2008 m.

sausio 29 d.

Nr. 2 (1346)

Edita Juèiûtë, Vaidotas Vaiðis

Sausio 24 d. Vilniaus Gediminotechnikos universitete lankësi Dani-jos ambasadorius Lietuvoje LauridsMikaelsen.

Susitikime dalyvavo VGTU moks-lo prorektorius prof. Raimundas Kir-vaitis, Aplinkos bei Transporto inþi-nerijos fakultetø vadovai, mokslinin-kai. Ambasadorius pristatë pagrindi-ná pastarøjø metø Danijos uþsieniopolitikos prioritetà – bûtinybæ visa-me pasaulyje maþinti ðiltnamio efek-tà sukelianèiø dujø iðmetimà. Efek-tyviausias bûdas spræsti ðià proble-mà – skatinti atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø naudojimà.

Lietuva energijà galëtø naudotiefektyviau, ypaè jeigu lyginsime jossunaudojamà kieká su bendruoju ða-lies vidaus produktu. Palyginti su Eu-ropos Sàjungos vidurkiu, Lietuvojesunaudojama energijos treèdaliu dau-giau. Ambasadorius Laurids Mikael-sen, ne vienerius metus dirbæs am-basadoriumi Kinijoje, ágavæs patirties,kaip efektyviai ágyvendinti su ener-getikos taupymu susijusius projektus.

Jau sukurta Danijos vyriausybësstrategija, kurioje numatyta kovai su

Danijos ambasadorius pakvietëkovoti su klimato kaitos problemomis

klimato kaita per keturis metus skirti1,1 mlrd. Danijos kronø. Dabar Da-nijoje sparèiai ágyvendinami projek-tai, kuriais stengiamasi dar labiau to-bulinti gyvenamøjø namø statybà irsutaupyti dar daugiau energijos. Re-novuojami iðtisi gyvenamøjø namø ra-jonai.

Taigi efektyviai tvarkomi energeti-kos ištekliai garantuoja ekonominænaudà. Tai ypaè aktualu atsiþvelgiantá tai, kad ateityje energijos kainos tikdidës.

Pasak ambasadoriaus, Danija – vie-na iš aktyviausiai kovojanèiø su kli-mato kaitos problemomis pasaulio ða-liø. O kalbant apie klimato kaità rei-kia atkreipti dëmesá, ar mes pakanka-mai efektyviai naudojame energijà.

„Mums labai svarbu parodyti, kadekonomika gali sparèiai augti nedi-dinant energijos suvartojimo,“ – da-linosi ilgamete Danijos energijos tau-pymo patirtimi ambasadorius LauridsMikaelsen. Energijos taupymo pro-jektai efektyviausiai ágyvendinamitinkamai renovuojant bei tobulinantenergetikos ûká. Bûtina nepamirðti ir

energijà tausojanèios gyvenamøjø na-mø statybos.

Šiais metais Danijos ambasada or-ganizuos demonstracinius energijostaupymo seminarus. VGTU moksli-ninkai aktyviai dirba gamtosaugos,transporto ir energetikos srityse, to-dël ambasadorius pakvietë prisijung-ti prie ðiø tarptautiniø projektø irglaudþiai bendradarbiauti.

Asta Verbickienë

VGTU Architektûros fakultetoMeninio ugdymo centro dailininkëDalia Þebenkienë „Gedimino klube“meno mylëtojams sausio 24 dienà pri-statë savo tapybos darbø parodà.

Architektûros fakulteto dekanasRimantas Buivydas, pristatydamas að-tuoniø paveikslø parodà, pasidþiaugë„Gedimino klubo“ suteikiama galimy-be pasirodyti mûsø universiteto me-nininkams: „Ðákart startuoja DaliosÞebenkienës paroda, po poros mëne-siø jà keis kito dailininko darbai.“

Á parodos atidarymà gausiai susi-rinko dailininkës bièiuliai, studentai,meno mylëtojai. Tikimës, kad paro-dos mûsø „Gedimino klube“ taps gra-þia tradicija meno mylëtojams.

„Gedimino klubas“tapo atviras parodoms

„Gedimino klube“ pristatyta Meniniougdymo centro dailininkës DaliosÞebenkienës paroda.

Lietuvos tûkstantmetápasitinkant

„...Buvo 1009 m., kai pusamþis vie-nuolis Kvedlinburgo rankraðèiuose uþ-raðë pirmàsias uþuominas apie Lie-tuvà. Nuo to laiko praëjo jau beveiktûkstantmetis. Artëjant ðiai sukakèiai,privalome visi Lietuvos þmonës, jos is-torinës lemties bendri ja, nors ir skir-tingomis kalbomis vadinantys tà patáVilniø, Trakus, Þemaiti jà, Auðros var-tus, suvienyti ir sugràþinti gimtinëskraðtovaizdþio vertybes. Ar Lietuva,graþi fizine ir dvasine ðio þodþio reikð-me, turi galimybæ ir rytoj tokia bû-ti?...“

Prof. Èeslovas Kudaba, 1989Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo projektai – diskusijø tema „Gedimino klube“.

Ale

kso

Jau

nia

us n

uo

tr.

„Gedimino klube“ sausio 23 d. lan-kësi Lietuvos vardo 1000-meèio mi-nëjimo valstybës koordinatorius sek-retorius Gediminas Ilgûnas.

Pokalbio tema, ðákart sukvietusimokslininkus bei VGTU bendruome-nës narius, buvo skirta artëjanèiam ju-biliejui – Lietuvos vardo tûkstantme-èio paminëjimui.

1998 m. ðio ypatingo jubiliejausproga ákurta Lietuvos tûkstantmeèio

Danijos ambasadorius Lietuvoje LauridsMikaelsen.

Gediminui Ilgûnui uþ ádomø ir ákvepiantá pasakojimà áteikta VGTU atminimo dovana.

minëjimo direkcija prie Prezidentokanceliarijos. Pasak Gedimino Ilgû-no, pasiûlymø ir idëjø, kaip áprasmin-ti ðá jubiliejø sulaukta labai daug: visaLietuvos tûkstantmeèio minëjimo pro-grama sudaryta ið kultûros paveldo irarchitektûros, mokslo tyrimø ir leidy-bos bei nacionaliniø ir tarptautiniøprojektø.

Su valstybës parama jau iðleistas251 leidinys, paþymëtas jubiliejine em-blema, o bene didþiausias kultûros irarchitektûros projektas – Valdovø rû-mø atkûrimas.

Taip pat ið Tûkstantmeèio progra-mos buvo finansuota NacionalinësXX a. dailës galerijos, NacionalinioM. K. Èiurlionio dailës, Vytauto Di-dþiojo karo ir istorijos muziejaus re-konstrukcijos.

Lietuvos tûkstantmeèio minëjimodirekcija parëmë 17 moksliniø kon-ferencijø, skirtø Lietuvos istorijos irkultûros problemoms. Taip pat gimëir kompozitoriaus Broniaus Kutavi-èiaus opera – baletas „Ugnis ir tikëji-mas“ ir kiti kultûriniai renginiai, pa-rodos, projektai.

Vilniaus Gedimino technikos universitete lankësi Danijos ambasadorius Lietuvoje Laurids Mikaelsen.

Bûta ir dar dràsesniø projektø: bu-vo teikiamas projektas atkurti ir res-tauruoti dvarus, ið kuriø penkiuosesiûlyta ákurti regioninius kultûros cen-trus. Þemaitijos regioniná centrà su-kurti Plungës Oginskiø rûmuose,Aukðtaitijos – Rokiðkio dvare, Sûdu-

vos – Paeþeriø dvare prie Vilkaviðkio,Dzûkijos – Liškiavos vienuolyne irMaþosios Lietuvos – Ðojaus dvare Ði-lutëje.

Deja, Lietuvos tûkstantmeèio mi-nëjimo direkcija ðios idëjos neágyven-dino – tam sutrukdë neparengti tokiø

kultûros centrø veiklos projektai.Artëjantis Lietuvos vardo tûkstant-

metis gali tapti ne vien Vilniaus ir ki-tø miestø ðvente.

Apie tai ir diskutavo „Gediminoklube“ susirinkæ sveèiai.

Inþinerijos inf.

„...Mums labai svarbu parodyti,kad ekonomika gali sparèiai augti ne-didinant energi jos suvartojimo...“

Inþinerija / 2008 m. sausio 29 d., Nr. 22

REKTORATE

Dël mylimos Mamytës mirties Me-chanikos fakulteto prodekanui Eligi-jui TOLOÈKAI reiðkiame nuoðirdþiàuþuojautà.

MF bendruomenë

(2008 01 23)

Iðklausyta fakultetø dekanø ir prorekto-

riø informacija.

Pristatytas stipendijø fondo paskirsty-

mas 2008 m. pavasario pusmeèiui,

VGTU pirmos ir antros studijø pakopø

studentams mokamø stipendijø rûðys,

jø skirstymo ir stipendijø fondo paskirs-

tymo tvarkos aprašas.

Pritarta 2007 m. kapitalinës statybos ir

rekonstrukcijos bei 2007 m. statybos ir

remonto darbø ataskaitai.

Priimtas nutarimas dël Fundamentiniø

mokslø fakulteto dëstytojø, dëstanèiø

universiteto pirmakursiams, darbo efek-

tyvumo.

Aptarti bendrieji klausimai.

Ð. m. sausio 31 d. 14 val.Mechanikos rûmø 127 aud.Poligrafiniø maðinø katedros

vedëjasdoc. dr. Vytautas TURLA

atvirame Mechanikos fakultetoTarybos posëdyje skaitys

vieðà paskaità

SUKAMOJO JUDESIOPERDAVIMO IR

STABILIZAVIMO PRIEMONËS

Mechanikos fakulteto Taryba

Birutë Tamulaitienë,

Tarptautiniø studijø centro direktorë

Vienà lapkrièio mënesio savaitæ te-ko praleisti Kazachstane. Trijuosemiestuose – Karagandoje, Pavlodareir Ust-Kamenogorske vyko EuroposSàjungos universitetø atstovø susiti-kimai-seminarai su minëtø miestø uni-versitetø studentais, dëstytojais, dar-buotojais ir vadovais.

Renginio iniciatorius buvo Kazach-stano Tarptautiniø programø centras„Bolaðak“. Lietuviø kalba bolašak – ateitis. Ðis centras buvo ásteigtas 1993metais Kazachstano prezidento dek-retu. Centro funkcija – atrinkti geriau-siai besimokanèius Kazachstano mo-kinius, studentus ir siøsti juos uþ vals-tybës lëðas studijuoti á uþsienio vals-tybiø aukðtojo mokslo institucijas.

Kai studentas studijuoja uþsieny-je, šiuo metu Kazachstane sakoma,kad studentas studijuoja su preziden-tine Bolaðako stipendija, bet tai nevien pinigai, skirti studijoms. Kai stu-dentas yra atrenkamas ir siunèiamas áuþsienio universitetà, Bolašakas jamapmoka ne tik mokslà, bet ir pragyve-nimo, kelionës namo (vienà kartà permetus) iðlaidas. Tiesa, gauti tokià pa-ramà nëra lengva. Pirmiausia preten-dentas turi labai gerai mokytis. Pre-tenduoti á Bolaðako stipendijà siek-tiant bakalauro laipsnio gali tik tie mo-kiniai, kuriø paþymiø vidurkis yra nemaþesnis kaip 4,5 (Kazachstane – pen-kiabalë sistema), laikytø baigiamøjøegzaminø ávertinimas ne maþesnis kaip90 balø ið 120 galimø.

Studentas turi iðsilaikyti anglø kal-bos lygio patikros egzaminà TOEFLar IELTS bei privalomà psichologinátestà. Be to, studento tëvai turi turëtinekilnojamojo turto, kurá turi uþsta-tyti valstybei kaip garantà, kad baigæsmokslus uþsienyje, studentas ten ne-liks, o sugráð ir ne maþiau kaip pen-kerius metus dirbs Kazachstane. Tuoatveju, jeigu studentas negráþta, tëvaituri arba sugràþinti valstybei pinigus,

Kazachiškai BOLAŠAK –lietuviškai ATEITIS

arba valstybë pasiima uþstatytà nekil-nojamàjá turtà. Tokiø stipendijø permetus Kazachstanas skiria 3 000. Tai-gi vienu metu uþsienyje gali mokytis3 000 Kazachstano pilieèiø. Šiuo me-tu daugiausia vyksta studijuoti á uþ-siená mokiniai ir studentai ið sostinësAstanos ir buvusios sostinës Alma-Atos regionø.

Taigi Bolašakas, organizuodamas ðárenginá, siekë informacijà apie studi-jas uþsienyje paskleisti ir kituose Ka-zachijos regionuose. Bolašako stipen-dijos skiriamos bakalauro ir magistro

studijoms, o nuo ðiø metø bus finan-suojamos ir doktorantûros studijos.

Renginá finansavo Europos komi-sijos atstovybë Kazachstane. Ji kvietë

Europos Sàjungos universitetø atsto-vus dalyvauti renginyje, kurá ávardijokaip ryðiø uþmezgimà tarp ES univer-sitetø, Kazachstano universitetø irTarptautiniø programø centro „Bo-lašak“. Renginyje dalyvavo DidþiosiosBritanijos, Airijos, Vokietijos, Lenki-jos ir trijø Lietuvos universitetø,VGTU, KMU, KTU atstovai. Rengi-niai vyko Karagandos ekonomikosuniversitete, Pavlodaro valstybiniameuniversitete ir Rytø Kazachstano vals-tybiniame universitete, Ust-Kameno-gorske. Renginys trukdavo visà dienà.Ið ryto ES universitetø atstovai di-dþiausioje universiteto auditorijoje da-rydavo prezentacijas apie savo univer-sitetus, ðalies ðvietimo sistemas, o popietø jau vykdavo atskirai universite-tø atstovø susitikimai su studentais,dëstytojais, katedrø vedëjais, dekanais.

Studentai klausinëjo apie galimy-bes ir sàlygas studijuoti uþsienyje, odëstytojai, katedrø vedëjai ieðkojokontaktø bendradarbiavimui. Kiekvie-nas mûsø aplankytas universitetas tu-rëjo savà specifikà, bet kai kuo buvo

„… Be to, studento tëvai turi turëti

nekilnojamojo turto, kurá turi uþsta-

tyti valstybei kaip garantà, kad baigæs

mokslus uþsienyje, studentas ten ne-

liks, o sugráð ir ne maþiau kaip pen-

kerius metus dirbs Kazachstane…“

Karagandoje, Pavlodare ir Ust-Kamenogorske vyko Europos Sàjungos universitetø atstovøsusitikimai-seminarai su ðiø miestø universitetø studentais, dëstytojais, darbuotojais irvadovais.

Graþaus jubiliejaus proganuoðirdþiai sveikiname kolegæ

Almutæ Teresëlæ GURSKIENÆ.

Linkime viso geriausio –sëkmës ir dþiaugsmo darbe,puikios sveikatos, asmeninës

laimës, stiprybës.

Leidyklos „Technika“ kolektyvas

ir labai panaðûs. Visø pirma, ES de-legacijos iðkilmingas sutikimas su gë-lëmis, programinëmis kalbomis, antra,kiekviename universitete tik áëjus áuniversitetà, fojë kaba didþiulis Ka-zachstano Respublikos prezidentoNursultano Nazarbajevo portretas.

Kazachstane yra apie 80 aukðtojomokslo institucijø. Dalis ið jø priva-èios. Privaèiuose universitetuose stu-dentai uþ studijas moka apie 3 000 –3 500 doleriø per metus. Karagandosekonomikos universitetas prieð kele-rius metus tapo privaèiu universitetu(priklauso Kazpotrebsojuz) ir, kaipteigë universiteto rektorius, iðsilaikoið studentø ámokø. Valstybiniuose uni-versitetuose visiðkai valstybës finan-suojamø vietø nedaug, didþiàjà dalávël gi sudaro taip vadinamosios ko-mercinës grupës, kuriose mokydamie-si studentai per metus moka 1 000 –1 500 doleriø.

Atrodo, kad Kazachstane didelisdëmesys skiriamas anglø kalbai. Pre-zidentas pareiðkë, kad kiekvienas Ka-zachijos gyventojas turi mokëti tris kal-bas – kazachø, rusø ir anglø. Kadangišalis vadovaujasi prezidento nurody-mais, tai universitetuose, kuriuose meslankëmës, visos iðkabos prie auditori-jø, kabinetø paraðytos trimis kalbomis,nors oro uostuose susiðnekëti angløkalba praktiðkai neámanoma.

Renginiø metu bendravome su Bo-lašako atstovais ir ketiname pasiraðy-ti sutartá, kad Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas bûtø átrauktas á sà-raðà universitetø (ðiuo metu ðiame sà-raðe daugiausia universitetai ið Vaka-rø Europos), kuriuose rekomenduo-jama studijuoti Kazachstano pilie-èiams. Jeigu tai pavyktø padaryti, taiKazachijos pilieèiui, pasirinkus mûsøuniversitetà, jo studijas ir kitas iðlai-das finansuotø valstybë. Manau, kadtai bûtø didelis privalumas turëti to-kiø studentø, kurie studijoms atren-kami labai grieþtai, jø mokslà finan-suoja valstybë ir yra svertai, kurie pri-verèia uþsienietá po studijø gráþti dirbtiá savo ðalá.

vas, o Lietuvoje toks lëktuvas „nu-krinta“, sumuojant þuvusiuosius ava-rijose per keletà mënesiø, nes perkiekvienais metus susidaro apie 750.

Reikia daug ir visur, kur tik gali-ma, raðyti ir kalbëti apie saugø eismà,nes Lietuvoje gatvëse ir keliuose kas-met þûsta daug jaunø þmoniø, ku-riems dar visas gyvenimas turëtø bûtiprieð akis. Daugiausiai þûsta jaunuo-liø dël saugaus greièio virðijimo ga-lingais, bet ne visada tvarkingais au-tomobiliais (vyrauja BMW automo-biliai), neturint pakankamø vairavi-mo ágûdþiø. Ðvedijos tyrëjø patirtis ro-do, kad vairuotojas po septyneriø vai-ravimo metø ágauna pakankamai ágû-dþiø, o mûsø „ereliai“ demonstruojaakiplëðiðkai áþûlø vairavimà, be jokioseismo kultûros, nesilaikant elemen-tariø eismo taisykliø, kuriø buvo mo-komas prieð ágyjant teises vairuoti.

Pagrindinës avarijø tendencijos per

Apie saugø eismà, vairuotojus ir kitus eismo dalyviusKalbëjimas (bambëjimas) raštu

eilæ metø iðlieka tos panaðios: domi-nuojama eismo ávykiø rûðis – uþva-

þiavimas ant pësèiøjø: kasmet 35–40

proc. (vienas ið blogiausiø rodikliø Eu-ropoje). Pusë ðiø nelaimiø ávyksta uþ-miesèio keliuose ir 70 proc. – tamsiu

paros metu, o pagrindiniai kaltinin-kai – nepatyræ (iki 1 metø staþo) vai-ruotojai. Lietuvoje þiemos sezonas la-bai ilgas, tamsus metas taip pat uþ-ima didesnæ dalá paros, todël ðiam as-pektui turëtø bûti kreipiamas didþiu-lis dëmesys.

Dar nedidelë dalis vairuotojø irkeleiviø segasi saugos dirþus, nors jønauda jau senokai tyrinëtojø iðaiðkin-ta ir automobiliø bandymais pagrás-ta. Dabar privaloma segtis visiems ke-leiviams, ir tai turëtø kiekvienam áaugti

á kraujà – atsisëdus á bet kieno vairuo-

jamà automobilá, tu patenki á didesnæ

rizikà, ir turi saugotis.

Lietuvoje vairuotojas, vairuodamasautomobilá, daro viskà: kalba mobi-liuoju telefonu laikydamas já rankoje,siunèia SMS þinutes, rûko, valgo, ge-

ria kavà (kartais ir alø), mylisi... Esumatæs automagistralëje dideliu grei-èiu vaþiuojant automobilá, kurio vai-ruotojas abiem rankom lupo apelsinoluobà – tiesiog cirkas, o ne vairavi-mas. Visai neseniai maèiau moterá, ku-ri uþ vairo rûkë ir kalbëjo mobiliuojutelefonu tuo paèiu metu... Atrodo, kadLietuvoje vairuotojui automobilyjevairavimas yra antraeilis (ar treèiaei-lis) dalykas. Australijoje, pvz., yrabaudþiamas tas vairuotojas, kuris ne-silaiko abiem rankomis uþ vairo – ko-kie jie silpnuoliai, mes ir visai be ran-kø vairuoti galim... Kol neávyksta ava-rija, tada ðiek tiek pasimokoma arbanebëra kam jau mokytis, deja...

Nepagrástai lëtai vaþiuojantis keliuar gatve taip pat yra kliûtis kitiems eis-mo dalyviams: lenkiant toká lëtai judan-tá automobilá, teko matyti, kad vairuo-tojas, aišku, yra uþsiëmæs kalba mobi-liuoju telefonu, ar dar geriau, valgo.

Mes stebimës, kad atvykëliai ið ci-vilizuotø kraðtø yra „paðiurpæ“ nuomûsø vairuotojø elgesio.

Pasaulinë statistika rodo, kad:1. 70 proc. avarijø kaltininkais yra

vairuotojai; apie 20 proc. pëstieji;2. Pagrindinës avarijø prieþastys

yra ðios:a) greièio virðijimas (31 proc.) –

tai yra prieþastis Nr. 1, tuo paèiu irneávertinimas situacijos kelyje, t. y.kelio bûklës, oro sàlygø ir kt.; tas patsprocentas tinka ir Lietuvai;

b) vaþiavimo pirmumo taisyklësnesilaikymas (19 proc.);

c) vairavimas iðgërus alkoholio(19 proc.);

d) vairavimo ágûdþiø neturëjimas(17 proc.);

e) iðvaþiavimas á prieðingà eismojuostà (13 proc.) ir kitos prieþastys.

Daugelio metø vairavimo Lietuvo-je patirtis rodo, kad pagrindinis keliø

polici jos darbas yra tik bausti (bûtinaipinigais) nusiþengusius eismo taisyk-lëms ir fiksuoti avarijas. O turëtø bûtikitaip. Pirmiausia, policija turi padë-ti eismo dalyviams, o ne trukdytijiems. Atsimenu tuos laikus, kai au-tomobiliø visai nedaug buvo, o Gedi-mino prospekto (tada Lenino pro-spekto) sankryþoje ties centriniu kny-gynu eismà reguliavo du (!!!) milici-ninkai: vienas ties ásukimu á Jogailosgatvæ, kitas – ties susikirtimu su Vil-niaus gatve. Taip pat pamenu ir nevisai senus laikus, kai „piko“ metu (ta-da „pikas“ Vilniuje trukdavo ne visàdienà) didþiosiose sankryþose (pvz.Antakalnio þiede) budëjo policinin-kai ir ðiek tiek pagreitindavo tokiossankryþos pravaþiavimà. Kur tie poli-

Nukelta á 4 p.

Dr. Kæstutis Skerys,

Keliø katedra

Nustatyta, kad þmogaus kelioniø il-

gis pasikeitë taip: 1900 m. þmogus per

dienà nukeliaudavo 1 km; 1960 m. – 18

km; 1990 m. – 40 km; 2000 m. – 50 km.

Kasmet pasaulyje per autoavari jas

þûva apie 700 tûkstanèiø þmoniø, o su-

þeidþiama apie 15–20 mili jonø. Kitaip

tariant, kasdien þûva apie 2000 þmoniø

ir daugiau, ir ðá skaièiø galima prilygin-

ti su 4–5 dideliø lëktuvø, kuriais keliau-

ja po 300–400 þmoniø, katastrofomis

kasdien. Kiekvienà dienà automobiliø

avari jose daugiau kaip 40 tûkstanèiø

þmoniø yra suþeidþiama.

Atrodo, kad pripratome klausyda-miesi savaitës avarijø suvestiniø, ku-riose minimas þuvusiøjø per savaitæskaièius varijuoja nuo 5 iki 10 þmo-niø. Mums, kaþkodël, baisiau, kai nu-krinta (labai retai) pasaulyje lëktu-

Medþiagø atsparumo katedros dar-buotojai skaudþià netekties ir liûde-sio valandà uþjauèia katedros kole-gà Marijonà ÐUKÐTÀ dël mylimo Të-velio mirties. Linkime dvasios ramy-bës ir stiprybës.

Nuoðirdþiai uþjauèiame VGTU Moks-lotyros centro direktoriø AlgimantàLIEKÁ dël brolio mirties.

Mokslotyros centro darbuotojai

3Inþinerija / 2008 m. sausio 29 d., Nr. 2

G.K.,

Architektûros fakulteto studentas

Daþnai þmonës yra kompleksuoti,niekuo nesidomi, apie niekà nieko tik-ro neþino, susida-ro kaþkokià pavir-ðutiniðkà, gerai ne-pagristà nuomonæ.O jei jau jà kasnors paneigia, taijauèiasi sunaikinti,nes per daug pri-siriðæ prie savo ri-boto màstymo –ÁVAIZDÞIO – kuris yra vien tikKAÞKOKS vienoks, (jei esi neribo-tas, tavæs joks papeikimas neáþeis, netik kad 5-tukas bus puiku, bet ir darsugebësi viskà naudingai suprasti, pa-naudoti, pasimokyti. Studentams rei-kia prieglobsèio, paguodos, kad tik bû-tø toleruojami…

Apie tai, kad dëstytojai „netoleruo-ja“ studentø… ? LAIKAS baigti apsi-metinëti vargšeliais.

NR. 1 esmë – dëstytojas yra infor-macijos ðaltinis, kuris tau teikia nau-dingà informacijà (o jei negauni tosinformacijos, vadi-nasi, nepakanka-mai nori – nepa-kankamai stengie-si). Kodël gavaiprastà paþymá?Koks skirtumas,koks paþymys?Viskas vyksta tiktaip, kaip tau pa-tinka: jei nori at-eityje dirbti ámo-nëje, kurioje svarbu patirtis, geripaþymiukai (subjektyviai ávertinti dës-tytojo ir neþinia kà lemsiantys realy-bëje – darbe)…

Tai ir stengiesi dël kiekvieno paþy-mio, o jei gauni blogà, galvoji, kodël,o ne skundiesi. KODËL: todël ir to-dël, yra dabar ið ko pasimokyti.

Kai kaþkà darau ir padarau, tai gal-voju, kad mano darbas pats geriau-sias, bet kai gaunu paþymá, suþinau,kad gi èia tas ir anas negerai. Ir gal-voju, na, ðákart per egzaminà gausiubent 9 ar net 10. Bet gaunu 7 ir gal-voju, neámanoma, juk viskà atminti-nai iðmokau, kaþkas ne taip. TIK AŠVIENAS KALTAS, niekas kitas. Be-je, dauguma studentø galvoja – ga-vau blogà paþymá, vadinasi, KAÞKASkaltas, tik ne að.

KODËL dëstytojas visada teisus?Todël, kad tau kaþko reikia ið jo, ojam ið tavæs – nieko, nes tu per maþaiþinai apie tà, apie kà kalbama per pa-skaitas. Kodël tas ir anas teisus? To-dël kad ne jis teisus, o jis pasakë FAK-TÀ, kuriam yra tiek argumentø, ku-rie tà faktà paverèia nebe taðku, o tin-klu, susijusiu su kitais faktais. Ir netgitais, kuriais tiki tu, ir galvoji, kad jieyra priešingybë.

Beje, kompromisà galima surastibet kokiu atveju, nes nëra 1 tiesos,nes yra daug teisingø variantø ir dardaugiau neteisingø (nepasiteisinanèiøar nenaudingø vienam ar kitam).

Kompromisas ir tolerancija? Yrafaktas ir yra jo árodymas, nëra jokiøasmeniðkumø ir neturi bûti, kuris fak-tas teisingas, tas ir teisus.

Kodël dëstytojas teisus? Nes jis ra-ðo paþymá, nes jis tau teikia informa-cijos ir jei kas nepatinka, tai kaltinktik save, net jei bûtø atsitikusi kokianors katastrofa: juk galëjai ateiti dëlvisa ko ir prieð savaitæ ir savaitæ sëdë-

ti priešais duris ir klausinëti dëstyto-jo, kaip atsakyti á tà ar anà klausi-mà… Tada galimybë pralaimëti juksumaþëja, bet kokiu atveju nereikialakioti it kokiai plunksnai: ta vëjokryptis buvo kalta, kita kryptis, tas ir

anas kaltas, tik neaš pats.

VISKAS pri-klauso tik nuo ta-væs. Kai tik nuo gi-mimo prasiþiojæssugebëjai kaþkàpasakyti ar padary-ti tai, kà suvoki,kad pats padarei…

Nepatiko vaikystë? Juk irgi paprasta– galëjai iðeiti ið namø. O jei neiðëjai,vadinasi, galvojai, kad tada taip buvoteisinga ir dabar turi tæsti savo spren-dimø ir pasirinkimø grandinæ, o nepavëjui, pasroviui, kaip yra – taip yra,kas bus – tas bus, ir „nieko èia nebe-pakeisi“… Aišku, kad pakeisi…

Apie ÁVERTINIMÀ: tas geriau neianas. Vertinimas yra tarsi kaþko pasi-rinkimas atskaitos tašku. Pavyzdþiui,kad ir draugiškumas. Þiûrime á kati-nà ir á ðuná. Katinas yra blogas, nes jis

ne toks draugiškas,kaip šuo.

Taip panašiaiviskas yra ir verti-nama, tik kartaispasirenkamas nevienas atskaitostaškas. O jei esineribotas, tai nie-ko niekaip neverti-ni. Pavyzdþiui, mu-zika, na ðitas kûri-

nys, susideda iš to ir ano, paëmus at-skaitos taðkà, tà ir anà, jame trûkstato ir ano, bet jei tas ir anas, tai viskasgerai. patinka ar nepatinka, priklausotik nuo to, kiek atiduosi savæs (savofantazijos) ir kiek ásigilinsi á tai. Taigidëstytojas, pasirenka kaþkokius at-skaitos taškus, aišku, jis profesiona-las, todël jis turi labai daug atskaitostaðkø, tarp jø pasitaiko ir „asmenið-kumo“ „taðkø“. Bet dël to nëra kokaltinti dëstytojà, jei kas nepatinka –uþaugsi, tapsi dëstytoju ir kaip kokseilinis vaikas, keršysi visiems uþ tai,kad tau keršijo.

Esmë – esi tas – kà darai, gali ðne-këti, gali neðnekëti, bet daryti daugnaudingo darbo ir kurti daug naudin-gos informacijos. Tada tu egzistuojikaip þmoniø visatos dalis ir niekas uþtave teisesnis nëra. Darai, kuri, darai,darai, o visa kita – tik tinginiø iðgalvo-

Diskusijos apie tolerancijà tæsiasi

Esi tas – kà darai

„…dauguma nori, kad viskas bû-

tø taip, kaip jiems atrodo, kad viskas

vyktø savaime, o jei kas ávyksta ne

taip, kaip atrodo, kad turi ávykti, tada

atsiranda baimë, reikia paguodos, rei-

kia toleranci jos…“

Milda Þekonytë,

„Vingio“ atstovë spaudai

Sausio 18 dienà VGTU tautiniøðokiø ansamblio „Vingis“ patalposevyko vienas svarbiausiø metø ávykiøansambliui – ataskaitinis susirinki-mas. Vingieèiai ne tik prisiminë permetus nuveiktus darbus, koncertus,aplankytus miestus ar valstybes, betir buvo nominuoti uþ labiausiai ási-mintinus rimtus ir linksmus darbus,ar laiku arba ne laiku išsakytus þo-dþius. Taèiau, kaip ir kasmet, svar-biausias ðokëjø uþdavinys buvo iðsi-rinkti naujà „Vingio“ „valdþià“.

Tik ðiais metais vingieèiai paban-dë suteikti gaiviø demokratijos vëjøá ansamblá. Iki šiol vingieèiai rinkda-vo prezidentà tiesiogiai, siûlant savokandidatus ir visiems bendrai balsuo-jant. Šiais metais buvo sudaryta 14

Nauja „Vingio“ valdyba!vingieèiø savanoriø valdyba, kuriosnariai atviru balsavimu turëjo iðsi-rinkti aukðèiausiàjà valdþià – ansam-blio prezidentà. Taèiau kaip kadaisepasakë garsus romënø filosofas Se-neka – „Vox populi, vox dei“ („Liau-dies balsas – aukðèiausioji valia“).

Taigi ðá kartà be „liaudies balso“nebuvo apsieita, nes valdybai neišrin-kus vieno vienintelio, balsavimà te-ko kartoti balsuojant visam ansam-bliui – dviejø kandidatø balsai pasi-skirstë po lygiai. Galiausiai po ilgødiskusijø, truputá daugiau simpatijøgavo ir „Vingio“ prezidentu tapo Ða-rûnas Aukselis. Inauguracija ávykotuoj pat, po kurios kiekvienas, atli-kæs savo doro vingieèio pareigà, ga-lëjo linksmintis iki paryèiø.

Tikimës, kad naujajam preziden-tui nebus sunki atsakomybës naðta, oiki ðiol buvæs ryþtas nepradings su kas-dieniais rûpesèiais. SVEIKINAME!

Naujuoju „Vingio“ prezidentu tapo ÐarûnasAukselis.

Vingieèiai ne tik prisiminë per metus nuveiktus darbus, bet ir buvo nominuoti uþ labiausiai ásimintinus rimtus ir linksmus darbus, ar laikuarba ne laiku išsakytus þodþius. „Vingio“ archyvo nuotr.

„...Esi tas, kà darai, kad ir kà sakytum, kad ir kà galvotum, kad ir kaip atrodytum...“

tos fantazijos. Nes tiems, kas savæs ne-riboja ÁVAIZDÞIU, yra nesvarbu, kadjuos kaþkas ávardi-na „darboholikais“,„fanatais“, genijais,profesionalais. Ka-dangi dauguma no-ri plaukti pasroviui– kaip bus, taipbus, taip, kad bûtøtaip, kaip galvoja dauguma. Kad ir kaip

kvaila nebûtø, demokratijà valdo neprotas, o dauguma. Dauguma nori, kad

viskas bûtø taip,kaip jiems atrodo,kad viskas vyktøsavaime, o jei kasávyksta ne taip,kaip atrodo, kadturi ávykti, tada at-siranda baimë, rei-

kia paguodos, reikia tolerancijos…

Nëra ko tikëtis iš tolerancijos, nesji tau jokios naudos neduos. Keiskkryptá, jei nori tos tolerancijos, taiky-kis, jei tau reikia paguodos ar para-mos. Jei ne, tai tikëk savimi, þinok,kad esi labai galingas protas, kuris turigalingà instrumentà – rankas, kuriosfantazijà gali paversti darbais. Ir nebet kokiais, o tokiais, kurie bus ne tiktau vienam naudingi. Reikia tikëti sa-vimi, reikia sakyti: að viskà galiu, aðgeriausiai padarysiu, jei kas nepavy-ko, buvo iš ko pasimokyti, ieðkau prie-þasèiø: kodël, kas, kur, kaip. Jei konenoriu, tai nedarau, jei kas patinka,tai imu ir gaunu, jei negaunu, tai va-dinasi, nepakankamai stengiausi.

Jei politikai daug šneka, maþai da-ro, tai aš irgi kaltas, nes per maþaiimuosi priemoniø, nes per maþai màs-tau apie tai, kaip ðià problemà iðspræs-ti. Að esu (að ir apskritai bet kuris)kaltas dël visko, nes að atëjau á pa-saulá, ir viskas, kà matau, yra mano,ir aš esu to dalis, ir aš esu kaþkieno –visatos. Ir að galiu viskà pakeisti, nesjei netikiu savim, tai netikiu viskuo,kas aplink mane. Esi tas, kà darai, kadir kà sakytum, kad ir kà galvotum, kadir kaip atrodytum.

„...Kodël dëstytojas teisus? Nes jis

raðo paþymá, nes jis tau teikia infor-

maci jos ir jei kas nepatinka, tai kal-

tink tik save, net jei bûtø atsitikusi

kokia nors katastrofa: juk galëjai at-

eiti dël visa ko ir prieð savaitæ ir sa-

vaitæ sëdëti priešais duris ir klausinë-

ti dëstytojo, kaip atsakyti á tà ar anà

klausimà…“

„...Bet dël to nëra ko kaltinti dës-

tytojà, jei kas nepatinka – uþaugsi, tap-

si dëstytoju ir kaip koks eilinis vai-

kas, keršysi visiems uþ tai, kad tau

kerši jo...“

„...Esmë – esi tas – kà darai, gali

ðnekëti, gali neðnekëti, bet daryti daug

naudingo darbo ir kurti daug naudin-

gos informaci jos...“

FM

F S

A a

rch

yvo

nu

otr.

Inþinerija / 2008 m. sausio 29 d., Nr. 24

Redakcija:

vyr. redaktorë Edita Juèiûtë

dizainerë Asta Rudminaitë

maketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu. lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai

sutampa su autoriø nuomone.

Apie lengvàjà atletikà kalbëjomës„Inþinerijos“ redakcijoje.

Gruodþio 12 d. Kaune áteikti pa-dëkos raðtai geriausiems aukðtøjø mo-kyklø sportininkams. Geriausiu2007 m. VGTU sportininku išrinktasStatybos fakulteto statybos inþinerijosspecialybës treèio kurso studentas To-mas Matijoðius. Tomas – Lietuvoslengvosios atletikos suaugusiøjø rink-tinës narys, daugkartinis Vilniaus mies-to aukðtøjø mokyklø prizininkas „Bal-tijos taurës“ varþybø èempionas prizi-ninkas. SELL þaidynëse 2006 m. Tar-tu 1500 m distancijoje iðkovojo II-àjàvietà. SELL þaidynëse 2007 m. Kaune1500 m distancijoje – taip pat II.

2007 m. triskart Lietuvos lengvo-sios atletikos suaugusiøjø èempiona-tø nugalëtojas: 1500 m distancijoje,3000 m kliûtiniame bëgime ir Lietu-vos kalnø bëgimo èempionate.

Dalyvavo 2006 m. Pasaulio kalnøbëgimo èempionate Turkijoje. Lietu-vos rinktinës sudëtyje dalyvavo Euro-pos taurës varþybose Danijoje.

2007-aisiais metais Tomas iškovo-jo net 7 Lietuvos lengvosios atletikosèempionatø medalius.

– „Rimtai“ sportuojate tik dvejus me-

tus? Kaip pavyko taip greitai pasiekti

tokiø puikiø sportiniø rezultatø?

– Taip, nors ðiek tiek sportavau irmokykloje, bet tai daugiau buvo pa-naðu á sveikà gyvensenà nei á treni-ruotes.

Norint kà nors pasiekti, reikia tu-rëti tikslà, sporte tikslu gali bûti re-

VGTU sportininkai

GERIAUSIAS 2007 M. VGTU SPORTININKAS –

LENGVAATLETIS TOMAS MATIJOŠIUS

rëjo daug átakos mano rezultatams.– Kaip pavyksta derinti studi jas ir

sportà? Ar nëra per sunku derinti ir pa-

skaitas, ir kasdienes treniruotes? Kà

reiðkia bûti ir profesionaliu sportinin-

ku, ir studentu? Ar iðgyvenate pasirin-

kimo dilemà – bûti sportininku ar bûti

statybos inþinieriumi?

– Ið pradþiø atrodë bus nesunkuderinti studijas ir treniruotes, bet di-

todël profesionaliu sportininku savæsnelaikau. Jei reikëtø rinktis tarp spor-to ir studijø, pasirinkèiau studijas,nors sportuojantis statybos inþinieriusirgi neblogai skamba…

– Atstovaujate ne tik Lietuvos leng-

vosios atletikos rinktinei, bet ir VGTU.

Kas rûpinasi jumis universitete, ar uþ-

tenka psichologinës ir „techninës“ pa-

ramos?

– Visa mano psichologinë paramayra trenerë, o universitete lengvosiosatletikos rinktinës nariais rûpinasi kû-no kultûros katedros dëstytojas JonasPeèiûra, technine parama esu pilnaipatenkintas.

– Ko iðmokote ið ðio sporto per ðiuos

alinanèiø treniruoèiø dvejus metus?

Koks jûsø kredo? Kokia lengvosios atle-

tikos kaip sporto filosofi ja?

– Išmokau prisiversti kentëti rei-kiamu momentu. Vieno principo, ku-riuo vadovauèiausi, neturiu. Lengvojiatletika susideda ið ávairiø sportorungèiø ir ugdo tokias þmogaus savy-bes kaip greitá, tikslumà, iðtvermæ. Yratoks juokingas posakis, kad tik dar-bas ið bezdþionës padarë þmogø. Tadstengiuosi per daug netinginiauti.

– Kokios artimiausios Jûsø „sporti-

nës“ svajonës?

– Savo vidumi esu kovotojas, to-dël man reikia iððûkiø, jei sveikata leis,norëèiau išbandyti kurio nors Lietu-vos rekordo stiprumà.

„…Iðmokau prisiversti kentëti rei-

kiamu momentu… yra toks juokin-

gas posakis, kad tik darbas iš beþdþio-

nës padarë þmogø. Tad stengiuosi per

daug netinginiauti…“

Kà darai, daryk gerai!

cininkai dabar pasidëjo? Girdisi taspats, visur tinkantis, atsakymas –trûksta pinigø. Bet ar tik to trûksta?Gal trûksta galvojanèiø þmoniø? Arkas nors yra matæs ðiomis dienomisreguliuotojà gatvëje, ir ar mes darmokëtume pagal reguliuotojo signa-lus pervaþiuoti sankryþà? Ne visi, ma-nau. Ar to moko dabartinëse vairuo-tojø rengimo mokyklose? Gal ne, galir visai to nereikia, neþinau.

Vilniaus gatvëse neretai matomastoks vaizdas: vaþiuojant „piko“ metupirmàja eismo juosta, netikëtai ji tam-pa uþblokuota stovinèio automobilio,o ten policininkas automobilyje, su-stabdæs paþeidëjà (tikriausiai, nebû-tinai grubø paþeidëjà), já egzaminuo-ja (tikrina, aiðku, dokumentus, kalbaapie gyvenimà). Negalima, aišku, iššalies spræsti, ar labai tas „pagautas“vairuotojas prasiþengë „lygiame ke-lyje“, bet kad nemaþai vaþiuojanèiøta gatve dël to nervinasi, vëluoja arpatiria kitokius nepatogumus, – taifaktas. Ar galvoja apie tai policininkas,

ar tik ásivaizduoja gerai (budriai) dir-

bantis.

Analogiškas vaizdas matomas irkitø vairuotojø sveikatos gadinimas

vyksta tada, kai eismas trikdomas dëlpraþiopsojusiø situacijà vairuotojø(nesilaikius saugaus atstumo, neáver-tinus gatvës dangos bûklës, oro sàly-gø), kuriø automobiliai atsitrenkë bu-feriais vienas á kità: iðlipæ vairuotojaivalo dulkes, purvà ar sniegà (þiemà),kad kokià nors þymæ ant automobi-lio buferio pamatytø, prikiðæ nosisþiûri, kad galëtø ið ðio bumptelëjimo

momento kalto vairuotojo „nukentë-jæs“ ðiek tiek pinigø iðsiderëti mena-mam gedimui pašalinti. Jiems në mo-tais, kad uþ jø nusitæsia ilga automo-biliø ir troleibusø eilë, ir juose daugskubanèiø ir besinervinanèiø þmoniø.Gal mes esame per daug „biedni“,kad automobilio metalà saugome la-biau uþ savo sveikatà ir gyvybæ, o galtai yra iš kur uþsilikæs iðkreiptas po-þiûris á vertybes...

Daugelis yra buvæs Paryþiuje ar ki-tame Vakarø Europos mieste ir yramatæ, kad ten statomi išilgai gatvësties šaligatviu automobiliai prie patvienas kito ir, norint išvaþiuoti iš to-kio tarpo, reikia pasistumdyti auto-mobilio buferiais ið abiejø pusiø pri-gludusius automobilius. Lietuvoje, at-rodo, tai neámanoma, – ásivaizduoju,kaip atlekia savininkas, kurio automo-bilá tu palietei... O prancûzams niekonuo to pastumdymo neatsitinka auto-mobiliui ar jo buferiams, ir niekas tenneieðko þymës, nes tø þymiø yra pilnaant automobilio buferiø: ko gero, tamjie yra skirti. Pas mus kai kas be bu-feriø dar uþsideda metalo rëmà, kadpakliuvusi kelyje kengûra ar kitas gy-vas padaras nesugadintø automobilio.Tiesa, Lietuvoje nëra kengûrø...

Gal nëra tikusi tokiø menkø „pasi-

buèiavimø“ registravimo ir atsakomy-

bës nustatymo tvarka. Dabar padëtis

ðiek tiek keièiasi, nes galima situacijà

apibrëþti schema patiems vairuotojams

ir iðsiskirti. Neþinau, ar paprasta bus

vairuotojams iðsiskirti, ar pakaks pasi-

tikëjimo ir kaltës pripaþinimo patiems...

(Bus daugiau)

Apie saugø eismà, vairuotojusir kitus eismo dalyviusKalbëjimas (bambëjimas) raštuAtkelta ið 2 p.

Regina Þukienë,

Lietuviø kalbos katedra

Pastaruoju metu ne tik ðnekamojo-je, bet ir raðytinëje kalboje itin plintaveiksmaþodþio daryti, daro, darë formøvartosena. Nenuostabu, jog su ðiuo þo-dþiu sudarytø junginiø gausu ir interne-to puslapiuose. Pvz., ðiø metø duome-nimis, ið viso veiksmaþodþio daryti, da-

ro, darë formø vartojama net 2 772 000interneto puslapiø (t. y.: dar yti –1 640 000 (ið jø klausiamuosiuose saki-niuose, prasidedanèiuose Kà daryti? –1 160 000), daro – 967 000, darë –165 000). Vartosenos pavyzdþiai:

Daryti Smagu daryti neámanomusdalykus. Visada mëginudaryti tai, ko kiti nedaro.Norëèiau iðmokti daryti

stebuklus.Kà daryti? Kà daryti, kad nebûtø kar-

tojamos tos paèios klaidos?Kà daryti ásigijus nekoky-biðkà gaminá? Kà daryti

uþklupus þaibui? Kà daryti

atsitikus nelaimei?Daro Ar mokslas daro þmogø

laimingesná? Ðypsena daro

stebuklus!Darë Ankstyvajam þmogui áspûdá

darë pirmiausia akmenys.

Buvo jie ne ten, kur reikëjo,ir darë ne tai, kà reikëjo.

Reikia pasakyti, kad pagal vartose-nos daþná daugiausia internete yra var-tojama bendraties, kiek maþiau esamo-jo laiko, o reèiausia bûtojo kartinio lai-ko formø (þr. 1 pav.).

1 pav. Interneto puslapiuose vartojamøveiksmaþodþio daryti formø daþnis.

Natûralu, jog esant tokiai gausiaiveiksmaþodþio daryti, daro, darë formøvartosenai pasitaiko ir klaidingø jungi-niø, pvz., veiksmaþodþio daryti pagrin-dinës ir iðvestinës formos neturëtø bûtivartojamos su veiksmaþodiniais daikta-vardþiais, kai junginá galima pakeistikonkreèiais veiksmaþodþiais: Tenka d a-r y t i p e r v e þ i m u s (= veþioti, veþti

ið vienos vietos á kità). Maðina d a r oa p l e n k i m à (= lenkia, aplenkia).

Pradëjo d a r y t i k a s i n ë j i m u s(= kasinëti).

Taip pat tinkamesnis bus konkretes-nis veiksmaþodis, pavartotas ðiuose jun-giniuose: d a r y t i (= rengti, ruoðti)projektà; d a r y t i (= spræsti, atlikti)uþdavinius; nutarë d a r y t i (= rengti,

organizuoti) parodà.Taisytini ir tokie technikos mokslo

kalbos sakiniai: Pirmajame skyriuje bu-vo d a r y t a (= atlikta ir apraðyta)

nekilnojamojo turto rinkos apþvalga. At-likus ir iðanalizavus eksperimentinius ty-rimus d a r o m i (= teikiami) pasiûly-mai. D a r o m a (= Keliama) prielai-da, kad kuro sànaudos yra proporcingossuminës jëgos poreikiui.

Tad bûkime apdairûs kalbëdami irraðydami ir nepamirðkime posakio: „Kà

darai, daryk gerai!“

Tomas Matijošius: „išmokau prisiversti kentëti reikiamu momentu.“

zultatas, medalis, noras nugalëti saveir kitus. Per kiekvienas varzybas ir tre-niruotes stengiausi atiduoti visas jë-gas ir rezultatai atëjo su laiku. Kai ma-tai, kad tobulëji, yra lengviau sportuo-ti, atsiranda didesnis pasitikëjimas sa-vo jëgomis. Geras trenerës darbas, ku-riuo að labai patenkintas, taip pat tu-

dëjant krûviui prisiversti mokytis potreniruoèiø darosi sudëtinga. „Svar-biø“ paskaitø stengiuosi nepraleidinë-ti, o treniruotes pakankamai koky-biškai pavasará ar rudená galiu atliktipo paskaitø stadione ar išbëgti á mið-kà, tik þiemà sudëtingiau. Man spor-tas yra laisvalaikio praleidimo bûdas,

Geriausias 2007 m. VGTU sportininkas – lengvaatletis Tomas Matijošius.

Jonas Peèiûra,

Kûno kultûros katedra

Praëjusá savaitgalá vyko Lietuvoslengvosios atletikos federacijos taurësvarþybos, kuriose puikiai pasirodë mû-sø universiteto lengvaatleèiai.

1000 m distancijoje pirmàjà vietàlaimëjo Statybos fakulteto studentas

VGTU lengvaatleèiai – Lietuvos lengvosiosatletikos taurës varþybø nugalëtojai

Tomas Matijoðius, áveikæs distancijàper 2.29,40 min.

Ðuolio á tolá rungtyje nugalëjo taippat ðio fakulteto pirmakursis EdgarasJonkus, nuðokæs á tolá 6,94 m.

Ðuolio á aukðtá rungtyje antràjà vie-tà uþëmë Elektronikos fakulteto ket-virtakursis Mantvydas Ambraziejus,áveikæs kartelæ, pakeltà á 2,10 m aukðtá.

Antràjà vietà taip pat laimëjo Ver-

slo vadybos fakulteto antrakursë Eg-lë Kondrotaitë, nuðokusi á tolá 5,75 m.

Treèià vietà 1000 m bëgime uþëmëiðkovojo Mechanikos fakulteto ketvir-takursë Inga Riaukaitë, áveikusi dis-tancijà per 3.10,63 min.

Visi lengvaatleèiai pagerino savo as-meninius rezultatus. Dabar mûsø uni-versiteto laukia svarbios varþybos aukð-tøjø mokyklø studentø èempionate.