942 FIZIKOS TERMINØ ÞODYNAS SI vie ne tų sis te ma* · SI vie ne tai, jų de šim tai niai kar to ti niai ir da li niai dau gik liai, iš reikš ti vie ne tais su prieš dė liais,

942

Vilius Palenskis, Vytautas Valiukënas, Valerijonas Þalkauskas, Pranas Juozas Þilinskas

FIZIKOS TERMINØ ÞODYNAS

Pa va di ni mą Tarp tau ti nė vie ne tų sis te ma (Syst ème In ter na tio nal d’Unités) ir jo tarp tau ti nę san trum pą SI pri ėmė 11-oji Ge ne ra li nė svars čių ir ma tų kon fe ren ci ja (Conféren ce Généra le des Poids et Me su res, CGPM) 1960 me tais.

Į šią sis te mą įei na:– pa grin di niai vie ne tai,– iš ves ti niai vie ne tai, ap iman tys pa pil do muo sius vie ne tus.Vi si kar tu su da ro su de rin tą ją SI vie ne tų sis te mą.

Pa grin di nių SI vie ne tų api brėž tys:

Met ras – il gio vie ne tas, ly gus at stu mui, ku rį va ku u me nu sklin da švie sa per 1/299 792 458 se kun dės da lį.Ki log ra mas – ma sės vie ne tas, ly gus ki log ra mo tarp tau ti nio eta lo no ma sei.Se kun dė – lai ko vie ne tas, ly gus spin du lia vi mo, ati tin kan čio kvan ti nį šuo lį tarp ce zio-133 ato mo pa grin-di nės bū se nos dvie jų hi per smul kio sios san da ros lyg me nų, 9 192 631 770 pe ri odų truk mei.Am pe ras – elek tros sro vės stip rio vie ne tas; nuo la ti nės elek tros sro vės, ku ri te kė da ma dviem tie siais, ly gia-gre čiais, be ga lo il gais, nyks ta mai ma žo ap va laus skersp jū vio lai dais, esan čiais va ku u me 1 met ro at stu mu vie nas nuo ki to, su ke lia tarp jų 2 ⋅ 10−7 niu to no jė gą kiek vie nam, stip ris.Kel vi nas – ter mo di na mi nės tem pe ra tū ros vie ne tas, ly gus van dens tri gu bo jo taš ko ter mo di na mi nės tem pe ra tū ros 1/273,16 da liai.Mo lis – me džia gos kie kio vie ne tas; me džia gos kie kis to kios sis te mos, ku ri su da ry ta iš tiek vie no dų da le lių, kiek ato mų yra 0,012 ki log ra mo an glies-12. Var to jant mo lį, tu ri bū ti įvar dy tos vie no dos da-le lės. Jo mis ga li bū ti ato mai, mo le ku lės, jo nai, elek tro nai, ki tos da le lės ar ba tiks liai api brėž tos to kių da le lių gru pės.Kan de la – švie sos stip rio vie ne tas; švie sos stip ris to kio šal ti nio, ku ris tam tik ra kryp ti mi sklei džia viens pal vę 540 ⋅ 1012 her cų daž nio 1/683 va to ste ra dia nui stip rio spin du liuo tę.

1 len te lė. Pa grin di nių dy džių SI vie ne tai ir jų sim bo liai

Pa grin di nis dy dis Pa grin di nis SI vie ne tas Pa va di ni mas Sim bo lis

Il gis met ras m Ma sė ki log ra mas kg Lai kas se kun dė s Elek tros sro vės stip ris am pe ras A Ter mo di na mi nė tem pe ra tū ra kel vi nas K Me džia gos kie kis mo lis mol Švie sos stip ris kan de la cd

SI vie ne tų sis te ma*

* Pa rengta pagal „The International System of Units (SI)“, „Guide for the Use of the International System of Units (SI)“ ir Lie tuvos standartą LST-ISO 31.

Priedai

943

Vilius Palenskis, Vytautas Valiukënas, Valerijonas Þalkauskas, Pranas Juozas ÞilinskasFIZIKOS TERMINØ ÞODYNAS

Iš ves ti niai vie ne tai

Su de rin to sios iš ves ti nės vie ne tų iš raiš kos pa grin di niais vie ne tais ga li bū ti gau tos dau gi nant dy džių vie ne tų sim bo lius.

2 len te lė. Išvestinių dy džių SI vie ne tų sim bo liai, iš reikš ti pa grin di niais SI vie ne tais

Pa sta ba. Pa pras tai vie ne to sim bo lis 1 (žr. san ty ki nis tan kis) ne ra šo mas, ra šo ma tik dy džio skai ti nė ver tė.

3 len te lė. Iš ves ti nių dy džių spe cia lių jų pa va di ni mų išvestiniai SI vie ne tai ir jų sim bo liai

Iš ves ti nis dy dis Iš ves ti nis SI vie ne tas

Spe cia lu sis Sim bo lis Iš reikš tas pa grin di niais ir pa va di ni mas iš ves ti niais SI vie ne tais

Plokš čia sis kam pas ra dia nas rad 1 rad =1 m/m = 1Erd vi nis kam pas ste ra dia nas sr 1 sr = 1 m2/m2 = 1Daž nis her cas Hz 1 Hz = 1 s−1 Jė ga niu to nas N 1 N = 1 kg ⋅ m/s2 Slė gis, įtem pis pa ska lis Pa 1 Pa = 1 N/m2 Ener gi ja, dar bas, ši lu mos kie kis džau lis J 1 J = 1 N ⋅ m Ga lia, spin du liuo tės srau tas va tas W 1 W = 1 J/s Elek tros krū vis, elek tros kie kis ku lo nas C 1 C = 1 A ⋅ s Elek tri nis po ten cia las, po ten cia lų vol tas V 1 V = 1 W/Askir tu mas, įtam pa, elek tro va ra Elek tri nė tal pa fa ra das F 1 F = 1 C/V Elek tri nė var ža omas Ω 1 Ω = 1 V/A Elek tri nis lai dis si men sas S 1 S = 1 Ω−1 = 1 A/VMag ne ti nis srau tas vė be ris Wb 1 Wb = 1 V ⋅ s Mag ne ti nio srau to tan kis, tes la T 1 T = 1 Wb/m2

mag ne ti nė in duk ci ja In duk ty vu mas hen ris H 1 H = 1 Wb/ACel si jaus tem pe ra tū ra Cel si jaus laips nis1) °C 1 °C = 1 K Švie sos srau tas liu me nas lm 1 lm = 1 cd ⋅ sr

Išvestinis dy dis Išvestinis SI vie ne to sim bo lis

Plo tas m2

Tū ris m3 Grei tis m/s Pa grei tis m/s2

Ban gos skai čius m–1

Mag ne ti nio lau ko stip ris A/m Elek tros sro vės tan kis A/m2 Ma sės srau tas kg/s Ma sės tan kis kg/m3

Sa vi ta sis tū ris m3/kg

Išvestinis dy dis Išvestinis SI vie ne to sim bo lis

Jė ga kg ⋅ m/s2 Ener gi ja kg ⋅ m2/s2 En tro pi ja kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K) Elek tri nis po ten cia las kg ⋅ m2/(s3 ⋅ A) Die lek tri nė skvar ba A2 ⋅ s4/(kg ⋅ m3) Mag ne ti nis srau tas kg ⋅ m2/(s2 ⋅ A) Skais tis cd/m2 Mo li nė en tro pi ja kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K ⋅ mol)Fa ra dė jaus (Fa ra day) kon stan ta A ⋅ s/mol San ty ki nis tan kis 1

Priedai

944



3 lentelės tęsinysIš ves ti nis dy dis Iš ves ti nis SI vie ne tas

Spe cia lu sis Sim bo lis Iš reikš tas pa grin di niais ir pa va di ni mas iš ves ti niais SI vie ne tais

Ap švie ta liuk sas lx 1 lx = 1 lm/m2 Ak ty vu mas (ra dio nuk li do) be ke re lis Bq 1 Bq = 1 s−1

Su ger to ji do zė, ker ma, sa vi to ji grė jus Gy 1 Gy = 1 J/kgper duo to ji ener gi ja Ly gia ver tė do zė, do zės ek vi va len tas, si ver tas Sv 1 Sv = 1 J/kg ap lin kos do zės ek vi va len tas, kryp ti nės do zės ek vi va len tas, in di vi du a lio sios do zės ek vi va len tas Ka ta li zi nis ak ty vu mas ka ta las kat 1 kat = 1 s−1 ⋅ mol 1) Cel si jaus laips nis yra spe cia lus Kel vi no vie ne to pa va di ni mas, var to ja mas Cel si jaus tem pe ra tū rai įver tin ti.

SI vie ne tų prieš dė liai

Kad bū tų iš veng ta di de lių ar ma žų skai ti nių ver čių, SI vie ne tų de šim tai niai kar to ti niai ir de šim tai niai da li niai dau gik liai įtrauk ti į su de rin tą ją SI sis te mą. Kar to ti niai, da li niai dau gik liai ir juos ati tin kan tys SI vie ne tų prieš dė liai pa teik ti 4 len te lė je.

4 len te lė. SI vie ne tų prieš dė liai

Dau gik lis Prieš dė lis

Pa va di ni mas Sim bo lis

10−1 de ci d10−2 cen ti c10−3 mi li m10−6 mik ro µ10−9 na no n10−12 pi ko p10−15 fem to f10−18 ato a10−21 zep to z10−24 jok to y

SI vie ne tai, jų de šim tai niai kar to ti niai ir da li niai dau gik liai, iš reikš ti vie ne tais su prieš dė liais, yra ypač re ko men duo ja mi.

Prieš ma ta vi mo vie ne tą ra šo mas tik vie nas prieš dė lis.Ren kan tis tin ka mus SI vie ne tų prieš dė lius rei kia:a) ra šy ti tik tuos skait me nis, ku rie tu ri pras mę,b) ra šy ti tiek skait me nų ir taip, kad pa ra šy tas skai čius bū tų leng vai su vo kia mas,c) įver tin ti tam tik ros moks lo sri ties var to ji mo tra di ci jas.

Dau gik lis Prieš dė lis

Pa va di ni mas Sim bo lis

1024 jo ta Y1021 dze ta Z1018 ek sa E1015 pe ta P1012 te ra T109 gi ga G106 me ga M103 ki lo k102 hek to h10 de ka da

Priedai

945


Dėl is to ri nių prie žas čių ma sės ma ta vi mo vie ne tas ki log ra mas – kg – ra šo mas kaip prieš dė lio ki-lo – k – ir ma ta vi mo vie ne to gra mo – g – san dau ga: 1 kg = 1000 g.

SI vie ne tų prieš dė liai ra šo mi prie ma ta vi mo vie ne to be tar pe lio sta čiuo ju šrif tu, pvz., ml (mi li lit ras), pm (pi ko met ras), GΩ (gi ga o mas), THz (te ra her cas).

Vie ne tai, var to ja mi kar tu su SI vie ne tais

Ša lia SI vie ne tų esa ma tam tik rų vie ne tų, ku rie yra pri pa žin ti ir re ko men duo ja mi var to ti kar tu su SI vie ne tais, pvz., mi nu tė, va lan da, elek tron vol tas, ato mi nės ma sės vie ne tas ir kt. Jie pa teik ti 5 ir 6 len te lė je.

5 len te lė. Vie ne tai, var to ja mi kar tu su SI vie ne tais

Dy dis Vie ne tas

Pa va di ni mas Sim bo lis Api brėž tis

Lai kas mi nu tė min 1 min = 60 s va lan da h 1 h = 60 min = 3600 s pa ra (die na) d 1 d = 24 h = 86 400 sPlokš čia sis kam pas laips nis ° 1° = (π/180) rad mi nu tė ′ 1′ = (1/60)° = (π/10 800) rad se kun dė ″ 1″ = (1/60)′ = (π/648 000) radTū ris lit ras l, L1) 1 l = 1 dm3 = 10−3 m3

Ma sė to na2) t 1 t = 103 kg

1) Du lit ro sim bo liai ga lio ja vie no dai. Ta čiau CIPM iš nag ri nės abie jų sim bo lių var to ji mo rai dą, kad nu sta ty tų, ku rio iš jų rei kė tų at si sa ky ti.

2) An glų kal bo je dar va di na ma met ri ne to na.

6 len te lė. Vie ne tai, var to ja mi kar tu su SI vie ne tais, ku rių ver tės SI vie ne tais gau tos ban dy mais

Dy dis Vie ne tas


Ener gi ja elek tron vol tas eV 1 eV ≈ 1,602 176 53(14) ⋅ 10−19 JMa sė ato mi nės ma sės vie ne tas u 1 u ≈ 1,660 538 86(28) ⋅ 10−27 kgIl gis ast ro no mi nis vie ne tas au 1 au ≈ 1,495 978 70(30) ⋅ 10−11 m

7 len te lė. Vie ne tai, lai ki nai var to ja mi kar tu su SI vie ne tais

Dy dis Vie ne tas


Il gis jūr my lė 1 jūr my lė = 1852 m Grei tis maz gas 1 jūr my lė per va lan dą = (1852 /3600) m/s Plo tas aras a 1 a = 1 dam2 = 102 m2

hek ta ras ha 1 ha = 1 hm2 = 104 m2

Slė gis ba ras bar 1 bar = 0,1 MPa = 105 Pa

Priedai

946



Yra ži no ma ir ki tų, kar tais var to ja mų, ne SI vie ne tų, ku rie ne pri klau so jo kiai su de rin ta jai vie ne tų sis te mai, pvz., at mo sfe ra, kiu ri, rent ge nas, ra das, re mas, jans kis, fer mis, to ras, ka lo ri ja ir kt. Do ku men-tuo se, ku riuo se pa var to ti šie vie ne tai, tu rė tų bū ti nu ro dy tas jų ry šys su SI vie ne tais.

Spe cia lūs iš ves ti nių CGS (ne SI) vie ne tų sis te mos vie ne tų pa va di ni mai ir sim bo liai, pvz., di na, er gas, pu a zas, stok sas, gau sas, ers te das ir maks ve las kar tu su SI vie ne tais ne var to ti ni.

Taip pat ne pri im ti ni ame ri kie čių li te ra tū ro je pa si tai kan tys trum pi niai ppm (part per mil lion – 10−6), ppb (part per bil llion – 10−9), ppt (part per tril lion – 10−12) ir pan.

Dy džio di men si ja ir ma ta vi mo vie ne tas

Rei kė tų skir ti dy džio di men si jos ir ma ta vi mo vie ne to są vo kas.Dy džio di men si ja – dy džio iš raiš ka, tam tik ro je dy džių sis te mo je pa tei kian ti jį kaip san dau gą laips ni nių dau gik lių, reiš kian čių šios sis te mos pa grin di nius dy džius. Sis te mo je, pa grįs to je sep ty niais pa grin di niais dy džiais – il giu, ma se, lai ku, elek tros sro vės stip riu, ter mo di na mi ne tem pe ra tū ra, me džia gos kie kiu ir švie sos stip riu, pa grin di nės di men si jos ati tin ka mai žy mi mos: L, M, T, I, Θ, N ir J.

Ma ta vi mo vie ne tas – su si ta ri mu api brėž tas ir pri im tas at ski ra sis dy dis, su ku riuo ly gi na mi ki ti vie na-rū šiai dy džiai, kai no ri ma juos kie ky biš kai iš reikš ti šio dy džio at žvil giu. Ma ta vi mo vie ne tai pa va di na mi ir jiems sim bo liai su tei kia mi su si ta ri mu.

Tai gi dy džio di men si ja ir ma ta vi mo vie ne tas yra skir tin gi da ly kai, pvz.: dy džių sis te mo je, ku rios pa-grin di niai dy džiai yra il gis, ma sė ir lai kas ir ku rių di men si jos ati tin ka mai žy mi mos L, M ir T, jė gos di men si ja yra LMT−2, o to dy džio ma ta vi mo vie ne tas tarp tau ti nė je vie ne tų sis te mo je (SI) už ra šo mas taip: kg ⋅ m/s2 (1 kg ⋅ m/s2 = 1 N). Dau giau pa vyz džių pa teik ta 8 len te lė je.

8 len te lė. Dy džių di men si jos ir jų ma ta vi mo vie ne tai

Dy dis Dy džio di men si ja SI ma ta vi mo vie ne tas

Grei tis LT −1 m/s Kam pi nis grei tis T −1 s−1 ar ba rad/s

Jė ga LMT −2 kg ⋅ m/s2 1 kg ⋅ m/s2 = 1 N Ener gi ja L2MT−2 kg ⋅ m2/s2 1 kg ⋅ m2/s2 = 1 N ⋅ m = 1 J Ga lia L2MT−3 kg ⋅ m2/s3 1 kg ⋅ m2/s3 = 1 J/s = 1 W En tro pi ja L2MT−2Θ−1 kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K) 1 kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K) = 1 J/K Elek tri nis po ten cia las L2MT −3I−1 kg ⋅ m2/(s3 ⋅ A) 1 kg ⋅ m2/(s3 ⋅ A) = 1 W/A = 1 VSkais tis L−2J cd/m2

Mo li nė en tro pi ja L2MT −2Θ−1N−1 kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K ⋅ mol) 1 kg ⋅ m2/(s2 ⋅ K ⋅ mol) = 1 J/(K ⋅ mol) San ty ki nis tan kis 1 –

Priedai

947


Ma ta vi mo vie ne tų sim bo lių spaus di ni mas

Vie ne tų sim bo liai spaus di na mi sta čiuo ju šrif tu, ne krei piant dė me sio į šrif tą, var to ja mą li ku sia me teks te. Prie vie ne to sim bo lio ne ra šo mas joks in dek sas ar ki ta in for ma ci ja.

Pvz.: Umaks. 500 V (bet ne U = 500 Vmaks.).Vie ne tų sim bo liai daž niau siai spaus di na mi ma žo sio mis rai dė mis, iš sky rus at ve jį, kai vie ne to pa va di-

ni mas ki lęs iš tik ri nio daik ta var džio; tuo at ve ju sim bo lis ra šo mas di dži ą ja rai de. Pvz.:

m met rasg gra mass se kun dėA am pe rasWb vė be risW va tas

Kai su dė ti nis vie ne tas su da ro mas dau gi nant du ar dau giau vie ne tų, tai ra šo ma vie nu iš šių bū dų: N ⋅ m ar ba N m.

Ge riau var to ti dau gy bos žen kle lį – taš ką, pa ra šy tą šiek tiek aukš čiau ne gu pa pras tai ra šo mas sky ry bos žen klas – taš kas. Ra šo ma be tar pe lio, jei vie nas iš vie ne tų sim bo lių yra prieš dė lio sim bo lis, pvz., mN reiš kia mi li niu to ną, bet ne met rą niu to ną.

Kai su dė ti nis vie ne tas su da ro mas vie ną vie ne tą da li jant iš ki to, tai ra šo ma vie nu iš šių bū dų:

sm , m/s, m ⋅ s−1.

Įstri ža sis brūkš nys (/) ne tu ri ei ti prieš dau gy bos ar da ly bos žen klą to je pa čio je ei lu tė je. Su dė tin ges-niais at ve jais dvi pras my bei iš veng ti var to ti ni nei gia mie ji laips niai ar skliaus tai.

Pvz., A2 ⋅ s4 ⋅ kg−1 ⋅ m−3 ar ba A2 ⋅ s4 /(kg ⋅ m3).Ma ta vi mo vie ne tų sim bo liai ne ra šo mi be skai čių.

Ma ta vi mo vie ne tų sim bo lių prieš dė lių spaus di ni mas

Prieš dė lių sim bo liai spaus di na mi sta čiuo ju šrif tu, ne pa lie kant tar pe lio tarp prieš dė lio sim bo lio ir matavimo vie ne to sim bo lio.

Su dė ti niai prieš dė liai ne var to ti ni. Pvz.: ra šy ti na nm (na no met ras) vie toj 10−9 m, bet ne mµm.Pri im ta, kad prieš dė lio sim bo lis bū tų jun gia mas su vie nin te liu vie ne to sim bo liu, ku riam tie sio giai

pri klau so ir su da ro su juo nau ją sim bo lį (kar to ti nį ar da li nį), ku rį ga li ma kel ti tei gia mu ar nei gia mu laips niu ir ku ris ga li bū ti jun gia mas su ki tų vie ne tų sim bo liais, kad su da ry tų su dė ti nių vie ne tų sim-bo lius. Pvz.:

1 cm3 = (10−2 m)3 = 10−6 m3;1 µs−1 = (10−6 s)−1 = 106 s−1;1 kA/m = (103 A) /m = 103 A/m.

Nors pa grin di nio ma sės vie ne to pa va di ni mas ki log ra mas tu ri SI prieš dė lį ki lo, ta čiau de šim tai niai kar to ti niai ir da li niai ma sės vie ne tų pa va di ni mai su da ro mi pri de dant prieš dė lius prie žo džio gra mas, pvz., mi lig ra mas (mg), bet ne mik ro ki log ra mas (µkg).

Priedai

948



Skai čių spaus di ni mas

Skai čiai spaus di na mi sta čiuo ju šrif tu. Skai čiu je de šim tai nis žen klas yra kab le lis, de da mas ant li ni-jos1. Jei skai čius yra ma žes nis už vie ne tą, de šim tai nį žen klą rei kia ra šy ti po nu lio, pvz.: 0,265. Kad bū tų leng viau skai ty ti, skai čiai, su da ry ti iš dau ge lio skait me nų, ga li bū ti skirs to mi ati tin ka mo mis gru pė mis, ge riau siai po tris, skai čiuo jant nuo de šim tai nio žen klo (kab le lio) į kai rę ir į de ši nę; gru pes rei kia skir ti tar pe liu, ne ra šy ti kab le lio, taš ko ar ki to kio žen klo, pvz.: 1 237 458 672,238 3292.

Skai čių dau gy bos žen klas yra taš kas (⋅), pa ra šy tas šiek tiek aukš čiau ne gu pa pras tai ra šo mas sky ry bos žen klas – taš kas (.), ar ba kry žiu kas (×) (bet ne lo ty niš ko sios abė cė lės rai dė x). Jei de šim tai nis žen k-las – kab le lis, tai kaip dau gy bos žen klą re ko men duo ja ma var to ti taš ką.

Skait muo tu ri pras mę, jei jis bū ti nas dy džio ver tei iš reikš ti. Pa vyz džiui, iš už ra šy mo l = 1200 m ne ma-ty ti, ar du pas ku ti niai nu liai yra reikš mi niai skait me nys, nes gal būt jie rei ka lin gi tik skai ti nei l ver tei nu ro dy ti. O už ra šy mas l = 1,200 km, ku ria me var to ja mas SI vie ne to prieš dė lis k (ki lo), ro do, kad du nu liai yra reikš mi niai skait me nys, nes ki taip bū tų ga li ma už ra šy ti l = 1,2 km.

Kad skai čius bū tų leng viau su vo kia mas, t. y. kad bū tų ga li ma vie to je kar to ti nio skai čiaus var to ti prieš dė lių sim bo lius, vi są skai čių re ko men duo ja ma ra šy ti kaip skai čiaus, esan čio tarp 0,1 ir 1000, ir skai čiaus 10, su laips nio ro dik liu, kar to ti niu 3, san dau gą, pvz.:

3,3 ⋅ 107 Hz re ko men duo ja ma ra šy ti 33 ⋅ 106 Hz = 33 MHz;0,009 52 g re ko men duo ja ma ra šy ti 9,52 ⋅ 10−3 g = 9,52 mg;2703 W re ko men duo ja ma ra šy ti 2,703 ⋅ 103 W = 2,703 kW;5,8 ⋅ 10−8 m re ko men duo ja ma ra šy ti 58 ⋅ 10−9 m = 58 nm.

Tam tik ro se moks lo ir tech ni kos sri ty se yra pri im ta var to ti tik vie ne tus su vie ne tų prieš dė liais. Pvz., tech ni niuo se brė ži niuo se įpras ta var to ti tik mm (mi li met rus), bet jie prie skai čių ne ra šo mi. Ra dio elek-tro ni ko je, ra dio tech ni ko je, ma ta vi mų tech ni ko je ar ki tur pa pras tai var to ja ma Hz, kHz, MHz, GHz ar ba μV, mV, V, kV ir pan. Vi sų elek tro ni kos ma tuok lių, os ci log ra fų, volt met rų, am per met rų, daž nia ma čių ska lės ar val dy mo ran ke nė lės yra gra duo ja mos taip, kad gau na mi rod me nys bū tų iš reikš ti ma ta vi mo vie ne tais su vie ne tų prieš dė liais.

Dy džių iš raiš kos

Dy džių iš raiš ko se vie ne to sim bo lis tu ri bū ti ra šo mas po skai ti nės ver tės, o tarp skai ti nės ver tės ir vie-ne to sim bo lio pa lie ka mas tar pe lis, pvz., 5 m, 10 A, 20 Pa. Rei kia at kreip ti dė me sį į tai, kad pa gal šią tai syk lę, žy mint Cel si jaus tem pe ra tū rą, prieš Cel si jaus laips nio sim bo lį °C ir gi rei kia pa lik ti tar pe lį, pvz., 23 °C. Prieš pro cen to sim bo lį % taip pat rei kia pa lik ti tar pe lį, pvz., 20 %.

Tik plokš čio jo kam po vie ne tams: laips niui, mi nu tei ir se kun dei da ro ma iš im tis – tarp skai čiaus ir vie ne to sim bo lio tar pe lio ne rei kia, pvz., 45°, 45′, 45″.

1 CGPM 22-osios konferencijos rezoliucija nurodo, kad dešimtainis ženklas yra kablelis arba taškas. Tai priklauso nuo kalbos tradicijų. Anglų kalboje dešimtainis ženklas yra taškas, o prancūzų, lietuvių ir kt. – kablelis. ISO ta ry bos spren di mu ISO do ku men tuo se de šim tai nis žen klas yra kab le lis.

2 Kom piu te riu ra šo mų skai čių tar pe liai daromi vie nu me tu spau džiant tris kla vi šus Ctrl+Shift+Spa ce. Ta da kė li mo me tu teks to au to ma ti nio kė li mo pro gra mos ne per skels skai čiaus.

Priedai

949


Jei iš reiš kia mas dy dis yra dy džių su ma ar jų skir tu mas, tai skai ti nėms ver tėms su sie ti rei kia var to ti ar ba skliaus tus (ta da ben dra sis vie ne to sim bo lis de da mas po ga lu ti nės skai ti nės ver tės), ar ba tą iš raiš ką rei kia už ra šy ti kaip dy džių iš raiš kų su mą ar skir tu mą. Pvz.:

l = 12 m − 7 m = (12 − 7) m = 5 m;t = 28,4 °C ± 0,2 °C = (28,4 ± 0,2) °C, bet ne (28,4 ± 0,2 °C);λ = 220 ⋅ (1 ± 0,02) W/(m ⋅ K).

Dy džių sim bo lių, funk ci jų ir ope ra to rių spaus di ni mas

Dy džių sim bo liai daž nai yra pa vie nės lo ty nų ar ba grai kų abė cė lės rai dės, kar tais jos bū na su in dek sais. Dy džių sim bo liai spaus di na mi pa svi ru siuo ju šrif tu, ne pai sant li ku sia me teks te var to ja mo šrif to. Po sim bo lio taš kas ne de da mas, iš sky rus įpras tą sky ry bos tvar ką, pvz., taš ką sa ki nio ga le.

Kai dy džiai teks te žy mi mi ta pa čia rai de, jų skir tin gu mą ga li ma nu ro dy ti in dek sais. In dek sams spaus-din ti re ko men duo ja ma: 1. Fi zi ki nio dy džio sim bo lį žy min tis in dek sas spaus di na mas pa svi ru siuo ju šrif tu (kur sy vu), pvz.:

Cp – čia in dek sas p – slė gio sim bo lis. 2. Ki ti in dek sai spaus di na mi sta čiuo ju šrif tu (ro mė niš kuo ju), pvz.: Cd – čia in dek sas d – du jos, C3 – čia

in dek sas 3 – skai čius trys.Vek to rių sim bo liai spaus di na mi pa svi ru siuo ju ir pa ryš kin tuo ju šrif tu, ta čiau vie to je pa ryš kin-

to jo šrif to ga li bu ti var to ja ma pa svi ru si rai dė su ro dyk le virš jos.Kin ta mų jų dy džių sim bo liai x, y ir pan. bei su ma vi mo ar nu me ra vi mo in dek sai, to kie kaip i iš-

raiš ko je Σi xi, spaus di na mi pa svi ru siuo ju šrif tu. Pa ra met rai a, b ir pan., ku rie tam tik ra me kon teks te ga li bū ti in ter pre tuo ja mi kaip kon stan tos, ir gi spaus di na mi pa svi ru sio mis rai dė mis. To kios ra šy mo tai syk lės tai ko mos ir funk ci joms, pvz., f ar g.

Ta čiau kon kre čios funk ci jos (pvz., sin, exp, ln, Γ) ir stan dar ti nės ma te ma ti kos kon stan tos (pvz., e = 2,7182818...; π = 3,1415926...; i2 = −1) spaus di na mos sta čiuo ju šrif tu. Taip pat sta čiuo ju šrif tu spaus di na mi kon kre tūs ope ra to riai, pvz., div, δ iš raiš ko je δx ar ba abi d iš raiš ko je d f /d x.

Funk ci jos ar gu men tas ra šo mas skliaus tuo se po funk ci jos žen klo be tar po tarp funk ci jos žen k lo ir pir mo jo skliaus to, pvz., f (x), cos(ωt + φ). Jei funk ci jos sim bo lis su da ry tas iš dvie jų ar dau giau rai-džių, o jos ar gu men tas ne tu ri veiks mo žen klų (pvz., +; −; × ar /), tai ar gu men tas ga li bū ti ra šo mas be skliaus tų. To kiais at ve jais tarp funk ci jos žen klo ir jos ar gu men to tu rė tų bū ti ma žas tar pas, pvz., ent 2,4; sin nπ; ar cosh 2A; Ei x. Bet ko kiai dvi pras my bei iš veng ti bū ti na ra šy ti skliaus tus. Pa vyz-džiui, ra šo ma cos(x) + y ar ba (cos x) + y, o ne cos x + y, nes pas ta ro ji iš raiš ka ga li bū ti klai din gai su pras ta kaip cos(x + y).

Jei iš raiš ka ar lyg tis už ima dvi ar dau giau ei lu čių, pa gei dau ti na, kad teks tas ei lu tė se bū tų nu trau kia-mas po vie no iš žen klų =, +, −, ± ar ba, kai tai bū ti na, iš kart po žen klo ×, ⋅ ar /. Šiuo at ve ju žen klai yra kaip per kė li mo brūkš nys ir in for muo ja skai ty to ją, kad teks tas bus tę sia mas ki to je ei lu tė je ar ba net ki ta me pus la py je. Šis žen klas ne tu ri bū ti kar to ja mas ki tos ei lu tės pra džio je, pvz., du mi nu so ženk lai ga li su kel ti žen klo klai dą.

Priedai

950



Pa grin di nių dy džių ir jų ma ta vi mo vie ne tų sim bo liai*

Erd vė ir lai kas

Dy dis Dy džio Vie ne to Vie ne to Pa sta bos sim bo lis pa va di ni mas sim bo lis

(plokš čia sis) kam pas α, β, γ, ϑ, φ ra dia nas rad 1 rad = 1m /m = 1 laips nis ° 1° = (π /180) rad mi nu tė ′ 1′ = (1/60)° se kun dė ″ 1″ = (1/60)′ erd vi nis kam pas Ω ste ra dia nas sr 1 sr = 1 m2/m2 = 1il gis l, L met ras mplo tis baukš tis hsto ris d, δspin du lys r, Rsker smuo d, Dke lio il gis sat stu mas, nuo to lis d, rDe kar to ko or di na tės x, y, zkrei vu mo spin du lys ρplo tas A, (S) kvad ra ti nis met ras m2 tū ris V ku bi nis met ras m3

lit ras l, L lai kas, lai ko tar pas, t se kun dė struk mė mi nu tė min 1 min = 60 s va lan da h 1 h = 60 min = 3600 s pa ra d 1 d = 24 h = 86 400 skam pi nis grei tis ω ra dia nas per rad/s se kun dękam pi nis pa grei tis α ra dia nas se kun dei rad/s2 kvad ra tugrei tis v, met ras per se kun dę m/s v yra pa grin di nis žy muo. c, c var to ja mas ban gų skli di mo grei čiui žy mė ti. u, v, w kilomet ras per km/h Kai ne žy mi mas vek to rius, valandą grei čio c san dams re ko - menduo ja ma var to ti u, v, wpa grei tis a met ras se kun dei m/s2

kvad ra tulais vo jo kri ti mo pa grei tis, ggra vi ta ci jos pa grei tis * Dydžių simboliai pateikti pagal Lietuvos standartą LST-ISO 31. Pa teik ti ke li vie no dy džio sim bo liai yra ly gia ver čiai.

Skliaus tuo se nu ro dy ti dy džių sim bo liai yra at sar gi niai sim bo liai, var to ti ni ypa tin gais at ve jais, kai pa grin di nis sim bo lis var-to ja mas ki ta reikš me.

tddφω =

tddωα =

tddva =

Priedai

951



pe ri odas, pe ri odi nė T se kun dė s truk mė

eks po nen ti nio vyks mo τ se kun dė struk mės kon stan ta

daž nis f, v her cas Hz f = 1/Tsū kių daž nis n vie ne tas se kun dei, s−1

at virkš ti nė se kun dė

kam pi nis daž nis ω ra dia nas per se kun dę rad/s ω = 2π f vie ne tas se kun dei, s−1

at virkš ti nė se kun dė ban gos il gis λ met ras m

ban gos skai čius σ vie ne tas met rui, m−1 σ = 1/ λ at virkš ti nis met ras

kam pi nis ban gos skai čius k ra dia nas met rui rad/m k = 2πσ vie ne tas met rui, m−1

at virkš ti nis met ras

fa zi nis grei tis c, v met ras per se kun dę m/s , cφ, vφ

Pe ri odi niai ir jiems gi mi niš ki reiš ki niai

gru pi nis grei tis cg , vg

lau ko stip rio ly gis LF ne pe ris Np LF = ln (F /F0); čia F ir F0 be las B iš reiš kia dvi tos pa čios rū šies dy džio am pli tu des, o F0 – at skai tos am pli tu dę; 1 Np yra lau ko stip rio ly gis, kai ln (F /F0) = 1; 1 B yra lau ko stip rio ly gis, kai 2 lg (F /F0) = 1

ga lios ly gis LP ne pe ris Np ; čia P ir P0

be las B iš reiš kia dvi ga lias, P0 − at skai tos ga lią

slo pi mo ko e fi cien tas δ vie ne tas se kun dei, s−1

at virkš ti nė se kun dė ne pe ris se kun dei Np/s

lo ga rit mi nis dek re men tas Λ ne pe ris Np

sil pi mo ko e fi cien tas α vie ne tas met rui, m−1

fa zės ko e fi cien tas β at virkš ti nis met rasskli di mo ko e fi cien tas γ γ = α + jβ

fk

c λω==

kωc

dd

g =

)/ln (21

0PPLP =

Priedai

952




ma sė m ki log ra mas kg 1 kg = 1000 g to na t 1 t = 1000 kg(ma sės) tan kis, ρ ki log ra mas kg/m3

(tū ri nis) tan kis ku bi niam met rui to na ku bi niam t/m3

met rui ki log ra mas lit rui kg/ lsan ty ki nis (ma sės) d vie ne tas 1tan kis, san ty ki nis (tū ri nis) tan kis

sa vi ta sis tū ris v ku bi nis met ras m3/kg v = 1/ρ ki log ra mui

il gi nis tan kis ρ l ki log ra mas met rui kg/m

plo ti nis tan kis ρA, (ρS) ki log ra mas kg/m2

kvad ra ti niam met rui

iner ci jos mo men tas I, J ki log ra mas iš kg ⋅ m2

kvad ra ti nio met ro

ju de sio kie kis p ki log ra mas iš met ro kg ⋅ m/s se kun dei

jė ga F niu to nas N 1 N = 1 kg ⋅ m/s2

sun kis, svo ris Fg, (G), (P), (W)

jė gos im pul sas I niu ton se kun dė N ⋅ s

ju de sio kie kio L ki log ra mas iš kg ⋅ m2/smo men tas kvad ra ti nio met ro se kun dei

jė gos mo men tas M niu ton met ras N ⋅ mjė gų dve je to mo men tas Msu ki mo mo men tas M, T

su ki mo im pul sas H niu ton met ras iš N ⋅ m ⋅ s se kun dės

gra vi ta ci jos kon stan ta G, ( f ) niu to nas iš N ⋅ m2/kg2 G = (6,6742 ± 0,0010) ⋅ kvad ra ti nio met ro 10−11 m3 ⋅ kg−1 ⋅ s−2

ki log ra mui kvad ra tu

slė gis p pa ska lis Pa 1 Pa = 1 N/m2 stat me na sis įtem pis σlies ti nis įtem pis, τšly ties įtem pis

Me cha ni ka

∫ ⋅= tdFI

∫ ⋅= tdMH

Priedai

953


Lentelės tęsinys


san ty ki nė il gi nė de for ma ci ja, ε, e vie ne tas 1san ty ki nis pail gė ji massan ty ki nė šly ties de for ma ci ja γsan ty ki nė tū rio de for ma ci ja ϑ

Pu a so no san ty kis, Pu a so no µ , ν vie ne tas 1skai čius

tam pros mo du lis E pa ska lis Pa E = σ /εšly ties mo du lis G G = τ /γspū dos mo du lis K K = −p /ϑ

tū ri nės spū dos ko e fi cien tas k vie ne tas pa ska liui, Pa−1 1 Pa−1 = 1 m2/N at virkš ti nis pa ska lis

ant ra sis plo to mo men tas Ia, (I) met ras ket vir tuo ju m4

laips niuant ra sis po li nis plo to mo men tas Ip

plo to at spa ru mo mo men tas Z, W ku bi nis met ras m3

di na mi nės trin ties fak to rius µ , ( f ) vie ne tas 1sta ti nės trin ties fak to rius µs, ( fs)

klam pos ko e fi cien tas, η, (µ) pa skal se kun dė Pa ⋅ s (di na mi nė klam pa)

ki ne ma ti nės klam pos ko e fi cien tas, ν kvad ra ti nis met ras m2/s(ki ne ma ti nė klam pa) se kun dei

pa vir ši nės įtemp ties ko e fi cien tas γ, σ niu to nas met rui N/m

ener gi ja E džau lis J 1 J = 1 N ⋅ mdar bas W, (A)po ten ci nė ener gi ja Ep, V, Φki ne ti nė ener gi ja Ek, T

ga lia P va tas W 1 W = 1 J/snau din gu mo ko e fi cien tas η vie ne tas 1

ma sės srau tas qm ki log ra mas se kun dei kg /stūrio srau tas qv kubinis metras m3/s se kun dei

pV

Vk

dd 1

=

Priedai

954



Šilu ma


ter mo di na mi nė tem pe ra tū ra T, (Θ) kel vi nas K

Cel si jaus tem pe ra tū ra t, ϑ Cel si jaus laips nis °C

il gė ji mo ko e fi cien tas α l vie ne tas kel vi nui, K−1 at virkš ti nis kel vi nas

tū rio plė ti mo si ko e fi cien tas αV, α, (γ )

san ty ki nis slė gio ko e fi cien tas αp

tem pe ra tū ri nis slė gio ko e fi cien tas β pa ska lis kel vi nui Pa/K

izo ter mi nės spū dos ko e fi cien tas κT vie ne tas pa ska liui, Pa−1

at virkš ti nis pa ska lis

izo en tro pi nės spū dos ko e fi cien tas κS

ši lu ma, ši lu mos kie kis Q džau lis J

ši lu mos srau tas Φ va tas W

ši lu mos srau to tan kis q, φ va tas kvad ra ti niam W/m2

met rui

ši lu minio lai du mo ko e fi cien tas, λ , (κ) va tas met rui kel vi nui W/(m ⋅ K)(sa vi ta sis ši lu mi nis lai dis)

ši lu mos per da vos ko e fi cien tas K, (k) va tas kvad ra ti niam W/(m2 ⋅ K)pa vir šiaus ši lu mos per da vos h, (α) met rui kel vi nui

ko e fi cien tas

ši lu mi nės izo lia ci jos ko e fi cien tas M kvad ra ti nis met ras m2 ⋅ K/W M = 1/K iš kel vi no va tui

ši lu mi nė var ža R kel vi nas va tui K/W

ši lu mi nis lai dis G va tas kel vi nui W/K G = 1/R

tem pe ra tū ri nis lai dis a kvad ra ti nis met ras m2/s se kun dei

ši lu mi nė tal pa C džau lis kel vi nui J/ K

sa vi to ji ši lu mi nė tal pa c džau lis ki log ra mui J/(kg ⋅ K)pa sto vio jo slė gio sa vi to ji cp

kel vi nuiši lu mi nė tal pa, izo ba ri nė sa vi to ji ši lu mi nė tal pa pa sto vio jo tū rio sa vi to ji ši lu mi nė cV

tal pa, izo cho ri nė sa vi to ji ši lu mi nė tal paso ties sa vi to ji ši lu mi nė tal pa csat

Tl

lαl d

d 1=

TV

VαV d

d 1=

Tp

pαp

dd 1

=

Tp

βdd

=

T

T pV

Vκ ⎟⎟

⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛∂∂

−=1

S

S pV

Vκ ⎟⎟

⎠

⎞⎜⎜⎝

⎛∂∂

−=1

Priedai

955


Lentelės tęsinys


sa vi tų jų ši lu mi nių tal pų san ty kis γ vie ne tas 1 γ = cp /cV

izo en tro pi nis ro dik lis κ

en tro pi ja S džau lis kel vi nui J/K

sa vi to ji en tro pi ja s džau lis ki log ra mui J/(kg ⋅ K) kel vi nui

ener gi ja E džau lis J Vi sos ener gi jos rū šys.ter mo di na mi nė ener gi ja U Dar va di na ma vi di ne ener gi ja.en tal pi ja H H = U + pVlais vo ji Helm hol co ener gi ja, A, F A = U − TSHelm hol co funk ci jalais vo ji Gib so ener gi ja, Gib so G G = H − TSfunk ci ja

sa vi to ji ener gi ja e džau lis ki log ra mui J/kgsa vi to ji ter mo di na mi nė ener gi ja usa vi to ji en tal pi ja hsa vi to ji lais vo ji Helm hol co a, fener gi ja, sa vi to ji Helm hol co funk ci jasa vi to ji lais vo ji Gib so ener gi ja, gsa vi to ji Gib so funk ci ja

Mas jė funk ci ja J džau lis kel vi nui J/K J = −A/T

Plan ko funk ci ja Y džau lis kel vi nui J/K Y = −G/T

Elek tra ir mag ne tiz masDy dis Dy džio Vie ne to Vie ne to Pa sta bos sim bo lis pa va di ni mas sim bo lis

elek tros sro vės stip ris I am pe ras A

elek tros krū vis, elek tros kie kis Q ku lo nas C 1 C = 1 A ⋅ s

(tū ri nis) krū vio tan kis ρ, (η) ku lo nas ku bi niam C/m3

met rui

plo ti nis krū vio tan kis σ ku lo nas kvad ra ti niam C/m2

met rui

elek tri nio lau ko stip ris E vol tas met rui V/m 1 V/m = 1 N/C

elek tri nis po ten cia las V, φ vol tas V 1 V = 1 W/Apo ten cia lų skir tu mas, įtam pa U, (V )elek tro va ra E

SVp

pV

⎟⎠

⎞⎜⎝

⎛∂∂

−=κ

Priedai

956



Lentelės tęsinys


elek tri nio srau to tan kis, D ku lo nas C/m2

elek tri nė in duk ci ja kvad ra ti niam met rui

elek tri nis srau tas Ψ ku lo nas C tal pa C fa ra das F 1 F = 1 C/V die lek tri nė skvar ba ε fa ra das met rui F/m D = ε ⋅ Eelek tri nė kon stan ta, ε0 ε0 = 1/(µ0 c0

2) = die lek tri nė va ku u mo 107/(4π ⋅ 299 792 4582) F/m skvar ba (tiks liai) = 8,854 188 ⋅ 10−12 F/m

san ty ki nė die lek tri nė ε r vie ne tas 1 εr = ε /ε0

skvar ba

elek tri nė ju ta χ, χe vie ne tas 1 χ = ε r − 1

elek tri nis po lia ri zuo tu mas P ku lo nas C/m2


elek tri nis di po li nis p, (pe) ku lon met ras C ⋅ mmo men tas

elek tros sro vės tan kis J, (S) am pe ras A/m2


il gi nis elek tros sro vės tan kis A, (α) am pe ras met rui A/m

mag ne ti nio lau ko stip ris H am pe ras met rui A/m

mag ne ti nių po ten cia lų Um, (U) am pe ras Askir tu masmag ne to va ra F, Fm

pil nu ti nė mag ne to va ra Θ

mag ne ti nio srau to tan kis, B tes la T 1 T = 1 N/(A ⋅ m) mag ne ti nė in duk ci ja

mag ne ti nis srau tas Φ vė be ris Wb

vek to ri nis po ten cia las A vė be ris met rui Wb/m

(sa va sis) in duk ty vu mas L hen ris H 1 H = 1 Wb/A = 1 V ⋅ s /Aabi pu sis in duk ty vu mas M, Lmn

ry šio fak to rius k, (κ) vie ne tas 1

nuo tė kio fak to rius σ σ = 1− k 2

mag ne ti nė skvar ba µ hen ris met rui H/m B = µHmag ne ti nė kon stan ta, µ0 µ0 = 4π ⋅ 10−7 H/m (tiks liai) =mag ne ti nė va ku u mo skvar ba 1,256 637 ⋅ 10−6 H/m

san ty ki nė mag ne ti nė skvar ba µr vie ne tas 1 µr = µ /µ0

nmmn LLLk /=

Priedai

957


Lentelės tęsinys


mag ne ti nė ju ta κ, (χm) vie ne tas 1 κ = µr − 1

mag ne ti nis mo men tas, m am pe ras iš A ⋅ m2

elek tro mag ne ti nis mo men tas kvad ra ti nio met ro

įmag ne tė ji mas M, (Hi) am pe ras met rui A/m

mag ne ti nis po lia ri zuo tu mas J, (Bi) tes la T

(tū ri nis) elek tro mag ne ti nės w džau lis ku bi niam J/m3

ener gi jos tan kis met rui

Po in tin go vek to rius S va tas kvad ra ti niam W/m2 S = E ⋅ H met rui

fa zi nis elek tro mag ne ti nių c met ras per se kun dę m/sban gų grei tiselek tro mag ne ti nių ban gų c, c0 c0 = 00/1 µε = grei tis va ku u me 299 792 458 m/s (tiks liai)

(nuo la ti nės sro vės) var ža R omas Ω 1 Ω = 1 V/A

(nuo la ti nės sro vės) lai dis G si men sas S G = 1/R; 1 S = 1 Ω−1

(nuo la ti nės sro vės) ga lia P va tas W P = UI; 1 W = 1 V ⋅ A

sa vi to ji var ža ρ om met ras Ω ⋅ m

sa vi ta sis lai dis γ , σ si men sas met rui S/m γ = 1/ρ

mag ne ti nė var ža R, Rm vie ne tas hen riui, H−1

at virkš ti nis hen ris

mag ne ti nis lai dis Λ, (P) hen ris H Λ = 1/Rm

vi jų skai čius N vie ne tas 1fa zių skai čius m

daž nis f, ν her cas Hz 1 Hz = 1 s−1

sū kių daž nis n vie ne tas se kun dei, s−1




fa zių skir tu mas φ ra dia nas rad vie ne tas 1

pil nu ti nė var ža Z omas Ωpil nu ti nės var žos mo du lis |Z |ak ty vio ji (kin ta mo sios Rsro vės) var žare ak ty vio ji var ža X

Priedai

958



Lentelės tęsinys


pil nu ti nis lai dis Y si men sas S Y = 1/Z; 1 S = 1 Ω−1

pil nu ti nio lai džio mo du lis |Y |ak ty vu sis (kin ta mo sios Gsro vės) lai disre ak ty vu sis lai dis Bko ky bės fak to rius, ko ky bė Q vie ne tas 1

nuos to lių fak to rius d vie ne tas 1 d = 1/Q

nuos to lių kam pas δ ra dia nas rad δ = arc tan d

ak ty vio ji ga lia P va tas W

pil nu ti nė ga lia S, (PS) vol tam pe ras V ⋅ A S = UIre ak ty vio ji ga lia Q, PQ Q2 = S2 − P2

ga lios fak to rius λ vie ne tas 1 λ = P/S

ak ty vio ji ener gi ja W, (WP) džau lis J

vat va lan dė W ⋅ h 1 W ⋅ h = 3,6 MJ

Švie sa ir jai gi mi niš ka elek tro mag ne ti nė spin du liuo tė


daž nis f, ν her cas Hz 1 Hz = 1 s−1

kam pi nis daž nis ω ra dia nas per se kun dę rad/s ω = 2πν vie ne tas se kun dei, s−1


ban gos il gis λ met ras m

ban gos skai čius σ vie ne tas met rui, m−1 σ = 1/λ at virkš ti nis met ras

kam pi nis ban gos skai čius k ra dia nas met rui rad/m k = 2πσ vie ne tas met rui, m−1


elek tro mag ne ti nių ban gų c, c0 met ras per se kun dę m/s c = 299 792 458 m/s grei tis va ku u me (tiks liai)

spin du liuo tės ener gi ja Q, W, (U, Qe) džau lis J 1 J = 1 N ⋅ m

spin du liuo tės ener gi jos w, (u) džau lis ku bi niam J/m3

tan kis met rui spek tri nis spin du liuo tės wλ džau lis met rui J/m4

ener gi jos tan kis (pa gal ket vir tuo ju laips niuban gos il gius)

∫=T

tuiT

P0

d 1

∫= tuiW d

Priedai

959


Lentelės tęsinys


spin du liuo tės ga lia, P, Φ, (Φe) va tas W 1 W = 1 J/s spin du liuo tės (ener gi jos) srau tas

spin du liuo tės (ener gi jos) Ψ džau lis J/m2

įtė kis kvad ra ti niam met rui

spin du liuo tės (ener gi jos) φ, ψ va tas kvad ra ti niam W/m2

įtė kio spar ta met rui

spin du liuo tės stip ris I, (Ie) va tas ste ra dia nui W/sr

ener gi nis L, (Le) va tas ste ra dia nui W/ (sr ⋅ m2)skais tis kvad ra ti niam met rui

ener gi nis švie sis M, (Me) va tas kvad ra ti niam W/m2

met rui

ener gi nė ap švie ta E, (Ee) va tas kvad ra ti niam W/m2

met rui

ener gi nė eks po zi ci ja H, (He) džau lis kvad ra ti niam J/m2 met rui

Bolc ma no kon stan ta k džau lis kel vi nui J/K k = (1,380 6505 ± 0,000 0024) ⋅ 10−23 J/K

Ste fa no ir Bolc ma no σ va tas kvad ra ti niam W/(m2 ⋅ K4) M = σ ⋅ T 4

kon stan ta met rui kel vi nui σ = (5,670 400 ± 0,000 040) ⋅

ket vir tuo ju laips niu 10−8 W/(m2 ⋅ K4)

Plan ko kon stan ta h džau lis iš se kun dės J ⋅ s h = (6,626 0693 ± 0,000 0011) ⋅ 10−34 J ⋅ s

pir mo ji spin du liuo tės c1 va tas iš kvad ra ti nio W ⋅ m2 c1 = 2πhc2 = (3,741 771 38 ± kon stan ta met ro 0,000 000 64) ⋅ 10−16 W ⋅ m2

ant ro ji spin du liuo tės c2 met ras iš m ⋅ K c2 = khc

= (1,438 7752 ± kon stan ta kel vi no

0,000 0025) ⋅ 10−2 m ⋅ K

spin du lia vi mo ge ba ε vie ne tas 1spek tri nė spin du lia vi mo ε (λ)ge bakryp ti nė spek tri nė ε (λ, ϑ, φ)spin du lia vi mo ge ba

fo to nų skai čius Np, Qp, Q vie ne tas 1 Viens pal vės ν daž nio spin du liuo tės at ve ju

υhWN =p ; čia W –

spin du liuo tės ener gi ja

tddΨ

=φ

∫= tEH d

Priedai

960



Lentelės tęsinys


fo to nų srau tas Φp, Φ vie ne tas se kun dei, s−1


fo to ni nės spin du liuo tės Ip, I vie ne tas se kun dei s−1/srstip ris ste ra dia nui

fo to ni nis skais tis Lp, L vie ne tas se kun dei s−1/(sr ⋅ m2) ste ra dia nui kvad ra ti niam met rui

fo to ni nis švie sis Mp, M vie ne tas se kun dei s−1/m2 kvad ra ti niam met rui

fo to ni nė ap švie ta Ep, E vie ne tas se kun dei s−1/m2


fo to ni nė eks po zi ci ja Hp, H vie ne tas kvad ra ti niam m−2

met rui

švie sos stip ris I, (Iv) kan de la cd

švie sos srau tas Φ, (Φv) liu me nas lm

švie sos ener gi ja Q, (Qv) liu men se kun dė lm ⋅ s liu men va lan dė lm ⋅ h

skais tis L, (Lv) kan de la kvad ra ti niam cd /m2 met rui

švie sis M, (Mv) liu me nas kvad ra ti niam lm /m2 met rui

ap švie ta E, (Ev) liuk sas lx

švie sos eks po zi ci ja H liuks se kun dė lx ⋅ s liuks va lan dė lx ⋅ h

švie si nis veiks min gu mas K liu me nas va tui lm/Wspek tri nis švie si nis K(λ)veiks min gu mas di džiau sias spek tri nis Km

švie si nis veiks min gu mas

san ty ki nis švie si nis V vie ne tas 1 veiks min gu mas

spek tri nis san ty ki nis V(λ) švie si nis veiks min gu mas

ko lo ri met ri nės TAK vie ne tas 1funk ci jos

pa grin di nių spal vių x, y, z vie ne tas 1 ko or di na tės

∫= tEH d pp

mKKV =

( ) ( )mK

KV λλ =

( ) ( ) ( )λλλ zyx , ,

Priedai

961


Lentelės tęsinys


spek tri nis su ger ties fak to rius α (λ) vie ne tas 1spek tri nis at spin džio fak to rius ρ (λ)spek tri nis pra lei di mo fak to rius τ (λ)spek tri nis ener gi nio skais čio β (λ)fak to rius

op ti nis tan kis D (λ) vie ne tas 1

il gi nis silpimo ko e fi cien tas, µ, µ l vie ne tas met rui, m−1

il gi nis eks tink ci jos at virkš ti nis met rasko e fi cien tasil gi nis su ger ties ko e fi cien tas a

mo li nis su ger ties ko e fi cien tas κ kvad ra ti nis met ras mo liui m2/mol

lū žio ro dik lis n vie ne tas 1

daik to nuo to lis p met ras m(at)vaiz do nuo to lis p′ži di nio nuo to lis f

lę šio lau žia mo ji ge ba 1/ f ′ vie ne tas met rui, m−1


Akus ti ka


pe ri odas T se kun dė s

daž nis f, ν her cas Hz f = 1/T ; 1 Hz = 1 s−1

daž nių in ter va las ok ta va Vie na ok ta va, kai daž nių f2 ir f j (f2 > fj) dal muo ly gus 2, t. y. f2 / f j = 2. de ka da Vie na de ka da, kai daž nių f2 ir fj (f2 > fj) dal muo ly gus 10, t. y. f2 / fj = 10



ban gos il gis λ met ras m

ban gos skai čius σ vie ne tas met rui, m−1 σ = 1/λ at virkš ti nis met ras

kam pi nis ban gos k ra dia nas met rui rad/m k = 2πσskai čius vie ne tas met rui, m−1


Priedai

962



Lentelės tęsinys


(ma sės) tan kis, ρ ki log ra mas ku bi niam kg/m3 (tū ri nis) tan kis met rui

sta ti nis slė gis ps pa ska lis Pa(aki mir ki nis) gar so p, (pa)slė gis

(aki mir ki nis) gar si nis ξ, (x) met ras m da le lių po slin kis

(aki mir ki nis) gar si nis u, v met ras per se kun dę m/s da le lių grei tis

(aki mir ki nis) gar si nis a met ras se kun dei m/s2 da le lių pa grei tis kvad ra tu

(aki mir ki nė) tū ri nė q, U, (qV) ku bi nis met ras per m3/ s gar so srau to spar ta se kun dę

gar so grei tis, (fa zi nis c, (ca) met ras per se kun dę m/s grei tis)

gru pi nis grei tis cg

(tū ri nis) gar so w, (wa), (e) džau lis ku bi niam J/ m3

ener gi jos tan kis met rui

gar so ga lia P, Pa va tas W

gar so stip ris I, J va tas kvad ra ti niam W/ m2 met rui

pil nu ti nė akus ti nė Za pa skal se kun dė Pa ⋅ s/m3

var ža ku bi niam met rui

pil nu ti nė me cha ni nė Zm niu ton se kun dė N ⋅ s/m var ža met ruipa vir ši nis pil nu ti nės Zs pa skal se kun dė Pa ⋅ s /mme cha ni nės var žos met ruitan kisbū din go ji pil nu ti nė Zc

ter pės var ža

gar so slė gio ly gis Lp be las B Lp = ln (p /p0) = ln10 ⋅ lg (p /p0); čia p – vi du ti nė kvad ra ti nė gar so slė gio ver tė, p0 = 20 µPa – at skai tos slė gis. 1 B yra gar so slė gio ly gis, kai 2 lg (p /p0) = 1. Daž niau siai var to ja mas da li nis vie ne tas – de ci be las, dB, skai čiuo ja mas iš for mu lės Lp = 20 ⋅ lg (p /p0) [dB]

tu

δδξ

=

tua

δδ

=

fk

c ⋅== λω

k

cg ddω

=

Priedai

963


Lentelės tęsinys


gar so ga lios ly gis Lw be las B ( )== 0/ln21 PPLw

slo pi mo ko e fi cien tas δ vie ne tas se kun dei, s−1

at virkš ti nė se kun dė ne pe ris se kun dei Np/svyks mo truk mės τ se kun dė s τ = 1/δ kon stan ta, re lak sa ci jos truk mėlo ga rit mi nis Λ ne pe ris Np Λ = δ Tdek re men tas

sil pi mo ko e fi cien tas α vie ne tas met rui, m−1

fa zės ko e fi cien tas β at virkš ti nis met rasskli di mo ko e fi cien tas γ γ = α + jβsklai dos fak to rius δ, ψ vie ne tas 1at spin džio fak to rius r, (ρ)pra lei di mo fak to rius τ su ger ties fak to rius α , (α s)

gar so su ma žė ji mo R be las B ( ) == τ1/ln21R ( )τ1/lgln10

21

⋅ ;ro dik lis

čia τ – pra lei di mo fak to rius. 1 B yra gar so su ma žė ji mo ro dik lis, kai lg (1/τ) = 1

ly gia ver tis pa vir šiaus A kvad ra ti nis met ras m2

ar ba ob jek to su ger ties plo tas

ai dė ji mo truk mė T se kun dė s

gar sio ly gis LN fo nas

gar sis N so nas

( )0/lgln1021 PP⋅

čia P – vi du ti nė kvad ra ti nė gar so ga-lios ver tė, P0 = 1 pW – at skai tos ga lia. 1 B yra gar so ga lia, kai lg (P/P0) = 1. Daž niau siai var to ja mas da li nis vie ne-tas – de ci be las, dB, skai čiuo ja mas iš for mu lės LP = 20 ⋅ lg (P/P0) [dB]

Gar sio ly gis iš reiš kia mas for mu le: LN = ln (peff /p0)1kHz = ln10 ⋅ lg (peff /p0)1kHz; čia peff – 1 kHz daž nio gry no jo to no slėgio vi du ti nė kvad ra ti nė ver tė, ku rią įver ti na nor ma lus ste bėto jas esant stan-dar ti nėms klau sy mo si sąly goms, kai šis to ni nis gar sas su ke lia to kį pat gar sį kaip ir ti ria ma sis gar sas; at skai tos slėgis p0 = 20 µPa

Priedai

964



Fi zi ki nė che mi ja ir mo le ku li nė fi zi ka


san ty ki nė ato mi nė Ar vie ne tas 1 Anks čiau bu vo va di na ma ma sė ato mi niu svo riu

san ty ki nė mo le ku li nė Mr vie ne tas 1 Anks čiau bu vo va di na ma ma sė mo le ku li niu svo riu

mo le ku lių ar ba ki tų N vie ne tas 1 da le lių skai čius

me džia gos kie kis n, (ν) mo lis mol

Avo gad ro kon stan ta L, NA vie ne tas mo liui, mol−1 NA = N/n; NA = (6,022 1415 ± at virkš ti nis mo lis 0,000 0010) ⋅ 1023 mol−1

mo lio ma sė M ki log ra mas mo liui kg/mol M = m/n; čia m – me džia gos ma sė

mo lio tū ris Vm ku bi nis met ras m3/mol Vm = V/n mo liui

mo li nė ter mo di na mi nė Um džau lis mo liui J/mol Um = U/nener gi ja

mo li nė ši lu mi nė tal pa Cm džau lis mo liui J/ (mol ⋅ K) Cm = C/n kel vi nui

mo li nė en tro pi ja Sm džau lis mo liui J/(mol ⋅ K) Sm = S/n kel vi nui

tū ri nis mo le ku lių (ar ba n vie ne tas ku bi niam m−3 n = N/Vda le lių) tan kis, mo le ku lių met rui, at virkš ti nis (ar ba da le lių) tan kis ku bi nis met ras

B mo le ku lių tan kis CB vie ne tas ku bi niam m−3 B mo le ku lių skai čius, pa da ly tas iš met rui, at virkš ti nis mi ši nio tū rio ku bi nis met ras

(ma sės) tan kis, ρ ki log ra mas kg/m3 1 kg/ l = 103 kg/m3 = 1 kg/dm3

(tū ri nis) tan kis ku bi niam met rui ki log ra mas lit rui kg/ l

(tū ri nis) B san do tan kis ρ B ki log ra mas kg/m3 B san do ma sė, pa da ly ta iš mi ši nio ku bi niam met rui tū rio ki log ra mas lit rui kg/l

ma si nė B san do da lis wB vie ne tas 1 B san do ir mi ši nio ma sių san ty kis

mo li nis B san do tan kis, cB mo lis ku bi niam mol/m3 B san do me džia gos kie kis, pa da ly tas (mo li nė B san do met rui iš mi ši nio tū rio.kon cen tra ci ja) mo lis lit rui mol/l 1 mol/l = 103 mol/m3 = 1 mol/dm3

mo li nė B san do da lis xB, (yB) vie ne tas 1

mo li nė B tir pi nio da lis rB vie ne tas 1

tū ri nė B san do da lis φB vie ne tas 1

B tir pi nio mo lia lu mas bB, mB mo lis ki log ra mui mol/kg

Priedai

965


che mi nis B san do po ten cia las µB džau lis mo liui J/mol

ab so liu tu sis B san do ak ty vu mas λB vie ne tas 1

da li nis (du jų mi ši nio) B san do slė gis pB pa ska lis Pa

(du jų mi ši nio) B san do la ku mas B~p (fB) pa ska lis Pa

ab so liu tu sis nor mi nis (du jų mi ši nio) ΘBλ vie ne tas 1

B san do ak ty vu mas

(skys čių ar ba kie tų jų me džia gų mi ši nio) fB vie ne tas 1B san do ak ty vu mo ko e fi cien tas

ab so liu tu sis nor mi nis (skys čių ar ba kie tų jų ΘBλ vie ne tas 1

me džia gų mi ši nio) B san do ak ty vu mas

B tir pi nio ak ty vu mas, san ty ki nis B tir pi nio aB, am, B vie ne tas 1ak ty vu mas (ypač pra skies ta ja me tir pa le)

B tir pi nio ak ty vu mo ko e fi cien tas γ B vie ne tas 1(ypač pra skies ta ja me tir pa le)

ab so liu tu sis nor mi nis B tir pi nio ak ty vu mas ΘBλ vie ne tas 1(ypač pra skies ta ja me tir pa le)

A tir pik lio ak ty vu mas, san ty ki nis A tir pik lio aA vie ne tas 1ak ty vu mas (ypač pra skies ta ja me tir pa le)

A tir pik lio os mo so ko e fi cien tas φ vie ne tas 1(ypač pra skies ta ja me tir pa le)

ab so liu tu sis nor mi nis A tir pik lio ΘAλ vie ne tas 1

ak ty vu mas (ypač pra skies ta ja me tir pa le)

os mo si nis slė gis Π pa ska lis Pa

ste chio met ri nis B san do skai čius ν B vie ne tas 1

(che mi nės re ak ci jos) gi mi niš ku mas A džau lis mo liui J/mol

re ak ci jos laips nis ξ mo lis mol

nor mi nė pu siau svy ros kon stan ta KΘ vie ne tas 1

mo le ku lės ma sė m ki log ra mas kg m = Mr mu; čia mu – ato mi nės ma sės u ato mi nės ma sės vie ne tas. vie ne tas 1 u = (1,660 538 86 ± 0,000 000 28) ⋅ 10−27 kg

mo le ku lės elek tri nis di po li nis mo men tas p, µ ku lon met ras C ⋅ m

mo le ku lės elek tri nis α ku lo nas iš C ⋅ m2/ Vpo lia ri zuo ja mu mas kvad ra ti nio met ro vol tui

Lentelės tęsinys


Priedai

966



Lentelės tęsinys


mo li nė du jų kon stan ta R džau lis mo liui J/(mol ⋅ K) pVm = RT ; R = (8,314 472 ± kel vi nui 0,000 015) J/ (mol ⋅ K)

Bolc ma no kon stan ta k džau lis kel vi nui J/K k = R/NA; k = (1,380 6505 ± 0,000 0024) ⋅ 10−23 J/K

vi du ti nis lais va sis ke lias l, λ met ras m

di fu zi jos ko e fi cien tas D kvad ra ti nis met ras m2/s per se kun dę

ši lu mi nės di fu zi jos san ty kis kT vie ne tas 1

ši lu mi nės di fu zi jos fak to rius αT vie ne tas 1

ši lu mi nės di fu zi jos DT kvad ra ti nis met ras m2/s DT = kT ⋅ D

ko e fi cien tas per se kun dę

pro to nų skai čius Z vie ne tas 1 Pe ri odi nė je ele men tų len te lė je ato mi nis skai čius ly gus pro to nų skai čiui

ele men ta ru sis krū vis e ku lo nas C e = (1,602 176 53 ± 0,000 000 14) ⋅ 10−19 C

jo no krū vio skai čius z vie ne tas 1 Jo no ir ele men ta rio jo krū vio san ty kis

Fa ra dė jaus kon stan ta F ku lo nas mo liui C/mol F = (9,648 533 83 ± 0,000 000 83) ⋅ 104 C/mol

jo ni nis stip ris I mo lis ki log ra mui mol/kg

di so cia ci jos laips nis α vie ne tas 1 Di so ci ja vu sių ir vi sų mo le ku lių skai čių san ty kis

sa vi ta sis elek tro li to κ, σ si men sas met rui S/m Elek tro li to jo ni nės sro vės lai dis tan kis, pa da ly tas iš elek tri nio lau ko stip rio

mo li nis sa vi ta sis lai dis Λm si men sas iš S ⋅ m2/mol Sa vi ta sis lai dis, pa da ly tas iš kvad ra ti nio met ro mo li nės kon cen tra ci jos mo liui

B jo nų per na šos skai čius, tB vie ne tas 1 B jo nų sro vės da lis

op ti nio su ki mo kam pas α ra dia nas rad

mo li nė op ti nė su ka mo ji α n ra dia nas iš rad ⋅ m2/molge ba kvad ra ti nio met ro mo liui

ma si nė op ti nė su ka mo ji αm ra dia nas iš rad ⋅ m2/kg ge ba, sa vi to ji op ti nė kvad ra ti nio met ro su ka mo ji ge ba ki log ra mui

Priedai

967


Bran duo li nės re ak ci jos ir jo ni zuo jan čio sios spin du liuo tės


re ak ci jos ener gi ja Q džau lis J elek tron vol tas eVre zo nan si nė ener gi ja Er, Eres džau lis J elek tron vol tas eVskersp jū vis σ kvad ra ti nis met ras m2

pil nu ti nis skersp jū vis σ tot, σT kvad ra ti nis met ras m2

kam pi nis skersp jū vis σΩ kvad ra ti nis met ras m2/sr ste ra dia nui

spek tri nis skersp jū vis σE kvad ra ti nis met ras m2/J džau liui

spek tri nis kam pi nis σΩ, E kvad ra ti nis met ras m2/(sr ⋅ J) skersp jū vis ste ra dia nui džau liui

tū ri nis skersp jū vis, Σ vie ne tas met rui, m−1

mak ros ko pi nis skersp jū vis at virkš ti nis met ras

pil nu ti nis tū ri nis Σ tot, ΣT vie ne tas met rui, m−1

skersp jū vis, pil nu ti nis at virkš ti nis met rasmak ros ko pi nis skersp jū vis

da le lių įtė kis Φ vie ne tas kvad ra ti niam m−2

met rui, at virkš ti nis kvad ra ti nis met ras

da le lių įtė kio spar ta, φ vie ne tas kvad ra ti niam m−2/s td

dΦ=φ

(da le lių srau to tan kis) met rui se kun dei, at virkš ti nis kvad ra ti nis met ras se kun dei

ener gi jos įtė kis Ψ džau lis kvad ra ti nam J/m2 met rui

ener gi jos įtė kio spar ta, ψ va tas kvad ra ti niam W/m2

tddΨ

=ψ(ener gi jos srau to tan kis) met rui

da le lių sro vės tan kis J, (S) vie ne tas kvad ra ti niam m−2/s met rui se kun dei, at virkš ti nis kvad ra ti nis met ras se kun dei

il gi nis silpimo µ, µl vie ne tas met rui, m−1

ko e fi cien tas at virkš ti nis met ras

ma si nis silpimo µm kvad ra ti nis met ras m2/kgko e fi cien tas ki log ra mui

mo li nis silpimo µc kvad ra ti nis met ras m2/molko e fi cien tas mo liui

ato mi nis silpimo µ a, µat kvad ra ti nis met ras m2 ko e fi cien tas

Priedai

968



Lentelės tęsinys


pus ver tės sluoks nis d1/2 met ras m

pil nu ti nė il gi nė stab dy mo S, Sl džau lis met rui, J/m 1 eV/m = (1,602 176 53 ±ge ba elek tron vol tas met rui eV/m 0,000 000 14) ⋅ 10−19 J/m

pil nu ti nė ato mi nė Sa džau lis iš J ⋅ m2

stab dy mo ge ba kvad ra ti nio met ro, elek tron vol tas iš eV ⋅ m2 1 eV ⋅ m2 = (1,602 176 53 ± kvad ra ti nio met ro 0,000 000 14) ⋅ 10−19 J ⋅ m2

pil nu ti nė ma si nė Sm džau lis iš kvad ra ti nio J ⋅ m2/kg Sm = S/ρ (pil nu ti nė il gi nėstab dy mo ge ba met ro ki log ra mui stab dy mo ge ba, pa da ly ta iš me džia gos tan kio) elek tron vol tas iš eV ⋅ m2/kg 1 eV ⋅ m2/kg = (1,602 176 53 ± kvad ra ti nio met ro 0,000 000 14) ⋅ 10−19 J ⋅ m2/kg ki log ra muivi du ti nis il gi nis sie kis R, Rl met ras m vi du ti nis ma si nis Rρ, (Rm) ki log ra mas kvad ra ti niam kg/m2 Rρ = R ⋅ ρ (vi du ti nis il gi nis sie kis met rui sie kis, pa dau gin tas iš me džia gos tan kio) il gi nis jo ni zuo tų jų Ni l vie ne tas met rui, m−1

da le lių skai čius at virkš ti nis met ras pil nu ti nis il gi nis Ni vie ne tas 1 jo ni zuo tų jų da le lių skai čius

vi du ti niai jo nų po ros Wi džau lis Jsu si da ry mo ener gi jos elek tron vol tas eV 1 eV = (1,602 176 53 ± nuos to liai, 0,000 000 14) ⋅ 10−19 J(vi du ti niai vie na rū šio ele men ta rio jo elek tros krū vio su si da ry mo ener gi jos nuos to liai)

jud ris µ kvad ra ti nis met ras m2/(V ⋅ s) vol tui se kun dei jo nų skai čiaus tan kis, n+, n− vie ne tas ku bi niam met rui, m−3

jo nų tan kis at virkš ti nis ku bi nis met rasre kom bi na ci jos α ku bi nis met ras per m3/sko e fi cien tas se kun dę neut ro nų skai čiaus n vie ne tas ku bi niam met rui, m−3

tan kis at virkš ti nis ku bi nis met ras

neut ro nų grei tis v met ras per se kun dę m/s neut ro nų įtė kio spar ta, φ vie ne tas kvad ra ti niam m−2/s(neut ro nų srau to tan kis) met rui se kun dei, at virkš ti nis kvad ra ti nis met ras se kun dei

Priedai

969


Lentelės tęsinys


di fu zi jos ko e fi cien tas, neut ro nų D, Dn kvad ra ti nis met ras per m2/sskai čiaus tan kio di fu zi jos se kun dęko e fi cien tas

neut ro nų įtė kio spar tos di fu zi jos Dφ, (D) met ras mko e fi cien tas, (neut ro nų srau totan kio di fu zi jos ko e fi cien tas)

neut ro nų šal ti nio tan kis S vie ne tas se kun dei ku bi niam s−1/m3

met rui, at virkš ti nė se kun dė ku bi niam met rui

lė ti ni mo tan kis q vie ne tas ku bi niam met rui m−3/s se kun dei, at virkš ti nis ku bi nis met ras se kun dei

re zo nan si nės su ger ties iš ven gi mo p vie ne tas 1ti ki my bė

le tar gi ja u vie ne tas 1

vi du ti nis lo ga rit mi nis ener gi jos ξ vie ne tas 1 dek re men tas

vi du ti nis lais va sis ke lias l, λ met ras m

lė ti ni mo plo tas L2S, L2

Sl kvad ra ti nis met ras m2

di fu zi jos plo tas L2 kvad ra ti nis met ras m2

mig ra vi mo plo tas M 2 kvad ra ti nis met ras m2

lė ti ni mo nuo to lis LS, LSl met ras m

di fu zi jos nuo to lis L met ras m

mig ra vi mo nuo to lis M met ras m

neut ro nų da li ji mo si iš ei ga ν vie ne tas 1

su ger tų jų neut ro nų iš ei ga η vie ne tas 1

spar čio jo da li ji mo si ko e fi cien tas ε vie ne tas 1

ši lu mi nių neut ro nų pa nau do ji mo f vie ne tas 1ko e fi cien tas

ne nu otė kio ti ki my bė Λ vie ne tas 1

dau gė ji mo ko e fi cien tas k vie ne tas 1

be ga li nės ter pės dau gė ji moko e fi cien tas k∞ vie ne tas 1

efek ty vu sis dau gė ji mo ko e fi cien tas keff vie ne tas 1

re ak ty vu mas ρ vie ne tas 1 eff

eff 1kk −

=ρ

re ak to riaus truk mės kon stan ta T se kun dė s

Priedai

970



Lentelės tęsinys


ak ty vu mas A be ke re lis Bq 1 Bq = 1 s−1

Be ke re lis yra spe cia lus vie ne to se kun dei pa va di ni mas, var to ja mas kaip ak ty vu mo SI vie ne tas. Ne sis te mi nis ma ta vi mo vie ne tas – kiu ris (Ci), 1 Ci = 3,7 ⋅ 1010 Bq (tiks liai)

per duo to ji ener gi ja ε džau lis J

vi du ti nė per duo to ji ε− džau lis Jener gi ja

sa vi to ji per duo to ji z grė jus Gy 1 Gy = 1 J/kgener gi ja, ma si nė Grė jus – spe cia lus džau lio ki log ra mui per duo to ji ener gi ja pa va di ni mas, var to ja mas šių dy džių SI vie ne tu. Ne sis te mi nis ma ta vi mo vie ne tas – ra das (rad), 1 rad = 10−2 Gy

su ger to ji do zė D grė jus Gy 1 Gy = 1 J/kg

ly gia ver tė do zė H si ver tas Sv 1 Sv = 1 J/kg Si ver tas – spe cia lus džau lio ki log ra mui pa va di ni mas, var to ja mas ly gia ver tės do zės SI vie ne tu. Ne sis te mi nis ma ta vi mo vie ne tas – re mas (rem), 1 rem = 10−2 Sv

su ger to sios do zės D& grė jus se kun dei Gy/s tDD

dd

=& ; 1 Gy/s = 1 W/kgga lia

il gi nė ener gi jos L džau lis met rui J/mper da va elek tron vol tas eV/m met rui

ker ma K grė jus Gy 1 Gy = 1 J/kg

ker mos ga lia K& grė jus se kun dei Gy/s tKK

dd

=& ; 1 Gy/s = 1 W/kg

ma si nis ener gi jos µ tr /ρ kvad ra ti nis met ras m2/kg ψρµ //tr K&=per na šos ko e fi cien tas ki log ra mui

eks po zi ci nė do zė X ku lo nas ki log ra mui C/kg Ne sis te mi nis ma ta vi mo vie ne tas – rent ge nas (R), 1 R = 2,58 ⋅ 10−4 C/kg

eks po zi ci nės do zės X& ku lo nas ki log ra mui C/(kg ⋅ s) tXX

dd

=& ; 1 C/(kg ⋅ s) = 1 A /kgga lia se kun dei

Priedai

971


Konstanta Simbolis Skaitinė vertė** Vienetas

Visuotinės konstantosŠviesos greitis vakuume c, c0 299 792 458 m ⋅ s−1

Magnetinė konstanta µ0 4π ⋅ 10−7 N ⋅ A−2

12,566 370 614... ⋅ 10−7 N ⋅ A−2

Elektrinė konstanta 1/µ0 c2 ε0 8,854 187 817... ⋅ 10−12 F ⋅ m−1

Gravitacijos konstanta G 6,6742(10) ⋅ 10−11 m3 ⋅ kg−1 ⋅ s−2

Planko konstanta h 6,626 0693(11) ⋅ 10−34 J ⋅ s elektronvoltais iš sekundės 4,135 667 43(35) ⋅ 10−15 eV ⋅ s

Mažoji Planko konstanta h/2π h 1,054 571 68(18) ⋅ 10−34 J ⋅ s elektronvoltais iš sekundės 6,582 119 15(56) ⋅ 10−16 eV ⋅ s

Planko masė (hc/G)1/ 2 mP 2,176 45(16) ⋅ 10−8 kg Planko temperatūra (hc5 /G)1/ 2 /k TP 1,416 79(11) ⋅ 1032 K Planko ilgis h /mpc = (hG/c3)1/ 2 lP 1,616 24(12) ⋅ 10−35 m Planko trukmė lp /c = (hG/c5)1/ 2 tP 5,391 21(40) ⋅ 10−44 s

Elektromagnetinės konstantosElementarusis krūvis e 1,602 176 53(14) ⋅ 10−19 C e/h 2,417 989 40(21) ⋅ 1014 A ⋅ J−1

Magnetinio srauto kvantas h /2e Φ0 2,067 833 72(18) ⋅ 10−15 Wb Džozefsono konstanta 2e/h KJ 483 597,879(41) ⋅ 109 Hz ⋅ V−1

Kvantinis laidis 2e2/h G0 7,748 091 733(26) ⋅ 10−5 S Fon Klicingo konstanta h/e2 = µ 0c/2α RK 25 812,807 449(86) Ω Boro magnetonas eh /2me µB 927,400 949(80) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

elektronvoltais teslai 5,788 381 804(39) ⋅ 10−5 eV ⋅ T−1

hercais teslai µB /h 13,996 2458(12) ⋅ 109 Hz ⋅ T−1

bangos skaičiais µB /hc 46,686 4507(40) m−1 ⋅ T−1

kelvinais teslai µB/k 0,671 7131(12) K ⋅ T−1

Branduolinis magnetonas eh / 2mp µN 5,050 783 43(43) ⋅ 10−27 J ⋅ T−1

elektronvoltais teslai 3,152 451 259(21) ⋅ 10−8 eV ⋅ T−1

megahercais teslai µN/h 7,622 593 71(65) MHz ⋅ T−1

bangos skaičiais µN /hc 2,542 623 58(22) ⋅ 10−2 m−1 ⋅ T−1

kelvinais teslai µN/k 3,658 2637(64) ⋅ 10−4 K ⋅ T−1

Atominės konstantosSmulkiosios sandaros konstanta e2/4πε0hc α 7,297 352 568(24) ⋅ 10−3

Rydbergo konstanta α 2 me c/2h R∞ 10 973 731,568 525(73) m−1 hercais R∞c 3,289 841 960 360(22) ⋅ 1015 Hz džauliais R∞hc 2,179 872 09(37) ⋅ 10−18 J elektronvoltais 13,605 6923(12) eV

Pagrindinių konstantų vertės*

Priedai

972



Boro spindulys α / 4πR∞ = 4πε0h2 /me e2 a0 0,529 177 2108(18) ⋅ 10−10 m

Hartrio energija*** e2 / 4πε0 a0 = 2R∞hc = α 2 me c2 Eh 4,359 744 17(75) ⋅ 10−18 Jelektronvoltais 27,211 3845(23) eV

Cirkuliacijos kvantas h/2me 3,636 947 550(24) ⋅ 10−4 m2 ⋅ s−1

h/me 7,273 895 101(48) ⋅ 10−4 m2 ⋅ s−1

ElektronasElektrono (rimties) masė me 9,109 3826(16) ⋅ 10−31 kg

atominės masės vienetais 5,485 799 0945(24) ⋅ 10−4 uelektronvoltais 0,510 998 918(44) MeV

Elektrono ir miuono masių santykis me /mµ 4,836 331 67(13) ⋅ 10−3 Elektrono ir protono masių santykis me /mp 5,446 170 2173(25) ⋅ 10−4 Elektrono ir deuterono masių santykis me /md 2,724 437 1095(13) ⋅ 10−4 Elektrono ir alfa dalelės masių santykis me /mα 1,370 933 555 75(61) ⋅ 10−4 Elektrono krūvio ir masės santykis −e/me −1,758 820 12(15) ⋅ 1011 C ⋅ kg−1

Elektrono Komptono bangos ilgis h/mec λC 2,426 310 238(16) ⋅ 10−12 m Klasikinis elektrono spindulys α 2 a0 re 2,817 940 325(28) ⋅ 10−15 m Tomsono sklaidos skerspjūvis (8π/3)re

2 σe 0,665 245 873(13) ⋅ 10−28 m2

Elektrono magnetinis momentas µe −928,476 412(80) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

Boro magnetonais µe /µB −1,001 159 652 1859(38) branduoliniais magnetonais µe /µN −1838,281 971 07(85)

Laisvojo elektrono g daugiklis ge −2,002 319 304 3718(75) Elektrono ir miuono magnetinių momentų santykis µe /µµ 206,766 9894(54) Elektrono ir protono magnetinių momentų santykis µe /µp −658,210 6862(66)

MiuonasMiuono rimties masė mµ 1,883 531 40(33) ⋅ 10−28 kg

atominės masės vienetais 0,113 428 9264(30) umegaelektronvoltais 105,658 3692(94) MeV

Miuono ir elektrono masių santykis mµ /me 206,768 2838(54) Miuono magnetinis momentas µµ −4,490 447 99(40) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

Boro magnetonais µµ /µB −4,841 970 45(13) ⋅ 10−3 branduoliniais magnetonais µµ /µN −8,890 596 98(23)

Laisvojo miuono g daugiklis gµ −2,002 331 8396(12)Miuono ir protono magnetinių momentų santykis µµ /µp −3,183 345 118(89)

ProtonasProtono rimties masė mp 1,672 621 71(29) ⋅ 10−27 kg

atominės masės vienetais 1,007 276 466 88(13) umegaelektronvoltais 938,272 029(80) MeV

Protono ir elektrono masių santykis mp /me 1836,152 672 61(85) Protono ir miuono masių santykis mp /mµ 8,880 243 33(23) Protono krūvio ir masės santykis e/mp 9,578 833 76(82) ⋅ 107 C ⋅ kg−1

Protono Komptono bangos ilgis h/mpc λC, p 1,321 409 8555(88) ⋅ 10−15 m Protono magnetinis momentas µ p 1,410 606 71(12) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

Boro magnetonais µp /µB 1,521 032 206(15) ⋅ 10−3 branduoliniais magnetonais µp /µN 2,792 847 351(28)

Protono giromagnetinis santykis γp 2,675 222 05(23) ⋅ 108 s−1 ⋅ T−1

Lentelės tęsinys

Konstanta Simbolis Skaitinė vertė Vienetas

Priedai

973


Lentelės tęsinys

Konstanta Simbolis Skaitinė vertė Vienetas

NeutronasNeutrono rimties masė mn 1,674 927 28(29) ⋅ 10−27 kg


Neutrono ir elektrono masių santykis mn /me 1838,683 6598(13) Neutrono ir protono masių santykis mn /mp 1,001 378 418 70(58) Neutrono Komptono bangos ilgis h/mnc λC, n 1,319 590 9067(88) ⋅ 10−15 m Neutrono magnetinis momentas µn −0,966 236 45(24) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

Boro magnetonais µn /µB −1,041 875 63(25) ⋅ 10−3 branduoliniais magnetonais µn /µN −1,913 042 73(45)

Neutrono ir elektrono magnetinių momentų santykis µn /µe 1,040 668 82(25) ⋅ 10−3 Neutrono ir protono magnetinių momentų santykis µn /µp −0,684 979 34(16)

DeuteronasDeuterono rimties masė md 3,343 583 35(57) ⋅ 10−27 kg


Deuterono ir elektrono masių santykis md /me 3670,482 9652(18) Deuterono ir protono masių santykis md /mp 1,999 007 500 82(41) Deuterono magnetinis momentas µd 0,433 073 482(38) ⋅ 10−26 J ⋅ T−1

Boro magnetonais µd /µB 0,466 975 4567(50) ⋅ 10−3 branduoliniais magnetonais µd /µN 0,857 438 2329(92)

Deuterono ir elektrono magnetinių momentų santykis µd /µe −4,664 345 548(50) ⋅ 10−4 Deuterono ir protono magnetinių momentų santykis µd /µp 0,307 012 2084(45)

Fizikinės ir cheminės konstantosAvogadro konstanta NA, L 6,022 1415(10) ⋅ 1023 mol−1

Atominės masės konstanta**** ( ) u1C121 12

u == mm mu 1,660 538 86(28) ⋅ 10−27 kgFaradėjaus konstanta NAe F 96 485,3383(83) C ⋅ mol−1

Molinė Planko konstanta NAh 3,990 312 716(27) ⋅ 10−10 J ⋅ s ⋅ mol−1

NA hc 0,119 626 565 72(80) J ⋅ m ⋅ mol−1

Molinė dujų konstanta R 8,314 472(15) J ⋅ mol−1 ⋅ K−1

Bolcmano konstanta R /NA k 1,380 6505(24) ⋅ 10−23 J ⋅ K−1

elektronvoltais kelvinui 8,617 343(15) ⋅ 10−5 eV ⋅ K−1

hercais kelvinui k /h 2,083 6644(36) ⋅ 1010 Hz ⋅ K−1

bangos skaičiais k/hc 69,503 56(12) m−1 ⋅ K−1

Idealiųjų dujų molio tūris RT/p Vm 22,413 996(39) ⋅ 10−3 m3 ⋅ mol−1

(T = 273,15 K, p = 101,325 kPa)

Lošmidto konstanta NA /Vm n0 2,686 7773(47) ⋅ 1025 m−3

Stefano ir Bolcmano konstanta σ 5,670 400(40) ⋅ 10−8 W ⋅ m−2 ⋅ K−4

Pirmoji spinduliuotės konstanta 2πhc2 c1 3,741 771 38(64) ⋅ 10−16 W ⋅ m2

Antroji spinduliuotės konstanta hc/k c2 1,438 7752(25) ⋅ 10−2 m ⋅ KVyno poslinkio dėsnio konstanta b = λmaxT b 2,897 7685(51) ⋅ 10−3 m ⋅ K

* Parengta pagal Peter J. Mohr and Barry N. Taylor, CODATA Recommended Values of the Fundamental Physical Con stants: 2002. Atspausdinta žurnale Rewiew of Modern Physics, Vol. 77, nr. 1 (2005); <http://physics.nist.gov/cons tants>.

** Lentelėje pateiktos trumposios konstantų skaitinių verčių užrašymo formos, pvz., vietoj (6,626 0693 ± 0,000 0011) ⋅ 10−34 J ⋅ s Planko konstanta užrašyta 6,626 0693(11) ⋅ 10−34 J ⋅ s.

*** Hartrio energija (1 hartris) lygi atominės vienetų sistemos energijos vienetui.**** Atominės masės konstanta lygi atominės masės vienetui.

Priedai

974



Dydis Vienetas Vertė SI vienetais, jų Pavadinimas Simbolis kartotiniais ir daliniais vienetais

Ilgis jūrų lyga (tarpt.) n. league (Int) 5,55600 km reglamentinė lyga (JAV) st. league (US) 4,82803 km jūros mylia, jūrmylė (D. Britanija) n. mile (UK) 1,85318 km tarptautinė jūrmylė n. mile (Int) 1,852 km (tiksliai) jūrmylė (JAV) n. mile (US) 1,852 km mylia (tarpt.) mile, mi (Int) 1,60934 km furlongas fur 201,168 m (tiksliai) kabeltovas (tarpt.) cab (Int) 185,2 m (tiksliai) čeinas ch 20,1168 m (tiksliai) rodas rod 5,0292 m fadomas (jūros sieksnis) fath 1,8288 m jardas yd 914,4 (tiksliai) pėda ft 304,8 mm (tiksliai) spenas span 228,6 mm linkas li 201,168 mm hendas hand 101,6 mm (tiksliai) colis in 25,4 mm (tiksliai) didžioji linija (1/10 colio) l gr 2,54 mm (tiksliai) linija (1/12 colio) l 2,117 mm kalibras cl 254 µm (tiksliai) milis mil 25,4 µm (tiksliai) mikrocolis µin 25,4 nm (tiksliai) pika, ciceras (poligr.) pica, cicero 4,217 52 mm taškas (poligr.) pt 351,460 µm = 0,351460 mm

Plotas taunšipas township 93,2396 km2 kvadratinė mylia (tarpt.) mi2 (Int) 2,58999 km2 akras ac 4046,86 m2 = 0,404687 ha rudas rood 1011,71 m2 kvadratinis čeinas ch2 404,686 m2 kvadratinis rodas rod2 25,2929 m2 kvadratinis fadomas fath2 3,344 51 m2 (tiksliai) kvadratinis jardas yd2 0,836 127 m2 kvadratinė pėda ft2 929,030 cm2 kvadratinis colis in2 645,16 mm2 (tiksliai) kvadratinis milis mil2 645,16 µm2 (tiksliai) skritulinis milis c.mil 506,708 µm2 (tiksliai)

Nemetriniai JAV (US) ir D. Britanijos (UK) vienetai

Priedai

975


Tūris, talpa akras ⋅ pėda ac ⋅ ft 1233,49 m3 kubinis fadomas fath3 6,11644 m3 kordas (D. Britanija) cd, cord 3,62456 m3 registrinė tona ton reg 2,83168 m3 kubinis jardas yd3 0,764555 m3 kubinė pėda ft3 28,3169 dm3 kubinis colis in3 16,3871 cm3 naftos barelis (JAV) bbl (US) 158,987 dm3 biralų barelis (JAV) bbl dry (US) 115,627 dm3 bušelis (D. Britanija) bu (UK) 36,3687 dm3 bušelis (JAV) bu (US) 35,2391 dm3 pekas (D. Britanija) pk (UK) 9,09218 dm3 pekas (JAV) pk (US) 8,80977 dm3 galonas (D. Britanija) gal (UK) 4,54609 dm3 skysčio galonas (JAV) gal liq (US) 3,78541 dm3 biralų galonas (JAV) gal dry (US) 4,40488 dm3 kvarta (D. Britanija) qt (UK) 1,1361 dm3 biralų kvarta (JAV) qt dry (US) 1,10122 dm3 skysčio kvarta (JAV) qt liq (US) 0,946353 dm3 skysčio uncija (D. Britanija) fl oz (UK) 28,4131 cm3 skysčio uncija (JAV) fl oz (US) 29,5735 cm3 pinta (D. Britanija) pt (UK) 0,568261 dm3 biralų pinta (JAV) pt dry (US) 0,550610 dm3 skysčio pinta (JAV) pt liq (US) 0,473176 dm3

Masė didžioji tona (D. Britanija) (2240 svarų) ton (UK) 1,016047 t mažoji tona (JAV) (2000 svarų) ton (US) 0,907185 t didysis centneris (D. Britanija) cwt (UK) 50,8023 kg mažasis centneris (JAV), kvintalas cwt (US), qwintal 45,3592 kg slagas slug 14,5939 kg kvarteris qr 12,7006 kg svaras (prekybos) lb 0,453592 kg vaistinės svaras, trua svaras lb tr, lb ap 0,373242 kg uncija oz 28,3495 g vaistinės uncija, trua uncija oz tr, oz ap 31,1035 g prabų tona (JAV) ton (assay) (US) 29,1667 g prabų tona (D. Britanija) ton (assay) (UK) 32,6667 g vaistinės drachma, trua drachma dr tr, dr ap 3,88793 g drachma (D. Britanija) dr (UK) 1,77185 g peniveitas pwt 1,55517 g vaistinės skrupulas s. ap 1,295 98 g granas gr 64,7989 mg

Lentelės tęsinys


Priedai

976



Tankis svaras kubinei pėdai lb/ft3 16,0185 kg/m3 slagas kubinei pėdai slug/ft3 515,379 kg/m3 uncija kubinei pėdai oz/ft3 1,00116 kg/m3 didžioji tona kubiniam ton/yd3 (UK) 1328,94 kg/m3 jardui (D. Britanija) svaras kubiniam jardui lb/yd3 0,593276 kg/m3 svaras kubiniam coliui lb/in3 2,76799 ⋅ 104 kg/m3 svaras skysčio galonui lb/gal liq (UK) 99,7763 kg/m3

(D. Britanija) svaras skysčio galonui (JAV) lb/gal liq (US) 119,826 kg/m3 uncija skysčio galonui oz/gal (UK) 6,23602 kg/m3 (D. Britanija) uncija skysčio galonui (JAV) oz/gal liq (US) 7,48915 kg/m3 granas skysčio galonui (JAV) gr/gal liq (US) 17,1181 g/m3

Ilginis tankis svaras pėdai lb/ft 1,48816 kg/m svaras jardui lb/yd 0,496055 kg/m

Plotinis tankis svaras kvadratinei pėdai lb/ft2 4,88243 kg/m2 svaras kvadratiniam jardui lb/yd2 0,542492 kg/m2

Savitasis tūris kubinė pėda svarui ft3/lb 62,428 dm3/kg kubinė pėda uncijai ft3/oz 0,998 83 m3/kg

Dinaminis inercijos svaras iš pėdos kvadratu lb ⋅ ft2 42,1401 g ⋅ m2

momentas, inercijos slagas iš pėdos kvadratu slug ⋅ ft2 1,35582 kg ⋅ m2 momentas

Greitis pėda per valandą ft/h 0,3048 m/h (tiksliai) pėda per sekundę ft/s 0,3048 m/s (tiksliai) mylia per valandą mile/h, mi/h 1,609 4 km/h = 0,47704 m/s mylia per sekundę mile/s, mi/s 1,60934 km/s = 5793,64 km/h

Pagreitis pėda sekundei kvadratu ft/s2 0,3048 m/s2 (tiksliai)

Masės srautas svaras valandai lb/h 0,453592 kg/h = 0,125998 g/s svaras sekundei lb/s 0,453 592 kg/s tona valandai (D. Britanija) ton/h (UK) 1,01605 t/h = 0,282 24 kg/s tona valandai (JAV) ton/h (US) 0,907185 t/h = 0,251 996 kg/s

Tūrio srautas kubinė pėda minutei ft3/min 28,3168 dm3/min = 0,471 947 dm3/s kubinė pėda sekundei ft3/s 28,3168 dm3/s kubinis jardas minutei yd3/min 0,76455 m3/min = 12,7426 dm3/s kubinis jardas sekundei yd3/s 0,764555 dm3/s

Lentelės tęsinys


Priedai

977


Jėga, sunkis, svoris didžioji jėgos tona (D. Britanija) tonf (UK) 9,96402 kN mažoji jėgos tona (JAV) tonf (US) 8,89644 kN jėgos svaras lbf 4,44822 N paundalis pdl 0,138255 N jėgos uncija ozf 0,278014 N

Ilginė jėga jėgos svaras pėdai lbf/ft 14,5939 N/m

Jėgos momentas, jėgų jėgos svaras iš pėdos lbf ⋅ ft 1,35582 N ⋅mdvejeto momentas paundalis iš pėdos pdl ⋅ ft 42,1401 mN ⋅m

Savitasis sunkis jėgos svaras kubinei pėdai lbf/ft3 157,087 N/m3

paundalis kubinei pėdai pdl/ft3 4,87984 N/m3

Slėgis, įtempis jėgos svaras kvadratiniam coliui lbf/in2 6,89476 kPa jėgos svaras kvadratinei pėdai lbf/ft2 47,8803 Pa jėgos svaras kvadratiniam jardui lbf/yd2 5,32003 Pa paundalis kvadratinei pėdai pdl/ft2 1,48816 Pa jėgos uncija kvadratiniam coliui ozf/in2 430,922 Pa vandens stulpelio pėda ft H2O 2,98907 kPa vandens stulpelio colis in H2O 249,089 Pa gyvsidabrio stulpelio colis in HG 3,38639 kPa

Darbas, energija, jėgos svaras iš pėdos lbf ⋅ ft 1,35582 J šilumos kiekis paundalis iš pėdos pdl ⋅ ft 42,1401 mJ D. Britanijos šilumos vienetas Btu 1,05506 kJ D. Britanijos šilumos vienetas Btuth 1,05435 kJ (termochem.)

Galia, šilumos srautas jėgos svaras iš pėdos sekundei lbf ⋅ ft/s 1,35582 W jėgos svaras iš pėdos minutei lbf ⋅ ft/min 22,5970 mW jėgos svaras iš pėdos valandai lbf ⋅ ft/h 376,616 µW paundalis iš pėdos sekundei pdl ⋅ ft/s 42,1401 mW D. Britanijos arklio galia hp 745,700 W D. Britanijos šilumos vienetas sekundei Btu/s 1055,06 W D. Britanijos šilumos vienetas valandai Btu/h 0,293 067 W

Dinaminė klampa jėgos svaras iš valandos kvadratinei pėdai lbf ⋅ h/ft2 172,369 kPa ⋅ s jėgos svaras iš sekundės kvadratinei pėdai lbf ⋅ s/ft2 47,8803 Pa ⋅ s paundalis iš sekundės kvadratinei pėdai pdl ⋅ s/ft2 1,48816 Pa ⋅ s slagas pėdai sekundei slug/(ft ⋅ s) 47,8803 Pa ⋅ s

Kinematinė klampa, kvadratinė pėda valandai ft2/h 25,8064 mm2/sdifuzijos koeficientas, kvadratinė pėda sekundei ft2/s 929,030 cm2/stemperatūrinis laidis

Lentelės tęsinys

Dydis Vienetas Vertė SI vienetais, Pavadinimas Simbolis jų kartotiniais ir daliniais vienetais

Priedai

978



Temperatūra Rankino laipsnis °R 1 °R = 95 K; TK = TR /1,8

tC =TR/1,8 − 273,15 Farenheito laipsnis °F TK = (tF + 459,67) /1,8 tC = (tF − 32) /1,8

Temperatūrų skirtumas Rankino laipsnis ∆ TR ∆ TK = ∆ tC = ∆ TR/1,8 Farenheito laipsnis ∆ tF ∆ TK = ∆ tC = ∆ tF/1,8

Savitoji energija, savitoji šiluminis britų vienetas svarui Btu/lb 2,326 01 kJ/kgtermodinaminė energija

Tūrinis šilumos kiekis šiluminis britų vienetas kubinei Btu/ft3 37,2589 kJ/m3

pėdai

Plotinis šilumos šiluminis britų vienetas Btu/ ft2 11,3566 kJ/m2

kiekis kvadratinei pėdai šiluminis britų vienetas Btu/in2 1,635 35 MJ/m2

kvadratiniam coliui

Savitoji šiluminė talpa šiluminis britų vienetas svarui Btu/(lb ⋅ °F) 4,1868 kJ/(kg ⋅ K) (tiksliai) Farenheito laipsni

Savitoji entropija šiluminis britų vienetas svarui Btu/(lb ⋅ °R) 4,1868 kJ/(kg ⋅ K) (tiksliai) Rankino laipsniui

Šilumos srauto tankis šiluminis britų vienetas valandai Btu/(h ⋅ ft2) 3,15459 W/m2

kvadratinei pėdai šiluminis britų vienetas sekundei Btu/(s ⋅ ft2) 11,3566 kW/m2

kvadratinei pėdai

Savitasis šiluminis laidis šiluminis britų vienetas valandai Btu/(h ⋅ ft ⋅ °F) 1,73073 W/(m ⋅ K) pėdai Farenheito laipsniui šiluminis britų vienetas sekundei Btu/(s ⋅ ft ⋅ °F) 6,230964 kW/(m ⋅ K) pėdai Farenheito laipsniui

Šilumos perdavos šiluminis britų vienetas valandai Btu/(h ⋅ ft2 ⋅ °F) 5,67826 W/(m ⋅ K)koeficientas kvadratinei pėdai Farenheito laipsniui

Lentelės tęsinys

Dydis Vienetas Vertė SI vienetais, Pavadinimas Simbolis jų kartotiniais ir daliniais vienetais

Priedai

979


Dydis Vienetas Vertė SI vienetais, jų kartotiniais ir daliniais vienetais

Ilgis mylia (7 varstai) 7,4677 km varstas (500 sieksnių) 1,0668 km sieksnis (3 aršinai; 7 pėdos; 100 šimtinių) 2,1336 m šimtinė 2,1336 cm aršinas (4 ketvirčiai; 16 verškų; 28 coliai) 71,12 cm pėda (12 colių) 30,48 cm (tiksliai) ketvirtis (4 verškai) 17,78 cm verškas 44,45 mm colis (10 linijų) 25,40 mm (tiksliai) linija (10 taškų) 2,54 mm (tiksliai) taškas 0,254 mm (tiksliai)

Plotas kvadratinis varstas (25 000 kv. sieksnių) 1,13806 km2 = 113,806 ha dešimtinė (2400 kv. sieksnių) 10925,4 m2 =1,09254 ha kvadratinis sieksnis (9 kv. aršinai; 49 kv. pėdos) 4,55224 m2

lietuvių valakas (30 margų; 20 dešimtinių) 210 850 m2 = 21,085 ha lenkų valakas (30 lenkų margų) 168 000 m2 = 16,80 ha lietuvių margas (1600 kv. sieksnių) 7283 m2

lenkų margas (300 lietuvių kv. karčių) 5598,7 m2

lietuvių kvadratinis kartis 18,66 m2

kvadratinis aršinas (256 kv. verškai; 784 kv. coliai) 0,50 m2

kvadratinis verškas (3,06 kv. colių) 19,76 cm2

kvadratinė pėda (144 kv. coliai) 0,09 m2

kvadratinis colis (100 kv. linijų) 0,45 cm2

Tūris kubinis sieksnis (343 kub. pėdos) 9,7126 m3

kubinis aršinas (4096 kub. verškai; 21 952 kub. coliai) 0,35973 m3

kubinis verškas (6359 kub. coliai) 87,824 cm3

kubinė pėda (172 kub. coliai) 28,32 dm3

kubinis colis (1000 kub. linijų) 16,39 cm3

Talpa kibiras (10 kvortų; 100 čerkų) 12,2994 dm3

ketvirtis (2 ašmainiai; 8 sykeliai) 209,91 dm3

sykelis (8 gorčiai) 26,2387 dm3

gorčius 3,27984 dm3

bosas (40 kibirų) 492 dm3

lietuvių pūras (18 gorčių) 59,03 dm3

Nemetriniai Lietuvoje vartoti vienetai

Priedai

980



Lentelės tęsinys

Dydis Vienetas Vertė SI vienetais, jų kartotiniais ir daliniais vienetais

latvių pūras (24 gorčiai) 78,71 dm3

lenkų kartis (32 lenkų gorčiai) 128,00 dm3

ašmainis (4 sykeliai) 104,95 dm3

lenkų gorčius 4,00 dm3

lietuvių kvorta, štuopa 0,82 dm3

lenkų kvorta 1,00 dm3

Masė birkavas (10 pūdų) 163,805 kg pūdas (40 svarų; 3840 zolotnikų) 16,3805 kg svaras (32 lotai; 96 zolotnikai) 409,512 g lotas (3 zolotnikai) 12,7973 g zolotnikas (96 dalys) 4,26575 g dalis 44,4349 mg

Jėga, svoris* birkavas 1606,38 N pūdas 160,638 N svaras 4,01594 N lotas 0,125499 N zolotnikas 41,8327 mN dalis 0,435758 mN

* Rusijos jėgos ir svorio vienetų pavadinimai nesiskyrė nuo masės vienetų pavadinimų.

Priedai

Documents

942 FIZIKOS TERMINØ ÞODYNAS SI vie ne tų sis te ma* · SI vie ne tai, jų de šim tai niai kar to ti niai ir da li niai dau gik liai, iš reikš ti vie ne tais su prieš dė liais,