Embed Size (px)
Citation preview
16
ISSN 1392–0359. PSICHOLOGIJA 2005 31
EMOCINIAI ASMENYBËS BRUOÞØ KORELIATAI
Jonas Pacevièius
Socialiniø mokslø daktaras (psichologijos kr.), docentasÐiauliø universitetasSocialiniø mokslø fakultetasArchitektø g. 1, LT-78366 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 58 89, faks. 59 58 80El. paðtas: [email protected]
Tyrimø, skirtø asmenybës ir emocijø problemai, rezultatai rodo átikinamà dviejø pagrindiniø bruoþø –ekstraversijos ir neurotizmo – ryðá su emocinëmis asmenybës predispozicijomis. Árodyta, kad ekstraversijayra teigiamø emocijø prediktorius, o neurotizmas – neigiamø (Costa and McCrae, 1980; Eysenck H. J.,Eysenck M. W., 1985). Kiti tyrimai atskleidþia minëtø ryðiø sudëtingumà ir nevienareikðmiðkumà (Mat-thews, 1997; Williams, 1993). Ðio tyrimo tikslas – taikant originalià emociniø iðgyvenimø ávertinimo meto-dikà papildyti naujais faktais, sukonkretinti (analizuojant platø emociniø parametrø spektrà) minëtøryðiø pobûdá ir ásitikinti jø priklausomybe nuo kasdienës veiklos rûðies. Tyrimo rezultatai parodë stipriasemociniø parametrø sàsajas su neurotizmo matmeniu, o su ekstraversijos matmeniu reikðmingø ryðiøneaptikta. Palyginamoji asmenybiø tipø analizë patvirtino daugelyje tyrimø konstatuotus ryðkius emoci-nius skirtumus tarp stabiliø ekstravertø ir nestabiliø introvertø, taip pat tarp emociðkai stabiliø ir nestabiliøtipø. Gauti duomenys apie ðiems asmenybës tipams bûdingus emociniø iðgyvenimø modalinius skirtu-mus, kuriø pasireiðkimas priklauso nuo kasdienës veiklos rûðies, taèiau ðie skirtumai yra nedideli ir daugu-ma statistiðkai nereikðmingi.
Asmenybës ir emocijø ryðio problema jaudinatyrëjø protus jau nuo Galeno, kuris savo iðskir-tus temperamento tipus apibûdino emociniaisterminais, laikø. Ðiuolaikiniuose tyrimuose ðiproblema nagrinëjama labai intensyviai ir ávai-riausiais aspektais, o pastaràjá deðimtmetá do-mëjimasis ja yra gerokai didesnis dël taksono-miniø asmenybës bruoþø tyrimø (,,Penketo svar-biausiø“ modelis, angl. „Big Five“). Nors ið es-mës problema atrodo kiek dirbtinë, nes tiek te-
oriniai, tiek eksperimentiniai tyrimai leidþia pos-tuluoti prigimtinæ asmenybës ir emociniø bruo-þø vienovæ, kuri akivaizdi tiriant ne tik tempera-mentinius ir motyvacinius asmenybës bruoþus(Zuckerman et al., 1999), bet ir intelektinius su-gebëjimus (þr.: Moutafi et al., 2003). Polemi-zuodamas dël kai kuriø „Penketo svarbiausiø“modelio faktoriø pagrástumo, C. Cooperis(Êóïåð, 2002) teigia, jog asmenybës bruoþaislaikytini tik tokie, kurie turi akivaizdø emociná-
17
-motyvaciná pagrindà, o ðito negalima pasakytiapie du ðio modelio faktorius: „sàmoningumà“ir „atvirumà patyrimui“. Aiðkià nuomonæ ðiuoklausimu turi V. Viliûnas. Jis raðo: „kad ir apiekokias þmogaus gyvenimà ir veiklà lemianèiassàlygas ir determinantes kalbëtume – vidinës,psichologiðkai veiksmingos jos tampa tik tada,kai joms pavyksta prasiskverbti á jo emociniøsantykiø sferà, savaip transformuotis ir ásitvir-tinti joje“ (Âèëþíàñ, 1984, c. 3). Kai kurie as-menybës analitikai tvirtina, kad emocijos yra as-menybës bruoþø funkcionavimo pagrindas(Eysenck, 1995; Tellegen, 1985; Costa andMcCrae, 1980; Zuckerman et al., 1993). Ið tik-røjø pagrindinës emocijos, tokios kaip baimë,pyktis, dþiaugsmas, turi biologinius substratussmegenyse, ir ðiø sistemø aktyvumas gali darytiesminæ átakà asmenybës bruoþø diferenciacijai(Zuckerman et al., 1993). P. Costa ir R. McCrae(1992b) tvirtina, kad asmenybës bruoþas – taielgesio dispozicija, kurioje emocinis komponen-tas yra svarbiausias. Naujausi tyrimai kreipiamine tiek á asmenybës ir emocijø ryðio principinækonstatacijà, kiek á to ryðio pobûdþio konkreti-nimà ir detalizavimà, taip pat á jo prigimtá.
Asmenybës bruoþai. Dauguma ðiuolaikiniøautoriø, asmenybës bruoþø ir tipø teorijø ðali-ninkø, linkæ laikytis trijø arba penkiø asmeny-bës faktoriø modelio. H. J. Eysenckas (1967;1995) manë, kad asmenybës struktûriniam or-ganizavimui apibûdinti pakanka trijø superbruo-þø (ekstraversija, neurotizmas, psichotizmas),kuriø kiekvienas turi siauresniø bruoþø, suda-ranèiø hierarchiná modelá. Trijø faktoriø siste-ma priimtinesnë ir A. Tellegenui (1985), kurismano, jog pagrindiniais bruoþais laikytini: tei-giamas emocionalumas, neigiamas emocionalu-mas, kurie atitinka H. J. Eysencko modelioekstraversijà ir neurotizmà, bei polinkis á prie-vartà (angl. constraint), kuris galëtø bûti psicho-
tizmo atitikmuo, nes apima tokias savybes kaipimpulsyvumà, potrauká áspûdþiams, socializaci-jos stokà.
Pagal „Penketo svarbiausiø“ modelá (Gold-berg, 1990; De Raad, 2000 ), sukurtà atlikus þo-dþiø, apibûdinanèiø asmenybæ, faktorinæ anali-zæ, asmenybæ sudaro penki superbruoþai: eks-traversija, neurotizmas, sutariamumas, sàmonin-gumas ir atvirumas patyrimui. Remiantis ðiuomodeliu sukurti du klausimynai: vienà jø suda-ro tiesiog bûdvardþiai, þymintys asmenybësbruoþus (Hendriks et al., 1999), kità – trumpiteiginiai, apibûdinantys konkreèius asmenybësbruoþus (Costa, McCrae, 1992a). Asmenybësmodelyje, pateiktame J. Gray (1987), figûruojadu superbruoþai: impulsyvumas (aukðti ekstra-versijos, neurotizmo ir psichotizmo rodikliai)ir nerimastingumas (aukðtas nerimo lygis kartusu þemais ekstraversijos ir psichotizmo rodik-liais). Nerimastingumo konstruktas susijæs sujautrumu bausmës signalams, o impulsyvumas– su jautrumu apdovanojimo signalams.
M. Zuckermanas (1992) linkæs manyti, jogvienas svarbiausiø asmenybës parametrø yra va-dinamoji „áspûdþiø paieðka“ (angl. sensention-
seeking). Þmonës, turintys stiprø potrauká nau-jiems pojûèiams, áspûdþiams, labiau nei kititrokðta permainø, jaudulio, stipriø iðgyvenimøtam, kad iðvengtø nuobodulio. Ðá faktoriø kartusu dar keturiais (socialumas, neurotizmas (neri-mas), agresyvumas (prieðiðkumas) ir aktyvumas)M. Zuckermanas pateikia kaip alternatyvà „Pen-ketui svarbiausiø“ ir yra parengæs originalø klau-simynà (Zuckerman-Kuhlman Personality Qu-
estionaire, þr.: Zuckerman et al., 1999).Diskusija dël asmenybæ „sudaranèiø“ pagrin-
diniø bruoþø skaièiaus tæsiasi iki ðiol (Ashtonand Lee, 2005). Ji galëtø ágyti konkretesná po-bûdá, jei tyrëjai susitartø dël kriterijø, kuriais re-miantis tam tikras bruoþas, gautas faktorizuo-
18
jant klausimynà, bûtø priskiriamas prie baziniø.C. Cooperio (Êóïåð, 2000) nuomone, asmeny-bës faktoriai, iðryðkëjantys tiriant, priklauso nuopateikiamø klausimynuose klausimø kiekio irpobûdþio, o daþnai ir nuo tyrëjo teoriniø nuosta-tø. M. Zuckermanas (1992), C. Cooperis(Êóïåð, 2000) ir kiti autoriai pagrástai abejoja,ar bruoþui nustatyti pakanka tik paprastos fak-toriniø svoriø analizës (taip, pvz., buvo „atrasti“kai kurie „Penketo svarbiausiø“ asmenybës mat-menø1). Pasak C. Cooperio, siekiant ásitikinti,jog tai tikrai asmenybës bruoþas, bûtina já áver-tinti taikant kitus metodus (elgesio stebëjimà,savistabà), taip pat bûtina atlikti eksperimentussiekiant konkretø faktoriø validizuoti, t. y. áver-tinti elgesio reakcijas, kylanèias eksperimentometu, ir palyginti jas su pateiktomis klausimynenorint ásitikinti, kad jos panaðios. Bruoþui nu-statyti taip pat svarbu iðsiaiðkinti, kokie psicho-loginiai procesai sàlygojo jo atsiradimà: ar taitëvø, ar pedagogø átakos padarinys, ar bruoþasturi genetiná komponentà. Deja, ne visi asmeny-bës modeliai ir pirmiausia „Penketas svarbiau-siø“ tenkina ðiuos bruoþø nustatymui keliamusreikalavimus. Minëtas modelis kritikuojamasdar ir dël to, kad kai kurie jo faktoriai gana geraikoreliuoja tarpusavyje. L. Goldbergas(þr.: Êóïåð, 2000), vienas ðio modelio kûrëjø,gavo neigiamà koreliacijà (–0,85) tarp psicho-tizmo ir dviejø sujungtø „Penketo svarbiausiø“bruoþø („sutariamumas“ ir „sàmoningumas“),
ir tai rodo, jog jie galëtø bûti psichotizmo kom-ponentai, o ne savarankiðki faktoriai. O „sàmo-ningumo“ bruoþas gana stipriai neigiamai(–0,61) koreliuoja su neurotizmu (Block, 1995).Daugelio autoriø nuomone, maþiausiai ginèøkyla dël trijø H. J. Eysencko iðskirtø bruoþø pa-grástumo – jie vienokiu ar kitokiu pavidalu pasi-reiðkia beveik visuose asmenybës modeliuose,nors pats H. J. Eysenckas daugiausia dëmesioskyrë tik dviejø faktoriø – ekstraversijos ir neu-rotizmo – analizei.
Emociniai bruoþai. Baziniu asmenybësemocinæ sferà apibûdinanèiu bruoþu laikytinasemocionalumas. Tai esminis temperamentostruktûros komponentas, apibûdinamas kaip vi-dinë parengtis (tendencija, predispozicija) iðgy-venti tam tikro þenklo ir modalumo emocijas(Block, 1957; Íåáûëèöûí, 1969). „Emocio-nalumas kaip bruoþas – tai ilgalaikë tendencija(dispozicija) iðgyventi tam tikras emocijas“ (Ler-ner, Keltner, 2001, citojama – pagal Rolland andDe Fruyt, 2003, p. 103). Mûsø su kolegomis at-likti tyrimai (Îëüøàííèêîâà è Ïàöÿâè÷þñ,1981) átikinamai atskleidë lemiamà emocijøþenklo ir modalumo parametrø vaidmená vidi-nio veiklos reguliavimo procesuose, nors tiekmûsø, tiek kitø autoriø (Kardum, 1999) tyrimairodo, jog ir vadinamieji dinaminiai emocijø pa-rametrai, kaip antai intensyvumas, daþnis, sta-bilumas (kaita), taip pat traktuotini kaip emoci-niai bruoþai. Aukðtos emocijø þenklo, modalu-mo, intensyvumo ir stabilumo rodikliø interko-reliacijos (Pacevièius, 1998), taip pat emocijøþenklo rodikliø koreliacijos su veiklos savire-guliacijos rodikliais (Îëüøàííèêîâà è Ïà-
öÿâè÷þñ, 1981) verèia manyti, jog emocijø þen-klas yra svarbiausias parametras, diferencijuo-jantis emocinius bruoþus ir tipus. Naujausi tyri-mai tik patvirtina ðià iðvadà. Pavyzdþiui, A. Tel-legenas (þr.: Watson and Tellegen, 1985) teigia,
1 Trumpi sàvokø apibûdinimai: 1. Asmenybës „bruo-þo“ sàvoka þymi þmogaus predispozicijà vienodai elgtisávairiose situacijose ir skirta apibûdinti individualiemselgesio skirtumams (Eysenck, 1995); 2. Asmenybës „fak-torius“ – tai bazinis bruoþas, gautas faktorizuojant, ir„vienijantis“ keletà siauresniø bruoþø; 3. Matmens sàvo-ka vartojama turint omenyje abu bazinio asmenybës bruo-þo polius; 4. Asmenybës „tipo“ sàvoka vartojama kal-bant apie asmens (asmenø) priklausymà tam tikrai psi-chologinei grupei.
19
jog yra tik du emociniai bruoþai: teigiamas emo-cionalumas ir neigiamas emocionalumas. Ðiebruoþai buvo gauti atlikus hierarchinæ penkiøsvarbiausiø faktoriø analizæ, kurioje keturi (dep-resija, prieðiðkumas, nuovargis, nerimas) pate-ko á neigiamo emocionalumo faktoriø ir vienas(dþiaugsmas, susiþavëjimas, entuziazmas) – á tei-giamo. Panaðûs rezultatai gauti ir vëlesniuosetyrimuose, taèiau problemø kyla dël pirmos ei-lës neigiamo emocionalumo faktoriø: jø skai-èius ir pavadinimai daþnai priklauso nuo tyri-mo metodikos ir autoriø teoriniø pozicijø. Pa-vyzdþiui, D. Watsonas ir L. Clarkas (1992) siûloneigiamø bruoþø struktûrà ið keturiø pirmos ei-lës faktoriø (baimë, liûdesys, kaltë, prieðiðku-mas), H. Berenbaumas ir kt. (1995) naudojo tiktris faktorius (liûdesys, baimë, pyktis), A. Chur-chas ir kt. (þr.: De Raad and Kokkonen, 2000),atlikæ platø tarpkultûriná tyrimà, gavo septynispirmos eilës faktorius (pyktis, liûdesys, baimë,kaltë, neramumas, apatija, nuovargis). E. Diene-rio ir kt. (1995) tyrimø duomenys panaðûs á gau-tus D. Watsono ir L. Clarko: baimë, liûdesys,gëda, pyktis. Mûsø ankstesniø tyrimø, atliktø var-tojant rusiðkà emocijø terminijà, rezultatai(Ïàöÿâè÷þñ, 1979) taip pat labiau siejasi suE. Dienerio, D. Watsono ir L. Clarko duomeni-mis: buvo gauta, jog neigiamà emocijø þenklomatmens poliø beveik 90 proc. uþima tokios pa-grindinës emocijos kaip pyktis, baimë ir liûde-sys, o likusià dalá – pasibjaurëjimo, gëdos ir kal-tës iðgyvenimai. Ðiame tyrime remsimës bûtentsavo atliktais emocijø modalumo tyrimais, ku-riuos, manome, ið esmës patvirtina naujausiø ty-rimø rezultatai (þr.: Smits et al., 2002).
Asmenybës ir emocijø ryðio problema. At-liktø ir tebedaromø tyrimø (jø apþvalgas þr.: Wil-liams, 1990; 1993; McFatter, 1994; Watson andClark, 1997; De Raad and Kokkonen, 2000),sprendþianèiø asmenybës ir emocijø (tiek bûse-
nø, tiek bruoþø aspektu) ryðio problemà, rezul-tatai rodo, jog aiðkios ribos tarp ðiø bruoþø nëra.Pirmiausia tai pasakytina apie temperamentiniusasmenybës bruoþus: ekstraversijà, neurotizmà irpsichotizmà, kurie daþnai ávardijami ir analizuo-jami pasitelkus emociniø bruoþø ir tipø termi-nijà. A. Tellegenas (1985), akcentuodamas as-menybës ir emociniø bruoþø ryðá, ekstraversijosir neurotizmo sàvokas pakeitë teigiamo ir ne-igiamo emocionalumo sàvokomis. M. Zucker-manas ir kt. (1999) paþymi, jog svarbu ne tikapraðyti asmenybæ ir susisteminti jà apibûdinan-èius þodþius (psicholeksinë paradigma), bet ir(o tai kur kas svarbiau) suprasti, kokie emoci-niai ir motyvaciniai mechanizmai slypi uþ as-menybës bruoþus þyminèiø sàvokø. Reziumuo-dami plaèius ðios problematikos tyrimus,M. Zuckermanas ir kt. (1999) sudarë lentelæ,kurioje pateikiami þinomiausi asmenybës mo-deliai, atskleidþiantys asmenybës matmenis iresminius emocinius bei motyvacinius jø bruoþus.Pateikiame ðiek tiek supaprastintà ðios lentelësvariantà (1-a lentelë).
Nesunku pastebëti, jog ið pirmo þvilgsnioskirtingiems asmenybës bruoþams, pateikia-miems penkiuose asmenybës modeliuose, ben-dra tai, kad jie vienaip ar kitaip siejasi su emoci-jø þenklo arba modalumo parametrais, uþ kuriøslypi specifiðki tam bruoþui motyvaciniai me-chanizmai ir elgesio tendencijos. Akivaizdþiau-siai tai matyti A.Tellegeno modelyje. P. Costa irR. McCrae penkiø matmenø („Big Five“) mo-deliui ðioje lentelëje atstovauja tik du matme-nys, nes tik jie faktorizuojant buvo pripildyti þe-mesnio lygio emociniø bruoþø faktoriø. Bûtentðie autoriai ið esmës davë pradþià iðsamesniemsasmenybës ir emociniø bruoþø tyrimams, vienipirmøjø árodæ, jog ekstraversija koreliuoja su tei-giamomis emocijomis, bet nekoreliuoja su nei-giamomis. O neurotizmas stipriai koreliuoja su
20
Modelis Asmenybës bruoþai Emociniai bruoþai Motyvaciniai mechanizmai
Eysenckas ekstraversija nerûpestingas, laimingas þemas sàlygojamumas, þemakortikalinë aktyvacija
neurotizmas nerimastingas, depresyvus, aukðtas sàlygojamumas,emocingas aukðta autonominë aktyvacija
psichotizmas agresyvus, prieðiðkas,ðaltas (þemi teigiamøemocijø rodikliai)
Tellegenas teigiamas polinkis á teigiamas „hedoniniai“ gebëjimaiemocionalumas emocijas
neigiamas polinkis á neigiamas jautrumas nerimo signalamsemocionalumas emocijas
Gray impulsyvumas polinkis á teigiamas elgesio aktyvinimas, jautrumasemocijas apdovanojimo signalams
nerimastingumas nerimas elgesio slopinimas,jautrumas bausmës signalams
puolimas ir polinkis pykti jautrumas nesàlygotomstraukimasis ir (arba) panikuoti bausmëms ir
neapdovanojimams
Costa, ekstraversija polinkis á teigiamasMcCrae emocijas, ðiltumas
neurotizmas nerimas, depresija,prieðiðkumas
Zuckermanas socialumas polinkis á teigiamas elgesio aktyvinimas,emocijas apdovanojimo lûkesèiai
neurotizmas, nerimas, depresija, elgesio slopinimas,impulsyvumas teigiamø emocijø paieðkos, elgesio aktyvinimas,(siekiant áspûdþiø), prieðiðkumas þemi bausmës,agresyvumas ir aukðti apdovanojimoprieðiðkumas lûkesèiai
1 lentelë. Emociniai bruoþai bei mechanizmai ir jø santykis su asmenybës bruoþais, pateikiamais ávairiuosemodeliuose
neigiamomis, bet nekoreliuoja su teigiamomisemocijomis (Costa and McCrae,1980). Kitaipsakant, ekstraversija siejasi su laimingumo, oneurotizmas – su nelaimingumo jausmø iðgyve-nimais. Kiek anksèiau G. Wilsonas, aiðkinda-masis psichologines laimingumo prielaidas, pa-darë iðvadà, jog ekstravertai laimingesni nei in-trovertai, ir vëliau tai buvo patvirtinta iðsamiais
tyrimais, kuriuose koreliacija tarp ekstraversi-jos ir laimingumo siekë 0,5 (p < 0,001) (Em-mond and Diener, 1986), o kituose net 0,61(p < 0,001) (þr.: Àðãàéë, 2003, p. 178). Deta-lesni tyrimai parodë, jog laimingumo-nelaimin-gumo jausmas yra nulemtas ne tik asmenybës,bet ir situaciniø veiksniø. R. Hotardas ir kt.(1989) nustatë, kad efektyviai laimingumo pre-
21
dikcijai bûtina ávertinti ekstraversijos, neurotiz-mo ir socialiniø santykiø sàveikà. Taip pat ak-centuojama, jog socialiniai santykiai yra stiprusprediktorius tik introvertiðkiems asmenims.E. Dienerio ir R. Larseno (1984) darytø tyrimørezultatai rodo, jog tiek teigiamø, tiek neigiamøemocijø pasireiðkimà 52 proc. atvejø lemia as-menybë ir tik 23 proc. – situacija (þr.: Àðãàéë,2003). Tyrimai, akcentavæ asmenybës ir situaci-jos sàveikos specifikà, parodë, jog ekstravertaismarkiau nei introvertai reaguoja á teigiamus sti-mulus, o stipriai iðreikðtas ekstraversijos ir ma-loniø aplinkybiø derinys sukelia itin teigiamasemocijas (Larsen and Ketelaar, 1991). Svarbudar ir tai, kad þmonës daþniausiai turi galimybæsiekti arba vengti tam tikrø situacijø. Ilgalaikiaityrimai parodë, jog ekstravertai daþniau renkasisu bendravimu ir fizine veikla susijusius uþsië-mimus, o emociðkai nestabilûs asmenys vengiasocialiniø situacijø ir bendrauti (þr.: Àðãàéë,2003). Situaciniai ávykiai gali sukelti skirtingoþenklo emocijas (tai priklauso nuo asmenybësbruoþø ir emociniø predispozicijø). J. P. Davi-das ir kt. (1997), atlikæ ilgalaiká tyrimà, nustatë,kad ekstraversija bei neurotizmas turi átakos ið-gyvenamø emocijø þenklui ir tai priklauso nuokasdieniø ávykiø patrauklumo ar nepatrauklu-mo. Emociðkai nestabilûs asmenys stipriau ne-igiamai reaguoja á nepatrauklius kasdienius ávy-kius, ir tokiø asmenø reakcijas lengviau nuspëtinei stabiliø (t. y. turinèiø teigiamas emocinespredispozicijas) reakcijas á neigiamus ávykius.
Daugelio autoriø akcentuojamas stiprus neu-rotizmo ir neigiamø emocijø ryðys skatina trak-tuoti ðiuos kintamuosius kaip lygiaverèius (Wat-son and Clark, 1984; Tellegen, 1985). M. Argy-les informuoja apie savo tyrimuose gautà labaistiprià ðiø kintamøjø koreliacijà (0,67) (þr.:Àðãàéë, 2003). Taèiau yra atlikta keletas svar-biø tyrimø, árodanèiø, jog baziniø asmenybës
bruoþø ryðys su situacinëmis emocijomis ir nuo-taikomis nëra toks vienareikðmis kaip daþnai pa-teikiama tyrimø apþvalgose. G. Matthews (1998),plëtodamas adaptaciná-kognityviná poþiûrá á as-menybæ ir elgsenà, informuoja, jog jo ir kolegøatlikti tyrimai atskleidë tiktai silpnas ektraversi-jos ir teigiamø emocijø koreliacijas. Tvirtinama,jog teigiamas emocionalumas yra tiktai viena iðsàlygø, padedanèiø ekstravertams prisitaikyti prieinformacija perkrautos aplinkos. Kitos sàlygos –tai pirmiausia ágyti, kontekstiniai veiklos ágûdþiaiir, antra, efektyvi „saviþina“, lemianti saviregu-liacijos ir motyvacijos procesus. Veiklos ágûdþiø,susijusiø su ekstraversija, kaip antai greiti veiks-mai ir sprendimai, efektyvûs pakitimai, formavi-màsi lemia individualus informacijos apdoroji-mo pobûdis, kuris tampa ypaè svarbus vykdantverbalines uþduotis. Teigiamas emocionalumas,pasak G. Matthewso, gali bûti traktuojamas kaipvienas „saviþinos“ aspektø, kurio adaptacinë funk-cija – motyvuoti ekstravertus sàveikauti su aplin-ka tokiu lygiu, kad bûtø uþtikrinta pakankamakognityvinë parengtis veikti. R. Gomez ir kt.(2002) pateikia gausiø nuorodø, taip pat savo ty-rimø rezultatus, kurie rodo, kad asmenybës bruo-þai lemia emociniø stimulø kognityvinio apdo-rojimo skirtumus. Ekstraversija teigiamai kore-liuoja su emociðkai malonios informacijos apdo-rojimu, t. y. jos interpretacija, atgaminimu, ásimi-nimu ir daromais sprendimais, o neurotizmas tei-giamai koreliuoja su emociðkai nemalonios in-formacijos apdorojimu.
Koreliacijø stiprumas tarp baziniø asmeny-bës ir emociniø bruoþø keièiasi analizuojant ávai-rias ekstraversijos ir neurotizmo matmenø kom-binacijas. Ryðkiausi emociniai skirtumai yra tarpstabiliø ekstravertø ir nestabiliø introvertø (Wil-liams, 1993). Pirmiausia tai pasakytina apieemocijø kaitos (stabilumo) parametrà, kuráC.Cooperis, remdamasis savo ir bendradarbiø,
22
taip pat J. P. Guilfordo, G. W. Allporto darbais,laiko vienu svarbiausiø asmenybës bruoþø (þr.:McConville and Cooper, 1999). D. G. William-so (1990) tyrimai parodë, jog stipriausiai nuo-taikø kaità veikia neurotizmas, silpniau – psi-chotizmas ir jokios átakos nedaro ekstraversija.Kituose tyrimuose akcentuojama, kad stipriau-sias nuotaikø kaitos prediktorius yra psichotiz-mo bruoþas, taèiau kartu paþymima, jog daugu-ma veiksniø, turinèiø átakos nuotaikø kaitai, lie-ka nepaaiðkinti asmenybës charakteristikomis.H. J. Eysenckas ir M. W. Eysenckas (1985) lai-kë, kad turinèiø choleriðkà temperamentà(aukðti ekstraversijos (E) ir neurotizmo (N) ro-dikliai) nuotaika labiliausia, o flegmatikai (þemiE ir N rodikliai) rodo aukðtà nuotaikø stabilu-mà. Aukðtø N ir introversijos (I) rodikliø kom-binacija (melancholiðkas tipas) predikuoja stip-rià nuotaikø kaità emocijø skalës neigiamo þen-klo pusëje, o aukðti E ir stabilumo rodikliai (san-gviniðkas tipas) – emocijø skalës teigiamo þen-klo pusëje. Vëlesni tyrimai nepatvirtino ðiosschemos ir atskleidë ðiø kintamøjø sàveikos ne-vienareikðmiðkumà (Williams, 1990; McCon-ville and Cooper, 1999; Kardum, 1999).R. M. McFatter (1994), padaræs specialø tyri-mà, parodë, kad emocijø predikcija, remiantisE ir N rodikliais, efektyvi tik arba kraðtutiniøE ir N reikðmiø atveju, arba analizuojant ðiø mat-menø sàveikà.
Ádomu tai, kad neginèijami asmenybës bruoþøir emocijø ryðio árodymai inspiravo net specialiøklausimynø ðiam ryðiui ávertinti parengimà ir spe-cialiø tyrimø organizavimà. Pavyzdþiui, K. Wil-son ir E. Gullone (1999) atliko tyrimà, kuris at-skleidë ontogenetinæ asmenybës bruoþø ir emoci-jø ryðio dinamikà ir parodë, kad tiek N ir neigiamøemocijø, tiek E ir teigiamø emocijø ryðiai metamsbëgant turi tendencijà reikðmingai stiprëti.
Tyrimuose konstatuojami asmenybës ir emo-
cijø ryðiai kelia pagrástà klausimà ir skatina dis-kusijas apie to ryðio prigimtá, t. y. ar asmenybëturi átakos emociniø bruoþø formavimuisi, ar,atvirkðèiai, þmogaus elgesio stilius ir emociniaiiðgyvenimai formuoja tam tikrus asmenybësbruoþus. Sprendþiant ðià problemà gimë du vie-nas kitam prieðtaraujantys teoriniai modeliai(þr.: Lucas and Baird, 2004): pagal vienà jø (in-strumentinës teorijos) asmenybës bruoþai – taiþmogaus pasirinkto gyvenimo stiliaus padarinys.Ekstravertai, rinkdamiesi socialiai aktyvesná gy-venimo bûdà, patiria daugiau teigiamø emocijø,ir ilgainiui tai suformuoja teigiamà emociona-lumà kaip asmenybës bruoþà. Taèiau tyrimaisárodyta (Emmond and Diener, 1986), kad eks-travertai patiria daugiau teigiamø emocijø ne tiksocialinëse situacijose, bendraudami su kitais,bet ir bûdami vieni. Panaðaus pobûdþio faktaisuformavo kità teoriná modelá (temperamenti-nës teorijos), skelbiantá, kad E ir N – tai ágimtibruoþai, lemiantys individualià emociniø reak-cijø specifikà ir formuojantys teigiamà arba ne-igiamà emocingumà kaip asmenybës bruoþà(McCrae, Costa, 1991; Watson and Clark, 1984;1992). Ðis poþiûris grindþiamas neurofiziologi-niais skirtumais (þr.: 1-à lentelæ), bûdingais eks-travertams ir introvertams, emociðkai stabiliemsir nestabiliems (Eysenck, 1967; Gray, 1987). Lai-koma, kad ðie skirtumai formuoja parengtá uþsi-imti tokia veikla ir dalyvauti tokiose situacijose,kurios sukelia ilgalaikius atitinkamo þenkloemocinius iðgyvenimus (McCrae and Costa,1991). Þinomas emocijø teoretikas K. Izardas,ið esmës laikydamasis instrumentinio poþiûrio,sutinka, jog asmenybës bruoþai, kartà susifor-mavæ, daro átakà emocinei aktyvacijai ir regulia-cijai, taèiau linkæs manyti, kad bruoþai ir emoci-jos – tai „vieningas motyvacinis darinys“, kuristarsi variklis skatina ir organizuoja suvokimà,kognicijas ir veiksmus, ir organizuoja asmeny-
23
bës bruoþø vystymàsi (Izard et al., 1993). Anotjo, þmonës gimsta turëdami skirtingà emocinioreaktyvumo lygá (emociná slenkstá), ir sàveikatarp genetiðkai determinuotø emociniø slenks-èiø ir aktualaus (ágyjamo) patyrimo ir iðmoki-mo suformuoja asmenybës ekstraversijos ir neu-rotizmo savybes.
Kritiðkai reaguodami á ðias prieðingas bruo-þø ir emocijø ryðio prigimties traktuotes, nau-jausi tyrimai labiau akcentuoja ðio ryðio „abipu-siðkumà“, nes „emocija yra asmenybës bruoþøir prieþastis, ir padarinys“ (Wilson and Gullo-ne, 1999, p. 1143). Neurotizmas, kaip ágimtatemperamento savybë, yra akivaizdi neigiamøemocijø prielaida, antra vertus, ilgalaikiai, ap-linkybiø sukelti neigiami iðgyvenimai gali su-formuoti neurotizmà kaip pastovø bruoþà.
Ávertindami asmenybës bruoþø ir emocijø ry-ðio sudëtingumà, tyrimø rezultatø nevienareikð-miðkumà ir problemos tiek teoriná aktualumà(sàsajø tarp asmenybës struktûriniø kintamøjøpobûdþio tikslinimas), tiek praktiná (pvz., atren-kant tam tikro asmenybës tipo asmenis konkre-èioms veikloms, arba psichoterapinëje prakti-koje, kai bûtina atsiþvelgti á skirtingo asmeny-bës tipo þmoniø emocinio gyvenimo dësningu-mus), atlikome tyrimà, kurio pagrindinis tiks-las – papildyti naujais faktais dviejø pagrindi-niø asmenybës bruoþø – ekstraversijos ir neu-rotizmo – ryðá su ávairiais emociniø iðgyveni-mø, patiriamø kasdieniame gyvenime, para-metrais. Antras tikslas – ávertinti ekstraversi-jos, neurotizmo ir emocijø ryðio priklausomy-bæ nuo kasdienës veiklos pobûdþio.
Tyrimo tikslai leidþia iðkelti ðias dvi hipotezes:1. Emocijø, patiriamø kasdienëje veikloje,
pobûdá ir specifikà ið dalies lemia pagrin-diniø asmenybës bruoþø – ekstraversi-jos ir neurotizmo – iðreikðtumo laipsnisir ðiø bruoþø deriniai.
2. Asmenybës bruoþø ir emocijø ryðys pri-klauso nuo kasdienës veiklos pobûdþio.Kitaip tariant, ekstraversija ir neurotiz-mas daro átakà emocijø, patiriamø atlie-
kant konkreèios rûðies kasdienæ veiklà,modalinei struktûrai.
Tyrimo naujumà sudaro:1. Originali, ankstesniuose mûsø tyrimuo-
se patikrinta, kasdieniø emocijø ávertini-mo metodika, kuri garantuoja gerokai pa-tikimesnius duomenis nei tradiciðkainaudojamos skalës ar anketos (Viliûnasir kt., 1997).
2. Gerokai didesnis analizuojamø emociniøparametrø skaièius (mums þinomi tyrimaipaprastai apsiriboja vienu dviem paramet-rais, daþniausiai tik emocijø þenklu).
3. Bandymu parodyti asmenybës bruoþø iremocijø ryðio priklausomybæ nuo kasdie-nës veiklos pobûdþio.
Metodika
1. Ilgalaikio chronologinio emocijø regist-ravimo metodika („Emocijø dienorað-tis“)2 . Metodikos validumo ir patikimu-mo klausimams skirtas specialus mûsødarbas, kuris parodë didþiausià ðios me-todikos tinkamumà ávertinti þmogauskasdienio emocinio gyvenimo (o ilgalai-kiame tyrime (kaip ðis) – ir emocionalu-mo kaip asmenybës bruoþo) parametrus(Viliûnas ir kt., 1997). Ði metodika kar-tais taikoma ávertinti kitø emocionalu-mà tirianèiø metodikø (klausimynø, ska-liø, projekciniø testø) validumà (Ïàöÿ-
âè÷þñ, 1986). Mûsø ir kitø autoriø tyri-mai parodë, jog kasdieniø emocijø ilga-laikiø tyrimø rezultatø patikimumas pri-klauso nuo tyrimo trukmës – ji turi bûtipakankamai ilga (daþniausiai tyrimastrunka vienà arba kelias savaites).
2 Jos idëjà, parengimo procesà ir smulkø apraðymàþr.: Viliûnas ir kt., 1997.
24
2. H. J. Eysencko asmenybës testas (EPI).Buvo panaudota modifikuota ðio testoA formos versija, adaptuota Bechterevopsichoneurologijos institute (Ðóñàëîâ,1992). Ði versija buvo parengta sutikus irkonsultuojant testo autoriui.
Tyrime dalyvavo 80 tiriamøjø – studentø, ru-sakalbiø: 43 moterys ir 37 vyrai, 17–24 metø.
Tiriamieji specialiuose protokoluose, vado-vaudamiesi detalia instrukcija, 2–4 savaites, rem-damiesi eksperimentiðkai patvirtintu (Ïàöÿ-
âè÷þñ, 1979) emociniø terminø sàraðu, chro-nologiðkai registravo patiriamø kasdieniø emo-cijø modalumà, ramybës bûsenas, emocijø þen-klà ir intensyvumà (bipole 11 balø (–5... 0... +5)skale), emocijø trukmæ, kasdienës veiklos po-bûdá ir trukmæ (remdamiesi veiklos rûðiø sàra-ðu). Emocijø sàraðà sudarë 48 emocijas þymin-tys leksiniai vienetai, „atstovaujantys“ keturiemspagrindiniams emocijø modalumams (dþiaugs-mui, pykèiui, baimei, liûdesiui), pasibjaurëjimoir „kitoms“ emocijoms (pastarøjø turiná nuro-dydavo pats tiriamasis).
Rodikliai
A. Emociniai ir kasdienës veiklos rodikliai3 :1. Vidutinis emocijø lygis arba „vidutinë
emocija“ (VE).2. Vidutinis emocijø intensyvumas (VEI).3. Emocinio gyvenimo stabilumas (dina-
miðkumas) (ES).4–6. Teigiamø, neigiamø ir „neutraliø“ emo-
cijø trukmë (TE, NE, Nt.E).7. Intensyviø emocijø trukmë (IE). Tai bendra
emocijø, patiriamø dviejuose kraðtiniuoseemocijø skalës taðkuose (±4; ±5), trukmë.
8. „Hedoninis lygis“ (HL). Tai santykis tarpbendros teigiamø ir neigiamø emocijøtrukmës.
9–15. Skirtingo modalumo emocijø trukmë:dþiaugsmo (D), pykèio (P), baimës (B),liûdesio (L), ramybës bûsenø (R), pasi-bjaurëjimo (Pb.), kitø modalumø (Kt.).
16. Deðimties kasdienës veiklos rûðiø truk-më: darbo, mokymosi, visuomeninës, sa-viðvietos, estetinës, buitinës, bendravimo,dvasinës, „asmeninës“, kitø rûðiø.
Asmenybës bruoþai buvo ávertinami skai-èiuojant individualius testinius ekstraversijos(E), intraversijos (I), neurotizmo (N) ir stabilu-mo (S) rodiklius. Palyginamajai analizei buvosudarytos grupës ið 6–7 „ryðkiausiø“ asmenø, ga-vusiø kraðtutinius arba vidurinius ávertinimuspagal konkreèià asmenybës skalæ, taip pat gru-pës „ryðkiausiø“ asmenø, gavusiø aukðtus arbaþemus ávertinimus pagal abu matmenis.
Statistinë duomenø analizë buvo atliekamataikant koreliaciná metodà – Spearmeno rangi-nës koreliacijos koeficientà ir modifikuotà Stju-dento t kriterijø – palyginamajai asmenybës tipøanalizei. Pastarasis priskiriamas prie neparamet-riniø kriterijø ir, taikant já maþoms imtims, joskiriamoji galia ið esmës nesiskiria nuo nemodi-fikuoto Stjudento kriterijaus (Àðòåìüåâà è
Ìàðòûíîâ, 1975, ñ. 139).
Tyrimo rezultatai
Asmenybës baziniø bruoþø ir emociniø parametrø
ryðio ávertinimas. Koreliacinës nagrinëjamø kinta-møjø analizës duomenys pateikti 2-oje lentelëje.
Statistiðkai reikðmingø koreliacijø tarp eks-traversijos ir emocionalumo4 rodikliø negauta.
3 Smulkiau apie tai, kà ðie rodikliai reiðkia ir kaipjie gaunami, þr.: Viliûnas ir kt., 1997; Pacevièius, 1998.
4 Kaip minëta (þr. p. 4), emocionalumas (kaipbruoþas) þymi ilgalaikæ tendencijà iðgyventi tam tikrasemocijas (kaip bûsenas). Turint omenyje ðio tyrimo ilga-laikiðkumo specifikà, èia ir toliau emociniø bruoþø iremociniø bûsenø arba emocijø (o kalbant apie atskiràindividà – vyraujanèiø arba jam bûdingø emocijø) sàvo-kas vartosime kaip lygiavertes. „Bruoþas – tai bûsenøvisuma; asmuo, daþnai iðgyvenantis nerimo bûsenas, pa-rodo, jog jam yra bûdingas nerimastingumo bruoþas“(Eysenck, 1995, p. 41).
25
2 l
ente
lë.
Asm
enyb
ës b
azi
niø
bru
oþø
ir
emoc
ion
alu
mo
rod
ikli
ø k
orel
iaci
jos
*p <
0,0
5, *
* p
< 0
,01
VE
– ,,
vidu
tinë
em
ocija
“, V
EI
– vi
duti
nis
emoc
ijø in
tens
yvum
as, E
S –
emoc
inis
sta
bilu
mas
, TE
– t
eigi
amos
em
ocijo
s, N
E –
nei
giam
os e
moc
ijos,
Nt.E
– ,,
neut
ralio
s“em
ocijo
s, I
E –
int
ensy
vios
em
ocijo
s, H
L –
„he
doni
nis
lygi
s“, D
– d
þiau
gsm
o m
odal
umo
emoc
ijos,
P –
pyk
èio
mod
alum
o em
ocijo
s, B
– b
aim
ës m
odal
umo
emoc
ijos,
L –
liû
desi
o m
odal
umo
emoc
ijos,
R –
ram
ybës
bûs
enos
Em
oci
nia
i ro
dik
lia
i Asm
enybės
ma
tmen
ys
VE
V
EI
ES
T
E
NE
N
t. E
IE
HL
D
P
B
L
R
Ek
stra
ver
sija
0
,10
0
,03
0
,04
0
,15
–
0,1
0
–0
,12
0
,04
–
0,0
2
0,1
8
0,0
2
0,0
1
0,1
0
–0
.21
Neu
roti
zmas
(nes
tab
ilu
mas
)
–0
,33
**
0
,22
–0
,22
–
0,3
5*
*
0,3
4*
*
0,1
5
0,2
4
–0
,44
–
0,5
3*
*
0,1
8
0,2
1
0,3
2*
*
0,2
1
Ek
stra
ver
sija
ir
stab
ilu
mas
0,2
3
–0
,14
0
,16
0
,34
**
–
0,2
5*
–
0,2
0
–0
,13
0
,10
0
,44
**
–
0,0
1
–0
,15
–
0,1
3
–0
,32
**
Ek
stra
ver
sija
ir
nes
tab
ilu
mas
–0
,23
0
,21
–
0,1
2
–0
,25
*
0,2
8*
0
,06
0
,30
*
–0
,31
**
–
0,3
7*
*
0,1
0
0,2
5*
*
0,3
4*
*
0,0
4
Intr
ov
ersi
ja i
r
stab
ilu
mas
0,2
2
–0
,16
0
,10
0
,27
**
–
0,2
5*
–
0,1
0
–0
,24
0
,12
0
,33
**
–
0,0
9
–0
,25
*
–0
,28
*
–0
,04
Intr
ov
ersi
ja i
r
nes
tab
ilu
mas
–0
,27
*
0,1
1
–0
,14
–
0,3
5*
*
0,3
0*
0
,18
0
,15
–
0,2
7*
–
0,4
9*
*
0,0
8
0,1
8
0,2
0
0,2
6*
26
Galima nebent atkreipti dëmesá á kai kurias sil-pnas ryðiø tendencijas ir koreliacijos koeficien-tø þenklà: tai silpni teigiami ryðiai su dþiaugsmomodalumo emocijomis (r = 0,18), teigiamomisemocijomis apskritai (r = 0,15) ir neigiamas ry-ðys su ramybës bûsenomis (r = –0,21). Su nei-giamø emocijø modalumais – pykèiu, baime, liû-desiu – koreliacijos beveik nulinës.
Toks pats ir ryðiø su apibendrintais emocin-gumo rodikliais: „vidutine emocija“, vidutiniuemocijø intensyvumu, emocinio gyvenimo sta-bilumu (r atitinkamai: 0,10; 0,03; 0,04), vaizdas.Ypaè netikëta ið esmës nulinë koreliacija su „hedo-ninio lygio“ arba laimingumo rodikliu (r = –0,02),nes tai akivaizdþiai prieðtarauja daugelio tyrimø re-zultatams, kuriuose ekstraversija laikoma laimin-gumo sàlyga ar net sinonimu.
O su neurotizmo matmeniu gautos aukðtosir daugeliu atvejø statistiðkai reikðmingos kore-liacijos. Matome, jog N pirmiausia susijæs su po-linkiu patirti neigiamas emocijas apskritai(r = 0,34, p < 0,01), intensyvias emocijas ap-skritai (r = 0,24, p < 0,05), baimës (r = 0,21) irypaè liûdesio emocijas (r = 0,32, p < 0,01). To-dël logiðka konstatuoti neigiamas N koreliacijassu „hedoniniu lygiu“ (r = –0,44, p < 0,01),dþiaugsmo modalumo emocijomis (r = –0,53,p < 0,01) ir „vidutine emocija“ (r = –0,33,p < 0,01). 2-oje lentelëje pateikiamos E ir Nmatmenø kombinacijos koreliaciniø ryðiø suemociniais rodikliais nesustiprina kaip, remian-tis daugeliu ðaltiniø, buvo galima tikëtis, taèiaubendros ryðiø logikos nesuardo: E ir stabilumas,taip pat I ir stabilumas gana aukðtai teigiamaikoreliuoja su D emocijomis ir su teigiamomisemocijomis apskritai (p < 0,01), o E ir nestabi-lumas, taip pat I ir nestabilumas teigiamai kore-liuoja su neigiamomis emocijomis (p < 0,01).Akivaizdu, kad ðiuose asmenybës matmenø de-riniuose, besisiejanèiuose su Galeno tempera-mentø tipais (Eysenck H. J. and Eysenck M. W.,
1985), lemiamà vaidmená ryðiø su emociniaisparametrais glaudumui turi N matmuo.
Palyginamoji asmenybës bruoþø ir tipø analizë.
3-ioje lentelëje pateikiami asmenybës bruoþø ir ti-pø palyginamosios analizës duomenys tarp gru-piø, sudarytø ið tiriamøjø, gavusiø kraðtinius arbavidurinius vieno arba abiejø matmenø ávertinimus.
Ið esmës 3-ioje lentelëje pateikiami duome-nys patvirtina koreliacinës analizës rezultatus.Statistiðkai reikðmingø skirtumø tarp ekstraver-tø ir introvertø negauta, iðskyrus kiek didesnápastarøjø polinká á ramybës bûsenas (p < 0,05).Paþvelgus á skirtumo koeficientø þenklà galimapastebëti silpnà ekstravertø tendencijà patirtikiek daugiau tiek teigiamø, tiek neigiamø emo-cijø (þr. D, P, B rodiklius) ir tai atsispindi kituo-se emocionalumo rodikliuose: pavyzdþiui, eks-travertø VE kiek aukðtesnë nei introvertø. Ryð-kiausi skirtumai gauti tarp tiriamøjø, patekusiøá du kraðtinius N skalës polius: emociðkai stabi-lûs, palyginti su nestabiliais, linkæ patirti gero-kai daugiau teigiamø emocijø (p < 0,001), tarpjø dþiaugsmo (p < 0,01), maþiau neigiamø, tarpjø pykèio, baimës (visais atvejais p < 0,01), liû-desio (p < 0,05), jø vidutinis emocijø lygis (VE)ir „hedoninis lygis“ (HL) gerokai virðija emo-ciðkai nestabiliø. Skirtumai N skalëje greièiau-siai lemia ir skirtumus lyginamosiose porose,kuriose figûruoja ir E matmuo: tokiu atveju emo-ciniai skirtumai priklauso nuo to, kuriam N mat-mens poliui yra atstovaujama ðioje poroje. Pa-vyzdþiui, labai ádomu tai, jog, palyginti su emo-ciðkai stabiliais, ekstravertai patiria daugiauneigiamø emocijø, tarp jø daugiau pykèio ir liû-desio (visais atvejais p < 0,05). Panaðø vaizdàmatome ir poroje „introvertai-stabilûs“: pirmiejilabiau linkæ á neigiamas ir ypaè pykèio emocijas(abiem atvejais p < 0,05).
Ekstraversijos matmens átaka kiek ryðkiaupasireiðkia lyginant stabilius ekstravertus su sta-biliais introvertais ir nestabilius ekstravertus su
27
3 l
ente
lë.
Asm
enyb
ës t
ipø
pa
lygi
na
mie
ji d
uom
enys
pa
gal
emoc
iniu
s ro
dik
liu
s
* p
< 0
,05;
**
p <
0,0
1; *
** p
< 0
,001
Þen
klas
,,–
“ re
iðki
a, k
ad a
ntru
oju
paly
gina
moj
oje
poro
je p
aþym
ëto
asm
enyb
ës t
ipo
emoc
inio
rod
iklio
vid
urki
s yr
a di
desn
is,
ir a
tvir
kðèi
ai.
I –
intr
over
tai,
E –
eks
trav
erta
i, N
S –
nest
abilû
s, S
E –
sta
bilû
s ek
stra
vert
ai,
NSE
– n
esta
bilû
s ek
stra
vert
ai,
SI –
sta
bilû
s in
trov
erta
i, N
SI –
nes
tabi
lûs
intr
over
tai,
V –
,,v
idur
inia
i“
Em
ocin
iai
rod
ikli
ai
Asm
enyb
ės
tipa
i V
E
VE
I E
S
TE
N
E
Nt.
IE
H
L
D
P
B
L
R
I –
E
–0
,30
3
–0
,15
3
–0
,05
1
–0
,27
1
0,1
04
0
,10
6
–0
,17
3
–0
,15
3
–0
,32
9
–0
,22
7
–0
,23
0
–0
,07
0
0,6
15
*
I –
NS
1
,17
9**
0
,23
9
–0
,30
9
1,2
75
**
*
–0
,34
9
–0
,42
8
0,1
35
0
,83
8**
1
,30
5**
–
0,3
60
–
1,0
08*
*
–0
,07
9
–0
,18
1
I –
S
–0
,48
8
0,1
84
–
0,3
97
–
0,2
69
0
,63
0*
–
0,2
72
0
,31
9
–0
,57
3*
–
0,4
72
0
,52
5*
0
,10
1
0,4
49
–
0,1
38
E –
NS
1
,27
3**
*
0,5
20
*
–0
,35
8
1,5
57
**
*
–0
,48
2
0,5
61
*
0,3
21
1
,04
3**
1
,05
7**
–
0,1
17
–
0,7
01*
0
,00
8
–0
,51
0*
E –
S
–0
,26
6
0,5
03
*
–0
,50
4*
–
0,0
58
0
,58
3*
–
0,4
15
0
,57
6*
–
0,5
40*
–
0,1
26
0
,64
3*
0
,26
1
0,5
59
*
–0
,61
6*
NS
– S
–
2,3
55*
**
–
0,1
05
–
0,0
29
–
1,2
19*
**
1
,00
4**
0
,20
9
0,1
49
–
0,7
17*
–
1,1
10*
*
0,7
73
**
2
,42
1**
*
0,7
28
*
0,0
76
SE
– N
SE
0
,50
2*
–
0,1
66
0
,26
1
0,3
97
–
0, 7
87
**
0
,09
7
–0
,10
1
0,5
47
*
0,9
10
**
–
0,8
00**
–
0,2
30
0
,53
0*
–
0,3
79
SE
–N
SI
2,6
67
**
*
0,4
96
*
0,0
22
1
,68
7**
*
–1
,36
2*
**
–
0,2
93
0
,17
9
0,7
38
*
1,3
33
**
*
–0
,35
5
–0
,63
8*
–
0,7
58*
–
0,2
29
SE
– S
I 0
,95
0**
0
,71
4*
–
0,1
38
0
,82
9**
–
0,3
91
–
0,3
81
0
,85
2**
0
,46
7
0,6
68
*
–0
,22
2
0,0
66
0
,10
8
–0
,49
4*
NS
E –
NS
I 1
,80
4**
*
0,3
68
–
0,2
57
0
,63
3*
–
0,5
45*
–
0,3
78
0
,18
2
0,7
88
**
0
,11
2
0,0
70
–
0,2
58
–
0,0
68
0
,17
8
NS
E –
SI
0,1
11
0
,47
5
–0
,32
5
0,0
59
0
,51
4*
–
0,4
74
0
,44
7
–0
,26
7
–0
,49
7*
0
,23
9
0,2
86
0
,67
9*
–
0,0
45
NS
I –
SI
1,5
83
**
*
0,1
82
–
0,1
62
–
1,1
46*
*
1,1
74
**
–
0,0
39
0
,35
9
–1
,11
0*
*
–0
,84
6*
*
0,1
07
0
,74
3*
0
,98
9**
–
0,2
57
V–
I
0,3
18
0
,12
8
–0
,11
3
0,1
22
–
0,1
71
0
,09
6
0,1
41
0
,18
5
0,4
71
–
0,0
56
0
,25
0
–0
,04
7
–0
,17
3
V –
E
0,0
91
–
0,0
10
–
0,2
12
0
,16
5
–0
,07
2
0,2
36
–
0,0
09
0
,04
2
0,0
56
–
0,2
57
0
,00
0
–0
,12
3
0,2
10
V –
NS
1
,60
6**
*
0,4
43
–
0,4
84
1
,49
5**
*
–0
,55
5*
–
0,4
14
0
,26
8
0,9
90
**
1
,27
7**
*
–0
,38
1
–0
,75
2*
–
0,1
47
–
0,2
49
V –
S
0,1
35
0
,41
3
–0
,63
2*
–
0,1
88
0
,52
4*
–
0,2
24
0
,46
3
–0
,52
3
0,0
87
0
,40
9
0,2
78
0
,41
9
–0
,24
1
V –
SE
–
0,3
87
0
,01
3
–0
,35
7
–0
,53
8*
0
,41
5
0,1
24
0
,03
7
–0
,40
6
–0
,33
7
0,0
58
0
,24
1
0,2
32
0
,09
9
V –
NS
E
0,1
36
–
0,1
21
–
0,0
24
0
,06
2
–0
,36
0
0,2
23
–
0,0
58
0
,31
0
0,6
35
*
–0
,62
4*
–
0,0
86
–
0,2
49
–
0,2
00
V–
NS
I 3
,21
7**
*
0,3
30
–
0,3
56
1
,17
0**
–
0,9
10*
*
–0
,19
1
0,1
55
0
,92
5**
0
,97
4**
–
0,2
91
–
0,4
73
–
0,3
71
0
,06
9
V –
SI
0
,31
8
0,4
79
–
0,4
22
0
,21
9
0,0
91
–
0,2
69
0
,52
5
0,0
93
0
,27
8
–0
,16
6
0,3
44
0
,34
5
–0
,26
3
28
nestabiliais introvertais: ekstravertø (tiek stabi-liø, tiek nestabiliø), palyginti su introvertais,aukðtesni teigiamø ir þemesni neigiamø emocijørodikliai. Kaip ir buvo galima tikëtis, didþiausiskirtumai iðryðkëjo tarp nestabiliø introvertø irstabiliø ekstravertø, nors kai kuriais atvejais skir-tumai tarp ðiø tipø tik kiek stipriau pakartoja skir-tumus tarp emociðkai nestabiliø ir stabiliø.
Tarp grupës „viduriniø“ (esanèiø arèiausiai
abiejø matmenø aðiø susikirtimo taðko) ir in-trovertø bei ekstravertø statistiðkai reikðmingøskirtumø negauta. O pagal N matmená skirtu-mai gana ryðkûs: „viduriniø“ laimingumo rodik-liai aukðtesni nei nestabiliø asmenø, bet þemes-ni nei stabiliø.
Ið 1 ir 2 pav. pateikiamø diagramø galimavaizdþiai ásitikinti ávairiø asmenybës tipø emo-cionalumo skirtumais.
1 pav. Kasdieniø emocijø þenklas ir modalumas: stabiliø ekstravertø ir nestabiliø introvertø palyginimas
2 pav. Vidutinis kasdieniø emocijø lygis („vidutinë emocija“): skirtingø asmenybës tipø palyginimas
E – ekstravertai, I – introvertai, NS – nestabilûs, S – stabilûs, SE – stabilûs ekstravertai, NSI – nestabilûs introvertai,NSE – nestabilûs ekstravertai, SI – stabilûs introvertai, V – ,,viduriniai“
��������������������
����������������������������������������
�����������
���������������������������
����������������������������������������������������������������
��������������������
���������
������������������������
������������������
������������������������������������������������
����������
������������
������������������������
������������
������������������������
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
Nereikðm. p < 0,001 p < 0,001 p < 0,05 p < 0,001 p < 0,001-5,0
N NSI NSI N
E I S SE SENSE SI V
–0,29 –0,27 –0,27 –0,29
+0,75
+0,50
+1,00
+1,20 +1,20
+0,65
+0,52
+0,84
Emocijų
skalė
+5,0
����������
������������������������������
�������
��������������
�����������������������������������
������
����������
�������������������������
������
���������
����������
��������������
����������
�������������������������
������
���������
����������
��������������
������
���������������
������������������
��������������������
�����������������
�������������������������
������
0
10
20
30
40
50
60
70
Stabilûs ekstravertai Nestabilûs introvertai
Teigiamosemocijosp < 0,001
Neigiamosemocijosp < 0,001
Neutr.bûsenos
Intensyviosemocijos
Dþiaugs-masp < 0,001
Pyktis Baimëp < 0,05
Liûdesysp < 0,05
Ramybësbûsenos
Emocijų
trukmė (%)
65,0
28,9
5,19
44,5
18,5
25,9
11,08,1
52,8
27,4
4,77,4
4,810,0
8,3
16,3
26,230,5
29
Asmenybës bruoþø ir emocijø ryðio priklauso-
mybës nuo kasdienës veiklos pobûdþio ávertinimas.
Kaip jau minëta teorinëje dalyje, daugelis auto-riø emocinius asmenybës tipø skirtumus linkæaiðkinti þmoniø aktyvumu renkantis kasdienesveiklas, kurios potencialiai gali sukelti pageidau-jamas emocijas. Kartais tokia veikla kaip ben-dravimas vadinama „ekstravertine“, o buitinë,asmeninë – „introvertiðka“ (Viliûnas ir kt.,1997). Ðioje tyrimo dalyje keliamas tikslas ásiti-kinti, kiek kasdienës veiklos pobûdis veikia emo-cijas, patiriamas skirtingo asmenybës tipo þmo-niø. 4-oje lentelëje pateikiami koreliaciniai duo-menys tarp dviejø superbruoþø – E ir N – ir emo-ciniø iðgyvenimø modalumø, patiriamø ávairio-se kasdienëse veiklose, taip pat jø trukmës.
Pirmiausia á akis krinta tai, kad koreliacijostarp neurotizmo ir D emocijø visose veikloseyra neigiamos, o keturiose ið jø (darbas, estetinë,buitinë, bendravimo) yra aukðtos ir statistiðkaireikðmingos. Su neigiamomis emocijomis neu-rotizmas koreliuoja silpnai ir teigiamai visoseveiklose, iðskyrus darbinæ ir estetinæ, kuriose ko-reliacijos silpnos ir neigiamos.
Tarp ektraversijos ir emocijø, kad ir kokiabûtø veiklos rûðis, reikðmingø koreliacijø negau-ta, iðskyrus teigiamà ryðá su D emocijomis este-tinëje veikloje (p < 0,05), taèiau daþniausiai ma-tomas neigiamas koreliacijø þenklas su neigia-momis (pykèio, baimës, liûdesio, pasibjaurëji-mo) emocijomis rodo, kad ekstravertai linkæ pa-tirti maþiau neigiamø emocijø, ir tai ne itin pri-klauso nuo veiklos pobûdþio. Veiklos, prelimi-nariai iðskirtos kaip „ekstravertiðkos“ (bendra-vimas, visuomeninë) ir „introvertiðkos“ (dvasi-në, „asmeninë“), emociniø skirtumø neatsklei-dë: E nekoreliuoja su D emocijomis bendravi-mo veikloje, o visuomeninëje netgi ðiek tiek ko-reliuoja neigiamai (–0,12). Nepasitvirtino prie-laida, jog ekstravertai bendravimui linkæ skirti
daugiau laiko. Introvertai nepatiria daugiau tei-giamø emocijø „dvasinëje“ ir „asmeninëje“ veik-lose, o pastarojoje su D emocijomis koreliuojanetgi neigiamai (–0,20).
5-oje ir 6-oje lentelëse pateikiami introvertøbei ekstravertø ir nestabiliø bei stabiliø tipø pro-centiniai emocijø ir veiklø trukmës skirtumai.Kaip matome, kiek ryðkesni skirtumai pirmojeporoje yra tik darbinëje veikloje ir patiriantR bûsenas keturiose kitose veiklose. Pastarasisfaktas rodo, kad ekstravertai apskritai linkæ veng-ti ramybës bûsenø, kitaip nei introvertai. Di-dþiausi skirtumai, kaip ir tikëtasi, gauti tarp ne-stabiliø ir stabiliø tipø (6-a lentelë). Pastariejibeveik visose veiklose patiria daugiau D emoci-jø, o nestabilûs paprastai daugiau neigiamø (pyk-èio, baimës, liûdesio) emocijø. Ypaè ryðkûs skir-tumai bendravimo ir dvasinëje veiklose.
Analizuojant atskirø veiklø „emocinius pro-filius“, ádomu atkreipti dëmesá á estetinæ veiklà:neurotizmas neigiamai koreliuoja su ðios veik-los trukme (p < 0,05), taip pat su joje patiriamøemocijø trukme: tiek teigiamø (su D emocijomisr = –0,39, p < 0,01), tiek neigiamø (su Pb.emocijomis r = –0,33, p < 0,05), o su P, B, L emoci-jomis galima áþvelgti aiðkias neigiamø ryðiø ten-dencijas (4-a ir 6-a lentelës). E su estetinës veik-los D emocijomis koreliuoja teigiamai(p < 0,05). Visa tai rodo, kad emociðkai stabi-lûs, taip pat ekstravertai yra labiau linkæ á esteti-næ veiklà ir joje patiria daugiau tiek neigiamø,tiek teigiamø emocijø. Dvasinëje veikloje, kaipir tikëtasi, nestabilûs patiria gerokai maþiau tei-giamø (su D emocijomis p < 0,05) ir kur kasdaugiau pykèio, baimës, liûdesio emocijø (vi-sais atvejais p < 0,05). Bendravimo veikloje, kaipjau minëta, skirtumø tarp E ir I nerasta, o stabi-lûs joje patiria daugiau tiek teigiamø D, tiek nei-giamø P, B, L emocijø nei nestabilûs (visais atve-jais p < 0,05), nors laiko tam abu tipai skiria
30
4 l
ente
lë.
Kor
elia
cijo
s ta
rp a
smen
ybës
bru
oþø
ir
emoc
ijø
, pa
tiri
am
ø a
tlie
kan
t ka
sdie
næ
kon
kreè
iø r
ûði
ø v
eikl
à
* p
< 0
,05;
**
p <
0,0
1D
– d
þiau
gsm
as,
P –
pyk
tis,
B –
bai
më,
L –
liû
desy
s, R
– r
amyb
ë, P
b. –
pas
ibja
urëj
imas
, K
t. –
kiti
mod
alum
ai,
T –
vei
klos
tru
kmë
K A
S D
I E
N Ė
V
E I
K L
A
I R
E
M O
C I
J Ų
M
O D
A L
U M
A S
Da
rba
s M
ok
ym
asi
s
Asm
en
yb
ės
bru
oža
i
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
Ek
stra
ver
sija
0
,18
–
0,0
4
0,1
4
0,1
0
0,1
0
0,0
9
0,0
8
0,0
8
–0
,08
–
0,1
6
–0
,04
0
,08
–
0,1
3
–0
,01
–
0,0
9
–0
,10
Neu
roti
zmas
–
0,2
7*
–
0,1
0
–0
,06
–
0,0
8
–0
,12
0
,18
0
,08
–
0,1
8
–0
,21
0
,05
0
,16
0
,17
0
,26
0
,05
0
,24
0
,14
Vis
uo
men
inė
Sa
viš
vie
ta
Asm
enyb
ės
bruožai
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
Ek
stra
ver
sija
–
0,1
2
–0,1
0
–0,0
6
–0,1
4
–0,2
2
–0,2
0
–0,0
8
–0,1
5
0,0
5
0,1
0
–0,0
2
0,0
8
–0,1
0
0,0
2
–0,1
5
–0,0
4
Neu
roti
zmas
–
0,1
0
0,0
4
0,1
5
0,1
1
0,0
5
0,0
5
0,0
9
0,0
5
–0,2
5
0,0
1
0,1
8
0,0
5
0,0
7
–0,0
9
0,2
6
–0,1
1
Est
etin
ė B
uit
inė
Asm
enyb
ės
bruožai
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
Ek
stra
ver
sija
0
,27
*
0,1
1
–0,1
2
–0,0
3
0,0
0
0,1
1
0,0
7
0,2
0
0,1
4
0,0
4
0,0
8
0,1
7
–0,1
8 –
0,0
1
0,0
7
–0,0
4
Neu
roti
zmas
–
0,3
9*
*
–0,1
2
–0,1
9
–0,1
8
0,0
1
–0,3
3*
–
0,1
2 –
0,3
2*
–
0,4
6*
*
0,0
9
0,0
3
0,1
3
0,0
2
–0,2
0
0,0
1
–0,1
3
Ben
dra
vim
o
Dva
sin
ė A
smen
ybės
bruožai
D
P
B
L
R
Pb.
Kt.
T
D
P
B
L
R
P
b.
Kt.
T
Ek
stra
ver
sija
0
,08
0
,14
0
,00
0
,09
–
0,0
3
0,1
8
–0,0
1
0,0
6
0,0
6
–0,1
6 –
0,1
1 –
0,0
3
0,0
1
–0,1
7 –
0,0
1
–0,0
7
Neu
roti
zmas
–
0,3
2*
0
,06
0
,00
0
,03
0
,03
–
0,0
5
–0,0
2
–0,1
5
–0,1
1
0,1
0
0,3
2*
0
,20
–
0,0
8 –
0,2
4
0,1
9
0,1
0
„A
smen
inė“
K
ito
s rū
šys
Asm
enyb
ės
bruožai
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
D
P
B
L
R
Pb
. K
t.
T
Ek
stra
ver
sija
0
,20
–
0,0
9
0,2
2
0,1
3
0,1
4
0,0
2
0,0
1
0,1
8
0,1
6
0,0
4
0,1
0
0,0
1
0,0
4
0,0
9
0,1
7
0,1
4
Neu
roti
zmas
–
0,2
4
0,1
4
0,0
0
–0,2
5
0,0
3
–0,0
9
0,1
9
–0,1
5
0,0
3
0,1
3
0,0
4
0,1
7
0,0
0
0,1
3
0,1
9
0,0
4
31
5 l
ente
lë.
Asm
enyb
ës t
ipa
i ir
ka
sdie
niø
em
ocij
ø t
rukm
ë (%
): e
kstr
ave
rtø
ir
intr
over
tø p
aly
gin
ima
s
Pas
tabo
s: 1
. P
aryð
kint
ø du
omen
ø sk
irtu
mas
sta
tist
iðka
i re
ikðm
inga
s es
ant
p <
0,0
5;2.
„0,
0“ l
ente
lës
lang
e re
iðki
a, k
ad t
iria
mie
ji ty
rim
o la
ikot
arpi
u ne
uþsi
ëmë
atit
inka
ma
veik
la a
rba
nepa
tyrë
ati
tink
amø
emoc
ijø
Em
ocij
ų
mod
alu
ma
i
Asm
enyb
ės
tip
ai
KA
SD
IEN
ĖS
VE
IKL
OS
RŪ
ŠY
S
Da
rba
s M
ok
y-
ma
sis
Vis
uo
me-
nin
ė S
avi
švie
ta E
stet
inė
Bu
itin
ė B
end
ra-
vim
o
Dva
sin
ė „
Asm
e-
nin
ė“
Kit
os r
ūšy
s
Džiaugsm
as I
ntr
ov
erta
i 1
9,6
2
3,4
4
3,9
4
7,3
7
7,1
2
4,5
5
2,9
3
1,6
4
1,5
0
,0
E
kst
rav
erta
i 4
3,3
3
2,9
2
1,3
4
2,3
6
7,7
3
2,3
5
7,7
3
1,5
4
2,8
3
7,1
Pyk
tis
Intr
ov
erta
i 2
,6
3,4
2
,1
3,8
1
,3
7,0
7
,7
5,5
9
,8
33,3
E
kst
rav
erta
i 4
,8
9,5
1
0,4
5
,4
3,9
6
,7
8,9
5
,9
5,1
5
,7
Bai
mė
Intr
ov
erta
i 0
,0
5,1
3
,3
2,3
0
,3
5,6
5
,0
18,5
3
,6
0,0
E
kst
rav
erta
i 2
,4
6,8
2
5,0
4
,9
1,6
8
,2
4,9
5
,0
3,2
9
,7
Liū
des
ys
Intr
ov
erta
i 2
7,3
1
5,3
1
5,1
4
,9
3,6
1
0,6
1
0,8
2
4,3
9
,9
0,0
E
kst
rav
erta
i 6
,9
20,6
1
3,9
7
,9
7,2
1
3,5
1
0,5
2
7,5
, 6
,6
8,4
Ram
yb
ė In
trov
erta
i 4
7,0
4
6,3
2
7,1
4
0,6
1
6,4
4
5,1
1
8,1
1
3,0
2
6,1
0
,0
E
kst
rav
erta
i 1
4,0
2
5,8
9
,3
36,4
1
6,0
3
4,0
1
2,6
1
9,8
4
0,5
3
2,5
Pas
ibja
urė
- In
trov
erta
i 2
,4
4,5
3
,1
0,3
0
,5
4,9
1
,9
1,9
4
,1
33,3
jim
as
Ek
stra
ver
tai
2,7
2
,0
0,0
1
,4
1,8
2
,1
1,8
1
,5
0,4
0
,6
Kit
i In
trov
erta
i 2
,2
2,0
5
,3
0,8
0
,8
2,0
3
,7
5,2
5
,0
0,0
mo
dal
um
ai E
kst
rav
erta
i 0
,6
2,5
1
9,8
1
,6
1,8
3
,3
3,1
5
,9
1,3
5
,8
Vei
klo
s In
trov
erta
i 2
,6
25,9
2
,3
5,5
8
,7
23,3
2
3,8
3
,2
4,4
0
,5
truk
mė
(%)
Ek
stra
ver
tai
3,2
1
5,5
1
,7
5,9
1
0,6
2
3,1
2
9,3
4
,5
2,7
2
,9
32
6 l
ente
lë.
Asm
enyb
ës t
ipa
i ir
ka
sdie
niø
em
ocij
ø t
rukm
ë (%
): e
moc
iðka
i n
esta
bili
ø i
r st
abi
liø
tip
ø p
aly
gin
ima
s
Pas
tabo
s: 1
. P
aryð
kint
ø du
omen
ø sk
irtu
mas
sta
tist
iðka
i re
ikðm
inga
s es
ant
p <
0,0
5;2.
„0,
0“ l
ente
lës
lang
e re
iðki
a, k
ad t
iria
mie
ji ty
rim
o la
ikot
arpi
u ne
uþsi
ëmë
atit
inka
ma
veik
la a
rba
nepa
tyrë
ati
tink
amø
emoc
ijø
Em
ocij
ų
mod
alu
ma
i
Asm
enyb
ės
tip
ai
KA
SD
IEN
ĖS
VE
IKL
OS
RŪ
ŠY
S
Da
rba
s M
ok
y-
ma
sis
Vis
uo
me-
nin
ė S
avi
švie
ta
Est
etin
ė B
uit
inė
Ben
dra
-
vim
o
Dva
sin
ė „
Asm
e-
nin
ė“
Kit
os r
ūšy
s
Džiaugsm
as
Nes
tab
ilū
s 2
0,4
1
0,9
3
1,8
3
3,2
5
6,8
1
1,7
4
0,6
1
8,1
4
4,4
2
8,9
S
tab
ilū
s 4
2,9
4
5,5
0
,0
50,3
7
7,9
2
8,3
6
2,8
3
7,1
9
1,5
6
7,9
Py
kti
s N
esta
bil
ūs
8,2
6
,0
13,8
5
,7
2,6
6
,3
9,6
7
,8
10,5
6
,0
S
tab
ilū
s 1
,8
0,9
0
,0
5,9
2
,6
4,1
4
,3
3,7
2
,3
0,6
Bai
mė
Nes
tab
ilū
s 7
,4
12,3
9
,4
11,8
5
,8
9,8
7
,4
25,2
5
,9
17,3
S
tab
ilū
s 0
,8
5,3
0
,0
0,6
0
,9
7,0
2
,3
6,1
0
,6
5,8
Liū
des
ys
Nes
tab
ilū
s 1
0,6
1
1,2
1
9,9
8
,8
10,3
1
3,4
1
0,1
3
4,7
6
,8
22,2
S
tab
ilū
s 2
,6
2,7
0
,0
0,8
2
,2
6,3
4
,6
16,7
1
,3
5,5
Ram
yb
ė N
esta
bil
ūs
49,2
5
0,5
2
1,1
3
6,8
2
0,3
5
5,1
2
3,5
4
,8
30,2
2
1,5
S
tab
ilū
s 5
1,0
3
9,4
0
,0
27,0
1
2,4
5
2,6
2
0,2
3
4,3
1
,6
16,4
Pas
ibja
urė
- N
esta
bil
ūs
0,8
5
,6
3,8
1
,0
0,2
1
,5
2,6
1
,4
0,0
0
,0
jim
as
Sta
bil
ūs
0,4
1
,3
0,0
2
,2
1,2
0
,1
1,1
0
,7
1,6
2
,0
Kit
i N
esta
bil
ūs
3,4
4
,0
0,0
2
,6
2,7
2
,0
4,4
7
,8
2,4
0
,8
mo
dal
um
ai
Sta
bil
ūs
0,4
1
,6
0,0
3
,2
2,4
0
,7
4,6
1
,4
1,4
1
,6
Vei
klo
s N
esta
bil
ūs
12,6
2
6,5
0
,7
4,0
8
,4
27,0
2
1,5
8
,2
2,5
0
,8
truk
mė
(%)
Sta
bil
ūs
11,5
1
2,8
0
,0
4,4
1
6,3
2
8,2
2
1,0
4
,7
4,3
2
,7
33
beveik vienodai (21,0 proc. ir 21,5 proc.). Mo-kymosi veiklai (primename, tiriamøjø imtis –studentai) nestabilûs skiria dvigubai daugiau lai-ko nei stabilûs (p < 0,05) ir gerokai daugiau jojepatiria tiek D emocijø, tiek neigiamø P ir B emo-cijø (visais atvejais p < 0,05). Panaðûs ðiø tipø iremociniai bei saviðvietos rodikliai.
Apibendrinant ðioje rezultatø dalyje pateik-tus faktus galima pasakyti, kad pastangos anali-zuoti asmenybës bruoþø ir emocijø ryðá diferen-cijuotai pagal kasdienës veiklos rûðis esminiødësningumø neatskleidë, o tik patvirtino ben-dras ryðiø tendencijas, gautas analizuojant pir-moje tyrimo dalyje gautus rezultatus.
Rezultatø aptarimas
Mûsø tyrime taikytas emocijø ilgalaikio chro-nologinio registravimo metodas uþtikrino aukð-tà gautø rezultatø patikimumà, palyginti su ana-logiðkais tyrimais, atliktais naudojant trumpa-laikes apklausas, bet kartu apribojo tiriamøjø im-tá, nes ðiam tyrimui reikia aukðtos tiriamøjø mo-tyvacijos, pareigingumo ir kruopðtumo. Todël ágautus rezultatus reikëtø þvelgti kaip á papildo-mà faktologijà, padedanèià geriau suprasti as-menybës ir emocijø santykio problemà. Pirmiau-sia akcentuosime, jog mûsø tyrimas nepatvirti-no nusistovëjusios nuomonës, jog ekstraversija– tai bruoþas, formuojantis predispozicijà tei-giamoms emocijoms. Tyrimas neatskleidë jokiøstatistiðkai reikðmingø ekstraversijos bruoþo ko-reliacijø nei su emocijø modaliniais, nei su di-naminiais parametrais, nei su svarbiais iðvesti-niais rodikliais, kaip antai „vidutinë emocija“,„vidutinis emocijø intensyvumas“, „emocinio gy-venimo stabilumas“, „hedoninis lygis“. Lygina-moji ekstravertø ir introvertø analizë atskleidëtik kai kuriuos statistiðkai nereikðmingus skir-tumus, rodanèius ðioká toká ekstravertø polinká
á teigiamas emocijas. Paþymëtina faktiðkai nuli-në koreliacija (r = 0,02) su „hedoniniu lygiu“,kuri griauna nusistovëjusià nuostatà, kad ekstra-vertai – „laimingiausi“ þmonës. Ðie faktai nëravisai nauji ar netikëti. Anksèiau minëtasG. Matthews (1997), keliø iðsamiø studijø eks-traversijos tema autorius, nelinkæs ekstraversi-jos tiesiogiai sieti su predispozicija teigiamomsemocijoms ir, remdamasis paties pasiûlyta kog-nityvine – adaptacine paradigma, teigia, jog emo-cijos, kad ir koks bûtø jø þenklas, ekstravertamsyra tik viena sàlygø efektyviai prisitaikyti priegreit kintanèios informacinës aplinkos. Panaðûsrezultatai gauti ir D. G. Williamso (1990) tyri-muose, kurie, kaip ir mûsø gauti rezultatai, at-skleidë tik silpnas ryðiø su teigiama nuotaika(emocijomis) tendencijas. Taigi galima daryti ið-vadà, kad ekstravertiðki asmenys nëra orientuo-ti tik á teigiamø iðgyvenimø paieðkas: jø aktyvu-mas, ypaè socialinis, yra lydimas ávairaus þen-klo ir modalumo emocijø, bet aukðtesni adapta-ciniai sugebëjimai padeda jiems sëkmingai susi-tvarkyti su nesëkmëmis ir pralaimëjimais, nesu-maþëjant jø aktyvumui (G. Matthew, 1997).
Skirtingai nuo ekstraversijos bruoþo, tyrimegauti neurotizmo ir emocijø ryðiai neprieðtarau-ja tradicinei ðiø kintamøjø santykiø traktuotei:koreliacinë ir palyginamoji analizë atskleidë aki-vaizdþià emociðkai nestabiliø asmenø predispo-zicijà neigiamoms emocijoms, neigiamà kore-liacijà su dþiaugsmo modalumo emocijomis irsaikingai iðreikðtà tendencijà stiprioms emoci-joms. Visa tai atsispindi þemuose „vidutinës emo-cijos“ ir „hedoninio lygio“ rodikliuose ir tai reið-kia, kad neurotizmas – akivaizdi pastovaus ne-laimingumo jausmo prielaida. Ir atvirkðèiai, emo-cinis stabilumas siejasi su aukðtais teigiamø emo-cijø ir laimingumo rodikliais. Ði stabilumo bruo-þo átaka iðryðkëja analizuojant já kartu su E ir I:stabilûs ekstravertai taip pat kaip ir stabilûs in-
34
trovertai rodo aukðtus „hedoninius“ rodiklius.Ir atvirkðèiai, nestabiliø – tiek ekstravertø, tiekintrovertø – ðie rodikliai yra þemi.
V. Viliûno parengtas emocinio gyvenimo sta-bilumo (ES) rodiklis (Viliûnas ir kt., 1997), in-tegruojantis emocijø þenklo ir intensyvumo pa-rametrus ir atspindintis emocinio gyvenimo di-namiðkumà (arba emocijø svyravimo amplitu-dës dydá nuo stipriø teigiamø iki stipriø neigia-mø), nekoreliuoja nei su asmenybës super-bruoþais, nei su jø deriniais, nors gerai þinomiduomenys teigia, jog nestabilûs ekstravertai (cho-lerikai) pasiþymi didþiausia nuotaikø kaita, ostabilûs introvertai (flegmatikai) – maþiausia(Eysenck H. J. and Eysenck M. W., 1985). Mûsøtyrimo rezultatai ðito nepatvirtino. Beje, tai ne-buvo patvirtinta ir kai kuriuose kituose darbuo-se: I. Kardumo (1999) tyrime nuotaikø kaitosrodiklis nekoreliavo në su vienu H. J. EysenckoE, N, P matmeniu. C. McConnvill ir C. Coope-ris (1999) teigia, jog „Galeno tipai (...) nëra gerinuotaikø kaitos prediktoriai“ (p. 68). Kita ver-tus, reikëtø atkreipti dëmesá á tai, jog mûsø tyri-me emocinio stabilumo (ES) rodiklis stipriaikoreliuoja su intensyviø emocijø (IE) rodikliu(r = – 0,78), kuris þymi tendencijà stipriausiomsemocijoms (emocijø þenklo ir intensyvumo ska-lëje tai atitinka ±4; ±5 balus). Taip yra todël,kad ES rodiklis neatspindi emocijø kaitos daþ-nio, o ávertina tik bendrà skirtingo þenklo ir in-tensyvumo emocijø trukmæ ir „nuotolá“ nuo „vi-dutinës emocijos“. Ðiame kontekste ES ir IE ro-diklius galima traktuoti kaip vienas kità papil-danèius. Ði aplinkybë taip pat galëjo ið daliesnulemti silpnas emocijø kaitos ir asmenybësbruoþø koreliacijas, nes su intensyvumo rodik-liais koreliacijos nëra stiprios. Jei paþvelgtumeá IE koreliacijas su asmenybës bruoþais, maty-tume, jog aukðèiausios yra su nestabiliais eks-travertais (r = 0,30, p < 0,05). Ðis faktas, taip
pat neigiama stabiliø introvertø koreliacija suintensyviø emocijø trukme (p < 0,05) netiesio-giai patvirtina H. J. Eysencko duomenis apie as-menybës tipø ir emocijø kaitos santyká.
E. Dienerio ir kt. autoriø darbai, teigiantys,jog skirtingo asmenybës tipo asmenys renkasitokias veiklas, kurios labiausiai atitinka jø emo-ciná kryptingumà, paskatino mus atlikti tyrimà,kurio tikslas buvo ásitikinti, kokias ir kiek emo-cijø patiria asmenys, priskiriami skirtingiems as-menybës tipams, skirtingose veiklose. Kaip ro-do tyrimo rezultatai, hipotezë, teigianti, jog as-menybës bruoþø ir emociniø bûsenø ryðiui turiátakos kasdienës veiklos pobûdis, ið esmës nepa-sitvirtino: ekstravertø ir introvertø emocijomsveiklos pobûdis kiek nors reikðmingos átakos ne-daro, o dideli emociniai skirtumai tarp emocið-kai stabiliø ir nestabiliø dësningai kartojasibeveik visose kasdienës veiklos rûðyse. Kitaipsakant, nestabilûs randa galimybæ bet kokiojeveikloje iðgyventi neigiamas ir stiprias emocijas,o stabiliems bet kurioje veikloje pavyksta mini-mizuoti neigiamø iðgyvenimø trukmæ ir stipru-mà. Visa tai rodo, kad kasdienës veiklos pobû-dis (kasdienës situacijos) neturi reikðmingos áta-kos asmenybës tipams bûdingam emociniø ið-gyvenimø „repertuarui“, arba, vaizdþiai kalbant,„nervininkas“ visur suras progà pasinervinti, pik-tas – susierzinti, o laimingas – pasidþiaugti. Ki-taip tariant, kasdienë veikla ne tiek formuoja,kiek aktualizuoja asmenybei bûdingas emocinioreagavimo formas, kartu iðryðkindama tipiðkusasmenybës bruoþus.
Iðvados
1. Tyrimas, atliktas taikant kasdieniø emoci-jø chronologinio registravimo metodà, nepatvir-tino tradicinës nuostatos, kad ekstraversija – tei-giamø emocijø prediktorius: negauta jokiø sta-
35
tistiðkai reikðmingø koreliacijø tarp ðio bruoþoir kasdieniø emocijø rodikliø. Palyginamoji eks-travertø ir introvertø analizë atskleidë tik nedi-delius ðiø tipø emocinius skirtumus, nulemtusðiek tiek stipresnës ekstravertø tendencijos tei-giamoms emocijoms.
2. Didþiausi emociniai skirtumai iðryðkëjoneurotizmo matmeniu: nestabilûs asmenys linkæpatirti kur kas daugiau neigiamø ir stipriø emoci-jø, o emociðkai stabilûs – gerokai daugiau teigia-mø ir maþiau neigiamø emocijø. Dar daugiau irdidesniø skirtumø gauta tarp stabiliø ekstravertøir nestabiliø introvertø. Pirmøjø „laimingumo“rodikliai kur kas aukðtesni nei pastarøjø.
3. Originalus (mûsø ankstesniuose tyrimuo-se paruoðtas) „emocinio stabilumo“ rodiklis as-
menybiø tipø, kaip buvo tikëtasi, nediferenci-juoja, ir tai neatitinka tradicinio poþiûrio(Eysenck, 1985) á skirtingiems asmenybës ti-pams bûdingus emocijø (nuotaikø) kaitos (emo-cijø þenklo ir intensyvumo skalëje) skirtumus.
4. Nepasitvirtino kitø autoriø (Diener et al.,1995) argumentuota prielaida, jog skirtingiemsasmenybës tipams priklausanèiø þmoniø emo-cijos ið dalies yra nulemtos kasdienës veiklos po-bûdþio ir joms skiriamo laiko: koreliacijos tarpdviejø asmenybës superfaktoriø ir emocijø, pa-tiriamø atliekant ávairiø rûðiø kasdienæ veiklà,yra þemos ir statistiðkai nereikðmingos. Taigikasdienë veikla ið esmës ne tiek daro átakà, kiekaktualizuoja emocinio reagavimo formas, bûdin-gas konkreèiam asmenybës tipui.
LITERATÛRA
Ashton M., Lee K. A defence of the lexical appro-
ach to the study of personality structure// EuropeanJournal of Personality. 2005, vol. 19, p. 5–24.
Berenbaum H., Fujita F., Pfennig J. Consistency,specificity and correlates of negative emotions // Jour-nal of Personality and Social Psychology. 1995,
vol. 68 (2), p. 342–352.
Block J. A contrarian view of the five – factor
model of personality description // Psychological Bul-letin. 1995, vol. 17, p. 187–215.
Block J. Studies in the phenomenology of emo-tions // Journal of Abnormal and Social Psychology.1957, vol. 54, p. 358–363.
Costa P., McCrae R. Influence of extraversion andneuroticism on subjective well-being: happy and un-
happy people // Journal of Personality and Social Psy-chology. 1980, vol. 38, p. 668–678.
Costa P., McCrae R. NEO-PI-R: Revised persona-lity inventory. Odessa, Fl: Psychological AssessmentResources, 1992a.
Costa P., McCrae R. Four ways five factors arebasic // Personality and Individual Differences. 1992b,
vol. 13, p. 653–665.
David J. P., Green P. J., Martin R., Suls J. Diffe-
rential roles of neuroticism, extraversion and event
desirability for mood in daily life: An integrative mo-
del of top-down and botton–up influences // Journal
of Personality and Social Psychology. 1997, vol. 73.
P. 149–159.
De Raad B. The big five personality factors. Got-
tingen: Hogrefe and Huber, 2000.
De Raad B., Kokkonen M. Traits and emotions: A
review of their structure and management // European
Journal of Personality. 2000, vol. 14, p. 477–496.
Diener E., Smith H., Fujita F. The personality
structure of affect // Journal of Personality and Social
Psychology. 1995, vol. 69 (1), p. 47–66.
Eysenck H. J. The biological basis of personality.
Springfield, IL: Charles C. Thomas, 1967.
Eysenck H. J., Eysenck M. W. Personality and
individual differences. New York: Plenum Press, 1985.
Eysenck H. J. Trait theories of personality // Indi-
vidual Differences and Personality. Eds. S. E. Hamp-
son, A. M. Colman. London, New York: Longman
press, 1995, p. 40–58.
Emmond R., Diener E. Influence of impulsivity
and sociability on subjective well-being // Journal of
Personality and Social Psychology. 1986, vol. 50,
p. 1211–1215.
36
Goldberg L. R. An alternative description of per-
sonality: The big-five factor structure // Journal of
Personality and Social Psychology. 1990, vol. 59, p.
1216–1229.
Gomez R., Gomez A., Cooper A. Neuroticism and
extraversion as predictors of negative and positive emo-
tional information processing: Comparing Eysenck’s,
Gray’s and Newman’s theories // European Journal of
Personality. 2002, vol. 16, p. 333–350.
Gray J. Perspectives on anxiety and impulsivity: A
commentary // Journal of Research in Personality.
1987, vol. 21, p. 493–509.
Hendriks J., Hofstee W., De Raad B. FFPI. The
five-factor personality inventory. Swets: Lisse, 1999.
Hotard S. R., McFatter R. M., McWhirter R. M.,
Stegall M.E. Interactive effects of extraversion, neu-
roticism and social relationships on subjective well-
being // Journal of Personality and Social Psychology.
1989, vol. 2, p. 321–331.
Izard C., Libero D., Putnam P., Haynes O. Stability
of emotion experiences and their relations to trait of
personality // Journal of Personality and Social Psy-
chology. 1993, vol. 64, p. 847–860.
Kardum I. Affect intensity and frequency: Their
relation to mean level and variability of positive and
negative affect and Eysenck’s personality traits // Per-
sonality and Individual Differences. 1999, vol. 26 (1),
p. 33–47.
Larsen R. J., Ketelaar T. Personality and suscepti-bility to positive and negative emotional state // Jour-
nal of Personality and Social Psychology. 1991, vol.61, p. 132–140.
Lucas R., Baird B. Extraversion and emotionalreactivity // Journal of Personality and Social Psycho-logy. 2004, vol. 86 (3), p. 473–485.
Matthews G. Extraversion and emotions: A cogni-tive-adaptive perspective // 9th European Conference
on Personality. Conference Abstracts. University ofSurey, 1998, p. 36–37.
Matthews G. Extraversion, emotion and perfor-mance: A cognitive-adaptive model // G. Matthews(Ed.). Cognitive Science Perspectives on Personality
and Emotions. Amsterdam: Elsevier Science B. V.,1997. P. 5–40.
McConville C., Cooper C. Personality correlates ofvariable moods // Journal of Personality and SocialPsychology. 1999, vol. 26 (1), p. 65–78.
McFatter R. M. Interactions in predicting moodfrom extraversion and neuroticism // Journal of Per-
sonality and Social Psychology. 1994, vol. 66 (3),p. 570–578.
McCrae R., Costa P. Adding liebe und arbeit: The
full five-factor model and well-being // Personality and
Social Psychology Bulletin. 1991, vol. 17, p. 227–232.
Moutafi J., Furnham A., Crump J. Demographic
and personality predictors of intelligence: A study using
the neo personality inventory and the Myers-Briggs
type indicator // European Journal of Personality. 2003,
vol. 17, p. 79–94.
Pacevièius J. Modaliniai kasdienio emocinio gyve-
nimo parametrai // Psichologija. Mokslo darbai. 1998,
t. 18, p. 36–46.
Rolland J.-P., De Fruyt. The validity of FFM per-
sonality dimensions and maladaptive traits to predict
negative affects at work: A six month prospective
study in military sample // European Journal of Per-
sonality. 2003, vol. 17, p. 101–121.
Smits D., De Boeck P., Kuppens P., Mechelen I.
The structure of negative emotion scales: Generaliza-
tion over contexts and comprehensiveness // European
Journal of Personality. 2002, vol. 16, p. 127–141.
Tellegen A. Structures of mood and personality and
their relevance to assessing anxiety, with an emphasis
on self-report // A. H. Tuma, J. D. Maser (Eds.),
Anxiety and Anxiety Disorders. Hillsdale, NJ: Erl-
baum, 1985. P. 681–716.
Viliûnas V., Pacevièius J., Stonèius V. Empiriniai
þmogaus emocinio gyvenimo metmenys // Psichologija.
Mokslo darbai. 1997, t. 17, p. 34–47.
Watson D., Clark L. Extraversion and its positive
emotional core // I. R. Hogan, J. Johnson, S. Briggs
(Eds.). Handbook of Personality Psychology. San Die-
go, CA: Academic Press, 1997. P. 767–793.
Watson D., Clark L. A. Negative affectivity: The
disposition to experience aversive emotional states //
Psychological Bulletin. 1984, vol. 96, p. 465–490.
Watson D., Clark L. A. On traits and tempera-
ment: General and specific factors of emotional expe-
rience and their relation to the five-factor model //
Journal of Personality. 1992, vol. 60, p. 441–476.
Watson D., Tellegen A. Towards a consensual struc-
ture of model // Psychological Bulletin. 1985, vol. 98,
p. 219–235.
Williams D. G. Are personality effects upon ave-
rage mood due to personality effects upon mood va-
riation? // Personality and Individual Differences. 1993,
vol. 1, p. 199–208.
Williams D. G. Effects of psychoticims, extraver-
sion and neuroticism in current mood: A statistical
review of six studies // Personality and Individual Dif-
ferences. 1990, vol. 11, p. 615–630.
37
Wilson K., Gullone E. The relationship between
personality and affect over the lifespan // Personality
and Individual Differences. 1999, vol. 27 (6),
p. 1141–1156.
Zuckerman M. What is a basic factor and which
factor are basic? Turtles all the way down // Perso-
nality and Individual Differences. 1992, vol. 13,
p. 675–681.
Zuckerman M., Joireman J., Kraft M., Kulh-
man D. Where do motivational and emotional
traits fit within three factor models of personali-
ty? // Personality and Individual Differences. 1999,
vol. 26, p. 487–504.
Zuckerman M., Kuhlman D., Joireman J., Teta P.,
Kraft M. A comparison of three structural models for
personality: The big-three, the big-five and the alter-
native five // Journal of Personality and Social Psycho-
logy. 1993, vol. 65, p. 757–768.
Àðãàéë Ì. Ïñèõîëîãèÿ ñ÷àñòüÿ. 2-å èçä. Ìîñêâà:Ïèòåð, 2003.
Àðòåìüåâà Å. Þ., Ìàðòûíîâ Å. Ì. Âåðîÿò-íîñòíûå ìåòîäû â ïñèõîëîãèè. Ìîñêâa: ÈçäàòåëüñòâîÌîñêîâñêîãî óíèâåðñèòåòà, 1975.
Âèëþíàñ Â. Ê. Îñíîâíûå ïðîáëåìû ïñèõîëî-ãè÷åñêîé òåîðèè ýìîöèé // Ïñèõîëîãèÿ ýìîöèé.Òåêñòû. Ìîñêâa: Èçä-âî ÌÃÓ, 1984. C. 3–28.
Êóïåð Ê. Èíäèâèäóàëüíûå ðàçëè÷èÿ. Ìîñêâà:Àñïåêò ïðåññ, 2000.
Íåáûëèöûí Â. Ä. Ïðåäèñëîâèå // Ïðîáëåìûäèôôåðåíöèàëüíîé ïñèõîôèçèîëîãèè. Ìîñêâà: Ïðîñ-âåùåíèå,1969. Ò. 6. Ñ. 3–14.
Îëüøàííèêîâà À. Å., Ïàöÿâè÷þñ É. Â. Ðîëüèíäèâèäóàëüíî-òèïè÷íûõ õàðàêòåðèñòèê ýìîöèî-íàëüíîñòè â ñàìîðåãóëÿöèè äåÿòåëüíîñòè // Ïñèõî-ëîãè÷åñêèé æóðíàë. 1981, ò. 2, ¹ I, c. 70–81.
Ïàöÿâè÷þñ É. Â. Êîððåëÿöèîííûé àíàëèç ìåòî-äèê, äèàãíîñòèðóþùèõ ýìîöèîíàëüíîñòü. Ïñèõîëîãèÿàíîìàëüíûõ ðàçëè÷èé. Òåçèñû äîêëàäîâ I ðåñïóá-ëèêàíñêîé íàó÷íîé êîíôåðåíöèè. Âèëüíþñ, 1986.T. 2. C. 274–276.
Ïàöÿâè÷þñ É. Â. Ìîäàëüíàÿ ñòðóêòóðà ýìîöèî-íàëüíûõ ïåðåæèâàíèé // Ýêñïåðèìåíòàëüíûå èññëå-äîâàíèÿ ïî ïðîáëåìàì îáùåé è ýêñïåðèìåíòàëüíîéïñèõîëîãèè è äèôôåðåíöèàëüíîé ïñèõîôèçèîëîãèè.Ìîñêâà, 1979. C. 43–52.
Ðóñàëîâ Â. Ì. Ìîäèôèöèðîâàííûé ëè÷íîñòíûéîïðîñíèê Àéçåíêà. Ìîñêâà: Íàóêà, 1992.
EMOTIONAL CORRELATES OF THE BASIC TRAITS OF PERSONALITY
Jonas Pacevièius
S u m m a r y
Most previous research has demonstrated relatively
high correlations between two main traits – Extraver-
sion and Neuroticism – and personality emotional pre-
dispositions. It has been shown that Extraversion and
Emotional stability are predictors of positive emo-
tions, while Introversion and Neuroticism are predic-
tors of negative emotions (Costa & McCrae, 1980;
Eysenck & Eysenck, 1985; Wilson & Gullone, 1999).
However, some other research reveals the complexity
and certain discrepancy of the above-mentioned links
(Williams, 1993; McFatter, 1994; Matthews, 1998).
The main aim of the present research is particulariza-
tion of parameters of everyday emotional life in struc-
tures of two personality super factors: Extraversion
and Neuroticism, i.e. examination the relationships
between daily emotions indices and basic traits and
types of personality. The second aim is to find out
what influence the kind and character of everyday
activity has on the relation between personality and
emotions. In other words, the hypothesis of the rese-
arch is that Extraversion and Neuroticism influence
the modality structure of emotions, experienced du-
ring the concrete everyday activity.
The method of chronological registration of every-
day emotions, or „emotional diary“, has been used.
For 2–4 weeks the 80 subjects (university students,
aged 17–24 years) using special form have been chro-
nologically registering the kind of everyday activity
(learning, chores, aesthetic, spiritual activity, etc.), the
sign, modality (joy, anger, fear, grief), intensity and
duration of emotions. Personality traits were examined
by EPI.
38
Áteikta 2005 03 07
Considerable emotional differences were found in
subjects having high and low score in the both two
scales. There were no significant differences between
extraverts and introverts. Studying dynamics of sub-
jects’ everyday emotions we found no correlation bet-
ween neuroticism and index of emotional stability we
obtained. Research revealed the specificity of the emo-
tional regulation of kinds of everyday activities deter-
mined by the personality traits. However, they are not
so expressed as it was expected. The most significant
differences in the most kind of activities are revealed
between stable extraverts and unstable introverts. Also,
some important parameters of everyday emotional life
(stability, intensity, hedonic level) and their relation
with the basic personality traits are being discussed.
The conclusion of the present research is as follows:
the kind and character of everyday activities do not
have a significant influence on the relation between
the two personality super-factors – Extraversion and
Neuroticism – and everyday emotions. The research
has revealed that the link between the basic personality
traits and everyday emotions tends to be stable enough,
that is why it is little influenced by the character and
specificity of everyday activity.
