ANTANAS BARANAUSKAS

(1835-1902 )

Pateiktį parengė

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Dalia Navickienė

2010 m.

Pagėgiai

VYSKUPAS IR POETAS

VAIKYSTĖ IR MOKSLAI

Gimė 1835 m. sausio 17 d.

Anykščiuose valstiečių

šeimoje. 1841-1843 m. tėvas

mokė jį skaityti ir rašyt lenkiš-

kai. 1845-1848 m. ţiemomis

lankė pradinę mokyklą

Anykščiuose, vasarą ganydavo

gyvulius.1848-1849 m.

MOKSLAI

Gelvonuose buvo klebono Danevičiaus

tarnu. Pagal A.Baranausko dienoraščius

tarp 1848 ir 1851 m. jis išmokęs rusiškai.

1851-1853 m. buvo nusiųstas mokytis į

Rumšiškių raštininkų mokyklą. Po jos

baigimo dirbo valsčių kanceliarijose

Sedoje, Vainute, Skuode, Raseiniuose

(1853-1856 m.).

DARBAS

Tebedirbant Sedoje su jo eilėraščiais susi-

paţino Telšiuose gyvenanti lenkiškai ra-

šiusi poetė Karolina Pronievska (Pro-

niewska, Praniauckaitė, Praniauskaitė). Ji

atkreipė į A.Baranauską, paskatino jį sto-

ti į Varnių seminariją. Tuo metu garsi Ţe-

maitijos rašytoja K.Pronievska skatino

A.Baranauską daugiau rašyti ir lietuviš-

kai.

VYSKUPAS

1856 m. A.Baranauskas įstojo į Varnių kunigų seminariją,

1862 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.

Iki 1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Insbruko, Leveno universitetuose. 1865 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1865 m.

gruodį buvo atšauktas į savo vyskupystę.

1867 – 1884 m. – Kauno kunigų seminarijos profesorius. 1884-1897 m. Ţemaičių pavyskupis, 1897-1902 m. Seinų vyskupas.

Vyskupas Antanas

Baranauskas

Seinuose

KŪRYBA

Eiles iš pradţių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Pasak brolio Anupro, apie 1851 m. A.Baranauskas parašė Vainą vilko ir piemenų bei Mažų dienų atsiminimus. 1853 m. spalio 27 d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią Gora i dolina. 1853-1854 m. parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra jo eilėraštis Saulatekis. 1855 m. kovo 30-31 d. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo 1854-1855 m. lenkiškų eilėraščių rinkinėlį.

STUDENTAS

REIKŠMINGIAUSI KŪRINIAI

Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys ,,Kelionė Peterburkan― (1858—1859 m.), ,,Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva―, ,,Dievo rykštės ir malonės― ir romantinė poema „Anykščių šilelis― (1858—1859 m.). Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas - 1905 m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika.

A. BARANAUSKO KLĖTELĖ

ANYKŠČIUOSE

A. BARANAUSKO KLĖTELĖ

ANYKŠČIUOSE ŠIANDIEN

VEIKLA (1)

1884-1900 m. kunigas susiţavėjo matematika, kaip jos mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie - tai paaiškėjo jau vėliau - buvo jau ţinomi. Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė― pirminių skaičių kiekiui nustatyti.

VEIKLA (2)

Dar Varniuose susidomėjo kalbotyra, tapo

pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių

kalbos gramatikos terminų kūrėju.

Antanas Baranauskas tyrinėjo tarmes,

uţrašė tarmių tekstų, parašė lietuvių kalbos

gramatiką, rūpinosi lietuvių bendrinės

kalbos kūrimu. Be to, jis uţrašinėjo liaudies

melodijas, komponavo liaudies dainas ir

giesmes.

PALAIDOTAS

Mirė Antanas

Baranauskas 1902 m.

lapkričio 26 d. Jo

palaikai ilsisi Seinų

katedroje (šoninėje

koplyčioje, dešinėje

sienoje įmūryti).

DRAUGAI

Vyskupai M.L.

Paliulionis, A.

Beresnevičius,

A. Baranauskas

(deš.).

Iš ŢVM Skaitmeninio vaizdo archyvo

PAMINKLAS SEINUOSE

Vyskupo Antano Baranausko portretas

Dailininkas neţinomas

MONSTRANCIJA / ARNOTAS / KĖDĖ

ANTANO BARANAUSKO KLĖTELĖS

EKSPOZICIJOS FRAGMENTAI

ANTANO BARANAUSKO KLĖTELĖS

EKSPOZICIJOS FRAGMENTAI

ANTANO BARANAUSKO KLĖTELĖS

EKSPOZICIJOS FRAGMENTAS

LANKYTOJŲ ATSILIEPIMŲ KNYGA

ANTANO BARANAUSKO KLĖTELĖS KIEME –

RAŠYTOJĄ MENANTYS MEDŢIAI

PAMINKLAI SEDOJE IR RUMŠIŠKĖSE

PAMINKLAI ANYKŠČIUOSE

ĮAMŢINIMAS

REFLEKSIJA

1.A.Baranauskas XIX a. (pradžios, vidurio, pabai-

gos) (realistas, romantikas, simbolistas)?

2.Kur gimė Antanas Baranauskas?

3.Kokia veikla (be rašymo) užsiėmė A.Baranauskas?

4.Kur palaidotas A.Baranauskas?

5.Žymiausi A. Baranausko kūriniai.