Embed Size (px)
Citation preview
ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO BAKALAURO STUDIJOS
IV kurso student÷ Lolita Adamavičiūt÷ ..............................… 2007 05 19 (parašas)
AB „KRAFT FOODS LIETUVA“ NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMO Į RINKĄ PLANAVIMO TOBULINIMAS
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas Doc. dr. Rita Kuvykait÷ ............................ 2008 05 19 (parašas)
KAUNAS, 2008
2
SANTRAUKA
Adamavičiūt÷, L., AB“Kraft Foods Lietuva“ naujo produkto įvedimo į rinką planavimo
tobulinimas [Manuscript]: bakalauro baigiamasis darbas: vadyba ir verslo administravimas. Kaunas,
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2008.
Darbo tikslas – pateikti priemones, kurios leistų patobulinti AB“Kraft Foods Lietuva“
naujo produkto planavimą. Darbui iškelti uždaviniai yra: atlikti įmon÷s vidinę bei išorinę analizes;
remiantis SSGG analize identifikuoti problemą; atlikti AB„Kraft Foods Lietuva“ empirinį tyrimą ir
išsiaiškinti, kaip įmon÷s darbuotojai vykdo naujo produkto planavimą, taip pat apibendrinus
rezultatus pateikti tyrimo išvadas; pateikti siūlymus kaip įmon÷je vykdomas naujo produkto
planavimas gal÷tų būti pagerintas.
Pirmoje darbo dalyje, situacijos analiz÷je, pateikta bendra informacija apie įmonę: vykdoma
veikla, pagrindin÷s eksporto rinkos, vizija, misija, prekių ženklų kategorijos, strateginiai tikslai.
Remiantis min÷tomis analiz÷mis, nustatytos ir identifikuotos įmon÷s išorin÷s galimyb÷s bei gr÷sm÷s
ir vidin÷s stipriosios bei silpnosios pus÷s. Iš gautų duomenų nustatyta ir identifikuota įmon÷s
problema – ilgas naujo produkto planavimo proceso laikas.
Antroje dalyje atliekamas AB“Kraft Foods Lietuva“ empirinis tyrimas, kurio tikslas yra
išsiaiškinti kaip įmon÷je vykdomas naujo produkto planavimas, kokie jo privalumai ir trūkumai.
Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – interviu, kuriam buvo sugalvoti ir pateikti 5 klausimai,
įmon÷s darbuotojams. Apklausiami rinkodaros skyriaus darbuotojai, kurie labiausia susiję su naujo
produkto įvedant į rinką planavimu. Kadangi buvo nustatyta, kad interviu tinkamiausi respondentai
yra 6, planuojama juos visus apklausti. Tačiau pateikti ir išanalizuoti 4 respondentų atsakymai,
kadangi prad÷jus kartotis atsakymamas, apklausiant penktąjį respondentą, tyrimas buvo sustabdytas.
Tyrimo rezultatų pagalba identifikuota 14 naujo produkto planavimo etapų, nustatyta, kad
planavimo procesas užtrunka beveik 2 metus.
Trečiojoje dalyje, remiantis empirinio tyrimo duomenimis, teorija, pateikti vadybiniai
sprendimai identifikuotai problemai spręsti. Vadybiniuose sprendimuose pateikiamas, siūlytinas
tobulesnis naujos prek÷s kūrimo planavimas, pritaikant tam tikras priemones.
Reikšminiai žodžiai: naujas produktas, planavimo procesas.
.
3
SUMMARY
Adamavičiūt÷, L., AB“Kraft Foods Lietuva“ new product planning improvement
[Manuscript]: the bachelor final work: management and business administration Kaunas, ISM
University of Management and Economics, 2008.
An objective of the work is to suggest some implements to improve new product planning.
The tasks in order to achieve the objective of work are: to analyze the internal and external factors
that affect the company; to identify the problem from the company’s SWOT analysis; to make the
empirical research and to find out how employees of AB“Kraft Foods Lietuva“ are planning new
product, to summarize the research results and to make a conclusions of them; to make a proposal
how to improve existing new product plan.
The general information; basic activities of the organization, main export markets the,
vision, mission, brand name categories and strategic objectives of the company were produced in
the first part of the work. There was analyzed the external and internal factors that affect the
organization and identified the external opportunities and threats, the internal strengths and
weaknesses from the first analysis. From the information that was generated there were identified
the problem - long new product planning process time.
The empirical research which aim is to analyze new product planning in AB“Kraft Foods
Lietuva“, the advantages and disadvantages of it are produced in the second part of the work.
Chosen qualitative research method – interview which consists of five questions that were given for
employees. Asked marketing department employees which are close to new product planning. It
was find out that existing six marketing department employees are suitable for research so it was
planning to ask all of them. The research was stopped because of repeated answers of fifth
respondent. It is analysed four respondents data. According research data it is identified 14 new
product planning stages and new product planning term – 2 years.
On the strengths of empirical research, the theoretical background there were produced the
managerial solutions of the identified problem in the third part of the work.
Key words: new product, planning process.
4
TURINYS Paveikslų sąrašas ................................................................................Error! Bookmark not defined. Lentelių sąrašas ....................................................................................................................................6
Įvadas ...................................................................................................................................................7
1. AB „Kraft Foods Lietuva“ situacijos analiz÷...............................................................................8
1.1. Bendra informacija apie įmonę ............................................................................................8
1.2. Išorin÷ analiz÷ ......................................................................................................................9
1.2.1. Rinkos analiz÷ ..............................................................................................................9
1.2.2. Vartotojų analiz÷ ........................................................................................................11
1.2.3. Konkurentų analiz÷ ....................................................................................................12
1.2.4. Makroaplinkos analiz÷ ...............................................................................................15
1.3. Vidin÷ įmon÷s analiz÷ ........................................................................................................16
1.3.1. Esama rinkodaros strategija .......................................................................................16
1.3.2. Taktikos analiz÷........................................................................................................167
1.4. SSGG analiz÷ ir problemos identifikavimas ......................................................................18
1.4.1. SSGG analiz÷ .............................................................................................................18
1.4.2. Problemos identifikavimas.........................................................................................19
2. AB“Kraft Foods Lietuva“ naujų produktų kūrimo proceso empirinis tyrimas..........................20
2.1. Tyrimo metodika ................................................................................................................20
2.1.1. Empirinio tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai.......................................................20
2.1.2. Empirinio tyrimo pobūdis ..........................................................................................21
2.1.3. Duomenų rinkimo metodas ........................................................................................21
2.1.4. Tyrimo imtis ir jos atrankos procedūra ......................................................................22
2.1.5. Tyrimo instrumentas ..................................................................................................22
2.1.6. Duomenų analiz÷s metodai ........................................................................................23
2.2. Tyrimo eiga ir rezultatai .....................................................................................................23
2.2.1. Tyrimo eiga. ...............................................................................................................23
2.2.2. Tyrimo rezultatai ......................................................................................................244
3. Vadybiniai „AB Kraft Foods Lietuva“ naujo šokoladinio baton÷lio planavimo tobulinimo
sprendimai ..........................................................................................................................................28
3.1. Naujo šokoladinio baton÷lio kūrimo proceso analiz÷ .........................................................28
3.2. Siūlomas šokoladinio baton÷lio kūrimo procesas, taikant lygiagretųjį veiksmų
organizavimo būdą .........................................................................................................................34
3.3. Siūlytinos priemon÷s darbams greičiau atlikti ...................................................................37
Išvados............................................................................................................................................40
Literatūra ........................................................................................................................................42
Priedai ............................................................................................................................................43
Priedų sąrašas .................................................................................................................................44
5
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 PAVEIKSLAS. ĮMONöJE VYKDYTO NAUJO ŠOKOLADINIO BATONöLIO PLANAVIMO KALENDORINIS GRAFIKAS .........31 2 PAVEIKSLAS. „AB KRAFT FOODS LIETUVA“ NAUJO ŠOKOLADINIO BATONöLIO PLANAVIMO ETAPAI, VYKDYTI
NUOSEKLIUOJU BŪDU .......................................................................................................................32 3 PAVEIKSLAS. SIŪLOMAS PATOBULINTAS ŠOKOLADINIO BATONöLIO KŪRIMO PLANAVIMAS .................................36 4 PAVEIKSLAS. SIŪLOMAS NAUJO ŠOKOLADINIO BATONöLIO PLANAVIMO KALENDORINIS GRAFIKAS .....................39
6
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 LENTELö. ŠOKOLADO PLYTELIŲ RINKOS DYDIS IR AUGIMAS 2003 – 2007 METAIS .....................................................10 2 LENTELö. PASKIRSTYMO KANALŲ ĮVAIROVö IR CHARAKTERISTIKOS .........................................................................10 3 LENTELö. RINKOS VARTOTOJŲ SEGMENTŲ IŠSKYRIMAS.............................................................................................11 4 LENTELö. SEGMENTŲ MOTYVACIJA ...........................................................................................................................11 5 LENTELö. KONKURENTAI IR JŲ UŽIMAMA RINKOS DALIS............................................................................................12 6 LENTELö. KONKURENTŲ STIPRIŲJŲ IR SILPNŲJŲ PUSIŲ ANALIZö................................................................................13 7 LENTELö. KONKURENTŲ STIPRUMO TINKLELIS ..........................................................................................................14 8 LENTELö. MAKROAPLINKOS DIMENSIJOS IR JŲ CHARAKTERISTIKOS ..........................................................................15 9 LENTELö. SEGMENTŲ IŠSKYRIMAS .............................................................................................................................16 10 LENTELö. ESMINIAI SöKMöS VEIKSNIAI.....................................................................................................................19 11 LENTELö. VYKDYTOS IR SIŪLYTINOS ŠOKOLADINIO BATONöLIO PLANAVIMO ETAPŲ TRUKMöS................................38
7
ĮVADAS
Temos aktualumas
Keičiantis vartotojų poreikiams ir situacijai rinkoje, įmon÷s nuolat atnaujina siūlomą prekių
asortimentą. Naujovių kūrimas yra svarbi sąlyga, norint išlikti rinkoje. Naujų prekių kūrimas
siejamas su rinkos dalies, pardavimo apimčių, pelno didinimu. Tačiau svarbu pamin÷ti ir tai, jog
nauji produktai yra susijęs su didele rizika. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys prek÷s nes÷kmę
rinkoje yra didel÷s investicijos, ilgas kūrimo procesas bei kiti trukdymai.
Nagrin÷jama problema
Kaip AB“Kraft Foods Lietuva“ turi planuoti naujo produkto kūrimo procesą, siekiant jį
sutrumpinti?
Darbo tikslas
Pateikti priemones, kurios leistų patobulinti AB“Kraft Foods Lietuva“ naujo produkto
planavimą.
Darbo uždaviniai
• Remiantis antriniais duomenimis atlikti šokolado rinkos Lietuvoje analizę;
• Atlikti AB“Kraft Foods Lietuva“ vidinę analizę bei SSGG analizę;
• Atlikti empirinį tyrimą, kurio metu išsiaiškinti, kaip įmon÷je vykdomas naujo produkto
planavimas, jo privalumus ir trūkumus;
• Pasiūlyti priemones, kurios sutrumpintų naujo produkto įvedimo į rinką laiką.
Tyrimo metodai
Empiriniam tyrimui atlikti naudojamas apklausos metodas, kai duomenys gaunami
apklausiant AB“Kraft Foods Lietuva“ darbuotojus. Tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami ir
priimami vadybiniai sprendimai.
Praktin÷ darbo vert÷
Šis darbas yra naudingas įmonei, kadangi yra atlikta šokolado rinkos Lietuvoje analiz÷,
AB“Kraft Foods Lietuva“ SSGG analiz÷. Taip pat bus parengta konkreti, pirminių ir antrinių
duomenų analiz÷s, tyrimo rezultatais pagrįstos siūlytinos priemon÷s, leisiančios pagerinti naujo
produkto planavimą.
8
1. AB „KRAFT FOODS LIETUVA“ SITUACIJOS ANALIZö
1.1. Bendra informacija apie įmonę
Įmon÷ užsiima didmenine šokoladin÷s produkcijos ir bulvių traškučių gamyba.
1993 metais įkurtas kompanijos “Kraft” padalinys Kaune, AB“Kraft Foods Lietuva“. Kiti
padaliniai yra išsid÷stę penkiuose pasaulio regionuose:
• Azija (Kinija, Australija, Naujoji Zelandija)
• Balkanai (Bulgarija, Marokas, romanika, Rusija, Turkija, Ukraina)
• Lotynų Amerika (Brazilija, Meksika, Venesuela)
• Europa ( Austrija, Slovakija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija,
Lietuva , Lenkija, Šveicarija, Anglija, Airija).
Produkcija tiekiama Lietuvos klientams ir eksportuojama į užsienio šalis.
Pagrindin÷s produktų eksporto rinkos. Norvegija, Latvija, Estija, Lenkija, Rusija,
Ukraina, Vokietija, Švedija, Bulgarija, Makedonija, Austrija, Belgija, Danija, Suomija.
Kraft vizija – pad÷ti žmon÷ms visame pasaulyje geriau maitintis ir gyventi.
Kraft misija – pripažinta maisto pramon÷s lyder÷.
AB“Kraft Foods Lietuva“prekių ženklų kategorijos:
1. Šokolado plytel÷s „Karūna“ , „Princas“, „Karališkas“;
2. Vafliniai baton÷liai „Siesta“ (imortuojama iš Lenkijos);
3. Šokoladiniai baton÷liai „3Bit“ (importuojama iš Slovakijos), „Manija“;
4. Bulvių traškučiai „Estrela“;
5. Kava „JACOBS“ (importuojama iš Vokietijos).
AB“Kraft Foods Lietuva“ strateginiai tikslai:
• Gamybos apimčių augimas;
• Kaštų mažinimas;
• Pardavimų apimčių didinimas bent 5% kasmet;
• Užsakymų įvykdymas laiku;
• Klientų aptarnavimo bei produktų kokyb÷s gerinimas;
• Siekimas rinkoje išsaugoti esamą pad÷tį ir išlaikyti esamą kokybę;
• Kasmet į Lietuvos rinką įvesti bent 6 naujus produktus;
• Užsakymų įvykdymas laiku.
9
1.2. Išorin÷ analiz÷
Rinkos išorin÷ analiz÷ pagal Aaker (2001) atliekama analizuojant vartotojus, konkurentus ir
makroaplinką.
1.2.1. Rinkos analiz÷
Nagrin÷jamos rinkos identifikavimas
Tyrimo objektu pasirinkta šokoladinių plytelių rinka, kuri sudaro 40% visos šokolado rinkos
Lietuvoje. Šokoladin÷ konditerija yra dažniausia perkama impulsyviai, norint patenkinti poreikį.
Šokoladas perkamas d÷l tam tikrų savybių, kurios reikalingos žmogui dirbančiam tiek fizinį, tiek
protinį darbą. Lietuvos rinka yra juodo šokolado rinka, daugiau kaip pus÷ Lietuvos gyventojų
renkasi šios rūšies šokoladą. Lietuvoje vartotojai turi gana platų šokoladinių plytelių pasirinkimą,
šokoladą gamina 3 fabrikai: AB“Kraft Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, AB“Vilniaus Pergal÷“.
Rinkos identifikavimas produkto požiūriu- įvairių skonių juodasis, baltasis ir pieninis
šokoladas plytel÷mis.
Rinkos identifikavimas geografiniu požiūriu - Lietuvos rinka.
Šokolado subrinkos Lietuvoje
1. Juodasis šokoladas: grynas, su riešutais, su įdarais, kor÷tasis;
2. Pieninis šokoladas: grynas, su riešutais, su įdarais, kor÷tasis;
3. Baltasis šokoladas: grynas, su riešutais, su įdarais, kor÷tasis;
4. Miksai (Juodo, balto, pieninio šokolado mišinys.
Rinkos dydis ir augimo tempai. Galime teigti, kad šokolado paklausa Lietuvoje did÷ja.
"Euromonitor International" tyrimų duomenimis šokolado rinkos vert÷ per 2007 metus išaugs 5
proc. Buvo prognozuojama, kad per 2007 metus šokolado plytelių pardavimo kiekis Lietuvoje
sudarys 39% visos parduodamos šokolado konditerijos. Šokolado paklausa augs, d÷l did÷jančių
atlyginimų. Planuojama kad iki 2012 metų šokolado rinkos vert÷ išaugs net apie 24% . Tyrimų
duomenimis taip pat teigiama, kad tam tikros įtakos rinkos augimui gali tur÷ti žaliavų brangimas ir
did÷jantys gamybos kaštai.
Kaip rodo "Euromonitor International" atlikti tyrimai per 2006 metus pasaulyje vienas
žmogus vidutiniškai suvartojo 1,1 kilogramo šokolado. Europoje šokolado kiekis atitenkantis
vienam gyventojui yra kur kas didesnis, apie 4,5 kg vienam gyventojui per metus. O Lietuvoje
vidutiniškai vienas žmogus 2006 metais suvartojo apie 2,5 kg šokolado (pirmenyb÷ teikiama
šokolado plytel÷ms 1,04 kg per metus)
(http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=109341).
Remiantis įmon÷s duomenimis matome, kad šokolado plytelių rinka kasmet vis auga (žr.1
lentelę).
10
1 lentel÷. Šokolado plytelių rinkos dydis ir augimas 2003 – 2007 metais
Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Šokoladinių plytelių rinkos dydis Lt.
47,1 mln 54,5 mln 56,7 mln 62,9 mln 66 mln 71,4 mln
Prognozuojamas augimas proc.
12% 15,7% 4% 10,9% 8,1% 5%
Didžiausias šokolado plytelių paklausos šuolis buvo 2006 metais. 2008 metais planuojama
parduoti šokolado plytelių 5% daugiau nei 2007 metais. Taigi paklausa vis auga, gyventojai
išleidžia kasmet vis daugiau ir daugiau pinigų šokoladui. Rinkos augimą lemia ne tik nuolat
augantys atlyginimai, bet ir pasiūlos įvairov÷. Kad patenkinti kliento poreikius, šokolado pasiūla yra
plati, skirtingi vartotojai perka skirtingą šokoladą. Artimiausiu metu šokolado plytelių rinkos
nuosmukis neprognozuojamas nei vienoje subrinkoje.
Paskirstymo sistema. Paskirstymo kanalas – tai grandin÷ tarpusavyje susijusių įmonių,
dalyvaujančių prekių jud÷jimo nuo gamintojo iki vartotojo procese (Pranulis, Pajuodis,
Urbonavičius ir Virvilait÷, 1999).
Šokolado plytelių kaip ir bet kurio kito produkto paskirstymas yra privalomas, nes tokiu
būdu prek÷ iš gamintojo patenka pirk÷jui. Lietuvoje šokolado plytel÷s pardavin÷jamos visuose
miestuose ir jo galima įsigyti praktiškai visose prekybos vietose. Šokoladas, kuris gaminamas
Lietuvoje tiesiai iš fabrikų paskirstomas didmenininkams (Sanitex), iš kurių perka smulkios
tinklams nepriklausančios parduotuv÷l÷s; degalinių ir kioskų tinklai; stambiems prekybos centrams.
Didžiausią galią paskirstymo kanaluose turi didmenininkai ir prekybos centrai.
2 lentel÷. Paskirstymo kanalų įvairov÷ ir charakteristikos
Kanalas Kanalo apibūdinimas Esamų pardavimų paskirstymo kanale
įvertinimas
Stebimos tendencijos
Didmenininkai (Sanitex, UAB „Daisena“)
Šis kanalas reikalauja nuolaidų. Iš jų dažniausia perka fiziniai
asmenys, turintys smulkų verslą.
Prekyba per didmenininkus sudaro ne
itin didelę visų pardavimų dalį.
Tikimyb÷, kad kanalo svarba maž÷s d÷l besiplečiančios
prekybos centrų įtakos.
Degalinių ir kioskų tinklai
Kanalas nesuteikia galimybių
reklamai. Siauras produktų asortimentas.
Vidutiniai pardavimai.
Kanalas suteikia galimybę greitai įsigyti reikiamą produktą.
Kanalas išliks stabilus, nes yra
gan dažnai lankomas tam tikro segmento pirk÷jų, taip pat n÷ra eilių prie kasos.
Prekybos centrai
Produkcijos pardavimas
prekybos centruose reikalauja papildomų išlaidų. Reikalingas
specialus prekių išd÷stymas, kuris kartu yra ir prek÷s ženklo
reklama.Tokiu būdu prekybos centrai tiesiogiai įtakoja pirk÷jo
apsisprendimą pirkti. Galima įsigyti beveik visų rūšių ir įvairių
prekių ženklų šokolado plytelių.
Parduodamas
didžiausias šokolado kiekis.
Platus produktų asortimentas, d÷l
kurio pardavimai maž÷ti tikrai netur÷tų.
11
1.2.2. Vartotojų analiz÷
Vartotojų analizei atlikti identifikuojami rinkoje esantys segmentai ir jų motyvacija (Aaker,
2001).
Rinkos segmentai. 3-ioje lentel÷je identifikuoti šokolado plytelių rinkos vartotojai,
suskirstyti į segmentus. Vartotojai suskirstyti į segmentus pagal šokolado plytelių pirkimo kiekį ir
lojalumą prek÷s ženklui. Didžiausią dalį pagal AB „Kraft Foods Lietuva“ siūlomą metodiką 66% šokolado plytelių rinkoje užima taip vadinamas „Heavy buyers“ vartotojų segmentas, kuris perka
didelį kiekį, 34% rinkoje užima „Light buyers“ vartotojų segmentas, kuris perka mažą kiekį
šokolado plytelių.
3 lentel÷. Rinkos vartotojų segmentų išskyrimas
Segmentas Segmento dydis procentais Apibūdinimas Apibūdinimas
„Loyals“ „Switchers“
He
av
y b
uy
ers
66 %
Pirk÷jai, kurie lojalūs prek÷s
ženklui ir perka didelį būtent to prek÷s ženklo šokolado plytelių
kiekį.
Pirk÷jai, kurie perka daug
šokolado, tačiau jiems prek÷s ženklas n÷ra svarbus.
Lig
ht
bu
ye
rs
34%
Pirk÷jai, kurie lojalūs prek÷s
ženklui, tačiau perka mažą šokolado plytelių kiekį.
Pirk÷jai, kurie n÷ra lojalūs
prek÷s ženklui, perka mažą kiekį bet kurio prek÷s ženklo
šokolado plytelių.
Vartotojų motyvacijos analiz÷. Skirtingų segmentų vartotojai turi skirtingus pirkimą
motyvuojančius veiksnius ir skirtingai į juos reaguoja. 4-oje lentel÷je yra pateikti vartotojų
segmentai ir jų pirkimą motyvuojantys veiksniai.
4 lentel÷. Segmentų motyvacija
Segmentas Motyvacija
Heavy loyals
Vartotojai, kurie lojalūs prek÷s ženklui ir perka daug šokolado
plytelių vienetų.
Tai ypatingi šokolado plytelių klientai, kuriems svarbi kokyb÷, jie nelinkę išbandyti kito prek÷s ženklo, nes
bijo nusivilti. Šio segmento vartotojus būtų galima pritraukti motyvuojančia reklama, akcijomis ir
įvairiomis nuolaidomis. Perkant daug - kaina privalumas.
12
Heavy switchers
Vartotojai, kurie n÷ra lojalūs prek÷s ženklui ir perka daug
šokolado plytelių vienetų.
Šiam segmentui priklausantys klientai perka bet kuriuos pasitaikiusius šokoladus. Juos būtų galima
pritraukti originalia prek÷s pakuote arba gera kaina, kuri yra aktuali daug perkantiems ir šokoladą
m÷gstantiems klientams.
Light loyals
Vartotojai, kurie lojalūs prek÷s ženklui, bet perka mažai šokolado plytelių vienetų.
Šio segmento klientai n÷ra dideli šokolado m÷g÷jai,
jie jo perka nedaug. Bet labai vertina kokybę, nes pasižymi to paties prek÷s ženklo šokolado plytelių
pirkimu.
Light switchers
Vartotojai, kurie nelojalūs prek÷s ženklui ir perka mažai
šokolado plytelių vienetų
Šiam vartotojų segmentui priklauso žmon÷s, kurie n÷ra dideli saldumynų m÷g÷jai, tačiau retkarčiais
šokolado neatsisako. Kadangi šokolado perka mažai, apie siūlomą asortimentą nedaug ką žino,
tod÷l perka bet kurio rinkos dalyvio siūlomą produktą.
Nepatenkintų poreikių identifikavimas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje turbūt n÷ra
žmonių, kurie visiškai nevalgo šokolado. Tai tikriausia m÷gstamiausias vaikų ir suaugusiųjų
gard÷sis. Lietuvoje vartotojai gali m÷gautis itin plačia šokoladinių plytelių įvairove.
Tačiau kokie šokoladinių plytelių rinkos poreikiai nepatenkinti? Pasidom÷jus šokoladinių
plytelių asortimentu Lietuvoje, galime teigti, kad jis yra tikrai gausus ir neatsilieka nuo kitų šalių
siūlomų produktų įvairov÷s. Nustatyta, kad lietuviai negali m÷gautis tik mūsų šalies fabrikuose
pagaminto gurmaniško skonio šokolado plytel÷mis. Lietuvos šokolado įmon÷s negamina šokolado
pavyzdžiui su aitriosios paprikos ar jalapeno prieskonių įdarais. Parduotuvių lentynose yra tik kelios
rūšys importuoto tokio šokolado. Taigi, vartotojai norintys įsigyti lietuviško gurmaniško skonio
šokolado šiuo metu neturi galimyb÷s, gali tenkintis tik importuotais produktais, kurių asortimentas
labai siauras.
1.2.3. Konkurentų analiz÷
Konkurentų analizei atlikti buvo naudojama informacija, surinkta asmenin÷s komunikacijos
metu nagrin÷jamoje įmon÷je.
Konkurentų identifikavimas. 5-oje lentel÷je išvardinti stambiausi šokolado plytelių rinkos
Lietuvoje konkurentai ir nurodoma jų užimama rinkos dalis procentais.
5 lentel÷. Konkurentai ir jų užimama rinkos dalis
Konkurentas Rinkos dalis
AB“Kraft Foods Lietuva“ 60%
AB“Vilniaus Pergal÷“
12%
AB“Laima“
2%
13
„Fazer“ 4%
„Ludwig Mauxion“ 8%
Kiti 14%
Iš lentel÷je pateiktų duomenų galime daryti išvadą, kad didžiausią 60% šokolado plytelių
rinkos dalį Lietuvoje užima AB „Kraft Foods Lietuva“. Antroje vietoje AB“Vilniaus Pergal÷“, kuri
užima 12% rinkos, o trečioje vietoje atsiduria šokolado plytelių importuotoja „Ludving Mauxion“,
kuri užima 8% rinkos.
6 lentel÷. Konkurentų stipriųjų ir silpnųjų pusių analiz÷
Konkurentas Charakteristikos/strategijos Stipriosios pus÷s Silpnosios pus÷s
AB „Kraft Foods Lietuva“
Gamina dviejų prek÷s ženklų
šokoladines plyteles, tai „Karūna“ ir „Princas“. Prekių
ženklai populiarūs visoje Lietuvoje, tod÷l juos renkasi
dauguma vartotojų. Įmon÷ yra labai gerai išvysčiusi logistikos
sistemą, tod÷l prekių galima įsigyti daugelyje pardavimo
vietų.
Tai įmon÷ turinti lyderio
poziciją Lietuvos rinkoje, kurios prek÷s
ženklas „Karūna“ užima 47% visos šokolado
plytelių rinkos. Puikiai įgyvendinti visi veiksniai
lemiantys prek÷s pasirinkimą: skonis,
kokyb÷, ženklo žinomumas, pakuot÷.
Ilgas naujų gaminių kūrimo
procesas.
AB „Vilniaus Pergal÷“ Pagrindin÷ AB „Vilniaus Pergal÷“ produkcijos dalis orientuota į
pirk÷ją, gaunantį vidutines pajamas. Tod÷l šokolado kainos
šiek tiek mažesn÷s negu kitų rinkos dalyvių.
Gamina „Opera“, „Sostin÷“, „Sonata“, „Milk chocolate“, „Dark
chocolate“ prek÷s ženklų šokolado plyteles.
Taiko tokia klientų pritraukimo strategiją,
kaip įvairios akcijos ir išpardavimai.
Prek÷s ženklai n÷ra populiarūs, asortimentas
labai platus bet nepaklausus. Naujai į rinką
įvestai prekei nustatoma aukšta kaina, kuri po kiek
laiko pastebimai maž÷ja. Produktai nepasižymi aukšta
kokybe, labai mažai reklamuojami.
AB „Laima“ Ši įmon÷ galima sakyti naujai at÷jusi į rinką. Prieš kelis metus
band÷ pardavin÷ti šokolado plyteles, tačiau nes÷kmingai.
Siūlo panašų asortimentą kaip AB „Kraft Foods Lietuva“, tačiau
didesn÷s paklausos nesulaukia, d÷l žesmesn÷s kokyb÷s.
Platus šventinių produktų asortimentas
Prek÷s ženklai mažai žinomi Lietuvoje, mažai d÷mesio
skiriama rinkodarai.
14
„Fazer“ „Fazer“ rinkai siūlo tik didelio kiekio šokolado plyteles (200g).
Turi 2 prek÷s ženklus „Geisha“ ir „Karlfazer“.
Aukšta produktų kokyb÷ ir malonus skonis.
Siauras šokolado plytelių asortimentas. Silpnai
išvystyta rinkodara. Prek÷s ženklai n÷ra labai
populiarūs.
„Ludwig Mauxion“ Turi 2 prek÷s ženklus „Shogetten“ ir „Schokotime“ ,
kurie pasižymi gan aukšta kokybe.
Rinkoje siūlomas unikalus produktas (šio
prek÷s ženklo šokolado plyteles sudaro 15
mažų gabal÷lių). Įvairus šokolado
asortimentas, siūloma daug miksų.
Silpnai išvystyta rinkodara. Prek÷s ženklai yra mažai
žinomi.
Konkurentų įvertinimas. Atsižvelgiant į įmonių siūlomų, šokolado plytelių kokybę, prek÷s
ženklo žinomumą, paskirstymo sistemos kokybę ir l÷šų kiekį, skiriamą rinkodaros palaikymui 7-oje
lentel÷je yra įvertintas konkurentų stiprumas. Įmon÷, kurios vertinamos savyb÷s aukščiau vidurkio,
žymima raudona spalva; vidurkis, tai yra vidutiniškas įmon÷s konkuravimas konkrečia savybe
pažym÷tas geltona spalva; žemiau vidurkio atsidūrusios įmon÷s konkurencin÷s savyb÷s pažym÷tos
m÷lyna spalva.
Žemiau vidurkio
Vidurkis
Aukščiau vidurkio
7 lentel÷. Konkurentų stiprumo tinklelis
AB „Kraft Foods
Lietuva“
AB „Vilniaus Pergal÷“
AB „Laima“ „Fazer“ Ludwig
Mauxion
Prek÷s kokyb÷
Prek÷s ženklo žinomumas
Paskirstymo sistemos kokyb÷
Rinkodaros rinkodarinis
Iš lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad stipriausia įmon÷ yra „Kraft Foods Lietuva“.
AB“Vilniaus Pergal÷“ ir AB“Laima“ nei vienu aspektu n÷ra labai stiprios. „Fazer ir „Ludving
Mauxion“ rinkai siūlo kokybiškus produktus, tačiau logistika, prek÷s ženklas ar rinkodarinis
palaikymas neviršija vidurkio.
15
1.2.4. Makroaplinkos analiz÷
Kiekvienai rinkai yra svarbūs pasikeitimai makroaplinkoje. Šokolado rinkoje pasikeitimai
vykstantys technologin÷je, teisin÷je, ekonomin÷je bei kultūrin÷je aplinkose turi gana didelę įtaką.
Norint rinkoje s÷kmingai ir efektyviai konkuruoti kitų rinkos žaid÷jų tarpe reikia būtinai
identifikuoti pagrindines tendencijas šiose aplinkose bei jų įtaką organizacijai.
Makroaplinkos analizei atlikti buvo pasirinktas keturių dimensijų modelis (Aaker, 2001).
8 lentel÷. Makroaplinkos dimensijos ir jų charakteristikos
Sritis Pagrindin÷s tendencijos Įtaka organizacijos strategijai
Technologin÷ aplinka
Ieškomos ir kuriamas naujos šokolado
gamybos technologijos bei įrengimai.
Taikomos naujos IT technologijos
Sukuriami nauji gaminiai, kurie dominuoja rinkoje ir
tenkina vartotojų poreikius. Nauji produktai senus stumia iš rinkos, senieji praranda paklausą.
IT technologijų pagalba sukuriama efektyvi logistikos sistema, kuri padeda produktus tinkamai paskirstyti kanaluose.
Teisin÷ aplinka Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą.
Vyriausyb÷s nustatymas didinti minimalias žaliavų kainas
Įstojus į Europos Sąjungą pabrango žaliavų
importavimas iš šalių, kurios nepriklauso Europos sąjungai.
Cukraus brangimas
Ekonomin÷ aplinka
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007-ųjų metų
III ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 4,5%, palyginus su 2006-ųjų III ketvirčiu. 2007
vienam šalies gyventojui BVP teko 9,3 procento daugiau nei 2006 metais
Augant pragyvenimo lygiui, žmon÷s išleidžia daugiau pinigų. D÷l did÷jančių gyventojų pajamų tik÷tina, kad
ateityje šokolado paklausa ir toliau did÷s. Įmon÷s d÷l did÷jančių pardavimų smarkiai plečiasi, rinkai siūlo vis
naujus produktus.
Kultūrin÷ aplinka
Įmon÷s pateiktais duomenimis įstojus į ES
didesnis d÷mesys skiriamas išsilavinimui. Augant pragyvenimo lygiui, vartotojai vis
dažniau renkasi šokolado plytelių, kurių prek÷s ženklas yra gerai žinomas.
Vartotojai pirmenybę teikia produktui turinčiam stiprų prekinį ženklą, aukštą kokybę. Kaina n÷ra pats svarbiausias
veiksnys, įtakojantis pasirinkimą.
AB „Kraft Foods Lietuva“ turi gerą įvaizdį ir populiarius
prek÷s ženklus, kurie pasižymi aukšta produkto kokybe, tod÷l ateityje numatoma tik did÷janti šokolado
plytelių paklausa.
Demografin÷ aplinka
Egzistuojanti migracija, did÷jantis mirtingumas, maž÷jantis gimstamumas
turi įtakos verslui.
Visi išvardinti veiksniai gali nežymiai paveikti šia verslo sritį.
16
1.3. Vidin÷ įmon÷s analiz÷
1.3.1. Esama rinkodaros strategija
Segmentai. Įmon÷ vartotojus skirsto į du segmentus Heavy buyers (klientai, kurie perka
daug šokolado) ir Light buyers (klientai, kurie perka mažai šokolado. Heavy ir Light buyers yra dar
išskiriami į Loyals ( klientai ištikimi prek÷s ženklui) ir Switchers (klientai, kurie perka bet kurio
prek÷s ženklo šokoladą).
9 lentel÷. Segmentų išskyrimas
Segmentai
He
av
y b
uy
ers
Loyals Switchers
Lig
ht
bu
ye
rs
Loyals Switchers
Taigi šie vartotojų segmentai yra įmon÷s tiksliniai segmentai. Heavy buyers sudaro apie
70%, Ligot buyers sudaro apie 30%. Pats svarbias AB“Kraft Foods Lietuva“ vartotojų segmentas
yra Heavy Loyals (klientai kurie perka daug šokolado ir yra ištikimi prekiniam ženklui). Visi
viršuje identifikuoti vartotojų segmentai yra tiksliniai, tačiau šis yra pats svarbiausias, nes nuperka
didžiausią kiekį šokolado ir įmonei neša daugiausia pelno.
Pozicionavimas. AB “Kraft Foods Lietuva“ gamina šių prek÷s ženklų šokoladinę
konditeriją: „Karūna“, „Princas“, „Manija“, „Karališkas“. Jeigu vartotojas įsigijo „Karūna“ prek÷s
ženklo produktą, tai dar nereiškia, kad jis nepirks „Manija“ prek÷s ženklo baton÷lio. Kitaip tariant
vartotojai yra lojalūs AB „Kraft Foods Lietuva“ ir perka jos gamintų prekių ženklų šokoladą.
Konkurentų produktai yra perkami žymiai rečiau. D÷l šios priežasties nagrin÷jama įmon÷ užima
didžiausią rinkos dalį Lietuvos rinkoje.
Pats svarbiausias prek÷s ženklas yra „Karūna“, kuris turi stipriausią rinkodarinį palaikymą ir
įmonei neša daugiausia pelno.
„Karūna“ šokolado gaminiai yra labai kokybiški, stilingi pavadinimu ir pakuote, daug
vertingų savybių turintys produktai. Kiti AB“Kraft Foods Lietuva“ siūlomi produktai yra taip pat
labai kokybiški, gero skonio ir perkami, tačiau jų prek÷s ženklas n÷ra toks stiprus.
Visi nagrin÷jamos įmon÷s gaminiai išsiskiria iš kitų prekių pakuote. Pakuot÷ apsaugo
šokoladą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra didel÷, ryškių spalvų, pastebima.
17
1.3.2. Taktikos analiz÷
Produktas. Išvardintiems prek÷s ženklams priklauso ne tik šokolado plytel÷s, bet ir
baton÷liai, saldainių maišeliai ir d÷žut÷s. Siūlomi produktai yra pakaitalai vieni kitiems, kurie
suteikia vartotojui platų pasirinkimą.
Per 2007 metus įmon÷ šokoladin÷s konditerijos pardav÷ maždaug už 170 mln. Lt. 38% visų
pardavimų sudar÷ šokolado plytel÷s, 29% baton÷liai, ir 33% saldainių maišeliai ir d÷žut÷s.
Patys naujausi produktai, išleisti į rinką 2007 metais: “Karūna” prek÷s ženklui priklausantys
“Karališkas” 70% su aviet÷mis, “Karališkas” Aerated su riešutais šokolado plytel÷s, baton÷liai 3Bit
XXL Inverso, Manija Duo, Siesta Zebrai, “Karališkas” 240g. ir 175 g. saldainių d÷žut÷s.
Nagrin÷jama įmon÷ nuolat tobulina savo prekių asortimentą.
Kadangi naujų prekių kūrimas yra viena iš svarbiausių sąlygų norint išlikti rinkoje,
nagrin÷jama įmon÷ nuolat rūpinasi naujov÷mis, ieško naujų ir pažangių būdų, kurie leistų geriau
patenkinti vartotojų poreikius, žymiai padidintų pardavimų apimtis ir pelną.
„Naujov÷ – id÷ja, gaminys ar technologija, sukurta ir pateikta vartotojams, kurie ją suvokia
kaip naują. Tai - anksčiau neegzistavusių rinkoje produkto savybių nustatymo, sukūrimo ir
pateikimo procesas.“ (Kotler.P, Armstrong.G, Saunders.J, Wong.V 2003).
Anot, Kuvykait÷s (2001) naujos prek÷s s÷km÷ ir nes÷km÷ rinkoje analizuojama iš įmon÷s
pozicijų. Kadangi naujoms prek÷ms sukurti reikalingos didel÷s išlaidos, nuoseklus prekių
planavimas, kūrimo organizavimas ir valdymas, pad÷tų išvengti ilgalaikių klaidų ir nes÷kmių.
Kainodara. AB“Kraft Foods Lietuva“ rinkai siūlo įvairių kainų šokoladinę konditeriją. Pats
brangiausias prek÷s ženklas yra „Karūna“, iš pat pradžių įmon÷ šiai prekei nustat÷ žemesnę kainą, o
po to ją padidino. Įmon÷ naudodama tokią kainų nustatymo strategiją pritrauk÷ nemažai klientų,
užkariavo didžiąją rinkos dalį ir užsitikrino maksimalų pelną.
Šiuo metu įmon÷ rinkai siūlo įvairių kainų produktus, kurie yra populiarūs visuose
segmentuose. Atskirų segmentų vartotojai šokoladą perka labai įvairiai tačiau jų pirkimo elgsena
nuolat kinta. Tam tikrą laiko tarpą jie gali pirkti vieno prek÷s ženklo produktus, po kiek laiko kito,
galiausia v÷l grįžti prie pirmojo arba tiesiog prekę įsigyja atsižvelgiant į kainą ar pakuotę.
Reik÷tų pamin÷ti, kad AB“Kraft Foods Lietuva“ siūloma produkcija n÷ra pati pigiausia,
tačiau klientam siūlomas tiek brangesnis, tik pigesnis prekių asortimentas, kuris daugeliui yra
prieinamas. Įmon÷ yra pasirinkusi pardavimų apimties didinimo strategiją ir jai tai gerai sekasi,
kainų nemažina ir tokiu būdu nežlugdo konkurentų, nes tai padeda didint pačios įmon÷s pelną.
Paskirstymas. Nagrin÷jama įmon÷ yra puikiai išvysčiusi savo logistikos sistemą. Prekybos
vietose praktiškai niekada netrūksta šokoladin÷s konditerijos gaminių. Paskirstymas yra efektyvus ir
greitas, produktai niekada nev÷luoja. Logistikos sistema veikia puikiai d÷l gerai palaikomų santykių
su atstovais, sutarčių laikymosi ir patikimo personalo darbuotojų, kurie savo darbus atlieka laiku.
AB“Kraft Foods Lietuva“ savo gaminamą produkciją didiesiems prekybos centrams ir
didmenininkams tiekia tiesiai iš fabriko. Mažmenininkai perka gaminius iš didmenininkų.
R÷mimas. AB“Kraft Foods Lietuva“ orientuojasi į aktyvų pardavimą. Rinkodarinis
palaikymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių įtakojančių verslo s÷kmę.
18
AB“Kraft Foods Lietuva“ daug d÷mesio skiria prek÷s ženklų stiprinimui ir naujų prekių
pristaymui, tod÷l r÷mimui skiria nemažai l÷šų. Per 2007 metus AB“Kraft Foods Lietuva“ prek÷s
ženklo stiprinimui išleido apie 1000 000 Lt.
Pagrindiniai reklamavimosi būdai yra televizija, kuriai skirta apie 80% visų skirtų l÷šų.
Lauko reklamai išleidžiama 10% visų skirtų l÷šų. Internetinei reklamai skirta taip pat 10% l÷šų.
Įmon÷ rūpinasi ne tik išvardytomis reklamos rūšimis, bet ir pakuot÷s dizainu, forma, spalva.
Siekdama didinti pardavimus įmon÷ naudoja tokias asmeninio pardavimo priemones:
• Stendus prekybos vietose, kai šokoladai yra išd÷styti tam tikra tvarka
• Nuolaidas
• Prek÷s pristatymus
Ryšiai su visuomene yra neatsiejama AB“Kraft Foods Lietuva“ rinkodaros komunikacijos
su vartotoju dalis. Pagrindin÷s priemon÷s, kuriomis naudojasi įmon÷ siekdama sukurt teigiamą
bendrov÷s įvaizdį:
Žiniasklaida. Nagrin÷jama įmon÷ žiniasklaidos pagalba populiarina savo įmon÷s įvaizdį,
prek÷s ženklus. Dažnai galima pasteb÷ti „Karūna“ prek÷s ženklo reklamą žurnale „Žmon÷s“. Taip
pat rasti straipsnių apie įmon÷s veiklą laikraščiuose „Lietuvos Rytas“ bei internetin÷je svetain÷je
www.vz.lt
Renginiai. Krepšinio r÷mimas yra neatsiejama nagrin÷jamos įmon÷s r÷mimo dalis.
AB“Kraft Foods Lietuva“ pateiktais duomenimis tik korporaciškai atsakingos kompanijos išlieka
rinkoje ilgą laiką. Vartotojai vis dažniau renkasi produktus tų kompanijų, kurios ne tik rūpinasi savo
nauda tačiau ir investuoja į visuomeninius poreikius.
• AB „Kraft Foods Lietuva“ remia vaikų krepšinį nuo 1995 metų.
• 1996 metais Kraft Foods sureng÷ čempionatą pavadinimu “Karūna”.
• Nuo 2001 metų Kraft Foods tapo pagrindiniu Lietuvos Moksleivių Krepšinio Lygos
r÷m÷ju.
• Kraft Foods tęsia labdaryst÷s ir aukojimo tradicijas. Kraft Foods inicijavo “Maisto
banką”, kurį stipriai par÷m÷ ir Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Kraft
Foods paaukojo per 135 000 $ produktais ir grynaisiais pinigais, kad gal÷tų paremti
mūsų šalies daugiavaikes šeimas.
• Per 12 metų Kraft Foods Lietuvoje ir Latvijoje paaukojo per 405 000 $ tūkstančiams neįgalių ir socialiai apleistų vaikų.
Konferencijos. AB „Kraft Foods Lietuva“ organizuoja susitikimus, konferencijas su
klientais.
1.4. SSGG analiz÷ ir problemos identifikavimas
1.4.1. SSGG analiz÷
SSGG analiz÷ tai būdas vertinti organizacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, išorines
19
galimybes ir gr÷smes. Tai priemon÷, organizacijai padedanti orientuotis į svarbiausius tikslus.
Norint išsiaiškinti problemas, šokolado plytelių rinkoje, yra atlikta ir apačioje 12 lentel÷je pateikta
SSGG analiz÷ (www.marketingteacher.com).
10 lentel÷. Esminiai s÷km÷s veiksniai
Stipryb÷s Silpnyb÷s
• Aukšta produktų kokyb÷
• Stiprus rinkodarinis palaikymas
• Įsitvirtinę prekių ženklai rinkoje
• Plati naujų produktų pasiūla
• Naujų IT technologijų pagalba kuriamas ir vis atnaujinamas šokolado asortimentas
• Ilgas naujo produkto įvedimas į rinką
• Sud÷tinga valdymo struktūra, kuri ilgina
sprendimų pri÷mimo laiką
Galimyb÷s Gr÷sm÷s
• Augant pragyvenimo lygiui pl÷st savo veiklą ir dar
labiau didint pardavimus
• Galimyb÷ pasiekti potencialius vartotojus greičiau
už konkurentus, pasinaudojant esamų klientų rekomendacijomis
• Įvest naujus produktus laiku, kol to nepadar÷ konkurentai
• Pabrangus žaliavų importui iš šalių, kurios
nepriklauso ES kyla produktų kainos
• Did÷janti importinių šokoladų pasiūla gali paveikti
pardavimus
• Konkurentų veiklos suaktyv÷jimas
1.4.2. Problemos identifikavimas
Pagrindin÷ problema egzistuojanti įmon÷je – ilgas naujų produktų įvedimo į rinką
laikotarpis. Ši problema yra aktuali, kadangi naujos prek÷s įvedimas į rinką pritraukia naujus
klientus, stiprina prek÷s ženklą ir pardavimus. Sutrumpintas, tobulesnis naujo produkto planavimo
procesas svarbus įmonei, kadangi padetų apsisaugoti nuo nors ir ne itin didel÷s, bet tik÷tinos
gr÷sm÷s, kad konkurentai panašų produktą rinkai gali pasiūlyt pirmieji.
Taigi problema yra aktuali, nes šokolado plytelių įvedimas į rinką lyginant su mažesn÷m
(konkurentin÷m) įmon÷m yra labai ilgas procesas. Kol naujas produktas planuojamas ir kuriamas,
yra tikimyb÷, jog konkurentai su panašiu preke rinkoje gali pasirodyti pirmieji. Tai yra pati
didžiausia problema, esanti įmon÷je. Norint išspręsti šią problemą reikia išsiaiškinti kokie veiksmai
turi būti atlikti, kad naujas produktas rinkai būtų pateiktas per trumpesnį laiką.
20
2. AB“KRAFT FOODS LIETUVA“ NAUJŲ PRODUKTŲ KŪRIMO PROCESO EMPIRINIS TYRIMAS
2.1. Tyrimo metodika
„Marketingo tyrimo procesas sudaro vieningą, savus ryšius, nuoseklumą, tarpusavio
priklausomybę turinčių veiksmų ir elementų visumą.“ (Unterhauser, 2006). Visų rinkodaros tyrimų
tikslai ir problemos yra specifiniai, taigi tyrimo atlikimo metodika yra taip pat pritaikyta šiam
tyrimui. Tyrimo procesą, kuris pasižymi eigos nuoseklumu, vadovaujamasi planuojant tyrimo
projektą (Churchill, 1995). Tyrimo etapai yra tokie:
2.1.1. Empirinio tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai
AB“Kraft Foods Lietuva“ verslas yra s÷kmingas Lietuvoje ir kasmet vis plečiasi, did÷ja
pardavimų apimtys, klientų skaičius. Kadangi klientas yra svarbus įmon÷s objektas atsižvelgiama į
jo nuolat kintančius poreikius ir rinkai siūlomi nauji produktai.
Nagrin÷jama įmon÷ išskiria šias naujų produktų kategorijas:
◄ Visiškai nauji produktai įmonei ir vartotojui. Tai tokie produktai, kurie dar nebuvo
gaminti įmon÷je ir yra naujiena pasauliui savo turiniu (skoniu, sud÷timi ir pan.)
◄ Naujas produktas rinkai. Tai produktas, kuris yra naujas Lietuvos rinkai, tačiau panašų
galima įsigyti užsienio rinkoje.
◄Nauja produkto pakuot÷, kai naujumas akcentuojamas keičiant jau rinkoje egzistuojančio
produkto pakuotę.
◄Naujumas susijęs su produkto kokyb÷s gerinimu.Vadinas rinkoje jau esantis šokoladas
yra tobulinamas naudojant kokybiškesnes žaliavas, pridedant papildomus priedus.
◄Naujumas susijęs su receptūros piginimu. Šiuo atveju piginama jau rinkoje esančio
produkto receptūra t.y naudojamos pigesn÷s žaliavos, arba atsisakoma tam tikrų į sud÷tį įeinančių
priedų.
Taigi toliau bus kalbama tik apie pirmąją įmon÷s išskirtą naujų produktų kategoriją: visiškai
naujus produktus įmonei ir vartotojui. Įvardinta kategorija pasirinkta, kadangi atliekant empirinį
tyrimą buvo vykdomas šiai kategorijai priklausančio naujo šokolado baton÷lio planavimas ir
apklausti darbuotojai tiksliai negalvodami gal÷jo apibūdinti procesą. Taip pat visiškai nauji
produktai vartotojui ir įmonei tikslingi analizuoti, kadangi jie reikalauja sud÷tingiausio ir daug
planavimo etapų apimančio (nuo id÷jos sukūrimo iki produkto pateikimo rinkai) proceso.
Kalbant apie kitas identifikuotas naujų produktų kategorijas, planavimo procesas n÷ra toks
sud÷tingas ir komplikuotas, kadangi produktas yra modifikuojamas, turinio, dizaino atžvilgiu.
AB“Kraft Foods Lietuva“ svarbus ne tik naujų vartotojų poreikių nustatymas, jų tenkinimas,
bet ir laikas per kurį tas poreikis bus patenkintas. Taigi nagrin÷jama įmon÷ siekia, kad naujas
produktas būtų suplanuotas ir pristatytas rinkai per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
21
Planuojamas tyrimas susijęs su naujo produkto planavimo proceso tobulinimu yra
atliekamas, kadangi siekiama išsiaiškinti esamas naujo produkto įvedimo į rinką kliūtis t.y
problemas, kurios apsunkina planavimo procesą, o taip pat ir darbuotojų nuomonę apie proceso
eigą, tobulinimo galimybes.
Kaip jau buvo min÷ta pirmoje darbo dalyje pagrindin÷ AB“Kraft Foods Lietuva“ problema
yra ilgas naujo produkto įvedimo į rinką laikas. Iš identifikuotos rinkodarin÷s problemos galime
suformuoti tyrimo problemą. Tyrimo problema - įvertinti AB“Kraft Foods Lietuva“ naujo produkto
planavimo procesą laiko atžvilgiu. Tokio tyrimo poreikis nagrin÷jamoje įmon÷je jau svarstomas ilgą
laiko tarpą, kadangi naujo produkto pateikimas rinkai užtrunka net iki kelerių metų. Nors įmon÷
akivaizdžių ir didelę gr÷smę keliančių konkurentų neturi, tačiau nori apsisaugoti nuo bet kokios
rizikos ir naują produktą pateikti rinkai pirmoji. Tokiu būdu bus garantuotas įmon÷s tikslų siekimas.
Tod÷l šiame darbe atliekamo tyrimo tikslas – sužinoti kaip įmon÷je vykdomas naujo produkto
planavimo procesas, jo privalumus ir trūkumus.
Tyrimo uždaviniai:
• Išsiaiškinti kokius etapus vykdo įmon÷s darbuotojai naujo produkto planavimo
procese;
• Įvertinti šių etapų trukmę;
• Išsiaiškinti, kokios darbuotojų nuomone priemon÷s gal÷tų pagerinti naujo produkto
planavimą.
2.1.2. Empirinio tyrimo pobūdis
Šiame etape svarbu apsibr÷žti kaip bus siekiamas užsibr÷žtas tyrimo tikslas. Kadangi reikia
išsiaiškinti kaip įmon÷je vyksta planavimo procesas ir kaip jį vertina įmon÷s darbuotojai, tod÷l
pagal informacijos pobūdį pasirinktas kokybinis tyrimas, kuris iš esm÷s yra aprašomasis. Kokybinis
tyrimas – tai tyrimas, kuriame „kreipiamas d÷mesys į turininę analizę, o ne statistinius duomenų
pasiskirstymus. Kokybiniams tyrimams netaikomi kiekybiniai parametrai. Jiems būdinga maža
respondentų imtis, nekeliami reprezentatyvumo reikalavimai, nevertinama paklaida“. Aprašomasis
tyrimas pasirinktas, nes jis susijęs su esamos pad÷ties konstatavimu, faktų identifikavimu, siūlymu
ir vertinimu, loginiu modeliavimu. Taigi kokybinis aprašomasis tyrimas suteiks žinių apie vykdomą
planavimo procesą ir pad÷s išsiaiškinti darbuotojų nuomonę bei patarimus apie planavimo proceso
tobulinimą (http://www.spinter.lt/lt/pages/114.html).
2.1.3. Duomenų rinkimo metodas
Duomenų rinkimo metodas yra trečiasis tyrimo etapas, kurio metu nustatomos priemon÷s
kaip bus renkami duomenys. Taigi, tyrimas atliekamas su pirminiais duomenimis, kurie renkami
tiesioginiu apklausos būdu – išpl÷stiniu interviu. Interviu, kaip apklausos būdas pasirenkamas, nes
taip suteikiama galimyb÷ respondentams išreikšti savo asmeninę nuomonę ir pasiūlyti naujų id÷jų,
kurių atliekant kiekybinį tyrimą nebūtų įmanoma gauti. Išpl÷stinis interviu pasirinktas, nes norima
gauti kuo daugiau ir geresn÷s kokyb÷s id÷jų iš kiekvieno apklausiamo respondento. Be to, toks
duomenų rinkimo būdas parankesnis, nes tiriamas ir analizuojamas sud÷tingas reiškinys -
planavimo procesas, kurį siekiama išsamiai išnagrin÷ti.
22
2.1.4. Tyrimo imtis ir jos atrankos procedūra
Planuojamame kokybiniame tyrime bus siekiama gauti išsamią informaciją nagrin÷jama
tema. Tyrimo imties ir atrankos procedūros tikslas yra nustatyti ir atrinkti tam tikrą grupę žmonių,
geriausia išmanančių ir galinčių suteikti daugiausia išsamios informacijos apie naujo produkto
planavimo procesą.
Pasidom÷jus, kas gali suteikti daugiausia reikiamos informacijos, buvo nustatyta, kad
interviu vyks su rinkodaros skyriaus darbuotojais, kurių iš viso yra 6. Respondentai bus apklausiami
tol, kol atsakymai į klausimus prad÷s kartotis.
2.1.5. Tyrimo instrumentas
Pasirinktas kokybinio tyrimo instrumentas yra atviri klausimai, kurie bus užduodami
atrinktiems respondentams. Sudaryti 5 klausimai (žr.1 priedas), kurie pad÷s rasti sprendimą
analizuojamai problemai. Kadangi šio darbo tema yra susijusi su naujo produkto planavimo
procesu, vienas iš tyrimo uždavinių yra išsiaiškinti kaip įmon÷je organizuojamas naujų produktų
planavimo procesas. Taigi šis klausimas interviu metu užduodamas pirmasis. Taip pat šalia pirmojo
klausimo yra sugalvotas papildomas klausimas (kokie veiksmai atliekami įmon÷s viduje nuo id÷jos
sukūrimo iki naujo produkto atsiradimo parduotuvių lentynose? ) Papildomas klausimas reikalingas,
kad respondentas tiksliai suprastų ir identifikuotų pagrindinius planavimo proceso aspektus.
Pirmajame klausime išsiaiškinus kaip įmon÷je vykdomas planavimo procesas respondentui
bus pateikiamas antrasis klausimas: kokie Jūsų manymu yra didžiausi naujo produkto įvedimo į
rinką proceso privalumai?, kurį patikslina šalutinis (kas planavime yra gerai ir keisti nereik÷tų?)
Antras klausimas yra labai naudingas ieškant nagrin÷jamos problemos sprendimo būdo, kadangi bus
išsiaiškinta ko planavimo procese keisti nereik÷tų, kas atliekama geriausia. Vadinasi, šis klausimas
yra itin naudingas vadybinių sprendimų pri÷mime, kadangi bus identifikuoti nekeičiami planavimo
proceso etapai.
Trečiuoju klausimu: kokie Jūsų manymu yra didžiausi naujo produkto įvedimo į rinką
proceso trūkumai ir kaip juos pašalint? dar kartą įsitikinama pirmoje dalyje identifikuotos
problemos egzistavimu t.y patikrinama ar respondentai identifikuos ilgą planavimo proceso laiką, ir
taip pat sužinimi respondentų siūlymai, kaip gal÷tų būti tobulinamas planavimo procesas. Šalia
min÷to klausimo yra užduodamas šalutinis (ką planavime reik÷tų keisti?), kuris naudingas
patikslinant min÷tą klausimą, siekiant gauti reikiamos informacijos. Priimant vadybinius
sprendimus šis klausimas bus svarbus, kadangi naujo produkto planavimo tobulinimo priemon÷s
bus siūlomos atsižvelgiant į respondentų atsakymus.
Ketvirtasis klausimas: kiek laiko trunka kiekvienas naujo produkto kūrimo etapas ir kokie
padaliniai už juos atsakingi? sudarytas, siekiant išsiaiškinti, kuris planavimo proceso etapas trunka
ilgiausiai, kuris trumpiausia ir kokie įmon÷s skyriai yra atsakingi už naujo produkto planavimą. Šis
klausimas sudarytas siekiant įvertinti naujo produkto planavimo procesą laiko atžvilgiu ir
apskaičiuoti per kiek laiko suplanuojamas produktas.
Penktasis klausimas: kokią naudą įmonei suteiktų tobulesnis naujo produkto įvedimo į rinką
planavimas? pad÷s išsiaiškinti, kod÷l egzistuojančia problemą reikia spręsti, kuo tai bus naudinga ir
aktuali įmonei.
23
Taigi galime daryti išvadą, kad planuojamo interviu klausimai sudaryti atsižvelgiant į
problemą, tyrimo tikslą ir uždavinius. Tikimasi, kad tokia klausimyno logika ir papildomi klausimai
šalia pagrindinių klausimų pad÷s išgauti tikslią ir išsamią informaciją iš respondento, o tai bus
naudinga vadybiniams sprendimams priimti.
2.1.6. Duomenų analiz÷s metodai
Kokybinio tyrimo duomenys analizuojami remiantis Faktais pagrįsta teorija (Grounded
theory). Art÷jant prie duomenų analiz÷s pirmiausia turi būti surinkti ir užfiksuoti duomenys.
Nagrin÷jamu atveju, apklausti respondentai ir jų atsakymai užfiksuoti tam tikrose laikmenose. Šiuo
konkrečiu atveju respondentai buvo apklausiami tiesioginiu – interviu būdu, o jų atsakymai
fiksuojami juos užrašin÷jant popieriaus lape. Tada iš visų surinktų duomenų sudaroma respondentų
atsakymų matrica (žr. 2 priedas), kurioje fiksuojamos reikšmingiausios respondentų mintys,
nuomon÷s, pasteb÷jimai, pasiūlymai. Duomenų analiz÷je svarbiausia yra atkreipti d÷mesį ir išskirti
tai, ką bendro ar skirtingo atsak÷ apklaustieji respondentai apie tą patį klausimą. Esminių frazių
citavimas analizei suteiks detalumo, tikslumo. Susisteminus respondentų atsakymus, gaunamas
apklausos rezultatas t.y galima identifikuoti pagrindines mintis, pasiūlymus, bendrus respondentų
pasteb÷jimus (http://en.wikipedia.org/wiki/Grounded_theory#Four_Stages_of_Analysis).
2.2. Tyrimo eiga ir rezultatai
2.2.1. Tyrimo eiga
Norint prad÷ti tyrimą pirmiausia buvo susitarta su personalo direktore d÷l leidimo vykdyti tyrimą.
Gavus jos pritarimą toliau buvo komunikuojama su rinkodaros vadovu, kuris pad÷jo susitarti su
kitais darbuotojais d÷l vykdomo tyrimo interviu datos ir laiko. Planuojama apklausti visus 6
respondentus (rinkodaros skyriaus darbuotojus), kurie yra labiausia susiję su naujo produkto
planavimo procesu. Interviu vyko 2008 metų balandžio m÷nesio 8 – 11 dienomis. Respondentam
buvo pateikti 5 klausimai glaudžiai susiję su tyrimo tikslu ir rezultatais. Apklausus 4 respondentus
penktojo atsakymai prad÷jo kartotis. Taigi tyrimo rezultatuose bus pateikiami 4 respondentų
atsakymai.
Problemos, su kuriomis buvo susidurta vykdant tyrimą
Sud÷tinga susisiekti su personalo direktore d÷l leidimo vykdyti tyrimą. Buvo gana sunku
susisiekti su personalo direktore ir susitarti d÷l leidimo vykdyti tyrimą, kadangi ji buvo išvykusi į
komandiruotę ir apie savaitę buvo nepasiekiama. Tod÷l tyrimas įvyko gerokai v÷liau negu buvo
planuotas.
Problema d÷l empirinio tyrimo įvykimo. Taip pat buvo susidurta su problema ar tyrimas
apskritai įvyks, nes įmon÷je egzistuoja informacijos konfidencialumas, kada jokie duomenys
neviešinami į išorę. Po ilgo įkalbin÷jimo buvo leista apklaust darbuotojus, su sąlyga, kad
klausimyno klausimų turinys bus suderintas su vadovybe.
24
2.2.2. Tyrimo rezultatai
• Analizuojant pirmojo klausimo atsakymus apie įmon÷s vykdomą naujo produkto
planavimo procesą respondentų atsakymai buvo identiški. Visi apklaustieji identifikavo vienodus
produkto planavimo etapus:
Žemiau yra pateiktas naujo produkto įvedimo į rinką planavimo procesas, susumavus visų
respondentų atsakymus.
1. Prieš pradedant id÷jų generaciją atliekama išsami verslo aplinkos/ situacijos analiz÷.
Tokia analiz÷ atliekama, kad v÷liau kuriamos id÷jos būtų suderintos su strateginiais įmon÷s ir
prek÷s ženklo tikslais.
2. Atlikus aplinkos/ situacijos analizę vykdoma id÷jų generacija, kurios metu
dažniausiai yra naudojamas „proto šturmo“ metodas
3. Id÷jų atrinkimas tyrimui. Balsavimo metu atrenkamos pačios geriausios id÷jos,
dažniausia apie 15.
4. Sekantis planavimo etapas yra koncepcijos paruošimas. Tai reiškia, kad atrinktai
id÷jai ruošiamas konceptas, kurio metu aprašomas produktas iš vartotojo pus÷s. Tai reiškia kad
identifikuojama, kokius vartotojo poreikius naujas produktas tenkins, nustatomas gaminio svoris
apytiksl÷ kaina.
5. Tyrimas su vartotojais. Šio etapo metu vykdomas kiekybinis arba dažniausia
kokybinis tyrimas t.y (fokusuota grupin÷ diskusija) su vartotojais (respondentai parenkami pagal
prek÷s ženklo tikslinių vartotojų kriterijus), kurio metu siekiama išsiaiškinti produkto patikimą,
unikalumą, vertę vartotojui. Gauti tyrimo rezultatai apdorojami ir verčiami į anglų kalbą.
6. Pildoma gaminio kūrimo iniciavimo forma. Atrinkus potencialiausią konceptą yra
pildoma gaminio kūrimo iniciavimo forma, kurioje yra detalus kuriamo gaminio aprašymas( kaina,
planuojama savikaina, r÷mimas, paskirstymas, P&L (pelno ir nuostolių) ataskaita. Įvertinami
gaminio kūrimo terminai.
7. Galutinis naujo gaminio patvirtinimas. Periodiškai vykstančiuose naujų gaminių
susirinkimuose yra peržiūrimos naujų gaminių iniciavimo formos ir vadovyb÷ jas tvirtina, atmeta
arba siunčia korekcijoms. Tvirtinimas vyksta keliais etapais (iki 3).
8. Prototipų gamyba. Šio etapo metu perkamos žaliavos ir/ arba užsakin÷jamos žaliavos
bandomiesiems produktams gaminti.
9. Prototipų gamyba. Pateikiama užduotis gamybos skyriuj gaminti naujai sugalvotą
produktą.
10. Prototipų tyrimas. Vykdomas tyrimas įmon÷s viduje su ekspertais arba plataus
mąsto vartotojų kiekybinis/kokybinis tyrimas. Vykdoma bandomųjų pavyzdžių degustacija.
11. Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas. Šiame etape jau sužinoma tiksli gaminio
savikaina, gamybos terminai , pelno ir nuostolių ataskaita, r÷mimo būdas. Paruošiamas rinkodarinis
gaminių vedimo planas (marketing mix).
25
12. Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas. Kuriamas pakuot÷s dizainas, galvoja kokim
įpakavime tur÷tų būt pateiktas naujas produktas, užsakin÷jamos pakuot÷s. Žaliavos gamybai taip pat
ieškomos ir užsakin÷jamos.
13. Produkto gamyba
14. Įvedimas į rinką. Pagamintas produktas paskirstomas į paskirstymo kanalus,
remiamas.
Peržiūr÷jus visus produkto planavimo etapų apibūdinimo atsakymus galime teigti, kad
respondentai etapus apibūdino panašiai. Pasteb÷tas skirtumas tarp atsakymų yra tas, kad kai kur
respondentai akcentavo skirtingus planavimo etapų aspektus. T.y vieni pamin÷jo vienus , kiti kitus.
Pavyzdžiui, pirmasis respondentas sak÷, kad „Produkto koncepcijos rengimo etape produktas
aprašomas iš vartotojo pus÷s (identifikuojama kokius vartotojo poreikius tenkina), nurodomas
gaminio svoris, kaina“. Trečiasis respondentas teig÷, kad „Svarbiausias šio etapo akcentas yra
piešinys. Piešiamas vizualus produkto vaizdas, taip pat pjūvis. Taigi trečiasis respondentas
pamin÷jo tai, ko nepabr÷ž÷ pirmasis.
• Kalbant apie naujo produkto planavimo procesų privalumus, apklaustų respondentų
nuomon÷s kai kur sutapo, o kai kur jų nuomon÷s ir pasteb÷jimai skyr÷si. Visi vieningai teig÷, kad
planavimo procese ir toliau tur÷tų lyderiauti rinkodaros skyriaus darbuotojai, kadangi jie geriausiai
išmano vartotojų poreikius ir pakankamai gerai tvarkosi su užduotimis. Trečiasis apklaustas
respondentas teig÷, kad id÷jų atrinkimo procesas yra labai naudingas ir efektyvus, jo atsisakyti
nereik÷tų, kadangi iš daug id÷jų atrenkamos pačios originaliausios ir geriausios. Pirmasis ir trečiasis
respondentas tvirtino, jog labai svarbūs yra tyrimai, įvedant naują produktą, kurių atsisakyti jie
nesiūlo, nes tokiu būdu užsigarantuojama produkto s÷km÷ rinkoje. Ketvirtasis respondentas teig÷,
kad „geriausias ir nepakeičiamas yra koncepcijos kūrimo etapas. Šis etapas yra esminis, nes
produktas išreiškiamas vartotojo akimis.“ Taip pat buvo teigiama, kad įmon÷ vykdo išsamų
planavimo procesą, ir identifikuotų etapų, kurie buvo išvardinti pirmame klausime praleisti ar
nevykdyti nereik÷tų. Taigi, respondentų pateikti atsakymai kai kur sutapo, o kai kur buvo skirtingi.
• Respondentam pateikus klausimą apie planavimo proceso trūkumus visi ilgai
negalvodami kaip atsakyti teig÷, kad pagrindinis planavimo trūkumas yra per ilga trukm÷. Tačiau
skirtumas tarp atsakymų yra tas, kad teiginys buvo pagrindžiamas skirtingomis nuomon÷mis.
Ketvirtasis respondentas teig÷, kad procesas yra ilgas „nes planavimas vykdomas estafet÷s forma“ ir
tokią strategiją reik÷tų keisti. Kitas išskirtinis konstatuotas faktas buvo tas, kad reik÷tų griežčiau
kontroliuoti darbų atlikimo laiką, kad užduotys būtų atliktos laiku ir neužvilkintos. Gana
šokiruojanti nuomon÷ buvo pasakyta pirmojo respondento, kuris teig÷, kad planavimas užtrunka
ilgai d÷l tvirtinimo etapo. Nes „mažoms šalims tokioms kaip Lietuva yra nustatyti gana aukšti
slenkstiniai reikalavimai (t.y tam tikro dydžio pardavimai, pelningumas). Norint neužgaišti tiek
daug laiko su tvirtinimo procesu būtų galima id÷jas parduoti kitoms šalims ir įvedin÷ti mažiau
naujų produktų.“
Taigi, labiausiai kritikuojamas buvo planavimo laikas, kuris užtrunka per ilgai. Pasiūlymai
kaip to išvengt buvo skirtingi, tačiau manytina kad visi naudingi, efektyvūs ir verti tolimesn÷s
analiz÷s.
26
• Kalb÷dami apie planavimo procesų etapų trukmę ir padalinių atsakomybę naujo
produkto planavime respondentai drąsiai ir vieningai teig÷, kad pagrindin÷ atsakomyb÷ atitenka
rinkodaros skyriaus darbuotojams. Taip pat nurodyta vienoda planavimo procesų etapų trukm÷.
• Respondentai paklausti apie naudą, kurią gautų įmon÷ sutrumpinus planavimo
procesą atsak÷ skirtingai. Vienintelis bendras dalykas kurį identifikavo antrasis ir trečiasis
respondentai buvo tas, kad trumpesnis planavimo procesas suteiktų galimybę siūlyti dar platesnį
naujų produktų asortimentą. Vienintelis trečiasis respondentas pamin÷jo, jog tokiu būdu yra
tikimyb÷, jog įmon÷ sutaupys l÷šų. Ketvirtasis respondentas konstatavo gana svarbų faktą, jog
trumpesnis planavimo procesas „užtikrintų didesnę tikimybę būti pirmiesiems rinkoje su nauju
produktu. Nes nuo galimyb÷s, kad konkurentai nepateiks rinkai panašaus produkto pirmieji, neesam
apsaugoti“. Taip pat buvo teigiama, kad trumpesnis planavimo procesas suteiks galimybę reaguoti į
besikeičiančius rinkos poreikius, stiprins įmon÷s pozicijas rinkoje.
Taigi, Išvardintos nuomon÷s apie naudą, kurią gautų įmon÷ sutrumpinus planavimo procesą
yra realios ir logiškos. Nereik÷tų pamiršti, kad pernelyg užvilkintas procesas įmonei gali atnešti
nuostolio.
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima tik pasidžiaugti, jog apklaustieji rinkodaros skyriaus
darbuotojai pasidalino savo patirtim ir nuomone planuojant AB“Kraft Foods Lietuva“ naujus
produktus. Id÷jų buvo pateikta įdomių, originalių ir tikrai vertų d÷mesio.
Iš viso to kas buvo pamin÷ta tiek respondentų atsakymuose, tiek pateiktuose šio darbo
pamąstymuose, galime drąsiai teigti, kad problema iškelta šiame darbe tikrai egzistuoja ir yra
aktuali. AB“Kraft Foods Lietuva“ naujų produktų planavimas yra ilgas, gana išsamus ir detalus
procesas. Tačiau kaip ir kiekvienoje užduotyje taip ir planavimo procese galime rasti kaip jį dar
patobulinti, padaryti efektyvesnį, naudingesnį. Tai įrod÷ respondentų atsakymai į klausimus, jų
pamąstymai, pasiūlymai ir nuomon÷s. AB“Kraft Foods Lietuva“ turi patobulinti produkto
planavimo procesą taip, kad jis sutrump÷tų. Remiantis tyrimo duomenimis, pagal respondentų
pateiktus atsakymus, apskaičiuotas naujo produkto planavimo proceso laikas (nuo naujos id÷jos
sugalvojimo iki jos atsiradimo rinkoje) yra apie 2 metai (žr.1 paveikslas). Taigi yra tikimyb÷, kad
kol planuojamas naujas produktas tokį ilgą laiko tarpą rinkos poreikiai gali pasikeist ir produktas
patirt nes÷kmę. Norint apsisaugot nuo tokios gr÷sm÷s reikia spręsti analizuojamą problemą ir kiek
įmanoma labiau sutrumpinti planavimo procesą.
Tyrimo išvados:
Empirinio tyrimo tikslas buvo sužinoti kaip įmon÷je vykdomas naujo produkto planavimo
procesas, jo privalumus ir trūkumus. Išanalizavus respondentų atsakymus į jiems pateiktus
klausimus nustatyta:
• Naujo produkto planavimas susideda iš 14 etapų, kurie taip pat buvo apibūdinti ir
paaiškinti: 1)verslo aplinkos/ situacijos analiz÷ 2) id÷jų generavimas 3) id÷jų atrinkimas tyrimui,
4)produkto koncepcijos rengimas, 5) atliekamas tyrimas su vartotojais, 6) pildoma gaminio kūrimo
iniciavimo forma, 7) naujo gaminio tvirtinimas, 8) žaliavų pirkimas, 9)prototipų gamyba, 10)
prototipų tyrimas, 11) galutinis gaminio įvedimo į rinką planas, 12) pakuot÷s kūrimas, žaliavų
pirkimas, 13) produkto gamyba, 14) įvedimas į rinką.
27
• Planavimo procese dalyvauja įvairių skyrių darbuotojhai, bet pagrindinę funkciją
atlieka rinkodaros skyrius, kuris puikiai susitvarko su užduotimi ir iš jų atimti lyderyst÷s pozicijų
nereik÷tų.
• Naujo produkto planavimo procesas yra gana detalus, išsamus.Ypač svarbūs yra
tyrimai, kurie padeda šiek tiek užsitikrint planuojamo produkto s÷kmę.
• Svarbiausias naujo produkto planavimo proceso trūkumas yra ilgas planavimo
laikas, kurį respondentai siūlo trumpint įvairiai : atsisakant nuosekliojo darbų atlikimo būdo ir
vykdyt darbus lygiagrečiai, naujas id÷jas patiems nevykdyt, bet parduot užsienio šalims, griežčiau
kontroliuot darbų atlikimo laiką, kad užduotys nebūtų užvilkintos, pasinaudot specializuotų įmonių
siūlomomis paslaugoms ir bent dalį tyrimų nusipirkt.
• Trumpesnis naujo produkto planavimo procesas pad÷tų užgarantuotų didesnę
tikimybę būti pirmiesiems rinkoje su nauju produktu. Nes nuo galimyb÷s, kad konkurentai
nepateiks rinkai panašaus produkto pirmieji, neapsaugoti.Taip pat trumpesnis planavimo procesas
leistų rinkai siūlyt dar platesnį asortimentą naujų produktų, didint pardavimus, užimt didesnę rinkos
dalį.
28
3. VADYBINIAI „AB KRAFT FOODS LIETUVA“ NAUJO ŠOKOLADINIO BATONöLIO PLANAVIMO TOBULINIMO SPRENDIMAI
Pirmoje darbo dalyje t.y išorin÷je analiz÷je, nagrin÷jant konkurentus pasteb÷ta, kad „AB
Kraft Foods Lietuva“ tarp pagrindinių konkurentų Lietuvos rinkoje lyderiauja ir užima didžiausią
60% rinkos dalį. Tačiau nepaisant šio nagrin÷jamos įmon÷s pranašumo, atliekant SSGG analizę
identifikuota pagrindin÷ įmon÷s problema - ilgas naujų produktų įvedimo į rinką laikas.
Antroje dalyje atliekant kokybinį tyrimą, įsitikinta, kad ši problema tikrai egzistuoja. Visi
apklaustieji respondentai paklausti apie naujo produkto planavimo proceso laiką teig÷, kad jis yra
ilgas. Anot respondentų, sutrumpintas planavimo procesas suteiktų įmonei galimybę greičiau
reaguoti į besikeičiančius vartotojų poreikius, rinkai siūlyt dar platesnį naujų produktų asortimentą,
taip pat trumpesnis procesas siejamas ir su l÷šų taupymu.
Naujų produktų s÷kmę lemia sklandus ir veiksmingas jų kūrimas. Griežtas planavimo
procesas yra taip pat naujo produkto s÷km÷s faktorius (Kotler, Armstrong, Saunders, Wong, 2003).
„Rizikos susijusios su naujų prekių kūrimu ir pateikimu rinkai, visiškai išvengti neįmanoma,
tačiau nuoseklus naujų prekių planavimas, jų kūrimo organizavimas ir valdymas leidžia išvengti
ilgalaikių klaidų ir nes÷kmių“ (Kuvykait÷, 2001). Naujo produkto planavimo procesas yra svarbus
kuriant naujas prekes.
Šioje dalyje bus parengtas įmon÷s „AB Kraft Foods Lietuva“ naujo produkto planavimo
proceso tobulinimo planas t.y numatytos ir identifikuotos konkrečios priemon÷s, kurių pagalba
šokoladinio baton÷lio planavimas sutrump÷s.
Naujo produkto (šokoladinio baton÷lio) planavimo tobulinimo tikslas - sutrumpinti
planavimo procesą taip, kad jis būtų efektyvesnis įmonei.
3.1. Naujo šokoladinio baton÷lio kūrimo proceso analiz÷
Empirinio tyrimo dalyje buvo išsiaiškinta kokius planavimo etapus vykdo įmon÷ įvedant
naują produktą (nagrin÷jamu atveju šokoladinį baton÷lį) į rinką. Taip pat buvo išsiaiškinta, kuo
kiekvienas etapas ypatingas, kokios užduotys jame atliekamos (žr. 2priedas). Taigi, pasinaudojant
tyrimo duomenimis ir dar kartą padiskutuojant su rinkodaros vadovu apie vykdyto šokoladinio
baton÷lio planavimą, apačioje yra detaliai aprašyti vykdyti planavimo etapai:
1) Verslo aplinkos/ situacijos analiz÷ – šios analiz÷s metu išsiaiškinami rinkoje
egzistuojantys šokolado vartotojų segmentai, jų poreikiai. Taip pat nustatoma, kuris vartotojų
segmentas perka daugiausia šokolado, kuris mažiausia. Identifikuojama konkurentų galia šokolado
rinkoje. Taip pat išsiaiškinama, kokie šokolado prek÷s ženklai egzistuoja Lietuvos rinkoje, kas
kiekvienam prek÷s ženklui būdinga. Žiūrima, kokie pokyčiai vyksta rinkoje. Tokia analiz÷ yra
atliekama, nes kuriant naują šokolado baton÷lį yra tikslinga tur÷ti kuo daugiau informacijos apie tuo
metu rinkoje egzistuojančią situaciją t.y vartotojus, konkurentus ir siūlomus prek÷s ženklus.
Įvertinus esamą situaciją, naujai kuriamą id÷ją bus nesud÷tinga suderinti su imon÷s ir prek÷s ženklo
tikslais. Kitaip tariant, šia analize siekiama išvengti prek÷s ženklų ir įmon÷s tikslų
29
nesuderinamumo. Pavyzdžiui, kad neatsitiktų taip, jog po pigesniu prek÷s ženklu pardavin÷jamas
labai pigus šokoladas.
2) Id÷jų generavimas – po verslo aplinkos/ situacijos analiz÷s įmon÷s viduje vyksta naujų
id÷jų generavimas. T.y specialistų komanda iš įvairių skyrių siūlo naujas id÷jas, kurios turi atitikti
įmon÷s strategiją, kintančius vartotojų poreikius.
3) Id÷jų atrinkimas tyrimui – šiame etape yra atrenkamos geriausios id÷jos, kurios buvo
pasiūlytos 2-ame etape. Atrenkama iki 15 geriausių id÷jų, balsavimo būdu. Nagrin÷jamu atevju
buvo atrinkta tik viena.
4) Produkto koncepcijos rengimas – atrinktai id÷jai pradedamas kūrimo procesas.
Vadinasi rengiama naujo produkto koncepcija, kurios metu siūloma id÷ja aprašoma. Vadinasi,
aprašoma kokius vartotojo poreikius id÷ja tenkins, identifikuojama kokios tai rūšies bus šokoladas
(vaflinis, kokios rūšies šokolado ir pan.), nupiešiamas būsimo produkto vizualus vaizdas, pjūvis,
nurodomas svoris, preliminari kaina. Pasinaudojant pirmame etape atlikta verslo aplinkos/situacijos
analize, būsimas produktas priskiriamas tam tikram prek÷s ženklui. Šiame etape technologai kuria
naujos id÷jos receptūrą.
5) Atliekamas tyrimas su vartotojais – 4-ame etape aprašius geriausią atrinktą id÷ją,
atliekamas tyrimas su vartotojais. Šiuo konkrečiu atveju daromas kokybinis tyrimas (Fokusuotos
grup÷s diskusija). Tyrimo metu respondentams parodomas nupieštas produkto vaizdas, pjūvis,
identifikuojamos produkto savyb÷s ir visi kiti ypatumai, kurie aprašyti koncepcijoje. Tiksliai
aprašoma receptūra t.y sudedamosios dalys. Supažindinus respondentus su planuojamu nauju
produktu, jiems pateikiamti tam tikri klausimai. Vykdoma diskusija, kurios metu bandoma
išsiaiškinti gaminio patikimą, vertę vartotojui. Gauti rezultatai apdorojami ir lyginami su vidurkiu.
Tokiu būdu nustatoma naujai planuojamo produkto patikimas vartotojui, kas lemia s÷kmę rinkoje.
Jeigu gauti rezultatai yra aukščiau vidurkio, vadinasi produktas tur÷tų būti s÷kmingas.
6) Pildoma gaminio kūrimo iniciavimo forma – šiame etape rinkodaros ir finansų
skyriaus darbuotojai prognozuoja naujai kuriamo produkto savikainą, metinį pelną. Rinkodaros
skyriaus darbuotojai numato paskirstymo kanalus, reklamos būdą, nustato ir įvertina gaminio
kūrimo terminus. Suformuojama išsami užduotis gamybos skyriui.
7) Naujo gaminio tvirtinimas – vyksta susirinkimas, kurio metu dalyvauja vadovyb÷,
rinkodaros ir dalis finansų skyriaus darbuotojų. Rinkodaros skyriaus darbuotojai pristato id÷ją, už
finansus atsakingi darbuotojai pateikia skaičiavimus ir juos pagrindžia. Tada vadovyb÷ arba
patvirtina id÷ją, arba atmeta. Nagrin÷jamu atveju, baton÷lio iniciavimo forma buvo patvirtinta.
8) Žaliavų pirkimas prototipų gamybai - kai naujo gaminio id÷ją patvirtina vadovyb÷,
technologai kuria naujo gaminio receptūrą, o gamybos skyriaus darbuotojai užsakin÷ja žaliavas
reikalingas prototipams gaminti.
9) Prototipų gamyba – kai užsakomos ir pristatomos žaliavos į fabriką, pradedami gaminti
bandomieji pavyzdžiai.
10) Prototipų tyrimas – Įmon÷s viduje vyksta prototipų degustacija. Pildomi klausimynai.
Gauti rezultatai analizuojami. Lyginami su duomenų baz÷je esančiais.
30
11) Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas - formuojamas produkto marketingo 4Ps
(marketing mix). Numatoma kokiuose pardavimo kanaluose jo bus galima įsigyti, kaip bus
remiamas ir pan.
12) Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas – rinkodaros skyriaus darbuotojai užsakin÷ja
pakuotes, tiksliai nusprendžia kaip ji turi atrodyt. Gamybos skyrius užsakin÷ja žaliavas.
13) Produkto gamyba – gaminamas naujas produktas.
14) Įvedimas į rinką – pagamintas produktas paskirstomas po pardavimo kanalus.
Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, t.y išsiaiškinus vykdytus planavimo etapus, jų
trukmę ir kūrimo organizavimo būdą (žr.2 priedas), apačioje yra pateiktas įmon÷s vykdyto naujo
šokoladinio baton÷lio planavimo kalendorinis grafikas, kuriame vizualiai matyti, kokia kiekvieno
vykdyto etapo trukm÷.
1 pa
veik
slas
. Įm
on÷j
e vy
kdyt
o na
ujo
šoko
ladi
nio
bato
n÷li
o pl
anav
imo
kale
ndor
inis
gra
fika
s
Sava
it÷s
14.Įv
edim
as į
rink
ą
5.Ty
rim
as s
u va
rtot
ojai
s
6.G
amin
io k
ūrim
o in
icia
vim
o fo
rma
7.G
amin
io t
virt
inim
as
8.Pe
rkam
os ž
alia
vos
prot
otip
ams
9.G
amin
ami p
roto
tipa
i
10.P
roto
tipų
tyr
imas
2032
3640
11.G
alut
inis
gam
inio
įv
edim
o į r
inką
pla
nas
12.P
akuo
t÷s
kūri
mas
, ža
liavų
pir
kim
as
1.A
plin
kos/
situ
acijo
s an
aliz
÷
2.Id
÷jų
gene
ravi
mas
4.Ko
ncep
cijo
s re
ngim
as
7276
804
8
3. Id
÷jų
atri
nkim
as
tyri
mui
4852
5628
84
13. P
rodu
kto
gam
yba
6064
1216
4468
24
Šok
olad
inis
bat
on÷l
is į
rink
ą įv
edam
as p
er 8
2 sa
vait
es t.
y 1m
. 8 m
÷n. 2
sa
vait
÷s.
Nagrin÷jamoje įmon÷je produktai, priklausantys naujų įmonei ir vartotojui produktų
kategorijai planuojami atsižvelgiant į apačioje pateiktą standartą. Tai reiškia, kad išvardinti etapai
yra būtini kuriant min÷tos kategorijos produktus..
1. Verslo aplinkos/ situacijos analiz÷
1. Tyrimas su vartotojais
2. Gaminio kūrimo iniciavimo forma
3. Prototipų gamyba
4. Prototipų tyrimas
5. Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas
6. Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas
7. Produkto gamyba
8. Įvedimas į rinką
„AB Kraft Foods Lietuva“ anksčiau aprašyto naujo produkto t.y šokoladinio baton÷lio
planavimo procesą sudaro 14 planavimo etapų:
2 paveikslas. „AB Kraft Foods Lietuva“ naujo šokoladinio baton÷lio planavimo etapai, vykdyti
nuosekliuoju būdu
3 paveikslas.
Ryškiau pažym÷ti planavimo etapai yra būtini, kadangi jie yra įtraukti į įmon÷s nusistatytą
naujų produktų įmonei ir vartotojui kategorijos standartinį planą. Vadinasi verslo aplinkos/situacijos
analiz÷s, tyrimo su vartotojais, iniciavimo formos, prototipų gamybos, prototipų tyrimo, galutinio
gaminio plano, pakuot÷s kūrimo ir žaliavų pirkimo, gamybos, įvedimo į rinką planavimo etapų
Verslo aplinkos/situacijos analiz÷
Id÷jų generavimas
Id÷jų atrinkimas Koncepcijos rengimas
Žaliavų pirkimas prototipams
Gaminio tvirtinimas
Pildoma kūrimo iniciavimo forma
Tyrimas su vartotojais
Prototipų gamyba Prototipų tyrimas Galutinis gaminio planas
Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas
Įvedimas į rinką Produkto gamyba
33
nagrin÷jamu atveju atsisakyti griežtai draudžiama, šiems etapams bus siūlomos specialios
priemon÷s, kurios sutrumpins ir patobulins planavimą.
Svarbu pamin÷ti, kad prieš pradedant kurti naują produktą, buvo nustatyta, kuriai naujų
produktų kategorijai, bus siūlomos id÷jos. Nagrin÷jamu atveju buvo apibr÷žta, kad produktas bus
naujas įmonei ir vartotojui. Vadinasi bus siūlomos visiškai naujos id÷jos, taigi tokie planavimo
etapai kaip id÷jų generavimas ir atrinkimas yra svarbūs kūrimo procese ir jų nevykdyti nesiūlytina.
4-ojo etapo (koncepcijos rengimo) būtų galima ir atsisakyti, tačiau kita vertus, būtina
pamin÷ti, kad „AB Kraft Foods Lietuva“ kuria visiškai naują produktą, koncepcijos aprašymas yra
naudingas, nes tokiu būdu į naujai kuriamą produktą įmon÷ žvelgia iš vartotojo pus÷s. Be to, šio
etapo siūlytina neatsisakyti ir d÷l to, kad bus lengviau atlikti tyrimą su vartotojais, panaudojant
piešinius ir pan.
Toliau einantys etapai, kurie neįtraukti į standartinį naujo produkto planą, kuriant
šokoladinį baton÷lį yra gaminio tvirtinimas ir žaliavų pirkimas prototipų gamybai. Šie etapai buvo
pasirinkti, kadangi žaliavų fabrike nebuvo ir jas reik÷jo užsakin÷ti, o produkto tvirtinimo etapas
buvo pasirinktas, kadangi vadovyb÷s nariai nor÷jo dalyvauti šiame procese ir taip užsitikrinti naujo
produkto s÷kmę.
Taigi, dar kartą pasitarus su rinkodaros vadovu ir išsiaiškinus planavimo etapų svarbą,
nuspręsta n÷ vieno iš jų neatsisakyti . Be to, remiantis tyrimo duomenimis, respondentai taip pat
tvirtino, jog vykdytų etapų, jų nuomone, atsisakyti nereik÷tų, kadangi planavimo procesas yra
išsamus (žr. 2 priedas). Pernelyg jį supaprastinus, tikimyb÷ patirti rinkoje nes÷kmę yra reali.
Vadinasi šokoladinio baton÷lio planavimas bus tobulinamas t.y trumpinamas ne atsisakant tyrimų
analizių ar pan. bet, siūlant kitokius metodus.
Literatūroje, kurioje rašoma apie naujo produkto planavimo procesą, išskiriami labai
panašūs naujos prek÷s kūrimo etapai, kuriuos vykd÷ nagrin÷jama įmon÷, šokoladinio baton÷lio
atveju:
1. Id÷jų generavimas
2. Id÷jų atrinkimas
3. Produkto koncepcija ir tyrimas su vartotojais
4. Rinkodaros strategija
5. Verslo analiz÷
6. Produkto vystymas
7. Testavimas
8. Komercializacija
(Kotler, Armstrong, 1996)
Taigi, pirmieji du etapai (id÷jų generacija ir id÷jų atrinkimas) yra lygiai tokie patys, kurie
buvo vykdyti nagrin÷jamos įmon÷s. Trečiasis etapas (produkto koncepcija ir tyrimas su vartotojais)
atitinka įmon÷s ketvirtą ir penktą etapus (koncepcijos rengimas ir tyrimas su vartotojais), ketvirtasis
34
etapas (rinkodaros strategija) atitinka įmon÷s vykdytą šeštąjį etapą (iniciavimo formos pildymas),
penktasis etapas (verslo analiz÷) atitinka įmon÷s vykdytą pirmąjį etapą, šeštasis etapas (produkto
vystymas) atitina įmon÷s devintą etapą (prototipų gamybą), vienuoliktą etapą (galutinį gaminio
planą) , dvyliktą etapus (pakuot÷s kūrimą, žaliavų pirkimą), septintasis etapas (testavimas) atitinka
įmon÷s dešimtąjį etapą (prototipų tyrimą), aštuntasis etapas (komercializacija) atitinka paskutinį
įmon÷s vykdytą etapą t.y naujo produkto įvedimas į rinką.
Glima teigti, kad visi etapai yra labai svarbūs įvedant į rinką visiškai naują produktą ir jų
atsisakyti nereik÷tų. Tod÷l dar kartą akcentuojama, kad planavimo procesas bus trumpinamas ne
atsisakant tam tikrų planavimo etapų, o juos apjungiant ir po to siūlant konkrečias priemones ir
būdus, kaip greičiau galima įvykdyt identifikuotus planavimo etapus.
3.2. Siūlomas šokoladinio baton÷lio kūrimo procesas, taikant lygiagretųjį veiksmų organizavimo būdą
Literatūroje išskiriami du naujų produktų kūrimo organizavimo būdai. Tai nuoseklusis ir
lygiagretus:
Nuoseklusis būdas pasižymi tuo, kad kol vienas kūrimo etapas nepasibaigia, kitas
nepradedamas.
Lygiagretus būdas, tai toks naujų produktų kūrimo būdas, kai vykdomi keli produkto
kūrimo proceso etapai vienu metu (Crawford, 1994).
Remiantis empirinio tyrimo duomenimis išsiaiškinta, kad „AB Kraft Foods Lietuva“
naudoja nuoseklųjį naujų produktų kūrimo organizavimo būdą (žr. 2 priedas). Vadinasi, darbuotojai
vykdo darbus estafet÷s forma. Taigi, pirmas dalykas ką nagrin÷jamos įmon÷s naujo produkto
kūrimo procese reik÷tų keisti, norint sutrumpinti naujo produkto planavimo procesą – tai vietoj
nuoseklaus prek÷s kūrimo organizavimo būdo naudoti lygiagretųjį. Ši id÷ja buvo pasiūlyta
respondentų tyrimo metu (žr. 2 priedas). Vadinasi, vienu metu gal÷tų būti atliekami keli darbai.
Nagrin÷jamu šokoladinio baton÷lio planavimo proceso atveju nuosekliai buvo atliekama 14
naujos prek÷s kūrimo etapų (žr.2 paveikslas). Taigi norint sutaupyti laiko ir patobulinti patį
planavimo procesą, siūlytina kai kuriuos etapus atlikti lygiagrečiai.
Svarbu pamin÷ti, kad nagrin÷jamu atveju dar neprad÷jus naujo produkto kūrimo proceso
įmon÷je buvo apibr÷žta, kokiai produktų kategorijai bus siūlomos id÷jos. Buvo nuspręsta, kad tai
bus visisškai naujas vartotojui ir įmonei produktas. Tod÷l pirmi trys įmon÷s vykdyti etapai yra
logiški ir jų eiliškumo siūlytina nekeisti. Pirmąjame etape buvo ištirta aplinka, po to į ją
atsižvelgiant, siūlomos id÷jos ir jos atrenkamos. Galime teigti, kad tokia naujo produkto kūrimo
proceso pradžia yra tikslinga, nes ištirta išorin÷ aplinka nukreipia id÷jų siūlymą ir atrinkimą tiksline
linkme.
Nors Kotler ir Armstrong produkto koncepciją bei tyrimą su vartotojais identifikavo kaip
vieną planavimo proceso etapą, nagrin÷jamu įmon÷s šokoladinio baton÷lio planavimo atveju,
siūlytina palikti įmon÷s naudotą atskirą (koncepcijos parengimas) etapą. Kadangi pasinaudojant
35
produkto koncepcijos etape atliktomis užduotimis atliekamas tyrimas su vartotojais t.y koncepcijoje
paruošti piešiniai ir aprašymai naudojami tyrime. Šio etapo siūlytina taip pat nejungti su jokiu kitu.
5-ąjį ir 6-ąjį etapus siūlytina sujungti t.y šeštąjį etapą prad÷ti vykdyti įpus÷jus penktąjam,
kad abu baigtųsi tokiu pat metu. Min÷tus etapus siūlytina apjungti, kadangi jie n÷ra vienas nuo kito
priklausomi. 5-ąjame (tyrimo su vartotojais) etape vykdomas tyrimas (fokusuota grup÷s diskusija),
kurio metu respondentams yra pristatomas kuriamas produktas, panaudojant 4-ojo etapo rezultatus.
Tokiu būdu nustatomas naujai planuojamo produkto patikimas vartotojui. Taigi, tuo pat metu
siūlytina prad÷ti vykdyti ir 6-ąjį (gaminio iniciavimo formos pildymas) etapą, kuriame finansų
skytius prognozuoja savikainą, naujo produkto metinį pelną, nes÷km÷s tikimybę ir pan.
Pasibaigus penktąjam ir šeštąjam etapams galima prad÷t vykdyt 11-ąjį etapą. Kadangi jau
yra ištirtas produkto patikimas ir apskaičiuoti kai kurie finansiniai rodikliai.
Taigi 11-asis (galutinis gaminio įvedimo į rinką planas) bus vykdomas lygiagrečiai su
7(gaminio tvirtinimas) 8 (žaliavų pirkimas) 9 (prototipų gamyba) ir 10 (prototipų tyrimas) etapais.
T.y pasibaigus šeštąjam gaminio kurimo iniciavimo formos etapui, pradedamas galutinio gaminio
planavimo etapas. Kol bus vykdomas galutinis planas, tuo pat metu bus atliktas gaminio tvirtinimas,
žaliavų pirkimas, prototipų gamyba ir prototipų tyrimas etapai. Tokiu būdu bus sutaupoma nemažai
laiko.
12-ojo (pakuot÷s kūrimas), 13-ojo (produkto gamyba) 14-ojo (įvedimas į rinką) etapų
siūlytina nejungti, kadangi pakuot÷ turi būt bui būtinai kuriama ir užsakin÷jama pasibaigus
galutiniam naujo produkto planui, kuriame įvertintas biudžetas. Šiame etape taip pat užsakin÷jamos
žaliavos be kurių gamyba neįmanoma. O kai atvežamos žaliavos ir sukurta pakuot÷ galima prad÷t
produkto gamybą. Kuomet naujas produktas pagamintas pradedamas įvedimo į rinką etapas.
Taigi, nagrin÷jamo šokoladinio baton÷lio planavimo procesas, taikant lygiagretųjį veiksmų
organizavimo būdą, sutrump÷jo 26 savait÷m (žr. 3 paveikslas).
36
3 Paveikslas. Siūlomas patobulintas šokoladinio baton÷lio kūrimo planavimas
Savait÷s
10.Prototipų tyrimas
11.Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas12.Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas
13. Produkto gamyba
14.Įvedimas į rinką
4.Koncepcijos rengimas
5.Tyrimas su vartotojais
6.Gaminio kūrimo iniciavimo forma
7.Gaminio tvirtinimas
8.Perkamos žaliavos prototipams
9.Gaminami prototipai
1.Aplinkos/situacijos analiz÷
2.Id÷jų generavimas
3. Id÷jų atrinkimas tyrimui
52 56 60 6428 32 36 40 44 484 8 12 16 20 24
Siūlomo šokoladinio baton÷lio planavimo proceso trukm÷, planavimo etapus atliekant lygiagrečiai užtrunka 56 savaites. T.y 26 savait÷m mažiau negu prieš tai vykd÷ įmon÷.
37
3.3. Siūlytinos priemon÷s atskirų naujų prekių kūrimo proceso etapų trukmei trumpinti
Antroje dalyje atliktame empiriniame tyrime išsiaiškinta, kad nagrin÷jamo šokolado
batonelio planavimo trukm÷ buvo 82 savait÷s (žr.1 paveikslas). Pakeitus kūrimo organizavimo būdą
iš nuosekliojo į lygiagretųjį planavimo procesas sutrump÷jo iki 56 savaičių. T.y rezultate gavos, kad
siūlomas planavimo procesas sutrumpintas 26 savait÷m (žr. 3 paveikslas).
Remiantis empiriniu tyrimu išsiaiškinta, kad nagrin÷jamu „AB Kraft Foods Lietuva“
šokoladinio baton÷lio planavimo atveju planavimo etapų trukm÷ buvo pagalvota tik šeštame
gaminio kūrimo iniciavimo formos etape (žr. 2 priedas). Vadinasi, rinkodaros skyriaus darbuotojai
6 etape apytiksliai suskirst÷ darbus ir nustat÷ terminus, per kuriuos buvo vykdomas kūrimo procesas
užimantis 82 savaites.
Siūlytina id÷jų generavimą ir atrinkimą vykdyt vieno naujų prekių kūrimo grup÷s darbo
pos÷džio metu. Ši priemon÷, kuri tur÷tų pad÷t pagerint naujo produkto planavimą, priimta pasitarus
su rinkodaros vadovu, kuris užtikrino, kad tai būtų efektyvus būdas įmonei tobulinant planavio
procesą Tokiu būdu yra tik÷tina, kad id÷jos bus pasiūlytos ir atrinktos ne per 2 (kaip šiuo metu
vykdoma), o per 1 savaitę. Taigi šiuos du etapus identifikuosime kaip vieną t.y id÷jų generavimas ir
atrinkimas, kas reikš, kad šie du darbai bus atliekami vienas po kito, tačiau vieno susirinkimo metu.
Tokiu būdu nebus formaliai skelbiami du susirinkimai, o tai pad÷s greičiau atlikti užduotis (žr. 4
paveikslas).
Užduočių tvarkaraštis su terminais skelbiamas trečiame etape. Id÷ja apie griežtesnį
tvarkaraštį darbams atlikti buvo pasiūlyta respondentų tyrimo metu. Pasitarus su rinkodaros vadovu
nuspręsta, jog terminai nustatyti ir kontroliuojami iš anksto, leistų sutrumpint planavimo procesą,
kadangi visi darbai būtų vykdomi iš anksto pagal nustatytus terminus. Taigi siūloma ketvirtame
etape sudaryti darbų atlikimo tvarkaraštį su terminais. Tai būtų efektyvi priemon÷ įmonei gerinant
planavimą.
Verslo aplinkos analiz÷s trumpinimas, perkant analitinę medžiagą iš konsultacinių
įmonių. Pasinaudoti specializuotų įmonių paslaugomis siekiant sutrumpint naujo produkto
planavimą, buvo pasiūlyta respondentų tyrimo metu. Dar kartą pasitarus su darbuotojais, kurie
atlieka išorinę analizę pradedant kurti naują produktą, buvo teigiama, jog tokia id÷ja yra galima,
reali ir netgi siūlytina, kadangi tokiu būdu darbai būtų atlikti žymiai greičiau. Analiz÷s duomenis
būtų galima gauti per 2 savaites (žr. 4 paveikslas). Taigi toks siūlymas taip pat yra naudingas
gerinant planavimą.
Koncepcijos etapo trumpinimas, samdant specializuotą agentūrą. Ši id÷ja kilo išanalizavus
respondentų tyrimo duomenis. Buvo teigiama jog specializuotos įmon÷s atliekančios tam tikras
paslaugas patobulintų planavimą. Pasitarus su rinkodaros vadovu prieita išvados, jog naujų
produktų piešinius būtų galima nusipirkti, o veliau juos panaudojant atlikti tyrimą su vartotojais.
Tokiu būdu apie produkto vizualizaciją nereik÷tų rūpintis rinkodaros skyriaus darbuotojams. Ir
etapas gal÷tų būti įvykdytas per 2 savaites. (žr. 4 paveikslas).
38
Naujo gaminio tvirtinimo etapo trumpinimas, tvirtinant gaminio id÷ją eilinio įmon÷s
vadvb÷s pos÷džio metu arba naudojant elektroninę formą. Analizuojant tyrimo duomenis
respondentai teig÷, kad tvirtinimo procesas užtrunka labai ilgai. D÷l tokio pasteb÷jimo nuspręsta šį
etapą trumpinti. Pasitarus su rinkodaros vadovu apie priemones pad÷siančias patobulinti šį etapą,
nuspręsta naują gaminį tvirtinti vykstant vadovyb÷s susirinkimams. Tokiu būdu nereik÷s šaukti
papildomo susirinkimo. Taip pat galima pasinaudoti elektroninę formą, kuomet su vadovybe
komunikuojama elektroniniu paštu. Pasinaudojus šiomis priemon÷mis naujo produkto tvirtinimo
etapą galima sutrumpinti iki 4 savaičių.
Pakuot÷s kūrimo, žaliavų pirkimo etapą siūlytina trumpinti, naudojant dizaino adaptaciją,
o žaliavas užsakin÷ti iš kitų įmonių. Ši id÷ja priimta taip pat gavus rinkodaros vadovo pritarimą.
Dizaino adaptacija reiškia, kad pakuot÷s dizainas yra paimtas iš kitų šalių, modifikuotas ir
pritaikytas reikiamai rinkai. Žaliavų užsisakin÷jimas iš kitų įmonių taip pat paspartintų produkto
kūrimo procesą. Šio etapo trukm÷ gal÷tų būti 5 savait÷s.
Taigi galime teigti, kad užduotis atliekant lygiagrečiai, ir taikant siūlytas priemones, visas
naujo produkto planavimas užtruks žymiai trumpiau. (žr.4 paveikslas).
11 lentel÷. Vykdytos ir siūlytinos šokoladinio baton÷lio etapų trukm÷s
Etapas Dabartin÷ etapo trukm÷ (savait÷mis)
Siūlytina etapo trukm÷ (savait÷mis)
Verslo aplinkos/ situacijos analiz÷ 4 2
Id÷jų generavimas 1
Id÷jų atrinkimas tyrimui 1
1
Produkto koncepcijos rengimas 4 2
Tyrimas su vartotojais 8 8
Gaminio kūrimo iniciavimo forma 4 4
Naujo gaminio tvirtinimas 8 4
Žaliavų pirkimas prototipų gamybai 2 2
Prototipų gamyba 8 8
Prototipų tyrimas 4 4
Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas
24 24
Pakuot÷s kūrimas žaliavų pirkimas 8 5
Produkto gamyba 2 2
Įvedimas į rinką 4 4
39
4 paveikslas. Siūlomas naujo šokoladinio baton÷lio planavimo kalendorinis grafikas
Savait÷s 4 8 12 16 20 24 28 32 36 40 44 48
8.Gaminami prototipai
1.Aplinkos/situacijos analiz÷2.Id÷jų generavimas ir atrinkimas
52 56 60 64
9.Prototipų tyrimas
10.Galutinis gaminio įvedimo į rinką planas11.Pakuot÷s kūrimas, žaliavų pirkimas
12. Produkto gamyba
13.Įvedimas į rinką
3.Koncepcijos rengimas
4.Tyrimas su vartotojais
5.Gaminio kūrimo iniciavimo forma
6.Gaminio tvirtinimas
7.Perkamos žaliavos prototipams
Siūlomo šokoladinio baton÷lio planavimo proceso trukm÷, siūlant planavimo etapus atlikti lygiagrečiai ir naudoti min÷tas priemones etapams trumpinti užtrunka 48 savaites.T.y lygiai 1-erius metus.
40
IŠVADOS
Atlikus situacijos analizę galima daryti tokias išvadas:
1. AB“Kraft Foods Lietuva“ padalinys įkurtas prieš 15 metų. Kompanijos pagrindin÷ veikla
didmenin÷ šokoladin÷s produkcijos ir bulvių traškučių gamyba.
2. Nustatyta, kad pagrindiniai rinkoje egzistuojantys paskirstymo kanalai yra 3: didmenininkai
iš kurių produkciją perka mažmenininkai („Sanitex“, „Daisena“); degalinių ir kioskų tinklai;
prekybos centrai.
3. Vartotojai šokolado rinkoje suskirstyti į segmentus, pagal šokolado plytelių pirkimo kiekį ir
lojalumą prek÷s ženklui. Išskirti tokie vartotojų segmentai: Heavy loyals (vartotojai, kurie
lojalūs prek÷s ženklui ir perka didelį kiekį šokolado), Light loyals (vartotojai, kurie lojalūs
prek÷s ženklui, bet perka mažą kiekį šokolado), Heavy switchers (vartotojai, kurie n÷ra
lojalūs prek÷s ženklui, bet perka didelį kiekį šokolado), Light switchers (vartotojai, kurie
nelojalūs prek÷s ženklui ir perka nedaug šokolado).
4. Nustatyta, kad AB“Kraft Foods Lietuva“ užima didžiausią dalį (40%) Lietuvos šokolado
rinkos, AB “Vilniaus pergal÷“(12%), AB“Laima“(2%), “Fazer“(4%), “Ludwing Mauxion“
(8%), kiti (14%).
5. Išsiaiškinta, kad AB“Kraft Foods Lietuva“ gamina „Karūna“, „Princas“, „Manija“,
„Karališkas“ šokoladinę produkcija t.y šokoladines plyteles, baton÷lius, saldainius
(maišeliais ir d÷žut÷mis). Kiti prekių ženklai „Siesta“, „3 Bit“, „Jacobs“ importuojami iš
kitų šalių.
6. Įmon÷ siūlo įvairių kainų šokoladinę produkciją, kuri yra suskirstyta pagal prek÷s ženklus.
Pats brangiausias prek÷s ženklas yra „Karūna“. Tačiau tiek pigesnių, tiek brangesnių
produktų galima įsigyti visuose paskirstymo kanaluose.
7. AB“Kraft Foods Lietuva“ orientuojasi į aktyvų pardavimą. Rinkodarinis palaikymas yra
vienas iš veiksnių įtakojančių verslo s÷kmę. Pagrindiniai reklamavimosi būdai yra televizija,
lauko reklama, internetin÷ reklama.
8. Nustatyta, kad stipriosios įmon÷s pus÷s yra aukšta produktų kokyb÷, rinkodarinis
palaikymas, įsitvirtinę prekių ženklai. Silpnosios pus÷s – ilgas naujo produkto įvedimas į
rinką, sud÷tinga valdymo struktūra. Pagrindin÷s galimyb÷s yra dar labiau didint pardavimus,
rinkai siūlant naujus produktus per trumpesnį laiką.
Atlikus empirinį tyrimą galima daryti tokias išvadas:
Atlikus empirinį tyrimą, t.y apklausus respondentus (rinkodaros skyriaus darbuotojus) ir
išanalizavus gautus rezultatus, nustatyta, kad :
9. Naujo produkto planavimas susideda iš 14 etapų, kurie taip pat buvo apibūdinti: 1)verslo
aplinkos/ situacijos analiz÷ 2) id÷jų generavimas 3) id÷jų atrinkimas tyrimui, 4)produkto
koncepcijos rengimas, 5) atliekamas tyrimas su vartotojais, 6) pildoma gaminio kūrimo
iniciavimo forma, 7) naujo gaminio tvirtinimas, 8) žaliavų pirkimas, 9)prototipų gamyba,
41
10) prototipų tyrimas, 11) galutinis gaminio įvedimo į rinką planas, 12) pakuot÷s kūrimas,
žaliavų pirkimas, 13) produkto gamyba, 14) Įvedimas į rinką.
10. Planavimo procese dalyvauja įvairių skyrių darbuotojhai, bet pagrindinę funkciją atlieka
rinkodaros skyrius, kuris puikiai susitvarko su užduotimi ir iš jų atimti lyderyst÷s pozicijų
nereik÷tų.
11. Naujo produkto planavimo procesas yra gana detalus, išsamus.Ypač svarbūs yra tyrimai,
kurie padeda šiek tiek užsitikrint planuojamo produkto s÷kmę.
12. Svarbiausias naujo produkto planavimo proceso trūkumas yra ilgas planavimo laikas, kurį
respondentai siūlo trumpint įvairiai : atsisakant nuosekliojo darbų atlikimo būdo ir vykdyt
darbus lygiagrečiai, naujas id÷jas patiems nevykdyt, bet parduot užsienio šalims, griežčiau
kontroliuot darbų atlikimo laiką, kad užduotys nebūtų užvilkintos, pasinaudot specializuotų
įmonių siūlomomis paslaugoms ir bent dalį tyrimų nusipirkt.
13. Trumpesnis naujo produkto planavimo procesas leistų būti pirmiesiems rinkoje su nauju
produktu. Nes nuo galimyb÷s, kad konkurentai nepateiks rinkai panašaus produkto pirmieji,
įmon÷ neapsaugota. Taip pat trumpesnis planavimo procesas leistų rinkai siūlyt dar platesnį
asortimentą naujų produktų, didint pardavimus, užimt didesnę rinkos dalį.
AB“Kraft Foods Lietuva“ šokoladinio baton÷lio kūrimo procese siūloma:
14. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis ir pasitarus su rinkodaros skyriaus vadovu
nuspręsta prisilaikyti įmon÷je vykdyto naujo produkto kūrimo proceso nuoseklumo,
kadangi visas planavimo procesas yra gana išsamus ir detalus. Atsisakyti atskirų etapų būtų
netikslinga.
15. Norint sutrumpinti naujos prek÷s planavimo procesą, siūlytina naudoti lygiagretųjį naujo
produkto kūrimo organizavimo būdą, kuomet darbai skirtinguose etapuose gali vykti tuo
pačiu metu. Nagrin÷jamu atveju siūlytina tyrimo ir iniciavimo formos parengimo etapus
vykdyti lygiagrečiai, t.y įpus÷jus tyrimui prad÷ti vykdyti iniciavimo formos pildymo etapą,
kad abu etapai baigtųsi vienu metu. Pasibaigus šiems etapams siūlytina prad÷ti vykdyti
galutinį gaminio įvedimo į rinką plano etapą, kuris dubliuosis su gaminio tvirtinimo, žaliavų
pirkimo prototipams gaminti, prototipų gamybos ir tyrimo etapais. Užduočių tvarkaraštį su
terminais sudaryti ir skelbti ne iniciavimo formos, o ankstesniame koncepcijos rengimo
etape. Taip pat siūlytina id÷jų generavimą ir atrinkimą vykdyt vieno naujų prekių kūrimo
grup÷s darbo pos÷džio metu. Verslo aplinkos analiz÷s ir koncepcijos rengimo etapus
trumpinti, perkant reikiamą medžiagą iš specializuotų įmonių. Naujo gaminio tvirtinimo
etapą trumpint, suderinant laikus su vadovyb÷s susirinkimais ir naudojant elektroninę formą.
Pakuot÷s kūrimo, žaliavų pirkimo etapą trumpinti, naudojant dizaino adaptaciją, o žaliavas
užsakin÷ti iš kitų įmonių, id÷jų generavimą ir atrinkimą vykdyt vieno naujų prekių kūrimo
grup÷s darbo pos÷džio metu.
16. Įgyvendinus numatytas priemon÷s naujo produkto kūrimas sutrump÷s 8 m÷nesiais ir 2
savait÷mis. Produktas gal÷s būt sukurtas per 1 metus.
42
LITERATŪRA
1. Aaker, D.A., (2001). Strategic market management (6th ed). University of California,
Berkeley.
2. Brassington, F., Pettitt S. (2006). Principles of marketing (fourth ed.). Edinburgh Gate,
Harlow : Pearson Education Limited.
3. Crawford, C.M., (1994). New Products Management (hourth ed). Australia: Irwin, Burr
Ridge Illinois.
4. Euromonitar International“ tyrimai (2007). Lietuvos šokolado rinka šiemet išaugs iki 232
mln. Lt. Žiūr÷ta: 2008 02 15. Prieiga internete:
http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=109341.
5. Churchill, G. A., Jr. (1995). Marketing research: Methodological foundations (6th ed.). Fort
Worth, TX: Dryden Press.
6. Kotler, P., Amstrong G., (1996). Marketing AN Introduction (fourth ed). New Jersey, Upper
Saddle River, Prentice Hall.
7. Kotler, P., Amstrong G., Saunders J., Wong V., (2003). Rinkodaros principai. Kaunas:
Poligrafija ir Informatika.
8. Kuvykait÷, R., (2001). Gaminio marketingas. Kaunas: Technologija.
9. Marketing Teacher Ltd. (2006). SWOT Analysis: Lesson. Žiūr÷ta: 2008 01 17. Prieiga
internete: http://www.marketingteacher.com/Lessons/lesson_swot.htm.
10. Pranulis, V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilait÷ R (1999). Marketingas. Vilnius:
Eugrimas.
11. „Sprinter tyrimai“ (2004-2006). Kokybiniai tyrimai. Žiūr÷ta 2008 04 15. Prieiga internete
http://www.spinter.lt/lt/pages/114.html.
12. Unterhauser, L., (2006). Marketingo tyrimai. Vilnius: Ciklonas.
43
PRIEDAI
44
PRIEDŲ SĄRAŠAS 1 PRIEDAS. EMPIRINIO TYRIMO METU RESPONDENTAM SPATEIKTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS…………………………... 45 2 PRIEDAS. RESPONDENTŲ ATSAKYMŲ Į KLAUSIMUS DUOMENYS……………………………………………………..46
45
1 Priedas. Empirinio tyrimo metu respondentam pateiktų klausimų sąrašas Laba diena,
Esu ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto 4 kurso student÷. Šiuo metu atlieku empirinį
tyrimą tema: AB“Kraft Foods Lietuva“ naujo produkto įvedimo į rinką planavimo tobulinimas. Šis
interviu anoniminis, duomenys bus analizuojami ir panaudoti tik tyrimo tikslams
Maloniai prašau atsakyti į pateikiamus klausimus:
1. Kaip įmon÷je organizuojamas naujų produktų planavimo procesas? (kokie veiksmai
atliekami įmon÷s viduje nuo id÷jos sukūrimo iki naujo produkto atsiradimo parduotuvių
lentynose?
2. Kokie Jūsų manymu yra didžiausi naujo produkto įvedimo į rinką proceso privalumai? (kas
planavime yra gerai ir atsisakyti nereik÷tų?)
3. Kokie Jūsų manymu yra didžiausi naujo produkto įvedimo į rinką proceso trūkumai ir kaip
juos pašalinti? (ką reik÷tų keisti planavime?)
4. Kiek laiko trunka kiekvienas naujo produkto kūrimo etapas ir kokie padaliniai už juos
atsakingi?
5. Kokią naudą įmonei suteiktų tobulesnis naujo produkto įvedimo į rinką planavimas?
2 P
ried
as. R
esp
ond
entų
ats
akym
ų į
kla
usi
mu
s d
uom
enys
K
lau
sim
as
NR
.1
Kla
us
ima
s N
R.2
K
lau
sim
as
NR
.3
Kla
us
ima
s N
R.4
K
lau
sim
as N
R.5
K
aip
įm
on
÷je
org
aniz
uo
jam
as
na
ujų
p
rod
uk
tų
pla
na
vim
o
pro
ce
sas
?
(ko
kie
ve
iksm
ai
atl
iek
ami
įmo
n÷
s
vid
uje
n
uo
id
÷jo
s
su
kū
rim
o
iki
nau
jo
pro
du
kto
a
tsir
ad
imo
p
ard
uo
tuvi
ų l
en
tyn
os
e?
Ko
kie
J
ūs
ų
ma
nym
u
yra
d
idži
aus
i n
au
jo
pro
du
kto
įv
ed
imo
į
rin
ką
pro
ces
o
pri
valu
ma
i?
(Ka
s
pla
na
vim
e yr
a
ge
rai
ir
ats
isa
kyti
n
ere
ik÷
tų?
)
Ko
kie
J
ūs
ų
ma
nym
u
yra
d
idži
aus
i n
au
jo
pro
du
kto
įv
ed
imo
į
rin
ką
pro
ces
o
trū
ku
ma
i ir
k
aip
ju
os
pa
ša
linti
?
(Ką
pla
na
vim
e re
ik÷
tų k
eis
ti?
)
Kie
k
laik
o
tru
nka
k
iek
vie
na
s n
au
jo p
rod
uk
to k
ūri
mo
eta
pa
s ir
k
ok
ie
pa
da
linia
i u
ž ju
os
ats
ak
ing
i?
Ko
kią
nau
dą
įm
on
ei
sute
iktų
to
bu
lesn
is
nau
jo
pro
du
kto
įv
edim
o
į ri
nką
p
lan
avim
as?
RE
SP
ON
DE
NT
AS
Nr.
1
Įmo
n÷je
n
aujų
p
reki
ų
pro
cesa
s su
sid
eda
iš t
okių
eta
pų
: 1
. V
ers
lo
ap
lin
ko
s/s
itu
ac
ijos
an
aliz
÷
Pri
eš
pra
de
dan
t id
÷jų
ge
ne
raci
ją
atli
ekam
a iš
sam
i ve
rslo
ap
linko
s/
situ
aci
jos
ana
liz÷
. T
oki
a a
nal
iz÷
a
tliek
ama
, ka
d
v÷lia
u
kuria
mo
s id
÷jo
s b
ūtų
su
de
rint
os
su
stra
teg
inia
is
įmo
n÷s
ir
p
rek÷
s že
nkl
o ti
ksla
is.
2.I
d÷
jų g
en
era
vim
as
A
tliku
s a
na
lize
s vy
kdom
a
id÷
jų
ge
ne
raci
ja
nau
doj
an
t įv
air
ius
me
tod
us(
da
žnia
usi
a
„pro
to
štu
rma
s“).
Da
lyva
uja
kom
and
a iš
įv
air
ių
skyr
ių
mo
de
ruo
jam
i/lyd
eria
uja
mi
rin
kod
aro
s a
tsto
vo.
3.
Id÷
jų
atr
ink
ima
s
tyri
mu
i. V
ykst
a
id÷
jų
atri
nkim
as
tyri
mu
i. B
als
avi
mo
b
ūdu
a
tre
nka
mo
s įd
om
iaus
ios
ir p
ote
nci
alia
usio
s id
÷jo
s (d
ažn
iaus
ia ik
i 15
).
4.P
rod
uk
to
ko
nce
pc
ijos
ren
gim
as t
yrim
ui
Atr
inkt
om
s id
÷jo
ms
pa
ruoš
iam
os
pro
duk
to
konc
epc
ijos.
T
.y
La
ba
i g
era
i, ka
d
pla
na
vim
o p
roce
se
lyd
eria
uja
ri
nko
da
ros
skyr
ius,
ku
ris
ge
rai
išm
ano
vart
oto
jų
po
reik
ius.
T
aip
p
at
ge
rai
kad
atli
eka
mi
tyrim
ai
įve
da
nt
nau
ją p
rod
uktą
, ne
s jie
p
ad
eda
n
usta
tyti
(sp
÷ti)
a
r p
rod
ukta
s g
al÷
tų
pas
iteis
int
rin
koje
. P
lan
avi
mo
pro
cesa
s yr
a
de
talu
s,su
sid
eda
ntis
iš
kaip
ja
u m
in÷t
a 1
4 e
tapų
, ku
rie y
ra l
aba
i sv
arb
ūs
pla
nuo
jan
t n
aują
p
rod
uktą
ir
n÷
vi
en
o
iš
jų
ats
isak
yt n
ere
ik÷t
ų
No
rs
pla
na
vim
o
pro
cesa
s yr
a
išsa
mus
, ta
čia
u ki
ek
per
ilga
s,
ne
s
ma
žom
s ša
lims
toki
oms
kaip
Lie
tuva
yra
nu
sta
tyti
gan
a a
ukš
ti sl
enk
stin
iai
reik
ala
vim
ai
(t.y
ri
bin
÷s
sąly
gos
g
amin
io
įve
dim
ui)
. N
ori
nt
ne
užg
aiš
t tie
k d
au
g l
aik
o s
u t
virt
inim
o p
roce
su
bū
tų g
alim
a
id÷
jas
pa
rdu
ot
kito
m
šalim
ir
įv
ed
in÷
t m
aži
au
na
ujų
pro
du
ktų
.
1)v
ers
lo
ap
linko
s/
situ
aci
jos
an
aliz
÷ -
vyk
sta
ap
ie 4
sa
vait÷
s.
2)i
d÷j
ų
gen
era
vim
as-
Tru
km÷
ap
ie 1
sa
vait÷
.
3)
id÷
jų a
trin
kim
as
tyri
mui
– i
ki 1
sa
vait÷
s.
4)p
rod
ukto
ko
nce
pci
jos
ren
gim
as
–
truk
m÷
a
pie
4
sava
it÷s.
5)a
tlie
kam
as
tyri
mas
su
vart
oto
jais
– a
pie
8 s
ava
it÷s.
6)p
ildo
ma
g
amin
io
kūrim
o
inic
iavi
mo
fo
rma
–
a
pie
4
sava
it÷s.
7)n
au
jo g
amin
io t
virt
inim
as –
8
sava
it÷s.
8)ž
alia
vų p
irki
mas
- 2
sa
vait÷
s.
9)p
roto
tipų
gam
yba
– 8
sa
vait÷
s.
10
) p
roto
tipų
ty
rimas
–
4
sava
it÷s.
Gal÷
tum
e g
reič
iau r
eag
uoti
į besi
keič
ianči
us
vart
oto
jų
pore
ikiu
s,
toki
u
būdu
būtų
st
iprin
am
os
įmon÷s
po
zici
jos
rinko
je.
47
pro
duk
tas
ap
rašo
ma
s iš
va
rto
tojo
pu
s÷s
(ide
ntifi
kuoj
ama
koki
us
vart
oto
jo
pore
ikiu
s
ten
kin
a),
n
uro
dom
as
gam
inio
sv
ori
s ka
ina
. 5
.Tyr
ima
s s
u v
art
oto
jais
V
ykd
om
as
kiek
ybin
is
arb
a ko
kyb
inis
(d
ažn
iau
sia
) ty
rim
as
su
vart
oto
jais
, ku
rio
me
tu
siek
iam
a
išsi
aišk
inti
pro
duk
to
pa
tikim
ą,
unik
alu
mą
, ve
rtę
vart
oto
jui.
Re
spo
nde
nta
i p
are
nka
mi
pa
gal
pre
k÷s
ženk
lo
tiksl
inių
va
rto
tojų
krit
erij
us.
Ga
uti
tyri
mo
re
zulta
tai
ap
doro
jam
i ir
ve
rčia
mi į
an
glų
ka
lbą
. 6
.Ga
min
io
kū
rim
o
inic
iavi
mo
fo
rma
A
trin
kus
pote
ncia
liaus
ią
konc
ep
tą
yra
pi
ldom
a g
amin
io
kūrim
o i
nic
iavi
mo
fo
rma,
ku
rioje
yr
a
de
talu
s ku
riam
o
gam
inio
a
pra
šym
as(
ka
ina
, p
lan
uoj
ama
savi
kain
a,
r÷m
ima
s,
pa
skir
stym
as,
P
&L
(pel
no
ir n
uo
sto
lių)
ata
ska
ita.
7.N
au
jo g
am
inio
pa
tvir
tin
ima
s
Na
ujų
g
am
inių
su
siri
nkim
uos
e yr
a
pe
ržiū
rim
os
na
ujų
g
amin
ių
inic
iavi
mo
fo
rmos
ir
va
do
vyb
÷ ja
s tv
irtin
a,
atm
eta
arb
a s
iunč
ia
kore
kcijo
ms.
T
virt
inim
as
vyks
ta
kelia
is e
tap
ais
(ik
i 3).
8
. P
erk
am
os
ža
lia
vos
ga
min
ti
pro
toti
pa
ms
. P
erk
am
os
žalia
vos
gam
inti
ban
dom
iesi
ems
ga
min
iam
s 9
.Ga
min
ami
pro
toti
pa
i R
inko
da
ros
skyr
ius
du
oda
užd
uo
tį g
amyb
os
skyr
iui
gam
inti
na
ują
ba
ndom
ąjį
pro
du
ktą
.
11
) g
alu
tinis
gam
inio
įve
dim
o į
rin
ką p
lan
as-
24
sa
vait÷
s.
12
) p
aku
ot÷
s kū
rimas
, ža
liavų
pir
kim
as –
8 s
ava
it÷s.
13
) p
rod
ukt
og
amyb
a
–
2
sava
it÷s.
14
) įv
ed
imas
į rin
ką –
4 s
ava
it÷s.
Pa
gri
ndi
÷ a
tsak
omyb
÷ u
ž p
lan
avi
mo
pro
cesą
atit
enk
a
rin
kod
aro
s sk
yria
us
da
rbu
oto
jam
s.
48
10
.Pro
toti
pų
tyr
ima
s
Tyr
ima
i p
ag
al
pro
jekt
o
sva
rbą
ga
li bū
ti in
div
idu
ala
us
mą
sto
, n
uo
ty
rim
ų
įmon
÷s
vidu
je
su
eks
pe
rtai
s ik
i p
lata
us
mąs
to
vart
oto
jų
kie
kybi
nių
/kok
ybin
ių
tyri
mų
. Š
io
eta
po
me
tu
vyks
ta
pro
totip
ų d
eg
usta
cija
. 1
1.G
alu
tin
is g
amin
io į
ved
imo
į
rin
ką
pla
na
s
Šia
me
e
tape
suži
no
ma
tik
sli
ga
min
io
savi
kain
a,
ga
myb
os
term
ina
i ,
pe
lno
ir
nu
osto
lių
ata
ska
ita,
r÷m
imo
bū
das
.Pa
ruo
šia
ma
s rin
kod
arin
is
ga
min
ių
ved
imo
pl
ana
s (m
ark
etin
g m
ix).
1
2.P
ak
uo
t÷s
k
ūri
ma
s,
žali
avų
p
irk
ima
s.
Rin
kod
aro
s sk
yria
us d
arb
uoto
jai
ats
akin
gi
už
pak
uoč
ių
diz
ain
ą g
alv
oja
ko
kim
įp
aka
vim
e
tur÷
tų
bū
ti p
ate
ikta
s n
auj
as
pro
duk
tas,
u
žsa
kin
÷ja
mos
pa
kuo
t÷s.
Ž
alia
vos
ga
myb
ai
taip
p
at
iešk
om
os
ir u
žsak
in÷
jam
os.
13
. P
rod
uk
to g
amyb
a
14
.Įve
dim
as į
rin
ką
P
ag
am
inta
s p
rod
ukta
s p
ask
irst
om
as
į pa
skir
stym
o ka
nal
us,
rem
iam
as.
RE
SP
ON
DE
NT
AS
Nr.
2
1.
Ve
rslo
a
plin
kos/
situ
aci
jos
an
aliz
÷
Pri
eš
pra
ded
an
t g
alv
oti
id÷
jas
na
uja
m p
rod
uktu
i su
kurt
i, bū
tina
i a
tliek
ama
ve
rslo
a
plin
kos/
situ
aci
jos
ana
liz÷
. T
oki
a a
na
liz÷
re
ika
ling
a si
eki
an
t n
aują
p
rod
uktą
su
sie
ti su
p
rek÷
s
No
rs
pla
na
vim
e
lyd
eria
uja
ri
nko
da
ros
da
rbu
oto
jai,
kitų
fu
nkc
ijų
daly
vavi
ma
s
taip
p
at
eg
zist
uoja
. P
lana
vim
o p
roce
sas
ne
įsiv
aiz
du
oja
ma
s b
e f
ina
nsų
ir
na
ujų
p
rod
uktų
sk
yriu
s in
d÷
lio.
To
kia
p
lan
avi
mo
st
rate
gija
p
ad
eda
n
ep
ada
ryt
esm
inių
Pro
du
kto
pla
na
vim
as
lab
ai i
lga
i u
žtru
nka
. S
iūly
tina
g
rie
žčia
u ko
ntr
oliu
ot
atsk
irų
d
arb
uo
tojų
u
ždu
oči
ų
atli
kim
o
laik
ą,
kad
da
rba
i sk
lan
dži
ai
bū
tų
perd
uoti
seka
nči
am
d
arb
uo
toju
i ir
ne
užv
ilkin
ti.
1)v
ers
lo
ap
linko
s/
situ
aci
jos
an
aliz
÷ -
vyk
sta
ap
ie 4
sa
vait÷
s.
2)i
d÷j
ų
gen
era
vim
as-
Tru
km÷
ap
ie 1
sa
vait÷
.
3)
id÷
jų a
trin
kim
as
tyri
mui
– i
ki 1
Būtų
g
alim
a
siūly
ti d
ar
pla
tesn
į n
aujų
pro
du
ktų
aso
rtim
entą
, o
tai
did
intų
pard
avi
mus.
49
žen
klu
2
.Id
÷jų
ge
ne
ravi
mas
N
au
jom
s id
÷jo
ms
atr
inkt
i n
au
doj
ama
s "p
roto
št
urm
o m
eto
da
s".
3.
Id÷
jų
atr
inki
ma
s ty
rim
ui.
Vyk
sta
id
÷jų
at
rink
ima
s ty
rim
ui.
Ba
lsa
vim
o
būd
u
atr
en
kam
os
įdo
mia
usio
s ir
po
ten
cia
liaus
ios
id÷
jos
(da
žnia
usia
iki 1
5).
4
.Pro
duk
to
kon
cep
cijo
s p
aru
ošim
as
tyri
mui
A
trin
kto
ms
id÷j
oms
ruoš
iam
os
konc
epc
ijos
t.y
apra
šom
a ko
kiu
s va
rto
tojo
po
reik
ius
tenk
ina
nau
ja
id÷
ja.
5.T
yrim
as
su v
art
oto
jais
V
ykd
om
as
em
pir
inis
ty
rim
as,
ku
riuo
si
ekia
ma
išsi
aiš
kin
ti a
r id
÷ja
b
us
akt
ua
li ir
u
nik
ali
va
rto
toju
i. 6
.Ga
min
io
kūri
mo
in
icia
vim
o fo
rma
A
tre
nka
mas
g
eria
usia
s ko
nce
pta
s ir
tada
p
ildom
a in
icia
vim
o
form
a,
kurio
je
nu
mat
om
a
bū
sim
a
kain
a,
an
tka
inis
ir
pa
n.
Fo
rmo
je
vert
ina
mi
gam
inio
kū
rimo
term
ina
i. 7
.Ga
lutin
is
na
ujo
g
amin
io
pa
tvir
tinim
as
Org
an
izu
oja
mas
su
siri
nkim
as
, ku
rio
me
tu v
ert
inam
os
inic
iavi
mo
form
os.
Va
do
vyb
÷
ga
li p
asie
lgt
tre
jopa
i: p
atv
irtin
t, a
tme
st
arb
a si
ųst
kore
kcija
i. 8
. P
erk
am
os
žalia
vos
gam
inti
pro
totip
ams.
Pe
rka
mos
ir
(a
rba
)
kla
idų
ir
jo
s ke
isti
tikra
i n
ere
ik÷
tų.
sava
it÷s.
4)p
rod
ukto
ko
nce
pci
jos
ren
gim
as
–
truk
m÷
a
pie
4
sava
it÷s.
5)a
tlie
kam
as
tyri
mas
su
vart
oto
jais
– a
pie
8 s
ava
it÷s.
6)p
ildo
ma
g
amin
io
kūrim
o
inic
iavi
mo
fo
rma
–
a
pie
4
sava
it÷s.
7)n
au
jo g
amin
io t
virt
inim
as –
8
sava
it÷s.
8)ž
alia
vų p
irki
mas
- 2
sa
vait÷
s.
9)p
roto
tipų
gam
yba
– 8
sa
vait÷
s.
10
) p
roto
tipų
ty
rimas
–
4
sava
it÷s.
11
) g
alu
tinis
gam
inio
įve
dim
o į
ri
nką
pla
nas
- 2
4 s
ava
it÷s.
12
) p
aku
ot÷
s kū
rimas
, ža
liavų
p
irki
mas
– 8
sa
vait÷
s.
13
) p
rod
ukt
og
amyb
a
–
2 sa
vait÷
s.
14
) įv
ed
imas
į rin
ką –
4 s
ava
it÷s.
A
tsa
kin
gas
rinko
da
ros
skyr
ius.
50
užs
aki
n÷
jam
os ž
alia
vos.
9
.Ga
min
am
i pro
totip
ai
Rin
kod
aro
j d
irba
nty
s žm
on÷
s g
am
ybos
sk
yriu
j tu
ri
pat
eikt
su
gal
votą
na
ują
id
÷ją
, ku
rią
pra
d÷s
gam
inti.
1
0.P
roto
tipų
tyr
ima
s V
ykd
om
a
pag
amin
tų
pro
totip
ų d
eg
usta
cija
. 1
1.G
alu
tinis
ga
min
io
įve
dim
o
į ri
nką
pla
nas
T
iksl
ai
sup
lanu
oja
ma
s p
rod
ukta
s.
T.y
re
klam
a,
savi
kain
a,
pla
nuo
jam
as p
eln
as i
r p
an
. 1
2.P
rodu
kto
tv
irtin
ima
s.
Va
do
vyb
÷ t
virt
ina
pro
du
ktą
1
3.P
aku
ot÷
s kū
rimas
, ža
liavų
p
irki
mas
.
Ku
ria
ma
s p
aku
ot÷
s di
zain
as.
U
žsa
kin÷
jam
os
ir
pe
rka
mo
s ža
liavo
s na
uja
m p
rodu
ktui
. 1
4.Į
ved
imas
į rin
ką
Pro
du
kta
s p
aski
rsto
ma
s į
pa
rda
vim
o t
ašku
s, r
em
iam
as.
R
ES
PO
ND
EN
TA
S N
r.3
1
. V
ers
lo
ap
linko
s/si
tua
cijo
s a
na
liz÷
A
tliek
am
a s
ituac
ijos
an
aliz
÷,
kuri
reik
alin
ga
, ka
d
v÷lia
u
suku
rto
s id
÷jo
s tik
slai
bū
tų
sude
rint
i su
įm
on÷
s tik
slai
s.
2.I
d÷j
ų g
en
era
vim
as
vykd
om
as
„p
roto
štu
rmas
“, k
urio
m
etu
re
nka
mo
s o
rig
ina
liaus
ios
id÷
jos.
3
. Id
÷jų
a
trin
kim
as
tyri
mu
i.
Ge
rai,
kad
pa
ts
pla
na
vim
o p
roce
sas
yra
g
an
a iš
sam
us.
T
aip
p
at
efe
ktyv
us
yra
id
÷jų
a
trin
kim
o p
roce
sas,
ku
r iš
dau
g a
tre
nka
mo
s p
ačio
s a
kuta
liaus
ios
ir
ori
gin
alia
usio
s.
Išsa
mū
s ty
rim
ai
no
rs
ir
ne
vi
sišk
ai
be
t ka
žkie
k pa
de
da
užs
iga
ran
tuo
ti p
lan
uoja
mo
pro
dukt
o s
÷km
ę.
Šių
a
spek
tų
pla
na
vim
e
ats
isak
yt
ne
siū
lytin
a.
Na
ujo
p
rod
ukto
p
lana
vim
as
užt
run
ka i
lga
i. P
lan
avi
mo
eta
pus
reik
÷tų
pa
likti
ir j
ų n
eat
sisa
kyti,
ka
dan
gi
jie y
ra g
an
a iš
sam
ūs
ir re
ikal
ing
i. N
rin
t su
trum
pin
ti p
lan
avi
mo
p
roce
są,
reik
÷tų
p
asi
na
udo
ti sp
eci
aliz
uo
tų į
mon
ių
teik
ianč
ių
vers
lo
pas
lau
gas
pa
ga
lba
. T
ark
im,
tyri
mus
vyk
dyt
n
e
patie
ms,
be
t be
nt
dal
į jų
n
usi
pirk
t. T
oki
u b
ūdu
pla
navi
ma
s su
trum
p÷t
ų.
1)v
ers
lo
ap
linko
s/
situ
aci
jos
an
aliz
÷ -
vyk
sta
ap
ie 4
sa
vait÷
s.
2)i
d÷j
ų
gen
era
vim
as-
Tru
km÷
ap
ie 1
sa
vait÷
.
3)
id÷
jų a
trin
kim
as
tyri
mui
– i
ki 1
sava
it÷s.
4)p
rod
ukto
ko
nce
pci
jos
ren
gim
as
–
truk
m÷
a
pie
4
sa
vait÷
s.
Tobule
snis
pla
na
vim
as
tur÷
tų
pad÷
t su
taup
yt įm
on÷s
l÷šų
ir
rinka
i siū
lyt
dar
pla
tesn
į na
ujų
pro
dukt
ų a
sort
imentą
.
51
Vyk
sta
id
÷jų
at
rink
ima
s ty
rim
ui.
Ba
lsa
vim
o
būd
u
atr
en
kam
os
įdo
mia
usio
s ir
po
ten
cia
liaus
ios
id÷
jos
(da
žnia
usia
iki 1
5).
4
.Pro
duk
to
kon
cep
cijo
s p
aru
ošim
as
tyri
mui
S
varb
iau
sias
šio
eta
po
akc
en
tas
yra
pie
šin
ys.
Pie
šia
ma
s vi
zua
lus
pro
duk
to v
aiz
da
s, t
aip
pa
t p
jūvi
s.
Ta
ip
pa
t at
lieka
mas
p
rod
ukto
a
pra
šym
as
vart
oto
jo
kalb
a įv
ert
ina
nt
vart
oto
jo
įžva
lga
s ir
va
rto
jimo
yp
atu
mus
. 5
.Tyr
ima
s su
va
rto
toja
is
Vyk
sta
fo
kusu
ota
g
rup
in÷
dis
kusi
ja.
Re
spo
nde
nta
i p
are
nka
mi
pag
al
pre
k÷s
ženk
lo
tiksl
inių
va
rtot
ojų
krit
erij
us.
6
.Ga
min
io
kūri
mo
in
icia
vim
o fo
rma
P
ildom
a
gam
inio
kū
rimo
inic
iavi
mo
fo
rma
, ku
rioje
a
tsis
pin
di
gam
inio
kain
a,
pla
nuo
jam
a sa
vika
ina
, r÷
mim
as,
p
ask
irst
yma
s,
P&
L (p
eln
o ir
nu
ost
olių
) a
task
aita
. 7
.Ga
lutin
is
na
ujo
g
amin
io
pa
tvir
tinim
as
Va
do
vyb
÷ p
erž
iūri
na
ujų
gam
inių
in
icia
vim
o f
orm
as.
Jas
patv
irtin
a,
atm
eta
, a
rba
siu
nčia
ko
rekc
ijai.
8.
Pe
rka
mo
s ža
liavo
s g
amin
ti p
roto
tipam
s. P
erk
amos
ža
liavo
s g
am
inti
ban
dom
iesi
ems
ga
min
iam
s.
9.G
am
ina
mi p
roto
tipa
i R
inko
da
ros
skyr
ius
du
oda
užd
uo
tį g
amyb
os
skyr
iui
gam
inti
na
ują
ba
ndom
ąjį
pro
du
ktą
.
5)a
tlie
kam
as
tyri
mas
su
vart
oto
jais
– a
pie
8 s
ava
it÷s.
6)p
ildo
ma
g
amin
io
kūrim
o
inic
iavi
mo
fo
rma
–
a
pie
4
sava
it÷s.
7)n
au
jo g
amin
io t
virt
inim
as –
8
sava
it÷s.
8)ž
alia
vų p
irki
mas
- 2
sa
vait÷
s.
9)p
roto
tipų
gam
yba
– 8
sa
vait÷
s.
10
) p
roto
tipų
ty
rimas
–
4
sava
it÷s.
11
) g
alu
tinis
gam
inio
įve
dim
o į
ri
nką
pla
nas
- 2
4 s
ava
it÷s.
12
) p
aku
ot÷
s kū
rimas
, ža
liavų
p
irki
mas
– 8
sa
vait÷
s.
13
) p
rod
ukt
og
amyb
a
–
2 sa
vait÷
s.
14
) įv
ed
imas
į rin
ką –
4 s
ava
it÷s.
A
tsa
kin
gas
rinko
da
ros
skyr
ius.
52
10
.Pro
totip
ų t
yrim
as
Vyk
sta
pa
gam
into
p
roto
tipo
de
gus
taci
ja.
11
.Ga
lutin
is
gam
inio
įv
edi
mo
į
rin
ką p
lan
as
Tik
sla
i su
pla
nuo
jam
as
pro
duk
tas.
T
ai
yra
nus
tato
ma
s re
klam
os
būd
as,
sa
vika
ina
, p
are
ngi
amo
s pe
lno
ir
nu
osto
lių
ata
ska
itos.
V
ykd
omi
kiti
fina
nsin
iai a
pska
ičia
vim
ai.
12
.Pro
dukt
o
tvir
tinim
as.
V
ad
ovy
b÷
tvi
rtin
a p
rod
ukt
ą.
13
.Pa
kuo
t÷s
kūrim
as,
žalia
vų
pir
kim
as.
K
uri
am
as
pro
du
kto
iš
orin
is
vaiz
da
s -
diz
ain
as.
P
erk
am
os
žalia
vos.
1
4.Į
ved
imas
į rin
ką
Pa
ga
min
tas
pro
duk
tas
pa
skir
sto
ma
s į
pask
irst
ymo
kan
alu
s, r
emia
mas
.
RE
SP
ON
DE
NT
AS
Nr.
4
1.
Ve
rslo
a
plin
kos/
situ
aci
jos
an
aliz
÷
Atli
eka
ma
situ
acijo
s a
na
liz÷
, ku
ri re
ikal
ing
a,
kad
tik
sla
i bū
tų
sud
erin
ti.
2.I
d÷j
ų g
en
era
vim
as
„P
roto
št
urm
o“,
m
eto
du
ren
kam
os o
rigin
alia
usi
os id
÷jo
s.
3
. Id
÷jų
a
trin
kim
as
tyri
mu
i. V
ykst
a
id÷
jų
atri
nkim
as
tyri
mu
i. B
als
avi
mo
b
ūdu
a
tre
nka
mo
s įd
om
iaus
ios
ir p
ote
nci
alia
usio
s id
÷jo
s (d
ažn
iaus
ia ik
i 15
).
4.P
rod
ukto
ko
nce
pci
jos
Ge
ria
usi
as
ir n
epa
keič
iam
a
yra
ko
nce
pcijo
s kū
rimo
et
ap
as.Š
is
eta
pas
yr
a
esm
inis
, ne
s p
rod
ukta
s iš
reiš
kiam
as
vart
oto
jo
aki
mis
. L
yde
ryst
÷s
po
zici
jų
ne
reik
÷tų
a
timti
iš
rinko
da
ros
skyr
iaus
, n
es
jie
ga
na
ger
ai
ir s÷
kmin
ga
i ta
vrko
si
su
užd
uo
timis
.
Pa
gri
ndi
nis
trū
kum
as y
ra l
aika
s su
siję
s su
na
uju
p
rod
ukt
u.
pla
na
vim
as v
ykd
om
as
est
afe
t÷s
form
a,
kurią
re
ik÷t
ų
pak
eist
i į
lyg
iag
retų
u
žduo
čių
at
likim
o m
eto
dą
.
1)v
ers
lo
ap
linko
s/
situ
aci
jos
an
aliz
÷ -
vyk
sta
ap
ie 4
sa
vait÷
s.
2)i
d÷j
ų
gen
era
vim
as-
Tru
km÷
ap
ie 1
sa
vait÷
.
3)
id÷
jų a
trin
kim
as
tyri
mui
– i
ki 1
sa
vait÷
s.
4)p
rod
ukto
ko
nce
pci
jos
ren
gim
as
–
truk
m÷
a
pie
4
sava
it÷s.
5)a
tlie
kam
as
tyri
mas
su
vart
oto
jais
– a
pie
8 s
ava
it÷s.
Gre
ičia
u pa
teik
tas
naua
js
prod
ukta
s ri
nkai
užt
ikri
ntų
dide
snę
tiki
myb
ę bū
ti
pirm
iesi
ems
rink
oje
su
nauj
u pr
oduk
tu. N
es n
uo
gali
myb
÷s, k
ad
konk
uren
tai n
epat
eiks
ri
nkai
pan
ašau
s pr
oduk
to
pirm
ieji
, nee
sam
ap
saug
oti.
53
pa
ruoš
ima
s ty
rim
ui
Sva
rbia
usi
as š
io e
tap
o a
kce
nta
s yr
a p
ieši
nys
. P
ieši
am
as
vizu
alu
s p
rod
ukto
va
izd
as,
tai
p p
at
pjū
vis.
T
aip
p
at
atlie
kam
as
pro
duk
to
ap
rašy
ma
s va
rto
tojo
ka
lba
įve
rtin
ant
va
rto
tojo
įž
valg
as
ir
vart
ojim
o y
pa
tum
us.
5.T
yrim
as
su v
art
oto
jais
V
ykst
a
foku
suo
ta
gru
pin
÷ d
isku
sija
. R
esp
ond
ent
ai
pa
renk
am
i pa
ga
l p
rek÷
s že
nklo
tik
slin
ių v
art
oto
jų k
rite
riju
s.
6.G
am
inio
kū
rim
o
inic
iavi
mo
form
a
Pild
oma
g
amin
io
kūrim
o in
icia
vim
o
form
a,
kurio
je
ats
isp
ind
i g
amin
io
ka
ina
, p
lan
uoja
ma
savi
kain
a,
r÷m
ima
s,
pa
skir
stym
as,
P
&L
(pel
no
ir n
uo
sto
lių)
ata
ska
ita.
7.G
alu
tinis
n
auj
o
gam
inio
p
atv
irtin
ima
s V
ad
ovy
b÷
pe
ržiū
ri n
au
jų g
amin
ių
inic
iavi
mo
fo
rmas
. Ja
s pa
tvir
tina
, a
tme
ta,
arb
a s
iunč
ia k
ore
kcija
i. 8
. P
erk
am
os
žalia
vos
gam
inti
pro
totip
ams.
Pe
rkam
os ž
alia
vos
ga
min
ti ba
ndo
mie
siem
s g
am
inia
ms.
9
.Ga
min
am
i pro
totip
ai
Rin
kod
aro
s sk
yriu
s d
uod
a u
ždu
otį
gam
ybo
s sk
yriu
i g
amin
ti n
au
ją b
and
omą
jį p
rod
ukt
ą.
10
.Pro
totip
ų t
yrim
as
Vyk
sta
pa
gam
into
p
roto
tipo
de
gus
taci
ja.
11
.Ga
lutin
is
gam
inio
įv
edi
mo
į
6)p
ildo
ma
g
amin
io
kūrim
o
inic
iavi
mo
fo
rma
–
a
pie
4
sava
it÷s.
7)n
au
jo g
amin
io t
virt
inim
as –
8
sava
it÷s.
8)ž
alia
vų p
irki
mas
- 2
sa
vait÷
s.
9)p
roto
tipų
gam
yba
– 8
sa
vait÷
s.
10
) p
roto
tipų
ty
rimas
–
4
sava
it÷s.
11
) g
alu
tinis
gam
inio
įve
dim
o į
ri
nką
pla
nas
- 2
4 s
ava
it÷s.
12
) p
aku
ot÷
s kū
rimas
, ža
liavų
p
irki
mas
– 8
sa
vait÷
s.
13
) p
rod
ukt
og
amyb
a
–
2 sa
vait÷
s.
14
) įv
ed
imas
į rin
ką –
4 s
ava
it÷s.
A
tsa
kin
gas
rinko
da
ros
skyr
ius.
54
rin
ką p
lan
as
Tik
sla
i su
pla
nuo
jam
as
pro
duk
tas.
T
ai
yra
nus
tato
ma
s re
klam
os
būd
as,
sa
vika
ina
, p
are
ngi
amo
s pe
lno
ir
nu
osto
lių
ata
ska
itos.
V
ykd
omi
kiti
fina
nsin
iai a
pska
ičia
vim
ai.
12
.Pro
dukt
o
tvir
tinim
as.
V
ad
ovy
b÷
tvi
rtin
a p
rod
ukt
ą.
13
.Pa
kuo
t÷s
kūrim
as,
žalia
vų
pir
kim
as.
K
uri
am
as
pro
du
kto
iš
orin
is
vaiz
da
s -
diz
ain
as.
P
erk
am
os
žalia
vos.
1
4.Į
ved
imas
į rin
ką
Pa
ga
min
tas
pro
duk
tas
pa
skir
sto
ma
s į
pask
irst
ymo
kan
alu
s, r
emia
mas
.
![OR INO NAUJINOS IŠ LI TUVOS IR PASAULIO Pradėkime iš naujo, … · 2016-04-14 · Pradėkime iš naujo, broliai! LPL[\]VZ WHZH\SPLJ Pų WYHUJPZ RVUų VYKPUV GD MO MĖ NRAŠ IŠ](https://img.pdfslide.tips/doc/110x75/5ec41975fe534e04f779e37e/or-ino-naujinos-i-li-tuvos-ir-pasaulio-pradkime-i-naujo-2016-04-14-pradkime.jpg)
