Priešistorė, dabartis ir perspektyvos

Bandomojo teisminės mediacijos projekto tikslai Sudaryti sąlygas šalims civiliame procese

veiksmingiau pasiekti socialinę taiką Paskatinti atkuriamojo teisingumo

vystimąsi Lietuvoje Įvertinti teisminės mediacijos priimtinumą

Lietuvoje Spartinti bylų nagrinėjimo procesą, didinti

ginčų išsprendimo efektyvumą

Mediacija: kas tai?

Tikslas: taikus ginčo išsprendimas

Poveikis: galimybė įveikti konfliktą

Rezultatai: viena efektyviausių priemonių pasiekti taikų susitarimą

Terminai

Mediacija – tarptautinis lietuvių kalboje vartojamas terminas, kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškiantis tarpininkavimą ginče, kurio tikslas – padėti ginčo šalims susitarti

Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis kitų šalių ginče (lot. mediator – tarpininkas)

Taikaus ginčo išsprendimo privalumai ginčo šalims Taupomos išlaidos, laikas ir pastangos, kurie eikvojami

besibylinėjant Grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio Šalys kontroliuoja ginčo sprendimo eigą ir rezultatus Patenkinami tikrieji interesai ir poreikiai Galimas gerų santykių su oponentu atkūrimas, abipusės

pagarbos atkūrimas Didesnė tikimybė, kad taikus susitarimas bus vykdomas

geruoju ir neteks kreiptis į antstolius Mažiau priešiškumo, streso ir blogų emocijų Daugiau pasitenkinimo ginčo išsprendimu Konfidencialumas

Kaip veikia?

Patobulintos derybos Konstruktyvaus dialogo skatinimas

vadovaujant mediatoriui Šalių interesų ir poreikių atskleidimas Orientacija - “ką mes galime padaryti” Ginčo šalių akiračio išplėtimas Pragmatiškumas, emocijų ir agresijos

valdymas

Teisminės mediacijos (sutaikymo, tarpininkavimo) sistemos Mediaciją vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas. Lietuvoje

priėmus naująjį CPK tai vadinama “taikinimo procedūra” arba “teisminiu sutaikymu” – CPK 231 str.

Mediaciją vykdo teisėjai arba kiti teismo tarnautojai, kurie nedalyvauja ir negali dalyvauti byloje vykdydami savo tiesiogines teisminės funkcijas (kaip teisėjai, teisėjų padėjėjai ir pan.). Sutinkama JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Anglijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kitose šalyse. “Teisminės mediacijos” terminas Lietuvoje vartotinas pažymėti būtent šią procedūrą. Ji laikytina “teisminio sutaikymo” porūšiu

Teismo paskirta mediacija, kuri vykdoma privačių mediatorių ne teisme (žinoma Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, JAV ir kt. šalyse, galima ir Lietuvoje)

Bandomasis projektas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme Pasirengimas – 2005 m. gegužė – lapkritis Mediacijos sistema pradėjo veikti nuo

2006 m. sausio 26 d. Po metų atliekamas vertinimas ir

pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnio projekto vykdymo ir galimos jo plėtros

Projekto įgyvendinimą koordinuoja ir vertinimą atliks Teismų tarybos sudaryta darbo grupė

Teisminės mediacijos teisinė bazė CPK 231 straipsnis – teismas turi imtis

priemonių šalims sutaikyti Teismų tarybos 2005 m. gegužės 20 d.

nutarimas Nr. 13 P – 348 “Dėl bandomojo teisminės mediacijos projekto”

Teisminės mediacijos sistemos pagrindinius principus ir integravimą į teismo procesą nustato Teisminės mediacijos taisyklės

Teisminės mediacijos sąlygos

Teisminei mediacijai gali būti perduodamas toks ginčas, dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškelta civilinė byla

Teisminė mediacija nemokama ir vyksta teismo patalpose

Mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai ir (arba) teisėjų padėjėjai, kuriuos skiria teismo administracija, įvertindama šalių pageidavimus. Prireikus gali būti skiriami du mediatoriai (komediacija)

Principai Savanoriškumas. Mediacijai ginčas perduodamas šalių

rašytiniu prašymu arba sutikimu Mediatoriaus profesionalumas Mediatoriaus nešališkumas. Mediatorius negali dalyvauti, kaip

teisėjas ar teisėjo padėjėjas, jeigu byla toliau nagrinėjama iš esmės

Proceso efektyvumas ir lankstumas Operatyvumas Sąžiningumas Šalių lygiateisiškumas Bendradarbiavimas Konfidencialumas Teismo mediatoriai vadovaujasi Europos mediatorių elgesio

kodeksu

Procedūra Ginčas perduodamas bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi, kuria

bylos nagrinėjimas atidedamas skiriant kito posėdžio laiką Tiksli mediacijos procedūra nereglamentuojama, bet nustatomi

pagrindiniai principai ir reikalavimai Mediacijos metu dalyvauja tik proceso šalys, tretieji asmenys ir

jų atstovai. Šalių prašymu ar sutikimu gali dalyvauti ir kiti asmenys, kurių dalyvavimas gali padėti išspręsti ginčą

Galimybė vykdyti uždarus pasitarimus atskirai su kiekviena šalimi

Protokolas nerašomas Trukmė – iki 3 valandų. Mediatorius abiejų šalių prašymu arba

sutikimu gali pratęsti mediacijos trukmę, jeigu nusprendžia, kad tai gali sudaryti sąlygas pasiekti taikų susitarimą ir pratęsiant mediacijos trukmę nebus vilkinamas bylos nagrinėjimas

Mediatoriui perduodama civilinės bylos medžiaga

Taikos sutartis ir jos tvirtinimas

Šalims sudarius taikos sutartį, ją tvirtina bylą nagrinėjantis teisėjas

Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privalomu vykdyti dokumentu, kuriuo galutinai išsprendžiamas ginčas (res judicata)

Tvirtinant taikos sutartį bylos nagrinėjimas nutraukiamas

Gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio

Pabaiga be taikos sutarties

Mediatorius pripažįsta, kad tikimybė pasiekti taikų susitarimą maža arba kad galimas šalių susitarimas bus neįvykdomas ar neteisėtas (Europos mediatorių elgesio kodekso 3.2 p.)

Bent viena iš proceso šalių pasitraukia (pasitraukimo priežastis nurodyti nebūtina)

Pasibaigia ir nepratęsiamas mediacijai skirtas laikas Nustatomas piktnaudžiavimas teismine mediacija

Pasibaigus mediacijai bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau

Konfidencialumas I Konfidencialumo nuostatos perimtos iš UNCITRAL

pavyzdinio įstatymo ir Europos Komisijos pasiūlymo ES direktyvai

Neleistini įrodymai: - Kitos šalies tiesiogiai (ne per teismą) pateiktas pasiūlymas perduoti ginčą spręsti teisminei mediacijai ir aplinkybė, kad kita šalis buvo linkusi priimti pasiūlymą dalyvauti mediacijos procedūroje- Teisminės mediacijos metu kitos šalies išreikšta nuomonė ir pasiūlymai dėl galimo ginčo sureguliavimo - Kitos šalies pareiškimai ir pripažinimai, kurie buvo išreikšti teisminės mediacijos metu- Mediatoriaus pasiūlymai dėl ginčo sureguliavimo- Aplinkybė, kad šalis parodė polinkį priimti mediatoriaus arba kitos šalies pasiūlymą dėl ginčo sureguliavimo - Dokumentai, kurie buvo paruošti vien mediacijos tikslais

Konfidencialumas II Teismo mediatorių pareiga saugoti konfidencialios

informacijos paslaptį ir neatskleisti jos bylą nagrinėjantiems teisėjams bei kitiems asmenims

Konfidencialumo išimtys:- Informacijos reikia tinkamai vykdyti taikos sutartį- Yra abiejų šalių sutikimas- Išimtiniais atvejais jeigu to reikalauja viešasis interesas (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus arba užkirsti kelią žalai fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsirasti)

Įrodymai, šalies gauti ne teisminės mediacijos metu, kurie kitu atveju būtų leistinais įrodymais teisme, yra leistini įrodymai, nepaisant to, kad jie buvo panaudoti mediacijos metu

Konfidencialumas

Taikos sutarties tvirtinimas arba tolesnis

bylos nagrinėjimas –teisėjas

Bylos nagrinėjimas –

teisėjas

Teisminė mediacija -

teismo mediatorius

Bylos nagrinėjimas atidedamas skiriant kito posėdžio datą

Informacija

Informacija

Teisminės mediacijos schemaŠa

lių p

rašy

mu

(sut

ikim

u)

teis

mo

nuta

rtim

i gi

nčas

per

duod

amas

te

ism

o m

edia

cija

i Mediacija baigiasi

Papildoma informacija

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo raštinė, tel. (8~5) 262 44 79, (8~5) 262 37 82

rsimaitis@vtr.lt, tel. (8~5) 266 32 30