9 tema. Energetika.ppt

ENERGETIKA

Edmundas Sakalauskas

9 tema Energetikos valdymasEnergetikos valdymo sistema. Energetikos valdymo institucijos, j udaviniai, funkcijos. Energetikos mons, j rys. Nacionalins energetikos strategijos pagrindins nuostatos.Administraciniai teisiniai legitimus reimai energetikoje. ES vaidmuo objektyvuojant energetikos teis.


Energetika (i lotyn k.: energia arba graik k.: ), arba energijos politika valstybs ekonomins veiklos sritis, apimanti visus energetikos sektorius, susijusius su energijos itekliais ir vairi energijos ri gamyba, energetikos sistem objekt ir rengini eksploatavimu. Tai elektros energetika, hidroenergetika, branduolin energetika, ilumin energetika, centralizuotas ilumos tiekimas, bei moni ir rengini, skirt vairi energijos itekli gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui visuma.


Energija ms gyvenime labai svarbi. J naudojame transportui, bstams ildyti ar vsinti, be jos negalt veikti fabrikai, ems kio mons ir biurai. Taiau ikastinio kuro itekliai pamau senka. Be to, ikastinis kuras tai viena i svarbiausi visuotinio atilimo prieasi. Todl energijos igavimo i jo nebeturtume laikyti neginijamu dalyku. Butina sukurti integruot energetikos ir aplinkos politik, grindiam aikiais perjimo prie maai anglies dvideginio iskiriani technologij ekonomikos bei energijos taupymo tikslais ir tvarkaraiais.


Ekonomin veikla energetikos sektoriuje tai energetini mediag ir produkt (nafta, gamtins dujos, anglys, vietinis kuras, atsinaujinantys energijos itekliai) valgyba, igavimas, perdirbimas, gamyba, saugojimas, transportavimas, perdavimas, paskirstymas, prekyba, rinkodara ir realizacija.


14% pramons sektoriaus darbuotoj dirba energetikos srityje;Bendra ilgalaikio energetikos moni turto vert sudaro apie 25% viso alies moni turto;


Energetikos sektoriaiElektrosilumosBranduolins energetikosGamtini dujNaftosAtsinaujinani energijos itekli


Energetika energetikos veikl apimanti kio dalis.


Energetikos veikla ekonomin veikla, kuri apima energijos itekli ar energijos valgym,gavyb, perdirbim,gamyb, laikym, transportavim, perdavim, skirstym, tiekim, prekyb, rinkodar,energetikos objekt ir rengini eksploatavim.


Energija elektros ir ilumos energija. Energija yra laikoma preke. statyme energijai priskiriamos ir gamtins dujos.


Energetikos sektoriai energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors energijos itekli ar energijos rimi: elektra, iluma, branduoline energija, gamtinmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinaniaisiais energijos itekliais.Energijos itekliai gamtos itekliai ir j perdirbimo produktai, kurie naudojami energijai gaminti.Atsinaujinantieji energijos itekliai gamtos itekliai: vandens potencin energija, sauls, vjo, biomass ir ems gelmi ilumos (geotermin) energija. ios energijos atsiradim ir atsinaujinim slygoja gamtos ar mogaus sukurti procesai, j galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.Vietiniai energijos itekliai alyje esami energijos itekliai, iskyrus atvetinius arba pagamintus i atvetini.


Energetikos mon mon, kuri veriasi energetikos veikla.Energetikos rengini eksploatavimas energetikos rengini technologinis valdymas, technin prieira, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.Energetikos objektai elektrins ir katilins; elektros tinklai ir j priklausiniai; gamtini duj sistemos; gamtini duj saugyklos; suskystintj gamtini duj importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo renginiai; naftos ir naftos produkt terminalai bei saugyklos; ilumos tiekimo tinklai ir j priklausiniai.Valstybins svarbos energetikos objektai 50 MW ir didesns galios elektrins bei katilins; 110 kV ir didesns tampos elektros perdavimo tinklas, jo priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesns gamtini duj saugyklos; suskystintj gamtini duj importo terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo mons, perdirbanios 50 000 ton ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3 ir didesni naftos, naftos produkt terminalai bei saugyklos; branduolins energetikos objektai; energetikos objektai, kuri svarb valstybei pripasta Vyriausyb.Energetikos renginys technin konstrukcija (mechanizmas, maina, aparatas, linija, j pagalbiniai taisai), skirta energijos itekliams ir (ar) energijai valgyti, igauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti.


Ekstremali energetikos padtis laikotarpis, kai yra sutriks normalus energijos itekli ar energijos tiekimas energetikos monms bei vartotojams ir is tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos mons i sutrikim nespja laiku prognozuoti bei valdyti kins veiklos metodais, ir Vyriausyb, jos galiota institucija ar savivaldybs institucija turi reguliuoti energijos itekli ar energijos tiekim energetikos monms bei vartotojams.Energijos perdavimas energijos transportavimas perdavimo tinklais arba magistraliniais dujotiekiais.Energijos skirstymas energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.Energijos tiekimas energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams. Vieuosius interesus atitinkantys pareigojimai statym nustatytais atvejais Vyriausybs ar jos galiotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi pareigojimai, susij su energijos tiekimo saugumu.


Magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai aukto slgio vamzdynai, su jais susij statiniai ir renginiai naftai perduoti naftos terminalus bei saugyklas arba naftos perdirbimo renginius ir naftos produktams perduoti naftos produkt eksporto, importo terminalus bei saugyklas.

Magistraliniai dujotiekiai aukto slgio vamzdynai, su jais susij statiniai ir renginiai gamtinms dujoms i verslovi perduoti gamtini duj saugyklas, miest bei gyvenviei skirstomuosius tinklus arba dujas naudojanius renginius iki gamtini duj skirstymo stoi imtinai.


Energijos vartotojas juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energij.Reguliuojamasis vartotojas energijos vartotojas, neturintis teiss pasirinkti energijos tiekjo.


Energetikos valstybin kontrol energetikos objekt saugumo, energetikos rengini eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrol.


Energijos vartojimo auditas procedra, kurios metu nustatomos ir vertinamos energijos itekli ir (ar) energijos snaudos pastatuose, technologiniuose procesuose, renginiuose ar transporto objektuose, arba bendros energijos itekli ir (ar) energijos snaudos, reikalingos teikiant vieas ar privaias paslaugas, parenkamos ir ekonomikai pagrindiamos energijos itekli ir (ar) energijos taupymo priemons, taip pat pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito usakovui.Technin sauga statymo ir kit teiss akt nustatyt energetikos objektams ir renginiams reikalavim visuma, utikrinanti j patikimum ir saugum.Reguliuojama veikla energetikos veikla, kuri yra licencijuojama arba kuriai taikomos valstybs reguliuojamos kainos.


statymo paskirtis1. statymo tikslas utikrinti naftos produkt ir (ar) naftos valstybs atsarg (toliau atsarg) sudarym, sukaupim, tvarkym ir naudojimo kontrol. 2. statymo nuostatos yra suderintos su statymo priede nurodytais Europos Sjungos teiss aktais.


Pagrindins svokos1. Atgabenanti mon Lietuvos Respublikoje registruota mon, kuri atsigabena i Europos Bendrijos valstybi moni nusipirkt savo vartojimo reikmms ar pardavimui vartoti alies viduje naft ir naftos produktus.2. Atgabenimas, igabenimas naftos ir naftos produkt atgabenimas, igabenimas i kit Europos Bendrijos muit teritorijai priskirt ali arba teritorij.3. Atsarg sudarymas atsarg nomenklatros, l dydio, atsarg kiekio, j sukaupimo termin, laikymo slyg nustatymas.4. Atsarg kaupimas atsarg pirkimas ir laikymas j saugojimo vietose.5. Atsarg tvarkymas atsarg atnaujinimas, keitimas, nuraymas, apskaita, atkrimas.6. Atsarg naudojimas atsarg panaudojimas energijai gaminti ar j pardavimas laikantis statym nustatytos tvarkos ir apribojim.7. Ekstremali energetikos padtis laikotarpis, kai yra sutriks normalus energijos itekli ar energijos tiekimas energetikos monms bei vartotojams ir j tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos mons i sutrikim nespja laiku numatyti bei valdyti kins veiklos metodais, taip pat laikotarpis, kai statym nustatyta tvarka vesta nepaprastoji ar karo padtis.


statymo paskirtis1. is statymas nustato bendruosius gamtini duj sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, duj moni veikl bei j tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas.2. statymo nuostatos yra suderintos su io statymo priede nurodytais Europos Sjungos teiss aktais.


Pagrindiniai io statymo tikslai:1) sukurti teisines slygas konkurencijai gamtini duj sektoriuje skatinti;2) utikrinti galimyb laisviesiems vartotojams pasirinkti tiekimo mon;3) utikrinti ekonomikai pagrst gamtini duj perdavimo, skirstymo, laikymo ir tiekimo saugum;4) utikrinti vartotoj apsaug.


Pagrindins svokos1. Balansavimas pristatomo ir paimamo gamtini duj (toliau dujos) kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose ilyginimas.2. Buitiniai vartotojai fiziniai asmenys, perkantys dujas naudoti buitinms reikmms.3. Duj mon juridinis asmuo, kuris veriasi bent viena i i veiklos ri: duj gavybos, perdavimo, skirstymo, skystinimo, tiekimo bei laikymo ir yra atsakingas u susijusius su i ri veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo pareigojimus.4. Duj laikymas vamzdyne suspaust duj laikymas jas suspaudiant duj perdavimo sistemose.5. Duj sektorius energetikos sritis, tiesiogiai susijusi su gamtini duj tiekimu, skirstymu, perdavimu, skystinimu, laikymu ir tranzitu.6. Duj tranzitas duj, kilusi i valstybs ne Europos Sjungos nars teritorijos ir skirt tos ir (ar) treiosios valstybs teritorijai, transportavimas per alies teritorij.7. Gamtins dujos i ems gelmi igaunam angliavandenili miinys, kuris normaliomis slygomis yra dujins bsenos, taip pat suskystintos gamtins dujos, biodujos, dujos, pagamintos i biomass, ir kit tip dujos, kurios gali bti technikai ir saugiai patiektos gamtini duj sistem arba ja transportuojamos.8. Gamtini duj saugykla duj monei priklausantys ir (ar) duj mons valdomi renginiai dujoms laikyti, skaitant suskystint gamtini duj rengini dal, iskyrus gavybos operacijoms naudojam dal ir renginius, skirtus vien tik funkcijas atliekantiems perdavimo sistemos operatoriams.


Elektros energijos keli i pirminio altinio vartotojo namus ar biur slyginai galima padalyti keturis etapus: GAMYB ELEKTRINS PIRMIN ENERGIJ (IKASTIN KUR, VANDENS AR KITOKI ATSINAUJINANI ITEKLI ENERGIJ) PAVERIA ELEKTRA, KURI KELIAUJA PERDAVIMO TINKLUS; PERDAVIM AUKTOS TAMPOS LINIJOMIS ELEKTROS ENERGIJA KELIAUJA MIEST, REGION IR DIDIJ MONI PASTOTES; SKIRSTYM ELEKTRA VIDUTINS IR EMOS TAMPOS ELEKTROS TINKLAIS TIEKIAMA GALUTINIAMS VARTOTOJAMS; VALDYM KOORDINUOJAMAS ELEKTRINI IR ELEKTROS TINKL DARBAS, UTIKRINANT, KAD ELEKTROS GAMYBA VISADA PATENKINT ELEKTROS PAKLAUS, O VARTOTOJUS PASIEKT REIKIAMOS KOKYBS ELEKTRA.


statymo paskirtis1. statymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos paslaug teikj ir vartotoj santykius bei slygas, skatinanias konkurencij elektros energetikos sektoriuje.2. io statymo nuostatos suderintos su Europos Sjungos teiss aktais, nurodytais statymo priede.


Pagrindins svokos1. Balansavimo energija elektros energija, kuri vartotoj yra suvartojama (nesuvartojama) ar gamintoj pagaminama (nepagaminama) nesilaikant grafikuose, sudarytuose remiantis Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtint Prekybos elektros energija taisykli reikalavimais, nustatyt elektros energijos kieki.2. Balansavimo energijos tiekjas gamintojas, tiekjas ar laisvasis vartotojas, prekiaujantis balansavimo energija.3. Buitinis vartotojas fizinis asmuo, perkantis elektros energij asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.4. Elektros energetikos sektorius nacionalinio kio energetikos sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir tiekimu.5. Elektros energija gaminama aktyvin elektros energija, kuri kaip prek pateikiama vartotojui.6. Elektros energijos snaudos visos elektros energijos snaudos, kurios patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaug perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaiiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos arba skirstomj tinkl operatoriaus gautos elektros energijos ir vartotoj suvartotos ar kitiems operatoriams persistos elektros energijos kiekio.7. Energetikos sistema tarpusavyje suderintu reimu funkcionuojanti elektros rengini, skirt elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.8. Gamintojas asmuo, gaminantis elektros energij.


Pagrindiniai statymo tikslai:1) nustatyti elektros energetikos sektoriaus subjekt teises, pareigas ir tarpusavio santykius;2) sukurti teisines slygas konkurencija pagrstai elektros energijos rinkai funkcionuoti, siningos konkurencijos tarp gamintoj ir tiekj principams tvirtinti;3) utikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvum;4) utikrinti saug ir patikim elektros energetikos sistemos funkcionavim, energijos gamyb, perdavim ir skirstym;5) utikrinti vieuosius interesus atitinkanias paslaugas ir nustatyti objektyviai pagrstus, aikius ir skaidrius reikalavimus bei pareigojimus elektros energetikos sektoriuje; 6) skatinti elektros energijos vidaus rinkos pltr, elektros energijos eksport, modernizuoti technines rinkos gyvendinimo priemones, utikrinti kainodaros aikum ir skaidrum;7) sukurti tinkamas slygas investicijoms elektros energetikos sektori; 8) skatinti aplinkai nekenksming elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo technologij pltr.


Elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities institucijos

Elektros energetikos sektori statymo nustatyta tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas is statymas bei j gyvendinantys teiss aktai, jei statymai nenustato kitaip: 1) Vyriausyb ar jos galiota institucija;2) Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija.


Vyriausybs ar jos galiotos institucijos funkcijos elektros energetikos sektoriujeVyriausyb ar jos galiota institucija elektros energetikos sektoriuje:1) formuoja ir gyvendina valstybs politik;2) bendradarbiauja su usienio valstybi elektros energetikos institucijomis, pagal kompetencij atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose;3) nustato vieuosius interesus atitinkani paslaug sra;4) nustato vartotoj rengini prijungimo prie tinkl ir aprpinimo elektros energija atkrimo trukm;5) io statymo nustatytais atvejais iduoda licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas;6) nustato visiems tiekjams vienodas elektros energijos importo slygas;7) atlieka kitas Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.


Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos funkcijos elektros energetikos sektoriuje1. Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos (toliau Komisija) udavinius, teises ir funkcijas nustato Energetikos, is ir kiti statymai bei Komisijos nuostatai.2. Komisija turi utikrinti, kad elektros energetikos rinkoje bt efektyvi konkurencija, kad vartotojai ir tiekjai nebt diskriminuojami ir visi vartotojai gaut nustatytos kokybs paslaugas. Komisija privalo kontroliuoti:1) kaip laikomasi jungiamj linij valdymo bei j pralaidumo paskirstymo ir reguliavimo taisykli; 2) per kiek laiko perdavimo ir skirstomj tinkl mons atlieka vartotoj rengini prijungimo prie tinkl ir aprpinimo elektros energija atkrimo darbus;3) kad perdavimo sistemos ir skirstomj tinkl operatoriai vieai skelbt atitinkam informacij, susijusi su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajgum paskirstymu suinteresuotoms alims; 4) kad bt veiksmingai atskirtos apskaitos, siekiant ivengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos ri kryminio subsidijavimo;5) kad nauj elektros energijos gamintoj prijungimo slygos ir tarifai bt objektyvs, skaidrs ir nediskriminuojantys atsivelgiant visas ilaidas ir naud, kuri teikia vairios atsinaujinani energijos itekli technologijos, paskirstyta gamyba ir ilumos bei elektros energijos gamyba vienu metu;6) skaidrumo ir konkurencijos laipsn.3. Komisija metinje ataskaitoje paskelbia prieiros pagal io straipsnio nuostatas rezultatus.


Elektros energetikos sektoriaus sandara

Elektros energetikos sektori sudaro:elektros energijos vartotojai, gamintojai, tiekjai, perdavimo ir skirstomj tinkl mons, rinkos operatorius, perdavimo sistemos beiskirstomj tinkl operatoriai.


Vizija Elektros perdavimo sistemos operatorius patikimumo ir efektyvumo lyderis Baltijos alyseMisija Utikrinti patikim elektros energijos perdavim, efektyv elektros energetikos sistemos valdym, ir skaidr rinkos administravim.


AB Lietuvos energija Nacionalinio investuotojo LEO LT antrin bendrov, atliekanti elektros energijos perdavimo (110-330 kV tampos) tinklo savininko, sistemos operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas:priiri ir pleia elektros energijos perdavimo tinkl; utikrina elektros gamybos ir sunaudojimo balans, elektros perdavim i Lietuvos elektrini skirstomj tinkl bendrovms; koordinuoja Lietuvos energetikos sistemos darb, kad btutikrintas patikimas elektros energijos tiekimas vartotojams. Kartu su kaimynmis energetikos sistemomis utikrina elektros eksport, import ir tranzit; organizuoja prekyb elektra.


Bendroveipriklauso 222 transformatori pastots ir skirstyklos,per 6 tkst. kilometr 330 ir 110 kV tampos elektros linij, Kauno hidroelektrin ir Kruonio hidroakumuliacin elektrin, dispeerinis centras, informacini technologij ir telekomunikacij centras. Kauno HE ir Kruonio HAE utikrina gali balansus ir reguliuoja reimus.


statymo paskirtis ir tikslai1. statymas reglamentuoja ilumos kio valstybin valdym, ilumos kio subjekt veikl, j santykius su ilumos vartotojais, tarpusavio ryius ir atsakomyb.2. statymo tikslai:1) maiausiomis snaudomis utikrinti patikim ir kokybik ilumos tiekim ilumos vartotojams;2) ilumos kyje teisinti pagrst konkurencij;3) ginti ilumos vartotoj teises ir teistus interesus;4) didinti ilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvum;5) gaminant ilum, plaiau naudoti vietin kur, biokur ir atsinaujinaniuosius energijos iteklius;6) mainti ilumos energetikos neigiam poveik aplinkai.


Pagrindins svokos1. Aprpinimo iluma sistema organizacinis-techninis kio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti ilum vartotojams, valdomas ilumos tiekjo ir susidedantis i ilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungt ilumos gamintoj. 2. Apsirpinimo kartu vandeniu bdas centralizuotai paruoto karto vandens pirkimas i karto vandens tiekjo arba ilumos kartam vandeniui ruoti pirkimas i ilumos tiekjo, o geriamojo vandens kartam vandeniui ruoti pirkimas i geriamojo vandens tiekjo, arba individualus karto vandens ruoimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos altinius (dujas, elektr, kietj kur) geriamajam vandeniui paildyti iki higienos normomis nustatytos temperatros.3. Atsiskaitomieji karto vandens apskaitos prietaisai vartotoj sunaudoto karto vandens kiekio matavimo priemons, pagal kuri rodmenis atsiskaitoma su tiekju u sunaudot kart vanden.4. Atsiskaitomieji ilumos apskaitos prietaisai vartotojams patiektos ilumos kiekio matavimo priemons, pagal kuri rodmenis atsiskaitoma su ilumos tiekju u suvartot ilum.5. Bendra ilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) ilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.6. Bendras ilumos ir elektros energijos gamintojas mon ar jos padalinys, kuri pagrindin veikla yra bendra ilumos ir elektros energijos gamyba.


Konkurencija ilumos kyje 1. Konkurencija tarp alternatyvi energijos ri tiekj vartotoj ilumos poreikiams tenkinti gyvendinama atsivelgiant tiekj planus ilumos kio specialiuosiuose planuose, nustatant vartotoj ilumos poreiki tenkinim jiems maiausiomis snaudomis, utikrinant saug tiekim ir nevirijant leidiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojanias taros normas bei vertinant iorines snaudas, taip pat kitomis io statymo nustatytomis priemonmis. ilumos vartotojai turi teis pasirinkti alternatyvi energijos ri ilumos tiekjus, sirengti vietin ildymo sistem, jei tai neprietarauja teritorij planavimo dokumentams.2. ilumos gamyba grindiama ilumos gamintoj konkurencija. 3. Karto vandens ruoimas ir tiekimas grindiami konkurencija vartotojams pasirenkant karto vandens tiekj ar apsirpinimo kartu vandeniu bd. Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija ir savivaldybi institucijos numato priemones konkurencijai karto vandens kyje skatinti ir utikrina j gyvendinim.4. Valstyb (savivaldybs) numato priemones konkurencijai skatinti pastat ildymo ir karto vandens sistem prieiros srityje ir utikrina j gyvendinim.


9. Buitinis ilumos vartotojas fizinis asmuo, perkantis ilum ir (ar) kart vanden savo buities reikmms.8. Kartas vanduo i geriamojo vandens paruotas, paildant j iki higienos normomis nustatytos temperatros, vanduo. 9. Karto vandens tiekjas juridinis asmuo, tiekiantis kart vanden vartotojams pagal pirkimopardavimo sutartis.10. Karto vandens tiekimas centralizuotai paruoto karto vandens pristatymas ir pardavimas karto vandens vartotojams.11. Kintamoji karto vandens kainos dedamoji kintanti karto vandens kainos dalis, ireikiama formule, kuri taikoma ne daniau kaip kas mnes, apskaiiuojant konkret kintamosios dedamosios dyd, atsivelgus tiekiamos ilumos ir geriamojo vandens kain pokyt.12. Kintamoji ilumos bazins kainos dedamoji kintanti ilumos bazins kainos dalis, ireikiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsivelgus kuro struktros pasikeitim ir veiklos efektyvumo uduotis, nustatytas Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizs aprau, ir taikoma ne daniau kaip kas mnes, apskaiiuojant konkret kintamosios dedamosios dyd, atsivelgus kuro ir i nepriklausom gamintoj perkamos ilumos kain pokyt.13. Kompensacija u rezervin gali pagal Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtint metodik apskaiiuota su rezervuota galia susijusi papildom snaud kompensacija, mokama vartotojo, naudojanio ilumos tiekimo sistem kaip rezervin ildymo bd.


Bendros ilumos ir elektros energijos gamybos bei ilumos gamybos i biokuro ir atsinaujinanij energijos altini skatinimas1. Bendra ilumos ir elektros energijos gamyba yra vieuosius interesus atitinkanti paslauga.2. Vyriausyb ar jos galiota institucija, atsivelgdama btinyb veiksmingai naudoti elektros energij ir ilum generuojanius pajgumus, nustato elektros energijos supirkimo i bendr ilumos ir elektros energijos gamintoj mast ir tvark.3. Valstyb (savivaldybs) skatina i biokuro, atsinaujinanij energijos altini, deginant atliekas, taip pat i geotermins energijos pagamintos ilumos supirkim ilumos tiekimo sistemas.is supirkimas yra vieuosius interesus atitinkanti paslauga.


Energetikos veiklos reguliavimo tikslaiyra:energijos tiekimo saugumas;energijos itekli ir energijos vartojimo efektyvumas;neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mainimas;pagrstos konkurencijos skatinimas;vietini ir atsinaujinanij energijos itekli vartojimo skatinimas.


Energetikos valdymo institucijos1) Vyriausyb ar jos galiotos institucijos;2) Energetikos ministerija;3) Aplinkos ministerija;4) savivaldybs.


Svarbiausi valstybs ir savivaldybi institucij, valdani energetik, reguliuojani bei kontroliuojani energetikos veikl, udaviniai:

1) utikrinti optimali valstybs energetikos struktr;2) sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;3) utikrinti energijos tiekimo nenutrkstamum ir nustatyt kokybs parametr pastovum;4) skatinti efektyv energijos ir energijos itekli vartojim;5) skatinti vietini ir atsinaujinanij energijos itekli vartojim;6) skatinti mones rengti energetikos auditus.


Vyriausyb:1) kuria ir gyvendina valstybs politik energetikos srityje;2) teikia Seimui tvirtinti Nacionalin energetikos strategij;3) tvirtina Nacionalins energetikos strategijos gyvendinimo plan ir programas;4) veda ekstremali energetikos padt;5) turi teis reglamentuoti valstybs reguliuojam kain nustatymo principus.


Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:1) nustato vartotoj aprpinimo energija ir (ar) energijos itekliais tvark esant ekstremaliai energetikos padiai;2) priima sprendim dl valstybs sien kertani energetikos objekt statybos;3) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles; 4) nustato nefasuot naftos produkt prekybos licencijavimo tvark;5) nustato energijos ir energijos itekli tiekimo, eksporto bei importo tvark;6) nustato energetikos veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas, sra, leidim idavimo taisykles ir slygas;7) nustato energijos apskaitos, matavimo priemoni rengimo ir eksploatavimo tvark;8) statym nustatytais atvejais turi teis monms, kurios veriasi energetikos veikla, priskirti vieuosius interesus atitinkanius pareigojimus;


Vyriausyb kartu su jos galiotomis institucijomis:9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinaniuosius energijos iteklius ir kogeneracinse jgainse, supirkimo tvark;10) tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutari privalomas standartines slygas;11) tvirtina energetikos objekt, elektros tiekimo linij ir vamzdyn apsaugos taisykles;12) nustato atitikties tikrinimo tvark ir utikrina atitikties tikrinimo finansavim. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;13) nustato energijos itekli ir energijos efektyvaus vartojimo stebsenos tvark;14) atlieka kitas io ir kit statym nustatytas funkcijas.


MinistrasArvydas Sekmokas


Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra valstybs staiga. Energetikos ministerija atlieka statym ir kit teiss akt jai pavestas energetikos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik.


Energetikos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (in., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymu (in., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131), Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymu (in., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr.77-2975), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais statymais ir teiss aktais, Europos Sjungos teiss aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais nuostatais.


Energetikos ministerija yra vieasis juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir savo pavadinimu. Ministerijos buveins adresas: Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, Vilnius, Lietuvos Respublika.

Energetikos ministerija yra biudetin staiga, finansuojama i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto.


Svarbiausieji Energetikos ministerijos udaviniai siekiant utikrinti Lietuvos energetinio kio pltr, gyventoj gerovs kilim ir vykdant narysts Europos Sjungoje sipareigojimus yra: gyvendinti Nacionalin energetikos strategij, patvirtint Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (in., 2007, Nr. 11-430), modernizuoti alies energetikos k, suderinti j su valstybs poreikiais, ekonomikumo, energetinio saugumo, darnios pltros, konkurencingumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo srities tarptautiniais reikalavimais; dalyvauti formuojant ir gyvendinant valstybs politik branduolins energetikos srityje, nutraukti valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavim; pagal kompetencij gyvendinti Lietuvos kio pltros politik, Valstybs ilgalaiks raidos strategij, patvirtint Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (in., 2002, Nr. 113-5029), ir Lisabonos strategij;


Ministerija1) gyvendina valstybs politik energetikos srityje;2) pltoja tarptautin bendradarbiavim energetikos srityje;3) rengia ir tvirtina teiss aktus, reglamentuojanius tiekimo saugumo, energetikos objekt ir rengini rengimo, eksploatavimo, technins saugos, efektyvaus naudojimo bei kitus techninius klausimus;4) rengia, periri Nacionalins energetikos strategijos (toliau Strategija) projekt ir teikia j Vyriausybei;5) rengia Strategijos gyvendinimo plan ir programas, koordinuoja j gyvendinim;6) tvirtina energijos ir energijos itekli perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;7) nustato energijos itekli atsarg sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvark;8) nustato alyje vartojamos energijos kokybs reikalavimus;9) nustato vartotoj, gamintoj energetikos objekt (tinkl, rengini, sistem) prijungimo prie veikiani energetikos moni objekt (tinkl, rengini, sistem) tvark ir slygas;


10) kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybins svarbos energetikos objekt statybos planavimo tvark ir slygas;11) nustato energetikos valstybins kontrols ir vartotoj energetikos rengini kontrols tvark;12) nustato informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybs institucijoms, staigoms ir treiosioms alims tvark, kiek bei slygas;13) tvirtina statymo 21 straipsnio 1 dalyje ivardyt darbuotoj pareigybi ir profesij sra, nustato t darbuotoj kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, renginius statani ir eksploatuojani darbuotoj, kurie privalo bti atestuojami, sra ir nustato atestavimo tvark;14) nustato moni, turini teis eksploatuoti energetikos renginius, atestavimo tvark ir slygas;15) turi teis nustatyti io statymo 20 straipsnyje ivardyt rengini efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrols tvark;16) atlieka kitas io ir kit statym nustatytas ar Vyriausybs pavestas funkcijas.


Biudetins staigos prie ministerijosValstybin energetikos inspekcija prie ministerijos

Akcins bendrovs ir udarosios akcins bendrovsAkcin bendrov Lietuvos energijaAkcin bendrov Lietuvos elektrinAkcin bendrov Klaipdos naftaAkcin bendrov Ryt skirstomieji tinklai

Valstybs monsValstybs mon Energetikos agentraValstybs mon Ignalinos atomin elektrinValstybs mon Lietuvos naftos produkt agentraValstybs mon Visagino energetikos remontas


Aplinkos ministerija:1) sprendia klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos kompetencijai priklausanias funkcijas;2) organizuoja ir vykdo poveikio aplinkai stebjimus energetikos veiklos padidintos taros zonose;3) kartu su ministerija nustato alyje numatom vartoti ir vartojam energijos itekli kokybs reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti; 4) dalyvauja rengiant atsinaujinanij energijos itekli programas.


Susisiekimo ministerijos kompetencija1) rengia energijos itekli ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir koordinuoja j gyvendinim;2) teikia rekomendacijas ir gyvendina priemones, didinanias energijos itekli ir energijos vartojimo efektyvum transporto objektuose;3) nustato energijos vartojimo transporto objektuose (iskyrus statinius) audito atlikimo tvark ir slygas, tvirtina io audito atlikimo metodikas;4) nustato energijos vartojimo transporto objektuose (iskyrus statinius) audit atliekani specialist rengimo ir atestavimo tvark;5) vykdo informavimo ir vietjik veikl, skatinani transporto objektuose efektyviai naudoti energijos iteklius ir energij.


Savivaldybs:1) pagal statym nustatyt kompetencij reguliuoja vartotoj aprpinim tiekiama iluma;2) organizuoja visuomens poreikiams naudojam teritorij apvietim;3) pagal Vyriausybs patvirtint nomenklatr iduoda mamenins prekybos nefasuotais naftos produktais licencijas;4) iduoda leidimus suskystintj naftos duj prekybai kio ministerijos patvirtinta tvarka;5) vedus ekstremali energetikos padt, gyvendina Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtint vartotoj aprpinimo energija ir (ar) energijos itekliais plan, utikrina kit Vyriausybs sprendim vykdym;6) dalyvauja rengiant vietjikas visuomens informavimo priemones, padedanias efektyviai vartoti energij ir energijos iteklius.


Nacionalin energetikos strategija (1)1. Strategija nustato energetikos pltros kryptis dvideimiai met. 2. Strategij Vyriausybs teikimu tvirtina Seimas.3. Strategija apima visus energetikos sektorius, ji peririma ne reiau kaip kas 5 metai. Strategija rengiama, peririma ir gyvendinama valstybs biudeto bei kitomis lomis.


Strategijoje turi bti numatoma:1) alies energetikos saugumas;2) energijos ar energijos itekli poreiki, importo, eksporto prognozs;3) energijos gamybos pajgumo poreikis; 4) energetikos struktros tobulinimas;5) energijos itekli vartojimo struktra ir jos prognozs;


6) energetikos alingo poveikio aplinkai mainimo prognozs ir priemons; 7) atsinaujinanij ir vietini energijos itekli vartojimo pltojimas; 8) energijos vartojimo efektyvumas;9) reikalingos investicijos;10) energijos itekli atsarg vertinimas ir sudarymas;11) energijos rinkos pltojimas;12) energetikos valdymo tobulinimo kryptys;13) kainodaros tobulinimas;14) kiti su energetikos pltra susij klausimai.


Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos itekli kokyb1. Energijos perdavimo, skirstymo moni veiklos teritorija nustatoma licencijose.2. alyje vartojama energija ar energijos itekliai turi atitikti nustatytus energijos ar energijos itekli kokybs ir sudties reikalavimus.


Kainos 1. Energetikos sektoriuje yra sutartins ir valstybs reguliuojamos kainos.

Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant j virutines ribas ar reguliavimo tvark. Valstybs reguliuojam kain nomenklatra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektori statymuose.


Nustatant valstybs reguliuojamas kainas, turi bti numatytos btinos ilaidos energijos itekli gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus pltra ir energijos efektyvumas, vietini ir atsinaujinanij energijos itekli vartojimas, vieuosius interesus atitinkani pareigojim vykdymas bei nustatyta pelno norma.Valstybs reguliuojamos kainos turi bti skelbiamos vieai, ne vliau kaip prie mnes iki j taikymo pradios, jei kiti statymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mnesio pirmos dienos.


Licencijos, leidimai ir atestataiEnergetikos veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato statymai. Licencijuojamos veiklos ris, energetins veiklos licencij idavim, pakeitim, galiojimo sustabdym ir galiojimo panaikinim nustato energetikos sektori statymai ir kiti statymai. Veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas, sra tvirtina Vyriausyb. mons, eksploatuojanios energetikos renginius, turi bti atestuotos.Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudiama.


Energetikos valstybin kontrol1. Energetikos objekt bei energetikos rengini valstybin kontrol atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsivelgiant nuosavybs valdymo form.

2. Valstybin energetikos kontrol nustatyta tvarka atlieka Valstybin energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau Valstybin energetikos inspekcija).

3. Valstybin energetikos inspekcija yra staiga prie ministerijos. Jos steigja Energetikos ministerija. Valstybins energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.


VEI teritorini skyri aptarnavimo zonos


Valstybin energetikos inspekcija:1) nustatyta tvarka pagal kompetencij iduoda, sustabdo, panaikina atestatus energetikos rengini eksploatavimui ir kontroliuoja, ar laikomasi teiss akt nustatyt reikalavim;2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objekt, energetikos rengini technin saug, eksploatavim, energijos ir energijos itekli gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimum bei vartojimo efektyvum;3) tiria energetikos objekt, rengini avarijas ir j darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialij reikalavim rengiant ir rekonstruojant energetikos renginius, taip pat energetikos rengini atitikt ir tinkamum naudoti;5) organizuoja io statymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyt energetikos specialist ir vadov atestavim; 6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyt energijos kokybs reikalavim;7) kontroliuoja energijos itekli valstybs ir rezervines atsargas;8) turi teis tikrinti energetikos moni valstybs institucijoms teikiam informacij;9) atlieka kitas statym nustatytas funkcijas.


Valstybin energetikos inspekcija atsako u savo sprendimus.Valstybins energetikos inspekcijos sprendimai gali bti skundiami statym nustatyta tvarka.Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos kompetencij nustato Branduolins energijos statymas.Valstybin energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos teiss akt nustatyt reikalavim.


Branduolins energetikos objekt saugos ir branduolini mediag apskaitos kontrol ir valstybin prieir atlieka Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija.

Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos kompetencij nustato Branduolins energijos statymas.


Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra pagrindin branduolins saugos reguliavimo ir prieiros institucija Lietuvoje, kuri nustato saugos reikalavimus, kontroliuoja, kaip j laikomasi, iduoda licencijas bei leidimus, vertina branduolini objekt saug. Kartu VATESI utikrina Lietuvos Respublikos sipareigojimus, nustatytus tarptautinse konvencijose ir sutartyse bei atstovauja alies interesus tarptautinse organizacijose.


VATESI misija vykdyti branduolins energetikos objekt saugos valstybin reguliavim ir prieir, siekiant apsaugoti visuomen bei aplink nuo branduolini ir radiologini vyki bei avarij alingo poveikio.


VATESI reguliuoja ir priiri: - Ignalinos AE saug eksploatavim ir veiklos nutraukim; - saug radioaktyvij atliek tvarkym branduolins energetikos objektuose; - fizin branduolini energetikos objekt ir branduolini mediag saug; - branduolini mediag apskait, j ir branduolini technologij naudojim tik taikiems tikslams; - branduolinio kuro ciklo mediag veim; -branduolins energetikos objekt avarin parengt.


alis, kurios teritorijoje yra statomi arba veikia branduolins energetikos objektai (pvz., atomin elektrin, panaudoto branduolinio kuro saugykla, radioaktyvij atliek kapinynas), naudojamos branduolins mediagos, privalo utikrinti tinkam j valstybin reguliavim ir prieir, fizin saug, siekiant ivengti branduolini bei radiologini avarij ir vyki, kuri poveikis visuomenei bei aplinkai gali bti alingas. VATESI taip pat kontroliuoja branduolini mediag apskait Lietuvoje, utikrina branduolini mediag ir branduolini technologij naudojim tik taikiems tikslams.


VATESI vykdo veikianio V Ignalinos atomin elektrin antrojo energijos bloko saugos prieir, vertina sustabdyto pirmojo bei antrojo bloko ruoiamus eksploatavimo nutraukimo projektus saugos poiriu ir iduoda atitinkamas licencijas. VATESI derina kiekvieno eksploatavimo nutraukimo projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskait, technin projekt ir jo saugos analizs ataskait bei kitus saug pagrindianius dokumentus.


Taip pat Inspekcija dalyvauja naujos atomins elektrins projekto gyvendinimo prieiros parengiamuosiuose darbuose. 2008 metais pakeista VATESI organizacin struktra, inicijuoti institucijos veiklos kokybei gerinti btini projektai, rengiami nauji teiss akt projektai. Taip pat reguliariai organizuojami konsultaciniai susitikimai su UAB Visagino atomin elektrin atstovais.


VATESI pagal kompetencij vykdoradioaktyvij mediag, radioaktyvij atliek ir panaudoto branduolinio kuro veimo valstybin prieir ir kontrol,iduoda leidimus veti branduolines mediagas, radioaktyvisias atliekas, susidaranias branduolinio kuro ciklo metu, bei panaudot branduolin kur.


Valstybin kain ir energetikos kontrols komisijaKomisija yra biudetin staiga, statyme ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybs jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir priirint valstybs ir savivaldybi reguliuojam veikl. Komisija yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. Komisij sudaro penki nariai. Jos pirminink ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos Seimas.Komisijos pirmininkas i paskirt Komisijos nari skiria pavaduotoj. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kuri kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai.


Komisijos pirmininku ir jos nariais gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj isilavinim, gyt baigus universitetines studijas.Komisijos pirmininkas ir jos nariai yra atleidiami i pareig tik: 1) pasibaigus j kadencijai;2) savo noru;3) irinkti arba paskirti kitas pareigas;4) kai jiems siteisja apkaltinamasis teismo nuosprendis;5) kai paaikja, kad iurkiai paeid jiems nustatyt pareig reikalavimus;6) kai paeid tarnybin etik;7) dl sveikatos bkls, neleidianios eiti pareig;8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybs.


Komisija atlieka ias funkcijas:1) tvirtina valstybs ir savivaldybi reguliuojam kain nustatymo metodikas;2) nustato valstybs reguliuojam kain virutines ribas;3) kontroliuoja valstybs reguliuojam kain ir tarif taikym;4) tvirtina energetikos objekt (tinkl, sistem, rengini) prijungimo kainius;5) vienaalikai nustato valstybs reguliuojamas kainas, jeigu energetikos mons nesilaiko i kain nustatymo reikalavim;6) nustatydama valstybs reguliuojamas kainas, vertina investicij atsipirkimo ir veiklos ilaid pagrstum;7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinaniuosius energijos iteklius, supirkimo kainos apskaiiavimo metodik ir kain;8) iduoda, pakeiia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja energetikos moni licencijuojam veikl;


10) teikia silymus dl energetikos moni licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybms;11) pareigoja energetikos mones sudaryti sutartis dl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos mons nepagrstai atsisako treiajai aliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energij;12) kontroliuoja, kad bt veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sjungos teiss aktuose nustatytas finansins atskaitomybs atskyrimas, siekiant ivengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos ri kryminio subsidijavimo;13) skiria statymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas;14) atlieka kituose teiss aktuose nustatytas funkcijas.


Komisija atsako u savo nutarimus. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posdiai yra teisti, jeigu juose dalyvauja ne maiau kaip 4 Komisijos nariai, skaitant jos pirminink. Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani Komisijos nari bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.


Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per keturis mnesius parengia veiklos metin ataskait, paskelbia j vieai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Komisijos finansin ir veiklos audit atlieka Lietuvos Respublikos valstybs kontrol.Komisijos funkcijoms utikrinti sudaroma Komisijos administracija. Ji nra juridinis asmuo. Komisijos administracijos struktr ir etatus tvirtina Komisija. Administracijos funkcijas nustato statymas ir Komisijos patvirtintas darbo reglamentas. Komisijos veiklai taikomas Biudetini staig statymas, jeigu statymas nenumato kitaip.


Energetikos agentraEnergetikos agentra yra valstybs mon. Jos steigja Energetikos ministerija.

Energetikos agentra Energetikos ministerijos pavedimu atlieka ias pagrindines funkcijas:1) vykdo Strategijos gyvendinimo plano priemones;2) gyvendina energijos vartojimo efektyvumo didinimo program ir jos priemoni plan;3) atlieka usienio pagalbos program ir projekt vykdymo energetikos sektoriuje prieir bei stebsen (monitoring);4) atlieka efektyvaus energijos itekli, energijos vartojimo, atsinaujinanij energijos itekli vartojimo propagavimo ir informacin darb.3. Energetikos agentra taip pat atlieka io ir kit statym nustatytas ar Energetikos ministerijos pavestas funkcijas.


Energetikos objekt statyba Energetikos objektai statomi Statybos statymo, Teritorij planavimo statymo, Aplinkos apsaugos statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka. Valstybins svarbos energetikos objektai pltojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Vartotoj aprpinimo energija ir energijos itekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.Energetikos mons dalyvauja rengiant ir pltojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybins svarbos energetikos objekt pltr. Energetikos mons, perduodanios, skirstanios energij, pltoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus j veikimo teritorijoje.


Energetikos mons, besiverianios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybins kain ir energetikos kontrols komisija (toliau Komisija). Jeigu tokios energetikos moni investicijos nra suderintos su Komisija, jos negali bti pripaintos pagrstomis valstybs reguliuojamoms kainoms perirti. Energetikos objektai, priklausantys energetikos monms, taiau esantys kit savinink emje ar statiniuose, esant galimybei gali bti rekonstruojami ar perkeliami ems ar statini savininko ir energetikos mons susitarimu. Tuo atveju ems ar statinio savininkas apmoka energetikos monms rekonstravimo ar perklimo ilaidas. Perkelt ar rekonstruot energetikos objekt nuosavyb nekeiiama.


ElektrinsLietuvos elektrinKauno hidroelektrinKauno centrin elektrinVilniaus termofikacin elektrinVilniaus ilumin elektrinKauno energija


ilumos tiekj mons*UAB Skuodo iluma UAB Kretingos ilumos tinklai UAB Neringos energija UAB alinink iluma UAB Rietavo komunalinis kis UAB Gelvita V Visagino energija *(kuri metin ilumos gamyba vir 5 GWh)


Branduolin jgainIgnalinos atomin elektrin - vienintel Baltijos alyse Lietuvos energetins sistemos branduolin jgain, turinti didiausi pasaulyje reaktori, rayt Gineso rekord knyg.


http://www.iae.lt


Branduolin energija tam tikra branduolin technologija, kuri naudoja kontroliuojam branduoli dalijimsi ilaisvinti energijai, naudojamai varomajai jgai, ildymui ir elektros generavimui.


Gamtini duj tiekimo, perdavimo, paskirstymo monsAB Lietuvos dujosUAB DujotekanaUAB ITERALITUAB Stella VitaeUAB Haupas Asociacija Lietuvos dujotiekio statybavienija 16 pagrindini bendrovi, atliekani dujotiekio statybos darbus Lietuvoje ir svetur bei energetikos profilio mokymo bei mokslo staigas Vilniaus Gedimino technikos universiteto ildymo ir vdinimo katedr, Kauno technologijos universiteto ilumos ir atomo energetikos katedr, Lietuvos energetikos instituto ilumos rengim tyrim ir bandym laboratorij.


Naftos tiekimo monsMaeiki nafta2006 m. Maeiki naftos pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas PKN ORLEN.


Atsinaujinani energijos itekli sektorius


Atsinaujinani energijos itekli sektoriaiSauls energija Vjo energija Vandens energija Biomass energijaGeotermin energija


statymo paskirtis1. statymas reglamentuoja biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo teisines slygas.2. statymas yra skirtas utikrinti Europos Sjungos teiss akto, nurodyto statymo priede, taikym.


statymo tikslai:1) skatinti biokuro, biodegal ir bioalyv gamyb ir naudojim atsivelgiant Europos Sjungos teiss akt reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tarptautinius sipareigojimus;2) mainti alies energetikos kio priklausomyb nuo kuro ir degal, pagamint i mineralini ir importuojam aliav;3) didinti vietini, atsinaujinani bei alternatyvi energijos itekli efektyv naudojim ir energijos itekli tiekimo saugum;4) mainti imetam atmosfer iltnamio efekt skatinani duj ir teral kiek;5) gyvendinti statymo priede nurodyto Europos Sjungos teiss akto nuostatas.


Pagrindins svokosBioalyvos alyvos ir tepalai, pagaminti i augalins ar gyvnins kilms riebalini mediag.

Biodegalai biokuras, tinkamas naudoti vidaus degimo varikliuose kaip degalai. Biodegalais (biokuru) laikytin produkt sraas apima maiausiai iuos produktus:1) bioetanolis etanolis (etilo alkoholis), pagamintas i biomass ir (ar) biologikai skaidomos atliek dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;2) biodyzelinas metilo (etilo) esteris, pagamintas i augalins kilms aliej ar gyvnins kilms riebal, prilygstantis dyzelino kokybei, skirtas naudoti kaip biokuras;3) biodujos dujos, pagamintos i biomass ir (ar) biologikai skaidomos atliek dalies, kurios gali bti igrynintos iki gamtini duj kokybs, arba medienos dujos, skirtos naudoti kaip biokuras;4) biometanolis i biomass pagamintas metanolis, skirtas naudoti kaip biokuras;5) biodimetileteris i biomass pagamintas dimetileteris, skirtas naudoti kaip biokuras;6) bioetiltretbutileteris etiltretbutileteris, pagamintas bioetanolio pagrindu. Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne maiau kaip 47 procentus io produkto trio sudaro bioetiltretbutileteris;7) biometiltretbutileteris metiltretbutileteris, pagamintas biometanolio pagrindu. Produktas yra laikomas biodegalais (biokuru), jeigu ne maiau kaip 36 procentus io produkto trio sudaro biometiltretbutileteris;8) sintetiniai biodegalai (biokuras) sintetiniai angliavandeniliai ar j miiniai, pagaminti i biomass;9) biovandenilis vandenilis, pagamintas i biomass ir (ar) biologikai skaidomos atliek dalies, skirtas naudoti kaip biokuras;10) grynas augalins kilms aliejus aliejus, pagamintas i augal spaudimo, ekstrakcijos ar kitu panaiu bdu, rafinuotas ar nerafinuotas, taiau chemikai nemodifikuotas, tinkantis varikliams, jeigu naudojamas kaip biodegalai, ir atitinkantis imetam teral kiekio apribojimo reikalavimus.


Biokuras i biomass pagaminti degs dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.Biomas ems kio (skaitant augalins ir gyvnins kilms mediagas), mik kio ir kit susijusi pramons ak produktai ir atliekos ar i produkt bei atliek biologikai skaidoma dalis, taip pat pramonini ir buitini atliek biologikai skaidoma dalis.Energijos kiekis minimalus kuro ar degal ilumingumas.Gamintojas fizinis arba juridinis asmuo, gaminantis biokur, biodegalus ar bioalyvas.Naudotojas fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis biokur, biodegalus ar bioalyvas.Bandomasis projektas juridini ir (arba) fizini asmen parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu patvirtintas bandomasis biokuro arba biokuro ir mineralini degal miini gamybos, technologij vystymo bei naudojimo skatinimo projektas, kuris atitinka Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio (a) dalyje nustatytas slygas.


Valstybs institucij kompetencija1. Vyriausyb:1) tvirtina biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo skatinimo priemones bei programas, finansuojamas i valstybs biudeto;2) valstybs investicij programoje numato param biokuro gamybos bandomiesiems projektams;3) nustato leidiam arba privalom biokuro ar biodegal dal miinyje su kuru ar degalais, pagamintais i naftos.2. Aplinkos ministerija:1) atlieka naudojamo biokuro, biodegal ir bioalyv taros, palyginti su mineralinio kuro tara, stebsen (monitoring);2) nustato biokur ar biodegalus naudojani rengini taros normatyvus;3) vertina mik kio ir kit susijusi pramons ak produkt bei atliek, i kuri gaminamas biokuras, potencial;4) kartu su savivaldybmis skatina biokuro, biodegal ir bioalyv naudojim saugomose teritorijose;5) kartu su vietimo ir mokslo ministerija remia biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo mokslini tyrim bei edukacines programas.


Energetikos ministerija:1) yra atsakinga u degi dujini produkt (bioduj), miko bei medienos atliek, iaud, durpi, kit ri biologins kilms kuro (ems kio atliek ir augal, naudojam energijai gaminti) gamybos ir naudojimo pltr;2) nustato biokuro, biodegal ir bioalyv prekybos taisykles;3) yra atsakinga u io statymo gyvendinim, patvirtint paramos program koordinavim bei teikia Vyriausybei apibendrinani informacij apie Lietuvos Respublikos kilms biokuro, biodegal ir bioalyvos vartojimo bkl.


ems kio ministerija:1) yra atsakinga u degi skystj produkt, igaut i biomass, gamybos pltr;2) atsivelgdama bendrj ems kio politik ir Lietuvos Respublikos tarptautinius sipareigojimus, remia augal, i kuri gaminamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos, auginim; 3) vertina biomass, i kurios gaminamas biokuras, biodegalai ir bioalyvos, potencial pltojant suderint pasli plot naudojim;4) rengia programas Lietuvos Respublikos ems kio produkcijos gamintojams, kuri produkcija naudojama Lietuvos Respublikos kilms biokuro, biodegal ir bioalyvos gamybai, remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei.5. Biokuro, biodegal ir bioalyv gamybos ir naudojimo skatinimo priemoni rengjai vertina parengt priemoni ekonomin efektyvum.


Savivaldybi kompetencija1. Savivaldybs rengia ir gyvendina priemones biokuro, biodegal ir bioalyv naudojimui skatinti.2. Savivaldybs skatina biokuro, biodegal ir bioalyv naudojim visuomeniniam transportui bei nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kitose saugomose bei ekologikai jautriose teritorijose naudojamam transportui.


Nuolat kylanios energetini aliav kainos sukelia nema susirpinim kiekvienam i ms. Udarius Ignalinos atomin elektrin, numatomas milinikas elektros kain uolis. Pabrangusi elektros energija savo ruotu takos ir preki bei paslaug brangim. Taiau brangstanti energetika ne vienintelis galvoskis alies politikams ir visuomenei. Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo rusikos energetikos. Btent visi ie veiksniai ir veikia diskusijas dl alternatyv pltojimo ir nauj investicij ioje sferoje galimybs.


PasaulyjeSpariausiai alternatyvi energetika pltojama JAV bei ES.Europoje alternatyvi energetika ypa propaguoja skandinavai, vokieiai, olandai. Skatinant ir remiant biodegal gamyb Vokietijoje vykdoma palanki kredit politika. Skandinavijos valstybs ypa didel dmes skiria elektros energijos igavimui vjo ir hidrojgainse.iose valstybse, kaip ir JAV, Japonijoje ar Australijoje, spariai plinta ir elektra varomi automobiliai. Taigi alternatyvi energetika pasaulyje pltojama vis spariau.


Energetins tendencijos Lietuvoje Nuo pat nepriklausomybs atkrimo ir ms alyje vis garsiau kalbama apie alternatyvi energetik. iuo metu i alternatyvi energijos itekli Lietuvoje igaunama tik nedidel dalis bendro energijos kiekio. Vis pirma tai elektros energija, generuojama Kauno HE, visos likusios - daugiausia smulkios hidroelektrins.


Vis dlto iuolaikins technologijos jau leidia gyvendinti bepatvankin hidroelektrin sistem, tinkam ir didelms upms, ir maiems upeliams. Todl investicijos hidroenergetik ms alyje ateityje gali bti i ties pelningos.


Dar dvi alternatyvios energetikos rys sauls ir vjo energija. Sauls energija Lietuvoje kol kas yra domi tik kaip mokslini eksperiment objektas.Vis dlto Sauls energija iluminiams tikslams gali bti naudojama, rengiant sauls kolektorius vandeniui ildyti, ems kio produkcijai diovinti ir rengiant patalp ildymo sistemas. Lietuvoje yra sumontuota keletas vandens ildymo sauls kolektoriais sistem. Taiau, be valstybini ar ES program plaiau vystyti i sfer bt nuostolinga.


Vjo energija panaudojama plaiau. Planuojama, kad i vjo energijos 2010 m. bus generuojama daugiau, nei 289 GWh elektros energijos. Tai reikt beveik tiek pat, kiek pagaminama hidroelektrinse. inoma, vjo jgains reikalauja dideli investicij. Norint sirengti vjo jgain, reikia inoti, kad 1 KW pagaminti reiks investuoti madaug 1000 EUR. Vis dlto rinkoje jau galima rasti mao galingumo vjo jgaines, pritaikytas dirbti Lietuvos slygomis prie nedideli vj, todl brangstant elektros energijai vjo jgains gali tapti pelningu investicij sektoriumi.


Vjo energija vjo kaip oro judjimo energija. Apskaiiuota, kad 1-3% em pasiekianios Sauls energijos virsta vjo energija. Tai 50-100 kart daugiau u energijos kiek, fotosintezs dka pereinant biomass energij. Didioji dalis tos energijos pasireikia auktuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat puia ~160 km/val. greiio vjai. Gal gale vjo energija dl oro trinties virsta oro iluma.


Bioenergetika Lietuva gana aktyviai domisi biodegal gamyba. Pagal ES direktyv Lietuva nuo 2005 m. privalo ne maiau kaip 2 proc. vis sunaudojam degal pakeisti biokuru. Ms alyje jau ne naujiena nei bioetanolis, nei biodyzelinas, nes ie produktai gaminami Lietuvoje. Rapsai, naudojami kuro gamyboje, auga keli deimi tkstani hektar plote. Taiau nepaisant bioaugalams tinkam gamtini slyg, biodegalai ms alyje vis dar nra populiars (kaip kad Vokietijoje, kur veikia apie 300 biodegalini), taiau norintys investuoti iame sektoriuje gali tiktis kitokios situacijos ateityje.


Ekstremali energetikos padtisEkstremali energetikos padtis vedama, kai elektros, gamtini duj ar naftos produkt tiekimas sumaja tiek, kad ikyla grsm gyventoj saugumui, sveikatai ar alies kio veiklai.Ekstremali energetikos padtis vedama Vyriausybs nutarimu. statym nustatyta tvarka paskelbus nepaprastj ar karo padt, be atskiro Vyriausybs nutarimo vedama ir ekstremali energetikos padtis.Energetikos mons nustatyta tvarka privalo praneti savivaldybms, kio ministerijai apie energijos tiekimo sumajim ir priemones tiekimui atnaujinti.vedus ekstremali energetikos padt, energijos bei energijos itekli tiekimas vartotojams gali bti Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant ekstremaliai energetikos padiai, energetikos mons, vykdanios Vyriausybs, jos galiot institucij ir rajono (miesto) savivaldybs mero nurodymus, u vartotojams padarytus nuostolius dl energijos ar energijos itekli tiekimo apribojim ar nutraukimo neatsako.


Ekstremalios energetikos padties atveju vartotojams aprpinti energijos itekliais statym nustatyta tvarka yra sudaromos naftos produkt valstybs atsargos.vedus ekstremali energetikos padt, mons, gaminanios, perduodanios, transportuojanios, pakraunanios ir ikraunanios naft bei naftos produktus, gamtines dujas, kur, elektros energij, pirmiausia privalo tenkinti alies vidaus vartotoj poreikius.vedus ekstremali energetikos padt, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybs, jos galiot institucij ir rajono (miesto) savivaldybs mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai energetikos padiai energetikos mons nevykdo nurodym, Vyriausyb ar savivaldybs taryba turi teis, kol tsis ekstremali energetikos padtis, nualinti i moni valdymo organus ir monms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Vyriausybs ar savivaldybs institucijos atstovai, atlikdami monse j valdyb ir administracijos vadov funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos statymais ir Vyriausybs suteiktais galiojimais.


vedus ekstremali energetikos padt, Vyriausyb ar jos galiotos institucijos turi teis reguliuoti naftos, naftos produkt, energijos, energijos itekli eksport, import, prekyb, kontroliuoti ir, atsivelgdamos rinkos slygas, apriboti naftos produkt, parduodamos energijos bei energijos itekli ir teikiam paslaug kainas, jeigu jos yra nepagrstai didinamos.


Europos Sjungos energetikos teis - visuma teiss norm, reguliuojani energijos kio (energetikos) veikl, energetikos pltojimo ir valdymo pagrindus, efektyv energijos ir energijos itekli vartojim, nustato atskir energetikos sektori veiklos ir energetikos moni bei vartotoj santyki ypatumus Europos Sjungoje. Tai Europos Sjungos teiss sritis.


ES administracins energetikos teiss srityje iskirtinos specialios institucijos, atsakingos u energetikos klausimus ES.Europos Sjungos lygmeniu energetikos klausimus kuruoja Energetikos ir transporto generalinis direktoratas. Ateityje planuojama steigti atskir Energetikos direktorat.


Lietuvos energetikos istorijos pradia 1892 m. balandio 17 d. kunigaikio Bogdano Oginskio dvare Rietave siiebusi pirmoji elektros lemput. i diena minima kaip Lietuvos energetik diena.Pirmojoje Lietuvos elektrinje buvo rengtas 69,5 m kaitinamojo paviriaus garo katilas, garo variklis ir 110 V tampos Grammo elektros srovs generatorius. Elektrins eksploatavimo metu j aptarnavo du darbininkai.Pirmiausia apvietimas buvo rengtas dvaro rmuose ir parke, vliau Rietavo banyioje, dvaro kiniuose pastatuose ir turtingj miestiei namuose. Apvietimui naudotos pirmosios Lietuvoje kaitinamosios 16 ir 25 vaki elektros lemputs. Mokestis buvo imamas nuo lempui skaiiaus ir galingumo. i elektrin veik iki 1915 m.1903 m. prie Virvyts ups Kairiki dvaro popieriaus dirbtuvje rengtas elektros generatorius, kur suko vandens ratas. Tai pirmoji hidroelektrin Lietuvoje.


AI U DMES


Documents

9 tema. Energetika.ppt