3 PRIEDAS Finansins analizs prielaidos

3.1 Bendrosios prielaidos 3.2 Kuro kainos 3.3 Elektros energijos kaina 3.4 ilumos energijos kaina, kai ilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.5 ilumos energijos kaina, kai ilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.6 Personalas. Darbo umokestis

3.1 Bendrosios prielaidos

Atliekant kogeneracins elektrins finansin alternatyv vertinim vadovautasi emiau

ivardintomis prielaidomis:

prielaidos pateiktos 1 lentelje;

analizje taikomas inkrementinis metodas: skaiiuojant iskiriami ir atskirai rodomi

projekto pinig srautai, sudarant projekto pinig srautus ignoruojamos investicijos ir

kitos ilaidos, tiesiogiai nesusijusios su projekto gyvendinimu;

remiantis Ekonomins naudos analizs atlikimo gairmis (Guidance on the

methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4) (toliau

Darbo dokumentas Nr. 4), rekomenduojamas analizs periodas energetiniams

projektams 15 25 metai. Analizs periodas turt bti pasirenkamas atsivelgiant

ekonomikai nauding projekto gyvavimo laikotarp. Remiantis nurodytais kriterijais,

analizuojamas projekto gyvavimo laikotarpis 20 met.

1 lentel. Bendrj prielaid suvestin

Bendrieji rodikliai Mato vnt. Vert Komentaras

Diskonto norma proc. 8 Remiantis Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos duomenimis

1

Objekto statybos pradia metai 2014

Objekto statybos pabaiga metai 2016

Finansavimo altinis banko paskola

Bankini institucij palkan norma

proc. 7 Remiantis Lietuvos banko pateikiam paskutini 1 met paskol statistika

2

Numatomas paskolos grinimo laikotarpis

metai 7 SWECO prielaida.

Paskolos grinimo bdas anuitetas SWECOprielaida

Gamtini duj VK tarnavimo laikotarpis

metai 20 altinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010

TE tarnavimo laikotarpis metai 20 altinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010

VK nusidvjimo laikotarpis

metai 16 Remiantis ilumos kain nustatymo metodika Nr. O3-96

TE nusidvjimo laikotarpis

metai 20

1 Payma dl vidutins svertins kapitalo kainos Lietuvos atsinaujinani itekli energetikos sektoriuje skaiiavimo ir

rezultat Nr. O5-18, 2012-01-30, Valsybin kain ir energetikos kontrols komisija 2 Lietuvos banko paskol palkan statistikos duomenys. http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt

Jgains darbo valand skaiius per metus

val. 7992

rangos tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto

metai 7 SWECO prielaida

KAK primimo deginimui kainis

Lt/t

(EUR/MWh)

103,58

(9,0)

Eksploatavimo ilaidos Mato vnt. Vert Komentaras

Metins eksploatavimo ilaidos 100 MW gamtini duj katilui

Lt/MWhil. 5

Metins eksploatavimo ilaidos Termofikacinei elektrinei

% nuo investicij dydio

2

tkst. Lt/MWkuro/metus

43,16

Elektros energijos snaudos savo reikmms:

GWh/metus

100 MW gamtini duj katilas

GWh/metus 8,6 (1,2 scenarijus)

5,2 (3 scenarijus)

100 MW gamtini duj katilas

kW 1000

84 MWkuro TE su ardynine pakura

GWh/metus 18,3

84 MWkuro TE su ardynine pakura

kW 2100

95 MWkuro ir 15 MWkuro TE su ardynine pakura

GWh/metus 22,1

95 MWkuro ir 15 MWkuro TE su ardynine pakura

kW 2560

164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio

pakura

GWh/metus 32,5

164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio

pakura

kW 3700

Gamtini duj suvartojimas, nominaliu apkrovimu (gamtins dujos kaip papildomas kuras):

164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio pakura

GWh/metus 0,1 termofikacins jgains su verdanio sluoksnio pakura paleidimo ir sustabdymo metu, taip pat, esant technologiniams trikdiams, bei optimaliam degimo proceso palaikymui naudojamas papildomas kuras gamtins dujos. Metinis gamtini duj poreikis 0,1 GWh per metus

Investicij dydis kapitaliniam remontui, TE su ardynine pakura atveju

% nuo pradins investicijos/metus

2%

Investicij dydis kapitaliniam remontui, TE su verdanio sluoksnio pakura atvejui

% nuo pradins investicijos/metus

1,5 %

Investicij dydis kapitaliniam remontui, gamtini duj katilui

% nuo pradins investicijos/metus

4%

pateikiamos bendros investicij ilaidos, projekto veiklos ilaidos, projekto pajamos

rodomos palyginamosiomis (pastoviosiomis), o ne einamosiomis kainomis (t.y.

neatsivelgiant infliacij);

deginant kur aplink isiskiria teralai, kuri kiekiai priklauso nuo kuro ries.

Mokesiai u tar apskaiiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro ir Lietuvos Respublikos finans ministro sakymu Nr. 686/1K-308 Dl aplinkos ir

finans ministr 2002 m. gruodio 21 d. sakymo Nr. 663/409A "Dl mokesio u

aplinkos terim apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos" pakeitimo.

Vadovaujantis Mokesio u aplinkos terim statymo 5 skyriaus 4 punktu Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pateik biokuro sunaudojim patvirtinanius dokumentus, u

imetamus atmosfer teralus, susidaranius naudojant biokur, nuo mokesio u

aplinkos terim i stacionari taros altini yra atleidiami mokesiai u aplinkos

terim gaminant energij i atsinaujinani energijos itekli netaikomi. Mokesio u

aplinkos terim taka projekto finansiniams rodikliams ilaidas, vertinama nuo bendro

aplink imetam teral kiekio. Apskaiiuota, kad ilaidos taros mokesiams per

metus sieks:

o I alternatyva - 200 tkst. Lt (be PVM);

o II alternatyva - 500 tkst. Lt (be PVM);

o III alternatyva - 600 tkst. Lt (be PVM);

o IV alternatyva - 800 tkst. Lt (be PVM).

technologiniai perdavimo nuostoliai susidarantys ilumos tiekimo trasoje iki CT tinklo ir

ilumos energija suvartota savoms reikmms atliekant skaiiavimus nevertinama, nes

dydis yra nereikmingai maas ir neturs didels takos galutiniams rezultatams;

ilumos gamintojui tapus reguliuojamu, nepriklausomas ilumos gamintojas privalomai

utikrina reikiam ilumos gamybos gali. Papildomos ilaidos ilumins galios rezervo

utikrinimui nustatytos priimant prielaid, kad rezervin gamybos galia bus perkama i

treij ali. Metins ilaidos galios rezervo utikrinimui pateikiamos 2 lentelje.

2 lentel. Ilaidos ilumins galios rezervo utikrinimui

Alternatyva Mato vnt. Ilaidos ilumins galios rezervo utikrinimui

I alternatyva tkst. Lt/metus 500

II alternatyva tkst. Lt/metus 325

III alternatyva tkst. Lt/metus 395

IV alternatyva tkst. Lt/metus 625

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442

planuojamiems statyti renginiams netaikomas nekilnojamo turto mokestis, nes jie bus

statomi laisvojoje ekonominje zonoje.

PVM gali bti susigrintas, todl pinig srautuose jis neatsispindi.

3.2 Kuro kainos

Gamtins dujos

Gamtini duj prekyboje/gavyboje dominuoja trys regionai, iaurs Amerika, Europa ir Azijos-

Ramiojo vandenyno regionas. Lietuva neturi nuosav duj resurs. Vienintelis duj tiekimo

altinis yra gamtini duj vamzdynas i Minsko (Baltarusija) Vilni. Gamtini duj tiekjas yra

Gazprom, kuris tiekia dujas Baltijos regionui per Yamalo vamzdyn. Egzistuoja vamzdynas tarp

Lietuvos ir Latvijos, taiau jis naudojamas kaip avarin sistema. Anksiau naudota linija

Ivaceviiai - Vilnius buvo udaryta prie deimtmet dl jos prastos fizins bkls.

Jau kelet met Lietuvos duj rinkoje nevyko jokie pokyiai. Dujos yra importuojamos i vieno

altinio Gazprom, kuris paskirsto jas pagal kvotas praktikai tik dviem gamtini duj tiekjams

AB Lietuvos dujos ir UAB Dujotekana. Paskirstymo rinkoje situacija labai panai, Lietuvos

dujos turi 99 % rinkos, kitos 6 kompanijos teikia paskirstymo paslaugas tik atskiruose rajonuose.

Duj tiekimo licencijas turinios ir vykdanios veikl mons (Pagal VKEKK informacij):

AB Lietuvos dujos

AB Agrofirma Josvainiai

UAB Dujotekana

AB Achema

UAB Intergas

UAB Haupas

UAB Druskinink dujos

UAB Fortum Heat Lietuva

Kadangi Lietuvos duj rinka nra sujungta su Europos Sjungos rinka, vystyti duj prekybos

bir bt komplikuota, taiau, atsiradus jungiai su Lenkija ir Suskystint duj terminalui,

planuojama kurti prekyba dujomis bir.

gamtini duj tarif u kubin metr yra skaiiuojama importuojam gamtini duj kaina,

ilaidos j pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais), los btinos

saugumui ir patikimumui utikrinti, tiekjui nustatoma leistina udirbti pelno norma ir mokesiai.

emiau grafike pateikiama VKEKK informacija apie kuro, tame tarpe ir duj importo kainas.

1 paveikslas. Importuojam Lietuv gamtini duj vidutins mnesio kainos kitimas

iuo metu vidutin gamtini duj kaina Lietuvoje yra 1319 Lt/1000 m3 (2012 m. kovo mn.

duomenys).

VKEKK prognozuoja, kad 2012 m. pirm pusmet gamtini duj kaina kis neenkliai [3].

Naftos kaina tiesiogins takos duj kainai neturi, taiau duj kaina reaguoja naftos kain

pokyius lygiagreiai su tam tikru vlavimu. Ilgalaikiai duj tiekimo kontraktai grindiami naftos

kaina, vis tik, pvz. Vokietijoje, pastebima tendencija, kai tiekjai nebenori sudarinti ilgalaiki

kontrakt ir perka dujas hubuose, nes momentins kainos yra gerokai emesns nei ilgalaiki

kontrakt (ICIS Heren duomenys [4]).

Gamtini duj kain kitimo prognozs grindiamos naftos kainos augimo prognozmis. Duj

transport