprendim. Kai kurie mo- ns tiesiog išlieja susikaupusias emocijas personalui ar prašo mus atkreipti dmes vienoki ar kitoki, j nuomone, netinka- m situacij.
Neneigiu, galbt ir skyriaus darbuotojams kartais prasiver- ia nuovargis ir išsprsta ne- jautrus odis ar replika. Tikriau- siai nepasakysiu nieko nauja, primindamas, jog mums labai trksta darbuotoj, o krvis, ir fizinis, ir psichologinis yra dide- lis. Bet kur siningai ir iš pa- šaukimo pasirinkus profesij medik, gydytoj diugina, kai mogus pasveiksta. O Slaugos skyrius juk nra aktyvaus gy- dymo staiga, ia reali kasdie- nyb yra susijusi ir su fiziniais, ir su dvasiniais sunkuliais bei išgyvenimais. Tarp j, deja,– net ir mirtis... Slaugos skyriu- je esani pacient atveju nra visiško išgijimo, o tik sveikatos bkls palaikymas, kartais pa- gerjimas – pragul išnykimas ar didesns judjimo galimy- bs. Btent dl tinkamos slau- gos ir prieiros, masa. Yra ligoni ir su psichikos negalia, ir su senatvine demencija.
Neretai, mirus pacientui, ku- ris kakam buvo gal pats arti- miausias, mylimiausias ir bran- giausias mogus, gedintysis sielvartauja. Kartais savo šird- gl išlieja nusivylimu medi- kais... Gerai suprantu tuos, ku- rie netenka artimj. Kiekvienas iš ms galime tapti paeidia- mas, jautrus, nepaguodiamas, neteks artimo, brangaus mo- gaus. Kiekvienu atveju esu pasi- ruošs visus išklausyti. Manau, galima drauge rasti išeit ir kons- truktyviai išsprsti konfliktin si- tuacij, rasti abiems pusms pri- imtin sprendim.
Darbas Slaugos skyriuje yra emociškai labai sunkus. Todl nortsi, kad tie mons, kurie „teisia“ personal – daniau tai prisimint, apie tai susimsty- t. Ir patikinu, kad Slaugos sky- riaus darbuotojai atiduoda pa- cientams ne tik tai, kas jiems „priklauso pagal pareigas“, bet ir daug mogiškosios šilumos, d- mesio bei širdies.
inoma, priimame kritik, pri- pastame, kad yra k taisy- ti. Jei kyla koki nors klausim, problem – kreipkits, galite tiesiogiai mane. Vis prašau supratingumo. To juk kiekvie- nas tikims ir vieni iš kit.
Tai, kad paguldte artimj Slaugos skyri, nereiškia, kad jis Jums turi visiškai nerpti. Neumirškite, kad Slaugos sky- riuje esate laukiami pirmiausia savo artimj – o kartu su slau- ganiu personalu j labui galite nuveikti daug gera.
Pareng Ramun ilien
B. epas: „Slaugos skyriaus darbuotojai atiduoda pacientams ne tik tai, kas jiems „priklauso pagal pareigas“, bet ir daug mogiškosios šilumos, dmesio bei širdies“./ Laimos Rekeviiens nuotrauka
Informacija apie parengt planuojamos kins veiklos (toliau – PV) poveikio visuomens sveikatai vertinimo (toliau – PVSV) ataskait. 1. PV organizatorius: UAB Alytaus regiono atliek tvarkymo centras (toliau – UAB ARATC), (m. k. 250135860), Vilniaus g. 31, Alytus, tel.: (8 315) 72842, el. p.: info@alytausratc.lt. 2. PVSV atas- kaitos rengjas: UAB „Ekosistema“ (m. k. 140016636), Taikos pr. 119, Klaipda, tel./faks.: (8 46) 430469, el. p.: info@ekosistema.lt. 3. PV pavadinimas, vieta: Druski- nink miesto alij organini atliek kompostavimo ir stambij bei kit atliek surinkimo aikštels ploto išpltimas ir pajgum didinimas, Druskinink sav., Gardino g. 100 ir 102, Druskininkai, sklyp kad. Nr. 1501/0008:319 ir 1501/0008:318. 4. Trumpas PV aprašymas: aikštels paskirtis – surinkti tuos komunalini atliek srautus, kurie negali bti šalinami komunalini atliek konteinerius ir kuri gyventojai neturi galimybs pristatyti ši atliek perdirbimo ar šalinimo vietas. Planuojamas Druski- nink miesto aikštels ploto išpltimas ir atliek tvarkymo pajgumo didinimas. Atliekamas vertinimas dl poveikio visuomens sveikatai, formuojama sanitarins apsau- gos zona. 5. Viešai PVSV ataskaita eksponuojama ir susipainti su ja galima: 1) UAB ARATC Stambij atliek surinkimo aikštels administracinse patalpose (Gardi- no g. 102, Druskininkai) nuo 2017-03-30 iki 2017-04-14 imtinai, II-VI nuo 9 iki 18 val.; 2) UAB „Ekosistema“ administracinse patalpose (Taikos pr. 119, Klaipda) darbo dienomis nuo 2017-03-30 iki 2017-04-14; nuo 08 iki 16 val. 3) Santrauka skelbiama: http://www.ekosistema.lt/. 6. Viešo visuomens supaindinimo su PVSV ataskai- ta susirinkimas vyks 2017-04-15 10 val. UAB ARATC Stambij atliek surinkimo aikštels administracinse patalpose (Gardino g. 102, Druskininkai). 7. Visuomen pasilymus PVSV ataskaitos klausimais gali teikti iki viešo visuomens supaindinimo su PVSV ataskaita susirinkimo: asmeniškai – UAB „Ekosistema“, Taikos pr. 119, Klaipda; reg. laišku adresu: A.D.661, LT-94008 Klaipda-15 arba el. paštu: info@ekosistema.lt. 8. Sprendim dl PV galimybi priima Nacionalinio visuomens svei- katos centro Alytaus departamentas, Savanori g. 4, Alytus, tel.: (8 315) 51 182, el. p.: alytus@nvsc.lt.
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 977
Grto parko kavinje persipina praeitis ir dabartis Šešioliktj gimtadien mi-
nsianio Grto parko kavin lankytojus pasitinka, silyda- ma atnaujint meniu, kuriame – ir vis pamgti patiekalai, ir nemaai gardsi vairaus skonio gurmanams. Kavins šeimininkai Birut ir Riardas diaugiasi, kad lankytojus pa- sitinka atnaujintas kolekty- vas, jaunas personalas.
O išskirtinio skonio patieka- l sukr ir naujoji virtuvs šef Daiva, kuri sako btent Grto parko kavinje radusi galimybi savirealizacijai ir krybai.
Didiausias dmesys – ko- kybei
Grto parko kavins šef Daiva pasakojo, kad ia stengiamasi tarsi sujungti praeit su dabartimi – meniu galima rasti ir prieš kele- t dešimtmei populiari valgi, ir ši dien klient lkesius ati- tinkani patiekal. „Norime pa- keisti nusistovjus stereotip, kuriame tok meniu, kad mogus, usisaks patiekal, bt ma- loniai nustebintas ir dl to, kaip jis patiekiamas, kaip atrodo. Juk mogus pirmiausia „valgo aki- mis“, todl mums svarbi patie- kalo estetika“, – patikina Daiva. Jos odiais, pasitelkus krybin- gum ir fantazij, kartais lkštje dera, ir, regis, tarpusavyje nesu- derinami produktai.
Kavins šeimininkas Riardas pasakojo, kad ia maistas ga- minamas kuo natraliau: „Tikrai nenaudojame pusgamini, juo labiau – maistas niekada nešil- domas. Visk ruošia pati šef, naudodama kuo natralesnius aukšiausios kokybs priesko- nius. Kai kuriuos prieskonius ji augina tiesiog vazonliuose ir juos naudoja. Ms virtuvje nerasite joki iš anksto paruoš- t prieskoni mišini – tik drus- ka, pipirai, esnakai ir diovin- tos prieskonins olels“. Grto parko kavins vadovai sak, kad ateityje planuoja produkci- j pirkti tik iš kinink, j nau- doti patiekalams: „Daroves ir dabar perkame tik švieias, šal- dyt iš viso nenaudojame. Mes manome, kad geriau pirkti ma- esniais kiekiais, brangiau, bet kokybiškas daroves, todl di- diuojams, kad kavins lanky- tojams galime pasilyti išskirti- n kokyb“.
Grto parko kavins šeiminin- kai sako planuojantys kokybišk produkt, kuri Lietuvoje tiesiog nra, atsiveti ir iš kit Euro- pos šali, ieškos partneri u- sienyje.
Istorija – ir lkštje Virtuvei vadovaujanti Daiva
pasakojo, kad ir atnaujintos ka- vins valgiaraštyje yra palik- ti ir taip vadinamieji „nostalgiš- ki“ patiekalai, atitinkantys Grto parko koncepcij – sovietmeio istorij ia galima pajusti ir sko- niu, paragaujant to meto valgi. Vyresnio amiaus Grto par- ko lankytojai, gyven tuo metu, mielai ragauja patiekal, ku- riuos atsimena. Jaunimui ir u- sienieiams, tarkime, kotletas, kurio sudtyje 20 proc. msos, o 80 proc. – „batono“, metalin- se lkštse patiekiami valgiai – savotiška atrakcija, nes to ra- gauti jiems neteko.
Grto parko kavins virtuvs šef Daiva patikino, kad ia pa- valgyti gali kiekvienas – silo- ma patiekal kainos priklauso nuo pinigins ir poreiki. Yra patiekal, kuriuos drsiai gali usisakyti ir minimalias paja-
mas udirbantis mogus. U- sukti kavin mons gali ne- mokamai – nebtina pirkti biliet Grto park.
Kavins erdvs – taip pat uni- kalios: vienoje galima pamatyti ano meto relikt, o kita atspindi mediokls dvasi ir šeiminink pomgius.
Išskirtiniai patiekalai Paklausti, kuriais patiekalais
labiausiai didiuojasi, ir kavi- ns šeimininkai, ir virtuvs šef sak, kad tikrai vertina ia pa- tiekiamus patiekalus iš sraigi, kuri receptus sukr pats Gr- to parko krjas Viliumas Mali- nauskas. Šeimininkai didiuoja- si kavinje patiekiamu jautienos didkepsniu – steiku, patiekalais iš elnienos, antienos ir gryb. Ko gero, maai kur rasime el- nienos karpaio, o Grto parko kavinje tai yra vienas iš klien- t mgstamiausi patiekal. ia mgstami ir elnienos kepsniai, kuri galima paragauti u labai prieinam kain! Grto parke auginam elni msa naudoja- ma plaiai – galima net ir die- nos piet metu paragauti elnie- nos sriubos. Taip pat ia rasime kept elnienos šonkauliuk, kol-
dn su elniena ir kit, iš elnie- nos pagamint gardumyn.
Šef Daiva pasakojo, kad Drus- kininkuose tik Grto kavinje ga- lima paragauti višiuko „Tabaka“ – anuomet populiaraus, dabar kiek primiršto gruziniško patie- kalo, kuris itin patinka sveiams iš usienio. „Tokio patiekalo tikrai utenka ir penki asmen šei- mai, – sako virtuvs šef, primin- dama, kad kavinje galima para- gauti ir lietuvi pamgtos keptos karkos, irni su spirguiais arba kiauls koja. – Silome paragau- ti ir pai keptos švieios rugi- ns duonels su savo gamybos sviestu, pagardintu saulje dio- vintais pomidorais arba baravy- kais, olelmis. Pasirodo, maai kas beprisimena sviesto, utepto ar šiltos duonos, skon“.
Gardumynai – ir iš sezonini uog
„Kaip Dzkijoje išsiversi be gry- b ir uog“, – šypsosi kavins šei- mininkai, patikindami, jog vasar ia bus galima paragauti vairi patiekal iš šviei uog. ino- ma, yra ir nuolat silom desert, o sezono metu bus ir desert iš tuo metu derani uog ir vaisi.
Kavins šeimininkai pasteb-
jo, kad dabar mons stengia- si valgyti natral, kuo maiau perdirbt maist, todl stengia- masi atsivelgti j poreikius. inoma, ir lietuviai, ir usienie- iai danai pageidauja ir tradi- cini lietuvišk patiekal, todl j galima paragauti Grto parko kavinje – ir šaltibarši, ir ce- pelin, ir kugelio.
Rpindamiesi jaukia kavins aplinka, šeimininkai planuo- ja joje surengti ir gyvos muzi- kos koncertus, suteikti erdv saviraiškai ir jauniesiems atli- kjams, tarkime, Druskinink meno mokyklos vaikams.
„Lietuvoje vis populiarja gri- lio patiekalai, taigi kuriame ir atskir grilio patiekal meniu. Kvieiame atvykti pas mus die- nos piet – kaina tikrai patrau- kli, o porcijos didels! Be to, papietausite unikalioje aplinko- je. Labai norime išgirsti klient nuomon, stengsims j si- klausyti, tobulti. Plan turime tikrai daug!“ – pasakojo kavins direktorius.
Didiuojasi virtuvs šefe Virtuvs šef Daiva diaugia-
si, kad sutampa jos ir šeiminin- k vizija, kokia turt bti ka-
vins virtuv. Todl Daiva turi plaias erdves savirealizacijai ir idj gyvendinimui, silydama originali patiekal recept. Vir- tuvje dirba 7 mons, o sezo- no metu ia darbo gals rasti ir Druskinink jaunimas. Kavins šeimininkai bendradarbiauja ir su Druskinink darbo bira, pa- dedania vasar darbo rasti ir moksleiviams. Grto parko ka- vins šeimininkai sako, kad jau- niems monms silo lankst darbo grafik, todl dirbti ia ti- krai patrauklu.
Nuolat besišypsanti šef Daiva virjos profesijos moksi Vilniaus irmn mokymo centro Drus- kinink skyriuje, o patirties gijo restoranuose, dirbo su puikiais, Lietuvoje pripaintais virtuvs še- fais, iš j daug ko išmoko ir tuo di- diuojasi.
„Aš savimi diaugiuosi, pasitikiu savo jgomis ir inau, ko noriu“, – drsiai sako virtuvs meistr ir kvieia druskininkieius ir kuror- to sveius usukti Grto parko kavin paragauti jos pagamint gardi patiekal. Priimami usa- kymai banketams, vestuvms ir kitomis progomis.
Usakymo Nr. MDR-93-01
Usukti kavin mons gali nemokamai – nebtina pirkti biliet Grto park/Rober- to Kisieliaus nuotrauka
Virtuvs šef Daiva diaugiasi, kad sutampa jos ir šeiminink vizija, kokia turt bti ka- vins virtuv/Roberto Kisieliaus nuotrauka
Kavinje galima pamatyti ir ano meto relikt, ir mediokls dvasi ir bei šeiminink po- mgius atspindini eksponat/Roberto Kisieliaus nuotrauka
Elnienos karpaio Grto parko kavinje – vienas iš klient mgstamiausi patiekal/Ro- berto Kisieliaus nuotrauka
Šeimininkai didiuojasi kavinje patiekiamu jautienos didkepsniu – steiku/Roberto Ki- sieliaus nuotrauka
Patiekal iš sraigi receptus sukr pats Grto parko krjas V. Malinauskas/Rober- to Kisieliaus nuotrauka
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 8
Renginiai Kovo 29-balandio 2 d. ek cirko
„Francesko“ programa. Bilieto kaina 6 Eur (Druskinink švietimo centro stadio- nas, M. K. iurlionio g. 80)
Kovo 30 d. 17 val. . Skarinsko kny- gos ,,Palpje, kuri ateina vakaras“ pristatymas. Dalyvaus autorius . Skar- inskas, urnalistas, redaktorius H. Vai- tieknas, istorikas L. Januleviius, bibli- otekininkas P. Zurlys, LPS Druskinink miesto bendrijos „Boiai“ mišrus ansam- blis (Druskinink savivaldybs viešoji bi- blioteka, V. Kudirkos g. 13)
Kovo 30 d. 17.30 val. susitikimas su urnalistu, laid ir rengini vedju Rimu Šapausku (Druskinink jaunimo uimtu- mo centras, Veisiej g. 17)
Balandio 1 d. 18 val. Humoro vaka- ras „Juoko kokteilis”. Dalyvaus Leipa- lingio laisvalaikio sals humoro grup „Pirtis”, Viein bendruomens tea- tro trup, Kalvarijos savivaldybs Juse- vii laisvalaikio sals satyros ir humoro grup „Babcs“ (Leipalingio laisvalaikio sal, Aljos g. 3, Leipalingis)
Balandio 2 d. 15 val. „Labaiteatras“ pristato teatralizuot koncert visai šei- mai „Kai uaugsiu, bsiu...“ (re. A. Sun- klodait). Koncertas – interaktyvus, daly- vaudami spektaklyje-aidime vaikai tarsi „pasimatuoja“ silomas profesijas, su- ino š t visiškai nauja apie jas, taiau svarbiausia, kad iš naujo atranda sen ties: visi darbai yra geri ir garbingi, tik svarbu išsirinkti sau tinkam ir miel. Bi- lieto kaina – 3 Eur, renginio dien – 4 Eur. Bilietus galima sigyti Druskinink kult- ros centre, daugiau informacijos tel. (8 313) 53122 (Druskinink jaunimo uimtu- mo centras, Veisiej g. 17)
Balandio 4 d. 19 val. intelektinis ai- dimas „Auksinis protas“. Registracija tel. 8 646 56003, el. p.: renginiai@juc.lt (Druskinink jaunimo uimtumo centras, Veisiej g. 17)
Edukacin menin amat programa vi- sai šeimai, skirta Šv. Velykoms „Bun- dantys raštai“ (margui daymas vaš- ku, vaško vaki liejimas, verb rišimas, karpiniai): Balandio 4 d. 17.30 val. Lei- palingio laisvalaikio salje; balandio 5 d. 17.30 val. Viein bendruomens centre; balandio 6 d. 17.30 val. Druski- nink kultros centre. Daugiau informaci- jos tel. (8 313) 53122
Balandio 5 d. 11 val. „Boi“ „Kraits“ klubas kvieia Janinos Klimiens velyki- ni suvenyr parodos atidarym (Sociali- ni paslaug centre, Veisiej g. 17)
Balandio 5 d. 16 val. literatrin po- piet ,,Sauls spinduliais alsuojanti k- ryba“, skirta M. Pekauskaits-Šatrijos Raganos 140-j metini sukakiai pa- minti. Renginio vedjos – E. Sidaravi- it ir A. Padegimait (Druskinink sa- vivaldybs viešoji biblioteka, V. Kudirkos g. 13)
Balandio 5 d. 18 val. veiksmo kome- dija „ZERO 3“. Bilieto kaina – 4 Eur, per- kant du iš anksto – 3 Eur. Bilietai par- duodami Druskinink jaunimo uimtumo centre darbo dienomis nuo 10 iki 15 val. (Druskinink jaunimo uimtumo centras, Veisiej g. 17)
„Pirmojo išškio“ U12 LIDL TOP16 krepšinio turnyro, kuriame dalyvaus 16 geriausi Lietuvos moksleivi krepši- nio lygos „Perlas“ dvylikamei berniu- k komand, rungtyns vyks Druskinin- k sporto centro ir „Atgimimo“ mokyklos sporto salse: balandio 7 d. 12.00 val., 14.00 val., 16.00 val.,18.00 val.; balandio 8 d. 10.00 val., 12.00 val., 14.00 val., 16.00 val.; balandio 9 d. 10.00 val., 12.00 val., 14.00 val., 16.00 val.
Parodos Audrons, Bangos ir Sauliaus Lampic-
k krybos darb paroda (Druskinink savivaldybs viešoji biblioteka, V. Kudir- kos g. 13)
Paroda „Druskinink istorija dokumen- tuose“ (Druskinink miesto muziejus, M. K. iurlionio g. 59)
Druskinink M. K. iurlionio meno mo- kyklos V. K. Jonyno dails skyriaus mo- kini tapybos darb paroda „Spalvoti na- tiurmortai“. Mokytojos G. Baublyt ir A. Kaldien (Druskinink savivaldybs viešoji biblioteka, V.Kudirkos g. 13)
Irma Tamuleviien Visuomens sveikatos priei-
ros specialist
Kovo 22 d. buvo minima Pa- saulin vandens diena, kurios tema šiemet – vanduo ir nuo- tekos. Pasaulins vandens die- nos minjim 1992 m. inicija- vo Jungtini Taut Generalin Asamblja. Nuo 1993 m. j glo- boja UNESCO. Lietuvoje ši die- na Aplinkos ministerijos inicia- tyva minima nuo 2000 m.
Minint ši dien Druskinink „Atgimimo“ mokykloje surengta akcija „Be vandens – n dienos!“, kurios tikslas – ugdyti mokslei- vi supratim apie vandens ver- t ir reikšm mogaus gyvenime. Nuo ankstyvo ryto mokyklos foje nuotaik kr spdingi vandens lašai bei iurlenanio vandens garsai. Visi mokyklos vandens maišytuvai „pasipuoš“ vandens lašeliais, ant kuri urašyta vai-
ri taut liaudies išmintis kviet prisiminti apie vandens svarb ir jo teikiam naud. Per ilgsias pertraukas mokyklos foj rinko- si mokiniai. Didiuliame stende jie uraš savo mintis apie van- den, aktyviai dalyvavo visuome- ns sveikatos prieiros speci- alists Irmos Tamuleviiens organizuotoje viktorinoje. Tei- singai atsak „vandens rato“ klausimus, buvo apdovanoti mi- neralinio vandens buteliukais. Pasaulins vandens dienos pro- ga vidiniame mokyklos kieme- lyje po šaltojo sezono vl „atgi- jo“ fontanas. Tikims, kad šios dienos minjimo akcija skatins moksleivius atkreipti dmes vandens reikšm mus supanio- se ekosistemose.
Druskinink savivaldybs visuo- mens sveikatos biuras dkoja UAB „Akvavita“ u param nat- ralaus mineralinio vandens bute- liukais, organizuojant rengin.
Be vandens – n dienos!
Minint Pasaulin vandens dien „Atgimimo“ mokykloje surengta akcija „Be van- dens – n dienos!“/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotrauka
Ilgam laikui išnuomojame apartamentus Kadagi g. 1 B, Druskininkai. Kaina – 1 mn./250 Eur ( kai- n skaiiuotos visos paslaugos: šildymas, vanduo , internetas, tik u elektr viršijus 100 kW, reiks mo- kt papildomai. Tel. 8 677 99229
monei reikalinga (-as) buhalter (-is) dirbti vis darbo dien. Tel. 8 682 22334
Viešbuio „Pušynas“ restoranas silo darb barmenui (-ei)-padavjui (-ai). Tel. 8 656 56501
Brigada greitai ir kokybiškai udengs js stog. Suteikiame garantijas. Tel. 8 655 750705
Pigiai išnuomojamos patalpos, tinkanios komercinei veiklai, Gardino g. 16. Tel. 8 652 39016 Statyb monei reika-
lingi (-os) pagalbiniai darbininkai (-s). Tel. 8 602 00313
Parduodame pušines malkas (neskaldytas).
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 979
Maisto gamybos paslaptimis dalijosi sveias iš Suomijos
Kovo 23 d. Vilniaus irm- n darbo rinkos mokymo centro Druskinink filialo restoran sek- toriaus praktinio mokymo centro virtuvje bei kavinje organizuo- tas profesionalios virtuvs ran- gos pristatymas, mokymai ir de- gustacija. Mokymus praved ir METOS rangos galimybes de- monstravo sveias iš Suomijos – Ander Listra. Remdamasis su- kaupta tarptautine patirtimi ir ilga- meiais profesionaliais gdiais,
Druskinink moni atstovams, sveiams iš kit miest jis papa- sakojo apie naujas maisto gami- nimo technologijas bei su jomis susijusi rang. Mokymuose da- lyvavo savo darbuotoj profesiniu tobuljimu besidomintys verslo atstovai iš Druskinink ir Lazdij bei profesinio mokymo staig at- stovai iš Alytaus, Marijampols, Veisiej ir Daug. Kartu su mo- kym dalyviais buvo gaminami vairs patiekalai. Gamybos metu
sveias pademonstravo rangos panaudojimo galimybes, inovaty- vias funkcijas, renginio dalyviams atskleid daug maisto gamybos paslapi. Charizmatiškasis sve- ias iš Suomijos spinduliavo gera nuotaika ir nustebino dalyvius ir degustuoto patiekalo skoniu, ir naujos informacijos gausa.
Vilniaus irmn darbo rinkos mokymo centro
Druskinink filialo informacija
Gamybos monei UAB „Druskinink Rasa“ rei- kalingi sandlio dar- buotojai (-jos)-kro- vikai. Pageidaujama turti autokrautuvo vai- ruotojo paymjim ir darbo patirties.
Tel. 8 603 37599
Respublikinje angl kalbos olimpiadoje – „Ryto“ gimnazijos moksleivs Indrs Surauits skm
Toks noras kilo dl to, kad par- duotuvse vis pasigendu man tin- kani ir patinkani rb. Esu susikrusi universalios parduotu- vs vizij, kurioje bt rb, kurie tikt visiems. Iš tikrj tai mane viskas domina!
Kaip sak „Ryto“ gimnazi- jos direktor Egidija Vilkien, Indrei puikiai sekasi dauge- lis dalyk: „Ji – universalus, plataus akiraio mogus. In- dr yra gavusi asociacijos „Druskinink klubas“ steig- tas stipendijas – taip vertinti jos mokslo pasiekimai. Šiemet Indr iškovojo antrj viet savivaldybs istorijos olim- piadoje, pernai – treij ma- tematikos olimpiadoje. Ji – ir tinklinink, su komanda tarp- zonini varyb treiosios vie- tos laimtoja. Jei kur dalyvau- ja, tai deda vis savo šird“.
Indrs angl kalbos mokyto- ja N. Guelien sako, kad, dar
besimokydama 9-oje klasje, mergait išsiskyr puikiomis angl kalbos iniomis ir g- diais. „Bdama gabi kalbai, ji neparastai darbšti, siningai ir kruopšiai dirbanti ir klas- je, ir namuose. Jos ingeidu- mas, noras gauti atsakymus kiekvien „kodl“, tikrai atsi- perka ir gerjaniais kalbiniais gdiais, ir angl kalbos inio- mis, ir, inoma, paymiais. In- dr niekada neatsisako padti draugams, yra kukli, bet visa- pusiška asmenyb (maiau jos pieštus portretus FACEBOOK paskyroje. Visiems silau pa- matyti). Indr – puikus pavyz- dys, kad gabumai ir nuoseklus darbas lemia keli skm. Jos laimta 1-oji vieta angl kalbos olimpiadoje – puikus to rody- mas ir pasiekimas, kurio Indr tikrai verta. Ji tikra dovana man ir ms gimnazijai“, – grai odi Indrei negaili jos angl kalbos mokytoja.
Indr buvo apdovanota LR švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu/Asmeninio archyvo nuotrauka
atkelta iš 1 psl.
Druskinink savivaldybs paslaug kis parduoda vairias skaldytas malkas.
Teirautis telefonu: 8 313 58024 arba kreip- tis adresu- Veisiej g. 17, Druskininkai, Druskinink savivaldybs paslaug kis.
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 97 10
Sportas
Pasibaig NBA jaunj krepšinink lygos ( gimusi 2006 m. ir jaunesni) Alytaus-Marijampols zonos 2-ojo etapo vary- bos. Druskinink SC komanda, vadovaujama trenerio Algiman- to Baranausko, pralaimjusi Marijampols ir Alytaus komandoms (41:30,58:37), um treij viet ir tolesn etap nepateko. Ge- rai varybose aid M. Akstinas, S. Damuleviius, D. Rukštelis, D. Glavinskas, V. ogelis, Š. Šimkeviius, M. Plukys. Naudingiausiu turo aidju pripaintas A. Averka.
Kovo 16 dien sporto centre organizuotos Druskinink savivaldy- bs asmenins pasag mtymo varybos. Net 17 mgj aktyviai ir emocingai varsi tarpusavyje – tik po 2 valand temptos kovos paaiškjo nugaltojai. Moter grupje treij viet iškovojo Onut Daugelien, antra liko Elena Mitkien, o varybas laimjo ir pirmj viet um Aldut Šovien. Tarp vyr treij viet iškovojo Sta- nislovas Daugla, antroji vieta atiteko Algimantui Januškai, o nuga- ltoju tapo Algis Daugla. Visus prizininkus apdovanojo ir dalyvius pasveikino Sporto centro rrektorius Vilmantas Matkeviius.
Transporto monei reikalingi vairuotojai
Tel. 8 616 30901
Druskininkuose. Tel. 8 618 53770
IŠPARDAVIMAS Nauji ir naudoti
DVIRAIAI Detals ir aksesuarai. Remontas ir prieira. Dirbame be išeigini.
Šv. Jokbo g. 3, Druskininkai
Informuojame, kad maoji bendrija „Gabentra“, juridinio as- mens kodas 303535865, buveins adresas: Druskinink sav., Viein k., Papario 5-oji g. 7, Lietuvos Respublika, duome- nys apie juridin asmen kaupiami ir saugomi Juridini asme- n registre, pertvarkoma Udarj akcin bendrov „Gaben- tra“. Su dokumentais susipainti galima adresu J. Kubiliaus g. 23, Vilnius, Lietuvos Respublika.
2017 m. kovo 30 d. Savaitrašio Nr. 9711
LAIDOJIMO PASLAUG MON „OKONA“
Teikia tradicines laidojimo ir naujas išankstini laidojimo sutari sudarymo paslaugas. Toki sutari sudarymas suteikia monms ramybs, o mes vykdome apeigas pagal suderintus reikalavimus.
Mus rasite: Veisiej g. 32 Tel. pasiteirauti: 8 687 93372 (vis par)
8 (313) 51138, 8 698 72200
Uuojautos
Jei gilios – jos išlieka, Jei teisingos – jos tampa keliais.
(J. Marcinkeviius)
Bendrijos „Dobilas“ gyventojai
Susimstai prie aminybs slenksio, ji mums išlieka paslaptim gilia. Atjome, pabuvome, išjome,
tokia jau emje mogaus dalia.
Mirus Vytautui Krušui, nuoširdiai ujauiame mon Onut ir sn Roland. Telydi Jus dvasios stipryb.
M. K. iurlionio g. 86 namo, 2 laiptins kaimynai
Skaudi netekties valand, mirus mylimam Tveliui, nuoširdiai ujauiame Rom Bozien.
UAB „Draugysts sanatorija“ darbuotojai
Mirus Jadvygai Savulienei, nuoširdiai ujauiame vyr, dukr Ramun ir sn Mari su šeimomis.
Druskinink g. 10 namo gyventojai
TRAKTORI, SAVAEIGI IR EMS KIO MAŠIN BEI J PRIEKAB TECHNINI APIR 2017 M. GRAFIKAS
Kaip tvarkome atliekas ir kiek u tai mokame? Alytaus regione u komunali-
ni atliek tvarkym vienas nam kis pernai mokjo maiausiai Lietuvoje. Tai paaiškjo, išana- lizavus vis šalies region duo- menis apie komunalini atliek tvarkym. Šie duomenys buvo pateikti ir aptarti Lietuvos regioni- ni atliek tvarkymo centr asoci- acijos surengtoje konferencijoje, kurioje aptartos iedins ekono- mikos uduotys.
Atlikus analiz, paaiškjo, kad Alytaus regionui priklausanio- se savivaldybse vienam nam kiui komunalini atliek tvarky- mas prajusiais metais kainavo 36, 30 Eur per metus. Kit šalies region gyventojams atliek tvar- kymas atsijo gerokai brangiau.
Pagal mokos dyd po Alytaus einaniame Taurags regione u atliek tvarkym vienas nam kis pernai mokjo 43, 77 euro per metus. Brangiausiai komuna- lini atliek tvarkymas kainavo Vilniaus (57, 60 Eur), Utenos (55 Eur) ir Klaipdos (52, 56 Eur) re- gion gyventojams.
Surinkti duomenys rodo, kad sa- vivaldybse, kuriose komuna- lini atliek tvarkym adminis- truoja Alytaus regiono atliek tvarkymo centras (ARATC), vie- no nam kio pajam dalis, ten- kanti atliek tvarkymui, sudar 0, 4 proc. Kituose devyniuose ša- lies regionuose ji siek nuo 0, 49 proc. (Klaipdos regionas) iki 0, 69 proc. (Utenos regionas).