Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

TEORINĖ DARBO DALIS.................................................................................................................4

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena................................................................................4

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai.................................................................5

PRAKTINĖ DARBO DALIS............................................................................................................12

IŠVADOS...........................................................................................................................................15

NAUDOTA LITERATŪRA..............................................................................................................16

2

ĮVADAS

XXI a. gyvenant tokioje teisinėje valstybėje kaip Lietuvos Respublika, turbūt kiekvienas

Lietuvos pilietis viso savo gyvenimo laikotarpiu yra neatsiejamas nuo valstybėje veikiančios

teisinės sistemos, kuri reikalinga ne tik uždrausti daryti tam tikrus veiksmus, tačiau tuo pačiu metu

atlikti ir visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, bei pasirūpinti jų apsauga. Viena iš teisinės

sistemos dalių, kuri apima nemažą dalį visuomeninių santykių reguliavimo, yra administracinės

teisės šaka. Niekam nepaslaptis, kad ir administracinės teisės aktais bei įstatymais sureguliuoti

santykiai dažnai pažeidžia juos apibrėžiančias materialiąsias teisės normas. Žinant apie

vyraujančius administracinės teisės pažeidimus, labai svarbus yra ir administracinės atsakomybės

vaidmuo. Administracinės atsakomybės bei kitų prievartos priemonių taikymo pagrindus bei

pracesinę tavrką administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuoja įvairūs galiojantys

įstatymai.

Vienas iš šio darbo teorinės dalies tikslų yra išaiškinti administracinių teisės pažeidimų

bylų teisenos sąvoką. Paaiškinus apie teisenos sąvoką, pateikti aiškinimą pagrindiniu teorinės

dalies klausimu – kas yra administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, taip pat aprašyti

jų teises ir pareigas.

Praktinės darbo dalies tikslas yra: remiantis teismų praktikos bylomis atlikti analizę ir

palyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo teises.

Įgyvendinant šio darbo teorinės ir praktinės dalies tikslus remtasi ir Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir Lietuvos administracinių bylų teisenos

įstatymu, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuleteniu (administracinių teismų praktika

Nr. 4).

3

TEORINĖ DARBO DALIS

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvokos klausimas yra šiek tiek

problematiškas, kadangi teisinėje literatūroje nėra labai plačiai nagrinėtas, o įvairūs įstatymai

nepateikia apibendrinto šios sąvokos išaiškinimo.

Teisiškai reglamentuojama administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų

nagrinėjimo, administracinių nuobaudų ir kitų administracinio poveikio priemonių taikymo teisęs

pažeidėjams procesinė tvarka padeda sėkmingai įgyvendinti administracinės atsakomybės

uždavinius, kovojant su teisės pažeidimais, u-tikrinant teisėtumą administracinių teisės pažeidimų

bylose, traukiamų administracinėn atsakomybėn ir kitų asmenų, dalyvaujančių šiose bylose, teisių

apsaugą. Būtent dėl šių uždavinių, valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi tiksliai laikytis

įstatymų ir visus proceso veiksmus tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas atlikti taip, kad

užtikrintų teisėtumą ir nepažeistų asmenų teisių. Paminėta įstatymų nustatyta ir reglamentuota

administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų bei kitų

poveikio priemonių taikymo teisės pažeidėjams praceso tvarka įvairiuose įstatymuose ir teisės

literatūroje paprastai yra vadinama administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.

„Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius

principus, svarbiausius procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, jų ir kitų asmenų,

dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylose, teises ir pareigas nustato Lietuvos

Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK) ir Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas)“. 1

Išsiaiškinus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvoką, galime pažvelgti į

teisės aktus, kurie vienaip ar kitaip apibrėžia administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos

dalyvius, jų procesines padėtis bei tų dalyvių teises ir pareigas.

1 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“, 2003, Vilnius. 10 pls.

4

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje davaujančių asmenų pareigas, teises ir

jų teisinę procesinę padėtį apibrėžiama ir nustatoma Administracinių bylų teisenos įstatymu ir

ATPK.

ATPK 20 skirsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtintos tam tikros

nuosttos, pagal kurias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dalyvauja šie asmenys:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo;

Nukentėjusysis;

Atstovai pagal įstatymą;

Įgaliotas atstovas;

Liudytojas;

Ekspertas;

Vertėjas;

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo

protokolą, atstovas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ATPK 259 straipsnį yra tas,

kuriam dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo iškelta byla. Šio asmens, kaip vienos iš

procesinių figūrų atsiradimas yra tada, kai yra įrodimų, galinčių būti pagrindu bylai iškelti, tai yra

surašyti protokolui arba nutarimui, bei kaltinti jį administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Būtina žinoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu asmuo dar nėra

pripažystamas kaltu, nes pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir

paskirti jam administracinę nuobaudą gali tik tam įgaliota institucija ar pareigūnas, įstatymo

nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus sprandimą (nutarimą). Tokias nuostatas įtvirtina ATPK

287 straipsnis.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis

teisėtumo, tai yra įgaliotos institucijos bei pareigūnai, gali skirti asmenims administracinėes

nuobaudas savo kompetencijos ribose ir tiksliai pagal įstatymus. Tai yra reikalinga tam, kad

užtikrinti asmens teises ir laisves, bei garantuoti, jog nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas

administracinėn atsakomybėn, ir neteisingai nubaustas.

Administracinio teisės pažeidimo subjektą, traukiamą administracinėn atsakomybėn,

apibūdina dalis ATPK antrojo skirsnio staripsnių. Administracinėn atsakomybėn gali būti

5

traukiamas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu turėjo 16 metų amžiaus ir yra

pakaltinamas. Tokiais asmenimis gali būti ir paprasti piliečiai ir piliečiai turintys pareigūno statusą.

„Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinį teisės pažeidimą,

atsako bendra tvarka, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys“.2

Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų amžiaus padarytus kai kuriuos administracinės

teisės pažeidimus numatytus ATPK, tokius kaip: psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas

be gydytojo paskyrimo; paauglių padarytas chuliganizmas; girtų paauglių pasirodymas viešose

vietose, taip pat paauglių girtavimas veišose vietose; viešos rimties trikdymas; - administracinėn

atsakomybėn yra traukiami jų tėvai arba tėvus atstojantys asmenys. Be to, šie asmenys taip pat gali

būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio nuostatas, už piktybinį

nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, arba nepilnamečių

padarytus teisės pažeidimus.

„Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų amžiaus, padariusiems administracinius teisės

pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su tam tikrais ypatumais,

kurie yra numatyti ATPK 211, 24, 371, 281, 313 ir 314 straipsniuose“.3

Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra vienas svarbiausių ir aktyviausių

administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių, kuriam įstatymai suteikia daug procesinių

teisių ir nustato garantijas, kuriomis užtikrinamas realus šių procesinių teisių įgyvendinimas.

Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn turi šias teises:

1. turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir duoti paaiškinimus dėl

kaltinimo;

Įgyvendinant šią, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, būtina

supažindinti asmenį dėl ko jis traukiamas administracinėn atsakomybėn ir tai turi būti padaryta nuo

teisės pažeidimo protokolo surašymo momento.

Labai svarbu žinoti ir nemaišyti to, kad duoti paaiškinimus dėl pareikšto administracinės

teisės pažeidimo yra asmens teisė, o ne pareiga. Dėka šios nuostatos, asmuo, kuriam surašytas

protokolas dėl administracinės teisės pažeidimo, neatsako už atsisakymą duoti paaiškinimus.

2. pagal ATPK 272 straipsnį, traukiamas administracinėn atsakomybėn

asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant jo bylą;

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam

asmeniui turi būti pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ATPK 272 str. 2d. byla gali būti

nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, jam sutikus arba kitais

įstatymo numatytais atvejais.2 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 42 psl.3 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 42 psl.

6

3. pagal ATPK 272 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas

asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, teisine pažeidimo

kvalifikacija, įrodymais, eksperto išvadomis ir kita medžiaga.

4. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bylos tyrimo ir

nagrinėjimo metu turi teisę pareikšti prašymus, teikti įrodymus;

5. Pagal ATPK 272 straipsnio turinį, administracinėn atsakomybėn

traukiamas asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą institucijos

nagrinėjančios bylą, taip pat nušalinimą eksperto, vertėjo, jeigu mano,

kad šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos nagrinėjimo baigtimi;

6. asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi teisę į gynybą;

7. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti

paaiškinimus ir parodymus gimtaja kalba, bei naudotis vertėjo

paslaugomis. Tiriant ar nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,

vertėja turi paskirti institucija arba pareigūnas, atliekantis šį tyrimą;

8. taip pat turi teisę apskūsti institucijos, tiriančios ar nagrinėjančios

administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus ir sprendimus.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo taip pat turi teisę apskūsti institucijos

(pareigūno) veiksmus dėl priimtų bylose nutarimų vykdymo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi ir daugiau teisių, tokių kaip:

prašyti paskirti švelnesnę nuobaudą, baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais arba jos

mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, bei atidėti nuobaudos vykdymą.

Nepamirškime ir to, kad kaip administracinių teisės pažeidimų bylos teissenos dalyvis,

atsakomybėn traukiamas asmuo turi ir pareigų. Šaukiamas jis turi laiku atvykti į instituciją, kurios

pareigūnai tiria ar nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ATPK 272 straipsnį, jeigu

pagal policijos ar teismo šaukimą toks asmuo vengia atvykti, jis gali būti policijos pareigųno

atvesdinamas. Bylos nagrinėjimo metu šis asmuo turi laikytis nustatytos tvarkos ir sprendžiančio

bylą pareigūno ar teisėjo nurodymų, gerbti teismą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą ir kitus proceso

dalyvius.

Nukentėjusysis – pagal ATPK 273 str. yra asmuo, kuriam administraciniu teisės

pažeidimu padaryta moralinė, fizinė, ar turtinė žala. Pagal ATPK 37 str. pirmąją dalį,

nukentėjusiuoju asmeniu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, kuriam administracinės teisės

pažeidimu yra padaromas turtinis nuostolis.

7

Nukentėjusysis kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis atsiranda

tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Dažniausiai tokiu asmeniu jis yra

pripažystamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Tačiau gali būti ir taip,

kad administracinio teisės pažeidimo protokole nukentėjusysis nėra įvardintas. Tokiu atveju, asmuo,

kuriam administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta moralinė, fizinė, ar materialinė žala, galėtų

būti pripažintas nukentėjusiuoju tik jam pateikus pareiškimą bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.

Nukentėjusysis asmuo administracinio teisės pažeidimo bylos procese turi šias teises:

1. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo duoti savo parodymus,

prašyti jį pripažinti nukentėjusiuoju ir apie ta iįrašyti į pažeidimo

padarymo protokolą arba jo pareiškimą apie tai pridėti prie prie

administracinio teisės pažeidimo bylos;

2. pasirašyti administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolą;

3. dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, susipažinti

su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti

prašymus;

4. pareikšti institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio bylą nušalinimą;

5. bylos nagrinėjimo metu pateikti klausimus traukiamam administracinėn

atsakomybėn asmeniui, liudytojams bei ekspertui;

6. nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo

pagalba.

7. sprendžiant bylą, kalbėti savo gimtąja kalba, arba ta kalba kurią jis

moka ir turėti vertėją;

8. reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir kompensuotos

išlaidos, susijusios su dalyvavimu nagrinėjant bylą;

9. apskūsti sprendimą priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje;

10. pagal ATPK 288 straipsnį, turi teisę žinoti apie bylos nutraukimo

pagrindus, taip pat turi teisę prašyti, kad institucija, nutraukusi bylą,

įteiktų jam nutarimo bylai nutraukti nuorašą per tris dienas nuo jo

priėmimo dienos.

Taip kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, kaip

administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvis, turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas.

ATPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas pagal

šio kodekso 276 str. Tokiu atveju bylą nagrinėjančios institucijos, ar pareigūno šaukimu jis privalo

atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranešti visa tai, kas jam žinoma byloje ir

8

atsakyti į jam pateikiamus klausimus. Už melagingų parodymų davimą, vengimą ar atsisakymą

juos duoti, įkalčių arba parodymų slėpimą, naikinimą arba kitokios apgavystės padarymą

administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusysis gali būti patrauktas administracinėn

atsakomybėn.

Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis turi laikytis nustatytos tvarkos ir sprendžiančio

bylą pareigūno ar teisėjo nurodymų, gerbti teismą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą ir kitus proceso

dalyvius.

„Nukentėjusiojo procesinė padėtis administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatinga.

Jis paprasta iyra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl nukentėjusiojo psichinės būklės, santykio su

teisės pažeidėju, nukentėjusiojo paaiškinimai arba jo parodymai, kai jis kviečiamas liudytoju, ne

visada gali būti objektyvūs”.4

Atstovai pagal įstatymą. Pagal ATPK 274 str. jeigu administracinėn atsakomybėn

traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų

negali patys pasinaudoti savo teisėmis, tai jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai

(tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Taip pat atstovai pagal įstatymą turi teisę atstovauti bei ginti teises ir interesus bylose

tokių asmenų, kurie patys negali pilnai pasinaudoti savo teisėmis dėl fizinių ar psichinių trūkumų,

nors tokie asmenys gali būti ir pilnamečiai ir pakaltinami. Šių asmenų grupei priskiriami kurčiai,

nebyliai, aklieji, protinę negalę turintys asmenys, ir neįgalieji turintys fizinių negalių.

Trumpai apie įgaliotų atstovų teises. ATPK sakoma, kad atstovas pagal įstatymą turi

teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, pateikti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti

prašymus; apskųsti nutarimą byloje, bei naudotis kitomis teisėmis.

Pagal ATPK 274 str. Atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti, taip pat ir nedalyvauti

administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai yra šių asmenų teisė, o ne pareiga.

Įgaliotas atstovas. Teisine įgalioto atstovo pagalba administracinėn atsakomybėn

traukiamas asmuo bei nukentėjusysis gali naudotis administracinio teisės pažeidimo byloje, nes tokį

įgaliotų atstovų dalyvavimą įtvirtina ne tik konstitucijoje bet ir įstatymuose įtvirtintas teisės į

gynybą principas.

Pagal ATPK 275 str. įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali

būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.

Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti

prašymus; apskųsti nutarimą byloje. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros

4 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 47 psl.

9

išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam

prilyginamą išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.

Liudytojai. Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet

kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Bylą

nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus

parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus (ATPK 276

str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 str. sakoma, kad negali būti šaukiami ir

apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie

sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;

2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai

reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.

Ekspertas. Ekspertas yra tam tikro dalyko žinovas, specialistas, kviečiamas ekspertizei,

o ekspertizė – tai kurio nors klausimo reikalaujančio specialiūjų žinių, ištyrimas ir išsprendimas

tokiam žinovui, ar specialistui padedant. Pagal ATPK 277 str. Ekspertą skiria administracinio teisės

pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba

kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Organo (pareigūno) sprendimas

šaukti ekspertą yra privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti

byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią

išvadą jam pateiktais klausimais.

Ekspertas turi teisę:

1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;

2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti;

3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti

traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius

ekspertizės dalyką;

Vertėjas. Pagal ATPK 253 str. Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų

bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių

kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo

paslaugomis. Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą

10

arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne

lietuvių kalba surašytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti

užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.

Vertėju gali būti asmuo, mokantis reikiamas vertimui kalbas. ATPK normomis tiesiogiai

nenustatyta, tačiau vertėju reikiamais atvejais byloje gali būti kviečiamas taip pat asmuo, ne tik

galintis vertėjauti, bet ir suprantantis nebylio ar kurčiojo ženklus.

11

PRAKTINĖ DARBO DALIS

Šioje dalyje remdamasis teismų praktikos konkrečiomis bylomis, palyginsiu tik dviejų

administracinių bylų teisenos dalyvių teises, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo ir

nukentėjusiojo asmens.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas

ATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teisės ir pareigos.

Tinkamai įgyvendinant šias teises realizuojami teisės į gynybą, kalbos ir kiti proceso

principai. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos

medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis

teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą

išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo

paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Šiame straipsnyje įtvirtinta

viena iš pagrindinių proceso nuostatų, t.y., kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo reikalavimu siekiama

tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo.

Rementis įvairiomis teismų praktikos bylomis, galiu teigti jog kai kurios šių bylos

dalyvių (administracinėn atsakomybėn traukiamo ir nukentėjusiojo asmens) teisės yra lygios

įgyvendinant savo interesus, kadangi ATPK abiems asmenims numato vienodų teisių bei jų

įgyvendinimo būdus. Pavyzdžiui tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek

nukentėjusysis asmuo, turi teisę: susipažinti su visa bylos medžiaga, teisine pažeidimo kvalifikacija,

įrodymais, eksperto išvadomis ir kita informacija; taip pat turi teisę reikšti prašymus bei pateikti

įvairius įrodymus; abu turi teisę pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą; turi teisę

apskųsti institucijos ar pareigūnų, tiriančių ar nagrinėjančių bylą, veiksmus ir sprendimus; abu

asmenys turi teisę pasinaudoti teisine pagalba; gali naudotis atstovų pagal įstatymą pagalba;

pareikšti nušalinimus institucijoms ir pareigūnams, nagrinėjantiems bylą; turi teisę kalbėti gimtąja

kalba ir naudotis vertėjo vertėjo paslaugomis.

Apibendrintai galima teigti, kad dauguma savo teisių tiek administracinėn atsakomybėn

traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis gali pasinaudoti vienodai ir ginti savo interesus

administracinių bylų teisenoje lygiomis teisėmis.

Tačiau kalbant apie nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir lyginant su

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, mano nuomonė išsiskiria. Taigi

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ATPK 272 str. turi teisę dalyvauti bylos

nagrinėjime, tačiau kai kuriose teisinėse literaturose galima pastebėti jog ši administracinėn

atsakomybėn traukiamo asmens teisė yra priskiriama pareigom. Į klausimą, kodėl ši asmens teisė

12

priskiriama ir pareigoms, galima atsakyti remiantis ATPK turiniu, administracinių bylų teisenos

įstatymu bei konkrečia teismų praktika.

Reikia pažymėti, kad nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas (dėl pažeidimų, numatytų

ATPK 50 str. ”Smulkusis svetimo turto pagrobimas”,174 str. ”Nedidelis chuliganizmas” ir kitų,

nurodytų ATPK 272 str. 3d.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra

privalomas. Tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, numatytas netgi atvesdinimas policijos pagalba. Jei

pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar

būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Manyčiau, kad ši nuostata įstatymo leidėjo suformuluota nepakankamai tiksliai. Aiškinant normą

pagal loginę jos struktūrą išeitų, kad įstatyme numatyta alternatyva (žodelis “ar”), t.y. byla

nagrinėjama, nedalyvaujant pažeidėjui, kai jis vengia atvykti pagal šaukimą ir jei nebuvo priimtas

sprendimas jį atvesdinti, o kitu atveju nagrinėjama kai vengiama atvesdinimo. Tačiau 272 str.3d.

kontekste toks normos aiškinimas būtų neteisingas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktika. Teismas, 2001 03 16 nutarime adm.byloje Nr.3807 – 2001,

panaikino nutarimą ir grąžino bylą pagal ATPK 187 str.2d. nagrinėti iš naujo bei nurodė, kad

pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą yra privalomas, o kai jis vengia atvykti pagal šaukimą

būtina jį atvesdinti ir jei jis vengia būti atvesdinamas, tik tada galima išnagrinėti pastarajam

nedalyvaujant. Taigi, būtinas abiejų šių sąlygų buvimas, o ne vienos iš jų, kad sprendimas būtų

pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nors ir buvo priimtas pažeidėjui nedalyvaujant.

Mano nuomone, teisė dalyvauti administracinės teisės pažeidimo byloje, administracinėn

atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiam asmeniui, neužtikrina lygių galimybių

įgyvendinant savo interesus administracinės teisės pažeidimų bylų teisenoje.

Pagal ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei

ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių

arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens

dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės

pažeidimo byloje gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūstančių litų.

Tačiau iš ATPK normų neaišku, ar asmuo traukiamas administracinėn galėtų būti

nubaustas pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti

parodymus ar kitus veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje. ATPK normos tiesiogiai šių

klausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 str. nuostatas matyti, kad duoti paaiškinimus yra

asmens traukiamo atsakomybėn teisė, o ne pareiga, todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar

vengimą duoti paaiškinimus jis negali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų grubiai

pažeistas teisės į gynybą procese principas. Bet jeigu pažeidėjas pasinaudoja negaliojančiais,

fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y. pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio

13

teisės pažeidimo byloje, tai negali būti vertinama, kaip gynyba ir todėl už tai turėtų būti patrauktas

administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 str. Manyčiau, kad tokiais veiksmais asmuo

traukiamas administracinėn atsakomybėn daro naują administracinį teisės pažeidimą, kuriuo dažnai

gali būti padaryta žala kitų asmenų interesams. Kad tokiais veiksmais padaroma žalos rodo ir

praktika. 1999 05 20 Kauno miesto Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnai sulaikė asmenį, kuris

turėjo, kaip nustatė ekspertas, nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažeidėjui už ATPK 1772

str.1d. pažeidimą buvo skirta 500 litų baudą, o skiedinys sunaikintas. Kadangi bauda nebuvo

sumokėta, nutarimas buvo nusiųstas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau

vėliau paaiškėjo, kad protokolas buvo surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes pažeidėjas

pateikė savo brolio invalidumo pažymėjimą taip suklaidindamas pareigūnus. Pasirodo, pažeidėjo

brolis buvo verslininkas ir antstoliai vykdydami nutarimą areštavo jo sąskaitas bankuose dėl ko šis

patyrė nuostolių. Tą pačią dieną nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas

ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant informuoti antstoliai.

Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokumentą, buvo surašytas protokolas ir pagal ATPK 1872 str.

bei Kauno miesto apylinkės teismas skyrė baudą. Analogiški sprendimai,t.y. skirtos administracinės

nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose pažeidėjai

melavo savo anketinius duomenis ar pateikė kito asmens dokumentus.

Vėl gi iškyla lygių administracinėn atsakomybėn traukiamo ir nukentėjusiojo asmens,

teisių prieštaravimas. Nes iš ATPK normų aišku, kad nukentėjusysis asmuo galėti būti nubaustas

pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ar

kitus veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje.

Taigi, šios teisės nelygiateisiškumas gali ir nesuteikti administracinėn atsakomybėn

traukiamam ir nukentėjusiam asmeniui lygių galimybių įgyvendinant savo interesus.

14

IŠVADOS

Surinkus teorinei daliai reikalinga medžiagą ir joje išaiškintas administracinių teisės

pažeidimų bylų teisenos dalyvių sąvokas galime apibendrinti, kad administracinių teisės pažeidimų

bylų teisenos dalyviais pagal ATPK 20-ojo skirsnio nuostatas yra:

1. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo;

2. nukentėjusysis;

3. atstovai pagal įstatymą;

4. įgaliotas atstovas;

5. liudytojas;

6. ekspertas;

7. vertėjas;

8. valstybinių institucijų pareigūnai, surašantys administracinio teisės pažeidimo

protokolą ir turintys teisę teismui apskūsti priimtą nutarimą byloje.

Kiekvieno iš aukščiau išvardintų asmenų dalyvavimas administracinių teisės pažeidimų

bylų teisenoje yra labai svarbus, kadangi jie savo paliudijimais, paaiškinimais, įrodymais,

išvadomisir kitais veiksmais, padeda ištirti padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes,

nustatyti tikruosius kaltus asmenis ir kompetetingoms institucijos priimti teisingus ir pagrįstus

sprendimus.

Apibendrinant prakninę darbo dalį, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusio asmens, teisės administracinės

teisės pažeidimų bylų teisenoje yra lygios, nes nevisada asmenys pasinaudodami savo teisėmis gali

vienodomis ir lygiomis galimybėmis įgyvendinti savo interesus. Tai parodo ir teismų praktika, kuri

kai kurias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmenui priskirtas teises išaiškina kaip

pareigas.

15

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. Vilnius, 2003.

2. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, “Registrų centras”, 2009.

3. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas , Žin., 2000, Nr.85-2566

16