PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais.

Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Šiltas metų laikas – tai proga pasodinti tūkstantį medžių, pristatyti ekologiškų namų ir prigimdyti sūnų, kurie mąstys geriau ir atsakingiau už mus.Supraskite teisingai, aukščiau esantis grožinis sakinys jokiu būdu nėra nukreiptas prieš dukras, kurios gali užaugti dar sąmoningesnės ir kurti naują pasaulį dar gabiau.Pirmasis vasaros Ozonas skirtas Atvirdangiui – t.y. mūsų partneriui „ekologiškiausiam Lietuvos festival-iui“ – žr. specialų priedą šio numerio viduryje su jo programa, žemėlapiu ir taip toliau, - o taip pat visam grynam orui, kelionėms dviračiu, ekologiškų daržovių auginimui bei valgymui ir taip toliau – sugalvokite patys. Ir praneškite mums.Atvirdangis vyksta birželio 13-15 d., o liepos pradžioje kiti vaikai organizuoja „EkoInfoAkciją“ Vingio parke, Vilniuje. Būsime ir ten. Prisijunkite su atitinkamu uolumu, o apie tai ir visa kita tebylojie kiti Ozono pusla-piai.

Dviratis gelbsti įveikiant spūstis

Vienintelė įmanoma ūkininkystė - organinė

The warm summer season of the year - an opportu-nity to plant thousands of trees, to construct eco-houses and produce many sons and daugthers, who will think better and be more responsible than us.

The first Ozonas’ summer issue is dedicated to Atvir-dangis - our partner “ the most ecological festival in Lithuania” - please view our special supplement in the middle of this edition with the program of the event, map and so on. Also for all the fresh air - trav-elling by bicycle and for eating the organic food - instructions on how to grow it, and so forth, if you come up with an idea, please let us know.

Atvirdangis is happening on the 13th-15th of June, and in the beginning of July the children are organ-ising “EkoInfoAkcija” (EcoInfoAction) in Vingio park, Vilnius. Please come along and join us!

ISSN 1822-6191 Ekologiškos kultūros gidas / Ecological Initiatives Guide www.ozonas.lt www.ekologija.lt 2008/6 (10)

„Atvirdangis“ - veiklų festivalis už ekologjją

12psl. 14 psl.

Nuotr. Juliaus Gečo

Kiekvieną dieną į kiekvienus namus...

KIEK DAUGIAU NEI PER TRISDEŠIMT METŲ ŽEMĖJE IŠNYKO KETVIRTADALIS GYVŪNŲ, PAUKŠČIŲ, ŽUVŲ RŪŠIŲ, rodo mokslininkų tyrimas. Beveik 90 proc. gyvūnų ir augalų populiacijose tiesiogiai įtakojami žmogaus

veiklos ir padidėjus temperatūrai planetoje. Ištyrus 4 tūkst. populiacijų, šimtus skirtingų stuburinių rūšių, paaiškėjo, kad nuo 1970 metų 27 proc. jų jau tiesiog nebėra, praneša britų Guardian.co.uk. Mokslininkai apžvelgė reprezentuojančiąsias rūšis – nuo baltų-jų meškų Rusijoje iki vėžlių Kosta Rikoje. Ypač nukentėjo didelės jūrų žuvys, tokios kaip kardžuvės ir kūjarykliai, kurių populiacija smuko 28 proc. vos per vieną dešimtmetį. Sausumos gyvūnų, sparnuočių ir žuvų per tą laikotarpį žymiai sumažėjo, o žmonių populiacija per tą laiką padvi-gubėjo. „Ir šios dvi tendencijos nėra nesusijusios“, – mano Jonathanas Lohas iš Londono zoologijos bendrijos. Tebeegzistuojančioms rūšims išbandymai tęsiasi. Globalinis atšilimas jaukia laukinės gamtos gyvenimą ir trikdo ekosis-temas visoje planetoje, visuose žemynuose, rodo kita moks-lininkų studija, paskelbta žurnale „Nature“. Sumažėjusi pingvinų populiacija Antarktidoje, vis retesni žuvų tuntai Afrikos ežeruose, pasikeitusios Amerikos upių srovės ir sutrikusi paukščių migracija Europoje – visus šiuos pokyčius tikriausiai lėmė klimato atšilimas. Pavyzdžiui, viename Antarktidos regione imperatoriškųjų pingvinų populiacija sumažėjo 50 proc. – ir taip nutiko vos per vieną žiemą. Jie tiesiog pritrūko valgio – vėžiagyvių, ku-rių tame regione išnyko 85 proc.

Technologijos.lt/(Lrt.lt, Marijus Širvinskas)

JAV MOKSLININKAI PERNAI SUKŪRĖ PIRMĄJĮ GENETIŠKAI MODIFIKUOTĄ ŽMOGAUS EM-BRIONĄ. Informacija apie eksperimentą visuomenę pa-siekė gerokai atsilikusi – tik šių metų gegužę.

Embrioną, skirtą stebėti, kaip anksti vystosi ląstelės ir ligos, kūrė Kornelio (Niujorkas) universiteto mokslininkų komanda. Praėjus penkioms dienoms po sukūrimo jis buvo sunaikintas. Teigiama, esą galimybė genetiškai modifikuoti žmogaus embrioną leis koreguoti genus kovojant su įvairiomis ligomis – vėžiu, hemofi-lija... Teoriškai bet kuris identifikuotas genas gali būti prijungtas į embrioną. Vis dėlto išradimas sulaukė didelio nepritarimo. Žvel-giant į ateitį baiminamasi, kad galimybė genetiškai modifikuoti žmogų neišvengiamai vestų į „pagal užsakymą“ gaminamų kūdikių erą, kur žmogiškieji demiurgai sprendžia dar negimusio kūdikio fizines savybes. Pakeitus embrioną – padariniai būtų ilgalaikiai, įjungti genai ne tik keistų esamą žmogų, bet ir persi-duotų ateities kartoms.

Timesonline.co.uk

STREIKUOJANTYS ŪKININKAI PIENU LAIS-TO LAUKUSLietuvos ūkininkai prie prekybos centrų praeiviams dalys pieną, nes iš perdirbėjų už jį sulaukia beveik nieko neverto užmokesčio.

Tuo metu kitų Europos šalių ūkininkai jau ėmė veikti, rašo „EUobserver“.Maištas prasidėjo Vokietijoje – visoje šalyje karvių augintojai pieną laistė laukuose ar girdė veršiukams. Šitaip protestuota prieš pieno produktų prekybininkus.Ūkininkų asociacija prognozuoja, jog dėl to netrukus ims tuštėti parduotuvių lentynos. Trūkumo pabūgę Vokietijos vartotojai dar padidino paklausą.Austrų sąjunga pakvietė ūkininkus tiekimą pieninėms sumažinti perpus. Šveicarai dalį pieno taip pat panaudojo laukų „trąšoms“. „Jei ūkininkai neapsigins dabar, tai kada?“, – klausė Šveicarijos ūkininkus vienijančios asociacijos vado-vas Martinas Haabas.Prancūzai savo ruožtu žada traktoriais blokuoti perdirbimo fabrikus, kurie ketina dalį gaminių siųsti į Vokietiją.Ūkininkai reikalauja, kad vietoje 28-34 eurocentų, kuriuos dabar gauna už pieno litrą, jiems būtų mokami 43 eurocentai.Pieno gamintojai primena, jog veiklos sąnaudos per pastaruo-sius šešis mėnesius išaugo apie 8 proc., o kaina, kuri jiems moka-ma už pieną, per tą patį laikotarpį sumenko 30 proc.

Lrt.lt

EKOLOGIŠKAS VIEŠBUTIS: LIETAUS VAN-DUO IR SAULĖS ENERGIJAVandens ir energijos šis viešbutis suvartoja trečdaliu mažiau nei kiti. Tai vos prieš kelis mėnesius atidarytam „Proximity“ pelnė

ekologiškiausio JAV vardą.„Vilniaus diena“ rašo, kad Šiaurės Karolinoje, Grinsboro mieste, įsikūręs viešbutis turi didžiulius langus - taip esą geriausiai pasi-naudojama natūralia šviesa ir sutaupoma elektros energijos.Ant „Proximity“ stogo taip pat yra 100 saulės baterijų plokš-čių – jų energija naudojama vandeniui šildyti.Pirmą kartą JAV viešbutyje taip pat sumontuotos liftų pavaros, kurios liftui pakelti naudojamą energiją sugrąžina į elektros tin-klus. Viešbučio restorano šaldytuvai ir šaldikliai naudoja geoter-minę energiją, o stalviršiai pagaminti iš perdirbto riešutmedžio. Statant pastatą naudotas plienas, laiptų konstrukcijos, kelio danga iš perdirbtų atliekų. Gausi viešbučio augalija, sodas yra laistomi lietaus vandeniu.Draugiškumas aplinkai anaiptol nekenkia stiliui – įtakingasis žurnalas „Forbes“ šį viešbutį įtraukė į geriausių naujų pasau-lio viešbučių sąrašą.Daugiau nei 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto viešbutyje yra 147 kambariai. Nakvynė čia kainuoja 316 Lt.

Lrt.lt

7-9psl.

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt

OZONAS 9 / GREENAME ORE(NGINIAI)Redaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ekologija.lt

Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ekologija.lt

Projekto vadovas Mindaugas Galiauskas, 8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt

“EkoDaiktas” Miglė Anušauskaitė

“Alternatyvi energija”Dalia Gončiauskaitė8 673 56631, info@ozonas.lt

Vertimai Skirmantė Gough, Kristina Bugelskytė

Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“ Akvilė Rėklaitytė, 8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Maketas Vilija Diglienė, 8 652 07523

Leidėjas VšĮ „Kultūros idėjų institutas“

Tiražas 10 000 egz.

Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ekologija.lt

Internete www.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

2 / redakcija

O TAIP PAT kitose vietose:

Vilniuje• The Body Shop „Akropolyje“, Ozo g. 25• Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3• VšĮ „Kultūros idėjų institutas“,

Konstitucijos pr. 23C-618• Šiaurės miestelio technologijų parkas

J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96• IKI parduotuvėse:

„Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

Kaune• IKI parduotuvėse:

„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

• The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

Klaipėdoje• IKI parduotuvėse:

„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

• The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61

• Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3

• Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10.• I. Simonaitytės viešoji biblioteka,

Herkaus Manto g. 25.

Šiauliuose• IKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2• The Body Shop „Saulės mieste“, Tilžės g. 109

Panevėžyje• IKI parduotuvėje

„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

BEIekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo

ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningu-mo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar sim-bolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės geri-nimo. Pervesdami lėšas, jei pageidauja-

te, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmo-nė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba re-klama leidinyje OZONAS būtų naudin-gi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite

su mumis ir mes pasiūlysime Jums ge-riausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio su-mos naudojantis savo banko elektro-ninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI pra-šymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už jūsų skirtas lėšas apmokėjo-me didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt interviu / 3

NEPRALEISk EkOLOGIŠkO fESTIVALIO!Birželio 13-15 d. Pavilnių parke, Vilniuje, vyksta pirmasis Lietuvoje ekologiškų vei-klų festivalis „Atvirdangis“. Atviras visokio amžiaus dalyviams jis teikia progą ne tik puikiai pasilinksminti, bet ir sudaro sąlygas pasisemti glėbį naudingos informacijos apie ekologišką gyvenimo būdą. Festivalio organizatoriai „Atvirdangį“ pristato kaip pavyzdinį valstybės modelį. Anot jų, galimybė pasijusti ekologiškos valstybės piliečiais paskatins ir kasdieniame savo gyvenime ieškoti tokios pat valstybės pėdsakų.

Nukelta į 4 psl.

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Platus veiklų spektras

Amatų dirbtuvės, seminarai, kon-certai, kino seansai – festivalio rengėjai paplušėjo kaip reikiant, kad dalyviai pajustų skirtumą tarp „Atvirdangio“ ir kitų festivalių, ku-riuose pagrindine programos vini-mi dažniausiai būna alkoholis šalia jaukiai smilkstančio lauželio... Aiš-ku, kartais smagu nieko neveikiant vegetuoti atkišus saulei pilvą, ar, jei yra šlakelis energijos, paban-guoti prie scenos. Vis dėlto „Atvir-dangis“ orientuojasi į kiek kitokias pramogas. Juk smagu paviešėti erdvėje, kur daugybėje sričių ga-lima išmėginti savo gabumus, pa-simokyti iš profesionalų, o vaka-rui atėjus arba leistis siautulingai linksmintis šokių aikštelėje, arba ramiai ištiesti kojas vėlyvame lau-ko kino seanse. Apie tai, kaip gimė festivalis ir ko juo siekiama šnek-telėjome su trimis „Atvirdangio“ ministrais: ministru pirmininku Arnu Mankevičiumi (kuris žinomas ir kaip pirmųjų Gamtininkų dienų (GADI) rengėjas), veiklų ministre Indre Pečiukonyte ir komunikacijų ministre Salomėja Aliukaite.

Kaip kilo tokio, mūsų šalyje ti-krai netradicinio, festivalio idė-ja?Arnas: Esame du iniciatoriai, bet net nepamenu, kuriam iš mūsų

šovė mintis daryti festivalį. Maž-daug prieš metus sugalvojome, kad Lietuvoje reikia padaryti eko-logiškiausią festivalį. Pakankamai turime festivalių, į kuriuos nuva-žiavus alus vartojamas lygiagrečiai su muzika, o šventė baigiasi volio-jantis šalia palapinės... Atrodo, jau reikia kažko kultūringesnio. Norisi festivalio, į kurį žmonės nebijotų atvažiuoti su šeimomis, kad atvy-kę gautų informacijos, kurią vėliau būtų galima pritaikyti namuose. Galų gale – kad daugiau dėmesio būtų skiriama bendravimui, o ne masiniam nusigėrinėjimui. Tam reikalinga kitokia erdvė nei siū-lo tradiciniai festivaliai. Aš pats studijuoju gamtos mokslus, tad ekologijos idėjos man labai arti-mos. Iš tiesų manau, kad, padarius pradžią, ilgainiui visi mūsų šalies festivaliai bus tik ekologiški.

Ar tau pačiam neatrodo, kad vi-suotinio abejingumo erdvėje tai skamba kiek utopiškai?A: Kodėl? Tikrai ne. Tereikia pažiū-rėti į valstybes, kurios šiek tiek il-giau gyvena geriau nei mes. Jose, jei festivalis nėra ekologiškas, jis praranda nemažą dalį publikos – net iki 30 procentų. Žmonėms svarbu, kad atliekos būtų rūšiuoja-mos, indai – biodegraduojantys...Gal galite kiek tiksliau apibrėžti tą ekologiško festivalio idėją? Turbūt daugeliui neaišku, kur paskasta ta ekologija...Salomėja: Mūsų idėja – ne tik

patiems būti ekologiškiems. Su-darysime visas sąlygas būti eko-logiškiems ir visiems festivalio lankytojams. Nurodysime sektinas gaires, o žmogus galės tai išban-dyti. Kosmetikos gal nepardavi-nėsime, bet esmė tokia, kad eko-logiškas žmogus būtų pavyzdys. Vienas, gatvėje suvalgęs saldainį, popieriuką išmes ten, kur eina, o kitas nepatingės panešti jo iki šiukšliadėžės, arba, jei jos nėra, įsidės į kišenę. Tai jau yra tas mąs-tymas, kurio siekiame. Nuo mažų detalių išsivysto dideli dalykai. Pradedame nuo savęs ir siekiame to, ką norime perduoti aplinki-niams. Festivalis – gera proga vys-tytis permainoms. Žadate skatinti ekologišką atvyki-mą į festivalį. Kaip tai vyks?A: Mūsų tautiečius labiausiai ska-tina pinigai, tad esame pasirengę net pusiau sumažinti kainą tiems, kurie atvyks dviračiais arba at-plauks valtimi, baidare. Sąlygos tam sudarytos – tereikia noro jas išnaudoti. Bet kuriuo atveju, viskas vyksta Vilniaus mieste, tad, net atsisakius automobilio, tikrai nepasirodys per toli.

„Atvirdangį“ pristatote kaip ekologiškų veiklų festivalį. Gal galite plačiau jas apibūdinti?Indrė: Visa festivalio erdvė bus su-skirstyta į keletą zonų. Viena iš are-nų – sporto. Ten dirbantys žmonės visą festivalio laiką rūpinsis, kad

atėjusieji galėtų žaisti, sportuoti. Dienos metu veiks seminarija. Da-bar renkame lektorius, jie skaitys paskaitas įvairiomis aktualiomis temomis. Dienos metu veiks gam-tos dirbtuvės. Amatininkai mo-kys, kaip iš gamtinių medžiagų, nenaudojant papildomų resursų, pasigaminti reikalingų daiktų. Pa-vyzdžiui – muilo gamyba. Arba pa-mokos, kaip senus daiktus prikelti naujam gyvenimui. Taip skatinsi-me betikslio vartotojiškumo ma-žėjimą. Esmė ta, kad atvykęs žmo-gus visą dieną galėtų būti užimtas įvairiomis veiklomis.

Kaip suplanavote pramoginę dalį?I: Kviesime liaudies ir pramoginių šokių meistrus, kurie mokys jude-sių. Tad dieną – mokslai, o vakare bus galima pritaikyti tai, kas iš-mokta. Bendraujame su Danijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Vo-kietijos ir JAV ambasadomis. Jos mus aprūpins savo šalies meniniais filmais, kurie bus demonstruojami naktiniame kine. Daug dėmesio skyrėme muzikai. Norime, kad ji ne tik būtų, kad ją magėtų ir išgirsti. Bus ir klasikinės muzikos progra-ma „Gamtos dermės“. Pakvietėme gana įvairių grupių, tarp jų – „Bi-tės“, „Road band“, „Sheezzanova“, „Spički“, „Arbata“, „Zimbabwe“, „Siela“, „Katedra“...

Kokios pagrindinės bėdos, su

kuriomis susidūrėte rengdami festivalį?A: Didžiausia problema ta, kad mes kiek per vėlai ėmėmės orga-nizuoti. Ne paslaptis, kad festiva-lis kainuoja tikrai nemažai, sunku surinkti rėmėjus. Turėjome idėją daryti festivalį nemokamą, bet tai neįmanoma, nes jis visai ne-pasiteisintų. Taigi laiko stygius buvo pagrindinė problema. Bet mūsų komanda sudaryta iš paty-rusių žmonių, tad per pakanka-mai trumpą laiką sugebėjome su viskuo susitvarkyti. Malonu, kad prie organizavimo darbų prisidėjo ir Saugaus eismo fondas. Kita va-dinamoji „bėda“ yra tai, kad festi-valis vyksta pirmą kartą. Žmonės nepasitiki tuo, kas neišbandyta. Stengiamės, kiek įmanoma, juos nuraminti ir apšviesti, kad supras-tų, jog laukia tikrai geras rengi-nys.

Kokio pobūdžio tas nepasitikė-jimas?A: Teko bendrauti su viena įmone, kuri prieš festivalį buvo nusista-čiusi absoliučiai priešiškai. Jiems atrodė, kad mūsų iniciatyva neį-gyvendinama ir neprotinga. Mūsų amžius, jų nuomone, neleistų pa-daryti gero renginio. Tam reikia būti bent keturiasdešimties metų amžiaus...

Tokį nepasitikėjimą, matyt, ga-

„Atvirdangio“ ministrai garantuoja smagų ir prasmingą laiko praleidimą.Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt4 / tema

PROGRAMOS „VEIkLUS JAUNIMAS” DALyVIAI Už AkTyVIą EkOLOGIJą!Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar labai mažai diskutuojama ir veikiama ekologijos ir gamtos apsaugos srityse. Situaciją bent truputį pakeisti stengsis aktyvus jaunimas iš Širvintų rajono, kurie sako mums – „Tavo planeta – tavo pasirinkimas“.

Liepos 1 – 8 d. Čiobiškyje, Paširvintyje (Širvintų raj.) ir Vilniuje vyks tarptauti-

nis jaunimo mainų projektas „Your Pla-net – Your Choice“ (Tavo planeta – tavo pasirinkimas“). Europos Sąjungos pro-gramos „Veiklus jaunimas“ remiamame projekte dalyvaus jaunimas iš Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Graikijos ir Lietu-vos. Apsilankyti projekto renginiuose kviečiami visi, kurie palaiko „žalias“ idėjas.Čiobiškyje susirinkę projekto dalyviai klausys paskaitų ir rinks informaciją ekologinei akcijai. Vėliau tvarkys Pašir-vinčio parką, kuris liepos 4 dieną bus atidarytas šventišku lietuvių naciona-liniu vakaru. Projekto kulminacija taps liepos 5 d. surengta „EkoInfoAkcija“ Vilniuje, ku-rios metu vilniečiai ir miesto svečiai sužinos arba prisimins daug naudingų patarimų, kaip kasdieniniame gyve-nime mažinti vartotojo instinktus bei dar draugiškiau elgtis su mus supančia aplinka.„EkoInfoAkcijoje“ kiekvienas norintis

Piniginės, pagamintos iš tetrapakuotės – ne tik praktiškos, bet ir madingos.

galės išsimainyti senus daiktus Mainų mugėje, pasigaminti natūralios kos-metikos ar piniginę iš nereikalingos tetrapakuotės. Dalyviai galės netgi pabandyti sukurti naujo dizaino lie-tuvišką šiukšliadėžę, skirtą buitinėms atliekoms rūšiuoti. Žaisime įvairius žai-dimus su vaikais, vyks fotografijų paro-da, kiekvienas norintysis galės sužinoti daugiau apie buitines smulkmenas, kurios veda žalesnio ir sveikesnio gyve-nimo link.Akcijos organizatorių teigimu, visada lengviausia pradėti veikti nuo savęs ir imtis mažų, bet naudingų darbų. „Kar-tais pamirštame, kad smulkmenos mūsų buityje gali būti labai svarbios. „EkoInfoAkcija“ tai stengsis žmonėms priminti“, – sakė projekto „Your Planet – Your Choice” vadovė Justina Šapo-laitė.Norintiems daugiau sužinoti apie pro-jektą ir dalyvauti renginiuose – www.blogas.lt/worldstree.

lima sieti su neišmanymu apie komandos patirtį. O ar tai, kad festivalis ekologiškas – niekam nekliuvo?A: O kaipgi... Vienos įmonės vado-vas, man „patarė“ nesekti pasakų apie ekologiją. Jis leido suprasti, jog netiki, kad kažką galima daryti vien iš idėjos. Esą mūsų pasaulyje taip nebūna. O aš dar norėjau jo firmą įtraukti kaip užsiimančią ekologišku verslu... Bet pasirodo į verslą žiūrima tik kaip į verslą ir ekologija čia nieko nereiškia.

Kalbėti apie ekologines proble-mas lengva ir madinga. Ar ir jūsų festivalis nėra pasmerktas kovai su vėjo malūnais? Žmonės atva-žiuos, pažais ekologiškus ir grįš prie įprastinio ritmo...S: …Ir galbūt dvidešimtąjį kartą mesdamas popieriaus atraižą į po-pieriui skirtą konteinerį, jis, grįžęs namo, dvidešimt pirmąjį kartą ne-sąmoningai ieškos tokio paties. Mes to ir siekiame, kad žmogus išsivežtų kokių nors įgūdžių. Atvažiuos vieną kartą – patiks, atvažiuos antrą kartą – patiks. Po trečio karto jau ir savo namuose įsirengs rūšiavimo kam-pelį.Norisi nors truputėlį pakeisti mąs-tymą.

Kaip manote, kas labiausiai truk-do mūsų tautiečiams būti eko-logiškais? Pinigai, abejingumas, laikas?S: Iniciatyvos stoka... A: Žmogaus prioritetai pirmiausiai skirstomi pagal fiziologinius porei-kius. Jei jis neturi pakankamai pi-nigų pavalgyti, tada jokia ekologija jam tikrai nerūpės. Bet kadangi mes, lietuviai, pradėjom gyventi šiek tiek geriau, jau galime skirti daugiau dė-mesio ir savo aplinkai.S: Parduotuvėje kartą stebėjau įdo-mią situaciją. Mama su paaugle du-kra ginčijosi, kokį produktą pirkti – įprastinį ar ekologišką. Gal keista, bet už ekologišką pasisakė dukra.

Manau, kad tai dėl to, jog po Sovie-tų sąjungos griuvimo į mūsų rinką buvo privežta daug užsienietiško šlamšto. Prie to nepratę žmonės priėmė tą perteklių kaip malonią naujovę ir, patys to nepastebėdami, išsivystė vis dar trunkančią priklau-somybę. Jaunimas gal jau „atsival-gęs“ to viso kičo... A: Švedijoje didžiausi ekologijos iniciatoriai yra vaikai. Jie tėvus pri-verčia būti ekologiškais. Tad ir mes labai skatiname vaikų atvykimą į festivalį. Esame numatę daugybę veiklų jiems, bus ir atskira vaikų zona, kuria rūpinsis socialiniai peda-gogai. Tėvai, palikę joje savo atžalas, galės ramiai pasivaikščioti vieni. S: Juk nenusitempsi vaiko į semina-rą „Urbanizacijos poveikis gamtai“...A: Esame numatę ir specialią kainą šeimoms. Bilieto kaina bus beveik perpus mažesnė. Senjorams kaina taip pat ypatinga, nors, gaila, mažo-ka tų, kas domisi ekologija.

„Atvirdangį“ įvardijate kaip vals-tybę. Tai nuoroda į kažkokią nuo-latinę veiklą. Kokia ji?A: Strateginiai planai sudėstyti pen-keriems metams į priekį. Apgalvota ir nuolatinė veikla, bet ji priklausys nuo to, kaip seksis šiam festivaliui. Bet kol kas nieko nenoriu sakyti. Po festivalio paaiškės, kas ir kaip bus.

Kaip manote, daug šiukšlių liks iš-tuštėjusiame festivalio plote?S: Iš tiesų mes labai laukiame sekma-dienio. Tada paaiškės dalyvių požiū-ris į aplinką ir į save pačius. Bus įdo-mu sulaukti rezultato, kol kas mes jo nežinome. Gali būti, kad susirinks vien idėjiniai žmonės, ir viskas bus labai gražu. Bet labai laukiame ir tų, kurie nėra susidūrę su ekologija. Jie – mūsų tikslinė auditorija. Juk tų, kurie jau yra sąmoningi mes niekaip nepaveiksime.

Visa informacija apie festivalį – jo svetainėje www.atvirdangis.lt. Blizgi-nam dviračius, ir susitiksime oficialio-se atidarymo iškilmėse!

Atkelta iš 3 psl.

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt tema / 5

„DAROM 2008“: MAžAS žINGSNIS JAU žENGTAS…

Juoda ir balta – klasikinis, per amžius nesenstantis ir nesikeičiantis derinys, atspindintis dviejų priešybių neišvengiamą buvimą drauge. Norisi to, ar nesin-ori, bet tokia jau yra ta juoda-balta harmonija: vieni skriaudžia – kiti guodžia, vieni kuria – kiti gadina, tie šiukšlina – anie renka... Graži iniciatyva – sugriauti šiukšlių kalnus, kad pavasaris sumirgėtų visomis savo spalvomis, gimė pamėgtiems lietuviškų anekdotų personažams, bro-liams estams. Pasiskolinti šią gražią idėją sumanė ir lietuviai. Dvi savaites internetu keliavo raginimai reg-istruotis į akciją „Darom 2008“ su skambiais šūkiais: „Padėk Lietuvai patekti į Gineso rekordų knygą ir neat-silikti nuo Estijos!“. Raminta Vyzienėramintai@one.lt

Gegužės 3 dieną paaukoti savo laiką pakrančių ir kiemų tvarkymui pasi-ryžo apie 3000 tautiečių. Vilniuje ir Kaune dalyvavo daugiau kaip 1000 entuziastų, likę 2000 pasiskirstė po kitus Lietuvos miestus: Klaipėdą, Šiau-lius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Ma-žeikius, Palangą, Druskininkus, Skuodą, Kazlų rūdą ir Kintus. Akcijos metu buvo išvalytos 54 problemiškos teritorijos. Viena iš akcijos organizatorių I. Tuinylai-tė pasidžiaugė, kad „nors dalyvių nebu-vo tiek daug kaip kaimyninėje Estijoje (ten dalyvavo apie 50 000 žmonių, ku-rie surinko per 6000 tonų šiukšlių), ta-čiau surinktų šiukšlių kiekis buvo tikrai nemažas – daugiau kaip 250 tonų!“.Dėl objektyvių priežasčių – kur kas il-gesnio pasiruošimo laiko, 100 kartų didesnio akcijos biudžeto, intensyvios reklaminės kampanijos – estų aplenk-ti nepavyko, papulti į Gineso knygą – taip pat. Tačiau kažin, ar į šią akciją atėjusiems žmonėms, tai buvo svarbu. Organizatoriai taip pat pripažįsta, kad raginimai aplenkti estus buvo bandy-mas atkreipti žmonių dėmesį į gerą renginį, tačiau išties akcijos keliami tikslai buvo dėmesys savo gyvenamai aplinkai ir žmonių sąmoningumo ug-dymas. „Didelių lūkesčių neturėjome, nes akcijai paruošti turėjome vos porą savaičių. Didžiausias sunkumas ir buvo laiko stoka bei patirties trūkumas (be-

veik visi organizatoriai studentai ir moksleiviai), bet, manau, „fiasko” nepa-tyrėme, nes akcija nepraėjo be atgar-sių. Tikslas – apvalyti aplinką – taip pat buvo įgyvendintas ir nesvarbu, ar būtų atėjęs 1000, ar 1 žmogus, džiaugtumė-mės bent to vieno sąmoningumu“, – teigė I. Tuinylaitė. Peržvelgus oficialiame tinklalapyje www.darom2008.lt išsakytus komen-tarus, paaiškėja, kad žmonėms labiau-siai trūko informacijos apie akciją. Vie-nas renginio organizatorių Donatas Golubevas oficialiame „Darom 2008“ tinklalapyje paskelbtame pranešime sutinka, kad ne visi organizaciniai akci-jos aspektai buvo nepriekaištingi: trū-ko laiko, rėmėjų, pačių organizatorių – tačiau jis teigia, kad tautiečių iniciaty-vumas dar yra nepakankamas. „Manau, kad ši akcija parodė, jog lietuviams dar tikrai yra, ko pasimokyti iš mūsų šiauri-nių kaimynų. Ir ne vien tik technologijų prasme. Viskas prasideda nuo tinkamo požiūrio. Gaila, kad pilietinės visuome-nės pumpuras Lietuvoje dar tik sklei-džiasi. Jam dar reikia daug saulės, šilu-mos, laistymo ir ne vieno persodinimo i vis didesnį ir didesnį vazonėlį“, – teigia D. Golubevas. Vis tik organizatoriai nusiteikę opti-mistiškai. „Iš tiesų, didesnius lūkesčius dedame į kitų metų akciją, šioji buvo tik apšilimas. Tikiu, kad mūsų žmonės jau yra pasirengę prisiimti atsakomy-bę ne tik už savo kiemo tvarką, bet ir už tai, kas dedasi už jo tvoros“, – sako I.

Tuinylaitė. Entuziazmu trykšta ir akcijos dalyviai: „Buvo smagu kartu darbuotis, smagu po darbo matyti, kaip didelis pakrantės ruožas tapo gražesnis, išsi-laisvino nuo šlamšto. Tikrai puiki akci-ja... Norisi gyventi švaresniame mieste“, „Nusiplūkėm, bet vertėjo, labai smagu, jog prisidėjom ir padarėme Lietuvą gražesnę. Jeigu daugiau žmonių žinos apie tokias akcijas ir patys dalyvaus jose, galbūt bus mažiau šiukšlintojų“, „Tvarkykimės, tvarkykimės ir dar kartą tvarkykimės – gal atkaklumu laimė-sime sveikesnį visuomenės požiūrį į aplinką“, – rašoma komentaruose. Turiu pripažinti, kad aš taip pat turėjau

fILMAS SU „EkO“ žENkLURaminta Vyzienėramintai@one.lt

Kiekvienas laikmetis turi savo vardą su tvirtai priklijuotu charakteringu prieš-dėliu žodžio pradžioje. Buvo „agro“ laikai su visuotinėmis talkomis, oriais agronomais ir dainomis apie kolorado vabalus. Po to – rūkstančių kaminų, pažangos ir gerovės simbolių fone darniai suskambo „techno“ muzikos garsai. Prieš gerą dešimtmetį pasakų burtažodį „sezamai atsiverk“ pakeitė kitas – su priešdėliu „info“, o naujau-sia laikmečio mada tapo „eko“: eko-dizainas, eko-ūkis, eko-dažai. Žodis „eko“ nūnai įkūnijo technologijos ir chemijos gigantų užgožto natūralu-mo ilgesį ir tapo pridėtinės vertės kū-rėju apsukriems verslininkams. Tapo madinga apsipirkinėti ekologiško maisto parduotuvėse, statyti energiją tausojančius pastatus ir kurti filmus apie planetos išlikimą. Ar tai blogai? Vargiai, jei ši mada kuria pozityvias vertybes ir tarnauja vardan aplinko-sauginio švietimo. Tad pasidžiaukime ir pažiūrėkime. Vienas ekologinės tematikos filmų „Nepatogi tiesa” („An inconvenient truth“) pernai „nusinešė“ 2007 m. „Os-karo“ statulėlę dokumentinių filmų kategorijoje, abstulbinęs visuomenę puikia A. Goro oratorija ir nuginklavęs

iškalbingais faktais. Tiesa, klimato kai-tos skeptikai dėl tų faktų dar labai pa-siginčytų, teigdami, kad klimato kaitos teorija – vienpusiška ir politizuota, o jai oponuojančių mokslininkų teorijos nesulaukia finansavimo, žiniasklaidos dėmesio ir todėl nepasiekia visuome-

nės. Žmogaus sukeltos klimato kaitos skeptikai linkę manyti, kad klimato kaita priklauso nuo Žemės padėties Saulės atžvilgiu bei pačios Saulės ak-tyvumo, kuris veikia vegetaciją, Golfo srovės tekėjimo greitį bei kitus proce-sus ir lemia temperatūros svyravimus.

Po filmo pasirodymo A. Gorą užplūdo ne tik klausimų dėl faktų netikslumo lavina, bet ir „nepatogi tiesa“ apie jo pa-ties gyvenimo būdą ir nuosavoje viloje suvartojamą dvidešimt kartų didesnį elektros energijos kiekį nei vidutiniame JAV namų ūkyje. Nelabai tinkama filmo iliustracija, ar ne? Vis tik tiek A. Goro ša-lininkai, tiek kritikai dėl vieno aspekto vieningai sutaria – išteklius ir gamtą rei-kia saugoti. Apie tai iš naujo prabylama Leonardo DiCaprio prodiusuotame 2007 m. do-kumentiniame filme „Vienuolikta valan-da“ („The 11th Hour“), pasirodžiusiame praėjus metams po „Nepatogios tiesos“ debiuto. Savo tematika panašus į „Ne-patogią tiesą“, filmas skiriasi pasirinktu temos atskleidimo būdu. Filme nepa-matysite grėsmingų skaičių, daugybės grafikų, lentelių, dėl kurių teisingumo kyla tiek diskusijų, ir specialiųjų efektų jame nerasite – apie aktualias aplinko-saugos problemas kalbama 50 garsių pasaulio veikėjų lūpomis. Dokumenti-nių kadrų fone keičiasi veidai, su susi-rūpinimu ir užsidegimu kalbantys apie miškų kirtimo, vandenynų taršos, rūšių nykimo ir kitas problemas bei jų spren-dimo būdus. Filmą būtų galima apibudinti kaip gra-žią eko-filosofijos paskaitą apie būtiny-bę žmogui keisti ne aplinką, ne vienas technologijas kitomis, sprendimus sprendimais, bet iš esmės keisti savo mastymo būdą: „Miškų nykimas, kli-mato kaita – tai ne liga, tai tik ligos simptomai. Liga yra mūsų supratimas,

laikymas savęs gamtos dievais ir noras turėti.“ Filme plačiai kritikuojama pertekli-nio vartojimo ekonomikos schema ir žmogaus susikurta „eko-buveinė“ – didžiuliai industriniai miestai, ta-riamai patogūs, bet iš tiesų alinan-tys. Keliama mintis, kad praradęs ryšį su gamta, žmogus intuityviai ieško, kuo užpildyti atsiradusią tuš-tumą, ir užpildo ją pakaitalais – t. y. daiktais, įsisukdamas į nesibaigian-čią pirkimo karuselę: „Tau niekada nepakaks to, ko net nežinai norįs“; „Tam, kad turėtum, turi daugiau dirbti. Kuo daugiau dirbi, tuo ma-žiau laiko lieka džiaugtis daiktais, dėl kurių dirbi“. Paradoksalu, bet, matyt, tiesa, jei visuotinio komforto laikais, laimingiausių žmonių titu-lą laimi civilizacijos nepripažįstanti Australijos aborigenų tautelė. Filme diskutuojama apie tobulą gamtos vientisumą, ekosistemos trapumą, itin glaudų įvairių aplin-kos komponentų ryšį ir žmogaus įtaką jam. Stebimasi, jog žmogus atsiskyrė nuo gamtos ir įtikėjo, kad yra nuo jos nepriklausomas, taip sukeldamas išlikimo pavojų daugeliui rūšių ir sau pačiam. Išei-tis? Siūloma kardinaliai keisti gy-venimo būdą ir užuot dominavus ekosistemoje – prisitaikyti prie jos. Teiginys, jog „negalime laukti malonių iš gamtos, o turime pasi-imti jas patys“ jau nebe madingas. Ir ačiū Dievui!

garbės prisidėti tvarkant Kauno 8 forto apylinkes. Pirmas įspūdis – žmonių visai nemažai, bet šiukšlių irgi labai daug... Vy-raujantys radiniai: alkoholio buteliai, au-tomobilių dalys ir spalvingieji oranžiniai „Norfos“ maišeliai. Peržvelgus komenta-rus, pasirodė, kad panašus „asortimen-tas“ vyravo ir kituose centruose. Popu-liariausiųjų kategorijai galima priskirti butelius, plastiką, „gumytes”, duris, staty-bines atliekas, kastuvus, fotelius, batus, barzdaskutes, radiotechniką, televizorius, kvepalus, kosmetiką, lovas ir daugybę mašinos detalių. O štai į originaliųjų sąra-šą vertėtų įrašyti R. Kurtinaičio krepšinio diplomus, tarybinių laikų plaukų tiesiklį ir

vestuvinius medalius. Organizatoriai žada panašią akciją vėl organizuoti 2009 m. Nedvejoda-mi leiskitės į šią archeologinę, socia-linę, istorinę, ekologinę ekspediciją. Rekomenduoju! Jos metu sužinojau, kaip atrodo išimtas automobilio ba-kas, kas tas legendinis baldų kom-plektas „Zunda“, kad mėgstamiausias lietuvių gėrimas – „Stumbro“ deg-tinė, o Lietuva tikrai yra viena iš pir-maujančių šalių pagal automobilių skaičių, tenkantį vienam gyventojui (jei jūsų neįtikina Vilnius transporto kamščiai, tai autošiukšlių kiekis jus neabejotinai įtikintų).

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt6 / ekostatyba

JUNGTINIUOSE ARABų EMyRATUOSE STATOMAS “NULINIų EMISIJų” MIESTASNaujas miestas, statomas netoli Abu Dabio (JAE), bus panaudotas kaip didelio masto atsinaujinančių energijos šaltinių bandymų poligonas. Mieste gyvens 50000 žmonių ir veiks 1500 firmų ofisų. Miestas suvartos neįprastai mažus energijos kiekius, o visą reikiamą energiją gyven-tojai gaus iš atsinaujinančių šaltinių. Pats pirmasis pasta-tas bus skirtas naujam mokslinių tyrimų institutui. Jo įkūrėjai tikisi, jog tai bus Viduriniųjų Rytų ekvivalentas “Silicio Slėniui”, tačiau skirtas ne informacinėms tech-nologijoms, o ekologiškai natūraliai energijai.

Planuojama, jog miesto pastatymas kainuos 22 milijardus dolerių. Jame bus įdiegta plati technologijų gama, pradedant plonų plėvelių Saulės ele-mentais (kuriais bus padengti pastatų fasadai ir stogai), visur esančiais juti-kliais, skirtais stebėti energijos suvar-tojimą, baigiant nepilotuojamomis auto transporto priemonėmis, kurios bus maitinamos baterijomis ir leis atsi-sakyti įprastinių automobilių. Ir išties, miesto kūrėjai tikisi, jog jis pasitarnaus kaip vieta, skirta išbandyti plačiai ai-bei naujų technologijų, kurių paskirtis vieninga - sumažinti šiltnamio efektą skatinančių emisijų gamybą. Naujasis netoli Abu Dabio (Jungtinių Arabų Emyratų centrinė dalis) stato-mas “nulinių emisijų” yra “Masdar Ini-tiative” programos dalis. Ši programa - valstybės finansuojama 15 milijardų dolerių investicijų programa, iš dalies skirta užtikrinti, jog JAE gerovė nebū-tų susieta vien tik su jos naftos ište-kliais. Jos vadovai teigia, jog projektas šaliai suteiks lyderio poziciją atsinau-jinančios energijos srityje. “Masdar” vadovas Sultan al Jaber teigia, jog “jei

programa pasitvirtins, mes būsime pasaulio viršūnėje”. Miesto projektavimas nuo pat pra-džios lems gausybę pranašumų. Pavyzdžiui, maždaug pusę Saulės energijos kainos sudaro įrengimo medžiagų ir darbo kaina. Šiuo atveju bus naudojami plonų plėvelių Saulės elementai, kuriais bus galima tiesio-giai padengti miestų fasadus vietoj įprastinių paviršiaus padengimo me-džiagų. Taip bus sumažinama Saulės energijos kaina. Šaldymui ir vėdini-mui reikalingos energijos kiekis bus sumažintas rūpestingai planuojant miesto pastatų, gatvių ir žaliųjų te-ritorijų dizainą bei padėtį. Taip bus siekiama rasti balansą tarp pavėsio ir Saulės bei skatinama natūrali oro cirkuliacija. Oro kondicionieriuose vietoj įprastinių kompresorių bus naudojami absorbciniai šaldikliai, kurių veikimui naudojamas Saulės generuojamas karštis. Transporto sistemos suvartojama energija taip pat bus sumažinta. Mies-te bus įdiegti efektyvūs elektromo-biliai, nugabenantys keleivius “nuo

TARPTAUTINĖJE EkOLOGIŠkų IR DARNIų STATyBų kONfERENcIJOJE PRISTATyTI NAUJAUSI MOkSLO PASIEkIMAI

2008 m. gegužės mėn. Vokietijoje vyko tarptautinės gamtosaugos or-ganizacijos „Natureplus“, kurios tiks-las – plėtoti darnios ir ekologiškos statybos kultūrą statybų sektoriuje, metinė konferencija. Konferencijoje dalyvavo 8 Europos valstybių atstovai: mokslininkai, gam-tosaugininkai, nevyriausybinių or-ganizacijų nariai, verslininkai. Pirmą kartą į šią europinę konferenciją buvo pakviestas atstovas iš Baltijos valsty-

bių. Bendrą Baltijos šalių ekonominę situaciją bei darnios statybos padėtį ir perspektyvas savo pranešime apibrė-žė UAB „Ekosofija“ savininkas Paulius Jaruševičius.Darnių (angl. sustainable) statybinių medžiagų rinka Vakarų Europoje kas-met išauga 10 proc. Tačiau kol kas darnios statybinės medžiagos net ir tokiose šalyse kaip Vokietijoje (kur statybų rinka 2007 metais siekė net 300 mlrd. eurų) užima tik 1 proc. vi-sos rinkos. Žymiai geresnė padėtis Šveicarijoje, kur jau 2009 metais ža-lieji pirkimai sudarys 100 proc. viešųjų pirkimų. Šis skaičius Lietuvoje 2009 metais pagal vyriausybės patvirtintą programą sudarys 15 proc. Konferen-cijoje daugelio Europos šalių atstoviai džiaugėsi, kad valstybė jau yra sufor-

mavusi Darnios plėtros ir statybos strategiją, nors ją ir reikia tobulinti. Iš Europos senbuvių tuo negalėjo pasi-girti tik prancūzai ir anglai.Peržvelgus Lietuvoje įvykusių konfe-rencijų ekologiškos statybos tematika medžiagą, akivaizdu, kad mūsų šalyje ekologiškas ir darnus namas kol kas suvokiamas tik kaip „šiltas namas“. Europoje mokslininkai kalba, kad ne tik asbestas ar cheminės medienos apsaugos priemonės kenkia sveikatai. Tai traktuojama kaip atskiros izoliuo-tos problemos. Pasigendama bendro suvokimo apie statybų ir patalpų įtaką žmogaus sveikatai. Tyrimai rodo, kad elektromagnetiniai laukai, cheminiai (nenatūralūs) dažai ir pats kambario mikroklimatas turi didžiulės įtakos žmogui. Išsivysčiusiose šalyse moksli-

ninkai jau kalba apie „sergančio namo sindromą“ (Sick House Syndrome). Deja, daugeliui lietuvių tai kol kas ne-suvokiama. Pagal naujausių tyrimų duomenis, konferencijoje buvo pristatytos ga-limybės suprojektuoti ir pastatyti namus ir biurų pastatus be teršalų ir kenksmingų cheminių medžiagų ir taip prisidėti prie gyventojų sveikatos gerinimo ir komforto.Tarptautinė organizacija „Natureplus“ jungia daugelį Europos gamtosaugi-nių organizacijų, mokslinių institutų, ekologiškos statybos organizacijų bei ekologiškų statybinių medžiagu gamintojų. „Natureplus“ glaudžiai bendradarbiauja su įvairių šalių vy-riausybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei Europos komi-

sija formuojant Europos Sąjungos Žaliųjų viešųjų pirkimo strategiją bei Statybos produktų standartizavimo strategiją. „Natureplius“ statybinių medžiagų kokybės ženklas daugelyje Europos šalių pripažįstamas kaip ypa-tingos kokybės sertifikatas. Moksliškai įrodyta, kad statiniai, pastatyti iš šiuo ženklu pažymėtų statybinių medžia-gų, prisilaikant gamintojų nurodytų technologinių procesų, teigiamai vei-kia žmogaus sveikatą bei yra draugiški gamtai.

Daugiau informacijos:lietuvių kalba www.ekosofija.com, anglų kalba www.natureplus.org,kontaktinis asmuo:Paulius Jaruševičius8 699 81333

durų iki durų” - užteks tiesiog surinkti norimą adresą, ir transportas jus nu-gabens į paskirties vietą automatiš-kai. Jiems reikalingą galią generuos atsinaujinantys energijos šaltiniai, o energijos perteklius bus saugomas korpuse patalpintose baterijose. Pa-gal preliminarius siūlymus, transporto sistema veiks naudodama bėgius arba magnetinės levitacijos (MAGLEV) sis-temą. Vandens sąnaudos bus palaikomos minimalios - tai sumažins vandeniui gėlinti reikalingos energijos poreikį. Mieste esantys jutikliai pateiks jo gy-ventojams informaciją apie jų ener-gijos sąnaudas bei informuos apie papildomus mokesčius už perteklinį energijos naudojimą. Miesto projek-tuotojai prognozuoja, jog efektyvu-mo patobulinimai leis 75% sumažinti energijos sąnaudas lyginant su tipiniu tokio pačio dydžio miestu. Be to, visa sunaudojama energija bus gaunama beveik vien tik iš Saulės, o trūkstama dalis bus kompensuojama pritaikant vėjo jėgaines ir technologiją, leidžian-čią konvertuoti šiukšles į kurą.

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt atvirdangis / 7

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt8 / atvirdangis

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt atvirdangis 2008 / 9

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt10 / ozonas

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt ekodaiktas / 11

EkODAIkTASDuoniukai

Duoniukai – tai ne visai duona, o toks mažai kaloringas ir labai ekologiš-kas jos „pakaitaliukas“. Gal skamba ir nerimtai (vis ta mažybinė priesaga), bet duoniukai daugybę kartų minimi forumų „kaip sulieknėti“ temose, o žy-geiviai bei poilsiautojai su malonumu tepa ant jų uogienę ir kremta prie lau-žo šviesos, naktyje. Bet naktis baigiasi, ir saulei nušvitus galima apžiūrėti produkto sudėtį. Duoniukai tikrai neišgąsdins: jie iškep-ti iš miltų, o miltams atrinkti grūdai iš-auginti be sintetinių trąšų, pesticidų ir augimo stimuliatorių. Valgydami duoniukus neprirysite trąšų ir staiga neišsiplėsite nuo augimo hormonų. Taigi – jei vienas produktas jums at-rodo „nekaloringas, bet sintetinis“, o kitas – „natūralus, bet pilnas kalorijų“, krimskite duoniukus. Neštis juos galite visur: duoniukai la-bai lengvi, nuo karščio neištyžta, nuo šalčio nesustingsta, nuo drėgmės ne-pelija. Žodžiu, tikri spartiečiai – tik val-

gyk ir tvirtėk. Duoniukai gaminami iš įvairių grūdi-nių kultūrų: kviečių, miežių, rugių ir t. t. O pagrindinį skonį galima pasirinkti iš dviejų: grikinių (tinka prie košės) ir miežinių (tinka prie alaus). Skanaus! Galbūt jums iškilo klausimas, kuo blo-ga paprasta juoda duona? O gi nie-kuo. Ypač – jei duona ruginė, natūrali, grubiai sumalta, su traškia plutele... Ir dar kartą – skanaus!

Duoniukai (grikiniai arba miežiniai) – 4 Ltwww.ekologiskiproduktai.lt

chna

Dažyti plaukus chna – tai kažkas tarp tuštybės ir natūralumo. Kartu tai ir rizika, ir iššūkis, ir nauja sfera, kur ga-lėtum tobulėti. Tai – tiek menas, tiek sportas, tiek paprasčiausia kosmeti-ka. Chna privalumai seniai žinomi Šiau-rės Afrikoje, Mažojoje Azijoje ir In-dijoje. Čia ji buvo naudojama ne tik plaukams, bet ir kūno piešiniams – prieš vestuves būsimosios nuota-kos rankas padengdavo neįtikėtino grožio arabeskos. Kas trukdo mums naudoti šį natūralų ir laiko patikrintą produktą? „Kas galima Jupiteriui, ne-galima jaučiui,“ – purto galvas skep-tikai. Chna sunku paruošti, be to, niekada nežinai, kokia plaukų spalva išeis (pastarąjį teiginį įrodo senyvos moteriškės su blankiai violetinės spalvos šukuosenomis). Gal nereikia tų eksperimentų? Anokia čia rizika, jei žinai, kokią chna naudoti. Deja, ta, kurią dažniausiai galima rasti parduotuvėse ir kioske-liuose – prastos kokybės, turinti tik 1 proc. veikliosios medžiagos. Be to, jos sudėtyje gali būti chemikalų, nenu-rodytų ant pakelio (trečiojo pasaulio šalyse nėra įstatymo įvardyti kosme-tikos priemonių komponentus). Tačiau „Ekodaikto“ rubrikoje nepare-klamuoti šimtaprocentinės kokybės daikto būtų nei šis, nei tas. Taigi: yra kompanija, kuri parduoda chna, to-bulai tinkamą dažyti plaukams. Jos kokybė – kaip kūno piešinių chna (2 proc. veikliosios medžiagos, be jokių nenatūralių komponentų), bet dauguma vakariečių moterų perka ją dažyti plaukams. Nuotraukose pateikti rezultatai – pavydėtini, be

to, ekologijos forumai žydėte žydi teigiamais komentarais. Esą plaukai sustiprėjo ir spalva ryški (bet natū-raliai atrodanti), ir nealergizuoja, ir kvapas puikus... Kompanijos tinkla-pyje pateiktas labai aiškus gidas, kaip naudoti šiuos dažus: su nuo-traukomis, patarimais, individualiais niuansais. Įdomiausia – chna reaguoja su na-tūralia žmogaus plaukų spalva, to-dėl rezultatas kiekvienam vis kitoks. Aišku, tai nėra loterija – kompanijos tinklapyje pažymėta, kiek ir ko reikia

Dantų šepetėlis, kuriam nereikia pastos

Tai dantų šepetukas visam gyve-nimui. Ir jokių rūpesčių dėl dantų pastos – nuo šiol apie ją galima vi-sai pamiršti, nes dantys bus švarūs ir be jos. SOLADEY-ECO – aukštos technologijos unikalaus japonų di-zaino dantų šepetėlis su keičiamo-mis galvutėmis, kurios valo dantis be dantų pastos. Natūralios arba dirbtinės šviesos srauto įkraunama įmontuota titano dioksido (TiO2) šerdis jonizuoja burnoje esančias seiles, neutralizuoja rūgštis ir skai-do apnašas. Leisk Saulės energijai

Rutulinis kūno masažuoklis

„Aš nestatau namų, / ir nevedu tautos, / tik sėdžiu po žiedais / akacijos baltos“, – sakė lietuvių estetas poetas Henrikas Radauskas. Greičiausiai jis galvoje turėjo kūno atostogas. The Body Shop yra ge-riausia kūno poezija, todėl žino, ką reiš-kia malonus, atpalaiduojantis masažas ir įtampą nukenksminanti ramybė. Šį kartą The Body Shop remiamas „Ted-dy Exports“ kooperatyvas iš baltos aka-cijos medienos išdrožė rutulinį kūno

masažuoklį. Mėgaukitės juo be sąžinės graužimo, nes akacijos medžiai (Acacia nilotica) greitai auga ir atauga iš šaknų, sugeria azotą, praturtina dirvožemį. O masažuoklius ir kitus daiktus savo ran-komis kuriantys žmonės Indijoje yra aprūpinti gerais atlyginimais, gerbia-mos žmogaus teisės. Kompanijos įkur-tas labdaros fondas „The Teddy Trust“ ten atidarė naują mokyklą, kurioje šiuo metu mokosi apie 300 mokinių. Fon-das taip pat organizuoja apmokymus ŽIV ir AIDS temomis, suteikia sveikatos

tikrinimosi pas-laugas, vaikai ir moterys gali nemokamai gy-dytis. Lepinkite savo kūną ma-sažais ir nepamirškite, jog ir malonumai reika-lauja atsakomybės!

The Body Shop, Rutulinis kūno masažuoklis, 22 Lt

Medis

Medis yra gyvas organizmas. Medis nėra eko-daiktas, nes jis yra eko-drau-gas. Dėl draugystės jis aukojasi: ga-mina deguonį, leidžiasi paverčiamas į visokiausius buities ir būties reikmenis. Mes, norėdami būti tikri medžio eko-draugai, privalome gausinti jo šeimą sodindami kuo daugiau tokių, kaip jis. Atrodo paprasta? Kažin. Prisipažin-kite: kada paskutinįkart pasodinote medį (apie pastatytą namą ir užau-gintą sūnų net neklausiu)? Ar laukia-te, kol tai padarys kas nors kitas, pa-vyzdžiui, prekybos centrai, pardavę tam tikrą kiekį popierinių maišelių? Kol jūs delsiate, viena tokia voverė vis dar neturi namų. Tai Voverė be Medžio – personažas, sukurtas ne kokios nors organizacijos, o vieno en-tuziasto, kuriam tikrai rūpi voverių (ir žmonių) likimai. Su milžiniškos vove-rės kostiumu ir lagaminu rankoje, t. y. letenėlėje, jis liūdnai spūdina bėgiais, nes neranda „medžio, kurį galėtų va-dinti namais“. Voverė prie greitkelio, laikanti užrašą „dirbsiu už giles“ atro-do šiek tiek juokingai ir šiek tiek grau-džiai – ko gi dar reikia, norint pabu-dinti šiuolaikinio žmogaus sąžinę? Jei žiūrint į šį, hm, gyvūną nekyla noras

tuoj pat pasodinti medžio, vadinasi, arba kenčiate nuo širdies suakmenė-jimo, arba manote, jog geresnė išeitis yra priimti voverę į savo namus. Bet neskubėkite: įsijunkite „Voverės Be Medžio“ filmuką ir pamatyste, jog su vovere gyventi anaiptol nėra rojus: ji užkemša kriauklę savo kailiuku, o ant kilimo pribarsto nagų nuokarpų. Milžiniškų nagų, kurie šiaip yra skirti... Taip, laipioti medžiais. Sakote, kvaila sodinti medį vien tam, kad filmuko personažas nebeliūdėtų? Tada velniop voveres: sodinkite medį dėl savęs. Juk, kaip teigiama „Voverės Be Medžio“ tinklalapyje – „dėl medžių gyvenimas tampa ne tik gražesnis, bet ir įmanomas“ („Trees make life more enjoyable, not to mention pos-sible”). Jau pasodinote? Tada galite ir pasigir-ti, pavyzdžiui – nešioti marškinėlius su Voverės Be Medžio šūkiu: „Sodin-kite medžius, prašau“ („Plant trees, please“), segėti ženkliuką su liūdnai žvelgiančia vovere arba ant kompiu-terio ekrano uždėti paveikslėlį su me-džiu, kurio lapus atstoja deguonies molekulės. Įsigyti visus šiuos dalykus, pažiūrėti „Voverės Be Medžio“ filmuką ir paskai-tyti jos tinklaraštį galite adresu www.tre-eless-squirrel.com.

Vilnos kelnaitės kūdikiams

Kuriam iš Jūsų patiktų miegoti su celofaniniu maišeliu tarp kojų? Užmigdydami kūdikį su įprastomis sauskelnėmis rizikuojate sugadinti ne tik vaiko odą, bet ir tam tikrų or-ganų funkcijas. Medžiaginės sauskel-nės taip pat baugina, nes galiausiai peršlampa iki paskutinio siūlo galo. Ekologiškos alternatyvos siūlo gręžtis į laiko patikrintą neapdorotą vilną, tiksliau – vilnos kelnaites kūdikiams,

skirtas medžiaginiam sugeriančiam vystyklui ar įklotui prilaikyti.Neapdorota vilna – itin gerai drėgmę sulaikantis audinys. Be to, jis pralei-džia orą ir palaiko optimalią tempera-tūrą. Audinys pagamintas iš Peru me-rino vilnos, megztas specialiu būdu, gana tankus, tačiau plonas, minkštas, tamprus. Vilną dažniau vėdinkite, rečiau skalb-kite. Sudrėkusią tiesiog padžiaukite, o išdžiūvusią vėl naudokite. Vilnoje esančios medžiagos neutralizuoja šla-pimą.Vilnonės kelnaitės tvirtinamos spaus-tukais arba velcro užsegimu. Tai leidžia reguliuoti pilvo ir šlaunų apimtį, todėl kūdikis, kol jų reikės, tikrai neišaugs.

Vilnos kelnaitės „Swaddlebees“, 73 Ltwww.ekovaikai.lt

maišyti, kad gautum rudą, juodą ar raudoną spalvas. Kokybiška produkcija yra brangesnė (100g – kiekis, reikalingas nudažyti trumpiems plaukams – kainuoja nuo 5 $ iki 12 $), bet savamoksliai profesi-onalai, perkandę technologiją, nesi-skundžia ir kioskeliuose pirkta chna. Ryškūs ir sveiki plaukai tik su šiek tiek rizikos: kas nesusiviliotų?

Chna kūnui ir plaukams – nuo 5 $.www.mehandi.com

išvalyti tavo dantis! Dantų pastų sudėtyje yra abrazy-vinių dalelių, kurios pažeidžia dan-tų emalį. Naudojant dantų pastą į mūsų organizmą patenka įvairių cheminių medžiagų, esančių pastos sudėtyje. Be to, įrodyta, kad fluoras turi šalutinį poveikį. Dantų valymas su SOLADEY-ECO šepetėliu yra efek-tyvesnis, ekonomiškesnis ir ekolo-giškesnis apnašų valymo būdas nei naudojant paprastą ar elektrinį šepe-tėlį su dantų pasta. Ypač patogus žy-giuose gamtoje. Viso gero, skylutės!

Kaina 69 Lt.www.greenshop.lt

Nuotr. Elenos Agafonovaitės

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt12 / ekotransportas

Rimas Grigonis

Didmiesčio kankynė

Vilniuje gyvenantis ir studijuojantis Vincas, kaip ir visi miestiečiai, į darbą važinėjo automobiliu. Kadangi Vin-cas yra tradicinis darbuotojas, darbe turintis būti 8 valandą ryto, jis nuolat patekdavo į neįtikėtinas spūstis. Ne ką geriau būdavo ir važiuojant namo. Atšilus orams spūstys pasidarė iš vis nepakenčiamos. Automobilyje pra-tūnodamas po mažiausiai pusantros, o kartais net dvi valandas per dieną imi jo nekęsti, imi nekęsti ir vis labiau glembančio užpakalio bei besikau-piančio riebalų sluoksnio. O sportui laiko rasti sudėtinga. Išlindusi saulutė savaime pasiūlė ge-nialią mintį – kodėl nepabandžius važiuoti dviračiu. Būtų net keletas privalumų – galimybė pasportuoti, sutaupomas kuras ir laikas. Tačiau daug abejonių kėlė klausimas ar dvi-račiu važiuojant tikrai bus greičiau. „Ozonas“ nusprendė ištirti, kaip sek-sis važinėti dviračiu didžiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Būtent šie miestai kenčia nuo didžiausių automobilių spūsčių.

Testuojame Vilnių

Vincas Vilniuje testą atliko dvejose trasose. Nuo paskutinės 26-ojo marš-ruto autobuso stotelės „Santariškių žiedo“ iki Gedimino prospekto – „Vil-niaus“ stotelės. Tikslas – Vilniaus uni-

DVIRATIS GELBSTI įVEIkIANT SPūSTISTESTAS DIDžIUOSIUOSE ŠALIES MIESTUOSEBenzino ir dyzelino kainoms sparčiai artėjant link keturių litų už litrą, norisi tiesiog pakilti į orą. Įstrigus begaliniame kamštyje pakeliui į darbą ar važiuojant namo telieka tik fantazuoti, nes per automobilių tankumyną net ir labai skubėdamas niekur nenulėksi – belieka skraidyti arba rinktis dviratį.

versiteto biblioteka esanti šalia Prezi-dentūros Universiteto gatvėje. Taip pat buvo testuoja, kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iš centro nuo „Vilniaus“ stotelės iki Saulėtekio „Uni-versiteto“ stotelės. Tikslas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulte-tas. Pagal bendrovės „Susisiekimo paslau-gos“ pateiktą greičiausio maršruto paiešką 26-uoju autobusu išvažiavus 7 val. ryto miesto centrą pasiektume po 35 minučių. Bet praktiškai išban-džius šį maršrutą, dėl kelyje susida-rančių spūsčių užtrunkama mažiau-siai 15 ar 20 minučių ilgiau. Pridėjus dar bent 10 minučių ėjimo iki stotelių iš viso kelionė trunka maždaug va-landą. Automobiliu toks pats atstumas, pri-klausomai nuo situacijos kelyje, įvei-kiamas per 35 – 45 minutes. Reikia turėti omenyje, kad mieste dar už-trunka laiko rasti vietą pastatyti auto-mobiliui. Pridėkime dar maždaug 10 minučių. Tad kelionėje užtrunkama nuo 40 iki 55 minučių. Nuvažiuoti dviračiu tokį pat atstumą prireikė nuo 35 iki 50 minučių. Tai pri-klausė nuo to ar vėjas pūtė priešprie-šais ar tiesiog tingėjosi greitai minti pedalus. IŠVADA: dviračiu bet kokiu atveju greičiau. Ypatingas malonumas ap-ima, kai pralenki spūstyje besistum-dančius automobilius. Minusas – greitai minant išpildavo prakaitas. Važiuojant dviračiu iš centro į Komu-nikacijos fakultetą užtrunkama nuo

20 iki 25 minučių. 2-ojo maršruto troleibusas tokį pat atstumą įveikia per 20 minučių. Taip pateikia marš-ruto paieškos skaičiuoklė, bet paban-džius praktiškai kelionė užtrukdavo maždaug 5 minutėmis ilgiau. Be to, dar reikia pridėti maždaug 10 minu-čių ėjimą iki stotelių. Automobiliu važiuojant leistinu greičiu toks pats atstumas gali būti įveiktas per 15-20 minučių. IŠVADA: automobiliu toks atstumas įveikiamas greičiausiai. Bet tik pen-kiomis minutėmis greičiau nei va-žiuojant dviračiu.

Tikriname kauną

Pasirinkome maršrutą iš Panemunės gyvenamojo rajono Smėlio gatvės ir keliavome prie šalia Taikos prospekto žiedo esančio „Teo LT“ pastato. Kaune šią trasą išbandė patyręs dviratinin-kas Timas Petraitis. Išvažiavę dviračiu ryte truputį po septintos valandos į vietą atkaktume per maždaug 20 mi-nučių. Automobiliu sugaištume tiek pat laiko. Žymiai prastesnė situacija su visuomeniniu transportu. Važiuo-dami 43-ojo maršruto autobusu vie-toje būtume tik po 46 minučių. Pasi-rinkę mikroautobusą – atvažiuotume per 26 minutes. Troleibusu toks pat atstumas įveikiamas per 33 minutes. Pridėjus sugaištą laiką kulniuojant link stotelių, išeis beveik dvigubai il-

giau nei pasirinkus dviratį. IŠVADA: dviratis tinkamiausia trans-porto priemonė. Puikų rezultatą pa-siekti padėjo tai, kad beveik visame maršrute yra dviračių takai. Timas tikino, kad spūstyje stovinčius auto-mobilius tikrai be problemų aplen-kia.

Ant svarstyklių – klaipėdaUostamiestyje dviračių takus taip pat tikrino Vincas. Testuoti pasirinktas maršrutas nuo pietinėje miesto daly-je Vingio gatvėje esančios „Jūrininkų“ stotelės iki miesto centre Herkaus Manto gatvėje esančios „Bibliotekos“ stotelės. Tikslas – Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka. Išvažiavus ryte 7.15 val. 5-ojo marš-ruto autobusu į vietą turėtume at-kakti per 23 minutes. Bent jau taip rodo optimalaus maršruto paieškos programa. Bet pačiam pabandžius važiuoti, kelionėje sugaištama pen-kiomis minutėmis ilgiau. Dar reikia pridėti keletą minučių laiko nueiti iki stotelių. Šis maršrutas dviračiui yra ganėtinai patogus, nes beveik visur yra įrengti dviračių takai. Kelionėje sugaištama nuo 25 iki 30 minučių. Automobiliu toks pat kelias įveikiamas per maž-daug 20 minučių. IŠVADA: važiuojant tiek dviračiu, tiek automobiliu laiko sugaištama maž-daug vienodai. Klaipėdoje nėra to-

Vasarą sėdam ant dviračio

Bendra „Ozono“ IŠVADA: visuose trijuose didžiuosiuose miestuose vasarą geriausia naudotis ne vie-šuoju transportu, važiuoti ne au-tomobiliu, o minti dviratį. Nukakti į reikiamą vietą dažnai galima netgi greičiau nei tradicinėmis transpor-to priemonėmis. Tai patvirtina teo-riją, kad kaip ekologiška alternatyva automobiliui dviratis yra tinkamas: kelionėms į darbą, mokymo įstai-gas iki 10 kilometrų atstumais. Dar keletas argumentų, kodėl rei-kėtų persėsti ant dviračio: važiuo-dami dviračiu suteikiame kūnui ak-tyvios fizinės veiklos, kurios dažnai taip trūksta; važiuojant neteršiama aplinka, nenaudojami senkantys gamtos turtai; dviračių stovėjimo aikštelėms pakanka palyginti ne-daug ploto.

Dviračių takų ilgis Vilniuje – 75 km.

Kaune – iki 50 km.

Klaipėdoje – iki 90 km.

kių didelių spūsčių, tad automobiliu važiuojama greičiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Bet uostamiestyje nemaža dalis dviračių trasų driekiasi parkais ir skverais, kur nėra šviesoforų.

Net ir prireikus įveikti netikėtas kliūtis, kelyje dviračiu po miestą važinėti yra patogiau nei automobiliu. Nuotr. Sauliaus Ružinsko

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt socialinė atsakomybė/ekoproduktai / 13

AR THE BODy SHOP yRA kLASIkINIS„GREENwASHING“ PAVyZDyS?Akvilė Rėklaitytėredakcija@ekologija.lt

„Ozono“ skaitytojas Tomas klau-sia, kokiu pagrindu The Body Shop vadinama ekologiška, soci-aliai atsakinga kompanija? Giedrė: Ekologiškos kompanijos są-voka turbūt atsirado dėl darbų, ku-riuos vykdo The Body Shop, ir mora-linių nuostatų, kuriomis kompanija vadovaujasi. Tačiau pati kompanija niekada nėra savęs įvardijusi kaip ekologiškos kompanijos. Greičiau-siai yra painiojamos dvi sąvokos: „ekologiška“ ir „etiška“? The Body Shop yra pagrįstai vadinama „etiš-ko verslo“ pradininke ir tai susiję su daugeliu kampanijų, kurias įmonė vykdė ir vykdo nuo pat atsidarymo pradžios. Žinoma, kompanijos dar-buose rasime ir daug „ekologišku-mo“, pavyzdžiui, produktuose nau-dojama mediena yra sertifikuota ir gauta iš darniai prižiūrimų miškų, daugiau nei 70 proc. makiažo pa-kuočių yra gaminamos iš perdirbto plastiko, daugelis produktų pakuo-čių taip pat yra pagamintos iš per-dirbto plastiko arba gali būti per-dirbamos, visi plastikiniai maišeliai yra pagaminti iš biodegraduojančio plastiko ir, patekę į dirvožemį, suy-ra per metus. Be to, vis daugiau at-siranda serijų tų produktų, iš kurių išimami konservantai (pvz., pipir-mėčių, alavijų serijos, ateityje pasi-rodysianti serija „Pilnatvė“). Didžioji dauguma ingredientų yra gaunami iš ekologiškų ūkių (pvz., ekologiška medvilnė, ekologiški alavijai, sojos aliejus, medus ir daugelis kitų žalia-vų). Rūta: The Body Shop socialinį atsa-kingumą rodo nuolat vykdomos so-cialinės kampanijos. Šiuo metu vyk-doma kampanija „Get lippy. Prevent HIV“, kurios metu surinktos lėšos yra skiriamos MTV fondui „Staying Alive“, besirūpinančiam įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijo-mis ir jaunimo grupėmis, kovojan-čiomis prieš ŽIV ir AIDS. Nuo 2005 metų vykdoma akcija „Sustabdyki-me smurtą namuose“. Kampanijos partneriai Lietuvoje yra „Paramos vaikams centras“, vaikų bei moterų centras „Nendrė“ (Vilnius), „Kartų namai“ (Kaunas). Šioms įstaigoms nuo 2005 metų esame paaukoję daugiau kaip 60 000 litų. Kiekvienas mūsų pirkėjas, įsigydamas medžiagi-nį The Body Shop krepšelį, prisideda prie paramos, skirtos „Children on the Edge“ organizacijai. Šiuo metu „Children on the Edge“ visas lėšas skiria žmonėms, nukentėjusiems nuo tropinio ciklono Birmoje. Arti-miausia numatoma kampanija bus nukreipta į kovą su prekyba vaikais. Giedrė: Dar viena The Body Shop

The Body Shop vardas kritinėje polemikoje dažnai siejamas su „Žaliuoju (smegenų) plovimu“ (angl. green-washing), reiškiančiu klaidinančios informacijos pateikimą, siekiant sukurti teigiamą visuomeninį ar ekologinį veiklos ar prekės įvaizdį. Anot Ekoblogas.info, „tai tarsi nepageidautinos informacijos maskavimas žalia spal-va, nesamų produkto savybių „spalvinimas” ir niekuo nepagrįstas prekės reklamavimas. pradėtas vartoti gan senokai – 1990-aisiais, kai gamintojai ėmė suvokti, kad gali padidinti savo paslaugų ar prekių vertę pasiskelbę, jog jie nėra abejingi visuomeninėms ir aplinkosauginėms problemoms ir stengiasi jas spręsti“. Patys ieškodami tiesos ir ją norėdami liudyti kitiems, ryžomės pasidomėti visais įmanomais The Body Shop mi-tais ir tikromis istorijomis. Ozono „teisme“ dalyvavo The Body Shop Lietuvos regiono vadovė Rūta Eidukaitė, Lietuvos regiono mokymų vadovė Giedrė Eidukaitė ir visų bloggerių bei nepatenkintų skaitytojų klausimai, komentarai, pastabos.

Faktai ir datos:• 1976 m. kovo 27 dieną atidaryta pirmoji The Body Shop® par-

duotuvė Brighton mieste, Anglijoje. Įkūrėja Anita Roddick pasakoja, kad parduotuvė buvo atidaryta iš būtinybės išlaikyti šeimą. Moteris nebuvo baigusi jokių ekonomikos mokslų, ir jai iki šiol kelia nuostabą tai, kad per tokį trumpą laiką kompanija išsiplėtė iki 2100 parduotu-vių visame pasaulyje. Parduotuvės atidarymą lėmė ir Anitos kelionės po pasaulį, kurių metu ji įgijo patirties ir žinių iš vietinių bendruo-menių apie odos priežiūrą ir kūno puoselėjimo ritualus. Savo stiprias moralines nuostatas ir norą ginti žmogaus teises ji taip pat perteikė kompanijai.

• 1984 m. – The Body Shop® pirmą kartą „prabilo“ visuomenėje su kampanija „Išsaugokime banginius“, kuri susilaukė didelio dėmesio visa-me pasaulyje. The Body Shop® įvairiais būdais kovoja už gyvūnų teises.

• 1989 m. – buvo surinkta 4 mln. parašų Didž. Britanijoje ir uždraus-ti bandymai su gyvūnais kosmetikos tikslais.

• 2006 m. – didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptau-tinė organizacija PETA (People for the Ethical Treatment of Animals) apdovanojo The Body Shop® už pasiekimus ginant gyvūnų teises.

• The Body Shop® vykdo sąžiningą prekybą ir verslo ryšiais remia įvairias pasaulio bendruomenes, kurių dauguma įsikūrusios trečio-siose pasaulio šalyse.

• Šiais metais sukanka 20 metų Bendruomenės prekių programai, kurioje dalyvauja 35 bendruomenės iš 25 pasaulio šalių.

• The Body Shop® pasaulyje yra pripažinta etiško verslo pradinin-ke, skatinanti sąžiningą bendradarbiavimą, žmonių teisių gerbimą ir aplinkos apsaugą.

veiklos pusė atsispindi santykiuose su žaliavų tiekėjais: kompanija yra įsipareigojusi laikytis etinio verslo standartų – t. y. užtikrinti saugias ir higieniškas darbo sąlygas, ne-naudoti vaikų darbo jėgos, mokėti pragyvenimą užtikrinantį darbo už-mokestį, neviršyti normalaus darbo laiko ir nieko nediskriminuoti. Įmo-nė neegzistuotų be „Bendruomenių verslo programos“ (kitaip žinomos kaip „sąžiningos prekybos“), t. y. ypatingi prekybiniai ryšiai su įvai-riomis pasaulio bendruomenėmis ir kooperatyvais, kurie įgalina tie-siogiai gauti aukščiausios kokybės natūralias produkto sudedamąsias dalis ir rankų darbo gaminius už są-žiningą užmokestį. Šie saitai leidžia bendruomenėms vystyti ir puose-lėti tradicinius žemės ūkio būdus, investuoti į vietinės infrastruktūros plėtrą, pasirūpinti bendruomenės ateitimi. Daugeliui kooperatyvų ši prekybos programa yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o žmonėms – pagrindinė darbo vieta. Pavyzdys galėtų būti „Eudafano“ moterų ko-operatyvas Namibijoje, kuris tiekia kompanijai afrikinių kietrių aliejų, naudojamą mūsų makiažo produk-tuose. Kooperatyvas yra įsikūręs toje vietoje, kur darbo vieta, ypač moterims, yra didelė retenybė.

Vadinasi, The Body Shop kompa-nija turi galimybę gauti natūra-lias, ekologiškai išaugintas žalia-vas. Tačiau, kas tikrina ir tvirtina, kad produktų sudėtyje esantys komponentai – tikrai tokie natū-ralūs? Ar produktų ekologišku-mas yra patikrinamas kokių nors trečių, nepriklausomų ir patikimų tyrėjų?Giedrė: Žodis „organic“ ant pro-dukto pakuotės reiškia tai, jog pro-duktas yra visiškai ekologiškas, o jo pakuotė yra pagaminta iš biodegra-duojančio plastiko. The Body Shop nevartoja produktų pavadinimuose būdvardžio „natūralus“ ir neįvardi-ja visų savo gaminių kaip visiškai natūralių. The Body Shop šaukinys yra „Gamtos įkvėpti produktai“, o tuo norima pabrėžti, kad didžiąją dalį produkcijos sudaro natūralūs aliejai, ekstraktai, sultys bei augalų dalys (smulkinti kauliukai, sėklytės, plaušeliai ir t. t.). Be to, gaminiai yra 100 proc. vegetariški. Kaip minėjo-me, vis daugiau išleidžiama serijų, pagamintų be konservantų ir sinte-tinių kvapų. The Body Shop ingredientai yra pa-tvirtinti pagal Pasaulinę kosmetikos ingredientų nomenklatūrą. Svarbu tai, jog The Body Shop gaminiai niekada nebuvo ir nebus bandomi su gyvūnais. Kompanija remia al-ternatyvius bandymus, tokius kaip

kompiuterizuota odos ir audinių mi-krobiologinės analizė.

Net ištikimiausi The Body Shop fanai ne taip seniai pasmerkė kompaniją už tai, kad ji tarsi „parsidavė“ prieštaringai pagar-sėjusiai kosmetikos korporacijai „L‘Oreal“. Juk ir pati kompanijos įkūrėja Anita Roddick ne kartą yra aršiai pasisakiusi prieš gigantiškų korporacijų, tokių kaip „L‘Oreal“, neatsakingą veiklą. O, štai, dabar „L‘Oreal“ – jūsų feodalas? Rūta: Turbūt šioje vietoje labai tik-tų pačios Anitos Roddick žodžiai. Ji įvardija „L‘Oreal“ kompaniją kaip „advokatą“ ir „prieglobsčio suteikė-ją“. Anita sakė, jog tai, kad „L‘Oreal“ panoro nupirkti The Body Shop akcijas, be jokios abejonės yra di-džiausias kompanijos pasiekimas ir pati geriausia dovana 30-tojo kom-panijos gimtadienio proga. Be šio sandorio The Body Shop grėsė savęs praradimas ir nuvertėjimas dėl grės-mės, jog kompanijos akcijos bus nupirktos tų žmonių, kurie nemato The Body Shop puoselėjamų verty-bių prasmės. The Body Shop įmo-nės laukė nežinia ir savo identiteto praradimas. „L‘Oreal“ oficialiame pranešime pabrėžia, kad The Body Shop kompaniją jie laiko pavyzdine ir etiška įmone, kuri gali išmokyti „L‘Oreal“ etiško verslo principų. Tai ir yra tas didysis laimėjimas, apie kurį kalba Anita: tarsi suaugusysis imtų mokytis iš vaiko, kaip teisingai gyventi. Atsiradusi „L‘Oreal“ šeimoje The Body Shop neprarado savo DNR ir toliau vysto bei puoselėja savo vertybes. „L‘Oreal“ materialiai remia The Body Shop veiklą ir neleis jai prarasti savo unikalumo.

Koks yra The Body Shop kompani-jos pagrindinis tikslas, prioritetai ir metodai? Giedrė: The Body Shop tikslą būtų galima įvardinti kaip siekį, kad „verslas turėtų žmogišką veidą“ (A. Roddick). The Body Shop veikla yra grindžiama penkiomis vertybėmis, kurios suformavo dabartinį The Body Shop veidą, ir yra kelias, kuriuo kom-panija eina. Šios penkios vertybės yra: Jokių bandymų su gyvūnais, Remti bendruomenių verslo programą, Skatinti savigarbą, Ginti žmogaus teises, Saugoti mūsų planetą.

Dar viena abejonių priežastis, anot „žaliųjų bloggerių“, yra tai, kad The Body Shop parduotuvės atrodo superbrangios, „išpudruo-tos“, į jas baisu užeiti. O toks įvaiz-dis niekaip nederąs su antivarto-tojiška, į kiekvieną žmogų, o ne į prekę, orientuota koncepcija. Giedrė: Užeikite į mūsų parduotu-ves ir tikrai taip nebeatrodys! Taip, čia šviesu ir ryšku, bet kodėl turėtų būti priešingai? Parduotuvės tikrai nėra orientuotos į prekes, vieninte-lis The Body Shop orientyras – žmo-gus. Neveltui ir kompanijos siekis yra suteikti verslui žmogišką veidą. Lentynose viskas išdėstyta tik tam, kad būtų lengviau orientuotis kli-entui. Rūta: Be to, parduotuvės įvaizdį kuria ne tik sienos ir grindys, bet ir aptarnavimo atmosfera, čia dirban-tis kolektyvas. 2005 metais parduo-tuvės interjeras buvo formuojamas

pagal koncepciją „prestižinė prekė vidutiniam vartotojui“, šia idėja no-rima pabrėžti, kad The Body Shop prekės atitinka aukščiausią kate-goriją ir kokybę, bet yra prieinama ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Nenorėtume šiuo metu atskleisti visų paslapčių, susijusių su parduotuvės naujomis koncepci-jomis, bet galime išduoti, kad metų pabaigoje bus pristatytas naujas parduotuvės įvaizdis „Žalioji par-duotuvė“. Šis interjeras atspindės idėją, jog yra tik vienas kelias į grožį. Tai – gamtos kelias.

The Body Shop Lietuvos regiono mokymų vadovė Giedrė mano, jog, nors The Body Shop ir orientuojasi į ekologiškumą, darnų vystymą, tačiau pati kompanija niekada nėra savęs įvardijusi kaip ekologiškos.

Kompanijos Lietuvos regiono vadovė Rūta, kaip ir Anita Roddick, norėtų, kad verslas turėtų žmogišką veidą.

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt14 / ekoproduktai.

VIENINTELĖ įMANOMA ūkININkySTĖ – ORGANINĖ (I)žIūRĖk, ką VALGAI!

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Nesveika tradicijaTradicinėmis ūkio formomis – ironiška – dabar vadinamos tos, kurios remia-si intensyviu cheminių medžiagų naudojimu, siekiant kuo gausesnio derliaus ar prieauglio. Gyvuliai še-riami hormonais, kad augtų grei-čiau, ir antibiotikais, kurie esą įvai-rių ligų prevencijos priemonė. Tiek viena, tiek kita neigiamai veikia ne tik gyvulio, bet ir jo mėsą valgančio-jo organizmą. Didelės hormonų do-zės gali išbalansuoti žmogaus hor-moninę sistemą, tad paukštynuose masiškai auginamų vištelių mėgėjai turėtų šiek tiek stabtelėti prieš pirk-dami eilinį bespalvį filė gabaliuką. Besaikis antibiotikų vartojimas il-gainiui pradeda veikti atvirkštiniu būdu – bakterijos išsivysto atspa-rumą jiems, tobulėja. Taip gimsta naujos ligos, kurioms reikia naujų, dar neatrastų vaistų. Žemės ūkio sektoriuje chemikalų negailima kovojant ir su piktžolė-mis, ir su kenkėjais, ir siekiant spar-tesnio augimo. Pesticidų liekanos keliauja gilyn į dirvą, prasimuša į vandenis. Teršalais nuodijasi lau-kiniai gyvūnai, žuvys, paukščiai. Pesticidais užteršta dirva neišsivalo keliasdešimt metų. Intensyvus che-minių preparatų naudojimas kenkia ir auginamų kultūrų maistinei koky-bei. Olandijoje, kuri garsėja „ekolo-giškumu“, jau auga daržovės, ku-riose nebėra vitaminų. Šiandieninio pasaulio kontekste tokia tradicinė ūkininkystė neat-siejama ir nuo genų inžinerijos stebuklų. Dirbtinu būdu sutvertos monokultūros vienodai gerai auga visuose kontinentuose. Kelios grū-

Dailiai laukuose ūžiantys kombainai, banguojantys pa-sėliai, muses uodega nuo šonų vangiai vaikančios kar-vės... Kaimo vaizdeliai dažnam romantikui vis dar kve-pia braškėmis ir šviežiu pienu. Iš toli žiūrint, gal ir galima naiviai grožėtis. Bet nereikia pamiršti, kad šiuolaikinė ūkininkystė toli gražu ne visada sietina su švelniais gam-tos ir žmogaus santykiais. Tiesą sakant, dabartinė situa-cija tokia, kad mokslininkai ūkinę veiklą įskaičiuoja kaip vieną iš trijų didžiausių šiltnamio efekto dujų gamintojų. Su ūkininkavimu sietina ir visa virtinė kitų gamtinių pro-blemų, kurių pagrindinės – tarša, erozija, gamtinės bioį-vairovės nykimas. Industrializuotose pasaulio šalyse būtent dėl ūkinės vei-klos nitratais užteršti geriamojo vandens ištekliai, trąšo-mis impregnuota dirva, antibiotikų ir hormonų prišerti gyvuliai. Godžiai siekiant kuo gausesnio derliaus pamirš-tama pasirūpinti to derliaus sveikumu. Pavyzdžiui, atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad kiekvienais metais ant eili-nio brito stalo pakliūva pusė kilogramo trąšų. Už neatsa-kingumą anksčiau ar vėliau tenka susimokėti. Vystantis žmonių savimonei griežtėja reikalavimai, atsigręžiama į ekologiją. Dabar pasaulio mokslininkų bendruomenė vis radikaliau skelbia, kad organinė ūkininkystė – vie-nintelė įmanoma sveikos ateities perspektyva, jei nori-me, kad ta ateitis išvis pasibelstų į mūsų langus.

Rubriką remia „Meniu.lt“

dų rūšys prisitaiko visose klimati-nėse zonose ir dirvos tipuose. O pasaulio išsigelbėjimo nuo bado vil-timi vadinami GMO paslapčia gyve-na mažai kam žinomą grobuonišką gyvenimą. Meksikos ūkininkai bai-mingai stebisi, kad modifikuotų kukurūzų genai prasiskverbia net į nuošaliausiai auginamas vietines kukurūzų rūšis. Tiesa, išsigelbėjimo nuo bado viltis – tik tuščia frazė, skirta nai-vuoliams apgauti. Pasaulyje šiuo metu maisto yra net daugiau nei reikia pamaitinti visiems alkstan-tiems. Badas yra socialinė proble-ma. Šiuo atveju GMO propaga-vimas gali tik padauginti ir taip pakankamai grėsmingą bėdų rin-kinį. Galingų monokultūrų, kurios lengvai pasiduoda kenkėjams ir ligoms, augintojai neišvengiamai tampa priklausomi nuo tarptauti-nių pesticidus ir trąšas gaminan-čių kompanijų. Taip pat genetiškai modifikuotos rūšys yra patentuo-jamos, tad už tai reikia papildo-mai mokėti, o patentas reikalauja kiekvienam derliui iš naujo pirkti sėklas. GMO yra neatsiejami nuo industrializuoto ūkio plėtros, vie-tinių rūšių nykimo, intensyvaus chemikalų naudojimo. Tad stebėtis verčia skatinamos diskusijos: kas geriau – tradicinis žemės ūkis ar GMO. Juk tai jau nebegali būti atskiriami dalykai. Tokios diskusijos siūlo tik iliuzinę pasirinkimo galimybę, kuri indivi-dui suteikia pasitenkinimą, kad jis aktyviai dalyvauja renkantis ge-resnę ateitį.

Nepagrįstas skepticizmasOrganinis ūkis skiriasi tiek nuo „traOrganinis ūkis skiriasi tiek nuo „tradicinės“, tiek nuo GMO remtos

ūkininkavimo praktikos tuo, kad ūkininkaujant siekiama darniai sutarti su gamta. Tai reiškia, kad palaikoma ir skatinama bioįvai-rovė, biologiniai ciklai, biologinis dirvos aktyvumas, kiek įmanoma atsisakoma sintetinių trąšų, pesti-cidų ir herbicidų. Gyvulininkystėje stengiamasi apsieiti be antibio-tikų naudojimo, skatinamas mo-ralus elgesys su augintiniais. Už organinio ūkio plėtrą pasisakan-tys ūkininkai tiki, kad mūsų svei-kata tiesiogiai priklauso nuo mūsų maisto „sveikatos“. Šiuo metu pa-saulyje yra apie 31 milijonas hek-tarų, kuriuose vystomas organinis ūkis. Šis skaičius didėja, kai žmo-nės suvokia, kad organinis ūkis ne tik nėra prastesnis už įprastinį, bet ir turi nenuginčijamų privalumų, kurie atsiskleidžia iškart, o ne tik kažkokioje tolimoje ateityje. Su organinės ūkininkystės plėtoji-mu susijęs pluoštas faktorių, kurie svarbūs ne tik kiekvieno individo sveikatai, bet, žvelgiant globaliau, gyvybiškai naudingi pačiai gam-tai. Organinių ūkių plėtojimas gali prisidėti prie klimato šilimo maži-nimo, tai būdas išsaugoti nykstan-čias rūšis, mažinti brangios ener-gijos sunaudojimą. Viena didžiausių problemų stab-danti organinio ūkio arealo pli-timą – giliai įsišaknijęs skepti-cizmas. Tačiau, priešingai nei yra manoma, organinis ūkininkavimas jokiu būdu nereiškia grįžimo į pir-mykščių bendruomenių laikus, kur išvargęs ūkininkas su piktžolėmis kovoja kauliniu kapliu, o jo augi-nami pasėliai be magiškųjų che-mikalų katastrofiškai maži. Iš tiesų viskas yra priešingai. Orga-ninis ūkis reiškia naujų technolo-gijų taikymą, savo ūkio planavimą

kruopščiai apsvarstant visus jame vykstančius etapus, stengiantis kuo efektyviau išnaudoti tai, ką duoda pati gamta. Šiuo atžvilgiu tradicinis ūkis asocijuojasi su len-gvesniu sprendimu – pavyzdžiui, užpurkšti daugiau trąšų, pestici-dų, herbicidų, ir bus tvarka. Agro-chemijos įtaką vaizdžiai iliustruoja legalių sintetinių pesticidų rūšių skaičius, kuris per 45 metus šok-telėjo nuo 22 iki daugiau nei 450. Dar vienas iliustratyvus faktas, kurį pateikia Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), teigia, kad kiekvienais metais miršta apie 20 000 tūkstančių žmonių, apsinuo-dijusių pesticidais. Nieko keisto, kai net itin civilizuotos Didžiosios Britanijos laukams vien 2005 m. teko 31 milijonas kilogramų pes-ticidų. Didelis trukdis organinio ūkio plė-trai yra nepasitikėjimas būsimo derliaus kiekiu. Jau keletą metų pasaulio mokslininkai pateikia nenuginčijamų argumentų, jog teisingai organinį ūkį tvarkantis ūkininkas gali sulaukti ne tik vie-nodo derliaus kiekio, kaip ir įpras-tinę ūkininkystę propaguojantys ūkininkai, bet kai kuriais atvejais – net didesnio. Tą patvirtino Pen-silvanijos Rodeilo (Rodale) institu-to (JAV) mokslininkai nuo 1981 iki 2002 m. 6,1 ha plote atlikę tęstinį tyrimą, kurio metu lyginta tradicinė ir organinė ūkininkystė. Tai vienas seniausiai atliekamų ir dėl to įspū-dingus rezultatus laiko tėkmėje at-skleidęs tyrimas. Neišvengiamai peršasi mintis, kad organinio ūkio plėtrai pagalius į ratus kaišioja transnacionalinės agrochemijos kompanijos. Masiškas organinio ūkio paplitimą reikštų di-džiulio ir nepaprastai pelningo che-mijos pramonės sektoriaus žlugimą. Organinis ūkis nepriimtinas ir genų inžinerijos kūriniais disponuojan-čioms kompanijoms. Visą pasaulio rinką valdančios korporacijos savo lozungais reklamuoja „darnų sugy-venimą su gamta“, „socialinį atsakin-gumą“ ir, žinoma didžiulius derlius. Tiesa, jau dabar joms sunkiai pa-vyksta slopinti nepavykusių prak-tikų rezultatus. Pavyzdžiui, Indijos ūkininkai, dirbantys su genetiškai modifikuota medvilne, jau pradeda

ThE ONLy wAy TO FARM - ThE ORGANIc wAy

The current situation of farming is this: the scientists consider agriculture as the third largest influence in global warming. Period. Whether you still imagine that farming is all about fresh milk, strawberries and the beautiful relation-ship between the man and the nature - forget it.It’s all about quantity, not quality, genetically modified foods is every day stuff now, and we do consume poisonous chemicals used to fertilise the earth and all the pesticides that protect the monster crops from any natural diseases.And what about animal farming, surely, those in-nocent eyelash batting cows aren’t bad for us; are they? Those cute cows are fed antibiotics and growth hormones, and by eating them you get a dose of all those supplements, - and it’s all for free. Only the supplements, not the beef, unfortunately.In a modern day world it is the previously men-tioned way of farming that is now considered tra-ditional. Maybe it’s time to change the traditions? Why not say enough to the chemicals, pesticides, fertilisers, hormones, antibiotics and only god knows what else and move on to organic? Organic crops can be just as large, if not even larger, when well organised. This is the first part of the article discussing the problems of modern farming, and explaining why organic, is the only way left to go.

skųstis įtartinomis alergijomis. Be to, konfliktuojant su ūkininkais dėl genetiškai modifikuotų sėklų pa-tento įstatymo „pažeidimo“ brutaliai paminamos žmogaus teisės. Paten-tuotas sėklas privalu pirkti kiekvie-nai sėjai, čia neįmanomas tradicinis sėklų „užsiauginimas“. Gindamos patento teises kompanijos nesi-baido net itin drastiškų priemonių. Pilot Grouve (Pilot Grove), Misūry-je (JAV), ūkininkai, nepaklūstantys „Monsanto“ korporacijos politikai, visoje gyvenvietėje buvo fiksuoja-mi vaizdo kameromis, bauginami agentų ir tąsomi po teismus. Tiek bioinžinerijos, tiek įprastinio ūkio atvejais interesantai yra ga-lingos kompanijos, tai reiškia, kad nėra artumo nei žmogui, nei gam-tai. Visas verslas – pasaulio finansų centruose tekantys didžiuliai pinigų srautai. Kaip galima leisti jiems iš-sekti?..

Kito mėnesio numeryje skaitykite apie organinio ūkio santykį su va-dinamąja „taršos rinka“ ir klimato atšilimo prevencija, profesoriaus George Chan „Svajonių ūkio“ (Dre-am Farm) koncepciją ir kt.

Vėliau pasigilinsime į problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, mėginantys plėtoti organinę ūki-ninkystę Lietuvoje.

Nuotr. Ievos Kungytės

Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt Rubriką remia UAB „žalvaris“. perdirbimas / 15

PANAUDOTA ALyVA – TOkSIŠkIAUSIAS POPULIARUS ŠILDyMO BūDAS

Alyvų atliekų surinkimo įkainiai didelėse ES narėse

Olandija Šalis padalinta į šešias apskritis ir šešias surinkimo kompanijas, kurios surenka atliekas iš savo apskrities. Surinkėjas privalo surinkti atliekas iš savo apskrities priimtina kaina (surinkimo kainą kontroliuoja Aplinkos apsaugos minis-terija). Kaina svyruoja nuo 0,00 EUR/mt iki 60,00EUR/mt partijoms iki 2 tūkst. litrų. Jei partija didesnė už 2 tūkst. litrų, surinkėjas moka alyvų atliekas priduodančiai įmonei 20 EUR/mt.

Vokietija Surinkimo kaina svyruoja nuo 0,00 EUR/mt iki 70,00 EUR/mt, priklausomai nuo surenkamo kiekio.

Danija Danijos naftininkų sąjunga įsteigė specialų fondą, į kurį visi dalyviai moka 113,00 EUR už kiekvieną perduotą tepalų toną. O šis fondas moka 235 EUR už kiekvieną atidirbtų tepalų toną (atidirbtų tepalų surinkimas).

Norvegija Šalyje situacija beveik tokia pati kaip ir kaimyninėje Danijoje, tik už surinkimą mokama 220 EUR už toną. Gražinimo kvotos šiose dviejose Skandinavų šalyse pačios aukščiausios – atitinkamai 52 ir 53 proc.

Mažvydas Matukas

Svarbu prisidėti Šiais metais gamintojams ir importuoto-jams dar nebus būtina įrodyti, kad 2007 m. įvykdė nustatytus 30 proc. reikalavi-mus. Pakaks užsiregistruoti importuoto-jų registre ir parodyti, kad prisidėjo prie atliekų tvarkymo. Tačiau Aplinkos mi-nisterijos (AM) specialistai perspėja, jog jau šiemet planuojama imtis priemonių prieš neužsiregistravusias įmones. Kitą-met tvarka bus dar labiau griežtinama, tačiau pasiekti užsibrėžtą 50 proc. tikslą 2010 metais kol kas atrodo nerealu. AM Aplinkos apsaugos agentūros, administruojančios importuotojų regis-trą, Duomenų skyriaus vedėjos Violetos Juozefaitės teigimu, šiemet aplinkosau-gininkai vis dar negali kontroliuoti, ar bendrovės pernai tikrai sutvarkė 30 proc. alyvos atliekų. Planuojama, kad kitąmet registravimo taisyklės bus griežtesnės. Pasak V. Juozefaitės, šiemet pirmą kartą nustatyti nauji reikalavimai iki gegužės 31 d. ne tik registruotis aplinkos apsau-gos departamentuose ir pateikti duo-menis apie įvežamus į Lietuvą alyvos kiekius, bet kartu ir pateikti informaciją apie sutvarkytas alyvos atliekas. Nema-žai bendrovių vis dar vėluoja, todėl tiks-lūs praėjusių metų rezultatai tikriausiai paaiškės tik rudenį, kai bus įvertinti ir išnagrinėti visi dokumentai. Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialis-tė Gintarė Gulbinienė aiškina, kad dar praėjusiais metais gamintojai ir impor-tuotojai galėdavo išvengti atsakomybės vos pateikę sutartį su atliekų tvarkytoju. Bendrovėms nereikėjo nei atsiskaityti už alyvos atliekų kiekius, nei patiems tvarkyti – svarbu buvo bendradarbiauti su atliekas tvarkančia licencijuota orga-

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas jau prieš kelerius metus nurodė, kad nuo 2006 m. privaloma regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 procentų, o nuo 2010 m. – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų, skaičiuojamų nuo per me-tus į rinką patiekto alyvos kiekio. Aplinkosaugininkai kritiškai vertina šią Lietuvos situaciją, kadangi vėluoja ne tik reikalingi organizaciniai sprendimai, tačiau ir aly-vos importuotojai bei pardavėjai neskuba laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, kuri alyvų gamintojams ir importuotojams nurodo finansuoti ir organizuoti alyvų atliekų tvarkymą.

nizacija, arba pateikti pažymą apie su-tvarkytą alyvų kiekį. Skaičiuojant 2008 m. tvarkytinos alyvos rezultatus reikala-vimai turėtų būti kur kas griežtesni.

Atliekos tvarkomosNors aplinkosaugininkai neatsako į klau-simą, kokia dalis panaudotos alyvos Lie-tuvoje surenkama ir perdirbama, tačiau atliekų surinkėjų spėjimu skaičiai kol kas labai bauginantys – tik apie vieną penktadalį. Tačiau atliekomis rūpinama-si – kai kurios bendrovės surinkėjams su-geba atiduoti net 100 proc. panaudotos alyvos. Nacionalinės atliekų tvarkytojų konfe-deracijos prezidentas (NATK) Marius Ka-lėda aiškina, jog dažnai elgiamasi dvejo-pai. „Lietuvoje egzistuoja pasidalinimas: kai kurios įmonės panaudotos alyvos tvarkymą atlieka labai korektiškai – su-tvarko net 100 proc. panaudotų tepalų; šios bendrovės niekada neturės jokių problemų dėl reikalavimų. Bet yra įmo-nių, kurios niekada nieko nedarė arba atliekų atsikrato nelegaliai degindamos ar perduodamos ūkininkams. Tačiau nustatyta įstatymų tvarka turi galioti vi-siems vienodai“, – teigia M. Kalėda. NATK prezidentas stebisi, kodėl kyla nepasitenkinimas naująja tvarka: „Rei-kalavimas surinkti 30 proc. panaudotos alyvos, pagal vyriausybės nustatytą užduotį, jau paskelbtas Aplinkos minis-terijos prieš dvejus metus. Importuo-tojai turi surinkti arba mokėti valstybei mokesčius už nustatytą kiekį surinktos alyvos. Jau gausu bendrovių, veikiančių tvarkingai ir tvarkančių atliekas korek-tiškai bei nesiskundžiančių dėl naujų reikalavimų. Juos vis tiek reikės vykdyti, o teisės aktų nustatyta sistema turėjo veikti jau ir anksčiau“, – sako Naciona-linės atliekų tvarkytojų konfederacijos

Strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytas alyvų atliekų tvarkymas

Alyvų atliekų tvarkymas vykdomas remiantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir im-portuotojai privalo:1. sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią tinkamą alyvų atliekų tvarkymą, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

2. užtikrinti, kad alyvų atliekos būtų tvarkomos laikantis šių prioritetų:2.1. alyvų atliekų regeneravimas;2.2. alyvų atliekų perdirbimas į kurą;2.3. netinkamų regeneruoti ar perdirbti į kurą alyvų atliekų, taip pat atliekų, susidariusių regeneravimo ar perdirbi-

mo metu, deginimas laikantis pavojingų atliekų deginimo reikalavimų;2.4. informuoti visuomenę apie alyvų atliekų tvarkymo sistemas, žalą žmonių sveikatai ir aplinkai dėl netinkamo

alyvų atliekų tvarkymo;2.5. vykdyti šias alyvų atliekų tvarkymo užduotis: pradedant 2006 metais, regeneruoti arba perdirbti į kurą ne

mažiau kaip 30 procentų, o pradedant 2010 metais – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo per metus į rinką patiekto alyvų kiekio).

Kad būtų įvykdytos nustatytosios užduotys, turi būti tvarkomos visos tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį (iš jų ir netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių aly-vos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos).Jeigu gamintojai ir importuotojai nesiimtų atitinkamų veiksmų gamintojo atsakomybės principo nuostatoms įgyvendinti, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą alyvų atliekomis.

NATK prezidentas Marius Kalėda teigia, kad Lietuvoje tik kai kurios įmonėspanaudotos alyvos tvarkymą atlieka korektiškai – sutvarko 100 proc.panaudotų tepalų.

vadovas. Pasak jo, kaltinimai ministerijai yra labai nekorektiški, kadangi alyvų ga-mintojai ir importuotojai turi finansuoti ir organizuoti šių atliekų tvarkymą – Lie-tuvos įstatyminė bazė aiškiai nustatė užduotis. M. Kalėdos teigimu, nevertėtų stebėtis ir panaudotų alyvų surinkimo kaino-mis, kadangi visoje Europos Sąjungoje galioja tokia tvarka, kainos mūsų šalyje dar ženkliai atsilieka nuo turtingesnių ES narių. Vadovas taip pat primena, kad Lie-tuvoje nėra regeneracijos įmonės, todėl logistikos kaštai labai išauga, kadangi surinktą alyvą reikia išvežti į kaimyninių valstybių regeneruojančias perdirbimo įmones. Anot M. Kalėdos, kol nebuvo šių metų pradžioje išleisti Aplinkos apsaugos rei-kalavimai transporto priemonių techni-nei priežiūrai ir remontui, autoservisams užtekdavo turėti sutartis su licencijuo-tais atliekų surinkėjais – atliekų apskaita vyko vangiai, dingdavo milžiniški pavo-jingų atliekų kiekiai. „Pasikeitus reikala-vimams išaugo pavojingų atliekų surin-kimas iš šio šaltinio. Dabar biurokratinis procesas yra sudėtingesnis: padaugėjo popierizmo transporto priemonės sa-vininkui, norinčiam pasiimti pavojingas atliekas ar padangas iš autoserviso. Ati-duoti atliekas dabar daug paprasčiau nei jas pasilikti“, – pokyčius pastebi M. Kalėda.

Naudojama kūrenimuiPasak stambiausio alyvos surinkėjo mūsų šalyje UAB „Žalvaris“ atstovų, aly-vos kelias Lietuvoje gan ilgas, tačiau paprastas. Panaudoti tepalai servisuose

išpilami į specialias talpas, kuriuos su-rinkėjas pastato pagal kiekvieno serviso poreikius ir apyvartą. Vos tik rezervuarai užsipildo, specialios UAB „Žalvaris“ maši-nos perveža šias talpas į regionines aikš-teles, kol susikaupia racionalus kiekis, tinkamas transportuoti į centrinę aikš-telę Kaune. Kadangi Lietuvoje nėra re-generuojančios įmonės, alyvos atliekos eksportuojamos į užsienio gamyklas, kuriose yra išvalomos nuo kietųjų da-lelių ir paruošiamos naudoti kaip kuras, arba gaminami nauji tepalai. Tačiau tikriausiai vieša paslaptis yra ta, kad apie 80 proc. panaudotų tepalų yra naudojami kūrenimui, kuris vyksta be jokių oro apsaugos sistemų. Aplinkosau-gininkai įspėja, kad deginant tokią alyvą be jokių oro valymo įrenginių išsiskiria daugybė sunkiųjų metalų ir labai toksiš-kų medžiagų bei jų junginių. Bet kokia katilinio tipo šildymo sistema gali būti kūrenama naudotais tepalais. Gamtos apsaugos ekspertų teigimu, tai yra bene toksiškiausias, koks tik gali būti, alyvos naikinimo būdas. Pasak G. Gulbinienės, Aplinkos ministeri-ja praėjusiais metais ėmėsi ir šviečiamų-jų akcijų prieš pavojingų medžiagų de-ginimą: buvo platinama informacija apie įvairių atliekų deginimą, skirta dėmesio pavojingų atliekų naikinimo būdams. Anot jos, nuolat tikrinami ir peržiūrimi visi regionų įmonių leidimai atliekoms deginti, siekiama užtikrinti prevenciją. Tačiau dažnai žmonės, kūrendami pa-naudotą alyvą, vis dar nežino, kad šian-dien šildymui sutaupyti centai gali virsti rimtomis jų pačių bei artimųjų sveikatos problemomis ateityje.

16 / Rūšiuok Rūšiuok Ozonas 2008/6 (10) www.ekologija.lt