22

ISSN 1392–0359. PSICHOLOGIJA 2007 36

6–18 M. VAIKØ REPREZENTACINËS IR KLINIKINËSIMÈIØ EMOCINIØ IR ELGESIO SUNKUMØSÀSAJØ PALYGINIMAS SU ÐEIMOS SOCIALINIAIS,EKONOMINIAIS IR DEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS

Ilona Kajokienë

psichologë psichoterapeutë,jaunesnioji mokslo darbuotoja,Vilniaus universitetasPsichiatrijos klinikosValgymo sutrikimø centrasVasaros g. 5, LT-10309, VilniusEl. paðtas: ilonakajokiene@yahoo.com

Rita Þukauskienë

profesorë, socialiniø mokslø daktarë,Mykolo Romerio universitetasPsichologijos katedraAteities g. 20, LT-08303,VilniusEl. paðtas: rzukausk@mruni.lt

Ðio tyrimo tikslas – 6–18 m. vaikø reprezentacinës (N = 3191) ir klinikinës (N = 780) imèiø, emociniø irelgesio sunkumø sàsajø palyginimas su ðeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais irsiekis tæsti 2003 m. atlikto tyrimo duomenø analizæ. Elgesio ir emociniø sunkumø ávertinimui panaudotasVaikø elgesio apraðas (CBCL6 / 18) bei Jaunuoliø klausimynas (YSR11 / 18) (Achenbach, Rescorla, 2001) beianketa, skirta socialiniams demografiniams duomenims apie vaikà ir jo ðeimà surinkti. Plaèiai iðanalizuo-tos socialiniø, demografiniø bei ekonominiø kintamøjø sàsajos su CBCL ir YSR skaliø rezultatais bei atliktapalyginamoji dviejø imèiø rezultatø analizë. Tyrimo nustatyta, kad vaikams ið nepilnø ðeimø bûdingesniemociniai ir elgesio (ypaè eksternalûs) sunkumai, o klinikinës imties vaikams ið nepilnø ðeimø daþniauteikiama stacionarinë nei ambulatorinë pagalba. Mûsø tyrimo duomenimis, aukðtesnis tëvø iðsilavinimas(ypaè motinos) buvo svarbus socialinis veiksnys, padedantis maþinti tiek reprezentacinës, tiek ir klinikinësimèiø vaikø psichologinius sunkumus. Ðeimos socialinis ekonominis statusas neigiamai koreliavo su dau-gelio CBCL ir YSR klausimyno skaliø rezultatais. Regresinës analizës bûdu prognozuojama socialiniø,ekonominiø ir demografiniø kintamøjø átaka CBCL ir YSR skaliø rodikliams. Rezultatai rodo, kad vaikolytis buvo reikðmingas kintamasis, daràs átakà tiek sveikø, tiek serganèiø vaikø internaliems ir eksterna-liems sunkumams. Vaikø amþius labiau susijæs su sveikø vaikø sunkumais.

Ðioje publikacijoje taip pat pateikiamos patikslintos ir lengviau praktikoje naudoti pritaikytos CBCL6/ 18, TRF 11 / 18 ir YSR11 / 18 normos bei atitaisomos korektûros klaidos, ásivëlusios pateikiant Màstymo irDëmesio sunkumø skaliø vidurkius CBCL, TRF ir YSR pagal standartizavimo duomenø lenteles (Þukauskie-në ir Kajokienë, 2006).

Pagrindiniai þodþiai: raida, vaikø emociniai ir elgesio sunkumai; socialiniai, demografiniai ir ekono-miniai veiksniai; klinikinë imtis, reprezentacinë imtis.

23

Kai tenka kalbëti apie vaikø sunkumus, neiðven-giamai gráþtama prie klausimo apie raidà. Nor-mos ir patologijos klausimas, dominæs senovësfilosofus, persikëlë ir á ðiuolaikiná psichologijosmokslà – diskusijø apie normalios raidos ir rai-dos psichopatologijos santyká pavidalu. Daugy-bë tyrimø (Cicchetti and Rogosch, 2002; Cic-chetti and Sroufe, 2000; Sroufe and Rutter, 1999;Wenar, 2005), prasidëjusiø XX a. antroje pusë-je, nustatë, kad retkarèiais elgtis netinkamai, ne-áprastai yra normalios, sveikos raidos poþymis.M. Rutter (1999) teigë, kad nuokrypis nuo normosyra galimas sutrikimas tik tada, jei jis trikdo vaikopagrindinæ paþintinæ ir patirties kaupimo veiklà,trunka ilgai bei linkæs apimti vis daugiau veik-los sferø.

Tiriant vaikø ir paaugliø sunkumus negali-ma skubëti daryti iðvadø, nes vystymàsi lemiadaugybë veiksniø, vieni jø yra þalojanèio povei-kio, kiti – apsauginio, bet poveikio pobûdis taippat nëra stabilus, ir kartais raidai nepalankiossàlygos gali sukurti prielaidas vystytis vaiko kom-petencijai (Giedraitytë ir Bieliauskaitë, 2006).Raidos psichopatologija – tai ne teorija pati sa-vaime, o greièiau poþiûris á tai, kaip psichopato-logija formuojasi ir pasireiðkia per gyvenimovyksmà. Todël pagal skerspjûvio metodikà atlie-kami tyrimai nëra grynai raidos tyrimai, nes ne-stebi gautø rezultatø per laiko kitimo perspekty-và (Wenar, 2005), taèiau skerspjûvio kohortø ty-rimas leidþia studijuoti skirtingø lyèiø bei am-þiaus grupiø sunkumus tam tikru laikotarpiu (gal-bût istoriðkai svarbiu!) ir yra ekonomiðkesnis.

Lietuvos mokslo spaudoje nepavyko aptiktinë vieno iðsamaus tyrimo, kuriame remiantisskerspjûvio metodu bûtø nagrinëjama tam tikrulaikotarpiu gauta visos Lietuvos psichikos spe-cialistø konsultuotø ir gydomø vaikø kohorta.Ðio straipsnio autorëms þinoma tik viena panaðistudija (Diomðina ir Vyèinienë, 2002), atlikta2001 m. sausio–birþelio mën. Respublikinësuniversitetinës ligoninës Vaiko raidos centro Vai-

kø psichiatrijos skyriuje. Minëtos studijos auto-rës, analizuodamos visas 2001 m. RUL VRChospitalizuotø vaikø istorijas (n = 54), dëmesákreipë á nerimo sutrikimø, kurie pagal daþnumàbuvo antri po elgesio sutrikimø, problematikà.Dauguma Lietuvoje publikuotø mokslo darbøtik ið dalies paliesdavo specialistø gydomus vai-kus. Tyrëjai pasirinkdavo nagrinëti vienà ar ke-letà konsultuojamø bei gydomø vaikø diagnos-tinæ kategorijà, pvz., elgesio sutrikimus (RVPL)(Kalpokienë ir Gudaitë, 2007), depresijà bei më-ginimus þudytis (KMUK, RUVL VRC) (Les-kauskas, 2002; Ribakovienë, 2002), autizmà(RUVL VRC) (Lesinskienë ir kt., 2002), moky-mosi negalià (ambulatoriniai centrai) (Barkaus-kienë ir Bieliauskaitë, 2002). Tad tyrimas,apimantis ávairius psichikos sutrikimus, leistøplaèiau paþvelgti á dabartinæ Lietuvos vaikø psi-chikos sveikatos bûklæ ir giliau iðanalizuoti ávairiøvaikus supanèios socialinës aplinkos veiksniø áta-kà jø psichologiniø sunkumø (kartais tampanèiønuokrypiu nuo normalios raidos) pasireiðkimui.

Tyrëjui nuolat iðkyla metodologinis klausi-mas – kokia vertinimo sistema ar ligø klasifika-cija remiantis turime vertinti vaiko elgsenà. Betkoká vaikà stebint, apklausiant reikalinga atskai-tos sistema, kaip ávertinti raidà ar tiriamà faktà.Atliekant oficialius vaikø psichikos sveikatos tyri-mus labiau paplitæs fenomenologiniu (kategori-niu) poþiûriu paremtos APA DSM-IV ir PSOTLK-10 (TLK-10, 1997) ligø klasifikacijos(Volkmar, 1991), sudarytos ið kategoriniø diag-noziø, psichopatologinës bûsenos, kaip atskirosindromo apraðymas. Dimensinis (empirinis)poþiûris labiau yra paplitæs moksliniuose tyri-muose, nors taip pat yra taikomas ir klinikinëjepraktikoje, stebint ir vertinant kûdikiø bei maþøar vyresniø vaikø bei suaugusiø vystymosi sunku-mus. Empiriniu poþiûriu paremta T. M. Achen-bacho ir kolegø sukurtos ASEBA (AchenbachSystem of Empirically Based Assessment) gru-pës metodikos (Achenbach and Edelbrock,

24

1983; Achenbach and Rescorla, 2001) plaèiaipaplito darant tyrimus Lietuvos psichologams.Nuo 1999 metø Lietuvos mokslinëje literatûro-je buvo pristatyta bent 18 tyrimø, kuriuose nau-dojamas vienas ar kitas ASEBA grupës klausi-mynas (Malinauskienë ir Þukauskienë, 2007,2004; Kalpokienë ir Gudaitë, 2007; Jusienë irRaiþienë, 2006; Sondaitë ir Þukauskienë, 2004;Jusienë ir Platkevièiûtë, 2003; Jusienë ir kt.,2002). Minëtos metodikos buvo vartojamos irreprezentacinei Lietuvos vaikø imèiai tirti 2003metø rudená (Þukauskienë ir Kajokienë, 2006).

Lietuvoje jau yra atlikta nemaþa ávairiø stu-dijø su vaikais ir suaugusiais, kur ðalia kitø kin-tamøjø buvo tiriamos ir ðeimos socialinio-eko-nominio statuso sàsajos su ávairiais psichikossunkumais (pvz., Pûras ir kt., 2003). Taèiau gali-ma iðskirti tik vienà kità darbà, kuriame, atsi-þvelgiant á tiriamøjø ðeimø socialiná-ekonominástatusà (SES), nagrinëjami remiantis CBCL arYSR metodika gauti vaikø populiacijos duome-nys (Malinauskienë ir Þukauskienë, 2004; Þu-kauskienë et al., 2003; Jusienë ir Platkevièiûtë,2003). Atsiþvelgiant á faktà, kad didelë Lietuvosgyventojø dalis gyvena skurdþiai ar gauna maþaspajamas, galima kelti prielaidà, kad tai galëtødaryti átakà vaikø elgesio ir emociniams sunku-mams. Kitose ðalyse atliekami tyrimai rodo, jogdidesnis psichopatologijos lygis bûdingas þemes-nio SES asmenims (pvz., Goodman, 1999;Twenge and Campbell, 2002; Wadsworth andAchenbach, 2005). Suaugusiems SES paprastainustatomas pagal pajamas, kai kada átraukiamasiðsilavinimas ir (arba) profesiniai sugebëjimai.Taèiau vaikø socialinis-ekonominis statusas ne-priklauso nuo jø profesijos ar iðsilavinimo lygio,todël svarbu tyrinëti ávairius kitus veiksnius (të-vø iðsilavinimà, pajamas, tëvø psichinæ sveika-tà), kai norime geriau suprasti, kas bei kaip galilemti ar sustiprinti vaikø patiriamus psichologi-nius sunkumus. Pavyzdþiui, buvo nustatyta, jogryðys tarp SES ir sveikatos sutrikimø gali atsi-

rasti ið dalies dël skirtingo patiriamø stresø daþ-numo. Iðkelta prielaida, kad vaikø reakcija á átam-pà, patirtà ankstyvoje vakystëje, gali turëti ilga-laiká poveiká bûsimai psichosomatiniø ligø ei-gai (Reynolds et al., 2001). Naujoji M. Wad-sworth ir T. M. Achenbacho (2005) longitudinëstudija patvirtina ðià idëjà. Joje teigiama, kad þe-mo socialinio statuso grupiø per 9 metus iðsi-vystë daugiau somatiniø sutrikimø, ir net pen-kiø ið septyniø psichikos sunkumø skaliø áverti-nimai iðliko tokie pat aukðti kaip ir pradþioje.Ðie duomenys jau patvirtina idëjà, jog þemas SESgali bûti rizikos veiksnys vaiko psichikos svei-katos raidai. Todël ëmëme svarstyti galimybæ at-likti tyrimà Lietuvoje, patikslinantá reprezenta-ciniø ir klinikiniø 6–18 metø vaikø grupiø so-cialiniø-ekonominiø veiksniø sàsajas su psichi-kos sveikata.

Lietuva kartu su kitomis Rytø ir Vidurio Eu-ropos regiono valstybëmis, patirianèiomis sudë-tingà visuomenës sveikatos krizæ, turi ypaè daugneiðspræstø visuomenës psichikos sveikatos pro-blemø. Vilniaus universitete 2004 m. atliktasLietuvos vaikø psichikos sveikatos epidemiolo-ginis tyrimas (cit. pgl. „Valstybinë psichikos svei-katos 2005–2010 metø strategija (projektas)“)parodë, kad psichikos sveikatos problemø turi41,7 proc. mokyklinio amþiaus vaikø, ið jø13 proc. atvejø siekia klinikiná sutrikimo lygá.Todël iðkilo natûralus mokslinis poreikis ati-dþiau iðtirti ne tik bendrosios populiacijos vai-kus, bet ir pagal kategorinæ klasifikacijà pateku-sius á raidos nuokrypio grupæ vaikus – pacientus.

Ðios aplinkybës lëmë, kad 2003 m. grupë Lie-tuvos psichologø suplanavo ir atliko didelæ iriðsamià Lietuvos vaikø studijà, turëdami tikslàsurinkti duomenis plaèiai þinomø psichologi-niø klausimynø adaptacijai ir, remiantis jau adap-tuotø bei standartizuotø metodikø rezultatais,ávertinti ávairiø emociniø ir elgesio sunkumø pa-sireiðkimo ypatumus ir ðiø ypatumø sàsajas suávairiais socialiniais, ekonominiais, demogra-

25

finiais kintamaisiais – tiek sveikø, tiek ir sergan-èiø vaikø.

Ankstesnëje publikacijoje (Þukauskienë, Ka-jokienë, 2006) buvo analizuojamas reprezenta-cinës vaikø imties emociniø sunkumø papliti-mas ir sàsajos dël amþiaus bei lyties ir atliktasmetodikø psichometriniø savybiø ávertinimas(Þukauskienë ir Kajokienë, 2006). Ðiose publi-kacijose pristatoma nuodugnesnë gautø kliniki-niø duomenø analizë. Dël to, kad labai gausi re-zultatø apimtis, tenka skaidyti minëtos studijosrezultatø publikavimà.

Ðios studijos tikslas – 6–18 m. vaikø repre-zentacinës ir klinikinës imèiø emociniø ir elge-sio sunkumø sàsajø palyginimas su ðeimos socia-liniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais.

Taigi tiriant buvo keliami tokie uþdaviniai:1) ávertinti 6–18 m. vaikø reprezentacinës ir kli-nikinës imèiø emociniø ir elgesio sunkumø po-bûdá; 2) ávertinti elgesio ir emociniø sunkumøsàsajas su vaikø lytimi ir amþiumi, ðeimos socia-liniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniaisbei palyginti klinikinës ir reprezentacinës im-èiø vaikø rezultatus; 3) ávertinti klinikinës im-ties vaikø pasiskirstymo pagal gydymosi tipà sà-sajas su psichologiniø sunkumø ávertinimais pa-gal CBCL ir YSR metodikas; 4) ávertinti, ar re-miantis lytimi, amþiumi, bei ðeimos socialiniais,ekonominiais ir demografiniais rodikliais gali-ma prognozuoti vaikø internalius, eksternaliusir bendrus sunkumus.

Metodika

Tyrimo dalyviai. Klinikinæ imtá, atliekant ðá ty-rimà, sudarë 6–18 m. vaikai ir paaugliai, kurietiriant, t. y. 2003 metø spalio–gruodþio mëne-siais, gydësi ar buvo konsultuoti ávairaus lygiopaslaugas teikianèiose psichinës sveikatos ástai-gose visoje Lietuvoje. Informacija rinkta ið64 pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø bei5 psichiatrijos stacionarø (KMUK, RUVL VRC,

RVPL, Klaipëdos bei Ðiauliø ligoniniø vaikø psi-chiatrijos skyriø).

Buvo gauta informacija apie 790 vaikø.Deðimt anketø buvo atmesta, nes jose buvo pa-teikiama informacija apie jaunesnius (n = 6) beivyresnius (n = 4) vaikus nei numato tyrimas.Galutinëje duomenø analizëje panaudota infor-macija apie 780 vaikø; 372 ið jø gydësi psichiat-rinio stacionaro (175 berniukai ir 197 mergai-tës), 408 (211 berniukø ir 197 mergaitës) – am-bulatorinëse sveikatos prieþiûros ástaigose.

Iðsamus reprezentacinës Lietuvos vaikø im-ties, su kuria lyginome klinikinës imties duo-menis, apibûdinimas pateiktas ankstesnëje pub-likacijoje (Þukauskienë ir Kajokienë, 2006). At-sitiktinë Lietuvos 6–18 metø vaikø imtis buvosudaryta naudojantis mokyklø ir darþeliø regist-ru. Ið viso tiriant dalyvavo 3627 mokiniai ir dar-þelio auklëtiniai. Pavyko surinkti duomenis apie90,62 proc. vaikø, patekusiø á atsitiktinæ imtá.Atmetus visas neteisingai ar nevisiðkai uþpildy-tas anketas bei atskyrus vaikø, kurie dël ávairiøpsichikos sunkumø buvo konsultuoti specialis-tø, duomenis, ðiame straipsnyje panaudoti duo-menys ið 3191 CBCL klausimynø ir 2215 Jauni-mo klausimynø (YSR).

Ávertinimo bûdai

Vaikø emociniai ir elgesio sunkumai. Klinikinësimties tyrimui naudotos dvi 2001 m. atnaujintosASEBA metodikø grupës anketos: 6–18 metøVaiko elgesio apraðas (Child Behavior Checklist,CBCL6 / 18, Achenbach and Rescorla, 2001) ir11–18 metø Jaunuolio klausimynas (Youth SelfReport, YSR11 / 18, Achenbach and Rescorla,2001). Treèios ASEBA grupës anketos, skirtosmokytojui (TRF), kuri buvo naudota tiriant rep-rezentacinës imties vaikus, negalëjome taikytiapklausiant klinikinës imties vaikus, nes dauge-lis tëvø nenorëjo, jog vaiko mokykloje bûtø þi-noma apie faktà, kad vaikas buvo gydomas psi-

26

chinës sveikatos centruose ar psichiatrinëje li-goninëje. Be to, tokiø duomenø surinkimas nëraámanomas ir procedûriðkai.

Ðiame straipsnyje greta jau þinomø ir plaèiaiapraðytø Jaunuolio klausimyno (YSR) skaliøpateikiame tø paèiø autoriø naujai 2001 m. su-konstruotos papildomos Pozityviø savybiø ska-lës (Positive qualities) vidurkius ir jø standarti-nius nuokrypius (3 priedas). Ði skalë sudaryta ið14 klausimø apie vaikui bûdingà socialiai pa-geidautinà elgsenà (teiginiai nr. 6, 15, 49, 59, 73,80, 88, 92, 98, 106, 107, 108, 109). Pozityviø sa-vybiø skalës lietuviðkos versijos Cronbacho alfalygi 0,75. T. M Achenbachas nurodo, jog Pozity-viø savybiø skalës vidinio suderinamumo rodik-lis JAV vaikø imties Cronbacho alfa = 0,78 (as-meninis susiraðinëjimas). Tarpkultûrinis 24 ða-liø YSR skaliø psichometriniø duomenø paly-ginimas atskleidë, jog Pozityviø savybiø skalësCronbacho alfa vidurkis yra 0,76 (Rescorla etal., 2007). Taigi Pozityviø savybiø skalës yra pa-kankamai geras vidinis suderinamumas ir galibûti naudojamas.

CBCL ir YSR metodikø standartizacijos Lie-tuvoje darbai ir vertimai buvo atlikti remiantistarptautiniais reikalavimais (ITC, 2003). Plates-nis tiriant naudotø bûdø apraðymas bei jø pati-kimumo apskaièiavimo duomenys buvo pateik-ti ankstesniuose autoriø darbuose (Þukauskie-në ir Kajokienë, 2006; Þukauskienë et al., 2003;Þukauskienë ir Ignatavièienë, 2001).

Socialiniai–demografiniai duomenys. Jie bu-vo gauti apklausiant serganèiø vaikø tëvus pagalpaèiø tyrëjø sudarytà trumpà anketà apie ðeimossudëtá, abiejø tëvø iðsilavinimà ir ðeimos paja-mas tenkanèias per mënesá vienam ðeimos na-riui. Pastarasis klausimas apie pajamas buvo(nuo 0 iki 1400 Lt ir daugiau) suskirstomas á 7intervalus, o tëvams reikëjo paþymëti, kuris in-tervalas atitinka konkreèios ðeimos situacijà.

Papildoma klinikinë informacija apie kiekvie-nà klinikinës imties vaikà buvo gauta ið ligos

istorijos ir (ar) apklausiant vaikà, apþiûrint da-lyvaujantá vienà ið tëvø. Psichologas (arba gydy-tojas) buvo praðomas uþpildyti kartu su CBCLir (ar) YSR anketomis pateikiamà anketà, ku-rioje buvo praðoma nurodyti vaiko vardà, pavar-dæ, tikslià ligos istorijoje uþraðytà nozologinædiagnozæ pagal TLK-10 klasifikacijà (TLK-10,1997). Taip pat psichologas tyrëjas buvo praðo-mas atsakyti (Taip / Ne) á tris klausimus apie tai,ar vaikas turi problemø dël narkotiniø medþia-gø vartojimo, ar vaikas turëjo suicidiniø mëgini-mø ir ar bent vienam ið vaiko tëvø buvo nustaty-ta psichikos sutrikimø ar liga, dël kuriø jie buvogydomi. Ðiame straipsnyje papildomi klinikinësinformacijos duomenys nebus analizuojami, pla-nuojama juos aptarti kitoje publikacijoje.

Tyrimo eiga

2003 m. spalio–gruodþio mënesiais tyrimà or-ganizavo ir atliko tyrëjø grupë: dr. Rita Þukaus-kienë (MRU, projekto vadovë), Ilona Kajokie-në (RVPL, klinikinës tyrimo dalies koordinato-rë), Sandra Simanauskaitë (PPC) ir Vida Gu-dauskienë (PPC). Tyrimo eigà Lietuvos mokyk-lose kuravo Lietuvos ðvietimo ir mokslo minis-terija, o klinikinës imties duomenø rinkimà –SAM konsultantas vyr. psichiatras dr. V. Maèiu-lis. Á kiekvienà Lietuvos PSC bei PSPC (ið visojø Lietuvoje 64) buvo iðsiøsti anketø komplek-tai kartu su kuratoriaus kreipimusi á ástaigos di-rektoriø bei koordinatorës parengtu laiðku tyrë-jui su detaliomis nuorodomis, kaip tiksliai uþ-pildyti anketas bei surinkti papildomà informa-cijà apie pacientà. Kadangi tiriant dalyvavo irpsichiatrijos stacionarai, teikiantys pagalbà vai-kams nuo 6 iki 18 m., tad á pastaràsias ástaigastaip pat buvo iðsiøsti anketø rinkiniai.

Klinikinës imties duomenis renkant 2003 m.rugsëjo mën. á gydymo ástaigas iðsiuntëme 875anketø komplektus. Tiek pacientø ketinome ap-klausti atsiþvelgdami á vidutiniðkà apsilankymø

27

pas gydytojà skaièiø bei lovø skaièiø stacionare.Ið viso uþpildyta 790 anketø. Gràþintø anketøprocentai klinikinæ vaikø imtá tiriant neturëjotokios svarbos, kokià turi tiriant reprezentacinæimtá, nes negalëjome numatyti, kiek per tyrimolaikotarpá á gydymo ástaigas kreipsis vaikø. Da-lyvavimas tiriant buvo savanoriðkas, taèiau ne-buvo surinkta papildomos informacijos apie ga-lëjusius atsisakyti tiriant dalyvauti vaikus. Infor-macija apie klinikinæ imtá gauta keliais bûdais:ið tëvø, kurie atsakë tik á CBCL anketà (n = 202), iðtëvø (CBCL) ir jø vaikø (YSR) (n = 391+ 391)ir tik ið jaunuoliø, uþpildþiusiø YSR klausimy-nà (n = 185).

Duomenø tvarkymas. Analizuojant pajamas,naudojamas rangavimas nuo 0 iki 7, kur 0 – „ki-ta“, 1 – labai maþos pajamos“, 6 – „labai didelëspajamos“. „Kita“ ávertinta 0, manant, kad ðá pa-sirinkimo variantà galëjo paþymëti vengiantysávardyti gaunantys dideles pajamas arba paðal-pas gaunantys tëvai.

Tëvø iðsilavinimas taip pat buvo suskirstytas á7 kategorijas (nuo pradinio iðsilavinimo iki aukð-tojo iðsilavinimo su mokslinio laipsnio ágijimu).

Gautiems duomenims apdoroti naudotasSPSS 11,0 programinis paketas. Buvo taikomiapraðomosios, dispersinës, koreliacinës analizës(Pearsono koreliacijos koeficientas r) ir liniji-nës bei daugybinës regresijos metodai (Vaitke-vièius, Saudargienë, 2006). Nepriklausomø im-èiø Studento t kriterijus arba Pearsono Chi-kvad-rato kriterijus buvo naudojamas skirtumo tarpdviejø imèiø rodikliø vidurkiø ávertinimui.

TYRIMO REZULTATAI

Pirmiausiai pateiksime tiriant dalyvavusiø kli-nikinës imties vaikø demografines charakteris-tikas bei duomenis apie ðeimos sudëtá ir tëvøSES, jø sàsajas su vaikø emocijomis ir elgesio sun-kumais, taip pat reprezentacinës ir klinikinës im-ties palyginimo rezultatus. Pabaigoje pateikiama

vaiko ir jo ðeimos socialiniø demografiniø ir so-cialiniø ekonominiø veiksniø poveikio vaikø psi-chikos sveikatai prognostinë analizë.

Kadangi mûsø tyrimo duomenys buvo ren-kami ið skirtingø ðaltiniø, apskaièiavome jø su-derinamumà. Reprezentatyvios imties tëvø–vai-kø atsakymø koreliacijos buvo vidutinës (Ben-drø sunkumø ir Eksternaliø sunkumø skalëmsr = 0,56;), Internaliø sunkumø skalei r = 0,57).Klinikinës imties tëvø–vaikø atsakymø suderi-namumo stiprumas buvo taip pat vidutiniðkas,svyruojantis nuo r = 0,46 (Bendrø sunkumø ska-lei) iki r = 0,62 (Eksternaliø sunkumø skalei).Tiriant dalyvavusiø tëvø bei vaikø (6–11 m.) nuo-mones vidutiniðkas sutapimas yra pakankamasduomenø palyginimui. Duomenø, gautø ið skir-tingø ðaltiniø (CBCL ir YSR metodikø rezulta-tai), atitikimo problemà vienas ið publikacijosautoriø analizavo ankstesnëje publikacijoje (Þu-kauskienë et al., 2004). Ði tema buvo plaèiai ap-tariama ir metodikø autoriø darbuose (Rescor-la et al., 2007; Verhulst and van Der Ende, 1992),kurie nurodë maþesná (r = 0,22–0,27) nei mumstiriant pastebëtà sàryðio stiprumà, taèiau ávardi-jo já kaip tinkamà duomenims analizuoti.

Demografinë tiriamøjøcharakteristika ir sàsajossu psichologiniais sunkumais

1 lentelëje pateikiami duomenys apie klinikinësbei reprezentatyvios imties vaikø amþiaus ir ly-ties rodiklius. Klinikinës imties mergaièiø ir ber-niukø grupiø amþiaus vidurkio skirtumas yrastatistiðkai reikðmingas (berniukø amþiaus vi-durkis M = 12,31 (SD = 3,05), o mergaièiøM = 13,94 (SD = 2,80); p < 0,001). Reprezen-tacinës imties statistiðkai reikðmingo lyèiø skir-tumo nëra. Tiek klinikinës imties, tiek ir repre-zentatyvios imties amþiaus grupiø sudëtis nërahomogeniðka, t. y. 227 sergantys vaikai pateko á6–11 m. imtá (tai sudarë 29,1 proc. imties) ir

28

Klinikinė imtis (N = 780) Reprezentacinė imtis (N = 3191)

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

Amžiaus vidurkis ir SD (metais) 12,31 (3,05) 13,94 (2,80) 12,21 (3,76) 12,12 (3,74)

Imties dažnis 49,5% 50,5% 49,1% 50,9%

Dažnis 6–11m. grupėje 38,1% 20,30% 43,42% 45,16%

Dažnis 12–18m. grupėje 61,9% 79,70% 56,58% 54,84%

553 (70,89 proc.) á 12–18 m. grupæ. Analogið-kai reprezentatyvios imties tai sudarë 44,4 proc.ir 55,6 proc. Kalbant apie lytá, svarbu paþymëtidar vienà faktà – didþiàjà dalá klinikinës imtiesjaunesnio amþiaus vaikø sudarë berniukai(64,7 proc.), o vyresnio amþiaus grupës lyèiøsantykis buvo ne toks didelis (berniukai suda-rë 43,2 proc.). Sveikø vaikø pasiskirstymaspagal lytá á amþiaus grupes buvo tolygus. Á ðápasiskirstymà svarbu atsiþvelgti interpretuojantduomenis.

Siekdami paanalizuoti vaiko psichologiniø sun-kumø kitimà, apskaièiavome CBCL Bendrø sun-kumø skalës áverèiø (abiejø imèiø) sàsajas su am-þiumi bei lytimi: pagal amþiø klinikinës imties ber-niukø problemos didëja (F(1;307) = 14,786; β = 0,214; p < 0,000), o mergaièiø imties to-kios tendencijos nepastebëta. Reprezentacinësimties berniukø problemos augant maþëja labainedaug (F(1;1490) = 14,52; β = –0,1;p = 0,000), o sveikø mergaièiø psichologinësproblemos, tëvø nuomone, nedaug didesnësF(1;1567) = 10,65; β = 0,08; p = 0,001). YSRklausimyno Bendrø sunkumø skalës vertinimai kli-nikinës imties tiek mergaitëms (F(1;319) =11,627; β = 0,19; p = 0,01), tiek ir berniukams(F(1;249) = 8,037; β = 0,12; p = 0,05) nedaugdidëjo pagal amþiø. Reprezentacinës imties YSR

duomenys atskleidë tokià paèià tendencijà: ber-niukø (F(1;958) = 5,43; β = 0,075; p = 0,02) irmergaièiø (F(1;1004) = 40,57; β = 0,197;p = 0,01) problemos vyresnio amþiaus buvo tru-putá didesnës.

Klinikinës imties CBCL klausimyno tik Dë-mesio sunkumø ir Eksternaliø sunkumø skalësáverèiai yra susijæ su vaiko lytimi: berniukamslabiau bûdingi aukðtesni ávertinimai (r = –0,2;p < 0,01), o YSR duomenimis – Internaliø sun-kumø (r = 0,27, p < 0,01) ir Pozityviø savybiø(r = 0,13; p < 0,01). Reprezentatyvios imtiesCBCL duomenimis, internalûs sunkumai (dep-resinë nuotaika, somatiniai skundai) bûdinges-ni mergaitëms (r = 0,12; p < 0,000), o dëmesiosunkumø (r = –0,08; p < 0,000) ir eksternaliøsunkumø (r = –0,10 ;p < 0,000) – daugiau pati-ria berniukai.

Remiantis koreliacine analize (4 lentelë),Pozityviø savybiø skalës klinikinës imties balaikito dël lyties (r = 0,13; p < 0,01) ir amþiaus(r = 0,13; p < 0,01) ypatybiø, taèiau regresinëanalizë nepatvirtino tiesinës priklausomybës am-þiaus ir Pozityviø savybiø skalës klinikinës im-ties sàryðio. Tuo tarpu reprezentatyvios imtiesmergaièiø ðios skalës duomenys atspindëjosilpnà tiesinæ priklausomybæ atsiþvelgiant á am-þiø (F(1;1002) = 8,86; β = 0,094; p = 0,003).

1 lentelë. Klinikinës ir reprezentacinës imties vaikø bei jø ðeimø pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius

29

Ðeimos socialiniai ir ekonominiaiveiksniai bei jø sàsajos su vaikøpsichologiniais sunkumais

Tiriant dalyvavusiø vaikø (ir serganèiø, ir svei-kø) tëvai buvo panaðaus iðsilavinimo: daugumajø buvo baigæ vidurines bei aukðtesniàsias mo-kyklas. Turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà tëvø im-èiø skaièius taip pat buvo panaðus – 18 proc.(klinikinës) ir 19 proc. (reprezentacinës). 2 len-telë nurodo, kad abiejø imèiø vaikø motinos tu-rëjo kiek geresná iðsilavinimà nei tëvai, taèiauatlikus skaièiavimus (3–4 lentelës) matyti, kadmotinos ir tëvo iðsilavinimo lygis abiejø imèiøðeimose turi vidutinio stiprumo sàsajas (kliniki-nës imties r = 0,52; p = 0,001; reprezentacinësimties r = 0,447; p < 0,000). Koreliacinë bei

regresinë klinikinës ir reprezentacinës imèiøanalizës parodë, kad aukðtesnis motinos iðsila-vinimas reikðmingai (p < 0,05) susijæs su þe-mesniais vaiko sunkumø rodikliais tiek pagalCBCL, tiek pagal YSR duomenis.

Ið uþpildþiusiø grafà apie ðeimos struktûrà(n = 539) klinikinës imties anketø duomenøgavome, kad 166 (30,8 proc.) vaikai gyveno tiksu vienu ið tëvø ir dar 78 (14,5 proc.) gyveno suglobëjais ar globos institucijose. Reprezentaci-nës imties ðie skaièiai buvo reikðmingai(p < 0,01) maþesni: atitinkamai 18,5 proc. vai-kø gyveno su vienu ið tëvø ir tik 4,6 proc. sveikøvaikø gyveno su globëjais. Pilnose ðeimose augodaugiau vaikø ið reprezentacinës (76,8 proc.) neiklinikinës (54,7 proc.) imties.

2 lentelë. Klinikinës ir reprezentacinës imties vaikø tëvø socialiniø, ekonominiø ir demografiniø duomenøpasiskirstymas bei skirtumo tarp imèiø reikðmingumas (duomenys pateikiami procentais)

Klinikinė

imtis Reprezentacinė

imtis

Skirtumo statistinis reikšmingumas

(Chi-kvadrato kriterijus) Motinos išsilavinimas:

pradinis

0,38

0,55

pagrindinis 14,58 18,42 vidurinis 34,76 33,6

aukštesnysis 31,28 29,45 aukštasis 19,00 18,07 Nėra

Tėvo išsilavinimas: pradinis

1,56

0,65

pagrindinis 28,79 29,49 vidurinis 27,24 32,25

aukštesnysis 24,55 23,21 aukštasis 17,86 14,4 Nėra

Šeimos struktūra: Pilna šeima

54,74

76,78

Vienas iš tėvų 30,79 18,56 Gyvenantys su globėjais 14,47 4,66 0,000

Šeimos pajamos vienam asmeniui: 0–200 Lt

35,1

43,9

201–399 Lt 33,2 29,3 400–750 Lt 18,9 15,9

750–1000 Lt 2,3 2,9 1000–1400 Lt 1,5 0,8

Labai mažos / labai didelės 9,0 7,2 0,01

30

Mûsø rezultatai rodo, kad klinikinës imtiesvaikams ið nepilnø ðeimø bûdingesni emocijø irelgesio sunkumai (3 ir 4 lentelës). Ðis socialinisdemografinis ðeimos veiksnys reikðmingai(p = 0,01) koreliavo su CBCL ir su YSR klausi-mynø Dëmesio sunkumø, Taisykliø lauþymo, Ag-resyvaus elgesio, Eksternaliø sunkumø bei Ben-drø sunkumø skalëmis. Panaði tendencija atsi-spindëjo ir reprezentacinës imties: koreliacinësanalizës duomenimis (5 ir 6 lentelës), ðeimosstruktûra ir CBCL (r = –0,08; p < 0,001), irYSR (r = –0,05; p < 0,05) klausimynø Bendrøsunkumø skalës buvo silpnos, bet reikðmingosneigiamos sàsajos.

Ðeimos socialinis ekonominis statusas (SES)ir klinikinës, ir reprezentacinës imties vaikø bu-vo panaðus (2 lentelë). Statistikos departamentoduomenimis, vidutinis mënesinis gautas darbo

uþmokestis 2003 m. buvo 786,4 Lt (arba1072,6 Lt, neatskaièiavus mokesèiø, „standarti-næ“ lietuviðkà ðeimà sudarë 2,4 asmenø Statisti-kos departamentas, 2006), o bendrojo vidausprodukto pokyèiai 2003 m. buvo 10,3 proc. Tai-gi, mums tiriant, apie 50 proc. dalyvavusiø vai-kø gyvena ðeimose, kurios gauna maþesnes neividutines pajamas.

Klinikinës ir reprezentacinës imties dalyviøtëvø SES ir vaiko psichologiniø sunkumø skaliøkintamøjø koreliacijos (3, 4, 5, 6 lentelës) buvoreikðmingos, taèiau ryðio stiprumas buvo silpnas(koreliacijos koeficiento r reikðmë nesiekë 0,20).Reikia pastebëti, kad kiek didesnis klinikinësimties vaikø psichologiniø sunkumø ir tëvø SESsàryðis rastas vertinant vaikø elgesio ir emoci-nius sunkumus pagal YSR klausimynà (ypaèdepresiðkumà atspindinèiose skalëse).

3 lentelë. Klinikinës imties vaikø elgesio ir emociniø sunkumø (pagal CBCL) koreliacijos su vaiko lytimi,amþiumi ir ðeimos sociodemografiniais kintamaisiais ir gautos pagalbos tipu (Pearsono koeficientas)

Vaiko lytis

Vaiko amžius

Motinos išsilavinimas

Tėvo išsilavinimas

Šeimos struktūra

Tėvų SES

Gydymosi tipas

Nerimastingumas /

depresiškumas 0,1* 0,17** – – – – –

Užsisklendimas /

depresiškumas – 0,25** – – – – 0.09*

Somatiniai skundai 0,18** 0,29** – – – – –

Socialiniai sunkumai –0,14** –0,1** –0,15** – –0,1* –0,10* –

Mąstymo sunkumai – 0,09* –0,12** –0,1* – –0,14** –

Dėmesio sunkumai –0,26** – –0,15** –0,163** –0,12* –0,09* –

Taisyklių laužymas –0,16** 0,16** –0,12** – –0,2* – 0,26**

Agresyvus elgesys –0,2** 0,29** –0,12** –0,126** –0,12* –0,09* 0,11**

Internalūs sunkumai 0,11* – – – – –0,09* –

Eksternalūs

sunkumai –0,20** – –0,13** –0,12* –0,17** – 0,20**

Bendri sunkumai –0,13** 0,09* –0,15** –0,13** –0,13** –0,12** 0,12**

Pastaba: Lentelëje pateiktos tik reikðmingos koreliacijos. Þvaigþdutës prie skaièiaus nurodo reikðmingumo lygmená:* p < 0,05; ** p < 0,01.

31

4 lentelë. Klinikinës imties vaikø elgesio ir emociniø sunkumø (pagal YSR) koreliacijos su vaiko lytimi, amþiumiir ðeimos sociodemografiniais kintamaisiais ir gautos pagalbos tipu (Pearsono koeficientas)

Vaiko lytis

Vaiko amžius

Motinos išsilavinimas

Tėvo

išsilavinimas Šeimos

struktūra Tėvų

SES Gydymosi

tipas Nerimastingumas /

depresiškumas 0,27** 0,18** –0,14** – – –0,20** –

Užsisklendimas /

depresiškumas 0,13** 0,20** – – – –0,12* –

Somatiniai skundai 0,27** 0,21** – – – – –

Socialiniai sunkumai – – –0,11* – – –0,13* –

Mąstymo sunkumai 0,15** 0,21** – – – – –

Dėmesio sunkumai – 0,13** –0,13* –0,16** –0,15** –0,12* –

Taisyklių laužymas –0,01** 0,23** – –0,11* –0,16** – 0,30**

Agresyvus elgesys – 0,09* – –0,14* –0,18** –0,17** 0,15**

Internalūs sunkumai 0,27** 0,23** –0,12* – – –0,17** –

Eksternalūs

sunkumai – 0,17** – –0,14* –0,18** –0,12** 0,24**

Bendri sunkumai 0,12** 0,20** –0,12* –0,14* –0,11* –0,16** 0,10*

Pozityvių Savybių 0,13** 0,13** – – – – 0,14**

Pastaba: Lentelëje pateiktos tik reikðmingos koreliacijos. Þvaigþdutës prie skaièiaus nurodo reikðmingumo lygmená:* p < 0,05; ** p < 0,01.

5 lentelë. Reprezentacinës imties vaikø elgesio ir emociniø sunkumø (pagal CBCL) ryðiai su vaiko lytimi,amþiumi ir ðeimos sociodemografiniais kintamaisiais (Pearsono koeficientas)

Pastaba: Lentelëje pateiktos tik reikðmingos koreliacijos. Þvaigþdutës prie skaièiaus nurodo reikðmingumo lygmená:* p < 0,05; ** p < 0,01 ir *** p < 0,000.

Vaiko lytis Vaiko amžius

Motinos išsilavinimas

Tėvo išsilavinimas

Šeimos struktūra

Tėvų SES

Nerimastingumas / depresiškumas

0,10*** –0,06*** – – – –

Užsisklendimas / depresiškumas

– 0,126*** –0,06*** –0,06** –0,08*** –0,06***

Somatiniai skundai

0,19*** 0,16*** –0,04* –0,05** – –

Socialiniai sunkumai

0,04* –0,18*** –0,11*** –0,08*** –0,08*** –0,08***

Mąstymo sunkumai – – –0,06** – – – Dėmesio sunkumai –0,08*** –0,06*** –0,07*** –0,07*** –0,05** – Taisyklių laužymas –0,16*** 0,13*** – – –0,10*** – Agresyvus elgesys –0,05** – –0,08*** –0,07*** –0,09*** –0,06** Internalūs sunkumai 0,12*** 0,07*** –0,05** –0,04* –0,05** –0,04* Eksternalūs sunkumai

–0,10*** 0,05** –0,06*** –0,05** –0,10*** –0,05**

Bendri sunkumai – – –0,08*** –0,07*** –0,08*** –0,05**

32

Klinikinës imties vaikøpasiskirstymas pagal gydymosi tipà irjo sàsajos su psichologiniø sunkumøávertinimais pagal CBCL ir YSR

Surinktø duomenø analizë parodë, jog 45 proc.anketø gauta ið Vilniaus ir 20 proc. ið Kaunorespublikinës reikðmës gydymo ástaigø, kuriosgydo visos Lietuvos regionø ligonius, todël ne-galime teigti, jog duomenø rinkimo vieta artimapaciento gyvenamajai vietovei. Pacientø gyvena-ma vieta nebuvo tikslingai fiksuojama ðioje stu-dijoje. Klinikinës imties 57,7 proc. ligoniø gy-dësi ambulatoriðkai ir 42,3 proc. – stacionare.Stacionare gydësi vaikai, kuriø amþiaus vidur-kis buvo reikðmingai (p < 0,000) didesnis neiambulatorinio tipo gydymo ástaigose.

Koreliacinë duomenø analizë (3 ir 4 lente-lës) parodë, jog klinikinës imties gydymosi tipas(ambulatorinis ar stacionarinis) ir vaiko psicho-

loginiai sunkumai pagal daugelá CBCL ir YSRskaliø yra reikðmingai susijæ. Ypaè tai ryðku Eks-ternaliø sunkumø skalëje (CBCL: r = 0,20 irYSR: r = 0,24; p < 0,01), kuri apima nepaklus-naus, agresyvaus, iðoriðkai labiau pastebimo el-gesio problemas. Stacionare gydomø vaikø(M = 70,06; SD = 28,16) CBCL Bendrø sunku-mø skalës ávertinimai statistiðkai reikðmingai(p < 0,01) aukðtesni nei tø, kurie gydësi ambu-latoriðkai (M = 63,35; SD = 28,57). Tokiø patskirtumø rasta ir vertinant sunkumus pagal YSRklausimynà (p < 0,05). Ðie skaièiai tik patvirti-no klinikinæ patirtá, jog vaikai, kuriø problemossunkesnës, yra gydomi stacionarinio tipo ástai-gose, taèiau skaièiai kartu ir atskleidþia gerastiek CBCL, tiek YSR metodikos diferencinesgalimybes.

Ádomu, kad vaiko lytis lëmë daugiau stacio-nariniø pacientø psichologiniø problemø sun-kumø daugelyje CBCL skaliø (Somatiniø skun-

6 lentelë. Reprezentacinës imties vaikø elgesio ir emociniø sunkumø (pagal YSR) ryðiai su vaiko lytimi, amþiu-mi ir ðeimos sociodemografiniais kintamaisiais (Pearsono koeficientas)

Pastaba: Lentelëje pateiktos tik reikðmingos koreliacijos. Þvaigþdutës prie skaièiaus nurodo reikðmingumo lygmená:* p < 0,05; ** p < 0,01 ir *** p < 0,000.

Vaiko lytis Vaiko amžius

Motinos išsilavinimas

Tėvo išsilavinimas

Šeimos struktūra

Tėvų SES

Nerimastingumas / depresiškumas

0,28*** – –0,07*** – – –

Užsisklendimas / depresiškumas

0,10*** 0,09*** –0,10*** –0,09*** – –0,05*

Somatiniai skundai 0,27*** 0,08*** – – – – Socialiniai sunkumai

0,09*** –0,05* –0,10*** –0,06* – –0,07**

Mąstymo sunkumai 0,09*** 0,09*** – – – – Dėmesio sunkumai 0,07** 0,09*** – –0,05* –0,05* – Taisyklių laužymas –0,15*** 0,34*** – – – – Agresyvus elgesys – 0,17*** – – –0,06* – Internalūs

sunkumai 0,26*** 0,07** –0,08*** –0,05* – –

Eksternalūs

sunkumai 0,26*** – – –0,06* –

Bendri sunkumai 0,13*** 0,14*** –0,06* – –0,05– – Pozityvios savybės 0,14*** 0,06* 0,06** 0,09*** 0,08***

33

dø – mergaitëms (r = 0,21), Dëmesio sunkumø –berniukams (r = –0,35), Socialiniø problemø –berniukams (r = –0,21), Bendrø sunkumø – ber-niukams (r = –0,23); p < 0,000).

Apibendrinant ðiuos rezultatus, galima teig-ti, jog mûsø tyrimas parodë, kad ðeimos struktû-ra turëjo reikðmingø (p < 0,01) sàsajø su gydy-mosi tipu (51,3 proc. vaikø ið nepilnø ðeimø gy-dësi stacionare, kai ambulatorinio tipo ástaigøpacientai ið nepilnø ðeimø sudarë 40,8 proc.).Motinos iðsilavinimas bei ðeimos SES pagal am-bulatorinio gydymo tipà: tëvø pajamoms maþë-jant, ambulatorinio lygio sunkumø ir pagal In-ternaliø, ir Eksternaliø sunkumø skaliø ávertini-mus, daugëjo.

Vaikø psichologiniø sunkumøprognozavimas pagal CBCL ir YRSremiantis vaiko lytimi, amþiumi,tëvø SES ir ðeimos sudëtimi

Daugialypë regresinë analizë buvo atlikta atski-rai tëvø bei vaikø savæs vertinamiems psichikossveikatos sunkumams prognozuoti (7 lentelë).Priklausomais kintamaisiais tapo CBCL ir YSRklausimyno skaliø balai, o prognozuojamais (ne-priklausomais) – vaiko lytis, vaiko amþius, abie-jø lyèiø tëvø iðsilavinimai, ðeimos struktûra irpajamos vienam asmeniui per mënesá.

7 lentelëje pateikti standartizuoti regresijoskoeficientai (beta), kurie parodo nepriklauso-mo kintamojo (vaiko ir ðeimos socialiniø de-mografiniø veiksniø, ðeimos SES) átakà progno-zuojamam kintamajam, taèiau mûsø tirtø imèiøðie rodikliai nëra dideli. Koeficiento R2 reikð-mës klinikinës imties varijuoja nuo 7 proc. (YSREksternaliø sunkumø skalei) iki 16 proc.(YSR Internaliø sunkumø skalei) ir paaiðkinatik nedidelæ dalá prognozuojamojo kintamojopoveikio sklaidos. Reprezentacinës imties koe-ficientas R2 yra dar maþesnis (2 proc. CBCLBendrø sunkumø skalei ir 8 proc. YSR Ekster-

7 l

ente

lë.

Vaik

ø im

èiø

klin

ikin

ës i

r re

prez

enta

cinë

s el

gesi

o su

nkum

ø pr

ogno

stin

ës g

alim

ybës

pag

al s

ocia

liniu

s de

mog

rafi

nius

kin

tam

uosi

us.

Len

telë

jepa

teik

iam

i sta

ndar

tizu

oti r

egre

sijo

s ko

efic

ient

ai (

beta

)

Pa

sta

ba

: L

ente

lëje

pat

eikt

i ti

k re

ikðm

ingi

bet

a ko

efic

ient

ai.

Þva

igþd

utës

pri

e sk

aièi

aus

nuro

do r

eikð

min

gum

o ly

gmen

á: *

p <

0,0

5; *

* p

< 0

,01

ir *

** p

< 0

,000

.

Kli

nik

inė

imti

s (C

BC

L)

Rep

rezen

taci

nė

imti

s (C

BC

L)

Kli

nik

inė

imti

s (Y

SR

) R

epre

zen

taci

nė

imti

s (Y

SR

) S

oci

ali

nia

i

dem

ogra

fin

iai

kin

tam

ieji

In

tern

alū

s

sun

ku

mai

Ek

ster

nalū

s

sun

ku

ma

i

Ben

dri

sun

ku

mai

Inte

rnalū

s

sun

ku

mai

Ek

ster

nalū

s

sun

ku

ma

i

Ben

dri

sun

ku

mai

Inte

rnalū

s

sun

ku

ma

i

Ek

ster

nalū

s

sun

ku

mai

Ben

dri

sun

ku

mai

Inte

rnalū

s

sun

ku

mai

Ek

ster

nalū

s

sun

ku

ma

i

Ben

dri

sun

ku

mai

Vai

ko ly

tis

– –0

,27*

**

–0,1

9***

0,

12**

* –0

,10*

**

– 0,

27**

* –0

,15*

–

0,26

***

– 0,

12**

* V

aik

o a

mžiu

s

0,31

***

0,10

* 0,

14**

0,

07**

* –

– 0,

18**

0,

18**

0,

17**

0,

09**

* 0,

28**

* 0,

16**

* M

otin

os

išsi

lavi

nim

as

– –

– –

– –0

,05*

–

–

–0,0

6*

– –

Tėv

o

išsi

lavi

nim

as

– –

– –

– –

– –0

,13*

–

– –

–

Šei

mos

str

uktū

ra

– –0

,11*

–

–0,0

8***

–0

,1**

* –0

.1**

* –

–0,1

1*

– –

– –

SE

S

– –

– –

– –

–0,1

3*

– –

– 0.

02**

* –

R2

0,1

0***

0,1

0***

0,0

8***

0,0

3***

0,0

3***

0,0

2***

0,1

6***

0,0

7***

0,0

8***

0,0

8***

0.0

8***

0,0

4***

34

naliø bei Internaliø sunkumø skalei), t. y. svei-kø vaikø emocines bei elgesio problemas prog-nozuoti pagal minëtus kintamuosius yra sudë-tingiau.

Rezultatø aptarimas

Atlikta pirmoji Lietuvoje plati klinikinës (ir rep-rezentacinës) imties vaikø tyrimo analizë paro-dë, jog per mûsø studijas gauti vaikø psichologi-niø sunkumø sàryðio su tëvø socialiniais demo-grafiniais ir ekonominiais veiksniais analizës re-zultatai nedaug skiriasi nuo kitose ðalyse atlie-kamø panaðiø tyrimø rezultatø.

Pasaulyje atliekamø tyrimø duomenys rodo,kad vaiko lyties ir amþiaus sàsajos su jo emoci-niais ir elgesio sunkumais priklauso nuo tiria-møjø rasës ir socialiniø demografiniø veiksniø(Wadsworth and Achenbach, 2005; Slabodskaya,1999; Zilber et al., 1994; Achenbach and Edelb-rock, 1983; Apter et al., 1988; Goodman, 1999).Mûsø atliktas tyrimas parodë, kad tiek sveikø,tiek serganèiø vaikø, tëvø ir paèiø vaikø nuomo-ne, vyresniems (12–18 m.) vaikams bûdingos su-dëtingesnës emocijø ir elgesio problemos nei jau-nesniems. Tëvai buvo linkæ pastebëti daugiauberniukø nei mergaièiø psichologiniø sunkumø.Tai prieðtaravo kitø autoriø (Broberg et al., 2001)nuomonei, jog bûtent mergaitës augdamos turisudëtingesniø psichologiniø sunkumø.

Tirdami atkreipëme dëmesá ir á serganèiø vai-kø tëvus, kuriø dauguma turëjo vidurinájá ar aukð-tesnájá iðsilavinimà. Manoma, jog kokybiðka vai-ko prieþiûra – tai „ðilta, palaikanèio pobûdþiosu suaugusiuoju interakcija saugioje, sveikoje irstimuliuojamoje aplinkoje, kur ankstyva eduka-cija bei pasitikëjimo santykis derinamas su vai-ko individualia fizinio, emocinio, socialinio irintelektinio vystymosi parama“ (Bredekamp,1989; cit. pgl. Scarr, 1999, p. 388). Jei namøaplinka yra pagrindinis raidos kontekstas vai-kams, tuomet tëvai – emociniai globëjai ir sau-

gumo garantas bei elgesio modelis. Vaiko raidailabai svarbûs apsiskaitæ, tolerantiðki tëvai, nebi-jantys vaiko sunkumø ir gebantys numatyti opti-malius problemø sprendimo bûdus. Aukðtesnáiðsilavinimà turintys tëvai labiau linkæ priimtivertybes ir poþiûrius, palankius vaiko raidai (An-selmi et al., 2004). Mûsø tyrimo rezultatai pa-tvirtino tendencijà, jog ir sveikiems, ir sergan-tiems psichikos sutrikimais vaikams, kuriø të-vai (abiejø lyèiø) turëjo aukðtesná iðsilavinimà,buvo bûdingi ne tokie sudëtingi emociniai ir el-gesio, ir ypaè eksternalûs (iðoriniai), sunkumai:maþesnis nerimas, geresnë impulsø kontrolë, su-sitarimø laikymasis, retesni nemotyvuoto pyk-èio protrûkiai. Ðio tyrimo rezultatai buvo pana-ðûs ir á R. Jusienës ir V. Platkevièiûtës atliktotyrimo (2003) rezultatus, kurie parodë, kad dau-giau emociniø ir elgesio sunkumø turi tie vai-kai, kuriø motinos turëjo viduriná ir þemesná iðsi-lavinimà.

Tikëtina, kad aukðtesnis socialinis statusas,suteikiantis tëvams daugiau laisvës bei pasirin-kimo, ir jø vaikams suteikia daugiau galimybiøpatirti vaikiðkus poreikius atitinkanèius santy-kius, gyventi geriau stimuliuojamoje namø ap-linkoje. Mûsø tyrimas atskleidë, kad yra maþes-niø ðeimos gaunamø pajamø ir didesniø vaikoemociniø ir elgesio sunkumø sàsaja. Vis tik tyri-mø duomenys apie tëvø socialiniø, ekonominiøir demografiniø veiksniø sàsajas su psichologi-nëmis vaiko problemomis labai prieðtaringi.Daugiausia autoriø (Verhulst et al., 2003; Twen-ge and Campbell, 2002; von Rueden et al., 2006)nurodo, kad ðeimos gerovë tiesiogiai (ir netie-siogiai taip pat) daro átakà vaikø fizinei sveika-tai, psichologinei savijautai ir tarpasmeniniø san-tykiø kokybei. Nauji tyrimai JAV (Wadsworthand Achenbach, 2005) patvirtino, kad vaikai iðþemesniø socialiniø ekonominiø sluoksniø turidaugiau psichologiniø sunkumø, daþniau sergagretutinëmis ligomis bei lëèiau sveiksta. Remian-tis Europos epidemiologinës studijos (von Rue-

35

P. Wu ir kiti (2001) nurodë, kad jaunuoliai, tu-rintys internaliø problemø, reèiau buvo identi-fikuojami kaip sergantys ir reèiau bûdavo gydo-mi nuo depresiniø sutrikimø nei tie, kurie buvohiperaktyvûs ar nepaklusnûs. Autoriai teigia, kadsergantiems depresija vaikams antidepresinis gy-dymas teikiamas tik tada, kai iðkyla pavojus gy-vybei – suicidiniø mëginimø ar narkotikø varto-jimas. Iðtyrus 7 skirtingø kultûrø (australø, ki-nø, þydø, jamaikieèiø, olandø, turkø ir ameri-kieèiø) vaikus, nustatyta (Verhulst et al., 2003),jog psichinës sveikatos problemø tendencijos ið-lieka panaðios, taigi nemaþa tikimybë, kad ir Lie-tuvoje vaikai (o ypaè mergaitës), turintys inter-naliø sunkumø, laiku negauna pakankamos pa-galbos.

Sunku vienareikðmiðkai vertinti internaliø ireksternaliø sunkumø santyká su vaikà supanèiosaplinkos socialiniais demografiniais veiksniaisbei jø daroma átaka vaiko raidai. I. Bongers subendraautoriais atliktoje longitudinëje studijojenustatë, kad daugelis elgesio sunkumø keièiasivaikui augant ir kad mergaièiø ir berniukø rai-dos trajektorijos yra skirtingos (Bongers et al.,2003). Todël yra tikslinga prognozuoti, kurie iðmûsø tiriamø socialiniø, psichologiniø bei ap-linkos veiksniø galëtø daryti átakà vaiko patiria-miems emociniams bei elgesio sunkumams.Analizuojant tyrimo rezultatus iðryðkëjo, kad nëvienas ið tirtø prognozuojamø veiksniø neleidþiapatikimai numatyti ir prognozuoti vaiko emoci-niø ir elgesio sunkumø. Tai patvirtina raidos psi-chopatologijos keliamas prielaidas, jog vaikø psi-chinës sveikatos nuokrypis formuojasi dël dau-gelio sudëtingø prieþasèiø (Wenar, 2005) – netik dël uþsitæsusiø rizikos veiksniø poveikio.

Apibendrinant rezultatus, vaiko lytis beiamþius ir jo ðeimos socialiniai, ekonominiai beidemografiniai rodikliai susijæ su jo emociniaisbei elgesio sunkumais, taèiau vien ðiø rodikliønepakanka prognozuojant galimus raidos pro-ceso nukrypimus. Mûsø tyrimas parodë, kad, ma-

den et al., 2006) rezultatais, riboti ðeimos mate-rialiniai iðtekliai neigiamai veikia jaunesniø vai-kø (iki 12 metø) su sveikata susijusià gyvenimokokybæ, o vyresniø vaikø – ir labai jà pablogina.Kiti tyrimai (Pûras ir kt., 2003; Slabodskaya,1999; Broberg et al., 2001; Malinauskienë ir Þu-kauskienë, 2004) rodo, kad socialinis ekonomi-nis ðeimos statusas ne visada tiesiogiai siejasi suvaikø problemomis.

Iðanalizavæ ðeimos struktûros ir vaiko psi-chologiniø sunkumø sàryðá pastebëjome, jog kasantras vaikas (arba 51 proc.), gydytas psichiatri-jos stacionare, turëjo tik vienà ið tëvø ar gyvenosu globëjais. Tikslesniais skaièiavimais, beveikpusë (45,3 proc.) apklaustø klinikinës imties vai-kø gyveno su vienu ið tëvø arba globëju, o sveikøvaikø tokiø buvo tik 23,22 proc. Kadangi2001 m. Lietuvos gyventojø ir bûstø suraðymoduomenimis (Statistikos departamentas, 2006),vieno ið tëvø namø ûkiai sudarë 18,27 proc. visønamø ûkiø, tad akivaizdu, kad mûsø tirti sergan-tys vaikai daþniau nei rodo statistika buvo kilæ iðnepilnos ðeimos, t. y. ið didesniø socialiniø sun-kumø patiriamos aplinkos. Gali bûti, kad vienoar abiejø tëvø nebuvimas dar labiau sustiprinarizikà menkas pajamas gaunanèiø ðeimø vaikamssusirgti, todël kuriant pagalbos sistemà á ðià vai-kø ir paaugliø grupæ reikia kreipti ypaè daug dë-mesio.

Lyginant klinikinës imties vaikus pagal gy-dymosi tipà, gauti ádomûs rezultatai, á kuriuosverta atkreipti dëmesá kuriant pagalbos vaikamssistemà Lietuvoje. Mûsø tyrimas atskleidë ten-dencijà, kad jeigu vaikams bûdingi eksternalûs(iðoriniai) dël elgesio kilæ sunkumai, Lietuvojejie daþniau gauna stacionarinæ nei ambulatorinæpagalbà. Tai atitinka (McConaughy and Skiba,1993) atliktos iðsamios literatûrinës analizës ið-vadas, kad iðoriniai vaiko elgesio sunkumai yralabiau pastebimi, maþiau toleruojami, geriaudiagnozuojami ir vertinami kaip labiau sunki-nantys raidà nei internalûs (vidiniai) sunkumai.

36

þëjant ir taip negausioms ðeimos pajamoms, vaikoemociniø ir elgesio sunkumø ávertinimai didëja.

1–4 prieduose pateikiami patikslinti CBCL,TRF ir YSR probleminiø skaliø vidurkiai irstandartiniai nuokrypiai bei patikslintos CBCL6/ 18, TRF618 ir YSR11 / 18 normos ir ðitaipatitaisoma klaida, ásivëlusi pateikiant CBCL,TRF ir YSR standartizavimo duomenø lenteles(Þukauskienë ir Kajokienë, 2006).

TYRIMO RIBOTUMAI IRSIÛLYMAI

Viso tyrimo metu buvo stengiamasi kuo deta-liau patenkinti epidemiologiniams tyrimams ke-liamus metodologinius reikalavimus, taèiaumums nepavyko iðvengti kai kuriø problemø,galëjusiø daryti átakà tyrimo rezultatams. Atli-kome vienpakopæ skerspjûvio metodo kliniki-nës imties studijà, turinèià nemaþa metodologi-niø trûkumø. Kaip jau buvo minëta, dalyvavi-mas tiriant buvo savanoriðkas, dël to nebuvo su-rinkta informacija apie galëjusius atsisakyti vai-kus bei suþinoti atsisakymo dalyvauti tiriant mo-tyvus. Vertinga bûtø á tyrimo anketà átraukti duo-menis apie tikslià vaiko gyvenamàjà vietovæ.

Informacija apie vienà vaikà buvo gauta iðkeleto ðaltiniø (ligos istorijos, psichologo apklau-sos, tëvø anketos ir kartais – ið paties vaiko). Dëlto iðkyla papildomø metodologiniø problemø:informacijos ðaltiniø suderinamumo ir patiki-mumo. Kyla aktualus klausimas dël tyrëjø kom-petencijos lygmens vienodumo.

Mûsø tyrimas rëmësi istoriðkai susiklosèiu-sia mokslo tyrimo krypties (tyrinëti sunkumus,

ne vaiko galias) tradicija. Dël ðioje studijoje ne-panaudotø kompetencijos skalës balø liko neið-siaiðkinta, kiek gautø psichikos sveikatos sun-kumø bûtø galima paaiðkinti ne rizikos, o atspa-rumà didinanèiø vaiko galiø veikimu. Taèiau ðiàspragà galima uþpildyti jau surinktø duomenøpagrindu parengus kitas publikacijas.

Iðvados

1. Klinikinës imties labiau nei reprezentaci-nës imties vaikams bûdingi didesni emocijø irelgesio sunkumai.

2. Geriau iðsilavinæ tëvai padeda vaikams ge-riau adaptuotis ir tai galima sieti su maþesniaisvaikams kylanèiais psichologiniais sunkumais.

3. Gaunanèiø maþesnes pajamas ðeimø vaikaiturëjo daugiau emociniø bei elgesio sunkumø.

4. Vaikams ið nepilnø ðeimø bûdingi sudë-tingi emociniai ir elgesio sunkumai.

5. Stacionarinë pagalba daþniau buvo teikia-ma tiems klinikinës imties vaikams, kurie turë-jo iðoriniø ryðkesniø (eksternaliø) sunkumø.

6. Në vienas ið tirtø prognozuojamøjø veiks-niø (lytis, amþius, tëvø SES) neleidþia patiki-mai prognozuoti vaiko emociniø ir elgesio su-trikimø. Tai patvirtina ðiuolaikines raidos psi-chopatologijos tyrimo tendencijas, teigianèias,kad vaiko raida ir psichopatologija yra nuolatveikiama daugelio tuo paèiu metu daranèiø áta-kà rizikos, paþeidþiamumo ir apsauginiø veiks-niø bei priemoniø.

Straipsnio autorës nuoðirdþiai dëkoja visiemstiriant dalyvavusiems kolegoms psichologamsbei gydytojams – svariai ir kruopðèiai prisidëju-siems renkant duomenis.

37

LITERATÛRA

Achenbach T. M., Edelbrock C. Manual for theChild Behavior Checklist and Revised Child BaviourProfile. University of Vermont, Department of Psy-chiatry, Burlington, VT, 1983.

Achenbach T. M., Rescorla L. A. Manual for theASEBA School-Age Forms & Profiles. Burlington,VT: University of Vermont Research Center for Chil-dren, Youth, and Families, 2001.

Anselmi L., Piccinini C., Barros F., Lopes R. Psy-chosocial determinants of behaviour problems in Bra-zilian preschool children // Journal of Child psycho-logy and psychiatry. 2004, vol. 45(4), p. 779–788.

Apter A., Offer R., Blumenson R., Tyano S. Useof the Child Behavior Checklist in an Israeli adoles-cent psychiatric unit // Acta psychiatrica Scandinavica.1988, vol. 78, p. 96–101.

Barkauskienë R., Bieliauskaitë R. Mokymosi nega-lià turinèiø vaikø elgesio ir emocijø sunkumai // Me-dicina. 2002, t. 38, nr. 4, p. 439–443.

Bongers I. L., Koot H. M., Van der Ende J., &Verhulst F. C. (2003). The normative development ofchildren and adolescent problem behavior // Journalof Abnormal Psychology. 2003, vol. 112, p. 179–192.

Broberg G., Ekeroth K., Gustafsson P. A., Hans-son K., Hägglöf B., Ivarsson T., Larison B. Self-repor-ted competencies and problems among Swedish ado-lescents: A normative study of the YSR // EuropeanChild & Adolescent Psychiatry. 2001, vol. 10 (3),p. 186–193.

Cicchietti D., Rogosch F. A developmental psycho-pathology perspective on adolescence // Journal ofConsulting and Clinical Psychology. 2002, vol. 70 (1),p. 6–20.

Cicchetti, D., & Sroufe, L. A. Editorial: The pastas prologue to the future: The times, they’ve beena-changin’ // Development and Psychopathology, 2000,vol. 12, p. 255–264.

Cohen J. Statistical power analysis for the behavio-ral sciences (2nd ed.). New York: Lawrence EarlbaumAssociates, 1988.

Diomðina B., Vyèinienë D. Vaikø ir paaugliø neri-mo sutrikimai. Psichoterapijos kryptys // Medicina.2002, t. 38, nr. 4, p. 466–470.

Giedraitytë M., Bieliauskaitë R. Psichologinis at-sparumas vaikystëje: sampratos problematika // Psi-chologija, 2006, t. 34, p. 7–17.

Goodman E. The role of socieconomic status gra-dients in explaining differences in US adolescents’

health //American Journal of Public Health. 1999,vol. 89, no 10, p. 1522–1529.

ITC, 2000 (Tarptautinis testø naudojimo reglamen-tas). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laborato-rija, 2003.

Jusienë R., Raiþienë S. Ikimokyklinio amþiaus vai-kø emocijø ir elgesio sunkumø vertinimas CBCL /1,5–5 ir C-TRF diagnostikos kriterijais (DSM) pagrás-tomis skalëmis // Psichologija. 2006, t. 34, p. 44–56.

Jusienë R., Platkevièiûtë V. Motinø streso áveikimobûdai ir vaikø emocijø bei elgesio sunkumai // Psicho-logija. 2003, t. 27, 1–12.

Jusienë R., Bieliauskaitë R., Cimbalistienë L. Fe-nilketonurija serganèiø vaikø emocinës ir elgesio pro-blemos // Psichologija. 2002, t. 25, p. 28–43.

Kalpokienë V., Gudaitë G. Elgesio sutrikimø turin-èiø paaugliø Ego funkcijos ir jø ryðys su áveikos stra-tegijomis // Psichologija. 2007, t. 35, p. 42–54.

Lesinskienë S., Vilûnaitë E., Paðkevièiûtë B. Autiz-mo sutrikimà turinèiø vaikø raidos ypatumai // Medi-cina. 2002, t. 38, Nr. 4, p. 405–411.

Lesinskienë S., Pûras D., Kajokienë A., Ðenina J.Autizmo sutrikimà turinèiø vaikø slaugos ypatumai //Medicina. 2002, t. 38, Nr.4, p. 412–419.

Leskauskas D. Ryðys tarp paaugliø mergaièiø ban-dymø þudytis ir rizikos veiksniø ðeimoje // Medicina.2002, t. 38, Nr.4, p. 387–392.

Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø emo-ciniai ir elgesio sunkumø sàsajos ir pokyèiai per trejusmetus: amþiaus ir lyties ypatumai // Psichologija. 2007,t. 35, p. 19–29.

Malinauskienë O., Þukauskienë R. Paaugliø depre-sijos simptomø, savivertës, ðeimos socialinio-ekonomi-nio statuso ir tëvø auklëjimo stiliaus sàsajos // Psicho-logija. 2004, t. 30, p. 1–15.

McConaughy S. H., Skiba R. J. Comorbidity ofexternalizing and internalizing problems // School Psy-chology Review. 1993, vol. 22 (3), p. 421–427.

Pûras D., Povilaitis R., Stanislavovienë J. Skurdaskaip rizikos veiksnys psichikos sveikatos problemomsatsirasti // Psichologija. 2003, t. 28, p. 1–15.

Reynolds L. K., O’Koon J. H., Papademetriou E.,Szczygiel S., Grant K. E. Stress and somatic com-plaints in low-income urban adolescents // Journal ofYouth and Adolescence. 2001, vol. 30, No. 4,p. 499–514.

Rescorla L. A., Achenbach T. M., Ivanova M. I.,Dumenci L., Almqvist F., Bilenberg N., Bird H., Do-muta A., Döpfner M., Erol N., Forns M., Hannesdot-tir H., Kanbayashi Y, Lambert M., Leung P., Metzke

38

C. W., Minaei A., Mulatu M. S., Novik T. , RoussosA., Sawyer M., Simsek Z., Steinhausen H. C., Wein-traub S., Wolanczyk T., Zilber N., Zukauskiene R.,Verhulst F. Epidemiological comparisons of problemsand Positive Qualities reported by adolescents in 24countries // Journal of Consulting and Clinical Psycho-logy. 2007, vol. 75 (2), p. 351–358.

Ribakovienë V. Bandþiusiø þudytis paaugliø inter-nalûs ir eksternalûs sunkumai // Medicina. 2002, t. 38,nr. 4, p. 398–404.

von Rueden U., Gosch A., Rajmil L., Bisegger C.,Ravens-Sieberer U. The European KIDSCREEN group// Journal of Community Health. 2006, vol. 60,p. 130–135.

Rutter M. Resilience concepts and findings: Impli-cations for family therapy // Journal of Family Thera-py. 1999, vol. 21, p. 119–144.

Scarr S. American child today / In A. Slater andD. Muir (Eds.). The Blackwell Reader in developmen-tal psychology. London: Blackwell Publishers. 1999,p. 375–401.

Slabodskaya H. R. Competence, emotional and be-havioral problems in Russian adolescents // EuropeanChild & Adolescent Psychiatry. 1999, vol. 8 (3),p. 173–180.

Sondaitë J., Þukauskienë R. Paaugliø socialinësstrategijos ir emocinës elgesio problemos // Psicholo-gija. 2004, t. 29, p. 1–9.

Sroufe A.L, Rutter M. The domain of developmen-tal psychopathology / In A. Slater and D. Muir (Eds.).The Blackwell Reader in developmental psychology.London: Blackwell Publishers. 1999, p. 535–554.

Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybës, 2006 // https://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1335 (þiûrëta 2007 10 15).

TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika irdiagnostika. Lietuvos psichiatrø asociacija. Leidyboskomitetas, Pasaulinë sveikatos organizacija; redagavoR. Buinevièius, A. Dembinskas; vertë V. Danilevièiûtëir kt. Kaunas: Medicina, 1997.

Twenge J. M., Campbell W. K. Self-esteem andsocioeconomic status: A meta-analytic review // Perso-nality and Social Psychology. 2002. vol. 6, no 1,p. 59–71.

Vaitkevièius R., Saudargienë A. Statistika su SPSSpsichologiniuose tyrimuose. Kaunas: VDU, 2006.

Verhulst F. A review of community studies / InF. C. Verhulst & H. M. Koot (Eds.). The epidemiologyof child and adolescent psychopathology. London: Ox-ford University Press, 1995, p. 146–177.

Verhulst F., Achenbach T. M., Akkerhuis G. Pro-blems reported for clinically referred American andDutch children // Journal of the American Academy

of child and adolescent psychiatry. 1989, vol. 28(4),p. 516–524.

Verhulst F., van Der Ende J. Agreement betweenparents’report and adolescents’self-reports of problembehavior // Journal of Child Psychology and Psychiat-ry. 1992, vol. 33, p. 1011–1023.

Verhulst F., Achenbach T. M., van der Ende J., NeseErol N., Lambert M., Leung P. W. L., Silva M. A.,Zilber N., Zubrick S. R. Comparisons of problemsreported by youths from seven countries // AmericanJournal of Psychiatry. 2003, vol. 160, p. 1479–1485.

Volkmar F. R. Classification in child and adolescentpsychiatry: Principles and issues / In: Lewis I. M. (Ed.).Child and adolescent psychiatry. A comprehensive textbo-ok. Baltimore: Williams & Wilkins, 1991, p. 415–434.

Wadsworth M., Achenbach T. M. Explaining thelink between low socioeconomic status and psychopat-hology: Testing two mechanisms of the social causa-tion hypothesis // Journal of Consulting and ClinicalPsychology. 2005, vol. 73, p. 1146–1153.

Wenar Ch. The developmental psychopathology ap-proach / In: Ch.Wenar and P. Kerig (Eds.). Develop-mental psychopathology. From infancy through ado-lescence. New York: McGraw Hill, 2005, p. 315.

Wu P., Hoven C., Cohen P., Liu X., More R., TietQ., Okezie N., Wicks J., Bird H. Factors associatedwith use of mental health services for depression bychilden and adolescents // Pschiatry Services. 2001,vol. 52, p. 189–195.

Zilber N., Auerbach J., Lerner Y. Israeli norms forthe Achenbach child behavior checklist: Comparisonof clinically-referred and non-referred children // Isra-eli Journal of Psychiatry and Related Sciences. 1994,vol. 31(1), p. 5–12.

Þukauskienë R., Ignatavièienë K. Kai kurie lietuviðkosCBCL4 / 18 versijos psichometriniai rodikliai // Psicho-logija. 2001, t. 24, p. 38–47.

Þukauskienë R., Ignatavièienë, K. Daukantaitë, D.Subscales scores of the Lithuanian version of CBCL:Preliminary data on the emotional and behavioral pro-blems in childhood and adolescence // European Child& Adolescent Psychiatry. 2003, vol. 12, p. 136–143.

Þukauskienë R., Pilkauskaitë-Valickienë R., Mali-nauskienë O., Kratavièienë R. Evaluating behavioraland emotional problems with the Child Behavior Chec-klist and Youth Self-Report scales: Cross-informantand longitudinal associations // Medicina. 2004,vol. 40 (2), p. 169–177.

Þukauskienë R, Kajokienë I. CBCL, TRF ir YSRmetodikø standartizavimas naudojant 6–18 metø Lie-tuvos vaikø imties duomenis // Psichologija. 2006,t. 33, p. 31–45.

39

The focus of this paper – analysis of associations ofemotional and behavioral problems of referred andnon-referred children with family socio-demographicvariables. For this purpose, we used data from clinicalsample (N = 780) that consists from children placedfor treatment to child psychiatry centers and mentalhealth centers, and data from representative sample(referred children are excluded) (N = 3191). World-wide known ASEBA instruments CBCL6/18 and YSR11/18 were applied in this research to evaluate chil-dren‘ emotional and behavioral problems, also a qu-estionnaire to collect data on socio-demographic va-riables about child and his family. We made compre-hensive analysis of social, demographic, economic va-riables in relation to emotional and behavioral pro-blems assessed by CBCL and YSR, also comparisonbetween clinical and representative groups were made.

Results show that gender was important variableinfluencing level of internal and external problemsboth in clinical and representative samples. Age was

EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMS OF REFERRED AND NON-REFERRED CHILDREN:

ANALYSIS OF ASSOCIATIONS WITH FAMILY SOCIO-DEMOGRAPHIC VARIABLES

Ilona Kajokienë, Rita Þukauskienë

S u m m a r y

more important determinant in representative group.Children from incomplete families showed higher le-vels of emotional and behavioral disturbances (parti-cularly, external). Children from clinical sample fromincomplete families more often were receiving in-pa-tient treatment rather than outpatient treatment. Bet-ter educational background (especially that of mot-hers) was important social factor determining lowerlevels of psychological problems in both clinical andrepresentative samples. Family SES (income per per-son) negatively correlated with most CBCL and YSRscales scores, although there were no significant rela-tions with Somatic Complaints and Rule BreakingBehavior scales. Prognostic power of socio-economic,demographic variables to predict child behavioral andemotional problems was assessed.

In addition, revised norms for CBCL6/18, TRF6/18 and YSR11/18 are enclosed.

Key words: Child development, emotional and be-havioral problems, socio-economic status, clinical sam-ple, non-referred sample.

Áteikta 2007-09-11

40

1 p

ried

as.

Lie

tuvo

s re

prez

enta

cinë

s im

ties

CB

CL

, TR

F ir

YSR

pro

blem

iniø

ska

liø v

idur

kiai

ir s

tand

arti

niai

nuo

kryp

iai (

sklia

uste

liuos

e) p

agal

lytá

ir a

mþi

ø(i

ðsky

rus

vaik

us, k

urie

kre

ipës

i pa

galb

os p

er p

asku

tini

us 6

mën

.)

CB

CL

T

RF

Y

SR

B

ern

iuk

ai

Mer

gait

ės

Ber

niu

kai

M

erg

ait

ės

Ber

niu

kai

M

erg

ait

ės

Sk

alė

6–11

m.

(n =

648

) 12

–18m

. (n

= 8

44)

6–11

m.

(n =

707

) 12

–18m

. (n

= 8

61)

6–11

m.

(n =

677

) 12

–18m

. (n

= 8

69)

6–11

m.

(n =

729

) 12

–18m

. (n

= 8

73)

11–1

8m

(n =

944

) 11

–18m

. (n

= 9

90)

Ner

imas

ting

umo

/ de

pres

išku

mo

4,28

(3

,2)

3,25

(2

,79)

4,

26

(3,0

6)

4,45

(3

,50)

4,

01

(3,3

6)

3,36

(3

,27)

4,

36

(3,4

8)

4,62

(3

,8)

4,41

(3

,23)

6,

63

(4,1

9)

Užs

iskl

endi

mo

/ de

pres

išku

mo

1,87

(1

,98)

2,

19

(2,2

7)

1,62

(1

,80)

2,

36

(2,3

2)

2,02

(2

,29)

2,

77

(2,6

9)

1,85

(2

,25)

2,

39

(2,5

7)

2,86

(2

,47)

3,

36

(2,6

5

Som

atin

ių s

kund

ų 1,

69

(2,0

8)

1,96

(2

,39)

2,

18

(2,4

4)

3,3

(2,8

9)

0,72

(1

,41)

0,

98

(1,7

) 0,

99

(1,6

9)

1,55

(2

,06)

2,

51

(2,4

4)

4,07

(3

,04)

Soc

iali

nių

sunk

umų

3,59

(2

,91)

2,

36

(2,4

6)

3,42

(2

,66)

2,

81

(2,6

9)

2,88

(2

,80)

2,

29

(2,4

6)

2,30

(2

,46)

2,

07

(2,3

4)

3,92

(3

,01)

4,

54

(3,4

0)

Mąs

tym

o su

nkum

ų 1,

9 (1

,93)

1,

78

(2,3

8)

1,73

(1

,86)

2,

03

(2,2

5)

0,89

(1

,46)

0,

61

(1,2

6)

0,58

(1

,20)

0,

48

(0,9

8)

2,58

(2

,59)

3,

09

(2,9

2)

Dėm

esio

sun

kum

ų 5,

48

(3,3

6)

4,80

3,

39

4,55

3,

15

4,57

3,

16

10,6

2 8,

75

10,8

3 8,

63

6,54

6,

77

5,84

5,

89

5,62

3,

00

6,08

2,

95

Tai

sykl

ių la

užym

o 2,

89

2,39

3,

46

3,50

2,

02

(1,9

6)

2,64

(2

,59)

2,

33

(2,7

9)

3,84

(4

,13)

1,

24

(1,9

3)

1,95

(2

,78)

5,

17

(3,7

4)

4,12

(3

,31)

Agr

esyv

aus

elge

sio

6,50

4,

92

5,56

4,

89

4,98

4,

23

5,91

4,

66

5,38

6,

84

5,47

6,

43

2,90

4,

46

3,28

4,

32

7,83

5,

00

8,23

4,

84

Inte

rnal

ių s

unku

mų

7,84

5,

92

7,41

6,

22

8,05

6,

07

10,1

2 7,

39

6,75

5,

74

7,41

6,

32

7,20

6,

04

8,56

6,

99

9,79

7,

01

14,0

6 8,

48

Eks

tern

alių

sun

kum

ų 9,

39

6,83

9,

02

7,83

6,

99

5,76

8,

55

6,71

7,

71

9,29

9,

31

9,84

4,

14

6,02

5,

23

6,51

13

,00

8,01

12

,35

7,49

B

endr

ų su

nkum

ų 31

,61

(19,

11)

27,9

5 (2

0,88

) 27

,94

(18,

15)

30,9

0 (2

0,53

) 29

,45

(23,

87)

31,2

3 (2

3,96

) 21

,23

(18,

97)

22,7

9 (1

8,95

) 38

,17

(20,

67)

43,8

6 (2

2,90

)

Poz

ityv

ių s

avyb

ių

18,1

8 (4

,29)

19

,42

(4,1

7)

41

Pir

min

iais

bala

is

T

bala

i P

ro-

cen

-

tili

ai

Ner

ima

s-

tin

gu

mo

/

dep

resi

š-

ku

mo

Užs

is-

kle

nd

imo

/

dep

re-

sišk

um

o

So

ma

-

tin

ių

sku

n-

dų

Soci

ali

nių

sun

ku

mų

Mą

sty

mo

su

nk

um

ų

Dėm

esio

sun

ku

mų

Tais

yk

lių

lau

žym

o

Agre

syvau

s

elges

io

Inte

rna-

lių

sun

ku

mų

Ek

ster

-

nali

ų

sun

ku

mų

Ben

drų

sun

ku

mų

60

8

4

13

1

6

49

64

9

2

18

2

0

64

65

9

3

10

5

5

8

5

1

1

6

15

6–

11

m.

bern

iuk

ai

n =

64

6

70

9

8

12

7

7

1

1

7

13

9

1

9

60

8

4

14

1

2

45

64

9

2

17

1

6

54

65

9

3

9

5

6

8

5

10

5

1

2

6–

11

m.

mergaitės

n =

70

3

70

9

8

12

7

8

1

0

6

12

6

1

6

60

8

4

13

1

6

46

64

9

2

17

1

9

56

65

9

3

8

6

6

6

5

10

9

1

3

12

–18

m.

bern

iuk

ai

n =

82

8

70

9

8

11

8

9

9

8

1

3

12

1

7

60

8

4

17

1

5

51

64

9

2

21

1

9

61

65

9

3

10

6

8

8

6

1

0

7

14

12

–18

m.

mergaitės

n =

84

6

70

9

8

13

8

1

0

10

8

1

2

9

17

2 p

ried

as.

CB

CL

áver

èiai

pir

min

iais

bal

ais,

ati

tink

anèi

ais

84, 9

2, 9

3 be

i 98

proc

enti

lius,

ir T

bal

ais,

ati

tink

anèi

ais

60, 6

4, 6

5 be

i 70

proc

enti

lius

1 p

asta

ba.

Rei

kia

skir

tin

gai

inte

rpre

tuot

i p

robl

emin

iø s

kali

ø i

r ið

vest

iniø

(In

tern

ali

ø,

Eks

tern

ali

ø i

r B

endrø

su

nku

mø

) sk

aliø

áve

rtin

imus

pag

al p

roce

ntili

us a

r T

balu

s. B

alai

, ku

riuo

s jû

s ga

vote

áve

rtin

æ C

BC

L k

laus

imyn

o p

robl

emin

es s

kale

s pe

r T-

70 a

rba

daug

iau

negu

98

proc

enti

liai,

t. y.

vai

ko s

unku

mai

pag

al ð

ià s

kalæ

pate

nka

á nu

okry

pio

zonà

ir

juos

rei

kia

vert

inti

kaip

pot

enci

alia

i ke

lianè

ius

pavo

jø s

ëkm

inga

i va

iko

adap

taci

jai.

Bal

ais

tarp

93

ir 9

8 pr

ocen

tilio

yra

þym

ima

rizi

kos

zona

(b

ord

elin

e sc

ore

s –

ang.

).2

pas

taba

. C

BC

L k

laus

imyn

o In

tern

ali

ø b

ei E

kste

rnal

iø s

un

kum

ø i

r B

endr

ø s

un

kum

ø s

kali

ø b

alai

, es

anty

s pe

r 92

pro

cent

ilius

(at

itink

amai

per

T-6

4 ba

lus)

ver

tintin

ika

ip p

aten

kant

ys á

nuo

kryp

io z

onà.

Bal

ais

tarp

84

ir 9

2 pr

ocen

tiliø

yra

þym

ima

rizi

kos

zona

(b

ord

erli

ne

sco

re –

ang

.) I

nte

rna

liø

bei

Ek

ster

na

liø

ir

Ben

drø

su

nku

mø

skal

ëse.

42

3 p

ried

as.

YSR

áver

èiai

pir

min

iais

bal

ais,

ati

tink

anèi

ais

84, 9

2, 9

3 be

i 98

proc

enti

lius,

ir T

bal

ais,

ati

tink

anèi

ais

60, 6

4, 6

5 be

i 70

proc

enti

liø

1 p

asta

ba.

Rei

kia

skir

tin

gai

inte

rpre

tuot

i p

robl

emin

iø s

kali

ø i

r ið

vest

iniø

(In

tern

ali

ø,

Eks

tern

ali

ø i

r B

endr

ø s

un

kum

ø)

skal

iø á

vert

inim

us p

agal

pro

cent

ilius

ar T

bal

us.

Bal

ai,

kuri

uos

jûs

gavo

te á

vert

inæ

YSR

kla

usim

yno

pro

blem

ines

ska

les

per

T-70

arb

a da

ugia

u ne

gu 9

8 pr

ocen

tilia

i, ro

do,

kad

vaik

o su

nkum

aipa

gal ð

ià s

kalæ

pat

enka

á nu

okry

pio

zonà

ir ju

os r

eiki

a ve

rtin

ti ka

ip p

oten

cial

iai k

elia

nèiu

s pa

vojø

sëk

min

gai v

aiko

ada

ptac

ijai.

Bal

ai t

arp

93 ir

98

proc

entil

iøyr

a ri

ziko

s zo

na (

bo

rdel

ine

sco

res

– an

g.).

2 p

asta

ba.

YSR

kla

usim

yno

Inte

rnali

ø b

ei E

kste

rnal

iø s

un

kum

ø i

r B

endr

ø s

un

kum

ø s

kali

ø b

alai

, es

anty

s da

ugia

u ne

gu 9

2 pr

ocen

tilio

(at

itink

amai

per

T-6

4ba

lus)

ver

tint

ini

kaip

pat

enka

ntys

á n

uokr

ypio

zon

à. B

alai

s ta

rp 8

4 ir

92

proc

enti

liø y

ra þ

ymim

a ri

ziko

s zo

na (

bo

rder

lin

e sc

ore

– a

ng.)

In

tern

ali

ø b

eiE

kst

ern

ali

ø i

r B

end

rø s

un

ku

mø

ska

lëse

.

Pir

min

iais

ba

lais

T b

ala

i P

roce

n-

tili

ai

Ner

ima

s-

tin

gu

mo

/

dep

resi

š-

ku

mo

Užs

isk

len

-

dim

o /

dep

resi

š-

ku

mo

So

ma

tin

ių

sku

nd

ų

So

cia

-

lin

ių

sun

-

ku

mų

Mą

sty

mo

su

nk

um

ų

Dėm

esio

sun

ku

mų

Ta

i-

syk

lių

lau

-

žym

o

Ag

resy

-

va

us

elg

esio

Inte

rna

-

lių

sun

ku

mų

Ek

ster

-

na

lių

sun

ku

mų

Ben

-

drų

sun

-

ku

mų

60

8

4

16

2

1

59

64

9

2

20

2

5

69

65

9

3

10

7

7

9

7

1

0

11

1

6

11

–18

m.

bern

iuk

ai

n =

96

0

70

9

8

13

9

9

1

1

9

12

1

5

20

60

8

4

22

2

0

67

64

9

2

27

2

4

78

65

9

3

14

8

9

1

0

8

10

1

0

16

11

–18

m.

mergaitės

n =

10

06

70

9

8

17

9

1

2

13

1

1

12

1

3

19

43

1 p

asta

ba.

Rei

kia

skir

tin

gai

inte

rpre

tuot

i p

rob

lem

iniø

ska

liø i

r ið

vest

iniø

(In

tern

ali

ø,

Eks

tern

ali

ø i

r B

end

rø s

un

kum

ø)

skal

iø á

vert

inim

us p

agal

pro

cent

ilius

ar

T b

alus

. B

alai

, ku

riuo

s jû

s ga

vote

áve

rtin

æ T

RF

kla

usim

yno

pro

blem

ines

ska

les

per

T-70

arb

a da

ugia

u ne

gu 9

8 pr

ocen

tilia

i, yr

a va

iko

sunk

umai

pag

al ð

ià s

kalæ

ir

pate

nka

á nuo

kryp

io z

onà,

juos

rei

kia

vert

inti

kaip

pot

enci

alia

i kel

ianè

ius

pavo

jø s

ëkm

inga

i vai

ko a

dapt

acija

i. B

alai

s ta

rp 9

3 ir

98

proc

entil

iø y

ra þ

ymim

a r

izik

os z

ona

(bo

rdel

ine

sco

res

– an

g.).

2 P

asta

ba.

TR

F k

laus

imyn

o In

tern

ali

ø b

ei E

kste

rnali

ø s

un

kum

ø i

r B

endr

ø s

un

kum

ø s

kali

ø b

alai

, es

anty

s da

ugia

u ka

ip 9

2 pr

ocen

tilia

i (a

titi

nkam

ai p

er T

-64

balu

s),

vert

intin

i ka

ip p

aten

kant

ys á

nuo

kryp

io z

onà.

Bal

ais

tarp

84

ir 9

2 pr

ocen

tiliø

yra

þym

ima

rizi

kos

zona

(b

ord

erli

ne

sco

re –

ang

.) I

nte

rna

liø

bei

Ek

ster

na

liø

ir

Ben

drø

sun

ku

mø

ska

lëse

.

4 p

ried

as.

TR

F áv

erèi

ai p

irm

inia

is b

alai

s, a

titi

nkan

èiai

s 84

, 92,

93

bei 9

8 pr

ocen

tiliu

s, ir

T b

alai

s, a

titi

nkan

èiai

s 60

, 64,

65

bei 7

0 pr

ocen

tiliø

Pir

min

iais

bala

is

T

bala

i P

ro-

cen

-

tili

ai

Ner

ima

s-

tin

gu

mo

/

dep

resi

š-

ku

mo

Užs

isk

len

-

dim

o /

dep

resi

š-

ku

mo

So

ma

tin

ių

sku

nd

ų

Soci

ali

nių

sun

ku

mų

Mą

s-

tym

o

sun

-

ku

mų

Dėm

e-

sio s

un

-

ku

mų

Ta

isy

kli

ų

lau

žym

o

Agre

-

syv

au

s

elges

io

Inte

rnali

ų

sun

ku

mų

Ek

ster

-

nali

ų

sun

ku

mų

Ben

drų

sun

ku

mų

60

8

4

13

1

6

52

64

9

2

16

2

3

69

65

9

3

10

6

3

8

3

2

6

7

19

6–

11

m.

bern

iukai

n =

64

6

70

9

8

12

8

5

1

0

5

32

1

0

26

60

8

4

13

8

3

6

64

9

2

17

1

3

49

65

9

3

10

6

4

7

2

1

9

4

11

6–

11

m.

mergaitės

n =

70

3

70

9

8

13

8

6

9

4

2

5

7

17

60

8

4

13

1

9

54

64

9

2

17

2

5

70

65

9

3

9

7

4

7

3

25

1

1

17

12

–18

m.

bern

iuk

ai

n =

82

8

70

9

8

12

1

0

6

9

4

32

1

5

25

60

8

4

15

1

1

41

64

9

2

20

1

6

53

65

9

3

11

7

5

6

2

1

7

7

11

12

–18

m.

mergaitės

n =

84

6

70

9

8

15

1

0

7

8

4

21

1

0

17