Virsun veda trisdesimt sesi akmeniniai laipteliai, senis kopia le-

tai, apdairiai, kone rinkdamas juos po vien^ ir stumdamas j antr^

aukst^: jis - piemuo, jie - romiis gyvuleliai. Jis vardu Modestas.

Tarnauja siuose namuose penkiasdesimt devynerius metus, taigi

yra savotiskas j i j sventikas.

Uzkopes ant paskutinio laiptelio sustoja priesais platij korido-

rii4, jo zvilgsniui nepateikiantj jokiij staigmenij: desineje - uzda-

ryti Ponij kambariai, is viso penki; kaireje - septyni langai uzver-

tomis lakuoto medzio langinemis.

Vos praausf.

Senis sustoja, mat turi atnaujinti skaicius. Mintyse suskai-

ciuoja rytus, sutiktus siuose namuose, - visada taip pat. Tada

prideda dar vien^ - keliatukstant^j. Skaicius jspiidingas, bet jo

nesutrikdo: jam atrodo, kad to paties rytinio ritualo kartojimas

nuo neatmenamij laikij nuosekliai dera su jo amatu, atliepia jo

polinkius ir yra biidingas jo likimui.

Delnu persibrauk^s islygint^ kelnixj audinj - sonuose, ties

slaunimis, - jis vos gunkteli galv^ j priekj ir issijudina eiti. Praeina

Ponij duris, bet, prisiartin^s prie pirmojo lango kaireje, stabteli

atverti langiniij. Atidaro minkstais, tiksliais judesiais. Pakartoja

juos prie kiekvieno lango - septynis kartus. T i k tada atsigr^zia

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

jvertinti ausros sviesos, pluostais sruvancios per stiklus: pazjsta

visus jmanomus atspalvius, is jos tirstumo zino, kokia bus diena -

kartkartemis nuspeja jos miglot^ pazad^. Kadangi juo visi pasi-

tiki, svarbu susidaryti tinkam<| nuomon^.

Blyski saule, svelnus vejelis, nusprendzia. Taip ir bus.

Tuomet grjzta koridoriumi, sjkart atsisuk^s j pirma praleist^

sien^. Vienas po kiti} atidaro Ponij duris ir garsiai paskelbia die-

nos pradzi^ - penkiskart pakartoja t^ patj sakinj nekeisdamas nei

balso tembro, nei tarsenos.

Labas rytas. Blyski saule, svelnus vejelis. ,

Paskui dingsta.

Nebeegzistuoja tol, kol visai pasikeit^s atsiranda pusryciij me-

neje.

§is iskilmingo pabudimo, veliau tampancio ilga svente, papro-

tys kil^s is senij nutikimxj, kurii j detales kol kas nutylesime. { j j

jsitraukia visi namiskiai. T i k ne pries ausr^ - grieztai. Jie laukia

breksmos ir Modesto sokio prie septyniij langq. T i k tada baigiasi

gulejimo lovoje bausme, miego aklumas, sapnij lazybos. Jie buna

mir§, senio balsas gr^zina juos j gyvenim^.

Tuomet jie spieciumi isvirsta is kambariij ne neapsivilk^ dra-buziij, neatsigaivinf vandeniu akivj, rankij. Su miego kvapu plau-kuose ir dantyse mes susitinkame koridoriuose, ant laiptq, prie kambariij durij, apsikabiname kaip tremtiniai, grjz^ is tolimos zemes, dar negaledami patiketi, kad issivadavome is tij kerij, ku-riais mus, rodos, apgaubia naktis. Isskirti priverstinio miegojimo mes vel susiburiame j seim^ ir plustelime j didel^ pusryciij men§ pirmame aukste lyg | svies^ issiverzusi pozemine upe, nujaucianti artejant jiir^. Dazniausiai tai darome juokdamiesi.

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

O jiira is tiesij yra padengtas stalas su pusryciais - ne be rei-

kalo sis zodis vartojamas daugiskaita, mat tik daugiskaita |var-

dijama j i j jvairove, gausa ir beprotiskas ilgumas. Akivaizdus

pagonisko dekingumo zenklas, mat issigelbeta is didziules ne-

laimes - miego. Visk^ priziuri aplink nepastebimai smezuojan-

tis Modestas ir du tarnai. Sioki^ dien^, ne per gaveni^ ir ne per

sventes, jprast^ meniu sudaro skrudinta balta ir juoda duona,

ant sidabrinio padeklo isdeliotos sviesto rozeles, devyniij vaisiij

uogienes, medus ir kastainiij dzemas, astuoniij rusiij pyragaiciai,

vainikuojami nepakartojamij sviestiniij rageliij, keturi skirtingij

spalvij pyragai, didziule plaktos grietineles taure, visada tiksliai

simetriskai supjaustyti sezoniniai vaisiai, retxj egzotiniij vaisiij

rinkinys, tos dienos trejopos virimo trukmes kiausiniai, sviezi

suriai ir angliskas stiltonas, plonai pjaustytas kumpis is ukininko,

virtos desros kubeliai, jautienos sultinys, raudonajame vyne virti

vaisiai, kukuruzi} miltij sausainiai, anyzines pastiles virskinimui

gerinti, marcipanines vysnaites, riesutiniai ledai, karsto sokolado

^sotelis, sveicariski sokoladiniai saldainiai, saldymedzio ledinu-

kai, zemes riesutai, pienas, kava.

Arbata cia niekinama, uzplikytos ramuneles tiekiamos tik l i -

goniams.

Is to galima suprasti, kad valgymas, daugumos laikomas tik

greitu jsibegejimu prie§ dien^, siuose namuose yra nesibaigianti

sudetinga ceremonija. Pagal nusistovejusi^ tvark^ jie sedi prie

stalo valandij valandas, kol laikas persirita j pietij met^, nors

siuose namuose taip niekada ir nepietaujama, tai tarsi italiska

auksciausios klases branco imitacija. Kartkartemis jie po vien^

pakyla, o paskui vel isdygsta prie stalo pusiau apsireng^ ar nusi-

praus^, istustin^ slapimo pusles. T i k s i^ smulkmenij beveik niekas

nepastebi. Mat verta pamineti, kad prie didziojo stalo sodinami

9

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

ir tos dienos lankytojai, gimines, pazjstami, prasinetojai, tiekejai,

valdininkai, Dievo tarnai ir tarnaites - kiekvienas su savo kalbo-

mis. Seima pratusi priimti juos cia, tq gausiij pusryci^ jkarstyje,

prikisamai rodydama familiarumq, kurio niekas, net j i pati, ne-

jstengt^ atskirti nuo auksciausio lygio pasiputimo, kitaip tariant,

iprasta sutikti zmones vienomis pizamomis. Saltutelis sviestas ir

legendiniai tobulai iskepti pyragai visgi byloja apie sirdingum^.

Vien sampanas, nuolat laikomas lede ir dosniai pilstomas sve-

ciams, daugelj paragina cia uzsukti.

Del to aplink pusryciij stal^ vienu metu neretai gali isvysti de-

simtis zmoniij, nors seimoje j i j tik penki, o dar tiksliau - keturi,

nes Sunus siuo metu Saloje.

Tevas, Motina, Dukra, Dede.

Uzsienyje, Saloje, - laikinai - Sunus.

Galop apie treci^ popiet jie issiskirsto po savo kambarius ir

po pusvalandzio iseina svytedami elegancija ir gaivus, kaip visi

pripazjsta. Popietines valandas skiriame reikalams: gamyklai,

sodyboms, namams. Temstant atsidedame darbui vienumoje:

medituojame, isradinejame, meldziames arba priimame svecius.

Vakariene patiekiama velai ir kukliai, uzvalgome kas sau, be jokii j

iskilmiij: j§ jau apglebfs nakties sparnas, taigi greitai atsikratome

jos kaip nereikalingos jzangos. Neatsisveikin^ panyrame j miego

nezinomyb^, kiekvienas galynedamasis su ja kaip ismano.

Verta pamineti, kad jau simt^ trylika metij musij seimoje visi

mirsta naktj.

Tai visk^ paaiskina.

T4 rytq pokalbis sukosi apie maudyniij juroje naud^, kuria Mon-

sinjoras, kraudamasis burnon plaktos grietineles, labai suabejojo.

10

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

Jose jis nujaute esant kazin kokj akivaizdij moralinj nezinomqjj,

tik nedrjso tiksliai jo jvardyti.

Tevas, gerasirdis, bet prireikus arsus zmogus, padejo jam susi-

delioti mintis.

Bukit malonus, Monsinjore, priminkite man, kur tiksliai Evan-

gelijoje apie tai kalbama.

Monsinjoro issisukinejim^ nustelbe durij skambutis, j kurj visi

sureagavo gana santiiriai, mat tai, savaime suprantama, busies tik

dar vienas lankytojas.

Tuo soko riipintis Modestas. Vis delto atidar^s duris jis isvydo

jaunqJ4 Nuotak^.

Jos t^dien niekas nelauke, o gal ir lauke, tik pamirso.

As jaunoji Nuotaka, prisistaciau.

Jus, pasitikslino Modestas. Tada nusteb^s apsidaire - keista,

kad atvykau viena, bet aplinkui, kiek akys uzmate, tikrai nieko

daugiau nebuvo.

Jie paliko mane alejos gale, pasakiau, norejau ramiai suskai-

ciuoti savo zingsnius.

Ir padejau lagamin^ ant zemes.

Man, kaip sutarta, buvo astuoniolika.

Ne kiek nesivarzyciau papludimyje apsinuoginti, tuo metu ais-

kino Motina, juk as visada megau kalnus (daugelis jos silogizmij

isties buvo protu nepaaiskinami). Galeciau isvardyti bent desimt

zmoniij, toliau deste j i , kuriuos esu maciusi nuogus, ir kalbu ne

apie vaikus ar merdincius senius, kuriuos giliai sirdyje suprantu,

nors...

Ji nutilo jaunajai Nuotakai jzengus | men§ - ne tiek del to,

kad jaunoji Nuotaka jzenge j men§, kiek del to, kad Modestas,

pranesdamas apie jos atvykim^, nerimastingai kostelejo. Galbut

nepaminejau, kad per penkiasdesimt devynerius tarnybos metus

11

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

senis buvo sukur^s tikri j tikriausi^ gerklines komunikacijos sis-

tem^, kuri^ namiskiai {gudo issifruoti it dantirastj. Nesigriebiant

zodzixj smurto, paciij israiskingiausiij form^ kostelejimas - re-

ciau pora - lydejo jo judesius lyg priesaga, isaiskinanti j i j prasm§.

Tarkim, jis neatnesdavo ne vieno patiekalo j stal^, nepalydej^s

jo gerkliniu komentaru, isreiskianciu jo asmenin? nuomon^. §ia

proga jis pristate jaun^j^ Nuotak^ vos girdimu, tolimu svokste-

lejimu. Tai, kaip visi zinojo, reiske itin rimt^ jspejim^, stai del ko

Motina nutilo, nors tai jai nebuvo budinga, mat pranesimas apie

sveci^ jprastomis aplinkybemis jai buvo tas pat, kas jpilti vandens

j stiklin^ - veliau ramiai j j isgersianti. Taigi j i nutilo ir atsisuko j

atvykel?. {vertinusi jos jaun§ amziij automatiskai, bet elegantiskai

suktelejo:

Mieloji!

Nors neturejo menkiausio supratimo, kas j i .

Paskui jos sujauktose mintyse veikiausiai jsiziebe kokia k i -

birkstele, nes paklause:

Koks dabar menuo?

Kazkas atsake, kad geguze, greiciausiai Vaistininkas, mat isge-

r?s sampano tapdavo nejtiketinai tikslus.

Motina vel pakartojo: Mieloji! - tik sjkart s^moningai suvok-

dama, k^ sako.

Nejtiketina, kaip greitai siais metais atejo geguze, pamane.

Jaunoji Nuotaka nezymiai nusilenke.

Jie uzmirso, ir tiek. Viskas buvo sutarta, bet taip seniai, kad tiks­lus prisiminimas apie tai kazkur pasimete. Is to nederejo spr^sti, kad jie persigalvojo: vienaip ar kitaip, tai butij buv^s per didelis vargas. Kart^ nusprendus tuose namuose niekas nebeapsigalvo-

12

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

davo - del akivaizdziij ekonominii^ ir emociniij priezasciq. Tie-

siog laikas praleke taip greitai, kad jie net nespejo apsiziureti,

o jaunoji Nuotaka jau stovejo cia, veikiausiai atvykusi atlikti to,

kas su visij formalin pritarimu buvo seniai sutarta, - isteketi uz

Siinaus.

Buvo apmaudu pripazinti, kad, remiantis faktais, Sunaus ne­

buvo.

Visgi neatrode svarbu gaisti prie sios aplinkybes, taigi visi ne-

dvejodami dziaugsmingu choru puole jos sveikinti, kas su nuo-

stabos, kas su palengvejimo ar dekingumo - uz gyvenimo tekm?,

nepaisanci^ zmogaus issiblaskymo, - gaida.

Kadangi jau pradejau pasakoti si§ istorij^ (nepaisydamas

mane uzgriuvusiij gluminanciij bedxj, siaip jau raginanciij at-

sisakyti sito reikalo), butinai turiu paaiskinti griezt^ fakt^ geo-

metrij^, kur i^ po truputj atgaivinu atmintyje: tarkim, atskleisiu,

kad Siinus ir jaunoji Nuotaka susipazino, kai jai buvo penkiolika,

o jam astuoniolika, ir pamazu vienas kitame eme jzvelgti rafi-

nuot^ vaist^ nuo sirdies dvejoniij ir jaunystes nuobodulio. Dabar

dar per anksti aiskinti t^ nepaprast^ proces^, svarbiausia - z i -

noti, kad jiedu gana greitai priejo prie dziaugsmingos isvados,

jog nori susituokti. Jij seimoms toks sprendimas pasirode ne-

suvokiamas - priezastis galbut paaiskinsiu veliau, jei tik atsileis

mane suspaud? liiidesio gniauztai, - vis delto isskirtine Siinaus

asmenybe, kur i^ aprasyti anksciau ar veliau rasiu jegij, ir giedras

jaunosios Nuotakos ryztas, kuriam perteikti viliuosi jgauti proto

skaidrumo, skatino seimas elgtis apdairiai. Visi sutare, kad butij

geriausia sukurti kokius nors apmatus, ir puole narplioti tam

tikrij techninio pobudzio mazgij, pirmiausia - netobulos der-

mes jijdviejij socialin? padetj. Dera priminti, kad jaunoji Nuo­

taka buvo vienintele turtingo gyvuliij augintojo, turincio net

13

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

penkis sunus, dukte, o Sunus buvo is seimos, kurios jau trecia

karta turtus krovesi is vilnos ir brangiq audinixj gamybos bei pre-

kybos. Pinigij nei vieniems, nei kitiems netriiko, taciau tij pinigq

kilme skyresi is esmes: vieni byrejo is audimo stakliij ir senovi-

nes elegancijos, kit i - is meslo ir sunkaus triuso, perimto is pro-

teviij. Tai atvere lyg koki^ ramaus neapsisprendimo duob?, bet

j i buvo staigiai persokta Tevui iskilmingai pareiskus, kad zemes

ukio turti} ir pramones finansxj santuoka simbolizuoja naturally

siaurietiskojo verslumo pletr^ ir nubrezia aiskias visos Salies po-

kyciij gaires. Pabreze is to kylanci^ butinybf perzengti socialines

schemas, jau priklausancias praeiciai. Kadangi t^ pasake butent

tokiais zodziais, tik meistriskai pagardindamas j i j sek^ keliais

sventvagiskais keiksmais, jo argumentai, kurixj nepriekaistingas

racionalumas buvo sumis^s su grynais instinktais, visus jtikino.

Nusprendeme tik sulaukti, kol jaunoji Nuotaka taps nebe tokia

jaunute: reikejo vengti galimo gerai apgalvotos santuokos ir tam

tikri j kaimietiski} jungtuviij - skubiij ir mazumel? gyvuliskij - ly-

ginimo. Laukti , be jokii j abejoniq, buvo ne tik patogu, tai, miisi}

nuomone, liudijo ir moralinj pranasum^. Vietine dvasininkija

ilgai negaisusi tai patvirtino, jau spejusi pamirsti keiksnojim^

pries Diev^.

Taigi jie susituoksi^.

Kadangi jau prakalbau, o sjvakar mane apem^s dar ir kazin

koks nelogiskas lengvumas, bene jkveptas graudziij sio man lai­

kinai suteikto kambario sviesi}, noriu pridurti kai k^ apie tai, kas

stulbinama jaunosios Nuotakos tevo iniciatyva nutiko netrukus

po suzadetuviij paskelbimo. Jis buvo tylenis, galbiit savaip geras,

bet ir umus bei neprognozuojamas zmogus, tarytum glaudus ry-

sys su darbiniais gyvuliais butij jam suteik^s nekenksmingo ne-

nuspejamumo savyb^. Vien^ dien^ jis nedaugzodziaudamas pa-

14

A L E S S A N D R O B A R I C C O • J A U N O J I N U O T A K A

reiske nutar^s ismeginti galutinf savo verslo apoteoz^ - emigruoti

j Argentina uzkariauti ganyklij ir r inkij , kurias buvo smulkiai

issinagrinejfs riiko apgultais sudinais ziemos vakarais. Jj pazjs-

tantieji mazumel§ sutrik^ nusprende, kad sitokj pasiryzim^ vei­

kiausiai bus nulem^s santuokinio guolio saltumas, galbut velyvos

jaunystes iliuzija, ko gero, vaikiski bekrasciij horizontij lukesciai.

Jis perplauke vandenyn^ su trimis sunumis - is butinybes - ir jau-

n^a Nuotaka - paguodai. Paliko zmon^ su kitais sunumis priziu-

reti zemiij, pazadej^s, jei tik viskas pakryps tinkama linkme, juos

atsiplukdyti: veliau, po metij, taip ir padare, pirmiau ispardav^s

nuosavyb? gimtineje ir vis^ turt^ pralos^s ant pampos stalo. Siaip

ar taip, pries isvykdamas jis apsilanke pas Sunaus Tev^ ir savo

garbe patvirtino, kad jaunoji Nuotaka vos sulaukusi astuonioli-

kos prisistatys vykdyti santuokos jzado. Vyrai paspaude vienas

kitam rank^ - tai tuose krastuose buvo sventas gestas.

O suzadetiniai atsisveikino is paziiiros ramiai, bet giliai sirdy

sutrik?, - turiu pasakyti, kad ir buti ramiis, ir sutrikti jie turejo

svariij priezasciij.

Isplaukus zemvaldziams Tevas kelet^ dienij praleido jam ne-

budingoje tyloje, apleid^s veikl^ ir jprocius, kuriuos laike nepaju-

dinamais. Kai kurie jsimintiniausi jo sprendimai atsirado biitent

per si^ pertrauk^, del to, kai Tevas pagaliau trumpai, bet labai

aiskiai pasisake, Seima jau buvo pasirengusi didzioms naujovems.

Jis isreze, kad kiekvienas turi savo Argentina, ir kad jiems, teksti-

les pramones lyderiams, Argentina - tai Anglija. Isties jis jau kurj

laik^ dairesi j uzjurj, j tenykstes gamyklas, stulbinamai optimi-

zavusias gamybos linijas: tarp eiluciij galejai jskaityti svaiginamo

pelno pazad^. Reikia nuvaziuoti paziiireti, pasake Tevas, ir, jei

reikes, juos pamegdzioti. Tada pasisuko j Sunij.

Vaziuosi tu, nes jau radai zmon^, gudriai tare.

15