2017 PAVASARISSpeciali tema: Kibernetinis saugumas

KNYGŲ ŠVENTOVĖ TRAUKIA NAUJUS LANKYTOJUS

GERA ANALIZĖ - TRIGUBAI MAŽIAU DARBO

UKMERGĖS KINO GURMANAMS – NAUJA KINO SALĖ

ATEA TURINYSESC

TURINYS

6

VERSLUI APIE INFORMACIJOS SAUGOS STRATEGIJĄ

Interneto platybėse kelių mygtukų paspaudimu kiekvienas iš mūsų gali rasti norimos informacijos.

8

ATGIMUSI KNYGŲŠVENTOVĖ

Šiuolaikinė biblioteka – ne vien leidinių saugykla, apsiri-bojanti knygų išdavimu. Praeitin nugrimzdo klasikinis informacijos vartojimas skaitant knygas, konspektuojant sąsiuvinyje.

12

UKMERGĖS KINO GURMANAMS – NAUJA KINO SALĖ

Penkerius metus nenaudojama Ukmergės kultūros namų kino salė pagaliau atvėrė duris kinomanams.

16

GERA ANALIZĖ - TRIGUBAI MAŽIAU DARBO

Nuolatinė naujų veiklos gerinimo sprendimų paieška pastūmėjo „Kauno energija“ (KE) modernizuoti duomenų surinkimo procesą, kuris pakeitė rankų darbą ir užtikrino tikslesnius duomenis.

Daugelis esame matę „naująją“ A. Maslowo piramidę su papildomu apa-tiniu laipteliu – „Wi-Fi“ arba interneto prieiga. Skaitmeniniame amžiu-je internetas tikrai yra bazinis žmogaus poreikis, kurį vis paprasčiau patenkinti – prieigų ir greičio paprastai pakanka. A. Maslowo piramidės principu patenkinus vieną bazinį poreikį, formuojasi kiti, aukštesni. Šio principo paraleles galime įžvelgti ir skaitmeniniame pasaulyje. Vienas aukščiausių poreikių – saugumas.

„Atea“ skiriame ypatingą dėmesį siekdami patenkinti saugumo poreikį. Džiaugiamės matydami didžiulį Lietuvos organizacijų susidomėjimą sau-gumo sprendimais. Ne veltui, nes skaitmenizuojama daugelis paslaugų, sistemos integruojamos tarpusavyje, keičiamasi įvairiausiais, taip pat ir gyventojų asmeniniais duomenimis, vyksta milijonai savaiminių procesų. Neprasminga eksperimentuoti lopant saugumo spragas, todėl klientams padedame rasti visa apimančius sprendimus, pirmiausia – kurti IT sau-gumo strategijas ir diegti informacijos saugumo procesus.

Ar skaitmeniniame pasaulyje įmanoma visiškai patenkinti saugumo poreikį ir kas nutiks tai padarius? Pamatysime.

O dabar nenustokime naudotis bei mėgautis naujomis technologijomis ir interneto tinklo galimybėmis. Matome proveržį nuotolinio bendradar-biavimo, vizualizacijos ir vaizdo transliacijų srityse. Galime sutaupyti milijonus negaišdami laiko verslo kelionėms, per dieną priimti svarbiau-sius verslo sprendimus, stebėti bet kurias krepšinio rungtynes, tolimiau-siame kaime padaryti pasiekiamą aukščiausios kokybės mokslą. Dabar tinkamiausias laikas įgyvendinti savo tikslus.

Kviečiu pavartyti ir paskaityti mūsų atsinaujinusį žurnalą ACCESS. Kolegos jį rašo įkvėpti Lietuvos organizacijų ryžto diegti inovacijas ir pirmauti. Tikiuosi, šios istorijos įkvėps ir Jus.

Arūnas Bartusevičius„Atea Baltic“ CEO

20

„DOUGLAS LT“ KELIA TECHNOLOGIJŲ KARTELĘ

Manoma, kad iki 2018 m. grožio industrija bus vertinama daugiau nei 450 mlrd. dolerių.

24

SĖKMĘ NEŠANTIS GLOBALUS BENDRAVIMAS

Užtikrinti kokybišką komunikaciją tarp po pasaulį išsibarsčiusių kolegų – sėkmingo tarptautinio verslo pagrindas.

28

„DELFI TV“ – VISADA TEN, KUR VEIKSMAS

Ekspertai neabejoja – internetinė televizija anksčiau ar vėliau pakeis mums įprastą, tradicinę. Tai rodo ir žinios iš už Atlanto: praėjusiais metais JAV internetinė televizija aplenkė šioje šalyje populiarią kabelinę.

32

„KRIPTOVIRUSAI“: KAS, KAIP, KUR IR KODĖL?

Kenkėjiška programinė įranga atsirado dar XX a. antrojo-je pusėje ir nuo to laiko kiekvienas iš mūsų girdėjo arba susidūrė su viena ar kita kenkėjų atmaina.

„Access“ žurnalą leidžia UAB „Atea“.

J. Rutkausko g. 6, LT-05132, Vilnius ,Lietuva+370 5 239 78 30info@atea.lt

ATSAKINGAS VADOVAS:SIMONAS STŪRYSSimonas.sturys@atea.lt

TEKSTAI:

EGLĖ JONELIŪNAITĖGIEDRĖ GRIGARAVIČIŪTĖSIMONAS STŪRYSPAULIUS NAIRANAUSKASEDVINAS URVINIS (INTEGRITY)

REDAKCIJA:

GRETA PETRAUSKAITĖANŽELIKA GIEDRA

KONCEPCIJA IR DIZAINAS:CLINIC 212

Projekto vadovas: Imantas Selenis

Dizainas:Aidas ŠumskasKristina Alijošiūtė

Viršelio iliustracija:Karolis Strautniekas

FOTOGRAFIJA:

IGNAS MALDŽIŪNASIRMANTAS GELŪNASJOLITA BAKŪNAITĖDONATAS LAZAUSKAS

SPAUSTUVĖ:

KOPA

„Atea“ – pirmaujanti informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų teikėja Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse. Kartu su savo klientais ir partneriais mes kuriame Lietuvą su IT. Drauge su beveik 7000 bendradarbių 86 biuruose sukaupėme išskirtinį produktų, kompetencijų ir paslaugų portfelį, todėl lydime savo klientus technologijų diegimo kelyje nuo pradžios iki galo – nuo poreikių analizės ir sprendimo sukūrimo iki pilno įgyvendinimo ir priežiūros.

APŽVALGININKO SKILTIS ACCESS 5F1

Interneto platybėse kelių mygtukų paspaudimu kiekvienas iš mūsų gali rasti norimos informacijos. Sparčiai auga informacijos kiekiai ir atsiranda efektyvesni būdai ją saugoti skaitmeninėje erdvėje, todėl namų ir organizacijų vartotojai kaupia milžiniškus kiekius konfidencialios informacijos. Pradedant vidiniais el. laiškais, pardavimų strategijomis ir baigiant finansiniais planais ar klientų duomenimis.

Visoms organizacijoms informacija yra konkurencinis pranašumas – ji slepia, kaip jūsų organizacija sprendžia problemas, pritraukia klientus ar plečia savo veiklą. Taip pat informacija reikalinga viešosioms organizacijoms vykdyti veiklą, saugoti konfidencialią valstybės informaciją ar išlaikyti teigiamą reputaciją. Natūralu, kad tokios informacijos jokia organizacija nenorėtų prarasti ar atskleisti viešai. Siekiant to išvengti, šioje lygtyje atsiranda informacijos saugumo strategijos sąvoka. Kas tai, kam ji reikalinga ir kokių klaidų vengti, jei ir toliau norite išlaikyti šį konkurencinį pranašumą?

VERSLUI APIE INFORMACIJOS SAUGOS STRATEGIJĄ

KAS TAI?Informacijos saugos strategiją galima pavadinti ilgalaikiu

procesu, kurio užduotis yra užtikrinti organizacijos informaci-jos konfidencialumą, autentiškumą, saugumą ir prieinamumą darbuotojams. Ši strategija taip pat užtikrina sklandų naudojimąsi organizacijos informacija ir tinkamą jos saugumo rizikų valdymą.

Informacijos saugos atsiradimą galima sieti su antikos civilizaci-jose atsiradusiu hierarchiniu administraciniu valdymu. Anų laikų diplomatai ir kariuomenės vadai pradėjo taikyti įvairias infor-macijos saugos priemones, užtikrinusias perduodamos žinutės

konfidencialumą, ir įvertinti, ar gauta informacija nebuvo pakeista. Tie patys principai išliko iki šių dienų, tačiau, naudojant naujausias technologijas, informacijos per pastaruosius dvejus metus sukurta daugiau, nei prieš tai sukūrė visa žmonija.

Naujausios technologijos lėmė ir naujus būdus sutrikdyti organi-zacijos veiklą. Atsirado virusai, kurių paskirtis – sunaikinti infor-maciją ir pakenkti organizacijai. Kaip antai „kriptovirusai“ užšifruo-ja kietąjį diską ir už jo dešifravimą paprašo išpirkos, ar programišiai kenkėjišką kodą paslepia paveikslėlyje. Dabar net pasitaiko atakų, kurios nenaudoja jokių failų. Grėsmę kelia ne tik virusai, bet ir

ASMENYBĖS INTERVIU ACCESS 7F1

saugos valdymo strategija, organizacinė struktūra, įgaliojimai, atsakomybės, rizikų valdymas, dokumentacijos valdymas ir vartotojų mokymai. Dažnai informacijos saugos politikoje išdėstyti reikalavimai gali reikalauti įdiegti tam tikrus techninius sprendimus. Tarkim, kiekvienas informacinės sistemos vartotojo prisijungimas prie duomenų turi būti fiksuojamas žurnalinių įrašų valdymo sprendime ar riboti prieigą prie jautrios infor-macijos tik konkretiems vartotojams naudojant prieigos teisių valdymo sistemą.

DIDŽIAUSIOS KLAIDOS

Informacijos saugumo strategijos diegimas – sveikintinas žingsnis bet kuriai organizacijai, bet didelė dalis jų neišvengia trijų pagrindinių klaidų:

1. Neatsižvelgiama į organizacijos strategiją – organizacija juda viena kryptimi, o informacijos sauga – kita. Organizaci-jos paslysta todėl, kad sukurtos strategijos neadaptuoja pagal besikeičiančią veiklos aplinką. Organizacijos veiklos sritys plečiasi ar traukiasi, keičiasi veiklos aplinka. Natūralu, kad kinta ir kritinės organizacijai informacijos apimtis. Informacija, kuri buvo labai svarbi prieš metus, nebūtinai bus svarbi dabar, ir atvirkščiai. Todėl privalu, kad į šią strategiją organizacijos žiūrėtų kaip į dinamišką procesą.

2. Manymas, kad informacijos sauga yra tik informacijos saugos srities darbuotojų užduotis. Nors šie darbuotojai yra in-formacijos saugos specialistai, informacija naudojasi visi organi-zacijos darbuotojai. Todėl informacijos sauga turi būti kiekvieno organizacijos darbuotojo atsakomybė ir visi turi žinoti apie savo atsakomybes bei pareigas šiame procese.

3. Nepakankamas dėmesys žmonių edukacijai. Naujausios technologijos yra didelis žingsnis į priekį, bet reikia nepamiršti ir žmonių. Būtini mokymai, kurių metu darbuotojai, vadovybė ir paslaugų tiekėjai supažindinami su informacijos saugą reguliuo-jančia dokumentacija. Taip pat galimomis rizikomis, grėsmėmis ir pasekmėmis organizacijai, jei nebus laikomasi saugos reikalavi-mų ir kur kreiptis nustačius galimas grėsmes.

kenksmingas kodas ar programinė įranga. Piktieji programišiai yra suinteresuoti šiomis priemonėmis pasisavinti ar nutekinti infor-maciją. Vėliau tokią jautrią informaciją jie gali parduoti organizacijų konkurentams ar tiesiog piktavališkai sužlugdyti subjekto reputaciją.

Niekas negali jaustis saugiai – dar visai neseniai girdėjome apie kandidatavusios į JAV prezidentus Hillary Clinton skandalą. Pro-gramišiai sugebėjo pasisavinti daugiau kaip 30 000 el. laiškų iš H. Clinton ir jos komandos narių, vėliau juos paviešino „WikiLeaks“ platformoje. Akivaizdu, kad nebuvo laikomasi informacijos saugos principų.

NAUDA NE TIK TIESIOGINĖ

Paprastai organizacijos, susidūrusios su informacijos saugos grėsmėmis, skuba diegti sistemas, kad tokia problema nepa-sikartotų. Tik vėliau jos supranta, kad išleido daug pinigų, o išnaudoja tik 20 proc. sistemų efektyvumo. Su informacijos saugos strategija yra kitaip – organizacija, planuodama savo metinį biudžetą, investicijas informacijos saugumui gali atlikti palaipsniui ir gerai apgalvojusi naudą. Taip organizacija įsigyja tik tokių priemonių, kurių jai reikia. Tvarkingai planuodamos savo investicijas į saugumo priemones ir sistemas, organizacijos turi ir finansinės naudos.

Vis dažniau klientai reikalauja, kad jų tiekėjai turėtų tokią strategiją. Pagalvokite, kam mieliau pateiktumėte savo asme-ninius duomenis – įmonei, kuri griežtai savo veikloje apibrėžia informacijos saugos taisykles, ar tai, kuri į šią informaciją žiūri pro pirštus? Atsakymas akivaizdus, todėl tobulindami savo infor-macijos saugą ne tik sudarysite tvarios organizacijos įspūdį, bet ir pritrauksite naujų klientų.

SVARBIAUSIA – NUSTATYTI SAVO INFORMACINĮ TURTĄ

Informacijos saugos strategija apima tokias veiklos sritis kaip in-formacijos saugos procesai, įdiegtos techninės saugos priemonės, darbuotojų švietimas. Diegimo procesą organizacijoje galima padalyti į tris etapus:

1. Informacinio turto auditas – tai sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis procesas. Organizacijos savo veikloje naudoja labai daug informacijos ir kasdien jos generuoja vis daugiau. Tai klientų duomenys, sąskaitos, strategijos, planai, paslaugų aprašymai, pardavimų vadovai darbuotojams ir begalė kitų. Todėl šiame etape reikia susisteminti, kokią informaciją turite, ir išskirti, kuri yra kritinė. Būtent šiai informacijai apsaugoti turi būti skiriamas didžiausias dėmesys.

2. Rizikų vertinimas. Antrame etape svarbu išsiskirti rizikas – kokiose situacijose, kokiuose kanaluose ir kaip informacija gali

JURIJ ŠUGALSKIJ:

Pastaruosius šešerius metus Jurij Šugalskij profesinę patirtį kaupia informacijos saugos valdymo srityje. Pirmaujančioje elektroninių mokėjimų apdorojimo bendrovėje „First Data“ Jurij atstovavo informacijos saugos padalinio verslo projektus Baltijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, o įmonėje „4Finance“ užtikrino mokėjimo kortelių duomenų saugumo standarto (PCI DSS) laikymąsi įvairiuose sprendimuose. Dabar Jurij yra „Atea“ IT konsultacijų verslo vystymo vadovas. Kartu su komanda jis aktyviai dirba su klientais informacijos saugos srityje – atlieka analizę, nustato bendrovių poreikius, pataria, kokie organizaciniai ir techniniai sprendimai geriausi konkrečiai situacijai. Vilniaus universitete Jurij įgijo ekonomikos bakalauro ir tarptautinio verslo magistro laipsnį. Taip pat papildomai ekspertas yra išsilaikęs CISA, CRISC ir CISM sertifikatus, kurie suteikiami didelę patirtį turintiems informacinio saugumo ir audito srities profesionalams.

„INFORMACIJOS SAUGOS STRATEGIJA LEIDŽIA RAMIAU MIEGOTI, SUTAUPYTI PINIGŲ IR GERINTI REPUTACIJĄ.“- JURIJ ŠUGALSKIJ

nutekėti, tapti prieinama pašaliniams žmonėms, kokie kenkėjai aktualiausi organizacijai.

3. Resursų dedikavimas. Šiame etape metas pagalvoti apie išteklius – jie gali būti organizaciniai ir techniniai. Pastarieji susiję su techninių ar programinės įrangos sprendimų diegimu – antivirusinių, ugniasienių, įsibrovi-mų aptikimo ir stabdymo sprendimų, apsaugos nuo kenksmingo kodo. Šias sistemas reikia nuolat prižiūrėti, nes aplinka keičiasi, atsiranda pažeidžiamumų, be to, auga informacijos skaičius. Tačiau tik techninių spren-dimų neužtenka, lygiagrečiai turi būti įgyvendinami ir organizaciniai. Jie padeda efektyviausiai išnaudoti resursus, investuotus į informacijos saugos procesą. Prie organizacinių saugos priemonių priskiriama informacijos

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 9F2

Šiuolaikinė biblioteka – ne vien leidinių saugykla, apsiribojanti knygų išdavimu. Praeitin nugrimzdo klasikinis informacijos vartojimas skaitant knygas, konspektuojant sąsiuvinyje. Tuo tarpu vienas svarbiausių elementų vartotojams šiuolaikinėje bibliotekoje tampa elektros lizdai ir bevielis ryšys (Wi-Fi).

Prie naujo laikmečio ir vartotojų poreikių pritaikytas bibliotekos interjeras ir viešosios erdvės. Tačiau už ištobu-lintų fasadų glūdi akimi nematomi, šiuolaikinei bibliotekai itin svarbūs sprendimai, padedantys jai žengti koja kojon su laiku. Augantis interneto naudojimas atvėrė bibliotekai naujų galimybių. Todėl atnaujinant biblioteką dėmesys buvo skiriamas ne tik interjerui, bet ir nepastebimiems, bet labai

reikšmingiems dalykams – informacinėms technologijoms, nes kaip ir knygose, IT sprendimuose svarbiausi dalykai glūdi ne išorėje, o viduje.

Mantas Janavičius, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliote-kos IT valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad atnaujinant bibliotekos IT sistemas, buvo keliami keli pagrindiniai

ATGIMUSI KNYGŲŠVENTOVĖ

Pernai rudenį, po aštuonerių metų rekonstrukcijos, duris atvėrė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Laukti buvo išties ver-ta: bene dvigubai didesni lankytojams pritaikyti plotai, kuriuose įrengtos naujos erdvės, bibliotekoje sukurtos galimybės kurti, dirbti ar tiesiog maloniai leisti laiką.

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 11F2

reikalavimai. „Vieni svarbiausių – saugumas, interneto ryšio patikimumas, atlaikantis augančius lankytojų srautus, inter-neto ryšio kokybė ir skvarba. Mūsų vizijoje, IT infrastruktūros valdymas turėjo būti paprastas, nepertraukiantis darbuotojų veiklos ir užtikrinantis patogią komunikaciją“, – dėsto M. Janavičius. Taip pat siekta ekonomiškai išnaudoti jau turimą infrastruktūrą.

UNIKALI IT DĖLIONĖ

Norimas rezultatas buvo pasiektas tarpusavyje derinant įvair-ias technologijas, randant sinergiją tarp skirtingų gamintojų sprendimų.

Projektą koordinavęs „Atea“ projektų vadovas Linas Nemanis pasitelkė patyrusių specialistų komandą. „Atea“ duomenų perdavimo ir saugumo produktų ekspertai Tomas Kirvelaitis ir Vytautas Zulonas sukūrė laidinio ir belaidžio tinklo architektūrą, parinko tinkamus perimetro saugos sprendimus. IT sprendimų architektas Vytautas Kelmelis „Microsoft Skype for Business“ pagrindu sukūrė ir įdiegė IP telefonijos sprendimą. Tai pirmas atvejis regione, kai IP telefonija integruojama su anksčiau bibliotekoje naudota „Microsoft“ debesijos sistema.

„Tai hibridinis sprendimas, kuris pirmą kartą įdiegtas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Martyno Mažvydo biblioteka gavo unikalią vertę, kuri leidžia bendrauti visiems Lietuvos bibliotekų darbuotojams toje plačioje platformoje“, – iš-skirtinumą pabrėžia V. Kelmelis. Sprendimas į vieną sistemą apjungė visas naudojamas komunikacijos sistemas ir įrankius: integruota „Microsoft Skype for Business“ infrastruktūra bib-liotekos duomenų centre ir „Microsoft“ debesų kompiuteri-joje, taip pat per „Cisco“ balsinį šliuzą prijungtos išorinės telefonijos paslaugų tiekėjų linijos, „Polycom IP“ telefonai ir „Audiocodes“ balso įrašymo sistema.

Kita projekto dalis – belaidžio ryšio projektavimas. Jį atliko „Atea“ „Cisco“ tinklo sprendimų specialistai Vytautas Zulonas ir Tomas Kirvelaitis. Jiems kelti iššūkiai – augantis lankytojų srautas ir stabilaus ryšio užtikrinimas tūkstančiui ir daugiau lankytojų vienu metu. Be to, bevieliu ryšiu naudojasi ir bibliotekos darbuotojai, todėl sprendimas turėjo būti

Martyno Mažvydo bibliote-ka lankytojams siūlo kur kas daugiau paslaugų. Lanky-tojai skatinami dirbti, kurti, bendrauti, megzti naudingus ryšius, naudotis bibliotekos informacija ir technologijomis. Bibliotekoje galima naudotis susitikimų kambariais, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse ir projektų dirbtu-vėse, naudotis konferencijų sale, aštuoniomis speciali-zuotomis skaityklomis, atvira muzikos įrašų studija, kino sale, meno, parodų ir muzikos erdvėmis, čia veikia bibliote-kos TV studija.

„TAI HIBRIDINIS SPRENDIMAS, KURIS PIRMĄ KARTĄ ĮDIEGTAS NE TIK LIETUVOJE, BET IR BALTIJOS ŠALYSE.“

„IT SPRENDIMAI BIBLIOTEKOS REKONSTRUKCIJOS PROJEKTE

BUVO NE MAŽIAU SVARBŪS NEI ARCHITEKTŪRINIAI.“

– MANTAS JANAVIČIUS

saugus. Taip pat bibliotekoje atnaujintas laidinio tinklo interneto ryšys: perimetro saugos mazgas, užtikrinantis vartotojų tinklo, duomenų centro ir WEB paslaugų saugumą. Jam užtikrinti pasitelktos „Cisco Systems“ aktyvinio tinklo ir „Identity Service Engine“ tinklo prieigos kontrolės sprendimai ir „Fortinet Fortigate“ didelio pajėgumo ugniasienių telkinys.

Kaip ir tikėtasi, visų Lietuvos bibliotekų lyderė Naciona-linė Martyno Mažvydo biblioteka tapo pavyzdžiu kitoms šalies bibliotekoms. Nuo šiol biblioteka – ne tik knygų namai, tai ir informacijos mainų vieta. Tikimasi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitas bibliotekas investuoti į savo tobulėjimą ir technologinę pažangą.

Ukmergės kultūros centras pelnytai gali didžiuotis 2016 m. gauta „Geriausio kultūros centro Lietuvoje“ nominacija. Miestas, garsė-jantis aukšto meninio lygio muzikiniais kolektyvais, dabar siūlys ne tik klausyti muzikos, bet ir kokybiškai žiūrėti filmus. 500 žiūrovų talpinanti didžioji salė vėl naudojama kinui. Penkerius metus ilsėjęsis senasis 35 mm juostos projektorius nusipelnė poilsio ir garbingos vietos muziejuje, o jo vietą užims Kanados gamintojo „Christie“ skaitmeninis kino projektorius. Jį pritaikė ir sumontavo vaizdo ir garso sprendimų kūrėjai – UAB „Prezentacijų spektras“.

Naują kino teatro įrangą sudaro ne tik projektorius, bet ir didžiulis 10 x 5,7 m pločio į viršų pasikeliantis ekranas, serveriai, taip pat akiniai, pritaikyti žiūrėti 3D filmus. Be to, kultūros centras įsigijo papildomus edukacijai, pristatymams ar išvykstamiesiems renginiams skirtus multimedijos projektorius.

VILIOS IR APLINKINIŲ RAJONŲ KINOMANUS

Ukmergės kultūros namų renginių vadybininkė Gražvyda Tušienė pasakoja, kad kino salė kultūros centre veikė nuo 1999 m., čia buvo rodomi juostiniai filmai, vėliau – naudojant DVD, „Blue ray“ diskus. Tikimasi, kad naujoji salė ir kino repertuaras privilios žiūrovus ne

tik iš Ukmergės, bet ir iš aplinkinių Panevėžio, Anykščių, Širvintų ar Jonavos rajonų. Šiuolaikinė įranga kino žiūrovams leis mėgautis naujausiais filmais ir jų premjeromis. Naujoji technika pritaikyta rodyti ir 3D filmus. Ukmergės kultūros centras įsigijo specialius trimačiams filmams žiūrėti reikalingus akinius. Tai vadinamieji pasyvūs 3D akiniai, kurie mažesni, patogesni ir pritaikyti žiūrėti 3D filmus tik Ukmergės kino salėje. Specialūs akiniai prie įėjimo į salę bus duodami kiekvienam žiūrovui, o išeinant juos reikės grąžinti. „Žiūrėti filmus namuose turima įranga jie visiškai netinkami“, – pa-pildo Gediminas Vilčauskas, „Prezentacijų spektro“ direktorius.

„UKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS – PUIKUS PAVYZDYS KITIEMS LIETUVOS MIESTAMS.“ - GEDIMINAS VILČIAUSKAS

„KINAS UKMERGĖJE TURI ILGĄ ISTORIJĄ. DABAR VERČIAME NAUJĄ JOS PUSLAPĮ.“ - GRAŽVYDA TUŠIENĖ

UKMERGĖS KINO GURMANAMS – NAUJA KINO SALĖ

Penkerius metus nenaudojama Ukmergės kultūros namų kino salė pagaliau atvėrė duris kinomanams. Nuo šiol ukmergiškiai ir miesto svečiai kviečiami į atnaujintą kino teatro salę, kuri pritaikyta žiūrėti ir trimačius filmus.

„Christie“ yra pasaulinė kino technologijų lyderė. Visame pasaulyje įdiegta net 48 000 šio prekės ženklo projektorių. UAB „Prezentacijų spektras“ – nuo 2002 m. įgaliotasis „Christie“ atstovas Lietuvoje.

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 13F2

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 15F2

NEAPLENKS IR KINO FESTIVALIAI

Nuo pat atidarymo kino teatro tinklelis itin intensyvus. Opti-mizmo įkvepia ir susidomėjimas pirmais rodytais kino filmais, kai apsilankė apie 1000 žiūrovų, už bilietus sumokėjusių po 3 Eur. Per dieną numatyta rodyti po 2–3 seansus. „Kol kas sunku pasakyti, ar šis projektas bus ekonomiškai naudingas.

Suprantama, kad vidutinis lankytojų skaičius ilgainiui mažės, kai gyventojai patenkins smalsumą. Vis tik mums atrodo realu, kad 70 000 Eur kainuojanti įranga atsipirktų per metus“, – optimiz-mo nestokoja kultūros namų atstovė.

Ukmergės kultūros namų planuose – ne tik komercinis kinas. Miestiečiai ir svečiai galės žiūrėti filmus iš didžiųjų Lietuvos

kino festivalių: „Kino pavasaris“, „Šaršėliafam“, „Scanorama“ ir rengiamo Ukmergės kino festivalio.

„Spragėsių neturime. Norime puoselėti aukštą kino žiūrėjimo kultūrą, kur dėmesys sutelkiamas į kūrinį, ne į užkandžius“, – ambicingai nusiteikę ukmergiškiai.

„PIRMUOSE SEANSUOSE APSILANKĖ APIE 1000 ŽIŪROVŲ, SUMOKĖJUSIŲ UŽ BILIETUS PO 3 EUR. PER DIENĄ NUMA-TYTA RODYTI PO 2–3 SEANSUS.“

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 17F2

GERA ANALIZĖ - TRIGUBAI MAŽIAU

DARBO

Nuolatinė naujų veiklos gerinimo spren-dimų paieška pastūmėjo „Kauno energija“ (KE) modernizuoti duomenų surinkimo procesą, kuris pakeitė rankų darbą ir užtikrino tikslesnius duomenis.

KE šilumą teikia daugiau nei 115 000 vartotojų Kauno rajone ir Jurbarke, didžiąją dalį jų sudaro namų, butų ūkiai ir tik keli procentai juridinių as-menų. Kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į skirtingus rodiklius, siekiama kuo tiksliau išrašyti sąskaitas už šilumos suvartojimą. Rimas Perevičius, KE pardavimų ir vartotojų aptarnavimo departamen-to direktorius, įsitikinęs, kad norint suformuoti šilumos apskaitos aktą reikia gauti kuo tikslesnius kiekvieno pastato šilumos suvartojimo duomenis.

„Deja, kolektorinėmis šildymo sistemomis pasigirti gali ne kiekvienas mūsų aptarnauja-mas pastatas. Tai sukelia nemažų problemų duomenų surinkimo ir jų apdorojimo procese. Kiekvieną mėnesį KE pasiekdavo iki devynių skirtingais kanalais pateikiamų šilumos suvartoji-mo ataskaitų, kurias reikėdavo importuoti į kitas sistemas galutiniam šilumos sunaudojimo apskai-tos aktui sudaryti. Duomenis įmonė gauna įvairių lentelių formatu, užregistravus el. svetainėje, o kartais net paskambinus telefonu. Pastarojo būdo stengiamasi vengti, tačiau kai kurių, ypač vyresnių gyventojų, įpročius sunku pakeisti – ignoruojant galima visiškai prarasti duomenis. Paskutinis

„ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO SIEKIAME TAPTI SKAITMENINE ORGANIZACIJA.“- RIMAS PEREVIČIUS

„MODERNIZAVUS DUOMENŲ SURINKIMO IR APDOROJIMO SISTEMĄ,

KAI GAUTI DUOMENYS IŠ KARTO IMPORTUOJAMI, SUTRUMPINO

DUOMENŲ SKAIČIAVIMO TERMINĄ NUO 5 IKI 1,5–2 DIENŲ.“

VIEŠASIS SEKTORIUS ACCESS 19F2

proceso žingsnis – pagal pateiktus duomenis kiekvienam vartotojui paruošti kuo tikslesnes šilumos suvartojimo sąskaitas. Prieš įdiegiant naują sistemą, KE vyravo rankinis darbas, kuris reikalavo papildomai prisidėti kitus įmonės skyrių darbuotojus. Įprastai prie gaunamų ataskaitų dirba apie 15 darbuotojų, tačiau laiko limitas (sąskaitas paruošti privaloma per 5–7 dienas) ir iki 120 000 skaiči-uojamų skirtingų ataskaitų importavimo, reikalaudavo visos įmonės pagalbos. Svarbus faktas, kad kiekvienos sąskaitos ruošimas susideda iš skirtingo įkainio vartotojui, kurį lemia vis kitokie veiksniai: PVM, lengvatinis PVM, kompensacijos ar delspinigiai. „Modernizavus duomenų surinkimo ir apdorojimo sistemą, kai gauti duomenys iš karto importuojami, sutrumpino duomenų skaičiavimo terminą nuo 5 iki 1,5–2 dienų“, – džiaugiasi KE aptarnavi-mo departamento direktorius. Pasak jo, „Atea“ įdiegta sistema supaprastino ir pagreitino duomenų surinkimo procesą ir sudarė sąlygas dar geresnei duomenų kokybei.

IŠSPRĘSTAS ANALITIKOS UŽDAVINYS

„Atea“ programavimo padalinio vadovas Dovydas Jaru-kaitis sako, kad šiame projekte svarbiausia dalis – analitika. KE duomenų surinkimo procesai sudėtingi, reikalaujantys detaliai įsigilinti į darbuotojų ir vartotojų lūkesčius. Viena pagrindinių įmonės veiklos ypatybių – skirtingi skaitliukų tipai, kurie lemia pagrindinį vaidmenį ruošiant ataskaitas. Nepaisant to, kad panašus programos modulis egzistavo ir anksčiau – pastaruosius 10 metų visgi vyravo žmogiška-sis darbas, grįstas „keturių akių“ principu. Didžioji dalis duomenų atsitiktiniu būdu būdavo parenkami ir pakar-totinai patikrinami. Deja, toks principas nepasiteisino, nes nukentėdavo dalis gaunamų duomenų. D. Jarukaitis neslepia, kad projekto įgyvendinimas užtruko maždaug 10 mėnesių, įdiegiant sistemą atsirasdavo vis naujų įžvalgų, pasiūlymų, kuriuos reikėdavo integruoti į projektą. Svarbiausia – sukurtas sprendimas padėjo sutrumpinti rankiniam darbui skiriamą laiką. Dabar duomenys savaime suvedami į naują sistemą, o įtartinos vietos pažymimos pakartotinei specialisto patikrai.

SKAITMENINĖS ORGANIZACIJOS PAMATAI

Akivaizdu, kad duomenų surinkimo procesas ateityje bus visiškai automatizuotas ir skaitliukų duomenys internetu pateks tiesiai į apskaitos sistemą. Šiuo metu KE inicijuoja bandomąjį projektą. Dešimtyje namų sumontuota speciali technika, automatiškai siunčianti pastatų šilumos skaitliukų rodmenis į KE būstinę. Siekiant geriausio rezultato, stengiamasi išnaudoti modernizuotos sistemos funkcionalumą. Ateityje planuojama sukurti specialias mobiliąsias aplikacijas darbuotojams, leidžiančias formuoti užduotis realiu laiku ar sekti patį kontrolierių.

PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 21F3

Manoma, kad iki 2018 m. grožio industrija bus vertinama daugiau nei 450 mlrd. dolerių. Naujos produktų formos, technologijos ir inovacijos – bene pagrindiniai pelningumą lemiantys veiksniai. Kosme-tikos ir parfumerijos tinklas „Douglas LT“ daugiau nei 10 metų inovacijas įgyvendina kartu su „Atea“.

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas „Douglas“ dar pakankamai jaunas (pasaulyje skaiči-uojama daugiau nei 100 metų trunkanti tinklo veikla), tači-au inovatyviais sprendimais bendrovė jau spėjo išsiveržti į priekį. „Sugalvotas idėjas norime realizuoti greitai. Lietuva nedidelė, todėl nesunkiai įgyvendiname pokyčius. Per 30 skirtingų Lietuvos miestų išsibarsčiusias parduotuves lengva koordinuoti. Mums taip pat svarbu, kad sistemos

ir technologijos ne tik nesudarytų kliūčių, bet ir padėtų greičiau įgyvendinti pokyčius“, – įsitikinęs Paulius Prižgin-tas, „Douglas LT“ finansų direktorius.

Lietuva – viena iš nedaugelio „Douglas“ grupės šalių, naudojanti savo verslo valdymo sistemą, kurią pritaikė pagrindiniams globalios organizacijos principams. Jei tektų naudotis globalia verslo valdymo sistema, augtų

„DOUGLAS LT“ KELIA TECHNOLOGIJŲ KARTELĘ

MEDICINA ACCESS 23F1 PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 23F3

ne tik aptarnavimo ir priežiūros išlaidos, tai lemtų sprendimų priėmimo greitį ir įmonės lankstumą. Anot „Douglas LT“ finansų direktoriaus, šiuo metu veiklos koordinavimas pasitelkus vietinę sistemą leidžia jaustis nepriklausomiems. O tai užtikrina veiklos efektyvumą.

PROFESIONALŪS IT SPRENDIMAI„Douglas LT“ – viena iš nedaugelio tokio dydžio prekybos

įmonių, IT valdymą patikėjusi partneriams. P. Prižgintas pasako-ja, kad tokį modelį paveldėjęs, tačiau šiuo sprendimu niekada neabejojo. „Atea“ kompetencijų prireikia nuo kompiuterinės technikos parinkimo, darbo vietų įrengimo iki programavimo ir verslo valdymo sistemos priežiūros. „Pirkti IT priežiūrą iš išorės lemia ne tik ekonominiai veiksniai. Pagrindinė nauda – jokių rūpesčių dėl IT specialistų paieškos ir išlaikymo, kvalifikacijos kėlimo. Patogiau, kai partneriai koordinuoja visą veiklą ir pri-siima atsakomybę“, – atvirauja P. Prižgintas. Pasak jo, dėmesys informacinėms technologijoms užima apie penktadalį darbo laiko. Kiekvieną savaitę vykstančio susitikimo su „Atea“ special-istų komanda metu aptariamos atliktos užduotys, išspręstos problemos, dalijamasi tobulinimo idėjomis ir planuojami kitos savaitės darbai. Problemos, kurias reikia išspręsti realiu laiku, registruojamos „Atea“ Helpdesk sistemoje. Kasdienius inciden-tus sprendžia IT inžinieriai, operatyviai reaguojantys nuotoliniu būdu. Kompiuterinė technika parenkama ir siūloma atsižvelgiant į skirtingų įmonės veiklų detales.

„Sunku įsivaizduoti vieną žmogų, besispecializuojantį skirt-ingose srityse, o pilna IT komanda įmonės viduje labai didina kaštus“, – situaciją pragmatiškai vertina Tomaš Jankovski, „Atea“ aptarnavimo padalinio vadovas. Norint užtikrinti greitą reakciją ir kokybišką aptarnavimą, reikia įdarbinti mažiausiai keturis IT inžin-ierius 100 km spinduliu nuo 30 Lietuvoje veikiančių parduotuvių. Nuolatinis „Atea“ darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir konkrečios specializacijos užtikrina, kad bus aptarta kiekviena naujovė, teiki-anti įmonei naudą.

SVARBI KIEKVIENA SEKUNDĖGrožio industrija – viena sparčiausiai besiplečiančių pasaulyje.

„Douglas LT“, vertindami kiekvieną klientą ir siekiantys išlikti rinkos lyderiais, supranta, kad tuo metu, kai parduotuvėse apsilanko didžiausias pirkėjų srautas (tarkim, per Kalėdas), ypač svarbus sistemų stebėjimas ir reakcijos laikas įvykus incidentui. Piko laiko-tarpiu parduotuvėms suteikiamas didesnis dėmesys, paskiriant „Atea“ darbuotojus rūpintis tik „Douglas LT“ priežiūra. Belaidžio tinklo problemos, banko kortelių nenuskaitymas, duomenų neap-dorojimas – tai klaidos, galinčios kainuoti milijonus ir reputaciją.

„Mūsų pranašumas – galimybė stebėti klientų srautus ir kon-versijas 5 minučių tikslumu online režimu. Kai kuriuos duomenis atnaujiname ir gauname kas 60 sekundžių, tuo tarpu kitos įmonės – kartą per dieną“, – galimybe pažinti savo klientus džiau-giasi P. Prižgintas.

ATEITIES PLANAI – NENUSTOTI TOBULĖTIAtnaujintos „Douglas LT“ parduotuvės jau vilioja lankytojus

integruotais multimedijų sprendimais, kurių modernius LED ekra-nus sumontavo „Atea“ grupės UAB „Biznio mašinų kompanija“. Sinchroniškai transliuojamos reklamos leidžia dinamiškai pateikti didesnį turinio kiekį. Prieš porą metų naudojamus kartotinius stendus pakeitė išmaniosios technologijos, sumažinusios išlaidas ir labiau sudominančios praeivius. Parduotuvės atstovaujami prekių ženklai, tokie kaip „Dior“ ar „Armani“, turi galimybę realiu laiku keisti savo prekių asortimento pristatymus. „Douglas LT“ vieni pirmųjų savo grupėje pradėjo elektroninę prekybą. „Norime išlikti lankstūs, plečiame atsiėmimo vietų žemėlapį, kad klientams būtų patogiau“, – pasakoja „Douglas LT“ finansų direktorius.

Technologijos sparčiai keičia grožio industriją: prekių ženklams suteikia didesnę saviraiškos laisvę reklamuoti savo produkciją, par-davėjams gerinti klientų aptarnavimą, o logistikai – automatizuoti sandėlio darbą. Pastarasis procesas, kai pamažu atsisakoma rankų darbo, vienas iš naujausių, bet tikrai ne paskutinis „Douglas LT“ plėtojamų projektų.

„PIRKDAMI IT PASLAUGAS IŠ IŠORĖS GAUNAME IR DAUG PATARIMŲ INOVACIJOMS, O TAI PADEDA BŪTI DINAMIŠKIEMS RINKOJE.“ - PAULIUS PRIŽGINTAS

PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 25F3

SĖKMĘ NEŠANTIS GLOBALUS BENDRAVIMASUžtikrinti kokybišką komunikaciją tarp po pasaulį išsibarsčiusių kolegų – sėkmingo tarptautinio verslo pagrindas. Bendravimas interaktyviosiomis komunikacijos priemonėmis ypač svarbus net 16 šalių, 24 biuruose veikiančiai „Unity Technologies“ bendrovei.

Vilniaus „Unity“ kolektyvas labai jaunas – kai kuriuos kolegas galima priskirti vadinamajai Z kartai. Intensyvus darbas trumpais intervalais, betarpiškas bendravimas, žaidimai ir muzika pertraukų metu, regis, gyvenimas į biurą perkeltas tiesiai iš labai šiuolaikiškos gimnazijos. Be abejo, jei komanda tobulina žaidimų platformą, pastarieji neatsiejami nuo biuro gyvenimo. Žaidimų pultelių čia, atrodo, pakanka visiems.

Kas negirdėjo apie „Unity“, gali pamanyti, kad kalbame apie kurį nors naujai išdygusį startuolį. Anaiptol. Kompiuterinių žaidimų industrijoje daugiau nei trečdalis žaidimų sukurti naudojantis varikliu „Unity“. Jį savo žaidimams renkasi pasaulyje žinomos kompanijos, tarp kurių yra tokie garsūs vardai kaip „Rovio“, „Blizzard“, „Nintendo“, „Electronic Arts“, „Disney“, „Microsoft“. Be žaidimų kūrėjų, šį variklį

PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 27F3

tam tikroms aplikacijoms naudoja kosmoso agentūra NASA, JAV kariuomenė ir dar daug kitų.

Savo veiklą pradėję Danijoje, 2010 m. „Unity“ įsteigė pirmą biurą Lietuvoje. Nenuostabu, nes trys iš dešimties pirmų įmonės darbuotojų buvo lietuviai. Padalinys pirmiausia atsirado Vilniuje, vėliau – Kaune. Plečiantis Vilniaus biuro kolektyvui, 2016 m. bendrovė persikėlė į naujai įrengtą verslo centrą „Quadrum“ sostinės Konstitucijos prospekte. Šiandien „Unity Technologies“ bendrovė veikia 27 šalyse visame pasaulyje. Užtikrinti kokybišką komunikaciją tarp po pasaulį išsibarsčiusių kolegų – sėkmingo tarptautinio verslo pagrindas. Biurui ir verslo plėtrai Lietuvoje vadovauja Vilmantas Balasevičius. Jis siekė sukurti aplinką, kuri sudarytų geriausias sąlygas bendrauti su kitais biurais, užtikrintų produktyvų darbą ir darbuotojų motyvaciją.

KELIAIS ŽINGSNIAIS PRIEKYJE

Bendravimas tarp „Unity Technologies“ padalinių visame pasaulyje vyksta kasdien. Vaizdo konferencijų sprendimai naudojami tiek pasitarimams „vienas prieš vieną“, tiek didelių

grupių susirinkimams. Tarp padalinių bendraujama vadovų lygmeniu ir projektinėse komandose. Vaizdo konferencijų įrangai svarbiausia nepriekaištinga garso ir vaizdo kokybė, taip pat ją turi būti paprasta naudoti. Todėl įrengiant biurą buvo iškelta sąlyga diegti pažangiausias technologijas.

„Didelis dėmesys kreiptas kokybiškam, patogiam naudoti ir ilgaamžiškam sprendimui. Šioje industrijoje dirbančios įmonės technologijas vertina ateities perspektyva, todėl, tarkim, buvo įdiegta komutacinė įranga, leidžianti perduoti 4K rezoliucijos vaizdą“, – sako Justinas Ginaitis, BMK projektų vadovas. Pasi-tarimų kambariuose įdiegti aukšto technologinio lygio vaizdo ir garso sprendimai, kurie biuro darbuotojų susirinkimus ar vaizdo konferencijas leidžia vykdyti įvairiausiais būdais ir scenarijais. Didžiausiame biuro pasitarimų kambaryje įdiegtas auštos

kokybės „ClearOne“ mikrofoninis sprendimas, kurį sudaro ant lubų kabančių itin jautrių mikrofonų ir garso procesorių sistema. Šioje patalpoje taip pat įdiegta „JBL“ garsiakalbių sistema, du 75 colių įstrižainės profesionalūs „Samsung“ ekranai, valdoma konferencinė vaizdo kamera, belaidis turinio perdavimas. Taip pat posėdžių kambaryje įgyvendinta galimybė naudoti įvairias konferencinių skambučių ir vaizdo platformas, tokias kaip „Google Hangout“, „Skype“, „Vidyo“ ir kt. Visa šios patalpos konferencinė įranga valdoma iš dviejų ant stalų esančių planšetinių kompiuterių, kuriuose įdiegta ir specialiai pagal kliento poreikius programuota „Extron“ vaizdo ir garso (toliau tekste AV) įrangos valdymo pro-graminė įranga.

POILSIO ZONOS – KOMFORTUI IR MOTYVACIJAI

„Unity Technologies“ padalinio Lietuvoje generalinis direktorius V. Balasevičius įsitikinęs, kad sėkmė versle priklauso ne tik nuo geros idėjos, bet ir nuo komandos, psichologinio komforto. Daug dirbant labai svarbu užtikrinti ir tinkamą poilsio organizavimą bi-ure. Būtų neįprasta, jei kompiuterinių žaidimų industrijos įmonėje nebūtų žaidžiami žaidimai. Tačiau ir žaidimų platformų kūrėjų programos technologiškai ypatingos.

„Darbuotojų poilsio zonoje suprojektuota sudėtinga vaizdo ir garso matricinė sistema, kuri bendrą erdvę padalija į tris atskiras vaizdo ir garso zonas. Šis funkcionalumas leidžia daryti bendrus biuro susirinkimus matant vaizdą per centrinę poilsio zonos vaizdo projekcinę sistemą ir per šonuose esančius 75 colių įstrižainės profesionalius LCD ekranus“, – vardija „Unity Technologies“ padalinio Lietuvoje plėtros vadovas.

Padalijus erdvę atsiranda galimybė kiekvienoje zonos dalyje rodyti atskirus vaizdo turinius. Poilsio zonos įgarsinimo sistema sukom-plektuota iš „JBL“ garsiakalbių, mikrofoninės ir foninės muzikos transliavimo sistemų. Visa šios patalpos komutacinė vaizdo perda-vimo sistema suprojektuota perduoti didelės rezoliucijos 4K turinį. Visa patalpos AV įranga valdoma vieninteliu planšetiniu kompiu-teriu. Visame biure stengiamasi kurti neformalią aplinką, virtuvėse yra reikiama įranga patiems pasigaminti pietus, o ant stalų visada yra vaisių dubuo.

„Laimingi darbuotojai sukuria daugiau pridėtinės vertės įmonei, todėl svarbu rūpintis ne tik darbo priemonėmis, bet ir atitinkamu poilsiu“, – reziumuoja V. Balasevičius.

„PARINKOME ĮRANGĄ TAIP, KAD JĄ BŪTŲ GALIMA LENGVAI PRITAIKYTI KYLANT VAIZDO KOKYBĖS STANDARTAMS.“ - JUSTINAS GINAITIS

„BENDRAUJANT NUOTOLINIU BŪDU SVARBU SISTEMŲ SUDERINAMUMAS. GALIME NAUDOTI BET KURIĄ POPU-LIARIĄ PLATFORMĄ.“- VILMANTAS BALASEVIČIUS

PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 29F3

KELIS KARTUS PRALAIDESNĖ

Buvo parinkta ir pasiūlyta „Baltneta CDN“ (Content Distribution Network) – turinio perdavimo, dar vadinamojo streaming, platforma. Naudojant ją drauge su turima platforma užtikrinamas didesnis, net iki 70 Gbps, sistemos pralaidumas. Vadinasi, transliacijas gali žiūrėti ne 10 000, o iki 50 000 žiūrovų. „Baltnetos komunikacijos“ projektų vadovė Vaida Vaižmužytė įsitikinusi, kad pagrindinis „Baltnetos CDN“ paslaugos privalumas – dinamiška infrastruktūra. Nereikia įsigyti perteklinių resursų – mokama tik už perkamą paslaugą, jos plėtra palyginti nebrangi ir greita.

Vienas iš iššūkių – tinkamas išeinančio srauto paskirstymas inter-neto tiekėjams, kurių vartotojai žiūri „Delfi TV“ transliacijas, o tokių yra 11 (kabelinio ir mobiliojo ryšio operatoriai). „Delfi TV“ paraleliai naudoja abi turinio perdavimo platformas. Tai užtikrina vienodai aukštą pralaidumą vartotojams, naudojantiems bet kurio Lietuvos interneto ryšio tiekėjo paslaugas.

NETRUKO ĮSITIKINTI NAUDA

Idėjas paversti veikiančiais sprendimais „Baltnetos komunikaci-jos“ ir „Delfi TV“ užtruko vos kelias savaites. Pasak K. Šiaulio, bene svarbiausia „Baltnetos komunikacijos“ ypatybė – sprendimų priėmimo ir vykdymo sparta. Tai netruko pasiteisinti.

Šių metų vasario 14 d. vyko Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio varžybos tarp „Lietuvos Ryto“ ir Utenos „Juventus“. Kova buvo įtempta, rungtynės baigėsi lygiosiomis, prasidėjo pratęsimas. Žiūrovų skaičius augo tiesiog akyse. Tąkart buvo pasiektas žiūrimumo rekordas – apie 20 000 žiūrovų. „Gerai, kad vaizdo perdavimo paslauga jau buvo išplėsta, kitaip vaizdas būtų nekokybiškas, trūkinėtų. Tokie perdavimo trukdžiai neabejotinai erzintų žiūrovus, kurie, tikriausiai, nebežiūrėtų tokios transliacijos“, – įsitikinęs K. Šiaulys.

„Delfi TV“ planuose – transliacijos HD kokybe, daugiau turinio. Netrukus reikės dar didesnio kanalo pralaidumo – srauto poreikis per artimiausius kelerius metus, tikėtina, augs apie keturis kartus.

„VISKAS PRASIDĖJO NUO SPORTO VARŽYBŲ TRANSLIACIJŲ.“

„DELFI TV“ – VISADA TEN, KUR VEIKSMAS

Ekspertai neabejoja – internetinė televizija anksčiau ar vėliau pakeis mums įprastą, tradicinę. Tai rodo ir žinios iš už Atlanto: praėjusiais metais JAV internet-inė televizija aplenkė šioje šalyje populiarią kabelinę. Regis, kad kova dėl žiūrovų ir pajamų iš reklamos netrukus užvirs ir Lietuvoje.

Žiniasklaidos grupė „Delfi“, valdanti „Delfi TV“, įgyvendina numatytą verslo strategiją ir stiprina interneto televizijos pozicijas. Pagrindiniai šios TV tikslai – suteikti daugiau vertės „Delfi“ lankytojams ir išnau-doti technologijų galimybes plečiant verslą.

„Būdami lyderiaujančia žiniasklaidos priemone mokame kurti ir perduoti turinį, taip pat laiku atsidurti įvykių centre. Internetinė televizija – būdas gyvai pateikti informaciją ir sudominti žiūrovą“, – pasakoja Kristijonas Šiaulys, „Delfi IT“ skyriaus vadovas.

Viskas prasidėjo nuo sporto varžybų transliacijų. „Delfi TV“ ėmė transliuoti tas varžybas, kurių paprastai nerodo televizijos. Šis žingsnis sulaukė žiūrovų palaikymo, augo jų srautai. Iš pradžių būdavo transliuojamos krepšinio, futbolo varžybos, vėliau – debatai, interviu. Naujausias „Delfi TV“ pranašumas – tiesioginės transliacijos iš įvykio vietų. Paskaičiuota, kad per metus parodoma daugiau nei 1000 tiesioginių vaizdo transliacijų.

Augant žiūrovų ir transliacijų skaičiui, teko pasukti galvą dėl interneto TV duomenų perdavimo platformos, mat buvusi ribojo pralaidumą. Užtikrinti kokybiškas transliacijas buvo įmanoma tik 10 000 žiūrovų.

„Plėsti naudojamą platformą būtų labai brangu. Ieškojome kito sprendimo ir „Baltnetos komunikacijos“ mums pasiūlė tinkamą sprendimą“, – sako K. Šiaulys.

PRIVATUS SEKTORIUS ACCESS 31F3

„INTERNETO TELEVIZIJOS MASTAI AUGA LABAI GREITAI. SVARBU, KAD TECHNOLOGINIAI APRIBOJIMAI NESTABDYTŲ PLĖTROS.“ - KRISTIJONAS ŠIAULYS

SEZONO TECHNOLOGIJOS ACCESS 33F4

Andrius Šaveiko, „Atea“ IT saugumo ekspertas

Vytautas Zulonas, Tinklo, duomenų centrų irIT saugos produktų vadovas

Kenkėjiška programinė įranga atsirado dar XX a. antrojoje pusėje ir nuo to laiko kiekvienas iš mūsų girdėjo arba susidūrė su viena ar kita kenkėjų atmaina. Kenkėjiškai programinei įrangai priklauso tokios šeimos kaip virusai, Trojos arkliai ar kirminai, o šias programas kuriantys specialistai toli gražu nestovi vietoje – mokosi iš savo klaidų, sugalvoja naujų būdų, kaip paprastiems žmonėms apsunkinti gyvenimą, ir sėkmingai plėtoja šią „verslo“ nišą.

Vienas labiausiai linksniuojamų dabartinių kenkėjų programinės įrangos atmainų yra „Ransomware“, arba tiesiog išpirkos prašančių virusų kategorijai priklausantys „kriptovirusai“. Šie kenkėjai į kompiuterį patenka standartiniu

būdu, skiriasi jų veiklos pobūdis – „kriptovirusai“ užšifruoja visą kompiuterio kiektąjį diską arba dalį jame esančių duomenų pagal pasirinktą tipą. Tada kenkėjas iškelia ultimatumą kompiuterio savininkui – susimokėti virtualia valiuta bitkoinais už dokumentų dešifravimą arba visiems laikams teks atsisveikinti su kompiuteryje esančiais duomenimis. Visą šią informaciją žmogus regi iššokusiame pranešimo lange kartu su nurody-

mu, kiek, kokiu būdu ir per kiek laiko privalu susimokėti. „Kriptovirusai“ nuo kitų kenkėjų rūšių skiriasi tuo, kad čia programišius turi tiesioginį kontaktą su nukentėjusiuoju ir prašo išpirkos. „Ransomware“ kategorijos kenkėjui neįdomu išvilioti jūsų duomenis, jis suinteresuotas tik gauti išpirką už iššifravimo raktą. Kalbant apie pinigus – sumos išties didelės. Saugumo sprendimų ben-drovė „Symantec“ paskaičiavo, kad per 2016 m. vidutinė išpirkos kaina pakilo 130 proc. iki 645 eurų, o kai kuriais atvejais bendrovės sumoka net iki 16 tūkst. eurų. Turbūt klausiate, kas nutinka, jei sumokėjus pinigus, raktas negaunamas. Tokių atvejų pasiraiko, tačiau "kriptovirusų" kūrėjai rūpinasi savo reputacija, nes neretai "auka" prieš sumokėdama išpirką pasidomi išpirkos reikalau-jančios grupuotės reputacija ir esant nepalank-iems atsiliepimams išpirka nėra mokama.

Kitas svarbus klausimas – kokiais būdais „kriptovirusai“ patenka į žmogaus kompiuterį? Pasirinkimų begalė, bet dominuoja el. paštas. Tyrimų bendrovė „Osterman Research“ nustatė, kad 31 proc. apklaustųjų „kriptovirusą“ gavo paspaudę nuorodą laiške, kiek daugiau nei ketvirtadalis atidarę el. laiško priedą, 24 proc. – internetiniuose puslapiuose ar programėlėse. Paprastai el. laiškuose programišiai apsimeta esą kokia nors institucija ar organizacija, jų užregistruotas domenas skiriasi vos viena raide ar simboliu, todėl žmogus per neatidumą gali atlikti tai, ko nori el. laiško autorius. Taip pat programišiai naudojasi žmogiškuoju smalsumu – neretai prisega netikrą, bet labai skandalingą faktą ar nuorodą.

„KRIPTOVIRUSAI“: KAS, KAIP, KUR IR

KODĖL?

Vartotojui patekus į šiuos spąstus, didelė tikimybė, kad jokių išskirtinių požymių jis nepastebės. Nors disko šifravimas – resursams gana imlus procesas, dauguma žmonių nepastebi padidėjusios kompiuterio apkrovos. Net ir atkreipę dėmesį, yra linkę manyti, kad toks nukrypimas atsiranda dėl atsinaujinančios antivirusinės programos ar didelio naršyklėje atidarytų langų skaičiaus.

Tad kyla natūralus klausimas – ką galima padaryti? Kovoti su „kriptovirusais“ reikia ne jau užsikrėtus, bet prieš jiems atsirandant, nes priemonių įveikti esamą kenkėją, deja, nedaug. Todėl norinti apsisaugoti nuo „kriptovirusų“, reikėtų laikytis šių taisyklių:

1. Reguliariai vykdyti rezervinį duomenų kopijavimą ("backup"). Kenkėjui užšifravus dokumentus, nereikėtų jaudintis ir pakaktų tik atkurti failus iš atsarginės kopijos.

2. Laikytis pagrindinių IT higienos principų: nuolat atnau-jinti antivirusinę programą, ugniasienę, naudoti licencijuotą programinę įrangą, kuri gauna saugumo pažeidžiamumų pataisymų.

3. Būti atidžiam. Naršydami internete elkitės kaip realiame gyvenime – juk naktimis nevaikštote skersgat-viais, neatiduodate daiktų nepažįstamiems žmonėms ar nesiknaisiojate po šiukšles. Tokios pat taisyklės galioja ir in-

ternete – nereikia lankytis nepatikimose svetainėse, spausti įtartinas nuorodas ar atidarinėti keistus failus.

4. Įmonės viduje supažindinti darbuotojus apie grėsmes ir priemones nuo jų apsisaugoti. Derėtų pagalvoti apie baltojo sąrašo sudarymą, leidžiančio naudoti tik konkrečias programas. Taip pat rekomenduotina įsidiegti sprendimą, kuris stebi anomalijas tinkle ir užkerta kelią kenkėjui.

Akivaizdu, kad nusikaltėliai ir toliau ieškos naujų būdų, kaip gauti sau naudos, nesvarbu, tai būtų „kriptovirusai“ ar ateityje išrastas dar pažangesnis jų variantas. Tačiau, kaip ir su kenkėjiška programine įranga prieš 20 metų, taip ir dabar, svarbiausia būti budriam ir nuolat klausti savęs, kas nutiks, jei nepaspausiu šios nuorodos, neatidarysiu šio failo ar neatsisiųsiu šio priedo. 99 proc. atvejų nenutiks visiškai nieko.

„SUNKU ĮVERTINTI „KRIPTOVIRUSŲ“ MASTĄ LIETUVOJE. TIESIOG RETAS PRISIPAŽĮSTA, KAD TEKO MOKĖTI IŠPIRKĄ.“ - ANDRIUS ŠAVEIKO

„KOVOTI SU „KRIPTOVIRUSAIS“ REIKIA NE JAU UŽSIKRĖTUS, BET PRIEŠ JIEMS ATSIRANDANT.“

SEZONO TECHNOLOGIJOS ACCESS 35F4

SE

ZO

NO

TE

CH

NO

LOG

IJO

S

SKRAIDANČIŲ AUTOMOBILIŲ ATEITIS

Kas nutinka, kai orlaivių ir automobilių inžinieriai susivienija tam, kad išspręstų žmonių mobilumo problemą didžiausiuose pasaulio miestuose? Elementaru – sukuriamos transporto priemonės, galinčios ir skraidyti, ir važiuoti. Būtent tokią idėją pristato pasaulyje puikiai žinoma tarptautinė aviacijos kompanija AIRBUS.

Skraidantis autonominis automobilis Airbus Pop.Up, kurio konceptualus modelis atrodo būtent taip – dvivietė kapsulė su apačioje atskirai tvirtinama važiavimui keliams skirta automobilio dalimi ir viršutine dalimi, pritaikyta susijungimui su dronu, kuris automobilį atgabens į bet kurią Jums patogią vietą.

Viskas skamba itin futuristiškai ir sunkiai tikėtinai? Puikiai visiems pažįstama kompanija UBER taip pat tiki skraidančio automobilio idėja ir jį pristatyti pasauliui žada per ateinantį dešimtmetį. Tuo tarpu Kinijos kompanija EHang jau yra sukūrusi ir pristačiusi žmones galintį gabenti išmanųjį, planšete paties keleivio valdomą droną pavadinimu EHang 184.

Taigi, ateitis yra kur kas arčiau, nei galime pagalvoti, ir ji bus tokia, kokią mes ją sukursime. Arba kaip sakė prancūzų filosofas Blezas Paskalis, praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, o ateitis – mūsų tikslas!

IŠMANUSIS LAIKRODIS „APPLE WATCH 2“

Elegancija ir kokybe tviskantis išmanusis antros kar-tos „Apple Watch 2“ laikrodis su blizgiu keramikiniu vandeniui ir įbrėžimams atspariu korpusu. · Dvigubai ryškesnis ekranas· Itin greitas dviejų branduolių procesorius· Integruotas GPS imtuvas· Atsparus vandeniui (iki 50 m)· Atsparus įbrėžimams

Laikrodis „Apple Watch 2“ padės Jums išlikti ak-tyviems, motyvuotiems ir visada pasiekiamiems!

NEŠIOJAMASIS KOMPIUTERIS „DELL XPS 13“

Itin plonas ir lengvas nešiojamasis kompiuteris DELL XPS 13 pasižymintis elegancija ir preciziškai apgalvotu dizainu bei talpinantis savyje moderniausias technologijas. Vos 1,8 cm storio kompaktiškas kompiuteris su itin atspariu išorės poveikiui Corning Gorilla Glass stiklu, 13 colių Full HD raiškos ekranu ir galingu septintosios kartos Intel i7 procesori-umi bei SSD disku. DELL XPS 13 – ieškantiems mobilaus, greito, našaus ir išskirti-nai gražaus aukščiausios klasės kompiuterio.

KOMPIUTERIO PELĖ „MICROSOFT ARC“

Išskirtinio dizaino ir patogumo belaidė „Microsoft ARC“ kompiuterio pelė.Lankstus korpusas ne tik padės išskirtinai prisitaikyti prie jūsų riešo, tačiau pasitarnaus ir kelionės metu taupant vietą krepšyje.

KUPRINĖ NEŠIOJAMAJAM KOMPIUTERIUI „D. BRAMANTE SVENDBORG“

Stilingumu, tvirtumu, aukščiausios kokybės medžiagomis ir ilgaamžiškumu pasižyminti kuprinė vienodai tiks tiek formaliems verslo susitikimams, tiek kelionėms, o specialūs paminkštinimai apsaugos Jūsų nešiojamąjį kompiuterį nuo galimų sutrenkimų.· 41 x 32 x 14 cm· Nešiojamiesiems kompiuteriams iki 16 colių skersmens

Nuotraukos iš: https://robbreport.com/aviation/airbus-unveils-flying-car-concept

Atea eSHOPeshop.atea.com/lt

KONFERENCIJŲ KALENDORIUS ACCESS 37F5

Ploniausias pasaulyje perverčiamas verslo kompiuteris1. EliteBook x360.

Viliojantis. Saugus. Tavo mėgstamiausias!

HP rekomenduoja Windows 10 pro.

Pripažintas dizainas

Stilingas ir preciziškas. Pažangus ir patvarus. Sukurtas jūsų sėkmingam verslui.

Sukurtas dinamikai

Penki universalūs naudojimo būdai – maloniam darbui. 100 % produktyvumas garantuotas!

Nepranokstama apsauga

Pažangiausia programinė įranga pasaulyje - jūsų saugiam darbui.

„ATEA ACTION“

Kasmetinė, nuo 2009 m. rengiama konferencija, skirta IT bendruomenei: verslo ir viešojo sektoriaus atstovams, IT profesionalams ir specialistams, taip pat visiems, besidomintiems profesionaliais IT sprendimais ir naujausiomis technologijų tendencijomis.  Raktažodiai: EXPO zona / Įdomūs pranešimai / IT bendruomenė / IT tendencijos / Saugumas

IT VADOVŲ STOVYKLA

Unikalus renginys, skirtas Lietuvos įmonių ir organizacijų IT vadovams, kurie atsakingi už IT strategijos, biudžeto planavimą ir įgyvendinimą.

„MICROSOFT INSPIRE“

Ryšiai, kurie keičia jūsų verslą: partneriai, „Microsoft“ darbuotojai, rinkos

ekspertai ir JŪS. 16 000 dalyvių iš viso pasaulio. Savaitė, skirta pažinti, mokytis ir

bendradarbiauti su „Microsoft“.

„HPE DISCOVER“

Skaitmeninė transformacija geresniems rezultatams.

„CISCO LIVE“

Tūkstančiai technologijų inovatorių, daugiau nei 1000 mokomųjų sesijų, „Cisco top“ partneriai ir begalė galimybių užmegzti ryšius, kurie paspartins jūsų asmeninį ir

profesinį augimą.

„ATEA CISCO KNOW-HOW“

Kaip žmonės sąveikaus su IT ateityje? Žvilgsnis į rytojaus technologijų pasaulį su „Cisco“.

ORGANIZUOJA „ATEA“ Lietuvoje

ORGANIZUOJA PARTNERIAI pasaulyje

RE

NG

INIŲ

KA

LE

ND

OR

IUS

LAS VEGASAS

LAS VEGA

SAS

VAŠINGTON

AS

RUGSĖJO28 D.

BIRŽELIO2–3 D.

BIRŽELIO5–8 D.

BIRŽELIO25–29 D.

LIEPOS9–13 D.

GEGUŽĖS3 D.

KOMANDA ACCESS 39F6

Kiekvienais metais kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, kai diskutuojama aplinkosaugos temomis ir raginama priimti aplinkai palankius sprendimus. Aplinkosaugos idėjos aktualios ir „Atea“ įmonių grupei.

„Atea“ beveik 10 metų vykdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo programą, kurios siekis – tvariai augti ir prisidėti prie mūsų šalies gyvenimo kokybės gerinimo. Tai „Atea“ verslo strategijos dalis. Kiekvienoje šalyje, kurioje veikia, „Atea“ matuoja poveikį aplinkai – transporto, elektros energijos naudojimą, atliekų kiekius ir jų tvarkymą.

Vilma Žitkienė, „Atea“ direktoriaus pavaduotoja kokybei ir informacijos saugai, sako,

kad „Atea Baltic“ įmonių grupei priklausančios bendrovės 2016 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje CO2 kiekį sumažino net 12 proc. lyginant su 2015 m. Vertinant CO2 skaičiavimą pagal metinę apyvartą, kiekis sumažėjo 7 proc., o pagal darbuotojų skaičių – 15 proc. Svarbu paminėti, kad „Atea“ įmonių grupėje CO2 emisijos skaičiuojamos pagal darbuotojų skaičių ir metinę apyvartą, o duomenys lyginami su projekto pradžios 2007 m., kai įmonė pradėjo vykdyti anglies dioksido analizę.

Pasak V. Žitkienės, kasmet ieškoma vis naujų priemonių dar labiau sumažinti šiltnamio efekto poveikį. Labai vertinga galimybė dalytis ir pasinaudoti skirtingų šalių sukaupta patirtimi. Tarkim, „Atea“ Švedijoje pastatams šildyti ir įrenginiams naudoja tik elektros energiją, perkamą iš atsinaujinančių gamtos šaltinių (vėjo ar vandens).

Pašnekovė taip pat pastebi, kad aplinkosaugos projektai ir jiems įgyvendinti skirti vadybos sprendimai ne tik prisideda prie CO2 mažinimo, bet ir taupo lėšas – taip tiesiogiai gerinami įmonių finansiniai rezultatai.

ŽEMĖS DIENOS BELAUKIANT

„POVEIKIO APLINKAI MATAVIMAS IR SIEKIS JĮ MAŽINTI DUODA IR AKIVAIZDŽIOS FINANSINĖS NAUDOS.“ - VILMA ŽITKIENĖ

VIETOJ SKRYDŽIO – VAIZDO KONFERENCIJA

Daugumoje įmonės grupių biurų įdiegus „Cisco Telepresence“ vaizdo konferencijų įrangą, į svečią šalį pas klientus ar kolegas skrendama tik kai tikrai būtina. Nuotolinis bendravimas internetu tapo ke-lionių alternatyva. Išlaidos verslo išvykoms 2011 m., kai buvo pradėtos naudoti vaizdo konferencijos, sumažėjo net tris kartus, tuo tarpu bendravimas tarp šalių vyksta daug dažniau.

ŠIUOLAIKIŠKAS APŠVIETIMAS

Kaune įprastą apšvietimą pakeitus į LED šviestuvus, ištirpo išlaidos už elektros energiją. Šioje srityje dar yra kur pasistengti – judesio davikliai apšvietimui reguliuoti įrengti ne visur.

OPTIMALI LOGISTIKA

Atsisakius dalies įmonės transporto, kuriuo seniau buvo išvežiojama įranga klientams, mažėjo išlaidos degalams ir automobilių priežiūrai. Kaune atsisakius dujomis šildomo centrinio sandėlio, neliko išlaidų už dujas. „Atea eSHOP“ sistemos integracija su įrangos tiekėjų logistikos sistemomis užtikrino optimalų prekių kelią iš sandėlių tiesiai į klientų biurus. to

nos t

CO

2e

2500

1 329 1 182

546

28

41

636

28

42

2035 1796

2015 2016

Kuras

Viso

2000

1500

1000

500

0

KOMANDA ACCESS 41F6

ORIENTAVIMASIS MIŠKUOSE IR IT SISTEMOSE

Šiaurės šalyse orientavimosi varžybos pritraukia apie 25 000 šio sporto mėgėjų, tačiau Lietuvoje orientavi-mosi sportas kalnų dviračiais (OSKD) vis dar egzotiškas užsiėmimas. Pasaulio jaunimo OSKD vicečempionas, lietuvis Jonas Maišelis tikina, kad kadaise svajojęs būti

profesionaliu sportininku, šiandien jaučiasi laimingas, suderinęs dvi mėgstamas veiklas. Jonas – „Atea“ IT inžinierius. Šiandien jis dalijasi patirtimi atstovaujant Lietuvai tarptautinėse OSKD varžybose.

Nuotraukų autorius: Donatas Lazauskas

KOMANDA ACCESS 43F6

atsižymėti nurodyta tvarka. Lenktyniaujant dviračiais važiuojama tik keliais. Šalia jų stovi punktai, kuriuose atsižymima elektronine lustine apyranke: į jos atmintį įrašomas punkto laikas, o baigus varžybas patikrinama, ar visuose punktuose buvo atsižymėta eilės tvarka. Siekiant aukščiausių pozicijų šiame sporte svarbus greitis ir tikslus orientavimasis. Nuvažiavus klaidinga kryptimi, aplenkti kitus tampa sudėtinga.

IT INŽINIERIUS IR OSKD PROFESIONALAS – LABAI SKIRTIN-GOS VEIKLOS. KAS LĖMĖ, KAD DARBĄ IT PASIRINKAI KAIP PRIORITETĄ?Taip susiklostė, kad noras padėti kitiems ir naujos technologi-jos man visada buvo įdomu. Dėl šios priežasties pasirinkau kompiuterinių technologijų studijas ir paskutiniame kurse atlikau praktiką „Atea“, kur įsidarbinau ir kol kas sėkmingai dirbu. Natūralu, kad dirbant visą darbo dieną sportui lieka mažiau laiko. Tačiau prasidėjus sezonui visada stengiuosi po darbo išvažiuoti į treniruotę ir reikalus tvarkyti po jos. Kol kas sekasi visai neblogai.

KALBANT APIE VARŽYBŲ LAIMĖJIMUS – TIKRIAUSIAI SUNKU JUOS SUSKAIČIUOTI. VIS DĖLTO, KURIS IŠ JŲ TAU PATS SVARBIAUSIAS?Brangiausias ir labiausiai siektas laimėjimas buvo 2012 m. pasaulio jaunimo čempionato sidabro medalis. Tai buvo mano paskutiniai metai jaunimo grupėje. Ruošiantis sezonui žinojau, kad tai bus daug lemiantys metai. Pastangos atsipirko – iškovojau išsvajotą medalį. Prieš trejus metus Lenkijoje vykusiame pasaulio čempionate užimta 4 vieta – taip pat labai svarbus laimėjimas. Nors tąkart iki medalio trūko tik mažo žingsnelio, širdyje jaučiau-si nugalėjęs.

KOKIAS IŠMANIĄSIAS TECHNOLOGIJAS NAUDOJI VARŽY-BŲ METU?Varžybų metu GPS ar kitų, galinčių padėti orientuojantis, įtaisų naudoti negalime. Gelbsti tik „Polar V800“ laikrodis – jis rodo nuvažiuotą atstumą, širdies ritmą realiu laiku, aukštį ir daug kitos varžyboms reikalingos informacijos.

KODĖL KITIEMS REKOMENDUOTUM ŠIĄ SPORTO ŠAKĄ? Šiuo sportu galima užsiimti nepriklausomai nuo amžiaus ar metų laiko (žiemą kalnų dviračius keičiame slidėmis). Kiekvieną kartą varžybos – vis kitoje pasaulio vietoje, įdomu atrasti nepažintus miestus. Man patinka šis sportas dėl galimybės patirti vis kitus įspūdžius, susidurti su iššūkiais ir naujomis trasomis. Niekada nežinai, kas tavęs laukia, o rezultatas priklauso nuo asmeninių pastangų. Vilniuje, Vingio parke, įrengta stacionari trasa, kuri laukia kiekvieno drąsuolio!

KAIP PRADĖJAI DOMĖTIS OSKD? Vaikystėje išbandžiau daug sporto šakų, bet taip susiklostė, kad septintoje klasėje man pasiūlė dalyvauti tarpmokyklinėse orientavi-mosi varžybose. Mūsų komanda Lietuvoje užėmė antrą vietą. Tada supratau, kad šia veikla norėčiau užsiimti rimčiau. Po kelerių metų atradau orientavimosi sportą kalnų dviračiais (OSKD). Šią veiklą tęsiu jau devintus metus. Atstovauju dviem klubams – orientavimosi sporto klubui „Perkūnas“ ir sporto klubui „S-Sportas“. Šie metai man itin svarbūs. Pasaulio čempionatas vyks Vilniuje. Startai numa-tyti Katedros aikštėje, Karoliniškėse, prie Žaliųjų ežerų ir Sapieginė-je. Nekantrauju, nes atstovauti savo šaliai namuose – reta galimybė.

PAPASAKOK, KOKIA TAI SPORTO ŠAKA. KAS SVARBIAU, LAIKAS, PER KURĮ ĮVEIKI TRASĄ, AR NUMINTI KILOMETRAI?Šį sportą galima palyginti su Dakaro raliu. Skirtumas, kad orientuo-tis galima tik žemėlapio pagalba, jokių GPS. Startuodami gauname labai detalų žemėlapį su kontroliniais punktais, kuriuose reikia

„VILNIUS – PUIKI VIETA ORIENTAVIMUISI. NE VELTUI ŠIEMET ČIA RENGIAMAS IR

PASAULIO ČEMPIONATAS.“ – JONAS MAIŠELIS

Nuo

trau

kų a

utor

ius:

Don

atas

Laz

ausk

as