Plačiajuosčio interneto ryšio programa. Prielaidos ir gairės

Romualdas Degutis,Infobalt viceprezidentas2004 m. sausis, Vilnius

Turinys

1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka2. Situacija šiandien 2.1 Esama infrastruktūra 2.2 Tyrimų duomenys, problematika 2.3 Vykdomi projektai3. Lietuva ES šalių ir šalių kandidačių kontekste4. Išvados/pasiūlymai

1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka

Ką reiškia sąvoka “plačiajuostis ryšys”?

Nėra visuotinai priimto bendro šio termino traktavimo, tačiau labiausiai paplitusia ir plačiausiai vartojama prasme ši sąvoka reiškia ryšį, kuris yra visąlaik pajungtas (“always on”) ir kurio sparta ne mažesnė kaip 128 kbps*

* Šaltinis: American Federal Communications Commision – FCC

“Plačiajuostis ryšys” technologiniu aspektu

Pastaba: Pateiktos maksimalios ribinės technologijos palaikomos spartos

9.6 9.6 38.4 56 115 128 153 3842048

4096

819210240

40000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

kbit/s

NM

T-45

0

GS

M

HS

CS

D

Dia

l-up

GP

RS

ISD

N

CD

MA

-450

ED

GE

WC

DM

A(U

MTS

)

BW

A (3

.5G

Hz)

xDS

L (v

arin

ėpr

ieig

a)

BW

A (2

6G

Hz) K

TV

“Plačiajuostis ryšys” paslaugų aspektu

Pastaba: Pateiktas teorinis modelis

Paslauga

Maksimalus duomenų

perdavimo greitis

Balsas, Duomenys,

Faksas, Internetas

Balsas, Duomenys,

Faksas, ISDN, Internetas

Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis

internetas/ daugialypės terpės paslaugos

Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis

internetas/daugialypės terpės paslaugos, didelio

greičio LAN

iki 64 kbit/s

iki 128 kbit/s

iki 2 Mbit/s

iki 50 Mbit/s

iki 100 Mbit/s

2.1. Situacija šiandien.Esama infrastruktūra

AB „Lietuvos telekomas”, AB „Lietuvos Energija” ir AB „Lietuvos Geležinkeliai” šviesolaidinių kabelių tinklas

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Alytus

Anykščiai

Biržai

Ignalina

Jonava

Joniškis

Jurbarkas

Kaišiadorys

Kelmė

KretingaKupiškis

Kėdainiai

Lazdijai

Marijampolė

Mažeikiai

Molėtai

N. Akmenė

PakruojisPasvalys

Plungė

Prienai

Radviliškis

Raseiniai

Rokiškis

Skuodas

Tauragė

Telšiai

Trakai

Ukmergė

Utena

Varėna

Vilkaviškis

Zarasai

Šakiai

Šalčininkai

Šilalė

Šilutė

Širvintos

Švenčionys

Pabradė

Visaginas

Vievis

Elektrėnai

Druskininkai

Pagėgiai

Šventoji

Palanga

Gargždai

Kuršėnai

Kybartai

Vilkija

Kulautuva

VarniaiRietavas

Laukuva Panevėžys

Bendras ilgis ~5500 km

GSM tinklas

~ 1500 bazinių stočių

ADSL internetinė prieiga

Pastaba: AB “Lietuvos telekomas” ADSL tinklas, situacija 2003 m. gruodžio 5-tai dienai

DSL mazgųskaičiusLietuvoje

iš viso

Skuodas

PlungėTelšiai

Radviliškis

Šiauliai

Joniškis

Mažeikiai

Kėdainiai

Panevėžys

Pakruojis Pasvalys

Biržai

Rokiškis

Kupiškis

Anykščiai

Jonava

Ukmergė

Širvintos

Molėtai

Švenčionys

Ignalina

Utena

Zarasai

Kretinga

Tauragė

Kelmė

Raseiniai

Kaunas

Kaišiadorys

Šalčininkai

Trakai

Prienai

Varėna

Alytus

Marijampolė

Lazdijai

Šakiai

Vilkaviškis

Jurbarkas

Vilnius

Klaipėda

Druskininkai

Akmenė

Šilutė

Šilalė

8 812

4 5

23158

7

4

4

1019

5

1

9

10

13

19

65

7

7

8

2016

98

13

8

6

1

13 8

9

8

20

9

5

121

1

11

3

11

314

6

1

Gyventojų pasiskirstymas miestuose

3,6266

29,77520

194,474

40

266,219

20

397,783

13

71,491

1

1,367,816

50

200,000

400,000

600,000

800,000

1,000,000

1,200,000

1,400,000

<1000 1000-1999 2000-9999 10000-19999 20000-49999 50000-99999 >100 000

Gyventojų skaičius Miestų skaičius

Gyventojų pasiskirstymas kaimo vietovėse

03,363

202,049

14,305

262,571

2,756

318,885

1,009

197,924

288

115,250

85

55,195

18

0

50000

100000

150000

200000

250000

300000

350000

0 <50 50-199 200-499 500-999 1 000-1 999 2 000-4 999

Gyventojų skaičius Gyvenamųjų vietovių sk.

Galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu mieste ir kaime

KategorijaGyventojų skaičius

Vietoviųskaičius

Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu

Gyventojų skaičius %

Vietovių skaičius %

Miestai 2334484 105 2321767 99% 99 94%

Kaimai 1151874 21824 176344 15% 171 1%

kaimai/miesteliai >1000 gyventojų 170445 103 134274 79% 76 74%

kaimai/miesteliai <1000 gyventojų 981429 18358 42070 4% 95 1%

VISO 3486358 21929 2498111 72% 270  

Jau šiandien Lietuvoje 2.5 mln. gyventojų turi visas galimybes naudotis namuose pigiu ir sparčiu plačiajuosčiu Internetu! ~2.3 mln. gali rinktis patraukliausią pasiūlymą iš kelių skirtingų tiekėjų.

Galimybė naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu kaimo vietovėse (virš 1000 gyventojų)

Pastaba: Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu vertinta pagal galimybę naudotis ADSL technologija.

Sektorius

Kaimo vietovėse su >= 1000 gyventojų

Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu

YRA

Galimybės naudotis plačiajuosčiu internetu

NĖRAVISO

Švietimas/Kultūra 132 62 194

Mokyklos 72 24 96

Muziejai, kultūros namai 40 21 61

Bibliotekos 20 17 37

Sveikatos apsauga 60 37 97

Poliklinikos/med. Punktai 55 28 83

Globos namai, pensionatai 5 9 14

Žemės ūkis 41 19 60

Verslas 79 32 111

Viso 312 150 462

Viso, % 67.5% 32.5%  

2.2 Situacija šiandien.Tyrimų duomenys, problematika

Interneto vartotojų skaičiaus kitimas

8.7

13.1

20.3 19.5

0

5

10

15

20

25

2000 2001 2002 2003vasara

%

1 mėn. pasiekimas

Šaltinis: TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).

Asmeniniai kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose

5

912

1922

2.33.2

4.16.2

7.7

0

5

10

15

20

25

2000 2001 2002 2003 1ketv.

2003spalis

%

Turi kompiuterį Turi internetą

Šaltinis: Statistikos departamentas; 2003 spalio mėn. duomenys – TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).

Prisijungimas prie interneto pagal technologijas (namų ūkiai)Statistikos departamentas. 2003 1 ketv.

Kabelinis, bevielis LAN; 34

kita; 3

DSL; 15KTV; 11

Dial-up; 37

Kodėl gyventojai nesinaudoja internetu?

• Statistikos departamentas (2003 1 ketv.), visi namų ūkiai, neturintys interneto:

– internetas nereikalingas (53.2%),

– brangi įranga (36.6%)

– dideli paslaugų tarifai (24.98%).

Kaimo vietovėse: nėra poreikio (61%), brangi įranga (32%), brangus naudojimas (19%).

• TNS Gallup (2003 rugpjūtis), namų ūkiai, turintys PC be interneto:

– brangus naudojimas (47%),

– nėra poreikio (20%),

– brangus įvedimas (18%).

Kaimo vietovėse: brangus naudojimas (37%), brangus įvedimas (30%).

Šaltinis: RRT

Paslaugų kaina – komutuojamas ryšys

Viena pigiausių DSL interneto prieigos paslaugų Europoje - “Takas iD2”

“PricewaterhouseCoopers” duomenimis, 13% visų Europos Sąjungos namų ūkių, besinaudojančių internetu, naudojasi DSL technologija pagrįstomis paslaugomis (likę – komutuojamu ryšiu, kabelinių TV internetu, LAN, bevieliu ryšiu).

Lietuvoje DSL paplitimas namų ūkiuose yra 27.4% nuo visų namų ūkių, besinaudojančių internetu. (Šaltinis: TNS tyrimas, 2003 m. rugpjūtis).

Lietuva Latvija Estija Vokietija Švedija UK

256/1281,2 Gb

256/64256/128

Ribotas funk.512/128

1 Gb256/64 512/128

11 EUR 33 EUR 22 EUR 10 EUR 30 EUR 35 EUR

Paslaugų kaina - DSL(pigiausi planai gyventojams - su apribojimais)

Šaltinis – operatorių duomenys

2.3 Situacija šiandien.Vykdomi projektai,

programos, iniciatyvos

Paramos švietimui programa “KOMPasas”*

• Specialūs pasiūlymai švietimo bendruomenei:- Interneto ir informacinės paslaugos švietimo įstaigoms, mokytojams ir

mokiniams;- IT sprendimai mokykloms (interneto paslauga kaimo mokykloms „Žinių

takas“ ir t.t.).

• Rezultatai:- 97 proc. pagrindinių, gimnazijų, vidurinių ir licėjų (be pradinių mokyklų)

turi internetą. 265 mokyklos turi interneto svetaines;- Specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis pasinaudojo 4283 mokiniai ir

mokytojai;- Informacijos apie egzaminus tarnyba 1667 (telefonu ir SMS – egzaminų

metu per mėnesį aptarnaujama ~100,000 užklausų).

* AB “Lietuvos telekomas” iniciatyva - programai skirta ir panaudota ~6 mln. Lt

Šiuo metu Lietuvoje yra 2500 švietimo įstaigų – pagrindinių, pradinių mokyklų, gimnazijų, licėjų. Iš jų – apie 40% yra mieste, o 60% - kaimo vietovėse

Aljansas “Langas į ateitį” “Langą į ateitį” 2002 m. gegužės 9 d. įkūrė 4 kompanijos: Lietuvos telekomas, Omnitel, Vilniaus bankas, Hansabankas

Veiklos sritys:

• Prieiga prie interneto plačiausiems visuomenės sluoksniams –viešųjų Interneto centrų (VIC) steigimas;

• Visuomenės mokymas naudotis kompiuteriais ir internetu (kursai) – 2003-iais metais apmokyta 20 000 gyventojų. 65% iš jų 35-60 metų amžiaus, dauguma gyvenantys mažesniuose miestuose;

• Visuomenei aktualaus elektroninio turinio ir paslaugų kūrimas.

2004 – 2005 metų planai:- suteikti pradines Interneto žinias ne mažiau nei 15% suaugusiųjų iki šiol nesinaudojusių internetu (apmokyti 300 tūkst. žmonių),- pasiekti kad 3 000 gyventojų tektų vienas viešasis interneto centras (įsteigti 1 tūkst. centrų ).

Viešieji Interneto centrai Lietuvoje

• Šiuo metu Lietuvoje veikia 70 “Langas į ateitį” įsteigtų viešųjų Interneto centrų (240 PC)

• Viešųjų Interneto centrų prieiga:– DSL (~60%);– ISDN (~17%);– Dial-up (~10%);– Radijo ryšys (6%);– Kita (7%).

• Naudojimasis viešaisiais Interneto centrais:– ~80-250 lankytojų per mėnesį, kur yra 2 kompiuteriai;– ~260-820 lankytojų per mėnesį, kur yra 4 kompiuteriai.

IVPK prie LRV ir Vyriausybės institucijų iniciatyvos

• VRM kartu su aljansu „Langas į ateitį“ 2003 m. steigia 100 viešųjų interneto centrų;

• VRM kartu su Neringos savivaldybe 2004 m. numato vykdyti projektą „Plačiajuostis interneto ryšys Neringoje“;

• IVPK prie Vyriausybės 2004 m. numato paskelbti konkursą ir įrengti 300 viešųjų interneto centrų;

• IVPK prie Vyriausybės toliau plėtos internetinės visuomenės skatinimo projektą „Pradėjau“;

• IVPK prie Vyriausybės, kaip paskirta atsakinga institucija, vykdys Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo priemones.

3. Lietuva pasaulio kontekste

Interneto naudojimas (gyventojų %)

Šaltinis: SIBIS 2002, GPS, SIBIS 2003, GPS-NAS

Interneto naudojimo pasiskirstymas šalyse kandidatėse pagal priėjimo prie Interneto vietą

(gyventojų %)

Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.

Interneto žinių lygis (% gyventojai)

Šaltinis: SIBIS 2003, GPS-NAS

SIBIS ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje stebimas labai didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų šioje srityje. 36% Vilniaus gyventojų žino kaip naudotis Internetu, tuo tarpu, kaimo vietovėse žinojimas siekia tik 8%

Viešųjų Interneto centrų naudojimosi (% gyventojų) palyginimas šalyse kandidatėse

Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.

Vartojimas namuose per paskutines 4 savaites ( % gyventojų)

Šaltinis: SIBIS country report. Lithuania.2003 rugsėjis

4. Išvados ir pasiūlymai

Faktoriai, įtakojantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą

• Pateikiamas turinys • Vartotojų poreikis• Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis

naujomis technologijomis• Techninės priemonės (kompiuteris + internetinė

prieiga)• Vartotojo mokumas/paslaugos kaina

Faktoriai, stabdantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą

• Vartotojas šiuo metu nemato sau naudos – trūksta turinio;

• Vartotojui plačiajuostis interneto ryšys nėra vienodai prieinamas:– Atskiroms socialinėms grupėms sąlyginai brangus;

– Ribotos techninės galimybės atskirose teritorijose;

• Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis naujomis technologijomis (“technologijų baimė”).

Reikalavimai plačiajuosčio interneto ryšio plėtros programai

• Poreikių ir galimybių atitikimas.Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų mokymui bei techninei bazei vystyti.

• Integralumas.Programa turi būti suderinta su kitomis Lietuvoje rengiamomis interneto ryšio plėtros programomis.

• Investicijų tikslingumas.Dar viena alternatyvi infrastruktūra pareikalautų ypač ženklių investicijų, sudėtingo koordinavimo, nepasiektų galutinių vartotojų bei apimtų tik vieną aspektą – internetinę prieigą.Turi būti panaudojama egzistuojanti laidinio ir bevielio ryšio infrastruktūra - vieši konkursai. Administravimo mechanizmas turi užtikrinti, kad investicijos pasieks galutinį vartotoją (pvz. Internetinio ryšio/kompiuterinės įrangos subsidijavimas nekomercinėms įstaigoms bei gyventojams, mokesčių nuolaidos)

Plačiajuosčio Interneto ryšio plėtros programa

• Pateikti plačiajuosčio internetinio ryšio paslaugas visoms gyvenamosios vietovėms kur gyventojų skaičius viršija 500;

• Įsteigti ~700 viešuosius Interneto prieigos centrus;• Apmokyti ~500’000 gyventojų naudotis Internetu;• Sumažinti žinių atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų

pasiekiant kaimo vietovėse 25% žinomumo lygį;• Įteisinti mokestines lengvatas įsigyjant kompiuterinę įrangą bei

Interneto prieigos paslaugas vartotojams;• Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų

mokymui bei techninei bazei vystyti;• Investicijos turi būti daromos remiantis Pasaulio Banko siūlomu

“racionalių subsidijų” (smart subsidies) modeliu, organizuojant viešus konkursus tiek infrastruktūros kūrimui, tiek paslaugų teikimui atskirose teritorijose.

Racionalios (SMART) subsidijos• Racionalios subsidijos – tai subsidijos į rinką orientuotiems sprendimams

įgyvendinti, kai pripažįstama, kad objektas nėra finansiškai perspektyvus.• Remiantis ilgalaike perspektyva, subsidijų teikėjas turi atgauti įdėtus pinigus ir

įplaukas gauti plėsdamas vietinę ekonomiką, gerindamas gyventojų mokymą, švietimą, tobulindamas sveikatos sistemą, elektroninę vyriausybę ir mokslo žiniomis paremtą mažų bei vidutinio dydžio įmonių veiklą.

• SMART subsidijų požymiai:– Skiriamos viešojo konkurso ar paraiškų pagrindu.– Vienkartinės subsidijos, skirtos tam tikram periodui ir tam tikrai teritorijai.– Nėra 100% subsidijos, dalis projekto finansuojama iš subsidijų gavėjo lėšų.– Jei projektas yra grindžiamas komerciniu interesu, jis turi būti įvertintas,

atitinkamai sumažinant subsidijų dydį.– Jei subsidijos gali sugriauti natūralią rinkos konkurenciją, tokios subsidijos

neturi būti teikiamos.– Subsidijuojamo projekto išlaidos turi būti susijusios su projekto įgyvendinimu.– Subsidijų gavėjas:

• Gali laisvai rinktis technologiją;• Įsipareigoja užtikrinti sutartus parametrus nustatytu laiku (pvz. kokybė, teikiamos

paslaugos, kainos ir t.t.)Šaltinis.”The World Bank report. Lithuania aiming for a knowledge Economy”, 2003 m Kovas

Papildoma informacija

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į

“Infobalt” viceprezidentą Romualdą Degutį

el. pašto adresu: Romualdas.Degutis@telecom.lt

Naudodamiesi šio pristatymo medžiaga, pateikite nuorodą į asociaciją “Infobalt”.