Embed Size (px)
DESCRIPTION
Knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės ir idėjos“ apžvelgiamas universiteto kelias nuo 1922 m. – aukštųjų kursų raida, universiteto įkūrimas, uždarymo aplinkybės, idėjų tąsa išeivijoje, pasibaigusi atkūrimu 1989 m. Kaune, dabarties universiteto realijos. Tai – iliustratyvus pasakojimas apie laisvą universitetą, kuriame ugdosi laisvas žmogus.
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Kaunas, 2008
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASA t m i n t i s , ž m o n ė s i r i d ė j o s
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
4
ISBN 978-9955-12-225-8
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2008
UDK 378.4(474.5)(091) Vi322
Leidinyje panaudotos Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus, Lietuvių išeivijos instituto, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto; taip pat Algirdo Avižienio, Ritos Bajorinaitės-Daugelienės, Andriaus Būdos, Deimos Stepo-navičiūtės, Mariaus Tavoro, Vijolės Višomirskytės asmeninių archyvų; Astos Ambrasaitės, Linos Auškalnienės, Mindaugo Kavaliausko, Henriko Kudirkos, Jono Petronio, Vlado Urbo-no, Alvydo Vaitkevičiaus ir Aušros Vinciūnienės nuotraukos. Leidinio dizainerė: Birutė Mockutė.
5 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
007 | Laisvos Lietuvos laisvas universitetas
009 | Aukštieji kursai – universiteto pirmtakas
03 | Lietuvos universiteto Kaune pradžia
023 | VDU nepriklausomoje Lietuvoje
057 | Veiklos saulėlydis ir universiteto uždarymas
063 | Atkurtas susitelkus
065 | Universitetas egzilyje
07 | Liberalios minties atgimimas
079 | Pirmieji atkurto universiteto žingsniai
07 | VDU – atviras pasauliui, idėjoms, žmogui
09 | Savasties beieškant
33 | Universiteto darbai ir dienos
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
6
7 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
L A I S V O S L I E T U V O S L A I S V A S U N I V E R S I T E T A S
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
8
9 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
U N I V E R S I T E T O P I R M T A K A S
Aukštųjų kursų lektoriai 1921 m. rudenį.Aukštųjų kursų iniciatorius prof. Zigmas Žemaitis.{
Universitetas įprasmina tautos pažangą, tobulėjimą, laisvą kūrybinę mintį. Be jo negali sėkmingai gyvuoti tautos ir valstybės.
1918 m. vasario 16 d. lietuvių tautai paskelbus politinę nepriklausomybę ir pradėjus kurti savo valstybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1919 m. Lietuvai praradus istorinę sostinę Vilnių, beveik dvidešimčiai metų svarbiausiu valstybės po-litiniu, ekonominiu bei kultūriniu centru tapo Kaunas. Čia 1920 m. sausio 27 d. Lietuvos inteligentai savo iniciatyva atidarė Aukštuosius kursus.
Nepriklausomos Lietuvos švietimo ministrui Juozui Tūbeliui nepatvirti-nus gana brangaus Aukštųjų kursų projekto, jo entuziastams teko kliautis vien savo bei visuomenės jėgomis. Siekdami suteikti teisinį pagrindą aukštosios mokyklos kūrimui ir geriau suorganizuoti visuomenės paramą, inteligentai Kaune įkūrė Aukštųjų mokslų draugiją. Draugija kreipėsi į visuomenę, kviesdama pritarti Aukštųjų kursų steigimo sumanymui ir juos remti aukomis.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
10
Visuomenei reikalaujant, švietimo ministras 1919 m. gruodžio 27 d. pa-tvirtino Aukštųjų kursų įstatus. Pagal juos kursai buvo kvalifikuoti kaipAukštųjų mokslų draugijos įsteigta mokymo ir mokslo įstaiga, kurią turėjo prižiūrėti Švietimo ministerija. Aukštuosiuose kursuose veikė 6 skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisių, Gamtos, Fizikos-matematikos, Medicinos ir Technikos. Pirmuoju Aukštųjų kursų vadovu tapo vienas pagrindinių iniciatorių, matematikos profesorius Zigmas Žemaitis.
Iškilmingas Aukštųjų kursų, surinkusių net 522 klausytojus, atidarymas įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijos salėje (dabar priklausan-čioje Maironio gimnazijai). Nors atlyginimas kursuose buvo simbolinis, paskaitas studentams skaitė iškiliausi tarpukario Lietuvos intelektualai: Mykolas Biržiška, Vincas Čepinskis, Pranas Dovydaitis, Juozas Eretas, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Vladas Lašas, Pranas Mažylis, Stasys Šalkauskis ir kiti.
Pusiau visuomenės lėšomis veikę Aukštieji kursai negalėjo ilgai tenkinti augančių šalies ir visuomenės poreikių. Kursų dėstytojai ir studentai nuo-lat kėlė universiteto įkūrimo klausimą. 1920 m. rudenį buvo parengtas aukštosios mokyklos statuto projektas, nulėmęs būsimo universiteto struktūrą.
Aukštieji kursai žymi pačią universiteto kūrimosi pradžią – čia susitelkė svarbiausios būsimo universiteto mokslinės pajėgos, kursų klausytojai tapo universiteto studentais, kūrėsi naujos katedros. Universitetas iš pradžių veikė Aukštųjų kursų patalpose, naudojosi jų kabinetais, laboratorijomis, biblioteka.
Buvę Aukštieji kursai, dabar – Maironio gimnazija.}
11 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
12
13 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Lietuvos universiteto Kaune įsteigimo aktas. Ministrų kabineto protokolas, pasi-rašytas Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko.
Publikuota Prano Čepėno knygoje „Lietuvos universitetas 1579-1803-1922“. Chicago, 1972 m.
{
L I E T U V O S U N I V E R S I T E T O K A U N E
1922 m. vasario 16 d., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas Kaune.
Nuo pat pirmųjų savo veiklos metų universitete skleidėsi laisva akademinė mintis, čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Šiuos išskirtinius bruožus universitetas įgavo dėl susidariusio istorinio konteksto: Lietuvos universitetą Kaune lietuvių švie-suomenė įsteigė siekdama išsaugoti savą mokslo ir kultūros židinį.
Ministrų kabineto sprendimu 1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas laikinai, iki Steigiamasis Seimas priims universiteto statutą, turėjo vadovautis Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. pri-imtu Vilniaus universiteto statutu.
| 14
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
15 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona (antras iš kairės) universi-teto 10-ies metų sukakties minėjime.Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai.Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai Linksmakalnyje.Lietuvos universiteto Kaune skaitykla, 1928 m.Vaizdas į Linksmakalnį nuo Nemuno pakrantės. Vytauto Didžiojo universiteto I–ieji rūmai.
{
Aukštųjų kursų vadovybė Lietuvos universiteto statuto projektą Švieti-mo ministerijai buvo įteikusi jau 1920 m. rudenį. Pakoreguotas jis buvo siunčiamas peržiūrėti Ministrų kabinetui, vėliau pateiktas susipažinti Stei-giamojo Seimo Švietimo komisijai. Steigiamasis Seimas statuto projektą vienbalsiai patvirtino 1922 m. kovo 24 d.
Universiteto statutas įsigaliojo nuo 1922 m. rugsėjo mėnesio. Vadovaujan-tis juo, pradėjo veikti 6 fakultetai: Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Technikos, Teisių ir Teologijos-filosofijos.
1927 m. vienas didžiausių tuometiniame universitete Teologijos-filosofijosfakultetas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkor-datą. Fakultetas įgijo pontifikatines teises, juridinę nepriklausomybę nuoLietuvos valdžios institucijų ir gavo teisę teikti mokslo laipsnius.
Nuo pat savo veiklos pradžios Lietuvos universitetas Kaune buvo savaran-kiška, veržli aukštoji mokykla. Statutas suteikė universitetui labai didelę autonomiją. Visos universiteto ir jo fakultetų valdymo institucijos galėjo veikti laisvai ir visiškai savarankiškai. Nors pagal statutą universitetas buvo Lietuvos valstybės autonominė įstaiga, pavaldi Švietimo ministerijai, ši priklausomybė buvo tik formali (vien nuo biudžeto).
1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, norėta susieti universitetą su šia iškilia istorine asmenybe.
Birželio 7 d. buvo patvirtintas naujas universiteto statutas. Atskiru įsa-kymu Vyriausybė suteikė Lietuvos universitetui Kaune Vytauto Didžiojo universiteto vardą.
Lietuvos universiteto vardo įstatymas, 1930 m. birželio 7 d.Iš „Vytauto Didžiojo universiteto įstatymų“. Kaunas, 1934 m.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
16
}
17 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
18
19 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Universiteto valdyme dalyvavo kelios institucijos. Universiteto taryba, kurią sudarė garbės profesoriai, fakultetų profesoriai, docentai ir kai kurie privatdocentai, sprendė svarbiausius universiteto klausimus, rinko pre-zidiumo narius: rektorių, prorektorių, sekretorių. Senatas – universiteto vykdomoji institucija, sudaryta iš rektoriaus, prorektoriaus, sekretoriaus ir fakultetų dekanų, – tvirtino universiteto pajamų ir išlaidų projektą, spren-dė pašalinimo iš universiteto klausytojų sąrašo ir kt. klausimus. Universi-teto rektorius atstovavo universitetui, pirmininkavo Senatui ir Universi-teto tarybai, vykdė jos ir Senato nutarimus ir kartu su Ūkio tarnyba valdė bei tvarkė bendrąjį universiteto turtą.
Pagal statutą universiteto fakultetai turėjo teisę autonomiškai tvarkytis, galėjo savarankiškai spręsti personalo ir studentų klausimus, steigti naujus padalinius, teikti mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus. Fakul-teto reguliaminą priimti ir keisti galėjo tik fakulteto taryba. Universiteto taryba turėjo teisę keisti fakulteto tarybos nutarimus tiktai ūkio ir admi-nistracijos klausimais.
Specifiniams universiteto veiklos klausimams spręsti iš visų fakultetųatstovų buvo sudaromos nuolatinės universiteto komisijos. Baigiantis de-šimtiesiems universiteto gyvavimo metams, čia veikė Reguliamino komi-sija, Universiteto teismas, Tarptautinio intelektualinio bendradarbiavimo komisija, Bibliotekos komisija ir Akademinė ligonių kasa.
VDU studentai paskaitų metu, 1937 m.Prie Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmų Linksma-kalnyje, 1937 m.
{
{„Šių metų Lietuvos Nepriklausomybės šventė vasario 16 d. pasižymėjo ypatingu būdu. Tą dieną buvo atidarytas Kaune pir-masis valstybinis Lietuvos universitetas. Tokį įvykį kitos tautos bei valstybės būtų pažymėjusios didžiausiomis iškilmėmis. (...)
{
Iš Zigmo Žemaičio straipsnio „Iš Lietuvos universiteto istorijos“. „Atspindžiai“, 1922 m. liepos mėn.
| 20
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
}Pas mus nieko panašaus nebuvo. Univer-sitetas buvo atidarytas kukliai, be ypatingo triukšmo. Susirinko gražiai remontuotoj buvusios Komercijos mokyklos salėje daug visuomenės veikėjų, įvairių organizacijų at-stovų, daug jaunuomenės. Atvykęs Prezi-dentas A. Stulginskis drauge su Ministeriu Pirmininku E. Galvanausku ir Švietimo Ministeriu prof. Juodakiu atidarė Univer-sitetą, einant Vilniaus Universiteto statutu, Valstybės Tarybos patvirtintuoju dar 1918 m. gruodžio 5 d.“
{
21 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
22
PROF. DR. BLAŽIEJUS ČĖSNYSUniversiteto prorektorius
PROF. INŽ. KAZYS VASILIAUSKASTechnikos fakulteto dekanas
PROF. PETRAS RAUDONIKISUniversiteto sekretorius
PROF. VINCAS ČEPINSKISVytauto Didžiojo universiteto rektorius
PROF. PETRAS LEONASTeisių fakulteto dekanas
PROF. VLADAS LAŠASMedicinos fakulteto dekanas
PROF. VINCAS KRĖVĖ-MICKEVIČIUSHumanitarinių mokslų fakulteto dekanas
PROF. ZIGMAS ŽEMAITISMatematikos-gamtos fakulteto dekanas
PROF. DR. POVILAS JAKUBĖNASEvangelikų teologijos fakulteto dekanas
PROF. DR. PRANAS KURAITISTeologijos-filologijos fakulteto dekanas
23 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Vytauto Didžiojo universiteto Senatas, 1930 m. {
Vytauto Didžiojo universitetas, tarpukariu buvusi vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapo gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.
Čia studijavo bei dėstė dauguma aukščiausių to meto Lietuvos parei-gūnų, žymių valstybės veikėjų. Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona taip pat kurį laiką buvo Humanitarinių mokslų fakulteto do-centas. Paskaitas universitete skaitė Lietuvos ir užsienio intelektualai. Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Mykolas Römeris, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Levas Karsavinas, Stasys Šalkauskis, Tadas Ivanauskas, Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis – tai tik keletas garsių, Lietuvos visuomenės istorijoje gerai žinomų pavardžių.
V D U N E P R I K L A U S O M O J E
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
24
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
TECHNIKOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
MEDICINOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
25 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
{
Per du tarpukario dešimtmečius universitetui vadovavo septyni rektoriai. Iki 1940-tųjų septyni universiteto fakultetai parengė 3790 absolventų, nusipelniusių valstybės stiprinimui, jos kultūros raidai.
Iš žymiausių Kaune tuo metu studijavusių jaunųjų lietuvių inteligentų galima paminėti istorikus Adolfą Šapoką, Zenoną Ivinskį, Joną Jakštą, Vincą Trumpą, Joną Puziną, filosofus Antaną Maceiną, Juozą Girnių, ekonomistus bei teisininkus Domą Cesevičių, Konstantiną Račkauską, Vladą Jurgutį.
Čia savo kūrybinį kelią pradėjo XX amžiaus vidurio bei vėlesnių dešimt-mečių lietuvių literatūros klasikai – Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžio-nis, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Boruta, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Henrikas Nagys, Juozas Grušas, Antanas Škėma, Vytautas Mačernis, Henrikas Radauskas ir kiti.
Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų profesoriai, 1930 m.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
26
MATEMATIKOS-GAMTOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
TEOLOGIJOS-FILOSOFIJOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
{Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų profesoriai, 1930 m.
27 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
EVANGELIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
TEISIŲ FAKULTETO PROFESORIAI • 1930
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
28
Publikuota laikraštyje „Studentų dienos“. 1938 m., nr. 11, 5 psl.
Publikuota knygoje „Vytauto Didžiojo uni-versitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927. II. 16 – 1932. IX. 1) apyskaita“.Kaunas, 1933 m.
{
{
29 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
30
„Šiame fakultete studijuoti lengva: nėra jokių suvaržymų. Iš viso reikia išlaikyti apie 25 egzaminus. Norįs gali visus išlaikyti per paskutinius metus.“
Publikuota laikraštyje „Studentų dienos“. 1937 m., nr. 5.
31 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
„Šiame fakultete studijuoti lengva: nėra jokių suvaržymų. Iš viso reikia išlaikyti apie 25 egzaminus. Norįs gali visus išlaikyti per paskutinius metus.“25
| 32
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
33 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Tarpukariu Kaune įkurtas universitetas buvo unikalus savo laisva dvasia, gyvu, betarpišku profesūros ir studentų bendravimu, aktyviu ir įdomiu visuomeniniu gyvenimu, puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu.
1922 m. įkūrus universitetą jame studijavo 1168 studentai, dirbo 102 dės-tytojai. Akademinė bendruomenė sparčiai gausėjo ir 1931 m. čia jau buvo 4475 studentai, dirbo 220 dėstytojų.
Universitetas laikėsi liberalios studijų politikos. Pavyzdžiui, Humanitari-nių mokslų fakultete per ketverius metus reikėjo išlaikyti 25 egzaminus, kurių laiką studentai pasirinkdavo patys. Jei norėdavo, visus egzaminus studentai galėdavo išlaikyti per paskutiniuosius metus.
Akademiniais ir ekonominiais studentų reikalais rūpinosi Studentų at-stovybė, įkurta 1925 m. Ji būdavo renkama kiekvienais metais, pasibaigus rudens semestro registracijai. Šimtui studentų tekdavo vienas atstovas. Prie atstovybės veikė Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas, Studentų skaitykla, Universiteto choras, taip pat buvo leidžiamas dvisavaitinis laikraštis „Lietuvos studentas“. Studentų atstovybė palaikė ryšius su įvairių užsienio šalių studentais.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
34
Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos fakultetinės, regioni-nės, taip pat ir ideologiniu pagrindu suburtos korporacijos – ateitinin-kai, neolituanai, varpininkai ir kitos. Studentai mieste organizavo valsty-bines ir studentiškas šventes, rengė įvairias akcijas. Jau nuo 1927 m. viena svarbiausių studentiškų švenčių tapo universiteto įkūrimo sukaktuvės, kurios buvo minimos vasario 16 d. išvakarėse.
Studentija mėgo ir kultūrinius renginius. Universiteto studentai pirmieji išgarsino lietuvių literatūros avangardistus – keturvėjininkus, 1927 m. gruodžio 10 d. surengę jų literatūrinį teismą. Studentų humanitarų drau-gija gyrė ir palaikė „Keturių vėjų“ pastangas kurti gyvą, temperamentingą grožinę literatūrą.
Universiteto profesoriai siekė lavinti ne tik savo studentus, bet ir plates-niąją visuomenę. Buvo skaitomos viešos paskaitos, miestiečiai galėjo lais-vai lankytis studentų auditorijose.
Labai svarbi buvo ir universiteto biblioteka su vis gausėjančiais fondais. 1927 m. bibliotekos skaityklose apsilankė daugiau nei 30 tūkstančių lan-kytojų.
35 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
36
Studentai biologai prie prof. Tado Ivanausko (sėdi centre) namelio, 1939 m.
Geologijos praktikos darbai Papilėje, 1938 m.
{ {
37 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Rašytojo Kazio Binkio susitikimas su VDU studentais Anykščiuose, ~1937 m.
Prof. Jono Vabalo Gudaičio paskaitoje, 1935 m.
{ {
Iš A. Pakalniškio„Studento dienoraščio“. Chicago, 1978 m.
{
}{
| 38
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
39 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 40
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
VDU studentų akademinio gyvenimo ir laisvalaikio akimirkos, ~1935–1937 m.
}
41 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Iš O. Maksimaitienės „Atsiminimų“. Vilnius, 1996 m.
„O kiek išvykų laukdavo atėjus pavasariui! Labiausiai mėgstamos buvo gražiosios Jiesios pakrantės, statūs miškingi krantai, žalios aikštelės. Kai kada garlaiviu nuplaukdavome į Kulautuvą ar kurią kitą vietovę.“
{„„O kiek iO kiek iO kiek iO kiek iO kiek iO kiek i
{
| 42
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
43 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
44
VDU studentų ekskursijos po Lietuvą, 1937 m.
{
45 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
46
VDU akademinio gyvenimo akimirkos,1934-1937 m.
{
47 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
48
VDU studentų dokumentai,1933-1937 m.
{
49 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
50
51 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
U N I V E R S I T E T O
10-mečio proga
Publikuoti knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų
(1927 II 16 -1932 IX 1) apyskaita“. Kaunas, 1933 m.
{
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
52
53 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
54
Iš Valstybės muzikos mokyklos sveikinimo.
}
55 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
56
57 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, įteiktas 1944 m. vasario 10 d., pasirašy-tas rektoriaus prof. Julijono Gravrogko ir Technologijos fakulteto dekano doc. Adolfo Damušio.
{
V E I K L O S S A U L Ė L Y D I S I R U N I V E R S I T E T O
Permainos šalies politikoje, o kiek vėliau ir XX amžiaus vidurio okupacijos pasiglemžė Lietuvos nepriklausomybę, suardė natūralią mokslo bei kultū-ros raidą. Tai skaudžiai palietė ir Vytauto Didžiojo universitetą.
1930 m. patvirtinus statutą, Vytauto Didžiojo universitete daug kas pa-sikeitė. Universitetas prarado laisvę savarankiškai tvarkytis, labai susiau-rintos Universiteto tarybos bei fakultetų tarybų teisės, gerokai sumažintas atskirų fakultetų katedrų skaičius; universiteto rektorių ir prorektorių, profesorius ir docentus, Senatui pasiūlius, dabar jau tvirtino ar atleisdavo Lietuvos Respublikos Prezidentas.
1937 m. lapkričio 17 d. patvirtintas naujas statutas, kuris įteisino kone visišką universiteto autonomijos praradimą ir didelę priklausomybę nuo švietimo ministro. Ministras įgavo teisę tvirtinti ir skirti fakultetų deka-nus, tvirtinti jaunesnįjį mokslo personalą, Respublikos Prezidentui pateik-ti tvirtinti bei skirti universiteto rektorių. Tokia situacija išliko iki 1940 m.
| 58
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
59 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Pagal 1939 m. spalio 10 d. sutartį su SSRS, Lietuvai atgavus Vilnių, Lie-tuvos Vyriausybė ir visuomenė susirūpino Vilniaus universiteto atkūrimu. Vilniaus universitetas pradėjo dirbti 1940 m. sausio pradžioje. Į jį buvo perkelti VDU Humanitarinių mokslų, Teisių fakultetai, o nuo 1940 m. rudens ir Matematikos-gamtos fakultetas.
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo uždarytas Teologi-jos-filosofijos fakultetas. Kaune liko tik trys fakultetai – Statybos, Tech-nologijos ir Medicinos. Rugpjūčio 21 d. Vytauto Didžiojo universitetas buvo pavadintas Kauno universitetu. Buvo sustabdyta visų studentiškų korporacijų ir sąjungų („Ateities“, „Grandies“ ir kitų) veikla. Tačiau VDU studentai neišsiskirstė, aktyviai veikė pogrindyje ir buvo vieni iš 1941 m. Sukilimo prieš okupacinę valdžią organizatorių bei dalyvių. Keletas VDU studentų sukilime žuvo.
1941 m. Laikinoji Vyriausybė grąžino senąjį universiteto pavadinimą. Universitete veikė Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Me-dicinos fakultetai. 1943 m. nacistinės Vokietijos įsakymu universitetas buvo uždarytas.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
60
1 9 2 2
1 9 5 0
61 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VDU savo veiklą atnaujino 1944 m. rugpjūtį, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Nuo 1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas vėl buvo pavadin-tas Kauno universitetu. Aktyvūs VDU studentai įsijungė į Lietuvos pasi-priešinimo sovietinei okupacijai organizacijas, daugelis – vadovaujančiose grandyse.
Nuo 1950-ųjų sovietų valdžios sprendimu iki 1989-ųjų beveik keturias-dešimt metų tarpukariu Kaune veikusi aukštoji mokykla buvo uždaryta, o sovietmečiu kai kurie jos fakultetai davė pradžią dabartinėms aukšto-sioms mokykloms: Kauno technologijos universitetui, Kauno medicinos universitetui, Lietuvos žemės ūkio universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai.
Lietuvai praradus nepriklausomybę ir uždarius Vytauto Didžiojo univer-sitetą, akademinė tradicija išliko ir ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje.
A T K U R T A S S U S I T E L K U S
| 64
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
65 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
U N I V E R S I T E T A S
Sovietų valdžiai palaipsniui naikinant Vytauto Didžiojo universiteto tra-diciją, Kaunas sąmoningai buvo daromas uždaru pramonės, technologijų, medicinos ir žemės ūkio mokslų centru Lietuvoje. Humanitarinių ir socia-linių mokslų, atlikusių tautos atminties ir universiteto tradicijų saugotojų vaidmenį, buvo atsisakyta.
Buvusio VDU pėdsakai ilgainiui dingo sovietinės kasdienybės dulkėse. Tik vienas kitas Lietuvos aukštųjų mokyklų profesorius kartais primindavo laisvos Lietuvos laisvą universitetą.
VDU tradicijos gyvastį pratęsė lietuvių išeivija. Didesnė akademinio Lietuvos sluoksnio dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir ar-tėjant sovietų kariuomenei pasitraukė į Vakarus. Net karo nusiaubtoje Vokietijoje VDU profesoriai kartu su estais ir latviais sugebėjo įsteigti nepriklausomą Pabaltijo universitetą Pineberge prie Hamburgo. Čia su-sibūrė daugelis karo nualintų, bet akademinės ištikimybės vedinų VDU profesorių ir studentų. Universitetas atspindėjo karo pabėgėlių stovyklose rusenusią viltį greitai sugrįžti į laisvą Lietuvą ir siekį atkurti sovietų už-darytą Alma Mater.
VDU tradiciją palaikė ir savanoriškos jaunimo bei studentų draugijos: akademiniai skautai, ateitininkai, naujai susibūrę „Šviesos“ nariai.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
66
67 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Pabaltijo universiteto simbolika.{
Ilgainiui, didėjant atskirčiai tarp komunistinių Rytų ir Vakarų, blėso greito sugrįžimo į Lietuvą viltys, tačiau išeivijos šviesuomenė niekad neužmiršo įsipareigojimo saugoti kilnią akademinę tradiciją.
Po 1950 m. JAV susibūrus didžiausioms intelektualinėms išeivijos pajė-goms, išsiplėtė organizuota akademinė draugijų veikla. Lituanistika buvo vystoma Pensilvanijos universitete, Čikagoje įkurtas Lituanistikos insti-tutas, Lietuvių profesorių sąjunga, Lietuvių studentų sąjunga, vis aktyviau veikė kitos studentų korporacijos: „Vytis“, Akademinių skaučių draugovė, Filisterių skautų sąjunga, studentai ateitininkai, „Neo-Lituania“, korpo-racijos „Plienas“ ir „Jūra“. Susikūrė Studentų „Santara“, vėliau įsiliejusi į „Santaros-Šviesos“ federaciją.
Formavosi savitas virtualus universitetas, kurio idėja siejosi su VDU tra-dicija. Senieji VDU profesoriai (Vaclovas Biržiška, Ignas Končius, Stasys Kolupaila ir kiti) buvo dažni išeivijos studentų organizacijų svečiai ir garbės nariai. Jų prisiminimai apie prieškario universitetą žadino ateities viltis ir formavo vizijas.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
68
Pabaltijo universiteto fakultetų emblemos.}
Išeivijoje buvo ir daugiau VDU atminties saugotojų. Savitomis univer-siteto idėjos puoselėtojomis tapo VDU absolventų sukurtos profesinės organizacijos. Jas steigė inžinieriai-architektai, gydytojai, istorikai, teisi-ninkai. Išeivijos intelektualinėje veikloje ryškų pėdsaką paliko Lietuvių katalikų mokslų akademija, kuri tęsė VDU Teologijos-filosofijos fakultetotradiciją.
Akademinės veiklos kryptys atspindėtos periodiniuose ir tęstiniuose lei-diniuose, kurie buvo leidžiami Vakarų Europoje ir JAV: Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir Lituanistikos instituto suvažiavimų darbai, tarpdis-ciplininis žurnalas anglų kalba „Lituanus“, intelektualiniai žurnalai „Ai-dai“, „Metmenys“, „Mūsų Vytis“. VDU istorija, jo savastis ir likimas buvo nuolatinio intelektualinio rūpesčio centre.
Padvelkus permainų vėjams Sovietų Sąjungoje ir iš naujo bundant Lietu-vos laisvės viltims, ypatingą reikšmę įgijo Mokslo ir kūrybos simpoziumai, kurie buvo inicijuoti vieno iš Akademinio skautų sąjūdžio lyderių, Kali-fornijos universiteto profesoriaus Algirdo Avižienio. Būtent šie simpo-ziumai, siekę viso pasaulio lietuvių akademikų ir intelektualų sutelkimo, brandino VDU atkūrimo, jo būsimo pavidalo ir misijos idėjas.
Mokslo ir kūrybos simpoziumas suvienijo irstančios geležinės uždangos atskirtus mokslininkus. VI-ajame simpoziume, vykusiame Čikagoje 1989 m. lapkričio 22–26 d., buvo išrinkti 48 VDU Atkuriamojo senato nariai, gyvenę užsienyje.
69 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
70
71 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
L I B E R A L I O S M I N T I E S
1944 m. sovietų okupacija atskyrė Lietuvoje likusią ir į egzilį patekusią VDU bendruomenę. Išeivijos mokslininkų ir absolventų ryšiai su kole-gomis tėvynėje pradėjo atgyti maždaug po 20–ies metų, kai mokslinių mainų programos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos sudarė sąlygas susipažinti su lietuvių akademiniu gyvenimu kitoje pusėje.
Vakaruose dėmesys okupuotos Lietuvos mokslui ir studijoms ypač pa-gyvėjo prasidėjus „perestroikai“. 1985 m. lapkritį Čikagoje vykusiame V–jame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuriame buvo perskaityta daugiau nei 240 pranešimų, net trys plenarinės sesijos buvo skirtos bendradarbiavimo su Lietuva temai. Diskusijose dėmesio sulaukė ir humanitarinių studijų Kaune atkūrimo perspektyvos.
1988 m. birželio mėn. pabaigoje, netrukus po Sąjūdžio įsteigimo, Kalifor-nijos universiteto profesorius Algirdas Avižienis atvyko į Vilnių, kur su-sitiko su Sąjūdžio nariais prof. Vytautu Landsbergiu, prof. Vytautu Statu-levičiumi ir kitais, su kuriais aptarė Kaune gimstančias Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo idėjas.
Kaune šios idėjos pasiekė viešumą, kai 1988 m. liepos 29 d. dienraštis „Kauno tiesa“ išspausdino Alfredo Smailio straipsnį „Atkurkime Vytauto Didžiojo universitetą“. Straipsnis susilaukė daugybės palankių bei nepa-lankių atsiliepimų.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
72
73 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Universiteto atkūrimo idėją ypač aktyviai rėmė Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, tų pačių metų rugsėjo 14 d. Kauno Politechnikos insti-tuto (KPI) Statybos fakulteto aktų salėje surengęs viešą forumą, kuriame dalyvavo žymūs Lietuvos mokslininkai ir Liaudies švietimo ministerijos bei Lietuvos komunistų partijos (LKP) miesto komiteto atstovai. VDU atkūrimui pritarė dauguma dalyvių.
1988 m. spalio 22 d. Liaudies švietimo ministerija sudarė valstybinę komisiją, vadovaujamą Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Jono Kubi-liaus, kuri rekomendavo „sparčiai plėsti Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Kauno vakarinį fakultetą, iš kurio vėliau išaugs Kauno uni-versitetas“. Gruodžio 27 d. ministerija pritarė šiam siūlymui, tačiau Kauno akademinės visuomenės ir sąjūdiečių jis netenkino.
1989 m. pradžioje susibūrusi iniciatyvinė grupė paskelbė VDU Atkūrimo tarybos rinkimus, kurie įvyko kovo 30 d. Juose dalyvavo 120 Kauno aukštų-jų mokyklų bei mokslo institutų profesorių ir mokslo daktarų, kurie išrinko 30 Atkūrimo tarybos narių ir 16 garbės narių (žr. sąrašus 94–95 psl.). Tary-bos pirmininku buvo išrinktas prof. Jurgis Vilemas, sekretore – doc. Joana Misevičienė.
Lygiagrečiai su Atkūrimo tarybos formavimu, VDU atkūrimo darbus tęsė ir „Aukuro“ klubas. 1989 m. balandžio 26–28 d. tuo metu LKP Politinio švietimo (dabar – VDU centriniuose) rūmuose surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kau-no universitetas“, kuriai pirmininkavo prof. A. Avižienis, buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo aktas. Tai buvo pirmasis bendras Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų žingsnis.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
74
Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje dalyvavo 272 asmenys, iš kurių 20 buvo atvykusių iš JAV, Kanados, Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos.
Konferencijos dalyviai išrinko Centro valdybą, kuri davė pradžią VDU Atkuriamajam senatui. Į valdybą išrinkti Valdas Adamkus, A. Avižienis, Liucija Baškauskaitė, Rimas Kalvaitis, Bronius Vaškelis, Dalia Katiliūtė (visi iš JAV), Romas Vaštokas (Kanada), Vaidotas Antanaitis, Kazimieras Antanavičius, Vitas Areška, Antanas Buračas, Gediminas Kostkevičius, V. Statulevičius, Krescencijus Stoškus ir J. Vilemas (visi iš Lietuvos). Valdyba direktoriais išrinko prof. A. Avižienį ir prof. V. Statulevičių, vicedirekto-riais – L. Baškauskaitę ir G. Kostkevičių.
VDU Atkūrimo aktu buvo įsteigtas Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, kurio tikslas buvo remti universiteto atkūrimą, užmegz-ti ir palaikyti ryšius su išeivijoje gyvenančiais lietuviais mokslininkais. Pirmasis Pasaulio lietuvių mokslo, kultūros ir švietimo centro laimėjimas buvo JAV lietuvių bendruomenės 15 tūkstančių JAV dolerių dovana, skirta kompiuterių, dauginimo mašinų ir ryšių priemonių įsigijimui. Šią įrangą 1989 m. rugpjūtį į Kauną atsivežė prof. A. Avižienis.
VDU Atkūrimo aktas buvo reali dviejų atskirai veikusių iniciatyvinių grupių jungtis, lėmusi tolimesnį Lietuvos ir išeivijos mokslininkų bendra-darbiavimą.
Po VDU Atkūrimo akto paskelbimo organizacinius darbus tęsė Atkūrimo taryba. 1989 m. liepos 4 d. LTSR Aukščiausios tarybos sesijoje buvo pri-imtas įstatymas dėl VDU atkūrimo, o liepos 10 d. Ministrų taryba įregis-travo VDU laikinąjį statutą. Atkūrimo taryba VDU rektoriumi paskyrė prof. J. Vilemą, o jo pavaduotoju – doc. Antaną Karoblį.
75 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 76
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
Iš A. Smailio straipsnio „Atkurkime Kauno universitetą“. „Kauno tiesa“, 1988 m. lapkričio 29 d.
„ Prisiminkime, jog vienas pagrindinių universitetinių miestų bruožų – didesnis intelektualinis ir kultūrinis to miesto gyventojų išsilaisvinimas, neabejotinai reikšmingas ir periferinėms zonoms. Mūsų sąmonėje nau-jo universiteto sukūrimas paprastai siejasi su istorinėmis tradicijomis, aukštųjų mo-kyklų egzistavimu. Tiesa, mūsų mieste tos tradicijos nėra itin didelės, tačiau ir jų egzistavimo nuneigti negalima“.
{
77 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
78
79 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
{ Atkūrimo tarybos nariai pirmųjų mokslo metų atidarymo metu, 1989 m.Pirmųjų mokslo metų atidarymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, 1989 m.
1989 m. liepos 6 d. būsimieji VDU studentai laikė stojamuosius egzami-nus. Iš 805 norinčiųjų į universitetą buvo priimti 177 pirmakursiai. 1989 m. rugsėjo 1 d. iškilmingu posėdžiu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pradėti pirmieji atkurtojo VDU mokslo metai.
VDU tapo pirmąja autonomiška aukštąja mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Universitetui teko atsikurti iš naujo – jis neatgavo nė vieno pastato ir nė vienos knygos, turėtos prieš uždarymą; paskaitos vyko trijuose išnuomotuose pastatuose.
1989 m. lapkričio 22–26 d. VI-ajame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje ir gruodžio 27 d. Kaune buvo išrinkta aukščiausia universiteto institucija – Atkuriamasis senatas, kurį sudarė 49 Lietuvos ir 49 išeivijos mokslininkai, palaikę VDU atkūrimo idėją (žr. sąrašą 97–99 psl.). Pirmuoju Atkuriamojo senato pirmininku išrinktas prof. Jurgis Vi-lemas.
P I R M I E J I A T K U R T O U N I V E R S I T E T O
| 80
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
81 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
1990 m. gegužės 24 d., Atkuriamojo senato nariams balsavus Kaune ir Čikagoje, išrinktas pirmasis atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rekto-rius – Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) informatikos pro-fesorius Algirdas Avižienis.
1990 m. rugpjūčio pradžioje rektorius prof. A. Avižienis ir Senato pirmi-ninkas prof. J. Vilemas dalyvavo Pasaulio rektorių konferencijoje Helsin-kyje. Tai įteisino VDU atkūrimo faktą pasaulio akademinėje bendruome-nėje.
Antrieji – 1990–1991 – studijų metai Vytauto Didžiojo universitete buvo pradėti rektoriaus inauguracijos iškilmėmis, studentų bei dėstytojų eisena Laisvės alėja į Šv. Mišias Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Šventės metu padėta gėlių prie Vytauto Didžiojo paminklo ir Romo Kalantos žūties vietos miesto sodelyje prie Kauno valstybinio muzikinio teatro.
Palaipsniui Vytauto Didžiojo universitetas sugrįžo į Kauną ir tapo miesto gyvenimo dalimi.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
82
1990 m. spalio 16–21 d. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ir „Aukuro“ klubas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltijos šeima“, kurioje siekta užmegzti bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono mokslo įstaigų.
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 50 mokslininkų ir kultūros darbuo-tojų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos universitetų bei lietuviai mokslininkai iš JAV, Ka-nados, Australijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos. VDU akademinė bendruomenė buvo svarbiausia konferencijos plenarinių posėdžių organi-zatorė ir dalyvė.
Tų pačių metų pabaigoje, 1990 m. gruodžio 20–21 d., VDU Atkuriamojo senato suvažiavime, kuriame dalyvauvo ir apie 20 narių iš užsienio, buvo priimtas Vytauto Didžiojo universiteto statutas. VDU koncepcijos pagrin-du tapo Harvardo universiteto principai, aprašyti Henry`io Rosovsky`io knygoje „The University: A User’s Manual“, kurią iš JAV atvežė rektorius prof. A. Avižienis.
Statutas įteisino ne tik universiteto autonomiją ir akademinės laisvės principą bei mokslo ir studijų vienovę, bet ir Lietuvai naujas trijų pakopų studijas, kurias baigus suteikiami bakalauro ir magistro kvalifikaciniailaipsniai. Taip pat buvo patvirtinta teisė teikti mokslo daktaro laipsnį.
Šis žingsnis buvo ypač svarbus, nes VDU statuto nuostatos – apie univer-siteto autonomijos bei trijų pakopų studijų sistemos įtvirtinimą Lietuvos aukštajame moksle – pateko ir į 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respub-likos Atkuriamojo Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Rengiant šį įstatymą aktyviai dalyvavo VDU rektorius prof. A. Avižienis ir tuometinis mokslo prorektorius prof. Vytautas Kaminskas.
Rektoriaus prof. Algirdo Avižienio inauguracija. Iš kairės: prof. A. Avižienis, prof. Romualdas Baltrušis, 1990 m.Šv. Mišios Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, pradedant antruosius mokslo me-tus, 1990 m.
{
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
83 |
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
84
85 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Senato suvažiavime patvirtinta ir pirmųjų dvejų metų fundamentinių studijų programa, pagrįsta Harvardo universiteto ( JAV) modeliu. Univer-sitete įvestas privalomas anglų kalbos mokymas ir informatikos pagrindų kursas.
Atsikuriančiam universitetui pirmaisiais metais daug padėjo dėstytojai iš kitų Kauno aukštųjų mokyklų, Lietuvos mokslų akademijos institutų ir užsienio universitetų. Didelė jų dalis taip pat buvo ir VDU Atkuriamojo senato nariai.
Tarp iš užsienio atvykusių lietuvių mokslininkų, profesorių bei dėstytojų buvo Kazys Almenas, Liucija Baškauskaitė (studijų prorektorė), Vytautas Černius, Milda Danytė, Žvilė Gimbutaitė, Rimas Kalvaitis, Vytautas Ka-volis, prel. Vytautas Kazlauskas, Kęstutis Skrupskelis, Viktorija Skrupske-lytė, Julius Šmulkštys, Bronius Vaškelis (Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas), Arvydas Žygas, Kęstutis Paulius Žygas (Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas).
Vytauto Didžiojo universitetas susilaukė ir kitų tautybių profesorių pa-ramos. Didelė jų grupė atvyko iš Weberio valstybinio universiteto ( Jutos valstija, JAV), Skandinavijos valstybių universitetų. Studentus anglų kal-bos mokė specialistas iš Šiaurės Dakotos universiteto ( JAV). Ypatingai svarų indėlį – grąžinant humanitarinius mokslus į Kauną, vadovaujant naujai įkurtoms katedroms, organizuojant doktorantūros studijas – įnešė Vilniaus mokslo institutų profesoriai Vytautas Kubilius, Juozas Kulys, Vy-tautas Statulevičius, Laimutis Telksnys, Antanas Tyla, Norbertas Vėlius, Aleksandras Vanagas, Zigmas Zinkevičius, Antanas Žilinskas ir kiti.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
86
87 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Atkurto universiteto studentai, 1991–1993 m. {
{Universiteto jubiliejinės parodos atidarymas Vytau-to Didžiojo karo muziejuje, 1990 m.
VDU Atkuriamojo senato narys dr. Valdas Adamkus Vytauto Didžiojo universitete, ~1990–1992 m.
Prof. Algirdas Avižienis (stovi) VDU Senato po-sėdžio metu, 1992 m.
{ {
| 88
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
VDU meno kolektyvų koncertas VDU didžio-joje salėje, 1990 m.
{ {
{
LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis Vytauto Didžiojo universitete, ~1990–1992 m.
89 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Atkurto universiteto svečiai. Iš dešinės: vyskupas Juozas Preikšas, kultūros ir švietimo ministras dr. Darius Kuolys, arkivyskupas Audrys Juozas Bač-kis, vyskupas Sigitas Tamkevičius, kunigas prof. Antanas Liuima, 1992 m.
Vy t au t o D i d z i o j o un iv e r s i t e t a s – t a i n e p r i k l au s oma s , mo d e rnu s , human i s t i n i o - f un d am en t a l au s p o b u d z i o , p r a d z i o j e p a l y g in t i ma z a s un iv e r s i t e t a s . J o p r o fe s o r i am s i r s t u d en t am s u z t i k r in ama s a z i n e s , p a s au l e z i u r o s i r kury b o s l a i s v e.
I s A tkur im o t a r y b o s p i rm in inko Ju rg i o V i l em o p r an e s i m o , s k a i t y t o V i e nu o l i k t o s a uk im o L i e t uv o s T S R S Auk s c i a u s i o s T a r y b o s d v y l i k t o j o j e s e s i j o j e. „Kaun o t i e s a “/ 1 989 0 7 0 5
| 90
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
91 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 92
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
Atkurto universiteto studentai, ~1991–1993 m. {
93 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
94
1 9 8 9 0 3 3 0 – 1 9 8 9 1 2 2 7
V Y T A U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T O
P I R M I N I N K A S
Prof. Jurgis Vilemas (1989–1990 m. Universiteto tarybos sprendimu ėjęs rek-toriaus pareigas), Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas, Lietuva
G A R B Ė S N A R I A I
Dr. Valdas Adamkus, JAVProf. Algirdas Avižienis, JAVAlgirdas Brazauskas, LietuvaProf. Viktoras Butkus, LietuvaProf. Martynas Yčas, JAVProf. Jonas Kubilius, Lietuva Prof. Česlovas Kudaba, LietuvaProf. Vytautas Landsbergis, LietuvaProf. Meilė Lukšienė, LietuvaJustinas Marcinkevičius, LietuvaProf. Kazimira Danutė Prunskienė, LietuvaKard. Vincentas Sladkevičius, LietuvaProf. Vytautas Statulevičius, LietuvaProf. Edvardas Varnauskas, ŠvedijaSimas Velonskis, JAV Prof. Eduardas Vilkas, Lietuva
95 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
I Š R I N K T I N A R I A I
Prof. Vaidotas Antanaitis, Lietuvos žemės ūkio akademijaProf. Romualdas Baltrušis, Kauno politechnikos institutasProf. Juozas Blužas, Kardiologijos institutasProf. Jurgis Brėdikis, Kauno medicinos institutasProf. Feliksas Bukauskas, Kauno medicinos institutasDoc. Alvydas Butkus, Vilniaus universitetasProf. Vladas Gronskas, Vilniaus universitetasProf. Aronas Gutmanas, Kauno medicinos institutasProf. Leonas Kairiūkštis, Lietuvos miškų ūkio institutasDoc. Antanas Karoblis, Kauno politechnikos institutasProf. Leonas Klumbys, Kauno medicinos institutasDoc. Gediminas Kostkevičius, Kauno politechnikos institutasDoc. Rimantas Marčėnas, Vilniaus universitetasProf. Stanislovas Masiokas, Kauno politechnikos institutasProf. Algis Mickis, Kauno medicinos institutasDoc. Joana Misevičienė, Vilniaus universitetasJurgis Oksas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija prie Kauno miesto savivaldybėsProf. Vytautas Paliūnas, Kauno politechnikos institutasProf. Simas Ramutis Petrikis, Mokslo įstaiga „LIRA“Prof. Simonas Pileckis, Lietuvos žemės ūkio akademijaProf. Liudvikas Pranevičius, Kauno politechnikos institutasProf. Algimantas Radzevičius, Vilniaus universitetasProf. Kazimieras Ragulskis, Kauno politechnikos institutasProf. Alfredas Smailys, Kardiologijos institutasProf. Vladas Stauskas, Lietuvos statybos ir architektūros institutasProf. Rimantas Šeinauskas, Kauno politechnikos institutasProf. Vytautas Vaičiuvėnas, Kauno medicinos institutasDoc. Mindaugas Venslauskas, Kauno medicinos institutasProf. Povilas Zakarevičius, Vilniaus universitetas
| 96
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
97 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
P I R M I N I N K A I
Prof. Jurgis Vilemas, Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas, Lietuva (1989–1993);Prof. Aleksandras Vanagas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva (1993–1995);Dr. Simas Ramutis Petrikis, Mokslo įstaiga „LIRA“, Lietuva (1995–1996).
N A R I A I
Dr. Valdas Adamkus, U.S. Eviromental Protection Agency, USAProf. Kazys Almenas, University of Maryland, USAProf. Vaidotas Antanaitis, Lietuvos žemės ūkio akademija, LietuvaProf. Kazimieras Antanavičius, Ekonomikos institutas, LietuvaProf. Algirdas Avižienis, University of California, USAProf. Romualdas Baltrušis, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Audronė Barūnaitė-Willeke, Miami University, USAProf. Liucija Baškauskaitė, California State University, USAProf. Raimondas Bentkus, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Vytautas J. Bieliauskas, St. Xavier University, USA Prof. Jurgis Brėdikis, Kauno medicinos akademija, LietuvaProf. Feliksas Bukauskas, Kauno medicinos akademija, LietuvaProf. Antanas Buračas, Ekonomikos institutas, LietuvaDoc. Alvydas Butkus, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Viktoras Butkus, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Birute Ciplijauskaitė, University of Wisconsin, USAProf. Vytautas J. Černius, Temple University, USAProf. Henry Dauderis, Concordia University, CanadaProf. Vytautas Doniela, University of Newcastle, AustraliaProf. Marija Gimbutienė, University of California, USAProf. Vladas Gronskas, Vilniaus universitetas, Lietuva
1 9 8 9 – 1 9 9 6 m .
V Y T A U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T O
nukleta į 98 psl. }
Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo aktas, paskelbtas mokslinėje konferen-cijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“. Kaunas, 1989 m. balandžio 28 d.
{
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
98
Prof. Aronas Gutmanas, Kauno medicinos akademija, LietuvaProf. Eugenijus Janulaitis, Taikomosios enzimologijos institutas, LietuvaProf. Emanuelis Jarašūnas, California State University, USAProf. Leonas Kairiūkštis, Lietuvos miškų institutas, LietuvaProf. Rimas Kalvaitis, New England College, USAProf. Edvardas Kaminskas, Harvard Medical School, USAProf. Vytautas Kaminskas, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaDr. Gintautas Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaDoc. Antanas Karoblis, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Romualdas Kašuba, Northern Illinois University, USAProf. Dalia Katiliutė-Boydstun, St. Xavier College, USADr. Vytautas Kazlauskas, Radio Vaticana, ItaliaProf. Jolita Kiseliutė-Narutienė, University of Illinois, USAProf. Vytautas Klemas, University of Delaware, USAProf. Antanas Klimas, University of Rochester, USADr. Arvydas Kliorė, California Institute of Technology, USAProf. Leonas Klumbys, Kauno medicinos akademija, LietuvaProf. Vytautas Kontrimavičius, Ekologijos institutas, LietuvaDoc. Gediminas Kostkevičius, Kauno technologijos universitetas, LietuvaDr. Juozas Krikštopaitis, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, LietuvaDr. Vytautas Kubilius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, LietuvaProf. Juozas Kulys, Biochemijos institutas, LietuvaDr. Edmundas Kuokštis, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Arūnas Liulevičius, University of Chicago, USADr. Bronius Makauskas, Polska Academia Nauk, PolskaDoc. Rimantas Marčėnas, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Stanislovas Masiokas, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Ilona Maziliauskienė, Collège Ahuntsic, CanadaProf. Algis Mickis, Kauno medicinos akademija, LietuvaDoc. Joana Misevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Juozas Navickas, Boston College, USAProf. Algis Norvilas, St. Xavier College, USAProf. Vytautas Paliūnas, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Feliksas Palubinskas, Purdue University Calumet, USAAlgirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, LietuvaProf. Liudvikas Pranevičius, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Paulius Rabikauskas, Pontificia Universita Gregoriana, ItaliaProf. Algimantas Radzevičius, Vilniaus universitetas, Lietuva
} atkleta iš 97 psl.
99 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Prof. Kazimieras Ragulskis, Kauno technologijos universitetas, LietuvaDr. Janina Rėklaitienė, Purdue University, USAProf. Gintaras V. Rėklaitis, Purdue University, USAProf. Antanas L. Rubšys, USA Prof. Kęstutis Skrupskelis, University of South Carolina, USAProf. Viktorija Skrupskelytė, Oberlin College, USAProf. Alfredas Smailys, Kardiologijos institutas, LietuvaProf. Vytautas Statulevičius, Matematikos ir informatikos institutas, Lie-tuvaProf. Vladas Stauskas, Lietuvos statybos ir architektūros institutas, LietuvaDoc. Krescencijus Stoškus, Vilniaus universitetas, LietuvaProf. Antanas Sužiedėlis, Catholic University of America, USADoc. Juozas Šatas, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Rimas Šeinauskas, Kauno technologijos universitetas, LietuvaProf. Rimvydas Šilbajoris, Ohio State University, USAProf. Julius Šmulkštys, Indiana University-Purdue, USAProf. Aleksandras Štromas, Hillsdale College, USAAlgimantas Taškūnas, University of Tasmania, AustraliaProf. Laimutis Adolfas Telksnys, Matematikos ir informatikos institutas, LietuvaDr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos institutas, LietuvaProf. Ina Č. Užgirienė, Clark University, USAProf. Rimas Vaičaitis, Columbia University, USAProf. Prof. Vytautas Vaičiuvėnas, Kauno medicinos akademija, LietuvaProf. Rimas Vaišnys, Yale University, USAProf. Vytautas S. Vardys, University of Oklahoma, USAProf. Bronius Vaškelis, University of Illinois, USAProf. Romas Vaštokas, Trent University, CanadaProf. Tomas Venclova, Yale University, USADoc. Mindaugas Venslauskas, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaDr. Norbertas Vėlius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, LietuvaProf. Romualdas Viskanta, Purdue University, USAProf. Povilas Zakarevičius, Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaDr. Albertas Zalatorius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, LietuvaProf. Zigmas Zinkevičius, Vilniaus universitetas, LietuvaProf. Pranas Zundė, Georgia Institute of Technology, USAArvydas Žygas, Ph. D., Vytauto Didžiojo universitetas, LietuvaProf. Kęstutis P. Žygas, Arizona State University, USA
1989 m. pirmakursių priesaika
Iš J. Misevičienės straipsnio „Omnia principium grave est (Kiekviena pradžia sunki)“ knygoje „Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis“. Kaunas, 1993 m., 75-88 psl.
}
| 10
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
Aš, VDU studentas/-e, iškilmingai pasizadu
visas igytas zinias skirti savo Tevynei, dosniai jas dalinti visiems Lietuvos zmonems vardan gerio, grozio, doros
ir niekad nenaudoti ju vardan pikto...
101 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 10
2VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
Atkurto universiteto studentų krikštynos.
{
103 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 10
4VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
Atkurto universiteto studentų šventės.
{
105 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
V D U – A T V I R A S P A S A U L I U I , I D Ė J O M S , Ž M O G U I
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
108
109 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
S A V A S T I E S
Tarsi pateisindamas garbingą Alma Mater vardą ir misiją – būti šiuolaiki-nio mokslo ir universalaus išsilavinimo židiniu – atkurtasis universitetas sparčiai augo.
1991–1992 m. universitete pradėtos organizuoti doktorantūros studijos, į kurias įtraukti žymiausi Lietuvos mokslininkai, pasirašyta net vienuolika bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais mokslo institutais. VDU Senate patvirtinti Aukštųjų studijų nuostatai, kurių pagrindinės idėjos buvo įtrauktos ir į Lietuvos doktorantūros studijų nuostatus. Netrukus VDU studijuoti pradėjo pirmieji 96 doktorantai.
Tais pačiais metais atkurta Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardo teikimo iškiliausiems Lietuvos ir užsienio mokslininkams bei po-litikos veikėjams teikimo tradicija. Pirmaisiais po universiteto atkūrimo VDU garbės daktarais paskelbti LR Aukščiausiosios Tarybos – Atku-riamojo Seimo pirmininikas prof. Vytautas Landsbergis, poetas, Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas ir ambasadorius Stasys Lozoraitis.
1993 m. sausio 27 d. universiteto rektoriumi ketverių metų kadencijai išrinktas žinomas išeivijos mokslininkas, literatūros ir teatrologijos pro-fesorius Bronius Vaškelis.
| 11
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
111 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Universitetas buvo pertvarkomas ir reorganizuojamas, įkurti nauji stu-dijų padaliniai, buvo skiriami dekanai ir katedrų vedėjai, atsirado naujų studijų programų.
Lengva nebuvo, tačiau didelių pastangų bei visuomenės ir valdžios palai-kymo dėka nesklandumai buvo sprendžiami. Palaipsniui augo universiteto turtas. 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė universitetui perdavė pirmuosius pastatus, sugrąžino Botanikos sodą, vėliau – ir kitas universite-to reikmėms svarbias patalpas ir pastatus.
1994 m. buvo atkurta teisė teikti universiteto Garbės profesoriaus vardą iškiliausiems akademinės bendruomenės nariams. Pirmiesiems šis garbin-gas titulas buvo suteiktas Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo senato pirmi-ninkui prof. Jurgiui Vilemui ir pirmajam atkurtojo universiteto rektoriui prof. Algirdui Avižieniui.
1995 m. birželį akademinius metus universitetas užbaigė išleisdamas pirmąją magistrų laidą – pirmą kartą Lietuvoje daugiau kaip šimtui absol-ventų įteikti magistro diplomai.
1996 m. rudenį baigėsi Atkuriamojo senato kadencija ir išrinktas naujas VDU Senatas. 1996 m. gruodžio 12 d. universiteto rektoriumi ketverių metų kadencijai išrinktas informatikos profesorius Vytautas Kaminskas.
VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas prof. Marijai Gimbutienei, 1993 m.VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas poetui, Nobelio premijos laureatui, Berklio universiteto prof. Czeslawui Miloszui, 1992 m.
{
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
112 1998 m. sausį paminėtas universiteto bibliotekos įkūrimo 75-metis, ati-
daryta erdvi skaitykla, įrengtos modernios knygų saugyklos. Senosios Vy-tauto Didžiojo universiteto bibliotekos būta turtingos. 1950 m. uždarant universitetą bibliotekoje buvo sukaupta daugiau nei 400 tūkst. leidinių, saugotas turtingas rankraštynas. Visgi atkurtojo universiteto biblioteka turėjo būti sukurta iš naujo, ją lėšomis parėmė Atviros Lietuvos fondas, Lietuvių fondas, mecenatai Julija ir Emilis Sinkiai. Didžioji fondo dalis sukaupta padedant išeivijai, knygas dovanojo užsienio universitetai ir am-basados, privatūs asmenys.
1998–1999 mokslo metai – jau dešimtieji atkurtojo universiteto istorijoje. Toliau stiprinamos studijos ir mokslo tyrimai, užmezgami nauji tarptau-tiniai ryšiai su geriausiais Europos ir pasaulio universitetais, aktyviai ben-draujama su lietuvių išeivija, toliau palaikoma, stiprinama ir tobulinama universiteto infrastruktūra, gerinama universiteto savivalda.
2000 m. pavasarį universitetas kartu su Kauno miesto savivaldybe įkūrė Lietuvių išeivijos institutą. Institute įrengtos patalpos Aleksandro Štormo, Broniaus Kviklio bibliotekoms ir archyvams. Čia įsikūrė Išeivijos studijų, Vytauto Kavolio tarpdisciplininių studijų ir Broniaus Vaškelio literatūri-nės komparatyvistikos centrai.
Atkuriamojo senato nariai, 1992 m. dirbę Lietuvoje.Bakalauro diplomų įteikimas pirmosios laidos absolventams, 1992 m.
{
113 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
114
VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, diplomatui, Lietuvos ambasadoriui JAV ir at-stovui prie Šventojo Sosto Stasiui Lozoraičiui bei poetui, Nobelio premijos laureatui, Berklio universiteto prof. Czeslawui Miloszui VDU įkūrimo 70-mečio šventės metu, 1992 m.
{
115 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VDU Garbės profesoriaus regalijų įteikimo pirmajam atkurto universiteto rektoriui prof. Algirdui Avižieniui ir Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo senato pirmininkui prof. Jurgiui Vilemui akimirkos, 1994 m.
{
| 11
6VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
VDU Garbės daktaro regalijų įteikimo poetui Bernardui Brazdžioniui akimirkos, 1994 m.
{
117 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Atkurto universiteto gyvenimo akimirkos, 1989–1995 m.
{|
118
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S
119 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Studentų prezidento inauguracijos vakaras, 1994 m.
{
| 12
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
| 12
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
Rektoriaus regalijų įteikimas prof. Broniui Vaškeliui. Iš kairės: prof. Povilas Zakarevičius, prof. B. Vaškelis, prof. Vytautas Ka-minskas, 1993 m.VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas išeivijos menininkui Jonui Mekui , 1997 m.
{{
Po Garbės daktaro regalijų įteikimo dr. Valdui Adamkui. Iš kai-rės: prof. Bronius Vaškelis, dr. Valdas Adamkus, prof. Algirdas Avižienis, 2002 m.Retorių teatras sveikina inauguruotąjį rektorių prof. Bronių Vaškelį, 1993 m.
121 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
{ Studentų ir dėstytojų eisena rugsėjo 1-ąją, ~1997 m. Rektoriaus prof. Vytauto Kaminsko inauguracijos iškilmės. Iš kairės:
rektorius prof. Bronius Vaškelis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, senatoriai prof. Leonas Gudaitis ir doc. Zig-mas Lydeka, 1997 m.
{
| 12
2VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas Wisconsino universiteto prof. Alfredui Erichui Sennui, 1999 m.
{ Lietuvos ir Latvijos forumo pirmasis suvažiavimas VDU (tre-čia iš kairės Latvijos prezidentė Vaira Vike Freiberga, antras iš dešinės – LR prezidentas Valdas Adamkus), 2005 m.
{
123 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 12
4VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
125 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
126
U N I V E R S I T E T O A T K Ū R I M O
10-mečio proga
127 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 12
8VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
129 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 13
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
131 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
132
133 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VDU naujajame amžiuje – humanitarinių ir socialinių, teologijos ir menų, politikos ir teisės mokslų židinys Kaune. 1989 m. atkurtame universitete svarbūs kolegišku bendravimu pagrįsti studentų ir dėstytojų santykiai, at-virumas pasauliui, liberalios minties sklaida, modernus požiūris į studijas.
Universitete vykdomos plačios bendrauniversitetinės studijos, tenkinančios vi sapusiško asmenybės ugdymo, pilietinės visuomenės kūrimo ir demokra-tinės valstybės reikmes. Liberali studijų sistema leidžia studentams patiems susidaryti savo studijų planus, nuspręsti, kada ir kokius dalykus studijuoti. Studentams taip pat suteikiama galimybė įgyti gretutinę specialybę ir kartu su pagrindinės spe cialybės diplomu gauti ir gretutinės specialybės pažymėjimą.
2008 m. universitete veikė šeši fakultetai (Humanitarinių mokslų, Eko-nomikos ir vadybos, Informatikos, Gamtos mokslų, Socialinių mokslų, Katalikų teologijos) ir keturi institutai (Menų, Teisės, Socialinio darbo ir Politikos mokslų ir diplomatijos). Universitete vykdyta daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, buvo priimama į 16 mokslo krypčių doktorantūrą. VDU akademinę bendruomenė – tai daugiau nei 9000 studentų bei 500 dėstytojų ir mokslininkų.
D A R B A I I R D I E N O S
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
134
Vytauto Didžiojo universiteto gyvenimo akimirkos, 2004–2007 m.
{
135 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
136
Vytauto Didžiojo universiteto gyvenimo akimirkos, 2004–2007 m.
{
137 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
{
Iš E. Vaitkūnienės straipsnio „Studentai savo dėstytojus pakvietė į vakarėlį“. „Laikinoji sostinė“, 2006 m. lapkričio 9 d.
Prasidėjus įtemptam studijų laikotarpiui ir įsibėgėjus koliokviumams, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė (VDU SA)
| 13
8VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
nusprendė palepinti savo universiteto studentus, visą VDU administraciją bei dėstytojus ir sudaryti jiems galimybę bent truputį atsipalaiduoti.
139 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VDU bendruomenės šventės, 2006–2007 m.
{
| 14
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
141 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
142
143 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Universitete paskaitos ir seminarai vyksta šiuolaikiškai įrengtose audi-torijose, laboratorijose, užsienio kalbų mokymosi centruose. Devyniose skaityklose yra daugiau nei 500 darbo vietų, kurių 70 kompiuterizuotos, aprūpintos naujausia technika ir prijungtos prie interneto. Visuose univer-siteto pastatuose veikia bevielis interneto ryšys.
Universitete dėstoma beveik dvidešimt skirtingų užsienio kalbų. Tarp jų – japonų, turkų, arabų, senoji graikų, norvegų ir kitos. Per šias paskaitas studentai ne tik įgyja gerus kalbos įgūdžius, bet ir sužino apie kitų šalių kultūrą, papročius bei tradicijas. Universitete veikia Japonistikos centras, kuris aktyviai dalyvauja mokymo procese ir supažindina humanitarinių bei socialinių mokslų studentus su japonų kultūra, religija, sociologija, ekonomika, literatūra.
Didelį dėmesį VDU skiria tarptautiniams ryšiams. Universitetas yra pa-sirašęs bendradarbiavimo sutartis su daugiau nei 80 universitetų Vakarų Europoje, JAV, Japonijoje ir kt., priklauso keturioms tarptautinėms asocia-cijoms, yra visateisis Europos universitetų asociacijos narys.
| 14
4VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
145 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 14
6VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
147 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
148
149 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
150
151 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Universiteto valdyme laikomasi principo, kad sprendimai turi būti priima-mi kolegialiai, išklausant kuo daugiau bendruomenės narių.
Senatas yra aukščiausioji universiteto savivaldos institucija. Jis sudaromas 5 metams iš 45–55 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų.
Universiteto taryba yra universiteto visuomeninės priežiūros ir globos institucija, sudaroma 4 metams iš 18 narių: 4 senato skirti universiteto pro-fesoriai, rektorius, studentų atstovybės išrinktas studentas, įvairių mokslo, kultūros, meno, ūkio sričių atstovai.
Rektoratas – rektoriaus patariamoji savivaldos institucija. Jį sudaro 24 nariai: rektorius, studijų prorektorius, mokslo prorektorius, infrastruktūros prorektorius, universiteto sekretorė, fakultetų dekanai ir kitų padalinių vadovai.
Rektorius vadovauja universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Rekto-rių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijom iš eilės, viešojo konkurso būdu, slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma renka Senatas.
| 15
2VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
153 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 15
4VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
Rektoriaus prof. Zigmo Lydekos (centre) rinkimai, 2006 m. VDU Senato pirmininkė prof. Margarita Teresevičienė ir rektorius prof. Zigmas Lydeka inauguracijos metu, 2006 m.
{
155 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
{
VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas Leeds ( Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui, 2007 m.Iškilmingame Senato posėdyje VDU Garbės daktarų regalijos įteiktos (iš kai-rės) Prahos Karlo universiteto prof. Miroslavui Hrochui ir Bergeno universi-teto prof. Ormui Överlandui, o VDU Garbės profesoriaus regalijos – išeivijos mokslininkui prof. Vytautui J. Černiui, 2007 m.
| 15
6VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
157 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 15
8VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
159 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
| 16
0VY
TAU
TO
DID
ŽIO
JO U
NIV
ERSI
TE
TAS
161 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Modernumas, liberalumas, bendruomeniškumas, partnerystė – svarbiausi šiuolaikinio Vytauto Didžiojo universiteto bruožai.
Didžiausios universiteto vertybės yra akademinė laisvė, savivalda, universite-tinė kultūra, platus humanitarinis ir socialinis studentų parengimas, studijų, mokslo ir administravimo vienovė.
Vytauto Didžiojo universitetas ir ateityje sieks išlaikyti liberaliąsias stu-dijas, išlikti tikruoju artes liberales, t.y. laisvųjų menų universitetu, išlaikyti atvirumą pasauliui ir orientuotis į studijų kokybę. O modernų vakarie-tiškumą ir kosmopolitiškumą universitete atsveria gilinimasis į Lietuvos kultūrą, politiką ir ekonomiką.
Didžioji Alma Mater misija – puoselėti humanistinę kultūrą, neužsisklęsti tik siaurose ir labai specializuotose studijose, būti intelektiniu ir pilietiniu visuomenės židiniu.
1989 m. atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas įrodė, jog tai yra uni-versitetas, kuriame visada buvo gyva tarnavimo tautai, atvirumo pasauliui idėja. Tokiame – atvirame, laisvame ir nepriklausomame – universitete formuojasi asmenybės, gebančios savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
162
163 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
T A I . . .
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
164
Julija Marčiulaitytė, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto studentė
{
Vytauto
Didžiojo universitetas – tai erdvė, kurioje susitinka protingi, gabūs, įdomūs ir atviri naujiems požiūriams žmonės, patenkinamas žinių alkis, s
katin
amas
smals
umas
ir a
smen
ybės
tobu
lėjim
as.
Vytauto
Didžiojo universitetas – tai erdvė, kurioje susitinka protingi, gabūs, įdomūs ir atviri naujiems požiūriams žmonės, patenkinamas žinių alkis, s
katin
amas
smals
umas
ir a
smen
ybės
tobu
lėjim
as.
165 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
166
Tomas Šinkūnas, Informatikos fakulteto studentas
{
Vytauto Didžiojo Universitetas –
Vieta, kur stuDentas iš tikrųjų žmogUs.
167 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
168
Vytauto Didžiojo universitetas –
tai kūrybinės, profesinės ir žmogiškosios savirealizacijos vieta, kurioje aš jaučiuosi
laimingas.
Prof. Leonidas Donskis, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius
{
{{{{{{
Prof. Zigmas Lydeka, VDU rektorius
Vytauto Didžiojo universitetas –
tai pasauliui, ateičiai, idėjai ir žmogui atvira bendruomenė.
{{
169 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
170
Giedrius Jurkša, Studentų atstovybės narys
{
V D U– tai
Vienybė, Drąsa, Unikalumas.
171 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
172
173 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
174
EKO
NO
MIK
OS
IR V
AD
YBO
S FA
KU
LTE
TAS
Dau
kant
o g. 2
8
GA
MT
OS
MO
KSL
Ų F
AK
ULT
ETA
SVi
leiko
s g. 8
HU
MA
NIT
AR
INIŲ
MO
KSL
Ų F
AK
ULT
ETA
SD
onela
ičio g
. 53
EVF GMF
175 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOSIN
FOR
MAT
IKO
S FA
KU
LTE
TAS
Vilei
kos g
. 8
KAT
ALI
KŲ
TE
OLO
GIJ
OS
FAK
ULT
ETA
SG
imna
zijos
g. 7
HMF IF KTF
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
176
SOC
IALI
NIO
DA
RBO
INST
ITU
TAS
Don
elaiči
o g. 5
2
MEN
Ų IN
STIT
UTA
SLa
isvės
al. 5
3
POLI
TIK
OS
MO
KSL
Ų IR
DIP
LOM
ATIJ
OS
INST
ITU
TAS
Ged
inim
o g.
44
MISDI
177 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
SOC
IALI
NIŲ
MO
KSL
Ų F
AK
ULT
ETA
SD
onela
ičio g
. 52
TEI
SĖS
INST
ITU
TAS
Dau
kant
o g. 2
8
PMDI SMF TI
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
178
U N I V E R S I T E T O
JONAS ŠIMKUS1922-1923
PETRAS AVIŽONIS1925-1926
PRANAS JODELĖ1928-1929
VINCAS ČEPINSKIS1923-1924
MYKOLAS BIRŽIŠKA1926-1927
VINCAS ČEPINSKIS1929-1933
PRANCIŠKUS BŪČYS1924-1925
MYKOLAS RÖMERIS1927-1928
MYKOLAS RÖMERIS1933-1939
179 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
STASYS ŠALKAUSKIS1939-1940
ANTANAS PURĖNAS1944-1946
ALGIRDAS AVIŽIENIS1990-1993
ANTANAS PURĖNAS1940-1941
JUOZAS KUPČINSKAS1947-1950
JULIJONAS GRAVROGKAS1941-1943
VYTAUTAS KAMINSKAS1996-2006
ZIGMAS LYDEKA nuo 2006
BRONIUS VAŠKELIS1993-1996
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
180
Haroldas Benderis 1922 10 14Petras Vileišis 1923 02 24Jonas Šliūpas 1923 02 24Jonas Basanavičius 1923 02 28Jonas Šliūpas 1923 02 28Augustas Niemi 1923 09 28Pranas Mašiotas 1923 12 17Aurelijus Vossas 1924 12 07Petras Vileišis 1926 05 15Kazys Grinius 1926 12 11Samuelis Zochas 1927 05 19Vilius Storasta-Vydūnas 1927 12 16Inozas Lukašekas 1928 06 09Marija Pečkauskaitė 1928 10 05Martynas Yčas 1928 10 28Aleksandras Dambrauskas-Jakštas 1928 12 14Jonas Staugaitis 1929 02 13Povilas Matulionis 1929 06 18Aleksandras Faiduttis 1929 06 26Juozas Tumas-Vaižgantas 1929 10 12Janis Endzelinsas 1932 01 19Jonas Mačiulis-Maironis 1932 01 29Aleksandras Dambrauskas-Jakštas 1932 01 29Jurgis Baltrušaitis 1932 01 29Matviejus Liubavskis 1932 01 29Dušanas Fainoras 1932 02 23Mykolas Biržiška 1932 09 23Petras Leonas 1932 09 25Antanas Smetona 1932 10 28Jokūbas Alksnis 1933 02 16Taivo J. Bansdorfas 1934 12 14Teodoras Grinbergsas 1936 02 08Oskaras-Vladislovas Milašius 1936 06 15Jonas Šliūpas 1939 12 11
G A R B Ė S
181 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
Vytautas Landsbergis 1991 09 18Stasys Lozoraitis 1991 09 18Czeslawas Miloszas 1991 09 18Antanas Liuima 1992 02 07Marija Gimbutienė 1993 01 27Bernardas Brazdžionis 1994 03 09Zigmas Zinkevičius 1994 03 09Antanas Razma 1995 10 18Antanas Rubšys 1996 04 17Adolfas Damušis 1997 03 26Alfonsas Nyka-Nyliūnas 1997 03 26Jonas Mekas 1997 10 30Alfredas Erichas Sennas 1999 03 25Sigitas Tamkevičius 1999 03 25Vilhelmas Einaras Stellanas Hjertenas 2001 05 30Valdas Adamkus 2001 12 18Vaira Vike Freiberga 2001 12 18Vincas Valkavičius 2003 06 25Miroslavas Hrochas 2007 02 21Ormas Overlandas 2007 02 21Zygmuntas Baumanas 2007 04 18
Jonas Basanavičius 1922 03 15Jonas Jablonskis 1922 03 15Adalbertas Bezzenbergeris 1922 10 15Aleksandras Dambrauskas-Jakštas 1922 10 15Jonas Mačiulis-Maironis 1922 10 15Petras Leonas 1933 09 15Algirdas Avižienis 1994 03 09Jurgis Vilemas 1994 03 09Bronius Vaškelis 1998 05 14Vytautas Statulevičius 2000 06 29Vytautas Juozas Černius 2006 12 20
G A R B Ė S
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
182
V Y T A U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T A S
K. Donelaičio g. 58Kaunas LT-44248, Lietuva
Tel.: 8 37 222 739 Faksas: 8 37 203 858
El. paštas: [email protected] svetainė: http://www.vdu.lt
1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas Kaune išsiskyrė liberalumu, bendruomenės aktyviu dalyvavimu universiteto gyvenime ir valdyme. 1989 m. atkurtame universitete svarbūs kolegišku bendravimu pagrįsti studentų ir dėstytojų santykiai, atvirumas pasauliui, liberalios minties sklaida, modernus požiūris į studijas.
2008 m. universitete veikė šeši fakultetai (Humanitarinių mokslų, Eko-nomikos ir vadybos, Informatikos, Gamtos mokslų, Socialinių mokslų, Katalikų teologijos) ir keturi institutai (Menų, Teisės, Socialinio darbo ir Politikos mokslų ir diplomatijos). Universitete vykdyta daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, buvo priimama į 16 mokslo krypčių doktorantūrą. VDU akademinę bendruomenė – tai daugiau nei 9000 studentų bei 500 dėstytojų ir mokslininkų.
Vytauto Didžiojo universitetas ir ateityje sieks išlaikyti liberaliąsias stu-dijas, išlikti tikruoju artes liberales, t.y. laisvųjų menų universitetu, skelbti atvirumą pasauliui, skleisti laisvą liberalią mintį ir orientuotis į studijų kokybę.
183 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
V Y T A U T A S M A G N U S U N I V E R S I T Y
K. Donelaicio St. 58Kaunas LT-44248, Lithuania
Tel.: +370 37 222 739 Fax: +370 37 203 858
E-mail: [email protected]: http://www.vdu.lt
Vytautas Magnus University, established in 1922 (reestablished in 1989) is one of the most liberal and modern universities in Lithuania, having liberal studies policy, seeking and establishing successful in-ternational relations with other universities all over the world. It is an open university where traditions and innovations meet and compli-ment each other.
In 2008, there were six faculties at the university (Humanities, Eco-nomics and Management, Informatics, Natural Sciences, Social Sci-ences, Catholic Theology) and four institutes (School of Arts, Schoolof Law, School of Social Work, School of Political Science and Di-plomacy). Seventy study programmes were implemented. Number of students exceeded 9000, and the number of teachers and researchers was over 500.
In the future, Vytautas Magnus University is seen as Artes Liberales Uni-versity with its unique system of liberal studies, openness to the world, dissemination of liberal thought and high quality of studies.
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
184
920
Įkurti Aukštieji kursai Kaune
Higher Courses were established in Kaunas
*
922
Įkuriamas Lietuvos universitetas Kaune
Lithuanian University in Kaunas was established
*
930
Universitetui suteikia-mas Vytauto Didžiojo universiteto vardas
University was renamed Vytautas Magnus Uni-versity
*
950
VDU uždaromas sovie-tų valdžios
VMU was closed by the Soviet government
*
989
Atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas
Vytautas Magnus Uni-versity was reestablished
*
990
Priimamas VDU statu-tas, įteisinęs 3 pakopų studijas universitete
VMU Statute was passed introducing the system of 3-level studies
*VDU – Europos univer-sitetų asociacijos narys
VMU became a member of European University Association (EUA)
*
99
Pradedamos organizuoti doktorantūros studijos
Doctoral studies were started
*Atkuriama Garbės daktaro vardo teikimo tradicija
Tradition of awarding the Degree of Doctor Honoris Causa was reestablished
*
185 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
992
Išleidžiama pirmoji bakalaurų laida
The first cohort of BAstudents graduated
*
994
Atkuriama Garbės pro-fesoriaus vardo teikimo tradicija
Awards tradition of Re-galia of Proffessor HonorisCausa was reestablished
*
995
Išleidžiama pirmoji ma-gistrų laida
The first cohort of MA stu-dents graduated
*
998
Atidaryta moderni biblioteka, skaityklos
Modern library and rea-ding halls were opened
*
999
Pagal „Socrates/Eras-mus“ mainų programą dalinėms studijoms užsienyje išvyko pirmieji studentai
First group of students taking part in the Socra-tes/Erasmus programme left for their study period abroad
*
2000
Įkurtas Lietuvių išeivi-jos institutas
Lithuanian Emigration Institute was established
*
2004–2006
Pasirašyta Didžioji Europos universitetų chartija
Magna Charta of Eu-ropean Universities was signed
*VDU prisijungė prie projekto „Campus Europae“
VMU joined the Campus Europae project
*VDU – Baltijos jūros regiono universitetų tinklo (BSRUN) narys
VMU became a member of Baltic Sea Region University Network (BSRUN)
*
VYTA
UT
O D
IDŽ
IOJO
UN
IVER
SIT
ETA
S |
186
1. Aleksandravičius, E. (2002) Istoriografijos problemos. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 39-54.
2. Alma Mater: mūsų universitetas ir jo studentija (1930), Kaunas.
3. Antanaitis, K. (2002) VDU atkūrimo idėjų raida ir plėtra. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 382-401.
4. Baltic University 1946–1949 (1996). Kaunas.
5. Čepėnas, P. (1972) Lietuvos universitetas 1579–1803–1922, Chicago.
6. Kaminskas, V. (2002) Aštuoniasdešimties metų kelią peržvelgus. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 9-38.
7. Korsakienė, H. (1982) Veidai ir likimai. Vilnius.
8. Kuodys, M. (2007) Nepriklausomos Lietuvos elito kalvė. Univer-sitas Vytauti Magni, Nr. 1 (111). Kaunas, p. 1, 10.
9. Lietuvos albumas (1921), Berlynas.
10. Lietuvos Universitetas 1922. II. 16-1927. II. 16: Pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita (1928), Kaunas.
11. Maksimaitienė, O. (1996) Atsiminimai. Vilnius.
12. Misevičienė, J. (1993) Omnia principium grave est (Kiekviena pradžia sunki). Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis, p. 75-88.
13. Pakalniškis, A. (1978) Studento dienoraštis. Chicago.
14. Pivoras, S. (2002) Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai ir stu-dentai. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 111-124.
15. Puzinas, J. (1976) Pabaltijo universiteto 30 metų sukaktį minint, Chicago.
L I T E R A T Ū R A I R Š A L T I N I A I
187 |
ATM
INT
IS, ŽM
ON
ĖS IR
IDĖ
JOS
16. Serafinas H. (1933) Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, Kaunas.
17. Smailys, A. (1988) Atkurkime Vytauto Didžiojo universitetą. Kau-no tiesa, liepos 29 d.
18. Smailys, A. (1993) Vytauto Didžiojo universiteto rektoriai. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis, p. 99-108.
19. Studentas: dvisavaitinis literatūros, mokslo ir kritikos akademinis laikraštis (1928). Nr. 6.
20. Šenavičienė, I., Šenavičius, A. (2002) Universiteto organizavimo pradžia: Aukštieji (vakariniai) kursai. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 74-84.
21. Šenavičienė, I., Šenavičius, A. (2002) Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922-1950. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir vi-suomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 85-98.
22. Vaitkūnienė, E. (2006) Studentai savo dėstytojus pakvietė į vakarė-lį. Laikinoji sostinė, lapkričio 9 d.
23. V.D.U. Kalendorius (1937), Kaunas.
24. Vilemas, J. (1989) Lietuvos TSR įstatymo dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo projektas. Kauno tiesa, liepos 5 d.
25. Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16–1932.IX.1) apyskaita (1933), Kaunas.
26. Vytauto Didžiojo universitetas Kaune 1922-1933: trumpa 10 metų veikimo apžvalga. (1933), Kaunas.
27. Vytauto Didžiojo universiteto strateginis planas 2007–2011 metams (2007), Kaunas.
28. Vytauto Didžiojo universiteto įstatymai (1934), Kaunas.
29. Žemaitis, Z. (1922) Iš Lietuvos universiteto istorijos. Atspindžiai, liepos mėn.
Knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės ir idėjos“ apžvelgiamas universiteto kelias nuo 1922 m. – aukštųjų kursų raida, universiteto įkūrimas, uždarymo aplinkybės, idėjų tąsa išeivijoje, pasibaigusi atkūrimu 1989 m. Kaune, dabarties universiteto realijos. Tai – iliustratyvus pasakojimas apie laisvą univer-sitetą, kuriame ugdosi laisvas žmogus.
UDK 378.4(474.5)(091)
Vi322 Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės ir idėjos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008. Iliustr., 188 p.
ISBN 978-9955-12-225-8
Leidinį parengė: VDU Viešosios komunikacijos skyrius.
SL 1557. 2007. 12. 17 Užsakymo Nr. ??. Tiražas 1000 egz.Išleido VDU Viešosios komunikacijos skyrius, K. Donelaičio g. 58, Kaunas, LT-44248 Spausdino UAB „Morkūnas ir Ko“ , Draugystės g. 17, Kaunas, LT-51229.
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASA t m i n t i s , ž m o n ė s i r i d ė j o s
