3. KONKURENCINIAI PRANAŠUMAI FORMUOJANT

KORPORACIJOS STRATEGIJ�

3.1. Nauj� rink� paieška

UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" vadovybei nauj� rink� paieškos problema iškilo

korporacijos k�rimosi pradžioje, nes dauguma privatizuot� �moni� merd�jo, kadangi d�l ekonominio

nuosmukio buvo praradusios rinkas. Pradiniame etape nauj� rink� paieška buvo pagrindinis veiksnys

�moni� išgyvenimo problemai spr�sti. Tuo užsi�m� patys savininkai - korporacijos valdybos nariai.

Suprantant rinkodaros funkcijos svarb�, buvo �kurtos šios tarnybos.

Iki 1998 met� korporacijos statybos organizacijos apie 80% darb� vykd� Rusijoje ir Lietuvos rinkoje

buvo praradusios pozicijas. Gera statybos darb� kokyb� leido išlaikyti rinkos dal� Rusijoje, nors konkurencija

kasmet stipr�jo. Reik�jo atlaikyti Turkijos, Lenkijos, Jugoslavijos ir kit� šali� statybini� organizacij� spaudim�.

Ta�iau veiklos s�lygos kasmet �m� blog�ti ne tik d�l stiprios konkurencijos Rusijos statyb� rinkoje, bet ir d�l

pablog�jusi� atsiskaitymo s�lyg�, nes mainus užblokavo konkurentai. Rusijoje nuolat dirbo apie 600

statybinink�, buvo gerai suderintas statybini� medžiag� tiekimas iš Lietuvos. Daugelis Lietuvos statybini�

medžiag� ir statybos gamini� �moni� tur�jo užsakym�, buvo reguliariai atsiskaitoma. Visa tai buvo naudinga ir

ekonominiu, ir socialiniu poži�riais.

Sunk�jan�ios veiklos s�lygos Rusijoje privert� gr�žti � buvus� segment� Lietuvos statyb� rinkoje, kur

konkurencija tarp vietini� statybos organizacij� dar stipresn�. Korporacijos statybininkai laim�jo keleto objekt�

statybos konkursus Klaip�dos regione.

Korporacija nagrin�ja galimybes �sitvirtinti ir kit� šali� statyb� rinkose. Gana patrauklus segmentas Ryt�

rinkose pasirod� Astanos - naujos Kazachstano sostin�s - statyba.

Vienu iš svarbiausi� problem�, dirbant Kazachstano rinkoje, - atsiskaitymai už atliktus darbus. �gyta

korporacijos vadov� patirtis rodo, kad infliacijos, finansini� krizi� ir kitokio nestabilumo Ryt� šalyse atvejais

su main� pagalba pavyksta išvengti ženklesni� nuostoli�. Tuo labiau kad atsiskaitymams galima pasirinkti

strategines žaliavas, prekes ir gaminius, kurie visuomet turi paklaus� tvirtos valiutos rinkose. Ilgalaikio

bendradarbiavimo atveju, kai sukuriamos schemos atsiskaitymams mainais realizuoti, atsiranda unikalios

galimyb�s diversifikuoti korporacijos veikl� arba papildomai uždirbti main� grandin�je.

Visiškai kitokios nauj� rink� paieškos s�lygos pl�tojant medienos apdirbimo pramon�s krypt�

korporacijoje. Vakar� rinkose seni produktai - medžio drožli� plokšt�s, klijuota fanera perkami tik

d�l žem� kain� ir dažniausiai tolesniam apdorojimui. Tolesnio apdorojimo metu palyginti nedidel�mis

s�naudomis produkto kokyb� pagerinama ir jis realizuojamas gerokai aukštesn�mis kainomis, taip pat

ir Lietuvos rinkoje. Kadangi pelningiau gaminti tobulesnius produktus, korporacijos �mon�se buvo

prad�ta lenkt� ir klijuot� bei kit� bald� detali� gamyba iš klijuotos faneros, kuri buvo realizuota

Vokietijoje. Derybose buvo pasi�lyta lenkt� ir klijuot� bei kit� bald� detali� pardavimo kaina tokia,

kad vokie�i� firmai nebeapsimok�jo pa�iai j� gaminti. Vokietijos firma, �sitikinusi, kad korporacijos

medienos apdirbimo �mon�s yra patikimos partner�s, sudar� su ja ilgalaik sutart� šioms detal�ms

tiekti ir nutrauk� gamyb� savo firmoje.

Korporacijos rinkodaros tarnybos išnagrin�jo laminuot� medžio drožli� plokš�i� rink�, realizavimo

kainas, poreiki� apimtis. Laminuot� medžio drožli� plokš�i� rink� galima laikyti kokybiškai nauja, nes

ši produkcija bus realizuojama daugiausia kitiems vartotojams negu iki šiol. Gerai išanalizavus

prielaidas ir atlikus apskai�iavimus korporacijoje priimti sprendimai �diegti medžio drožli� plokš�i�

laminavimo �rang� AB "Klaip�dos mediena" ir UAB "Giri� bizonas".

1998 met� ruden�, privatizavus AB "Klaip�dos Smelt�", iškilo poreikis pasirinkti uosto krovos darb�

specializacij�, rasti strategini� klient�, kuriems reikia nuolatini� specializuotos krovos darb� paslaug�.

Vyksta uosto krovos darb� technologij� ir infrastrukt�ros modernizavimo darbai, nes dabartiniu metu

n�ra galimybi� patenkinti ši� strategini� klient� pageidaujam� krovos darb� apim�i�.

Korporacijos energetin�s krypties veikloje nuolat nagrin�jamos �vairiausios veiklos diversifikavimo

alternatyvos. Korporacija, tiekdama elektros energij� Baltarusijai ir Ukrainai, sugeb�jo organizuoti

atsiskaitymus, naudodama sud�tingas main� schemas. Nepaisant daromo spaudimo, korporacija randa

sprendim�, kaip užimti naujus rinkos segmentus energetin�je veiklos srityje. 1998 met� pabaigoje �kurta

bendra Lietuvos ir JAV �mon� UAB "ITERA LIETUVA", kurios kontrolinis akcij� paketas priklauso

UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija". Nuo 1999 met� pradžios ši nauja �mon�

tiekia dujas AB "Lietuvos dujos", AB "Kauno energija", AB "Klaip�dos energija" ir kt. žemesn�mis

kainomis, negu parduoda kiti tiek�jai. Šios rinkos už�mimas �domus aljans� k�rimo prasme, tod�l

išsamiau j� aptarsime kitame skyriuje.

UAB “Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija” nagrin�ja ir daugiau �domi� nauj�

rink� �sisavinimo projekt�.

UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" nagrin�ja ir daugiau �domi� nauj� rink�

už�mimo projekt�.

Pateiktieji pavyzdžiai rodo, kad didinant korporacijos konkurencingum�, ir naujose rinkose

pelningumo siekiama ne tik ple�iant sen� produkt� rink�, bet daugiausia si�lant aukštesn�s vartojamosios

Pel

ning

umas

Naš

um

as

Maž

inti

kaš

tus

Did

inti

pel

n�

Sumažinti kapitalines išlaidas

Sumažinti pastovius kaštus

Sumažinti kintamus kaštus

Pakeisti produkt� rinkin�

Padidinti kain�

Padidinti vert

Rin

kos

talp

a

Kon

kuru

oti

Kur

ti

Tobulinti pateikimo sistem�

�sigyti konkurent� versl�

Piginti produkt�

Naujus segmentus

Naujas rinkas

Naujus produktus 27 p

av. A

ugim

o st

rate

gijo

s tik

slai

(m

odif

ikuo

ta p

agal

M. P

orte

r ir

kt.)

vert�s produktus, kokybiškesnes paslaugas.

Tod�l, žvelgiant iš strateginio valdymo pozicij�, korporacijos tikslai b�dingi augimo strategijai.

27 pav. pateikta augimo strategijos tiksl� strukt�ra, rodanti, kokiais b�dais galima pasiekti pagrindin� šios

strategijos tiksl�- veiklos pelningumo padid�jim�. Augimo strategija sujungia šios knygos antroje dalyje

nagrin�tas rinkodaros bei inovacines strategijas.

Žvelgdami pro augimo strategijos prizm � kitas korporacijos veiklos sritis - statybin, logistikos

ir energetin, pasteb�sime, kad pelno siekiama si�lant naujas paslaugas, gerinant paslaug� kokyb�

bei mažinant paslaug� kaštus. Tai leidžia ne tik išsilaikyti senose rinkose, bet ir �sitvirtinti naujuose

rink� segmentuose. Tam padeda korporacijos veiklos kryp�i� sinerginiai efektai, aljansams kurti

naudojama bendradarbiavimo logika.

3.2. Inovacin�s politikos formavimas

Kitas ne mažiau svarbus konkurencingumo didinimo veiksnys yra inovacin� politika korporacijoje.

Nuo to, kokios pozicijos laikosi korporacijos vadovyb� naujovi� atžvilgiu, priklauso korporacijos

kult�ros orientacija ir kartu nauj� id�j� gyvybingumas, j� realizavimo galimyb�s. Nagrin�jant

inovacin politik� toks platus kontekstas imamas tod�l, kad pats inovacinis procesas tampa valdymo

objektu. Šis procesas sud�tingas, jis apima daugelio tarnyb� darb�, reikalauja aukštos kvalifikacijos

specialist�, specifini� �g�dži� ir patirties, gero darb� koordinavimo, dažniausiai �veikiant atskir� strukt�r�

ar individ� pasipriešinim� (28 pav.).

Naujov�s klasifikuojamos gana �vairiai, ta�iau dažniausiai jos skirstomos � technines ir

organizacines. Šiame skyriuje kalb�sime ne apie visus inovacinio proceso aspektus, o tik apie tuos

produkt� ir technologini� naujovi� aspektus, kurie turi didžiausi� �tak� korporacijos vadovams priimant

strateginius sprendimus, susijusius su konkurencingumo didinimu.

Technin�s naujov�s

Moksliniai tyrimai

Konstruktoriniai darbai Panaudojimas Eksploatacija Veiklos r�šys

Fundam-entaliniai

Taiko- mieji

Techniniai- technolo-giniai

Komer- ciniai

Gamyba Vartoji- mas

Tobuli- nimas

Modifi- kacija

Veiklos rezulta-tas

Naujos mokslo žinios

Naujos ži- nios kons- truktori-niams darrbams

Bandoma-sis pavyz- dys

Komerci- nis gami- nys

Techninis gamybos pokytis

Techni-nis var- tojimo pokytis

Koky- kiškes-nis ga- minys

Papildo- ma mo- difika- cija

Inovacinio proceso etapai

Mokslinis Techninis Technologinis Eksploatacinis

Naujovi� tipai

Naujovi� vertini-mas

28 pav. Naujovi� proceso realizavimo svarbiausios charakteristikos (pagal Haustein, Maier,

Uhlmann. Ino valion, 1981)

Pagal r�šis technin�s naujov�s: naujas produktas, nauja paslauga, nauja technologija. 28 pav.

technin�s naujov�s apib�dinamos pagal daugel� požymi�, apiman�i� veiklos r�š�, kur jos

�diegiamos, naujovi� tipus, j� realizavimo etapus. Daugiausia d�mesio skirsime taikomojo ir

tobulinamojo tipo naujov�ms. Toks pasirinkimas priimtas orientuojantis � korporacijos poreikius ir

Bazin�s naujov�s

Taikomosios naujov�s

Tobulinamojo tipo naujov�s

Modifikuojan�ios naujov�s

Tikros naujov�s

Neesmin�s naujov�s

realias galimybes dabartiniame etape bei netolimoje 5 -10 met� perspektyvoje. Tai reiškia, kad

korporacija orientuosis � naujus, sukurtus kitose �mon�se produktus ir technologijas, tobulins esamus

technologinius procesus, nes taikomiesiems tyrimams atlikti ji neturi reikiamo potencialo. Siekiant

didinti korporacijos �moni� išleidžiamos produkcijos arba teikiam� paslaug� konkurencingum�,

reikia stengtis gaminti nauj� produkcij�, diegti naujas technologijas laiku ir vietoje, t.y. gerai

suprantant vartotoj� poreiki� kitimo tendencijas inovacin� politik� korporacijoje formuoti

�vertinant gaminam� produkt� ir naudojam� technologij� gyvavimo cikl� specifik� ir j� kaitos

tendencijas.

Produkto gyvavimo ciklo samprata dažnai vartojama strateginio valdymo praktikoje. Paprastai

išskiriamos penkios, nors kai kurie autoriai išskiria ir daugiau, stadijos: diegimo � rink�, augimo,

brandos, prisisotinimo ir nykimo. 29 pav. pateikta gamintojo inovacini� strategij� turinio

priklausomyb� nuo produkto gyvavimo ciklo stadij�. Produkto gamintojas paprastai nedažnai teikia

rinkai pirmuosius naujo gaminio pavyzdžius, dažniausiai t� padaro taikom�j� tyrim� specialistai,

tod�l ši stadija piešinyje neatsispindi.

9 pav. Gamintojo konkurencini� strategij� turinio priklausomyb� nuo produkto gyvavimo ciklo stadijos

Augimo stadijoje paprastai vyksta gaminio charakteristik� ir savybi� tobulinimas, nes pagal naujus principus

pagamintas produktas toli gražu neb�na tobulas iš karto. Gr�žtamasis ryšys iš vartotoj�, j� pastabos ir

specifiniai pageidavimai padeda tobulinti produkt� ir kartu didina jo paklaus�, formuojasi naujo

produkto rinka. Augimo stadijoje dažniausiai pradedamos gaminti kelios produkto modifikacijos,

diferencijuotos pagal vartotoj� poreikius. Pagrindinis akcentas konkurencijoje - geresnis vartotojo

poreiki� tenkinimas.

Brandos stadijoje paprastai sukuriamas originalus produkto variantas, pasižymintis vartojimo

savybi� pranašumu, kurio neturi konkurentai. Sukuriamos kelios paklaus� turin�ios modifikacijos.

Rinkoje aiškiai išsiskiria konkret�s produkto vartotoj� segmentai. D�l masin�s gamybos stipriai

sumaž�ja produkto gamybos kaštai. D�l geresnio vartotoj� poreiki� patenkinimo ir sumaž�jusi�

kain� produktas šioje stadijoje paprastai išstumia iš rinkos ankstesn�s kartos produktus.

Prisotinimo stadijoje išsenka taikyt� princip� kuriant produkt� galimyb�s. Tolesnis produkto

vystymas tampa brangus ir ekonomiškai nebepasiteisina. Tod�l konkurencija pereina � gamybos

s�naud� mažinimo srit�. Lemia technologini� proces� derinimas, efektyvios darbo organizavimo

formos, pigesni žaliav� šaltiniai, geriau organizuoti produkto realizavimo kanalai ir t.t. Pagrindin�

strategija - konkurencin� kaina.

Produkto nykimo stadijoje paprastai laikomasi nuostatos, kad reikia išpešti maksimali� naud� iš

produkto, ta�iau rezervai beveik visuomet b�na išnaudoti. Paprastai tuo laiku rinkoje jau pasirodo

kitas naujas produktas, tod�l konkuruojama mažinant vartotojo eksploatacinius kaštus, naudojant tam

gerai išpl�tot� aptarnavimo tinkl�.

Tas pa�ias stadijas galima išskirti ir technologijos gyvavimo cikle. Vienintelis skirtumas tas, kad

technologij� pl�tra, t.y. nauj� technologij� k�rimas, kainuoja vidutiniškai keturis kartus pigiau negu

naujo produkto suk�rimas. Tod�l technologij� kait� �mon�ms atlikti lengviau d�l mažesnio l�š�

poreikio, ir technologijos ger� inovacin politik� vykdan�iose �mon�se niekada nesulaukia nykimo

faz�s.

Strateginiu poži�riu yra keletas svarbi� moment�, daran�i� �tak� technologij� pl�trai ir j� kaitos

procesams, susijusi� su technologini� atotr�ki� problema. 30 pav. pateikta "S" pavidalo kreivi�,

rodan�i� technologijos efektyvumo priklausomyb� nuo investicij� �jos pl�tr�, kaita. Technologij�

rinkoje b�dinga situacija, kai vienai technologijai esant brandos arba net augimo stadijoje atsiranda

nauja technologija, turinti didesn� efektyvumo potencial�. Ta�iau pradiniame etape, kol naujosios

technologijos pl�tra ne�gauna greito augimo stadijos, jos efektyvumas b�na mažesnis už senosios

technologijos efektyvum�, jeigu senoji technologija toliau pl�tojama. Piešinyje parodytas atstumas

tarp senos ir naujos technologij� t� pa�i� pl�tros etap� vadinamas technologiniu atotr�kiu. Jis rodo

investicij� kiek�, reikaling� investuoti � nauj�j� technologij�, kol ši pasieks t� pat� efektyvumo lyg�

kaip senoji technologija, jeigu pastarosios pl�tra nesustoja.

30 pav. Technologijos kaitos momento nustatymas pagal technologij� efektyvumo

priklausomyb nuo investicij� � j� pl�tr�.

Technologij� kaitos problemos priskiriamos strateginiams uždaviniams, nes technologijos

efektyvumas - vienas iš pagrindini� �mon�s gaminamos produkcijos konkurencingumo veiksni�.

Atsižvelgiant � š� ryš�, galima kalb�ti apie technologij� konkurencingum�. Jeigu �mon�s technologija

atsilieka nuo konkurent� technologijos vieno technologinio atotr�kio ribose, tai konkuruoti tose

pa�iose rinkose su savo produkcija ji gali nebent d�l kit� konkurencini� pranašum�. Technologinis

atsilikimas per du technologinius atotr�kius praktiškai pasmerkia �mon žlugti, nes tok� atotr�k�

sunku �veikti, netgi suradus investicijoms � technologij� l�š�, d�l nesubrendusiu tokiam

technologiniam šuoliui personalo, neparuoštos infrastrukt�ros. Tod�l labai svarbu žinoti momentus,

kada efektyviausia keisti technologijas. Teorines prielaidas pabandysime paaiškinti remdamiesi 30

pav.

Senosios technologijos liestin� a-a taške M, sudaranti 45° kamp� su investicij� ašimi, duoda

investicij� (I) ir efektyvumo (E) poky�i� santyk� lyg� l (E/I=1). Tai reiškia, kad šiame taške

investavus pinigin� vienet� � technologijos pl�tr�, jos efektyvumas padid�s vienu vienetu

(ekonominiai skai�iavimai paprastai �gauna taip pat pinigin išraišk�). Art�jant prie šio taško iš

kair�s (nat�rali pl�tros seka), šis santykis b�na didesnis už vienet� (E/I >1) ir investicij�

efektyvumas didesnis. Per�jus � dešin nuo taško M investicij� efektyvumas ima kristi (E/I <1) ir

investicijos � sen�j� technologij� nebeapsimoka. Tuo tarpu investicijos � nauj� technologij� iki taško N

n�ra efektyvios (E/KI<1) ir tik už taško N tampa efektyvios (E/I >1). Šiuos kritinius taškus iš

esm�s lemia technologijos pl�tros greitis ir pagreitis. Taške N pagreitis pasiekia maksimali� teigiam�

reikšm, taške V tampa lygus nuliui, o taške M nukrenta iki didžiausios neigiamos reikšm�s. Tod�l

�vertinant technologijos pl�tros pagrei�io tendencijas visuomet naudingiau prad�ti naujos

technologijos diegim� dar prieš tašk� N, nes l�šos investuojamos � aukštesn� galimybi� potencial�.

Kadangi kritiniai taškai M ir N niekad nesutampa, tai efektyviausiu technologij� keitimo

momentu laikysime tašk� M. Be abejon�s, technologij� kaitos efektyvum� gali nulemti ir daugelis

kit� veiksni�, taip pat ir netradicin� nauj� technologij� pl�tra, ta�iau teorijos žinojimas palengvina

inovacin�s politikos formulavim�.

Korporacijoje inovacin� politika �gyja visiškai nauj� bruož�, nes b�tina suderinti visiškai

skirtingos trukm�s gyvavimo cikl�, visiškai skirtingose pl�tros stadijose esan�i� technologij� pl�tr�

�vairaus profilio �mon�se. UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacijos" vadovai iš pat

pradži� didžiausias viltis siejo su technologiniu �moni� atnaujinimu, nauj�, kokybiškesni� produkt�

k�rimu, nes daugelio privatizuot� �moni� technologijos buvo pasenusios, gaminama produkcija

neatitiko kokyb�s ir kit� europini� standart�, tod�l reik�jo kurti koordinuojan�ias inovacinius

procesus strukt�ras. Centriniame korporacijos aparate inovacinius procesus buvo pavesta

koordinuoti medienos pramon�s �mon�se - Medienos pramon�s rinkodaros skyriui, o statybose ir

statybini� medžiag� �mon�se - Statyb� departamentui (žr. korporacijos strukt�r� pradiniame jos

pl�tros etape, 19 pav.). Nesigilinant � tuometin�s strukt�ros tr�kumus ir privalumus, galima teigti, kad

inovacinei politikai realizuoti buvo paskirti atsakingi darbuotojai, turintys reikiamus �galiojimus.

Medienos pramonei monopolizuoti buvo privatizuota UAB "Giri� bizonas", kurioje, kaip jau

min�jome, buvo nebaigtas technologijos modernizavimas. Korporacija modernizavimui par�pino

kredit�, tod�l jis buvo s�kmingai baigtas. �mon� dirba gerai, nors projektinio paj�gumo dar iki galo

nepasiek�. Jos gaminamos medžio drožli� plokšt�s yra aukštos kokyb�s, produkcija realizuojama

daugiausia užsienyje. Nagrin�jama galimyb� šioje �mon�je �gyvendinti naujus inovacinius projektus,

grindžiamus masin�s gamybos principais. Dabar atliekami techniniai-ekonominiai skai�iavimai. Tai

b�t� medžio drožli� plokš�i� laminavimo technologijos �diegimas. Investicija b�t� palyginti

nedidel�, o produktas visiškai kitos kokyb�s, paklausus Lietuvos bald� pramon�je, statybose. Dal�

laminuot� plokš�i� b�t� nesunku parduoti užsienyje. Preliminar�s skai�iavimai rodo greit� projekto

atsipirkim�, jo realizavimas padvigubint� �mon�s rentabilumo rodiklius. Nagrin�jamas labai

perspektyvaus produkto - drožt� skiedr� plokš�i� gamybos projektas. D�l stiprumo, lankstumo ir

kit� savybi� šios plokšt�s tinka sien�, lub� ir grind� �rengimui �vairiausios paskirties statiniuose, bald�

gamybai ir kitur. Jos paklausa didžiul�. Toki� plokš�i� Baltijos šalyse dar negaminama, o toli jas vežti

nuostolinga. Tuo tarpu UAB "Giri� bizonas" pagrindin� technologin� �ranga tinka drožt� skiedr�

plokšt�ms gaminti, gerai išvystyta �mon�s infrastrukt�ra. Tr�ksta tik drožt� skiedr� gamybos

�rangos. Tod�l projektas kainuot� dešimtis kart� pigiau negu statyti nauj� gamykl�, o produktas -

drožt� skiedr� plokšt�s rinkoje kainuoja dvigubai brangiau negu medžio drožli� plokšt�s.

Tikrinamos ir kitos inovacin�s id�jos, ta�iau dabartiniame etape dar reikia gr�žinti modernizacijai

baigti paimt� kredit�, tod�l nauj� projekt� laikinai nepradedama.

AB "Klaip�dos mediena" technologin�s linijos jau senos, gaminami produktai pakankamai žemos

kokyb�s, matmenys neatitinka europini� standart�. Modernizacija b�tina. Jau keleri metai vedamos

derybos su daugeliu užsienio firm� ir bank� d�l naujos klijuotos faneros technologin�s �rangos

�sigijimo, ta�iau skai�iavimai pagal deryb� rezultatus rodo sud�ting� pinigini� sraut� tendencij� ir

didel rizik�. Tod�l, nors derybos dar nenutrauktos, pasirinktas kitas klijuotos faneros gamybos

technologin�s �rangos modernizavimo variantas - keisti technologin �rang� dalimis, likviduojant

silpniausias technologin�s linijos grandis ir nestabdant gamybos. Ekonominis laim�jimas šiuo

atveju akivaizdus, nes gamyba leis padengti didži�j� dal� l�š�, reikaling� modernizavimui.

Modernizavimo metu gamyba nebus stabdoma, o laipsniškai ple�iama. Pasta�ius siaurose technologin�s

linijos vietose lygiagre�iai naujus našesnius �renginius, v�liau išmontavus senuosius arba palikus kur�

laik� juos veikti, išaugs gamybos paj�gumai. Taip per pora met� klijuotos faneros gamybos linija bus

visai modernizuota ir leis gaminti europinius standartus atitinkan�i� produkcij�. Kitas inovacinis

projektas, kuris šioje �mon�je jau realizuotas ir toliau pl�tojamas, lenkt� ir klijuot� bei kit� detali�

baldams iš klijuotos faneros gamybos diegimas. Šis projektas - tai klasikinis pavyzdys efektyvios

vertikalios integracijos (kai kuri� autori� vadinamos diferenciacijos), kai gerinamas produkto perdirbimas

ir vartotojui pateikiamas daug tobulesnis produktas. Ekonomin� nauda akivaizdi, nes iš pakankamai žemos

kokyb�s klijuotos faneros pagaminamos geros kokyb�s bald� detal�s, kuri� vieno kubinio metro kaina

rinkoje 4 - 4,5 karto aukštesn� už žaliavos kain�. Šios krypties pl�tra �mon�je vykdoma spar�iausiai. Be

to, nagrin�jamas inovacinis medžio drožli� plokš�i� laminavimo projektas. Gaminamos senoka

technologine �ranga medžio drožli� plokš�i� paviršius ne toks lygus, tod�l ji tinkama laminuoti be

specialaus apdorojimo. Laminuot� plokš�i� paklausa didesn� ir kaina aukštesn�.

Medienos pramon�s kryptyje korporacija išband� dar vien� inovacin�s politikos element�, kai inovacijai

diegti sukuriama "ven�iurin�" �mon�, kuri s�km�s atveju v�liau sujungiama su pagrindine to paties

profilio �mone. Tokie metodai taikomi pasaulin�je praktikoje mažinant inovacini� proces� rizik� j�

diegimo stadijoje ir ekonominio efektyvumo gamybos stadijoje. UAB "Sakuona" Pliki� miestelyje

prad�jo lenkt� ir klijuot� bei kit� detali� baldams gamyb�. Dabar ji tapo AB "Klaip�dos mediena" cechu.

Korporacijos statybini� medžiag� kryptyje UAB "Gargžd� mida" �gyvendintas naujos bitumini�

stogo dang� technologijos �diegimo projektas. Korporacijos statybininkai, vykdydami statybinius

darbus Rusijos šiaur�je, susid�r� su stog� dang� problemomis, nes paprastos bitumin�s dangos netiko.

Labai greitai buvo surasta polimerini� bitumini� stogo dang� technologija, pasitelktas investuotojas ir

atliktas �mon�s modernizavimas. Dabar �mon� gamina šiuolaikinius reikalavimus tenkinan�ias polimerines

bitumines stogo dangas.

Korporacijos statybininkai prad�jo karkasini� nam� statyb�, ta�iau Lietuvoje šie namai kol kas neturi

paklausos d�l aukšt� kain�.

Privatizavus AB "Klaip�dos Smelt�" korporacijoje rengiami ir pradedami �gyvendinti uosto krovos darb�

technologij� modernizavimo ir infrastrukt�ros pl�tros inovaciniai projektai.

Nagrin�jami �vair�s inovaciniai projektai, susij su energetin�s krypties pl�tra, bei bendri energetin�s

ir statybin�s kryp�i� inovaciniai projektai. Vienas j� - gyvenam�j� nam� kvartalo su autonominiu šildymu,

kuriam dujas tieks korporacija, statyba Klaip�doje, - pradedamas realizuoti. Apie kitus nagrin�jamus

inovacinius projektus, kol neatlikta išsamesn� analiz� ir nepriimti sprendimai, kalb�ti ankstoka.

Tokia gausa inovacini� projekt� rodo korporacijos vadov� supratim� apie vien� svarbiausi�

konkurencingumo didinimo veiksni� - inovacijas. Suvokiant inovacij� reikšm, naujoje

korporacijos

pagrindin�je strukt�roje (pateiksime kitame skyriuje) �kurtas �moni� valdymo departamentas. Šio

departamento nuostatuose aiškiai akcentuojamos inovacin�s politikos korporacijoje formavimo,

inovacini� projekt� koordinavimo funkcijos. Dar svarbesne reikia laikyti korporacijos kult�roje �tvirtint� ir

reglamentuojan�iuose dokumentuose atsispindim� nuostat� apie inovacini� projekt� si�lym� tiek iš

viršaus, tiek iš apa�ios, ši� pasi�lym� visapusišk� analizavim�. Tai ugdo ir korporacijos pagrindin�je

strukt�roje, ir korporacijai pavaldžiose �mon�se naujovi� palaikymo kult�r�, kuri nepaprastai reikšminga

inovacij� s�kmei. Korporacijos strukt�r� ir pareigybi�, atsaking� už inovacijas, nuostatuose akcentuojamas

b�tinumas lankyti pagal korporacijos veiklos kryptis specializuotas parodas, rašyti apie pasteb�tas pro-

dukt� ir technologij� pl�tros tendencijas, rinkti ir sisteminti informacin medžiag� apie galimas veiklos

pl�tros kryptis, žaliav� išteklius, rinkas, energetinius išteklius ir teikti si�lymus korporacijos vadovybei ir

kuruojamoms �mon�ms. Ši� tarnyb� darbuotojai privalo dalyvauti rengiant kontroliuojam� �moni�

inovacinius projektus, juos analizuoti, kontroliuoti patvirtint� projekt� vykdym� ir informuoti apie tai korpo-

racijos vadovyb. Galima teigti, kad dauguma inovacin�s politikos nuostat� yra �tvirtintos korporacijos

veikl� reglamentuojan�iuose dokumentuose.

Gal kiek problemiškiau atrodo galimyb� vienu metu vykdyti dar daugiau inovacini� projekt�, kuri�

ekonominis efektyvumas garantuotas, d�l l�š� stokos. Lietuvoje veikiantys apribojimai bankams išduoti

vienai �monei didesnius kreditus trukdo skolintis l�šas iš j�. Be to, ilgalaikiams projektams Lietuvos

bank� pinigai brang�s. Tod�l d�l l�š� daugumai nauj� investicini� projekt� �gyvendinti korporacija derasi

tiesiogiai su užsienio bankais. Tai labai aktualu vykdant korporacijos �sipareigojimus pagal

privatizavimo s�lygas investuoti � AB "Klaip�dos Smelt�" pl�tr� bei svarstant korporacijos galimybes

dalyvauti kituose dideliuose projektuose.

Apibendrinant korporacijos inovacin politik� galima teigti, kad:

• korporacijos inovacin�s politikos bazin�s strategijos grindžiamos orientacija � masin gamyb�,

kokyb, augim�;

• korporacijos kontroliuojamose �mon�se taikomos �vairios nauj� produkt� k�rimo ir technologij�

kaitos strategijos:

- priekin�s vertikalios integracijos, kai pradedama produkto gamyba vert�s grandin�je einant

link vartotojo (lenkt� ir klijuot� bei detali� baldams iš klijuotos faneros gamyba, medžio

drožli� plokš�i� laminavimas);

- aukštos kokyb�s produkt� gamyba technologinio atotr�kio likvidavimo b�du, t.y. kei�iant

modernia vis� technologin

�rang� (bitumin�s polimerin�s stog� dangos, kokybiškos medžio drožli� plokšt�s);

- produkto kokyb�s gerinimas, laipsniškai kei�iant technologin �rang� (klijuotos faneros gamyba);

- nauj� produkt� gamyba rinkos reakcijai patikrinti (keli� karkasini� nam� statyba);

• gerai suderintas inovacini� projekt� valdymas vertikaliu ir horizontaliu korporacijos

strukt�r� lygiais, pradedant id�j� nagrin�jimu, reikaling� specialist� pritraukimu, baigiant

�gyvendinimo eigos kontrole;

• esminis aukš�iausiojo lygio vadov� nuopelnas yra tai, kad korporacijoje sukurtas

palankus inovacinis klimatas, leidžiantis s�kmingai realizuoti inovacinius

projektus, eliminuojantis pasipriešinim� naujovi� pl�trai.

3.3. Strategini� aljans� modeliavimas

Korporacijos s�kming� veikl� dažniausiai lemia tai, kaip jos tikslai, j� �gyvendinimo strategijos

atskleidžia �takos grupi� interesus ir kaip tie interesai patenkinami. Tai ypa� aktualu Lietuvoje.

31 pav. pateikta bendradarbiavimo logik� matrica, atsižvelgiant � tarpusavio santyki� ir padarini�

svarb�. Priimdama strateginius sprendimus, korporacijos vadovyb� atskir� �takos grupi� interes� paten-

kinimo lyg� paprastai pasirenka atsižvelgdama � konkre�ias s�lygas. Pasirinkim� daugiausia lemia

dominuojanti bendradarbiavimo logika, kuria vadovaujasi korporacijos vadovyb�. Jos uždavinys

yra pakankamai sud�tingas, nes visos �takos grup�s nori, kad kiekvienos iš j� interesai b�t� patenkinti.

Dažniausiai tenkinant �takos grupi� interesus priimami �vair�s kompromisiniai sprendimai,

[domiausias, sukeliantis gana prieštaringus vertinimus strateginio valdymo teorijoje yra konkurent�

interes� atspindys korporacijos strategijoje. Porter (1980, 1985) darbuose vyrauja pranašumo prieš

konkurentus �gijimo logika. Nuo strateginio valdymo teorijos susiformavimo ši logika dominavo daugumos

šios srities teoretik� darbuose. Ta�iau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau darb�, kuriuose, formuojant

korporacin strategij�, akcentai perkeliami � r�mim�si bendradarbiavimo logikos (Bosas, 1999, 2001;

Žukauskas, 2000; Lydeka, 1999; Seilius 1998, 2000; Bjukenen, 1993). Dominuojant šiai logikai, s�veika

su �takos grup�mis grindžiama bendradarbiavimu ir kooperacija, kuriamas savitarpio pasitik�jimo

klimatas. Bendradarbiavimo logikos dominavimas sudaro palankias s�lygas kurti �vairius aljansus,

bendras �mones ar kitas bendros veiklos strukt�ras, steig�jais �traukiant pagrindinius žaliav� tiek�jus,

svarbiausius klientus, kitus partnerius, o kartais ir konkurentus. UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir

finans� korporacija" vadovyb� savo veikloje bendradarbiavimo logika remiasi pakankamai dažnai.

Prisitaikymas Bendradarbiavimas

Vengimas Konkuravimas

KOMPROMISAS

Sav

itar

pio

san

tyki�

sva

rba

Maža Didel�

Padarini� svarba

31 pav. Bendradarbiavimo logik� matrica

Privatizavus statybines organizacijas, kurios tuo metu stat� objektus Surgute, Rusijoje, korporacijos

vadovyb� užmezg� glaudžius ryšius su AB "Gazprom" padalinio "Surgutgazprom" vadovais. Ieškant

abiem pus�ms naudingo bendradarbiavimo, išnaudojant abiej� pusi� tuometines galimybes, buvo

�kurta bendra Lietuvos ir Rusijos bitumini�-polimerini� stog� dang� gamybos �mon� UAB "Gargžd�

Mida", Korporacija tur�jo reikiamas patalpas, o koncernas "Gazprom" - pinig�. Be to, � Lietuv�

atvežti iš Vakar� Europos kai kurias žaliavas yra ar�iau, o personalas tur�jo bitumini� dang�

gamybos patirties. Suvienijus abiej� pusi� pastangas, buvo prad�tos gaminti kokybiškos stog� dangos,

tinkan�ios stipri� šal�i� klimato zonai. Taip �gytas konkurencinis pranašumas leido užimti apie 70%

Lietuvos stog� dang� rinkos ir s�kmingai skverbtis � kit� šali� rinkas.

Atsiradus sunkum� Rusijoje d�l atsiskaitymo už atliktus darbus, korporacijai buvo pasi�lyti

mainai. �kurta bendra Lietuvos ir Rusijos �mon� UAB "Stella Vitae" dujoms Lietuvos �kio

subjektams tiekti. Šios �mon�s konkurencinis paj�gumas stiprus pirmiausia d�l to, kad, viena vertus,

jos steig�jas yra produkto tiek�jas, o kita vertus, korporacijos vadovyb� sugeba daug pla�iau

organizuoti veikl�, perkeldama akcentus � energetin�s veiklos krypties pl�tros lygmen�. Tai leidžia

tiekti dujas mažesn�mis kainomis, negu jas gauna valstybin� �mon� "Lietuvos dujos" iš to paties

Rusijos koncerno "Gazprom". UAB "Stella Vitae" išlaiko apie 70% Lietuvos duj� vartotoj� rinkos

be AB "Achema" suvartojam� duj�. Ši� rinkos dal� pavyko išlaikyti, nepaisant kai kuri� valdžios

pareig�n� pastang� išstumti korporacij� iš šio verslo. Pats duj� verslas pelningas ir sukuria

potencialias galimybes veiklai, susijusiai su energetika, diversifikuoti.

Nauj� galimybi� taikymo pavyzdžiu, grindžiamu bendradarbiavimo logika, gali b�ti bendros

Lietuvos ir JAV �mon�s UAB "Iteralit" �k�rimas. Jos steig�jai yra JAV registruotas transnacionalinis

koncernas "Itera", turintis duj� telkinius Jamale, Rusijoje, didžiausio duj� vartotojo Lietuvoje AB

"Achema" kontrolinio akcij� paketo savininkai ir UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans�

korporacija". Tokio aljanso, kai bendrai veiklai susivienija žaliav� tiek�jas, produkto vartotojas ir

patirt� duj� tiekimo versle turinti ir efektyviai veikianti korporacija, konkurencingumas pasiekia labai

aukšt� lyg�. Iš esm�s š� sprendim� galima laikyti s�kmingu d�l keleto akivaizdži� pranašum�:

• duj� vartotojas gauna produkt� žemesn�mis kainomis, tod�l gaminama produkcija tampa

konkurencingesn�;

• nuimta visiškai nereikalinga �tampa tarp dviej� Lietuvos pramonini�-finansini� grupi�;

• vietoje konkuravimo su duj� tiek�ja "Itera", kuri tiekia jas žemesn�mis nei "Gazprom"

kainomis, vykdoma bendra veikla;

• korporacija, investuodama palyginti nedaug l�š�, per�m� nauj� rinkos niš�;

• Lietuvos �kio subjektai apr�pinami dujomis iš dviej� alternatyvi� šaltini�, d�l to galima daryti

spaudim� tiek�jams derantis d�l palankesni� apr�pinimo dujomis s�lyg� ir žemesni� kain�.

Tolesnis dalyvavimas privatizavimo procese korporacijai atv�r� galimybes �gyvendinti dar kelet�

sumanym�, pagr�st� bendradarbiavimo logika. Prieš privatizavim� AB "Klaip�dos Smelt�"

tuometin� vadovyb�, nesugeb�dama efektyviai panaudoti trij� bunkeravimo laiv�, vieninteli�

Lietuvoje, juos išnuomojo kitoms �mon�ms. Korporacijos vadovyb� �žvelg� visai nauj� galimyb

daug efektyviau panaudoti šiuos laivus. Tam kuriama nauja uždaroji akcin� bendrov�, kurios akcij�

paketas priklausys UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija". Kita dalis akcij�

priklausys vienai iš �moni�, šiuo metu užsiiman�i� bunkeravimo paslaug� teikimu, ir jai numatoma

suteikti operatoriaus teises. Likusioji dalis (apie 10%) akcij� numatyta pasi�lyti stambiausiems ši�

paslaug� vartotojams. Korporacijos patirtis leidžia teigti, kad toks verslo organizavimas padeda labai

greitai pasiekti ger� rezultat�, nes suvienijamos keli� subjekt�, pasižymin�i� specifiniais pranašumais,

pastangos bendram tikslui pasiekti. Naujoje strukt�roje dirbs patyr šios srities specialistai,

stambiausi vartotojai garantuos paslaug� rink�, o korporacija su savo valdymo sistemos ir fi-

nansin�mis galimyb�mis užtikrins spar�i� paslaug� pl�tr� ir kokyb.

Bet pati �domiausia id�ja, kuri� puosel�ja UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija"

vadovyb�, yra susijusi su bendradarbiavimo logikos taikymu, kuriant Klaip�dos uost� holding�.

Aljanso branduol� sudaryt� AB "KLASCO", AB "Klaip�dos Smelt�" ir UAB "B�ga". Uostuose

krovos darbus vykdan�i� �moni� aljanso suk�rimas leist�:

• labiau specializuoti uostus, didinant krovos darb� efektyvum�;

• išvengti laiv� prastov� d�l užimt� krantini�, nukreipiant juos krovos darbams � laisvesnius

tuo metu Klaip�dos uostus, jeigu tokius krovos darbus galima juose atlikti;

• organizuoti kai kurias bendras, visus uostus aptarnaujan�ias, specializuotas firmas arba

brigadas;

• daryti �tak� strateginiams sprendimams, didinantiems viso Klaip�dos uosto konkurencingum�

kaimynini� uost� atžvilgiu, pri�mim� šalies mastu.

Savo laiku Klaip�dos uostai pasižym�jo aukštu specializacijos lygiu, kiekviename iš j� buvo

sukurta atitinkama infrastrukt�ra. Ta�iau pakito gabenam� per Klaip�dos uostus krovini� srautai, ir

kiekvienas iš j�, nor�damas išgyventi, keit� krovos darb� strukt�r�. Pastaraisiais metais kiekvienas

uostas steng�si krauti bet k�, sujauk� buvusios specializacijos infrastrukt�r�, tod�l labai krito krovos

darb� efektyvumas. Kita vertus, senos specializacijos technologin� �ranga yra pasenusi,

infrastrukt�ros galimyb�s netenkina šiuolaikini� reikalavim�. Neatsitiktinai, privatizuojant AB

"Klaip�dos Smelt�" ir AB "KLASCO", numatytos didžiul�s investicijos � uost� krovos darb�

technologij� ir infrastrukt�ros pl�tr�. Naujiesiems uost� savininkams nat�raliai iškilo poreikis derinti

kiekvieno iš uost� specializavim�, �vertinant ilgalaikes gabenam� krovini� prognozes vien tod�l, kad

atsipirkt� investicijos. Holdingo �k�rimas palengvint� ši� klausim� sprendim�.

Kiekviename uoste visuomet b�na universali� krovos darb�, kuriems specializacija nereikalinga

arba ji neapsimoka. Tokius krovinius galime krauti bet kuriame uoste. Šiuo metu, kai uostai konkuruoja

tarpusavyje, neretai pasitaiko situacij�, kai laivai laukia eil�je krovos darbams viename uoste, tuo

tarpu kitame uoste prastovi dokeri� brigados, netur�damos darbo. Holdingo strukt�ra gal�t� reguliuoti

laiv� universalius krovos darbus visuose uostuose taip, kad nelikt� nereikaling� laiv� prastov�.

Šiuo metu kiekviename uoste yra krovos darbus atliekan�ios dokeri� strukt�ros. Kiekviena iš j� turi savo

valdymo strukt�r�, specializuotas brigadas. Neretai viename uoste sul�t�ja krovos darbai arba laikinai ne-

aptarnaujamas laivas d�l dokeri� tr�kumo, tuo tarpu kitame uoste doke-riai neturi k� veikti. Holdingo

strukt�roje gal�t� b�ti �kurta viena dokeri� firma, aptarnaujanti visus uostus. Siekdama pelno, tokia firma

dirbt� daug efektyviau, jos valdymo strukt�roje, lyginant su dabartin�mis vis� uost� strukt�romis, dirbt� tris

kartus mažiau darbuotoj�.

Be abejon�s, uost� specializacijos, infrastrukt�ros pl�tros, uostus aptarnaujan�i� strukt�r�

organizavimo ir kiti klausimai labai svarb�s strateginiu poži�riu. Krovos darb� efektyvumas, laiv�

aptarnavimo laikas ir darbo kult�ra didina uosto patrauklum�. Bet svarbiausias ir b�tiniausias holdingo

k�rimo motyvas b�t� daryti �tak� strategini� klausim�, susijusi� su bendru Klaip�dos uosto

konkurencingumo didinimu kaimynini� uost� šali� atžvilgiu, sprendim� pri�mimui šalies mastu. Nors ir

efektyviai dirbantis, Klaip�dos uostas nebus apkrautas, jeigu krovinio gabenimas visu maršrutu, �skaitant

gabenim� geležinkeliu, bus brangesnis, negu vežant kitu maršrutu. Klientas visada pasirinks pigesn�

maršrut�. Lietuvai labai svarbu, kad krovini� srautas per Klaip�dos uost� b�t� kuo didesnis. Ekonomin�

nauda d�l to tenka ne tik uostams, Klaip�dos miestui, geležinkelio �mon�ms, bet ir pa�iai šaliai.

Atrodyt�, kad vis� pamin�t� subjekt� interesas tur�t� b�ti vienodas. Ta�iau atskir� �moni�, tarnyb�,

valstybini� institucij� daliniai interesai dažnai labai trukdo suderinti sprendimus, kriterijumi laikant

maksimali� naud� visoms procese dalyvaujan�ioms pus�ms.

32 pav. pateikta suderintos gabenimo per Klaip�dos uost� strategijos formulavimo logika. Pagal ši�

logik� Klaip�dos uosto holdingas realiai formuluot� suderint� gabenimo per Klaip�dos uost� strategij�,

siekdamas konkurencinio pranašumo kaimynini� šali� uost� atžvilgiu. Šiuo atveju tai b�t� krovini�

sraut�, per Lietuv� maksimizavimas, naudojantis neužš�lan�io Klaip�dos uosto galimyb�mis. Holdingo

strukt�ra atstovaut� vis� Klaip�dos uost� interesams derybose su Lietuvos geležinkeliais, Susisiekimo

ministerija ir kitomis institucijomis, sprendžiant krovini� tranzito per Lietuv� patrauklumo problemas.

Tik tokiu lygiu derinant krovini� tranzito klausimus, darant �tak� sprendimams, galima didinti tranzito

Lietuvos geležinkeli� Gabenim� automobiliais gabenim� strategija strategija strategijos

Atskir� Gabenim� Klaip�dos uost� infrastrukt�ros Strategijos organizacij� strategijos

maršrut� per Lietuv� patrauklum� ir Klaip�dos uosto konkurencingum� kaimynini� šali� uost�

atžvilgiu.

Bendradarbiavimo logikos taikymas šalies viduje, kuriant konkurencin� pranašum�

tarptautiniu mastu, sudaro prielaidas tenkinti vis� �takos grupi� interesus, bendram tikslui

panaudoti potenciali� vietini� konkurent� išteklius, patirt� ir sugeb�jimus.

3.4. Sinerginio efekto siekimas

Poreikis pasinaudoti sinerginiais efektais b�dingas diversifikuotoms organizacijoms. Sinerginiai

efektai gali pasireikšti �vairiai derinant veiklos kryptis, atliekant �vairias funkcijas, naudojant

turimus išteklius, esamus verslo ryšius ir 1.1. Bendru atveju sinerginis efektas gali b�ti ir teigiamas,

ir neigiamas. Teigiamas sinergizmas ekonomin�se sistemose pasireiškia tuomet, kai veiklos

vektoriai orientuojami viena kryptimi ir j� atstojamoji duoda didesn� naud� negu tie

vektoriai, veikdami kiekvienas atskirai.

22 lentel�

Susisiekimo ministerijos gabenim�

politika

32 pav. Suderintos gabenim� per Klaip�dos uost� strategijos formulavimo logika

Teigiamo sinerginio efekto susidarymo šaltiniai diversifikuotoje organizacijoje (papildyta ir modifikuota pagal Ansoff, 1984).

Susietu-

mas

Sritis Teigiamas sinergijos šaltinis

Platesnis vartotoj� poreiki� išsiaiškinimas Palankesni deryb� su platintojais rezultatai

Bendras rinkodaros valdymas

Mažesni paskirstymo kaštai Stipresnis �vaizdis Bendro prekinio

ženklo naudojimas Vartotojui geriau žinomas produktas

Lengvesnis pri�jimas prie vartotoj� Mažesni pardavim� kaštai Papildom� vartotoj� poreiki� tenkinimas

Bendras pardavimas

Geresnis rinkos apr�pinimas Efektyvesnis specialist� panaudojimas Žemesni paslaug� kaštai

Bendras aptarnavimas po pardavimo Operatyvesnis aptarnavimas

Reklamos form� �vairov�

Rinka

Bendra reklama Dalyvavimas parodose Platesn� produkt� ir technologij� pl�tros tendencij� analiz� Trumpesnis nauj� produkt� suk�rimo ir �sisavinimo laikas Platesn�s kompetenting� specialist� pritraukimo galimyb�s Palankesni deryb� su technologij� tiek�jais rezultatai Reikaling� ištekli� užtikrinimas

Bendras inovacij� valdymas

Personalo parengimas

Žemesni kaštai d�l geresnio technologin�s �rangos panaudojimo

Produktas ir techno-logija

Bendras technologini� proces� panaudojimas

Mažesnis specializuotos technologin�s �rangos poreikis Priekin� ir atbulin� gamybos integracija Atskiros �mon�s

veikla Pažangi� darbo organizavimo form� diegimas Kooperacija Bendr� aptarnaujan�i� tarnyb� organizavimas Bendros veiklos �mon�s �moni� apsijungimas

�moni� bendradarbiavimas

Aljans� k�rimas �moni� �sigijimas

Veiklos organiza-vimas

Diversifikacija Veiklos restrukt�rizavimas Veiklos koordinavimas Operatyvinis

valdymas Ištekli� efektyvus panaudojimas Strateginis planavimas Bendrojo valdymo potencialo ugdymas

Bendrasis valdymas

Strateginis valdymas

Strategini� plan� realizavimas

Išvardytieji sinerginio efekto gavimo šaltiniai savaim�je nesukuria. Nauda priklauso nuo

vadov� sugeb�jim�, žini� ir veiksm�, panaudojant sinerginio efekto galimybes.

Panagrin�sime kelet� teigiamo sinerginio efekto pavyzdži� iš UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir

finans� korporacija" veiklos praktikos.

Korporacijos statybin�s organizacijos statybose dažnai naudoja UAB "Gargžd� Mida" stog�

dangas, AB "Klaip�dos mediena" medžio drožli� plokštes ir klijuot� faner�. Korporacijoje vyksta

normali kooperacija tarp min�t� �moni� ir statybos organizacij�. Ta�iau apdailos darbams

dabartin�s medžio drožli� plokšt�s ir klijuota fanera netinka. Pagal parengt� projekt�, reikia

palyginti nedideli� investicij� �diegti plokš�i� padengimo laminatais arba medžio skiedr� plokš�i�

gamybos technologijas ir organizuoti statybini� detali�: palangi�, sien� ir grind� plokš�i� gamyb�.

Šiuo atveju sinerginis efektas akivaizdus, nes korporacijos statybos organizacijos per kooperacinius

ryšius bus apr�pintos puikiomis apdailos medžiagomis gerokai žemesn�mis kainomis, lyginant su

dabartiniu metu perkamomis tomis pa�iomis importin�mis medžiagomis. Juk dabar korporacijos

�mon�se pagamintos plokšt�s eksportuojamos � užsien�, ten padengiamos laminatais, iš j�

gaminamos bald� bei statybin�s detal�s ir importuojamos � Lietuv�. Tod�l susijusioje korporacijos

veikloje naudojamos medžiagos nebus transportuojamos � užsien� ir atgal, d�l to bus išvengta

gabenimo išlaid� bei prekybos tarpinink� sukuriamo vert�s padid�jimo. Viena vertus, tai sumažins

statybos paslaug� savikain�, padidins korporacijos statybos organizacij� galimybes konkuruoti

žemesne paslaug� kaina, kita vertus, garantuos pajamas statybini� medžiag� ir medienos perdirbimo

�mon�ms, reklamuos j� produkcij�, atvers rinkas apdailintoms bald� detal�ms realizuoti.

Labai �domus gyvenamojo rajono Klaip�doje statybos projektas. Korporacijos statybos

organizacijos laim�jo šiuo tikslu organizuot� konkurs�. Pasi�lytas sprendimas gerokai efektyvesnis d�l

sinergini� efekt�, kuriuos užtikrina korporacijos galimyb�s. Šalia statybos, statybini� medžiag�, medienos

perdirbimo kryp�i� pradedama energetin� veiklos kryptis ir korporacijos finansin�s galimyb�s.

Projektuojami namai tur�s ger� šilumin varž� ir automatin� šildym� bei karšto vandens gamyb�,

naudojant korporacijos tiekiamas dujas. D�l to ženkliai sumaž�s nam� šildymo ir karšto vandens kainos.

Korporacija gyventojams pardavin�s šilum�, o ne dujas. Pagaliau viso gyvenamojo rajono komunikacij�

nutiesimas ir nam� pamat� sumontavimas korporacijos l�šomis sudarys prielaidas b�simiesiems nam�

savininkams išsipirkti jau sumontuot� dal�, o tolesnei statybai naudoti paskol� b�sto statybai l�šas. Tai

leis greitai pastatyti vis� rajon� gyvenam�j� nam�, atitinkan�i� šiuolaikinius gyvenimo patogumo ir

ekonomiškumo reikalavimus, pad�s spar�iau sprsti apsir�pinimo b�stu program�.

Dar viena kryptis, susijusi su statybomis ir energetine kryptimi, -sen� gyvenam�j� nam� renovacijos

projektai. Renovacijos darbus korporacija jau atlieka. Dabar bandomi išsprsti autonominio šildymo ir

karšto vandens gamybos, naudojant korporacijos tiekiamas dujas, renovuojamuose namuose juridiniai ir

normatyviniai klausimai. Tam trukdo galiojantys juridiniai ir normatyviniai aktai, o dabartin�s šilumos

tinkl� organizacijos stipriai priešinasi šiai naujovei. Korporacijos pardavin�jama šiluma ir karštas vanduo

b�t� ženkliai pigesni, Šiuo atveju korporacijos ir renovuojam� nam� gyventoj� interesai sutampa.

Korporacijai tai b�t� normalus verslas, uždirbant peln� iš renovacijos ir šilumos tiekimo, o gyventojai,

išleid l�šas namo renovacijai, jas grei�iau atgaut� taupydami ne tik d�l sumaž�jusi� šilumos nuostoli�,

bet ir d�l mažesni� šilumos tarif�. Toks verslo organizavimas, kai orientuojamasi � kuo aukštesn�

vartotoj� poreiki� patenkinimo lyg�, duoda teigiam� ne tik ekonomin�, bet ir socialin� efekt�.

Sinerginiai efektai korporacijoje gali b�ti gaunami d�l bendrojo valdymo funkcij� sujungimo

centriniame aparate. Pavyzdžiui, centralizavus rinkodaros funkcij� ir prad�jus per centrin� padalin� pardavi-

n�ti atskir� �moni� produkcij�, išaugo korporacijos �moni� produkcijos realizavimo apimtys. Ryškiausiai

tai pasijuto pardavin�jant UAB "Gargžd� Mida" gaminamas stogo dangas.

AB "Klaip�dos mediena" �dieg� lenkt� ir klijuot� bald� detali� gamyb� iš klijuotos faneros.

Tr�kstant gamybos plot�, dalies j� gamyba buvo prad�ta UAB "Sakuona" patalpose Pliki�

miestelyje, Klaip�dos rajone. Bet pasteb�jus sinerginio efekto galimyb, UAB "Sakuona" buvo

sujungta su AB "Klaip�dos mediena" ir �gijo cecho status�. Buvo sutaupyta dalis valdymo kašt�,

sumaž�jo formalios dokumentacijos.

Kadangi lenkt� ir klijuot� bei kit� detali� baldams gamybos rentabilumas daug aukštesnis negu

klijuotos faneros, iš kurios jos daromos, tai AB "Klaip�dos mediena" ieško b�d�, kaip išpl�sti j�

gamyb�. UAB "Sakuona" prijungimas neišsprend� šios problemos. Buvo pasteb�ta sinerginio efekto

galimyb�, �sigyjant AB "Rietavo baldai", kurie turi didelius gamybos plotus ir daug geros

technologin�s �rangos, tinkan�ios bald� detali� gamybai. Pastaroji bendrov� bankrutavo ir liko

skolinga AB "Klaip�dos mediena" ir korporacijai. Taip išsprsta ne tik lenkt� ir klijuot� bei kit�

detali� baldams iš klijuotos faneros gamybos pl�tros problema, bet �diegus medžio drožli� plokš�i�

laminavim� bus galima organizuoti apdailos detali� namams gamyb� arba pl�sti bald� detali� gamyb�.

Sinerginio efekto poži�riu galima nagrin�ti ir daugel� kit� min�t� projekt�, kurie �gyvendinti arba

�gyvendinami korporacijoje. Gana �domus teoriniu poži�riu UAB "Iteralit" �k�rimas alternatyviniam

duj� tiekimui. Svarbiausiu aspektu reik�t� laikyti laiku gaunam� strategin informacij� ir geb�jim�

perimti iniciatyv� � savo rankas, kad �vykiai b�t� nukreipiami korporacijai naudinga linkme.

Sinergin� efekt�, organizuojant alternatyv� duj� tiekim�, suk�l� verslo ir asmeniniai korporacijos

vadov� ryšiai ir bendradarbiavimo logikos taikymas.

Klaip�dos uost� holdingo id�ja, kuri išsamiau aprašyta nagrin�jant strategini� aljans� k�rim�, leis

panaudoti sinerginius efektus, kuri� ištakos mažai priklauso nuo korporacijos vidini� galimybi�. �ia

pasireiškia korporacijos vadovyb�s strateginio m�stymo poveikis ir jau turima patirtis taikant

korporacijos valdymo strateginius aspektus. � pirm� plan� patenka sinerginiai efektai, gaunami d�l

strateginio valdymo sistemos taikymo platesniame kontekste, t.y. siekiant paveikti visas �kini�

subjekt� ir šalies valdymo strukt�ras taip, kad b�t� maksimizuotas krovini� gabenimas per Klaip�dos

uost�. Maksimalus krovini� srautas sukurs mast� efekt� ir duos maksimali� naud� visiems �kiniams

subjektams, gabenantiems krovinius, o šalies biudžetas ženkliai pasipildys, taip pat surinkdamas

daugiau mokes�i�. Šis projektas pakankamai sud�tingas tuo aspektu, kad valdant šalies ir atskirus �ki-

nius subjektus dar mažiau taikomi arba visai netaikomi strateginio valdymo metodai, dominuoja

asmeniniai interesai, kurie nesuderinti su atskir� �moni� ir šalies siekiais, Tod�l UAB "Vakar�

Lietuvos pramon�s ir finans� korporacijos" vadov� suformuluotoji Klaip�dos uost� holdingo id�ja

yra naujov�, kuri siejama su konkurencingumo stiprinimu per strategij� poveik� išorin�ms

strukt�roms ir socialinei aplinkai.

�vertinant aprašyt�j� patirt� ir literat�roje pateiktus sinerginio efekto susidarymo šaltinius, galima

suformuluoti korporacijos vadovyb�s siekiamo sinerginio efekto logik�, kuri pateikiama 33 pav. Ji

integruoja galimybes gauti sinerginius efektus veikiant korporacijoje ir jos išor�je.

�moni� susijungimas ar �sigijimas

33 pav. Korporacijos sinerginio efekto siekimo logika

3.5. Korporacin�s kult�ros ugdymas

Nagrin�dami teorinius strateginio valdymo proceso aspektus (Gr�bliauskas, Zakarevi�ius, 1995;

Shwartz ir Davis, 1980; Gullander, 1976; Harrigan, 1985, 1988; Bosas, 1999) šio darbo pirmoje

Sinerginio efekto pasireiškimas

Veikiant

korporacijoje

Veiklos kryp�i� sinergizmas Ištekli� panaudojimo sinergizmas Papildom� ištekli� pritraukimas “Know-how” perdavimas Esmini� sugeb�jim� koncentracija

Veikiant korporacijos

išor�je �kini� subjekt� tiksl� derinimas Valstyb�s ir korporacijos tiksl� derinimas Socialinio efekto pasireiškimas Aljans� sudarymas

dalyje, akcentavome vadovo vertybi� sistemos �tak� diversifikuotos organizacijos vizijai, misijai,

filosofijai ir kult�rai. Nagrin�jant organizacijos tiksl� formulavim�, strategij� planavim� ir

�gyvendinim� bei strategin kontrol, paprastai visos min�tos kategorijos laikomos organizacin�s

kult�ros pla�i�ja prasme dalimi. B�tent tokiame kontekste aptarsime kai kurias korporacijos

organizacin�s kult�ros ugdymo problemas.

UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" dabartin� korporacin� strukt�ra

susiformavo daugiausia pagal jos savinink�, valdybos nari�, vertybines orientacijas. Be abejon�s,

privatizavimas, korporacijos �k�rimas ir nelengvas pradinis jos gyvavimo etapas, dinamiška verslo

s�lyg� kaita ir labai nestabil�s išoriniai veiksniai tur�jo �takos korporacin�s kult�ros ugdymui,

atskir� kult�rini� norm� kaitai. Tenka pripažinti, kad formaliai nei korporacijos vizija, nei jos misija,

nei tuo labiau filosofija n�ra suformuluotos. Tai galima paaiškinti tuo, kad korporacija iki šiol

tebesiformavo, vizija ir misija nuolat kito, o filosofijai suformuluoti reikia tam tikros brandos

(Kvedaravi�ius, 1997; Lydeka, 1996).

Kita vertus, pasirinktos korporacijos pagrindin�s veiklos kryptys, kurias numatoma pl�toti:

medienos apdirbimo, statyb� ir statybini� medžiag�, krovos darb� uoste ir energetikos srityse. Tod�l

jau išryšk�jo pagrindiniai korporacijos vadov� vizijos bruožai, atskleidžiantys svarbiausius veiklos

komponentus. Visose prioritetin�se korporacijos veiklos kryptyse aiškios gaminam� produkt� ir

teikiam� paslaug� naudingumo vartotojams charakteristikos, galimos ši� charakteristik� tobulinimo

kryptys bei geresnio vartotoj� tenkinimo alternatyvos, kurios buvo pamin�tos ankstesniuose šio darbo

skyriuose. Korporacijos vadovai gerai žino jos �moni� gaminamos produkcijos ir teikiam� paslaug�

rinkas, j� patrauklum� bei perspektyvas, vartotoj� spektr� ir j� poreikius, technologij� lyg� ir j�

tobulinimo b�dus. Korporacija s�kmingai sprendžia apsir�pinimo žaliavomis ir strateginiais

ištekliais klausimus, taiko konkursin personalo atrankos sistem� bei darbuotoj� mokymo programas.

Nuolat stebimos kiekvienos veiklos krypties pl�tros tendencijos, nustatomos augimo galimyb�s,

planuojamos investicijos. Korporacijos vadovai daug d�mesio skiria jos teigiamo �vaizdžio

formavimui tarp verslo partneri� ir visuomen�je (Lyons, 1991; Bosas, 1998).

Šiuo metu korporacijos vadov� vizija esminiais jos egzistavimo prasm�s, paskirties suvokimo,

vaidmens visuomen�je aspektais jau pakankamai brandi. Be to, gerai žinomos kitos

organizacin�s kult�ros nuostatos, kurias korporacijos vadovyb� deklaruoja savo veikloje ir kurios

per komunikacij� persiduoda visoms strukt�roms. Pažym�tina tai, kad dauguma organizacin�s

kult�ros nuostat� pakankamai gerai subalansuotos, nes j� orientacija n�ra vienapusiška:

• siekiama augimo, imamasi inovacij�, bet tuo pa�iu metu didelis d�mesys skiriamas

ekonominio efektyvumo klausimams sprsti;

• orientuojamasi � nuolatin� atsinaujinim�, palaikoma permain� atmosfera;

• veiklos rezultatai vertinami pagal tai, kas dar nepasiekta, bet realiai vertinamos ir

galimyb�s;

• ypatingas d�mesys skiriamas veiklai korporacijos išor�je, nemažinant pastang� vidin�ms

problemoms sprsti;

• nevengiama riziking� sprendim�, nors padariniai kruopš�iai analizuojami ir �vertinami

visais galimais aspektais;

• verslo s�km�s veiksniais laikomas geras rinkodaros, inovacini� proces� valdymas, bendrojo

valdymo potencialo lygis ir efektyvus ištekli� naudojimas, ypatinga personalo

kvalifikacija, kompetencija ir sugeb�jimai;

• centralizuotas strategini� sprendim� pri�mimas aukš�iausiame korporacijos valdymo lygyje

derinamas su decentralizuotu sprendim� pri�mimu operatyviniais klausimais;

• � strategini� sprendim� pri�mimo proces� �traukiami atsakingi vykdytojai, prašant pasakyti

pozityvias ir kritines pastabas svarstomu klausimu;

• skatinamas nauj� id�j�, reikalaujan�i� strateginio lygio sprendim�, pateikimas ir aptarimas

tiek iš viršaus � apa�i�, tiek iš apa�ios � virš�;

• orientuojamasi � komandini� sprendim� pri�mimo metod� taikym� visuose korporacijos

valdymo strukt�ros lygiuose.

Išvardytieji organizacin�s kult�ros aspektai ir vadov� vizijos sudaro prielaidas ir galimyb

formuluoti korporacijos misij�. Jos vaidmens strukt�ra pateikiama 34 pav. Kaip matome, misija

pasižymi motyvuojan�iu, orientuojan�iu ir integruojan�iu poveikiu ir kartu su kitais kult�ros

elementais atlieka esmin� vaidmen� formuluojant korporacijos tikslus, korporacin� ir atskir�

veiklos kryp�i� strategijas. Pat� misijos formulavim�, be abejon�s, privalo atlikti korporacijos

vadovyb�, �traukdama kuo didesn� centrinio valdymo aparato ir valdom� �moni� darbuotoj� b�r�, kad

misijos formuluot�s tapt� suprantamos visoje organizacijoje. Komunikacija, kurios paskirtis -

užtikrinti, kad misijoje atsiskleist� vadov� vizija apie korporacijos paskirt�, jos pl�tros perspektyvas

bei darbuotoj� l�kes�iai, UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" yra

reglamentuojama strukt�rini� padalini� ir atskir� darbuotoj� pareigybiniuose nuostatuose bei darbo

reglamentuose. Pagal šiuos dokumentus korporacijos centrinio aparato darbuotojai ir atskir� �moni�

personalas glaudžiai bendradarbiauja �vairiais lygiais. Korporacijos valdybos nariai ir centrinio

aparato vadovaujantieji darbuotojai yra atskir� �moni� taryb� nariai, dalyvauja priimant

Korp

ora

cijo

s m

isijo

s v

aid

muo

Suart

ina p

oži�

rius

Orientu

oja

� v

art

oto

j�

Dekla

ruoja

priim

tus

poži�

rius

Nukre

ipia

pasta

ngas

vie

na lin

km

e

Skatina r

acio

nalia

u

pa

naud

oti ište

kliu

s

� korporacijos paskirt�

� aplink�

ateities vartotojo k�rim�

� �takos grupi� interesus

prioritetus

darbuotoj�

nor� patenkinim�

žmogiškuosius

korporacijos vadov�

išorini� �takos grupi�

darbin�s motyvacijos

užduo�i� suvokimo

iniciatyvos pasireiškimo

materialinius

finansinius

� socialin� atsakomyb�

savinink�

34 p

av.

Korp

ora

cijo

s m

isijo

s v

aid

mens s

trukt�

ra

strateginius sprendimus �mon�se, perteikdami ir gindami korporacijos savinink� interesus, o kartu

sužinodami t� �moni� vadov� ir kolektyv� l�kes�ius. Kitas komunikavimo lygis siejamas su

korporacijos centrinio aparato departament� funkcij� vykdymu, kai analizuojama �moni� veikia,

�gyvendinami inovaciniai projektai, sprendžiami rinkodaros uždaviniai ir t.t. Jau šiuo metu, nors

nedeklaruota korporacijos vadov� vizija ir nesuformuluota misija, visose jos kontroliuojamose �mon�se

gerai žinomos pagrindin�s veiklos kryptys, korporacin�s kult�ros nuostatos ir orientacijos, siekiami tikslai.

Taigi komunikacijos lygis korporacijoje sudaro prielaidas s�kmingam misijos poveikiui

analizuoti (Johnson ir Scholes, 1989; Mar�inskas, 1998;Merser, 1991).

�vertin išnagrin�tus UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" organizacin�s

kult�ros element� bruožus ir nuostatas, galime pažym�ti, kad jie lemia prioritetus planuojant veiklos

tikslus, j� strukt�r� bei strategij� jiems pasiekti formulavim�. Korporacijos keturios pagrindin�s

veiklos kryptys - medienos apdirbimo, statybos ir statybini� medžiag� gamybos, krovos darb�

uoste (logistikos) ir energetikos - iš pirmo žvilgsnio mažai susijusios tarpusavyje. Tod�l neturint

aiškios korporacijos valdymo koncepcijos b�t� sunku pasiekti ger� rezultat�.

Šioje knygoje apžvelgta strateginio valdymo teorija (Denison, 1990; Davis, 1977; Pascale, 1985),

atlikta daugelio atskir� teorini� teigini� adaptacija ir modifikacija, �vertinant konkre�ias verslo s�lygas

Lietuvoje ir UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" organizacin kult�r�, leidžia

suformuluoti korporacijos valdymo koncepcij�, atskir� �moni�, klasteriuot� pagal veiklos kryptis,

siek� decentralizuoti atsakomybe ir �galiojimus kompensuoti funkcijomis, integruojan�iomis ši�

�moni� veikla korporacijos lygmeniu strateginio valdymo paradigmos baz�je. Šios koncepcijos

pagrindi n� id�ja, pavaizduota 35 pav., �vertina sisteminius efektyvumo veiksnius ir lemia tolesn

korporacijos pl�tros logik�.

Diferencijuota pagal �mones atsakomyb� už konkre�i� produkt� gamyb� ar konkre�i� paslaug�

tiekim�, suteikiant tam reikalingus �galiojimus, leidžia koncentruoti pastangas efektyviau atlikti šias

funkcijas, formuoti optimali� �mon�s strukt�r�, maksimaliai padidinti darbo našum�, nekei�iant esamos

technologijos. Pagrindiniai ekonominio efekto susidarymo šaltiniai šiuo atveju - kašt� mažinimas ir

gamybos apim�i� didinimas.

Žmoni� santyki� nagrin�jimo lygis

Dalykinis nagrin�jimo lygis

Integruojan�i� funkcij� pasirinkimas ir j� vykdymas korporacijos centrinio aparato lygmenyje

suteikia visai sistemai nauj� galimybi�. Efektyvumas pasiekiamas pirmiausia d�l ryši� tarp �moni�

koordinavimo, ši� ryši� lankstumo ir dinamiškumo didinimo. Kitas veiksnys -tai sistem�

sudaran�i� element� �vairov�s potencialo naudojimas naujai vertei kurti, t.y. skirtingus produktus

gaminan�i� arba skirtingas paslaugas teikian�i� �moni� veiklos kooperavimo gerinimas, nauj�

bendr� projekt� �gyvendinimas, nauj� veiklos kryp�i� pasirinkimas, efektyvesnis strategini�

ištekli� naudojimas, optimali� �vairi� lygi� valdymo strukt�r� k�rimas, poveikio išorin�s

aplinkos palankumui stiprinimas ir pan. Integrini� mechanizm� ekonominio efekto šaltiniai -

sinerginiai efektai.

36 pav. pavaizduotoje subalansuoto korporacijos valdymo login�je schemoje integruojan�ios

funkcijos apima visas �mones, o kai kurios iš j� - ir išorin�s aplinkos atskiras strukt�ras. Bet

�vairiuose diversifi-kuotos organizacijos raidos etapuose atskir� funkcij� integracija gali b�ti labai

skirtingo lygio, t.y. gali apimti ir visas �mones, ir tik kai kuriuos �moni� klasterius, j� grup ar tik

atskiras �mones. Tai labai aiškiai galime pasteb�ti UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� kor-

poracija" raidoje. Šioje knygoje jau apraš�me, kad pradiniame korporacijos pl�tros etape

integracin�s funkcijos ap�m� atskiroms veiklos kryptims priklausan�ias �mones. Buvo �steigti

atskiri medienos apdirbimo, statybos bei statybini� medžiag� rinkodaros skyriai, kurie praktin�je

Informaciniai procesai ir diskusijos

Konsultacijos

Komunikacija Sprendim�

pri�mimo procesai

Korporacijos kult�ra

Komandinis darbas

Vadov� susitapatinimas

korporacija

Korporacijos strukt�ra

Strateginis planavimas

Veiklos kryp�i� strategijos

Pelningumo potencialo ugdymas

Korporacijos

strategija

Valdymo prielaidos Procesai ir objektai Integraciniai procesai

Pradinis �sib�g�jimo Brandos

Etapai

Akcentai

35 pav. Subalansuoto korporacijos valdymo logikos �gyvendinimo etapai

Viz

ija,

mis

ija,

filo

sofi

ja, k

ult�

ra

veikloje vykd� pakankamai skirtingas funkcijas. Statybos ir statybini� medžiag� rinkodaros

skyrius didžiausi� d�mes� skyr� UAB "Gargžd� Mida" produkcijai realizuoti, ypa� stog� dang�

rinkos daliai Lietuvoje išpl�sti bei nauj� rink� Rytuose ir Vidurio Europoje paieškai. Tuo tarpu

Medienos apdirbimo rinkodaros skyrius šalia rinkodarini� funkcij� labai aktyviai �m�si sprsti

inovacij� valdymo problemas. O tuometinis �moni� valdymo departamentas daugiausia d�mesio

skyr� vis� korporacijai pavaldži� �moni� veiklos ekonominei analizei, valdymo mechanizm� bei

proced�r� tobulinimui. Be abejon�s, tokio korporacijos valdymo modelio negalime pavadinti

subalansuotu, ta�iau tai leido �gyti integrini� funkcij� valdymo patirties. Ši� patirt� galime laikyti

vertinga, nes korporacija tebesiformavo labai nestabilioje aplinkoje.

36 pav. Subalansuoto korporacijos valdymo login� schema

Knygoje aprašytoji naujoji UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" valdymo

strukt�ra (25 pav.) konceptualiai orientuota 36 pav. pateikiamo subalansuoto korporacijos

Išorin� korporacijos aplinka

UAB “Iteralit”

UAB “Stella Vitae”

UAB “Bega”

AB “Klaip�dos Smelt�”

UAB “Gargžd� Mida”

UAB Klaip�dos monolitas”

AB “Klaip�dos kranai”

AB “Gargžd� statyba”

AB “Klaip�dos kartonas”

UAB “Giri� bizonas”

AB “Klaip�dos mediena”

Išorin� korporacijos aplinka

Inov

acij�

val

dym

as

Str

ate

gin

i� i

šte

kli�

va

ldy

mas

Pe

rso

na

lo p

oli

tik

a

Ve

rslo

kry

p�

i� i

nte

gra

cij

a

Rin

ko

da

ros

v

ald

ym

as

Alj

an

s�

k�

rim

as

Po

ve

ikio

ap

lin

ka

i s

tra

teg

ijo

s

Ko

rpo

rac

ijo

s s

tra

teg

ija

3.6 pav. Subalansuoto korporacijos valdymo login� schema

valdymo modelio, kuriame integrin�s funkcijos apima visas korporacijai pavaldžias �mones.

Pateiktasis subalansuoto korporacijos valdymo loginis modelis prad�tas �gyvendinti 1998 met�

ruden�, korporacijos valdybai patvirtinus nauj�j� valdymo strukt�r�. Ta�iau Rusijos kriz� gerokai

sumaiš� planus ir, norint išvengti rimtesni� nuostoli�, korporacijos esminius sugeb�jimus teko

nukreipti jos padalini� prevencijai ir šalinimui. Teko iš dalies pakoreguoti ir korporacijos centrinio

aparato strukt�r�, kad ji atitikt� greitesn�s ir nestandartin�s reakcijos � netik�tumus poreikius.

Vadovaujantieji korporacijos centrinio aparato darbuotojai buvo mobilizuoti stiprinti labiausiai

Rusijos kriz�s pažeist� �moni� valdym�. Tai pasiteisino, nes tik atskir� korporacijos valdom�

�moni� gamybos apimtys buvo sumaž�jusios 20 - 30%. Korporacijos vadovyb� tikisi, kad

situacijai pager�jus, bus galima tsti subalansuoto korporacijos valdymo modelio �gyvendinim�, o

kol n�ra šio proceso patirties duomen�, aptarsime kai kurias realizacijos schemas.

Vertinant dabartin UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans� korporacija" pl�tros raid�, joje

vykstan�ius strukt�rinius poky�ius, priimt� valdymo strukt�r� ir jos vadov� valdymo patirt�, galima

numatyti tolesnius subalansuoto korporacijos valdymo modelio etapus (35 pav.). S�lyginai

išskirti trys etapai: pradinis, �sib�g�jimo ir brandos. Kiekviename iš j� sud�lioti pagrindiniai

akcentai, laikantis naujovi� diegimo logikos. Tai nereiškia, kad tame etape bus vykdomi tik tie

darbai, o kiti lauks savo eil�s. Bet pagrindinis d�mesys tur�t� b�ti sutelktas � min�tus procesus ir

objektus.

Valdymo procesuose labai svarbios visos žmoni� santyki� problemos, komunikacija, kult�ra ir

vyraujanti vertybi� sistema, viena vertus, bei strukt�ros ir naudojamos sistemos, kita vertus. Tod�l

subalansuoto korporacijos valdymo logikos �gyvendinimo etapuose išskirti žmoni� santyki� ir

dalykinis nagrin�jimo lygiai.

Pradiniame logikos �gyvendinimo etape, kuris aktualus šiuo metu, akcentuojamos prielaidos

toliau tobulinti valdym�, pradedant pla�iau taikyti strateginio valdymo metodus, pagrindžiant

operatyvinio ir strateginio valdymo metod� suderinimo koncepcij�. Žmoni� santyki� lygmenyje

aktuali pa�ios subalansuoto korporacijos valdymo modelio koncepcijos išsiaiškinimo vis� lygi�

vadovams problema, tebevyksta k�rybingos diskusijos korporacijos valdyboje d�l šio modelio

�gyvendinimo priemoni� ir temp�, pritraukiami strateginio valdymo klausim� konsultantai ir t.t.

Tuo tarpu dalykiniame lygyje labiausiai jau�iamas korporacijos strukt�ros tobulinimo poreikis,

susir�pinta strateginio planavimo metod� taikymu. Korporacijos vadovyb� priima gana daug

strategini� sprendim�, pagal kiekvien� veiklos krypt� atidžiai analizuoja konkurencin situacij�

rinkoje, naudoja daug kit� strateginio valdymo element�, ta�iau kuo toliau, tuo labiau jau�iamas

poreikis sisteminti pastangas, kryptingiau koncentruoti esminius korporacijos vadovyb�s ir viso

vadovaujan�iojo personalo sugeb�jimus. Tod�l galima teigti, kad strateginio planavimo poreikis

atrodo nat�raliai ir jo �gyvendinimas korporacijos valdymo praktikoje turi vainikuoti pradin� etap�.

�sib�g�jimo etape reik�s koncentruoti d�mes� � proces� ir objekt� tobulinim�, nes paaišk�s

subalansuoto korporacijos valdymo modelio diegimo problemos. Reik�s perži�r�ti ir tobulinti

sprendim� pri�mimo procesus, pl�sti komunikacijos galimybes, imtis vizijos, misijos, filosofijos ir

kit� korporacin�s kult�ros element� formulavimo ir deklaravimo. Šiame etape žmoni� santyki�

lygmenyje korporacija turi išpuosel�ti korporacijos kult�r� kaip veikl� mobilizuojant�, orientuojant�

ir integruojant� mechanizm�, kuris sudaro subalansuoto korporacijos valdymo modelio smaigal�.

Dalykiniame lygmenyje didžiausias d�mesys tur�t� b�ti skiriamas atskir� korporacijos �moni� ir

veiklos kryp�i� strategij� augimui bei pelningumo potencialo ugdymui. Vadovyb�s tikslas šiame

etape - pasiekti, kad korporacijos organizacin�s valdymo strukt�ros atitikt� parengtas strategijas, o

galimybi� komponentai - korporatyvin� kult�ra, valdymo strukt�ros elementai ir kitos sistemos -

b�t� suderinti. Ypatingas d�mesys tur�t� b�ti skiriamas vis� lygi� vadov� kvalifikacijai kelti ir

sugeb�jimams ugdyti (Šimanskien�, 1997; Cole, 1997; Schein, 1985, 1990; Collins ir Porras, 1994).

Brandos etape pagrindinis d�mesys numatomas integriniams procesams. Komandinis darbo

stilius, korporacijos kult�ra, �galinanti vis� lygi� vadovus tapatinti save su korporacija, turi �sivyrauti

žmoni� santyki� lygmenyje. Dalykiniame lygmenyje šiame etape reik�t� �valdyti korporacijos

strategijos formulavim�, siekiant tobul� ryši� tarp atskir� �moni�, veiklos kryp�i�, korporacijos

centrinio aparato strukt�rini� padalini�, tarp korporacijos ir jos išorin�s aplinkos strukt�r� ir t.t.,

kad b�t� gautas maksimalus sinerginis efektas.

Jeigu pažvelgsime � subalansuoto korporacijos valdymo logikos �gyvendinimo trajektorij�

žmoni� santyki� lygmenyje, pasteb�sime, kad j� pl�tra numatyta nuo paprastesni�, pakankamai

diferencijuot� form� - informacijos rinkimo, diskusij�, konsultacij�, kurios reikalingos id�jai

subrandinti ir sprendimus priiman�i�j� vadov� pritarimui užtikrinti. V�liau pereinama prie

pažangios korporacijos kult�ros formulavimo ir deklaravimo, sprendim� pri�mimo proces�

koregavimo, komunikacijos princip� tobulinimo. Esminis momentas �sib�g�jimo etape -

užfiksuojamos ir toliau tobulinamos tos žmoni� santyki� formos, ta korporacin�s kult�ros terp�,

kuri duoda didžiausi� efekt� ir labiausiai priimtina korporacijos vadovybei bei kit� valdymo

strukt�r� ir �moni� vadovams. Pagaliau brandos etape pasiekiama tobula, kiek tai �manoma

esamomis s�lygomis, žmoni� santyki� visuma, kai korporacijos vadovaujantysis personalas, o

dažnai ir dauguma darbuotoj� korporatyvinius tikslus, dominuojan�ias vertybes ir poži�rius ima

laikyti asmeniškai priimtinais, savais. Toki� kult�rini� aspekt� integracij� palaiko komandinio darbo

formos. Pa�ios komandos gali b�ti nuolatin�s, pvz., korporacijos valdybos lygio, korporacijos

generalinio direktoriaus, atskir� funkcij� nuolatinio vykdymo ir panašiai, arba laikinos, pvz.,

suformuotos inovaciniams projektams �gyvendinti, kitoms konkre�ioms problemoms sprsti.

Nagrin�dami subalansuoto korporacijos valdymo modelio diegimo proces� dalykiniame

lygmenyje, pasteb�sime, kad pradiniame etape pradedama nuo strateginio planavimo sistemos

diegimo, korporacijos organizacin�s valdymo strukt�ros tobulinimo, t.y, pakankamai

diferencijuotai tobulinami pavieniai procesai ir objektai, �sib�g�jimo etape numatomas integrini�

proces�, apiman�i� strategij� planavim� pagal veiklos kryptis, korporacijos potencialo, reikalingo

šioms strategijoms �gyvendinti, k�rimas. Pagaliau brandos etape integriniai procesai veikia

stipriausiai, kai formuluojama korporacijos strategija.

Tokia subalansuoto korporacijos valdymo logikos �gyvendinimo seka numatyta neatsitiktinai, nes

pradiniame etape atskiroms �mon�ms b�tina duoti daugiau savarankiškumo, kad jos pa�ios

geriau pajust� rinkos s�lygomis susidarant� konkurencin� spaudim�, kuris yra stiprus akstinas

tobulinti savo veiklos procesus, sistemas ir strukt�r�. V�liau, stipr�jant integriniam poveikiui,

tobulinimo akcentai pereina � ryšiu tarp �moni� ir korporacijos centrinio aparato, atskir�

�moni� ar atskir� veiklos kryp�i� srit�, t.y. tobul�ja korporacijos strukt�ra kaip sistema. Pagaliau

tolesn�s pl�tros akcentai perkeliami � ryši� tarp korporacijos ir jos išorin�s aplinkos

tobulinim�. Ši korporacijos pl�tros seka anaiptol nereiškia, kad aukštesniuose etapuose nevyks

v�lesni� etap� atskiri tobulinimo procesai, kai kuri� proces� lygiagretus vykdymas pageidautinas

bendrai spartinant pl�tr�, bet siekiant sukurti efektyvi� korporacijos sistem�, b�tina sud�lioti �ia

pateiktus akcentus.

Žvelgiant � subalansuoto korporacijos valdymo model� iš teorini� pozicij�, galima

pažym�ti, kad balanso tarp diferencin�s ir integrin�s pl�tros krypties raid� korporacijoje

nulems atskir� �moni� sugeb�jimas savarankiškai pasiekti ger� efektyvumo rodikli�,

maksimaliai išnaudojant savo galimybes, viena vertus, ir daug geresni� rezultat� pasiekimo

galimyb�, remiantis korporacijos, kaip aukštesnio lygio sistemos, teikiamais privalumais, kita

vertus. Rasti optimal� ši� galimybi� derin� UAB "Vakar� Lietuvos pramon�s ir finans�

korporacija" n�ra toks paprastas uždavinys, nes atskir� �moni� ir veiklos kryp�i� techninis-

ekonominis ir valdymo lygis gana skirtingas. Reikia tik�tis, kad visapusiškesnis valdymo teorij�

pažinimas, šioje knygoje suformuluoti teoriniai teiginiai ir išvados pad�s valdyti korporacij�

efektyviau, negu tai buvo daroma iki šiol, pagrindin� d�mes� skiriant strateginio valdymo

tobulinimui.