Samogitia 2010 m. Nr. 11

Sakoma, kad negali gerbti savæs ir savo kraðto, jeineþinai jos istorijos. Þemaitijos istorija bendrame Lie-tuvos istorijos kontekste – iðskirtinë. Tai kraðtas, kele-tà ðimtmeèiø kaip administracinis vienetas turëjæs sa-varankiðkumà. Dar ir XX a. pradþioje buvo iðlikæ nema-þai oficialiø valstybiniø institucijø, kurioms buvo pavestatvarkyti iðimtinai Þemaitijos istorinio regiono administ-racinius reikalus. Po to, kai Lietuva 1918 m. buvo pa-skelbta nepriklausoma valstybe, ðios institucijos pa-laipsniui ëmë nykti. Plëtojant ðià temà toliau, aktualupaþymëti, kad kraðto praeitis, svarbiausi istorijos fak-tai, kaip ir tradicinës kultûros savitumas þemaièius vi-sada domino ir domina. Ðios kraðto iðskirtinumà ben-

ÞÞÞÞÞEMAITIJOSEMAITIJOSEMAITIJOSEMAITIJOSEMAITIJOSSPSPSPSPSPAAAAAUDOSUDOSUDOSUDOSUDOSISTORIJOSISTORIJOSISTORIJOSISTORIJOSISTORIJOSFRAGMENTFRAGMENTFRAGMENTFRAGMENTFRAGMENTAAAAAI

DANUTË MUKIENË

drame Lietuvos kontekste rodo tas faktas, kad nuo XVIIiki XX a. pradþios literatûros, kultûros istorikai priskai-èiuoja net l0 kultûriniø sàjûdþiø, kuriø vienas ið pagrin-diniø tikslø buvo kelti Þemaitijos regiono gyventojø is-torinæ savimonæ, puoselëti savità kraðto kultûrà ir tra-dicijas. Tø sàjûdþiø iniciatoriai, vadovai daþniausiai buvoið Þemaitijos kilæ ar joje kurá laikà gyvenæ to laikotar-pio iðkiliausi mokslo, meno, kultûros ir visuomenës vei-këjai. Po Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo (1918m.) þemaièiai, supratæ, kad Lietuvai tuo laikotarpiu rei-kia visø susipratusiø lietuviø paramos, savo þinias, su-gebëjimus ir jëgas skyrë Lietuvos valstybingumo átvir-tinimui, savo gimtojo kraðto – Þemaitijos – kultûriniusir visus kitus su ðio regiono savitumo iðsaugojimo rei-kalus palikæ antrame plane.

Iki pat Lietuvos atgimimo (1990–øjø) þemaièiai netu-rëjo periodinio leidinio, kuris bûtø buvæs skirtas iðimti-nai tik istorijos temai. Ðiuo metu jø gausa taip pat ne-galima pasigirti – turime vienintelá. Tai 1989 m. ásteigtoÞemaièiø kultûros draugijos padalinio – Simono Stane-vièiaus bendrijos – leidþiamas metraðtis – þurnalas „Ait-varai“, kuris su didesnëmis ar maþesnëmis pertrauko-mis iðeina kasmet. Jame pastaruoju laiku daþniausiaijame spausdinama bendrijos organizuotø moksliniø kon-ferencijø, o jos visada organizuojamos istorine tema,medþiaga.

Tai nereiðkia, kad kituose leidiniuose istorijos temosnegvildenamos. Prieðingai. Lietuvos kontekste iðskirti-në þemaièiø kraðto istorija ir þemaièiø bei kitø gyven-tojø noras þinoti jà, nuo pat lietuviðkos spaudos atsira-dimo diktavo publikacijø temas, susijusias su to krað-to istorija.

Þemaitija nuo Aukðtagirës kalvos(Ðilalës r.). Danutës Mukienësnuotrauka

Samogitia 2010 m. Nr. 11

Faktiðkai nebuvo ir nëra tokio Þemaitijos regiono, ra-jono, miesto ar miestelio, netgi mokyklos laikraðtuko,kuriame tekstai þemaièiø istorijos tema nebûtø spaus-dinami. Be abejo, pasitaiko èia publikacijø ir aktualio-mis visos Lietuvos istorijos temomis. Kitas klausimas,kokio mokslinio lygio ðios publikacijos yra. Reikia pa-þymëti, kad be abejo, daugumà tø tekstø spaudoje su-daro mokslo populiarinimo straipsniai, kuriais autoriaisiekia patraukti ávairaus iðsilavinimo þmoniø dëmesá.

Publikacijas istorijos tema þemaièiø periodikoje sim-boliðkai galima suskirstyti á 6 grupes:

1. Moksliniai straipsniai, kuriø autoriai istorikai (pas-taraisiais metais didelá tokiø publikacijø dalá sudaro re-gione rengiamø moksliniø konferencijø praneðimai;spausdinami ir specialiai konkretiems leidiniams uþsakytiar autoriø iniciatyva paraðyti mokslo tiriamieji darbai);

2. Knygø Þemaitijos istorijos temomis fragmentai;3. Mokslo populiarinimo straipsniai, paraðyti moksli-

ninkø ir þurnalistø;4. Iðkiliausiø Þemaitijos kraðtotyrininkø, muziejinin-

kø straipsniai;5. Kraðtotyrininkø mëgëjø publikacijos.6. Nedidelës apimties vienà ar kità Þemaitijos isto-

rijos datà ávyká, asmenybæ aptarianèios publikacijos.Daugiausia istorikø raðytø straipsniø spausdinama

specializuotuose Þemaitijos kraðto kultûros ir ðvietimoleidiniuose. Kokie svarbiausi ið jø Þemaitijoje buvo XXa., leiskite trumpai apþvelgti.

Vien tik Þemaitijos regionui skirtø periodiniø leidiniønerandame iki pat XX a. 2 deðimtmeèio, nors apie þe-maitiðkà laikraðtá svajojo ir jo leidimui ruoðësi dar Mo-

tiejus Valanèius, Simonas Daukantas. Jie ðiam leidiniuijau ir pavadinimà buvo parinkæ – „Pakeleivingas“.Pagal uþmanymà jis turëjo bûti „leidþiamas þemajtis-zkaj arba lietuvviszkaj wienà kartà per savajtæ po wie-nà lanksztà in 4. Warniai 1859“. Iðliko tik ðio laikraðèiorankraðtyje paraðyta programa: 1) tikyba, dora; 2) gam-tos mokslai ar pramonë; 3) geografijos ir istorijos þi-nios; 4) liaudies literatûra.

M. Valanèius dël laikraðèio (þurnalo) leidimo jau bu-vo kreipæsis ir á Vilniaus gubernatoriø, buvo apie saveleidybiniam darbui pradëjæs burti mokytus þemaièius,o redaktoriumi parinkæs Mykolà Akelaitá. Tame darbeM. Valanèiø rëmë ir kunigaikðtis Irenëjus Oginskis. Jisbuvo davæs þodá Varniuose ásteigti spaustuvæ lietuvið-kiems raðtams leisti. Bet... Dar daug deðimtmeèiø tu-rëjo praeiti kol þemaièiai savo kraðte pradëjo bandytisavo gimtàja kalba leisti laikraðèius ir þurnalus. Na, oið pradþiø Þemaitijos þmonës skaitë Maþojoje Lietuvo-je, Peterburge, Rygoje ir kitur, tik ne savo kraðte pa-rengtus spaudai ir iðspausdinamus periodinius leidinius.

XIX a. II p. stiprus spaudos centras susikûrëKlaipëdoje. Lietuvai, Klaipëdos kraðtui skir t ilaikraðèiai buvo leidþiami ir Ðilutëje bei Priekulëje (vo-kieèiø, l ietuviø kalbomis). Ðie leidiniai darëátakà ir þemaièiams, vertë juos ieðkoti galimybiø steig-ti ir leisti laikraðèius, þurnalus paèioje Þemaitijoje.

1883 m. Kaune pasirodë pirmasis Þemaièiø kunigøseminarijos klierikø parengtas rankraðtinis laikraðtëlis„Lietuva“. Ið viso iðëjo 4 numeriai. Já redagavo

(Nukelta á 4 p.)

Þemaitija nuo Aukðtagirës kalvos(Ðilalës r.). Danutës Mukienës

Samogitia 2010 m. Nr. 11

A. Dambrauskas–Jakðtas. Leisti laikraðtá padëjo ir M.Jurgutis, J. Ziebrys. Ðio savaitraðèio leidimà uþdraudëvyskupas A. Baranauskas.

1887 m. uþdarius „Auðrà“, auðrininkai Tilþëje pradë-jo spausdinti katalikiðkà laikraðtá „Ðviesa“, kuris buvoskirtas „Þemaièiams ir Lietuvos mylëtojams“. 1887–1890m. laikraðtis pasirodydavo vienà kartà per mënesá.

Pirmà kartà didelio lietuviðko periodinio leidinio pa-vadinime Þemaièiø þodis atsiranda 1889 m. gruodþio10 d. Tilþëje pradëjus leisti katalikiðkà laikraðtá „Þe-maièiø ir Lietuvos apþvalga“. Ið pradþiø jis iðeidavoneperiodiðkai, o vëliau vienà kartà per dvi savaites. Iðviso iðleisti 154 numeriai. Leidinys buvo uþdarytas 1896m. Jis, kaip .ir visa kita Lietuvos tautinio atgimimospauda, Þemaitijoje buvo platinamas kartu su draudþia-ma literatûra, maldaknygëmis. Daþnai jø slëptuvës bû-davo árengiamos baþnyèiose, vienuolynuose.

1892–1903 m. þymiausio Maþosios Lietuvos periodi-nës spaudos leidëjo Martyno Jankaus spaustuvë buvoperkelta ið Tilþës á Bitënus. Bûtent èia po to daugelámetø buvo spausdinami leidiniai, kurie tada platinti irskaityti ne tik Maþosios Lietuvos, bet ir dabartinës Þe-maitijos teritorijoje.

Nemaþai þemaitiðkos tematikos raðiniø buvo ir þe-maitiðkà pavadinimà turëjusiame 1906–1913 m. Kara-liauèiuje leistame lietuviø laikraðtyje „Þemaitis Þemaj-tys“. Jo redaktorius ir leidëjas buvo P. B. Urbonas.

1912–1913 m. Èikagoje buvo leidþiamas mënraðtis„Þemaitis“, kurá redagavo kunigas J. Urbonas.

XX a. 2 deðimtmetyje lietuviðki leidiniai jau buvospausdinami ne t ik Klaipëdoje, Ði lutëje,Bitënuose, bet ir daugelyje Þemaitijos miestø ir mies-tel iø. Ðtai Ylakiuose (Skuodo rajonas) 1915–1917 m. leistas rankraðtinis jaunimo þurnalas. 1916 m.Platel iuose pasirodë katal ik iðkas „Saulutës“

laikraðtukas, kuris daug dëmesio skyrë ir Þemaitijosistorijos temai (laikraðtukà redagavo J. Berþanskis irkunigas P. Malakauskas). Po Þemaitijà plaèiai sklidoÐiauliuose spausdinami laikraðèiai –1919–1922 m. Pe-likso Bugailiðkio redaguotas „Sietynas“, ateitininkø laik-raðtis „Ateities þiedai“(red. J. Grinius) ir kt..

Turtinga Raseiniø kraðto spaudos istorija. 1919 m.Raseiniuose leistas „Þemaièiø visuomenës laikraðtis“ (ið-ëjo 55 numeriai). Tais paèiais m. buvo spausdinamasir „Þemaitijos“ laikraðtukas, 1919 m. – bolðevikø laik-raðtis „Darbo þodis“. 1919–1921 m. Raseiniø gimnazi-jos ateitininkai leido laikraðtukà „Atþala“. 1920 m. tospaèios gimnazijos auklëtiniai – rankraðtiná humoro laik-raðtëlá „Bepietis“. 1920 m. Raseiniuose iðëjo visuome-ninio literatûros savaitraðèio „Þemaièiø þemë“ 5 nume-riai. Tuo laikotarpiu daugelyje Þemaitijos mokyklø buvoleidþiami gimnazistø rankraðtiniai laikraðtëliai. Savo at-skirus laikraðèius turëjo ir nemaþai tuo laikotarpiu ðia-me regione veikusiø katalikiðkø, kitø visuomeniniø or-ganizacijø, ûkiniø sàjungø. Nuo 1919 m. Kaune buvospausdinama „Þemaièiø vyskupystës kronika“, prie ku-rios 1922 m. prijungtas dvasiðkiø laikraðtis „Ganyto-jas“. Já redagavo A. Dambrauskas ir M. Vaitkus. Ið Kau-ne tais laikais leistø periodiniø leidiniø Þemaitijà pasie-kæ ir „Kario“ priedas „7 pëstininkø Þemaièiø kunigaikð-èio Butigeidþio pulkas“, kuris buvo iðleistas 1928 m.rugpjûèio 5 dienà.

XX a. 3 deðimtmetyje Þemaitijoje leidþiamø ir ðiamkraðtui skirtø periodiniø leidiniø itin padaugëjo. Pasi-þiûrëkime, kas dëjosi atskiruose jos miestuose, dides-nëse gyvenvietëse.

Vienas ið pirmøjø dabartinëje Þemaitijos teritorijojepradëtø spausdinti periodiniø leidiniø buvo 1886 m. Pa-langoje grafo F. Tiðkevièiaus rûpesèiu leistas humoris-tinis laikraðtis prancûzø kalba „Le Limande“. Tas fak-tas vietiniø ðviesuoliø nebuvo pamirðtas ir èia 1919 m.birþelio mënesá Palangos þvejø draugija iðleido „Palan-

(Atkelta ið 3 p.)

Þemaitija nuo Aukðtagirës kalvos(Ðilalës r.). Danutës Mukienësnuotrauka

Samogitia 2010 m. Nr. 11

gos þvejo“ laikraðtá, kuris buvo skirtas „þvejybos rei-kalams Baltijos jûroje, Lietuvos eþeruose, upëse ir prû-duose“. Ðiame leidinyje pateikta nemaþai informaciniøskyreliø ið Palangos ir visos Lietuvos. Leidiná redaga-vo J. Stonkus. Tai buvo pirmasis þvejø laikraðtis, ið-leistas Lietuvoje.

1931–1935 m. Palangoje vasaros kurortinio sezonometu buvo leidþiami net keli informaciniai iliustruoti ku-rorto savaitraðèiai: „Palangos pajûris“, „Palangospliaþas“, „Palanga“, Baltijos pliaþas“. Kai kurie ið ðiøleidiniø buvo labiau panaðûs á þurnalus. Plaèiai pagar-sëjo 1938–1940 m. Palangos Vytauto Didþiojo gimnazi-jos literatø bûrelio leistas laikraðtis „Birutës tëviðkë“.Dar anksèiau Palangos progimnazijos moksleiviai buvoleidæ laikraðtukà „Nykðtukas“. Moksleiviams priskiria-mas ir tuo laikotarpiu èia leistas „Svirplys“, „Ketvirtokøaidas“. Po to Palangos spaudos istorijoje – didþiulëpertrauka. Ðá Þemaitijos ir visos Lietuvos þymiausià ku-rortà iki pat XX a. 9 deðimtmeèio pabaigos „penëjo“,informacijà apie vietinius ávykius ir ðio kraðto istorijàpateikdavo daugiausia Klaipëdoje, Kretingoje ëjæ peri-odiniai leidiniai. Apie atskirà miesto laikraðtá pradëtagalvoti Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo iðvakarë-se. Primityviausiomis sàlygomis nedideliais tiraþais laik-raðtukus tuo metu ëmë leisti buvæ Palangos miesto po-litiniai tremtiniai, sàjûdieèiai. Pirmasis oficialiai áregist-ruotas laikraðtis, ëjæs Palangoje po Lietuvos nepriklau-somybës atkûrimo, buvo „Palangos“ savaitraðtis, pra-dëtas leisti 1991-øjø metø pradþioje.

Po kurio laiko pasirodë ir „Vakarinë Palanga“, „MûsøPalanga“. Tuo pat metu palangiðkiai skaitë ir visamðiam pajûrio regionui leidþiamus „Klaipëdos“, „Vakarø

ekspreso“ dienraðèius, Kretingoje leidþiamà „Ðvyturá“,„Pajûrio naujienas“, na, ir kaip visi kiti Lietuvos þmo-nës, respublikinius laikraðèius ir þurnalus.

1991-øjø metø geguþyje Palangoje iðleistas pirma-sis þemaitiðkas laikraðtis „A mon sakaa?“, kuris jaunuo antrojo numerio buvo Þemaièiø kultûros draugijosmënraðtis. Jis gyvavo iki 1993 metø pabaigos. Po toðis mënraðtis reorganizuotas á istorijos, kultûros ir ðvie-timo þurnalà „Þemaièiø þemë“, kurá nuo 2004 m. leidþiaregionø kultûriniø iniciatyvø centras. „A mon saka?“ kaip„Þemaièiø þemës“ priedas atnaujintas 1996 m. pradþiojeir kurá laikà platintas per ÞKD skyrius ir bendrijas.

Ádomi ir savita Kretingos spaudos istorija. 1936–1939m. vienuoliai pranciðkonai prelato P. Juro lëðomis áreng-toje spaustuvëje leido savaitraðtá „Sur sum corda“. Ne-priklausomos Lietuvos metais Kretingoje ëjo „ÐventoPranciðkaus varpelis“ (nuo 1923 m. – Kaune, o nuo1942 m. –uþsienyje). 1933 m. Kretingoje iðspausdintaskalëdojimui skirtas laikraðtukas „Kretingos parapijosþinios“. Iki Antrojo pasaulinio karo èia buvo leidþiami ir„Jaunystës vainikai“, „Pranciðkaus varpelis“, „Aukðtyn“,„Kretingos R. K. Parapija“. 1944 m. Kretingoje pradëtaleisti „Þemaitijos tiesa“, kelis kartus keitusi pavadinimà,vienu metu buvusi ir apskrities laikraðtis, dabar þino-mas „Ðvyturio“ pavadinimu. Pokario metais, kai rajonøcentrais Þemaitijoje buvo beveik kiekvienas didesnismiestelis, savo laikraðtá turëjo ir Salantai.

Ið Plungës mieste ir rajone leistø laikraðèiø ádomiau-sia „Saulutës“ istorija. Tokiu pavadinimu laikraðtis èiabuvo atgaivintas ir Lietuvos atgimimo metais. Dël fi-

Þemaitija nuo Aukðtagirës kalvos(Ðilalës r.). Danutës Mukienësnuotrauka

(Nukelta á 6 p.)

Samogitia 2010 m. Nr. 11

nansiniø sunkumø jis keletà metø ëjo su pertraukomisir paskutiniuoju laiku þinomas kaip „Þemaièiø saulutë“.Ðio laikraðèio puslapiuose itin daug informacijos apievisos Þemaitijos istorijà, kultûriná gyvenimà. Nevengia-ma ir politikos. Plaèiai nuðvieèiamas Telðiø vyskupijosgyvenimas.

Atgimimo metais, keièiant rajonø laikraðèiø pavadi-nimus (tai buvo daroma beveik visuose þemaitiðkuoserajonuose), plungiðkiai buvusiai „Kibirkðèiai“ davë „Þe-maièio“ vardà. Svarbiausias tuo metu kaimyninio Telðiørajono laikraðtis „Komunizmo ðvyturys“ buvo pavadin-tas „Telðiø laikraðèiu“, o vëliau „Kalvotàja Þemaitija“.Jis palaipsniui jis peraugo á Telðiø apskrities laikraðtá.

Á visos Þemaitijos skaitytojus pretendavo 1936–1940m. Skuodo rajone LKP Maþeikiø apskrities komiteto ne-legaliai leista hektografuota „Þemaitijos tiesa“ (platintanelegaliai).

Ið Maþeikiuose leistø laikraðèiø iðsiskyrë 1926 m.pradëtas leisti muziejaus laikraðtukas „Senovë“ (redak-torius S. Lièkûnas). 1938–1939 m. Maþeikiuose rotato-riumi buvo dauginamas Þemaitijos Raudonosios pagal-bos komiteto laikraðtis „Mûsø pagalba“. 1945 m. at-gaivinta

„Þemaitijos tiesa“, kuri dabar jau buvo Maþeikiø ap-skrities pagrindinis leidinys. Laikui bëgant jis keitë pa-vadinimus ir Lietuvos atgimimo metais tapo „Santarve“.

Kelmës rajono spauda á save atkreipë dëmesá 1921metais, kai Kraþiuose buvo pradëtas leisti ðapirogra-fuotas Kraþiø moksleiviø laikraðtukas „Atþala“. 1933 m.Kaune pasirodë vienkartinis leidinys „Kraþiø skerdynës“,skirtas Kraþiø ávykiø jubiliejui paminëti.

Þemaitijoje buvo leidþiami ir kai kuriø parapijø laik-raðèiai. 1939–1940 m. Kraþiuose ëjo „Kraþiø aidai“(tira-þas 2 tûkst. egz.). Laikraðtis vël pasirodë Lietuvai sie-kiant nepriklausomybës. Ið pradþiø jis ëjo periodiðkai,vëliau buvo iðleidþiamas tik atskiromis progomis.

Didelis spaudos centras Nepriklausomos Lietuvosmetais buvo Tauragë. Tada èia veikë net dvi spaustu-vës. Þemaitijos gyventojus lankydavo 1921 m. „Dainos“draugijos leistas leidinukas „Lyra“, 1924 m. pradëtasleisti liaudininkø laikraðtis „Þemaitijos balsas“, informa-cinis prekybos laikraðtis „Þemaièiø kooperatininkas“.Mieste spausdinti ir svarbiausi Tauragës apskrityje vei-kusiø visuomeniniø organizacijø leidiniai.

Bene daugiausiai visai Þemaitijai skirtø leidiniø tar-pukario metais ëjo Telðiuose. 1923 m. kraðto ðauliai èialeido savaitraðtá „Telðiø þinios“. Ðis leidinys turëjo hu-moristiná priedà „Telðiø Pliumpis“. Plaèiausiai þinomas

Koplystulpis ir stogastulpis prie kelio á akademiko Adolfo Jucio sodyba(Kretingos r., prie kelio Kretinga–Salantai)

(Atkelta ið 5 p.)

Samogitia 2010 m. Nr. 11

1925–1940 m. ëjæs katalikiðkas savaitraðtis „Þemaièiøprietelius“, kuris turëjo keletà priedø: „Jaunimas“, „Nau-jakurys“ ir kt. Ðiame leidinyje itin daug iðspausdintastraipsniø Þemaitijos istorijos temomis.

1925–1933 m. savo laikraðtá „Þemaitá“ leido plaèiaiÞemaitijoje veikæ kairieji valstieèiai liaudininkai. 1928 m.Þemaitijos ðauliø treèioji rinktinë Telðiuose spausdino„Ðatrijos“ laikraðtá. 1928–1929 m. ðiame mieste leistasir skautø Ðiauliø rajono tunto Telðiø „Atgimimo“ draugo-vës laikraðtis „Þemaièiø skautas“. 1932 m. Telðiø kuni-gø seminarijoje ðapirografuotas laikraðtukas „Alma“.

1932–1933 m. Telðiuose buvo spausdinamas ir Þe-maièiø kraðto bei Maþosios Lietuvos savaitraðtis „Mû-sø balsas“. Þemaièiø sostinëje tuo metu savo laikrað-èius leido ir kraðto filatelistai, liberalai, draudimieèiai.Liberalai itin orientavosi á visos Þemaitijos skaitytojus.Tai rodo ir leidinio pavadinimas – „Þemaièiø naujienos“.

Karo metais spaudos leidiniø ið karto sumaþëjo, ta-èiau laikraðèiø leidyba nenutrûko. Þemaitijai visà karolaikotarpá buvo skiriamas „Þemaièiø þemës“ laikraðtis.Jame spausdinta nemaþai ir vokieèiams palankiøstraipsniø, tendencingø informacijø, taèiau visumoje taibuvo ádomus ir gana turiningas informacijos, politikos,kultûros ir istorijos savaitraðtis.

1941, 1945–1945 m. Telðiuose leistas Telðiø apskri-ties laikraðtis „Tarybø Þemaitija“, kuris vëliau buvo re-organizuotas á Telðiø rajono laikraðtá ir eina iki ðiol.

XX a. paskutiniojo deðimtmeèio pradþioje, t. y. poávykusio Lietuvos administracinio paskirstymo, dauge-lyje Þemaitijos stambesniø centrø rajonø, miestø laik-raðèiai pradëjo peraugti á apskrièiø laikraðèius. Tokiostendencijos vyko Klaipëdoje, Telðiuose, Ðiauliuose, Tau-ragëje.

Þemaitijos skaitytojams, ypaè gyvenantiems apie Tel-ðius, Akmenæ, Maþeikius, didelæ átakà daro Ðiauliuoseleidþiami visam Ðiauliø kraðtui skirti leidiniai. Klaipë-dos laikraðèiai („Klaipëda“, „Vakarø ekspresas“) ëmësiaptarnauti likusià Þemaitijos dalá nuo pajûrio iki pat Ma-þeikiø ir dar toliau. Tokioje spaudos darbuotojø konku-rencinëje kovoje skaitytojams susidarë galimybës gau-ti itin daug ir ávairiapusës informacijos. Ðiuose dienrað-èiuose skelbiama nemaþai ir ádomios istorinës medþia-gos apie Þemaitijà plaèiai nuðvieèiamos kultûrinio gy-venimo tendencijos, ekonominës ir kitos problemos.Þemaitiðkai paraðytus tekstus kiek daþniau gali pama-tyti tik „Klaipëdoje“ ir kai kuriø rajonø laikraðèiuose.

Pastaraisiais deðimtmeèiais Þemaitijos regione ilgiauar trumpiau buvo leidþiama nemaþai naujø periodiniølaikraðèiø. Neþiûrint to, ar tai bûtø vienam ar keliemsrajonams, kultûriniam sambûriui, politiniam judëjimui skir-tas leidinys, visuose juose, be iðimties, nemaþai skel-biama publikacijø Þemaitijos istorijos temomis.

Kompytëlë ir koplytstulpis Þemaièiø vyskupo gimtuosiuose Nasrënuose(Kretingos rajonas). Danutës Mukienës nuotraiukos

Ðios publikacijos pabaigoje norisi paþymëti tà faktàkad, neþiûrint, koks tai leidinys – kultûros, ðvietimo,informacinis, jis nuo to momento, kai yra iðspausdina-mas, jau tampa mûsø istorijos dalimi. Ðiandien, tyrinë-dami XX a. Þemaitijos kraðto istorijà niekaip neiðsiver-èiame be ðiame laikotarpyje Þemaitijoje ir Þemaitijaispausdintos periodikos. Daþnai joje, o ne archyvuosegali rasti tikrosios gyvenimo druskos, svarbiø kraðtoistorijos faktø, kuriø kituose leidiniuose nerasi.