62–72 / Donatas Mingėla. Iškilūs Palangos krašto žmonės

62

Emilija Adiklienë. Pedagogë, Palangos kraðtotyrininkë. Gimë1906 m. Gyveno Palangoje. Lietuviø kalbos ir literatûros mokytojadirbo apie 40 metø. Sovietmeèiu bûrë meno kolektyvus ir jiemsvadovavo, viena ið pirmøjø Palangos kraðte pradëjo rinkti kurortoistorijà. Jos darbai savo svarbos nëra praradæ iki ðiol, ypaè kurortogatviø istorija.

Leandras Alminas. Kultûros ir visuomenës veikëjas, Palangoskultûrinio gyvenimo ðauklys Lietuvos atgimimo metais. Gimë1927 m. Daugelá metø gyveno Palangoje. 5 metus vadovavo Palan-gos kultûros skyriui, kurorte subûrë kaimo kapelà, vadovavo „Bo-èiø“ kolektyvo dainininkams ir muzikantams, medþio droþëjø sek-cijai, organizavo „Verpstës“ klubà, bûrë mieste gyvenanèius trem-tinius. Þuvo 1990 m.

Édouardas Francois André. Prancûzas, kraðtovaizdþio ar-chitektas, botanikas, Palangos parko projekto autorius. Gimë1840 m. liepos 17 d. Bourges (Prancûzija). Mirë 1911 m. spalio25 d. la Croixen-Touraine (Prancûzija). Staþavo Paryþiaus naciona-liniame gamtos istorijos muziejuje. Nuo 1860 m. dirbo Paryþiujeákurto Þeldynø skyriaus vyr. sodininku; dalyvavo tvarkant Buttes-Chaumont’o ir kitus parkus. 1866 m. Seftono parko Liverpulyje(Didþioji Britanija) projektø konkurse laimëjo I vietà. Sukûrë parkø

IÐKILÛSPALANGOSKRAÐTO ÞMONËS

projektø Europoje ir Pietø Amerikoje. 1875–1876 m. tyrinëjo Ko-lumbijos, Ekvadoro ir Venesuelos augalijà. Ið ten parsiveþë 3 600augalø rûðiø kolekcijà. XIX a. pab. grafø Tiðkevièiø pakviestas dirboLietuvoje: parengë Palangos, Uþutrakio, Trakø Vokës ir Lentvarioparkø projektus.

Jo ankstyvuosiuose parkø projektuose vyravo ámantrios elipsëspavidalo formos. Vëliau jis siekë grieþtø formø pastatus darniaiákomponuoti á aplinkà. Jis pradëjo prie pastatø naudoti paprastes-nes, staèiakampio pavidalo parko architektûros formas. 1892 m.buvo paskirtas Versalio nacionalinës sodininkystës mokyklos Krað-tovaizdþio architektûros katedros (pirmoji Prancûzijoje) profesoriu-mi. 30 metø redagavo þurnalà „Revue Horticole“, paskelbë jamenemaþai savo straipsniø. Paraðë knygas „Sodø menas. Visuotinistraktatas apie parkø ir sodø kompozicijà“ (Art des Jardins. Traitëgënëral de la composition des Parcs et Jardins, 1879, 3 – 1983)„Bromelijiniø ðeimos augalai“ (Bromeliaceae Andreanae, 1889) irkt. Nuo 1994 m. Prancûzijoje veikia É. F. André asociacija, tirianti irpropaguojanti jo kûrybiná palikimà. Ði asociacija palaiko ryðius irsu Palangos botanikos parku.

Edmundas Andrijauskas. Architektas. Gimë 1954 m. birþelio 18 d.Palangoje. 1978 m. baigë Vilniaus inþineriná statybos institutà. 1978–1987 m. buvo Klaipëdos „Komprojekto“ architektø grupës vadovas,projektø vyr. architektas, 1987–1994 m. – Klaipëdos paminklø res-tauravimo projektavimo instituto architektas, vyr. architektas, nuo1992 m. – privaèios projektavimo ámonës vadovas. 1988–1990 m.– Sàjûdþio Klaipëdos tarybos narys. Nuo 1997 m. – Lietuvos archi-tektø sàjungos Klaipëdos skyriaus pirmininkas. Svarbiausi jo su-kurti projektai Klaipëdoje: gyvenamøjø namø kompleksas (1990),pastatø kompleksas „Vokieèiø namai“ turgaus aikðtëje (1993), vieð-buèio „Viktorija“ rekonstrukcija (1997). Yra suprojektavæs ir Palangosgyvenamøjø namø.

Leopoldas Petras Andrijauskas. Dailininkas. Gimë 1868 m. lap-krièio 26 d. Siraièiuose (Telðiø r.), Þemaitijos dvarininkø ðeimoje.Vaikystëje buvo mokomas namuose. 1882 m. ástojo á Mintaujosrealinës mokyklos antràjà klasæ. 1888 m. baigæs ðià mokyklà, ið-vyko studijuoti á Peterburgo dailës akademijà. 1891 m. dalyvavoMiuncheno dailës parodoje ir pelnë apdovanojimà. 1897–1898 m.gyveno Paryþiuje, ten susipaþino su dailininku ir literatu K. Duninu-Markevièiumi, Nepriklausomaisiais dailininkais, dalyvavo jø Salo-no veikloje: 1897, 1898, 1990 m. èia eksponavo keletà savo pa-veikslø. Tais paèiais metais dalyvavo Varðuvos Dailiøjø menø drau-gijoje surengtoje parodoje, vëliau savo kûrybà rodë A. Kryvultosalone Varðuvoje. Aktyviai dailës parodose dalyvavo ir 1901–1906m. Baigæs dailës studijas, sugráþo á Lietuvà. Apsigyveno savo tëvoname Palangoje (Basanavièiaus g.). Dirbo grafo Felikso Tiðkevi-èiaus parko sodininku, o laisvu laiku tapë. Tarnyba pas grafus jambuvo ne bûtinas pragyvenimo ðaltinis, bet malonus uþsiëmimas –gamtos vaizdai daþna jo tema.

1907 m. tëvas Leopoldui uþraðë Kentreliø dvarà, ir L. Andrijaus-kas iðvyko gyventi ten, nors po to daþnai lankydavosi Palangoje.1910 m. mirus tëvui, Leopoldas persikëlë gyventi á Siraièius. Tengyveno, kûrë iki 1947 m. Mirë vieniðas Telðiø ligoninëje. PalaidotasTelðiø kapinëse, ðalia savo tëvø – Malvinos ir Engelberto Andrijauskø.

Konstantinas Aris. XX a. mokslininkas, keliautojas, entomolo-gas, verslininkas, Vidurinës Azijos tyrinëtojas. Gimë 1874 m. birþe-lio 13 d. Palangoje. Mirë apie 1941 m. 1876 m. su tëvais iðvykogyventi á Liepojà. Mokësi Liepojoje, Maskvoje. Dirbo vaistinëje.1897 m. praktikavosi Uzbekijoje. 1897–1909 m. organizavo ekspe-dicijas Vidurinëje Azijoje, Pamyre, Afganiztane, Persijoje, ten tyri-nëjo gamtà, rinko ropliø ir vabzdþiø pavyzdþius. Vidurinëje Azijoje

PAJÛRIO KRAÐTO ÞMONËS

PARENGË DONATAS MINGËLA

2006 m. „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcija pra-dëjo kurti iðkiliø Þemaitijos kraðto þmoniø biografijø duo-menø bazæ, kuri publikuojama el. leidinyje „Þemaitija“http://www.samogit.lt. Joje ðiandien jau galima rastinemaþai þiniø ir apie iðkilius palangiðkius, tuos, kurieèia gimë, gyveno, yra ðiam kraðtui daug kuo nusipel-næ, já garsinæ. Duomenø bazë nauja informacija yrapapildoma nuolat. Kiekvienas ið Jûsø gali tapti jos kû-rëju, jei savo surinktus duomenis apie iðkilius Þemaiti-jos kraðto þmones atsiøs el. paðtu [email protected].

Ðiame þurnalo numeryje pateikiame svarbesniusduomenis apie nedidelæ dalá kultûros, ðvietimo srityjedaug nuveikusiø þemaièiø, kurie yra susijæ su Palan-ga. Ðis sàraðas nëra baigtinis, tad ateityje já pildykimekartu. Laukiame Jûsø laiðkø. Juos galite siøsti ir pa-prastu paðtu: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, LT-04317Vilnius. Tel. Vilniuje – 261 9670.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

63

(Nukelta á 64 p.)


jis iðaugino medvilnës plantacijas ir tapo milijonieriumi. 1922 m.gráþo á Lietuvà, gyveno Kaune. 1931 m. su Tadu Ivanausku dalyvavoekspedicijoje Brazilijoje. Ekspedicijose surinktà zoologiniø ekspo-natø kolekcijà (30 tûkst. vnt.) padovanojo Vytauto Didþiojo universi-tetui (Kaunas). Paraðë dviejø tomø knygà „Mano kelionë á VidurinæAzijà“ (1933–1944).

Mikelis Balèius. Kraðtotyrininkas, archeologas, kolekcininkas,daugelio straipsniø apie Ðventosios istorijà autorius. Gyvena Ðven-tojoje (Palangos m.).

Eduardas Balsys. Kompozitorius. Gimë 1919 m. Mirë 1984 m.Nuo 1940 m. kurá laikà gyveno Palangoje pas tëvus, vëliau – Vilniuje.

Juozas Baltiejus. Fotografas, spaudos bendradarbis. Yra dirbæs,bendradarbiavæs daugelyje pajûrio kraðto periodiniø leidiniø, Lietuvojeveikianèiose informacinëse agentûrose. Gyvena ir kuria Palangoje.

Zita Baniulaitytë. Kultûros darbuotoja, audëja, kraðtotyrininkë,Palangos „Mëguvos“ folkloro kolektyvo viena ið pagrindiniø ákûrëjøir vadovë, daugelio Palangoje organizuojamø tradiciniø kultûrosrenginiø, ágyvendinamø kultûros-ðvietimo projektø autorë ir organi-zatorë. Gyvena ir dirba Palangoje.

Bronislovas Barauskas. Dvasininkas, Palangos klebonas mon-sinjoras, prelatas, Telðiø vyskupijos kancleris (paskirtas 1966 m.).Gimë 1908 m. spalio 19 d. Mirë 1985 m. Palaidotas Palangos ðven-toriuje.

Jonas Basanavièius (1851–1927). Valstybës, politikos, visuo-menës, kultûros veikëjas, lietuviø tautos patriarchas, Lietuvos ne-priklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras. Jis daþnailankydavosi Palangoje, ypaè po 1923 m. Tuo laiku vasaromis Pa-langa buvo tapusi populiaria Lietuvos valstybës ir kultûros veikëjøsusitikimø vieta. J. Basanavièius paraðë pirmàjà studijà apie Pa-langà – „Ið Palangos istorijos“ (1922). Áamþindami tautos patriar-cho atminimà, palangiðkiai buvusá Tiðkevièiø bulvarà pavadino dr.Jono Basanavièiaus vardu. Taip ði pagrindinë kurorto gatvë vadina-si iki ðiol. 2002 m. kurorto centre, prie Vytauto ir Basanavièiausgatviø sankryþos, pastatytas paminklas dr. Jonui Basanavièiui(skulptorius Juozas Zikaras).

Jonas Bendorius. Muzikas. Gimë 1889 m. rugpjûèio 15 d.Marijampolëje. Mirë 1954 m. birþelio 27 d. Palangoje. Daþnai

vasaras praleisdavo Palangoje, kur turëjo savo namus.Arûnas Bëkðta. Visuomenës, kultûros ir politikos veikëjas, aukð-

èiausios kvalifikacinës kategorijos restauravimo technologas (fizi-kas). Gimë 1955 m. geguþës 11 d. Palangoje. 1962–1973 m. mokë-si Ðiauliø 9-oje vidurinëje mokykloje, 1973–1978 m. studijavo Vil-niaus universiteto Fizikos fakultete. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvosdailës muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. 1992–1994 m.buvo LR Kultûros ir ðvietimo ministerijos depar tamento direkto-rius. 1994 m. pradëjo dirbti Lietuvos dailës muziejaus direktoriauspavaduotoju. Buvo Kultûros ministro konsultantas kultûros paveldoklausimais. Nuo 1997 m. – kultûros viceministras, 1998–1999 m.– pramogø koordinatorius Valstybës tarnautojø tobulinimosi centrebei Atviros Lietuvos fonde. 1999 m. birþelio mën. buvo paskirtasKultûros ministru ir ðias pareigas ëjo R. Pakso ir A. Kubiliaus vado-vaujamose vyriausybëse.

Birutë. Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio þmona, Vytautomotina. Pasak legendos, ji kildinama ið Palangos apylinkiø, buvusiVydimanto dukra, vaidilutë, o vëliau – antroji Kæstuèio þmona. Vy-tautas – vyriausias Kæstuèio ir Birutës sûnus, gimæs apie 1350 m.Jie dar turëjo sûnus Tautvilà ir Þygmantà, dukras Miklausà, Danutæir Ringailæ. Dël konkreèios Birutës mir ties datos, vietos, palaidoji-mo aplinkybiø istorikai nesutaria. Þemaièiai, ypaè Palangos kraðtoþmonës, linkæ laikyti, kad Birutë po Kæstuèio mir ties gráþo á Palan-gà, toliau kurstë ðventàjà ugná, o po mirties buvo palaidota Palan-goje, Birutës kalno paðlaitëje, kur pastatyta Konstancijos Petrikai-tës-Tulienës skulptûrëlë „Birutë“.

Borisas Bruckus. Mokslininkas. Gimë Palangoje 1874 m. Mirë1968 m. Iðgarsëjo kaip stambus ekonomistas-agrarininkas. Profe-soriavo Berlyne. Hitleriui paëmus valdþià, iðvyko gyventi á Paryþiø,1936 m. – á Jeruzalæ. Èia jis pradëjo profesoriauti Hebrajø universi-tete. Savo mokslo darbuose daugiausia nagrinëjo þemës ûkio eko-nomikos problemas, nemaþai darbø skyrë sovietø ekonomikos ana-lizei, árodinëjo socialistinës planinës ekonomikos neefektyvumà.

Nuotraukose apaèioje (ið kairës): statoma Palangos Romos katalikøbaþnyèia; mûrinë Palangos sinagoga. XX a. pr. Nuotraukos ið redakcijosarchyvo

64

Julius Bruckus. Istorikas, politikos veikëjas, vienas ið sionisti-nio sàjûdþio Rusijoje vadovø. Gimë 1870 m. Palangoje. Mirë 1951 m.1903 m. Peterburge susitiko su ten atvykusiu derybø su Rusijosvyriausybës vadovu Teodoru Hercliu. Spalio revoliucijà sutiko prie-ðiðkai. Po jos gráþo á Lietuvà. 1922 m., kai M. Soloveièikas iðvyko iðLietuvos, vietoje jo trumpam dirbo ministru þydø reikalams. Po toiðvyko gyventi á Berlynà. Atëjus á valdþià naciams, iðvyko gyventi áJAV, vëliau – á Izraelá. Yra paskelbæs nemaþai medþiagos ið þydøistorijos. Raðë ir karaimø istorijos klausimais.

Butkø Juzë (tikr. Juozas Butkus). Daraktorius, mokytojas, mu-ziejininkas, poetas. Gimë 1893 m. liepos 21 d. Paþvelsyje (Kuliøvlsè., Plungës r.). Mirë 1947 m. balandþio 22 d. Klaipëdoje. Palaido-tas Telðiuose. 1917 m. baigë gimnazijà Voroneþe, studijavo Mask-vos, Berlyno, Jenos universitetuose literatûrà, pedagogikà, psicho-logijà, estetikà. Dar besimokydamas gimnazijoje, pradëjo kurti ei-lëraðèius, raðyti scenai skirtus kûrinius. Dirbo Palangoje, Èikago-je, Tauragëje, Ukmergëje, Klaipëdoje (mokytojavo, dirbo „Klaipë-dos þiniose“), Telðiuose. Pabuvojo JAV. 1926 m. gráþæs á Lietuvà,dëstë Tauragës aukðtesniojoje komercijos mokykloje. ÁsteigëDionizo Poðkos liaudies universitetà. Po valstybës perversmo pa-teko á Varniø koncentracijos stovyklà. Vëliau mokytojavo Ukmergë-je. Po karo dirbo Telðiø dramos teatro ir „Alkos“ muziejaus direkto-riumi. Nuo 1911 m. savo kûrybà spausdino periodikoje. Daþniau-siai pasiraðinëdavo Butkø Juzës pavarde, o kartais ir J. Velënaièio,B. Jurgino, Buteikos slapyvardþiais.

Emilija Èerneckienë. Tautodailininkë (audëja). Gimë 1915 m.geguþës 15 d. Antruosiuose Kuluose (Skuodo r.). 1959–1992 m.dirbo Klaipëdos dailës kombinate. Nuo 1959 m. dalyvauja liaudiesmeno parodose Lietuvoje ir uþsienyje. Yra surengusi nemaþai indi-vidualiø kûrybos parodø: Vilniuje (1985, 1992), Palangoje (1985,1993, 1995). Iðaudë dag tradiciniø lovatiesiø, rankðluosèiø, staltie-siø, dekoratyviniø kilimø, uþuolaidø, drabuþiø ir ávairiø ðaliø tauti-niø kostiumø audiniø. IV respublikinëje audëjø parodoje Panevë-þyje jai suteiktas Audëjø audëjos titulas (1988). Sukûrë tautiniøkostiumø Vytauto Didþiojo universiteto, Palangos „Boèiø“, „Mëgu-vos“, Telðiø „Èiuèiuroks“, Klaipëdos „Kurðiø ainiø“ ir daugeliui kitøfolkloro ansambliø. Jos kûriniø yra saugoma Lietuvos nacionalinia-me, Maþosios Lietuvos, Kretingos, Skuodo ir keliuose kituose mu-ziejuose.

Albinas Èepys. Architektas. Gimë 1917 m. vasario 8 d. Skëriøkaime. Dirbo Kaune, Klaipëdoje, Palangoje. Pats reikðmingiausiasjo kûryboje – Palangos laikotarpis.

Marijonas Daujotas. Miðkininkas, mokslininkas (þemës ûkiomokslø kand., 1960 m.). Gimë 1891 m. liepos 20 d. Liepojoje (Lat-vija), þemaièiø ðeimoje. Mirë 1975 m. lapkrièio 13 d. Girionyse(Kauno r.). Mokësi Minsko gimnazijoje, 1915 m. baigë Pulavø (Len-kija) þemdirbystës ir miðkininkystës institutà. 1915 m. buvo mobi-lizuotas á Rusijos kariuomenæ. Dël sveikatos sutrikimø netrukuspaleistas á atsargà ir iðsiøstas dirbti miðkininku á Saratovo guberni-jà (Rusija). 1916–1921 m. dirbo miðkininku Kamyðine (Saratovogubernija, Rusija). 1921 m. gráþo á Lietuvà ir ásidarbino Panevëþiomiðkø urëdijoje. Á Kretingà paskir tas 1922 m. Èia urëdu dirbo iki1940 m. 1922–1940 m. buvo Skuodo, Kretingos miðkø urëdas. Lie-tuvos smëlynø apþeldinimo pradininkas, 1925–1930 m. organizavoPalangos ir Ðventosios pajûrio smëlio kopø apþeldinimà puðimis.Vadovavo Palangos–Ðventosios pajûrio ruoþo apþeldinimo, apmið-kinimo darbams. 1950–1975 m. dirbo Miðkø institute. Moksliniodarbo sritis – miðkø atkûrimas, þemdirbystei netinkamø plotø ap-þeldinimas.

Raimondas Daukða. Dailininkas (tapytojas ekspresionistas). Gi-më 1962 m. Palangoje. Gyvena ir kuria Palangoje. Vienas radika-liausiø Klaipëdos zonos dailininkø. Tapo abstrakèias kompozicijaspelenais ant faneros.

Pranas Dëdinas. Mokslininkas (medicinos m. dr.), Sibiro trem-tinys. Gimë 1930 m. sausio mën. 2 d. Ritiniuose. Mokësi Gelgau-diðkyje, Ðakiuose. Studijavo medicinà Irkutske, Kaune. 1969 m.Palangoje ákûrë reabilitacijos filialà, 1977 m. Vilniaus þemës ûkioekonomikos institute – ergonomikos laboratorijà.

Vladislovas Duseika. Dvasininkas. 1863 m. uþ ryðius su sukilë-liais caro valdþios iðtremtas ið Lietuvos. Á Palangà gráþo 1871 m.Mirë Palangoje 1890 m.

Balys Dvarionas. Kompozitorius, dirigentas, pianistas, pedago-gas, profesorius (1947), A. Dvarionienës vyras, A. Dvarionaitës irJ. Dvariono tëvas. Gimë 1904 m. birþelio 19 d. Liepojoje. Mirë1972 m. rugpjûèio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje.

Aldona Smilgaitë, Dvarionienë. Pianistë, kompozitoriaus BalioDvariono þmona. Gimë 1907 m. vasario 27 d. Sankt Peterburge.Mirë 1982 m. rugpjûèio 25 d. Palangoje.

Tomas Giniotis. Visuomenës veikëjas. Gimë 1940 m. birþelio25 d. Palangoje, tarnautojø ðeimoje. Baigæs Darbënø vidurinæ mo-kyklà, studijavo Þemës ûkio akademijos Miðkø fakultete. Akade-mijà baigë 1963 m. ágydamas inþinieriaus miðkininko specialybæ.Iki 1975 m. dirbo girininku Ðilutës miðkø ûkyje. Kelyje ávykus eis-mo avarijai, buvo sunkiai suþeistas, neteko regëjimo. Po ilgo gydy-mo Kaune prof. E. Daktaravièienës dëka regëjimas ið dalies buvogràþintas. 1976–1979 m. dirbo darbininku LASS Ðiauliø ámonëje,vadovavo LAD Ðiauliø miesto ir rajono organizacijai, ámonës prof-sàjungos vietos komitetui. Nuo 1982 m. vasario mën. paskir tasÐiauliø akløjø ámonës direktoriaus pavaduotoju kadrø ir akløjø rea-bilitacijos reikalams. Tais paèiais metais baigë Ðiauliø pedagogináinstitutà ir ásigijo tiflopedagogo specialybæ. Nuo 1989 m. vasariovidurio – ámonës „Áranga“ direktorius.

Feliksas Einas. Aktorius. Gimë 1927 m. geguþës 22 d. Bûtingëje.Mirë 1991 m. kovo 8 d. Klaipëdoje. 1949 m. baigë Klaipëdos muzi-kinës komedijos teatro studijà. 1947–1972 m. vaidino Klaipëdosdramos teatre (1945–1951 m. veikë kitais pavadinimais). 1972–1987 m. – Kauno, nuo 1987 m. – Klaipëdos muzikiniø teatrø ar tis-tas. Sukûrë raiðkiø, daþniausiai ne pagrindiniø, vaidmenø. Svar-besni jo sukurti vaidmenys dramos spektakliuose: Bartkus (B. Sruo-gos „Apyauðrio dalia“, 1956), Teisëjas (J. Gruðo „Tëvas ir sûnus“,1959); muz. spektakliuose – Meras (R. Planàuette’o „Kornevilio var-pai“, 1948), Bartolas (G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“, 1949), Ðeðku-tis, Slunkius (A. Braþinsko „Pagramanèio ðnekuèiai“, 1976), Dakta-ras Spineloèis (G. Puccini „Dþanis Skikis“, 1979), Vyskupas (A. Þi-gaitytës „Maþvydas“, 1988). Vaidino filmuose („Waterloo“, 1970,reþ. S. Bondarèiukas; „Smokas ir Maþylis“, 1975, reþ. R. Vabalas).

Jurgis Galdikas. Kunigas, pedagogas, filosofijos mokslø dakta-ras. Gimë 1883 m. balandþio 23 d. Kretingos apskrities Lazdininkøkaime. Mokësi Palangoje, Kaune, Insbruke, Louvaine. Kurá laikàbuvo Telðiø vyskupystës kanauninkas, Telðiø kunigø seminarijosinspektorius, Ðilalës, Palangos klebonas, Ðiauliø vikaras. Mirë1963 m. birþelio 17 d. Ðilalëje.

Vytautas Galdikas. Dailininkas, muzikos instrumentø meistras.Gimë apie 1927 m. Palangoje, kur ðiuo metu ir gyvena, kuria. MokësiTelðiø taikomosios dailës technikume.

Rimantas Garolis. Ekonomistas, visuomenës veikëjas. Gimë1957 m. balandþio 5 d. Kretingos rajone. 1980 m. baigë Vilniausuniversitetà, kur ásigijo ekonomisto specialybæ. 1997–2007 m. buvoPalangos miesto savivaldybës tarybos narys. 2007 m., prieð iðren-

(Atkelta ið 63 p.)


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

65

kant á Palangos miesto tarybà, dirbo Palangos miesto savivaldybësadministracijos direktorium.

Meèislovas Gedvilas. Valstybës ir visuomenës veikëjas, peda-gogas. 1923–1927 m. mokytojavo Palangos progimnazijoje. 1940 m.ávedus sovietø valdþià Lietuvoje, buvo Liaudies vyriausybës vi-daus reikalø ministras, Liaudies Seimo vicepirmininkas, 1946–1956 m. – LTSR Ministrø tarybos pirmininkas, 1957–1973 m. –ðvietimo ministras.

Algis Genutis. Dvasininkas. Palangos klebonas, dekanas ka-nauninkas, baþnytinës teologijos mokslø daktaras, buvæs Telðiøkunigø seminarijos rektorius. Dësto Klaipëdoje ir Kaune. Gimë 1959m. geguþës 13 d. Kunigu áðventintas 1983 m. geguþës 29 d.

Petras Gintalas. Dailininkas, metalo dizaineris. Gimë 1945 m.balandþio 23 d. (tikr. – 1944 m. rugpjûèio 24 d. (P. G.) Telðiuose.1951 m. pradëjo mokytis J. Þemaitës vidurinëje mokykloje. 1952 m.kartu su tëvais apsigyveno Palangoje. 1963 m. baigë vidurinæ mo-kyklà. Nuo 1964 m. mokësi Vilniaus dailës instituto dizaino kated-roje. Dëstytojai: prof. F. Daukantas, prof. V. Drëma, doc. A. Purys,prof. J. Burneika, dëst. Petkevièius ir kt. 1969 m. apgynë baigiamàjádarbà. Vadovas dëst. A. Bielskis. Specialybë – dailininkas-kon-straktorius (dizaineris).

Parodose dalyvauja nuo 1972 m. 1968–1970 m. dirbo Technikosestetikos instituto Vilniaus filiale (VTEMTI) dizaineriu.

Nuo 1970 m. gyveno ir dirbo Telðiuose, Taikomosios dailës tech-nikume dëstytoju, nuo 1986 m. – Telðiø aukðtesniosios taikomo-sios dailës mokyklos dëstytoju, nuo 1998 m. – Vilniaus dailës aka-demijos (VDA) Telðiø taikomosios dailës skyriaus dëstytoju, nuo1999 iki 2003 m. – direktorium, nuo 2003 iki 2007 m. – VDA Telðiødailës fakulteto dekanu. Nuo 1985 m. kuruoja Respublikines meda-lininkø stovyklas Telðiuose. Paskutiniais metais daþnai lankosi irdaug laiko praleidþia Palangoje, kur gyvena jo tëvas. Iðsamiau:http://www.tddf.vda.lt/gintalas/biografija.htm/.

Petras Grecevièius. Architektas, visuomenës veikëjas, pedago-gas, Lietuvos architektø sàjungos narys, Lietuvos kraðtovaizdþioarchitektø sàjungos narys. Gimë 1945 m. birþelio 28 d. Vilniuje.1974 m. baigë studijas Vilniaus inþineriniame statybos institute.1976–1979 m. studijavo Lietuvos statybos ir architektûros moksli-niø tyrimø institute Kaune. 1982 m. apgynë disertacijà „Pabaltijokurortø rekreaciniø paslaugø sistemø architektûrinis erdvinis pla-navimas“. 1982 m. persikëlë gyventi á Palangà. Lietuvos atgimimometais aktyviai ásijungë á kurorto visuomeniná gyvenimà, buvo ið-rinktas miesto Tarybos nariu. Dirbo Lietuvos mokslø akademijosBotanikos institute. 1991 m., ásteigus Klaipëdos universitetà, pra-dëjo vadovauti Rekreacijos katedrai, nuo 2002 m. – Rekreacinësarchitektûros ir kraðtotvarkos katedrai. 2004 m. pavasará iðrinktasKlaipëdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslø fakultetodekanu. Ðias pareigas eina iki ðiol. Klaipëdos apskrities turizmotarybos vicepirmininkas. Kaip mokslinis ekspertas dirbo rengiantLietuvos ilgalaikës plëtros strategijà iki 2015 m., Klaipëdos apskri-ties, Palangos miesto, Tauragës apskrities, Skuodo rajono ir kitusstrateginës plëtros planus, Vakarø Lietuvos turizmo strategijà, Lie-tuvos saugomø teritorijø strategijà.

Gediminas Griðkevièius. Poetas, þurnalistas. Gimë 1948 m. ko-vo 17 d. Èekiðkëje (Kauno r.). Baigë Vilniaus universitetà. DirboLietuvos radijuje, keliø Kelmës, Klaipëdos, Palangos laikraðèiø re-dakcijose, 1991–1992 m. – laikraðèio „Palanga“ redaktorium. Pa-skelbë poezijos vaikams rinkinius „Saugosiu saulutæ“ (1979), „Kàvaikai galvoja“ (1991).

Juozas Griuðys. Dailininkas. Gyvena ir kuria Palangoje.Jonas Grunda. Dailininkas (keramikas). Gimë 1946 m. gegu-

þës mënesio 16 dienà Obeliuose. Gyvena Palangoje. Jonas Ilskis. Dvasininkas, ilgametis Palangos klebonas. Gimë

1907 m. Mirë 1985 m. Po Antrojo pasaulinio karo buvo suimtas iriðtremtas á Rusijà. Á Lietuvà gráþo 1956 m. Po to dar kunigavoÞemaiti joje. Gyvendamas Viekðniuose paraðë Palangos irVieðkniø baþnyèiø istorijas. 1998 m. sûnëno, Telðiø vyskupo An-tano Vaièiaus rûpesèiu iðleisti J. Ilskio prisiminimai „Mano gyve-nimo takelis“.

Jonas Jaskaudas. Religiniø knygø sudarytojas, leidëjas. Gimëapie 1742 m., greièiausiai Palangos apylinkëse. Mirë po 1797 m.

Kostas Jurgutis. Fotografas. Gimë 1896 m. Kretingoje. BaigëKretingos pradinæ mokyklà. Vëliau gyveno Klaipëdos kraðte. Pir-mojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas á Vokietijos kariuo-menæ. Tarnaudamas iðmoko fotografuoti. Gráþæs po karo á Lietuvà,atsidëjo fotografijai. 1919 m. ásikûrë Tauragëje, ten turëjo savo foto-grafijos ateljë. 1920 m. atvyko gyventi á Kretingà. Èia, prie Birutës irMëguvos gatviø sankryþos, iðsinuomojo patalpas ir ákûrë fotografi-jos ateljë. Darë ávairias nuotraukas. 1932 m. persikëlë gyventi áKlaipëdà, 1939 m. vël ásikûrë Kretingoje. Èia jis darydavo fotografi-jas ir leidþiamiems atvirukams. Yra dirbæs fotografu ir Palangoje.

Vladas Rafaelis Jurgutis. Politikas, ekonomistas, akademikas,Lietuvos banko ákûrëjas, kunigas, Lietuviø finansø mokslo pradi-ninkas, finansø terminijos kûrëjas, Lietuvos mokslø akademijosnarys (1941), Lietuvos Mokslø akademijos pirmininkas, profeso-rius. Gimë 1885 m. Palangoje, Piktuiþio gatvëje (dabar namo nr.17). Mirë 1966 m. sausio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Palangoje. Mokë-si Palangoje, Kaune, Petrapilyje, Miunchene. 1906 m. baigë Þemai-èiø kunigø seminarijà Kaune (1908 m. áðventintas kunigu). 1910 m.Sankt Peterburge baigë Dvasinæ katalikø akademijà, 1913 m. –Miuncheno universiteto Valstybës ûkio fakultetà. Jis buvo vienas iðAteitininkø organizacijos steigëjø. 1916–1917 m. – Saratovo, 1918–1920 m. – Þemaièiø kunigø seminarijos profesorius, prefektas. 1920–1922 m. buvo Seimo atstovas (nuo Lietuvos krikðèioniø demokratøpartijos; 1922 m. ið ðios partijos iðstojo). 1922 m. vasario – rugsë-jo mënesiais buvo uþsienio reikalø ministras. 1922 m. rugsëjo –1929 m. lapkrièio mënesiais – Lietuvos banko valdytojas, faktiðka-sis pinigø emisijos politikos vadovas. 1925–1940 m. dëstë Vytautodidþiojo universitete (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas), nuo1929 m. – ðio universiteto Finansø katedros vedëjas. Èia jam1925 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1929–1940 m. buvo Valsty-bës Tarybos narys. 1940–1943 m. dëstë Vilniaus universitete, 1941–1943 m. dirbo ðio universiteto Ekonomikos fakulteto dekanu. 1942–1943 m. buvo Lietuvos mokslø akademijos pirmininkas. Per naciøokupacijà su kitais nuo sunaikinimo iðgelbëjo Lietuvos mokslø aka-demijos bibliotekà. 1941 m. spalio – 1942 m. kovo mënesiais buvokraðto ûkio generalinis tarëjas, prieðinosi naciø ûkio politikai Lietu-voje, pateikë savàjà ûkio tvarkymo koncepcijà. 1943 m. kovo më-nesá dël antinacistinio pogrindþio agitacijos prieð lietuviø mobiliza-cijà á Vokietijos kariuomenæ kaip vienas ákaitø suimtas ir ákalintasStutthofo koncentracijos stovykloje (vadovavo èia ákurtam slaptamðvietimo bûreliui, vadinamajai Stutthofo akademijai). 1945 m. pa-vasará stovyklà uþëmus Sovietø kariuomenei, gràþintas á Lietuvà,po to du mënesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rûsy-je. Nuo 1945 m. liepos mënesio dëstë Vilniaus universitete, buvoFinansø ir kredito katedros vedëjas. 1946 m. liepos mënesá atleis-tas ið uþimamø pareigø. Pensija jam skirta tik nuo 1957 m.

Svarbiausi Vlado Jurguèio paraðyti veikalai: „Finansø mokslopagrindai“, „Pinigai“ (abu 1938), „Bankai“ (1940), „Lietuvos finan-

(Nukelta á 66 p.)


66

sø istorija“ (rankraðtis saugomas Lietuvos mokslø akademijos bib-liotekoje). 1928 m. Vladas Jurgutis apdovanotas Gedimino 2 laips-nio, 1934 m. – Vytauto Didþiojo 2 laipsnio ordinu. Palangoje, J. Pik-tuiþio gatvës 17-as namas, kuriame gimë Vladas Jurgutis, paþen-klintas atminimo stela.

Markas Judelis. Pedagogas, jidið kalbininkas, visuomenës vei-këjas. Gimë Palangoje 1897 m. Mirë 1975 m. XX a. 3 deðimtmeèiopradþioje. Dëstë Ukmergës þydø gimnazijoje, daug raðë pedagogi-kos klausimais. 1923 m. buvo þydø tautos Tarybos, vadovaujanèio-jo tautinës autonomijos organo, vienas ið vadovø. Redagavo laik-raðèius jidið kalba. 1936 m. iðvyko á JAV, nuo 1970 m. gyvenoIzraelyje. Paraðë kapitalinæ jidið gramatikà, paskelbë daugelá mokslostraipsniø. Svarbiausias jo gyvenimo kûrinys – 12 tomø aiðkina-masis jidið kalbos þodynas.

Jonas Kentra. Teisininkas (notaras), 1941 m. Sibiro kankinys.Gimë 1869 m. Palangoje. Mirë 1942 m. gruodþio 27 d. Reðotuose(Krasnojarsko sritis, Rusija). Mokësi Palangos progimnazijoje irLiepojos gimnazijoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Palango-je. Apie 1918 m. persikëlë gyventi á Kretingà. 1919 m. paskirtastaikos teisëju, vëliau dirbo notaru. Ið pradþiø gyveno Darbënø (Vil-niaus) gatvëje, vëliau ásigijo dviejø aukðtø mûriná namà Kretingoje,prie Turgaus (Rotuðës) aikðtës. Dalá patalpø nuomavo apskritiesvaldybai ir Lietuvos bankui. Þemës reformos metu nusipirko Lu-kauskiø dvarelá prie Budriø (Kretingos r.). Dalyvavo labdaringojeveikloje, priklausë Ðv. Vincento Paulieèio draugijai. 1941 m. birþe-lio 14 d. kartu su kaimynystëje gyvenusiais Aleksandru Stulgins-kiu, gydytoju Karoliu Parèevskiu, þentu Vytautu Mongirdu buvo ið-veþtas á Reðotø lagerá (Niþnij Ingaðo r., Krasnojarsko kr., Rusija).SSRS vidaus reikalø liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo1943 m. sausio 2 d., jau po mir ties, nuteistas 5 metams lagerio.

Dainius Kepenis. Visuomenës veikëjas, verslininkas, sportinin-kas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas, Sveikatos sàjungosprezidentas. Gimë 1952 m. rugpjûèio 18 d. Klaipëdoje. Baigë Klai-pëdos K. Donelaièio vidurinæ mokyklà, po to studijavo Kaune, Kûnokultûros institute. Baigæs já, dirbo kûno kultûros mokytoju, sportotreneriu, Klaipëdos buriavimo mokyklos direktorium. Pats buriavoávairiausiø klasiø burlaiviais, buvo Lietuvos baidariø èempionas.1974 m. vedë. Praëjus keliems metams, su ðeima gráþo gyventi áPalangà. 1982–1988 m. buvo Palangos sporto komiteto pirminin-kas. Daug prisidëjo, kad bûtø nutiestas Palangos dviraèiø takas,pastatyti „Lino“, ir „Jûratës“ baseinai, teniso kortai, bëgimo klubas.Vëliau kurá laikà gyveno Vilniuje, kur dirbo valstybinio Kûno kultû-ros komiteto pirmininku. 1990 m. sausio 13 d. kartu su kitais ben-draminèiais Vilniuje ákûrë Sveikatos sàjungà. 1989 m. vël persikë-lë gyventi á Palangà. 1990 m. spalio 1 d. Palangoje buvo ásteigtaSveikatingumo mokykla. Greitai po to D. Kepenis tapo jos direkto-riumi. Aktyviai dalyvauja Palangos visuomeniniame gyvenime, or-ganizuoja Palangoje vykstanèias tradicines „Ruoniø“ ðventes –maudynes Palangos jûroje þiemos metu.

Leonas Kiauleikis. Prozininkas, publicistas. Gimë 1927 m. rug-sëjo 13 d. Palangoje. Nuo 1949 iki 1956 m. dirbo laikraðèio „Tiesa“,vëliau – þurnalo „Ðluota“ redakcijoje, o nuo 1971 m. redagavo Vil-niaus kuro aparatûros gamyklos laikraðtëlá „Darbininko garbë“. Ið-leido apybraiþø, feljetonø rinkiniø, romanà „Gervazijus“ (1978).

Anþela Lukoèiûtë-Khaimovich. Dailininkë (tapytoja, grafikë).Gimë 1967 m. rugsëjo 2 d. Palangoje. Yra iðvykusi gyventi á JAV.

Remigijus Alvydas Kirstukas. Palangos miesto meras. Gimë1946 m. lapkrièio 18 d. Klaipëdoje. Vidurinæ mokyklà baigë Kaune.

Nuo 1964 m. mokësi Kauno medicinos instituto Gydomajame fa-kultete. Ðá institutà baigë 1970 m. Tais paèiais metais pradëjo dirbtiPalangos sanatoriniø-kurortiniø ástaigø susivienijime „Jûratë“ gy-dytoju, vëliau – skyriaus vedëju. 1979–1992 m. buvo Palangosfizioterapijos gydyklos vyriausiasis gydytojas. 1994–2000 m. dirboprivaèiame versle, 2000–2003 m. buvo Palangos miesto ligoninësvyriausiasis gydytojas, 2004–2005 m. – Klaipëdos jûrininkø ligoni-nës Palangos sveikatos prieþiûros centro vadovas. 2000 m. tapoLiberalø sàjungos nariu, Palangos „Rotary“ klubo nariu, Liberaløcentro sàjungos Palangos skyriaus pirmininku. 2002 m., 2007 ið-rinktas Palangos miesto savivaldybës tarybos nariu, Palangosmiesto meru.

Sigita Kiðonaitë-Auþelienë. Dailininkë (grafikë). Gimë 1948 m.Kaune. Gyvena ir kuria Palangoje.

Algirdas Norbertas Konèius. Mokslininkas, miðkininkas, visuo-menës veikëjas, Lietuvos muziejø bièiulis, etnokultûros tyrinëtojo,fiziko, profesoriaus Igno Konèiaus sûnus. Gimë 1915 m. birþelio6 d. Vaikystëje kartu su savo tëvu daug laiko praleido Palangoje,kur tëvai turëjo namus, þemës. Paskutiniuosius savo gyvenimodeðimtmeèius praleido Vilniuje, ten ir mirë – 2006 m.

Ignas Konèius. Profesorius, etnografas, fizikas, muziejø kûrë-jas. Gimë 1886 m. liepos 31 d. Purvaièiø k. (Plungës r.). Mirë 1975 m.vasario 19 d. JAV. Mokësi Palangoje, Liepojoje, Petrapilyje. Fizi-kas, taèiau visà gyvenimà domëjosi Þemaièiø kraðto etnografija,kultûros praeitimi. Profesoriaus vardas jam suteiktas 1932 m. Þe-maitijos kryþius ir koplytëles pradëjo suraðinëti ir fotografuoti darbûdamas studentas. Ðá darbà tæsë 30 metø ir ið viso suraðë 3 234kryþius ir koplytëles. Jo iniciatyva ákurtas Kauno „Tëviðkës“ mu-ziejus. Buvo vienas ið Kretingos muziejaus ákûrëjø. Padëjo rinktietnografinæ medþiagà Ðiauliø „Auðros“, Telðiø „Alkos“ muziejams.1941 m. buvo areðtuotas ir iðveþtas suðaudyti á Èervenæ, bet perstebuklà liko gyvas. Karo metais rûpinosi pagalba nuo karo nuken-tëjusiems þmonëms. 1944 m. pasitraukë á Vakarus, vëliau apsigy-veno JAV. Iðleido knygas „Þemaièio ðnekos“, „Þemaièiø kryþiai irkoplytëlës“, „Palangos kraðtas“, „Þemaièiø padangës kryþiø ir kop-lytëliø statistika“, „Medþio droþiniai gimtajam kraðtui atminti“, pa-skelbë nemaþai mokslo darbø. Keletas jo knygø iðleista po mir tiesJAV ir Lietuvoje. „Mano eitasis kelias“ iðspausdinta 2001 m. Vilniu-je. I. Konèiui mirus, jo rankraðèiai, kitas raðytinis palikimas buvopersiøsti á Lietuvà ir ðiuo metu saugoma Þemaièiø dailës muziejuje(Plungë), Lietuvos nacionaliniame dailës muziejuje (Vilnius), ne-maþai ikonografinës medþiagos perduota Palangos miesto savi-valdybës vieðajai bibliotekai, Kretingos muziejui. NepriklausomosLietuvos metais Ignas Konèius turëjo namus Palangoje, èia su ðeimapraleisdavo nemaþai laiko.

Birutë Kulnytë. Muziejininkë, etnologë, Gimë 1949 m. liepos 4 d.Kurá laikà gyveno, mokësi Palangoje. 1967–1973 m. studijavo Vil-niaus universitete. Nuo 1973 m. dirbo Istorijos ir etnografijos mu-ziejuje. 1992 m. paskir ta ðio muziejaus (dabar – Lietuvos naciona-linis muziejus) direktore. Daugelio knygø ir kitø leidiniø autorë,bendraautorë, sudarytoja, leidëja.

Vidas Kundrotas. Valstybës veikëjas, ekonomistas, teisininkas.Gimë 1953 m. gruodþio 18 d. Chuþyro kaime (Irkutsko sr.) tremtinioðeimoje. Ðeimai gráþus á Lietuvà, apsigyveno Palangoje, èia baigëvidurinæ mokyklà. 1972–1976 m. studijavo Vilniaus universitete irágijo ekonomisto specialybæ. 1976–1990 m. buvo Prekybos minis-terijos þinybinës kontrolës revizorius. 1982 m. baigë Vilniaus uni-versiteto Teisës fakulteto vakariná skyriø. 1991 m. Sankt Peterbur-ge apgynë disertacijà ir gavo ekonomikos mokslø daktaro laipsná.1990–1992 m. dirbo Valstybës kontrolës departamento kontrolie-

(Atkelta ið 65 p.)


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

67

riumi. Nuo 1993 m. sausio 4 d. iki 1999 m. rugsëjo 23 d. dirbovalstybës kontrolieriumi, 2000–2003 m. – UAB „Rodi and Partner“audito vadovu. Nuo 2003 m. spalio mën. uþsiima privaèia audito-riaus praktika.

Vytautas Kusas. Dailininkas, poetas. Gimë 1949 m. rugpjûèio12 d. Þiogeliuose (Kretingos r.). Gyvena Palangoje. Iðleido poezijosrinktines „Dilgëliø vainikas“ (1991), „Iðëjæs kaimas“ (1994), „Die-vaþolës“ (1997), keletà kitø. Aktyviai rengia savo dailës kûriniøparodas, dalyvauja grupinëse dailës kûriniø parodose.

Rimantas Antanas Kviklys. Miðkininkas, visuomenës ir kultû-ros veikëjas, literatas, spaudos bendradarbis. Ilgametis Kretingosmiðkø urëdijos Ðventosios girininkijos girininkas. Gimë 1932 m.geguþës 14 d. Jurbarke. 1941–1947 m. kartu su mama praleidoSibire, ten baigë pogrindinæ mokyklà. Sugráþæs á Lietuvà, toliau tæsëmokslus, studijavo Vilniaus miðkø technikume, Lietuvos Þemësûkio akademijos Miðkø fakultete. 1949 m. pradëjo dirbti Lietuvosmiðkø ûkio sistemoje. 1959 m. pradëjo rûpintis Ðventosios girinin-kijos miðkais, èia árengë nemaþai originaliø þaidimø aikðteliø, pa-þintiniø pësèiøjø takø, rekreaciniø zonø poilsiautojams, dviraèiøtakø pajûrio miðke, landðafto terapijos ir rekreaciniø vietø neágalie-siems, konkreèiai daugelio þinomà „Takà dideliems ir maþiems“,nuolatinæ vietà, kur vasaromis koncertuodavo „Àþuoliuko“ vaikøchoras. Jis – Lietuvos miðkininkø sàjungos Girininkø tarybos na-rys, Lietuvos Krantø moksliniø technologijø asociacijos valdybosnarys, buvo daugelio visuomeniniø organizacijø narys vadovas,2004–2007 m. buvo Kretingos rajono Tarybos narys. 2001 m.R. Kvikliui suteiktas Kretingos garbës pilieèio vardas. 2003 m. jisapdovanotas Vytauto Didþiojo ordino medaliu, Aplinkos ministeri-jos Viktoro Bergo premija, 2004 m. pripaþintas „Þaliojo angelo“laureatu (Þaliøjø judëjimas), 2006 m. tapo „Kaimo spindulio“ nomi-nantu, iðrinktas Lietuvos miðkininkø sàjungos garbës nariu.

Liubomiras Laucevièius. Aktorius. Gimë 1950 m. Palangoje. Bai-gë Panevëþio dramos teatro J. Miltinio studijà. 1968–1975 m. buvoPanevëþio dramos teatro aktorius, nuo 1990 m. – Kauno VADT ak-torius. Lietuvos nusipelnæs artistas. Sukûrë vaidmenø kino, televi-zijos filmuose, teatre.

Jurgis Lëbartas. Maþosios Lietuvos veikëjas (Maþosios Lietu-vos tautinës tarybos narys), vienas ið 1923 m. sukilimo veikëjø.1924–1939 m. ðauliø rinktinës narys. Gimë apie 1880 m. Mirë po1944 m. Prieð Pirmàjá pasauliná karà leido lietuviø kalendoriø. Da-lyvavo Lietuvninkø skyrimo draugijos veikloje. 1915 m. iðleido ele-mentoriø „Pyvelës, arba lietuviðkø kûdikiø knygelë“. Nuo 1939 m.gyveno Palangoje. Uþ nuopelnus apdovanotas Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Gedimino ordinu.

Audra Lukauskaitë. Kultûros ir visuomenës veikëja, Palangosmiesto savivaldybës vieðosios bibliotekos direktoriaus pavaduo-toja, spaudos bendradarbë, daugelio Lietuvos pajûrio kultûrai svar-biø kultûriniø renginiø, parodø organizatorë, publikacijø istorijos irkultûros temomis autorë. Gyvena Palangoje.

Bronius Martinkus. Inþinierius, visuomenës veikëjas. Gimë, gy-vena ir dirba Palangoje. 1979 m. baigë Vilniaus inþineriná statybosinstitutà. Lietuvos Respublikos liberalø sàjûdþio narys. 1990–1995 m. buvo Palangos miesto tarybos pirmininkas. UAB „Palan-gos vandenys“ abonentinës tarnybos virðininko pavaduotojas.

Rimantas Antanas Mikalkënas. Pirmasis Palangos miesto me-ras po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo. Gyvena Palangoje. Pas-taraisiais metais dirba „Ðiauliø“ banko Palangos skyriaus vadovu.

Juozapas Miklovas. Palangos miesto Ðvè. Mergelës MarijosËmimo á dangø baþnyèios klebonas, dekanas ir Telðiø katedroskapitulos kanauninkas, Telðiø vyskupijos tribunolo narys. Gimë

1919 m. geguþës 25 d. Mirë 1991 m. liepos 18 d. Palaidotas Palan-gos baþnyèios ðventoriuje. Gimë Kretingos apskrities Budriø para-pijos Abakø kaime (netoli Kartenos). Ðeimoje buvo tryliktas vaikas(ið septyniolikos vaikø). Mama – Malvina, tëvelis – Jonas. MokësiTelðiø, Vilniaus, Kauno kunigø seminarijose. Teologines studijasuþbaigë 1947 m. ir tø paèiø metø geguþës 4 d. buvo áðventintas ákunigus. Dirbo Luokëje, Ðvëkðnoje, Telðiuose, Varniuose, Maþei-kiuose. Ilgà laikà dirbo Palangoje. Palanga, anot jo paties, jam buvotapusi sava, brangi.

Vytautas Moncevièius. Dailininkas (tapytojas). Gimë 1950 m.balandþio 2 d. Kretingos rajone. Gyvena Palangoje.

Antanas Monèys. Dailininkas (skulptorius). Gimë 1921 m. Mon-èiø kaime (Kretingos r.), netoli Palangos. Baigë Kretingos prancið-konø gimnazijà. 1941–1943 m. studijavo architektûrà Kauno Vytau-to Didþiojo universitete. 1944 m. pasitraukë á Vakarus. 1947–1949 m.studijavo skulptûrà Freiburgo meno mokykloje. Gavæs skulptoriausdiplomà ir Prancûzijos valdþios stipendijà tolesnëms studijoms,þinias gilino Paryþiuje, ten lankë Osipo Zadkine studijà. 1952 m.pradëjo dalyvauti parodose. Dirbo kartu su Marcu Chagalu, broliaisMarteliais. Jo darbai buvo eksponuojami Vokietijoje, Prancûzijoje,Monake, Italijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje, Kanadoje. LietuvojeA. Monèio darbai pirmà kartà parodyti 1989 m. iðeivijos menininkøkûrybos parodoje, kuri veikë Vilniuje ir Kaune. Lietuvai atkûrusnepriklausomybæ, norëjo gráþti á Lietuvà, taèiau nebesuspëjo. Mirë1993 m. liepos 10 d. Paryþiuje. Palaidotas Grûðlaukës (Kretingos r.)kapinaitëse, ðalia tëvø amþino poilsio vietos. Prieð mir tá jis Lietu-vai padovanojo savo darbø kolekcijà, kurios pagrindu Palangoje,S. Daukanto gatvëje, ákurtas Antano Monèio namai-muziejus.

Paulina Mongirdaitë. Viena ið pirmøjø moterø fotografiø Lietuvojeir þinomiausia Palangos kraðte. Èia ji dirbo XIX a. pab. – XX a. I p.Gimë 1865 m. Raseiniø apskrityje, bajorø Mongirdø ðeimoje. Á Pa-langà pas tëvus persikëlë gyventi apie 1885 m. Ji mokëjo keletàuþsienio kalbø, graþiai pieðë. Fotografuoti iðmoko gyvendama passeserá Varðuvoje. Ten ji ásigijo ir fotoaparatûrà, kurià naudojodirbdama Palangoje. 1890 m. Vytauto gatvëje, prie senosiosPalangos vaistinës, ásirengë pirmàjá Palangoje dienos ðviesos pa-viljonà ir èia dirbo. Ji grafø Tiðkevièiø uþsakymu fotografavo Kretingosir Palangos miesteliø vaizdus, grafø Tiðkevièiø dvarus, jø parkus ir1890 m. parengë spaudai albumà „Kretynga“, kur publikuojamapenkiasdeðimt nuotraukø. Mirë P. Mongirdaitë 1916 m. PalaidotaPalangos kapinëse, netoli koplyèios.

Loreta Mukaitë, Sungailienë. Etnomuzikologë, televizijos laidøir renginiø vedëja, dainininkë, Lietuvos muzikos ir teatro akademi-jos doktorantë. Gimë 1977 m. rugsëjo 10 d. Skuode. 1991–1995 m.gyveno Palangoje, mokësi ir baigë V. Jurguèio vidurinæ mokyklà.Nuo 1995 m. vasaros gyvena Vilniuje. Dirba Lietuvos liaudies kul-tûros centro vyr. specialiste.

Danutë Mukienë. Þurnalistë, knygø, elektroniniø leidiniø leidëja,muziejininkë. Gimë 1957 m. liepos 28 d. Sriauptø k. (Skuodo r.).1984 m. Vilniaus universitete ásigijo þurnalistës specialybæ. 1975–1990 m. dirbo Skuodo rajono laikraðèio „Mûsø þodis“ redakcijoje irSkuodo rajono radijo laidø redaktore. 1990 m. kartu su Palangosmiesto taryba parengë pirmojo Palangos miesto tarybos laikraðèio„Palanga“ ákûrimo projektà. Pradëjus leisti laikraðtá, dirbo skyriausvedëja, redaktore. Gyvendama Palangoje ëmësi iniciatyvos pradë-ti leisti pirmàjá periodiná þemaièiø laikraðtá – „A mon sakaa?“ (ban-domasis jo numeris iðëjo kaip laikraðèio „Palanga“ priedas). 1993m. leidinys reorganizuotas á periodiná ketvir tiná þurnalà „Þemaièiø

(Nukelta á 68 p.)


68

þemë, kuris ið pradþiø leistas Palangoje, o nuo 1995 m. vidurio –Vilniuje. 1993 m. dirbo Palangos Kultûros ir ðvietimo skyriaus ve-dëjo pavaduotoja kultûrai. Nuo 1999 m. – Lietuvos dailës muzie-jaus Skaitmeniniø leidiniø centro vadovë.

Bronius Oðkinis. Sklandytojas, sklandytuvø konstruktorius,sklandymo pradininkas Lietuvoje, pirmasis Palangos gintaro mu-ziejaus vedëjas. Gimë 1913 m. balandþio 15 d. Barzduose (Ðakiør.). Mirë 1985 m. balandþio 7 d. Palangoje. 1932 m. parengë pirmolietuviðko sklandytuvo TI brëþinius, vadovavo jo gamybai. 1933 m.su kitais Nidoje ásteigë sklandymo mokyklà. Dirbdamas joje tapopirmuoju Lietuvos C klasës pilotu sklandytoju (anais metais – aukð-èiausia klasë). 1938 m. baigë Lietuvos karo lakûnø mokyklà, 1938–1940 m. studijavo Berlyno aukðtojoje technikos mokykloje, 1942–1944 m. – Kauno universitete. 1949 m. sukonstravo treniruoèiøsklandytuvà BrO 10. 1956–1962 m. buvo Kauno sklandymo mokyk-los virðininkas. 1963–1967 m. dirbo Palangos gintaro muziejaus ve-dëju. Parengë pirmuosius sklandymo instruktorius. Sukonstravo 23sportiniø sklandytuvø tipus, ið kuriø BrO 9, BrO 11, BrO HM, BrO 12buvo gaminami serijomis. Iki 1984 m. buvo 5 iðradimø autorius.

Graþina Oðkinytë, Eimanavièienë. Dailininkë (grafikë), Palan-gos herbo ir daugelio kitø kûriniø, leidiniø, skirtø Palangai, autorë.Gimë 1942 m. Kaune. Graþina – þymaus Lietuvos sklandytuvø kon-struktoriaus, pirmojo Palangos gintaro muziejaus direktoriaus Bro-niaus Oðkinio dukra. 1959 m. Kaune ji baigë Juozo Naujalio menomokyklà, 1965 m – Vilniaus dailës akademijà, kur ágijo dailininkësgrafikës specialybæ. 1978 m. tapo Lietuvos dailininkø sàjungos na-re. Yra surengusi apie 30 savo kûrybos parodø. Gyvena ir kuriaPalangoje.

Vytautas Narmontas. Tautodailininkas, „Gubojos“ dailës studi-jos narys. Gimë 1953 m. rugpjûèio 13 d. Juodeikiø kaime (Skuo-do r.). Augo Palangoje. Mirë 1998 m. lapkrièio 18 d.

Raimundas Palaitis. Verslininkas, valstybës ir politikos veikë-jas. Gimë 1957 m. Palangoje, mokytojø ðeimoje. Baigæs vidurinæ,ástojo á Vilniaus universitetà, kur studijavo taikomàjà matematikà.Laisvalaikiu uþsiiminëjo baidariø irklavimu, sportiniu bridþu. 1978 m.sukûrë ðeimà. Universitetà baigë 1980 m. Po to gráþo á Palangà irdirbo kompiuteriø programuotoju Kauno kardiologijos instituto Pa-langos filiale. Èia dirbdamas baigë aspirantûrà. Moksliniø tyrinëji-mø sritis – matematinë kibernetika. 1989 m. pradëjo dirbti priva-taus verslo srityje, tuo pat metu dirbdamas ir Palangos ryðiø maz-ge, savivaldybëje. Nuo 1992 m. dirbo tik privataus verslo srityse:kompiuteriø, akcijø, vertybiniø popieriø. 1994 m. ásitraukë á politinæveiklà – tapo Lietuvos liberalø sàjungos nariu (iki to laiko jokiomspar tijoms nepriklausë). 1995 m. savo finansinio tarpininkavimofirmà perkëlë á Klaipëdà, kur dirbo iki 2000 m. (buvo uþdarosiosakcinës bendrovës „Klaipëdos vertybiniai popieriai“ direktorius).1995 m. buvo iðrinktas Palangos miesto savivaldybës tarybos na-riu. Nuo 2000 m. balandþio 13 d. iki lapkrièio 2 d. dirbo Palangosmiesto meru. Po to vienmandatëje Pajûrio apygardoje iðrinktas áLietuvos Respublikos Seimà, kurio nariu yra iki ðiol.

Stasë Paulauskaitë, Vaineikienë. Raðytoja (prozininkë), visuo-menës, kultûros veikëja. Gimë 1884 m. kovo 31 d. Ðlaveituose(Kretingos r.). Mirë 1946 m. sausio 12 d. Vilniuje. 1900 m. Lomþojebaigë mergaièiø pensionà. Gyveno Palangoje, prisidëjo prie drau-dþiamos lietuviðkos spaudos platinimo, lietuviðkø spektakliø orga-nizavimo. 1902–1904 m. kartu su vyru gydytoju ir visuomenës,kultûros veikëju Liudu Vaineikiu buvo tremtyje Sibire. Pirmojo pa-saulinio karo metus praleido Uzbekistane. Buvo viena ið Palangos

gimnazijos steigëjø (1922), kurá laikà joje mokytojavo. 1940 m. buvoLietuvos seimo dalyvë. Jos memuarø knygose apraðomas XX a. pr.Palangos visuomeninis ir kultûrinis gyvenimas, Sibiro tremtiniølietuviø buitis. Iðleido memuarø knygas „Palangos atsiminimai“(1931), „Ið praeities kovø“ (d. 1–3, 1935–1936), romanus „Grafas irþmonës“ (1937), „Vaiðvila, Þemaièiø baudþiauninkø vadas“ (1938).

Ignas Pikturna. Raðytojas, þurnalistas. Gimë 1924 m. rugpjûèio27 d. Palangoje, þvejø ðeimoje. Èia baigë vidurinæ mokyklà. 1950–1953 m. studijavo istorijà tuometiniame Vilniaus pedagoginiameinstitute. 1946–1957 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, 1957–1965 m.– televizijoje, „Tiesos“, „Bibliotekø darbo“ redakcijose, 1964–1968 m. – Klaipëdos þvejybos laivyne. Nuo 1961 m. – Lietuvosraðytojø sàjungos narys. 1969–1975 m. buvo þurnalo „Kultûros ba-rai“ redaktoriaus pavaduotojas. 1995 m., bûdamas jau pensinin-kas, atnaujino prieðkario metais ásteigtà þurnalà „Jûra“, redagavo jáir leido iki 1999 m. Jis buvo vienas ið nedaugelio Lietuvos raðytojø,kurie gyvenimà ir kûrybà susiejo su jûra, raðë knygas marinisti-nëmis temomis. Iðleistos knygos: apsakymø rinkiniai „Ðiandienjûra yra graþi“ (1960), „Jûrø vëjai“ (1975); apybraiþø knygos „Jûrayra jûra“ (1969), „Balta jûros spalva“ (1984), „Jûrø kapitonai“ (1989).Jo kûryboje atsiskleidþia þvejybos laivyno kasdienybë, tolimø uos-tø þavesys, sunkus jûreivio darbas. I. Pikturna yra paraðæs ir belet-rizuotø kelioniø pasakojimø – „Anapus Baltijos jûros“ (1958), „Jû-ros veidrodþiuose“ (1974), apysakà vaikams „Jûrø piratas katinasMeris“ (1999), noveliø ir apybraiþø (rinkinys „Mergaitës, mergi-nos, moterys ir jûra“, 1999), ne vienà dokumentinio filmo scenarijø.Paskutinë raðytojo knyga – romanas „Iðpaþintis jûros veidrodyje“.Jos autoriui gyvam esant nespëta iðleisti. Mirë 2004 m. geguþës 11 d.

Stasys Povilaitis. Estrados dainininkas. Gimë 1947 m. MokësiPalangoje. Gyvena Vilniuje ir Palangoje.

Kazimieras Prapuolenis. Kunigas, nepriklausomos Lietuvos vi-suomenës ir katalikø baþnyèios veikëjas. Gimë 1858 m. Jis benepirmasis spaudoje iðkëlë lenkø dvasininkijos padarytas skriaudaslietuviø tautai. 1925 m., bûdamas jau silpnos sveikatos, pasitraukëið pareigø ir apsigyveno Palangos altarijoje. Dalá savo bibliotekosuþraðë Telðiø kunigø seminarijai, o kità – Palangos ðauliams. K. Pra-puolenis pasirûpino, kad ið surinktø aukø vasarotojø patogumuiPalangos baþnyèios bokðte bûtø árengtas laikrodis. Mirdamas pra-ðë, kad bûtø palaidotas Lietuvos pajûryje, kad jo kûnas bûtø ádëtasá paprastà lentiná karstà ir kad jo laidotuviø dienà nei baþnyèioje, neiant kapiniø nebûtø sakoma prakalbø. Mirë 1933 m. balandþio 17 d.Palaidotas Palangos baþnyèios ðventoriuje.

Dainius Puodþius. Inþinierius kelininkas, visuomenës veikëjas,ilgametis Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. Gimë1935 m. spalio 28 d. Molëtø rajono Saukiðkiø kaime. 1959 m. baigëKauno politechnikos institutà, kur ásigijo inþinieriaus-kelininko spe-cialybæ. Daugelá metø gyvena Palangoje. Dirba UAB „Palangos ko-munalinis ûkis“ vyr. inþinierium-direktoriaus pavaduotoju. D. Puo-dþiui vadovaujant Palangos miesto vykdomajam komitetui, kurorteitin daug dëmesio skir ta jo plëtrai. Tuo metu èia iðaugo nemaþainaujø poilsiniø, gyvenamøjø namø, iðvystyta miesto infrastruktûra.

Vladas Puðkorius (Puðkarþevièius). Operos solistas, vargoni-ninkas. Gimë 1893 m. balandþio 20 d. Palangoje. Mirë 1958 m.sausio 27 d. JAV. 1924–1944 m. dirbo Valstybës teatro operoje.1944 m. pasitraukë á Vakarus.

Rolandas Rastauskas. Raðytojas (poetas, dramaturgas, eseis-tas), Klaipëdos universiteto docentas. Gimë 1954 m. spalio 13 d.1972 m. baigë Palangos vidurinæ mokyklà, 1978 m. – Vilniaus uni-versitetà, kur studijavo anglø kalbà. 1978–1986 m. dirbo Operos irbaleto teatro redaktorium, dëstë Vilniaus universitete. 1986 m. per-

(Atkelta ið 67 p.)


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

69

sikëlë gyventi á Palangà. 1990 m. tapo Lietuvos raðytojø sàjungosnariu. Dësto Klaipëdos universitete. 2000 m. apdovanotas Kultûrosministerijos premija uþ publikacijas „Lietuvos ryto“ dienraðtyje.2005 m. jam áteikta Ievos Simonaitytës literatûrinë premija uþ kny-gà „Kitas pasaulis“. Iðleistos knygos: „Albumas“, PK. - Vilnius,1987; „Lenktyniø aitvaras“; „Talmantas Þuvëdra“. - Vilnius, 1989;„Tinginio raudos“. - Vilnius, 1992; „Aktorius pasitraukia“. - Vilnius,1996; „Kitas pasaulis“. 1993–2003. - Vilnius, 2004; „Metimas“. -Vilnius, 2006. Iðver të knygas: ið rusø kalbos – Jurijaus Kovalioapysakà „Vasios Kurolesovo nuotykiai“ (Vilnius, 1986); ið ðvedøkalbos kartu su Liana Ruokyte, Gintaru Grajausku – Bruno K. Öijeroeilëraðèiø rinktinæ „Kol nuodai veikia“ (Vilnius, Kaunas, 2004, su-darë Liana Ruokytë). Daug savo publicistikos darbø, groþinës lite-ratûros kûriniø yra paskelbæs spaudoje.

Adomas Stanislovas Raudys-Samogit. Dailininkas (skulptorius),architektas. Gimë 1936 m. balandþio 26 d. Vilimiðkës kaime (dabar– Palangos miesto teritorija). Mokësi Palangoje, vëliau Vilniuje,Krokuvoje, Paryþiuje. Yra dirbæs skulptoriaus Þ. Lipèico asistentuItalijoje. Gyvena, kuria Prancûzijoje (Paryþiuje).

Antanas Sebeckas. Miðkø ûkio inþinierius, ilgametis Palangosbotanikos parko direktorius. Gimë 1945 m. sausio 10 d. Jurbarkorajono Ðimkaièiø valsèiaus Vidaujos kaime. 1965 m. baigë Kaunomiðkø technikumà, 1980 m. – Kauno þemës ûkio akademijà. Potarnybos armijoje dirbo Kretingos miðkø ûkyje girininko padëjëju(1968–1972 m.), vëliau – girininku Vaineikiø girininkijoje, nuo 1973m. sausio 2 d. iki 1988 m. – Palangos botanikos parke. Tarp kitøjam buvo patikëtos ir vyr. sodininko pareigos. 1988 m. pradëjo dirbtivyr. meistru parko prieþiûrai. Nuo 1992 m. dirba Palangos miestobotanikos parko direktoriumi.

Adas Sendrauskas. Fotografas, verslininkas, spaudos bendra-darbis. Nuotraukas spausdina pajûrio kraðto periodiniuose leidi-niuose. Gyvena, dirba ir kuria Palangoje, aktyviai dalyvauja parodose.

J. Y. Simpsonas. Didþiosios Britanijos pilietis, kuriam buvo pa-vesta atlikti superarbitro pareigas ágyvendinant 1920 m. rugsëjo28 d. Lietuvos-Latvijos vyriausybës pasiraðytà arbitraþo sutartá dëlLietuvos-Latvijos sienos nustatymo. J. Y. Simpsonas daug kuo nu-sipelnë, kad 1921 m. kovo 21 d. Lietuvai bûtø gràþintas Palangoskraðtas ir gautas 19,5 km ploèio priëjimas prie jûros.

Antanas Smetona (1874–1944). Valstybës ir politikos veikëjas,Lietuvos nepriklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.) signata-ras, Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Gimë Taujënø valsèiuje(netoli Ukmergës). 1891–1893 m. mokësi Palangos progimnazijo-je. Palangoje jis lankydavosi kiekvienà vasarà, dalá savo atostogøjis praleisdavo vasaromis ir bûdamas Lietuvos Respublikos prezi-dentu. Tam bûdavo iðnuomojama grafaitei Marijai Tiðkevièiûtei pri-klausiusi dviejø aukðtø vila. Èia jis gyvendavo po 4–6 savaites.Atvykdavo á Palangà prezidentas kartu su savo þmona Sofija, sû-num Julium, dukra Marija, jos vyru A. Valiuðiu, kai kuriais preziden-tûros tarnautojais (daþniausiai já per atostogas èia aptarnaudavoketuri rûmø tarnybos karininkai, medicinos sesuo, virëja, du vai-ruotojai, dvi tarnaitës). Pagal galiojusià tvarkà, á Palangos paplûdi-má A. Smetonà lydëdavo du civiliai apsirengæ karininkai ir du vasa-rotojus imituojantys valstybës saugumo darbuotojai. Atostogauda-mas Palangoje, A. Smetona neuþmirðdavo ir valstybës reikalø. Sa-vaitgaliais á Palangà daþnai suvaþiuodavo ministrai. Èia vykdavonet Ministrø kabineto posëdþiai.

Ramutë Skuèaitë. Raðytoja (prozininkë, poetë, dramaturgë). Gi-më 1931 m. spalio 27 d. Palangoje. 1949 m. iðtremta á Irkutsko sritá.Á Lietuvà sugráþo 1956 m. Studijavo Irkutsko ir Vilniaus universite-tuose, dirbo „Eltoje“, „Genio“, „Þvaigþdutës“ redakcijose. Iðleido

eilëraðèiø rinkinius „Þydintis speigas“ (1965), „Keliai ir pakelës“(1969), „Pusiausvyra“ (1972), „Apeisim eþerà“ (1977), „Dar ðnekavanduo“ (1981), „Vijoklis virðum sparno“ (1984), „Taip ir ne“ (1988),„Ir neðauki, ir nepraðai“ (1991), „Praeiviai be praeities“ (1996),daugiu kaip 20 poezijos ir kt. knygø vaikams („Klaidø miestas“,1966, „Gëliø geguþinë“, 1969; „Kiðkiø troleibusai“, 1970; „Kas klau-sosi lietuèio“, 1972; „Susiradom smuiko raktà“, 1980; „Sukit sukitgalveles“, 1984; „Medþio dovanos“, 1985; „Neskubëki ir atspëki“,1987; „Pirmas au priklauso laumei“, 1991; „Kas nulauþë puposlapà?“, 1991; „Að pieðiu pasakà“, 1994; „Raidþiø namuèiai“, 1997;„Spalvos ir skaièiukai“, 1997; „Laiðkas sekmadieniui“, 1998; „Ta-kelis ið naujo“, 2001 ir kt. Paraðë pjesiø: „... Ir teisë mylëti“ (pasta-tyta 1967 m.); „Septinta këdë“, 1971 m. ir kt. Iðvertë operø ir opere-èiø libretø.

Meilë Sposmanytë. Dailininkë. Gimë 1969 m. rugsëjo 14 d. Pa-langoje. 1992 m. baigë Klaipëdos Universiteto Pedagogikos fakul-tetà. Nuo 1996 m. dalyvauja grupinëse ir personalinëse dailës pa-rodose Lietuvoje, Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje. 2001 m. pradëjostudijuoti dailæ Meno ir dizaino koledþe Norresundbyje (ÐiaurësDanija).

Dalia Marija Stanèienë. Mokslininkë (humanitariniø m. dr.), do-centë. Gimë 1948 m. Palangoje. 1971 m. baigë Vilniaus universite-to Fizikos fakultetà, 1983 m. apgynë filosofijos daktaro disertacijà.1976–1988 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje vyr.dëstytoja. Kultûros, filosofijos ir meno instituto vyresnioji mokslodarbuotoja, VPU Etikos katedros docentë, „Logos“ þurnalo vyr. re-daktorë, Tarptautinës Tomo Akvinieèio asociacijos (ÐITA) Lietuvosskyriaus direktorë. 1993 m. staþavosi Ðv. Tomo Akvinieèio kolegi-joje Los Andþele (JAV), 1999 m. – Ðv. Tomo universitete Hiustone(JAV). 2001 m. gavo Prancûzijos vyriausybës stipendijà ir staþavo-si Poitiers universitete (Prancûzija).

Tomas Staniulis. Raðytojas (prozininkas). Gimë 1976 m. Palan-goje. Nuo 1994 m. gyvena Vilniuje. Raðo esë, kelioniø apybraiþas,scenarijus. Savo kûrybà skelbia daugelyje literatûriniø leidiniø, in-ternete. Iðleisti kûriniai: „Á riedantá traukiná“. - Vilnius, 1998; „Her-bas ir varlës“. - Vilnius, 2003; „Uranas-235“ (bandito iðpaþintis). -Vilnius, 2004. Sukûrë pirmàjá Lietuvoje apsakymà SMS þinutëmis– „Ars Amanda“. T. Staniulio novelë „Diena, kurià verkiau“ átrauktaá Italijoje iðleistà antologijà „Istorija be sienø“ („Racconti senzadogana“).

Konstantinas Steponavièius. Dvasininkas, Palangos klebonas(1859–1870), rûpinæsis dabartinës Birutës kalno koplyèios (pasta-tyta 1869 m. pagal architekto K. Mayjerio projektà) statyba. K. Ste-ponavièius gimë 1826 m. Mirë 1870 m. geguþës 8 d. PalaidotasPalangos kapinëse. 1925 m. iðleistoje I. Konèiaus ir V. Ruokio kny-goje „Palangos kraðtas” paskelbta dedikacijà ðiam klebonui: „Kop-licze ta stojos par proces ir rûpesnius kunega Konstantina Stapana-vicziaus Palangos klebona, kuris isz tu rupesniu nutrotije svejkatàir prisikiele ing viecznastæ amþinà metuose 1870 mienese Gegu-þies 8 dieno”.

Aleksandras Stulginskis (1885–1969). Valstybës ir politikos vei-këjas, Lietuvos nepriklausomybës akto (1918 m. vasario 16 d.)signataras, Nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Mëgo Palangàir joje daþnai lankydavosi, taip pat ir bûdamas Lietuvos Respubli-kos prezidentu. Jis poilsiaudavo ir pramoninko Jono Vailokaièioviloje „Anapilis“, kuri yra iðlikusi iki ðiol.

Edmundas Ðalèius. Visuomenës veikëjas, ðaulys. Nepriklauso-mos Lietuvos metais dirbo Palangos paðto valdininku. Buvo „Jau-

(Nukelta á 70 p.)


70

nosios Lietuvos“ Palangos skyriaus vadas. 1940 m. suimtas so-vietø. 1941 m. birþelio mënesá nukankintas Rainiuose (Telðiø r.).

Aldona Ðeduikienë. Pedagogë, kultûros ir visuomenës veikëja,spaudos bendradarbë. Ji – pirmojo lankstuko apie Palangos Ðvè.Mergelës Marijos ëmimo á dangø baþnyèià sudarytoja ir leidëja. Gy-vena Palangoje.

Aleksandra Ðilgalytë. Raðytoja beletristë. Gimë 1904 m. Palan-goje. Mirë 1997 m.

Jonas Ðliûpas. Mokslininkas (medicinos, humanitariniø ir tei-sës mokslø daktaras), valstybës, politikos, visuomenës veikëjas,auðrininkas, raðytojas, pirmasis Palangos miesto burmistras. Á Pa-langà atsikëlë gyventi 1930 m., po to, kai antrà kartà vedë – joþmona Grasilda Grauslytë buvo palangiðkë. Palangoje Ðliûpai nu-sipirko namà, kuriame dabar veikia Dr. Jono Ðliûpo memorialinismuziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys). Dr. J. Ðliû-pas daug nusipelnë, kad Palangai bûtø suteiktos miesto teisës.1933 m. jis buvo iðriktas pirmuoju Palangos burmistru. Juo perrink-tas 1938 m. Ið ðiø pareigø já 1940 m. paðalino sovietai.

Gimë J. Ðliûpas 1861 m. kovo 6 d. Rakandþiø kaime (Ðiauliø r.).Mirë 1944 m. Berlyne. Mokësi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos irPetrapilio universitetuose. 1883 m. rûpinosi „Auðros“ þurnalo ákûri-mu, já ásteigus kurá laikà redagavo leidiná, buvo „Auðros“ draugijosiþdininkas. 1884–1919 m. gyveno JAV. 1889–1891 m. Merilendouniversitete studijavo medicinà, vëliau dirbo gydytoju (gydytojo prak-tika vertësi iki 1917 m.). 1901 m. jam suteiktas medicinos daktarolaipsnis. Vëliau gráþo á Lietuvà ir dirbo gydytoju Birþuose, Ðiauliuo-se. 1914–1919 m. buvo vienas þymiausiø „Sandaros“ politinës or-ganizacijos veikëjø, 1919–1920 m. – Lietuvos atstovas Latvijoje irEstijoje, 1921 m. – Lietuvos banko direktorius, ávairiø akciniø ben-droviø steigëjas ir dalininkas, 1921–1923 m. – Birþø, Ðiauliø gim-nazijø mokytojas. 1923–1930 m. Kauno universitete dëstë medici-nos istorijà. 1923 m. Kauno universiteto Humanitariniø mokslø fa-kultetas jam suteikë istorijos garbës daktaro laipsná, o Medicinosfakultetas – medicinos garbës daktaro laipsná.

Dalyvavo kuriant daugelá draugijø, taip pat ir Laisvamaniø etinëskultûros draugijà (1924). Prisidëjo prie laikraðèiø „Ðiauliø naujie-nos“ (1923–1928), „Laisvoji mintis“ (1933–1941) leidimo.

1944 m. pasitraukë á Austrijà. Mirë 1944 lapkrièio 6 d. Berlyne.Jo palaikai buvo sudeginti Berlyno Wilmersdorfo krematoriume.Vëliau jie perveþti á Amerikà ir palaidoti Lietuviø tautinëse kapinëseprie Èikagos. Lietuviø visuomenë jam pastatë puikø paminklà, ku-rio papëdëje vëliau prisiglaudë ir jo þmonos palangiðkës Grasildospalaikai (Grasilda Ðliûpienë mirë Kalifornijoje 1976 m. kovo 5 d.,sulaukusi 77 metø amþiaus).

Vytautas Jonas Ðliûpas. Visuomenës veikëjas, inþinierius, vi-suomenës ir valstybës veikëjo, auðrininko, Palangos pirmojo bur-mistro dr. Jono Ðliûpo sûnus. Gimë 1930 m. spalio 24 d. Palangoje.1944 m. kartu su tëvais pasitraukë á Vakarus. Nuo 1947 m. gyvenaJAV. Ten gyveno ir jo sesuo dr. Aldona Ðliûpaitë (gimë 1888 m.Pensilvanijoje, mirë 1980 m. spalio 28 d. Santa Monikoje (Kaliforni-ja). V. J. Ðliûpas mokësi Palangoje, Tubingene, Nurtingene, Brukli-ne. Baigë Avon Lake, OH gimnazijà (1948 m.). Studijavo matemati-kà Ohio Wesleyan Universitete, Delaware, OH (1948–1951).1951–1953 m. mokësi Ilinojaus technologijos universitete, Èi-kagoje baigë statybos inþinerijà. 1954 m. magistro laipsniu bai-gë hidraulikos mokslus Wisconsino Universitete, Madisone, WI.

1954 m. sukûrë ðeimà (þmona farmacininkë Vanda Fabijonavi-

èiûtë, kilusi ið Maþeikiø). Turi sûnø Kæstutá Jonà (g. 1957 m. Èikago-je). Aktyvus skautas, spaudos bendradarbis, pirmasis „Lituanus“þurnalo remti komiteto pirmininkas. Nuo 1958 m. dirbo ir gyvenodaugelyje Europos, Afrikos, Pietø Amerikos, Azijos valstybiø, kurbuvo statomos hidroelektrinës, atliekami irigacijos ir drenaþo dar-bai. Nuo 1977 m. 7 metus dirbo Saudo Arabijoje, ArtimuosiuoseRytuose. Darbo ir turizmo reikalais yra aplankæs 126 kraðtus. Pri-klauso daugeliui lietuviø ir amerikieèiø profesionaliø organizacijø,tarp jø ir prestiþinei International Commission on Irrigation and Drai-nage. Dalyvavo tarptautiniuose kongresuose Bangkoke, New Del-hi, Mexico City, Atënuose, Varnoje, Maskvoje, Grenoblyje, Stoc-kholme ir kt. 1987 m. ásteigë savo tëvo vardu pavadintà „Auðrininkodr. Jono Ðliûpo archyvà“. 1997 m. kartu su University of California /Davis profesionalais Lietuvoje pradëjo kurti þemës ûkio ir miðkøekologinio tvarkymo mokomàjá centrà Auksuèiuose (Ðiauliø r.). Taispaèiais metais ákûrë „Class Action Complaint“, grupæ, kuri, pade-dant Helsinkio komisijai, lietuviams talkina atgaunant jiems nuosa-vybæ Lietuvoje. Ðiuo metu gyvena Burlingame, netoli San Francis-co (Kalifornija, JAV). Labai daþnai lankosi Lietuvoje, dalyvauja Ame-rikos ir Lietuvos spaudoje.

Juozapas Ðniukðta. Dvasininkas (kunigas, dekanas, prelatas),Gimë 1864 m. sausio 5 d. Ðiluvos parapijoje (Raseiniø r.). BaigëKauno kunigø seminarijà. Palangos klebonu buvo nuo 1896 m. spalio30 d. iki 1938 m. spalio 1 d. Po to – Palangos altarista. 1924 m.buvo paskir tas Palangos dekanu. Ðias pareigas taip pat ëjo iki1938 m. spalio 1 d. Naujoji neogotikinë, raudonø plytø Palangosbaþnyèia buvo pradëta statyti ir uþbaigta Palangoje klebonaujant Juo-zapui Ðniukðtai. Mirë J. Ðniukðta 1949 m. rugpjûèio 14 d. PalaidotasPalangos baþnyèios ðventoriuje.

Juozas Tadarauskas. Gimë 1913 m. spalio 23 d. Vilniuje. Studi-javo Telðiø kunigø seminarijoje, Vytauto Didþiojo universitete Kau-ne, Otavoje (Kanada). Ásigijo teologijos daktaro laipsná. Pastoralinábei kapeliono darbà dirbo Ylakiuose, Klaipëdoje, Palangoje, Maþei-kiuose. Pedagoginio instituto lektorius Vilniuje. Nuo 1944 m. – lie-tuviø kapelionas Ðvedijoje, Norvegijoje, Danijoje. Bendradarbiavospaudoje. Nuo 1947 m. gyveno Kanadoje. Hamiltone ákûrë Vilniausauðros Vartø parapijà, jaunimo centrà. Prelatus Domesticus S. S. Ota-voje ásigijo daktaratà. Buvo Hamiltono lietuviø parapijos klebonas.

Laimonas Tapinas. Raðytojas (prozininkas, eseistas), þurnalis-tas. Gimë 1944 m. birþelio 6 d. Palangoje. 1970 m. Vilniaus univer-sitete baigë þurnalistikà, daugelá metø jame dëstytojavo. 1994 m.tapo Lietuvos raðytojø sàjungos nariu. Buvo Lietuvos radijo ir tele-vizijos generalinis direktorius. Ëjo Þurnalistikos centro direktoriauspareigas. Iðleistos knygos: „Iliuzijø mugëje“. - Vilnius, 1983; „Lie-tuvos kinematografininkai“. - Vilnius, 1986; „Neðk, Dauguva, atmi-nimà“. - Vilnius, 1988; „Apie filmo suvokimà“. - Vilnius, 1988; „Me-dyje angelas verkia“. Aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo irkûrybos kronika. - Vilnius, 1991; „Septynios vienatvës Paryþiuje“. -Kaunas, 1993; „Karðtos dienos Atlantoje“. - Vilnius, 1997; „OskarasMilaðius, arba Septynios vienatvës Paryþiuje“. - Kaunas, 1999; „Imk,klajokli, þibintà vilties“. Poeto ir diplomato Jurgio Baltruðaièio gy-venimo kronika. - Vilnius, 2000; „Þiniasklaidos bylos Europos þmo-gaus teisiø ir Lietuvos teismuose“. - Vilnius, 2002; „Prarasto laikonebûna“. - Vilnius, 2004.

Feliksas Tiðkevièius. Palangos grafas. Gimë 1870 m. Mirë1932 m. Jis rûpinosi tolesne Palangos kurorto plëtra, statë naujasvilas, mieste árengë arteziná ðuliná, ákûrë krautuvæ, perstatë kurhau-zà (sudegë 2002 m.), kuriame veikë vieðbutis, skaitykla, biliardinëir kazino. 1895 m. nuoðaliau nuo kurorto, netoli Birutës kalno, pradëjo

(Atkelta ið 69 p.)


Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

71

statyti naujus dvaro rûmus (dab. Palangos gintaro muziejus) ir apiejuos ákûrë parkà. Tuo laiku Tiðkevièiai surinko unikalià senovësgintariniø papuoðalø kolekcijà, kuri aukðtai buvo ávertinta Pary-þiaus parodoje. 1936 m. ðià kolekcijà grafienë Antanina Tiðkevièie-në padovanojo Kretingos muziejui. Ðiandien ji eksponuojama Pa-langos gintaro muziejuje. Grafas F. Tiðkevièius buvo pagrindinisnaujos Palangos baþnyèios fundatorius, suteikë patalpas „Saulës“draugijos mokyklai, dovanojo pastatà Palangos gimnazijai. Felik-sui mirus, Palangà valdë Felikso þmona Antanina Tiðkevièienë.Palangos grafø sûnus Stanislovas Tiðkevièius (1907-1974) 1940m. pasitraukë á Vakarus, po karo apsigyveno JAV, dirbo Kongresobibliotekoje.

Alfredas Tiðkevièius. Palangos grafas, Felikso Tiðkevièiaussûnus. Gimë 1913 m. Palangoje. Jis puikiai kalba lietuviðkai, vasa-romis atvyksta á Palangà pasigydyti ir pailsëti. 1997 m. jam suteik-tas Palangos miesto garbës pilieèio vardas. Gyvena Varðuvoje.

Loreta Birutë Turauskaitë. Bibliotekininkë, Antano Monèio na-mø-muziejaus Palangoje direktorë, A. Monèio kûrybinio palikimoiðsaugijimo fondo administratorë. Gimë 1956 m. Skuode. GyvenaPalangoje.

Kazimieras Urbonavièius. Ilgametis Palangos botanikos parkodirektorius. Gimë 1928 m. vasario 29 d. 1951 m. baigë Þemës ûkioakademijà. 1952–1961 m. praleido tremtyje. 1961–1964 m. dirboNeringos girininkijoje, 1964–1988 m. Palangos botanikos parke.Iðëjæs á uþtarnautà poilsá, dirbo Renavo parke (Maþeikiø r., 1988m.), vëliau – Kretingos aukðtesniojoje þemës ûkio mokykloje. Mirë2000 m. kovo 3 d. Palangoje.

Rasa Uþpelkytë. Dailininkë (tekstilininkë, grafikë). Gimë 1969 m.balandþio 1 d. Ðilutëje. Gyvena Palangoje.

Virginijus Vaièiûnas. Dailininkas (skulptorius). Gyvena, kuria Pa-langoje. Daugiausia iðgarsëjo savo sukurtomis medþio skulptûromis.

Jonas Vailokaitis. Verslininkas, valstybës, politikos veikëjas,Krikðèioniø demokratø partijos narys, nepriklausomos Lietuvos lai-kais turëjo nemaþai nuosavybës Palangoje, aktyviai dalyvavo ku-rorto visuomeniniame, kultûriniame gyvenime. Gimë 1886 m. bir-þelio 25 d. Pikþirniuose (Ðakiø r.). Mirë 1944 m. gruodþio 16 d.Blankenburge (Vokietijoje). 1908 m. baigë Peterburgo prekybos irpramonës institutà. 1912 m. su broliu Juozu Kaune ákûrë Vailokaièiøir bendrovës bankà. 1917–1920 m. buvo Lietuvos tarybos narys,1920–1922 m. – Steigiamojo seimo atstovas. Su broliu Juozu1919 m. ásteigë Okio bankà, buvo „Maisto“, „Metalo“, „Eksporto irimporto“ akciniø bendroviø steigëjai ir dalininkai, „Metalo“ (buvu-sio broliø Ðmitø) fabriko, plytinës Palemone, daugelio gyvenamøjønamø Kaune savininkai. J. Vailokaitis buvo ir Lietuvos banko tary-bos narys. Buvo labai tur tingas, savo pinigus skolindavo net irLietuvos valstybei.

Juozas Vailokaitis. Dvasininkas, verslininkas, valstybës, politi-kos veikëjas, Krikðèioniø demokratø partijos narys, nepriklauso-mos Lietuvos laikais turëjo nemaþai nuosavybës Palangoje, akty-viai dalyvavo kurorto visuomeniniame, kultûriniame gyvenime. Gimë1880 m. gruodþio 17 d. Pikþirniuose (Ðakiø r.). Mirë 1953 m. rugpjû-èio 2 d. Paðtuvoje (Kauno r.). 1905 m. baigë Peterburgo dvasinæakademijà. 1906 m. tapo Seinø kunigu. 1907–1910 m. buvo „Ðalti-nio“ redaktorius. 1917 m. Petrograde su kitais ákûrë lietuviø Liau-dies sàjungà. 1917 m. buvo Lietuviø krikðèioniø demokratø partijos(Rusijoje) pirmininkas, 1919 m. – Katalikø veikimo centro (Kaune)pirmininkas. Steigiamojo ir I seimo atstovas. 1912 m. su broliuJonu ákûrë Vailokaièiø ir bendrovës bankà. Buvo Ûkio banko, ,Mais-to“, „Metalo“ akciniø bendroviø, Palemono plytinës, daugelio gyve-namøjø namø savininkas.

Liuda Vaineikytë. Dailininkë, revoliucinio judëjimo dalyvë, Lie-tuvos nusipelniusi meno veikëja, gydytojo, visuomenës ir kultûrosveikëjo Liudo Vaineikio duktë. Gimë 1908 m. birþelio 18 d. Palango-je. 1935 m. baigë Kauno meno mokyklà. 1935 m. pradëjo dalyvautidailës parodose. 1935–1937 m. mokësi Maskvoje. 1940–1941 m.dirbo Lietuvos ðvietimo liaudies komisariate, per Antràjá pasaulinákarà – Maskvos radijo komitete. 1946–1951 m. dëstë Vilniaus, nuo1951 m. dirbo Lietuvos dailës institute, 1942–1951 m. buvo Lietu-vos dailininkø sàjungos komiteto, 1951–1956 m. – valdybos pirmi-ninkë, 1956–1958 m. – Paveikslø galerijos direktorë, 1956–1958 m.LKP Revizijos komisijos narë, 1955–1959 m. – LTSR AT deputatë.Yra sukûrusi revoliucinës tematikos plakatø, realistiniø portretø,kompozicijø, peizaþø, metalo, stiklo dirbiniø.

Romualdas Valantinas. Gydytojas, visuomenës veikëjas. Gimë1947 m. rugpjûèio 9 d. Palangoje, tarnautojø ðeimoje. 1954 m. pra-dëjo lankyti Palangos miesto vidurinæ mokyklà. 1963 m. perëjomokytis á Palangos miesto vakarinæ mokyklà, kurià baigë 1966 m.1964–1965 m. dirbo Palangos statybos valdyboje mûrininku-tin-kuotoju, 1965–1966 m. – Klaipëdos dailës kombinato Palangosgintaro ceche ðlifuotoju-poliruotoju. 1966 m. ástojo á Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakultetà, kurá baigë 1972 m. 1972–1975 m.dirbo Akmenës miesto centrinëje ligoninëje chirurgu, 1975–1982 m.– Klaipëdos miesto ligoninës Neurochirurgijos skyriaus neurochi-rurgu, 1982–1983 m. – Palangos miesto sanatorijos „Þuvëdra“ vy-riausiojo gydytojo pavaduotoju gydymo reikalams, 1983–2003 m.– Palangos miesto sanatorijos „Þuvëdra“ vyriausiuoju gydytoju.2003 m. tapo individualios E. Vièo ámonës vadybininku. Nuo 2003 m.– Palangos miesto tarybos narys, Turizmo, sveikatos ir socialinësrûpybos komiteto pirmininkas.

Rimvydas Valatka. Þurnalistas, valstybës ir politikos veikëjas,1990 m. kovo 11 d. akto „Dël Lietuvos nepriklausomos valstybësatstatymo“ signataras. Gimë 1956 m. gruodþio 19 d. Rusijoje (Irkut-sko srities Irkutsko rajono Ðamankos kaime). Mokësi, gyvenoPalangoje. 1980 m. baigë Vilniaus valstybiná pedagoginá institutà,kur ásigijo istorijos mokytojo specialybæ. 1978–1987 m. dirbo Vil-niaus valstybiniame pedagoginiame institute laborantu, „Tarybiniopedagogo“ laikraðèio redaktoriumi, „Valstieèiø laikraðèio“, „Tie-sos“ laikraðèio korespondentu. 1989–1990 m. buvo „Gimtojo krað-to“ laikraðèio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1990–1991 m.– „Atgimimo“ laikraðèio vyriausiasis redaktorius. Dabar – dien-raðèio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, internetoportalo http://www.lrytas.lt redaktorius. Periodinëje ir kitoje spau-doje yra paskelbæs daug straipsniø ekonomikos, kultûros, politikosir kitomis temomis.

Stefa Veèerskytë, Daukðienë. Poetë. Gimë 1926 m. Monciðkë-se (dabar – Palangos teritorija). 1947 m. baigë Palangos gimnazijà,vëliau mokytojavo Kretingos apskrityje. 1948 m. suimta, kalintaIntos lageriuose, 1955 m. paleista ið kalëjimo. Po to gyveno Irkut-ske. 1957 m. gráþusi á Lietuvà, apsigyveno Palangoje, dirbo sanato-rijoje buhaltere. Viena ið Intoje parengtø rankraðtiniø poezijos anto-logijø autoriø. Savo kûrybà yra skelbusi periodikoje, antologijose„Benamiai“ (1989), „Tremtinio Lietuva“(1990). Iðleido eilëraðèiørinkiná „Keliuku palei kelià“ (1999). Paraðë atsiminimø (spaudojeskelbta jø iðtraukø).

Vytautas Venckus. Muzikologas, radijo laidø vedëjas, pedago-gas. Gimë 1922 m. geguþës 15 d. Skipsèiuose (Skuodo r.). Mirë1997 m. rudená Vilniuje. Palaidotas Palangoje.

Albina Vanda Vertulienë. Skulptorë. Gimë 1937 m. vasario 12 d.

(Nukelta á 72 p.)


72

(Atkelta ið 71 p.)


Skirvainiø k. (Betygalos sen., Raseiniø r.). Daugelá metø gyveno irkûrë Palangoje.

Julius Vertulis. Dailininkas (skulptorius). Gimë 1935 m. vasario16 d. Ðilutës r. 1957–1963 m. mokësi Valstybinio dailës institutoSkulptûros fakultete. Tuo pat metu dirbo Vilniaus lëliø teatre daili-ninku konstruktoriumi. Baigæs institutà, iki 1979 m. dirbo dailininkuKlaipëdos miesto kombinate „Dailë“ (gintaro ir metalo skyriuose)Parodose pradëjo dalyvauti 1962 m. 1966 m. tapo Lietuvos dailinin-kø sàjungos nariu. Daugiausia kûrë ið metalo ir gintaro. Jo darbøyra eksponuota ir Palangos gintaro muziejuje. Yra sukûræs nemaþaigintaro dirbiniø modeliams-etalonams. Jo skulptûros puoðia Kurðiønerijà, Palangà, Klaipëdà, Nidà, Priekulæ, Ðeduvà, nemaþai kitø Lietu-vos vietoviø. Daugelá metø gyveno ir kûrë Palangoje. Mirë 2005 m.

Vydûnas (tikr. Vilhelmas Storasta). Kultûros ir visuomenës vei-këjas, raðytojas, filosofas, muzikas. Gimë 1868 m. kovo 22 d.Jonaièiuose (Ðilutës r.). Mirë 1953 m. vasario 20 d. Detmolde(Vokietija). 1923 m. þiemà kelis mënesius mokytojavo Palangosprogimnazijoje.

Tamara Zaiceva. „Vakarinës Palangos“ periodinio laikraðèioákûrëja ir ilgametë redaktorë. Gyvena ir dirba Palangoje.

Pranas Þeimys. Inþinierius, visuomenës ir valstybës veikëjas,Tëvynës sàjungos narys, Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Ku-biliaus sekretorius-padëjëjas. Gimë 1957 m. vasario 5 d. Kretingosrajono Barzdþiø kaime. 1987 m. baigë Sankt-Peterburgo civilinësaviacijos universitetà, kur ásigijo skrydþiø valdymo inþinieriaus spe-cialybæ. Gyvena Palangoje. 1997–2007 m. buvo iðrinktas á Palan-gos miesto tarybà, keletà metø dirbo Palangos miesto meru.

Dainius Þelvys. Miðkø inþinierius, visuomenës veikëjas. Gimë1963 m. rugpjûèio 5 d. Gyvena Palangoje. 1986 m. baigë Lietuvosþemës ûkio akademijà, kur ásigijo miðkø inþinieriaus specialybæ.1997–2007 m. – Palangos miesto savivaldybës tarybos narys. Dir-ba Palangos botanikos parko vyriausiuoju specialistu miðkininku.Yra Lietuvos þmogaus teisiø gynimo asociacijos narys, nuo 1994 m.– Tëvynës sàjungos narys.

Jonas Þemaitis. Kariðkis (generolas), Lietuvos Laisvës Kovøsàjûdþio Tarybos Prezidiumo pirmininkas, talentingas karys ir áþval-gus valstybininkas, þymus partizanø ginkluotøjø pajëgø organiza-torius ir visos tautos pasiprieðinimo vadas. Gimë 1909 m. kovo15 d. Palangoje, Jono ir Petronëlës Þemaièiø ðeimoje. Kai JonasÞemaitis pradëjo lankyti mokyklà, jø ðeima jau gyveno Raseiniuo-se. 1926 m., baigæs ðeðias Raseiniø gimnazijos klases, jis ástojo áKauno karo mokyklà. 1929 m. baigë Kauno karo mokyklà. 1936–1938 m. studijavo Prancûzijos artilerijos mokykloje Fontainebleau.Gavæs kapitono laipsná, vadovavo Lietuvos kariuomenës 4-ojo arti-lerijos pulko mokomajai baterijai. 1941 m. pasitraukë ið tarnybos,atsisakæs bendradarbiauti su sovietine ir vokieèiø armijomis. Ið-ëjæs á atsargà, gyveno Kaune, vëliau – Ðiluvos valsèiaus Kiaulinin-kø kaime. 1945 m. tapo partizaninës Þebenkðties rinktinës ðtabovirðininku, 1947 m. – Jungtinës Kæstuèio apygardos (Raseiniøapskr.) vadu, 1948 m. ákûrë Jûros (Vakarø Lietuvos) partizanø sritá,tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime,sukûrus Lietuvos laisvës kovos sàjûdá, J. Þemaitis iðrinktas LLKSTarybos prezidiumo pirmininku. Ëjo Gynybos pajëgø vado parei-gas. Jam buvo suteiktas aukðèiausias – partizanø generolo laips-nis. 1951 m., iðtikus insultui, atsisakë ðiø pareigø. Slapstësi bun-keryje Jurbarko rajone (Ðimkaièiø miðke). 1953 m. geguþës 30 d.suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkø kalëjime, kur 1954 m. lapkri-

èio 26 d. buvo suðaudytas. Kapas neþinomas. 1997 m. apdovano-tas pirmojo laipsnio Vyèio kryþiumi (po mir ties). Jam suteiktaskario savanorio statusas.

Albertas Þulkus. Skulptorius, Lietuvos tautodailininkø sàjungosnarys, medþio droþëjas, aktyvus þemaièiø kultûros puoselëtojas.Gimë 1933 m. Telðiø apskrities Janapolës kaime. Baigë Telðiø tai-komosios dailës mokyklà. Nuo 1958 m. gyvena ir kuria Palangoje.

Vladas Þulkus. Mokslininkas (habil. m. dr.), istorikas, archeolo-gas, Klaipëdos universiteto rektorius, profesorius. Gimë, mokësiPalangoje. Pagrindinës tyrinëjimø kryptys: Baltijos regiono archeo-logija, Klaipëdos miesto archeologija ir istorija iki XVII a., VakarøLietuvos ir Þemaitijos archeologija, povandeninë archeologija. Ke-letà metø tyrinëjo Palangà, jos senàsias gyvenvietes. Daugelio kny-gø apie Þemaitijos, taip pat ir Palangos, istorijà autorius ir bendra-autorius. Gyvena Klaipëdoje.

Antanas Þvinklys. Gimë 1912 m. spalio 27 d. Mosëdyje (Skuo-do r.). Baigë Skuodo gimnazijà ir Telðiø kunigø seminarijà. 1939 m.birþelio 3 d. áðventintas kunigu. Pastoraciná darbà dirbo Pikeliuose,Palangoje, Þvingiuose, Ðilalëje, Vaitimënuose. Gyvendamas Vo-kietijoje aptarnavo lietuvius ir latvius katalikus, dirbo kapelionustovyklose. Nuo 1950 m. gyveno JAV, dirbo lietuviø parapijose Èi-kagoje, East St. Louis, amerikieèiø parapijose. 1974 m. paskirtasÐv. Jeronimo, Wonewoc ir Ðv. Teresës parapijos par. Union Centerklebonu. Gyveno Wonewoce, Wis.

Literatûra:1. Visuotinë lietuviø enciklopedija. t. 1–10. - Vilnius, 2001–2007.472. Bronius Barauskas. Palanga. Ðimtmeèiø epizodai. - Palanga, 1983–1984.

Maðinraðtis.3. Interneto leidinys „Lietuviðkas þodis“ http://www.spaudos.lt.4. Interneto leidinys „Þemaitija“ http://www.samogit.lt.5. Interneto leidinys „Kretingos rajono savivaldybës Motiejaus Valanèiaus

vieðoji biblioteka. Interneto prieiga http://www.kretvb.lt.

Paminklas generolui Jonui Þemaièiui Palangos miesto centre, Vytautogatvëje, prieðais klebonijà. Skulptorius Jonas Jagëla. Danutës Mukienësnuotrauka

Documents

62–72 / Donatas Mingėla. Iškilūs Palangos krašto žmonės