UDK 342.9 An65

f,

TURINYS Pratarrn6S a n t r u r n p os .................. f v a d a s . . . . ..... 1 . K n y g o s tu r i n i o 2. Adrninistracin6s yp a tu r n a i teisGs wizitin6 kortelE

......-..-.... 13...........1 5 ...........l 7 ................... 8 1 ................23

kategoriia - administracin6s 3. VieSoio adrninistravirno teis6s Zinig kaupirno parnatas: principinis vertinirnas. ..........25 [oadinds dalies apibendrinimai...... I. ADMINISTRACINES S A M P R A TA, TU R IN YS 1. Adrninistracin6s TEISES DABARTINE IR IN STITU TAI .............30

VUB fakulteto Teisesbiblioteka

................3 3

teis6s definiciia,

ios sqIygi5kumas................ 34 ............ 6 3 ........37 ...........3 9 .............. 9 3 .............. 9 3 ....... 4l

2 . S a k o s i d e n ti fi ka w i r n o

g a l i r n yb 6 s ...............

f6ri 5t1)'l

--r l? ( '

3. Adrninistracins teis6s s4saios su kitornis Lietuvos teis6s sisternos dalirnis 4. Administracin6s turinys 4 . 1 . T e i se sn o r m o s 1 .1 .1 . Ka u si m o p r a sm i n g u m o s................. 4.1.2. Teisesnormos apibreZimas, poiymiai, t'unkcijos, normq grupauimas(ruiys).. 4. 1.4. N euienareikimiikas teisds normos strukturos i n te r p r e to u i m a s................... 4.1.6. Ar norminiai aktai laikytini administracinls teisis i a l ti n i a i s? ..... teisGs norrninis ir hurnaniSkasis

4 . 1 .3 . Ad m i n i str a ci n e s i si sn o r m o sstr u ktu r a .............................. te 51 ...... 5 3

4.1.5. Formalioii administracinisteises normq iiraiiko ................. 55 ........5 9

4. 1.7. Teisesnormq igyttendinimas.Administraciniai teisiniai sa n tyh i a i- ,,u e i ki a n ti "p o zi tyu i o i ite i si ............................... 60

I s rt N { ) 78- 99 5 5 -3 0 -0 2 9 -8 O ArvydasAr.rdruikeviiius,2008 KaZdailis, 2008 l)aumantas O Vir5eliodailininkas 2008 O Vf Registrycentras,

te i se s b Id a i ..............6 0 i g yve n d i n i m o 4 .1 .7 .2 .Ad m i n i str a ci n i q te i si n i q sa n tyki q sa m p r a ta i r su si d a r ym o p a g r i n d a i .......... 6 1 4 .I.7 .3 .Ad m i n i str a ci n i q te i si n i q sa n tyki q su b j e kta i , o b j e kta i i r r u r i n ys.................. 6 4

4 .1 .7 .l .Ad m i n i str a ci n e s

Turinys

(,4. 1. 7 . 4. Adm inis t r ac iniq gr upav im as 4. 1. 7 . 5. Teis iniq por eik is s ant y k i q teisiniq santykiq . " '. . '. . . . 6 7 kvalif ikavimo .................7I

Turinys 5. 4. 2. 3. Kont r olds f yx{ciios t eisinis . . . . . . 1085 .4 .2 .4 .Ka r d o r fr o si o s a d m i n i str a ci n e s l o s r e su l i a vi m a s ............1 1 3 5. 4. 2. .Ad m i n i str a ci n i q p a sl a u g q te i ki m o 5.4.3. Administracinio baudimo funkcijos reglamentaoimo i n sti tu ta s .............1 1 9 5 .4 .3 .1 . Be n d r o si o s p a sta b o s .............1 2 O 5 .4 .3 .2 .l n sti tu to norminis tu r i n ys i r j o te i sm i n i s ko r u 'g a vi m a s....................I2 2 5.4.3.2. 1. Administrac inis atsakomybis r e ga m e na u i m o a i ta .............................2 l t k I2 jurisprudencii administracinis 5.1.3.2.2.Teismq a atsakomyb'is klaustmu ........I24 5 .1 .4 . Ad m i n i str a ci n i qg i n d q i n sti tu td s ................ ......................1 2 6 5 .4 .4 .1 . Ad m i n i str a ci n i q g i n i q sa m p r a ta i r g r u p a vi m a s ............... .........1 2 6 5 .4 .4 .2 . In sti tu to normini tu r i n ! ko r e g u o j a n ti Ko n sti tu ci n i o Te i sm o j u r i sp r u d e n c i j a ............. ..........1 3 0 Apibendrinimai ir iiaados ...."...86 .....131

...........73 4 .2. A dnr inis t r ac indst eis dspr inc ipai.. . . . . . . . . . . . . . . . reguliauimo pokyiiq itaka Lietuuos 4.2.1. Konstitucinio ........73 t adm inis t r ac inei eis ei. . . . . . . . . 4. 2. 2. Administracinei teisei reikimingq principq p askirtis .-......75 ir t ipologiia. . . 4. 2. 3. Konstitucii os determinuotq administracinesteises . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8.0 . pr inc ipq f unk c iios 4. 2. 3. 1. Teis es oPt im iz a v i m a s ( gr y ninim as ) .. . . . . . . . . . . . . . . '. " '. . . . . . . 8 1 4. 2. 3. 2. Teis ds s t abiliz a v i m a s . - . . . . - - -8 2 ( s ut v ir t inim as ) .............. s pr ag o s ( t e i s i n i o 4. 2. 3. 3. ls t at y m o . . . . . . " . '. 8 4 uZp i l d y m a s v ak uum o) 4. 2. 3. 4. Teis ingas nor m q t a i k y m a s . . . . . . . . '. . '. . . . . . . . " ' 8 5 diskreci j os 4. 2. 3. 5. Adm inis t r ac inds (valdYmo aktq nor m inim as .............85 .......... opt im iz av im as ) 4 .3. T eis m q v aldZiosak t ai t L iet uv os adm inis t r ac inds eis dsf o r m a . . . . . . . . . '.

).

Adrninistracinrs teisGs vienov6 (5a ko s v idinG s andar a)

ir dalys 9 ........""............ 0 . " '. " . . . . . . . . . '. . . . . 9 1

II. vALDyMo AKTAr rR IV GTNCTITMAS ................................. I 3z1 . V a l d ym o 2. Valdyrno 3. Valdyrno a ktq sa m p r a ta i r ti p o l o g i i a ............. ir adrninistracin6s .....1 3 8 teis6s taikyrno aktai..................141 aiSkinirno aktas .......... ..........I42 ........143 .............1 4 5 .......1 4 5

5 .1. M at er ialioji ir pr oc es o t eis 0. . . . . .. . . . . . .

5 .2. Bendr oji ir s pec ialioii adm inis t r a c i n dt c i s d " . '. . . . . . . . . . '. " '. . . . . . . . . " '. 9 2 5.3. Administracinds teisesinstitutg skirstymo s4lygotumasir . . . . . . . . . . . . . . . .9 5 . s 4ly giSk um as 98 5.4. Administracin6s teissinstitutq ttrrirrio ir raidos apZvalga.......... 98 institutas................ reglamentauimo 5.4.1. Valdymo organizaciios 5. 4. 1 . 1 . Liet uv os v ieSo j o v a l d y m o s ubf c k t q s is t e m o s t e i s i n i s 9 ............ 8 . .. . . . . . . . . . . . . . . . it v ir t inim as 5. 4. 1. 2. Vals t y bes t ar n y b o s s a n t y k i q r eglam ent av im a s '. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 1 teisinioreguliauimoinstitutas.........lO5 5.4.2. Administracinis ueiklos funkcii os 5. 4. 2. 1 . Reglam ent av im o . " '. . . . . . . 1 0 5 nor m inim as . . . . . . . . . . . . . . . . . . q administracini 5. 4. 2. 2. lndiv idualiq r eg l a m e n t a v i m a s . . . . . . '. . . . . . . . . . . . 1 0 8 s pr endim q

aktas ir teis6s normg

4. SprendZiarnasis valdymas ir konstatuoiarnieii (rekornendaciniai) bei inforrnaciniai aktai 5 . V i e 5 o i o va l d yr n o a ktr l a d r e sa ta i ............... 5 .1 . Pi l i e d i a i , u Zsi e n i e d i a i j,u r i d i n i a i a sm e n ys.......

5.2. VieSosiosadministracijos subjektams taikomi valdymo a kta i ............. ................1 4 7 (i. Valdyrno aktg Saltinis - Lietuvos Respublikos vieSoii adrninistraciia. Principin6 sarnprata ir subiektai ..................50 I 7. Centrinig vie5oio adrninistrawirno a k ta i i r i g te i s6 tu r n o sq l yg o s subiektg valdyrno .............1 5 5

7. L ltcspublikos Prezidento institucija valdymo funkcijos poli iiriu: formalioji ir nereglamentuota valdymo praktika ........I 55

Turinys

8 Lietuuo Respublikos s 7.1. 1. Valdymot'unkciios suteihimasPr ez ident o t it uc iiai. . . . . ..........156 ins Prezidentoaktai - dekretaiir potuarkiai..........158 7.1.2. Respublikos 7. 1.3. V alstybes adouo,,neformalioii ualdymo praktika" : u .........160 ribotos poueikiogalimybds 7.1.1. Prezidentokanceliarijos funkciiq uieiieji aspektai...............162

9

.Iurinvs

7 . 4 . Vyr i a u syb e sl sta i g o si r j q va l d ym o a kta i ...................................Ig 2 7 .1 .1 . Vyr i a u syb e is i g qsa m p r a ta ...... ..................1 9 2 sta 7.4.2. Vyriausybes istaigy ualdymo aktq tipo\ogija.......................195 7.4.3. {staigqprie Vyriausybisoaldymo akhl teisetuma.s...............19g 7.5. Kitq centriniq subjektg administraciniai aktai ......1gg 8. Teritorin6s vie5osios administraciios valdyrno aktai........ .....2O1 8 . 1 . Ap skr i ti e s va l d ym a s...

1-Z

Vyriausybes ir jos vadovo Ministro Pirmininko vald y m o ak t ai . . . . . . . . . . . .

......................163

................163 T.2 .l. Vy r iaus y bis r nc or por enut ar im a i 7 . 2. 1. 1. Ak t ai, lgy v endinan t y s v y k dom 4j4 f unk c ij 4 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 3 7. 2. l. 2. Yy r iaus y bis nu t a r i m a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 4 k oor dinac iniai ...............167 7.2.2. inis t r o Pir m inink o pot uar k iai . . . . . M I Vyri s dimai ..................67 7.2.3. ausybe ir M inistro P irmininko p aue 7.2.4. D r ausmin amiej i" Vyri ausybis ,, ir Ministro Pirmininko sprendimai s 7.2.5.Vyriau sybd rekomend acini ai but iny beir per t ek lius . . . akt ai : .............169 ...............168

......................2 f1 r 8.1.1. Apskritis - Vyriausybdskoordinuojamas Lietuuos Respubl s teritorijos qdministr acinis uieneas ...................2O2 iko t 8. 1.2. Apskrities administracii os ir sauiualdybiy teisini ai sa n tyki a i .............2 O4 8.1.3. Apskrities uiriininko ir apskrityie esaniiq ualstybds ualdymoistaigq teisiniaisantykiai..... ............2O5 8.1.1. Apskrities uiriininko ir io administracijospareigunq u a l d ym oa kta i ............. .............2 0 5 8.1.5. Apskrities uiriininko ir io administracijos ualdymo te i se tu m o l yg o s. p r e n d i m q u i e i u m a s..............................2 0 g sq S

9. Savivaldybig administrawirno

7.2.6. Vyriausybis kanceliari josfunkciiq uieiasis aspektas. . ... ....... 170 aktq teisetumo sqlygos ................17I 7.2.7. Vyriausyb'is .....174 Min is t er ijq ir jt 1 ls t aigq v aldy m o ak t a i . . . . . . . . . . . . uadouybis sprendimai.... .............I74 7.3.1. Ministeri'jos 7 . 3. I . 1. M inis t r o is ak y m ai ir k it i v aldy m o ak t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 4 indiv ic lua l I s pavedimai 7. 3. I . 2. M inis t r o ir nor m iniai r ait ai .................I75 m ir r i s t e r i i o s 7 . 3. 1. 3. Vic em inis t r o, v als t y bes s ek r et or i a u s i r s ek r et or iq v aldy m o a k t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 6 k olegi i o s 7 . 3. 1. . 4. M inis t er ijq ir jq s pr endim ai. . . .. . . . . . . . .........177

subiektg valdymo aktai..........2 1 1 9 . 1 . S a vi va l d yb e s r yb o s a d m i n i str a ci n i a isp r e n d i m a i ....................2 1 I ta

..........213 9.3. Savivaldybesadministracijospareigunq valdymo aktai.............214 9.4. Savivaldybiq lmoniq ir istaigq adminisrraciniai igaliolimai.......2l5 9 . 5 . S a vi va l d yb i r lva l d ym o a ktq te i sd tu m o s4 l yg o s...... ....................2 1 6 10. Lietuvos wie5osios adrninistraciios s p r e n d i r n g ko n tr o l 6 i r g i n i i i i m a s.................. .....2 1 g 1 0 . 1 . Va l d ym o a ktq ko n tr o l e s sa m p r a tai r fo r m o s...........................2 1 g 10.2. Valdymo aktq kontroles subjektq istatyminio ir i nsti tu ci n i o i tvi r ti n i m o si l p n o si o svi e to s........... ......................2 2 O 1 0 . 3 . V i e So si o s d m i n i str a ci j o ssp r e n d i m q g i n i i j i m a s .....................2 2 5 a 10.3.1. RespublikosPrezidento dekretq ir potuarkiq g i n i i i i m a s .... ......................2 2 5 10. 3.2. Vyriausybes j os uadouosprendimqkontroli .................227 ir 10.3.3. Ministry ir istaigq prie ministeriios uadouq a d m i n i str ci n i q spr e n d i m r y i n i i i i m a s...........................2 3 0 a g 10. 3.4. Vyriausybdsistaigq priimtq administraciniq ahnl ko n tr o l e ..........2 3 5 10.3.5. Apskrities lygmensualdymo aktq kontrole i r g i n i l j i m a s.. ... ..................2 3 7

9.2. Savivaldybesmero potvarkiai

7.3.2. Ministeriiq

ualdymo aktq teisitumo sqlygos. Aktq proiektq shelbimas

..........I79

ualdy m oa k t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 2 7.3.3. t aigqpr ie m inis t er i' jos ls paskirtis ........I82 7. 3. 3. 1. ls t aigr l pr ie m inis t e r i j o s 7 . : \ . 3. 2. ls t aigq pr ie m inis te r i j o s v aldy m o ak t ai. . . . . .. . . . . ..............183 7. 3. 3. 3. I s t aigg pr ie m inis te r i j o s v alc ly m o ak t q s k e l b i m a s . Kit os iiq ak t q t eis 6 t u m o s 4 l y g o s . . . . . . . . . . 1 8 8

Turinys

10 10. 3. 5. 1. I k it eis m ine ir t e i s m q at liek am a aps k r i t i e s v a l d y m o ak t q k ont r ole. . . . . . . . . . . . . . 10. 3. 5. 2. Aps k r it ies v al d y m o a k t q iSank s t inds k o n t r o l e s p r o b l e m a

l l

Turinys

.....237 ......240

10. 3. 6. S auiualdybiq administrauimo subiektq teisesaktq kontroli ir gindfimas ...........241 10. 3. 6. l. Vv r iaus v bes atstovo institutas ir s av iv aldy biq veiklos ad m i n i s t r ac i n 6 p r i e Z i I r a . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 1 10. 3. 6. 2. Sav iv a. ldy bes aktq ikiteisminis gin- i jim as . . . . . . . . . . . ..............245 10. 3. 6. 3. Sav iv aldy bes aktq gindijimas teismuose .........246 adm inis t r ac iniu o s e 10. 3. 6. 4. Sav iv aldy b. es istaigq, imoniq. or ganiz ac ijt l ve i k l o s g i n d i j i m a s . . . . . . 2 4 8 10. 3. 7. Kittq uieio sio admini stracij os subjektq oeiklos s giniijim as Apibendrinimai ir iioados .....252 .....255

III.

ADMINISTRACINIo

IURTSPRUDENCTNTAT

GINEO ASPEKTAI

SANTYKIg ......261 konstrukciios: kq ......-..-.262 ......................262

1 Adrninistracinig ginig reikia iSsiai5kinti?

principin6s

1.1 . No rm inio ak t o gindijim as . . . . . . . . . . . . ..

1.2 . Ind iv idualaus adm inis t r ac inio s pr en d i m o g i n i i j i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 4 2. Administraciniq p riern on 6s . ginig sprendimo iurisprudencin6s .......................265

2.1 . Te is espr inc ipq dok t r inos ir jq t aik y m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 6 2.1.1. Teisin,isoalstybessiekis- administracinAstuisis p rincipus aprepiantis konstituc 266 inis imper atyuas................. 2. 1.2. Asmens, uisuomenis i r ualstybe interesq derinimas.............268 s 2. 1. 2. 1. As m ens , v is uom e n d s i r v a l s t y b e s int er es q s am pr at a ...............268 2. I . 2. 2. Pr inc ipo at s pindys t e i s m q i r s pec ialio j o j e j ur i s p r u d e n c i j o j e . . . . . . . . . . . . . 2 7 O 2.1.3. Valdymo teisitumas ir|o interpretauimasteismq dok t r inoie. . . . . . .....275

2.1.4. Teisingumo principo teisminisinterpretauimas...................280

2 .1 .4 .1 . Pa ki tu si o r e g u l i a vi m o n e ta i kym a s su si kl o si i u si e m s te i si n i a m s sa n tyki a m s. Pr i n ci p o i i i m tys................2 g 0 2 .1 .4 .2 .N o n b i s i n i d e m i n te r p r e ta vi m o a sp e kta i ...............2 g 5 2. 1.5. Proporcingumo interpretauimasualdymo aktais riboiant asmens teises nustatant ir taikant bei administracines sankcijas ........297 2.1.6. Asmen4 lygybes principas administracineie teisiie...............2g3 2.1.7. Cero uieiojo administrauimo (tinkamo oaldymo) p r i n ci p a s...... ......2 9 g 2 .I.7 .1 . Ko n sti tu ci n d ti n ka m o a d m i n i str a vi m o d o ktr i n a ........................2 9 g 2 .I.7 .2 . L e i d i i a m a u i ska s, ka s te i si s n u sta tyta - g e r o vi e 5 o j o a d m i n i str a vi m o s4 1 yg a ........3 0 0 2 .I.7 .3 . Atsa ko m yb e s p r i n ci p o ta i kym a s si e ki a n t ti n ka m o va l d ym o .....................3 0 2 2 .1 .7 .4 . Pr o ce si n e s g e r o vi e i o j o a d m i n i str a vi m o s4 1 yg o s ..........................3 0 3 2.1.8. Teises principq taikymas:galimybis ir ribos.......................305 2 .L 8 .1 . Pr i n ci p tl ta i kym a s sp r e n d Zi a n t del norminio a d m i n i str a ci n i o a kto te i se tu m o .............. ........3 0 5 2 .1 .8 .2 . Pr i n ci p g ta i kym a s i n d i vi d u a l i q a d m i n i str a ci n i q g i n i tl b yl o se ...............3 0 6 2 .1 .8 .3 .Vi e 5 o si o s a d m i n i str a ci j o s su b j e ktq d i skr e ci i a p a si r e n ka n t te i sd s p r i n ci p u s.. ...................3 0 7 2 .I.8 .4 . Ki e n o vi r Su s: d u r a l e x se d l e x a r p r o to ? .............3 1 0 2 .1 .8 .5 . Ab str a ki i r l p r i n ci p q ta i kym a s..............3 1 1 2.2. Normos aiSkinimas- teisingo administracindsteisEs t a i kym o p r i e l a i d a .........3 1 4 2. 2. 1. Teisis aiikinimo metodqiurisprudencinis atspindys............314 2 .2 .1 .1 . L i n g vi sti n i s te i s6 s n o r m q a i 5 ki n i m o m e to d a s, j o ta i kym o s4 1 yg i 5 ku m a s........................3 I4 2 .2 .1 .2 . Si ste m i n i s i r l o g i n i s a i i ki n i m o m e to d a i , j q d e r i n i m a s.............................3 I7 2 .2 .I.3 .Te l e o l o g i n i s i r j sta tym q ku r cj o ke ti n i m q m e to d a i .................3 1 9

Turinys

12 teises normq 2. 2. 1, . 4. Kit i adm inis t r ac ind s ................32I aiSk inim o m et oda i 2.2.2. Normos taikymo ribq nustatymas taikant adekuatq, ........324 pleiiamqji ir siaurinamqii ai#'inimq..... ir pleii a m o j o 2. 2. 2. 1. Adek v at aus , nor m o s a i S k i n i m o s iaur inam ojo s am pr at a ir pav y z d l . i a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 4 2. 2. 2. 2. Pleiiam o jo v ieSo s i o s t e i s e s n o r m q ..............327 ai5k inim o r ibojim a s ES teisdsreikimd 2.2.3. Europos teismq iurisprudenciios lr t . aiibinant Liet uuosadm inis t r a c i n ge i s g . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 8 2.2.4. Teisinio reglamentauimopokyii4 itaka normos aiik inim ui. . . . . .....330

13 PRATARME

2.3. Analogijos taikymas iveikiant administracin6steis6s .....331 spra gas galim y biq u e r t i n i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 1 analogiios 2 .3.1 . Pr inc ipinis ..................333 t 2 .3.2 . ls t at y m oanalogijosaik y m as . . .. . . . . 2 .3.3 . Teis ds analogiia. . . . . . . . . . . . . . . . . ......333 2.4. Subsidiaruskitg teisdsposistemiq normq taikymas t e sa nt adm inis t r ac ines eis 6ss pr agom s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 4 3. Teis6s aktq kolizila ir norrng konkurenciia giniq sprendirno kliuwiniai. adrninistracinig .......................336 fg ive iki r nas . . . . . . . . . . . . . . . . . . .......................336 ir jos s pr endim as . . . . . . . . . . . . . . 3 .1. Ko liz iia 3 .2. No rm q k onk ur enc ija ir jos s pr endim a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 8 Apibendrinimai Pagrindiniai ir iiaailos .....34I ...................347 apie Lietuvos adrninistracin6s

Siandien oargu ar kas galet4 itikinamai tuirtinti, kad dabartiesLietuoos administracini teisi yra nustumta i mokslo nuoialg. Kaupiasi atskiry iio teisds poiakio institutq tiriamieii darbai (galima nurodyti, pauyzdiiui, doc. dr. P. Petkeuiilaus (1927-2005) knygas ,,Administracine atsakomybd" (1996 m.), ,,Administraciniq teises paieidimq bylq teisena" (2003 m.), doc. dr. B. Praneuiiienis monograt'iiq ,,Kuaziteismai administracijos kontrolis sistemoje"(2003 m.), socialiniq mokslq dr. S. Sedbaro 2005 metaisparengtq uadouili,*Administracini atsakomybe" Administracines teisis ). iurisprudenciios aruodq iau papildi ir platesnio turinio darbai * socialiniq mokslq dr. [. P auiaitis-Kuluinskienis knyga,,Administracind justicii a: teoriia ir prahtika" (2005 m.), S. Sedbaro monograt'ija.,Administracinio proceso teisinio reglamentauimoproblemosLietuuos Respublikoie" ( 200 O m.), cloc. dr. A. Dziegorai[io (1939-2007) koordinuotas Mykolo Romerio rtniuersitetomokslininkq parengtas oadouelis ,,Lietuuos administracine teisi. llendroii dalis" (2005 m.), doc. dr. A. Bakauecko monograt'iia ,,Lietuuos uykdomoii oaldiia" (2007 m.). . kiuaizdu, kad nebutq prasminga raiyti apie tai, kas iioie srityie .jau yra ttuueikta, argumentuotai iitirta ir atskleista.suarbiausia priezastis,paskatinusi rcngti iig knygq, yra isitikinimas, kad, uisq pirma, iiuolaikinis administracines tcises turinys atsiskleidiia kaip pozityuiqi4 normq, bendrqiry teisisprincipq ir tcismq ualdZios generuojamq teisisaiikinimo akty uienoue,iyminti luttokratinei teisinei ualstybeibutinas mindtq teises element4 sqsajas; antra, uuldymo aktai sudaro centrini administracinis teisis institutq, todil iiq aknl tttolize aktuali ne tik tradiciniu iq atskyrimo nuo istatymq, ciuiliniq sutariiq ttt ,,usmensdokumentq", bet labiausiai - ualdymo ueiklosteisitumo, ltttrristumo ir giniijimo galimybi\ aspektu; ir tre[ia, kad administracines teises :tttdijos neiiuengiamai turi apimti metodologiios dalykus - pozityuiqiy normq :ltt,tilinio aiikinimo ir bendryi4 teisisprincipy konstituciniq dohtrinq rvtirttiiimg. Taip apibriiiama administracini teisesudaro principing iiniq v ltrrtttl, galiniiq aprdpti bet koki pozityuqji reguliauimq, uienosar kitos Seimo I' ttrIr t tr ij os k ait alioi amq p agal istatymq ku rii L!p rio ritetus. /trtotrro, iiniq siekianti, ryztingai nusiteikusi studiiuoti teisg jaunuomeni turi i 1r,rt r i t1 priemoniq administracines teisisprot'esinimsiinioms baupti, gali sauarankiikai anolizuoti Konstitucinio Teismo, Aukiiiausiojo ltttt,t'?.(l:iui, I r'rrrrrrr. Lietuuos uyriausio.jo edministracinio teismo ir iemesni4irl pakopq tt t\rrt .ktus. Taiiau, atsiiuelgiant i minetq jurisprudenciios ialtin.irygausg ir rtr'tt'rrti sttdctingqargumentacini jq turini, turint galuoje nemenkq aukitosios lr,'l'r'('/{)sstudantamstenkanti kitry teises disciplinq akademini kruui, darytina

knygos teiginiai

Post scriptum.' keletas rniniig teis6s veiksrningurnE... Su rnrn ary... Saltin iai Itrdykl6

..........360 ...............370 ...............385

Prartarmi

t4

iiuada, kad tokios studijos bary itin nelenguas bndas gilintis i iiuolaikinis administracinesteisispaiinimo ir taikymo problematikq. Taigi knygos atsiradimq lime taip pat ir noras kiek imanoma glausiiau atskleisti reikimingi ausiq int'ormacij q, apibndinandiq ii uieiosios teisis posistemi. a. b. Nesinoretq knygos uadinti aadouiliu ar ,,studijq priemone", nes|oje neDengta administracing teisguertinti ir platesniu socialiniu poZiuriu, kuris leidlia lygia greta su teismq praktika benegeriausiai atskleisti pozityuiosios teisesspragasDeklaruodamas pirmini tikslq nagrin,lti administracing teisgkaip studijq obiektq, kartu manyiiau ii darbq kai kuriais aspektaisbusiant naudingq ir besidarbuoiantiems uieiosios teiseskurimo bei igyoendinimo baruose. Knygoje pateikiamas indiuidualus poiiuris i dabartiesLietuuos administracines teisessampratq. Tai yra apibendrinamoio pobndZio tyrimas, todil neatmestina, kad kai kuriq nagrinitq klausimq turinys gali pasirodyti nepakankamai iisamus, o teiginiai - pagristai diskutuotini. Kiekuienas bandymasplailau aptarti bet kuri teis,isreiibini paprastai palieka erdu,iskq nors taisyti, tobulinti ir plitoti. Iileisdamas iiq knygg reiikiu padikq Vyriausiosios administraciniq giniq komisiios nsrei Laurai Pa&euiilenei - reikliai rankraiiio uertintoiai ir kritikei. Leidinyie atsiiuelgta i norminiq teisis aktq pakeitimus, padarytus iki 2007 m. rugpiniio 1 d. AB ABI ABTI AGK AGKI ATP ATPK APK AVI BK CK CPK DK ES 2007 m. rugpiutis Doc. dr. Aruydas Andruikeuiilus EZTT K KET KT KTI KTNiS l,lll l,ltPI I,VAT MAI M(;1, lrut. ItolVf lrrokf administracine byla a kci n e b e n d r o ve

Santrumpos

Lietuvos Respublikos akciniq bendroviq istatymas Lietuvos Respublikos administraciniq bylq teisenos istatymas administraciniqginiqkomisiia Lietuvos Respublikos administraciniq gindq komisifq lstatymas Lietuvosvyriausiojoadministracinioteismobiuletenis ,,Administraciniq teismq praktika,, Lietuvos Respublikos administraciniq teisespaZeidimq kodeksas LietuvosRespublikosadministracinioprocesokodeksas (rengiamas) Lietuvos Respublikos apskrities valdymo istatymas LietuvosRespublikosbaudZiamasiskodeksas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas Europos S4junga Europos Z^og^us Teisiq Teismas Lietuvos Respublikos Konstitucija Keliq eismo taisykles LietuvosRespublikosKonstitucinisTeismas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai Lietuvos banko istatymas Lietuvos Respublikos Prezidento istatymas Lietuvosvyriausiasisadministracinisteismas LietuvosRespublikosmokesiiqadministravimoistatymas minimalus gyvenimo lygis nutarimas, nutartis Lietuvos Respublikos policif os veiklos lstatymas LietuvosRespublikosprokuraturos !starymas

16

Santrumpos

RPI RRT SAPI SKI UTPI VAGK VAI VII Vy.I VyrDR VRM VSAT VSATI VSDFV VSI \/iI VTAKT VTEK VTI

Lietuvos Respublikos regionines pldtros istatymas Lictuvos Respublikos ry5iq reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos savivaldybiq administracines prieZiuros lstatymas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriq lstatymas Lietuvos Respublikos lstatymas ,,Del uZsieniediq teisinds pad6ties" Vyriausioji administracinig gindq komisiia LietuvosRespublikosvie5ojoadministravimoistatymas LietuvosRespublikosvisuomen6sinformavimoistatymas LietuvosRespublikosVyriausybdsistatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybds darbo reglamentas Lietuvos Respublikos vidaus reikalq ministerija Valstybds sienos apsaugostarnyba Lietuvos Respublikos valstybes sienos apsaugostarnybos istatymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos lstatymas Vieioji istaiga Valstybine tabako ir alkoholio kontroles tarnyba Vyriausioji tarnybines etikos komisiia Lietuvos Respublikos valstybOstarnybos lstatyrnas

fvadas

VUB Tbisesfakulteto biblioteka t6!'- Li ]i :l Lii

l8

Ivadas

Ivadas

1.I(nygos turinio ypaturnai

Sisteminispoiiuris i administracinesteisis sampratq. Neginiytina, kad administracine teise tai visq pirma istatymq ir poistatyminiq aktq, t. y. istatymq normas detalizuojandiq ir tuo budu jas lg1'vendinaniiq norminiq valdymo aktq pavidalu iireikitos bendroio elgesio taisyklds, taikomos vieSajamvaldymui. Kitaip tariant, vieSosiosadministracijos, j4 kontroiiuojaniiq subjektq, pilieiiq ir juridiniq asmenq veiksmus reguliuoja imperatyviosios, dispozityviosios, rekomendacines ir kitokios teis6s normos._ frl visum4 galima apibndinti pozityuiosios administracinis teisesterminu. Sios pozityviosios teisesdalies (ji vadintina Lietuvos teisesposistemiu) socialing reik5mg sunku pervertinti: administracinds teises istatymai konkretina 5alies Konstitucijos normq ir principtl turinl, o norminiai valdymo aktai yra atitinkamq Sakosistatymq igyvendinimo priemon6. Remiantis administracing teisg sudaraniiais norminiais aktais priimami individualus administraciniai sprendimai, lteisinantys vienoki ar kitokl fizinrq ar juridiniq asmenll veikim4 ar, prieiingai, jl ribojantys vieSojo intereso naudai. Butent pozityviosios teisds aktq normas aiSkina ir taiko administraciniai teismai ir kvaziinstitucijos, sprgsdamos vieSosios administracijos teisminds giniq (t. y. vieSoio administravimo subjektq) ir asmenq konfliktus. Taigi aiSkinantis administracinesteisds,kaip ir bet kurios kitos teis6s5akos,samprat4, pirmiausia reikia didakti5kai iSdestytitarsi jau ir Zinomus bendrosios teises teorijos dalykus - teises normq samprat?,normq struktur4, grupavim4, jq rai5kosbudus ir kt. Poz\tyviEi4 administracing teisg sudarandiq istatymq ir juos detalizuojaniiq valdymo aktq normos n6ra vieninteliai dabarties teises elementai: demokratines valstybes teisineje santvarkoje itin reikimingi bendrieii teises principai - teisdsnormq hierarchijos vir5undje esandiossocialinsvertybEs, pozityvgji reguliavim4 lemiantys (turintys lemti) konstituciniai imperatyvai, kuriais remdamasi valstyb6s teismine valdZia taiso istatymq ktrejo ir vieSosiosadministracijos subjektg klaidas, ncsvarbu, ar pozityviosios teisds spragosbutg atsiradusiosd61 besikeidianiiq socialiniq santykiq, ar ddl subpoZiirio I teisekuroskokybg, visuomenes intelcktyvitl dalykq - atsainaus rcsq poZiuriu nepateisinamos lobizmo itakos tenkinant atskinl asmenq qrrrpiq poreikius ir kt. I)abr6Ztina ir tai, kad 5ioje knygoje teisds principus stengiamasi apzvt'lLlti platesniu kontekstu. Vargu ar pakaktq matyti tik ,,gryn4ji" administr':rt irresteis6sprincipq ,,pavidalq"- kaip pozityviosios teisesistatymuos(' itviltintus vieSojo administravimo, valstybds tarnybos ir valstyb6s tarrr.rut.irr t'tik os s t andar t us .Zinom a. v ieiosi o s a d m i n i s t r a c i j o s d a r b 4 g r i n -

dZiantys principai yra. svarbus vertinant ir gindijant jos sprendimg, visais atveiais turindiq remtis istatymais, pagristum4. Tadiau administracinei teisei reikSmingtl principtl problema-yr"a'ge..rk"l platesne: i, Slui t"ir", iakai priklausantys Seimo leidZiami (kuriami)^lstatymai ;.,t privar,o atitikti bendruosius teises standartus, kuriq n"pris"nt daugeriu atvejrl pozityvioji teise koreguoiama pasitelkiant tuos paiius teises principus. vaiinasi, principq galiojim4 iprasmina ne tik vieiosios administracines veikros gerinimo poreikis' bet ir teisikuros procesooprimizauimo bei jstatym, spragq taisymo funkcif os. ISdestyti teiginiai peria treii4 logiSk4 Siuolaikines administracines terses sampratos element4: tai Konstitucinio Teismo ir administraciniq teismq a k t q v e r ti n i m a s p a g a l , j U i 1 i t,l i i a m . r e i se sp o si sr e m i u i i r i o n o r m q ta i ky_ mui. Vargu ar kas galetq S! poveik! ,.gr-"rrruoaai paneigti: tai akivaizdi dabarties Lieruvos teisines sistemos .".iijr, nes aukitisni,ri"q ,"ir-f ,trrose suformuluotomis teises principq ir normg ai5kinimo doktrinomis remiasi Zemesniosiosgrandies teismai, taip pat kiti teises ,ru1"ti*.- r" t., vertindami gindijamtl pozityviqiq ,ror-q iurini pagal bendruosius reises principus ir atitinkamus teises aiikinimo teismai ,"rro-rf.".raimais pasalina yding4 pozityvlii reguliavirn4 -",oir., ii valstybes teisinds .iit"-or. Teismq priimami normq aiSkinim-o ir."ntys itak4 starutinei teisei, "kt"i, tampa reikimingais Lietuvos administracines teises saltrnlais, uZpildaniiais pozityviosios teises spragas. T a i g i ad m i n i .,,r .i .r "I r e i sd sn o r m o s. b e n tr r i e j i te i se sp r i n ci p a i i r te r sm q aktai- yra objektyviai susijg loginiais sisteminiais ryiiais. Toder gana keblu suvokti esminius dabarties demokratines valstybes administracines ters6s sampratos pokydius, ka.i, pavyzdiiui, apie normas ra50ma atskiroje vadov_ lio dalyje, administracines.teises principai pateikiami tit t"ip ,li"sf" veiklos standartai, o t"rr-q aktrl reikime "a'inistravimo lzvclgiama vien kaip vieSojo administravimo kontroles forma. Demesys pagrindiniam iakos institutr.rl. Administracind teise - plataus trrrinio socialinis reiikinys, apimantis normas, ii kuriq susicreda Liit,r.ro, viciosios.administracijos,valstybes tarnybos, valdymo veiklos ."gr"-".,r"administracines atsakomybes, ,ruldy''o 'u'irrro, kontrores, admifist.rc,rriq liirri:q santykitl reguliavimo institutai. visq iiq sridiq teisinio reglamentaanalizd padeda suvokti specializuoto vie.osios 'i.rrr. teises posltemio 'rrlrrri'istracines teises-.paskirti, todel, suprantama,nei moksras,nei aukSt11i11 rrrokyk'.r teisesstudiiq programos n""p"in" minetq temtl ir klausimq. Vis rlclto busimajam teises specialistui itin svarbi yra pagrinairr" uJ,'irrrra tt;1ir;cs,t;ises,dalis uieioio t1aldymo aknl reglamenravimas. pirma, akivaiz_ . 'i r r ' K : r ( rD ( ' t ku r s vi e i o i o ,a d m i n i str a vi m o su b i e kta s n e p a j e g u sa tr i kti ;a m rsl'irrrrs funkcijas kitaip, kaip tiktai pagal istatymq nustatyt? kompetencii4 'r

Ivadas

priimdamas (isleisdamas)raiytinius norminius ar individualaus pobudiio nutarimus, isakymus, sprendimus ir kt. raSytinius aktus arba atlikdamas orevencinius bei kardomuosius administracinio poveikio (prievartos taikyino) veiksmus. Antra, butent ivairiomis normindmis taisyklemis nustatomas vienoks ar kitoks valdymo santykiq dallwiq elgesys, individualiais administsprendimais (leidimais, licenciiomis, sertifikatais ir panaSiaisdokuracir.riais mentais) asmenims suteikiama galimybe atitinkamai veikti igyvendinant konstitucines ir kitas teises bei laisves, prevenciniais ir kardomaisiais veiksmais bei atsakomybds normq taikymo aktais siekiama, kad teises subjektai nesielgtq prie5ingai nei nustatyta teisds aktuose. Suprantama, valdymo praktikoje vieIojo administravimo sprendimai ir veiksmai neretai kelia pagristq abejoniq jr1 adresatamsar kitiems teisds subiektams. vadinasi, tredia, valdymo aktq teisiniai padariniai gali lemti vieSosios administraciios ir asmenq konfliktus, o Siems teisds subiektams geranoriSkainesusitarus,administracini gind? issprendZiaikiteismine giniq instituciia ar administracinis teismas. Taigi galima teigti, kad butent pakankamas valdymo aktq instituto i5aclministracing teisg taikaniio teisininko profesionalumo -u.ry*.-y.a pagrindas. valdymo aktq problematik4 galima atskleisti ivairiais budais. Mokomojoie teisds literaturoje ddmesys tradiciSkaitelkiamas i bendresnius dalykus' pavyzdlitri, i valdymo aktq samprat4, 5iq aktq ir istatymq, teisminiq instii".ijq, nevyriausybiniq organizaciiq aktq, civiliniq sutardiq, kitq iuriding reikSnrg turiniiq dokumentq skirtumus ar, tarkim, istatymuose nustatytus valdymo aktg teisetumo bendruosius reikalavimus. Pradiniam teises paZinimui tai, ai5ku, svarbu, taiiau n6ra pakankama norint gebdti profesionaliai taikyti jos normas ir principus. ztno^o, kad ra5ytiniai valdymo aktai skiriami i norminius ir ildividualius, lstatymai pateikia iq s4vokas.TaEiau sprendZiant, kokio pobndLio yra konkretus giniiiamas valdyrno aktas, butina Zinoti jo individualurno kriteriius, kuriuos formuluoia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Arba 5t:ri kai kurie vieioio administiavirno subjektai rengia asmenims taikomus dokumentus, kurie, skirtingai nei iprastiniai valdymo aktai, pagal administraciniq teismq formuojam4 praktik4 negali buti gindo obiektas. Yra ir daugiau specifiniq, probleminiq valdymo aktq instituto aspektq, pavyzdZiui, administravimo valstybiniq ar savivaldybiq imoniq lgaliojimq pagal sutartis turiniiq (nweikimo) giniijirnas ar, tarkim, apskridiq vieSosiosadministravciksmq kontrolds galimybes. t ijos aktq iSankstines Visa tai paaiikina, kodel valdymo aktq institutui skirta viena i5 triiq lrrvgos daliq, o rncdZiaga destoma ne bendrais bruoZais, bet pagal iiuos atliekandius Lietuvos vieio.,1..ru, lrriimaniius ar kitus valdymo veiksmus ',r,,, ,r,irrtiuistraciios subiektus, be to, atskirai aptariami valdymo sprendimq ir l.()nt| ()la's g iniijim o k laus im ai.

Teisis aiikinimo metodologiiosreikimingumas. Administracines teises Zinias mokslo Saltinyje galima pateikti (ir studijq procese diegti) dvejopai. Siauruoju poZi[riu 5is vieSosios teis6s posistemis atskleidZiainas jurisprudenciSkai argumentuoiant jo socialing reiksmg, paskirtl, viet4 demokratines valstybes teisineje sistemoje, apibendrintai nurodant valdymo teisiniq santykiq subjektus, administracines veiklos formas, valdymo ,ktq kor.t.o_ les budus. Tokiu atveju teisg studijuojantysis igyja pradiniq vieiosios teises Ziniq, kitaip tarianr, susipaZlstasu administracine ieise kaip teisines sistemos reiSkiniu. Tadiau teises absolventui to vargu ar pakaktq: administracind teisd reik5minga tiek, kiek jos normos ir principai taikomi vieiajam administravimui ir i5 jo iSplaukiantiems administraciniq giniq santykiams. Zinant, kad nelmanoma profesionaliai taikyti viei4i4 teisg tinkam"i neiisiaiSkinus tikrosios istatyminio ir poistatyminio reguliavimo prasmes, jo nustatomq asmens teisiq ribojimq ir draudimq pagristumo, galima teigti, kad administracines teises studiios logiikai ruretq apimti ir sudaraniiq i4 normtl aiSkinimo bei taikymo metodologijos dalykus. vadinasi, aukitosios mokyklos absolventui busimo darbo labui svarbiau ne tiek bendrais bruoZais suvokti administracing teisg kaip valstybes teises sistemos reilkini, kiek iualdyti jos normq ai5kinimo Zinias ir taip igyti veiksmingq pozityvio_ sios teisdsprofesionalaustaikymo priemoniq. Oponentas galetq samprotauti, kad teises ailkinimo metodologijos klausimai jau apraiyti bendrosios teises teorijos ialtiniuose ir gvildenami aukitosiose mokyklose ddstomame teisinio argumentauimo kurse. Su tuo, linoma, reikia sutikti, bet butina paaiikinti, kad knygos III dalyje ,,Admi_ ginto santykig jurisprudenciniai aspektai" yra apZvelgiamos 'istracinio teises aiSkinimo metodologijos s4sajossu konstituciniq ir administracinig lrylq kontekstu ir ivertinant tai, kad studijuolaniiajam 5i4 tem4 gali btti strnku i5 gausios chronologiikai skelbiamos teismq praktikos iisirinkti, krrrie dalykai administracinds teises taikymo poziuriu yra reikimingi, o krrrie - antraeiliai. Taigi minetoje knygos dalyje apraiant aclministracinei teisei reikimingr1teisesprincipq doktrinas, normq ailkinimo metodus ir taikymo taisykIt's, ndra i5randamakaZkasvisiSkainauja, tik siekiama iiuos dalykus pateikti strtelkdiau ir sistemiSkiau,remiantis jau sukaupta atitinkama Lfutu,ros It'isrnq praktika. Minimalus rimimasis pozityuiuoiu reguliauimu. Administracines teises I'r.blcmatika galima atskleisti dvejopai - analizuojant teises aktq tekstus ,rrlr;r111212n1 vieSosiosteisesiak4 kaip tam tikr4 principing Zinig sistem4 5i4 (rr lrt'rrrq).Pirmuoju atveju gaunama ir kaip jurisprudencinis ialtinis pert.if.i:rrrrainformacija, kuri yra aktuali tuo momentu, t. y. kai pozityviosios l.rr.s :rktai galioja ir taikomi atitinkamg sridiq socialinianrs santykiams.

Taiiau taip parasyto vadovelio ar monografitos atitinkamus skyrius pradjus kuriam laikui, ko gero, reikotq koreguoti atsiZvelgiant ! obiektyviai nulemtus (kartais - ii subjektyviai sukeltus) teisinio reglamentavimo pokyiius. Del Sios prieZastiesadministracinq teisg sudarandiq istatymq ir iuos cletalizuojaniiq valdymo aktq normos knygoie pakartojamos tiek, kiek tai, autoriaus manymu, yra neiSvengiamanagriniant bendresniuosius Lietuvo s vie iosios adm inis t r ac iiosins t it uc inds s an d a r o s .a d m i n i s t r a v i m o v e i k l o s teisdtumo ir valdymo aktq gindiiimo teisinius aspektus' Iliustratyuumas ir socialine praktika. Administracin6s teises sampratos dalykus ir gindo santykiq iurisprudencii4 knygoje stengtasi atskleisti ivairiais praktitos par,yzdZiais. Teismo bylos ar kit]u patryzdLiu iliustruotas teorinis postulatas ar statutines normos aiskinimo taisykle geriau lsimins administracine teisine problematika besidomindiaiam, ypai dar neturiniiam pradiniq teis6s Ziniq, ir pagilins svarbesniqiq viesosios teises dalykq suvokim4. Autoriaus nuomone, siekiant mineto tikslo reikSmingas ir socialines praktikos principas, knygoje pladiau taikytas apraSantvaldymo aktq institut4. Administracine teise iprasminama Zmoniq elgsenos normtl nustatymu ir represine funkcija, kai asmenq veikimas teises poZiuriu ndra tinkamas. Abiem atvejais svarbu, kad pozityviosios teisds nustatyti riboiimai, draudimai, kitokie administraciniai sprendimai ir veiksmai butq proporcingi ir pagrlsti. Ar taip yra, konkreiiais administraciniq gintq atvejais sprendZia ieiimai ar ikiteisminds instituciios. Taiiau abeioniq del administraciniq teisetumo ir pagristumo kyla dar lstatymq, juos igyvendinandiq teises aktq iki ,"ir-g ar kvaziteisminio proceso. Vadinasi, teisinio reguliavimo kokybg pirmiausia patikrina socialinio gyvenimo praktika, kurios iSrySkintus ,r"rk1".rd.rlnus skelbia ialies dienraiiiai, kiti vieSosios informacijos reng6jai. Knygos turinf nevengta iliustruoti ir 5io pobndZio ialtiniais, ypai dalyje post icriptum, kurioje pateikiama autoriaus miniiq apie dabarties Lietuvos administracin6steisesveiksmingumo problem4' Tokia knygos autoriaus poziciia galetq buti diskutuoiama turint galvoie vieiosios infoimacijos rengdiq papirkimo tikimybg, kuri kartais, deia, pasitvirtina, ypai prieS rinkimus ! Seim4 ar savivaldybes'Imponuoia Vilniaus rrniversiteto piofesoriaus Povilo ()ylio vienoje Lietuvos radiio laidoie paslkyta mintil kad ,,Ziniasklaida skirstytina i informacini terorq ir informa, ing sanitarij4". Butent s4Ziningq Zurnalistq atliekama ,,sanitarind"funkcij:r rrcretaiveiksmingai pasitarnaujatam, kad socialinio teisingumo poZiuriu jau .rlrt.iotinivieSosiosadministraciios sprendimai i5 viso nebttq priimti, o jrrntysistatymai ar kiti teisesaktai bttq taisomi' 1,:rlio

Apibendrinamasis tyrimas. Tai, kad knygoje i administracing teisg stengtasipazvelgti kaip i principing akademindms studijoms reikimingesnig Zinirl sche'r4, lemia apibendrinam4ji darbo pobudi. Kartu tai reiskia, kad netureta tikslo n'odugniai gilintis kiekvien4 iakos institutq, jo norI mq taikym4 vieSojo administravimo ar giniq praktikoje, ir iiais klausimais daryti giiiamintiSkas iivadas. Nuodugnus administracines teises tyrimai imanomi rengiant specialius mokslo darbus - disertacijasar kurial nors siauresnei Sios teises sridiai skirtus monografinius jurispruclencijos ialtinius, ypad jei tyrejas - dar ir praktikas, gerai iimanantis administravimo ir teises taikymo konkreiioje valdymo sferoje subtilybes. Del SiosprieZasties, taip pat del pozityviojo reguliavimo ir gyvosios teises - teismq praktikos - evoliucionavimo, knygos teiginiai ir iivados nelaikytini galutiniais ir iSsamiaistyrimo rezultatais.

2.Adrninistracin6s teis6s vizitind korte16

I loymgligii.qdministracinis teisis paskirtis. Siuo poZiuriu administracing teisg grrlima apibudinti kaip leidimq. draudim4 lribiiim4) ir administraciniqpan'igoiimq teisg. fi, kaip s6iilrliniq sanrtkiq reguriatorius, nustato toki'varsvaldymo institucijrl, jq pareigrlnq, piliediq, nkio subjektq 1yl0; "tg".1, kiiiii, viena vertus, nepaZeistq,rrlstyb"s, visuomenes ir jos nariq ,^.rgr-o -pilieiv;ririose gyvenimo srityser, kita vertus, sudarytq teisines galimybes iirrrrrs igyvendinti iq kopstitl-rcines ir kitas teises bei laisves2.Siur'' tikrl.rr S t 'i r r r : r se i d Zi a j sta tym u s''.o j u o s l !g yve n d i n d a m a vyr i a r r syb e p r i i m a n u ta rirrrrrsr,ministrai, lstaigq prie ministerijg vadovai lsakymais tvirtina tam' { r l r r r r r r r ur od y t i v a l s t y b e s p ri e d e rmg u Zt i k ri n t i v i e ! 4 i q t v a rk 4 , e k o l o g i n l s a u g u m? , p ri e i g a i s ' ,," \'.rlrr)1 niokesiitl surinkim4, valstybds sienos apsaug4, uzkirsti keliq nelegalioms sraryl ','r r r .,.l i i tok i ems v i e l o j o i n t e re s o p a Ze i d i ma ms i r p a n . l r 'r r tl i .l i s Li c tu v o s R e s p u b l i k o s K o n s t i t u c i j o s n u o s t a t r1 l g y v e n d i n a mo s s u t e i k i a n t i n f o rma c r; 4 I'l l t" t.ttttr v al s t y b e s v a l d y mo i r v i e t o s s a v i v a l d o s i n s t i t u c i i o s e b e i ! s t a i g o s e , i i s p re n d i i a n t ,r ,r r , r r l l ) r r r ( ) ''ru s , s k u n d u s i r k t . e i a p a b re Zt i n a , k a d p ri e a s me n q konstituciniq ir kitq telslq l" I l il\\ ill jrvvcndinimo priskirtinas ir, pavyzdiiui, ukines veiklos leidimq, licenciiq sistemos I t l,, r,rl ru.r i rrrrs (.i.r pavyz.dllui:,,Respublika,,, 2OOj 02 27). v -, l : r r l ' .r r r r r r il .i t ' t rrv . s R e s p u b l i k o s a d mi n i s t ra c i n i q t e i s e s p a ; e i d i mq k o d e k s e n u s t a t v t o s d ra u r 'r 'i k os , A l k o h o l i o k o n t ro l e s 'l 'l r tr r " i s t a t y me a p i b rd i i a mo s v e rs l o a l k o h o l i o t u ri l d i a i s p ro 'l ,r l r 'r ,.111 1','s. ' l ',1 \ l 2 l )0 2 rn . rrrg s e j o 2 5 d . v y ri a u s y b e s n u t a ri mu N r. 1 4 g 1 p a t v i rt i . t a p i l i e i rq rr " ,1.'r r , l i i r i I r r r 'ir r r l ,rl )l i rrn rv i n ro v i e i o i o a d mi n i s t ra v i mo i r k i t o s e i n s t i t u c i j o s e p rv y z d i n e t v a rk a r\ r\ l" z r r r r, rr, 2 (x )2 , N r. 9 5 -4 1 0 5 , a n t ra i t e s p a k e i t i ma i : v a l s t y b e s i i n i ri s , i o o o , N r. o o 'l'l l l l

tikros valclymo srities teis6s aktuss ar, tarkim, savivaldybiq tarybos sprenclimais nustato atitinkamo elgesio taisykles gyventojams"' Sitaip aiikinarnos administracin6s teisds paskirti iSreiSkiaesminis principas, taikomas vieiojo administravimo subiektams ir formuluojamas taip: lrirhio*a uiskas, kas yra tiesiogiai nustatyta teisesaktais. Vadinasi, vle-igio va ltlymo ins r it t r c iiosir par eig[ nai pr iv alo ve i k t i p a g a l t e i s 6 sa k t a i s a p i b r d Z t4 kompetencij4. Antai nebltq teisetas veikimas, jei policiios pareigunas iaunam411ginkl4 panaudotq kitais nei nustatyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos lstatyme pagrindais. Suprantama, teisds aktais valdymo subjckto kompetencij4 ne visada imanoma iSsamiai reglamentuoti. Tokiais atvejais gali-a kalbeti apie tam tikr4 instituciios ar pareiguno _diskrecii4 kit4 administracini sprendim4, taiiau ji turi logiSkai remtis priimti \ri"n4 ". tendr4ja to subjekto paskirtimi, jam keliamais valdyrno uZdaviniais, subvieiosios administraciios sistemoje' jekto vieta Salies Principas, leidZiantis veikti tik taip, kaip numatyta istatymuose, nera vienintelis. Svarbi ir vieSoio administravimo taisykl6, kad prioalu atlikti tai, kq atlikti lpareigoia trstatymai. Yic-sr|o administravimo subjektas negali attilti maZlau pareigq nei iam numatyta, o pilietis, asmuo turi teisg reikalauti paisyti 5io imperatyvo, antraip butq ignoruojamas konstitucinis principas -ialdiios tarnauia imoiims (K 5 straipsnio 3 dalis)7' istaigos AtsiZvelgiant i tai, kad dalis valdymo subiektq turi istatymq nustatyt4 normas, specialiuose istaigalioiim4 taikyti administracin6s atsakomybes ekonomines sankciias,o administraciniai teismai nagtymuose numatytas rineia del iiq santykiq kylaniius gindus, galima formuluoti dar vien4 administracinei teisei reikSming4 princip4 - leidiiama uiskas, kas nera uiTai taikoma pilieiiams, kitiems Saliesgyventoiams, f q susidrausta teisds. vienijimams, komercine veikla uZsiimantiems subiektams. Pastarojo meto sieti su protingumo reikalavimrr' ar iurisprudencijoje 5! princip4 siuloma iito u.-"rr. teisiq apsauga. Tokiu atveju formuluojamas konkretesnis principas: leistina uiskas, kas nepaieidlia hito asmens/elsi1". Remiamasi tuo5 Pavyzdziui, Priverstinio transporto priemoniq nuveiimo ir vaziuoklds uZblokavimo instnrk(Valstybes cija, parvirtinta 2000 m. rugsejo 29 d. vidaus rcikahl ministro isakymu Nr. 383 patvirtinta 2000, Nr. 86-2635), Keliq policijos patrulines tarnybos veiklos instrukciia, tinio;, (Valstyb6s 1999 m. kovo 26 d. Policijos dcpaitamento generali'io kolnisaro isakymrr Nr. 99 l i n i o s. 1 9 9 9 . Nr . 41- 1310) . ddl ivaros palaikyno, '' l)rmindtinos taisykles, nustatanaios savivaldybds syventoitl pareigas trrrgavieiiq prekybos, gyvunq prieiiuros ir kitos /0i, kq l)rrbreZtina, kad vieiojo administravimo instituciia (pareigtinas) privalo atlikti ,ik Sis aspektas r eikiningas ver tinant as l l r enq pr etenz i i as del vieSosios ad)l ,,rr,.i g o i a i statymas. | | i l rr\l ri r( i i o s neveiklumo, t- 23 l , K ri r is. Konstituciniai pr incipai ir Konstitr r ci i os tek s tas // ) ur i s pr udenc i j a,2001, /t ( | 'r ). 1 t ri l . ,\ \'.rr.r rl ,r. l cises teor iia. Vjlnius, 2000. P' 12ti.

faktu, kad istatymai negali numatyti visq atveiq, kai asmuo, naudoclamasis savo teisemis, gali pazeisti kito asmens teises. Kartu tai reikStq, kacl administracin6s teises kurejai. turi ivertinti, kurie optimalus teisiniai draudimai riboja galimybg asmeniui paZeistibenclrapiliediqteisesr0. socialinis, humaniikasis administracinis teises aspektas.Min6ta, kad tai, k4 lstatymq kurejas ar kitas teisekuros subjektas sukuria kaip teiss norrnas, yra vadinamoji pozityvioji administracine teise. fos paskirtis akivaizdi buti socialiniq, r.y. Zmoniq tarpusavio santykiq tarpininku vieiojo administravimo sferoje, apimaniioje valstybes vardymo instituciiq ir asmerq bendravim4, pastariesiems igyvendinant asmenines,ekonomines ir socialines teises bei laisves ir r,,rykdant konstitucing pareig4 nepaZeisti kitq asmenq teisiq. Teise nustato ir administracijos subjekttl tarpusavio suborclinacijos ir koordinacijos santykius. Tadiau pozityvusis reguliavimas, iireikitas formaligiq elgesio taisyklirl - teises normq pavidalu, k".t,, t,-rri btti ir socialiai teisingas,paremtas protingumo, teises kureiq s4Ziningumo ir objek_ tyvumo imperatyvais. feigu administracine teisekura jq nuosekliai paisytq, ii teises Sakabntq geras lrankis tinkamiausiai derinti vieloio valdymo srityj e j g y v e n d i n a m u s a sm e n s. vi su o m e n e s i r va l styb e s i n r cr e su s. i a i i a u d e l ivairiq priezasdiqkol kas tai - tik vizija, siektinas rezulratasl'. Nei5vengiattra pozitlwiosios administracines teises ko'troles funkcija, igyvendinama K.nstitucinio Teismo ir Salies administraciniq teismq. Mineta, kad ii4 lrrrrkcii4valstybesteismind valdiia atlieka daugeliu atveiq remdamasi benrlnrisiais teises principais, kuriuos taikant salinamos socialiniu poziuriu rrt'tcisingosstatutin6steises,,veZines l4steles,,.

3.Viei'jo administravimo Zinig kaupirno kategoriia parnatas: - adrninistracin6s principinis vertinirnas teis6s

\rr.r.jr :rtl'rinistravimo s4vokos itvirtinirnui pozityviojoje teiseje priskirti,rr', rl'i ypatybes: pirma, 5i kategorija buvo apibreZiama skir_ 'evienodai llttlirr,st'lstatymuose, antra, vieSojo administravimo samprataevoliucio.a\ " "i,r Prbudzio veikla apeme ir tokius sociarinius santykius. kuriems ,' l' r rl r rr',.( raclicinesubordinacija (administracinis pavaldumas).' \r r r r '( r {r r i r 2 (x x i . re t a i s p l a i i a i d i s k u t u o t a a p i e d ra u d i mq ru k y t i re s t o ra n u o s e , k a v i n e s e , l r ,r " ' l 'l r r l r rr' t rrt ' i r p a ' . , i g y v e n d i n t q p ri e mu s Ta b a k o k o n t ro l c s i s t a t y mo p a t a i s a s(v a l s t y b e s :r r r ,, 'l x l t,. N r (; l 2 1 7 5 ). l ' r r r r rr r r r r ' r. r; ri : n . A . d ru i k e v i i i u s . \r l ,r i r r 'l l l l l l ' l t )' l l ()4 . A d mi n i s t ra c i n s t e i s d s p ri n c i p a i i r rro ' ' q ri b o s .

1999 m. birZclio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos vieSoio administravimo istatymasl2 vieS4ji administravim4 apibreZe kaip istatymais ir kitais teisdsaktais reglamentuojam4 valstybds ir vietos savivaldosinstitucijg, kitq kitiems teises akistatymais lgaliotq subjektq veikl4, skirt4 fstatymams, sprendimams igyvendinti, numatytoms tams, vietos savivaldos institucijq vieiosioms paslaugoms administruoti (3 straipsnio 1 dalis). Sios teisin6s sqvokos turinys buvo atskleistas istatymo 5 straipsnyie nurodant pagrindines vieSojo administravimo sritis - administracini reglamentavim4, vidaus administravim4 ir vieSqjq paslaugq teikimo administravim4, ir ias sukonkretinant kitose istatymo normose. Skirtingai nei minetasis teis6s aktas,2000 m. rugsejo 19 d. redakciiosL' prie vieSoio Lietuvos Respublikos administraciniq bylq teisenosistatymastn administravimo priskyre dar ir vie5qiq paslaugq teikimo funkcii4 (beje' istatyme ios turinys nepaai5kintas). Galima teigti, kad siq dviejq teises aktq konkurencija neke16didesniq sunkumg juos taikant, nes pagal bendr4ii teisds princip4 lex posterior derogat legi priori (lot. - taikomas veliau priimtas istatymas) administraciniai teirmal iprende ir tokius valdymo gindus, kurie kildavo, pavyzdZiui, del informacijos nepateikimo vieioio administravimo instituciiose ir istaigoset'. I5 to galima sprgsti, kad teismai vie5qjq paslaugq teikimo funkciiq aiSkino kaip veikl4, susijusi4 su vienokiu ar kitokiu pilieiiq aptarnavimu valstybin6seir vietos savivaldosinstituciiose. Lyginant abu Siuos teises aktus matyti, kad galioigs pirminds redakciios VieSojo administravimo istatymas teike netiksli4 (ribot?) administravimo veiklos samprat?, apimanii4 pavaldumu grindZiam4 valdym4, tadiau paliekandi4 nuoSaleje tokius socialinius santykius, kai Lietuvos Respublikos piliediai ir kiti Saliesgyventojai vieSoio administravimo sferoje igyvendina tonstitucines ir kitas teises bei laisves, tarp iq informacijos teisg, [kinds veiklos la is v q ir k t . r n 2006 m. birZelio 27 d. Seimas papilde minetE lstatym4" tikslesnemis nuostatomis ir vieS4ii adminisrravim4 apibreZe iau kaip istatymq ir kitq teis6s akttl reglamentuoiam4 vieSoio administravimo subiektq veikl4, skirt4 priirnant adlstatymams ir kitiems teisds norminiams aktams lgyvendinti ministracinius sprendimus, teikiant istatymq nulnatytas administracines paslaugas,administruojant vieSgjq paslaugq teikirlq ir atliekant viesoio

administravimo subjekto vidaus administravim4 (2 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei jo pirmtakas, 5is teises aktas prie vielolo administravimo priskiria ir administraciniq paslaugq teikimo veiklq, apibreziam4 kaip viesojo administravimo subjekto veiksmai iiduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinandius atitinkamus juridinius faktus, teikiant jstatymq nustatyt? informacii4, vykdant administracing procedur4 (2 straipsnio 17 dalis)18. Minetas tikslesnis administravimo veiklos apibudinimas teikia socialiniu poZiuriu svarbiE nuorod4 sprendZiant apie dabarties administracinds teises ribas: reguliavimo tikslai nesiejami vien tik su asmenq administraciniu pavaldumu valstybes valdymo subjektams; reikiming4 iios teises iakos institut? sudaro ir tokios normos (tarp iq - itvirtinandioi t"i.", principus), kurios i5reiSkia pilieiiq ir valstybes r.ykdomqjq institucijq rySl t.yitimi ,aldlia istatymq ir kitq teisis aktq proiektus (vyrl 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tredia, pagal teisin! ipareigojim4 uZtikrinti istatymg, Lietuvos Respublikos tarptautiniq sutardiq, Respublikos Prezidento dekretg, vyriausybes nutarimq, Ministro Pirmininko potvarkiq ir kitq teises aktq, vyriausybes ir Ministro Pirmininko pavedimq vykdym4 (Vyrl 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ministras koordinuoia ir kontroliuoio ministerijos padalinig veikl4, taip par istaigq prie ministerijos veikl4 per iig istaigq vadovus (vyrl 26 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Be to, kaip ir bet kurios kitos valstybines institucijos vadovas, ministras atlieka organizacini valdym4 - tvirtina ministeriios administracijos padalinirl nuostatus, skiria i pareigas ir atleidZia ii j11ministerijos valstybes tarnautojus ar, pavyzdiiui, nustato ministeriios valstybes sekretoriaus ir ministerijos sekretoriq administravimo sritis (vv4 26 straipsnio 3 dalies 9, 11, 12 punktai). Dauguma 5iq funkcifq pagal lsta_ tym4 atliekama ministro isakymo forma, nes nustatyta, kad ministrai leidzia isakymus ir isakymais patuirtintus hitus teisis aktus, tikrina, haip iie uykdomi (Vyrl 26 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Taigi ministerijg vadovg priimami valdymo aktai daZniausiai yra isakymai ir pagal sudeti gali bnti sqlygiSkai skirstomi i a) paprastuosius ir b) sudetinius, t. y. tokius, kuriq esmine dalis yra kitas teiies aktas, tvirtinamas lsakymu - nuostataiaas,reglamentasa46,taisyklesaaT, instrukciiaaas,aasPavyzdLiui, vidaus reikalq ministro 2005 m. liepos 1 d. isakymu Nr. IV-210 patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalq ministeriios teises departamento nuostatai,/,/ www.tsrm.lt.

Nr' 1R-336 patvirtintas rat'Patryzdi.iui, teisingumo ministro 2005 m' spalio 21 d' lsakymu // ValstybesZinios' 2005' Respublikosteisingu;o ministerijos iarbo reglamentas l,ietuvos N r. 130-460. aal PavyzdLiu\,vidaus reikalq ministro 2000 m' balandZio 7 d' isakymu Nr' 174 patvirtintos ar kitomis transporto Priemondmis Saugausasmenq petreZimo specialiosiomis,ta^rnybinemis Zinios,2000, Nr' 31-876' trirlikl"t // Valstybes tn' Antai bendrai priimtu teisds aktu - vidaus reikalq ministro ir generalinio prokuroro 200l m.bi rZel i o15d.i s ak y muN r' 331/l 0Tbuv opatv i rti ntaTrans portopri emoni q' k uri os , saugojimo,tikrinimo ir gr4Zinimoinstrukciia // Valstybes Itariama,yra pagrobtos,Paemimo, l i ni os, 2001,N r. 57-2056' ra\tPatryzdi'ini, Zemdsukio ministro 1999 m. lapkridio 5 d' isakymu Nr' 407 patvirtinta.Uki1999, Nr. 97-2809 (Siuo metu nebegarrirrko ukio registravimo tvatka / / ValsrybesZinios, l i oi a). ,r,, Didaktinis, t. y. teisesstudijosetradiciskainurodomas ministro lsakymg daliiimas.i norkad valdymo akto pobudis lem-iaskirtinruinius ir individualius y." p.".ioitg"' tuo poziuriu' tvarkA (iisamiau Siuo klausimu Zr' knygos t"g'it'elito g;1jo apskundimo i. pro.esr.f gitio poskyri ). 1.4.1.5

176

rI.7.3.. |

It.7.3.1.

177

Ministeriiq _raitai ndra teis6s numatyti kaip ministro priimamq norminiq aktrl ru5isas1, nors ministerijos ii valdymo aktq titul4 kai kuriais atvejais yra taikiusios. Pavyzdiiu| LVAT teisejg kolegija nagrinejo administracing by14 pagal Vilniaus apygardos teismo civilinig bylq skyriausteis6jq kolegiios pirXy-a del Finansq ministeriios 1992 m. spalio 9 d. rajto Nr. 03_4i ,,Del muitq mokesdiqui importuoiamusalkoholinius gerimus" teisetumoir pripaZino, kad 5io norminio akto 2 daliesnuostata,jog ,,nepateikus dokumenig apie muito sumokdiim4ui priimtus alkoholinius gerimus, ji sumoka pie_ kiaujanti !mon6', prieitarauja 19g1m. sausio31 a. I-aiti"ojo muitg tarifq Taigi teismasiisprende byl4 ir nekvesistatymo 2,5 ir 6 straipsniams452. tionavo gindijamo ministerijos 1992m. spalio g d. valdymo akto titulo, iireikito ne lsakymu,bet ra5tu. Galima svarstyti, kad ministerijg norminiai teisds aktai visais atveiais turetq b0ti vadinami isakymaisas3. 7 .3.1 .3. Vicem inis t r o, m inis t er i; ' os v al s t y b d s ir s ek r et or ig v aldy m o a k t a i sekretoriaus

viceministry, ministerijq valstybs sekretoriq ir sekretoriq valdymo funkcijos apima daZniausiai padios ministerijos valstybes tarnautojus, kartais kitq ministerifg valdininkus ir apibendrintai nusakomos terminais konrroliuoia, koordinuoja, organizuoia, uitikrinonsn. Mindtg valstybs tarnautojrl valdymo veiksmai daZniausiai atliekami teikiant pavedimg, o ministeriios

valstybds sekretorius pagal savo kompetencil4 leidZia dar ir potvarkius (Vyrl 311 straipsnio 3 dalis). Pavedimai gali buti teikiami viceministro rezoliucijomis, ministerijos valstybes sekretoriaus potvarkiais, ministerijos sekretoriaus rezoliucijomis, kitokia ralytine ar iodine formantt. Tai iprastiniai ministerijos vidaus adnrinistravimo aktai, kuriuose suformuluotus reikalavimus privalu irykdyti pcr ministerijos darbo reglamente nustatyt4 termin4a56. Pamin6tini ir nurodytrl pareigung raitai. Tai n6ra tipiSki valdymo aktai: jais paprastai iforminami ivairrls ministerijos dokumentai, pavyzdiiui, viceministras, lgaliotas ministro, raSo teikimq suinteresuotoms institucifoms derinti parengto ministerijos teisds akto projekt4, arba, tarkim, ministerijos sekretorius pasira5o ra5tus, kuriais atsakoma I kitq ministerijrl sekretorig pasiralytus raitus. Taigi raitais daZniausiai susiraiinejama su kitais Vyriausybei pavaldZiais subiektais, nors kartais 5ie dokumentai raSomi teikiant privalomus nurodymus"t. Dar pabreZtina, kad ministerijq darbo reglamentai bei pareigybiq apraSymai (instrukcijos) neteikia aiSkaus atsakymo, kaip vadinami Zemesnes nei ministro grandies ministerijos pareigunrl iSleidZiami valdymo aktai - ar tik pavedimais bei raitais, ar ir kitokiais teisds aktais. Ministerijq darbo reglamentai Siuo klausimu nevengia formuluoti blanketiniq normg ir nurodo, kad pareigtnas pasiraSoir ,,kitus teises aktq lam priskirtus pasiralyti dokumentus"a58. 7.3.t.4. M i n i ste r i j r l ko l e g i j o s i r j q sp r e n d i m a i

451 Ministerijq darbo reglamentai nurodo tik int'ormaciniusraitus, t. y. ministeriios administra c i j o sp a d a l i n i qv a do vq . m in istr o p a ta r e jr ;, a d e ie jqr a Sr us nsti tuci i oms, p i i stai goms. mo_ i nems, savivaldybems iq instituciioms, kitoms organizacijoms, ir pilieiiams ir kiiems asmenims, taip pat raitus kitiems ministeriios vidaus padaliniams,vadinamuosiusvidaus raStus (ir., parryzdijui, Finansq ministerijos darbo reglamento 5g punkto nuostatas // valstybes Zinios,2003, Nr. 100-4512). as2 b. Nr. tro-,og/2001 A. // ATp (l), p. 65_{9. 4s3Argumentus Zr.: A. Andruikeviiius. Administracines teises principai ir normq ribos, p. 7 3 , 7 4 . asa Antai, pavyzdLiut,viceministraskontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisdsaktai ir programg proiektai atitinka ministro politines nuostatas, koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikejimovalstybes tarnautoiqveikl4 (vyrl 31 straipsnio2 dalies 1, i punktaij; minrsterijos valstybes sekretoriuskoordinuoia ir kontroliuoia ministeriiosadministiacijos padaliniq veikl4, uitikrina, kad lgyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai butrl vaidomi ir panaudo;'ami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ist"kll"l (vy4 311 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ministeriios sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse organizuoja ir kontroliuoja programU, atitinkaniiq ministeriios strateginius tikslus bei Vyriausybes programos nuostatas,rengim4 ir lgyvendinim4 (vyrl 311 straiplnio 5 dalies 1 punktas).

Nuostata, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendZia ministerijos kompetencijai priklausaniius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas fi, Yyriausyb6s programos lgyvendinim4 ministerijos kompetencijai priklausan-

assParryzdinio ministerijq darbo reglamento 33 punktas. AnalogiSkai minet? klausim? reguliuoja ir ministeriiq darbo reglamentai. as6Pavyzdinis ministerijq darbo reglamentas ir pagal ji sudaryti analogiSki ministeriig teises aktai nustato pareig4 irrykdyti pavedimus per 10 dienq, o pavedimus parengti teisds akto projekt4 - ne ilgiau kaip per 3 mdnesius,ieigu pavedime, istatyme ar kitame teisesakte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus irrykdymo laikas (it., pavyzdiiui, Finansq ministeriios darbo reglamento44 punkt4 // ValstybesZinios, 2003, Nr. 1004512). 457 Antai Vidaus reikalg ministeriios sekretord 1999 m. sausio26 d. ra5tu Nr. 1/222 vidaus padaliniq vadovamsi5ai5kino reikalg sistemos Vyriausybds1999 m. balandZio12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintq ,,Socialinig garantiiq teikimo policijos ir kitg vidaus reikalq istaigg pareigunams nuostatq" 2l punkto taikym+ (apie 5i ministerijosteisdsakt4 ir jo gindyt4 teisetum? jau raiyta knygos II.3 skyriule). as82r., patryzdliui, Finansrl ministeriios darbo reglamento 56 punkt4 // Valstybes Zinios, 2003. Nr. 100-4512.

t78

rr. 7 . 3 . t .

11.7.3.2.

t79

diais klausimais (Vyrl 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas), reiSkia tai, kad mrnisterija yra vienvaldiSkumo principu sudaryta institucijaase.D6l to, vienir vertus, galima suprasti, kodel Vyriausybes patvirtintame Pavyzdiniamc ministerijq darbo reglamente, nustatandiame ministerijos veiklos princi pus, kaip antai teisetumas, teisingumas, istatymo virienybe, objektyvumas. proporcingumas, nepiktnaudZiavimas v alddia, tarnybinis bendradarbiavimas, neminimas kolegialumo (arba vienvaldiikumo ir kolegialumo deri nimo) principas (3 punktas;460. Kita vertus, atsiZvelgiant i Vyriausybes !statyme imperatyviEja norma (32 straipsnis) ltvirtint4 ir atitinkamai kiekvienos ministerijos nuostatuoseaolpakartot4 ministeri'josbolegiiosinstitut4, galima teigti, kad ministerijq veiklos praktika apima ir 5i princip4. Ministerijos kolegija nurodytuose teisds aktuose apibreZiama kaip ministro patariamoji institucija. Ministras nustato kolegijos nariq skaiiiq, tvirtina jos sudet! ir darbo reglament4, taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti. Ministras yra ir kolegijos pirmininkas. Be jo, kolegijos nariai yra viceministras, ministerijos valstyb6s sekretorius, ministerijos sekretoriai. Taigi i 5i4 institucij4 patenka ir ministro politinio (asmeninio) pasitikejimo valstybds tarnautoias (viceministras), ir ministerijos administraciios vadovybe - ministerijos sekretoriai. Be to, ! kolegijos sudeti gali b[ti itraukiami kiti ministerijos ir kitg institucijrl atstovai (Vyrl 32 straipsnis)462. Teisiniai santykiai, kai ministras tuo pat metu yra uienasmenisministerijos aadoaas ir ministerijos kolegi'jos pirmininkas, literaturoje nera plaiiau aptarti. Kartais Siuo klausimu teigiama, kad ministerijg kolegijos yra dirbtines demokratijos, pabreZtinai kolegialios veiklos ,,i5kaba" ir kad kolegijos buvimas dadnai leidiia ministrams iSvengti asmeninds atsakomybes uZ nekompetencij4 ir aplaidum4nu'. Taiiau turint omenyje, kad Vyriausybe arba atskiri ministrai, Seimo reikalavimu atsiskaitydami uZ savo veikl:1 (K 101 straipsnio 1 dalis, Vyrl 5 straipsnio 2 dalis)a6a atsakydami i.seimo ir narig klausimus, negaletrl remtis (ar pateisinti darbo trukumus) ministerijos kolegijos priimtais sprendimais, darytina iSvada, kad pastaroji yra teigiamai vertintinas ministerijq strukturos darinys, ypai del to, kad ministe-

prieriiq administruoiamos sritys dazniausiai buna gana plaiios4ut. Del Sios sekretoriais, t. y. specialiq valdymo Iasiies ministro tarimasis su ministeriiq wadosriiiq (kurias administruoia daZniausiai ministeriios departamentai) yra neabeiotinai logiSkas vienasmenio vadovavimo papildymas. Be to' vais kitq' rciketq nepamiriti, kad, kaip iau min6ta, kolegiios nariais gali bOti atstovai, taigi sukuriat, y. ne ministerilos reguliavimo sriaiq, instituciiq sprenmos prielaidos kolegialiai svarstant priimti tinkamesnius valdymo (kurie ministrui yra patariamieii, taigi neimperatyttus,todel vargu dimu-s466 ar kolegijq buvimas leistq iZvelgti prieStaravim4 konstitucinei ministro asmenin"s atsakomybes uZ pavest4 valdymo sriti nuostatai)' Taip vertinant ministeriiq kolegiias prieinama prie iSvados: ministeriios jis sugebetq vadovo dalykines ir asmenin6s savybds turetq buti tokios, kad ministeriios kolegiios nariq ideias ir partitinkamai vertinti ir atsiZvelgti i siulymus. Seimo rinkimus vienameialies dienPries2004 m. LietuvosRespublikos r a i t y i e b u v o s k e lb i a m o sp r o g n o zd s,ko kl a b u tq Vyr i a u syb 6 ssu d e ti s'fe i da,rgu-Q parlamentelaimetq viena ar kita politine partiia. Liberaldemok."tq"p"rtiio, laimeiimo atveju Svietimo ir mokslo ministro post4es4galdtq nuomong bet kuriuo turinti kategoriSk4 g",riiSio, partiiosnare, daZniausiai netrukdytq ministerijoskoiegijai atlikti flausi-u. Ar toks jos budo bruoZas skirtusuZdavinius? Sunku numatyti galimus tokios situacijospadarinius,ta.iau iei paskirtoli manytina, kad toks vadovavimassociaiiai ministre elgtqsi autoritariSkai, Tokiu atveiu jautriai visuomeniniq santykiq sriiiai nebutq pats geriausias. ministerijoskolegijossprendimqneprivalomumasministruikliudytqlgy_ vendinti gero vieSoio administravimo imperatyv4 (apie 5i administracines teisdsprincip4 raioma knygos lll.2.I.7 poskyryje)' 7.3.2. Ministerii7 ualdymo aktq teisetumo sqlygos'Aktq proiektq skelbimas Ministeriios valdymo akto pripaZinim4 teisetu lemia dvi esmines s4lygos: jo neprieitaravimas aukStesn6sgalios norminiam teises aktui - Konstitucijai, ir ministeriios sprendimo_oficialus lstatymul ar Vyriausyb6s nutarimui ministro pasirasytiems norminiams teises aktams galioja vypaskelbimas: ria,rryb", 1999 m. rugplntio 23 d. nutarimu Nr. 918 patvirtinta Lietuvos millespublikos vyriausybes nutarimq, Ministro Pirmininko potvarkiq, instituciirl vadovq isanistry, Vyriausybes lstaigq, kitrl valstybds valdymoa'isTai parodo Lietuvos Respublikos ministeri,q valdymo sriiiq schemos' Zr': A' Andru5kcviiius. Administracinds teisesprincipai ir normq ribos (3 priedas), p' 238-263' Iti{i Pastebdtina,kad pirmesn6s redakcijos Vyriausybes istatymas (Valstybes Zinios' 1994' Siems Nr. 13-167) ! ministerijos kolegiios posedZiusleido kviesti ir mokslo darbuotojus, lutikus (31 straipsnis).

aseLietuvos administracind teise. Bendroji dalis, p. 319. 460 Valstybes Zinios, 2003, Nr. 80-3639. Ministeriiq veiklos principai analogiSkai nustatomi ir atskirq ministerijq darbo reglamentuose (ir., pnryzdLiu, Finansq ministerijos darbo reglamento 3 punktq). 461 I5 esmes svarbiausiuose konkredig ministerijq status4 apibrdZiandiuose teisds aktuose. 462AnalogiSkai ministerijos kolegijos paskirtis ir personalind suddtis reglamentuojama Pavyzdiniame ministerijq darbo reglamente (16-18 punktai) bei ministerijq darbo reglamentuose. n63 Lietuvos konstitucin teise, p. 766. a6aTai atliekama Seimo statuto nustatyta tvarka. Vyriausybds nariai Seimo nariq pageidavimu atsako i klausimus svarstant Vyriausybes veiklos meting ataskaite (Statuto 207 straipsnis) ar Vyriausybes valandos metu (Statuto 208 straipsnis).

rt.1.3.2.kymq ir isakymais patvirtintq kitrl teises aktg pateikimo oficialiai skelbti ,,Valstybds Ziniose" ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkaa6T. Ministro norminig isakymg ir jais tvirtinamq teisds aktq atitikties Konstitucijaitut, irt^ty-"-s ir Vyriausybes nutarimams reikalavimas grindZiamas Konstitucijos ir istatymg vir5enybds principais, taip pat Vyriausybds nutarimq aukltesne galia palyginti su Zinybq (t. y. ministerijg, Vyriausybes istaigrl ir kitg centrinig vieSojo administravimo subjektg) reglamentavimo aktais. Vadinasi, galima teigti, kad: a) ministry norminig teises aktg atitikties Konstitucijai reikalavimas iSplaukia i5 konstitucinio imperatyvo Negalioja ioks istatymas ar kitas ahtas, prieiingas Konstituciiai (K 7 straipsnio 1 dalis); b) istatymq virlenybd riboja poistatyminio akto reguliavimo pobudl - 1o paskirtis yra tikslinti (detalizuoti) istatym4, bet ne keisti io normas ir konkuruoti su lstatyminiu reguliavimu; c) Vyriausybds nutarimais apibrdZiamos Zinybinio administracinio reglamentavimo (nuostatrl, taisyklig ir kitq ministerijos aktq leidybos) ribos, t. y. ministro veiksmus i5 esmds lemia Vyriausybes ar jos vadovo Ministro Pirmininko pavedimai. Antai mindtoje (11.7.3.I.2.) administracinio ginio byloje Finansq ministerijos 1992 m. spalio 9 d. raito Nr. 03-41 ,,Del muitq mokesiig uZ importuojamus alkoholinius gdrimus" 2 dalies nuostat4, kad ,,nepateikus dokumentq apie muito sumokejim1fi. priimtus alkoholinius gr!:rimus, ji sumoka prekiaujanti imone", LVAT pripaZino prie5taraujandia 1991 m. sausio 31 d. priimto Laikinojo muitq tarifq istatymo 2, 5 ir 6 straipsniams tuo pagrindu, kad nei istatymu, nei Vyriausybes nutarimais Finansrl ministerijai nebuvo pavesta nustatyti akcizo mok6tojus, nenumarytus istatyme. Ministeriios ualdymo aktq projebtq shelbirnas. Tai galetrl buti vertinama kaip viena i5 btsimg ministerijos aktq didesnio pagristumo s4lygqa6e, Zinant, kad: a) ministerijrl valdymo sritys apima Lietuvos uki, socialing ir politing sferas; b) ministrai lsakymais tvirtina daugeli piliediams ir ukio467 Individualus ministro isakymai skelbiami jo nuoZi[ra, t. y. gali btti skelbiami ,,Valstybes Ziniq" priede ,,lnformaciniai pranelimai" (istatymo ,,Del Lietuvos Respublikosistatymq ir kitq teis6saktq skelbimo ir isigaliojimo tvarkos" (ValstybesZinios, 1993, Nr. 12-296, nauja red.: Valstybes Linios, 2O02, Nr. 124-5626) 3 straipsnio 3 dalis). Si dispozityvioji norma taikoma ir Vyriausybes istaigq, kitq valstyb6svaldymo institucijq vadovq bei kolegialiq instituciiq priimamiems individualiemsteis6saktams. 468 Pagal LVAT aiSkinim4 neriboiant teiseskreiptis i administracin! teism4 praiymu tirti norminio administracinio akto atitikti tik istatymams ir Vyriausyb6s nutarimams (Zr. ABTI 30 straipsnio(1999 01 14 redakcija)normos turinio interpretavimA byloie Nr. A?-278/2OOI / / ATP (I), p. 40-$1). a6e atskleidiia VAI 7 straipsnio norma, nustatanti viesoio administravimo subjektq parergq J4 d6l administracinio reglamentavimo tartis (konsultuotis) su visuomenes interesamstam tikroorganizacijomis, istatymq nustatytais o atveiais ir su gyventotais ie srityie atstovaujanaiomis ar jg grupemis.

kitg pavadirubiektamsteisiikai reikSmingqtaisykliq, nuostatq,tvarkrl ir to logiSkamanyti, kad 5it1aktq proiektai' kuriuose.nera nlrng aktt1.Del turetq buti skelbiami internete. Taiiau i5 ar valstybes tar.rybospaslapdiq, ir kitq teisds rninisterijgdarbo reglamenll nuostatgmatyti, kad "lstatymtl tinkle tvarka" ministeriiose norminiq aktq prol&tq skelbimo ,,Interneto" norminio akto proiektas kai tsikomaiik t"i, atveiais, ministeriiosparengtas Teisine pareigaskelbti kitokius teisdsaktq proiekVyriausybiiaTo. leihiamas ministeriiq tus nenustatytanei Vyriausybespatvirtintame parryzdiniame jo nuostatq drausmingai Jarbo reglamente (Zr. 46 punkt4), nei daugeli Dl ministeriig darbo reglamentu,ose' to abeiotina' ar topakartoiaidiuose Vieioio administravimoistaiiu atveju lmanoma veiksmingaiigyvendinti pareig4del tymo 7 ,t.ripsnyl" nustatyt?"i"5ojo administravimosubiektq konsultuotissu gyventoiais' reglamentavimo administracinio valdymo Tam tikry gaiimybitl susipaZintisu ministerijos rengiamais kad visuomenesinformasktaislyg i, t"ittq minetq reglamentqnuostata, spaudaiir ministerivimu apie ministerijos veikl4rupinasiministroatstooas palaikymq' atiakingasui.ryiiq su ttisuomene padalinys, losadministraciios kad mineti subiektai ,,teikia informacij4 visuomenesinTaiiau nuostata, vadovq ir formavimo priemondms ir visuomenei tu r i b u ti skel bi ami mi ni strq, Vyriausyb6s ir kolegialig fstaigq, kitq valstybs valdymo instituciiq vadovq te ise s a kta i, ta ip p a t kiti tei ses aktai , kuri q--skel bi m4 in s t i t u c i j q n o r m i n ia i ,,Valstybes Ziniose" nustato istatymai ir Vyriausybes nutarimai"Tsn. Reikala l j a m a , k a d v i e t in e je sp a u d o je b u tq ske lb ia m i ir auki tesni qi q admi ni strac i n i q v i e n e t r l v a l d ym o pr i i m t i li o j i m o , norminiai Valdymo n o r m in iq in stitu ciitl, sa viva ld yb iq ir i q vykdomqj q i nsti tuci j q te ise s a kta i"' . a ktq o ficia lu s p a ske lb im a s esmi nd 5i q aktq l si gan a g ri netos byl os pavyzdys'

rrr.2.I.3.galiojimo, gind4del mindtq nuostatq administracin! tasncbuvo. Sprgsdama teisds akto paskelbimo LVAT tcisciq kolegija konstatavo,kad ver'tir-rarrt tvarkospaZeidimo!tak4 konkretausteissakto galiojimui turi buti atsiZvelgiama i tokio paZeidimodydi, taip pat i nuostatos vieiai skelbti teisesaktus yra pagrinding paskirti. Nors savivaldybes tarybossprendimas nuostatqgasubjektams elgesiotailiojimo butina s4lyga, tadiaujame privalomqteises tiesiogines sykliq ndra, taigi iio sprendimoteksto nepaskelbimas itakos teiTeismas aktq turin! neturejo. nurode, sessubjektqinformavimuiapieteises negaliojaniiu del neesminio,formalauspaZeikad teisdsakto pripaZinimas teisinio apibriZtumo ir teisinio tikrr.rmoprincipq reikaladimo prie5tarautq ir vimams,neatitiktqteisingumo protingumokriteriiqT5:i. Iiankstinis uieiumas teis0saktq projektq skelbimo reikalavimas,grindZiamas Seimo statuto 134 straipsnio 5 dalies nuostata, kad siekiant geriau informuoti visuomcng valstybes imone Seimo leidykla ,,ValstybesZinios" leiclZia,,Seimo kronik:1", kurioje, be kitos informacijos apie Seimo veikl4, pateikiami ir naujai iregistruotq istatymq projektai. Informacija apie vieiojo administravirno institucijq aktq projektus teikiama taip pat remiantis Vyriausybes 1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 118 ,,Del lstatymq ir kitq n o r m i n i q t e i s e sa ktq p r o j ckr q skcl b i m o ..l n te r n e to " ti n kl e ":- a b e i ka i ku riais kitais teisds aktais. Teisis aktq prolektq skelbimo principas svarbus prevencine prasme, nes visuomcr-ris susipaZinimassu busimq teisds aktq netoprojektais sudaro prielaidas i5 anksto reaguoti i teisinio__reguliavimo bulumus, io neatitikirn4 viciiesiems interesams ir pan."' Kita vertus, mineta (knygos II.8.1.5 poskyris), kad atsiZvclgiant i reikalavim4 skelbti tik ,,Vyriausybci teikiamg suarbesniq ir kitq aktualiausiq (paZymeta - aut.) a n o r m i n i q t e i s e 'sa ktq p r o j e ktu s"To n r , p a vyzd i i u i . i ta i . ka d .,i n fo r n r a ci i a apie Vyriausybei teikiamus teiss aktq proiektus, kurie nera skelbiami ilternete, gali buti teikiama suderinus j4 su ministerijos sekretoriumi pagal nustatytas administravirno sritis";s7,grlima teigti, kad teismui bntq suddtinga sprgsti, kokiu mastu akto prof ekto nepaskelbin'raspaZeidZia valdymo teis6tumo princip4.

t a i g i i r t eis6 tu m o s4 lyg a . Sta i L VAT

Buvo praSoma iStirti, ar Lietuvos gyventojrl genocido ir rezistencijos tyrim o c e n t r o g e n e r a lin io d ir e kto r ia u s 1 9 9 9 m . g r u odZi o 13 d. i sakyrnu N r' 1 2 1 p a t v i r t i n t as Pa sip r ie iin im o d a lyviq ( r e ziste n tg) tei si q komi si i os nari q savanorig ir laisves kovq dalyviq teisiniam statusui pripaZinti darbo reglam e n t a s n e p r i e i ta r a u ia ka i ku r ie m s L ie tu vo s Re sp ubl i kos l statymams. Mi net a s r e l l l a m e n t a s ,,Va lstyb e sZ in io se " n e b u vo p a skel btas'LV A T nustate, kad reglamentas pagal turini yra norminis teisds aktas, t y. iame nustatytos tei, s e s n o r m o s . T od e l te ism a s p a d a r e iSva d :1ka d r e g larnento nepaskel busi statymq nustatyta tvarka, ipso iure jis yra negaliojantis ir negali buti taikomas praktikoje. Administracind byla buvo ntttraukta, nes pagal ABTI 115 straipsn i o 1 i r 2 d a l i q , 1 1 6 str a ip sn io 1 ir 2 d a liq n o r mq prasmg admi ni straci niams teisnams nera priskirtinos bylos del praiymq iitirti, ar nepraddig galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos pri6md centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieitarauja lstatymams ar Vyriausybes norminiams aktams752. P a b r 6 2 t i r r a , k ad n c b e t ku r ic te ise s a ktq skclbi mo re i S k i a a k t o n e t e i se tu m 4 . A n t a i s p a u d o j e b u vo p a ske lb ti Vie tin d s r in klia vo s uZ naudoi i m4si nustatytomis Kauno miesto gatviq ir aikldiq vietomis automobiliams statyti nuostatai, tadiau tvirtinanaio iuos savivaldybds tarybos sprendimo tekstas skelbnuostatos pazei di mai

trt

Valdymo tcisdtumo poZihriu svarbus administracinds veiklos vieiumas, ilryvendinamas teisds aktus bei iq proiektus. Be to, istatymilkai itvirtintu reikalavimu sFelbti poistatyminius vieSumas suprantamas ir kaip vieSoio valdymo otuirumas, t. y. teises ginama asmens galimybe gauti informacijq i5 vieiojo administravimo institucijq, lskaitant ir galimybg susipazinti str t e i se s a ktq p ro j e kta i s. Pastar asisvieium o pr incipo aspcktas mi ni m as k ny gos III.2.1.7.1 s k i r s n yi e a p ta ri a n r g e ro a Jm inistr avim o pr incip4. 7a!r Sqvoka ,,istatymas,,Siuo atveju aiSkintina kaip apinanti visus norminius teisds aktus. 750 Lietuvos Respublikos kitq teises aktq istatymas ,,Ddl Lietuvos Respublikos istatymq ir ske l b i mo i r l si g a l i o j i mo tvar kos" ( nauja r cd.) // Valstybes iin i os , 2002, N r . 124 5626' 75 ' T e n p a t, 1 2 sta i p snis. ;52 A. b. Nr. l'-1.4/200! / / A'lr' (2), p. 76 80.

75rA. r 72. b. N r . Ar - 933 , 2 0 0 4 / / A Tp (6 ), p . 7 0 tot Val s ty bes i i ni os , 1 9 9 9 , N r. 1 5 3 8 9 . ts5 ISankstinio tciscs aktq vieiuno principo

teikiamos galimybes plaiiau A. Andruikeviiius. AdministracinL's trisc\ principai ir normrl ribos, p. 156 162. t56 Mineto Vyriausybes nutarimo 1 punktas. 7s7 Paq'zdinio N r . 80 3639. ministerilq darbo reglamento .16 punktas // Valstybes

aptartos:

Zinios,

2003,

2802. 1.4. Teisingumo principo teisminis interpretauimas

ITI.2.T.4.

rrt.2.1.4.pi ni nel ei sti num4 ne k art4 s av o nutari muos e pabrdZd K ons ti tuc i ni s

28rTei s -

Skiriami du teisingumo principo aspektai. Pirmuoju atveiu teisingumo reikalavimas taikomas padiai teises k[rimo veiklai. Kor-rstitucinis Teismas jau pirmosiose nagrinetose bylose suformulavo doktrinq, kurios esmg atskleidlia 5i citata: ,,Vienas pagrindiniq teises, kaip socialinio gy.venimo reguliavimo bndo, tikslq - teisirrgum a s . N e g a l i m a p a sie kti te isin g u m o te n kin a n t tik vie nos grupes arba vi eno asmens interesus ir kartu neigiant kitq interesus. Elgiantis vienaialiikai, butq ignoruojama humaniSkoji teises paskirtis, didetq socialiniq konfliktq galimybe. Teise negali remtis vien tik daugumos ar maZumos interesais, tod6l teisedaroje siekiama derinti interesus panaudojant optimalias ialiq susitarimo galimybes. Sis teisddaros princrp a s y p a d a k t u a l u s , ka i sp r e n d Z ia m i Z m o g a u s p r ig im tini q tei si q trl "rri -"i ."7su Siuo principu Konstitucinis Teismas remesi ir kitose bylose, pavyzdZiui, sprgsdam a s n u o s a v y b e s t eisiq a tku r im 4 i iSliku si n e kiln o ja rn4j i turt4 regl amentuoj anci q is t a t y m q k o n s t i t u cin g u m o kla u sim u s7 sg .T a ig i Siu o aspektu tei si ngumo pri nci pas f a k t i S k a i s u t a m p a su a sm e n s ir visu o m e r r is in te r e sq deri ni mo pri nci pu i r yra j o atspindys. Kitu aspektu teisingumas igyvendinamas taikant lstatymq kureio ir kitg teisdkuros subjektq parengtus teis6s aktus. Si principo aspekt4 bene labiausiai iireiSkia teis6s doktrinos taisyklds, pagal kurias: 1) istatyrnq ir poistatyminiq teises aktq normos pagal bendrqj4 taisyklg neturi iriZtamosios galios; 2) niekas neturi buti baudZiamas uZ tq pati teises paZeidimq du kartus. 2.1.4 . 1 . P a k i t u sio t e i s in ia m s Teorineje literaturoje r e g u lia vim o sa n tykia m s. n e ta ikym as Pr in cip o susi kl osdi usi cms i S i mtys

kad istatymo ar kito teises akto galia nukreipiama i ateiti. Negalima i5 asmens reikalauti laikytis taisykliq, kurig lo veiklos metu nebuvo, nes j i s ne gal ej o Zi noti bus i mq nuos tatq. Tei s es s ubj ek tas turi buti ti kras, kad j o vei k s mai , padary ti v adov aui anti s tei s es ak tai s , gal i oj us i ai s j q padarymo metu, bus l ai k omi butq tektg autoriteto, btti nas tvi rtum?, neimanoma tei s etai s . P ri eS i ngu atv ej u pats i s taty mas nenustatyti stabili4 teising tvark4761. Pana-

mas, teigdamas,

Siai teismas sprende ir kitoje vei ksnys uZti k ri nant

byloje: ,,Taisykle lex retro non agit svarbus ir tei s es , i s taty mq, tei s i nes tv ark os s tabi l umE i r tei si ni q s anty k i q s ubj ek tq tei s es , pas i ti k ej i m4 v al s ty bej e pri i mtai s

tei ses aktai s. Tei s es s ubj ek tas turi buti l s i ti k i ngs , k ad j o el ges y s , ati ti nk anti s tuo metu gal i oj u s i us tei s ds ak tus , i r v el i au bus l ai k omas tei s etu i r nes uk el i ani i u j am nei gi amq tei s i ni q padari ni q."762 Tadiau taisykle lex retro non agit netinka, kai sunkinantis asmenq padetl i statymas tai koma s tgs ti ni o tei s es paZei di mo s anty k i q atv ei u. P arei S k6fas B ,,MaZei k i q nafta" pra5i tei s m4 panai k i nti K onk urenc i j os taA rybos 2000 m. l i epos 10 d. nutari m4, k uri uo bendrov ei uZ K onk urenc i j os i statymo (1999 m. k ov o 23 d. i s taty mo N r. V III-1099 redak c i j a) paZei di m4 paskirta 100 000 Lt bauda ir ii ipareigota nutraukti Konkurencijos istatymo paZeidimus. Apeliacine tvarka skqsdama teismo sprendim4, AB ,,MaZeikiq nafta" greta kitg argumentg nurode ir t4, kad sutartys su ukio subjektais buvo pasi ral ytos dar i k i nauj oi o K onk urenc i j os l s taty mo l s i gal i oi i mo, todel Sis istatymas Konkurencijos tarybos negalejo buti taikomas. LVAT konstatavo, kad bendrov6s sudarytos sutartys yra reguliuojamos ne tik privatines, bet ir vieSosios teisds. Nors teises ir pareigos kyla i3 sutarties, sudarytos gal i oi ant senaj ai K onk urenc i j os i s taty mo redak c i j ai (1992 m. rugs ej o 15 d.), taiiau iose numatytrl s4lygq igyvendinimas tgsesi ir isigaliojus naujajai lio l statymo 1999 m. k ov o 23 d. redak c i j ai , todel K onk urenc i j os tary ba, v ei k dama kaip vieSojo administravimo subiektas, atlikdama valstybing Konkurencijos istatymo prieZiuros funkcij4 tur6io pareig4 tirti bendroves sudarytq sandoriq, rrykdomq fau galiojant naujajam Konkurencijos istatymui ir jo normoms, draudZiandioms piktnaudZiauti dominuoiandia paddtimi bei atlikti kitus konkurencij4 riboiandius veiksmus, atitikt! mindto lstatymo nuostatoms. Taigi LVAT teisejq kolegija konstatavo, kad Konkurencijos taryba, tirdama akcines bendroves veikl4, taike Konkurencijos istatymo nuostatas ne atgal, o tiems teisiniams santykiams, kurie r,ryko istatymo galiotimo metu, paleidLirnt draudZianiius veiksmus nustadiusias teises normas763.

istatymo negalioiimas atgal (lex retro non aglf priskite ise s p r in cip q , ku r ie ,,p ersmel ki a ki ekvi enE tei ses 5 a k 4 i r n u r o d o , ka ip tu r i b u ti fo r m u lu o ia m o s tos tei ses S akos normos i r o r g a n i z u o j a m a s j q vykd ym a s, ka d te isin 6 m is p r iemonemi s butq vei ksmi nri a m a s p r i e b e n dr q jq gai apsaugotos pagrindines A d m i n i s t r a c i n ete Zmogaus teises"760. te ise je 5 is p r in cip a s b e n e r y S ki ausi ai i Zvel gi amas normoje Aktai, nustatantys arba sugrieZtinantys atsakomybg ui administracinius teisespaieidimus, neturi atgalinio oeikimo (ATPK 8 straipsnio 2 dalis). Akivaizd!, k a d Z m o ga u s te isiq a p sa u g o s p o ziu r iu n e butg tei si nga, j ei uZ vei k4,

kuri istatymqkurejo nebuvo traktuojama kaip prieSinga reisei,j4 iraiius I kodekso draudZiamqveikq s4rai4,asmuo butq nubaustastarsi ,,atgaline data". Tai visuomeneje sukurtq teisinio netikrumo b[senE,kurios princi-

is8K T N i s ( a ) , p . 1 6 . t 5 eZ r . , p a v y z d i , i u i ,KT NiS ( 5 ) , p .6 5 ,6 6 ; KT NiS ( 1 1 ) , p .6 a. Siuose ir kituose nutarimuose Konstitucinis TeismaspabreZe,kad teisingumasyra vienas i5 moraliniq vertybiq ir teisines valstybds pagrindq. ; 6 tZ r . ' .A . V a i i v i l a .T e ise s r ija ,p . ) tco I2 7 ,I2 8 .

t"' K TN i s (2), p.34. t"' K TN i s (1.0), p.72. 763 . b. N r. 41-562-2003 A Tp (4), p. 152 173. A //

[[t.2.1.4.

tlt.2.1.4.(! gin6o byloje pareiikejas pensij4iiejgs 1992m. vasario Administracinio perskaiVidaus reikalq rninisterij4 24 d.) praie tcismqipareigotiatsakov+ reikalq,Specialiqiq tynuo 1995m. sausio1c1.pagalViclaus iiuoti pensij4 prokuraturos,Kalejimq saugumo,kraito apsaugos, rimg tarnybos,valstybes jam ir departamento, pavaldZiq lstaigqir valstybes imoniq pareigfinq kariq koeficientus. Taigi i5 esvalstybiniqpensijqistatym?, numatantididesnius galiq.Ta6iaupagal mes buvo praiomataikyti mineto istatymogriZtam4i4 pareiikejopareigy-be, kuri4 jis tur6jo apskaiiiuojant nauj4jireglamentavimq kad pensij4, Teismas konstatavo, dcl iios prieZassenatves buvo panaikinta. kai, tcnkinant pareiikejopraiymq, perskaidiuota ties susidaryttl situacija, pensiiabutq maZesne turetoji, o tai neatitiktrlteisetqhlkesditlir teisinei nio tikrumo konstitr.rciniq principq, taip pat teisingumo ir protingun'rokriteriiu766. Taigi vienq asmenq paddti gerinantis istatymas nebutinai bus palankus kitq asmenq atZvilgiu. Pasisakydamas apie privating teisg tai yra pabreigs ir Konstitucinis Teismas: ,,Atgalinio veikimo ga1i4turiniio akto priemimas butq galimas, iei tai nurodyta padiarneistatyme ir jei toks teisesaktas tcises Tadiau visais atvejais reikia atsisubjcktams nepablogintq teisines pacldties. Zvelgti itai, kad privatinr'jc tc'isejepagerinus vienos teisiniq santykiq ialies padeti kitos lalies padetis paprastaigali pablogeti.";L; Administracini teisekura ir principas ,,lex retro non ogit". Administracines teises kurejui kai kuriais atvejais taip pat aktuali istatymq atgalinio netaikymo taisykle. Tai pasakytina apie poZiuri i oficialq skelbirnE tq poistatyminiq teisdsaktq, kurie buvo priin'rti dar iki fsigaliojant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciiai. Lietuvos valstybes istorija taip iau susikloste, kad dalis po 1990 m. kovo 11d. priimtq poistatyminiq teises aktq ' o f i t i a l i a i n e b u v o p a ske l b ti . n cs tu o m ctu g r l i o j g i sta tyn r a i n e n u sta tap a r ci gos ske-lbtivisus neislaptintrrspolstatyminius norrninirts teises aktus, tt to reikalaujanti Lietuvos Rcspublikos Konstitucija (7 straipsnio 2 dalis), kaip Zinoma, isigaiiojo 1992 rn. lapkriiio 6 d., taigi pracjus daugiau nei clvejiems metams po ncpriklausomos Lietuvos valstybes atkurimo. Vadinasi, galinra klausti, ar buvo privalu ,,Valstybesiiniq" leidinyje paskelbti tuos teises aktus, kurie buvo priimti per laikotarp! nuo 1990 iki 1992 metq, t. y. ar Lietuvos Respublikos istatymas ,,Del istatyrnq ir kitq teises aktq skelbimo ir fsigaliojimo tvarkos" tur6jo buti taikomas jau susiklosiiusiems tokiems poistatyminiams teisds akteisiniams santykiams, 5iuo atvcju t a m s . k u r i e g a l i oj o . n o r s i r n t'b tr vo o fi ci a l i a i p a ske l b ti . Sta i tci sm q p r a kti k o s p a v y z d Z i a iSi tr okl a r r si m u .

,,Lex retro non agit" principo taikymo iiimtys. Socialiniq santykiq pokyiiai lemia, kad bauclZiamojojeir adnrinistracinejeteiseie lstatyrnq kurile' kai ktrrias veikas dekriminalintoia, t. y. irt r.re-bclaiko pavojingomis visuornenei, taigi ir prieiingomis teisei. Be to, bfina ir taip, kad kodeksuose nustatytLlsankcijq bausmiq ir nuobaudq dydZiai keidiarni, jos ivelninamos. Tokiu atveju galima klausti, koki:1 ftak4 iie teisines atsakomybds reguliavimo pokyiiai turi jau padarytornsveikoms, kurios f q darymo mettr dar buvo baustinos pagal galiojusius istatymusTua? Aclministracines teises doktrina ir teises taikymo praktika laikosi principines nuostatos, kad aktai, Svelninantysarba panaikir-rantys aclnrinistracrng atsakomybg uZ adrninistracinius teisds paieidinrus, galioja atgal, t. y. taikorni skiriant nuobaudas uZ tciscs paZciclimus,padarytus priei iiq aktq iileidin'r4, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nera ivykdytos (ATPK 8 straipsnio 2 dalis)i'j5. Tai atitinka teisingurno siekf, kad asrnuo bhtq baudZiamas tik uZ visuomenei reali4 grdsmg kelianiias veikas; nehumaniSka bausti uZ tai, kas jau nebeaktualu ginant ir saugant visuonreninf geri. Todel nustatyta, kad administracinio teises paZeidimo bylos teisena negali buti praddta, o pradetoji turi buti nutraukta, kai priirnanras amnestiios akta s, je igu jis panaik ina adm inis t r ac inis nu o b a u d o s s k y r i m 4 ( A 1 'P K 250 straipsnio 1 dalics 5 punktas), taip pat kai panaikinamas adrninistracing atsakomybg nustatantisaktas (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Esar-rt Sicmspagrindams turi buti nutraukiamas ir nutarimo skirti aclministracing nuobaudq vykdymas, jeigtr toki nutarimA organas (pareighnas) jatr yra pridmgs (ATPK 1i07straipsnio 1 dalies 2 ir l) punktai), o nutrauktas vykdymo procesas negali buti praddtas ii naujo (ATPK 1307 straipsnio 2 dalis). Tai atitinka teises doktrinos taisyklg Iex benignior retro agit (isratymai, ivelninantys atsakomybg