Vasario 10 d. 10 val. KTU Rektorato salëje(K.Donelaièio g. 73, 402 a.) bus ginama Vaido Mor-kevièiaus daktaro disertacija tema „Socialiniø vertybiø raiðka poli-tiniame diskurse: Lietuvos Seimo debatø turinio analizë (1992 –2004 m.)“ (socialiniai mokslai, sociologija).

Mokslinis vadovas – prof. dr. Algis Krupavièius (KTU, sociali-niai mokslai, sociologija).

Sociologijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil.dr. Romualdas Grigas (VPU, socialiniai mokslai, sociologija); nariai:prof. Ph.D. Leonidas Donskis (VDU, humanitariniai mokslai, filoso-fija); doc. dr. Vladimiras Gaidys (Socialiniø tyrimø institutas, socia-liniai mokslai, sociologija); doc. dr. Vilmantë Liubinienë (KTU, so-cialiniai mokslai, sociologija); dr. Alvidas Lukoðaitis (VU, sociali-niai mokslai, politologija).

Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulio-nis (Socialiniø tyrimø institutas, socialiniai mokslai, sociologija); prof.dr. Jûratë Novagrockienë (Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo aka-demija, socialiniai mokslai, politologija).

Su disertacija galima susipaþinti KTU ir Socialiniø tyrimø insti-tuto bibliotekose.

Gal pradëkime nuo þaismin-gesniø dalykø. Ar buvote paklus-nus vaikas, ar uoliai ruoðdavotenamø darbus mokykloje? Ar tu-rëjote atsakymà á klausimà, kuobûsite uþaugæs?

Turbût buvau pakankamai pa-klusnus, namø darbus taip pat pa-ruoðdavau, bet tiksliau galëtø pa-sakyti tëvai. Kuo bûsiu uþaugæs,atsakymo neturëjau, bet klausimøir svajoniø buvo begalës – nuo kos-monauto, lakûno iki automobiliølenktynininko.

Gal prisimenate didþiausiàsavo vaikystës iðdaigà, uþ kuriàbuvote nubaustas arba iðsisuko-te?

Bûdamas dar visai maþas vai-kas „talkindavau“ tëèiui automo-biliø „remonte“, kiek atsimenu,bandþiau „pakeisti“ ratà ar kaþkàpanaðaus ir griûdamas iðsimuðiaukelis dantis bei prasiskëliau kaktà– maþas randelis liko iki ðiol.

Ar nuo vaikystës domëjotësuþklasine veikla, ar tiesiog ágim-ti ir neugdyti dalykai yra Jûsøgebëjimas gerai jaustis ðokiøaikðtelëje, scenoje?

Kaip ir kiti bendraamþiai, mo-kykloje domëjausi uþklasine veik-la, nuo vaikystës lankiau baseinà(tuometiniame „Dirbtino pluoðto“komplekse), orientavimosi sportà,ðaudymà, vëlesnëse klasëse pradë-jau lankyti pramoginius ðokius,nes tiesiog norëjau puikiai jaustismokykloje organizuojamuose ðo-kiø vakarëliuose.

Kaip pasirinkote studijasKTU? Ar tëvai turëjo átakos Jû-sø pasirinkimui? Jeigu galite pa-raðykite, kuo uþsiima Jûsø tëvai.

KTU pasirinkau kaip labiausiaitinkamà Universitetà kokybiðkam

Andrius Guzavièius: ”Svarbu laikytisteisingumo ir objektyvumo principø“

iðsilavinimui gauti, norëjau ágytivyriðkà inþinieriaus specialybæ. Iðdalies studijas KTU nulëmë ir të-vø rekomendacijos, mano tëvastaip pat baigë tuometiná KPI Me-chanikos fakultetà. Mama gydyto-ja uþsiminë apie pastaràjà profe-sijà, bet að nuo maþens buvau lin-kæs prie technikos, todël apsi-sprendimas buvo aiðkus.

Kokios Jûsø mëgstamiausiosKauno vietelës buvo studijø me-tais?

Nemaþai vasarø esu praleidæskaime pas senelius, labai mëgstugamtà, todël ir bûdamas Kaunemielai aktyviai leisdavau laisva-laiká gamtoje: Àþuolyne su dvi-raèiais, Kauno mariose su burlen-te. Be abejo, apsilankydavau irkavinëse, teatre ar naktiniuoseklubuose.

Ar prisimindamas studijasgalite teigti, kad daugiau laikoskyrëte mokslams nei studenta-

vimui? Kodël? Kà pavyko nu-veikti nesusijusio su mokslaisper studijas?

Turbût bûsiu neádomus, betdaugiausiai laiko vis dëlto skyriaustudijoms, o ne studentavimui.Laikà, likusá nuo studijø ir laisva-laikio, daþniausiai skirdavau ávai-riems darbams statybos pramonë-je (Lietuvoje ir uþsienyje), kur ági-jau vertingos praktinës patirties.Studijuodamas Universitete bai-giau Divizijos generolo StasioRaðtikio puskarininkiø mokyklà,kur ágijau praktinës vadovavimopatirties bei bûrio vado kvalifika-cijà.

Gal yra dëstytojø, kuriuoslaikote savo mokytojais? Kasstudijuojant Jus labiausiai liûdi-no, kà visà laikà norëjote pakeis-

ti? Gal ta patirtimi dabar galitepasinaudoti?

Dëstytojø, kuriuos laikau aka-deminiais autoritetais, yra tikrai nevienas, ðiuo metu kai kurie ið jøyra mano kolegos. Prisimenantstudijø laikus, tikrai daugiau buvodþiuginanèiø akimirkø nei liûdi-nanèiø. Manau, kad noras keistis,tobulëti ar ieðkoti kaþko naujo yravisuomenës progreso variklis, bettai turëtø bûti daroma ne revoliu-ciniu, o evoliuciniu keliu.

Ar doktorantûra buvo apgal-votas þingsnis? Iðsamiau apibû-dinkite savo doktorantûroje pa-sirinktà mokslo tyrimø objektà.Kokios turite uþsienio patirties?

Apie stojimà á doktorantûràgalvojau jau bûdamas pirmamemagistrantûros kurse. Tuo metuLietuvoje jau buvo susiformavu-sios ávairios interesø grupës, betpalyginti su kitomis ekonomiðkaistipriomis Vakarø ðalimis, tai bu-vo tik institucinës demokratijospradþia, todël ekonominiø intere-sø grupiø veiklos efektyvumo ty-rimas man pasirodë ádomus bei ak-tualus. Dirbant ðia tema teko pasi-semti patirties Vokietijoje, kuri bu-vo pasirinkta kaip viena labiausiaiekonominiø interesø grupiø ávai-rove garsëjanti valstybë, turintiðimtametes tradicijas ðioje srityje.

Uþëmëte atsakingas pareigastokiu momentu, kai aukðtàjámokslà kritikuoja visi, kas tikgali, o aukðtosiose mokyklose vislabiau trûksta jaunø pedagogøir dëstytojø, ar Jûsø nebauginadarbo aplinka, kà tikitës nuveik-

ti? Kokià turite Jûs mûsø aukð-tosios mokyklos ateities vizijà?

Taip, tiesa kad ðiuo metu aukð-tasis mokslas susilaukia nemaþaikritikos, reikia pripaþinti, kad yraspræstinø problemø tiek bendrosðvietimo politikos, tiek ir univer-sitetø bendraisiais klausimais, betmasinës informacijos priemoniøpateikiama informacija neretai bû-na tendencinga arba nevisai objek-tyviai atspindinti tikrovæ. Jaunøpedagogø bei mokslo darbuotojøpritraukimas á aukðtàsias mokyk-las yra sudëtingas ir kompleksiniosprendimo reikalaujantis klausi-mas, tiesiogiai susijæs su bendravalstybës ekonomine ir socialinegerove. Organizacijos ávaizdis irprestiþas taip pat yra vienas iðveiksniø, lemianèiø potencialiø

„Studijø aidø“ skaitytojus supaþindiname su vienu jauniau-siø ir perspektyviausiø Lietuvos aukðtøjø mokyklø vadovø KTUakademiniø ryðiø prorektoriumi dr. Andriumi Guzavièiumi. Bai-gæs studijas tuometiniame KTU Vadybos fakultete, A.Guzavièiusbuvo pakviestas dirbti fakultete ir, sëkmingai apgynæs daktarodisertacijà, po keleriø metø tapo fakulteto prodekanu. Be to, jisaktyviai dalyvauja visuomeninëje veikloje. Yra Lietuvos moksløtarybos Verslo, mokslo ir studijø bendradarbiavimo komisijosnarys, Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos narys, Lietuvoskariuomenës rezervo kariø asociacijos narys, taip pat su ðia aso-ciacija yra prisidëjæs prie Þalgirio mûðio memorialinio parko kû-rimo. Taigi kur tas sëkmingos karjeros receptas ir kodël iðsimoks-linæs þmogus liko dirbti Lietuvoje ir nepasuko daugeliui jaunøjømokslininkø priimtinesniu, kaip teigia ávairios apklausos, keliu –á uþsiená.

ProvokacijaKà darytumëte, jeigu staiga iðnyktø KTU?Þinant ðio Universiteto praeitá bei dabar uþimamas pozicijas Lie-

tuvoje ir uþsienyje, KTU iðnykimo neásivaizduoju, bet jei tektø pa-keisti darbovietæ, realizuoèiau savo idëjas kitur.

Su kokiu gyvûnu galëtumëte save palyginti ir kodël?Ðie metai yra ne tik Raudonojo ðuns, bet pagal Zoroastros kalendo-

riø – ir Vilko metai. Ðie gyvûnai þavi savo gudrumu bei socializacija,gyvenimu bendruomenëje.

Ar norëtumëte bûti þvaigþdë ir kodël?Sàvoka „bûti þvaigþde“ gali bûti traktuojama kaip pasipûtimas ar

garbës troðkimas, bet, kita vertus, yra ir toks posakis „Jeigu tavæs neþi-no, tai tavæs ir nëra visai“.

Ko neatleistumëte studentui?Atleisti ir savyje nelaikyti pykèio yra viena pagrindiniø krikðèio-

niðkø vertybiø, kuriø að laikausi, bet jokiø iðlygø nedaryèiau studen-tui, bandþiusiam mane apgauti ar meluoti.

Laisvalaiká Andrius Guzavièius mëgsta leisti gamtoje

Prorektoriaus verþlumas, valia, gebëjimas valdyti ne tik gamtos stichijas, bet ir savo gyvenimàleido pasiekti aukðtas pareigas Universitete

darbuotojø apsisprendimà ásidar-binti, todël Universiteto vieðøjø ry-ðiø efektyvus panaudojimas ne-abejotinai prisidëtø prie ðios AlmaMater dar didesnio suklestëjimoateityje.

Ar esate „kirvis“ studen-tams? Koká savo charakteriobruoþà laikote privalumu, o ko-ká trûkumu?

Nemanau, kad esu labai grieþ-tas studentams, bet visada sten-giuosi laikytis teisingumo ir objek-tyvumo principø. Apie privalumusir trûkumus paèiam kalbëti turbûtbûtø nevisai etiðka, todël tai palie-ku spræsti patiems skaitytojams.

Kokie Jûsø pomëgiai?Kadangi didþiàjà dalá dienos

praleidþiu dirbdamas protiná dar-bà, laisvalaiká stengiuosi praleistiaktyviai gamtoje. Mano mëgsta-miausi uþsiëmimai – buriavimas(su komanda dalyvauju LietuvosRespublikos RS-280 jachtø klasësèempionate), aktyvus poilsis sudviraèiais, baidarëmis, burlente.

Koks yra Jûsø vyro ir motersidealas?

Manyèiau, kad pirmiausiaivyras ir moteris turi bûti lygiaver-èiai partneriai, papildantys vienaskità.

Dëkojame uþ atsakymus.

Kalbëjosi Inga DubovijienëAsmeninio albumo nuotr.