1

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr. 2021-1 (36)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2021

m.

saus

io 7

d.

žinios1GYDYTOJŲPagerbti metų apdovanojimais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

Pagerbtas vaikų „astmos profesorius“ Arūnas Valiulis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

Pirmas sveikatos apsaugos ministras, išdirbęs visą kadenciją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3, 4

Sveikatos apsaugos pažangos link . . . . . . . . . . . . . . . . 5

Visada buvo sprendžiamos aktualios medicinos problemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6, 7

Pradėti naujo tipo genetiniai tyrimai . . . . . . . . . . . . . . 7

Ieškoma naujų būdų sveikatos priežiūroje . . . . . . . . . 8

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Praėjusieji metai Lietuvai buvo pilni ir sunkių išbandy-mų, ir įkvepiančių pasiekimų. „Visuomenės gyvenimą galima prilyginti kardiogramai, kurios piko taškai žymi svarbius mums visiems dalykus, nutikusius moks-lo, meno, kultūros, ekonomikos sferose. Bendruomenės tapa-tybę kuria bendros patirtys ir sėkmės istorijos. Todėl žmonės, savo veikla leidžiantys mums patirti tokias sėkmės istorijas, papildo mūsų gyvenimus pras-mingo buvimo kartu jausmo. Lietuvos radijo ir televizijos Metų apdovanojimai siekia priminti apie tokias išskirtines asmenybes ir jų svarbius darbus, įtakojančius ir praturtinančius mūsų gyve-nimus“,  – teigė komisijos narys

kultūros istorikas Aurimas Švedas. Kas tapo LRT Metų apdovanojimų laimėtojais? Tai nulėmė komisijos ir portalo LRT.lt lankytojų balsai. Už visas nominacijas balsavo skir-tingoms sritims atstovaujantys komisijos nariai. Buvo paskelbtos 7 nominacijos. Išrinkta po tris pretendentus kiekvienoje kate-gorijoje.

Metų atradimo nominaci-ja  – skirtingų mokslo institucijų mokslininkai su savo komando-mis. Ši nominacija skirta mokslo, technologijų ir inovacijų žmo-gui, kolektyvui, nustebinusiam netikėta idėja ar atradimu. VU ligoninės Santaros klinikų filialo Valstybinio patologijos centro direktoriaus profesoriaus Arvydo Laurinavičiaus ir jo kolegų darbai atveria naujas galimybes tiek

PAGERBTI METŲ APDOVANOJIMAIS

pacientams, tiek gydytojams. Prof. A. Laurinavičius su komanda apdovanojimui nominuojamas už tai, kad sukūrė skaitmeninės patologijos metodą, kuris padeda tiksliau prognozuoti vėžinių ligų eigą. Metodas, naudojant dirbtinį intelektą, leidžia įvertinti žmo-gaus akimis nematomus ligos požymius ir pranoksta dabar tai-komus klinikinius bei patologijos kriterijus. Prof. A.  Laurinavičius, kurdamas šį metodą, į komandą subūrė skirtingų sričių specialis-tus: patologus, bioinformatikus, genetikus, duomenų mokslinin-kus, vaizdo analizės specialistus, taip pat doktorantus. Jų publika-cijos gausiai cituojamos pasauly-je. Jau daugiau nei 30 metų apie sveikatos sistemos tendencijas

ir inovacijas rašantis portalas „Healthcare in Europe“ pristatė prof. A.  Laurinavičiaus kartu su partneriais atliekamus darbus skaitmeninės patologijos ir dirb-tinio intelekto srityje. Šie moksli-ninkai kuria sprendimus ir atveria naujas galimybes personalizuo-jant onkologinių pacientų gydy-mą. „Skaitmeniniuose patologijos vaizduose yra gausu duomenų su daugybe pritaikymo nišų dirbti-nio intelekto sistemoms. Galima kurti technologijas, leidžiančias pamatyti tai, ko negali pamatyti žmogaus akis, suskaičiuoti tai, ko nepajėgia žmogaus smegenys. Didžiųjų duomenų įveikimas, didelio pajėgumo vaizdo analizė ir dirbtinio intelekto algoritmų diegimas – šių dienų patologijos laboratorijų iššūkis ir galimybė“, –

priminė VU prof. A. Laurinavičius. Imuniniam atsakui naviko ir svei-ko audinio sąveikos zonoje įver-tinti sukurtas imunogradiento rodiklių rinkinys, leidžiantis pro-gnozuoti krūties bei storosios žar-nos vėžio eigą ir galintis būti nau-dingas numatant imunoterapijos poveikį pacientui. „Kaip tapau patologu?“ Prof. A.  Laurinavičius prisiminęs pripažino, kad pasirin-kimas buvo sunkus. Prieš daugiau kaip 30 metų ši specialybė nebu-vo populiari. Jis turėjo įvairių pasirinkimų. Tuomet buvo popu-liari mikrochirurgija. Profesoriaus teigimu, dar būdamas studentu pradėjo dirbti su mikrochirurgais. Jį pakvietė profesorius Ruvinas Ptašekas – vienas Lietuvos pato-logų anatomų draugijos steigėjų

ir t. t. Prof. R.  Ptašekas sudomi-no jį moksliniu analitiniu dar-bu. Profesorius manė, kad tam A.  Laurinavičius tinkamas. Kaip ne kartą yra sakęs, kad jis ilgai svarstė, galop tapo gydytoju patologu. „Patologai tiria beveik visus organus. Tas darbas paci-entams yra nematomas. Paprastai sakant, mes, patologai, žiūrime į mėginius per mikroskopą ir rašo-me diagnozes, kurios naudingos gydytojams. Tai – pats informa-tyviausias tyrimas, kuris dažnai nulemia tiek diagnostinius, tiek gydymo sprendimus. Patologai vieni iš kitų mokosi atpažinti nor-malius audinius ir atpažinti ligos požymius. Kartu turime įvertinti įvairius parametrus: kiek navikas yra agresyvus, kiek jis išplitęs. Žinoma, kai kada atliekame papil-

domus molekulinius tyrimus, kurie leistų pasakyti, ar tas vėžys greičiau progresuos konkretaus paciento gydymo atveju. Žodžiu, kartais turi tartis net keli pato-logai. Visa medicina pereina per mūsų komandos akis“, – teigė VU prof. A. Laurinavičius. „Tik koman-dinis darbas sujungia mus, mūsų idėjas ir padeda siekti naujovių. Visa komanda augome pastarąjį dešimtmetį. Labai svarbu nugalė-ti savo vidinį skepsį, kurį daugelis atsinešame iš vaikystės, išjungti nereikalingus stabdžius, išmokti dalintis idėjomis ir atkakliai kartu siekti atsakymų į klausimus“,  – apdovanojimų ceremonijoje VU prof. A.  Laurinavičius pasidalijo mintimis, kaip individualus pro-tas tampa kolektyvinis. „Beveik

1300 žmonių triūsia nuo ryto iki vakaro, kad padarytų darbą, kurio šiandien iš mūsų tikisi visas pasaulis. Taip lėmė likimas, kad mes atsidūrėme pirmose gretose su medikais ir jeigu mes nepa-darytume produktų, kurie skirti testuoti, vakcinai ir vaistams kurti, ta šviesi diena, kurios tikisi pasau-lis, ateitų dar vėliau, bet mes esame ne vieni. Už mūsų stovi Lietuvos mokslas, kuris daryda-mas tyrimus sukaupė žinių, kad galėtų paruošti pasaulinio lygio specialistus, kurių mums reikia. Ačiū Lietuvos mokslininkams už tai“, – atsiimdamas apdovanojimą dėkojo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas.

Kazimieras Valius

VU prof. A. Laurinavičius „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 4

Pr i e š t r i s d e š i m t m e č i u s p r o f. A r ū n a s Va l i u l i s p o mokslų Anglijoje, Kanadoje ir Austrijoje įdiegė tuo metu sunkiai mūsų medikų bendruo-menės priimtas vaikų astmos gydymo naujoves. Šiandien jos jau tapo kasdienybe ir padėjo išgelbėti daugybę šia liga sergan-čių vaikų. Vilniaus miesto kliniki-nės ligoninės Vaikų ligų klinikos vedėją prof. A. Valiulį pacientai ir jų tėvai neretai vadina „astmos profesoriumi“. Dabar jis  – žino-mas vaikų gydytojas ir mokslinin-kas, kurio mokslinių tyrimų sritis apima daugybę vaikų sveikatos temų, pradedant pulmonologija, imunologija ir baigiant žmogaus ekologija bei gyvenimo koky-bės tyrimais. 2020-aisiais prof. A.  Valiulis daug dėmesio sky-rė vaikų organizmo apsauginių funkcijų, padedančių rečiau užsi-krėsti ir lengviau sirgti COVID-19 infekcija, tyrimams, lėtinių kvė-pavimo ir alerginių ligų kontrolei COVID-19 infekcijos sąlygomis.

Pagerbtas vaikų „astmos profesorius“Arūnas Valiulis

Šia tema parašyta daugelis praė-jusių metų prof. A. Valiulio publi-kacijų. Buvo tęsiami anksčiau pradėti oro taršos ir vaikų sveika-tos tyrimai, vienas jų – oro taršos Vilniaus mokyklose ir vaikų ser-gamumo alerginėmis kvėpavimo bei odos ligomis tyrimas. Jis buvo pripažintas PSO Globalinės inici-atyvos prieš lėtines kvėpavimo ligas (PSO GARD) demonstraciniu projektu ir pristatytas kviestinėse paskaitose Briuselyje ir Pekine, publikuotas prestižiniuose moks-lo žurnaluose Europoje ir Kinijoje. Prof. A. Valiulis yra kasmet moks-linę produkciją didinantis moksli-ninkas. „Research Gate“ 2020-ųjų duomenimis, jis pasiekė H indek-są 32/29 ir cituotas tarptautiniuo-se mokslo leidiniuose per 1000 kartų (2019 m. – 680). Tai vienas skaitomiausių VU mokslininkų, nuo 2020 m. gegužės iki šiol jo mokslinės publikacijos yra atsi-siunčiamos dažniausiai (700–1100 publikacijų atsisiuntimų pasauly-je per savaitę) iš visų VU moks-

lininkų. 2020  m. prof.  A. Valiulis publikavo 17 WOSCC duomenų bazėje reitinguojamų mokslinių straipsnių, su bendraautoriais išleido mokymo knygą studen-tams ir gydytojams rezidentams „Gydomieji lazeriai reabilitacijoje“. Jo vadovaujama VU mokslininkų grupė laimėjo Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių pro-jektą, skirtą oro taršos mokyklose sezoniniams ypatumams ir pradi-nių klasių vaikų astmos bei kvė-pavimo takų infekcijų tyrimams. Įgyvendinant šį projektą Vaikų ligų klinikoje sukomplektuota ko gero geriausia Lietuvoje mobili oro taršos tyrimų laboratorija. Šiuo metu prof. A. Valiulis daly-vauja trijuose mokslo projektuo-se, vadovauja 5 doktorantams. Profesorius aktyviai darbuojasi perduodamas mokslo metodo-logijos ir VU gerosios praktikos žinias Rytų Europos mokslinin-kams. Jis inicijavo ir VU vedė ES Rytų partnerystės šalių universite-tų dėstytojų tobulinimosi kursus

„Rytų Europos universitetų dės-tytojų pedagoginės ir mokslinės kompetencijos tobulinimas ir konkurencingumo didinimas“. Mokslo pasiekimai ir jų sklaida Vidurio ir Rytų Europos regionuo-se buvo įvertinti anksčiau – prof. A. Valiuliui suteiktas Britų karališ-kosios vaikų sveikatos kolegijos Garbės nario ir Ukrainos Poltavos universiteto Garbės profesoriaus vardas. Už išskirtinius mokslinius pasiekimus prof. A. Valiuliui 2020 m. paskirta VU rektoriaus mokslo premija.

2020 m. gruodį VU Medicinos fakultete įkurtas VU profesinės sąjungos skyrius. Jo pirmininku išrinktas prof. A. Valiulis. „Atskiro profsąjungos padalinio sukū-rimas Medicinos fakultete yra naujas VU profesinės sąjungos augimo etapas, leidžiantis geriau pažinti ir atsiliepti medikų ben-druomenės ir atskirų narių lūkes-čius“, – įsitikinęs prof. A. Valiulis.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Jau daug metų prieš įvai-rių rinkimų vajų šalies žmonių sveikatos ir sveikatos apsaugos darbuotojų problemomis buvo naudojamasi tik kaip batalijų įrankiu. Nuslūgus vajų bangoms, savo išsakytus šauksmus garsiai šaukusieji dažnai užmiršdavo ir daugelis jų stengėsi nė neprisi-minti. Dėl to priekaištaujant, daž-nai primindavo, jog gali gavendas vedžioti, dėl to liežuvis nesu-serga.

Ir taip nuo vajaus prie vajaus –

Pirmas sveikatos apsaugos ministras, išdirbęs visą kadenciją

sveikatos apsaugos sistema dūs-ta ir stringa. Didžiausią dėmesį tenka skirti ne visuomenės svei-katinimui ir ligų prevencijai, bet kovai su nesveikų įpročių, ydin-go gyvenimo būdo pasekmė-mis  – ligoms gydyti. Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys stebėdavosi, kad po metų ar kitų naujieji sveikatos apsaugos ministrai palieka postus. Vieni jų per tą trumpą laikotarpį spėdavo ką nors gero padaryti, kiti apie tai garsiai kalbėdavo, bet nie-

ko nedarydavo, treti išvis nieko nedarydavo. Gydytojai, slaugy-tojos ir kiti sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys net ir nebe-sistengė skaičiuoti, kelintasis nuo nepriklausomybės metų pradžios dabar esantis sveikatos apsaugos ministras yra? Kasmet SAM posėdžių salės galerijoje buvusių ministrų atvaizdų por-tretų vis gausėjo. Vėliau šių portretų galerija buvo perkel-ta prie koridoriaus, vedančio link SAM vadovybės kabineto.

Gal 2016  m. rinkimai nustebino, kad Seimo narių gretas papildė nemažas būrys medikų  – žmo-nių, gebančių profesionaliai pažvelgti į sudėtingas visuo-menės gyvenimo problemas, kurios keičia kiekvieną. Turbūt nesuklystume sakydami, kad pirmą kartą 2016–2020 m. Seime turėjome valdančiuosius, taip aktyviai ir atkakliai deklaruo-jančius medikų bendruomenei artimus blaivios visuomenės sie-

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

kius. 2016  m. lapkritį „Gydytojų žinių“ (21 Nr.) korespondentė Valentina Jakimavičienė keletą klausimų pateikė naujajam svei-katos apsaugos ministrui prof. Aurelijui Verygai: kaip turėtų būti gerinamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas? Aktuali problema  – gydytojų saugu-mas, t.  y. žalos atlyginimo be kaltės modelis neveikia. Kasmet gydytojams iškeliama apie 20 baudžiamųjų bylų, didžiulės lėšos keliauja draudikams, o ne pacientams. Kaip turėtų keistis situacija? „Mano nuomone, ši problema susijusi su investicijo-mis į sveikatos išsaugojimą bei ligų profilaktiką, ir tie dalykai svarbūs ne tik sveikatos apsau-gos, bet ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims. Jei visose poli-tikose būtų tinkamai įgyvendin-tas sveikatos principas ir būtų efektyviai valdomi pagrindiniai ligų rizikos principai (tabako, alkoholio, sveikatai nepalan-kaus maisto vartojimas, žemas fizinis aktyvumas, sprendžiamos psichikos sveikatos problemos), netrukus galėtume pasidžiaugti ir sumažėjusiu sergamumu. Kita galimybė – efektyvinti dabar vei-kiančią sistemą. Žinoma, ir tre-čias svarbus momentas yra susi-jęs su politiniu prioritetu. Jeigu tai prioritetas, pirmiausia turėtų būti didinamas sveikatos apsau-gos sistemos finansavimas, ski-riama daugiau lėšų iš valstybės biudžeto. Manau, dabartinė situ-acija netenkina nei medikų, nei pacientų. Sunku suvokti, kodėl ji iki šiol nesutvarkyta. Visame pasaulyje medicinoje neįmano-ma išvengti nepageidaujamų įvykių ir nebūtinai jie įvyksta dėl medikų klaidų. Medikai turėtų būti suinteresuoti ne slėpti klai-dą, jei ji įvyko, o ją analizuoti kar-tu su kolegomis, mokytis, kad ji nepasikartotų ateityje. Tai viena problemų, kurią būtina spręsti nedelsiant“, – taip tik ką pradėjęs eiti ministro pareigas į „Gydytojų žinių“ pateiktus klausimus atsa-kė prof. A. Veryga. Net 14 metų Lietuvos gydytojų sąjunga siekė įgyvendinti žalos atlyginimo be kaltės modelį. Dėl LGS atkaklu-mo ir konstruktyvaus bendra-darbiavimo su Vyriausybe, svei-katos apsaugos ministru prof. A. Veryga bei jo vadovaujamos ministerijos darbuotojais bei Seimo Sveikatos reikalų komite-to nariais (komiteto pirmininke Asta Kubiliene, taip pat komi-teto nariu Dariumi Kaminsku ir t.  t.) buvo įteisintas naujasis žalos be kaltės modelis. LGS dar

Atkelta iš p. 3 2013 m. iškėlė idėją siekti šakos kolektyvinio susitarimo sveikatos sistemos darbuotojams, atsto-vaujančios profesinės sąjungos pristatė Vyriausybei, inicijuoda-mos kolektyvinį šakos susitarimą. Vyriausybė įpareigojo derybas vesti SAM. Derybose aktyviai dalyvavo sveikatos apsaugos ministras prof. A.  Veryga ir jo vadovaujamos ministerijos atsto-vai, taip pat aktyviai dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komi-teto pirmininkė A.  Kubilienė, komiteto narys D.  Kaminskas, kai kurie kiti parlamentarai – šio komiteto nariai. Su Vyriausybe buvo susitarta dėl medikų atly-ginimų kėlimo nuo 2018  m. ir dėl ilgalaikio bendradarbiavimo darbo užmokesčio kėlimo ir dar-bo sąlygų gerinimo klausimais. 2020 m. kovo mėnesį Vyriausybė priėmė LGS siūlymus dėl papil-domų garant i jų medik ams, Vyriausybė patvirtino, kad svei-katos sistemai skirta 500  mln. eurų, kurie bus naudojami iškel-tiems reikalavimams įgyvendin-ti. 2016–2020  m. Vyriausybės kadencijos metu, 2017 m. birželį, buvo priimtas griežtas Alkoholio kontrolės įstatymas. Toks požiū-ris ir sprendimas aiškiai ats-tovavo visuomenės sveikatos interesui. Dar vykstant 2016  m. r ink imų k ampani ja i Saul ius Skvernelis konstatavo, jog „esa-me alkoholikai kaip visuome-nė“, o prof. A.  Veryga pabrėžė, jog „visuomenė labai serga“. Priimtas kompleksinis įstatymų paketas už alkoholio kontrolės griežtinimą. Keistą ir audrin-gą reakciją visuomenėje sukėlė alkoholio prieinamumo griežti-nimas. Šnapso ministru pakrikš-tytas ir prof. A. Veryga. Kažkoks drąsuolis girininkas televizijos ekranuose gyrėsi, jog Verygos vardu pavadino šerną. Negana to, prie Seimo rūmų organi-zuotas koncertas reaguojant į naujausias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. „Sulaukėme laikų, kai atėję į valdžią politikai sako, kad esame neverti laisvės. Tai reiškia, kad netrukus gyven-sime valstybinio diktato arba policinio blaivybės internato sąlygomis, iš mūsų bus atimta laisvės. Dabar valdžia pasakys, kas galima ir kur galima“,  – taip šiame koncerte kalbėjo atlikėjas Algirdas Kaušpėdas ir ragino neatiduoti valdžiai savo laisvės, ką valgyti ir ką gerti. Visus glu-mindavo ir nustebindavo, kai televizijų laidose taktiškai, be pykčio ir neapykantos, papras-tais žodžiais sveikatos apsaugos ministras paaiškindavo, ko sie-kiama ir norima, kad visuomenė

gyventų šiek tiek sveikiau. Toks ramus ministro kalbėjimas dar labiau glumino spaudą, visuo-menę, nes buvo įprasta, kad politikai būtinai turi atgailauti, teisintis nesupratę, ką daran-tys. Sveikatos apsaugos minis-tras griežtų priekaištų sulaukė ir keičiant vaistų rinką. Kasdien matydavome vaizdo reportažus, kaip vaistinėse prieš ekraną verk-davo žmonės, negalėdami gauti jiems reikiamo vaisto, kurio jau nebuvo naujame kompensuo-jamųjų vaistų sąrašo kainyne. Tarsi visa Lietuva netrukus išmirs, nes jiems teks vartoti generinius vaistus, kuriuos pacientams siūlė kompensuojamųjų vaistų sąra-šas. Gydymo įstaigų darbuoto-jai juokaudavo, kad sveikatos apsaugos ministrai dažnai kei-čiasi vien todėl, kad buvo paliesti kai kurių farmacininkų interesai. 2017  m. gruodį Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, atsto-vaudamas 46 Seimo nariams, Seimo posėdyje pateikė inter-peliaciją sveikatos apsaugos ministrui prof. A. Verygai. Vėliau sveikatos apsaugos ministras pateikė Seimui atsakymus į inter-peliacijai pateiktus klausimus dėl medikų atlyginimų kėlimo, kilusios sumaišties vaistinėse įteisinus slaptus pirkėjus, perso-nalo politikos ir t.  t. Už tai, kad būtų pritarta ministro atsaky-mui, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo opozicinės frakci-jos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, keturi parlamentarai susilaikė. Vienas interpeliacijos iniciatorių Seimo narys G.  Landsbergis po bal-savimo žurnalistams sakė, jog kitokio rezultato ir nesitikėjęs. Klausiamas, ar tuomet interpelia-cijos procedūra nebuvo tuščias laiko švaistymas, konservatorių vadovas teigė, jog tik taip visuo-

menė galėjo išgirsti atsakymus į visiems rūpimus klausimus. Tuomet niekas interviu neėmė iš moters, kuri interpeliacijos metu balkone aukštai laikė iškė-lusi savadarbį didelėmis raidėmis išrašytą plakatą: „Už Verygą“.

Pandemijos pradžioje daugelis buvo sutrikę – viena Vyriausybė intensyviai dirbo, ieškojo išeities ir priemonių suvaldyti COVID-19, bet netrukus Valstybės ekstrema-lių situacijų centro bei jos vado-vo prof. A. Verygos veiklą pradė-jo kritikuoti Seimo opozicija. „Aš nesiveržiu niekam vadovauti ir tai nėra mano gyvenimo svajonė. Tokioje pandemijos situacijoje, matyt, nedaug rastume žmonių, kurie norėtų atsidurti mano kai-lyje. Dabar reikia nepolitikuoti. Ne politinės batalijos, bet susi-telkimas ir bendras darbas yra reikalingas“, – tąsyk pabrėžė prof. A. Veryga. „Ministras padarė labai daug. Kitas ministras kažin ar gali padaryti tokioje situacijoje kaip šitas“,  – taip LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis įverti-no A.  Verygą. Pasak jo, sunku vertinti ministro darbą, kai su koronaviruso situacija dar nebu-vo susidūręs joks kitas ministras. „Dar niekada neturėjome tokio dalykiško ministro su tokia savi-tvarda, kad susidūręs su viso pasaulio medikams nežinoma infekcija nepasimetė, nežiūrint, kiek jam išsakyta nepelnytų kalti-nimų.“ Prof. A. Veryga – vieninte-lis ministras per nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos istoriją, kuris tikrai dirbo ir daug padarė. Gal kai kurie sprendimai ir atsimušdavo į sieną, bet tikrai buvo matyti, kad jis stengiasi. Šis buvęs sveikatos apsaugos ministras  – tvir ta, pagarbos verta asmenybė. Tokias mintis „Gydytojų žinioms“ yra išsakęs ne vienas dirbantis sveikatos apsaugos sistemoje.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

VU Medicinos fakulteto studentės P. Šimkūnaitė, K. Žvinytė ir M. Vitkauskaitė

V i l n i a u s u n i v e r s i t e t o Medicinos fakulteto studentės Patricija Šimkūnaitė, Karolina Žvinytė ir Monika Vitkauskaitė v ykusiame Tarptautiniame Liublino medicinos kongrese už savo mokslinius pranešimus laimėjo pirmąsias vietas. Jos savo darbus pristatė Pediatrijos ir neonatologijos bei infekcinių ligų sesijose. Iš viso kongrese pristaty-ta 280 pranešimų, kuriuos pateikė medicinos studentai iš Lenkijos, Vengr i jos, I ndi jos, Latvi jos, Bosnijos ir Hercegovinos ir kitų Europos valstybių. M. Vitkauskaitė ir K. Žvinytė tyrime atskleidė, kad gripo sukeltos neurologinės kom-plikacijos pasireiškia itin retai, tačiau yra itin svarbios, nes gali sukelti komą ar net būti paciento mirties priežastimi. Anot darbą atlikusių studenčių, daugiausia atvejų buvo nustatyta tarp pan-deminiu gripu sirgusių pacientų: „Mūsų darbo tikslas buvo aprašyti gripu sirgusių pacientų neurologi-nių komplikacijų išraiškas ir išeitis. Dažniausiai pastebėta komplikaci-ja – encefalopatija, pasireikšdavusi pirmą savaitę nuo susirgimo pra-džios ir dažniausiai jauniems paci-entams  – 18–27  metų amžiaus.“ Dauguma pacientų buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriu-je, po gydymo vienas pacientas išrašytas esant sunkiam, du paci-entai – esant vidutinio sunkumo, trys – esant lengvam neįgalumui. Anot būsimųjų gydytojų, svar-bu paminėti, kad nė vienas iš tų pacientų nebuvo pasiskiepijęs gripo vakcina. Anot K.  Žvinytės, šis tyrimas parodė, kad kiekvie-nas pacientas, kuriam pasireiš-kia nepaaiškinami neurologiniai simptomai, turėtų būti tiriamas dėl galimos gripo infekcijos epi-demijų ir pandemijų metu.

P. Šimkūnaitė ir K. Žvinytė kon-grese pristatė darbą „Vaikų, gimu-sių iki 30 nėštumo savaitės, raida ir sveikata 6 metų amžiaus“. Šios stu-dentės gilinosi į neišnešiotų nauja-gimių vėlesnę raidą. Jos susisiekė su šešiamečių tėvais ir, atsižvelg-damos į gimimo laiką bei būklės po gimimo sunkumą, tyrė sąsajas vaikams augant. P.  Šimkūnaitė teigė, jog tyrimo metu nustatyta,

Sveikatos apsaugos pažangos link

kad šiems vaikams dažniau pasi-reiškia kognityviniai ir elgesio sutrikimai. Rezultatai patvirtino, kad sveikatos būklė atokiuoju periodu priklauso nuo naujagi-mio būklės po gimimo sunkumo ir gestacinio amžiaus – anksčiau gimusiems nustatyta daugiau sveikatos sutrikimų vėlesniame amžiuje. Neišnešiotukams svarbu taikyti visapusišką priežiūrą, skir-ti daugiau sveikatos priežiūros specialistų, artimųjų pedagogų dėmesio, laiku pastebėti ir įvertin-ti bei palengvinti neišnešiotumo nulemtas komplikacijas. Reikia stebėti ir maksimaliai mažinti jų įtaką kasdieniam funkcionavimui bei gyvenimo kokybei. Lietuvoje dauguma neišnešiotų nauja-gimių išgyvena, tačiau patiria daug sudėtingų būklių, turinčių įtakos jų tolesnei raidai ir svei-katai. Neišnešiotumas padidina riziką turėti motorikos, mąsty-mo, regos, klausos, kalbos raidos sutrikimų atokiuoju periodu, anot šio tyrimo autorių P. Šimkūnaitės ir K. Žvinytės.

Šiuolaikinėje mokslo visuome-nėje itin pabrėžiama tarpdalykinių tyrimų svarba. 2020-ųjų pabaigoje LMA nuotoliniu būdu vyko tradici-

nė, jau 13-oji, jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė 36 VU jaunieji mokslininkai. Joje puikiai įvertintos dvi jaunosios VU Medicinos fakulteto moks-lininkės  – doktorantė Gunda Petraitytė ir dr. Inga Bikulčienė. Šios konferencijos Medicinos ir sveikatos mokslų sekcijoje dokto-rantei G. Petraitytei už pranešimą skirta pirmoji vieta. Ji nagrinėjo vieną retų paveldimų būklių, žino-mą kaip intelektinės negalios ir išskirtinių veido bruožų su širdies defektais (ar be jų) sutrikimas. Pasak šios jaunosios mokslinin-kės, retų paveldimų ligų tyrimai, kuriuose kiekvienas nagrinėjimas atvejis yra individualus ir reikalauja individualių sprendimų, prisideda ne tik prie pastarųjų jų būklių vys-tymosi mechanizmo išaiškinimo, svarbaus ligų gydymo būdams ir strategijoms kurti. Anot jos, visas tyrinėjimo procesas moko kantrybės, susikaupimo ir skatina iškilusius sunkumus vertinti iš kelių stebėjimo taškų. Mokslinė veikla taip pat moko lankstumo, kuris yra būtinas kiekvienam ir ne tik profesiniame gyvenime.

Dr. I.  Bikulčienė savo tyrime (už jo pranešimą pelnė trečiąją vietą) siekė atkreipti dėmesį į mūsų amžiaus sveikatos sutrikimų lyderių – širdies ir kraujagyslių ligų – keliamas problemas, klausdama, kas turi įtakos širdies ir krauja-gyslių pažeidimams atsirasti ir stiprėti sveikų ir miokardo infarktą persirgusių vyrų organizme? Savo darbu jaunoji mokslininkė siekė parodyti, kad žalingi įpročiai ir per pastaruosius 60–100  metų padi-dėjęs su maistu gaunamų kalorijų kiekis prisideda prie oksidacinio streso vystymosi ląstelėse. Dėl šių procesų keičiasi pačios ląstelės funkcinis aktyvumas, kuris veda prie padidėjusios trombocitų aktyvizacijos bei trombozės, nule-miančios širdies ir kraujagyslių pažeidimų atsiradimą ir progre-savimą žmogaus organizme. Dr. I. Bikulčienės pranešime raginama susimąstyti apie tai, kaip mūsų sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo. Šiais pasauliui sudėtingais laikais jaunieji mokslininkai padės rasti pačius efektyviausius bet kurių sveikatos ir biomedicinos problemų sprendimus.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 7

Vilniaus medicinos draugija gruodį minėjo savo įkūrimo 215-ąsias metines. Ta proga organizuota Vilniaus medicinos draugijos, VU Medicinos fakulte-to, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų ir Lietuvos infektolo-gų draugijų bendra nuotolinė mokslinė praktinė konferenci-ja „Pandemijų pamokos: praei-tis  – prologas ateičiai“. Draugija nuo pat įkūrimo siekė dalintis savo mintimis apie vyraujančias ligas, spręsti aktualias medicini-nės pagalbos problemas, teik-ti nemokamą pagalbą žemiau skurdo ribos atsidūrusiems žmo-nėms, steigdama varguomenės ambulatorijas, keisdama konser-vatyvias pažiūras ir skleisdama progresyvumą. Siaučiant šilti-nei, marui, skarlatinai, tymams ir kitoms infekcijoms, vakcinaci-jos problemoms spręsti Vilniaus medicinos draugijos iniciatyva 1808 m. buvo įsteigtas vienas pirmųjų tokio tipo Europoje pro-filaktinės medicinos mokslinių tyrimų Vakcinacijos institutas. Prof. Jozefo Franko iniciatyva šio instituto pagrindinė veiklos kryptis buvo vakcinacijos klau-simų sprendimas. Buvo vykdo-mi eksperimentiniai tyrimai, ieškoma efektyvesnių vakcinų nuo raupų paruošimo, skiepi-jimo būdų, vykdyta ir vakcinos gamyba, turėjusi rinką Italijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse. Draugijos nariai susira-šinėjo su vakcinos nuo raupų pradininku F.  Dženeriu ir visais būdais įrodinėjo skiepijimo nau-dą gyventojams. Po 1831 m. suki-limo caro valdžia Vakcinacijos institutą uždarė, nutrūko skiepų gamyba bei gyventojų skiepi-jimas. Netrukus prasidėjo rau-pai. Vakcinacijos instituto veiklą dabar tęsia Higienos institutas. Panašios temos plėtojamos ir šiandien. Šiandienis institutas taip pat užsiima prevencija ir atlieka vakcinacijos darbą. Per 200 metų Higienos instituto rai-dos laikotarpį 17 kartų keitėsi įstaigos pavadinimai, taip pat vei-klos kryptys – nuo vakcinacijos ir

bakteriologijos iki profesinės ir visuomenės sveikatos. Pokyčius lėmė sveikatos mokslų pažanga ir Lietuvos aktualijos. Tačiau nie-kada nekito instituto misija – būti profilaktinės medicinos mokslo, mokymo ir praktinės pagalbos visuomenės sveikatai institucija. XIX  a. pabaigoje, kai suklestėjo bakteriologijos mokslai, drau-gijos nariai pradėjo nagrinėti infekcinių ligų problemas, atsi-žvelgdami į mokslo naujoves, ieškojo būdų kovoti su infekci-jomis, nagrinėjo infekcinių ligų diagnostikos, epidemiologijos ir profilaktikos problemas. Vilniaus medicinos draugija rūpinosi ir sanitarijos problemomis, kurios Vilniaus krašte visuomet buvo aktualios. Buvo įsteigta drau-gijos sanitarijos sekcija, kurios nariai tyrinėjo sąlygas, darančias įtaką gyventojų sveikatai, ren-gė ir leido sanitarinio švietimo leidinius, aiškino gyventojams, kaip apsisaugoti nuo epidemijų ir ligų. Draugijos nariai tyrė ir nagrinėjo gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis, labiau-siai paplitusias ligas. Vilniaus medicinos draugijos veikla per visą laikotarpį buvo itin plati, api-manti ne tik medicinos mokslus ir praktiką, higieną, visuomenės sveikatos ir sanitarinio švietimo sritis. Draugija buvo tikras kul-tūros židinys: specialiuose posė-džiuose paminėdavo svarbesnius su jos veikla susijusius kultūrinius įvykius, narių sukaktis ir kt.

Vilniaus medicinos draugija nuo seno yra tarsi tiltas tarp

praeities ir dabarties, tarp Rytų ir Vakarų, mokslo ir medicinos praktikos, VU akademinės visuo-menės ir gydytojų, vaistininkų bei visuomenės sveikatos spe-cialistų bendruomenės. Vilniaus medicinos draugijos misija – tar-nauti mokslui ir gimtajam kraš-tui – išlieka aktuali ir skatina veik-ti visus, tikinčius šios draugijos idėjomis, ketinimais ir ateitimi. „Vilniaus medicinos draugija ir siekis pažaboti infekcijas dau-giau nei 200 metų“  – viena šios nuotolinės konferencijos temų. Joje Vilniaus medicinos draugi-jos pirmininkas VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus, VU doc. Dalia Triponienė ir Lina Zabulienė apžvelgė drau-gijos, jos narių siekius ir ryžtą kovojant su infekcijomis seniau ir dabar. Lietuvos infektologų drau-gijos Vilniaus krašto pirmininkė VU prof. Raimonda Matulionytė savo pranešime „Keturi dešim-tmečiai su ŽIV: daug padaryta ir dar daug priešakyje...“ pabrėžė, kad ŽIV infekcija nėra visiškai išgydoma, tačiau valdoma vais-tais. Ji tapo tokia lėtine liga, kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Lietuvoje dirba daug patirties turinčių medikų. Čia yra ir moderniausių antiretro-virusinės terapijos vaistų. Šiuo metu Lietuvoje nuo ŽIV gydoma mažiau nei pusė užsikrėtusiųjų. Specialistai sutinka, kad teigia-mas ŽIV statusas vis dar sulaukia diskriminacijos tiek iš sisteminės pusės, tiek iš plačiosios visuo-menės. Toks požiūris nustumia

epidemiją į pogrindį, kur gydy-mo paslaugos tampa sunkiai prieinamos, o likusi visuomenės dalis taip rizikuoja užsikrėsti. VU ligoninės Santaros klinikų infek-tologė prof. R. Matulionytė teigė, kad tarp žmonių vis dar gyvuoja mitas, jog ŽIV infekuoti asmenys būtinai turi priklausomybių ir socialinių problemų, tačiau tai nėra tiesa. Pastaraisiais metais mūsų šalyje vis daugiau žmonių ŽIV užsikrečia lytiniu būdu. Jų skaičius net lenkia užsikrėtusiųjų per narkotikų vartojimą skaičių. Siekiant iki 2030  m. pasaulyje įveikti AIDS epidemiją, Jungtinės Tautos yra paskelbusios AIDS programos (UNAIDS) tikslus – „90-90-90“. Pagal šią strategiją 90  proc. žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija, žino savo diagno-zę, 90  proc. žinančiųjų gauna tinkamą gydymą ir 90 proc. besi-gydančių viruso krūvis yra mak-simaliai sumažintas. Mūsų šalyje besigydančiųjų rezultatai išties vertinami gerai  – per 80  proc. pacientų kraujyje viruso krūvis nebeaptinkamas. Tačiau didžiau-sias lūžis siekiant UNAIDS tikslų įvyksta antrojoje pakopoje, t.  y. ŽIV diagnozę žinantys žmonės negauna gydymo. VLK duomenys rodo, kad gydymo paslaugas gauna tik 43  proc. užsikrėtusių asmenų. Infektologai apgailes-tauja, kad Lietuvoje šis rodiklis išlieka toks mažas, nes kiekvie-nam ŽIV užsikrėtusiam prieina-mos efektyvios gydymo prie-monės leistų gyventi visavertį socialinį gyvenimą. Tad visi turi dėti pastangas tam, kad žmogus pasiektų gydymo įstaigą.

Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo būdą. Mūsų kasdie-nio gyvenimo samprata laiko nepaprastai sunkų egzaminą. Pandemijos krizė skatina šiuo-laikinį žmogų apmąstyti savo g y ve n i m o b ū d ą . E p i d e m i j a apvertė pasaulį aukštyn kojomis, atskleidė jo esmines problemas. Šalys pavieniui, kaip kas gali ir sugeba, bando kovoti su viru-su, o virusas kol kas sėkmingai kovoja su visais. Vilniaus medici-nos draugijos sukakčiai skirtoje

Visada buvo sprendžiamos AKTUALIOS MEDICINOS PROBLEMOS

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 6

konferencijoje apie akistatą su COVID-19, kasdienos iššūkius, patirtis, taip pat visuomenės atsakingumą bei sąmoningumą pranešimus skaitė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Ginreta Magelinskienė ir VU ligoninės Santaros klinikų prof. Ligita Jančiorienė. Anot jų, paprastai Lietuva dėl savo geografinės padėties, visuome-

ninių socialinių įpročių, palyginti aukštos vakcinavimo apimties sugebėdavo išlikti nuošalyje įvai-riausių pandemijų, tačiau nuo šios užkrečiamosios ligos krito ne viena pasaulio šalis. „Nuo pir-mojo patvirtinto COVID-19 atvejo mūsų šalyje praėjo jau beveik 10 mėnesių. Pradėjęs plačiai plisti koronavirusas privertė Vyriausybę imtis griežtų prevencinių priemo-nių, susijusių su judėjimo laisvės suvaržymu, atskirų ūkinių veiklų

uždraudimu, siekiant apsau-goti žmonių sveikatą. Žinoma, priemonės neturės reikšmės, jei kiekvienas iš mūsų nesiim-sime jų įgyvendinti. Pirmiausia tai priklauso nuo žmonių, nuo pačios visuomenės noro ir pasi-ryžimo keisti situaciją. Kas kar-tą kalbėdami viešai specialistai ragina visuomenę apsiriboti tik bendravimu „savo burbule“. Dėl didesnio COVID-19 susirgusiųjų skaičiaus medicinos persona-

lui dirbti tenka vis sunkiau, ir ateityje, jei nebus sustabdytas pandemijos šuolis, gydytojams teks gydyti tik sergančius koro-navirusu. Žinoma, tokio juodo scenarijaus niekam nesinorėtų linkėti“, – teigta konferencijoje.

Kasmet Vilniaus medicinos draugija turi tradiciją premijuoti ir pristatyti geriausius moksli-nius darbus. Jų autoriams įteikti Vilniaus medicinos draugijos premijos ir garbės raštai.

L i e t u vo s m o k s l o t a r y b a finansuoja projektą ADAPT. Tai Černobylio katastrofos likviduo-tojų genomo tyrimas, kurį atlieka VU Medicinos fakulteto moksli-ninkai. Tai pirmasis tokio pobū-džio mokslinis darbas, kai adap-taciniai genetiniai mechanizmai yra tiriami lietuvių populiacijoje ir lyginami Europos ir pasaulio mas-tu. Likę gyvi Černobylio katas-trofos likviduotojai iš Lietuvos išgyveno ekstremalias sąlygas ir prisitaikė prie jonizuojančio-sios spinduliuotės padarinių. Potencialiai tokį išgyvenamu-mą gali nulemti unikali genomo variacija. Projekte dalyvauja 115 Černobylio katastrofos likviduo-tojų iš Vilniaus, Kauno, Prienų, Druskininkų, Skuodo, Mažeikių, Panevėžio ir Raseinių rajonų. Šį tyrimą vykdo penki VU Medicinos fakulteto Biomedicinos moks-lų instituto mokslininkai, ben-dradarbiaudami su asociacija „Lietuvos judėjimas Černobylis“. Projekto pabaiga – 2022 metai.

Pradėti naujo tipo genetiniai tyrimai

Tarp įvairių biologijos tikslų vienas svarbiausių yra nustaty-ti fenotipo evoliucijos veiksmų molekulinius mechanizmus,  – teigė ADAPT projekto vado-vė, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laima Ambrozaitytė. – Genetinis popu-liacijų palyginimas yra tinkamas tyrimo metodas, skirtas geografi-nei bei etninei įvairovei atskleisti ir parodyti, kad aplinkos veiksniai gali daryti įtaką tam tikrai geneti-nių variantų atrankai.“

Vienas ASAPT projekto užda-vinių  – nustatyti tam tikro geno (MTHFR) varianto pasiskirsty-mą Černobylio atominės elek-trinės katastrofos likviduotojų grupėje ir įvertinti adaptacinius mechanizmus Lietuvos ir kitų šios skaudžios ekologinės nelaimės padarinius išgyvenusių Europos bei pasaulio šalių populiacijų kontekste. Šis genas koduoja fermentą, žmogaus organizme vykdantį folio rūgšties apykai-

tą. Jis turi įtakos polinkiui sirgti trombembolinėmis kraujagyslių ligomis, storosios žarnos vėžiu, ūmine leukemija, lemia nervinio vamzdelio defektų atsiradimą ir pan.

VU Medicinos fakulteto moksli-ninkų teigimu, sumažėjus MTHFR fermento aktyvumui, sutrinka kraujo kūnelių gamyba ir kiti svarbūs organizmo procesai, atsiranda aterosklerozės rizikos veiksnių, keičiasi kitos organizmo būklės. Apibendrindami pirmuo-sius tyrimo rezultatus, mokslinin-kai daro išvadą, kad tam tikrais atvejais žmogui, turinčiam tokių pakitimų, reikėtų vengti kai kurių vaistinių preparatų. Kita vertus, aktyvios formos folatų preparatų vartojimas gali pagerinti tokių asmenų sveikatos būklę.

Anot kitos projekte dalyvau-jančios mokslininkės dr. Ingridos Domarkienės, pritaikius naujos kartos genomo analizės techno-logijas, atsiveria puikios galimy-bės tirti genomus molekuliniu

lygmeniu ir vertinti jų protekcinių ir patogeninių variantų įvairovę bei pasiskirstymą. „Atlikus geno-mo tyrimo rezultatų palygini-mus tarp Černobylio katastrofos likviduotojų ir bendros lietuvių populiacijos grupių, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Genotipų paplitimas černobylie-čių grupėje yra toks pat kaip ir lietuvių populiacijoje“,  – kons-tatavo dr. I.  Domarkienė. Pasak jos, iš gautų duomenų taip pat nustatyta, jog lietuviai pagal savo genomo mechanizmus nesiskiria nuo Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos bei Rytų Azijos populiacijų.

MTHFR geno variantai pasau-lyje yra plačiai tiriami. Jie siejami su daugybe būklių ir ligų, todėl tyrimai taikomi diagnostikoje ir klinikinėje praktikoje. Tai pirmas darbas, pateikiantis geno varian-to dažnį lietuvių populiacijoje.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Nuotraukoje: Černobylio katastrofos likviduotojai iš Druskininkų savivaldybės ir projekto ADAPT vykdytojos: iš kairės dr. Aušra Matulevičienė, dr. Laima Ambrozaitytė (projekto vadovė) ir dr. Ingrida Domarkienė.

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 9

Ieškoma naujų būdų sveikatos priežiūroje

2020 m. kilus pandemijai dirbtinis intelektas (DI) pasiūlė sprendimų sudėtingiems iššū-kiams įveikti ir atsidūrė dėmesio centre. DI naudotas kuriant vakci-ną nuo COVID-19, sprendžiant su vakcina susijusius logistikos iššū-kius, matuojant žmonių nuotaikas, dezinfekuojant patalpas be žmo-gaus dalyvavimo. Visame pasaulyje žinomas dirbtinio intelekto eksper-tas Andrew Ng prognozuoja, jog artimiausiu metu DI palies beveik visus didžiausius pasaulio sekto-rius: sveikatos apsaugą, švietimą, transportą, prekybą ir kitus. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) atstovas Domas Janickis teigė, jog DI tema šiuo metu jau-čia pakylėjimą bei visuomenės interesą. Susidomėjimas skatina verslus ir net vyriausybes inves-tuoti į DI paremtas technologijas. Vyksta globali kova dėl DI lyderys-tės. Europa varžosi su JAV ir Kinija.

Sveikatos rizikos veiksnių pli-timas ir augantis visuomenės spaudimas daugiau dėmesio skir-ti geresnei gyventojų sveikatos kokybei turėtų skatinti novatoriškų iniciatyvų atsiradimą, nukreipti į sveikatos stiprinimą ir preven-ciją naujųjų technologijų srityje, sveikatos priežiūros pramonė-je, naujų organizacinių procesų valdyme. „Pačiam teko prisidėti prie Lietuvos sveikatos politikos formavimo, tad galiu drąsiai teigti, kad valstybės dėmesys sveikai gyvensenai ir sveikatos tausojimui, švelniai tariant, nepakankamas. Nors praėjusios kadencijos Seimas 2019  m. patvirtino nutarimą „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“, neaiški naujai išrinkto Seimo pozicija, kaip šios gairės bus praktiškai įgyvendi-namos ir ar tam bus skiriamas finansavimas“,  – pabrėžė MITA projekto „Tech Hub“ startuolių

preakceleriaus mentorius, vers-lininkas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys Vaidotas Deksnys. Pasak jo, inovacijos yra pagrindinis prevencinių priemonių ir strate-gijų variklis sveikatos priežiūros srityje. Dėl unikalios startuolių galimybės greitai vystytis, veikti ir sukurti pridėtinę vertę turint negausius išteklius valstybė turėtų paskatinti juos ieškoti būdų spręsti įsisenėjusias problemas. „Valstybės parama per įvairius finansavimo įrankius ir projektus paskatintų kurtis naujus, inovatyvius startuo-lius sveikatos stiprinimo paslaugų ir technologijų srityje, kur dėme-sys būtų kreipiamas daugiau į holistinį, žmogaus kaip visumos, aspektą“,  – įsitikinęs V.  Deksnys. Anot jo, startuoliai galėtų daugiau dėmesio skirti projektams, kuriais būtų siekiama padidinti žmogaus nepriklausomybę nuo informacijos pramonės. Medicininių prietai-

sų pramonėje taip pat laukiama ateities technologijų, skirtų pre-vencijai: „Ypač rinkoje reikalingi savikontrolės prietaisai, kuriais galima atlikti išsamesnę sveika-tos būklės analizę namuose, dia-gnostikos aparatai, telemedicinos įrankiai (pvz., robotizuoti sveikatos priežiūros padėjėjai, kraujotakos rodikliai ir kt.), net biogeronto-logijos (pvz., vaistai nuo senė-jimo), regeneracijos prietaisai (pvz., plazmos energija veikiančios holografinės ir regeneruojančios lovos)“,  – manantis V.  Deksnys. Sveikatos gerinimas prevenciniais metodais turėtų būti suvokiamas ne tik kaip startuoliams teikiantis ekonominę investicijų grąžą, bet ir kaip pagrindinė sąlyga sveikai bendruomenei vystytis ir išlikti  – sveikatos inovacijų specifiškumas koreliuoja su visuomenės sąmo-ningumo laipsniu.

Kovoje su COVID-19 patiriame įvairių rizikų. Nuo išorinių apsiginti padeda asmens apsaugos priemonėmis. Tačiau pandemijos metu turime pasirūpinti ir savo vidine būsena.

Stresas, neužtikrintumas, nuovargis ir su tuo susiję reiškiniai gali nuvesti iki perdegimo. Šio renginio metu sieksime atstatyti energiją, padidinti atsparumą stresui ir geriau pasijusti.

I DALISGydytojas osteopatas Kęstutis Adamonis, šiuo metu dirbantis

Didžiojoje Britanijoje, ir psichologijos doktorantė Rūta Adamonė pasidalins nesudėtingomis kvėpavimo ir meditacijos technikomis, kurias po to galima taikyti savarankiškai, norint sumažinti įtampą ir sukurti ramybės būseną.

II DALISMuzikinės interakcijos metu Vytautas V. Landsbergis dalinsis

savo patarimais kaip atsipalaiduoti ir sieks sukurti šiltą buvimo kartu jausmą, kurio taip trūksta šiuo laikotarpiu.

Valandos užsiėmimas išmokys kaip valdyti stresą paprastų pratimų dėka, atpalaiduos ir suteiks gerų emocijų dozę. Registracija: https://nesudek.eventbrite.co.uk

----

Seminaro metu naudosime www.zoom.us platformą. Tam, kad išvengtume techninių nesklandumų renginio metu, rekomenduojame įsirašyti programą iš anksto.

Į seminarą bus galima prisijungti 10min. iki jo pradžios. Prisijungus rekomenduojame įsijunkti kamerą ir išjungti mikrofoną, kad būtų paprasčiau bendrauti.

žinios 9L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 1 ( 3 6 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 8

Lietuvos sveikatos sektoriu-je veikiančių startuolių, kaip ir visoje Europoje, kol kas nedaug – nesiekia 10 proc., tačiau sveikatos technologijų pramonė Europoje sparčiai auga, paskutinis 2020  m. ketvirtis atnešė beveik rekordinę investicijų sumą  – 2,3  mlrd. JAV dolerių. „2020  m. pabaigoje dau-giau nei 63  proc. finansuojamų skaitmeninių sveikatos startuolių Europoje buvo įkurti per pasta-ruosius 5 metus. Tai ypač jaunas sektorius, skaitmeninė sveikata Europoje dar tik pradinėje sta-dijoje. Dėl blogėjančios žmonių sveikatos galima tikėtis, kad šio sektoriaus laukia aukso dešimtme-tis“, – mano V. Deksnys.

Kasmet tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių, sergančių itin sunkiomis ligomis, tikisi iš medikų sulaukti vilties teikiančių žinių. Vienas efektyviausių ir progresy-viausių kai kurių itin sunkių ligų gydymo būdų – kaulų čiulpų trans-plantacija, bet net 70 proc. pacien-tų nerandama tinkamų donorinių kamieninių ląstelių: tyrimai rodo, kad tinkamą donorą šeimoje turi tik 1 iš 5 pacientų. Neseniai VU buvo parengtas virkštelės kraujo bei audinio kamieninių ląstelių išskyrimo, auginimo ir dauginimo techninė galimybių studija, kurioje atlikta rinkos analizė, mokslinis problemos atskleidimas ir apžvelg-tos esamos technologijos. Tikimasi,

kad ši studija taps stipriu paskati-nimu vystyti kamieninių ląstelių išskyrimo, dauginimo ir taikymo metodikas. MITA vadovas Gintas Kimtys teigė, kad ateityje taip pat būtina skatinti įvairių mokslinių galimybių studijų rengimą, nes tai vienas progresyviausių būdų inicijuoti mokslo ir verslo vieniji-mąsi bendriems projektams. „Itin svarbu skatinti visų tipų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų pagrindu kuria-mų inovatyvių produktų plėtojimą ir sudaryti palankias sąlygas moks-linių tyrimų plėtrai. Tik turėdami naująsias mokslines žinias galėsi-me užtikrinti, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra progresyvūs ir gali turėti įtakos tam tikrų medi-cinos sričių vystymuisi ir pažangai, kaip šiuo atveju – gydymui kamie-ninių ląstelių transplantacija“,  – pabrėžė G.  Kimtys. Parengta ne tik mokslinė studija, bet ir įvardyti klinikiniai tyrimai, kurie konkre-čiais pavyzdžiais parodo, kokios gydymo naujovės jau vykdomos šioje srityje ir ko dar galima tikėtis artimiausioje ateityje.

Dėl nuolatinio didelio stre-so ar žalingų įpročių širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Išeminė šir-dies liga ir insultas yra didžiausi žudikai Lietuvoje ir pasaulyje. Deja, biudžetas, skiriamas šioms sveikatos problemoms mažinti, nėra guminis, tad ir liūdnų istorijų apie laiku nesuteiktą pagalbą ar

ja nepasinaudojusius esama ne vienos. Mokslininkai teigia, kad vertinant širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę vieni svarbiausių yra elektrokardiogramos (EKG) ir kūno temperatūros tyrimai. Reguliariai atl iekami tyrimai padėtų užkirsti kelią komplika-cijoms, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Sprendimo ieš-koti ėmėsi Lietuvos mokslininkai ir sukūrė specialius išmaniuosius marškinėlius. Šalies mokslinin-kų sukurti išmanieji marškinėliai suteikia galimybę medicinos per-sonalui gauti informacijos apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų EKG duomenis ištisą parą. Anot kūrėjų, tokios inovacijos taikymas gydymo ir stebėjimo procese leis taupyti pacientų ir gydytojų laiką. Stebint pacientą nuotoliniu būdu ir užfiksavus pirmuosius sveikatos būklės pakitimus, būtų galima jį apie tai įspėti žinute arba elektroniniu laišku arba per-siųsti informaciją tiesiai jį pri-žiūrinčiam gydytojui. Inovacijos kūrimą paskatinęs mokslininkas dr. Gediminas Mikulėnas apgai-lestavo, kad, pavyzdžiui, infark-tą ar insultą patyręs pacientas po gydymo ligoninėje ir reabi-litacijos vėliau nėra stebimas. „Jam išrašomi vaistai ir tiek žinių. Niekas nenagrinėja vaistų povei-kio – gerti tabletę ar tik pusę jos. Neturime ir tokios prabangos, kad nuolat gautume tikslius duomenis apie žmogaus sveikatos būklę.

Pasitelkus mūsų kuriamą techno-logiją – išmaniuosius marškinėlius – bus galima stebėti ne tik svei-katos būklę, bet ir vaistų veikimo intensyvumą, poveikio trukmę“, – sakė dr. G. Mikulėnas. Jis priminė, kad lietuvių kūrinys sulaukė labai palankių atsiliepimų mokslo ino-vacijų parodoje Londone: „Teko bendrauti su panašių inovacijų kūrėjais, tačiau jų išradimas nesu-teikia galimybės nagrinėti pačią kardiogramą. Visgi, ir mūsų kūri-nys nėra baigtinis, nes dirbant šioje srityje kiekvienas padarytas žingsnis atveria naujas galimy-bes. Kas sykį prie jau sukurtos sistemos ar technologijos pridėjus vieną papildomą elementą, jos galimybės išplečiamos kartais.“

Išmaniųjų marškinėlių kūrėjas jau turi planų ateičiai. „Šiuo metu itin aktuali prieširdžių virpėjimo problema. Šis susirgimas labai pavojingas, nes dėl jo kraujyje gali atsirasti krešulių, o vėliau kyla ir insulto ar infarkto rizika. Todėl būtina sukurti tam tikrą stebėjimo algoritmą, kuris leistų problemą aptikti ankstyvojoje stadijoje“,  – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad ateityje tokia inovacija pagal kainą turėtų būti prieinama kuo plates-niam žmonių ratui, nes jos kuria-ma vertė yra milžiniška – gaunant itin tikslius ir išsamius medicini-nius duomenis pagerėtų pacientų gyvenimo kokybė. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir MITA.

„Gydytojų žinių“ informacija.

PRO MEMORIA

Stanislovas Ramutis Piliutis1942 11 24 – 2021 01 01

Po sunkios ligos amžinybėn išėjo ilgametis Jurbarko ligoninės gydytojas Stanislovas Ramutis Piliutis.

Velionis gimė 1942 m. lapkričio 24  d. Vensloviškių kaime, Jurbarko rajone, mokėsi Pagėgių vidurinėje mokykloje. 1970 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1971 m. pagal paskyrimą atvyko dirbti gydytoju chirurgu į Jurbarko rajono cen-trinę ligoninę. 1981 m. papildomai įgijo urologo kvalifikaciją, dirbo laivo gydytoju, ir gydytojo veiklą tęsė iki 2019 m. Savo mėgstamam darbui atidavė 48 metus.

Gydytojas ne tik gelbėjo pacientų gyvy-bes, bet ir dirbo administracinį darbą. 1974 m. ir nuo 1993 m. iki 2009 m. dirbo Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinos reikalams.

Visą šį laikotarpį gydytojas dirbo atsakin-gai, sąžiningai, kolegų prisimenamas kaip teisingas ir reiklus sau, ramus ir paprastas, draugiškas, linksmas. Be jo dalyvavimo nepraeidavo medikų krikštynos, naujame-tiniai ir kiti šventiniai renginiai.

Stanislovas Ramutis Piliutis buvo akty-vus visuomenininkas, dalyvavo ne tik ligoninės bet ir Jurbarko rajono kul-tūriniame gyvenime. 45 metus šoko „Mituvos“ šokių kolektyve, vėliau kartu su žmona šoko kolektyve „Veliuonietis“, buvo Jurbarko liaudies teatro aktorius. Gydytojas Stanislovas Ramutis Piliutis 2016 m. už nuoširdų ilgametį darbą Jurbarko ligoninėje, Jurbarko krašto gar-sinimą dalyvaujant meno saviveiklos kolektyvuose apdovanotas ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Gydytojas buvo Lietuvos gydytojų sąjungos Jurbarko filialo narys.

Gydytojas Stanislovas Ramutis Piliutis išaugino dukterį ir du sūnus, džiaugėsi anūkais. Visada buvo rūpestingas tėvas ir vyras, atrama visai šeimai.

Su nuoširdžia pagarba užjaučiame artimuosius.

LGS Jurbarko filialas