Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-140 „Dėl
Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projekto
Nr. Nuostata Pastabos Siūlomas pakeitimas
1. Pastaba Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų
tvarkos aprašo projektui (Aprašas) visa apimtimi: Apraše
perrašytos / atkartotos Energetikos įstatymo nuostatos, nedetalizuojant
jų įgyvendinimo ir taikymo tvarkos, t. y. Aprašas kaip įgyvendinamasis
teisės aktas neatlieka savo funkcijos.
Pagal dabartinę Aprašo redakciją palikta daug erdvės interpretacijoms,
susijusioms su kitų asmenų teisėmis atliekant ūkio subjekto patikrinimą,
nepaaiškinamos naujai įvestos sąvokos, išplečiamos Komisijos teises
nenumatant jokių ūkio subjektų apsaugos ir rizikų valdymo priemonių
bei palikti kiti netikslumai. Tai akivaizdu, atsižvelgiant į toliau lentelėje
pateikiamas pastabas ir siūlomus pakeitimus. Vadovaujantis Teisės aktų
projektų rengimo rekomendacijų1 9 p., įgyvendinamieji teisės aktai turi
nustatyti teisės akto nuostatų, kurias įgyvendina, įgyvendinimo ar
taikymo tvarką, t. y. poįstatyminiai teisės aktai neturi tiesiog atkartoti
įstatymų nuostatų, nes tokiu atveju, poįstatyminis teisės aktas neatliktų
jokios funkcijos.
Teisingumo ministras yra patvirtinęs Teisinių išvadų dėl norminių teisės
aktų projektų rengimo rekomendacijas2 (Rekomendacijos), kurios
detalizuoja Teisingumo ministerijos poziciją dėl norminių teisės aktų
projektų struktūros ir turinio reikalavimų. Rekomendacijų 15.2.12 p.
imperatyviai numato, kad poįstatyminiame akte draudžiama pažodžiui
atkartoti įstatymuose įtvirtintą reguliavimą, nes poįstatyminiai teisės
aktai turi numatyti įstatymų nuostatų įgyvendinimo ar taikymo tvarką:
„ar numatomas teisinis reguliavimas nekartoja jau įtvirtinto
reguliavimo (pastebėtina, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai
1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1R-168 „Dėl Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo Teisingumo ministerijoje rekomendacijų
patvirtinimo (Dėl Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo)“ (Žin., 2009, Nr. 66-2660; 2010, Nr. 107-5548)
2
turėtų nustatyti tinkamą įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką, o ne
pažodžiui atkartoti įstatymuose įtvirtintą reguliavimą; įstatymų
nuostatų atkartojimas įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose
neatitinka šių teisės aktų esmės ir paskirties, yra netikslingas ir lemia
šių aktų keitimo būtinybę kiekvienu atveju, kai keičiasi įstatymų
nuostatos“.
Taigi, konstatuotina, jog Energetikos įstatymo nuostatų atkartojimas
Aprašo projekte prieštarauja esminiams teisėkūros principams ir
tikslams.
Toks pažodinis Energetikos įstatymo citavimas
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra ydingas keliais aspektais:
Pirma, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina (1995 m. spalio 26 d.
nutarimas), tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą
perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina
ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo
šaltinis – įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti
teisės normų taikymą.
Antra, perkeltos įstatymų nuostatos į įgyvendinamuosius teisės aktus
sukelia neapibrėžtumą šių nuostatų praktinio taikymo metu, kai yra
pakeičiamas įstatymas bet tuo metu dar galioja įgyvendinamojo teisės
akto nepakeistos normos. Tokiu atveju, kuomet valstybės institucijos,
kuri priėmė įgyvendinamąjį teisės aktą, darbuotojai taiko
įgyvendinamojo teisės akto normas, kurios prieštarauja įstatyme
įtvirtintoms, konfliktas tampa neišvengiamas. Akivaizdu, jog tokios
situacijos nenaudingos nei ūko subjektui, nei Komisijai, kuomet abi
patiria didžiulę administracinę naštą, papildomas sąnaudas nuolatiniam
susirašinėjimui, bylinėjimuisi, kuris trunka ilgai ir šiuo atveju kiekvieną
kartą jo rezultatas būtų neprognozuojamas, iki kol nusistovėtų teismų
praktika kiekvienu klausimu
3
2. Aprašo projekto 7 p.:
7. Patikrinimų planas tvirtinamas
kiekvieniems kalendoriniams metams.
Patvirtintas patikrinimų planas, įskaitant
ir Aprašo 8 punkte nustatyto planinio
patikrinimo atlikimo termino pratęsimą,
gali būti keičiamas tik Komisijos
pirmininko ar jo įgalioto asmens
motyvuotu sprendimu, esant Komisijos
įgalioto darbuotojo teikimui. Patvirtintas
patikrinimų planas ir jo pakeitimai
skelbiami Komisijos interneto svetainėje
Aprašo 7 punkte nenumatyti terminai, nustatantys, kada šis planas turi
būti patvirtinamas (pavyzdžiui, ne vėliau nei 3 mėnesiai iki kitų
kalendorinių metų pradžios) ir nėra nurodoma kad šis planas sudaromas
sekančių kalendorinių metų planiniams patikrinimams.
Gali susidaryti situacija, kuomet planinio patikrinimo planas sudaromas
paskutinėmis kalendorinių metų dienomis, o pirmasis planinis
patikrinimas pradedamas iš karto po naujų metų pradžios. Tokiu atveju
būtų neužtikrinta ūkio subjektui, dėl kurio veiklos planinis patikrinimas
atliekamas, tinkamai pasiruošti patikrinimui, skirti pakankamai
žmogiškųjų ir laiko resursų.
Siekiant teisinio aiškumo siūlome Aprašo 7 punktą papildyti.
Aprašo projekto 7 p.:
7. Patikrinimų planas
tvirtinamas kiekvieniems
ateinantiems kalendoriniams
metams ne vėliau nei likus 3
mėnesiams iki ateinančių
kalendorinių metų pradžios.
Patvirtintas patikrinimų planas,
įskaitant ir Aprašo 8 punkte nustatyto
planinio patikrinimo atlikimo
termino pratęsimą, gali būti
keičiamas tik Komisijos pirmininko
ar jo įgalioto asmens motyvuotu
sprendimu, esant Komisijos įgalioto
darbuotojo teikimui. Patvirtintas
patikrinimų planas ir jo pakeitimai
skelbiami Komisijos interneto
svetainėje
3. Aprašo projekto 23 p.:
23. Komisijos įgaliotas
darbuotojas, likus ne mažiau kaip 10
darbo dienų iki planinio patikrinimo
pradžios, raštu informuoja ūkio subjektą,
pateikdamas jam pranešimą apie priimtą
sprendimą atlikti planinį patikrinimą
(toliau – pranešimas), kuriame nurodo
planinio patikrinimo atlikimo pagrindą,
pradžios ir pabaigos datas, dalyką,
preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio
subjektas privalės pateikti Komisijos
įgaliotiems darbuotojams, sąrašą ir šių
Aprašo 23 punktas šiuo atveju nesiderina su Aprašo 6 punktu, kuriame
nurodyta, kad planiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis iš anksto
Komisijos pirmininko patvirtintu patikrinimų planu. Tampa neaišku, ar
Komisijos pirmininkui suteikta teisė jau einamųjų kalendorinių metų
eigoje priimti sprendimą dėl planinio patikrinimo, kuris nebuvo įtrauktas
į tų metų patikrinimų planą, laikantis tik vienos sąlygos – sprendimas
atlikti planinį patikrinimą turi būti priimtas ne vėliau kaip 10 darbo dienų
iki patikrinimo pradžios, ar 23 punkto dalyje „pateikdamas jam
pranešimą apie priimtą sprendimą atlikti planinį patikrinimą“ kalbama
apie priimą sprendimą, kaip apie Komisijos pirmininko įsakymą, kuriuo
buvo patvirtintas metinis planuojamų atlikti patikrinimų planas.
Siekiant teisinio aiškumo siūlome Aprašo 23 punktą papildyti.
Aprašo projekto 23 p.:
23. Komisijos įgaliotas
darbuotojas, likus ne mažiau kaip 10
darbo dienų iki planinio patikrinimo
pradžios, raštu informuoja ūkio
subjektą, pateikdamas jam
pranešimą apie priimtą sprendimą
atlikti planinį patikrinimą (toliau –
pranešimas), kuriame nurodo
planinio patikrinimo atlikimo
pagrindą, pradžios, kuri negali būti
ankstesnė nei metiniame
patikrinimų plane nurodyta data, ir
pabaigos datas, dalyką, preliminarų
4
dokumentų pateikimo terminą (jeigu tokių
dokumentų yra)
Taip pat Aprašo 23 p. nenurodo jokios minimalaus termino, kurį gali
nurodyti Komisija dokumentų pateikimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome šį
punktą pakoreguoti.
dokumentų, kuriuos ūkio subjektas
privalės pateikti Komisijos
įgaliotiems darbuotojams, sąrašą ir
šių dokumentų protingą,
atsižvelgiant į prašomų pateikti
dokumentų apimtį, senumą, tačiau
ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, pateikimo terminą (jeigu tokių
dokumentų yra).
4. Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.1. pagal Energetikos įstatymo
ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų
nustatytas sąlygas ir procedūras gauti
visą patikrinimui atlikti būtiną ir
reikalingą informaciją, duomenis,
dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje
laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir
išrašus;
31.2. gauti žodinius ir rašytinius
paaiškinimus iš asmenų, susijusių su
tikrinamos energetikos įmonės veikla,
reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos
patalpas duoti paaiškinimų;
Komisijos teisė reikalauti informacijos ir duomenų yra ribota
Komisijai priskirtų ir įgyvendinamų funkcijų bei atliekamo
patikrinimo tikslų (objekto) apimtimi
Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 str. 1 p. įtvirtina, jog viešojo
administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi
būti nustatyti teisės aktuose. Todėl Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos (Komisija) pirmininkas turi teisę inicijuoti
reguliuojamų veiklų patikrinimus tik atliekamų Komisijai įstatymais
pavestų funkcijų apimtyje, t. y. atlikti patikrinimus tik reguliuojamų
veiklų apimtyje. Taigi, pirma, Komisijos teisė atlikti patikrinimus,
įskaitant ir reikalauti informacijos, yra ribota reguliuojamos veiklos
apimtimi (Energetikos įstatymo 241 str. 1 d., Aprašo 4 p. ir 5 p.).
Antra, todėl ir Tikrinimo komisija gali reikalauti tik su tikrinama
reguliuojama veikla susijusios informacijos ir duomenų, t. y. Komisijos
pirmininkė patikrinimo apimtyje negali suteikti platesnių įgaliojimų
Tikrinimo komisijai, nei kad įstatymais nustatytos Komisijos funkcijos
(VAĮ 3 str. 1 d.).
Trečia, Tikrinimo komisijos teisę reikalauti duomenų, taip pat, riboja
Komisijos pirmininko įsakyme nustatyti patikrinimo tikslai, t. y.
Tikrinimo komisija turi teisę iš energetikos įmonės reikalauti tik su
patikrinimo tikslu susijusios informacijos (Aprašo 23 p. ir 29 p.).
Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.1. pagal Energetikos
įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų
teisės aktų nustatytas sąlygas ir
procedūras gauti su patikrinimo
tikslais susijusią ir visą patikrinimui
atlikti būtiną ir bei reikalingą
informaciją, duomenis, dokumentus
(neatsižvelgiant į tai, kokioje
laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir
išrašus, išskyrus atvejus, kai tokios
informacijos konfidencialumas yra
užtikrinamas specialiomis įstatymų
nuostatomis (pavyzdžiui,
Advokatūros įstatyme ir pan.);
31.2. gauti su patikrinimo
tikslais susijusius žodinius ir
rašytinius paaiškinimus iš asmenų,
susijusių su tikrinamos energetikos
įmonės veikla, reikalauti, kad jie
atvyktų į Komisijos patalpas duoti
paaiškinimų, išskyrus atvejus, kai
tokios informacijos
5
Ketvirta, Energetikos įstatymas ar Aprašas negali būti aiškinamas taip,
kad Komisija turi teisę reikalauti pateikti duomenis, susijusius su
advokato ir kliento paslaptimi, kurios konfidencialumą garantuoja
Advokatūros įstatymas, t. y. Komisija negali ir reikalauti susipažinti su
kliento ir advokato susirašinėjimo turiniu, ar vertinti jį.
Penkta, tiek VAĮ 364 str. 6 d., tiek Aprašo 23 p., tiek Šilumos ūkio
įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. numato, jog patikrinimų metu institucija apie
visus savo reikalavimus pateikti informaciją privalo informuoti
energetikos įmonę ne anksčiau nei prieš 10 d. d. terminą. Tai yra,
pirminis preliminarus teiktinų dokumentų sąrašas pateikiamas kartu su
Komisijos pirmininko įsakymu inicijuoti patikrinimo veiksmus.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, energetikos įmonė turi
pasirengti patikrinimui, pagal patikrinimo tikslus paskirti žmogiškuosius
išteklius, atsakingus už tikrinamą sritį, surinkti preliminarius duomenis,
atlikti kitus parengiamuosius darbus.
Todėl, siekiant užtikrinti mažiausios administravimo naštos,
efektyvumo, objektyvumo ir skaidrumo principų laikymąsi, turėtų būti
sukonkretinta, jog visa patikrinimui būtina prašoma informacija privalo
būti kildinama iš patikrinimo tikslų, griežtai apibrėžtų Komisijos
pirmininko įsakyme.
Siūlomas Aprašo nuostatos patikslinimas užtikrintų ir VAĮ 3 str. 1 p. bei
4 p. įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia
principus. Kitu atveju, Tikrinimo komisija prašydama aiškiai ne su
patikrinimo tikslais susijusios informacijos, viršytų Komisijos
pirmininko įsakymu suteiktus įgaliojimus ir nepagrįstai didintų
administracinę naštą įmonei.
Šis pakeitimas, taip pat, užkirstų kelią situacijoms, kai Komisija
reikalaudavo akivaizdžiai ne su atliekamu patikrinimu susijusių
duomenų, o parengus patikrinimo išvadas, jų net neįtraukė į oficialias
konfidencialumas yra užtikrinamas
specialiomis įstatymų nuostatomis
(pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme ir
pan.);
6
patikrinimo akto išvadas, bet apie tokių išvadų turinį informavo kitą
trečiąjį privatų asmenį.
5. Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.3. gauti patikrinimui atlikti
būtiną informaciją ir dokumentus, jų
kopijas apie juridinių asmenų turtą ir
pajamas, ūkines, finansines ir kitas
operacijas iš valstybės ir savivaldybės
institucijų, taip pat iš Lietuvos banko,
komercinių bankų ir kitų kredito bei
finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir
fizinių asmenų, nepaisant to, ar
informacija laikoma konfidencialia, ar
nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės
ar kitų juridinių asmenų valdomų ar
tvarkomų registrų ar duomenų bazių;
Komisijos teisė reikalauti informacijos apie tikrinimą įmonę iš kitų
juridinių ar fizinių asmenų yra riboja ir kitais specialiais įstatymais
Aprašo 31.3 p. numato Komisijai teisę iš kitų institucijų, fizinių ar
juridinių asmenų gauti bet kokius duomenis ir informaciją. Informacijos
reikalavimas iš kitų asmenų yra ribotas ne tik šių Pastabų 4 p.
išdėstytomis nuostatomis, bet ir kitų specialių įstatymų, ribojančių
Komisijos teisę į informaciją.
Pažymėtina, jog įstatymai negali prieštarauti tarpusavyje, ar
aukštesniems teisės aktams, arba Energetikos įstatymo nuostatos negali
būti aiškinami taip, jog jos prieštarautų, pavyzdžiui, Advokatūros
įstatymui (advokato profesinė paslaptis) ar Baudžiamojo proceso
kodeksui (ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) ir pan.
Energetikos įstatymas ar Aprašas negali būti aiškinamas taip, kad
Komisija turi teisę kreiptis į advokatą ir reikalauti pateikti duomenis,
kurie buvo surinkti apie reguliuojamą įmonę atliekant advokato
profesines pareigas (Advokatūros įstatymo 45-46 str.). Taip pat,
Komisija negali reikalauti susipažinti su kliento ir advokato
susirašinėjimu bei jį vertinti. Taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso
177 str. numato aiškias sąlygas, kada ikiteisminio tyrimo duomenys gali
būti skelbtini.
Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.3. gauti su patikrinimo
tikslais susijusią bei patikrinimui
atlikti būtiną informaciją ir
dokumentus, jų kopijas apie juridinių
asmenų turtą ir pajamas, ūkines,
finansines ir kitas operacijas iš
valstybės ir savivaldybės institucijų,
taip pat iš Lietuvos banko,
komercinių bankų ir kitų kredito bei
finansų įstaigų, auditorių, kitų
juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant
to, ar informacija laikoma
konfidencialia, ar nelaikoma, gauti
informaciją iš valstybės ar kitų
juridinių asmenų valdomų ar
tvarkomų registrų ar duomenų bazių,
išskyrus atvejus, kai tokios
informacijos konfidencialumas yra
užtikrinamas specialiomis įstatymų
nuostatomis (pavyzdžiui,
7
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome numatyti, jog privalo būti
atsižvelgiama į specialiuose įstatymuose numatytus ribojimus Komisijai
susipažinti su energetikos įmonės duomenimis, t. y. Komisija neturi
absoliučios teisės reikalauti bet kokios informacijos iš energetikos
įmonės (kas Komisijos patikrinimų organizavimo praktikoje buvo
bandoma daryti, reikalaujant susipažinti su advokato suteiktų paslaugų
apimtimi ir turiniu). Todėl Aprašas, kaip poįstatyminis teisės aktas,
turėtų detalizuoti įstatymo nuostatas tokiu būdu, kad būtų laikomasi ir
kitų įstatymų ar pagrindinių asmenų teisių numatytų Konstitucijoje,
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje
(EŽTK) ir kituose specialiuose teisės aktuose. Siūlytina nenumatyti
baigtinio sąrašo, kadangi visų specialių įstatymų yra neįmanoma ir
nelogiška išvardinti.
Be to, iš kitų juridinių ar fizinių asmenų prašomos informacijos turinys
neturi ir negali viršyti to, kas yra numatyta patikrinimo tiksle
(papildomai žiūrėti šių Pastabų 4 p.).
Advokatūros įstatyme, Baudžiamojo
proceso kodekse ir pan.);
6. Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.4. pagal patikrinimo medžiagą
iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
Komisija privalo garantuoti aukštą patikrinimo išvadų
objektyvumo ir nepriklausomumo standartą
VAĮ 3 str. 1 p. įtvirtina įstatymo viršenybės principą, kuris numato, kad
viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį
administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti
VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus.
Pažymėtina, jog Komisija yra profesionalus ex-ante reguliuotojas,
kuriam Energetikos įstatyme yra įtvirtintos visos teisės ir numatytas
būtinas finansavimas, visoms Komisijai priskirtoms funkcijoms atlikti.
Energetikos įstatymo 8 str. 1 d. numato, Komisija yra ES teisės aktuose
numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, kurios nepriklausomumo
sąlygos (narių rinkimas, finansavimas, darbuotojų nepriklausomumas,
Aprašo projekto 31 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.4. pasitelkti valstybines
viešojo administravimo ekspertizės
įstaigas, jei Komisija neturi
specialių žinių, kurios yra būtinos
surinktos patikrinimo medžiagos
įvertinimui.
8
nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, draudimas verstis kita veikla
ir kt. reikalavimai) yra perkeltos iš 2009/72/EB ir 2009/73/EB Direktyvų
į nacionalinę teisę. Energetikos įstatymo 8 str. 17 d. Komisijai atliekant
funkcijas įpareigoja Komisiją laikytis visų ES teisės aktų, Energetikos
reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) ir Europos
Komisijos sprendimų (baigtinis sąrašas).
Energetikos įstatymo 8 str. 11 d. 1 p. numato, kad Komisija atlikdama
savo funkcijas yra nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veikia
nepriklausomai nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens. Šio
straipsnio 11 d. 3 p. numatyta, kad Komisija priima sprendimus
savarankiškai nepriklausomai nuo jokios privačios įmonės, įstaigos ar
organizacijos, išskyrus 8 str. 17 d. nurodytas organizacijas (t. y. ACER
ir Europos Komisiją).
ES teisė išskirtinai apibrėžia nacionalinių reguliavimo institucijų
nepriklausomumo kriterijus (tiek finansavimo, tiek įtakos iš valstybinių
ir privačių subjektų, tiek rinkos atžvilgiu), darbuotojų nepriklausomumą,
draudimą išskaidyti, dubliuoti ar perleisti Komisijos funkcijas kitoms
institucijoms ar privatiems asmenims, draudimą nariams ir
darbuotojams užsiimti kita veikla, draudimą išdalinti Komisijos
funkcijas kitiems subjektams ir pan., nes tokiu būdu nebūtų užtikrinama,
jog Komisija ir jos darbuotojai veikia ir priima sprendimus
savarankiškai, nepriklausomai ir skaidriai.
Taigi, Pirma, Apraše neapibrėžta „ekspertizės įstaigos“ sąvoka, t.y.
kokios ekspertizės įstaigos gali teikti išvadas, kokie reikalavimai ir
kriterijai keliami šioms įstaigoms. Paliekant tokį neapibrėžtumą, kyla
rizika, jog išvadas teiks nekvalifikuotos, neturinčios reikiamos
kompetencijos įmonės, kurių kontrolės mechanizmas nei Energetikos
įstatyme nei Apraše nenustatytas. Tokiu atveju gali kilti pagrįsta abejonė
dėl išvadų pagrįstumo ir objektyvumo, tuo tarpu ūkio subjektui
nenumatytos jokios galimybės apsaugoti savo interesus ir teises į
teisingą patikrinimą.
9
Antra, Apraše nedetalizuota, kokiais atvejais ekspertizės įstaigos gali
būti pasitelkiamos. Esant tokiam abstrakčiam reglamentavimui,
Komisijai būtų sudaroma galimybė perleisti bet kokių savo funkcijų
vykdymą kitiems asmenims, t.y. telktis trečiuosius asmenis ne tik,
tokioms užduotims, kurių pati Komisija negali įvykdyti dėl specifinių ne
jos kompetencijai priskirtų žinių neturėjimo, bet ir bet kokiu kitu atveju,
kaip pavyzdžiui neturint pakankamai žmogiškųjų resursų (ką Komisija
privalo užtikrinti), ar pakankamos kompetencijos Komisijos priskirtiems
klausimams spręsti Komisijos narių, darbuotojų (ką Komisija taip pat
turi užtikrinti), kas iš esmės prieštarautų viešo administravimo
principams. Sutiktina, kad Komisija negali atlikti itin specifinių žinių
reikalaujančių tyrimų, pavyzdžiui, parašo tikrumo, dokumentų
klastojimo ir pan. Tačiau Komisijos, kaip įstaigos, tikslui ir apskritai
egzistavimui visiškai prieštarauja pozicija, jog ne Komisija, o kiti
asmenys, galėtų atlikti Komisijos reguliuojamos ir prižiūrimos veiklos,
ir ją pagrindžiančių dokumentų / duomenų ir pan. , patikrinimą.
Trečia Komisija Apraše nenumatė jokių priemonių, kaip bus
užtikrinama, kad pasitelkti tretieji asmenys, kurių išvada gali būti
remiamasi rengiant patikrinimo išvadas, neturi jokių kitų privačių
interesų, yra objektyvūs ir nepriklausomi, nekyla interesų konfliktai ir
pan. Šiuo atveju, svarbu numatyti kitos šalies teisę pareikšti nušalinimą
pasirinktai ekspertizės įstaigai ar konkrečiam ekspertui, jeigu aukščiau
aptartos aplinkybės paaiškėtų, dėl ko kiltų pagrįstų abejonių ekspertizės
išvados patikimumu.
Apibendrinant, kadangi minėta Komisijos teisė yra įtvirtinta įstatyminiu
lygiu, Komisija Apraše privalo nustatyti aiškius kriterijus, kokiais
išimtiniais atvejais galima pasitelkti ekspertines įstaigas ir kaip bus
atrenkamos ekspertizės įstaigos, kad jos atitiktų identiškus Komisijai
keliamus nepriklausomumo, objektyvumo reikalavimus. Todėl,
siūlytina sukonkretinti „įstaigos“ sąvoką, numatant „viešo
administravimo ekspertizės įstaiga“, t.y. ne privatūs asmenys, taip pat
10
konkretizuoti tokių įstaigų pasitelkimo atvejus ir rizikų dėl tokių įstaigų
šališkumo valdymo mechanizmą.
Kitu atveju, nesutinkant su siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant, kad
lygiaverčiai Komisijai taikomi reikalavimai yra taikomi ir teismo
ekspertams (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str.), siūlytina Komisijai
sudaryti galimybes pasitelkti tik ekspertizės įstaigas, kuriose dirba
ekspertai, atitinkantys Teismo ekspertizės įstatyme ekspertams
keliamus reikalavimus.
7. Aprašo projekto 31 p. ir 32 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.5. patikrinimui atlikti pasitelkti
specialistų ir ekspertų;
31.6. sudaryti sutartis su audito
įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais
asmenimis, kurių paslaugomis Komisija
naudosis atlikdama patikrinimą;
<...>
32.4. pasitelkti Aprašo 31.5 ir 31.6
papunkčiuose nurodytus asmenis
patikrinimo veiksmams atlikti;
Komisija privalo garantuoti aukštą patikrinimo išvadų
objektyvumo ir nepriklausomumo standartą
Atsižvelgiant į šių Pastabų 6 p. nurodytus argumentus, trečiųjų asmenų
pasitelkimas pats savaime kelia pagrįstų abejonių:
- ar trečiųjų asmenų pasitelkimas reiškia, kad Komisija neturi
pakankamai specialistų, ar neturi kompetentingų specialistų,
kurie galėtų atlikti patikrinimus;
- kaip Komisija užtikrins, jog pasitelkti asmenys atitinka
identiškus Komisijai keliamus objektyvumo, nešališkumo,
skaidrumo reikalavimus, t. y. kaip Komisija užtikrins, kad
pasitelkti specialistai neturės jokių privačių interesų;
ar Komisija, kuriai įstatymas numato prievolę apsirūpinti visais
reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais resursais reguliuojamoms
veikloms prižiūrėti, neviršija jai nustatytos kompetencijos atlikti
reguliatoriaus funkcijų, jei samdo asmenis tos srities, kurios specialistų
ji neturi.
Pirma, kaip nurodyta ir 6 p. pastabose, 31.5 p. numatytų ekspertų ir
specialistų sąvoka taip pat liko neapibrėžta. Pagal dabartinį
reglamentavimą, bet koks asmuo, pasivadinęs ekspertu ar specialistu, ar
kurį Komisija savo nuožiūra laikys specialistu, turės Komisijos nariams
suteiktas teises, tačiau ne atsakomybę ir pareigą atitikti objektyvumo,
nešališkumo, skaidrumo reikalavimus.
Aprašo projekto 31 p. ir 32 p.:
31. Atlikdama patikrinimus,
Komisija turi teisę:
31.5. konkretiems su
patikrinimu susijusioms užduotims
atlikti pasitelkti kitų valstybinių
institucijų specialistus ir ekspertus,
jei Komisija neturi reikiamos
kompetencijos/ žinių specialistų;
31.6. sudaryti sutartis su
audito įmonėmis, kitais juridiniais ar
fiziniais asmenimis, kurių
paslaugomis Komisija naudosis
atlikdama patikrinimą. Komisija turi
teisę pasitelkti asmenis, jei Komisijai
trūksta specialių žinių ar
kompetencijos, ir gali pasitelkti tik
tuos asmenis, kuriems įstatyminiu
lygiu yra keliami padidinti,
nešališkumo, objektyvumo ir
skaidrumo reikalavimai;
11
Antra, kadangi Komisijos teisė yra įtvirtinta įstatyminiu lygiu, Komisija
Apraše privalo nustatyti aiškius kriterijus, kokiais išimtiniais atvejais
galima pasitelkti ekspertus, specialistus ar kitus privačius asmenis ir kaip
bus jie atrenkami, kad atitiktų Komisijai keliamus nepriklausomumo,
objektyvumo reikalavimus. Todėl siūlytina sukonkretinti „specialistų ir
ekspertų“ sąvoką, konkretizuoti jų pasitelkimo atvejus ir kriterijus.
Trečia, siekiant užtikrinti minėtų standartų laikymąsi, Komisijai turėtų
būti suteikiama teisė pasitelkti tik tokius asmenis, kuriems įstatymai
kelia padidintus skaidrumo, nešališkumo ir nepriekaištingos reputacijos
reikalavimus, pvz., auditoriams, advokatams, antstoliams ir pan.
Ketvirta, Komisija Apraše nenumatė jokių priemonių, kaip bus
užtikrinama, kad pasitelkti tretieji asmenys, neturi jokių kitų privačių
interesų, yra objektyvūs ir nepriklausomi, nekyla interesų konfliktai ir
pan. Šiuo atveju, svarbu numatyti kitos šalies teisę pareikšti nušalinimą
pasirinktam ekspertui ar specialistui, jeigu aukščiau aptartos aplinkybės
paaiškėtų.
Papildomai pažymėtina, kad VAĮ 5 skirsnis numato konkrečius
ribojimus ir sąlygas, kada institucija gali kreiptis tarnybinės pagalbos į
kitas institucijas. Taigi, Komisija privalo numatydama atvejus, kada gali
pasitelkti iš kitų institucijų specialistus ar ekspertus, privalo vadovautis
ir VAĮ 5 skirsnio nuostatomis.
Kitu atveju, nesutinkant su siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant, kad
lygiaverčiai Komisijai taikomi reikalavimai yra taikomi ir teismo
ekspertams (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str.), siūlytina Komisijai
sudaryti galimybes pasitelkti tik ekspertizės įstaigas, kuriose dirba
ekspertai, atitinkantys Teismo ekspertizės įstatyme ekspertams keliamus
reikalavimus.
12
8. Aprašo projekto 32 p.:
32. <...> Tikrinimo komisijos
vadovas ir nariai, užtikrindami jiems
pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą
atliekant patikrinimus, turi šias teises,
kurias įgyvendina Komisijos vardu:
32.1. nekliudomai įeiti į
energetikos įmonių ir kitų juridinių
asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją
ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių
asmenų darbo metu, <...>.
Apraše privalo būti detalizuojamos konkrečios Tikrinimo komisijos
teisės, pareigos ir sąlygos, kai Tikrinimo komisija atlieka
patikrinimo veiksmus energetikos į patalpose ar teritorijoje
Energetikos įstatymo 241 str. 2 d. 1 p. numatyta bendra Tikrinimo
komisijos narių teisė patekti į energetikos įmonės patalpas ir atlikti
patikrinimo veiksmus.
EŽTK 8 str. garantuoja žmogaus (inter alia juridinio asmens) teisę į
privatumą, į būsto ir susirašinėjimo slaptumo neliečiamumą. Panašia
apimtimi asmens teisių apsauga numatyta ir Konstitucijos 24 str. Šios
teisės apribojimas ir valdžios institucijų kišimasis į naudojimąsi šia teise
galimas tik įstatymo numatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje
visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės
gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar
nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių
teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Teisės į būsto neliečiamumą apribojimas įstatymais numatytais atvejais
galimas tik tokius veiksmus sankcionavus teismams, taip pat
pabrėžiamas reikalavimas įtvirtinti suinteresuotų asmenų teisę apskųsti
sprendimą inicijuoti patikrinimą. Šią poziciją patvirtina viena naujesnių
bylų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) – 2014-10-02 EŽTT
sprendimas byloje Delta Pekárny A.S. prieš Čekijos Respubliką.
Delta Pekarny iniciavo bylą EŽTT. EŽTT byloje jie teigė, kad Čekijos
konkurencijos institucijos atliekamas patikrinimas įmonės patalpose
pažeidė jos teisę privatumą EŽTK 8 str. prasme, kuris kaip tik ir riboja
valstybės institucijų kišimąsi į asmens (inter alia juridinio asmens)
privatumą. EŽTT Delta Pekarny byloje analizavo, ar „šalies ekonominės
gerovės interesai“, kuriuos atlikdama patikrinimą gynė konkurencijos
institucija ribodama teisę į privatumą yra „būtini demokratinėje
visuomenėje“. Pirmiausia, EŽTT akcentavo, kad patikrinimas nebuvo
sankcionuotas teismų, bet tik pačios institucijos atliekančios
Aprašo projekto 32 p.:
32. <...> Tikrinimo komisijos
vadovas ir nariai, užtikrindami jiems
pavestų uždavinių ir funkcijų
vykdymą atliekant patikrinimus, turi
šias teises, kurias įgyvendina
Komisijos vardu:
32.1. nekliudomai įeiti į
energetikos įmonių ir kitų juridinių
asmenų naudojamas patalpas ar
teritoriją ir atlikti patikrinimo
veiksmus juridinių asmenų darbo
metu, nurodytus šio Aprašo 32.2,
32.5 ir 32.6 papunkčiuose, ar kitus
veiksmus, jei yra gautas energetikos
įmonės atstovų sutikimas, <...>.
13
patikrinimą, kuri ir pati sprendė dėl patikrinimo reikiamumo, apimties ir
deleguotų tikrintojų. Pažymėtina, kad bylos atveju institucija apsiribojo
tik formaliais įstatyme numatytais pagrindais inicijuoti patikrinimą ir
juos pacitavo.
EŽTT nagrinėdamas bylas susijusias su EŽTK 8 str. pabrėžė, kad šio
straipsnio išimtys: (i) neturi suteikti institucijoms teisės viršyti savo
įgaliojimus bei (ii) veiksmai, atliekami šių išimčių pagrindu, turi būti
griežtai kontroliuojami teismo.
EŽTT Byloje Khan prieš Jungtinę Karalystę pabrėžė, kad „vidaus teisė
turi nustatyti apsaugą nuo savavališkų veiksmų, pažeidžiančių 8
straipsnį“, t.y. įstatymai privalo aiškiai nustatyti kokias atvejais ir
kokiomis sąlygomis veiksmai, apribojantys EŽTK 8 str. teises, gali būti
panaudoti. Šie reikalavimai yra nustatyti, siekiant, kad kiekvienas
žmogus ar juridinis asmuo galėtų numatyti savo veiksmų pasekmes ir
žinotų, kokias įstatymuose nustatytas priemones gali valstybės
institucijos panaudoti prieš jį.
EŽTK 8 str. išimtys, ypač susijusios su krata ar poėmiu, turi atitikti
Heino prieš Suomiją byloje nustatytus reikalavimus: (i) veiksmai turi
būti iš anksto sankcionuoti teismo, (ii) arba po įvykusio fakto turi būti
prieinama efektyvi teisminė kontrolė („ex post factum“).
EŽTK 13 str. nustato teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir
pabrėžia, kad: “kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje
Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės
gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai
nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias
pareigas.”
EŽTT byloje De Souza Ribeiro prieš Prancūziją nustatė, kad teisinės
gynybos priemone yra veiksminga, kai „teisinė gynybos priemonė,
14
pagal 13 straipsnį, turi būti prieinama tiek praktiškai, tiek ir nustatyta
įstatymuose“.
Svarbu pažymėti, kad net ikiteisminio tyrimo pareigūnai, antstoliai,
kuriems yra pavestos teisingumo vykdymo funkcijos, neturi teisės be
teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro) sprendimo patekti į
asmens būstą (juridinio asmens patalpas). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų
veiksmų atžvilgiu baudžiamajame procese numatytos kaltinamo asmens
teisės, t.y. teisė į gynybą, teisė neteikti informacijos ir neduoti parodymų
prieš save, teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus bei
sprendimus ir pan. (Baudžiamojo proceso kodekso 21 str. 4 d.).
Todėl Aprašo projektu įtvirtinant Energetikos įstatymo pakeitimą,
kuriuo suteikiama teisė Komisijai (jos darbuotojams), kuri yra tik
priežiūros organas, patekti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir /
ar teritoriją be teismo sprendimo, ir nenumatant konkrečių kriterijų ir
sąlygų atlikti bet kokius veiksmus, kurie susiję su patikrinimu,
akivaizdžiai pažeidžiamas Konstitucijos ir EŽTK nuostatos, nes tokių
veiksmų efektyvi teisminė kontrolė yra neįmanoma, nes nėra įtvirtintas
galutinis ir aiškus veiksmų sąrašas, t. y. iš pateikto reguliavimo
neįmanoma nustatyti, kokias įstatymuose nustatytas priemones Komisija
gali panaudoti prieš energetikos įmonę.
Taigi, siekiant, kad Aprašo nuostata atitiktų EŽTK, Konstituciją ir EŽTT
praktiką, jame turi būti numatyta, kokius konkrečiai veiksmus gali atlikti
Komisijos darbuotojai patekę į energetikos įmonės patalpas. Taip pat,
Aprašo projekte įtvirtinant Energetikos įstatymo pakeitimus turi būti
numatyta efektyvi ir praktiškai prieinama teisminė priežiūra, kuri spręstų
klausimus dėl patikrinimo teisinių pagrindų, tikslų, apimties, laikotarpio,
bei efektyvi teismų priežiūra dėl patikrinimo būtinumo ir
proporcingumo. Šiuo atveju, teisės aktai vienareikšmiškai nurodo, kad
sprendimas atlikti planinius patikrinimus nėra skundžiamas (VAĮ 364 str.
15 d.), todėl nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos galima atlikti
15
patekus į energetikos įmonės patalpas būtų pažeidžiami EŽTK ir
Konstitucijos saugomi gėriai – teisė į nuosavybės neliečiamumą.
9. Aprašo projekto 32 p.:
32. <...> Tikrinimo komisijos
vadovas ir nariai, užtikrindami jiems
pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą
atliekant patikrinimus, turi šias teises,
kurias įgyvendina Komisijos vardu:
32.3. patikrinimo metu naudoti
technines priemones;
Apraše privalo būti detalizuojamos konkrečios Tikrinimo komisijos
teisės, pareigos ir sąlygos naudoti technines priemones atliekamo
energetikos įmonės patikrinimo metu
Tokia nuostata yra nesuderinama su kituose teisės aktuose numatytais
techninių priemonių naudojimo ir jų metu gautų dokumentų
(informacijos) apsaugos reikalavimams ir tvarka. Todėl Aprašo 32.3
papunktyje turi būti įtvirtinta, kad Komisija (jos darbuotojai) turi teisę
laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos naudoti technines priemones.
Pirma, techninių priemonių naudojimas yra reglamentuotas, pvz.
Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme.
Nurodytuose teisės aktuose, atsižvelgiant į naudojamas technines
priemones ir atvejus, kada jos naudojamos, yra įtvirtinta, kad tam tikrais
atvejais naudojant technines priemones yra būtina teismo sankcija (pvz.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo techninių priemonių naudojimas
specialia tvarka, įstatymo 10 str.). Minėti teisės aktai, taip pat, numato
atskirus reikalavimus, kaip turi būti fiksuojamas techninių priemonių
panaudojimas, kaip turi būti elgiamasi su techninių priemonių
panaudojimo metu gauta informacija (reikalavimai informacijos
apsaugai ir / ar sunaikinimui) ir pan. Todėl Aprašo projektu siūlomais
Energetikos įstatymą įgyvendinančiais pakeitimais galima numatyti, kad
Aprašo projekto 32 p.:
32. <...> Tikrinimo komisijos
vadovas ir nariai, užtikrindami jiems
pavestų uždavinių ir funkcijų
vykdymą atliekant patikrinimus, turi
šias teises, kurias įgyvendina
Komisijos vardu:
32.3. laikydamiesi
specialiuose įstatymuose nustatytos
tvarkos patikrinimo metu naudoti
technines priemones;
16
techninės priemonės bus naudojamos bet kokiu būdu ir tvarka, nepaisant
kituose įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir tvarkos.
Antra, tai, kad techninės priemonės patikrinimo metu gali būti
naudojamos tik laikantis kitų teisės aktų numatytų reikalavimų,
įtvirtinama ir kituose sektoriuose, reglamentuojančiuose analogiškus
santykius. Pvz. Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 11 p., Elektroninių
ryšių įstatymo 73 str. 1 d. 8 p. numato, kad atitinkamos institucijos
tyrimo metu gali laikydamosi įstatymų nustatytos tvarkos naudoti
technines priemones.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Aprašo projekte, įtvirtinančiame Energetikos
įstatymo 241 str. 2 d. 3 p. įgyvendinimą, turi būti numatyta, kad
Komisijos įgalioti darbuotojai turi teisę naudoti technines priemones
„laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos“.
10. Aprašo projekto 32 p.:
32. <...> Tikrinimo komisijos
vadovas ir nariai, užtikrindami jiems
pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą
atliekant patikrinimus, turi šias teises,
kurias įgyvendina Komisijos vardu:
32.7. savo funkcijoms vykdyti
teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti
teisėsaugos institucijas.
Tik įstatyminiu lygiu gali būti numatoma teisė patekti į energetikos
įmonės patalpas, atlikti kratas ar poėmius, vykdyti slaptą sekimą
arba pasiklausyti pokalbių ar perimti korespondenciją.
Teisėsaugos institucijų sąvoka yra labai plati. Šiuo atveju nėra aišku,
apie kokias institucijas kalbama, ar apie policiją, ar ikiteisminio tyrimų
institucijas, taip pat nėra aišku, kokiems veiksmas gali būti pasitelktos
šios institucijos.
Toks neaiškumas yra netoleruotinas, kadangi nėra aišku ir suprantama,
kokioms Komisijos funkcijoms vykdyti reikėtų pasitelkti teisėsaugos,
įskaitant ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios veikia Baudžiamojo
proceso kodekso sąlygomis ir pagrindais.
Atitinkamai, jei Komisija įžvelgia atvejų, kai jos funkcijoms vykdyti yra
reikalingos teisėsaugos institucijos, ši Aprašo nuostata turėtų būti
tikslinama, numatant konkrečias sąlygas ir atvejus, kada Komisija turi
teisę jos funkcijų vykdymui pasitelkti teisėsaugos pagalbą (pvz., pagalba
Aprašo projekto 32 p.:
32.7. savo funkcijoms vykdyti
teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti
teisėsaugos institucijas. Teisėsaugos
institucijos gali būti pasitelkiamos
tik užtikrinti patekimą į energetikos
įmonę ir surasti, ar atvesdinti
asmenis į Komisiją, paaiškinimų
pateikimui.
Arba
32.7. gavus teismo leidimą
savo funkcijoms vykdyti teisės aktų
nustatyta tvarka pasitelkti
teisėsaugos institucijas.
17
įsiveržiant į energetikos įmonių patalpas, pagalba atvesdinant asmenis į
Komisiją ir pan.).
Kitu atveju, jei tai būtų susiję su pokalbių pasiklausymu ar
korespondencijos perėmimu, ar asmenų slaptu sekimu, būtų pažeistas
EŽTK 8 str. nuostata dėl būsto neliečiamumo ir susirašinėjimo slaptumo,
numatanti, kad tik įstatymai privalo aiškiai nustatyti kokias atvejais ir
kokiomis sąlygomis veiksmai, apribojantys EŽTK 8 str. teises, gali būti
panaudoti. Šie reikalavimai yra nustatyti, siekiant, kad kiekvienas
žmogus ar juridinis asmuo galėtų numatyti savo veiksmų pasekmes ir
žinotų, kokias įstatymuose nustatytas priemones gali valstybės
institucijos panaudoti prieš jį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlytina Aprašo projekte atitinkamai
numatyti baigtinį sąrašą atvejų, kada teisėsaugos institucijos gali būti
pasitelkiamos.
Kitu atveju, siūlome numatyti, jog teisėsaugos institucijos gali būti
pasitelkiamos tik gavus teismo leidimą siekiant užtikrinti atliekamų
veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat, jog Tikrinimo komisija
objektyviai ir tik būtinais atvejais pasitelkia teisėsaugos institucijas, t. y.
nepiktnaudžiauja savo teisėmis.
11. Aprašo projekto 33 p.:
33. Tikrinimo komisijos nariai,
atlikdami patikrinimą, privalo:
33.4. susipažinti ir įvertinti
ankstesnių tikrinimų (jei tokių buvo)
išvadas;
Siekiant aiškumo, siūlytina sukonkretinti šią Aprašo nuostatą, numatant,
kad Tikrinimo komisija privalo atliekamo tikrinimo apimtyje atsižvelgti
į ankstesnių patikrinimų išvadas.
Pažymėtina, kad Tikrinimo komisijai negali būti suteikiama teisė
atliekamo patikrinimo apimtyje peržiūrėti atgaline tvarka patvirtintas
ankstesnių patikrinimų išvadas.
Aprašo projekto 33 p.:
33. Tikrinimo komisijos
nariai, atlikdami patikrinimą,
privalo:
33.4. susipažinti, ir įvertinti
ir atsižvelgti į ankstesnių tikrinimų
(jei tokių buvo) išvadas;
18
12. Aprašo projekto 36 p.:
36. Jei paskyrus Tikrinimo
komisijos vadovą ar narį atlikti
patikrinimą paaiškėja Aprašo 35 punkte
nurodytos aplinkybės, Tikrinimo
komisijos vadovas ar narys privalo
nusišalinti ir apie tai nedelsdamas raštu
informuoti Komisijos pirmininką.
Sprendimą dėl Komisijos darbuotojo
nušalinimo nuo dalyvavimo energetikos
įmonės reguliuojamos veiklos patikrinime
priima Komisijos pirmininkas.
Siūlytina papildyti šią Aprašo nuostatą, numatant ir energetikos įmonei
teisę reikalauti nušalinti Tikrinimo komisijos vadovą, narį ar Komisijos
pasitelktą specialistą, ekspertą ar kitą asmenį.
Ši nuostata leistų užtikrinti Komisijos veiklos objektyvumą ir skaidrumą
patikrinimų metu bei nešališkų sprendimų priėmimą.
Aprašo projekto 36 p.:
36. Jei paskyrus Tikrinimo
komisijos vadovą ar narį atlikti
patikrinimą paaiškėja Aprašo 35
punkte nurodytos aplinkybės,
Tikrinimo komisijos vadovas ar
narys privalo nusišalinti ir apie tai
nedelsdamas raštu informuoti
Komisijos pirmininką. Komisijos
pirmininkas, taip pat nagrinėja
energetikos įmonių prašymus dėl
Tikrinimo komisijos vadovo ar nario
nušalinimo. Sprendimą dėl
Komisijos darbuotojo nušalinimo
nuo dalyvavimo energetikos įmonės
reguliuojamos veiklos patikrinime
priima Komisijos pirmininkas. Šios
nuostatos dėl nušalinimo mutatis
mutandis taikomos ir Komisijos
pasitelktiems ekspertams,
specialistams ar kitiems Komisijos
pasitelktiems asmenims.
13. Aprašo projekto 37 p.:
37. Tikrinama energetikos įmonė
privalo:
37.3. pateikti Komisijai, Tikrinimo
komisijai ir Aprašo 31.5 ir 31.6
papunkčiuose nurodytiems asmenims visą
patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą
informaciją, duomenis ir dokumentus
(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje
jie saugomi), jų kopijas ir išrašus,
nepaisant to, ar prašoma informacija
sudaro energetikos įmonės komercinę
Pažymime, kad Aprašo 37.3 p. įtvirtinta pareiga tikrinamajam ūkio
subjektui nėra numatyta Energetikos įstatyme. Komisija Apraše
nepagrįstai išplečia subjektų, kuriems ūkio subjektas privalo teikti
informaciją, ratą. Tokiu būdu pasitelktiems specialistams, ekspertams,
Komisijos parinktoms audito įmonėms bei kitiems juridiniams bei
fiziniams asmenims suteikiamos Energetikos įstatymu išimtinai
Komisijos priskirtos teisės, kurios negali būti perleistos kitiems
subjektams.
Įtvirtinus 37.3 p. tokia apimtimi, energetikos įmonėms atsirastų
antiįstatyminė pareiga teikti informaciją asmenims, kurie nėra
Aprašo projekto 37 p.:
37. Tikrinama energetikos
įmonė privalo:
37.3. pateikti Komisijai,
Tikrinimo komisijai ir Aprašo 31.5 ir
31.6 papunkčiuose nurodytiems
asmenims su patikrinimo tikslais
susijusią visą patikrinimui atlikti
būtiną ir reikalingą informaciją,
duomenis ir dokumentus
(neatsižvelgiant į tai, kokioje
laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir
19
(gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali
dėl kitų priežasčių;
Komisijos pirmininko įsakymu patvirtinti tikrinimo komisijos nariais,
taip apeinant Komisijos nariams, darbuotojams keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, Aprašo 37.3 p. siūlome teikti nuorodą į LR
Energetikos įstatymą nurodant, kad tikrinama energetikos įmonė privalo
pateikti informaciją LR Energetikos įstatymo 241 str. 5 dalies 12 punkte
nurodyta tvarka ir apimtimi.
Taip pat žr. šių Pastabų 4 p. ir 5 p. pateiktus argumentus, dėl specialiais
įstatymais numatytų ribojimų gauti bet kokią informaciją iš energetikos
įmonės.
išrašus, nepaisant to, ar prašoma
informacija sudaro energetikos
įmonės komercinę (gamybinę)
paslaptį ar yra konfidenciali dėl kitų
priežasčių, išskyrus atvejus, kai
tokios informacijos
konfidencialumas yra užtikrinamas
specialiomis įstatymų nuostatomis
(pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme ir
pan.);
14. Aprašo projekto 37 p.:
37. Tikrinama energetikos įmonė
privalo:
37.4 sudaryti reikiamas sąlygas
patikrinimui atlikti, kai patikrinimas
atliekamas tikrinamos energetikos įmonės
patalpose ar teritorijoje.
37.5. teikti žodinius ir rašytinius
paaiškinimus, Komisijai pareikalavus,
paaiškinimus duoti Komisijos patalpose.
Komisijai įstatymai nesuteikia teisės patikrinimo metu įėjus į
energetikos įmonės patalpas reikalauti nedelsiant atsakyti į visus
užduodamus klausimus, teikti bet kokius dokumentus, ar
egzaminuoti energetikos įmonės darbuotojus
Pažymėtina, jog tiek VAĮ 364 str. 6 d., tiek Aprašo 23 p., tiek Šilumos
ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. numato, jog patikrinimų metu institucija
apie visus savo reikalavimus pateikti informaciją privalo informuoti
energetikos įmonę ne trumpiau nei prieš 10 d. d. terminą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-12-20 nutartimi administracinės
teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-94-507 ir Vilniaus apygardos teismas
2016-06-03 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-
547-626/2016, vienareikšmiškai išaiškino, jog Komisijai nėra numatyta
teisė gauti informaciją ar žodinius paaiškinimus nedelsiant po jų
pareikalavimo. Teismai konstatavo, kad nėra jokių išimčių iš įstatymų
reikalavimų, suteikiančių teisę Komisijai iš ūkio subjekto reikalauti
informacijos per trumpesnį nei 10 d. d. terminą. Šis terminas taikomas
net ir tais atvejais, kai Tikrinimo komisija atvyksta į energetikos įmonės
patalpas.
Aprašo projekto 37 p.:
37. Tikrinama energetikos
įmonė privalo:
37.4 sudaryti reikiamas
sąlygas patikrinimui atlikti, kai
patikrinimas atliekamas tikrinamos
energetikos įmonės patalpose ar
teritorijoje iš anksto apie tai
informavus įmonę bei nurodant
konkrečius klausimus ir norimus
patikrinti dokumentus.
37.5. teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis teikti žodinius ir
rašytinius paaiškinimus, Komisijai
pareikalavus, paaiškinimus duoti
Komisijos patalpose.
20
Taip pat, teismai patvirtino, kad nėra protinga iš energetikos įmonės
reikalauti viso patikrinimo metu, kuris gali trukti virš metų, laikyti
paruoštus pateikimui visus su patikrinimo objektu susijusius
dokumentus, kad juos būtų galima nedelsiant pateikti, jei Komisija
pareikalautų atvykusi į energetikos įmonės patalpas.
Taigi, siūlytina numatyti, kad energetikos įmonė teikia žodinius ar
rašytinius paaiškinimus teisės aktų nustatytais terminais ir sąlygomis, t.
y . Komisija negali ir neturi teisės atvykti į įmonę ir atlikti apklausa
žodžiu ir nedelsiant, o energetikos įmonės atstovams negebant
nedelsiant atsakyti, traktuoti tokius veiksmus kaip nebendradarbiavimą,
informacijos neteikimą bei skirti už atsakymų į užduotus klausimus
nežinojimą sankcijas.
15. Aprašo projekto 41 p.:
41. Asmenys, nurodyti Aprašo
31.5 ir 31.6 papunkčiuose, turi Aprašo
31.1, 31.2, 31.7 ir 32.1 papunkčiuose
nustatytas teises.
Aprašo 41 p. numato tretiesiems asmenims: specialistams, ekspertams,
kitiems juridiniams asmenims (t.y. ne Komisijos nariams /
darbuotojams) tokias pat teises kaip ir Komisijai savarankiškai bei
netrukdomai patekti tiek į energetikos įmonių, tiek į kitų įmonių patalpas
darbo ir ne darbo metu (32.1 punktas). Tokia nuostata tik atkartoja
įstatymo normą, tačiau jos nedetalizuoja. Pažymėtina, kad minėtos
nuostatos yra akivaizdžiai susijusios su įmonių privatumo teisės
apribojimu, todėl turi būti labai aiškios ir detalizuotos. Esant
dabartiniams reglamentavimui nėra aiški nei 1) kokiais atvejais tretieji
asmenys gali patekti į įmonių patalpas 2) ar šie tretieji asmenys gali
veikti / patekti į patalpas savarankiškai be Tikrinimo Komisijos narių, 3)
kokius dokumentus turi turėti bei pateikti įmonei prieš atliekant bet
kokius veiksmus, kaip tai numatyta Energetikos įstatymo 241 str. 2
punkto 4 dalyje Komisijos darbuotojams / tarnautojams (prieš atliekant
bet kokį veiksmą Komisijos darbuotojams yra numatyta pareiga pateikti
Komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus atlikti tam
tikrą veiksmą). Toks neaiškus reglamentavimas akivaizdžiai gali
pažeisti įmonių teises, sudaro galimybes tretiesiems asmenims
piktnaudžiauti savo padėtimi, patys be komisijos žinios gali spręsti dėl
atliekamų veiksmų apimties, jie nėra saistomi jokiais teisės aktasi,
21
reglamentuojančiais viešo administravimo subjektų veiksmus /
principus.
Esant tokioms aplinkybėms, minėtas Aprašo 41 punktas turi būti
detalizuotas, nustatant aiškią tretiesiems asmenims numatytų teisių
įgyvendinimo tvarką bei apimtis.
16. Aprašo projekto 42 p.:
42. Asmenys, nurodyti Aprašo
31.5 ir 31.6 papunkčiuose, privalo
užtikrinti patikrinimo metu gautos
konfidencialios informacijos
konfidencialumą.
Patikrinimo metu tretiesiems asmenims gali būti pateikta ne tik
konfidenciali įmonės informacija, bet ir įmonės komercinė paslaptis taip
pat įmonės turimi / saugomi asmens duomenys. Taip pat iš minėto
punkto formuluotės nėra aišku, ką reiškia „užtikrinti informacijos
konfidencialumą“, tai abstrakti sąvoką, t.y. neaišku, kokie reikalavimai
yra taikomi tretiesiems asmenims siekiant iš saugoti konfidencialią ar
kitą patikrinimo metu gautą informaciją, ką jie turi daryti su šia
informacija atlikę Komisijos nurodytas užduotis ir pan.
Esant tokioms aplinkybėms, siūlome patikslinti minėtą Aprašo punktą.
42. Asmenys, nurodyti
Aprašo 31.5 ir 31.6 papunkčiuose,
privalo užtikrinti patikrinimo metu
gautų asmens duomenų,
informacijos, sudarančios
energetikos įmonių komercinę
paslaptį, taip pat kitos
konfidencialios informacijos
konfidencialumą, t.y. užtikrinti, kad
minėta informaciją yra naudojama
tik Komisijos nurodytų uždavinių
vykdymui ir ji yra atskleista bei
prieinama tik su nustatytos
užduoties vykdymu tiesiogiai
susijusiems asmenims /
darbuotojams, neatskleisti
minėtos informacijos jokiems
tretiesiems asmenims, išskyrus
įstatymuose aiškiai numatytas
valstybės institucijas, turinčias
teisę gauti tokią informaciją,
atliktus numatytus veiksmus,
perduoti gautą informaciją
Komisijai, nepasiliekant jos
kopijų.
22
17. Aprašo projekto 45 p. (naujas
punktas)
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija, be energetikos įmonės sutikimo ir
nesant tarp pasitelkto asmens ir energetikos įmonės sutartinių santykių,
turi teisę pasitelkti viešuosius ir privačius asmenis patikrinimo
veiksmams atlikti, būtina nustatyti ir subjektą, kuris yra atsakingas už
tokių pasitelktų asmenų sukeltą žalą energetikos įmonei ar su
energetikos įmone susijusiems asmenims, kurie dėl pasitelktų asmenų
veiksmų patikrinimo metu patyrė žalą.
Aprašo projekto 45 p.
(naujas punktas)
45. Komisija teisės aktų
nustatyta tvarka atlygina
energetikos įmonių ir kitų fizinių ar
juridinių asmenų patirtą žalą, kurią
sukėlė Komisijos pasitelkti
ekspertai, specialistai, audito
įmonės, ar kiti Komisijos pasitelkti
fiziniai ir juridiniai asmenys.
18. Aprašo projekto 52 p.:
52. Patikrinimo akto projektas
pateikiamas tikrinamai energetikos
įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą
darbo dieną po patikrinimo akto projekto
surašymo.
Komisija energetikos įmonei privalo pateikti visą informaciją, kuria
buvo remiamasi surašant patikrinimo akto išvadas
Komisija atlikdama patikrinimus remiasi ne tik savo vidiniais resursais,
bet ir pasitelkia kitus viešuosius ar privačius asmenis, jog šie pateiktų
išvadas, skaičiavimus ar nuomonę dėl vykdomos reguliuojamos veiklos
atitikimo teisės aktų reikalavimams. Vėliau Komisija rengdama
patikrinimo išvadas remiasi ir cituoja tokių trečiųjų asmenų nuomones
apie reguliuojamą veiklą.
Atitinkamai energetikos įmonė rengdama pastabas patikrinimo akto
projektui negali tinkamai atsikirsti, kadangi trečiųjų asmenų nuomonės
ar išvados, atlikti skaičiavimai ir jų prielaidos dėl energetikos įmonės
veiklos, nepagrįstai laikomos konfidencialiomis ir neteikiamos įmonei.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad: „jeigu
kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę
realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios
konstitucinės teisės deklaratyvumą.“3 Atsižvelgiant į šią Konstitucinio
Teismo poziciją konstatuotina, kad aplinkybė, kai energetikos įmonė
neturės galimybės susipažinti su patikrinimo aktą pagrindžiančiais
Aprašo projekto 52 p.:
52. Patikrinimo akto
projektas, kartu su visais
duomenimis, kuriais buvo remtasi
surašant patikrinimo akto išvadas,
pateikiamas tikrinamai energetikos
įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą
darbo dieną po patikrinimo akto
projekto surašymo.
3 LRKT 1994-02-14 nutarimas; LRKT 2001-02-22 nutarimas.
23
dokumentais, reiškia ne ką kitą, o energetikos įmonės teisės į efektyvią
teisminę gynybą paneigimą.
Tokios pat pozicijos laikosi ir EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 str.
nuostatas. EŽTT byloje Nunes Dias v. Portugal4 pažymėjo, kad teisė
kreiptis į teismą turi būti: “praktiška ir efektyvi <..> asmuo privalo
turėti aiškią ir praktišką galimybę ginčyti aktą, kuris daro įtaką jo
teisėms”.
Pažymėtina, jog tokius Komisijos veiksmus, kai pateikiama ne visa
informacija, kuria remiantis yra surašomos patikrinimo išvados, pvz.,
auditoriaus išvada, kuria remiantis buvo surašytas patikrinimo aktas,
Vilniaus apygardos administracinis teismas (adm. byloje teisminio
proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3) yra pripažinęs nepagrįstais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome Apraše numatyti Komisijai
pareigą, kartu su patikrinimo akto projektu pateikti ir visą medžiaga,
kuria remiantis buvo surašytas patikrinimo akto projektas.
19. Aprašo projekto 55 p.:
55. Patikrinimo aktą pasirašo visi
patikrinimą atlikę Tikrinimo komisijos
nariai, išskyrus atvejus, kai Tikrinimo
komisijos nariui dėl svarbių priežasčių to
padaryti nėra objektyvios galimybės.
Svarbiomis priežastimis laikoma
Tikrinimo komisijos nario liga, atostogos,
komandiruotė ar kitas užimtumas.
Visi Tikrinimo komisijos nariai privalo pasirašyti po patikrinimo akto
išvadomis.
Pažymėtina, jog siekiama įteisinti Komisijos faktiškai taikomą praktiką,
kai ne visi Tikrinimo komisijos nariai pasirašo po patikrinimo aktu, kelia
pagrįstų abejonių dėl patikrinimo objektyvumo ir nešališkumo. Taip pat,
atkreiptinas dėmesys, jog pasirašymas po patikrinimo akto išvadomis
nėra momentinis veiksmas, todėl gali būti atskirų narių atliekamas
skirtingomis dienomis.
Manome kad tai sukurtų prielaidas tikrinimo komisijos narius,
nesutinkančius su patikrinimo akto turiniu bei išvadomis dirbtinai
komandiruoti, išsiųsti atostogų, duoti papildomas užduotis traktuojant
Aprašo projekto 55 p.:
55. Patikrinimo aktą
pasirašo visi patikrinimą atlikę
Tikrinimo komisijos nariai, išskyrus
atvejus, kai Tikrinimo komisijos
nariui dėl svarbių priežasčių to
padaryti nėra objektyvios galimybės
narys dėl objektyvių priežasčių to
padaryti negali. Svarbiomis
priežastimis nelaikoma Tikrinimo
komisijos nario liga, trunkanti
trumpiau nei 10 darbo dienų,
4 EŽTT 2003-04-10 byla Nunes Dias v. Portugal, Nr. 2672/03 ir 69829/01.
24
užimtumą ir pan. t. y. eliminuoti nepageidaujamus tikrinimo komisijos
narius iš tikrinimo proceso baigtinės stadijos – akto paruošimo ir
pasirašymo. Taip užkertamas kelias objektyviai ir nešališkai atlikti
patikrinimą.
Be to, toks reguliavimas yra akivaizdus dvigubų standartų taikymas, nes
Sankcijų skyrimo taisyklių projekto 10 p. yra numatyta, kad ūkio
subjekto nedalyvavimas Komisijos posėdyje dėl ligos, atostogų,
komandiruotės ar kitų panašių priežasčių nelaikomas svarbiu, kai tuo
tarpu Komisijos darbuotojams tokios priežastys laikomos svarbiomis ir
pateisinančiomis: „Asmens atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas
ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat
svarbiomis priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos.“
Siekiant užtikrinti patikrinimo išvadų skaidrumą ir objektyvumą,
siūlytina trumpalaikius trikdžius pasirašyti po patikrinimo akto
išvadomis laikyti ne svarbia priežastimi.
atostogos, komandiruotė ar kitas
užimtumas.
20. Aprašo projekto 53 p.:
53. Tikrinamai energetikos įmonei
paprastai yra nustatomas ne trumpesnis
nei 5 darbo dienų terminas nuo
patikrinimo akto projekto gavimo dienos,
per kurį tikrinama energetikos įmonė,
susipažinusi su patikrinimo akto projektu,
gali raštu pateikti paaiškinimus dėl
patikrinimo rezultatų. Atsižvelgiant į
patikrinimo akto projekto apimtį, gali būti
nustatomas ir kitas terminas, kuris negali
būti ilgesnis nei 20 darbo dienų.
Vertinant Aprašo 53 p. numatytus terminus, manytina, jog šie yra
neadekvatūs ir nesąžiningi ūkio subjekto atžvilgiu.
Pažymėtina, jog Komisija Aprašo 8 p. pailgino ankstesnius planinio
patikrinimo atlikimo terminus (net iki 9 mėnesių), taip pat numatė
galimybę pasitelkti papildomus juridinius ir fizinius asmenis atliekant
ūkio subjekto patikrinimą, taigi padidino savo pajėgumus atliekant
patikrinimą. Tačiau tuo pačiu turi būti numatytos atitinkamos ūkio
subjekto galimybės pateikti tinkamai parengtus paaiškinimus. Pateikti
per 5 darbo dienas ar net per 20 darbo dienas paaiškinimus / pastabas
patikrinimo, kuris yra atliekamas 9 mėnesius, pasitelkus įvairius
trečiuosius asmenis, aktui, kurio apimtis būna virš 150 lapų ir jame
įprastai aptariama ne vienerių metų veikla, yra akivaizdžiai per trumpas
laikas.
Aprašo projekto 53 p.:
53. Tikrinamai energetikos
įmonei paprastai yra nustatomas ne
trumpesnis nei 5 10 darbo dienų
terminas nuo patikrinimo akto
projekto gavimo dienos, per kurį
tikrinama energetikos įmonė,
susipažinusi su patikrinimo akto
projektu, gali raštu pateikti
paaiškinimus dėl patikrinimo
rezultatų. Atsižvelgiant į patikrinimo
akto projekto apimtį, gali būti
nustatomas ir kitas terminas, kuris
negali būti ilgesnis nei 20 40 darbo
dienų.
25
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome prailginti terminus, numatytus
tikrinamai energetikos įmonei paaiškinimams pateikti.
21. Aprašo projekto 38.5 p.
(papildyti)
Į Aprašą siūlome įtraukti dabartiniame Energetikos įmonių
reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 37.1 p. įtvirtintą
nuostatą, jog Tikrinama energetikos įmonė turi teisę teikti motyvuotą
prašymą pratęsti Aprašo 23 punkte nurodytų dokumentų pateikimo
Komisijos įgaliotiems darbuotojams terminą.
Manome, jog pašalinus šią ūkio subjekto teisę, nepagrįstai apribojamos
pastarosios teisės į teisingą patikrinimą. Tokiu atveju Apraše praktiškai
reglamentuojamos vien Komisijos teisės ir ūkio subjekto pareigos, taip
suteikiant galimybę Komisijai piktnaudžiauti įpareigojant ūkio subjektą
neadekvačiais terminais parengti ir pateikti bet kokios apimties, bet
kokio senumo informaciją, neatsižvelgiant į tokiems dokumentams
parengti objektyviai reikalingo laiko ir kitų resursų, neatsižvelgiant į
jokius racionalius argumentus.
Aprašo projekto 38.5 p.:
38.5 Teikti motyvuotą
prašymą pratęsti Aprašo 23 punkte
nurodytų dokumentų pateikimo
Komisijos įgaliotiems darbuotojams
terminą.
22. Aprašo projekto 38 p.:
38.2. informuoti Komisiją apie
neteisėtus Tikrinimo komisijos vadovo ar
narių veiksmus;
38.2 p. formuluotės yra neišbaigta, kadangi nėra nurodyta tokio
informavimo nagrinėjimo tvarka ir Komisijos tolesni galimi veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, minėtas Aprašo punktas turi būti tikslinamas
23. Aprašo projekto 38 p.:
38.4. apskųsti neteisėtus
Tikrinimo komisijos vadovo ar narių,
patikrinimui pasitelktų Aprašo 31.5 ir
31.6 papunkčiuose nurodytų asmenų
veiksmus
38. p. nenumatyta, kam turi būti skundžiami Tikrinimo komisijos
vadovo ar jos narių, patikrinimui pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus,
pagal kokius teisės aktus / procedūras būtų nagrinėjami tokie skundai.
Atsižvelgiant į tai, minėtas Aprašo punktas turi būti tikslinamas
1
Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų
skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projekto
Nr. Nuostata Pastabos Siūlomas pakeitimas
1. Sankcijų skyrimo taisyklių
projekto 8 p.
8. Komisija turi teisę iš valstybės
ir savivaldybės institucijų, įstaigų,
įmonių, organizacijų ar kitų asmenų
gauti informaciją, kuri gali būti
reikšminga skiriant sankciją. Jeigu
informacijos siuntėjas neprideda
Subjekto prie šios informacijos adresatų
sąrašo, gauta informacija pateikiama
Subjektui susipažinti ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo jos gavimo Komisijoje
dienos.
Komisija privalo pateikti be išimčių visus duomenis ir informaciją,
kuriais grindžia protokole nurodytus kaltinimus
Pažymėtina, jog šis sankcijos skyrimo procesas dėl nustatytų baudų
dydžių yra prilygintinas administracinio nusižengimo ir baudžiamojo
proceso procesams, kuriuose draudžiama riboti kaltinamo asmens teisę
išsamiai susipažinti su visa informacija, kuria yra grindžiamas
kaltinimas1.
Šią poziciją pagrindžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
(LVAT), kuris yra išaiškinęs, jog kaltinamasis turi aiškiai suprasti, kuo
yra kaltinamas bei kokiais įrodymais yra grindžiami pareikšti kaltinimai:
„Viešojo administravimo subjektas, kokiu nagrinėjamu atveju laikytinas
atsakovas, privalo aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai formuluoti savo
poziciją ir kaltinimus ūkio subjektams. Priešingu atveju apsunkinama ne
tik asmenų teisė žinoti, kuo jie iš tikrųjų yra kaltinami, bet ir teisingumo
vykdymo procesas teismuose (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m.
birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑1433/2011)“2
Kitoje byloje LVAT yra pažymėjęs, kad „sprendžiant asmens
administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo
prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu,
pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo
administracinėn atsakomybėm asmens naudai. Todėl administracinio
teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar
prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti apklausiant
Sankcijų skyrimo taisyklių
projekto 8 p.
8. Komisija turi teisę iš
valstybės ir savivaldybės institucijų,
įstaigų, įmonių, organizacijų ar kitų
asmenų gauti informaciją, kuri gali
būti reikšminga skiriant sankciją.
Jeigu informacijos siuntėjas
neprideda Subjekto prie šios
informacijos adresatų sąrašo, gauta
Visa Komisijos gauta informacija,
kuria bus grindžiamas kaltinimas, pateikiama Subjektui susipažinti ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
jos gavimo Komisijoje dienos arba
surašant protokolą dėl galimai
padaryto ar daromo pažeidimo.
1 2012-09-19 aprobuotas LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija, 2012, 23, p. 542-877. 2 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2377-12
2
liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo
pažeidimo padarymo aplinkybes3.“ Tai yra, kruopščiai privalo būti ištirti
visi įrodymai, todėl Komisijos elgesys, kai atsisakoma pateikti visus
kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, yra netoleruotinas ir neteisėtas.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad: „jeigu
kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę
realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios
konstitucinės teisės deklaratyvumą.“4 Atsižvelgiant į šią Konstitucinio
Teismo poziciją konstatuotina, kad aplinkybė, kai energetikos įmonė
neturės galimybės susipažinti su kaltinimą pagrindžiančiais
dokumentais, reiškia ne ką kitą, o energetikos įmonės teisės į efektyvią
teisminę gynybą paneigimą.
Tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas
(EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijoje 6 str. nuostatas. EŽTT byloje Nunes Dias v.
Portugal5 pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą turi būti: “praktiška ir
efektyvi <..> asmuo privalo turėti aiškią ir praktišką galimybę ginčyti
aktą, kuris daro įtaką jo teisėms”.
Apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad energetikos įmonės teisė į
efektyvią gynybą yra akivaizdžiai ribojama nepateikiant visų duomenų,
kuriais remiantis yra pareikšti kaltinimai, todėl atitinkamai siūlytina
koreguoti Taisyklių 8 p. nuostatą.
3 LVAT 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. 63-2972/2010. 4 LRKT 1994-02-14 nutarimas; LRKT 2001-02-22 nutarimas. 5 EŽTT 2003-04-10 byla Nunes Dias v. Portugal, Nr. 2672/03 ir 69829/01.
3
2. Sankcijų skyrimo taisyklių
projekto 54 p.
54. Esant išimtiniams atvejams
(didelė nagrinėjamos medžiagos
apimtis, daug įrodymų, sudėtingos
nagrinėjamo klausimo aplinkybės),
Komisijai nutarus, sprendimo dėl
sankcijos skyrimo priėmimas gali būti
atidėtas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo
dienoms nuo paskutinės posėdžio,
kuriame buvo nagrinėjamas sankcijos
skyrimo klausimas, dienos. Komisija
posėdžio metu apie tai paskelbia į
sankcijos skyrimo klausimo nagrinėjimą
susirinkusiems asmenims. Sprendimo
priėmimo metu Komisijos nariai
balsuoja Energetikos įstatymo 8
straipsnio 12 dalyje ir Komisijos darbo
reglamente nustatyta tvarka. Į
sprendimo priėmimą Subjektas nėra
kviečiamas.
Komisijai nėra numatyta teisė atidėti sprendimo priėmimą, taip
išvengiant energetikos įmonės dalyvavimo posėdžio metu, kai
Komisijos nariai balsuojama dėl sankcijos skyrimo
Pirma, Sankcijų skyrimo taisyklių projekto (Taisyklės) 9 p.
imperatyviai numato, kad sankcijos skyrimo klausimas svarstomas
Komisijos posėdyje, dalyvaujant ūkio subjekto atstovams.
Antra, Taisyklių 22 p. numato baigtinį Komisijos galimų priimti
sprendimų sąrašą, išnagrinėjus visą turimą medžiagą posėdžio metu.
Todėl posėdis negali būti laikomas baigtu, kol nėra priimamas vienas iš
Taisyklių 22 p. nurodytų sprendimų.
Taisyklių 52 p. imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimai dėl
sankcijų skyrimo yra priimami ir įforminami Komisijos darbo
reglamento nustatyta tvarka. Komisijos darbo reglamentas nenumato
galimybės Komisijai atidėti sprendimo priėmimo. Komisijos darbo
reglamento 87 p. numato tik galimybę atidėti klausimo svarstymą.
Taigi, pats savaime sprendimo priėmimo atidėjimas yra neteisėtas ir
neatitinka Komisijos darbo reglamento nuostatų. Komisija turi teisę tik
atidėti klausimo svarstymą, ir vėliau susirinkus visoms šalims tęsti
klausimo svarstymą ir priimti atitinkamą sprendimą posėdžio metu.
Trečia, Komisijos siekiama įtvirtinti praktika nutraukti posėdį, kurio
metu svarstomas sankcijos skyrimo klausimas, ir vėliau svarstyti visus
kilusius neaiškumus be energetikos įmonės atstovų, yra ydinga ir
prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintiems
objektyvumo ir skaidrumo principams.
Ketvirta, tokie Komisijos siekiai įtvirtinti Komisijos sprendimų
priėmimą už „uždarų durų“, taip pat, prieštarauja ir Taisyklių 14 p., kuris
numato, kad sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra
viešas.
Sankcijų skyrimo taisyklių
projekto 54 p.
54. Esant išimtiniams
atvejams (didelė nagrinėjamos
medžiagos apimtis, daug įrodymų,
sudėtingos nagrinėjamo klausimo
aplinkybės), Komisijai nutarus,
sprendimo dėl sankcijos skyrimo
priėmimas klausimo svarstymas
posėdyje gali būti atidėtas, bet ne
ilgiau kaip 3 darbo dienoms nuo
paskutinės posėdžio, kuriame buvo
nagrinėjamas sankcijos skyrimo
klausimas, dienos. Komisija posėdžio
metu apie tai paskelbia į sankcijos
skyrimo klausimo nagrinėjimą
susirinkusiems asmenims. Sprendimo
priėmimo metu Komisijos nariai
balsuoja Energetikos įstatymo 8
straipsnio 12 dalyje ir Komisijos
darbo reglamente nustatyta tvarka. Į
sprendimo priėmimą Subjektas nėra
kviečiamas.
4
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome atitinkamai koreguoti
šią Taisyklių nuostatą, numatant, jog energetikos įmonė turėtų galimybę
dalyvauti viso posėdžio metu iki sprendimo priėmimo, t. y. Komisijos
narių balsavimo, turėtų galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, ar
atsikirtimus į Komisijos darbuotojo surašiusio protokolą teiginius ir
argumentus.
3. Sankcijų skyrimo taisyklių
projekto 47 p.
47. Komisija, nustatydama
sankciją, atsakomybę lengvinančiomis
gali pripažinti ir kitas Taisyklėse
nenurodytas aplinkybes
Taisyklių projekto 47 punkte tik cituojamas tik Pakeitimo įstatymo
34 str. 11 p. jo visiškai nekonkretizuojant.
Pirma, Taisyklėse nepaaiškinus, kokias aplinkybes Komisija laikytų
atsakomybę lengvinančiomis, pvz., pateikiant nebaigtinį tokių
aplinkybių sąrašą, ūkio subjektams liks neaišku, ar galima ir kokiais
atvejais galima tokių tikėtis. Tokiu atveju Komisijos aplinkybių
vertinimas kiekvienu atveju bus neprognozuojamas, galimai selektyvus,
kas iš esmės pažeidžia teisėtumo, ūkio subjektų lygiateisiškumo
principus.
Antra, tokia situacija verstų ūkio subjektą kaskart įrodinėti Komisijai
dėl kokių nors aplinkybių vertinimo kaip lengvinančių. Tačiau tokiu
atveju, ūkio subjektas neturėtų jokių įstatyminių nuostatų, kuriomis
galėtų remtis, prieštaraudamas Komisijai. Kaip visuotinai žinoma,
teismų praktikoje dažnai suformuojami kriterijai, apibrėžiamos tam
tikros aplinkybės, jeigu įstatymas nepateikia ar pateikia nebaigtinį tokių
aplinkybių sąrašą. Tačiau tokia teisminė praktika formuojasi ilgai, gali
keistis, kas ūkio subjektą įstumia į teisinį neapibrėžtumą, užkerta kelią
numatyti rizikas ir pasekmes.
Trečia, tam tikrais atvejais, dėl dažnų teisinio reglamentavimo
pasikeitimų, lakoniškų Komisijos paaiškinimų dėl neaiškaus teisinio
reglamentavimo, pavyzdžiui, „laikytis principo veikti mažiausiomis,
būtinomis sąnaudomis“, kartais neadekvačių terminų įvykdyti
nurodymus, prieštaringų teisės aktų normų, dėl ko net pačios valstybės
5
institucijos tarpusavyje diskutuoja dėl jų taikymo, ūkio subjektų veikloje
pasitaiko pažeidimų, dėl ko atsižvelgiant į tai, siūlome detalizuoti
lengvinančių aplinkybių pavyzdinį sąrašą (pavyzdžiui, 1) jei po teisės
aktų reguliuojamoje srityje pasikeitimo 1 metų laikotarpiu daugelis tos
srities ūkio subjektų atlieka tapačias ar panašias klaidas/pažeidimus dėl
skirtingo/neaiškaus/prieštaringo teisinio reglamentavimo ir
nesusiformavusios teisės aktų taikymo praktikos; 2) Jei 1 metų
laikotarpiu ta pati teisės akto norma buvo pakeista daugiau nei 1 kartą,
dėl ko ūkio subjektui keitėsi reikalavimai/terminai/forma ir pan. pateikti
duomenis).
4. III SKYRIUS
SANKCIJOS NUSTATYMAS
Įvertinus sankcijų skyrimo tvarką, manytina, jog Taisyklėse nenumatyti
tam tikri atvejai, kuomet skiriant baudas būtina atsižvelgti į įmonės
veiklos specifiškumą vykdant veiklą atskiruose regionuose, kuriems yra
nustatomos atskiros reguliuojamos kainos.
Pavyzdžiui, kai pažeidimas nustatomas viename iš energetikos įmonės
padalinių/filialų ar bet kokios kitos teisinės formos juridinio vieneto,
kuriam Komisija kainas nustato atskirai, skiriant sankciją baudos dydis
turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkretaus to juridinio vieneto
pajamų dydį.
Taip pat Taisyklėse neįvertinta aplinkybė, kuomet sankcijos dydis yra
žlugdantis įmonę. Manytina, jog negalima sukurti prielaidų, kuomet
ūkio subjektui apmokėjus baudą, jo finansinis pajėgumas tampa
nepakankamas vykdyti leidimais ar licencijomis suteiktų pareigų.
Praktikoje pasitaiko situacijų kuomet priėmus naujų teisės aktų
pakeitimus, šių nuostatos būna nepakankamai aiškios, nėra vieningos
praktikos jų taikyme, dėl ko ūkio subjektas ne sąmoningai padaro tam
tikrus pažeidimus, arba paprašius Komisijos suteikti konsultaciją jų
taikyme, vyksta diskusijos, kreipimaisi į kitas institucijas ir pan.
Manytina, jog tokiu atveju turėtų būti objektyviai vertinamos ūkio
6
subjekto galimybės tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų ir
valdžios institucijoms rengiant išaiškinimus sankcijos skyrimo
procedūra turėtų būti sustabdoma.
5. Taisyklių 30 punktas numato, jog „Komisija skiria pinigines baudas už
Taisyklių 27.1–27.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus tik tuo
atveju, jeigu padaryti pažeidimai nebuvo pašalinti per Komisijos
nustatytą protingą laikotarpį“.
Tuo tarpu, skiriant sankcijas kitoms Komisijos reguliuojamoje
veikloje veikiančioms įmonėms, tokia nuostata nėra numatyta. Tai
akivaizdžiai diskriminuojanti sąlyga.
Atsižvelgiant į tai, bei į tai, analogiška nuostata turi būti numatyta ir
dėl Taisyklių 26. 1- 26.3 punktuose nurodytų pažeidimų atžvilgiu, t.y.
kad Energetikos įstatyme numatytos sankcijos už Taisyklių 26.1-
26.3 punktuose numatytus pažeidimus, gali būti taikomos tik tuo
atveju, jei energetikos įmonė jų nepašalina per Komisijos
nustatytą protingą terminą.