Embed Size (px)
Citation preview
„Anglų kalba darbui, verslui ir
komunikacijai: dabartis ir perspektyvos“
Mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys
2017 m. balandžio 7 d.
Marijampolė
2017
2
Sudarytoja Romalda Kasiliauskienė
Tekstai leidėjų neredaguotini. Už klaidas atsako autoriai
ISBN 978-9955-645-72-6
©Romalda Kasiliauskienė
©Marijampolės kolegija
3
TURINYS
PRATARMĖ ……………………………………………………………………………………………….. 4
PRONUNCIATION VARIABILITY IN THE NATIONAL DIVERSITY OF THE ENGLISH
LANGUAGE. Odeta Grušelionienė, Jurga Štrimienė………………………………………………… 5
ASPECTS OF LEGAL TERMINOLOGY TRANSLATION: PHENOMENON OF
NOMINALIZATION. Romalda Kasiliauskienė ............................................................................ 18
VIEŠOS KALBOS RENGIMO SUNKUMAI BEI JŲ ĮVEIKIMO BŪDAI. Ilona Kildienė,
Eduardas Malevičius ...................................................................................................................... 27
KOMUNIKACINIAI ANGLŲ KALBOS MOKYMO/-SI ASPEKTAI RENGIANT VERSLO
ANGLŲ KALBOS SPECIALISTUS. Dileta Ravinienė ................................................................ 35
4
PRATARMĖ
Šiandien anglų kalbos mokėjimą darbdaviai įvardija nebe kaip privalumą, pageidavimą, bet
kaip būtinybę. Šiuolaikinis darbas, verslas nebeįsivaizduojamas be bendradarbiavimo su užsienio partneriais,
klientais, kolegomis, todėl siekiant tai daryti sėkmingai, būtinos užsienio kalbų žinios ir užsienio šalies,
kurioje siekiama vystyti verslą, lingvistinės aplinkos išmanymas. Per praėjusį šimtmetį anglų kalba tapo
pasauline lingua franca – t.y. bendra kalba vartojama tarp žmonių, kalbančių skirtingomis kalbomis, po
truputį iš šio statuso išstumdama prancūzų kalbą. Ja vyksta didžioji dalis komunikacijos – rašomi
elektroniniai laiškai, vyksta derybos, pasirašomos sutartys. Be to, anglų kalba – didžiosios dalies
tarptautinių organizacijų kalba. Galimybė komunikuoti verslo anglų kalba yra didelis jaunojo specialisto
pranašumas, siekiant sėkmės šiandieninėje darbo rinkoje.
Straipsnių rinkiniu „Anglų kalba darbui, verslui ir komunikacijai: dabartis ir perspektyvos“
siekiama atskleisti anglų kalbos versle, komunikacijoje, darbe specifiką bei aptarti pagrindines anglų kalbos
tendencijas ir iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant profesinei perspektyvai, akcentuoti tarpkultūrinės
kompetencijos svarbą globaliame pasaulyje bei analizuoti viešos kalbos rengimo ypatumus.
Organizatorių vardu
Romalda Kasiliauskienė
5
PRONUNCIATION VARIABILITY IN THE NATIONAL DIVERSITY
OF THE ENGLISH LANGUAGE Odeta Grušelionienė, Jurga Štrimienė
Marijampole University of Applied Sciences
Abstract
The article reports the results of the study aimed to investigate and contrast/compare the main differences in the phonetic realisations
of Standard British English (RP) and Standard American English (GenAm). In order to achieve this aim the following objectives
were raised: to analyse the basic inventory of the British Standard English and Standard American English; to compare the actual
phonetic realisations of the British English pronunciation as well as the American English pronunciation, basically concentrating on
D. Cameron’s and B. Obama’s recorded speeches; to analyse the most common sounds that are used in the pronunciation of D.
Cameron and B. Obama and to compare them with the existing models for correct pronunciation, particularly for educated formal
speech used in Great Britain and the United States of America. In the theoretical part, the basic inventory of the British Standard
English (RP) and Standard American English (GA) were analysed and compared. Then, the four speeches were transcribed into texts
for further analysis. Accordingly, B. Obama’s and D. Cameron’s pronunciation peculiarities were discussed and reported. Finally, it
has to be underlined that both representatives have their own manner of pronunciation, i.e. the idiolect.
Key words: pronunciation, variability, regional diversity, British English and American English pronunciation, idiolect.
INTRODUCTION
Pronunciation variability of national and regional varieties in the English language was
analysed by foreign scholars. Snezhina Dimitrova1, Paco G´omez2 explored the differences between
British English (Received Pronunciation) and American English (General American) pronunciation.
Bailey, Richard W. 3 investigated the history of English in the United States and its regional types
(Eastern type, the Southern type, Western or General American). Dr. C. George Boeree 4analysed
the Southern British English phonology. A. Groschel Jr.5 was interested in language variation in
Southern American English; Stephen J. Nagle and Sara L. Sanders 6analysed the phonology of
English in the South, too.
The article concentrates on the British English and American English pronunciation
peculiarities. For this aim four speeches were chosen from the online website called
www.youtube.com. British English correspondence has been selected and analysed by data from the
following source: Prime Minister David Cameron’s speech UK leaves European Union 2016 and
David Cameron's immigration speech in 2014. American English correspondence has been selected
and analysed by data in the following source: The former President Barack Obama’s speech in
Germany 2016 and the outlines of a plan for “Immigration Accountability Executive Actions”
speech in 2014.
The problem statement of the research is that the same sounds of the two different national
varieties, British English (RP) and American English (GA), pronounced differently might reduce
effective communication or even cause a complete miscommunication. It is important to understand
that people who are learning to speak English properly have their own dialect in speaking and
pronouncing words and can make frequent mistakes in pronunciation. The English language has
different dialects with its own pronunciation peculiarities.
The aim of the research is to investigate and contrast/compare the main similarities and
differences between the articulation of the given sounds of British English (RP) and American
1 Snezhina. D. British and American Pronunciation. New York: Oxford University Press, 2010 2 Paco, G. British and American English Pronunciation Differences. Cambridge: Mayflower Press. 2009 3 Bailey, R. W. Speaking American: A History of English in the United States. Cambridge: Cambridge University Press. 2012 4Boeree, C, G. Dialects of English. UK. 2004 Retrieved October 29, 2016 from
http://webspace.ship.edu/cgboer/dialectsofenglish.html 5 Groschel Jr. Language Myths: Language Variation in Southern American English. UNISINOS (Universidade do Vale dos Sinos),
São Leopoldo. Brazil. 2010 6 Sanders, N. and S. L. Studies in English language. English in the Southern United States. Published in the United States of America
by Cambridge University Press, New York. 2003
6
English (GenAm) uttered by the two representatives that have acquired and maintained the speech
habits of the particular community they grew up in.
The objectives of the research are:
To analyse the basic inventory and the most typical sounds of the British Standard English
and Standard American English.
To compare the British English pronunciation with the American English pronunciation,
basically concentrating on D. Cameron’s and B. Obama’s recorded speeches.
To look at the personal manner of pronunciation of both representatives of the discussed
varieties of the English language.
The object of the research is the inventory of sounds of British English (RP) and American
English (GenAm) used in the speeches of D. Cameron and B. Obama.
The research methods and procedures are:
Descriptive — scientific literature analysis and review.
Comparative method and analysis — comparison of David Cameron’s and Barack Obama’s
phonetic realizations of sounds compared with the existing and recognized models for
correct, educated formal speech in Great Britain and the USA.
The concept of pronunciation
The term of pronunciation has many definitions. According to AMEP Research Centre7 that
pronunciation is the production of sounds to make a meaning or the act/manner of pronouncing
something.
International Phonetic Association created International Phonetic Alphabet (hence for IPA)
for pedagogical aims. It is a system of phonetic transcription for vocal language and is designed to
represent qualities of speech that are distinctive in oral language: phoneme, intonation, separation of
words and syllables. The IPA is a collection of symbols used for representing the sounds of every
language in the world. This tool can be used for many things: documenting the sounds of an
unknown language; jotting down a client's speech errors; introducing foreign students to the sound
system of languages such as English, which has a complex spelling system, and correcting their
mistakes.
According to Centre for Applied Linguistics and Language Education, there are fifty unique
sounds in English. The sound system of English have about 2/3 consonants (voiced or voiceless
depend on which sound surrounds them) and about 1/3 vowels (short or long).
It is important to remember that segmental and suprasegmental aspects of pronunciation work
in combination when people speak and usually best learned as a solid part of oral language,
segmental aspects of the sound system consist of vowels and consonants.
Consonants are produced when the air stops once or more during the vocalization. It means
that sound is stopped by teeth, tongue, lips and vocal cords. Vowels are produced with the help of
mouth and throat not closing at any point 8(AMEP Research Center, 2002, 3/5). Philip Carr 9,
analysed speaking habits in English. When people speak, they harmonize/ coordinate many of their
movements with the rhythm of what they are saying and that may help to improve a deeper
understanding of stress and rhythm. Non-native speakers should understand and assimilate the
rhythm of English language. If the non-native learners pronounce all words whit the same loudness
or length, their speech will be difficult to understand.
One of the most important and basic suprasegmental aspects of pronunciation is the stress.
The stress refers to the significance given to certain syllables in words, or words in a phrase or a
7 AMEP. Adult Migrant English Program Research Centre. 2002 Retrieved Ocyober 22, 2016 from
http://www.ameprc.mq.edu.au/docs/fact_sheets/01Pronunciation.pdf 8 AMEP. Adult Migrant English Program Research Centre. 2002 Retrieved Ocyober 22, 2016 from
http://www.ameprc.mq.edu.au/docs/fact_sheets/01Pronunciation.pdf 9 Carr, P. English Phonetics and Phonology. An Introduction. A.John Wiley&Sons, Ltd, Publication. USA. 2013
7
sentence. AMEP Research Centre (2002) states that the stress is essential at three levels: word level,
sentence level and contrastive stress.
Another important suprasegmental element is an intonation. An intonation in other words is
the change of pitch. It is impossible to realize thoughts and expressions that go with words without
an intonation. The Encyclopaedia Britannica 10 claims that the intonation conveys differences of
expressive meaning (anger, surprise, etc.).
Lynda Yates and Beth Zielinski 11in their researches have suggested, how different level of
pronunciation may cause English learners’ advancement respectively. AMEP Research Centre 12
proves, that “Good pronunciation is over proper grammar - if speaker's pronunciation is not
understood appropriately, he or she might experience social isolation, employment difficulties and
limited opportunities for further study”. On the top of that, “learners with poor pronunciation may
be judged as incompetent, uneducated or lacking in knowledge, even though listeners are only
reacting to their pronunciation” (AMEP Research Centre, 2002). Jeremy Harmer 13 stressed that the
prime goal of pronunciation teaching is intelligibility and that the students should be able to use
pronunciation which is good enough for them to be always understood. Because of a low level of
pronunciation determines a quite negative attitude towards English learner’s intelligence. However,
when it comes to both intelligibility and intelligence, it is worth of mentioning not only ESL
students, but also English native-speakers, using English dialects across the world.
According to the SAUNDZ14, native speakers because of a lack of language competence can
receive incorrect pronunciation. Speakers with strong accent can be hard to understand and social
interaction can be influenced by it.
There are many pronunciation mistakes made by non-native speakers, but it will mention
some noticeable pronunciation mistakes:
The softening of vowels (students tend to soften consonants before front row vowels ([i:],
[i], [e], [æ]) and middle row vowels ([ə:], [ə]) and before consonant.
The hardening of consonants (student tend to harden consonants before back row vowels
and at the end of a word).
The tinning of consonants (e.g. like this- [‘laig ðɪs] instead of [‘laik ðɪs]).
The pronunciation without aspiration or aspiration is not need at all.
The wrong pronunciation of θ and ð consonants and the wrong pronunciation of
consonants before θ and ð.
The wrong pronunciation of ŋ (tend to replace this sound with a /n/).
National varieties of the English language
Generally, a national language may be defined in a few quite similar ways: 1) a language which has
some connection - de facto or de jure - with people and perhaps by extension the territory they
occupy; 2) a language which represents the national identity of a nation or a country; 3) a
designation given to one or more languages spoken as first languages in the territory of a country
(Linguateca, 200715).
10 Encyclopedia Britannica. Intonation. USA. 2016 Retrieved November 23, 2016 from
https://www.britannica.com/topic/intonation http://www.encyclopedia.com/literature-and-arts/language-linguistics-and-literaryterms/
language -and-linguistics/dialect 11 Yates L., Zielinski, B. Give it a Go! Teaching Pronunciation to Adults. Sydney. 2009 .Retrieved 18 November, 2016 from
http://www.mq.edu.au/about_us/faculties_and_departments/faculty_of_human_sciences/linguistics/linguistics_research/az_research_
list/adult_migrant_english_program_longitudinal_study/ 12 AMEP. Adult Migrant English Program Research Centre. 2002 Retrieved Ocyober 22, 2016 from
http://www.ameprc.mq.edu.au/docs/fact_sheets/01Pronunciation.pdf 13 Harmer, J. Teaching Pronunciation. Cambridge. UK. 2007 Retrieved november 12, 2016 from
file:///C:/Users/Packard%203/Downloads/jeremy-harmer-the-practice-of-english-language-teaching.pdf 14 SAUNDZ. English Pronunciation Software. Learn English pronunciation effectively. USA. 2016 Retrieved 21 November, 2016
from http://saundz.com/ 15Linguateca. National language. 2007 Retrieved October 29, 2016 from
http://www.linguateca.pt/GikiCLEF/GIRA/pool/GikiCLEF2009DocumentPool/en/n/a/t/National_language.xml
8
In 2015, there were 67 sovereign states and 27 non-sovereign entities where English was an official
language. Many administrative entities announced that the English is at the local or regional level
(OMICS International, 201516). According to Encyclopaedia Britannica17, the English language is
the official language of the USA, the UK, Australia, New Zealand, and Canada. Today, all nations
that speak English have their own national pronunciation variants (and national standards of
pronunciation). These national standards of pronunciation are associated with television
newsreaders, radio, public figures and etc. As it was mentioned before and often defined by many
authors, for the British English the national standard is RP, for the American English the teaching
norms is GA, for the Australian English it is Educated Australian. Accordingly, there are a number
of peculiar features distinguishing them from other varieties of English.
Variants of the national English language differ in terms of vocabulary, grammar, and
pronunciation. Considering the limits of this this bachelor thesis, the focus will be kept basically on
the latter one. Furthermore, the limited space of this study also reduces our chances to analyse all
the existing regional types of the British Isles and the USA, thus it will be chosen only those most
relevant to the practical part of the study – The British English and the American English. Finally,
the objective criteria for choosing this or that type of pronunciation as the teaching norms are
different but it is accepted that in the British Isles and in the former colonies the teaching norm is
Received Pronunciation (RP). Received Pronunciation is the model to be used in teaching English
as a foreign language in those parts of the world where British is traditionally taught.
Raymond Hickey 18 stated that Standard English (henceforth SE) “refers to whatever form of the
English language is accepted as a national norm in any English speaking country and it
encompasses grammar, vocabulary, spelling and pronunciation”. In the British Isles it is associated
with the Received Pronunciation and United Kingdom Standard English (refers to grammar and
vocabulary), in Scotland the standard is Scottish Standard English. In the United States it is
associated with the General American accent. Unlike the case of other standard languages there is
no official and central regulating body which defines Standard English.
There are several ways in which accents of British English and American English may differ. For
example, they may have different phonemic inventories, may differ in terms of the actual phonetic
realizations of their phonemes in the flow of speech and differences may be in phonotactics. There
are no two people who pronounce exactly alike and this is can be because of locality, early
influences and social surroundings, and there are individual peculiarities too for which is difficult or
impossible to account.
American English (GA/GenAm) pronunciation peculiarities
In the 17th century the process of colonization brought English to the USA and because of
different linguistic evolution, it quickly developed monotony (equability) and normalization with a
unique vocabulary, grammar and pronunciation.
In the United States of America and Latin American countries the teaching norm is General
American pronunciation or GA. General American pronunciation used by the majority of the
population of the US. The GA pronunciation noticeable peculiarities:
General American is a rhotic accent. It follows from this then that words like father, mother,
and pleasures are pronounced with an audible /r/ and the tip of the tongue is turned back against
16 OMICS International Article. List of territorial entities where English is an official language. OMICS Publishing Group. 2014
Retrieved December 29, 2016 from
http://research.omicsgroup.org/index.php/List_of_territorial_entities_where_English_is_an_official_language 17 Encyclopedia Britannica. Intonation. USA. 2016 Retrieved November 23, 2016 from
https://www.britannica.com/topic/intonation http://www.encyclopedia.com/literature-and-arts/language-linguistics-and-literaryterms/
language -and-linguistics/dialect 18 Hickey, R. Standards of English. Codified Varieties Around the World. Cambridge University Press. 2012 Retrieved November
30, 2016 from
https://books.google.lt/books?id=gZV7AAAAQBAJ&pg=PA69&dq=standard+english+pronunciation+and+standard+sounds&hl=lt
&sa=X&ved=0CDsQ6AEwBDgKahUKEwiT54z518jHAhWJuxQKHZpiCQU#v=onepage&q=standard%20english%20pronunciatio
n%20and%20standard%20sounds&f=false
9
the alveolar. The phoneme /r/ is pronounced before consonant, before and after a vowel (force,
sharp, car, care). Moreover, GA has r-coloured vowels (/ə/ and /3/ in words such as “bird”,
“earn”, “cupboard”, “mother”). There are a few non-rhotic accents (African American
Vernacular English, New York City by working class varieties, Boston and the South among
older gender speakers).
Another noticeable characteristic of American pronunciation is the pronunciation of intervocalic
/t/. It is called flapping. /t/ is articulated as a voiced tap- a rapid articulation of a stop with a
single tongue tip movement. It tends to sound like /d/ in such words as butter, batted, better and
fatter. This quality in GA turns some words into homophones as /d/ also is pronounced in the
same way between vowels spelled with d for example, bidder and bitter, udder and utter, medal
and metal. /t/ is influenced by intonation, position in a word or phrase.
GA speakers in a stressed syllable do not pronounced /j/ after the alveolar consonant /t/, /d/ and
/n/. For example: tune- tu: n, news- nu: z, student- stu: dnt. Also GA pronunciation has the front
open vowel / æ / (class- cl æs, last- l æst, ask- æsk).
To sum up, General American pronunciation is the teaching norm in the USA. The most
noticeable pronunciation peculiarities are: r- fullness, t-flapping and glottalization, /j/ sound
dropped after consonant.
British English (RP) pronunciation peculiarities
The English language history is divided into three periods: Old English, Middle English and
Modern English. The English language has been affected by a majority of other languages (Latin,
France, Greece). The English language is a pluricentric like Chinese, Spanish or German. It means
that there are more variants of Standard English. The English language has eight regional standards
such as Canadian, New Zealand, Australian, South Africa, Caribbean, Indian, American and British.
In Britain there are a number of various local dialects as earlier listed regional varieties. In the
United Kingdom the teaching norm is Received Pronunciation (RP), because it stands for as an
educated speech.
According to the British Library Board (2014) that RP consists of three categories but these
types do not use pronunciation patterns: conservative RP (associated with older speakers),
mainstream RP (describes an accent, which can be considered neutral, according to age, lifestyle of
the speaker) and contemporary RP (features used by the younger RP speakers).
Also Cruttenden 19stated that there are three main types of RP: general RP (reflects neither
a class distinction nor regional variation); refined RP (reflects a class distinction, and it is a type is
relatively homogenous) and regional RP (reflects regional variations).
There are some noticeable peculiarities of Received Pronunciation:
RP pronunciation is a non-rhotic accent. The sound /r/ is pronounced when it goes by a vowel or
is replaced with the sound schwa.
There is no ‘yod-dropping’ after /n, t, d, z/ like in American English, but some British speakers
drop /j/ after /s, l/. /j/ is pronounced in such words as “news”, “stupid”, “student”, “Tuesday”.
Before vowels the plosives /p, t, k/ consonants are aspirated.
RP does not drop the sound h at the beginning of the word (hoarse, head).
The vowel system differs in many ways between GA and RP. In words such as half, bath,
dance, ask are pronounced with /a:/ vowel while in GA – /æ/.
RP has seven short pure vowels, which can be find in GA pronunciation, but GA do not have
short o in such words as lot, not or block. GA pronunciation short o replaced with /a:/ (not, lot).
In RP /t/ is articulated as a voiceless stop.
RP pronunciation has difference between clear and dark l. Clear l appears before vowel (let,
long, last), while dark l appears after vowel (milk, golden, called) or at the end of a word (fall,
all, till).
19 Cruttenden, A. Gimson’s Pronunciation of English. London: Hodder Education. 2008
10
Idiolect as a speaker’s manner
Some people have their own pronunciation to certain words. This type of pronunciation is
called idiolect.
The International Association of Sound and Audiovisual Archives20 stated that idiolect is the
individual speech of a member of a language community and those idiolects and dialects speakers
are identifiable by their tone and melody, sounds, words expressions and constructions, by their
grammatical, lexical, stylistic and phonetic features. According to the Encyclopaedia Britannica21,
idiolect is the dialect of an individual person at one time. It means that no two persons speak in
exactly the same way and each person’s dialect is constantly undergoing change.
Speaking about idiolect it must be mentioned intra-idiolectical variations. It is variations in
the pronunciation of one and the same speaker, i.e. within one and the same idiolect. There are two
types of intra-idiolectical variations: free variations and those conditioned by different styles of
pronunciation – stylistic variations. Bittner (2016, 11) said “if two sounds that are different from
each other can occur in the same phonological context and one of those sounds may be substituted
for the other, they are said to be in free variation”. While in linguistics free variations are described
as the phenomenon of two or more sounds or forms appearing in the same environment without any
change of meaning and without being considered incorrect by native speakers. Free variation can
appear between allophone and phonemes for example in the word “direct” which transcribed as
/di'rekt/ and /dai 'rekt/ the phoneme /i/ and /ai/ and in the word again /a'gein/, /a'gen/ the vowels /ei/.
Stylistic variations appear because no one speaker will speak in the same manner in all situations.
Stylistic variations are variations in pronunciation due to different styles (SIL International, 200322).
Research: procedure and methodology
This research focuses on the selected speeches of the former prime minister of the United
Kingdom D. Cameron and the president of the United States of America B. Obama. The speeches
were taken from the online website called “www.youtube.com”. All the chosen speeches are of a
political nature as they are given by the high level officials and political leaders of the two
mentioned countries. All four speeches discuss the issues relating to the European Union and
immigration; the speeches are about 3 minutes long.
According to the objectives, about 1700 words were selected for the analysis. All speeches
were listened to many times and transcribed as they was actually uttered /pronounced by D.
Cameron and B. Obama. Each stress was marked in the speeches. Also every word was narrowly
selected and analysed. The most considerably sounds in the two varieties of English were picked
out from the speeches. The standard norms of British English (RP) and American English (GA) are
to be found in pronunciation dictionaries.
It was noticed that when B. Obama is speaking with the black audience he uses African
American Vernacular English and when he is speaking with non-black audience – Standard
American English. Because of it, sometimes the president gets mixed between these varieties of the
English language (it means when he speaks with non-black audience sometimes he involves some
African American Vernacular English pronunciation and vice versa).
In the first speech about the European Union of B. Obama there are 22 cases of pronounced
words that match the Standard American English pronunciation. However, there were 2 words
found matching the Standard British English pronunciation. Also, there were cases of pronunciation
differing both from GenAm as well as RP. This is illustrated in table 1 below.
20 International Association of Sound and Audiovisual Archives. Variation within individual speech. 2006 Retrieved 14 December,
2016 from http://www.iasa-web.org/sound-archives/variation-within-individual-speech#refs 21 Encyclopedia Britannica. Intonation. USA. 2016 Retrieved November 23, 2016 from
https://www.britannica.com/topic/intonation http://www.encyclopedia.com/literature-and-arts/language-linguistics-and-literaryterms/
language -and-linguistics/dialect 22 SIL Interntional. What is free variation? USA. 2003 Retrieved from http://www.sil.org/
11
Table 1. B. Obama‘s pronunciation peculiarities and similarities compared with GenAm in the speech about the European Union.
The first speech of B. Obama’s was selected, transcribed aiming at analysing how the
president of the USA pronounced particular words/sounds comparing his pronunciation peculiarities
with the Standard American English pronunciation.
In the second B. Obama’s speech about the immigration 21 words matched the Standard
American English pronunciation and 4 words matched the Standard British English pronunciation.
Also, there were examples of words that were pronounced differently from the two discussed
standards, i.e. GenAm and RP. This is illustrated in table 2 below.
Words B. Obama‘s pronunciation
peculiarities
GenAm
Perhaps /pərˈæps/ /pərˈ(h)æps/; /præps/
Most /moʊst/ /moʊst/
Importantly /ɪmˈpɔrtntli/ /ɪmˈpɔ:rt(ə)ntli/
Ever /ˈevər/ /ˈev(ə)r/
Mosquito /məˈskiːtou/ /məˈskiːtou/
Not /na:t/ /na:t/
No /noʊ/ /noʊ/
Experience /ɪkˈspɪriəns/ /ɪkˈspɪriən(t)s/
Future /ˈfjutʃər/ /ˈfju:tʃər/
Europe /ˈjurəp/ /ˈjurəp/
Economy /iˈkaːnəmi/ /ɪˈka:nəmi/
Observation /ˌa:bzərˈveɪʃn/ /ˌa:bz(ə)rˈveɪʃ(ə)n/
Fortunate /ˈfɔːrtʃnət/ /ˈfɔ:rtʃənət/
Democracy /dɪˈma:krəsi/ /dɪˈma:krəsi/
News /nu:z/ /nu:z/
Phones /foʊnz/ /foʊnz/
Technology / tekˈnalɪdʒɪ / /tekˈna:lədʒɪ/
Only /oʊnli/ /oʊnli/
Last /læst/ /læst/
Prosperous /ˈpra:sprəs/ /ˈpra:spərəs/
War /wɔ:r/ /wɔ:r/
Global /ˈɡloʊbl/ /ˈɡloʊb(ə)l/
Advance /ədˈvæns/ /ədˈvæn(t)s/
Human /‘hjumən/ /‘hju:mən/
Whose /huz/ /hu:z/
Share /ʃer/ /ʃe(ə)r/
Hold /hoʊld/ /hoʊld/
Words B. Obama‘s pronunciation
peculiarities
GenAm
Fellow / ˈfeloʊ/ / ˈfeloʊ/
Advantage /ədˈvæntɪdʒ/ /ədˈvæntɪdʒ/ Others /ˈʌðər̩z/ /ˈʌð(ə)r̩z/
Over /ˈoʊvər/ /ˈoʊvər/
Watch /ˈwaːtʃ/ /ˈwɑ:tʃ/ Workers /ˈwɝ:kərz/ /ˈwɝ:k(ə)rz/
Competition /ˌkaːmpəˈtɪʃn̩/ /ˌkɑ:mpəˈtɪʃ(ə)n ̩/
12
Table 2. B. Obama‘s pronunciation peculiarities and similarities compared with GenAm in the speech about immigration.
B. Obama pronounced the words “lowest” and “exploit” with the sounds /i/ in the end of the
word and /e/ at the beginning of the word while the standard pronunciation norm suggests that a
short vowel /i/ is replaced by the sound schwa (GenAm) and the sound /e/ is replaced by the
sound /i/ (GenAm). Moreover, the standard norms of pronunciation give two options how to
pronounce the word “exploit”. The first option matched GenAm and RP, while the second option
of the Received Pronunciation described as not standard but it can be pronounced. Analysing the
word “lowest” the difference between GenAm and RP was noticed, in particular the
pronunciation of the sound /ou/ which is replaced by the sound /əʊ/.
The word “office” was pronounced by B. Obama with a short vowel /o/ in the beginning of
the word as it is used in RP while the same word in the Standard American English is pronounced
with a long vowel /a:/ (/’aːfəs/). Also, in the end of the word the sound /i/ is replaced by the sound
schwa (GenAm).
D. Cameron’s pronunciation peculiarities and comparative analysis
The United Kingdom Prime Minister David William Donald Cameron, a descendant of King
William IV, was born into a wealthy British family in London, England. D. Cameron was educated
at Heatherdown School, Eton College, and Brasenose College, Oxford. D. Cameron stands for the
British English as a representative of the national variety of the English language. The national
variety has its own regional varieties. The regional type that D. Cameron belongs to is the South –
Eastern type based on D. Cameron background.
In the first selected speech there are 12 examples of words matching the Standard British English
norm of pronunciation. However, 6 words obviously matched GA pronunciation norm. In the
second speech about immigration, there were 13 words matching RP pronunciation; the words that
matched the Standard American English pronunciation were not found. The research was aiming at
comparing the cases of pronunciation which differ from the Standard British pronunciation. This is
illustrated in table 3 below.
Although /ɔ:lˈðoʊ/ /ˌɔ:lˈðoʊ/
Knows / noʊz/ / noʊz/
Far /ˈfɑr/ /ˈfɑ:r/
Owners /ˈoʊnərz/ / ˈoʊnərz/
Rules /rulz/ /ru:lz/
Past /pæst/ /pæst/
Congress /ˈkaːŋɡrəs / /ˈka:ŋɡrəs/
Law /la:/ /la:/
Comprehensive /ˌkaːmpriˈhensɪv/ / kaːmpriˈhensɪv/
Common /ˈkaːmən/ /ˈka:mən/
Compromise /ˈkaːmprəˌmaɪz/ /ˈka:mprəˌmaɪz/
Pathway /ˈpæˌθweɪ/ /ˈpæˌθweɪ/ Fair / ˈfer / / ˈfe(ə)r /
Vote /voʊt/ /voʊt/
Words D. Cameron‘s pronunciation
peculiarities
RP
Governed /ˈɡʌvənd/ /ˈɡʌv(ə)nd/
Their /ðeər/ /ðeə/
Organisations /ˌɔːɡnaɪˈzeɪʃənz/ /ˌɔːɡənaɪˈzeɪʃ(ə)nz/
European /ˌjuərəˈpiːən/ /ˌjʊərəˈpiːən/
Ensure /ɪnˈʃɔː/ /ɪnˈʃɔː(r)/
Economy /iˈkɔnəmi/ /ɪˈkɒnəmi/
13
Table 3. D. Cameron pronunciation peculiarities and similarities compared with RP in the speech about the European Union.
Analysing D. Cameron phonetic realizations it was found that the sound schwa /ə/ is
pronounced in such words as “governed”,”organization” and “government”. The pronunciation
norm of RP suggests that it is possible to pronounce or not to pronounce the sound /ə/ in the same
words as it was mentioned above.
The next paragraph will analyse the words that matched Received Pronunciation in the second
selected speech of D. Cameron. This is illustrated in table 4 below.
Table 4. D. Cameron pronunciation peculiarities and similarities compared with RP in the speech about immigration.
Words such as “term“, “early“, “first“, “persecution“ were pronounced with the sound /ɜ/.
Also, these words are pronounced in the same way in RP while in the Standard American English
they are pronounced with the sound /ɝ/ which means the the sound /r/ is audible. On the other hand,
the word such as “care” was pronounced by D. Cameron with a short vowel /e/ and schwa while
according to the GenAm pronunciation norm the sound schwa can be absent (/ker/), but it is
pronounced by Receiced Pronunciation speakers. Moreover, a short vowel /e/ sounds like /ɛ/.
Then, the sound /ɛ/ has two spellings: consonant – e – consonant spelling and “ea” spelling. 23
In the research there were found six words that matched the General American pronunciation.
This is illustrated in table 5 below.
23 Seattle Learning Academy. Pronouncing 'short e' in American English. USA. 2016 Retrieved 26 November, 2016 from
http://pronuncian.com/short-e-video
Democracy /dɪˈmɒkrəsi/ /dɪˈmɒkrəsi/
Service /ˈsɜːvɪs/ /ˈsɜːvɪs/
Determined /dɪˈtɜːmɪnd/ /dɪˈtɜːmɪnəd/
Government /ˈɡʌvənmənt/ /ˈɡʌv(ə)nmənt/
History /histri/ /hɪstri/
Argument /ˈɑːɡjumənt/ /ˈɑːɡjumənt/
Words D. Cameron‘s pronunciation
peculiarities
RP
Early /ɜːli/ /ɜːli/
Care /keə/ /keə/
Totally /ˈtəʊtəli/ /ˈtəʊt(ə)li/
Globalization /ɡləʊbəlaɪˈzeɪʃn/ /ɡləʊb(ə)laɪˈzeɪʃn/
First, term /ˈfɜːst/ /ˈfɜːst/
Product prɔdʌkt prɔdʌkt
Passionately /ˈpæʃənətli/ /ˈpæʃ(ə)ntli/
Open /ˈəʊpn/ /ˈəʊpn/
Multiracial /ˌmʌltɪˈreɪʃiəl̩/ /ˌmʌltiˈreɪʃ(ə)l ̩/ Contribution /ˌkɔntrɪˈbjuːʃn̩/ /ˌkɔntrɪˈbjuːʃ(ə)n̩/
Words D. Cameron‘s pronunciation
peculiarities
GenAm
Difference /ˈdɪfərəns/ /ˈdɪfər(ə)n(t)s/
Union /ˈjuːnjən/ /ˈjuːnjən/
Ireland /ˈaɪrlənd/ /ˈaɪ(ə)rlənd/
14
Table 5. D. Cameron’s pronunciation peculiarities and similarities compared with GenAm in the speech about the European
Union.
David Cameron pronounced the word “because” with the sound /ʌ/ as the norm of General
American pronunciation instead of the sound /ɒ/ as the norm of Received Pronunciation.
The comparison analysis between Barack Obama and David Cameron pronunciation
peculiarities
In the theoretical part of the bachelor thesis the regional types of the British Isles and the
United States were analysed and each region was described. For the practical part, the four speeches
of B. Obama and D. Cameron were selected and analysed thoroughly. All speeches are of political
nature; two speeches stands for British English (South - eastern type) while other two stands for
American English (Northern and Western types).
As both David Cameron and Barack Obama spoke about the European Union, there were
some identical words used that were pronounced differently in the selected speeches. This is
illustrated in tables 6,7 below.
Table 6. The same words pronounced by D. Cameron and B. Obama in the speeches about the European Union.
Table 7. The same words pronounced by D. Cameron and B. Obama in the speeches about immigration.
Because /bɪˈkʌz/ /bɪˈkʌz/
Million /ˈmɪlɪən/ /ˈmɪlɪən/
Reassure /ˌriːəˈʃu/ /ˌriːəˈʃu(ə)r/
Words B. Obama’s pronunciation peculiarities D. Cameron’s pronunciation
peculiarities
Perhaps /pərˈæps/ /pəˈhæps/
Future /ˈfjutʃər/ /ˈfjuːtʃə/
Europe /ˈjurəp/ /ˈjʊərəp/
Only /oʊnli/ /əunlɪ/ Our /aʊər/ /a:/, /a:r/
Most /moʊst/ /məʊst/
Believe /bəˈliːv/ /bɪˈliːv/
History /ˈhɪstəri/ /ˈhɪstri/
Government /ˈɡʌvərmənt/ /ˈɡʌvənmənt/
Democracy /dɪˈma:krəsi/ /dɪˈmɒkrəsi/
Marry / meri / / mæri /
Not /na:t/ /nɔt/
Words B. Obama’s pronunciation peculiarities D. Cameron’s pronunciation
peculiarities
Common /ˈkaːmən/ /ˈkɔmən/
Problem /ˈpraːbləm/ /ˈprɔbləm/
Benefits / ˈbenəˌfɪts/ /ˈbenɪˌfɪts/
Owners /ˈoʊnərz/ /ˈəʊnərz/
News, new /nu:z/, /nu:/ /nju:z/,/nju:/
15
To sum up, it can be said that in the Barack Obama’s and David Cameron’s pronunciation, the
most frequent sound in both national varieties of the British English and the American English that
was produced is the sound schwa, /a:/, /o/. However, the sound schwa was pronounced in different
syllables of the words but a final schwa sound is pronounced very weak (in such words as “and”,
“but”, “of”, “for” and etc.) in both national varieties though these national varieties mixed by the
representatives.
Analysing and comparing B. Obama’s and D. Cameron’s pronunciation peculiarities it can be
stated that there are many pronunciation differences between British English and American English.
The second noticeable difference is the sound /r/ production. D. Cameron pronounced it only if it
followed by a vowel while B. Obama pronounced it everywhere. Of course there was exception in
D. Cameron’s pronunciation about the sound /r/ as about the sound /j/. The same can be said about
B. Obama’s African American Vernacular English (absent of the sound /r/), General American (the
pronunciation of the sound /r/) and regional variety.
CONCLUSIONS
Comparing the national variants of the English language, i.e. British English (RP) and
American English (GenAm), it was proved that the regional background of speakers is
undoubtedly reflected in the use of standard and accepted norms of pronunciation. For
example, B. Obama, being the first African American president of the USA, pronounces
the sound combination /ɪn/ instead of the accepted sound combination /ɪŋ/ which is a
typical feature of African American Vernacular English; D.Cameron tends to use a
centralized vowel in words such as ‘’bud’’ and ‘’cud’’ which is a typical feature of the
South – Eastern regional type of English telling about D. Cameron‘s regional
background.
None of the analysed representatives of the national variants of the English language, i.e.
British English (RP) and American English (GenAm), remained exclusively attached to a
single variant of the national language. To illustrate, the word “union” was often
pronounced by D. Cameron with the sound /j/ as in American English (GenAm;) in RP
the same word is pronounced with the sound /ɪ/ instead of /j/. In a number of cases, the
word “office” B. Obama pronounced a short vowel /o/ at the beginning of the word as it
is used in RP while the same word in GenAm is pronounced with a long vowel /a:/
(/’aːfəs/).
Both representatives of the national variants of the English language, i.e. British English
(RP) and American English (GenAm), occasionally demonstrated deviations from the
normativity using some informal words and expressions. D. Cameron tends to pronounce
some words as a one word (e.g. “but on”); B.Obama often uses the informal expression
“wanna” instead of the standardised and accepted expression “want to”.
Both B. Obama as well as D.Cameron has their own manner of pronunciation, i.e. the
idiolect. Generally, D. Cameron speaks quite quickly, although confidently. His voice is
mellow and pleasant. He tends to pronounce some words as a one word, keeps the tone
neutral. B. Obama’s tempo, on the other hand, is rather slow. He makes long pauses
between sentences. The voice can be called as being flat.
The national varieties of English (analysed in the framework of the speeches by B.Obama
and D. Cameron) showed that the accepted norm is not a matter of any political, social or
moral obligation; nor it emerges from formal training; rather it unfolds in the process of
acquiring and maintaining the speech habits of the community speakers grew in.
16
REFERENCES
1. AMEP. Adult Migrant English Program Research Centre. 2002 Retrieved Ocyober 22, 2016 from
http://www.ameprc.mq.edu.au/docs/fact_sheets/01Pronunciation.pdf
2. Bailey, R W. Speaking American: A History of English in the United States. Cambridge: Cambridge University Press. 2012
3. Pennock-Speck, B. English Accents. 2014 Retrieved December 5, 2016 from
http://www.uv.es/anglotic/accents_of_english/03/index.html
4. British Library Board (2014). Learning Sounds Familiar? Retrieved from http://www.bl.uk/learning/langlit/sounds/find-out-
more/received-pronunciation/
5. British Council (2006). BBC. Teaching English. Intonation. UK. Retrieved October 17, 2016 from
https://www.teachingenglish.org.uk/article/intonation
6. Bronwen G. Evans, Iverson, P. Vowel normalization for accent: A comparison of northern and southern British English speakers.
Department of Phonetics and Linguistics, University College London, London, U.K. 2012 Retrieved from November 2, 2016
https://www.researchgate.net/publication/248359271_Vowel_normalization_for_accent_A_comparison_of_northern_and_southern_
British_English_speakers
7. Carr, P. English Phonetics and Phonology. An Introduction. A.John Wiley&Sons, Ltd, Publication. USA. 2013
8. Champ, P. Why is the International Phonetic Alphabet important? 2014 Retrieved December 2, 2016 from
https://www.quora.com/Why-is-the-International-Phonetic-Alphabet-important
9. Chambers, J., Trudgill, P. Schilling-Estes, N. The Handbook of Language Variation and Change. Blackwell. UK. 2002 Retrieved
December 3, 2016 from http://onlinelibrary.wiley.com/book/10.1002/9780470756591
10. Boeree C. G. Dialects of English. UK. 2004 Retrieved October 29, 2016 from
http://webspace.ship.edu/cgboer/dialectsofenglish.html
11. Crystal D. English as a global language. Cambridge university press. UK. 2003 Retrieved October 25, 2016 from
http://catdir.loc.gov/catdir/samples/cam041/2003282119.pdf
12. Cruttenden, A. Gimson’s Pronunciation of English. London: Hodder Education. 2008
13. Groschel Jr. Language Myths: Language Variation in Southern American English. UNISINOS (Universidade do Vale dos Sinos),
São Leopoldo. Brazil. 2010
14. Harmer, J. (2007). Teaching Pronunciation. Cambridge. UK. 2007 Retrieved november 12, 2016 from
file:///C:/Users/Packard%203/Downloads/jeremy-harmer-the-practice-of-english-language-teaching.pdf
15. Hickey, R. Standards of English. Codified Varieties Around the World. Cambridge University Press. 2012 Retrieved November 30,
2016 from
https://books.google.lt/books?id=gZV7AAAAQBAJ&pg=PA69&dq=standard+english+pronunciation+and+standard+sounds&hl=lt
&sa=X&ved=0CDsQ6AEwBDgKahUKEwiT54z518jHAhWJuxQKHZpiCQU#v=onepage&q=standard%20english%20pronunciatio
n%20and%20standard%20sounds&f=false
16. Encyclopedia Britannica. Intonation. USA. 2016 Retrieved November 23, 2016 from https://www.britannica.com/topic/intonation
http://www.encyclopedia.com/literature-and-arts/language-linguistics-and-literaryterms/ language -and-linguistics/dialect
17. International Linguistics Community. Department of Linguistics Indiana University. US. 2015 Retrieved January 22, 2017 from
https://linguistlist.org/ask-ling/accent.cfm
18. Yates, L. Zielinski, B. Give it a Go! Teaching Pronunciation to Adults. Sydney. 2009 .Retrieved 18 November, 2016 from
http://www.mq.edu.au/about_us/faculties_and_departments/faculty_of_human_sciences/linguistics/linguistics_research/az_research_
list/adult_migrant_english_program_longitudinal_study/
19. International Association of Sound and Audiovisual Archives. Variation within individual speech. 2006 Retrieved 14 December,
2016 from http://www.iasa-web.org/sound-archives/variation-within-individual-speech#refs
20. Scobb J. M, Gordeeva O. B, Matthews, B. Acquisition of Scottish English Phonology: an overview. Speech Science Research Centre.
Queen Margaret University Collage. 2006 Retrieved January 5, 2016 from
http://www.qmu.ac.uk/casl/pubs/Scobbie_et_al%202006%20WP7.pdf
21. Kortmann, B., Schneider, E. W. A Handbook of Varieties of English. A Multimedia Reference Tool. Volume 1: Phonology. Volume
2: Morphology and Syntax. 2004
22. Linguateca. National language. 2007 Retrieved October 29, 2016 from
http://www.linguateca.pt/GikiCLEF/GIRA/pool/GikiCLEF2009DocumentPool/en/n/a/t/National_language.xml
23. OMICS International Article. List of territorial entities where English is an official language. OMICS Publishing Group. 2014
Retrieved December 29, 2016 from
http://research.omicsgroup.org/index.php/List_of_territorial_entities_where_English_is_an_official_language
24. Paco, G. British and American English Pronunciation Differences. Cambridge: Mayflower Press. 2009
25. Royal Charter. The history of the English Language. The Open University. UK. 2015 Retrieved December 11, 2016 from
http://www.openuniversity.edu/
26. Sanders N. and S. L. Studies in English language. English in the Southern United States. Published in the United States of America
by Cambridge University Press, New York. 2003
27. Snezhina. D. British and American Pronunciation. New York: Oxford University Press, 2010
28. SAUNDZ. English Pronunciation Software. Learn English pronunciation effectively. USA. 2016 Retrieved 21 November, 2016 from
http://saundz.com/
29. SIL Interntional. What is free variation? USA. 2003 Retrieved from http://www.sil.org/
30. Seattle Learning Academy. Pronouncing 'short e' in American English. USA. 2016 Retrieved 26 November, 2016 from
http://pronuncian.com/short-e-video
17
SANTRAUKA
TARIMO VARIANTIŠKUMAS VALSTYBINĖJE ANGLŲ KALBOS ĮVAIROVĖJE
Odeta Grušelionienė, Jurga Štrimienė
Marijampolės kolegija
Santrauka
Straipsnyje pristatomi tyrimo rezultatai siekiant ištirti ir palyginti pagrindinius fonetinių realizacijų skirtumus standartinėje britų
anglų kalboje bei standartinėje amerikiečių anglų kalboje. Straipsnyje iškeltas klausimas: ar fonetinė realizacija t.y. konkrečių grasų
vartojimas skiriasi valstybinėje britų ir amerikiečių anglų kalbos įvairovėje, priklausomai nuo kalbėtojo regioninio pagrindo ir tarimo
identifikacijos, skaitant kaip standartą. Straipsnio tikslas yra ištirti ir palyginti pagrindinius skirtumus ir panašumus tarp tarimo
pateiktų garsų britų anglų ir amerikiečių anglų kalboje, ištartų dviejų atstovų, kurie įgijo ir išlaikė tam tikros bendruomenės kalbos
įpročius, kurioje jie užaugo. Iškelti uždaviniai: išanalizuoti standartinę britų ir standartinę amerikiečių anglų kalbą; palyginti tikrąsias
(faktines) fonetines realizacijas britų anglų ir amerikiečių anglų kalboje, iš esmės remiantis D. Kamerono ir B. Obamos įrašytomis
kalboms; išanalizuoti labiausiai paplitusius garsus, kurie vartojami B. Obamos ir D. Kamerono tarime ir palyginti juos su
egzistuojančiais modeliais, kurie pripažinti kaip taisyklingas tarimas. Taikomi šie metodai: turinio analizės aprašomasis metodas —
teorinės dalies analizavimui; lyginamasis metodas — B. Obamos ir D. Kamerono fonetinės garsų realizacijos palyginimas su esamais
ir pripažintais modeliais taisyklingai ir išsilavinusiai formaliai kalbai Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose.
18
ASPECTS OF LEGAL TERMINOLOGY TRANSLATION: PHENOMENON
OF NOMINALIZATION Romalda Kasiliauskienė
Marijampole University of Applied Sciences
Abstract
Legal translation is inevitable due to constant migration of individuals and the processes of international economics.
Legal translation belongs to special-purpose translation and requires special abilities of a translator. Some linguists,
such as S.Šarčević (1997) 1
and A. Gléz (2009)2 consider it as the most difficult type of translation. The legal language is
an important means of communication between institutions and individuals. The quality of communication among
individuals and institutions very much depends on the translator‘s competence. The translator‘s communicative
competence involves knowledge and skills in different fields including grammatical, sociolinguistic, discourse, strategic
competences3. In order to avoid some translation difficulties, legal translators need to be familiar with specialized
language and legal processes.
Key words: legal terminology translation, special-purpose translation, nominalization, nominals, legal discourse.
INTRODUCTION
Research relevance and problem. Legal English is highly nominalised. Nominalization can
be defined as a phenomenon in the text and grammatically it possesses the features of nouns and
verbs. Since nominalization is a morphological and textual process, nominals are the consequence
of the nominalization process. Depending on the grammatical properties, nominalizations in English
are divided into two main categories: verb-based and adjective-based nominalizations. This article
focuses on English verb-based nominalizations due to their frequency in the legal English texts.
There is a tendency to use a plenty of nominalizations in legal Lithuanian as well, especially with
suffixes -imas/-ymas and -umas These derived nouns are usually constructed from verbs and called
“verbal nouns”. Since legal Lithuanian includes a great number of abstract words, the process of
nominalization is inevitable. The study of English verb-based nominals in legal discourse has been
thought to be a fruitful area of research from the perspective on translation.
The object of the research - analysis of the English verb-based nominals and their Lituanian
equivalents in legal terminology translation.
The aim of the research - to specify the peculiarities of translating verb-based nominals of
legal discourse from English into Lithuanian.
The objectives of the research:
1. to analize the characteristics of legal texts and their translation issues;
1Šarčević, S. New Approach to Legal Translation. Hague: Kluwer Law International, 2000.
2Gléz, A. Lost in Translation; EU Law and the Official Languages – Problem of the Authentic Text. Bratislava, 2009.
3 Newmark, P. About Translation. Cromwell Press Ltd.1986.
19
2. to reveal the particularities of nominalization and nominals as a significant phenomenon in
legal texts;
3. to find out the frequency of the English verb-based nominals in legal texts and to analyse
their translation strategies.
Research methods: While analyzing legal translation issues descriptive method was applied
to present the theoretical overwiew, contrastive method was used to reveal the peculiarities of
translating legal tems from English into Lithuanian and quantitative analysis of the legal items.
The source of data for this article is the European Union website Eur-lex (www. eur-
lex.europa.eu). This website has been chosen for the analysis of ver-based nominals because of its
convenience to show the bilingual display of legal acts. English legal items have been selected from
the following sources: Council regulations concerning the application of minimum reserves by the
European Central Bank (www.eur-lex.europa.eu); Regulation of the European Central Bank
concerning statistics on the assets and liabilities of investment funds (www.eur-lex.europa.eu);
Explanatory memorandum (www.eur-lex.europa.eu); General terms of sales contracts
(http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Documents/LT_GT_2014.pdf). Lithuanian equivalents
have been chosen from Tarybos reglamentas, dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų
reikalavimo taikymo (www.eur-lex.europa.eu); Europos centrinio banko reglamentas, dėl
investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (www.eur-lex.europa.eu); Aiškinamasis
memorandumas (www.eur-lex.europa.eu); Pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos
(http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Documents/LT_GT_2014.pdf).
1. CHARACTERISTICS OF LEGAL TEXTS AND THEIR TRANSLATION ISSUES
Legal translation is a special purpose translation the goal of which is to preserve the
meaning of the source text and lead to the same results in practice. It falls under a specialist
category, technical translation, since it involves the use of a special language (technically speaking
a LSP, language for special purpose) within a technical context, namely the one of law. It is
therefore distinguished both from ordinary language and from special languages of other domains.
Legal translation shares features both with general and technical translation. Legal
translation has a double purpose, we can either have legal translation for normative or descriptive
purposes and this is the consideration from which the entire discourse originates.
The main objective of special purpose text was to transfer the meaning of the source text to
the target text with content prevailing on form, and translation strategies were chosen accordingly.
This was the rule until Vermeer came along, in the 1970s, with his skopos theory.4 According to his theory, when translating a text the first thing to take account of is the
function it has the effect that it is meant to produce on the receiver. Showing that the same text
could be translated differently depending on its communicative aim, he created an alternative to the
meaning-based translation. His departure point was the conviction that the function of the target text
is always different from the one of the source text since the receiver is different.
Legal translation requires both cognitive and communicative approach to the material - the
knowledge of source and target legal systems and the assessment of the recipient and the function of
the target text. According to V. Janulevičienė and S. Rackevičienė (2009) different translation
4 Skopos Theory. In M. Baker, ed. Routledge Encyclopedia of Translation Studies. London: Routledge. 1998. pp.235-
238.
20
strategies should be used for lay readers and for lawyers, as well as for the texts to be used for
information purposes and for the texts to be used as legal documents in the target language5.
To transmit legal information adequately, language of legal translation must be especially
accurate, clear and authentic. The major distinction consists in a special responsibility of legal texts
translators, which is similar to the medical texts translators' responsibility. Any mistake or
inaccuracy in documents can cause serious legal consequences.
In view of the special nature of legal texts, it is agreed that substance must always prevail
over form in legal translation. Nonetheless, the issue of whether authenticated translations should be
literal or free is controversial.
As practice shows, translation techniques and methods often vary from jurisdiction to
jurisdiction, even for the same type of text. In regard to legislative texts, W.E. Weisflog (1997)
argues that authenticated translations must be comprehensible. In his opinion, it is the words that
count in translations of normative texts. Sense is emphasized, maintaining that the translator’s task
is to transfer the sense of the original. Advocating idiomatic translation, he contends that EU
translators are permitted to be creative with language in so-called non-restrictive parts of primary
and secondary EU legislation6.
Translation of legal documents requires certain qualifications – it should be exercised only
by professional translators who have serious operational experience in this sphere or additional
education in the sphere of law. A perfect variant is when a legal text is edited by a professional
lawyer.
Legal translation has special demands on language and style of the statement – the right
style implies the accuracy of wording, logical structure and authenticity of content. Thereby, high
quality translation of documents requires sufficient background legal knowledge and proficiency in
special legal language. In some cases even punctuation marks of the source text have significance in
legal translation.
Serious difficulties in legal documents translation can be caused by professional terms. The
problem is connected with diversity of legal right branches and specificity of terminology in each of
them. Sometimes the same term which has one meaning in the field of civil law, denotes a
completely different concept in maritime law.
Legal documents include: laws, draft legislations, regulatory legal acts, contracts and
collateral agreements, protocols and acts, constituent instrument of organizations, notarial
documents, certificates and others. Therefore, legal translation covers such spheres of law as
constitutional right, administrative law, civil law, economic law, fiscal law, criminal law,
international law.
Legal terms denote the concepts which are created for a particular legal system. Their
creation is based on values and experience of a given nation, so they are closely related to the
culture of the nation. Most of them are to be ascribed to the category of culture-bound terms. Legal
terms are embedded in the documents of the national legal system - the statutes and case law which
shape their meaning and determine their functioning. Legal terms hardly ever contain the same
semantic content in both source and target legal systems. In order to understand a legal concept, the
translator has to analyze the source legal system - the legal setting the concepts are used in their
functions and purposes and relations to each other, etc.
The nature of legal terms make translation researchers reassess the conception of
equivalence in terminology. It is no longer regarded as relationship between identical terms, but as a
continuum ranging form absolute equivalence to indirect relationship between concepts. According
5 Janulevičienė, V. and S. Rackevičienė. ‘Nusikalstamų veikų pavadinimai lietuvių ir anglų kalbomis’. Socialinių
mokslų studijos. 2009. Nr. 4, 357–381 p. 6 Weisflog W.E.‘Problems of Legal Translation‘. International Congress of Comparative Law, Zurich, 1997.
21
to P. Sandrini absolute equivalence is possible only when the terms of different languages refer to
the same concept7.
1. NOMINALIZATION IN ENGLISH AND LITHUANIAN
Nominalizations of verbs are frequent in academic and professional discourse. They are
often used to expand an idea and integrate information laconically8. To put in V.K. Bhatia’s (2008)
terms, nominalizations often refer to abstract concepts and generalizations and can be overused in
formal register, when writers desire to give the text an elevated style9.
In the scientific discourse, nominalization as a process is used to “create technical
taxonomies; it helps the writer to relate one process to another and thus create chains of
reasoning”10. S. Sušinskienė (2009) defines nominalization as a phenomenon in the text.
Nominalization as “a morphologic textual phenomenon” that is, nominalization is presented as a
part of morphology and as a part of a text11.
R. Huddleston and G.K. Pullum (2002) consider nominalization a process of word
formation, which “involves the formation of a noun from bases of other classes, by affixation,
conversion, or phonological modification”12. According to S. Sušinskienė (2009) nominals are
transformed from verbs during the process of nominalization. In the process of nominalization, “the
verb of the underlying proposition is turned into the corresponding nominal form”. Nominalization
is introduced as a text unit (a nominal form) having a grammatical proposition (a verb)13.
A nominal expression in grammar relays a process as an objectified entity. M.R. Lee was the
first linguistic who made an attempt to systematize English nominalizations. According to M.R. Lee
such terms as action nominals, agentive nominals, and abstractive nominals nouns derived form
adjectives and gerundive nominals. Nominalization included not only derived and compound nouns,
but also a variety of dependent structures. (G. Graffi 2001: 364, as cited in M.R. Lee 1960)14.
The functions of nominalizations include cohesion, information economy, and the emphasis
of theme and discourse.
Nominalizations include the following functions:
back grounding of information;
advancement of discourse and reification;
lexical cohesion;
economy, conciseness and packaging of information.
7 Sandrini, P. Comparative Analysis of Legal Terms: Equivalence Revisited. Vienna. 1996. TermNet,
IITF Series 8
8 Biber, D. Conrad, S. and R. Reppen. Corpus Linguistics: Investigating Language Structure and Use.
Cambridge: Cambridge University Press. 1998. 9 Bhatia, V.K. et al. Language, Culture and the Law: the Formulation of Legal Concepts across Systems and
Cultures. Bern: Peter Lang. 2008.
10 Halliday: System and function in language. Selected papers, Extract reprinted in Gunther Kress (ed.)
Oxford University Press. 36-51 p. 1976.
11 Sušinskienė, S. ‘Nominalization as a Micro-structural Items of English Scientific
Discourse’.Respectus Philologicus. 2009 12 Huddleston, R.,Pullum, G. K. „The Cambridge Gammar of the English Language“. Cambridge:
Cambridge University Press. 2002. 13 Sušinskienė, S. ‘Textual Functions of Nominalizations in English Scientific Texts’. Žmogus ir žodis
3. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio universiteto leidykla. 2009.
14 Graffi, G. 200 Years of Syntax: a Critical Survey. Philadelphia: John Benjamins. 2001. 364 p.
22
Nominalizations significantly increase the general volume of information in an economical
way and contribute to the logic-semantic cohesion of the text. Nominalization involves verbs and
adjectives. There are two types of nominalization according to I. Bello (2010)15:
Verb-based
Adjective-based
Verb-based nominalizations fall into four types by S. Sušinskienė (2009)16:
activity;
state;
achievement;
accomplishment.
Every type of verb-based nominalizations implies different features. Activity
nominalizations imply process, state nominalizations involve no dynamics, achievement
nominalizations denote the end of a process, and accomplishment nominalizations mean end-point
or result.
The most productive suffixes of English verb-based nominals are: -ation/-ion/-ition/-sion/-
tion/-ution, and less productive suffixes are -th and -ure.
According to R. Huddleston and G.K. Pullum (2002), action and process nominalizations
are represented by the following suffixes:
(a) -al: this suffix is attached to verbs to make nouns; low-productivity;
(b) -ance/-ence: this suffix makes nouns; no longer productive;
(c) -ation/-ion/-ition/-sion/-tion/-ution: usually they are formed form verbs; still productive;
(d) -ing: lexical -ing forms gerundial nouns from verbs; it denotes abstract nouns and
concrete result of a noun;
(e) -ment: it is common with verbs carrying prefixes en-/em-; only marginally productive;
(f) -th: it can be formed from both adjectives and verbs; no longer productive;
(g) -ure: most nouns formed by this suffix are loans; no longer productive17.
Nominalization frequently appears in legal Lithuanian texts and documents, especially with
suffixes -imas/-ymas and -umas according. These derived nouns are usually constructed from verbs
and called “verbal nouns”. Since legal Lithuanian includes a great number of abstract words, the
process of nominalization is inevitable. However, we should take attention that these compoundings
in general and legal Lithuanian, it is recommended to avoid nominalizations where possible.
Artificial formation of nominals with suffixes -imas/-ymas and -umas may lead to ambiguity and
vagueness L. Pečkuvienė18.
The relationship between verbs and nouns is very strong during the process of
nominalization. As V. Ambrazas states derivative nouns or nominals of action or result “retain the
syntactic relationships characteristic of the base verbs”19.
Verbal nouns with the suffix -imas/-ymas are strongly related to the base verb. Verbal nouns
have very strong subject meaning, especially with the initial attributive phrase that occurs in the
genitive case.
Nominalizations can not only denote abstract actions but the result and denote the result of
the action or the object20. Hence the suffixes -imas/-ymas and -umas are most productive suffixes
15 Bello, I. ‘An Initial Analysis of Nominalizations in Scientific Texts (1700-1900)’. 2010. Accessed 1 May
2016. http://marija.gforge.uni.lu/esslli2010stus_submission_12.pdf 16 Sušinskienė, S. ‘Textual Functions of Nominalizations in English Scientific Texts’. Žmogus ir žodis
3. Vilnius: Vilniaus Pedagoginio universiteto leidykla. 2009. 17 Huddleston, R.,Pullum, G. K. „The Cambridge Gammar of the English Language“. Cambridge:
Cambridge University Press. 2002.
18 Pečkuvienė, L. 2005. ‘Kai kurių išvestinių daiktavardžių ir būdvardžių vartojimas teisės kalboje’.
Jurisprudencija. T. 70(62). 2005. 141-146 p.
19 Ambrazas, V. et al. Lithuanian Grammar Vilnius: Baltos lankos, 1997, 802 p.
20 ibid, 222 p.
23
forming nominals which often denote abstract nouns in legal texts. However, some of them are used
as concrete verbal nouns because they obtained such position due to the frequent use in the legal
texts. Lithuanian legal texts tend to use a great number of abstract words and this influence the
occurrence of nominalizations. Sometimes nominalizations should be replaced by verbs if their
meanings are the same.
3. RESEARCH ANALYSIS
The subject of the research is the translation of English verb-based nominals from English into
Lithuanian. Lithuanian equivalents have been analysed and classified according to their translations.
The analysis of legal items has also been carried out from a quantitative point of view. The results
of quantitative analysis were statistically arranged. In the sources mentioned above, 132 English
verb-based nominals have been found. Selected examples based on their translation strategies have
been grouped. Occurrance results of the research are presented in the table below.
Procedures of translation Frequency of legal items
-al 16 occurences
-ance/-ence 6 occurences
-ure 10 occurences
-ion 50 occurences
-ment 50 occurences
-th 50 occurences
Table 1 Analysis of English verb-based nominals with the suffixes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure, and –th.
Quantitive analysis of English verb-based nominals with the suffixes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -
ure, and -th in Table 1 shows the most frequent suffix and less frequent of all verb-based nominals:
the most frequent suffixes are –ment and –ion. There are 50 occurrences of the suffix –ment and the
same amount of the suffix –ion. The verb-based nominal with the suffix –th was not found. The
third frequent suffix is –al (16 occurrences). The data shows that the suffix –ure occurs 10 times.
The total number of English verb-based nominals with the suffixes mentioned above is 132.
24
Figure 1. Distribution of English verb-based nominals with suffixes–al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure and –th by
percentage.
Figure 1 shows the frequency of all suffixes -al, -ance/-ence, -ion, -ment, -ure, and –th by per
centage. The most frequent suffixes are –ment (50%) and –ion (50%) in comparison with the
suffixes -al (12%), -ance/-ence (4,5%), -ure (7,5%), and –th (0%).
Table 2 shows analysis of English verb-based nominals with suffixes –ment,–ion and their
Lithuanian equivalents according to their translation strategies. English verb-based nominals with
the suffixes –ion and –ment and their equivalents are chosen because of their high frequency in
legal texts. Five translation choices such as verb-based nominal with –imas/-ymas, infinitive,
participial structure, other direct equivalent, omission/paraphrase and present tense verb occur in the
analyzed examples. This is illustrated in table 2 below.
Table 2 The frequency of the equivalents of English verb-based nominals with the suffixes –ion and –ment.
The most frequent equivalents are Lithuanian verb-based nominals with the suffix–imas/-ymas.
Among 100 cases there are 54 cases of the Lithuanian verb-based nominals with this suffix. For
example, redemption is translated as išpirkimas, commitments is translated as įsipareigojimai. The
direct equivalents are less frequent (19 cases): 12 equivalents of the verb-based nominals with
suffix –ion (e.g. conditions - sąlygos) and 7 equivalents of the verb-based nominals with the suffix
–ment (e.g. payment- išmokų). The third frequent translation choice is omission or paraphrase. It
occurs 11 times. The participial structures are almost of the same frequency as the infinitives. The
participial structures in translation of the verb-based nominal with the suffix –ion occur in 3 cases,
while the infinitives are used in 2 instances (e.g. reduction - sumažinti). The least frequent
translation strategy is the present tense verb (4 cases).
Suffix Verb-based
nominals with the
suffix
-imas/ -ymas
Infinitive Participial
structure
Direct
equivalent
Omision/
Paraphrase
Verb
-ion 25 2 3 12 6 2
-ment 29 3 4 7 5 2
Total 54 5 7 19 11 4
25
Comparing the equivalents of verb-based nominals with suffixes –ion and –ment, there is a
tendency to translate them by the Lithuanian verb-based nominal with the suffix –imas/-ymas. So, it
is possible to state that the source texts and the target texts are highly nominal.
As it was mentioned above direct equivalence is less frequent translation strategy than verb-
based nominals with the suffix –imas/-ymas.
Direct equivalents are usually established legal terms. In the examples below (1a,b), (2a,b) verb-
based nominals with suffixes –ion and –ment are translated as legal terms.
(1a) „The written agreement with the depositary.“
(1b) „Sutartis raštu su depozitoriumu.“
(2a) „The budgetary impact of the ELTIF regulation is as indicated in the Legislative
Financial Statement attached to the proposal.“
(2b) „EIIF reglamento poveikis biudžetui nurodytas prie šio pasiūlymo pridedamoje
Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.“
(3a) After acquired the Goods the Buyer, without infringing requirements of legal acts,
including but not limited to legal acts regarding obligation to be granted any kind of
licenses and permits, has a right freely and without any restrictions to dispose the Goods
including but not limited to the right to sell the Goods both in the territory of the Republic of
Lithuania and abroad, also the right to export or re-export it.
(3b) Įsigijęs Prekę, Pirkėjas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, įskaitant, be kita ko,
teisės aktus, nustatančius prievolę gauti atitinkamas licencijas ar leidimus, turi teisę laisvai
ir be jokių apribojimų disponuoti Preke, įskaitant, bet nepasiribojant teise parduoti Prekę
tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų, bei teisę ją eksportuoti ar
reeksportuoti.
Other translation strategies of the English verb-based nominals, namely participles,
infinitives, omisions/ paraphrases, and verbs are not so prominent in the translation of the legal text.
CONCLUSIONS
1. Legal translation belongs to special-purpose translation that requires special abilities of a
translator including linguistic competence, translation skills and knowledge of legal systems and
processes.
2. Specialized texts are highly nominalised but legal English takes the biggest part of
nominalizations.The research has revealed that the most frequent English verb-based nominals carry
the suffixes – ion, -ment,-ance/ -ence, -ure, -al, and –th. The most frequent Lithuanian equivalents
are verb-based nominals with the suffix –imas/ - ymas.
3. Besides of verb-based nominals other translation strategies are used: direct equivalents,
infinitives or participles. The paraphrase and omission are the least frequent strategies for the
translation of the English verb-based nominals.
REFERENCES
1. Ambrazas, V. et al. Lithuanian Grammar Vilnius: Baltos lankos, 1997, 222 p., 802 p.
2. Bhatia, V.K. et al. Language, Culture and the Law: the Formulation of Legal Concepts across Systems
and Cultures. Bern: Peter Lang. 2008.
3. Bello, I. ‘An Initial Analysis of Nominalizations in Scientific Texts (1700-1900)’. 2010. Accessed 1
May 2016. http://marija.gforge.uni.lu/esslli2010stus_submission_12.pdf
26
4. Biber, D. Conrad, S. and R. Reppen. Corpus Linguistics: Investigating Language Structure and Use.
Cambridge: Cambridge University Press. 1998.
5. Gléz, A. Lost in Translation; EU Law and the Official Languages – Problem of the Authentic Text.
Bratislava, 2009.
6. Graffi, G. 200 Years of Syntax: a Critical Survey. Philadelphia: John Benjamins. 2001. 201 p.
7. Halliday: System and function in language. Selected papers, Extract reprinted in Gunther Kress (ed.)
Oxford University Press. 36-51 p. 1976.
8. Huddleston, R.,Pullum, G. K. „The Cambridge Gammar of the English Language“. Cambridge:
Cambridge University Press. 2002.
9. http://eur-lex.europa.eu/ 10. Janulevičienė, V. and S. Rackevičienė. ‘Nusikalstamų veikų pavadinimai lietuvių ir anglų kalbomis’.
Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 4, 357–381 p.
11. Newmark, P. About Translation. Cromwell Press Ltd. 1986.
12. Pečkuvienė, L. 2005. ‘Kai kurių išvestinių daiktavardžių ir būdvardžių vartojimas teisės kalboje’.
Jurisprudencija. T. 70(62). 2005. 141-146 p.
13. Sandrini, P. Comparative Analysis of Legal Terms: Equivalence Revisited. Vienna.TermNet, IITF
Series 8. 1996.
14. Skopos Theory. In M. Baker, ed. Routledge Encyclopedia of Translation Studies. London: Routledge.
1998. pp.235-238.
15. Sušinskienė, S. ‘Nominalization as a Micro-structural Items of English Scientific Discourse’. Respectus
Philologicus. 2009.
16. Sušinskienė, S. ‘Textual Functions of Nominalizations in English Scientific Texts’. Žmogus ir žodis 3.
Vilnius: Vilniaus Pedagoginio universiteto leidykla. 2009.
17. Šarčević, S. New Approach to Legal Translation. Hague: Kluwer Law International.1997.
18. Weisflog W.E.‘Problems of Legal Translation‘. International Congress of Comparative Law, Zurich,
1997.
TEISINIŲ TERMINŲ VERTIMO ASPEKTAI: NOMINALIZACIJOS REIŠKINYS
Romalda Kasiliauskienė
Marijampolės kolegija
Santrauka
Teisės kalba yra neatskiriama teisinės sistemos dalis su jos ypatumais ir funkcijomis. Straipsnyje aptariami teisinių terminų vertimo
aspektai, reikalaujantys iš vertėjų ypatingo profesionalumo dėl savo specifikos. Anglų teisės kalbai būdinga nominalizacija, kuri
skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: veiksmažodinę ir būdvardinę nominalizacijas. Dėl dažnos vartosenos analizei pasirinkta
veiksmažodinė nominalizacija. Šis gramatinis reiškinys, plačiai vartojamas anglų kalbos teisiniame diskurse, į lietuvių kalbą
dažniausiai verčiamas taip pat daiktavardiniais veiksmažodžiais, ypač su priesagomis imas/-ymas. Kitos vertimo strategijos, tokios
kaip tiesioginė ekvivalencija, vertimas bendratimi ar dalyviu vartojamos kur kas rečiau.
27
VIEŠOS KALBOS RENGIMO SUNKUMAI BEI JŲ ĮVEIKIMO BŪDAI
Ilona Kildienė, Eduardas Malevičius
Aleksandro Stulginskio universitetas
Anotacija
Mokslininkai pripažįsta, kad sunkiausiai gyvenime įveikiamas barjeras sėkmės link – kalbėjimas viešai, rišlus minčių ir
nuomonės dėstymas. Kalbėjimo baimė pagrįsta, bet įveikiama. Straipsnyje tiriami sunkumai, kurie iškyla ruošiantis viešai kalbai
bei jų įveikimo būdai. Aleksandro Stulginskio universitete vykdytame viešo kalbėjimo įgūdžių vystymo tyrime nustatyta, kad
didžiausias studentų įvardijamas sunkumas rengiant viešą kalbą yra išankstinė baimė ir stresas, kad viešo kalbėjimo metu jie
kalbės nesklandžiai. Šis tyrimas atkreipia dėmesį į palankios psichologinės aplinkos sukūrimo svarbą ir į būtinybę kuo tiksliau
pateikti bei apibrėžti viešos kalbos rengimo reikalavimus.
Raktiniai žodžiai: viešas kalbėjimas, pristatymas, sunkumai, baimė, stresas
ĮVADAS
Pastaruoju metu studentai vis daugiau dėmesio skiria viešajai kalbėsenai. Jie dalyvaudami
įvairiose diskusijose, kalbėdami viešai labiau domisi ir įsigilina į šiandieninį mūsų visuomenės
gyvenimą. Taip studentai įgyja įgūdžių greitai rasti reikiamą informaciją, ją analizuoti ir atrinkti
tai, kas svarbiausia, reikalingiausia jo kalbai.
Nuo asmens savybių priklauso auditorijos pajauta, kontaktas, bendravimas su ja, o tai
neatskiriama nuo bet kokio kalbėjimo viešai. Tai tiesiog viena svarbesnių viešo kalbėjimo dalių.
Gerai išmanydamas ir tai suvokdamas studentas, visad pasitikės savimi, gebės laisviau bendrauti
ir įtakoti kitus žmones. Ugdydami ir vystydami šiuos įgūdžius, studentai darys įtaką jaunimui ir jį
supančiai aplinkai, gebės pasirinkti kalbėjimo temą ir paliesti tokias problemas, kurios būtų
aktualios ir jaudintų ne tik jaunus, bet ir visą visuomenę. Taip jaunieji lektoriai formuos ir veiks
visuomenės nuomonę vienu ar kitu klausimu, ar iškilusia problema. Dalyvaudami debatuose,
viešuose pokalbiuose, įvairiuose pristatymuose studentai įgyja praktinės patirties daryti įtaką
šiuolaikiniam jaunimui, savo bendraamžiams, o tai ypač svarbu šiuolaikiniams jaunimo
lyderiams, jų vedliams. Technologijos tobulėja, informacija tampa lengvai pasiekiama ir gali būti
perteikiama patraukliais ir lengvai įsisąmoninamais metodais, tačiau vis dar išlieka žmogiškojo
faktoriaus sunkumai, kuriuos įveikti nėra taip paprasta.
Viešos kalbos, informacinio pranešimo pristatymą labiausiai apsunkina psichologiniai
sunkumai. Dažniausiai literatūroje minima auditorijos baimė, kuri trukdo pranešėjui laisvai ir
sklandžiai perteikti idėjas, bendrauti su klausytojais1.
Taip pat iškyla nemažai informacijos paieškos, viešos kalbos, prezentacijų ruošimo
taisyklių žinių ir įgūdžių trūkumo sunkumų, kurie vėlgi sukelia studentams papildomą stresą ir
įtakoja jų pristatymų kokybę2. Siekdami pagerinti studijų kokybę, mokslininkai tiria viešos
kalbos, pristatymų rengimo patirtį ir bando ją susisteminti bei perteikti švietėjams.
Žinia, kad viešo kalbėjimo „aukštasis pilotažas“ priklauso ne tik nuo studento
asmenybės, bet tam reikia dar daug žinių, kompetencijos. Todėl studentams reikia profesionalios
kvalifikuoto specialisto pagalbos, gerai išmanančio retoriką, psichologiją, turinčio praktinės
patirties oratorystėje. Tai jie sužino klausydami paskaitų apie viešą kalbėjimą, kur supažindinami
su retorikos metodologija, greita informacijos paieška, analize ir jos atranka pasirinktai temai,
medžiagos komponavimo, bendravimo su auditorija, balso lavinimo būdais.
Šio darbo tikslas yra atskleisti viešo kalbos rengimo įgūdžių vystymo galimybes.
Šio darbo objektas yra viešos kalbos rengimo sunkumai ir jų įveikimo strategijos.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti literatūrą, analizuojančią viešos kalbos rengimo patirtį.
2. Nustatyti sunkumus, iškylančius rengiant viešą kalbą ir jų įveikimo strategijas.
Darbe naudoti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa, statistinė duomenų analizė.
1 Godev, B. A. (2003). Procedure for Delivering Successful Oral Presentations in Conversation Classes. Northeast Conference,
Review, 53: 32-36; Pauley, A. (2010). Speak well?...Of course You can! Practically Primary, 15(2),43-44 p. 2 Godev, B. A. (2003). Procedure for Delivering Successful Oral Presentations in Conversation Classes. Northeast Conference,
Review, 53: 32-36
28
Pirmoje straipsnio dalyje yra pateikiama teorinė viešos kalbos rengimo patirties analizė.
Antroje straipsnio dalyje pateikiama Aleksandro Stulginskio universiteto studentų viešos kalbos
rengimo patirties ir sunkumų praktinė analizė.
Kas tai yra viešas kalbėjimas?
Jau nuo seno buvo daug dėmesio skiriama viešėjam kalbėjimui. R. Koženiauskienė
teigia, kad viešoji kalba yra oratoriaus monologas tam tikra tema ir jis yra skirtas iš anksto
organizuotai klausytojų grupei3.
Vieša kalba - tai santykis tarp oratoriaus ir klausytojo, kur kalbėtojas stengiasi veikti
klausytoją, tuo pat perteikti informaciją, žinias, veikti emocionaliai, skatinti veikti, imtis
visuomenei naudingos veiklos.
Viešosios kalbos gali būt įvairiai skirstomos. Pats paprasčiausias skirstymas, buvęs
populiarus dar antikos laikais, - pagal kalbos turinį ir paskirtį. Pagal tai kalbos buvo skirstomos į
politines, teisines ir progines. Pagal poveikį - informatyvios, įtikinamosios, etiškosios ir
pramoginės.
Oratorius, siekdamas įgyvendinti sau keliamus tikslus, gali jungti informatyviąją ir
etiškąją, informatyviąją ir pramoginę, informatyviąją ir įtikinamąją kalbos formas. Gali būti ir
kitoks kalbos tipų maišymas.
Pagal medžiagos pateikimą skiriame šias viešos kalbos rūšis: referatas; ataskaita:
pranešimas; asisakymas; paskaita; pokalbis; pristatymas.
Dar viešas kalbas skirstome pagal dalykinį principą. Yra šeši kalbų tipai: akademinis:
teismų; teologinis; politinis; administracinis; proginis; pramoginis.
Akademinėms, arba mokslo kalboms būdinga loginis argumentavimas, aiškumas,
nuoseklumas, dalykiškas požiūris, konkrečios mokslo srities terminija. Šių kalbų tikslas - aiškiai
ir įdomiai perteikti informaciją vienu ar kitu klausimu. Labiausiai paplitęs akademinės kalbos
pavyzdys - paskaita. Jos tikslas yra mokslinės temos išdėstymas, žinių perteikimas, mokymas
Moksliniai pranešimai dažniausiai skaitomi mokslinėse konferencijose, seminaruose. Juose
skelbiami tyrinėjimų duomenys, faktai, atradimai, hipotezės. Tokiame pranešime turi būti ypač
pabrėžiamas naujumas: nauja tema, nauji atradimai, arba sena tema, bet nauja problematika,
metodologija.
Teismų kalbos yra kaltinamosios arba ginamosios. Jų tikslas - įrodyti, įtikinti. Kalba turi
būti objektyvi, tiksli, korektiška, įtaigi.
Teologinės arba bažnytinės kalbos - tai pamokslai, homilijos, įvairūs religiniai skaitymai
ir pamokymai. Tokių kalbų tikslas įkvėpti, įteigti. Jose iškeliami etiniai ir moraliniai klausimai,
tikėjimo dogmos. Kalbos pasižymi ypatingu dvasingumu, pakilumu, didaktika.
Kalbos tipas lemia organizacinius ir pasiruošimo darbus.
Viešas kalbėjimas - tai sudėtingas kūrybinis procesas, todėl oratoriui, norinčiam pasiekti
reikiamą efektą, reikia labai daug ruoštis.
Viešo kalbėjimo priemonės: logika; įrodymo ir argumentacijos logika; faktai; taktikos
metodika; psichologiniai veiksniai; teksto kompozicija, organizaciniai gabumai; neverbalinis
poveikis.
Logiškumas viešajame gyvenime - tai visuma taisyklių, leidžiančių mandagiai ir
korektiškai, nepriešgyniaujant pagrįsti ginčytiną klausimą.
Nuomonė - mąstymo forma, išreikšta kalba, reiškianti ko nors patvirtinimą arba neigimą.
Apibrėžimas - loginis mąstymas, skirtas paaiškinti vartojamo termino reikšmę, ją
patikslinti. Vartodami apibrėžimą kaip vieną iš logikos priemonių, tai leidžia kurti įvairius
apibrėžimus tinkančius konkrečiam atvejui. Apibrėžimai kalboje vartojami žodžių
paaiškinimams, kurių reikšmės klausytojas nežino patikslinimui reikšmės, paaiškinimui naujų
terminų.
Klasifikavimas - variantai apibrėžimų. Tai loginis veiksmas, skirstant klasėmis daiktus,
3Koženiauskienė, R. (1999). Retorika.Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 44p.
29
terminus, argumentus. Klasifikavimo tikslas - atskleisti supratimo dydį pagal išvardijimą į jį
įeinančių terminų.
Sąvokos kalbinė išraiška yra žodžiai, vardai terminai. Sąvokų sudarymas glaudžiai siejasi
su palyginimu, analize, sinteze, atsiejimu ir apibendrinimu.
Kalbėdami viešai, turime logiškai ir tinkamai vartoti terminus, apibrėžimus ir sąvokas.
Deja, dažnai tenka girdėti kaip mūsų politikai ar vyriausybės vyrai kalbėdami viešai painioja
terminų reikšmes bei sąvokas, matyt, norėdami klausytojams pademonstruoti savo išmintį.
Priemonės - tai statistikos duomenys, iliustracijos, vaizdinės mokymo priemonės. Labai
svarbu yra vartoti šias ar kitas priemones, nes jos lyg „įrodymų karalius“ pagyvins, sustiprins
mūsų kalbėjimą, o klausantieji nenuobodžiaus, geriau įsimins.
Dažnai oratoriai pagyvina savo kalbą įvairiais pavyzdžiais. Platonovas teigia, kad
pavyzdys - suprantamiausia viešos kalbos priemonė. Pavyzdžiu gali būti įvairūs svarstymai,
palyginimai. Jis skiria:
Pavyzdys - faktas klausytojo mintis kreipia ne link įvykio, ne link patirties, o link
konkretaus fakto. Tai yra vienas iš įrodymų elementų.
Pavyzdys - sprendimas - seka iš pavyzdžio fakto. Tos rūšies pavyzdžiuose rūšiuojami
tipiniai atvejai, pabrėžiami specifiniai ir bendrieji nagrinėjamo objekto bruožai. Galiausiai
reziumuojama ir kas nors siūloma.
Humoristiniai pavyzdžiai - gan dažnai vartojami viešose kalbose ir tai padeda
užakcentuoti gan rimtus dalykus.
Pavyzdžių vartojimas:
Pavyzdys privalo būti tikslinis,
Nereikia įrodyti pavyzdžio prasmės,
Negalima daug aiškinti tik su vienu pavyzdžiu,
Negalima vartoti keletą kartų tą patį pavyzdį.
Viešos kalbos rengimo kriterijų apibrėžtumas
Daugeliu atvejų studentams sunku paruošti gerą viešą kalbą, kadangi trūksta žinių apie
pasiruošimo procesą ir turinio pasirinkimą bei organizavimą. Be to, daugelis žmonių jaučia viešo
kalbėjimo baimę ir norint jiems padėti reikia maksimaliai pagerinti pristatymo kokybę (Godev,
2003). Jau minėto autoriaus Godev (2003) nuomone, viešo kalbėjimo pasiruošimas turi būti
pradedamas nuo aiškių užduoties atlikimo reikalavimų pateikimo. Tai apima aiškų temos
suformulavimą informacijos paieškos šaltinius, auditorijos pagalbą, pasiruošimo proceso
stebėjimą, kalbėjimo organizavimą ir perteikimą, vertinimą.
• Temos suformulavimas. Temos pasirinkimas turi sutapti su klasėje dėstomomis
temomis, kad ji natūraliai įsilietų į mokomąją programą.
• Informacijos paieškos šaltiniai. Viešo kalbėjimo įgūdžių ugdyme informacijos
paieška paprastai nebūna pagrindinis tikslas, todėl nurodžius studentams reikiamus informacijos
šaltinius, jie gali sutaupyti laiką skirtą paieškai ir daugiau laiko skirti idėjos išreiškimui,
organizavimui ir perdavimui. Vis dėlto, jei informacinės medžiagos tyrinėjimas ir paieška įeina į
numatytą programą, dėstytojas turi paaiškinti studentams, kad tai yra vienas iš vertinimo kriterijų.
• Bendravimas su auditorija. Studentai susikoncentravę į dėstytojo vertinimą, dažnai
pamiršta, kad sėkmingame pristatyme yra svarbu gebėti bendrauti su auditorija. Siekiant pagerinti
ryšį su auditorija, rekomenduojama klausytojams išdalinti informacinę medžiagą, kurioje
atsispindėtų bent jau žodinio pristatymo turinys. Taip pat pranešėjas turi nusiteikti, kad gali iškilti
kokie nors klausytojų pageidavimai ir gali tekti jiems suteikti paaiškinančią informaciją.
• Pasiruošiamojo proceso stebėjimas. Dėstytojas siekdamas pagerinti studento
pasirengimą viešam kalbėjimui, turi reikalauti iš studento pagrindinių idėjų rinkinio, idėjų
šaltinio, juodraštinio varianto, pastabų, atsiliepimų apie vykdomą užduotį.
• Kalbos organizavimas. Studentai susikoncentravę į viešos kalbos, žodinio
pristatymo rengime pateikiamą informaciją, gali mažai laiko skirti pačiam kalbėjimui ir
30
nesusigaudyti, ką turėtų įtraukti į kalbą. Idealiu atveju, pradėdami pristatymą studentai turėtų
suteikti nuorodas, apie ką bus kalbama viso pristatymo metu.
• Kalbos įžanga. Kalbos pradžioje turi būti išsakyta, kaip ilgai pristatymas truks, kiek
dėmesio klausytojai turi skirti skaidrėse pateiktai informacijai, kokiu būdu bus palaikomas
bendradarbiaujantis ryšys su auditorija.
• Vertinimas. Pristatymo įvertinimas turi atspindėti ne tik kalbos naudojimą
pristatymo metu, bet ir kitus aspektus. Todėl kartu su studentais rekomenduojama peržiūrėti
viešos kalbos ar žodinio pristatymo kriterijus, atkreipiant dėmesį į kalbos naudojimą, auditorijai
išdalintą dalomąją medžiagą, idėjų aiškumą, kokybę ir organizuotumą, auditorijos poreikius,
pasiruošimo proceso kokybę (Godev, 2003).
Palankios žodiniam pristatymui aplinkos sukūrimas. Daug dėmesio turi būti skirta ir
palankios psichologinės aplinkos sukūrimui. Mokymosi procese studentai privalo rengti
pristatymus ir tai sukelia jiems daug baimės. Jiems padėti galima per struktūruotą veiklą:
pasitikėjimą skatinančius pratimus, patirties ugdymą (Pauley, 2010). Tokią patirtį turintis Pauley
(2010) pradiniame žodinio pristatymo ugdymo etape siūlo sukurti palaikančią ir atpalaiduojančią
aplinką, kurioje kiekvienas studentas pasisakytų bent 10-20 sekundžių. Toliau pateikiami Pauley
rekomenduojami kalbėjimo žaidimai.
• Pagauk žodį. Pirmasis kalbėtojas atsistoja ir kalba maždaug 10 sekundžių. Paskutinį
jo ištartą žodį turi panaudoti pradėdamas kalbėti kitas studentas. Mokytojas gali pertraukti
kalbantį ir ties tuo žodžiu prasideda kito eilė. Mokytojas taip pat gali nurodyti, kas turi tęsti.
• Keliaujanti pasaka. Pirmasis kalbėtojas pradeda istoriją, kiti ją pratęsia. Mokytojas
kontroliuoja laiką arba nurodo kito kalbančiojo vardą.
• Laimei/nelaimei. Tai ratu keliaujanti pasaka, kurioje kiekvienas kalbėtojas turi
pasirinkti vis kitą kryptį. Pabaigus pirmajam studentui kalbėti, kitas tęsia „ bet, nelaimei...“ ir
pasakoja tol, kol jį sustabdo mokytojas. Kitas kalbėtojas pradeda nuo „ bet, laimei“ ir taip tęsiama
toliau.
• Nurodyk žvaigždę. Šis pratimas ugdo vaizduotę ir kalbėjimo patirtį. Kiekvienas
studentas keliais žodžiais papasakoja apie įsivaizduojamą subjektą, kuris nori suvaidinti kine.
Subjektas pavadinamas studento gyvūnėlio vardu ir gatvės pavadinimo junginiu, po to pateikiama
kokia nors jo savybė, dėl kurios jis galėtų filmuotis kine.
• Erdvėlaivis. Pasaulis sugriautas ir jį paliekantis erdvėlaivis gali paimti tik mažą
kiekį žmonių, kurie užtikrins žmonių rasės išgyvenimą. Kiekvienas studentas turi paminėti kokį
daiktą paims į erdvėlaivį.
Po to, kai jau minėtais žaidimais sukuriama atpalaiduojanti aplinka, Pauley siūlo gerinti
studentų kalbėjimą ekspromtu, nes tai padeda vystyti kalbėjimo įgūdžius. Dauguma mano, kad
kalbėjimui ekspromtu negalima pasiruošti, nes daug lengviau kalbėti pagal paruoštą planą. Pauley
teigia, kad kalbėjimo planas turėtų būti paruoštas paskutinę minutę arba visai neturi jo būti. Kadangi
šis būdas leidžia studentams susikoncentruoti į turinį, nepanikuojant dėl struktūros arba dėl to, ką
jie pasakys vėliau. Studentams nurodomos gana paprastos temos ir jie remdamiesi trumpomis
frazėmis turi pratęsti, kas nurodyta tema vyko praeityje, vyksta dabar ir vyks. Darbas dažniausiai
vyksta porose.
Tolimesniame etape studentai jau gali rengti viešas kalbas, žodinius pristatymus, nes
dalyvaudami anksčiau minėtuose žaidimuose ir kalbėjimo ekspromtu situacijose būna įgiję didesnį
savimi pasitikėjimą (Pauley. (2010).
Edukacinėje aplinkoje populiarėja ir bendraamžių įtraukimas į žodinio pristatymo
įvertinimą. Vertinantiems studentams tai leidžia aktyviau įsitraukti į mokomąją veiklą ir geriau
tobulinti kalbos bei bendravimo įgūdžius, o pranešėjui - išgirsti kitą nei dėstytojo požiūrį į jo atliktą
darbą ir per abipusį bendravimą su bendraamžiais pasiekti aukštesnį mokymosi lygį (Patri, 2002;
Rust et al., 2003).
Bendraamžių dalyvavimas įvertinime laikomas svarbia studentų mokymosi ir
savarankiškumo ugdymo dalimi. Deja, daugeliu atvejų įvertinimo kriterijus jau būna sukūręs
dėstytojas, o studentams belieka tik jais vadovautis. Dažniausiai studentai nelabai išmano, ką apima
vienas ar kitas vertinimo kriterijus, todėl jie gali nepajėgti teisingai įvertinti viešos kalbos ar
pristatymo, arba jų požiūris labai skirtis nuo dėstytojo požiūrio. Taigi, rekomenduojama sužinoti
31
pačių studentų nuomonę apie tai, kokie viešo kalbėjimo aspektai jiems atrodo svarbūs ir kartu su
dėstytoju sukurti įvertinimo kriterijus. Studentai kartu su dėstytoju apibrėždami ir kurdami
įvertinimo struktūrą, patys įgyja daugiau atsakomybės už mokymosi procesą ir aktyviau įsitraukia į
veiklą. Be to, studentų pastabos gali būti naudingos kuriant viešos kalbos, žodinio pristatymo
įgūdžių ugdymo rekomendacijas4.
Bendraamžių įtraukimas į žodinio pristatymo vertinimą ėmė populiarėti dėl to, kad švietėjai
tai laiko svarbia klasėje vykstančios komunikacijos dalimi (Cheng & Warren, 2005). Tad,
dėstytojams reikia daugiau žinių apie bendraamžių įvertinimo principus ir metodikas.
Dėstytojai siekiantys pagerinti studentų viešo kalbėjimo įgūdžius turi aiškiai pateikti jiems
vertinimo kriterijus: kalbos, turinio, pateikimo ir vizualinių priemonių naudojimą. Kai įvertinime
dalyvauja ir kiti studentai, vertinimo kriterijai turi būti aptarti iš anksto, tam, kad dar būtų galima
aptarti galimus neaiškumus5.
Viešos kalbos rengimo patirties tyrimas
Aleksandro Stulginskio universitete vykdytame viešos kalbos rengimo sunkumų bei jų
įveikimo būdų tyrime buvo apklausti įvairių fakultetų 2-3 kursų studentai. Tyrime buvo panaudotas
patogiosios atrankos būdas, apklausa – anoniminė. Tyrime dalyvavo 156 studentai - 107 vyriškos
lyties atstovai (68,6% iš visų tyrimo dalyvių) ir 49 moteriškos lyties atstovės (jos sudaro 31,4% visų
dalyvių).
Tiriamieji buvo 2-3 kurso studentai, kurie buvo susidūrę su viešos kalbos, žodinių
pristatymų rengimo patirtimi ankstesniais studijų metais, todėl buvo svarbu sužinoti jų nuomonę
apie viešo kalbėjimo patirtį. Tiriamiesiems buvo pateikta darbo autorės sukurta metodika, kurią
sudarė 8 klausimai. 4 klausimai buvo skirti nustatyti tiriamųjų sociodemografinius duomenis, 4
klausimai buvo skirti nustatyti studentų nuomonę apie viešo kalbėjimo rengimo sunkumus,
iškylančius ruošiantis pristatyti temą ir pristatymo metu, galimus sunkumų įveikimo būdus bei
kokios dėstytojo pagalbos studentai pageidautų ruošdamiesi pristatymui . Prie šių klausimų buvo
pateikti keli atsakymų variantai, kiekvieną atsakymo variantą reikėjo įvertinti nuo 1 ik 4 balų (1
balas - su atsakymu visai nesutinkama, 4 balai - visiškai sutinkama). Tyrimo rezultatai pateikiami 1-
4 paveiksluose.
1 paveikslėlyje pateiktas studentų nuomonės pasiskirstymas apie sunkumus, kurie iškyla
ruošiantis viešam kalbėjimui.
1 pav. Sunkumai, iškylantys ruošiantis viešai kalbai
1. Išankstinė baimė ar stresas, kad pristatydami pranešimą jaudinsis ar kalbės nesklandžiai
2. Svarbiausios informacijos atrinkimas
3. Reikiamos informacijos paieškos sunkumai
4 Otoshi, J, Heffernen, N. (2008). Factors predicting Effective Oral Presentations in EFL Classrooms. The Asian EFL Journal, 10(1):
65-78. 5 ibid.
32
4. Nepasitikėjimas savo gebėjimais paruošti įdomų ir naudingą pristatymą anglų kalba
5. Pristatymo patrauklaus vaizdo sukūrimo sunkumai
6. Trūksta žinių, kaip turi būti paruoštas pristatymas
1 paveikslėlyje matyti, kad viešos kalbos rengimo procese daugiau kaip trečdalio (35,9%)
studentų kaip pats didžiausias sunkumas buvo įvardintas - išankstinė baimė ar stresas, kad jaudinsis
ar kalbės nesklandžiai, beveik tiek pat (34%) studentų didžiausiu sunkumu laiko svarbiausios
informacijos atrinkimą. 18,6 % tyrimo dalyvių pažymėjo, kad didžiausiu sunkumu laiko reikiamos
informacijos paiešką, 17,3% tiriamųjų labiausiai nepasitiki savo gebėjimais paruošti įdomią kalbą,
14,7% studentų nėra įgudę sukurti patrauklų pristatymo vaizdą. 10,3% studentų pabrėžia atsakymą,
kad jiems rengiant viešą kalbą labiausiai trūksta žinių, kaip ji turi būti paruošta.
2 paveikslėlyje pateiktas studentų nuomonės pasiskirstymas apie sunkumus, kurie iškyla
viešo kalbėjimo metu.
2 pav. Sunkumai, iškylantys pristatant viešą kalbą
1. Viešo kalbėjimo grupėje baimė
2. Diskusijos ir klausimų baimė
3. Baimė sutrikti ir susigadinti savo įvaizdį
4. Dėstytojo kritiško vertinimo baimė
5. Bendraamžių kritiško vertinimo, nepriėmimo baimė
6. Baimė, kad pristatymas nėra patrauklus ir įdomus
2 paveikslėlyje matyti, kad svarbiausiais sunkumais kalbos pristatymo metu penktadalis
(20,5%) studentų laiko viešo kalbėjimo baimę. Diskusijų ir klausimų bijo beveik tiek pat (19,2%)
studentų, kurie šiam atsakymui skyrė aukščiausią balą. 12,8 % tyrimo dalyvių vienas iš didžiausių
sunkumų yra baimė sutrikti ir susigadinti savo įvaizdį grupėje, 10,9 % tiriamųjų jaudina dėstytojo
kritiško vertinimo galimybė, 9,6% studentų įvardija, kad viena iš didžiausių baimių yra susilaukti
bendraamžių kritikos, o 7,7% studentų labiausiai neramina, kad jų prisistatymas bus nepatrauklus ir
neįdomus.
3 paveikslėlyje pateiktas studentų nuomonės pasiskirstymas apie pristatymo rengimo
sunkumų įveikimo būdus.
33
3 pav. Viešos kalbos ruošimo ir pristatymo kylančių sunkumų įveikimo
būdai
1. Pristatymas atliekamas kartu su partneriu
2. Pristatymo metu naudojami užrašai su pagrindinėmis idėjomis
3. Dėstytojo pateikta informacija, kaip tinkamai paruošti pristatymą
4. Pasiruošimui skirtas ilgesnis laikas
5. Su pristatymu susijusių klausimų aptarimas su dėstytoju
6. Daugkartinis pristatymo pasirepetavimas
7. Išankstinis pristatymas vienam ar daugiau pažįstamų žmonių
3 paveikslėlyje matyti, kad daugiau kaip pusė (55,8%) studentų aukščiausiu balu įvertino
atsakymą, jog geriau parengtų pristatyti kalbą, jei dirbtų ne vieni, o poroje su partneriu. Taip pat
daugiau kaip pusė (51,9% ir 50,8%) kaip labiausiai tinkamus kalbos pristatymo sunkumų įveikimo
būdus įvardino užrašų naudojimą su pagrindinėmis idėjomis ir dėstytojo informaciją apie tinkamą
pristatymo paruošimą. 34 % tyrimo dalyvių pažymėjo aukščiausiu balu pažymėjo atsakymą, kad
geriau parengtų kalbą, jei pasiruošimui skirtų daugiau laiko. 32,1% tiriamųjų labai svarbiu sunkumų
įveikimo būdu laiko pristatymo aptarimą su dėstytoju. Aukščiausiu balu 25% studentų įvertino ir
daugkartinį kalbos repetavimą, o 14,7% - išankstinį kalbos pristatymą pažįstamam žmogui.
Atsakydami į klausimą, kokios dėstytojo pagalbos pageidautų ruošdamiesi pristatymui,
pageidavimus nurodė 55 studentai. Apjungus jų atsakymus, išryškėjo keturios pagrindinės
pageidaujamos pagalbos grupės. 4 paveikslėlyje matome, kad 46,4% atsakiusiųjų svarbiausia yra
tikslūs, išsamiai suformuluoti reikalavimai užduoties atlikimui, 39,6% studentų - dėstytojo
konsultavimas ir pagalba viešos kalbos rengimo laikotarpiu, 17% studentų norėtų pamatyti gerai
parengtų viešos kalbos pavyzdžių, 12,6% tiriamųjų norėtų daugiau informacijos arba šaltinių
nuorodų pristatoma tema.
4 pav. Dėstytojo pagalba ruošiant pristatymą
1. Tikslūs, išsamiai suformuluoti užduoties atlikimo reikalavimai
2. Dėstytojo konsultavimas ir pagalba pristatymo rengimo laikotarpiu
3. Gerai atliktų pristatymų pavyzdžiai
4. Daugiau informacijos arba šaltinių nuorodų pristatymo tema
Rezultatų aptarimas
Studentų viešo kalbėjimo patirties tyrimas buvo skirtas nustatyti studentų nuomonę apie
patiriamus sunkumus ruošiantis viešam kalbėjimui ir galimus jų sprendimo būdus. Pirmiausia
studentų buvo klausiama nuomonės apie sunkumus, iškylančius viešos kalbos rengimo procese,
daugiau kaip trečdalis studentų kaip patį didžiausią sunkumą įvardino iš anksto jaučiamą baimę, kad
pristatydami jaudinsis ar kalbės nesklandžiai. Ši problema labai siejasi su viešo kalbėjimo baime,
kuri penktadalio studentų buvo įvardinta kaip didžiausias sunkumas iškylantis jau paties pristatymo
metu. Tai, kad šiame tyrime kaip vienas didžiausių sunkumų studentų buvo įvardinta auditorijos ar
viešo kalbėjimo grupėje baimė – nestebina, kadangi sutampa su lietuvių (Susnienė, Virbickaitė,
Purvinis, 2010) ir užsienio (Gault, 2009; ) autorių atliktų tyrimų rezultatais. Remiantis šio tyrimo
34
duomenimis, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad studentai jau iš anksto jaučia baimę kalbėti prieš
auditoriją ir tas sunkumas labiausiai išreikštas būna rengiantis pristatymui. Tai rodo, kad labai
svarbu yra iš anksto kurti palankų psichologinį klimatą jau pačioje klasėje, kad studentai patirtų
mažiau įtampos ruošdamiesi pristatymui. Auditorijos baimė yra psichologinis sunkumas, kuris gali
būti iš anksto sprendžiamas per palankios psichologinės aplinkos kūrimą, nuoseklų studentų
įtraukimą į grupinius žaidimus (Godev, 2003), naudojant vizualizaciją, kurios metu įsivaizduojamas
trokštamas rezultatas (Gault, 2009).
Palankios psichologinės aplinkos poreikį rodo ir studentų nurodytas svarbiausias pristatymo
sunkumų įveikimo būdas – pristatymo rengimas kartu su partneriu. Bendraamžių įtraukimas į viešos
kalbos pristatymo rengimą yra rekomenduojamas švietėjų, kadangi padeda suvienyti grupę, labiau
sudominti pačiu pristatymu, įgyti daugiau atsakomybės už savo mokymosi procesą (Wenden, 2002;
Otoshi, Heffernen, 2008).
Klausiant studentų nuomonės apie galimą dėstytojo pagalbą išryškėja, kad studentai nežino
aiškių viešos kalbos, žodinių pristatymų rengimo kriterijų. Tai atsispindi per pasiūlymus pateikti
aiškius užduoties rengimo reikalavimus, parodyti gerai atliktų pristatymų pavyzdžių. Užsienio
autoriai (Godev, 2003; Otoshi, Heffernen, 2008) aiškų užduoties suformulavimą ir vertinimo
kriterijų pateikimą laiko būtina sėkmingo žodinio pristatymo sąlyga.
Šis tyrimas atkreipia dėmesį į palankios psichologinės aplinkos sukūrimo klasėse svarbą ir į
būtinybę kuo tiksliau pateikti bei apibrėžti pristatymų rengimo reikalavimus.
IŠVADOS
1. Didžiausias studentų įvardinamas sunkumas rengiant viešą kalbą yra išankstinė baimė ar stresas,
kad pristatymo metu jie jaudinsis ar kalbės nesklandžiai.
2. Didžiausias studentų sunkumas atliekant žodinį pristatymą yra viešo kalbėjimo grupėje baimė.
3. Viešojo kalbėjimo sunkumus studentams geriausiai padėtų įveikti pristatymo rengimas kartu su
partneriu.
4. Svarbiausia dėstytojo pagalba studentams rengiant viešą kalbą yra tikslūs, išsamiai suformuluoti
užduoties atlikimo reikalavimai.
Literatūra
1. Gault, T. (2009). Ovecoming Fear When Doing A Presentation: http://EzineArticles.com?/expert=Terry_Gault
2. Godev, B. A. (2003). Procedure for Delivering Successful Oral Presentations in Conversation Classes. Northeast Conference, Review,
53: 32-36
3. Hadley, A. O. (2001). Teaching language in context (3rd ed.). Boston, MA: Heinle &Heinle.
4. Koženiauskienė, R. (1999). Retorika.Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 44p.
5. Morita, N. (2000). Discourse socialization through oral classroom activities in a TESL graduate program. TESOL Quarterly 34/3:
279–310.
6. Otoshi, J, Heffernen, N. (2008). Factors predicting Effective Oral Presentations in EFL Classrooms. The Asian EFL Journal, 10(1):
65-78.
7. Susnienė, D., Virbickaitė, R., Purvinis, O. (2010).Insights On Problems Of Public Speaking And Ways To Overcoming It. Nation
and Language: Modern Aspects Of Socio-Linguistic Development, 10:106-111.
8. Pauley, A. (2010). Speak well?...Of course You can! Practically Primary, 15(2),43-44 p.
9. Richards, J. C., & Rodgers, T. (2001). Approaches and methods in language teaching. Cambridge: Cambridge University Press.
10. Wenden, A. L. (2002). Learner development inlanguage learning. Applied Linguistics, 23, 32-55.
OVERCOMING DIFFICULTIES IN DEVELOPING PUBLIC SPEAKING SKILLS
Summary
Ilona Kildienė, Eduardas Malevičius
Aleksandras Stulginskis university
The paper focuses on the difficulties named by students in organizing public speaking. Investigation of how to handle
difficulties in developing public speaking skills, conducted at Aleksandras Stulginskis University, has established that students see
the pre-stress and fear of nervousness and failure to speak fluently as major problems in preparation for public speaking. Fear of
public speaking in group is the greatest difficulty named by students when making public speeches. The best way to overcome the
difficulties of public speaking is preparation of the public speech together with partner. This investigation emphasises the
importance of favorable psychological environment in classess and the necessity of clear and specialized definition of requirements
for making public speeches.
35
KOMUNIKACINIAI ANGLŲ KALBOS MOKYMO/-SI ASPEKTAI
RENGIANT VERSLO ANGLŲ KALBOS SPECIALISTUS Dileta Ravinienė
Marijampolės kolegija
Anotacija
Komunikacijos apibrėžimas bei sąvoka teorinėje literatūroje apima kalbą, gestus, mimiką, judesius ir kitas ekstralingvistines
priemones. Tai yra priemonė, kurios dėka egzistuoja ir vystosi visuomenė. Komunikacijos svarba profesiniame gyvenime
neatsiejama nuo oficialių pokalbių, stiliaus, aprangos, informacijos sklaidos, kritikos ir netgi to, kaip žmogus jaučiasi komandoje. Tai
yra prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Tiek lingvistiškai, tiek ekstra-lingvistiškai, kitiems perduodame tai, ką
galvojame, jaučiame, žinome arba tai, kaip matome save bei aplinkinius. Bendraujant atsiveria galimybės pažinti save netgi
rizikuojant demaskuoti savo tikrąją prigimtį. Komunikacija yra prasmingas įrankis savęs tobulinimo link.
Komunikacija vaidina svarbų vaidmenį ugdant šiuolaikinio specialisto ekstralingvistines kompetencijas. Ekstralingvistinių
kompetencijų įgijimas sąlygoja išsikelto tikslo pasiekimą. Kadangi šiuolaikinė karta teikia pirmenybę komunikacijai, vis dažniau
pasigirsta nuomonių, kad tai į bendravimą nelinkę asmenys. Vis dažniau tvirtinama, kad tai asmenys, kurie turi nustatytą savąją „Aš
kalbą“, yra refleksyvūs, dažnai naudoja kalbą tik tam tikriems tikslams bei apsiriboja „kapota, staigia“ leksika ir trumpa sintakse.
Verslo anglų kalbos specialybė padeda šiuolaikinės kartos atstovams realizuoti save dvejopoje pakraipoje – filologinėje ir verslo.
Tiek kalba, tiek verslas reikalauja iš būsimo specialisto nuoseklumo, kruopštumo, atidumo ir bendruomeniškumo. Šio straipsnio
tikslas yra aptarti esamas būsimojo specialisto reikmes ir galimybes komunikacinių aspektų spektre. Tiek, kiek komunikacija yra
svarbi kalboje, tiek ji yra aktuali versle.
Raktiniai žodžiai: verbalinė, neverbalinė komunikacija, verslo anglų kalba, šiuolaikinė karta, ekstra-lingvistika.
ĮVADAS
Komunikacija yra apibrėžiama kaip keitimasis informaciniais ženklais (kalba, gestais, mimika,
judesiais ir kitomis ekstralingvistinėmis priemonėmis). Tai yra esminė priemonė, kurios dėka
egzistuoja ir vystosi visuomenė1. Komunikacija apima ne vieną reikšmingą mūsų kasdieninio ir
profesinio gyvenimo detalę (pokalbius, stilių, aprangą, informacijos sklaidą, kritiką ir kt.).
Plačiausia prasme, komunikacija yra bendravimas. Bendravimas apibrėžiamas kaip prasminga
sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendraujant, tiek lingvistiškai, tiek ekstra-lingvistiškai,
kitiems perduodame tai, ką galvojame, jaučiame, žinome arba tai, kaip matome save bei
aplinkinius2. Bendravimas su kitu atveria galimybes pažinti save netgi rizikuojant demaskuoti savo
tikrąją prigimtį. Todėl komunikacija yra prasmingas įrankis savęs tobulinimo link.
Komunikacija vaidina svarbų vaidmenį ugdant šiuolaikinio specialisto ekstralingvistines
kompetencijas. Ekstralingvistinių kompetencijų įgijimas numato, kad bendravimas įvyksta tik
tuomet ir tik taip, jog pasiekiamas aukščiausias išsikeltų prioritetų tikslas. Bendraujant remiantis
ekstralingvistinėmis kompetencijomis elgiamasi pagarbiai ir neteisiant. Šiuolaikinės kartos
bendravimo normų būtinybė – pripažinimas „jų [ugdytinių], draugiško“ požiūrio3. Tai ir kalbėjimas
„Aš kalba“. Tai ir refleksyvus klausymas bei su tuo susijusios rašymo galimybės. Tai ir
ekstensyvaus skaitymo sąlygų suteikimas bei nefrontalinis mokymo/-si principas. Tai turi vykti
bendraujant bet kuria pasaulio kalba.
Tyrimo problema – būsimų verslo anglų kalbos specialistų komunikacinių įgūdžių ypatumai
bei jų pasireiškimas praktikų metu.
Tyrimo objektas – verslo anglų kalbos studijų srities studentų komunikaciniai įgūdžiai
Marijampolės kolegijoje.
Tyrimo tikslas – išnagrinėti verslo anglų kalbos studentų komunikacinius įgūdžius
Marijampolės kolegijoje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti studentų nuomonę apie studijų bei praktikų metu vyraujančios komunikacijos
ypatumus.
2. Ištirti studentų nuomonę apie organizuojamų studijų ir praktikų komunikacinių įgūdžių
ugdymo privalumus bei trūkumus.
3. Įvertinti studijų ir praktikų metu įgyjamų žinių svarbą komunikaciniams įgūdžiams.
1 Shepherd, G. J., Jeffrey St. John, Striphas, T. Communication as....: Perspectives on Theory. SAGE Publications.
2005. 2 Duncan, H. D. Communications & Social Order. Transaction Publishers. New Brunswick (USA) and London (UK).
2002. 3 Falschlehner, G. Die Digitale Generation– Jugendliche lesen anders. Veberreuter. 2015.
36
4. Atskleisti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką komunikacinių įgūdžių ugdymui.
5. Išanalizuoti problemas, kylančias komunikacijos metu.
Tyrimo metodai:
1. Literatūros analizė.
2. Apklausos raštu analizė.
Teorinis tyrimo pagrindimas
Anglų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, kuria kaip jų gimtąja kalba arti keturių šimtų mln.,
antrąja užsienio - keturi šimtai mln. bei septini šimtai milijonų kaip užsienio kalba (2016 m.
duomenimis)4. Gebėjimas bendrauti laisvai ir nepriekaištingai užsienio kalba tampa vis svarbesniu
faktoriumi profesiniame gyvenime.
Verbalinė, neverbalinė bei simbolinė komunikacija sudaro darbo pagrindą. Tuo metu, kai
neverbalinė komunikacija sudaro 93%, verbalinė – 7%, o simbolinė apima abi ir abiejose vienodai
svarbiai atlieka savo vaidmenį, mes vis dažniau pastebime, jog susiduriame su didėjančiais
nekomunikavimo, arba negebėjimo išreikšti savęs rodikliais. Neverbaline komunikacija mes be
žodžių galime keistis mintimis, nuomonėmis arba informacija, jeigu mokame dekoduoti pašnekovo
neverbalines, tarptekstines reikšmes. Tai ir šypsenos, rankų gestikuliacija, judesys, artumas, arba
gebėjimas bendrauti ir suvokti betarpiškai, kai kalba nesuvaidina didesnės reikšmės. Svarbus
buvimas, dalyvavimas bei užsiėmimai popaskaitine veikla, profesinės veiklos praktikos metu.
Šiuolaikinės kartos studijuojančių kalbas problemos ir iššūkiai yra: kontakto užmezgimo
sunkumai ir ryšio praradimas; „nedraugiškas, ne jų“ požiūris; staigi, kapota nelyginant staccato
kalba; apriboti leksiniai vienetai; trumpa sintaksė; iš anksto parengtas ir „pažintas“ bendravimas5.
Sąsajoje su komunikacija, šiuolaikinės kartos charakteristikos daugelio tyrėjų aprašomos kaip:
tai laisvi bendravime ir nesivaržantys; atviri ir nebijantys; bendraujantys ir bendradarbiaujantys
žmonės, noriai dalyvaujantys lavinimo procese. Tarpusavio ryšiai tarp daugelio besimokančiųjų yra:
drąsūs, pozityvūs, bendri, siekiantys imituoti kitus ir nekonvencionalūs. Jų žinios bei įgūdžiai
apibūdinami kaip: nuovokumas, kūrybiškumas, išsilavinimas ir išprusimas. Todėl yra teigiama, kad
jų ateitis bus: interaktyvi, daug žadanti, aprėpianti daug sričių, susijusi ir perregima.
Šiuo metu, komunikacijoje aštriai jaučiamas liberalizuotas požiūris, kurį sukūrė piniginiai ir
informaciniai srautai. Naujosios kartos atstovai ypač jautriai jaučia ir reaguoja į skirtumus
komunikacijoje, kooperacijoje ir bendradarbiavime. Dauguma psichologų ir lingvistų pagrindžia,
kad šiuolaikiniai vaikai noriai pasisako apie tai, kokia turi būti švietimo sistema, apie tai, ko mes
juos turėtume mokyti, ką galime ir ko negalime daryti lavinimo procese.
Pasak Eaton, besimokantieji „reikalauja daugiau laisvės, kad parodytų nežabotą
kūrybiškumą“6. Jie yra kūrybiškesni, komunikabilesni ir atviresni pokyčiams. Tad, komunikacijos
jų gyvenime neturėtų trūkti. Tiesa, kad šiuolaikiniai besimokantieji yra gabesni skaitmeniškai nei jų
švietėjai. Jie geba atlikti daug užduočių vienu metu. Anot Eaton, jie turi „aš galiu“ požiūrį. Jie yra
pozityvūs bei su malonumu žiūri į mokymosi procesą kaip į „išbandymų ir klaidų“ ruožą7. Jie
išmoko būti skatinami ir priimti iššūkius. Kadangi besimokantieji yra stimuliuojami
apdovanojimais, jie įpranta nebijoti. Jų komunikaciniai gebėjimai išsiplečia.
Dar vienas charakteringas naujosios kartos bruožas yra tas, kad jie labai gerai pažįsta aplinkinį
pasaulį. Jie užduoda klausimus ir reikalauja atsakymų. Jie žino, kur susirasti informaciją bei mokosi
darydami arba atlikdami užduotis. Žvelgiant iš lingvistinio kalbos išmokimo taško, kalbų
mokymasis tampa „čia ir dabar“. Dažnai atsitinka taip, kad besimokantieji nebelaukia taisyklių,
vertimo ar ilgai trunkančių treniruočių, kur reikia įsiminimo, pakartojimo ir užtvirtinimo.
Šiuolaikiniai būsimieji kalbos specialistai mokosi kartodami ir atkartodami bei atpažindami to
paties reiškinio variacijas įvairiuose kontekstuose ne įsiminimo principu. Galbūt todėl naujosios
4 Pasaulio kalbų statistika. Prieiga per Internetą https://www.statista.com/statistics/266808/the-most-spoken-languages-
worldwide/ [žiūrėta 2016-11-09]. 5 Naujosios kartos charakteristikos. Prieiga per Internetą https://drsaraheaton.wordpress.com/2011/12/07/21st-century-
learners/ [žiūrėta 2015-04-10]. 6 ibid. 7 ibid.
37
kartos charakteringas bruožas yra gebėjimas atlikti ne vieną užduotį vienu metu. Turime pripažinti,
kad šiuolaikinių kalbos specialistų komunikaciniai gebėjimai tampa vis labiau paviršutiniški.
Kaip yra teigiama, šiuolaikinė karta yra „atvira pokyčiams“ ir jie yra drąsūs, jie mokosi būti
dar labiau dinamiškais. Jie yra interaktyvūs, laisvi, kūrybingi, nusimanantys, pozityvūs. Kalbos
raštai jų suvokime yra kuriami ir atkuriami, todėl nėra reikalo bijoti ką nors pakeisti ir ypač tai, kas
yra konvencionalu. Gali pasirodyti, kad tam tikra komunikacija jiems tampa metakomunikacija.
Šiuolaikinių būsimų verslo anglų kalbos specialistų charakteristikos kolegijoje yra panašios į
aukščiau aprašytąsias. Jie yra kūrybiški, iniciatyvūs, gebantys ir suprantantys. Tai žmonės, kurie
noriai bendrauja ir bendradarbiauja. Jų gebėjimas atlikti ne vieną užduotį vienu metu yra
skatintinas. Jų pasisakymai apie tai, kokia turėtų būti mokymo sistema yra pagirtini. Tačiau sąsajoje
su liberalizuotu požiūriu ir vis naujoviškesniais iššūkiais išryškėja ir trūkumai, kurie gali būti
siejami tiek su dalyko žinių įsisavinimu, tiek su bendrais komunikaciniais gebėjimais bei jų
realizavimu.
Tyrimo rezultatų analizė parodys, kokie komunikaciniai aspektai vyrauja tarp būsimų verslo
anglų kalbos specialistų Marijampolės kolegijoje, kokius įgūdžius reikia lavinti, norint pasiekti gerų
studijų rezultatų.
Tyrimo metodika
Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. vasario mėnesį. Jame dalyvavo Marijampolės kolegijos
verslo anglų kalbos antro kurso studijų srities studentai. Tyrimo imtis – tikslinė, patogioji. Tyrimui
naudota anketa iš 17 klausimų (dėl apimties apribojimų pateiksiu tik pagrindinius tyrimo
rezultatus). Apklausoje dalyvavo vienas ne Lietuvos Respublikos pilietis. Jo anglų kalbos žinios ir
įgūdžiai yra vertinami puikiai.
Tyrimo rezultatų analizė
Pastarųjų metų (2016-2017 m.m.), rudens ir pavasario semestrų eigoje vykusiose praktikose
tiek darbo vadovai institucijoje, tiek socialiniai partneriai ir darbdaviai džiaugėsi, kad didžioji
dauguma studentų noriai ir mielai atlikdavo jiems pavestas užduotis bei neretais atvejais patys
ėmėsi iniciatyvos. Bendraujant su darbdaviais išryškėjo daugelio studentų pozityvus nusiteikimas,
erudicija, noras bendradarbiauti, iniciatyvumas, kūrybiškumas ir energija.
Paskatinti pasidalinti savo patirtimi didžioji dalis studentų teigia, kad tiek Komunikacijos ir
informacijos valdymo, tiek Dalykinės kalbos praktikų metu juos mielai priėmė, supažindino,
paaiškino užduotis, leido veikti, pasitikėjo, mielai pakartodavo, kas buvo neaišku. Tai reiškia, kad
juos vertino, kaip asmenybes ir būsimus specialistus, įmonės darbuotojus.
1 pav. Respondentų nuomonė apie vyraujančius komunikacijos ypatumus praktikų metu
Viena iš didesnių bendravimo komunikacijos aspektų neigiamybių buvo ta, kad šiuolaikinė
karta nenoriai dalyvauja bendravimo – socializacijos procese ir labai dažnai konkurencija ir
lyderystės siekis skatina juos dirbti pavieniui. Taip paklausus, kokie darbo būdai studentams yra
priimtiniausi, dauguma atsakė, kad jiems patiko dirbti individualiai. Tik nežymi dalis džiaugėsi
darbu kolektyve, labiau teikdama pirmenybę darbui savarankiškai (namuose, skaitykloje ir pan.).
Tik labai maža dalis studentų pasidžiaugė, kad su jais darbo vietoje „buvo susitariama, ar jiems
tinka darbai“.
99
1
99
1 0%
20% 40% 60% 80%
100%
KIV – Komunikacijos ir Informacijos valdymo Praktika DAK – Dalykinės kalbos Praktika
KIV DAK
38
2 pav. Respondentų nuomonė apie pasirenkamas darbo formas praktikų metu
Kadangi studentų praktiniai įgūdžiai lavinami visapusiškai ir komunikacijai skiriama nemažai
dėmesio, Komunikacijos ir informacijos valdymo praktikos metu stengiamasi suteikti kuo daugiau
komunikacinių įgūdžių. Tačiau šių metų (2016 – 2017 m.m.) rudens semestro Komunikacijos ir
informacijos valdymo praktika pasirodė mažiau populiari už Dalykinės kalbos praktiką. Nors
daugumai ji pasirodė paprastesnė, bet tiek labiau organizuota, aiškesnė, nuoseklesnė ir priimtinesnė
buvo Dalykinės kalbos praktika. Tai gali būti susiję su tuo, jog į Komunikacijos praktiką studentai
yra išleidžiami per anksti, nepasiruošė bei nesubrendę dirbti savarankiškai, todėl dažnas pasijaučia
tarsi paliktas likimo valiai, kur tenka parodyti būtinas išgyvenimui savybes.
3 pav. Respondentų nuomonė apie praktinius komunikacinius įgūdžius praktikų metu
Vienu iš didžiausių privalumų laikomų Komunikacijos praktikos metu buvo ir tebelieka
„draugiško, arba jų“ požiūrio, bei užmegztų ryšių naudingumas. Taip, studentams, būsimiems anglų
kalbos specialistams yra labai svarbus geras priėmimas, susipažinimas, priėmimas į kolektyvą,
adaptavimasis bei ryšiai. Kaip matyti 4 paveiksle, net šešiasdešimt procentų džiaugiasi tokia
galimybe įgyti draugų bei pažįstamų darbo rinkoje.
70
3020 20
100
20
40
60
80
individualus darbas darbas grupėje, kolektyve savarankiškas darbas (namie,
skaitykloje)
individualus nurodymų
vykdymas
kita
4050
20
4030
2010
50
0 00
20
40
60
labiau
organizuota
aiškesnė paprastesnė nuoseklesnė priimtinesnė
KIV
DAK
KIV
DAK
0
20
40
60
įdomesnė bendravimo
prasme
naudingesnė komun. ar /
spec. k. prasme
patrauklesnė pažintine
prasme
nuoseklesnė metodikos
prasme
KIV
DAK
KIV
DAK
39
4 pav. Respondentų nuomonė apie komunikacinių įgūdžių ugdymo privalumus ir trūkumus
Dalykinės kalbos praktikos metu tai tampa dar svarbiau, ir tik trisdešimčiai yra aktuali pati
verbalinė komunikacija, kalbos konstruktas ir tekstinė kalba specialioje srityje.
5 pav. Respondentų nuomonė apie komunikacinio turinio ugdymą remiantis tekstu bei
kontekstu
Kadangi, kaip buvo minėta, kalbos išmokimas šiuolaikinei kartai kelia vis naujoviškesnius
iššūkius, mūsų studentai pasidžiaugė, kad tiek teorinės žinios, tiek teksto ir konteksto žinojimas,
padėjo taikyti įgyjamas teorines žinias praktiškai, praplėtė akiratį ir pasaulėjautą, bei padėjo
išsiugdyti ekstralingvistinius (emocinius, psichosocialinius ir kt.) įgūdžius. Bendravimas bei
bendradarbiavimas tapo labai svarbiu akcentu atliekant praktiką. Ugdant komunikacinius įgūdžius
tapo svarbu pademonstruoti tiek lingvistinius, tiek ekstra-lingvistinius gebėjimus.
6 pav. Respondentų nuomonė apie labiausiai reikalingas žinias jų komunikacinių įgūdžių
lavinimui
Reikia pripažinti, kad ugdant komunikacinius gebėjimus ne visada yra svarbios teorinės žinios.
Jas reikia mokėti taikyti ir derinti prie dabarties poreikių. Studentams trūksta lingvistinių,
komunikacijos, verslo ir ekonomikos žinių bei įgūdžių, tačiau reikia tikėtis, kad tai netampa kliūtimi
savęs realizavimo kelyje. Dauguma studentų mano, kad labiausiai jiems reikalingos žinios būsimoje
verslo anglų kalbos specialisto srityje yra verslo, vadybos ir ekonomikos. Nemaža dalis taip pat
akcentuoja lingvistines, t.y. kalbos žinias. Dar mažesnei daliai atrodo, kad komunikacija ir
gebėjimas bendrauti yra svarbu. Deja, neakcentuojamos nei informacinių technologijų, nei teisės
žinios, nors jos taip pat galėtų būti svarbios būsimam specialistui. Tai gali būti susiję su tuo, jog
informacinių technologijų žinios yra pakankamai gerai studentams išugdytos, arba būdami
šiuolaikinės kartos atstovais jie patys savarankiškai jas gerai išsiugdė. Galima daryti prielaidą, kad
teisinių ir įstatyminių bazių žinios studentams kol kas yra neaktualios ir netaikytinos. Kadangi
studentai, būsimieji kalbų specialistai, orientuojasi į lingvistines bei ekstra-lingvistines žinias, jiems
vis dažniau yra svarbus psichologinis, emocinis bei socialinis pažinimas. Taip trisdešimčiai
0
7040 30
0
50
100
suteikė galimybę gilintis į
dalyko esmę
padėjo taikyti įgyjamas
teorines žinias praktiškai
praplėtė akiratį ir
pasaulėjautą
padėjo išsiugdyti
ekstralingvistinius
įgūdžius
3020
40
0 0
30
0
10
20
30
40
lingvistinės komunikacijos verslo vadybos ir ekonomikos teisės IT kita
40
procentų yra svarbus elgesys, etiketas, bendravimo normos, socializacija, priimtini ir visuotinai
pripažinti bendradarbiavimo principai. Sprendžiant iš to, kas buvo išdėstyta labai svarbu pabrėžti,
kad studentai teikia ypatingą dėmesį neverbalinei komunikacijai.
Anot Falschlehner’io, kuris nagrinėja šiuolaikinės kartos komunikacinius gebėjimus ir
trūkumus, dažnai šiuolaikiniai žmonės mokosi ne taip, kaip mes to norime ir siekiame, bet taip kaip
didžioji kibernetinė erdvė nori bei pageidauja8. Dar daugiau, jie mokosi taip, kaip to reikalauja
visuomenė, verslo bendruomenės ir/ar stambūs, verslūs ir savo sėkmę pasiekę asmenys.
Dėstytojams dažnai tampa keblu mokyti fundamentalių dalyko tiesų, kadangi pasikeitus visuomenės
poreikiams, iš esmės dalyko sandara, tikslas ir esybė nepasikeičia. Pasikeitus visuomenei, jos
poreikiams bei studentams į juos reaguojant, dėstytojas turi tapti eruditu, kuris savo dalyką
nušviestų nauja šviesa.
Kadangi lingvistinėje plotmėje kyla vis daugiau mokymo/-si sunkumų (tokių kaip buvo minėta
aukščiau), komunikacija ir jos akcentavimas yra itin svarbus įrankis savirealizacijai ir tikslo
pasiekimui. Tikslingai komunikuojant ir perteikiant žinią galima išvengti paviršutiniškumo skaitant
tekstą, bendraujant arba rašant. Nors yra sakoma, kad šiuolaikinės kartos atstovai yra paviršutiniški,
juos galima ekstra-lingvistinėmis priemonėmis tarsi „įtraukti“ į dalyko žaidimą. Nors jie
vadovaujasi greita informacijos paieška, chaotišku tempu ir individualiu užduočių atlikimu,
vienpusiškumu, dirbtinumu, juos vis dar galima prakalbinti ir mokyti kryptingai.
IŠVADOS
Apibendrinant galima teigti, kad tiek su būsimais verslo anglų kalbos specialistais, tiek su
visais šiuolaikinės kartos atstovais reikia bendrauti pagarbiai, neteisiant, laikantis „jų, draugiško“
požiūrio, bendradarbiaujant, kalbant „Aš kalba“, refleksyviai, siūlant ir leidžiant pasirinkti iš
plačiausio galimybių spektro bei tobulinant savęs pažinimą per tarpdalykinę komunikaciją, kuri
nebūtinai gali būti išreikšta žodžiais. Nors ir būdama esmine studijų ašimi verbalinė komunikacija
neprilygsta neverbalinei komunikacijai. Studentai, būsimieji verslo anglų kalbos specialistai, gerai
supranta ir įvertina, kad bendraujant ir bendradarbiaujant yra itin svarbus pagarbus požiūris,
tolerancija, empatija, atsižvelgimas į kito nuomonę bei požiūrį.
Tyrimo metu išryškėjęs itin pozityvus respondentų požiūris į komunikacijos turinį studijų ir
praktikų metu leidžia manyti, kad toks jis ir išliks tuomet, kai studentai ims dirbti savo nuolatinėse
darbo vietose baigę profesines studijas. Kadangi buvo pabrėžtas pastebėtas „jų, draugiško“ požiūrio
motyvas komunikacijos ir bendravimo metu praktikos vietose, tai leidžia daryti prielaidą, kad
naujieji specialistai bus visuomet laukiami jų darbdavių.
Vis tik įvertinus komunikacijos turinio svarbą ir įtaką, norisi pabrėžti, kad būsimiems verslo
anglų kalbos specialistams būtinas trejopas dalyko akcentavimas ir vertinimas. Tai turėtų būti
verslas, kalba ir su tuo susijusi komunikacija. Perduodant savo žinią pasauliui bet kuria kalba
svarbu akcentuoti gebėjimą paremtą žiniomis ir praktika.
NAUDOTI ŠALTINIAI
1. Burgess, D. Teach Like a Pirate: Increase Student Engagement, Boost Your Creativity, and Transform Your
Life as an Educator. Dave Burgess Consulting, Inc., San Diego CA, 2012.
2. Carey, J.W. Communication as Culture– Essays on Media and Society. Routledge, NY, London. 1992.
3. Crystal, D. English as a Global Language. Cambridge University Press. 2003.
4. Duncan, H. D. Communications & Social Order. Transaction Publishers. New Brunswick (USA) and London
(UK). 2002.
5. Falschlehner, G. Die Digitale Generation– Jugendliche lesen anders. Veberreuter. 2015.
6. Innis, H. A. The Bias of Communication. University of Toronto Press. 2008.
7. Yates, V. Communication. Heinemann Library. 2008.
8. Pink, D.H. Drive: The Surprising Truth about what Motivates Us. Canongate Books US, 2011.
9. Robinson, K. Out of Our Minds: Learning to be Creative. Capstone Publishing Ltd., 2011.
8 Falschlehner, G. Die Digitale Generation– Jugendliche lesen anders. Veberreuter. 2015.
41
10. Shepherd, G. J., Jeffrey St. John, Striphas, T. Communication as....: Perspectives on Theory. SAGE
Publications. 2005.
11. Naujosios kartos charakteristikos. Prieiga per Internetą https://drsaraheaton.wordpress.com/2011/12/07/21st-
century-learners/ [žiūrėta 2015-04-10].
12. Aktyvus mokymas/-is. Prieiga per Internetą http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-
ugdymo-praktika/aktyvaus-mokymo-ir-mokymosi-metodai-ir-ju-taikymo-pavyzdziai/aktyvaus-mokymosi-
metodu-aprasymas/ [žiūrėta 2016-10-11]
13. Pasaulio kalbų statistika. Prieiga per Internetą https://www.statista.com/statistics/266808/the-most-spoken-
languages-worldwide/ [žiūrėta 2016-11-09].
COMMUNICATIVE ASPECTS OF ENGLISH LANGUAGE LEARNING/TEACHING AMONG STUDENTS OF
BUSINESS ENGLISH
Dileta Ravinienė
Marijampole University of Applied Sciences
Summary
Ability to communicate has become one of the most required and needed skills in nowadays society. We have to communicate
everywhere in order to establish ourselves, our abilities and even position. Inborn communicators can be a rare case. Not many
people feel free to communicate easily and without tension. Students studying language especially need this ability in order to
acquire communicative skills necessary both for the development of their personality and their future career. The article analyzes
communication and communicative aspects among students of business English. Communication is understood as many-folded and
complex issue. It involves interaction among different groups of people and can have many diverse forms. Communication is the
basis for understanding and cooperation among people. Therefore, teaching ESP students at an advanced level, teachers should
emphasize the importance of communication. Theoretical part of the article absorbs and outlines principles of communication.
Practical part of the article presents the research and its results carried out at Marijampole University of Applied Sciences.
Object of the research – communicative aspects among students of business English at Marijampole University of Applied Sciences.
Aim of the research – to investigate communicative aspects and peculiarities among students of business English at Marijampole
University of Applied Sciences.
Objectives of the research:
1. To present students’ opinion about the peculiarities of communication during their studies and practical work.
2. To investigate the students’ viewpoint on advantages and disadvantages of the use of communicative content during studies
and practical work.
3. To evaluate the importance of knowledge acquired during their studies and practical work in connection with the
communicative content.
4. To reveal the factors that mostly influence the communicative skills.
5. To analyze the problems that arise during communication.
Methods of the research:
1. Analysis of literature.
2. Analysis of written survey.
The research and observations follow up with conclusions at the end of the article.
Key words: verbal, non-verbal communication, business English, next generation, extra-linguistic competence.
