2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

18 Giedraičių klano piramidės viršūnėje...

24 Baltaodis berniukas nešė laimę indų šeimoms

2 Molėtuose vidurdienį šaudo šunis

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

„Pasagėlės“ paslaugos

* Kulinarinio paveldo patiekalai

* Europietiška virtuvė

* Edukacinės miltinių, bulvinių, mėsinių patiekalų programos

*Edukacinė Sūrio kelio programa

* Dviejų tipų išvažiuojamasis maitinimas: paprastasis ir restoraninis su „Pasagėlės“ kėdėmis, staltiesėmis, užtiesalais. * Kambarių nuoma

* Senovinių mergvakarių, bernvakarių, krikštynų organizavimas

Tel.(8-682) 13405kavinepasagele@gmail.com

Anykščių rajone, Niūronyse, Arklio muziejaus teritorijoje, dau-giau nei dvidešimt metų dirbanti kavinė „Pasagėlė“ plečia savo veiklą – šalia kavinės pastatytas rąstinis namas, kuriame vyks edukacinės Sūrio kelio programos.

Jau dabar „Pasagėlėje“ galima užsisakyti trijų rūšių edukacines anykštėniškų patiekalų programas. Galima rinktis mėsos, bulvių arba miltinius patiekalų kompleksus ir valgant klausyti, kaip tie patiekalai gaminami, kada, kokiomis progomis anykštėnai juos ruošdavo prieš šimtą metų. Edukacinių programų kaina panaši kaip įprastų pietų, tiesa, grupėje turi būti ne mažiau 20 žmonių,

„Pasagėlės“ savininkė Laima Vasiliauskienė „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad beveik nėra maitinimo ir pramogų paslaugų, kurių negalima užsisakyti jos įmonėje. „Ir mergvakarius, ir krikšty-nas galime surengti, ir kelis šimtus vestuvininkų bet kurioje Lietu-vos vietoje pamaitinti“, – kalbėjo L.Vasiliauskienė.

„Pasagėlėje“ - viskas įmanoma

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Tiražas 5000 egz.Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: rašytojas Rimantas Vanagas

2011 Nr. 6 (44)Mėnesinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

M o l ė t u o s e v i d u r d i e n į š a u d o š u n i s

. . . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .

O s t a t y b i n i n k a i v ė l u ž d i r b a

t ū k s t a n č i u s

. . . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .

T r o š k ū n ų g i r i n i n k i j a : n u o

m u z i e j a u s i k i m e d ž i ų g a l i ū n ų

. . . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .

G i e d r a i č i ų k l a n o p i r a m i d ė s

v i r š ū n ė j e . . .

. . . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .

E s t e t i z m o p e r d e š i m t m e č i u s

n e p a m e t ė

. . . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . .

N e p a v a r g s t a n t i s t r u p i n t i t ė v i š k ė s

g r u m s t ą

. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . .

B a l t a o d i s b e r n i u k a s n e š ė l a i m ę

i n d ų š e i m o m s

. . . p o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . .

B ū s i m a s i s v y r a s p a d ė j o p e r k ą s t i

i n f o r m a t i k ą

. . . v e i d r o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . .

T a i , k a s n e į k a i n o j a m a . . .

. . . b i r ž e l i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . .

1 3 k l a u s i m ų E d m a n t u i Š a k a l i u i

. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32ps l . . .

Savuosius atpažįstu širdimi. Gal net užuodžiu.

Nemoku paaiškinti, kaip tai vyksta, tačiau neabejotinai vyksta. Kartais netgi atrodo, jog galėčiau iš būrio nepažįstamų žmonių neklysdama išsirinkti tuos, su kuriais užsiaugintume draugystę.

Žinoma, susiklosčius palankioms aplinkybėms. Ir jokiu būdu ne negyvenamoje saloje. Robinzono Kruzo ir Penktadienio draugystė man atgrasi. Būtinybėje nėra laisvės.

Visus artimiausius žmones – tuos, kurie nesikeičia daugelį metų, taip pat ir tuos, kuriuos visiems laikams praradusi jaučiu išsaugojusi, atpažinau, kaip romanuose rašoma – iš pirmo žvilgsnio. Dešimtims metų praėjus galėčiau smulkiai papasakoti, kas vyko tą dieną, kai sutikau suprantančias akis.

Tačiau vien susitikti žmogų yra maža, jeigu viduj nėra dar iki susitikimo subrendusios atsakomybės auginti užsimezgusį ryšį. Tarsi trečią būtybę, kurios nebuvo iki Tu ir Aš susitikimo. Mes - kuris užgimsta iš dviejų žmonių supratimo dermės, iš tiesų yra trapus kaip kūdikis. Jį nuolat reikia maitinti dėmesiu, apgaubti rūpesčiu, šildyti ir, be abejo, popinti staig-menom. Kad nenumirtų.

Tikintys žmonės tokius susitikimus vadina stebuklu, Dievo dovana. Nesiilgintys stebuklo, t.y. netikintys, – dėsningumų ir atsitiktinumų padariniu.

Aš manau, kad tai stebuklas. Just

o N

avaš

insk

o nu

otr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Molėtuose vidurdienį šaudo šunis

Iš labdaros valgyklos Utenoje išsvyravo benamis. Ištraukė iš kišenės duonos kriaukšlą, dar kažką valgomo ir, pats godžiai rydamas seiles, maitino perkarusį, aptriušusį, dėkingai uodegą vizginusį šunelį. Stebėdamas vaizdą, prisiminiau ir kitą, lyg tyčia tą pačią dieną pakeliui į Uteną regėtą žmogaus ir šuns susitikimą. Už Leliūnų, kol pravažiuos du artėjantys automobiliai, šalikelėje stabtelėjo, laukė ir dairėsi kaimo sargis. Priekyje važiavęs automobilis staigiai suktelėjo ant nieko panašaus nesitikėjusio šuns ir, jį nubloškęs, pervažiavo. Padėti šuneliui buvo nebeįmanoma... Dvi situacijos. Vienoje alkanas žmogus su badą kenčiančiu silpnesniuoju dalijasi paskutiniu kąsniu, kitoje –silpnesnįjį pasmerkia kančiai.

ir jų sulaukę išvažiavo. Kerurkojo šeimininkui liudininkai pasakojo, jog sugavę draugišką, automobiliu vėžintis mėgusį šunį, šungaudžiai surengė keturkojui viešą egzekuciją - nepaisydami netoli buvusių vaikų, pačiame mieste už garažų bendrijos jį tiesiog viešai dviem šūviais (pirmas buvo netaiklus, šuo kankindamasis cypė iš skausmo) nušovė... „Įvykį tiriame. Apklausiame jame dalyvavusius UAB „Molėtų švara“ darbuotojus. Apie tyrimo rezultatus visuomenę informuosime“, - tikino Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Molėtų rajono policijos komisariato (RPK) viršininkas Algis Masevičius. Pasak komisaro, jei šuo būtų buvęs agresyvus, policijos pareigūnai būtų vadovavęsi Policijos veiklos įstatymu ir šunį nukovę patys. Taip buvo pasielgta maždaug prieš porą mėnesių, kai kitas kovinis šuo mieste įkando moteriai ir puolė policijos pareigūną. Šį kartą tokios būtinybės nebuvo. Todėl ir buvo iškviesta rajono tarybos potvarkiu palaidais ir beglobiais šunimis pasirūpinti turinti tarnyba. Už jai iš savivaldybės skiriamas lėšas, šungaudžiai privalėjo keturkojį pagauti, nustatytą laiką laikyti laikinos globos namuose, o tik tada, jei būtų poreikis, jį užmigdyti ir utilizuoti. Komisaro teigimu, jei paaiškės, kad komunalinės įmonės darbuotojai neteisėtai panaudojo ginklą, jų atžvilgiu bus imtasi sankcijų. A. Masevičius pabrėžė, kad šaudymas mieste – apskritai netoleruotinas, nes tai nesaugu. „Pareigūnams pagal tą patį Policijos veiklos įstatymą panaudoti ginklą prieš gyvūnus ar transporto priemones galima tik tada, jei tai nekels pavojaus aplinkiniams. Reikia įvertinti situaciją kiekvienu momentu, įsitikinti, kad nebus kažkas sužalotas ar net išgąsdintas“, – aiškino RPK vadovas.

Sunaikinę įrodymus, skiedžia ką nori „Kol vyksta tyrimas, spaudai nieko nekomentuosiu. Darbuotojams buvo liepta ne šaudyti, o šunį atvežti į įmonės teritoriją“, - vos nesižegnojo UAB „Molėtų švara“ direktorius Danius Bimbiris. Tačiau direktorius garbingai pripažino, jog jo pavaldiniai ne tik mieste nušovė šunį, į keturkojo egzekuciją įvėlę teisėtai medžiotojo šautuvą turintį bendrovės darbuotoją, bet ir nukauto šuns

kūną užuot utilizavę nustatyta tvarka specialioje, tokioms reikmėms skirtoje Rietavo įmonėje, išmetė į šiukšlių konteinerį. Jo turinys kartu su kitomis šiukšlėmis iškeliavo į Utenos regioninį sąvartyną. Bendrovės direktorius D.Bimbiris dėl pavaldinių poelgio į diktofoną išgyveno: „Kodėl jie negaudė, o patyliukais vieni nušovė, nepasikvietė policijos, neįformino, kad šuo kėlė grėsmę ir būtent dėl to buvo nušautas”. Palaikai keliauja į konteinerius UAB „Molėtų švara“ direktorius teigė niekada nemedžiojęs ir neketinantis tepti rankų gyvūnų krauju. Tačiau direktorius negalėjo nepasiguosti, jog gaudyti šunų siunčia vairuotoją - santechniką ir panašius, tuo metu laisvesnius komunalinės įmonės darbininkus. Gyvūnų gaudymui jie nėra nei paruošti, apmokyti, nei aprūpinti būtina įranga, apsaugos priemonėmis. Kai savivaldybė nesirūpina net savo įmonės darbuotojų saugumu, paslaugas perka iš tų paslaugų teikimui nepasiruošusios įmonės, neturinčios net šaldytuvų, gyvūnų palaikų saugojimui bei transportavimui į utilizavimo įmonę, vargu ar galima daug ką gero sakyti apie gyvūnų gerovės kėlimą rajone. Taupant lėšas, gyvūnų palaikai vietoje jų rinkimo bei utilizavimo Rietave, keliauja į šiukšlių konteinerius...

Mirties kainos Molėtuose Molėtų krašte skatinama gaudyti ir žudyti gyvūnus,

. . . Šarūnas Preikšas >

> „Šungaudžiai gyvūnus privalo gaudyti, o ne juos šaudyti“, - teigė Molėtų RPK viršininkas Algis Masevičius, tačiau bylą jo vadovaujamas policijos komisariatas vis dėlto nutraukė.

> „Nežinau, kodėl mūsų darbuotojai taip pasielgė“, - tikino šunį mieste nušovusios UAB „Molėtų švara“ direktorius Danius Bimbiris.

Molėtų šiukšlininkai pasišiukšlino Kraupią ir kruviną nešlovę Molėtų kraštui užtraukė šiukšlininkai. „Pasigedę nutrūkusio ar vaikų paleisto savo šuns, išvažinėjome visą miestelį, iškabinome skelbimus, klausinėjome žmonių“, - pasakojo šuns šeimininku prisistatęs Alfredas Klimas, nors šuns kilmės dokumentuose jo šeimininku įrašytas Alfredo brolis Alvydas. Iš rajono policijos pareigūnų šeima sužinojo, kad pagal žmonių iškvietimą pareigūnai buvo nuvykę prie mokyklos, kur tuo metu buvo iš namų dingęs šuo. Šuo buvo su antkakliu ir tatuiruote, nerodė jokios agresijos. Todėl pareigūnai iškvietė komunalinių paslaugų įmonės UAB „Molėtų švara“ darbuotojus

Šarūno Preikšos nuotr.

Šarūno Preikšos nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

p r o s p e k t a s

Stasys Žvinys, Molėtų rajono savivaldybės meras:“Aš pats turiu medžioklinį laikos ir vilko mišrūną, laikau jį pririštą aukštame voljere. Šiuo atveju, kai mieste buvo nušautas šuo, jo šeimininkas neužtikrino, kad kovinis šuo būtų nustatyta tvarka įregistruotas, negalėtų ištrūkti iš namų valdos ir nekeltų grėsmės visuomenei. Todėl pirmiausiai reikėtų bausti šuns savininką. Neteisinu nei policijos pareigūnų, nei UAB „Molėtų švara“ darbuotojų. Ar jie elgėsi adekvačiai buvusiai situacijai, galėsime spręsti ir reaguoti tik pasibaigus policijos atliekamam tyrimui ir gavę jo išvadas. Girdėjau įvairių, net prieštaringų įvykio versijų. Nežinau,

kurios iš jų yra tikros. Abejonių nekelia tik augintinio šeimininko pažeidimai, suteikę galimybę arba būtinybę nukauti jo šunį. Konkursą laimėjusi įmonė turi vykdyti savo pareigą ir užtikrinti švarą bei tvarką mieste, o policija – gyventojų saugumą.”

Vaclovas Seniūnas, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius: “Šeimininkas neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės visuomenei, negąsdintų vaikų. Mano turima informacija, šuo pastebėtas prie pradinės mokyklos. Jos mokytojai prašė pagalbos telefonu Nr. 112. Grėsmingai atrodantis bulterjerų veislės kovinis šuo nuo mokyklos iki garažų už Ažubalių niekieno netrukdomas keliavo per visą miestą daugiau kaip tris kilometrus nuo namų. Tačiau tai nereiškia ir net nediskutuotina, kad aprašytu atveju šuo mieste turėjo būti nušautas. Yra savivaldybės tarybos patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės. Šunį reikėjo sugauti ir

14 dienų laikyti karantine. Šuo kovinis. Jo laikymui savininkas turėjo gauti leidimą. Jei tokius dokumentus šeimininkas būtų susitvarkęs, savivaldybė būtų turėjusi atitinkamą informaciją. Operatyviai nustatyti šuns savininko ir jį informuoti negalėjome. Girdėjau, kad ir policininkai bijojo išlipti iš automobilio.”

Kęstutis Kazlauskas, kunigas, Molėtų dekanato dekanas:“Jei būtų gyvas gyvūnėlių globėjas šventasis Pranciškus, tai jis liūdėtų, verktų dienom ir savaitėm. Kiekvienas turi teisę gyventi. Jei šunelis atitrūko, pabėgo, reikia jį sugauti, pagloboti, paskelbti informaciją ir tik galiausiai, jei bus reikalas, jį neskausmingai užmigdyti, nuvežti į tam tikrą įstaigą. Taisyklės yra, nebereikia fantazuoti, o tik dorai atlikti savo darbą. Kai šaudo miesto teritorijoje, tikrai aišku, kad darbą atliko ne profesionalai ir buvo nueita lengviausiu keliu. Tai, kad už atneštas gyvūnėlių letenėles mokami pinigai, rodo ne ką kitą, o tik tai, kad be

profesionalumo nėra ir žmoniškumo. Juolab kai yra pavyzdžių kaip Utenoje - galima pas juos nuvažiuoti, pasikonsultuoti, pasimokyti. Valdžia yra tam, kad galvotų. Jei jos žmonės nesugeba spręsti, tvarkytis patys, jiems derėtų plačiau apsidairyti ir gal net iš opozicijos pasirinkti išmanantį žmogų, o nesakyti, kad opozicijoje viskas tik blogai. Reikia pripažinti, kad jei aš nesuprantu, tai turiu ieškoti tokio, kuris yra galvotesnis”.

Benas Noreikis, Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas:“Panašių kaip plačiai nuaidėjusi nuo tilto numesto šunelio Pipiro istorijų buvo ir bus. Jų netrūksta net geriausiai išsivysčiusiose šalyse. Jeigu daromi nusikaltimai prieš žmones, tai negi nebus nusikalstama ir prieš gyvūnus. Bet visuomenė vis daugiau atkreipia dėmesį į tokius nusikaltimus ir jau dažniau bei griežčiau už juos baudžia ir teismai. Esame europiečiai, norime, kad būtų humaniškumas. Lietuvoje turime vadovautis Gyvūnų laikymo ir globos įstatymu. Jis yra pildomas ir tobulinamas. Negali būti taip, kai samdomi medžiotojai nušauti gyvūnėlių, kapojamos jų letenėlės ir už jas imamos premijos. Ir Molėtų atveju pažeisti keli

įstatymai. Jų laužytojai turėtų teisme atsakyti įstatymų numatyta tvarka ir sankcijomis. Ant kaltinamųjų suolo turėtų sėsti ne tik gyvūnų laikymo taisykles pažeidęs pavojingos veislės šuns savininkas, bet ir šuns egzekutoriai, juos pasiuntusios įmonės atsakingi darbuotojai bei tie, kurie nepasirūpino tinkamu nukauto gyvūno palaikų utilizavimu, aplinkos apsauga nuo galimo jos užkrėtimo pavojingos ligos užkratu. Kur girdėta, kad gaudyti gyvūnų būtų vykstama ne su specialiomis priemonėmis, o su medžiokliniu šautuvu rankose. Vien tai jau sako, kokio tikslo gaudytojai siekia dar nežinodami realios situacijos. Žymiai pavojingesnius žvėris gaudant, šaudoma ne žudančiomis kulkomis, o migdančiais ar laikinai paralyžiuojančiais vaistais. Utilizuoti gyvūnų palaikus įstatymai leidžia tik specializuotoje Rietavo įmonėje ir niekus kitur. O molėtiškiai teršia aplinką net ir įtardami, kad gyvūno palaikai gali būti apkrėsti pasiutlige. Pažeisdami įstatymus, Molėtų šungaudžiai bei juos net be minimalios kompetencijos, specialių tokio darbo bei apsaugos priemonių siuntusi bendrovės administracija labai rizikavo ir kartu su kitomis aplaidžiai savo funkcijas vykdžiusiomis institucijomis turėtų sulaukti pelnyto atpildo. Laikas ir Molėtams nebegyventi akmens amžiuje.”

už tai mokami pinigai. Vadovaujantis prieš trejus metus Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimu NR. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 56 punktu, iš gyvūnų laikytojų bei kitų mokesčių mokėtojų kišenės bendrovei „Molėtų švara“ už šuns sugavimą Molėtų mieste mokama 24, o už katės – 22 litai (be PVM). Kitose rajono gyvenvietėse prie šių kainų pridedamos kelionės išlaidos. Kitame taisyklių punkte rašoma, kad už šuns numarinimą ir utilizavimą mokama 100, o už katės – 70 Lt (su PVM).

Kates viliojo valerijonu „Molėtų švara“ vadovas D. Bimbiris nuoširdžiai nustebęs teigia, jog iš šių eilučių autoriaus pirmą kartą išgirdo ir perskaitė jo parodytuose savivaldybės dokumentuose, jog bendrovės teritorijoje veikia naminių gyvūnų turgus. „Neprisimenu, kad įmonės teritorijoje būtų parduotas ar nupirktas nors vienas šuniukas ar katinukas“, - tikino ilgametis bendrovės direktorius. Tačiau jis puikiai prisiminė ir tarsi linksmus anekdotus pasakojo, kaip jo pavaldiniai be vargo ir sparčiai valerijonu gaudė kates, o rujojančią kalę pervedę per miestą ar kitą rajono gyvenvietę, į garažą įmonėje parsivesdavo būrį keturkojės gerbėjų, iššokusių per tvoras ar kitaip pasprukusių nuo savo šeimininkų. Kokios egzekucijos, kas toliau vykdavo uždarytame garaže, aprašinėti rankos nekyla... „O prisimenat, kiek gyventojų pareiškimų gaudavome dėl dingusių ar pavogtų jų augintinių, kai už pagautus gyvūnus mokėdavo bet kam, ne tik „Molėtų švarai“? Girtuoklėliai net su grandinėmis tempdavo kaimynų, iš kitų sodybų pavogtus šunis...“, - Molėtų RPK skliautus drebindami garsiu juoku, netolimos praeities prisiminimais dalijosi policijos pareigūnai.

Kalčiausiais liko šuo ir jo šeimininkas Tyrimas dėl “Molėtų švara” darbuotojų Molėtuose nušauto šuns buvo nutrauktas. „Šuns šeimininkas patrauktas administracinėn atsakomybėn už agresyvių šunų laikymo taisyklių pažeidimus, - tyrimo rezultatus komentavo Utenos apskrities VPK Molėtų RPK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Jarašiūnas. – Nustatyta, kad šuo kėlė grėsmę komunalinės įmonės darbuotojui ir jį ginant, buvo nušautas teisėtai laikomu ginklu“. Pareigūno teigimu, policija savo darbą atliko: ištyrė kur, kada, kaip šuo buvo nušautas ir nustatė, kad šuns lavono nėra. Ne policijos pareiga rūpintis, kuo ir kaip gaudyti gyvūnus, kaip juos naikinti bei utilizuoti. Apie tai policija raštu informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri pagal savo kompetenciją turi informuoti savivaldybę, ar šiuo atveju tuo klausimu pasielgta teisingai ir teisėtai. „Pagal Ginklų kontrolės įstatymą, jei gyvūnas kelia pavojų, teisėtas ginklo savininkas turi teisę ginti save ir kitus nuo grėsmę keliančio gyvūno ir gali jį nušauti. Net ir mieste. Negi gyvūno puolamas žmogus turi nubėgti už miesto ribos ir tik tada šauti...“, - šypsojosi T. Jarašiūnas. „Jei šuo kėlė grėsmę, legalus medžiotojas ginklą panaudojo teisėtai, t.y., ginant nuo pavojaus, o ne šiaip, kad tik nušauti šunį vietoje jo pagavimo. Tai yra kitokia situacija. Tyrimo metu kitokių įrodymų nesurinkta, tariami liudininkai nieko įtikinamo nepateikė“, -su rajono prokuratūra suderintą tyrimo baigtį komentavo Molėtų RPK viršininkas A. Masevičius. Komisaras neatmetė tikimybės, kad tyrimo rezultatai gali keistis, jei nušauto šuns savininkas sugalvotų pateikti skundą įstatymų numatyta tvarka ir terminais.

>>>

Šarūno Preikšos nuotr.Šarūno Preikšos nuotr.

Šarūno Preikšos nuotr.Šarūno Preikšos nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Medžiotojas ir Molėtuose yra medžiotojasMolėtų savivaldybei nerūpi, kad šuns palaikai be jokių tyrimų išvežti į buitinių atliekų sąvartyną, neutilizuoti nustatyta tvarka. Nepasirūpinta, jog būtų patvirtinta arba paneigta, ar šuo, anot įvykio dalyvių bei tyrėjų, sirgo baisia, užkrečiama liga – pasiutlige? Jeigu taip, tai ar šiukšlynas, kuriame be varguomenės šmirinėja, nuo bado gelbstisi ir amsintys, kniaukiantys, karksintys likimo broliai, yra tinkamiausia vieta pasiutligės užkratui? Kai nerūpi tokie dalykai, negi kas domėsis, kodėl visiems, tik ne bylos medžiagą surašiusiems tyrėjams atrodo keista jų peršama pasaka, jog mieste tarsi koks „betmenas“ vaikštinėja medžiokliniu šautuvu nešina persona, gebanti su ginklu rankoje „netyčia“ atsidurti „reikiamu laiku, reikiamoje vietoje“ ir nušauti šunį, gal sugalvosiantį kąsti jo bijantiems skriaudėjams. Vargu ar dar kur kitur, be Molėtų, pasaulyje gyvūnų gaudytojai vyksta gaudyti gyvūnų apsiginklavę ne jų gaudymo, o tik žudymo priemonėmis. Medžiotojas ir tarp „Molėtų švaros“ šiukšlininkų, Molėtų policijos pareigūnų arba savivaldybės vadų bei klerkų, kaip ir Afrikoje ar dar bet kur, yra medžiotojas. Negi tokie skandins vienas kitą, kai susibėga į tą patį būrį medžioklės ragui gaudžiant. Ir susibėga ne medelių sodinti, ką kitą gero padaryti, o šaudyti, žudyti keturkojus arba sparnuotus miškų, laukų, krūmynų gyventojus...

Šunelio žudikas nesijautė kaltasSunku suprasti, kaip kartais galima nužmogėti, kankinti ir net žudyti žmonėmis pasitikinčius, jiems nuoširdumu ir ištikimybe atsidėkojančius augintinius. „O kas čia tokio? Išgėrėme kaime, vėliau su kaimynais Utenoje. Atrakinęs buto duris pamačiau, kad jame dviem parom paliktas šuniukas buvo atlikęs gamtinius reikalus. Labai užpykau. Dar prisiminiau, kad jis anksčiau numetė ir „papylė“ brangų telefoną, nušokęs nuo lovos nesugebėdavo ant jos užlipti. Turėdavau naktimis keltis ir jį užkėlinėti arba išvesti ir vedžioti lauke, šerti.

Užtenka, kad naktimis keldavausi, kol keturias dukras išauginau... Įsiutęs nesusivaldžiau - sugriebiau šunį už priekinių kojų ir sviedžiau per balkoną“, - savo poelgį kaip normalų, savaime suprantamą dalyką aiškino uteniškis Gediminas Datenis. Neišmanėliais, kitokiais spaudai nelabai tinkančiais epitetais jis išvadino ir policijai pranešusius kaimynus, ir Utenos apylinkės prokuratūros prokurorus, ir Utenos rajono teismo teisėjus. „Ką jie supranta? Per žinias girdėjau, kad už briedžio nušovimą brakonieriai buvo nubausti tik 1200 Lt bauda, o man už šunpalaikį priteisė visu šimtu daugiau mokėti“, - griaudėjo veikėjas. Už žiaurų elgesį su gyvūnu uteniškiui teks sumokėti 1300 Lt baudą. Tokį sprendimą pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokurorų perduotą nusikaltimų dorovei baudžiamąją bylą ir paskyręs valstybės kaltintojos Inos Zabielienės pasiūlytą 10 MGL baudą, priėmė Utenos apylinkės teismas.

Gal nedaugėja, tik dažniau viešinami„Nemanau, kad daugėja žiaurių žmonių. Gal tokius tik dažniau viešiname. Policijos apylinkių inspektoriai teigia, kad kiekviename kaime yra mažiausiai vienas žmogus, kuris, kitų paprašytas arba savo iniciatyva, užmuša, paskandina ar kitaip nužudo mažiukus ir suaugusius žmonių augintinius. Prisimenu ir tą, dviejų mėnesių amžiaus neturėjusį, meilų, žmonėmis pasitikėjusį šuniuką, kurį globoti patikėjome į gyvūnų globos namus su kaimyne atvykusiai Verai Datenienei, o jos sutuoktinis išmetė per balkoną...“, - susijaudinusi apie žmonių žiaurumą gyvūnams kalbėjo Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentė Jolanta Tarnauskienė. Prieš ketverius metus įkurtuose rajono gyvūnų globos namuose, kol buvo surasti šeimininkai, jau pabuvojo per du tūkstančiai benamių kačių ir tūkstantis šunų. Geraširdžių, sutinkančių priglausti,

sušildyti, pasidalinti maistu, priimti į savo šeimą keturkojų, sparnuotų ar kitokių gyvūnų Lietuvoje dar yra daug net ir šiandien, kai daugelis geradarių ir patys vos galą su galu suduria. Deja, netrūksta ir tokių, kuriems augintiniai reikalingi vien tam, jog šeimininkas turėtų kam vadovauti, prieš silpnesnįjį, pasijausti viešpačiu, teisėju ir net budeliu. Tarp jų lyg deimantu pelenuose švyti Utenos rajono savivaldybė. Anot jos mero Alvydo Katino, nepaisant tykančių pavojų, kiekvienas sveikas ir save gerbiantis katinas pavasarį kelia koją iš namų. Todėl jų patogumui Utenoje prie daugiabučių matome ir gražius katės namus. „Ne šunys ir katės yra kalti, kad jie yra benamiais. Žmonės augintinius išduota ir išmeta“, - sako Utenos meras.

Augintinių nori ir sunkmečiuVienoje interneto svetainėje jos lankytojai diskutavo, kokį augintinį laikyti namuose geriau. Nuomonės įvairios ir kiekviena turi savo argumentų. Kol sunkmetis, ne vienas šiam laikmečiui geriausiu augintiniu pripažįsta kol kas valdžios neapmokestintą, net ir vandeniui mažai reiklų... kaktusą. Kiti - bene daugiausiai - šlovina juos raminančiai veikiančius, smagiai murkiančius katinus. Ypač, jei jie iškastruoti, neženklina ir „nekvėpina“ namų, nekniaukia lyg pakvaišę. Tretiems labiau patinka ramios, balso nekeliančios žuvytės, ištikimiausi žmogaus draugai šunys arba prie šeimininko prisirišančios papūgos. Buvo ir tokių, kurie dalijosi matyt savo patyrimu: „Sunkmečiu nėra nieko geriau už nenutylančią uošvę – už tas pačias išlaidas ir šunį gali atstoti, ir už papūgą pabūti...“ Dar kiti pasisako už tai, kad augintume daugiau vaikučių: „Jie yra mieliausi ir nuoširdžiausi, paguoda gyvenime. Ir jų išlaikymas kainuoja ne ką daugiau, negu egzotiškų ar kitų gyvūnų, bet juk - žmogus auga!”

> Pensininkų „hobio“ – kilpomis gaudyti benamius ir kaimynų augintinius – auka. Savivaldybėse humaniškumas gyvūnams išsigimsta į kruviną ir žiaurų verslą. Ukmergės pašonėje žiojėja didelė nužudytų augintinių arba jų gaišenų kūnais ketverius metus pildoma ir vis nepripildoma, nei Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai (VMVT), nei aplinkosaugos ar kitų institucijų pareigūnams jokios reakcijos nekelianti duobė. Ukmergės rajono savivaldybė už kiekvieną jai pateiktą šuns arba katino kojytę ir/ar uodegą moka po 60-80 litų,todėl Ukmergės apylinkėse mįslingai ėmė nykti ne tik benamiai, bet ir šeimininkus turintys amsintys ar kniaukiantys jų augintiniai. Vienas kitas namo parstriksi trimis likusiomis kojytėmis arba be uodegos, o dauguma dingsta be žinios arba randami irstantys jų kūnai.

„Daugeliui atrodo normaliu dalyku > įspirti bejėgiam katinukui, atsibodusį augintinį išvyti iš namų“, - susijaudinusi apie žmonių žiaurumą gyvūnams kalbėjo Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentė Jolanta Tarnauskienė.

> „Nebandykit apie mane rašyti! Aš turiu teises, nedrįskit jų pažeisti! Kaip niekas nesuprantat?“, - nepagalvojęs, kad ir jo nužudytas šunelis turėjo teisę gyventi, visus, tik ne save kaltino, „auklėjo“ uteniškis Gediminas Datenis.

>>>

Šarūno Preikšos nuotr.

Šarūno Preikšos nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

...Ir dar ne iš kiekvieno logistikos magistro išeis geras „dalneboiščikas“... Genetikos nesuklastosi!..

Meningokokas pavojingas ne tik vaikams Lietuvoje kasmet meningokokine infekcija suserga 60-100 žmonių, iš kurių kas dešimtas miršta. Neseniai medikams teko gelbėti šia liga susirgusios dvylikametės uteniškės gyvybę. Apie šią vieną pavojingiausių kvėpavimo takų užkrečiamųjų ligų korespondentė Elvyra Sabalytė kalbėjosi su Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Alyte Žiliene.

- Kas yra meningokokinė infekcija?- Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingasis meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Infekciją sukelia bakterijos, vadinamos meningokokais. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Bakterija turi daugiau nei 13 tipų, tačiau labiausiai yra paplitę A, B, C, Y ir W135. Europoje labiausiai paplitę B ir C tipai, Afrikoje – A tipas, kuriuo Europoje sergama retai. Infekcijos šaltinis yra žmogus. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl artimo kontakto su sergančiuoju metu liga užsikrečiama per kvėpavimo takus. Inkubacinis meningokokinės infekcijos periodas svyruoja nuo 1 iki 10 dienų. Prasiskverbę į kraują, meningokokai ima labai audringai daugintis ir žūva. Žūdami jie išskiria labai stiprius nuodus, kurie pažeidžia kraujagysles. Todėl ant ligonio odos atsiranda gausių bėrimų, kraujosruvų vidaus organuose ir antinksčiuose.- Daugelis klysta manydami, kad meningokokas yra pavojingas tik vaikams. - Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau ir sunkiau ja serga kūdikiai bei maži vaikai. Suaugusiuosius infekcija paprastai puola jiems sergant virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, esant stresui ir kt. Dauguma susirgusiųjų staiga ima karščiuoti. Ligonį vargina stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsirandantis dėl raumenų įtempimo). Labai grėsmingas meningokokinės infekcijos požymis – ant odos atsiradę mažyčiai žvaigždės formos raudoni taškeliai (kraujosruvos), kurie pradeda greitai plisti. Pastebėję šiuos ligos požymius, nesigydykite patys ir kuo skubiau kreipkitės į medikus.- Ar yra patikimų apsisaugojimo priemonių nuo meningokoko infekcijos?- Patikimų šios infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau ja galima skiepyti tik vyresnius nei dvejų metų amžiaus vaikus. Vakcina nuo meningokoko B iki šiol dar nesukurta.

1959 metais iš 1000-o Lietuvos gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 16. Taigi 1 iš 62-iejų. 1979 –aisiais 1000 žmonių teko 61 turintis diplomą, 1989-aisis – 97, 2001-aisiais – 126. Kitaip tariant, 1 iš 8 buvo diplomuotas. Dabar Lietuvoje jau yra beveik pusė milijono aukštąjį mokslą baigusiųjų - arba 1 iš 6.Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 440 tūkst. mokinių. Universitetuose ir kolegijose studijuoja per 200 tūkst. studentų. Mokinukai suolus trina 12 metų, studijos (geriausiu atveju) tęsiasi 6 - erius metus. Tad, aritmetiškai skaičiuojant, praktiškai visi mokiniai tampa studentais. Vien prestižiniame Vilniaus universitete, kur mokosi tik geriausi iš geriausių - 24 tūkst. studentų. Kiek daug tų pačių geriausiųjų! Pagal dabartines „diplominimosi“ tendencijas Lietuvoje per porą dešimtmečių visiškai išnyks valytojos, statybininkai, vairuotojai, medicinos seserys, virėjos, barmenai, nekalbant jau apie „Utenos mėsos“ išgyslintojus. Išmirs mūsų „glušų“ karta, liks tik diplomuota dabartinė ateitis, tapusi dabartimi... Prieš rašydamas šį tekstą, internete ieškojau, kokias gi profesijas siūlo rinktis Lietuvos aukštosios mokyklos. Ko tik nesiūlo! Nori būti robotikos specialistu? Prašom. Pageidauji tapti medijų filosofu? Sėkmės. Svajoji būti andragogikos asu? Būsi. Vilniaus universitete galima tapti slaugos magistru,Vilniaus pedagoginiame - baigti ekonomikos ir verslo studijas. Pernai daugiausia abiturientų tikėjosi tapti viešojo administravimo specialistais po studijų Mykolo Riomerio universitete, kitaip tariant, svajojo būti valdininkais be profesijos. „Sviestas yra sviestas. Grikiai yra grikiai“, – burzgia viena televizinė reklama. Pamenu senus laikus, kai pedagoginis ruošė mokytojus,

O statybininkai vėl uždirba tūkstančius

„žemkė“ – agronomus, konservatorija – aktorius. Gal robotika ir andragogika yra pačios paklausiausios specialybės. Nežinau, neįsigilinau. Bet kad slaugos magistras nedirbs chirurgu, o pedagoginio verslininkas neišeis į „viceLubius“ – akivaizdu. Vis dėlto studijos aukštojoje mokykloje yra gerai. Kokios tos studijos būtų beprasmės, vaikis iš kaimo miestą ir kelis gyvus profesorius pamato, kinan nueina, kažką paskaito. Tačiau genetikos jokie mokslai negali sutvarkyti. Kažkada diplomus gaudavo tik geriausi iš geriausių, paskui geriausi, vėliau geresni, dabar – visi. Taigi ir bukiausieji iš bukiausių. Žmonės su aukštaisiais neišvengiamai turės dirbti ir vairuotojais, ir virėjais. Ir dar ne iš kiekvieno logistikos magistro išeis geras „dalneboiščikas“... Genetikos nesuklastosi!Lietuvoje žiauriai mažėja gyventojų skaičius. Išsivažinėja Lietuva... Liūdna. Ir jokios valdžios čia nieko negali pakeisti. Valstybės, nesvarbu, ar tai Lietuva, ar Airija, ar Uzbekistanas, privalo pasirūpinti tik elitiniais protais, o visiems kitiems tenka kapanotis patiems. Neemigruos iš Lietuvos nei geriausi chirurgai, nei geriausi teisininkai, nei geriausi diplomatai. O jei emigruos, vadinasi, jie

nebuvo geriausi. Geriausiųjų vietos baltarusiai

Lietuvoje neužims, kaip lietuviai iš elitinių darbų neišstumia airių ar anglų. Man regis, migracijos iš Lietuvos priežastis yra ne tik ekonominė, bet ir mentalitetinė. Veržiamasi gauti bet kokius diplomus, nors jų vertė seniai devalvavosi, paskui negaunama „švaraus“ darbo ir važiuojama iš Lietuvos ne tik dėl pinigų, bet ir iš pykčio. O statybininkai Lietuvoje, regis, vėl uždirba tūkstančius...

. . . Vidmantas Šmigelskas >

PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRASBIRŽELIO MĖNESIO REPERTUARAS

3 d. 18 val. J.Radzevičius ,,Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A.Markuckis (Miesto Laisvės aikštė, spektaklis nemokamas).4 d. 12 val. L.Kručlova ,,Gandriukas ir kaliausė“ ,rež. A.Markuckis.5 d. 12 val. L.Kručlova ,,Gandriukas ir

kaliausė“, rež. A.Markuckis.8 d. 10 val. L.Kručlova ,,Gandriukas ir kaliausė“, rež. A.Markuckis.9 d. 10 val. L.Kručlova ,,Gandriukas ir kaliausė“, rež. A.Markuckis.

Bilieto kaina – 6 LtINFORMACIJA tel. (8-45) 511236, www.leliuvezimoteatras.ltTeatras pasilieka teisę keisti repertuarą

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Gegužės pradžioje Utenos mieste piktybiškai užterštas gyventojos kiemo šulinys. Uteniškės šulinyje naftos produkto koncentracija -124 mg/l vandens. Žmogaus sveikatai kyla pavojus, jei jis geria vandenį, kuriame yra bent 1 naftos produkto mg/l. Tirdami uteniškės skundą, aplinkosaugininkai išsiaiškino, jog 100 metrų spinduliu aplink užterštą šulinį nėra pramonės ar technikos objektų, todėl galimybė, kad naftos produktai į šulinį galėjo patekti per gruntą ar paviršių iš aplinkinių teritorijų, atmesta. Įtariama, kad teršalai į šulinį pateko piktavališkai nusiteikusių asmenų iniciatyva. Uteniškei padaryta didelė materialinė žala (ji turės šulinio vandenį išsemti, išvalyti rentinius ir gruntą, pirkti biologines valymo priemones, skaidančias naftos produktų molekules...). Gyventoja kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis piktybiško vandens užteršimo tyrimas.

Užnuodijo šulinį

Vytautui Galvonui, Seimo nariui, partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikėjui, už sugebėjimą užsitarnauti žiniasklaidos dėmesį. V.Galvonas, kartu su partijos bičiuliais nuplovė Puntuko akmenį. Plovimo istoriją keliolika, o gal net keliasdešimt kartų apdainavo žiniasklaida.

Arūnui Liogei, Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinio padalinio vadovui, už parašą. Jis išdavė leidimą „tvarkiečiams“ plauti Puntuką. Dėl to pelnė savo valdžios nemalonę, o specialistai tikino, kad „išskalbtam“ akmeniui iškilo grėsmė.

Jonui Junevičiui, „Anykštos“ redaktoriui, šio laikraščio ir žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ fotografui, už auksinius kadrus. J.Junevičius tapo prestižinio spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laureatu. Konkursui 132 autoriai pateikė apie 5000 nuotraukų.

Utenos turizmo informacijos centrui (TIC) pagal panaudos sutartį pavesta ir toliau administruoti Sudeikių kempingą. TIC-o vadovė Rasa Jasinevičienė Utenos tarybos nariams aiškino, kad birželio - rugpjūčio mėnesiais veikiantis kempingas dirba efektyviai. Tačiau po papildomų klausimų paaiškėjo, kad efektyviai dirbantis kempingas per metus uždirbo 9 tūkst. litų, o išleido 30 tūkst. litų.R.Jasinevičienė aiškino, jog per sezoną kempingą aplanko 2000 svečių, iš jų 30 proc. užsieniečių. Dauguma poilsiautojų gyvena palapinėse, o palapinės vieta kempinge parai kainuoja vos 10 litų. Sudeikių seniūnas Virgilijus Gaižauskas teigė, jog būtų kitaip, „jei seniūnija administruotų”. Pasak seniūno – per trumpas kempingo veiklos sezonas, ir kas atvažiavęs gegužės mėnesį „pabučiuoja spyną”, tas daugiau į Sudeikius negrįžta…

Uždirba… nuostolius

Justo Navašinsko nuotr.

Antanui Verbickui, Anykščių muziejaus direktoriui, už tai, kad liko vienas iš trisdešimties. Anykščių Arklio muziejus ir šįmet įtrauktas į „Didžiojo žygio po Baltijos šalis” programą. Šio žygio dalyviams siūloma aplankyti 30 įdomių objektų Baltijos šalyse.

Justo Navašinsko nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba už klaidinančią informaciją alaus reklamoje UAB „Švyturys – Utenos alus“ skyrė 50 tūkst.Lt baudą. Bendrovė Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė ketvirtą kartą, tačiau teismas nuobaudą panaikino.Šių metų gegužės 6 dienos tarnybos nutarime skirti 50 tūkst.Lt baudą rašoma, kad alaus reklama alkoholio vartojimą sieja su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, socialine sėkme, pateikia neteisingą informaciją apie alkoholį.Su nutarimu bendrovė nesutiko. Reklamoje -dvi merginos ir vaikinas, rankose laiko po „Utenos“ alaus butelį ir eilutės- „Svarbu ne kalbėtis, o rasti bendrą kalbą“, „Gera mintis“ - bei pavaizduotas alaus butelis vandens pursluose. „Reklamoje pavaizduoti jauni žmonės lietuviško gamtovaizdžio fone. (...)diena eina į pabaigą, o jauni žmonės blaivūs ir gerai nusiteikę. Tai savaime rodo, kad visą dieną jauni žmonės jau bendravo, rado bendrą kalbą net ir nevartodami alkoholio. Jų nuotaika draugiška, nerodanti jokio noro ar poreikio būtinai išgerti „į sveikatą“ tam ir tik tam, kad sustiprintų savo socialinius ryšius, - teismui aiškinosi bendrovė. – Atkreipiame dėmesį, kad reklamoje vaizduojami žmonės nevartoja „Utenos“ alaus, o laiko rankose pilnus alaus butelius...“Teismas pažymėjo, kad frazė „Svarbu ne kalbėtis, o rasti bendrą kalbą“ yra gera mintis, pamokantis, filosofinis tekstas, kurio potekstę kiekvienas individas gali suprasti ir interpretuoti savaip. Todėl nėra pagrindo minėtą frazę susieti su tuo, kad bendra kalba randama tik vartojant „Utenos“ alų. Vilniaus apygardos teismas panaikino tarnybos skirtą nuobaudą, o ši teismo nutarimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, bet ir ten bylą pralaimėjo.

Prieš Dievą ir prieš teismą - visi lygūs. Utenos meras Alvydas Katinas teismo sprendimu šratinukams turės išleisti tiek pat pinigų, kaip ir eiliniai savivaldybės tarybos nariai.Balandžio mėnesį Utenos rajono taryba nusprendė Utenos merui Alvydui Katinui skirti 2,2 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA - 800 litų) dydžio mėnesines išmokas kaip kompensacijas už kanceliarines, ryšio, transporto ir panašias paslaugas. Vicemerui Vidmantui Valinčiui skirta 1,3 MMA išmoka, tarybos nariams – 0,4 MMA, tarybos komitetų pirmininkams – 0,5 MMA dydžio išmokos. Tačiau Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad ir rajono vadovai, ir eiliniai tarybos nariai turi gauti tokias pat išmokas. Todėl gegužės mėnesį Utenos taryba patvirtino visiems vienodą koeficientą – 1 MMA. Nustatant išmokos dydį, pozicija ir opozicija pasispjaudė žaibais. „Saliamonišką sprendimą iš Vilniaus advokato nusipirkote“, – merui A.Katinui sakė konservatorius Raimundas Kelevišius (nuotraukoje). „Jeigu jūs norite sakyti kaip Sokratas politines kalbas /…/ rinkitės žodžius”,- konservatorių barė meras.

Baudė už alaus reklamą Utenos meras gaus mažiau pinigų

Birželio 9-oji - tarptautinė archyvų diena. Minėdamas profesinę šventę Utenos apskrities archyvas skelbia atvirų durų dienas. Visi, norintys pamatyti, kur ir kaip saugomi dokumentai, plačiau sužinoti apie darbo archyve specifiką, kviečiami apsilankyti Utenos apskrities archyve, adresu J.Basanavičiaus g. 114 Utenoje birželio 8-9. Informacija teikiama telefonu (8-389) 61896.

Archyvas atvers duris lankytojams

„Šiuo metu archyve dirba 8 darbuotojai. Archyve saugomi 928 įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentų fondai (kitaip tariant, dokumentų fondas, tai vienos įstaigos veikloje susidariusių ar joje gautų dokumentų sankaupa), kuriuos sudaro daugiau nei 243 tūkst. bylų. Sustačius šias bylas į eilę, susidarytų beveik 2,2 km ilgio eilė. Didžioji dalis tų įstaigų (per 800) jau yra nutraukę veiklą. Ankstyviausios archyve saugomos bylos ir jose esantys dokumentai tesiekia tik 1944 metus“, – apie Utenos archyvą pasakojo jo vadovas Gediminas Šeštokas.

Justo Navašinsko nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Panevėžio apygardos teisme vykstančioje A.Kraujelio genocido bylos procese paskelbta pertrauka. Teisėjai patenkino kaltinamųjų pusės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Panevėžio apygardos teisme gegužės mėnesį įvyko du partizano A.Kraujelio žūties bylos posėdžiai. Pirmame posėdyje teisėjai išklausė proceso dalyvių nuomones apie kaltinamojo Marijono Misiukonio gynėjų - Vytauto Sviderskio ir Rimo Andrikio – praeitame posėdyje pateiktus prašymus. Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio, Aukščiausiasis Teismas kažkada yra paskelbęs, jog Lietuvos įstatymai atitinka tarptautines konvencijas ir, be to, prisijungimas prie konvencijų neatima teisės apibrėžti veikas. Kaltinamojo, pirmojo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministro M.Misiukonio gynėjas V.Sviderskis siekia A.Kraujelio kario savanorio statuso panaikinimo. Gynėjas teigė, kad A.Kraujelis pažeidė partizanų priesaikos žodžius: „Jei būtų karo lauko teismai, tai Kraujelis tikrai stotų prieš jį”. Pasak advokato, A.Kraujelis, vykdydamas karo lauko teismo funkcijas (teisingumą), pažeidė partizanų statuse numatytas nuostatas.Antrame posėdyje teisėjų kolegija paskelbė

Į partizano byloje iškilusį klausimą turės atsakyti Konstitucinis Teismas

tokius sprendimus: M.Misiukonio gynėjų prašymą kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuris iš naujo įvertintų A.Kraujeliui suteikto kario savanorio statuso pagrįstumą, atmesti, o prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą patenkinti. Konstitucinio Teismo bus prašoma ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis („Genocidas”) atitinka tam tikras Konstitucijos nuostatas. Norima išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra pagrįstas kaltinimas genocidu už politinio priešo naikinimą, kai tuo tarpu tarptautinėse konvencijose genocidas apibrėžiamas tik rasinės, etninės ir religinės grupės naikinimas. Bylos nagrinėjimas sustabdomas, kol bus gautas sprendimas iš Konstitucinio Teismo. Yra galimybė, kad kaltinamieji, būdami senyvo amžiaus ir ligoti, gali nesulaukti teisingumo, proceso pabaigos. Kaltinamieji yra buvę sovietų saugumo pareigūnai: 79 metų Petras Laguckas, 75 metų Rimantas Kublickas, 72 metų M.Misiukonis. Jie kaltinami 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone, dalyvavę operacijoje, kurios tikslas buvo fiziškai sunaikinti partizaną A.Kraujelį. Operacijos atlikėjams apsupus partizaną jo sodyboje – slėptuvėje, A.Kraujelis nusišovė.

Dizainerė Kristina Kruopienytė sukūrė originalias, laisvalaikio stiliaus uniformas oro linijų kompanijos „Small Planet Airlines“ keleivinių lėktuvų personalui. Ši kompanija užsakomaisiais reisais skraidina poilsiautojus į Turkijos, Graikijos, Ispanijos ir kitų šalių kurortus. Keleiviai įpratę matyti stiuardeses klasikiniais tamsių spalvų kostiumėliais, o „Small Planet Airlines“ lėktuvuose jos keleivius pasitinka vilkėdamos smėlio ar mėlynos spalvos marškinėlius, sijonus ar megztukus. Rūbai pasiūti iš specialių medžiagų,kurios atsparios vandeniui ir nešvarumams. K.Kruopienytei kurti darbo drabužius tenka ne pirmą kartą, tačiau oro linijų bendrovės užsakymas jai buvęs pirmas ir neeilinis. „Užsakymas buvo išskirtinis, su bendrovės vadovybe teko apsvarstyti daugybę variantų, kol buvo pasirinktas laisvas ir šiuolaikiškas įvaizdis, - sakė dizainerė. - Mano suskurta uniforma leidžia laisvai ir puikiai jaustis bet kokio amžiaus lėktuvo personalo darbuotojui, nes prioritetais buvo pasirinkta patogumas, praktiškumas ir universalumas. Prie uniformos pritaikyti aksesuarai, specialiai pasiūtos skarelės, kurių marginimo būdą rinkosi patys „Small Planet Airlines“ įgulos nariai“.

Dizainerė aprengė padangių darbuotojus

> Dizainerė Kristina Kruopienytė naujas oro linijų bendrovės uniformas kūrė ir tobulino beveik pusmetį.

Vytautui Čypui, dusetiškiui, už fantaziją ir entuziazmą. Liepos 2 - ąją Dusetose (Zarasų r.) vyks trečiasis V.Čypo organizuojamas žmonų nešimo čempionatas. Beje, norint dalyvauti varžybose reikia, kad žmona ar draugė svertų ne mažiau 49 kilogramų.

Petrui Gražuliui, Seimo nariui, už greitį. Skelbiama, kad Seimo narys P.Gražulis per metus galimai 33 kartus viršijo greitį. Parlamentaras siejamas su Anykščiuose leidžiamu, katalikišku laikraščiu „Šilelis“.

Viliui Juodeliui, Anykščių savivaldybės administracijos direktoriui, už demilitarizaciją. Direktorius nurašė tarnybinį dujinį pistoletą, kurį prieš gerą dešimtmetį nusipirko Viešintų seniūnas, o dabar mero patarėjas Virgilijus Milaknis. Matyt, neramūs laikai baigėsi…

Oksanai Rinkevičienei, Molėtų socdemų lyderei, už tai, kad nepabūgo patriarchato. 28-erių metų O.Rinkevičienė tapo LSDP Molėtų skyriaus lydere – jaunos moters šešėlyje liko būrys brandžių vyrų.

zarasai.lt nuotr.

Rajonas/Miestas

Utenos Anykščių Molėtų Ignalinos Zarasų Visaginas

2010 m. 764 389 256 220 200 2362011 m. 733 337 253 230 188 203

Utenos apskrityje kasmet mažėja abiturientų. Anykščių rajone šiemet mokyklas baigia 52, o Molėtų rajono mokyklose - 3 dvyliktokais mažiau nei pernai. Ignalinos rajone dvyliktokų padaugėjo,

Abiturientų ir tol iau mažėstačiau taip yra tik todėl, jog šiemet atsirado daugiau žmonių, kurie mokėsi nuotoliniu būdu. Visų apskrities švietimo įstaigų vadovai tvirtina, jog kitais metais abiturientų ir toliau mažės.

Abiturientų skaičius apskrities savivaldybių mokyklose.

Justo Navašinsko nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

sen

ten

cij

os

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Utenos rajono taryba posėdyje iš darbo atleido vaikų globos namų direktorių Sigitą Novodvorską.Jam bus išmokėtas trijų mėnesių atlyginimas.Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje Algirdas Petrikas pareikalavo, jog administracijos direktorius Jonas Slapšinskas ir S.Novodvorskas susitarimą dėl išėjimo iš darbo pasirašytų tuoj pat posėdžių salėje.Kažkurio iš politikų paklaustas, kodėl traukiasi iš pareigų, S.Novodvorskas tikino, jog išeina todėl, kad labai pavargo: „Atėjome iki įstaigos reorganizacijos. Manau, toks sprendimas pats geriausias įstaigai”.Birželio mėnesio tarybos posėdžiui bus pateiktas sprendimo projektas dėl trijų įstaigų: Utenos vaikų globos namų, Socialinio ugdymo ir užimtumo centro bei Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro - reorganizavimo. Pastaroji įstaiga ir anksčiau buvo savivaldybės pavaldume, o kitas dvi savivaldybė perėmė iš apskrities administracijos po apskričių panaikinimo.Savivaldybės Švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vedėjo Romualdo Kraulišo teigimu, Utenos vaikų globos namuose yra 16 vaikų ir 41,5 darbuotojo etato, Socialinio ugdymo ir užimtumo centre – 71 globotinis ir 60 darbuotojų etatų, o Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre - 57 vaikai ir 45 etatai. Tad 144 globotiniams tenka 146,5 aptarnaujančio personalo etatai.Ypač mažėjo vaikų globos namų gyventojų skaičius. Iki mokslo metų pradžios juose turėtų likti tik 5-7 vaikai. Pasak R.Kraulišo, savivaldybės administracijos specialistai labai aktyviai ieškojo šeimų, kurios imtųsi globoti vaikus, ir ši problema Utenoje praktiškai išspręsta.Greičiausiai po reorganizacijos iš trijų įstaigų bus padarytos dvi. Viena užsiims vaikų globa, kita – ugdymu. R.Kraulišas tikino, kad po restruktūrizacijos „vaikai tikrai turės geresnes sąlygas“.

Jungia vaikų globos įstaigas

Žvejybos ir grybavimo rezultatų iš anksto nenumatysi

Sigutis Obelevičius, Anykščių meras, atsikirto tarybos opozicijai, suabejojusiai vieno iš savivaldybės projekto skaidrumu, todėl paprašiusiai valdininkų platesnio komentaro:

„Tegul jie pasako, kiek pinigų numatyta pavogti.“

O mes sunkumų nebijome!

Klemensas Rimšelis, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius, apie statybų kainos ir pinigų „nuplovimo“ santykį:

„Iš pigių projektų nepareikalausi kokybės – per pigius projektus lengviausia “išplauti” pinigus.“

Deja, abiejuose amplua jau lemta būti tik žiūrovu...

Sergejus Jovaiša, buvęs Anykščių mero patarėjas, žurnalisto paklaustas, ką dažniau sapnuoja -krepšinio arenas ar savivaldybės koridorius:

„Savivaldybės nė karto neteko sapnuoti, o krepšinį sapnuoju dažnai.“

Justo Navašinsko nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

Už mažamečių tvirkinimą ir pornografijos demonstravimą vasario mėnesį lygtinai nuteistam buvusiam Utenos rajono tarybos nariui 53 - ejų Gintautui Gaižauskui teismas uždraudė artintis prie nukentėjusių vaikų.Priminsime: į skandalingą istoriją Utenos rajono tarybos narys, konservatoriaus Edmundo Pupinio padėjėjas G.Gaižauskas įsivėlė 2009 metų pavasarį, kai 3 Utenos vaikų globos namų auklėtiniai pasiskundė, jog politikas Konservatorių partijos būstinėje jiems rodė pornografines nuotraukas ir filmą apie lytinį aktą. Be to, 12 -15 metų mergaitės ir berniukas teismui pasakojo, jog G.Gaižauskas juos tvirkino, nusivedęs į pirtį tame pačiame pastate. G.Gaižausko namuose ir darbo kabinete atlikus kratas, kompiuteryje rasta pornografijos, aptikti 52 šoviniai. Utenos apylinkės teismas G.Gaižauskui paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo 2 metams. Nuteistasis politikas buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat jam priteista 1 tūkst.950 Lt įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.Utenos apygardos prokurorai kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydami įpareigoti nuteistąjį nesiartinti prie nukentėjusių vaikų. Teismas patenkino prašymą bei G.Gaižauskui bausmę sumažino 1 mėnesiu.

Uždrausta net art intis Policijos areštinėje atsidūrė maždaug 50-ies metų iškrypėlis,

Utenoje demonstravęs mažametėms mergaitėms savo lyties organus. Sulaikyti ekshibicionistą padėjo atsitiktinis praeivis, pastebėjęs, kad pušyne, netoli daugiafunkcinio sporto centro, vyras dviračiais važinėjančioms mergaitėms rodo lyties organus. Sulaikytam iškrypėliui buvo nustatytas 0.07 promilių girtumas. Ekshibicionistas gyvena Utenje, policijai yra žinomas kaip asmuo, gyvenantis asocialų gyvenimą. Iškrypėliui iškelta baudžiamoji byla už grubų viešosios tvarkos pažeidimą. Pasak apskrities VPK viršininko pavaduotojo Vytauto Vaiškūno, dirbančio nuo 1997 metų, tokį nusikaltimą Utenoje jam tenka tirti trečią kartą.

Sulaikė ekshibicionistą

Utenos rajono tarybos nariams siūlyta: „Pritarti projektui „Viešosios erdvės sutvarkymas Biliakiemio kaime, įrengiant sporto aikštyną, automobilių stovėjimo aikštelę ir asfaltuotą taką iki viešojo lauko tualeto”, kuriame Utenos rajono savivaldybės administracija vykdytų partnerio funkcijas”.„Paprastai tualete būna individualus darbus“, – konstatavo Utenos

Bus tualeto lankytojų partneriais

Apskrities rajonuose didesni Laimo ligos ir erkinio encefalito protrūkiai neužregistruoti, tačiau voragyviai tebegadina sveikatą. Vienintelėje Visagino savivaldybėje erkiniu encefalitu gyventojai nesuserga jau bene 30 metų, bent taip teigia ilgametė specialistė. Sausio – kovo mėnesiais specialistai fiksavo, kaip spėjama, dar praėjusiais metais užsikrėtusių 12-os apskrities gyventojų (6 vyrų ir 6 moterų) susirgimus Laimo liga. Pavasarį atsibudus erkėms, susirgimų padaugėjo. Gegužės pabaigoje Utenos rajone buvo užfiksuoti 7 Laimo ligos atvejai, Molėtų rajone – 4 Laimo ligos ir 1 erkinio encefalito atvejis. Sirgo 7 anykštėnai (5 - Laimo liga, 2 - erkiniu encefalitu) ir 3 zarasiškiai (2 - Laimo liga, 1 - erkiniu encefalitu). Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje erkių platinamų ligų neužregistruota.

Erkės bi jo radiaci jos?

meras Alvydas Katinas. Vis dėlto projektui Utenos taryba pritarė. Savivaldybės administracija lauko tualeto lankytojų partneriais tapo vykdydama Žemės ūkio ministerijos projektą. Preliminari projekto vertė - 205 tūkst. litų, iš jų savivaldybės lėšos – iki 20,5 tūkst. litų.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .s

en

ten

cij

os

AB „Utenos trikotažas“ ir toliau galės ant apatinių kelnaičių pakuotės dėti pozuotojos Godos Skačkauskaitės atvaizdą, nes manekenė pralaimėjo bylą.Manekenė G.Skačkauskaitė kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, reikalaudama uždrausti AB „Utenos trikotažas“ tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su jos atvaizdu bei prašė priteisti 20 tūkst.Lt neturtinės žalos atlyginimo.G.Skačkauskaitė su AB „Utenos trikotažas“ prieš šešerius metus sudarė autorinę sutartį, atlikti vaidmenį moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje. AB „Utenos trikotažas“ įsipareigojo nenaudoti medžiagos be autoriaus sutikimo kitur, nei tai numatyta. Autorinė sutartis buvo nutraukta prieš dvejus metus, tačiau AB „Utenos trikotažas“ vis tiek platino moteriškas kelnaites su manekenės fotografija ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės su iš dalies apnuogintu kūnu. Dėl to G.Skačkauskaitė neva patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą tarp kolegų bei verslo partnerių.

Manekenės atvaizdas ant apatinių kelnaičių pakuotės bus. . .

Utenos rajono apylinkės teismas pernai ieškinį tenkino ir iš dalies įpareigojo bendrovę uždrausti platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su merginos atvaizdu bei priteisė G.Skačkauskaitės naudai 7 tūkst.Lt neturtinės žalos atlyginimą.Su tokiu teismo sprendimu nesutiko AB „Utenos trikotažas“ ir laimėjo bylą Panevėžio apygardos teisme. Teismo sprendime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo sutartį, kuri, nors ir pavadinta autorine, negali būti laikoma autorine sutartimi. „Pagal autorinę sutartį G.Skačkauskaitė iš esmės atliko modelio darbą, pozavo už atlygį ir sutiko, kad sukurta medžiaga bus naudojama tik ant AB „Utenos trikotažas“ moteriško trikotažo produkcijos pakuočių(...) Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas analogiškų bylų praktiką, nurodė, kad sutikimo paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį (fotografiją), kuriame pavaizduotas kitas asmuo, nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą. Pozavimas yra manekenės profesinė veikla, kuria ji siekia pelno, todėl manekenės ir fotografo bei kitų asmenų tarpusavio santykiai kvalifikuojami kaip komerciniai santykiai“, - konstatuojama teismo sprendime.

Savivaldybės Nužudymai Vagystės Įskaitiniai įvykiai

Avarijose žuvo

Avarijose sužalota

Utenos 0 47 2 1 1Molėtų 0 16 0 0 0Anykščių 0 32 2 0 2Ignalinos 0 18 0 0 0Zarasų 0 17 0 0 0Visagino 0 26 0 0 0

Apskrityje per 5 mėn. 2 488 23 7 16

Pagal Utenos apskrities VPK ataskaitas ir VRM Informatikos departamento informaciją.

Apskrities nusikaltimų statistika gegužės mėnesį

Ne kasdien parlamentarai turi laiko akmenis plauti

Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė, apie iniciatyvius anykštėnus, tarp jų ir Seimo narį Vytautą Galvoną, nuplovusius Puntuką:

„Nesuvokiama, kodėl užuot palaukus ekspertų prašytą laiką ir jiems patarus nieko nedaryti, jau po poros dienų Puntukas buvo „skalbiamas“ stipria vandens srove.“

Advokatą galima perpirkti!

Raimundas Kelevišius, Utenos rajono tarybos narys, merui Alvydui Katinui apie kompensacijas už kanceliarines išlaidas:

„Saliamonišką sprendimą iš Vilniaus advokato nusipirkote.”

Ne veltui sakoma, jog valdininkų darbas nešvarus

Iš Utenos tarybos sprendimo projekto:

„Pritarti projektui „Viešosios erdvės sutvarkymas Biliakiemio kaime, įrengiant /…/ asfaltuotą taką iki viešojo lauko tualeto”, kuriame Utenos rajono savivaldybės administracija vykdytų partnerio funkcijas.”

Už tai, kad išeidamas iš darbo buvo neblaivus, UAB „Švyturys – Utenos alus“ šaltkalvis Petras Grašys buvo atleistas iš pareigų ir grįžti vėl į darbą jam nepavyko netgi per teismus.P.Grašys UAB „Švyturys – Utenos alus“ dirbo nuo 1980 metų ir per visą laiką nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, tačiau pernai vieną vakarą išeinant iš įmonės P.Grašiui alkotesteriu buvo nustatytas 1,148 promilės girtumas. Dėl to jis buvo atleistas iš darbo.P.Grašys kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą. Ieškinyje nurodė, kad nebuvo girtas, o neblaivumas jam nustatytas kadangi gydytojo nurodymu privalėjo skalauti burną skysčiu „Listerin“ bei naudoti vaistus „Dantosept“, kurie savo sudėtyje turi etilo alkoholio.Teismas P.Grašio ieškinį atmetė. Sprendime konstatuota, jog pats ieškovas P.Grašys kitą dieną vadovui prisipažino, kad rūbinėje po darbo išgėrė su sandėlio darbininkais. Be to, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą...P.Grašys skundėsi Panevėžio apygardos teismui, tačiau ir ten bylą pralaimėjo. „Ieškovas nurodė, kad neblaivumo būseną jam galėjo sukelti tirpalo „Dentosept“, kuriame yra 60 – 70 proc. etanolio, vartojimas(...). Minėtas tirpalas, jeigu jį ieškovas ir vartojo, turėjo būti vartojamas iš išorės burnos skalavimui. Ieškovas paaiškino, kad vaistus gėrė, o ne vartojo iš išorės ir tai padarė žinodamas apie etanolio koncentraciją juose, todėl, jei kaip teigia, tirpalą vartojo gydymo tikslais, užfiksavus neblaivumą darbovietės teritorijoje, turėjo pateikti atitinkamus medicininius dokumentus šiai savo versijai pagrįsti“, - rašoma teisėjų kolegijos nutartyje.

Šaltkalvis į darbą negrįš. . .

Utenos savivaldybės administracija viena pirmųjų šalyje dalyvavo valdymo kokybės gerinimo europiniame projekte ir birželio viduryje turėtų gauti ISSO 9001 kokybės standarto sertifikatą.Atliekant projektą vyko valdininkų seminarai, atlikta darbuotojų funkcijų analizė, įdiegtos naujos kompiuterinės programos. Pasak administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko, inventorizavus administracijos funkcijas paaiškėjo, jog jų yra net 419. Šias funkcijas vykdo 19 administracijos skyrių ir 10 seniūnijų.

Dirbs geriau… už europinius pinigus

Justo Navašinsko nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kredito unijoje galima atidaryti banko sąskaitą, pasidėti terminuotą indėlį, kaupti pinigus taupomosiose, vaikų, tikslinio taupymo sąskaitose. Indėliai kredito unijoje yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tokiom pat sumom, kaip ir bankuose.Kredito unijoje galima įsigyti tarptautines „Mastercard“ debeto ir kredito korteles, internetu galima atlikti paprastus piniginius pervedimus tarp savų sąskaitų ir į kitas Lietuvos kreditų unijas ar bankus. Kredito unijoje galima atlikti tarptautinius mokėjimo pavedimus eurais į Lietuvos ir užsienio kredito įstaigasKredito unijoje galima gauti asmenines, verslo, studijų, būsto paskolas. Teikiamos lengvatinės verslumo skatinimo paskolos su INVEGA garantija. Taip pat kredito unijoje teikiamos tikslinės paskolos žemės ūkio veiklai finansuoti iš ŽŪPGF paskolų fondo. Anykščių kredito unijos (KU) administracijos vadovė Birutė Visminienė teigia, kad kredito unijos patogios tuo, jog jose procedūriniai reikalavimai paskoloms gauti ar indėliams padėti yra paprastesni nei banke. „Tai nereiškia, kad paskolą kredito unijoje gali gauti bet kas ir bet kada, - pastebi B.Visminienė. – Tačiau užsukę į kredito uniją paskolos galite tikėtis neabejotinai greičiau nei banke“.Kadangi kredito unijų principinis tikslas yra būti savo bendruomenės partnere, reikalavimai pajamų dydžiui ar pobūdžiui yra lankstesni nei komerciniame banke. Kredito unijose klausimai sprendžiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją, todėl teigiamas sprendimas paskolos atveju labiau tikėtinas.Anykščių KU administracijos vadovė B.Visminienė atkreipia gyventojų dėmesį į tai, kad kredito unijoje komunaliniai ir kiti mokesčiai priimami nemokamai, todėl kredito unijos narys gali sutaupyti nemažai lėšų skirtingai negu bankuose, kurie už minėtas paslaugas ima nemažus mokesčius.Kaip tapti kredito unijos nariu? „Reikia kreiptis į kredito uniją toje vietovėje, kurioje gyvenate, - pataria Anykščių KU administracijos vadovė B.Visminienė. – Kredito unijoje įsigysite 100 Lt vertės pajų. Pajus – tai vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale ir suteikiantis teisę naudotis kredito unijos paslaugomis bei dalyvauti kredito unijos valdyme. Ši pajinė įmoka yra grąžinama, jei narys išstoja iš kredito unijos.“Juridinis asmuo, norintis gauti kredito unijos teikiamas paslaugas, turi įsigyti 100 litų vertės pajų, tapti asocijuotu kredito unijos nariu ir gali naudotis

Kredito unijoje komunaliniai ir kiti mokesčiai – nemokamai

Gauti paskolą, padėti indėlį, sumokėti mokesčius galima ne tik banke, bet ir kredito unijoje. Beje, paskolos kredito unijoje galite tikėtis neabejotinai greičiau negu banke.

visomis teikiamomis paslaugomis bei nario teisėmis, išskyrus dalyvavimą unijos valdyme. Indėlius ir kitas grąžintinas lėšas unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra unijos narys jiems neįsigyjant pajaus. Unija taip pat turi teisę teikti nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 67 kredito unijos, vienijančios daugiau nei 105 tūkst. narių. Bendras kredito unijų valdomas turtas siekia daugiau kaip 1,1 mlrd.Lt.Bendroje kredito unijų sistemoje Anykščių

KU pagal vienijamų narių skaičių užima aukštą 17 vietą, pagal valdomą turtą – 11 vietą. Anykščių KU yra 2119 narių fizinių asmenų ir 42 nariai juridiniai asmenys. Anykščių kredito unijos aktyvai sudaro daugiau kaip 31,5 mln.Lt, narių indėliai – daugiau kaip 26 mln.Lt. Šiais metais paaugęs paskolų portfelis sudaro daugiau kaip 16 mln.Lt. „Anykščių kredito unija dirba pelningai“, - džiaugiasi administracijos vadovė B.Visminienė.

Daugiau informacijos:Anykščių kredito unijaDariaus ir Girėno g.5Tel. 5 92 90; mob. (8-616) 42354Dirbame darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 val.

El. paštas: anyksciai@lku.lt; unija@res.ltwww.anyksciukreditounija.lt

> Anykščių kredito unijos kolektyvas visada pasirengęs suteikti įvairias paslaugas klientams.

> Anykščių kredito unijoje laukiami ne tik ūkininkai, bet ir miestiečiai.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Tr u m p a i*1898 metais Utenoje išgręžiamas pirmasis artezinis gręžinys. Gręžinys, pasitelkus Vokietijos specialistų pagalbą, išgręžtas šalia geležinkelio stoties aprūpinti garvežius vandeniu. Šiandien yra išlikęs gręžinio vandentiekio bokštas. Šio gręžinio našumas - 21,6 m3/h, o gylis siekė 90 m.*1960-1962 metais Lietuvos Geologijos ir gelmių apsaugos valdyba atlikto Utenos miesto hidrogeologinius tyrimus. Tuo metu miesto įmonės vandeniu apsirūpindavo iš pavienių žinybinių gręžinių. Utenoje jau buvo išgręžta 18 gręžinių, o eksploatuojama tik 10 ir panaudojama trečdalis jų pajėgumų. *Hidrogeologinių tyrimų išvadoms tirti sudaryta komisija 1961 m. lapkričio 16 d. nusprendė pereiti prie centralizuoto vandens tiekimo mieste. Numatyta vandenį tiekti iš vienos vietos – Klovinių vandenvietės, o nutekamojo vandens valymui parinkti vietą prie Vyžuonos upės.

25 - erius metus UAB „Utenos vandenys“ vadovaujantis Adolfas Juršys neslėpė, jog didžiausią įtaką vandens kainai turi miesto dydis, taigi ir sunaudojamas jo kiekis.„Didžiausi geriamo vandens naudotojai yra, be abejonės, miesto pramonės bendrovės: UAB „Rokiškio pienas“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Utenos mėsa“, didelį kiekį nuotekų priimame iš AB „Utenos trikotažas“, visų paminėtų bendrovių tiekiamo vandens kiekiai ir ypač nuotekų surinkimo paslaugos sudaro apie pusę visų likusių kiekio, o kadangi nuotekų tarša didesnė, tai lėšos, gautos už šias paslaugas, sudaro dar daugiau, todėl gamybinės veiklos sumažėjimas vienoje bendrovėje labai ženkliai atsilieptų mūsų bendrovės rezultatams, reikėtų kelti paslaugų kainas)“, – „Aukštaitiškam formatui“ sakė UAB „Utenos vandenys“ direktorius. A.Juršio teigimu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, stipriai pagerėjo vandentvarkos objektų finansavimas. „Per paskutinius penkerius metus Utenoje jau paklota daugiau kaip 70 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų, prie kurių turi galimybę prisijungti daugiau kaip 1500 gyventojų, kurie neturėjo šios paslaugos arba naujai pasistatė būstus. Artimiausiu metu bus pradėti vykdyti nauji projektai ir bus nutiesta dar daugiau tinklų, prie kurių turės galimybę prisijungti daugiau kaip 2000 gyventojų Utenos rajono gyvenvietėse“, – kalbėjo direktorius. Paklaustas, ko įmonei trūksta, kad nieko nebetrūktų, direktorius A.Juršys šyptelėjo: „Lėšų“.

Lietuvos vanduo - lobisVandentvarkos darbuotojų dienos proga gegužės 5 - ąją su UAB „Utenos vandenys“ kolektyvu, žurnalistais ir visais kitais vandens vartotojais Utenoje bendravo visuomeninio judėjimo „Gyva.lt“ ekspertė Vaida Pavilonytė. Viešnia kalbėjo apie geriamo vandens kokybę ir jo vartojimo kultūrą.„Mes turime nerealius geriamo vandens išteklius, kurių nesugebame vertinti“, – tikino ekspertė. Jos teigimu, Lietuvoje iš čiaupų bėgantis vanduo savo kokybe nenusileidžia parduotuvėse plastikiniuose buteliuose parduodamam vandeniui. „Į plastikinius butelius pilstomas tas pats Lietuvos požemių vanduo, tik mes už jį

Pusę vandens „išgeria“ didžiosios įmonės

UAB „Utenos vandenys“ Utenos miesto ir rajono gyventojams tiekia kokybišką ir pakankamai nebrangų vandenį. Uteniškiai už kubinį metrą vandens moka 6 litus 28 ct. Į šią kainą įskaičiuotas ir nuotekų tvarkymas. Tuo tarpu kaimyniniuose rajonuose žmonės už kubinį metrą vandens moka po 8 litus, o kai kur net 11 litų.

„Kad nieko netrūktų, trūksta lėšų, ypač seniai statytų tinklų renovacijai (nes šiuo laikotarpiu ES lėšomis šių darbų nebuvo galima finansuoti, išskyrus naujus tinklus ir plėtrą į miestus ir gyvenvietes, kur yra per 500 gyventojų. Palyginus su ES senbuviais, mūsų vandentiekio tinkluose yra per didelis nutekėjimo procentas, Utenoje – kaimo gyvenvietėse kartais jis sudaro 50 %. Taip pat didelė pašalinio vandens infiltracija į nuotekų tinklus, todėl naudojama elektros energija, apkraunami hidrauliškai nuotekų valymo įrenginiai. Pagal dabar galiojantį Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą respublikoje iki 2015 metų kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti teikiamos vandentvarkos paslaugos, ne mažiau 95% savivaldybės gyventojų pripažįstant tai viešai teritorijai vandens ir nuotekų tiekimui. Kad galima būtų planuoti lėšas

ir tuo pačiu nuspręsti viešas teritorijas, kur bus tiekiamos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugos, savivaldybės užsakymu yra rengiamas vandentvarkos plėtros planas (specialus planas), kurį patvirtinus savivaldybės taryboje reikės įgyvendinti. Vandens tiekėjams geriausias metas bus tada, kai mūsų teikiamomis paslaugomis galės naudotis kuo daugiau rajono gyventojų ir vanduo visur bus skaidrus (nugeležintas), nuotekos surenkamos ir valomos. Tai mus ir įpareigoja vandentvarkos įstatymai ir tai bus ateityje“, – apie trūkumus ir planus kalbėjo UAB „Utenos vandenys“ direktorius Adolfas Juršys.

mokame tūkstantį kartų brangiau nei už vandentiekio vandenį“, – kalbėjo V.Pavilonytė. Moteris tikino, kad didelę įtaką žmonėms daro viešoje erdvėje sklandančios mintys, neva buteliuose parduodamas vanduo sveikesnis. „Krivickas beveik mirė tiesioginiame eteryje nuo stiklinės vandens iš čiaupo./.../ Pensininkės tempiasi „bambalus“, kad sriubą išsivirtų, prisiklausiusios tokios informacijos“, - ironizavo ekspertė.Po renginio svečiai galėjo paragauti „Utenos vandens“, palyginti jį su parduotuvėse parduodamu. Niekas iš degustacijos dalyvių nepajuto parduotuvinio vandens pranašumų.

> Pasak UAB „Utenos vandenys“ direktoriaus Adolfo Juršio (stovi) Utenoje per paskutinius penkerius metus paklota daugiau kaip 70 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

12

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 0 2 . . .

k a l e n d o r i u s

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Utenos kolegijos spalvos

Paskaita. Gegužės 3 d. Utenos kolegijos studentams paskaitą skaitė „Grafon recruitment“ personalo atrankų agentūros specialistė M.Gudonytė. Studentai išgirdo, kaip teisingai parašyti gyvenimo aprašymą bei motyvacinį laišką, sužinojo, kaip elgtis pokalbio su darbdaviu metu. Po paskaitos specialistė norinčius konsultavo individualiai. Atvirų durų diena. Gegužės 4 d. Utenos kolegijoje vyko Atvirų durų renginiai. Būsimieji studentai išklausė bendrą

Išrinkta šauniausia slaugytojaGegužės 12 – ąją viso pasaulio slaugytojai minėjo savo profesinę šventę. Tarptautinės slaugytojų dienos proga Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete įvyko Šauniausio slaugytojo konkursas. Konkurse varžėsi 13 Bendrosios slaugos studijų programos antro kurso studentų. Jie turėjo išmatuoti kraujospūdį, uždėti ausies tvarstį, apskaičiuoti pacientui skiriamų antibiotikų dozę, atlikti lašinę infuziją, elektrokardiogramą bei kitas užduotis. Komisijai įvertinus visus pasirodymus, šauniausia slaugytoja pripažinta Ingrida Audickienė, II - oji vieta atiteko Renatai Petrauskaitei, III - ąja pasidalino Inga Risakovaitė ir Daiva Rudinskaitė. Kaip sakė šauniausia slaugytoja tapusi I.Audickienė, apie šią apie specialybę ji galvojo nuo mažens. Jos norą palaikė ir artimieji, o tėtis visąlaik sakydavo, kad Ingrida būsianti gera medikė, nes nebijo kraujo, drąsiai ir sumaniai aptvarsto

Tarptautinę slaugytojų dieną minėjo abu kolegijos fakultetai

žaizdas. Stodama į kolegiją, Ingrida rinkosi tik Bendrosios praktikos slaugą ir labai džiaugiasi studijuodama. „Per praktiką gaunu labai daug žinių, įgūdžių, kurie kartu su meile mediko darbui padėjo laimėti šį konkursą“, - sakė Ingrida. Padėkos už donorystės idėjų sklaidąTaip pat renginyje fakulteto dekanas doc. dr. R.Čepukas kolegijos direktoriui prof. dr. G.Bužinskui, lektorei, kuruojančiai Sveikatos priežiūros ir reabilitacijos katedros veiklą, V.Bartašiūnienei bei Studentų atstovybei įteikė Nacionalinio kraujo centro direktoriaus padėkas už kraujo donorystės idėjų skleidimą ir pagalbą plėtojant Nacionalinio kraujo centro veiklą. Šios padėkos – tai gražus kovo 31 dieną Utenos kolegijoje surengtos kraujo donorystės akcijos įvertinimas. Akcijoje dalyvavo studentai, dėstytojai, darbuotojai, Alumni klubo nariai – iš viso tądien kraujo davė 66 kolegijos bendruomenės nariai.

informaciją apie priėmimą į kolegiją, studijų sąlygas ir įgyvendinamas studijų programas, apžiūrėjo Verslo ir technologijų fakultetą bei Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetą. Fakultetų dėstytojai jiems skaitė paskaitas pagal atskiras studijų programas, tad mokiniai galėjo pasijusti tikrais studentais ir įsitikinti, ar juos dominančios studijos bus įdomios. Pasodino medelių. Gegužės 4 d. Verslo ir technologijų fakulteto Ekologijos katedros Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos pirmakursiai ir Aplinkosaugos

ir ekologijos studijų programos antro kurso studentai parke sodino medelius. Sodinimą organizavo Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyrius.Tyrimo rezultatai - pranešime. Gegužės 5 d. doc. P.Ciplijauskienė ir Maisto produktų technologijos studijų programos studentas A.Mikalauskas dalyvavo respublikinėje aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų mokslinėje konferencijoje „Maisto produktai – sauga ir kokybė“, vykusioje Vilniaus kolegijoje, kur pristatė pranešimą

Studentai pasveikino ligoninės slaugytojusVerslo ir technologijų fakulteto Aprangos dizaino ir technologijų studijų programos studentės rajono slaugytojus pasveikino Utenos apskrities ligoninėje, kur buvo organizuotas tarptautinės Slaugytojų dienos minėjimas.Merginos šia proga padovanojo savo kolekcijų pristatymus. Pirmakursių K.Astrauskytės ir I.Šileikytės kolekciją ,,Spalvota svajonė”, antrakursės E.Kušleikienės kolekciją ,,Artima paslaptinga moteris” bei absolvenčių E.Čepurnienės ir J.Bondzinskienės kolekciją ,,Euforija” medikai sutiko labai šiltai, palaikydami gausiais plojimais.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

,,Šviežios mėsos ir mėsos produktų pakavimo apsauginėse dujose privalumai”. Rengiant pranešimą buvo atliekami laboratoriniai tyrimai - mikroorganizmų kiekio nustatymas bei drėgmės kiekio nustatymas mėsos produktuose.Konferencijoje. Gegužės 12 d. lektorė, kuruojanti Technologijų katedros veiklą, J.Urbonienė su pirmo kurso Informacinių sistemų technologijos studijų programos studente R.Laucyte ir trečiakursiu studentu V.Kavoliūnu dalyvavo Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykusioje studentų mokslinėje - praktinėje konferencijoje ,,Mokslas ir studijos 2011: teorija ir praktika”. Utenos kolegijos atstovai Informacinių technologijų sekcijoje skaitė pranešimus. Dalinosi patirtimi. Gegužės 16 dieną Utenos kolegijos dėstytojai nuotolinio mokymo auditorijoje dalyvavo virtualiame seminare, kurio metu kolegos iš Ispanijos prof. dr. Javier Bilbao bei doktorantas Eugenio Bravo iš Universidad del País Vasco / Euskal Herriko

Unibertsitatea (Engineering School of Bilbao, University of the Basque Country) pasidalino patirtimi dirbant virtualioje mokymo/si aplinkoje.Lankėsi Dailės mokykloje. Gegužės 17 d. Kolegijos Aplinkos tyrimų klubo nariai lankėsi Utenos dailės mokykloje. Jie apžiūrėjo mokyklos, turinčios įdomią istoriją, kiemą, patalpas ir ekspozicijas. Didelį įspūdį lankytojams paliko respublikinė gamtos fotografijų paroda ,,Žemės diena 2011 – Utena“. Tarp 84 parodos autorių - ir Aplinkos

tyrimų klubo pirmininkės Ingridos KepalaitėsnuotraukaVizitas. Gegužės 16 – 20 d. Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai A.Panavas, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja R.Jurgelionienė, lektorė, kuruojanti Odontologinės katedros veiklą, D.Ševcovienė ir lektorius A.Kanapeckas lankėsi Estijoje, Talino sveikatos kolegijoje.

KVIEČIAME STUDIJUOTI UTENOS KOLEGIJOJEĮDOMIOS STUDIJOS

TURININGAS LAISVALAIKIS•

SĖKMINGA PROFESINĖ KARJERA•

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

Aplinkos apsaugos inžinerijaAprangos dizainas ir technologijaBuhalterinė apskaitaElektros energetikaInformacinių sistemų technologijosMaisto produktų technologijaTeisė

Turizmo ir viešbučių administravimasVerslo vadybaŽemės ūkio technologija

Priėmimas į Utenos kolegiją 2011 m. bus vykdomas pagal universitetų ir kolegijų BENDRĄSIAS PRIĖMIMO Į AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS TAISYKLES.

Daugiau informacijos:Utenos kolegijaMaironio g. 7, UtenaMob. tel. 8 68 782 516El. p. priemimas@utenos-kolegija.ltwww.utenos-kolegija.lt

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR SOCIALINĖS RŪPYBOS FAKULTETAS Bendrosios praktikos slauga Burnos higienaDantų technologijaErgoterapijaKineziterapija Kosmetologija Odontologinė priežiūraPedagoginė pagalbaSocialinė pedagogika

Socialinis darbas

Informaciją apie priėmimo procedūras bei datas galima rasti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tinklapyje http://www.lamabpo.lt/

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Alantos akiračiai

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonasTel (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt

Konkurse dalyvavo šalies profesinių mokyklų mokiniai iš Alytaus, Kelmės, Panevėžio, Kėdainių, Joniškio, Skuodo, Vilkijos, Joniškėlio, besimokantys pagal pirminio profesinio mokymo programas, kurios artimos žemės ūkiui ir kaimo verslams. Konkursu siekiama skatinti jaunimą domėtis žemės ūkiu, ūkio plėtros perspektyvomis, verslo kaime plėtojimu; ugdyti pagarbą žemdirbiškoms profesijoms, plėtoti bendradarbiavimą tarp profesinių mokyklų, vykdančių panašias programas; puoselėti žemės ūkio tradicijas, tautinį paveldą. Vertinimo komisijos nariai buvo kompetentingi: LR Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja V.Žoštautienė, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė R.Žukauskaitė ir Molėtų rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas J.Vaitėnas Kiekviena komanda pristatė savo regiono, kuriame yra mokykla, puoselėjamus kaimo verslus, amatus, tautinį paveldą, tradicijas. Komisija vertino mokinių prisistatymo estetiškumą, originalumą, sumanumą. II užduotis - rungtis „Perspektyvus verslas kaime“. Mokiniai sumaniai pristatinėjo gaminius, paslaugas, jų naudą, perspektyvas plėtojant gyvulių ragų perdirbimo, linų auginimo, grūdų malimo, medaus produktų, poilsio organizavimo, kalvystės ir panašius

Respublikinis konkursas „Sumaniausi kaime“VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos iniciatyva vyko respublikinis konkursas „Sumaniausi kaime“ pagal žemės ūkio ministerijos skelbtą kvietimą gauti valstybės paramą organizuoti žemės ūkio šviečiamuosius renginius.

verslus kaime. Kaip teigė J.Vaitėnas, šie verslai yra perspektyvūs, aktyviai ir sumaniai juos plėtojant kaime, galima pasiekti gerų rezultatų. Viena iš užduočių buvo viktorina, į kurios klausimus sekėsi sunkokai atsakinėti. Jurginės – siejama šventė su gyvulių išginimu į laukus, tačiau tik keletas mokyklų tai žinojo, o kad grikiai sėklai pavasarį sėjami vėliausiai, nežinojo niekas. Įdomi rungtis buvo komandų parengtas klausimas priešininkams tema „Kas tai yra?“. Mokyklos atsivežė įvairių rakandų, kurie buvo naudojami senovėje, o šiuo metu taip pat yra aktualūs kaimo versle. Rungtis tiek dalyvius, tiek žiūrovus supažindino su dar nematytais daiktais. Pati smagiausia konkurso dalis dalyviams – apdovanojimai. Nugalėtojai tikrai galėjo džiaugtis

puikiais prizais: filmavimo kamera, CD grotuvu, fotoaparatu, o kiekvienam dalyviui įteiktas kompiuterio atmintukas. I-oji vieta atiteko Joniškio ž.ū. mokyklai, II-oji Skuodo kaimo verslų, amatų ir verslo mokyklai, III-čioji Joniškėlio I.Karpio ž.ū. ir paslaugų mokyklai. Mūsų mokyklos mokinių komanda puikiai pasirodė konkurse pristatydama bitininkystės verslą ir bičių produktus. Džiaugiamės, kad jaunimas domisi kaimo verslais ir amatais, kuriuos puoselėjo mūsų protėviai. Tikimės, kad šis konkursas taps tradiciniu, nes vis daugiau jaunimo renkasi žemdirbiškas ir su kaimo verslais susijusias profesijas.

VšĮ Alantos TVM direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Kavaliauskienė

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

Ko n k u r s a s Atspėkite objektąAtspėkite, kokioje šalyje, mieste ir prie kokio objekto nusifotografavo „Aukštaitiško formato“ žurnalistė Sveta Vitkienė.Jums reikia kuo tiksliau nurodyti šio objekto buvimo vietą ir pavadinimą. Nugalėtojas bus išrinktas burtų keliu, jam atiteks parduotuvės „Sportema“ 100 Lt čekis.Atsakymus iki birželio 26 dienos siųskite adresu sveta.v@anyksta.lt

Gegužės mėnesį atsakymus konkursui atsiuntė 14 skaitytojų, tačiau tik 6 atsakymai buvo teisingi – žurnalistė Daiva Goštautaitė nusifotografavo Klaipėdoje, kruizinių laivų terminale prie skulptūrų kompozicijos „Vaikystės svajonė“, dažniau vadinamos „Berniuku su šuniuku“. Teisingus atsakymus atsiuntė Vilma Juzėnaitė iš Vilniaus, Daiva Prunskutė iš Ignalinos rajono ir anykštėnai Audronė Berezauskienė, Skaivė Meškauskienė, Ligita Matulienė ir Deividas Berezauskas.Burtai lėmė, kad prizas – UAB „Abuva“ 100 Lt čekis vakarienei ir

pramogoms atiteko Daivai Prunskutei, gyvenančiai Ignalinos rajone. Prašome laimėtoją paskambinti telefonu (8-614) 78637.

„Vaikystė yra gražiausias ir laimingiausias gyvenimo metas, kupinas ieškojimų, atradimų ir neužmirštamų akimirkų. Kaip draudimo bendrovė, jaučiame pareigą pasirūpinti saugumu šiuo žmogaus gyvenimo tarpsniu. Todėl minėdami savo bendrovės ERGO jubiliejų, nusprendėme pasveikinti ir tuos, kuriems gra-žiausi 20 metų dar prieš akis“, – sako UADB „ERGO Lietuva“ Utenos regioninio centro direktorė Daiva Dalgėdienė.ERGO š. m. gegužės 24 d. gimusių kūdikėlių tėvams padovanojo studijų draudimo, kuris suteikia galimybę iš anksto pasirūpin-ti vaikučių finansine ateitimi, sertifikatus. Pasirašius sutartį, draudimo bendrovė visus metus kas mėnesį už tėvus mokės studijų draudimo įmokas – sukaupta suma galės būti skiriama vaiko mokslams arba savarankiško gyvenimo pradžiai. Kūdikiai taip pat bus apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Anykščiuose antradienį į pasaulį atėjusios Viltės mama tikina, kad dovana jiems buvo netikėta ir labai maloni. „Labai džiau-giamės gimusia dukryte. Dar prieš gimdymą atėjusi gydytoja juokavo, kad, jeigu pagimdysiu šiandien, manęs lauks dovana. Tačiau tikrai nesitikėjome, kad mus pasveikins ERGO. Viltė su-laukė didelio dėmesio ir vertingų dovanų. Žinome, kad draudi-

Dvidešimtmetį švenčianti ERGO pasveikino naujagimius

Š. m. gegužės 24 d. kūdikių susilaukusios šeimos buvo maloniai nustebintos draudimo bendrovės ERGO dovana – mažylių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų bei studijų drau-dimu. Visoje Lietuvoje naujagimių tėvams įteikta 15 studijų draudimo sertifikatų. Vienas jų – Anykščiuose. Tokiu būdu bendrovė minėjo savo 20 metų jubiliejaus šventę – gegužės 24 dieną privačiam draudimui Lietuvoje, kurio pradininkė – ERGO, sukako 20 metų.

mas yra reikalingas tiek kūdikiui, tiek suaugusiam, todėl labai džiaugiamės, kad ERGO metus laiko užtikrins Viltės saugumą”, – teigia Sigita Mately-tė-Kuncevičienė. Jauną šeimą taip pat pasveikino vyr. gydytojas Dalis Vaiginas ir skyriaus vedėja Ni-jolė Januškienė. Būtent šios ligoninės vadovų dėka Anykščiuose vis dar yra gimdymo skyrius.ERGO draudimo grupė Lietuvoje įkurta 1991 m. gegužės 24 d. Tuomet ji vadinosi „Drauda“. Vo-kietijos kompaniją „Alter Leipziger“ investuoti Lietuvoje ir įkurti bendrovę „Drauda“ pavyko įtikinti nepaisant 1991 m. vykusių sausio įvy-kių ir sovietų blokados. Tai buvo pirmoji privati draudimo bendrovė Lietuvoje, iki 1991 m. šalyje draudimo paslaugas siūlė tik valstybinė įmonė. Per 20 veiklos metų ERGO pelnė ne tik finansiškai stiprios ir stabilios draudimo bendrovės vardą, bet tapo viena iš rinkos lyderių, siūlančia lanksčius ir novatoriškus draudimo sprendimus. Be to, ERGO

vienintelė Lietuvoje teikia visas draudimo paslau-gas: ne gyvybės, gyvybės, sveikatos draudimo ir pensijų fondų.Dėkodama visuomenei už pasitikėjimą, ERGO da-linasi savo sėkme ir prisideda prie šalies kultūros puoselėjimo, pilietinių iniciatyvų, padeda likimo nuskriaustiems žmonėms, rūpinasi žmonių sau-gumu bei sveikata, džiugina visuomenę šventėmis ir stiprina verslo atstovų bendradarbiavimą.

> Iš kairės: vyr. gydytojas D.Vaiginas, UADB „ERGO Lietuva“ Anykščių atstovybės vadovė R.Navašinskienė, tėvai su dukryte Vilte, skyriaus vedėja N.Januškienė ir UADB „ERGO Lietuva“ Utenos regioninio centro direktorė D.Dalgėdienė.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.

Konsultavo mokslininkasAnykščių urėdijos Troškūnų girininkijos arboretumas yra įkurtas prie istorinio girininkijos pastato. Arboretumas – žemės sklypas, kuriame mokslo, pažintinės rekreacijos ir kitais tikslais kaupiami, tiriami ir eksponuojami vietiniai ir introdukuoti (perkelti į vietas, kuriose anksčiau neaugo) sumedėję augalai.

Troškūnų girininkija: nuo muziejaus iki medžių galiūnų

„Tikimės, kad žmonės, iš arti pažinę gamtą, ją pamils ir saugos“, - tokią mintį išsakė Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis. Tam, kad žmonės iš arčiau pažintų gamtą, Troškūnų girininkijoje buvo įkurti arboretumas, miško muziejus ir miško pažintinis takas.

Mintis kurti arboretumą kilo Anykščių urėdijos urėdui Sigitui Kinderiui ir urėdijos specialistams. Pirmuosius darbus atliko tuometinis Troškūnų girininkijos girininkas Algimantas Meškauskas.Arboretumas dalinamas į parką ir kolekcinių augalų dalį. Bendras plotas – 2,5 hektaro. Arboretumas pradėtas kurti 2005 metais pagal Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktoriaus daktaro Audriaus Skridailos parengtą projektą. Arboretumas kasmet pasipildo naujais medeliais. Parkinė arboretumo dalis suplanuota ir apsodinama kaip parkas, o mažesnioji – kaip kolekcinė, kurioje sodinami retesni ar įdomesnių formų medeliai. Medžiai skirti ne tik paganyti akims, bet ir susipažinti su biologine augalų ir jų formų įvairove. Prie medelių įsmeigtos lentelės, ant kurių užrašyti jų lietuviški ir lotyniški pavadinimai. „Tai vienoje vietoje surinkta kolekcija, kad atvažiavęs galėtum pamatyti įvairių rūšių ir formų. Šiuo metu turime apie 120 rūšių. Su skirtingomis formomis tikimės arboretumą praplėsti iki 370 pavadinimų augalų“, - „Aukštaitiškam formatui“ apie arboretumą pasakojo Troškūnų girininkas Audrius Kusta. Arboretumo kolekcinėje dalyje dauguma medelių nėra tradiciniai lietuviški augalai. Vienas naujausių Troškūnų girininkijos arboretume – rododendrynas. Dalį rododendrų įsigijo patys miškininkai, dalį padovanojo ir pasodino Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus anykštėnų sambūris. Paklaustas, ar neplanuojama plėsti arboretumo, A.Kusta sakė: „Žiūrėsim, kaip atsilaikysim, ar iš viso išliks

miškai? Jei privatizuos, aš manau, kad viskas bus nukreipta tik į eksploatavimą ir apie tokius dalykus bus užmiršta“. Beje, girininkas pastebėjo, kad pastaroji šalta žiema išryškino tendenciją, jog įvežtiniai augalai nėra taip gerai prisitaikę. Kai kuriems medeliams šaltis pasirodė sunkiai pakeliamas. Arboretume galima pamatyti augalą, kuris gali gyvuoti ilgiau, nei bet kuri iki šiol žinoma žemės civilizacija. „Tai paprastasis kukmedis, šiuo metu pasaulyje yra priskaičiuojama iki 6 tūkstančių metų sulaukusių kukmedžių. Ir kodėl taip išauga? Ateina laikas ir vidurys išpūna. Kiti medžiai tada nuvirsta, o jis šaką išleidžia į vidų. Ta šaka auga viduje, priauga iki žemės, išleidžia šaknis ir pradeda plėstis. Tad savo vidurį jis užsigydo“, - apie unikalią kukmedžio savybę pasakojo A.Kusta.

Skulptūrų neakivaizdus amžius – šimtmečiaiTroškūnų girininkijos arboretumas neatskiriamas nuo tautodailininkų drožtų skulptūrų. Jos visos buvo sukurtos per tarptautinį Anykščių miškų urėdijos 50 – mečiui skirtą plenerą 2008 metais. Kelią į girininkiją žymi prieš Troškūnų kapines stovinti a.a. Jono Tvardausko drožta skulptūrinė rodyklė, o į arboretumo parkinę dalį galima patekti per plenero koordinatoriaus Algimanto Sakalausko išdrožtus vartus.

> Ši a.a. Jono Tvardausko drožta skulptūrinė rodyklė rodo kelią į Troškūnų girininkiją, kurioje įkurtas arboretumas, miško muziejus ir miško pažintinis takas.

. . . Rytis Kulbokas >

> Anykščių urėdijos kolektyvas dėkingas anykštėnui Daliui Žygui UAB „Stora Enso Lietuva“ atstovui, kurio dėka arboretumo lankytojai gali grožėtis retu ir įspūdingu svyruokliniu kadagiu „horstmann“.

. . . A u k š t a i t i j o s . . . m a r š r u t a i s . . . . . . . . . . . . .Justo N

avašinsko nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

„Spėkit, kiek ąžuolui buvo metų? - užduoda klausimą girininkas, rodydamas į Raimundo Puškoriaus skulptūrą „Girinis“, - skaičiavom rieves – 298 – eri buvo, kai ąžuolas nudžiūvo“. Įvertinant, kad nuo plenero praėjo jau treji metai, galima sakyti, kad ąžuolas, iš kurio išdrožta skulptūra, jau atšventė 300 metų jubiliejų.Visos skulptūros arboretume yra susietos su miško tema. Miško skausmą dėl šiukšlintojų puikiai atspindi troškūniečio Žilvino Kriaučiūno skulptūra „Miško šauksmas“, o akmens skulptūroms būdingą grakštumą medyje įkūnija ukrainiečio skulptoriaus Petro Romaniuk darbai. Vienas jų, „Mergelė“, tarp arboretumo medelių išdygsta grakščiai lyg eglė. „Pas jus čia klimatas labai šaltas, išdrožiau ją, kad paprašyčiau dievų šilumos“, - sakė ukrainietis“, - skulptūros sukūrimo istoriją prisiminė A.Kusta.

Muziejus – nuo užrašų iki traktoriausNe mažiau įdomus Troškūnų girininkijoje esantis Anykščių miškų urėdijos miško muziejus. Pasak girininko, daugelio dėmesį patraukia lauke stovintis pirmasis specializuotas vikšrinis miško traktorius TDT-55. „Turbūt tokių traktorių nė vienoje urėdijoje nebėra“, - svarstė A.Kusta ir pasakojo, kad jis labai daug dėmesio sulaukia, kai lankosi mokinių ekskursijos. Pasak jo, traktorius buvo pastatytas dar veikiantis ir pats užvažiavo ant postamento. Šalia jo kita muziejinė įdomybė – miško sodinamoji MLU – 1.

Ji, kaip ir traktorius, buvo naudojama Anykščių miškų urėdijoje.Pagrindiniai miško muziejaus eksponatai įsikūrę 1926 metais statytame girininkijos pastate. A.Kusta spėja, kad girininkijos durų spynos ir rankenos išlikusios nuo tų laikų. Tuo labiau, kad medinės durų rankenos nuo naudojimo per dešimtmečius yra visiškai nudilusios ir virtusios smailiais pagaliukais, kas rodo, kad jos buvo varstomos ne viena šimtą tūkstančių kartų... Muziejuje, kuris įkurtas 2000 metais, saugoma, pasak girininko, „viskas, kas buvo mūsų naudota“. Tarp eksponatų – autentiška Šimonių urėdijos, kuriai prieškaryje priklausė dabartinė Troškūnų girininkija, urėdo kėdė ir įrenginys, skirtas nusiauti auliniams batams – „liokajus“. Daug eksponatų dovanojo miškininkai ir medžiotojai. Vienas pirmųjų muziejų savo originaliais drožiniais papuošė ilgametis girininkas a.a. Alfonsas Deresevičius. „Mus ypač apdovanojo Antanas Stackevičius. Jis - troškūnietis, prižiūrėjęs miškus. Tai 1938 metų miškininko kalendorius“, - ties vienu eksponatu sustoja A.Kusta.Muziejuje eksponuojama gana daug išsaugotų senųjų su miškininkyste susijusių dokumentų. Bet bene daugiausia lankytojų dėmesio susilaukia miško gyventojų ekspozicija. Įspūdingiausiai atrodo vilko iškamša. Žvelgiant jam į akis, atrodo lyg žvelgtum į gyvą ir galingą žvėrį. Be jo muziejuje „gyvena“ ir kiti žvėrys bei paukščiai: lapė, baltasis kiškis, juodasis šeškas, erelis, pelėda...

Ąžuolas senolisPažintinis miško takas yra apie kilometrą ilgio. Einant taku šalia esančiuose informaciniuose stenduose galima perskaityti informaciją apie šalia tako esančius objektus. Neabejotinai pats įdomiausias miško tako eksponatas – 500 metų ąžuolas senolis. Girininko manymu, pagal šakotumą, ąžuolas senolis iš pradžių turėjo

augti laukuose, bet vėliau jo aplinka apaugo mišku... Žinant, kad dar kelis šimtus metų po Lietuvos krikšto pagoniškos tradicijos, tarp jų ir ąžuolų garbinimo, vis dar buvo gyvos, gali būti, kad ąžuolas pamena senųjų baltų dievų vardus...Ne ką mažiau įspūdingi ir kiti šalia pažintinio tako esantys medžiai galiūnai: eglės aukštis siekia 32 metrus, o tako pabaigoje, šalia miškininkų įrengtos pavėsinės su laužaviete, augančios pušies aukštis siekia 28 metrus.Einant taku galima pamatyti ne tik galiūnus medžius, bet ir Troškūnų miškams nebūdingą pušynėlį, bręstantį beržyną, brandų drebulyną, pusamžį ąžuolyną.

> Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta rodo muziejaus svečių knygą, kurioje pasirašė daug lankytojų iš užsienio ir žymių Lietuvos žmonių. Atverstame lape - palinkėjimas nuo olimpinio čempiono Modesto Paulausko.

> Šis Anykščių urėdijos miškuose naudotas traktorius eksponuojamas su „grėbliais“ šakoms grėbti.

> Miško gyvūnų ekspozicijoje bene įspūdingiausiai atrodo vilkas.

> Arboretumą puošia Anykščių urėdijos 50 - mečio proga vykusio simpoziumo metu medžio drožėjų sukurti kūriniai.

Justo Navašinsko nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

8p

sl

..

.

Giedraičiai – iš iki Gedimino buvusios dinastijosTarp istorikų, besidominčių Giedraičių gimine ir tyrinėjančių jų gyvavimo laikotarpį, sakyčiau, bene toliausiai būtų nuėjusi Aldona Prašmantaitė. Ji remdamasi legenda Giedraičių giminę kildina iš mitinio Dausprungo, kartu su Palemonu X a. atvykusiu į Lietuvą. Pasak legendos, Dausprungo palikuonis, XIII a. gyvenęs lietuvių kunigaikštis Romundas, turėjęs penkis sūnus: Narimuntą (per sūnų Lizdeiką daugelio lietuvių giminių – Radvilų, Narbutų, Dzievaltauskių ir kt. protėvis), Daumantą (Siesickių, Svirskių protėvis), Alšėną (kunigaikščių Alšėniškių ir Dubrovickių ištakos), Giedrių (įkūrė Giedraičius ir tokiu vardu pats pasivadino) ir Traidenį (paskutinis šios dinastijos lietuvių kunigaikštis, neturėjęs vaikų). Giedriaus – Giedraičio sūnus Ginvilas, turėjęs tris sūnus, kurių vienas buvęs Hurda, o jo sūnus - Daumantas, nuo kurio ir prasidėjusi Giedraičių giminės istorija. Tyrinėtojas Wolffas, abejodamas tokiomis ištakomis, laikosi kitos nuomonės, kad kunigaikščiai Giedraičiai yra kilę iš dalinių (teritorinių) Lietuvos kunigaikščių – iš iki Gedimino buvusios dinastijos. Pasak A.Prašmantaitės, kitų kunigaikštiškų giminių atžvilgiu Giedraičiai turi ypatingą statusą ir kartu su Svirskiais priskirtini atskirai kategorijai. Rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščiai Giedraičiai minimi XIV a. pabaigoje.

Genealoginis EverestasPrieš ketvertą metų „Veido“ žurnalistei Agnieškai Narkevič

. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .

Giedraičių klano piramidės viršūnėje...

Mykolas Giedraitis – XXI kartos kunigaikščių Giedraičių palikuonis, gyvenantis Oksforde, tačiau ne kartą lankęsis Lietuvoje ir Molėtuose – Giedraičių žemių tėvonijoje: Giedraičių ir Videniškių miesteliuose. Jis – genealoginio medžio saugotojas, giminės mecenatystės tęsėjas, už kilnius siekius ir tikslus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, taip pat yra Molėtų krašto garbės pilietis.

telefonu iš Oksfordo Mykolas Giedraitis sakė, jog šeimos genealoginio medžio priežiūrą jam patikėjęs giminaitis, žymus visuomenės veikėjas iš Paryžiaus Jurgis Giedraitis. „Šeima arba, tiksliau sakant, Giedraičių klanas yra labai senas, todėl sudaryti genealoginį medį yra ganėtinai sunku. Juokaudami kartais sakome, kad šis medis – genealoginis Everestas.“Neabejotina, jog viršūnės branduolį sudaro du Giedraičiai - Žemaičių vyskupai: Merkelis Giedraitis (gimęs 1536 m., miręs 1609 m.) Medininkų vyskupas, paskirtas popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu, ir Juozapas Arnulfas Giedraitis (gimęs 1754 m., miręs 1838 m.) – paskutinis iš kunigaikščių Giedraičių giminės, nešiojusių Žemaičių vyskupijos ganytojo mitrą. Tačiau pačioje viršukalnėje stovi Palaimintasis Mykolas Giedraitis (gimęs apie 1425 m., miręs 1485 m.), Atgailos kanauninkų šv. Augustino regulos vienuolių ordino brolis, Krokuvos šv. Morkaus bažnyčios zakristijonas, garsėjęs ypatingu pamaldumu ir, amžininkų teigimu, vykusiais stebuklais...1997 metų gegužę, viešėdamas Molėtuose, prof. M.Giedraitis teigė: „Kai kas gali pasakyti, kad Mykolas Palaimintasis (tapęs krokuviečiu), priklausė šeimai, kuri buvo svetima Lietuvai savo kultūra ir socialiniu aspektu. Su tuo nesutinku. Giedraičių

šeima savo senoviškumu primena škotų klaną – plačiai išsibarsčiusi ir socialiai (bei ekonomiškai) susisluoksniavusi. Tokios „klano piramidės“ viduje kuklesni sluoksniai visada būdavo tvirtai įaugę į Lietuvos kaimą. O piramidės „Viršūnė“, „pagrindinė istorinė šerdis“, buvo neišvengiamai įtraukta į integracijos procesą per klano solidarumą (ypač stiprų Giedraičių šeimoje).“

Išlaikę pamatinį pavardės lietuviškumąBūtent taip apie kunigaikščius Giedraičius – vieną pačių garbingiausių giminių LDK ir Lietuvos istorijoje – atsiliepia prof. Viktorija Daujotytė, sakydama, jog jų protėviai turėjo būti giedri, aukštakilniai savo prigimtimi, nes tą rodo jų vardas.“ Didžiai prasminga yra tai, kad ši giminė, prasidėjusi kartu

> Profesorius Mykolas Giedraitis neseniai parašė memuarus anglų kalba. Knygynuose jau turėtų pasirodyti ir lietuviška profesoriaus memuarų knyga „Kraterio pakraštys“. Šių metų pradžioje kunigaikščiui Mykolui Giedraičiui buvo įteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos proginis medalis „Žalgirio mūšiui – 600“ už Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo bei jo tradicijų puoselėjimą.

> Baltadvario pilies liekanos. Manoma, kad pilį pastatė kviestiniai meistrai iš Švedijos, nes tai buvo unikalus karinės medžio ir akmens architektūros pavyzdys. XVI a. viduryje pilį, vadintą mūriniais Videniškiais ir saugojusią senąję Vilniaus – Rygos kelią, statė Vilniaus vietininko, valdovo maršalkos ir diplomato Mato Giedraičio bei jo sūnaus Obelių ir Ukmergės seniūno Mstislavo vaivados Martyno Giedraičio lėšomis.

. . . Jolanta Matkevičienė >

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

19

ps

l.

..

. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .

su baltų giminės istorija, tebėra gyva, tebeteikia pasauliui išmintį ir garbę“, o vienas aktyviausių šios giminės puoselėtojų ir garsintojų - XXI kartos atstovas – Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis, gimęs 1929 m. Lobzove (dabartinė Baltarusija). Jo tėvas buvo Lenkijos Respublikos senatoriaus teisininkas Tadeušas Giedraitis. Senelis iš motinos (Anos Šostakovskos) pusės – Leonas Šostakovskis irgi buvo advokatas, neatlygintinai gynęs nukentėjusiuosius Kražių įvykių byloje, 1894 m. Šeimai teko išgyventi skaudžius įvykius, kai 1940 m. buvo ištremti į Sibirą, tėvas nužudytas Červenėje. Po poros metų šeimai (Mykolui, motinai ir dviem seserims) su lenkų armija pavyko evakuotis į Iraną. Mykolas įstojo į jaunųjų kadetų mokyklą, o po jos baigimo, pirmaisiais po II pasaulinio karo metais, šeima persikėlė į Didžiąją Britaniją. Mykolas ten įstojo į Londono universitetą,

kur, studijuodamas aukštąją matematiką ir aeronautiką, įgijo aviacijos inžinieriaus diplomą. Gavęs pilietybę, vedė Rosemary Virginiją Aną Cumpston, susilaukė sūnaus (pavadino taip pat Mykolu) ir trijų dukterų. Visi jie yra buvę Lietuvoje ir Molėtų krašte – protėvių žemėse.

Profesoriaus mecenatystėKaip teigia A.Prašmantaitė, sparčiai kopdamas profesinės karjeros laiptais (buvo lėktuvų projektavimo ir eksploatacijos specialistas, dirbo Tolimuosiuose Rytuose, gyveno Honkonge, vadovavo kelioms industrinėms Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Ispanijos kompanijoms) širdy išsaugojo polinkį humanitariniams dalykams ir, konsultuodamasis su lenkų istoriku Pavelu Skvarčinskiu, savarankiškai studijavo istoriją. Mokslo populiarinimo žurnaluose pasirodė Mykolo

straipsnių, analizuojančių LDK viduramžių istorijos problemas Rytų ir Centrinės Europos raidos kontekste, tapo nepriklausomu mokslininku, glaudžiai susijusiu su Oksfordo universitetu.Daugiau nei prieš dvidešimt metų kaip vizituojantis profesorius jis skaitė paskaitas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, o vėliau jau lankėsi kaip tėvonijos žemių atstovas, siūlydamas partnerystę Lietuvai ir Molėtų kraštui. Jo ir giminės lėšomis buvo restauruotos freskos buvusiame Atgailos regulinių kanauninkų vienuolyne Videniškiuose, sutvarkyti palaidojimai požemiuose, jis finansavo Baltadvario archeologinius tyrinėjimus ir Videniškių bažnyčios bokšto restauravimą, prisidėjo prie paminklų pastatymo Varniuose vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir Mikalojui Daukšai. Mykolo žmona Rosemary remia knygomis anglų kalba Giedraičių biblioteką, o prieš trejetą metų Mykolo ir Rosemary šeima padovanojo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai per tūkstantį knygų iš asmeninės bibliotekos. „Pavardė mane įpareigoja eiti žymių, išsilavinusių savo protėvių pėdomis ir kartu nepamiršti, kad esu trijų žemių- Lietuvos, Lenkijos ir mane po karo priglaudusios Didžiosios Britanijos sūnus“ – yra sakęs prof. Mykolas Giedraitis.

> Šv.Morkaus bažnyčios koplytėlė, kurioje meldėsi viduramžių vienuolis Mykolas, ir kurioje dabar tebevyksta votumai – padėkos už išklausytas maldas ženklai...

> Videniškiai. XVIII a. nežinomo dailininko freskos, rastos restauruojant antrąjį vienuolyno aukštą. Vienuolynas – Reguliariųjų atgailos kanauninkų dvasinis centras, kuriame gyveno vienuolių provincijolas ir ordino generolas. Freskas restauravo Algimantas Pilipavičius.

> Krokuva. Skulptūros fragmentas. Natūralaus dydžio balto marmuro Palaimintojo Mykolo skulptūra – vienas paskutiniųjų votumų, esančių šv.Morkaus bažnyčioje.

Yra žinomi du kunigaikščių Giedraičių giminės herbai: penkialapė rožė ir rožės derinys su hipocentauru. Abu jie kildinami iš Italijos.

Lietuvos katalikų bažnyčios istorijoje Giedraičių giminė užima ypatingą vietą. Per keletą šimtmečių ji išugdė daug eilinių dvasininkų ir ne vieną aukštus įgaliojimus turėjusį bažnyčios hierarchą. Svarbiausieji: vienas – palaimintasis, trys Žemaičių vyskupijos ganytojai.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

0p

sl

..

.

- Organizavote pirmąjį tarptautinį keramikų simpoziumą Lietuvoje. Ar buvo sunku tais laikais organizuoti tokį renginį?- Organizavau 1971-aisiais, 1975- aisiais metais. Nebuvo paprasta. Viską reikėjo derinti su Maskva. Išsiplėšiau, kad leistų pasikviesti Amerikos lietuvių. Buvo išeivijos lietuvis ir iš Berlyno. Maskva į taikomąją dailę žiūrėjo palankiai. Paremdavo ir organizuodavo keliones į užsienyje vykstančias parodas. Taikomosios dailės srityje neabejotinai Pabaltijys buvo stipriausias.

Estetizmo per dešimtmečius nepametė

Iš Anykščių rajono Skiemonių krašto kilęs Vilniaus dailės akademijos profesorius Juozas Adomonis Anykščių Sakralinio meno centre pristatė savo dirbinių parodą „Natiurmortai – ikebanos (1998 – 2011)“. Keramikas kuria jau pusę amžiaus.

- Ar Jūsų stilių galima priskirti kuriai nors krypčiai?- Greitai švęsiu aštuoniasdešimtmetį ir per tą laiką išgyvenau visokius „- izmus“. Buvo socializmas, modernizmas, dabar – postmodernizmas. Mokykloje iš mūsų reikalavo daugiau socializmo, bet, kita vertus, keramikoje cenzūros beveik nebuvo. Reikalavo tik kokybės. Nors mano darbų padarytų parodai Italijoje buvo ir nepraleidę. Nueinu į dailės fondą, žiūriu – mano darbai ten. Neišsiuntė. Iš Maskvos „praleido”, bet CK kultūros skyriaus darbuotojams darbai kažkodėl nepatiko – „per daug moderniški“.1962 - ais metais, kai teko pabuvot užsienyje, pamačiau didžiulę keramikos kolekciją. Tai man padarė didelį įspūdį, pamačiau, kad pasaulyje keramikai dirba visai kitaip nei pas mus. Nuo to prasidėjo mano modernizmo etapas. Po to dar padariau daug darbų architektūroje – pano, skulptūrų. Maždaug 10 paskutinių metų – postmodernizmo laikotarpis. Kadangi dirbau su jaunimu, o kaip žinot jaunimas į senus žiūri truputį rezervuotai, tad stengiausi pats kurti daugiau šiuolaikiškų kūrinių. Šioje parodoje yra daugiau paskutiniųjų postmodernizmo tendencijų darbų. Daug jų eksperimentinių.- Iš kur Jūs semiatės idėjų darbams? Pavyzdžiui, kaip gimė darbas su aguonomis?- Dekoratyviniai darbai keramikoje nelabai kotiruojami. Ieškoma konceptualių sprendimų. Narkotikai dabar yra aktualija. Apie aktualijas bandau kalbėti per savo specialybę. - Laikotės pozicijos, kad negalima nusišalinti nuo realaus gyvenimo problemų?- Be abejo. Daryti tik puodukus, puošmenas, nors būna užsakymų daryti ir tai, nelabai patinka. - Žiūrint į Jūsų eksponatus susidaro įspūdis, kad akcentuojate grakštumą...- Iš dalies. Gal grubių darbų ir nesu padaręs... Gal kiek estetizuoju, gal per tai norisi parodyti profesionalumą, juk ne studentas esu, nors studentų darbai man patinka. Aš jiems net pavydžiu, nes į kūrybą dabar žiūrima laisviau. Rusų laikais buvo kitaip. Pavyzdžiui, buvo reikalaujama kurti pagal liaudies meną. O jį nuo kokių skrynių, puodų ant keramikos reikėjo dirbtinai perkelti. Tai ne kūrybinis darbas. Bet liaudiška kūryba taip pat nėra labai paprasta – į ją reikia įsigyventi. - Ar nemanote, kad dabartinei visuomenei tarsi bandoma įteigti, kad estetizmas nevertas

dėmesio?- Deja, taip. Bet žiūrint ką darai. Jei, pavyzdžiui, kokį servizą – be estetizmo neapsieisi. Aš darau, kad būtų ir gražu, ir patrauklu. Bet dabar kartais jau ieškoma bjaurasties. Bet bjaurastį reikia pateisinti, kad kiekvienas suprastų, kodėl darė bjaurastį. Tai daugiausia reiškiasi tapyboje ar grafikoje. Beje, pas mus, jei lyginti su tarybiniais laikais, labai nukrito skulptūros lygis. Pažiūriu į skulptūras, kad ir Vilniuje – prasti darbai. - O ką manote apie Vilniaus „vamzdžio“ skulptūrą?- Šioje vietoje dar nepykčiau, bet jis ne vietoje padarytas. Prie tų pastatų atrodo kaip kokia kanalizacija. Būtų kitoje erdvėje – būtų kitas reikalas.

> 79 – erių metų sulaukęs profesorius Juozas Adomonis vadinamas „vienu iš Lietuvos keramikos tėvų“. Jis pripažintas nusipelniusiu meno veikėju, už nuopelnus apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Lietuvos Vyriausybės meno premija.

„Valingai, itin apgalvotai formuodamas kiekvieno keraminio objekto kompoziciją, Juozas Adomonis pasinaudoja ir savaiminiais netikėtumais, ištinkančiais darbo eigoje. Taip jo kūriniai tampa tarsi savo pačių biografijomis su užšifruotais permainų istorijos įrašais.“

„Jo darbų paviršiai atrodė šiaurietiškai elegantiški ir „stangrūs“. Dailininkas iki šiol nemėgsta glebių formų, amorfiškos nesuvaldytos plastikos.“

„Juozo Adomonio kūrybai būdingas minimalizmas, tačiau nei jaunystės, nei pastarųjų metų darbuose jis neatrodo sprangiai sausas. Pirmiausia kūrinyje išryškinama natūrali medžiagos prigimtis. Be to, darbuose visuomet glūdi kokia nors idėja, išradinga mintis, slaptas pokštas, netikėtas elementas, paneigiantis visumos simetriją ir formos inerciją.“

Iš knygos „Lietuvos dailė XX – XXI a. sandūra. Juozas Adomonis“

Anykščių sakralinio meno centre birželio mėnesį eksponuojamos parodos:Juozo Adomonio keramikos ir Jadvygos Tvarijonavičienės gobelenų paroda.

Anykščiai, Vilniaus g.11, Tel (8-381) 51447

. . . Rytis Kulbokas >

>Opiumo kirtis III

> Ekstruderinės ikebanos

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

1p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

- Anykštėnai juokais, o gal ir ne, Jus vadina „gyvuoju klasiku“. Ar jaučiatės toks? Padeda toks epitetas gyventi ar trukdo?- Tai, žinoma, pajuokavimas. Juolab turint omeny, kad nūnai labai mažai kas beskaito, o ypač – jaunimas. Daugelis juk net nežino, nei kas esu, nei ką gerai ar blogai parašiau. Klasikų laikai, eilių knygynuose, kaip ir sausakimšų teatro ar kino salių laikai jau praėjo... Rašytojas (omeny turiu nebūtinai save) neretai krinta į akį nebent kaip išsišokėlis, nevykėlis ar įkyrus paramos prašinėtojas. Tikriausiai sutiksite, kad kiekvienam mūsų, kokį darbą bedirbtume, svarbu ne „etiketės“, o realus žmonių požiūris, vertinimas. Jei rašytojas turi sukti galvą, kur padėjus ilgai, sunkiai, su meile rašytas, net ir nedideliu tiražu skausmingai išleistas knygas, jis ne tik ne klasikas, bet, matyt, ir apskritai nelabai pageidaujamas asmuo... Tekstinė knyga, kokia prasminga, jausminga ar informatyvi būtų, išvis jau nei dovana, nei suvenyras – šitą funkcinę pirmenybę daugelis dabar atiduoda spalvingiems albumams. Kodėl? Jie nevargina, neverčia mąstyti, neužkrauna jokių problemų, užtat pamalonina akį, suteikia mažytę pramogą, labai tinka perversti (tegu ir vieną kartą), lentynėlę papuošti, svečiui parodyti... - Ieškodamas medžiagos savo knygoms, esate nemažai išmaišęs pasaulio. Kuri kelionė buvo įspūdingiausia?- Egzotiškiausios man pasirodė trys šalys: Izraelis, Tailandas ir Kolumbija, kiekviena jų – vis kitoks pasaulis. Tačiau labiausiai džiaugiuosi, kad spėjau skersai išilgai išvažinėti visą Sovietų Sąjungą – dabar tai jau ne tik neįmanoma, bet ir sunkiai įsivaizduojama. Net pačiam kartais sunku patikėti, kad lankiausi visose SSRS respublikose, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, ir ne po vieną kartą. Ėjau ir važiavau, plaukiau ir skridau; tiesa, tada tai neatrodė labai vertingos patirtys, tačiau dabar jaučiuosi sukaupęs nemenką kapitalą. Nors apie tas keliones esu išleidęs publicistikos knygelę „Kelių vardai“, begalė keisčiausių įspūdžių ir žmonių portretų dar tebelaukia savo eilės.- Dažnai pakalbėjus su Jumis ir nepažįstant galima pagalvoti, kad esat nerimtas ir neišgyvenantis žmogus – nuolat juokaujat... - Juokas buvo antras mano tėvo, staliaus, amatas, humoro jausmą turėjo ir mama. Nuo mažens žmogus, nesuprantantis juoko, man atrodė nevisavertis. Antai ir kinai pataria: “Nevesk žmonos, kuri nesijuokia iš to, kas tau juokinga“. Aš tiesiog geriau, laisviau jaučiuosi juokaudamas!Kita vertus... Ne aš sugalvojau posakį, kad juokas – dalykas rimtas. Juokais dažnai pasakoma kur kas daugiau nei rimtai.

Nepavargstantis trupinti tėviškės grumstą

Anykščiuose gyvenantis rašytojas Rimantas Vanagas sako negalintis atsistebėti, kad taip protingai nusprendė, iš Vilniaus vėl grįžęs gyventi į namą ant Šventosios kranto.

Juokai mane ypač gelbėjo sovietmečiu, kai sakymas to, kas užėjo ant liežuvio, galėdavo ir liūdnokai baigtis. Keliaujant su jaunais SSRS rašytojais, ne vienas artimesnis kolega moldavas, estas ar latvis mane perspėdavo, kad jei nenoriu susigadinti karjeros ir užsitrenkti durų į užsienį, atsargiau juokaučiau politinėmis temomis, ypač prie maskvėnų. Bet aš ir šiuos perspėjimus nuleisdavau juokais – ir „budriosioms ausims“ sunku būdavo „užpelenguoti“, kur aš kalbu rimtai, o kur ne.O juoką, kaip sąmoningai pasirinktą bendravimo būdą, pradėjau taikyti dirbdamas „Moksleivyje“. Nuvažiuoju kur į mokyklą, bandau prakalbinti mokinius, o tie išsigandę, susigūžę, žvalgosi į direktorių, auklėtoją, mokytojus – ir tyli. Todėl ėmiausi tokios taktikos: iš pradžių lyg ir juokais išprašau iš klasės pedagogus, likę vieni smagiai pasišnekučiuojam neutraliomis temomis – ir, žiū, veidai atgauna normalią spalvą, burnos atsiriša! Atsisveikinam kaip geriausi draugai. Žaismingumas labai praversdavo šnekinant ir gerokai už save

vyresnius žmones, kurie ne be pagrindo bijodavo pokalbio su žurnalistu ir besisukančio diktofono.Žinau, ne visiems ir ne visada mano humorėlis prie širdies, bet ką padarysi, jei man liežuvis nesiverčia sakyti oficialių akademinių, išpūstų patriotinių kalbų? Jei man net prie kapo ar gedulingo stalo reikia labai susikaupti, kad neišsprūstų koks kalambūras? Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad savo juokais norėčiau ką nors įžeisti, – ginkdie! Be to, nelaikau savęs nei plevėsa, nei krizium: rimtų problemų ir minčių manyje tiek, kad kartais gal tik juokas ir padeda išgyventi…Tai tikras vaistas, kuris negraužia kepenų ir nieko nekainuoja! Todėl mielai užrašinėjau (ir tebeužrašinėju) linksmas anykštėnų istorijas (knygos „Vyriški ir žvėriški nutikimai“, „Niurksi plūdė ir širdis“, „Siauruko nuotykiai“, „Siauruko nuotykiai II“.- Gyvename urbanizuotoje visuomenėje, kurioje ne tik verslas, bet ir rašytojai stengiasi

. . . Linas Bitvinskas >

> Prie upės augęs Rimantas Vanagas kartais į žvejybą nusiveda ir žmoną Violetą.

Rom

ualdo Rakausko nuotr.

>>>

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

2p

sl

..

.

persikelti ten, kur daugiau žmonių – į centrus. Jūs pasukote priešinga kryptimi – ilgą laiką gyvenęs sostinėje vėl sugrįžote į prie Šventosios upės stovintį tėvo statytą namą. Ar teisingai pasirinkote?- Pasirinkau taip teisingai, kad iki šiol negaliu atsistebėti, kaip žengiau tokį protingą žingsnį? Anykščiuose turiu visa, ko reikia intensyviam protiniam darbui, kūrybai, prasmingam laisvalaikiui: kompiuterių, telefonų ir kitos įrangos, automobilį po namu – savo mieliems pasakotojams aplankyti, pamėgtus takus – narpliojamiems siužetams apmąstyti, Šventąją, Rubikius – minčiai ataušinti, meškerytei pamirkyti, gryną, kvepiantį miškų orą, žalią žolę... Aš juk miestelio vaikas, čia gimęs ir augęs, taigi jaučiuosi esąs savo vietoje. Šiais laikais mažas miestelis mano profesijos žmogui – ne trūkumas, o privalumas! Amžinątilsį Justinas Marcinkevičius yra man sakęs: “Kaip aš jums pavydžiu: sėdite ant Šventosios kranto, įmerkęs kojas į vandenį, ir rašote sau eilėraščius! O sostinė prapuolus posėdžiuose, triukšminguose, alinančiuose renginiuose, beprasmiškuose ginčuose, intrigose...“ Poezijos metras, žinoma, švelniai juokavo, leisdamas ir man nors akimirką pasijusti žmogum, tačiau jo žodžiai buvo nuoširdūs ir, iš esmės žiūrint, teisingi.Anykščiai – jokia kliūtis išvykti į bet kurį pasaulio karštą. Jau čia gyvendamas, nukakau į JAV, Kolumbiją, Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Liuksemburgą, kitas šalis. Ir mielų, brangių žmonių gimtinėje netrūksta. Didelė parama man yra žmona. Tiesa, kartais pasigendu plunksnos brolių, kurie tave iš pusės žodžio suprastų. Sostinė yra sostinė, bendravimas joje kokybiškesnis, pagaliau per 30 metų buvau joje įaugęs. Tačiau tuoj atitokstu: bet kuriam bičiuliui bet kada galiu paskambinti, parašyti, pasikviesti ar į svečius nuvažiuoti. Tiktai štai kas keista: atsidūręs Vilniuje, savo labiausiai numylėtame mieste, kur tiek leidyklų, redakcijų bei senų gerų pažįstamų, kažkodėl tuoj imu skubėti namo...- Paskutinės Jūsų knygos yra skirtos Aukštaitijos krašto žmonėms. Ką tokio įžvelgėte, kad nuo didžiųjų etinių ir filosofinių problemų, kurias siekia gvildenti rašytojai, savo pirštais ėmėte trupinti gimtojo krašto grumstus?- Leiskite patikslinti: VISOS mano knygos skirtos Aukštaitijos (taigi ir Lietuvos) žmonėms, o 15-oje jų vaizduojamas Anykščių bei anykštėnų gyvenimas. Be to, nenorėčiau teigti, jog tai jau paskutinės mano knygos... Nors, pvz., net „Sielių“ serijos knygas stengiuosi rašyti taip, kad kiekviena jų galėtų būti ir paskutinė.

Nelabai supratau, kodėl „didžiąsias etines ir filosofines problemos“ priešpastatote „gimtojo krašto grumstams“? Mano galva, jokios pasaulinės problemos nėra svetimos bet kurio regiono ar kaimelio gyventojams, lygiai kaip ir didieji filosofai paprastai naršo ne tik didžiūnų, bet apskritai visų sąmoningų žmonių dvasią. Kitas reikalas – ką rašytojas pasirenka savo knygų herojais: visiems žinomas asmenybes – ar paprastus žmonelius, „molio grumstelius“, „vieversėlius“? Aš pasirinkau pastaruosius: jie man įdomesni, nes neturi ko slėpti, dėl ko veidmainiauti, labai natūraliai jaučia amžinąsias vertybes, pagaliau – įkūnija KASDIENYBĖS istoriją, kurią kiek pajėgdamas bandau atkurti. Už šį pasirinkimą jau esu dosniai atlygintas: sutikau nuostabių žmonių, perėjusių patį pragarą, bet išlikusių šviesiais, stipriais, mylinčiais artimą ir tėvynę. Jų likimai, gyvenimo pamokos galutinai įtikino mane, jog mūsų žemės ir tautos syvai, gyvastis plaukia būtent iš jų. Jie klumpa ir keliasi, kovoja ir kenčia, myli ir meldžiasi, kartais krikščionys, kartais pagonys, bet nevaidina gyvenimo, neįtikinėja kitų savo teisumu, kažkokia trečiąja akimi ar šeštuoju pojūčiu atskiria dorą žmogų nuo blogo, savą nuo svetimo, – jie paprasčiausiai GYVENA! Man labai žavu buvo atrasti, kad šituose „molio grumsteliuose“ gali slypėti milžinų dvasia, kad jie intuityviai remiasi ta pačia laiko patikrinta filosofija, kurią didieji žmonijos protai mėgsta apkaišioti sudėtingais terminais, dėsniais, išvadomis. Beje, kadaise aš lygiai taip pat stebėjausi savo tėvais: jie buvo kone beraščiai, tačiau savotiškai išmintingi bei orūs, gynė savąsias tiesas, triūsė kiek išgalėdami, didžiavosi ir mylėjo tai, ką turi. Neatsitiktinai „Sielių“ serijos knygų (jų išėjo jau 5) pavadinimų paantraštėse pažymiu: „Mano mažieji

didieji anykštėnai“, o tai reiškia, jog dar neaišku, kurie čia didieji, o kurie mažieji, o gal mažieji ir yra patys didieji?..O praeities man reikia tik tiek, kiek ją galima aktualizuoti, susieti su dabartimi. Man rūpi primiršti ar visai nežinoti dalykai, taigi neslepiu, jog savo knygas kuriu turėdamas ir grynai švietėjiškų, auklėjamųjų tikslų. Gausi šiandieninė informacija daugelį jau įtikino, jog mes žinome kaip niekad daug, galime žaibiškai bet kur nukeliauti (bent virtualiai), pakelti naujus bet kurios srities – meno, mokslo, ekonomikos ar politikos – klodus. Tačiau tai tik iliuzija! Čia panašiai kas užvažiuoti autobusu, užsikelti funikulieriumi ant kalno ir manyti, jog įveikiau dar vieną viršukalnę. Taip ir su žiniomis: daug žinoti dar nereiškia ir daug suprasti,

> Su anūke Daina, kuri pas senelį pasisvečiuoti atvyksta iš Vokietijos.

> Rašytojas Rimantas Vanagas jaučia silpnybę ponui Bynui. Užtikęs Paryžiuje plakatą, nusprendė nusifotografuoti.

Silvijos Mažeikytės nuotr.

>>>

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

3p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

pajusti! Informacija savaime domina tik statistikos specialistus, gi paprastas pilietis nori, kad ir skaičiai, ir faktai būtų pagaulūs, dvasingi. Labai norėčiau, kad mano knygos priverstų skaitytoją stabtelti ir susimąstyti, kas mes, lietuviai, esame, kurlink einame, kodėl mums taip nesiseka ar stebuklingai sekasi… - Jūsų knygas, ypač einančias su serijos „Sieliai“ ženklu, sunkoka apibūdinti žanriniu požiūriu: jose skaitytojas ras ir Jūsų eilėraščių, ir prozos gabalų, ir tautosakos, ir eseistinių apmąstymų, ir nuogų faktų, informacijos. Ką pats apie tai manote? Kodėl nesiimate tokio nūnai populiaraus romano žanro? - „Mano žanrą“ literatūrologas Petras Bražėnas yra apibūdinęs kaip „literatūrinį koliažą“, o štai visai neseniai mūsų bibliotekininkė Audronė Berezauskienė jam pasiūlė „literatūrinės instaliacijos“ pavadinimą. Man asmeniškai nelabai svarbu rūšiavimas, dėliojimas į dėžutes, esu linkęs tokias knygas įvardinti kasdieniškiau – „dokumentine proza“. Kodėl tradicinius grožinės literatūros žanrus maišau kaip kortų kaladę? Ne, ne todėl, kad taip lengviau rašyti ir daugiau prirašyčiau – tai savotiška gudrybė vardan labai konkretaus tikslo: kad skaitytojas pirma laiko nepavargtų, būtų nuolat intriguojamas, apdovanojamas gyva kalba, natūraliais dialogais, humoru, gamtos vaizdais, “nurytų“ net ir labai sausą informaciją. Čia kaip sportuojant: truputį pabėgi, truputį pailsi, gauni riestainiuką – ir vėl bėgi... Padeda patirtis, įgyta kuriant poeziją, apsakymus, apysakas suaugusiems ir vaikams, užrašinėjant tautosaką, dirbant žurnalistinį darbą. Net pačiam keista, bet aš vis labiau bodžiuosi romanais. Suprantu, leidykloms parankiau juos propaguoti knygų mugėse, knygynams lengviau juos parduoti, o autoriui – užsidirbti ir išgarsėti, būti išverstam į užsienio kalbas. Deja, romanas tapo komerciniu, spekuliatyviu žanru, juo vadinami rašiniai kepami konvejeriu. Tuo tarpu iš tiesų geras romanas vis retesnis, o dar neseniai žiniasklaidos garbintieji jau užmiršti... Tačiau tai nereiškia, kad ir aš vieną gražią dieną nesėsiu prie romano: juk smalsu!..- Esate vienas iš nedaugelio Lietuvos rašytojų, kurie nevengėte ir skaudžios žydų tautos likimo temos. Kas paskatino (arba kaip ir kodėl ėmėtės)? Kas įstrigo nagrinėjant šitą temą, ko galėtume pasimokyti? - Šiai tema domiuosi jau per 20 metų, ir mano atsakymas galėtų užtrukti... Bandysiu atsakyti kuo glausčiau. Žydų ir lietuvių santykių temos ėmiausi iš įgimto smalsumo: o kas gi iš tiesų nutiko Anykščių žydams? Paskui – gilyn į mišką... Tai, ką suradau ir supratau, sudėjau į knygas „Nenusigręžk nuo savęs“ (1995) ir „Žali žydų plaukai“ (2007). Jas perskaitęs, ne vienas skaitytojas lietuvis tikino smarkiai pakoregavęs

savo ankstesnę nuomonę apie Dovydo tautą. Vienas paskutinių mano atradimų – žydų spauda, kurią gaunu gana reguliariai. Nuoširdžiai ir ne be pavydo sakau: aš labai norėčiau, kad ir mes, lietuviai, būtume tokie aistringi savo šalies patriotai, kokie yra izraeliečiai! Kai apie tai pasakiau bičiuliui žydui, jis bandė aiškinti taip: matai, žydų valstybė ant parako statinės, tad nori nenori... O aš pagalvojau: argi šiandieninė Lietuva mažiau kritiškoje padėtyje? Kai šitokia emigracija, nedarbas, kai masiškai uždarinėjamos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos, mūsų valstybės ateitis taip pat kybo ant plauko. Tačiau kam mūsų politikai ir žiniasklaida skiria didžiausią dėmesį? Kasdienėms intrigėlėms... - Esame linkę menkinti savo tautą ir kartu valstybę. Ar perpratote, kas yra lietuvis ir ar tikrai jis vertas tik neigiamų apibūdinimų?- Kaip aš vertinu lietuvį, nesunku suprasti perskaičius bent vieną „Sielių“ serijos knygą: aš jį myliu, myliu vien todėl, kad jis – tai aš, jūs ar bent dalelė mūsų... Menkindami savo tautą ir valstybę, mes tuo pačiu menkiname save, o tai naudinga nebent mūsų nedraugams. Beje, kartais man atrodo visai įtikima, jog daug šiandienos negerovių, o ypač nepasitenkinimo, nesantaikos ir purvo, mūsų šalyje atsiranda ne be „pagalbos“ iš šalies... Kad lietuviai linkę vien skųstis ir aimanuoti, greit pajunta ir užsieniečiai, atvykę į Lietuvą pasisvečiuoti. Man regis, mūsų bėda ta, jog daugelis painiojame tėvynę su valdžia, o tai skirtingi dalykai! Jeigu lietuviai taip gausiai palieka tėvynę, kalta ne Lietuvėlė, ne Šventoji ir ne prabočių kapai, o pirmiausia nusikalstamas valdžios požiūris (faktinis, ne deklaruojamas) į seną ir jauną, į dvasingumo, kultūros problemas. Jei negerbiamas (dorai neatlyginamas) net žmogaus darbas, kūryba, kaip jis gali jaustis? Tik – svetimas, nereikalingas savo paties namuose…Man labai keista, kai net atvirai tautiškai nusiteikę politikai nesugeba valstybiškai mąstyti, neišdrįsta imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo piliečių išsaugojimą. Kaip pasakytų mano „grumstelis“ ar „vieversėlis“, skystos kinkos! Suprantu, procesai globaliniai, tačiau faktas lieka faktu: Lietuva – didžiausia Europoje „donorė“. Vadinasi, kaltų reikia ieškoti ir namie. O kuri partija ir koks lyderis, prezidentas, vyriausybės ar Seimo vadovas viešai prisipažino, jog jaučiasi kaltas dėl masinio „protų nutekėjimo”? Kaltas vis kažkas kitas… Mane pribloškė, kai aukštas vakarykštis pareigūnas, paklaustas, ar dar susišneka su savo anūkais lietuviškai, numykė: „Gaila, nelabai… O ką padarysi, demokratija…”. Bejėgiška ir begėdiška didžiai mokytų, savimi patenkintų vyrų laikysena verčia mąstyti, jog rinkimų įstatymuose, valdžios struktūrose būtinos ryžtingos, netgi radikalios permainos – arba „išnyksim kaip dūmas nuo vėjo”. Jei būtų referendumas, neabejoju, jog dauguma piliečių palaikytų prezidentinį valdymą, - reikia gi vienąkart apsivalyti, pasakyti, kas yra kas! - Žmonės bando atspėti, apibūdinti, kas yra gyvenimas, kaip

w w w. a n y k s t a . l t

jis sudėliotas. Ar jau turite atsakymą sau? Kas yra gyvenimas, iš ko jis susideda, ar žmogus yra jo įkaitas ar kuria pats? Ką liudytų Jūsų patirtis?- Mano kukli patirtis liudija, jog reikia daugiau dirbti, mažiau kalbėti... Be kelrodės idėjos, be aukojimosi kitiems vertingesnės, ilgalaikiškesnės laimės ar gyvenimo prasmės dar niekas nesusikūrė.

Ar naudojatės laidiniais telefonais?(Balsavo 117 skaitytojų)

Taip, nuolat. 27.4 %

Tik darbe. 22.2 %

Nesinaudoju. 50.4 %

Kiek per mėnesį išleidžiate vaistams?(Balsavo 192 skaitytojai)

Kelis šimtus litų 8.3 %Per šimtą litų

17.7 %

Keliasdešimt litų

42.7 %

Vaistų man nereikia 31.3 %

Ar dažnai skraidote lėktuvais?(Balsavo 216 skaitytojai)

Keletą kartų per metus 8.3 %

Vieną, du kartus per

metus 16.7 %

Kartą per keletą metų 34.7 %

Nesu skridęs 40.3 %

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos dienos“ (Aušros g. 11, Utena, 2 aukštas)

Žurnalo prenumerata internetu:

www.prenumerata.lt ir www.anyksta.lt

AUKŠTAITIŠKAS FORMATASPRENUMERATOS KAINOS

1 mėn. 6 mėn1,99 11,94

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

4p

sl

..

.

Delyje nenakvojoE. ir V. Perkauskų šeima sumanymu žiemą praleisti Indijoje tėvams ir artimiausiems bičiuliams nesigyrė iki paskutinių dienų. Iš tėvų pasipylė klausimai, kur gyvensit, ką valgysit su tokiu mažu vaikeliu. „Tačiau mes nė akimirkai nedvejojome, kad važiuosime visi ir metukų Juozuko nepaliksime, - prisiminė E. Perkauskienė. – Mums patiems būtų sunkiau, jeigu jį būtume palikę Lietuvoje. Žinojome, kad ten šilčiau, kad dauguma indų, kaip ir mes, vegetarai. O juk pragyventi visur kažkiek kainuoja.“Keliautojai teigė nemėgstantys megapolių ir nuskridę į Delį nusprendė jame nenakvoti ir kuo greičiau nuvažiuoti į vos už 150 kilometrų esantį šventąjį miestą Vrindavaną. Teko gerokai paklaidžioti po per dešimtį milijonų gyventojų turintį Delį, kol pavyko rasti stotį, iš kurios autobusas važiuoja į Vrindavaną. Deja, į belangį, sausakimšą ir paskutinį autobusiuką jiems įsisprausti nepavyko. „Trumpam apėmė neviltis, tačiau tarsi Dievo pasiųstą mums pavyko sutikti link Vrindavano važiuojantį vietinį, - pasakojo V. Perkauskas. – Indijos keliai pilni motociklų, „furų“, tad 150 kilometrų įveikėme per 4 valandas. Nuvažiavome 12 valandą nakties. Gatvės tuščios, tačiau radome, kur apsinakvot.“

Baltaodis berniukas nešė laimę indų šeimoms

Vilniuje gyvenanti anykštėnė Elena Stukaitė - Perkauskienė su vyru Vitaliu ir vos metukų ir dviejų mėnesių sūnumi Juozuku tris šios žiemos mėnesius praleido Indijoje. Jie domėjosi senovės indų gyvenimo menu, joga, ajurvediniais masažais ir, gyvendami šeimose, stengėsi iš arčiau pažinti indų gyvenimo būdą. Iš Delio iki Arabijos jūros šeima įveikė 2000 kilometrų ir dar tiek pat atgal.

5 tūkstančių šventyklų miesteVrindavane gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, jame daugiau kaip 5 tūkstančiai šventyklų. Pasak keliautojų, tai ypatingas miestas, indams viena švenčiausių pasaulio vietų, kur šalia didingų šventyklų dera ir mažutės šventyklos, įrengtos namuose. „Rytą miesto erdvė prisipildo giesmių, muzikos ir šokio, - sakė E.Perkauskienė. – Aplink daug skurdo, tačiau piktų ir liūdnų veidų nepamatysi. Indai dvasingi, be galo mėgstantys bendrauti ir keliauti, tad į senąjį miestą privažiuoja daug piligrimų Indai svetingi, paprasti ir nuoširdūs, kažkaip išnykusi riba tarp „mano“, „tavo“. Mažai pažįstami mūsų kaimynai, būdavo, parsineša namo mūsų Juozuką, pavalgydina, rūpinasi juo natūraliai kaip savu. Vėliau sužinojau, kad daugeliui vietinių palaikyti baltaodį kūdikį reiškia laimę. Manoma, kad tai net gali padėti šeimoms susilaukti vaikų jų neturintiems. Namuose nėra didelių erdvių, šeimos gausios, gyvena susispaudę, ir atrodo, kuo didesnis triukšmas, tuo geriau jie jaučiasi. Bendruomeniški, darbštūs, bet dirba lėtai ir vis keliese. Neteko matyti dirbančio vieno. Draugiški. Jeigu jau kelyje užklimpo „džipas“ nereikia prašyti, kad padėtų. Kas pastebės, būtinai puls stumti. Ir verslūs. Vaikai rašyt nemoka, tačiau bet ką sugebės įsiūlyti ir parduoti. Iš svetimšalių kaulija rupijų. Tenka su jais elgtis griežtai, kitaip ant galvos užlips.“

„Vagilkos“ beždžionės Keliautojai pasakojo, kad šventos klajojančios karvės Indijos miestų gatvėse jiems buvęs įprastas reiškinys. Jų mėšlą gyventojai surenka, išdžiovina, kūrena ar aslas plūkia ir net smilkalus gamina. Matė dramblių, kobrų ir buvo susidūrę su tikrom akiplėšom ir „vagilkom“ – beždžionėm. „Cypaudamos jos laksto tvorom, stogais šiepia dantis ir vagią, ką nutveria, - prisiminė

> Prie vienos iš Vrindavano šventyklų Juozukas su tenykščiais vaikais.

> Gatvės siuvėjas Vrindavane.

> Indiškos „ furos“.

. . . Jonas Junevičius >

. . . k e l i o n ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

5p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

E.Perkauskienė. – Buvo patvėrę Juozuko batelius, mano akinius. Tuomet nedelsdamas turi joms ką nors mesti. Griebdamos naują grobį turimą išmeta. Visi jų nekenčia.“

Prie Arabijos jūrosIki Hampio, piečiausio kelionės taško, šeima keliavo traukiniu. Pasak E. Ir V. Perkauskų, Indijoje už 10 litų vienas žmogus gali tūkstantį kilometrų traukiniu nuvažiuoti, tačiau komforto nebus. „Žmonės miega ant lentynų, grindų ir nereikia pykti, jeigu ant tavo krepšio pakeleivis padės galvą, - sakė E.Perkauskienė. – Tačiau negirdėjau, kad kažką apvogė. Jaukus mažas miestelis Hampis - paskutinė Indijos imperijos sostinė, tad jame apstu turistų. Aplink miestą gausybė istorinių griuvėsių, pilių ir spalvotų mažų namelių. Mūsų šeimininkų 8 asmenų šeima miegojo virtuvėje, o 4 kambarius buvo išnuomavę turistams. Sezonas - vos du mėnesiai, kitais tvyro nežmoniškas karštis arba lyja lietus. Nuo Hampio vos 200 kilometrų į rytus ant Arabijos jūros kranto yra piligriminis miestelis Gokarna. 3 savaites džiaugėmės ramybe, maudėmės ir mėgavomės indiškos virtuvės patiekalais, kuriuos pasigaminti

per 2 mėnesius išmokome. „Kol pripranti prie indiškų patiekalų, tenka keletą dienų paviduriuot, - šmaikštavo keliauninkai. –Tačiau per visą kelionę mūsų Juozukas susirgęs nebuvo. Kur begyvenome, turėjome virtuvę ir maistą gaminomės patys, stengdamiesi pirkti ir valgyti, ką ir vietiniai. Beje, jeigu produktus perki kur ir vietiniai, tai kainuoja 3 kartus pigiau, negu užklystantiems turistams. Indų virtuvė turtinga. Iš ryžių kepa paplotėlius, troškinius, sūrių apkepus, naudoja daug prieskonių. Jie visus metus turi šviežių daržovių. Per dieną indas išgeria apie 20 mažų puodelių juodos stiprios arbatos, kuri labai aštri ir saldi, nes virta piene, su imbieru. Teko ją gerti iš vienkartinių nedegtų molinių indelių. Išgeri ir išmeti, molis suyra. Šiaip Indija dūsta nuo plastiko ir šiukšlių, nes jų perdirbimas silpnai išvystytas. Tai ekologinė problema.“

Namo... prieš eismąKeliauninkai 3 savaites gyveno arabiškos kultūros mieste, Radžastano dykumų apsuptoje ramybės oazėje Puškare. Nuostabus kurortas - Indijos piligrimų traukos centras su mažom parduotuvėlėm, šventuoju ežeru ir Brahmos šventykla. Beje, šiame šventame mieste uždraustas alkoholis, tačiau nesunkiai galima nusipirkti hašišo... Apsukę apie 4000 kilometrų ratą, keliautojai susiruošė namo. Iki Delio buvo likę vos 300 kilometrų. „Visą naktį kratėmės autobusu, kol kažkur pusiaukelėj jis sugedo, - prisiminė V. Perkauskas. - Iki lėktuvo išskridimo buvo likę vos 5 valandos, o vairuotojas mus vis ramino, kaip įprasta Indijoje, kad nesijaudintume, viskas bus „Ok“. Autobusą pataisė, paryčiais pasiekėme Delį, deja „užsirovėme“ ant automobilių kamščių. Elena pradėjo verkti, o vairuotojas vis tiek buvo gerai nusiteikęs. Ir kai įsitikino, kad mes tikrai nespėsime į lėktuvą, įjungė signalą, pervažiavio į kitą autostrados pusę ir kelis kilometrus važiavo prieš eismą. Mes netekome žado, tačiau į lėktuvą vis dėlto spėjome.“

> Prie Arabijos jūros.

> Vrindavane, pagrindinėje gatvėje.

> Šventykla Vrindavane.

> Kaimo gatvelė prie Hampio.

. . . k e l i o n ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Elenos ir Vitalio Petrauskų nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

6p

sl

..

.

Būsimasis vyras padėjo perkąsti informatiką

DnB NORD banko Anykščių aptarnavimo poskyrio vadovas 27-erių Audrius Požerskas ir socialinė pedagogė, metais už vyrą jaunesnė Justina Požerskienė, auginanti metukų sūnų Daumantą, sako yra panašiai auklėti ir panašaus būdo, mokėsi vienoje gimnazijos klasėje. Aštresni buvusių klasiokų charakterių kampai, sako Požerskai, spėjo apsišlifuoti per 5 pažinties ir dar beveik 3 santuokos metus.

Audrius PožerskasPažintis. Mudu esam ukmergiškiai, mokėmės skirtingose pagrindinėse mokyklose, paskui atėjome į J.Basanavičiaus gimnazijos 11 klasę. Tapom klasiokais, iškart gimė simpatija, per išleistuves pasitikome saulę ir nuo to laiko esam kartu.Išbandymas. Susidraugavome, tapome pora ir turėjome išsiskirti. Aš pasukau į Kauną, Lietuvos žemės ūkio universitete studijavau buhalterinę apskaitą ir finansus. Magistro studijas tęsiau Vilniaus Gedimino technikos universitete. Mokiausi 7 metus. Tą laiką vadinu mūsų poros išbandymą atstumu.Vestuvės. Norėjome pradėti bendrą gyvenimą. Piršausi šiek tiek drebėdamas. Tiek filmuose buvau prisižiūrėjęs piršlybų scenų, tačiau, kai pačiam reikėjo priklaupti...Paskui buvo vestuvės. Pusiau tradicinės – su piršliu, limuzinu, be svečių nakvynės. Pirmi namai. Ko čia smulkintis – iš karto 3 kambarių butas Ukmergėje. Suprantama, teko įsipareigoti bankui. Vėliau, susiklosčius palankioms aplinkybėms, persikraustėme į namelį sodų bendrijoje.Finansai. Tai mano sritis. Finansai - sudėtinga tema, nes esame priversti rimtai taupyti. Turime skolos, remontuojame namuką, be to, planuojame plėstis. Justina man perleido ir kasdieninį apsipirkinėjimą. Su Daumantu po parduotuves neprivaikščiosi. Turbūt keistai atrodau iš šalies, kai sukinėjuosi tarp lentynų, žlibinėdamas žmonos žinute atsiųstą produktų sąrašą...Dviese. Gyvenimui reikia panašių charakterių ir panašaus auklėjimo. Mes - šeimos žmonės, abiem svarbi ramybė ir tvarka. Sunkiai pakęsčiau šalia moterį skandalistę, intrigantę, rūkalę. Justinai visa tai svetima. Žinoma, visko būna po mūsų stogu. Aš esu Jautis - nė krust iš savo vietos. Apsipykstam. Tada tyliu, bet Justinai sunku nesikalbėti...Laisvalaikis. Mėgstu važiuoti, lankyti draugus, tėvus, gimines, būti gamtoje. Tačiau kiek to laisvo laiko, kai sode turi namą? Mėgstame kiną, teatrą. Aš - kompiuterių žmogus, prireikus galiu netgi pabūti jų meistru. Dabar bandome tapti sodininkais. Auklėjimas. Manau, sūnui jau dabar reikia šiek tiek riboti „laisves“, kad nuo mažų dienų neįprastų daryti, ką nori. Nes bus kaip tėvui – paauglystėje buvau nustojęs mokytis. Protestavau. Prieš ką? Neišsiaiškinau. Paaugliškas kvailumas man laiku baigėsi – spėjau paskutinėse klasėse klasiokus pasivyti. Gyvenimas. Svajonė – nugyventi ramų šeimynį gyvenimą Lietuvoje. Norėčiau, kad ilgai būtų

taip gera, kaip dabar.

Justina PožerskienėPažintis. Į naują mokyklą ėjau nedrąsiai - nieko nepažinojau. Audrius buvo labai draugiškas, linksmas klasiokas. Pakibindavo mane, padėdavo susitvarkyti su informatika ir anglų kalba. Ne, nenusirašinėdavau nuo jo, bet pagalba man labai pravertė.Išbandymas. Aš po gimnazijos išvažiavau į Vilnių. Pedagoginiame universitete studijavau socialinę pedagogiką. Mokslus baigiau 3 metais anksčiau už Audrių, grįžau į Ukmergę, dirbau ir... laukdavau savaitgalių. Jis visada grįždavo į Ukmergę. Man buvo nelengvas laikas. Vestuvės. Po 5 pažinties metų, išlaikęs paskutinį egzaminą, Audrius paskambino, kalbėjo keistai. Išklausinėjo, ar bus mano mama, tėtis ir atvažiavo su gėlėmis ir šampanu. Priklaupė, prašė rankos... Vestuves šokome 2008 - ųjų rugpjūčio pradžioje. Vos keleri metai praėjo, o atrodo – taip seniai... Pirmi namai. Pirkę butą, nuėjome abu į „Maximą“ ir suvokėme, kad mums labai daug ko reikia. Pirkome viską iš eilės: lėkštes ir puodus, šaukštus, šakutes, maistą į tuščią šaldytuvą... Čekį ilgokai laikiau, labai ilgas buvo. Finansai. Kas tvarko pinigus, kai šeimoje yra bankininkas? Šioje srityje pasitikiu Audriumi netgi labiau nei pati savimi. Dviese. Man reikia pagarbos ir supratimo. Nepatiktų, jei vyras labiau rūpintųsi savimi, nei šeima, nenorėčiau būti šalia pikto, agresyvaus vyro. Jau esame apsišlifavę savo charakterių kampus, jau suvokę, kad kartais nusileisti yra išmintinga. Aš ne iš tokių, kurios kenčia, jei joms kas nepatinka. Kalbu į akis. Jei nepavyksta pasakyti, man nesunku parašyti raštelį...Laisvalaikis. Daumantas, Daumantas, Daumantas. Jis labai judrus vaikas, tik ką pradėjo vaikščioti. Laisvesnę valandą gilinuosi į psichologiją, vaikų ugdymą. Dalyvauju „Supermamų“ ir „Mamų“ pokalbių klubuose, auginu gėles. O štai darže kol kas auga tik Daumantui auginamos braškės. Auklėjimas. Turiu tvirtas nuostatas, kaip turi būti auklėjami vaikai. Pritariu vyrui – kai tik vaikas pradeda suvokti, kas jam sakoma, reikia šiek tiek riboti jo norus ir laisvę. Man lengviau nei kitoms mamoms, nes turiu žinių ir jas gilinu. Buvau gera paauglė, tikiuosi, rūpesčių nekels ir Daumantas. Manau, Daumantas vienas neaugs. Norėčiau dar 1-2 vaikelių. Optimalus amžiaus skirtumas yra 3-4 metai. Didesnis negerai. Augau su 5 metais jaunesniu broliu. Vaikystėje einu su draugėmis, o jis iš paskos. Tai erzino.Gyvenimas. Aš irgi iš gyvenimo noriu ramybės. Tikiuosi, per metus eisime kartu, sveiki, sutvarkytuose namuose, be amžinų remontų ir perdarymų...

> Vienerių Daumantui pedagogės ir bankininko Justinos ir Audriaus Požerskų planuose numatytas broliukas arba sesutė. Arba ir tas, ir tas...

. . . Sveta Vitkienė >

> 2008-ųjų rugpjūtis. Vestuvių būta pusiau tradicinių – su pulku, piršliu ir ...limuzinu.

. . . p o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Požerskų šeimos album

o nuotr.

Justo Navašinsko nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

7p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

Tai, kas neįkainojama...Viktorija Plaktinaitė – buvusi Kauno muzikinio teatro, vėliau - Lietuvos valstybinės filharmonijos solistė, šiandien - muzikinio teatro „Drevinukas“ globėja, nes ten dainuoja jos sūnus Igoris... Ji moka džiaugtis gyvenimu, nors pati yra ant 75 –ojo metų slenksčio. Pasak jos, į senatvę žmogus arba visiškai sukvailėja, arba, jei dirba su savimi, pradeda suprasti gyvenimo prasmę. Ji daug skaito, rašo memuarus, vairuoja automobilį, myli vaikus, gėles ir šunis, ir sako, kad jai trūksta 24 valandų per parą, kad galėtų įgyvendinti visus sumanymus, kurie gimsta Molėtų daugiabutyje arba Antatiškio kaime netoli Molėtų, kur ponia Viktorija jau ne vienerius metus gyvena ...

Rašytinė brangenybė. Ponia Viktorija – ukrainietė, Lvove gimusi ir augusi, ten baigusi medicinos mokyklą. Į Lietuvą atvykusi pas gimines, kurį laiką dirbo Tuberkuliozės dispanseryje, Infekcinėje ligoninėje, Klinikinės medicinos institute prie Mokslų akademijos, dalyvavo lietuviškoje saviveikloje. Ansamblio vadovui A.Arminui patarus mokytis dainavimo, 1963 metais, aplenkusi parengiamuosius kursus ir daugelį būsimų studentų, įstojo į Konservatoriją, prof. A.Staškevičiūtės klasę. Neturint muzikos pagrindų, nemokant lietuvių kalbos, pasak Viktorijos, teko labai daug dirbti, branginant kiekvieną minutę. Todėl toks brangus lietuviškas pažymėjimas...

Aura. Sceninį įvaizdį V.Plaktinaitė kūrė pati. Dažnai tai būdavo rankų darbo nertiniai: skraistė, kostiumėliai ar iš gero audinio siūtos ryškiaspalvės suknelės. Kiekviena jų saugo koncertų metu sukauptą aurą...

Blizganti suknelė. Ypač brangi suknelė iš praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio, kai Menininkų rūmų Baltojoje salėje vyko dainininkės V.Plaktinaitės rečitalis. Tuomet V.A.Mocarto, F.Listo, K.M.Vėberio, F.Šuberto kūrinius bei ukrainiečių dainas palankiai vertino kritikai ir spauda.

Relikvijos. Išsaugota Margaritos karūna iš diplominio darbo 1969 m. Š.Guno operoje „Faustas“, kur Viktorija atliko Margaritos vaidmenį. Ir čekiškas vėrinys, kurį po spektaklio padovanojo koncertmeisterė.

Neįkainojama galia. Tai - patirtis. Jos gyvenimo credo „Valia ir optimizmas“. Ji atkakliai siekė savo tikslo – dainavimo scenoje - ir pasiekė. Taip pat ji elgiasi ir šiandien, sakykim, sugalvojo, kad reikia išmokti anglų kalbą – pramoko. „Kai matau liūdną ir piktą žmogų, klausiu, ko tu toks, juk niekas nemirė, nieko tu nepraradai, nieko tau pačiam neatsitiko, tai ir džiaukis tau duotu gyvenimu. Suprantu, kad sunku šiandien išgyventi, bet reikia tikėti, kad rytoj bus geriau. Minties galia labai stipri...“.

Dovanos. Nuo 1973 metų, būdama filharmonijos soliste, koncertavo tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, dainavo autoriniuose kompozitorių

vakaruose, kartais duetu su R.Vešiota, S.Liupkevičiumi, D.Sadausku. Pasak jos, buvo mada artistams dovanoti dovanas. Nuotraukose – gerbėjų dovanos. Dažnai jos gyvena papuošalų dėžutėse, o kartais dainininkė pasipuošia per „Drevinuko“ pasirodymus.

. . . v e i d r o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . Jolanta Matkevičienė >

Albumas. Patys kūrybiškiausi metai – Kauno muzikiniame teatre, kur per penketą metų sukurta 15 vaidmenų, iš kurių artimiausias Viktorijos prigimčiai – Siuzana V.A.Mocarto „Figaro vedybos“. Todėl teatro albumas – vertybė, kuriame yra ir kelioms kartoms žinomiausia Dž.Verdžio opera „Traviata“, o joje V.Plaktinaitė 1970 m. atliko Violetos vaidmenį.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

8p

sl

..

.

Šakočiais garsus šalia Ignalinos veikiantis restoranas - kepykla „Romnesa“ kuria barbekiu akademiją („BBQ akademija“).Įmonė „Romnesa“, daugeliui Lietuvoje žinoma kaip didžiausia šakočių gamintoja, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojus nustebina prie pat Ignalinos įkurtu restoranu. Apsilankiusieji jame lieka sužavėti originaliu ir išskirtiniu interjeru bei šakočių ekspozicija,

o iškeliauja nustebinti skaniais ir sočiais patiekalais. Restoranas keliose įspūdingose salėse gali surengti konferencijas, prezentacijas, individualius ir įmonių užsakytus renginius, pobūvius ar vestuves.

Birželio mėnesį „Romnesa“ Palūšėje atidarys naują restoraną, jame veiks Lietuvoje dar neregėtas dalykas – „BBQ akademija“. Naujajame restorane svečiai galės ne tik pasimėgauti kepsniais ir picomis, bet ir dalyvauti edukacinėse picų ir barbekiu gamybos programose, vyks seminarai.

Restoranas „Romnesa“ plečia savo veikląPaklaustas, kam seminarai bus skirti – profesionalams ar mėgėjams - įmonės „Romnesa“ savininkas Romualdas Spulis šyptelėjo, jog „kiekviena maistą gaminanti moteris yra profesionalė“. Pasak verslininko, kiekvienas virėjas, nesvarbu, koks jo lygis, „BBQ akademijos“ seminaruose suras ir kas naudinga jam.

Jei restoranų patalpos pasirodys per mažos, „Romnesos“ kolektyvas pasirengęs aptarnauti išvažiuojamuosius renginius net iki 3000 žmonių. Išvažiuojamosios „Romnesos“ virtuvės pajėgumai – neabejotinai didžiausi Utenos apskrityje. Ši veikla vystoma su prekiniu „Ignaturo“ ženklu – tai ne tik renginių organizavimas ir išvažiuojamasis maitinimas, bet ir baidarių ir kito inventoriaus nuoma, apgyvendinimas Mindūnų kempinge. „Romnesos“ paslaugos - tiesiog viskas, ko gali prireikti Jūsų poilsiui ir pramogoms rytų Aukštaitijoje ar kitoje Lietuvos vietoje.

Kviečiame aplankyti restoraną – kepyklą „Romnesa“: Strigailiškio k. Ignalinos r. (400 metrų nuo Ignalinos link Palūšės). Restoranas „Romnesa“, tel. (8-606) 11315.Restoranas „BBQ“ akademija, tel. (8-606) 11316.Užsakymai renginiams (8-614) 44445.El.paštas romnesais.lt, www.romnesa.lt

Verslo ir laisvalaikio centras “Keturi kalnai”

Anykščiai- vienas gražiausių ir vaizdingiausių Lietuvos kampelių. Šiandienos Anykščiai- keliautojų ir turistų mėgiama vieta. Tikime, kad vieną kartą atvykę į Anykščius, norėsite čia sugrįžti dar kartą, ir ne vieni- kartu su draugais, šeima... Tikime, kad kartą apsilankę verslo ir laisvalaikio centre “Keturi kalnai” bei maloniai praleidę laiką mūsų restorane, grįšite pas mus, kur mes Jus sutiksime kaip gerą draugą... Elegantiškame restorane svečiams siūlomi skaniai paruošti europietiški patiekalai. Čia galima surengti banketus, furšetus, priėmimus ar prezentacijas iki 200 žmonių. Senovinės pilies menę primenančioje kavinėje svečiai gali mėgautis europietiškais ir nacionalinės virtuvės patiekalais. Kavinėje vienu metu gali pietauti 50 asmenų. 30 vietų pobūvių salėje galima sukurti intymią aplinką. Joje būsite tik Jūs ir Jūsų draugai. Esant reikalui, galėsite

pasikaitinti šalia pobūvių salės esančioje saunoje ar įšokti į gaivų baseiną.Verslo ir laisvalaikio centras “Keturi kalnai” teikia apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų ir sporto renginių organizavimo paslaugas. Svečių paslaugoms ir patogumui modernus 55 vietų viešbutis (***), restoranas, kavinė, 2 konferencijų salės, sauna su baseinu, kėglinė, sporto kompleksas. Čia puikias sąlygas suras poilsiautojai, verslo atstovai, sporto ir vaikų stovyklų organizatoriai.

Mūsų adresas ir kontaktai:Liudiškių g. 18, 29130 AnykščiaiTel. (8-381) 58520, mob. (8-612) 26439, faks. (8-381) 58640El. p. info@keturikalnai.lt , www.keturikalnai.lt

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

9p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

Elto

s nu

otr.

...kiekviena tauta turi savo viduje aibę niuansų: juokelių, užuominų, stereotipų. Kitos kultūros žmogus turi savų. Todėl, deja, dažniausiai mes nelabai suprantame...

Bendravimas Internetu… Kokie mes esame bendraudami elektroniniais laiškais ir kokie realybėje? Yra toks senas posakis – „epistoliarinis žanras“. Jis apibrėžia mokėjimą susirašinėti laiškais. Menas šis mūsų elektroninių laiškų ir SMS laikais nykstantis. Tačiau šiaip ne taip prisimenamas - kai rašome artimam žmogui ar turime sukurti dalykinį laišką į užsienį. Priimta manyti, kad dalykiniuose klausimuose stilius turi būti maksimaliai priartintas prie faktų. Na, kaip anksčiau rašydavo telegramas: „Krovinys gautas tšk. laukiame perlaidos tšk”. Atrodo, taip reikėtų ir elektroninius laiškus rašyti, nes stilius šiuo atveju didelės reikšmės neturi ? Įsivaizduokime sau darbuotoją, rašantį kolegai el.laišką taip, kaip XVIII amžiuje rašydavo laiškus: „Didžiai gerbiamas pone! Pirmomis šio kuklaus elektroninio laiško eilutėmis skubu pranešti jums, kad jūsų transportas mus yra, šiaip ne taip, ačiū Dievui, pasiekęs...“ ir t.t. Žinoma, jūs pamanysite, kad rašantysis - žmogus arba per daug originalus, arba įtartinas. Dalykine prasme jis pasirodys jums mažų mažiausiai keistas. Gal tai jumoras? Ir iš tiesų: tokiu senamadišku stiliumi pasižymi žmonės, kiek nutolę nuo gyvenimo realijų. Tarkime, man tokį laišką, ir dar parašytą raitytu senoviniu šriftu, kažkada yra atsiuntęs vienas senatvine psichoze sergantis pacientas.Tačiau pažiūrėkime į kitą kraštutinumą: elektroninis laiškas, kuriame yra tik faktai: „Pinigus gavome. Laukiame krovinio”. Ką jūs pajaustumėte gavę tokį laišką? Manau, kad pavadintumėte laišką perdėtai sausu. Maža to, jei jame nebūtų nei „labas“, nei „sėkmės“, o būtų kritikos, jaustumėte šiokį tokį pažeminimą. Ir nenuostabu, nes tokiu tonu rašantys žmonės neretai turi narcizinių bruožų. Jų gyvenimo centras - jie patys, o aplinkiniai - tai tik objektai, aptarnaujantys jų poreikius. O kadangi jie - objektai, tai su jais bendraujama arba įsakymais, arba spaudimu: „Nesutikus su mūsų sąlygomis, bus imtasi atitinkamų priemonių“. Atkreipkime dėmesį, kad čia nėra netgi tiesioginio kreipimosi. Jei jūs gautumėte tą pačią informaciją, tik parašytą neformaliu draugišku tonu, jausmas jums kiltų visai kitoks. O koks?Įsivaizduokite sau tokį elektroninį laišką: „Sveikas, chuligane. Klausyk, nesispyriok tu kaip ožys, pasirašinėk greičiau tą sutartį, bo supyksiu ir draugystei mūsų galas”. Matote, laiškas nėra labai jau mandagus. Lyg ir spaustų mus rašantysis. Tačiau jausmas po jo lieka šiltas. Tai yra vienas iš įdomių reiškinių, kai familiarokas ir dirbtinai grubokas tonas slepia simpatiją. Palyginkite su „atsisakius pasirašyti, bus imtasi priemonių“ - lyg ir nėra asmeniškai kreipiamasi, o kaip antausį gauni. Būtent todėl, kad dirbtinai agresyvus tonas laiške būdingas gerai bendrauti mokančiam ir bendraujančiam ne su objektu, o su jumis, žmogui. Prisiminkime: simpatija, kurią dangsto perdėtai dirbtina agresija - žavesio paslaptis. Perdėtas mandagumas, atvirkščiai, dažnai dangsto paslėptą agresyvumą. Tarp kitko, būtent dirbtinis grubumas po truputį tampa internetinio bendravimo dalimi, kartais slepiančiu simpatiją. Toks jau keistas tas mūsų amžius, kai prisipažinti meile madinga pusiau juokais

Pirmosiomis šio el . laiško ei lutėmis. . .

ir dangstantis... Tačiau ar tai tinka dalykiniams klausimams?Žinoma, kad toks tonas tinka, kai darbuotojai mažų mažiausiai yra geri draugai. Arba vadovus sieja sena draugystė. Vargu ar kas parašytų tokį laišką mažai pažįstamam žmogui. Ypač jei šis žmogus - užsienietis.Tarptautinėje korespondencijoje epistoliarinis žanras reikalauja kelių dalykų:Kuo mažiau humoro ir dviprasmybių;Kuo paprastesnės kalbos;Mandagumo;Tradicijos.Skirtingų tautybių ir kalbos žmonės visuomet sunkiau sutaria. Ne tik dėl kalbos - visi gali kalbėti angliškai. Lengva įtampa čia kyla dėl to, kad kiekviena tauta turi savo viduje aibę niuansų: juokelių, užuominų, stereotipų. Kitos kultūros žmogus turi savų. Todėl, deja, dažniausiai mes nelabai suprantame, kodėl užsieniečiai staiga ima juoktis, net jei mes mokame jų kalbą. Todėl palikime šone jumorą dalykiniuose klausimuose. Tai yra tas atvejis, kada „niekas nekainuoja tiek mažai ir nevertinama taip aukštai kaip mandagumas“. Dėl to rašant

el.laišką anglų kalba, tarkime, kokiai nors leidyklai, deja, reikėtų atsisakyti „Hi“ arba net „Hello“. Ir pabaigoje

nerašyti nei „bye“ nei „all the best“. Ne, tenka prisiminti XX amžiaus pradžią ir vėl rašyti tradiciškai: „Dear sir“. O gale „Yours sincerly“. Taip britai susirašinėja jau kelis amžius, ir jiems patiktų, kad tai nesikeistų dar kelis amžius. Kai laiške kalbama apie pinigus, jumoras turi pasitraukti. Žmonės žiūri į savo uždirbtus pinigus rimtai, ir atsakymai turi būti konkretūs ir aiškūs. Ypač jei tai atsakymas į klausimą apie pinigus - tokius klausimus dažniausiai užduoti nėra lengva. Prašyti tau priklausančių pinigų dar ir žemina. Tarp kitko, rašydami elektroninius laiškus

pavaldiniams, kai kurie vadovai daro vieną klaidą. Jie kartais apdovanoja pavaldinius linksmais paveiksliukais ar kokiais nors pokštais. Ateina darbuotojas į darbą ir pamato savo kompiuteryje linksmą paveiksliuką su kokiu nors užrašu, einančiu šalia rimto užsakymo. Viršininkas, tikriausiai, norėjo gero, tačiau kodėl pavaldinys pakliūna į lengvą paranojos būseną? Kodėl jis eina tartis pas kolegas, ką tai galėtų reikšti, ir jaučia nepaaiškinamą nerimą? Todėl, kad jis nėra lygioje padėtyje su savo šefu. Šefas gali su juo juokauti laisviau, nei jis su šefu. Šie santykiai nelygūs. Ir informacija, perduodama iš viršaus, netgi labai linksma, vis vien yra laikoma nurodymu ar vertinimu. Todėl jei tas pats vadovas iš kito vadovo gautų didelės špygos vaizdelį, jis suprastų tai kaip linksmą pokštą. O jei pavaldinys gautų šį vaizdelį iš viršininko, pajaustų nerimą ir suktų galvą, ką tai gali reikšti. Ar tai reiškia, kad man nepakels atlyginimo? Ar aš ką nors ne taip esu padaręs? Taigi, tokius „fokusus“ su kolektyvu darantis šefas pamiršo, ką reiškia būti pavaldiniu. Ir ėmė žaisti su nelygiu sau žaidėju. Bet pamirškime vertikalius santykius. Jei netgi mes susirašinėjame su sau lygiais, išlaikykime ryšį su realybe. Jei realybėje šis žmogus mums pažįstamas, artimas, geras draugas, tai gal ir leiskime sau el.laišką su žodžiais „na tu ir kiaulė“. Jei jis nėra mums labai didelis draugas, rašykime dalykiškai su mandagumo priedu: „Labas. Nežinau, ar galiu su viskuo sutartyje sutikti. Gal susitinkame pasišnekėti? Iki“.Jei jis yra mums tolimas, o ypač užsienietis, naudokime labai mandagias, patikrintas tradicines formas su pabaiga „I am looking forward to hear from you soon“ ir t.t.Ryšys su realybe mūsų laikais tampa ypač aktualus. Ir netgi, jei jūs esate „svajonių jaunuolis“ ar „nereali panelė“, ir ypač, jei darote „fantastišką“ karjerą, būkite tokie geri: išeikite kartais iš svajonių, nerealybės ir fantastikos. Realybėje yra kas veikti. Ir žmonės bendrauja, nors ir per internetą, bet ne su internetu. Nėra pasaulyje tokio pono Interneto. Kaip ir ponios SMS nėra. O yra tiesiog gyvi žmonės, tie, kurie vieni su kitais bendrauja, t.y. vis tie patys: Gerbiami Ponai irGerbiamos Ponios. O su jais – Amžiais jūsų...

Olegas Lapinas, psichoterapeutas

. . . v i e t o j . . . t a b l e t ė s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

0p

sl

..

.. . . l a i š k a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

v i e n o s š e i m o s k r o n i k o s . . . Linas Bitvinskas > . . . Šarūnas Miškinis >

Tėvas sunkiai prakaituoja -Aiškiai puola paranoja.Jam širdis spurdėti imaDėl visuotinio sekimo.

„Žmonės šitaip baisiai šneka,Jog valstybė mumis seka.Reiškinys šis grėsmę keliaNepasuksi jau iš kelio.

Mobilieji, banko kortosTen – policijos ekskortas.Ir tave susems tuojau -Tualetan eit bijau“.

Jis į parduotuvę einaPakrūmiais, kaip jam išeina -Nei jam vyrai, nei jam damos, Žodžiu, tikras partizanas.

Daro uždangą prie slyvosKonspiraciniais motyvais,Blakių ieško – sodą visąTarsi šernas jau iškniso.

Tėvas gąsdina šeimą visuotiniu sekimu

Kodėl Utenos rajono savivaldybės administracija, neatlikusi gyventojų apklausos, bandys įrengti vandens skaitiklius su nuotoliniu valdymu? Minėti vandens skaitikliai spinduliuoja 800-868 MH2 elektromagnetines bangas, kurios, pagal JAV mokslininkų 2006 m Jungtinės Karalystės Energijos ir klimato pokyčių patvirtinimą ir tyrimus, taip pat ir Lietuvos VU

Sąmoningas ar nesąmoningas žmonių žaloj imas?profesoriaus Jono Grigo aiškinimus, yra kenksmingi ir gali sukelti onkologinius, diabetinius susirgimus. Be to, net tų skaitiklių skleidžiamos spinduliuotės galia yra slepiama. Juk įrengus tokius vandens skaitiklius daugiabutyje, žmonės bus skleidžiamų elektromagnetinių bangų lauke... Kadangi užsienyje

tokių vandens skaitiklių jau atsisako (o jų turbūt prigaminta daug), tad bandoma diegti Utenoje ir švitinti daugiabučiuose gyvenančius žmones. Be to, vartotojui papildomai padidės mokestis už apskaitos prietaisų priežiūrą ir aptarnavimą.

Jonas Sriubas, Utena

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų pat-virtino, kad renkantis mobiliojo ryšio paslaugas svarbiausia yra jų kaina. Be to, kaina – taip pat yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ryšio varto-tojai keistų savo ryšio operatorių.

„Tele2“ klientams – mažiausios kainos„Gyventojai patvirtino, kad maža kaina yra

pagrindinis argumentas renkantis mobiliojo ryšio paslaugų tiekėją. Atsižvelgdami į tai kuriame dar patrauklesnius pasiūlymus“, - pasakoja Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Naujausia bendrovės akcija – „Artimųjų ratas“. Užsisakę ją, klientai tarp savo vardu registruotų numerių „Tele2“ kalbės visiškai nem-okamai. Negana to, vienam iš „Artimųjų ratui“ priklausančių vartotojų išvykus į užsienį, Lietuvoje likę kiti grupės nariai jam skambins už dyką.

„Šis pasiūlymas leidžia sutaupyti dar daugiau – tuo pat metu jis padės palaikyti stiprius ryšius

PR „Tele2“ ryšys – pigiausias ir kokybiškas

su šeima ir artimaisiais“, – nurodė P.Masiulis.

Devyni iš dešimties renkasi mažą kainą

Vartotojų nuomone, Lietuvoje veikiantys ryšio operatoriai teikia vi-enodai kokybiškas paslaugas. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad skirtingų operatorių paslaugų kokybė nesiskiria, skiriasi tik nežymiai ar neturi nuomonės šiuo klausimu.

Tyrimas atskleidė, jog vertindami mobiliojo ryšio paslaugų kainą, 9 iš 10 vartotojų pirmiausia atsižvelgia paslaugų ir telefono aparato kainą. Tuo tarpu telefono savybėms, operatoriui, gamintojui ir dizainui vartotojai skiria gerokai mažiau dėmesio.

Balandžio mėnesį atlikto tyrimo

duomenimis, mobiliuoju ryšiu Lietu-voje naudojasi 94 proc. gyventojų. Daugiausiai jų, per 41 proc., yra „Tele2“ klientai.

„Tele2“ taip pat aptarnauja didžiausią pokalbių srautą Lietuvoje, o informacinių technologijų naujienų ir aktualijų žurnalo „Computer Bild Lietu-va“ vykdytuose rinkimuose „Auksinis kompiuteris 2010“ balsavę skaitytojai „Tele2“ išrinko geriausiu mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų tiekėju.

Lietuvos gyventojai įvardijo „Tele2“ kaip geriausią reputaciją telekomunikacijų sektoriuje turinčią bendrovę – tai paaiškėjo rinkos tyrimų agentūros “Spinter tyrimai” atlikto tyrimo metu.

Visuomet skaitau „Aukštaitišką formatą“. Gražus, mielas žurnalas. Gegužės mėnesio numeryje perskaičiau interviu su Lietuvos karo akademijos viršininku, pilkininku Gintaru Bagdonu. Ir pulkininko

Ar nesišaipo studentai?ranka ant firminio blanko parašytą palinkėjimą „Aukštaitiško formato“ skaitytojams perskaičiau. Jis linkėjo „prasmingų įdėjų“... O manau, jog norėjo palinkėti „prasmingų idėjų“. Žinoma, klaidų nedaro

tik tie, kas nerašo... Ir Jūs, mieli „Aukštaitiško formato“ žurnalistai, nosines, o kartais ir žodžius pametat. Bet aukštosios mokyklos vadovo rašybos klaida akį kaip reikiant rėžia. Ar nesišaipys G.Bagdono studentai, suradę žurnale jo faksimilę?

T.S. iš Anykščių

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

1p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

. . . b i r ž e l i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1. Kokie dalykai Jus labiausiai erzina vairuojant automobilį?- Erzina greičio mėgėjai ir pavojingai manevruojantys.2. Jūsų būdas kovoti su nemiga?- Paprastai tokios problemos neturiu, bet jei taip atsitinka, reikia bandyti rasti savyje ramybę.3. Į kurį koncertą eitumėte – sunkiosios ar klasikinės muzikos?- Eičiau ir sunkiosios, ir į klasikinės. Blogos muzikos nėra, viskas priklauso nuo klausytojo.4. Ar Jums kelia kokius nors sentimentus dainos apie kelius?- Tai mano darbo kasdienybė, apie sentimentus nėra kada galvoti.5. Ar mokate valdyti greiderį?- Šiuolaikinis greideris - labai sudėtingas mechanizmas. Tokius mechanizmus turi ir gali valdyti tik profesionalai.

13 klausimų Edmantui Šakaliui

„Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų 57 – erių metų inžinieriui, VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriui Edmantui Šakaliui.

. . . Rytis Kulbokas >

6. Ar tarnavote armijoje? Jei taip – kuo?- Armijoje nesu tarnavęs, bet mokydamasis įgijau karininko laipsnį.7. Sako, kad žmogus gali verkti ne tik, kai jam yra labai bloga, bet ir kai yra labai gera. Ar pritariate šiam teiginiui?- Pritariu, pavyzdžiui, klausant ypatingai gražios ir jaudinančios muzikos.8. Kokių dienų Jūsų gyvenime buvo daugiau – šviesių ar tamsių?- Tik šviesių. Gyvenimas yra labai gražus, tik reikia plačiau atverti akis.9. Kokį filmą mieliau žiūrėtumėte – komediją ar dramą?- Ir komediją, ir dramą – svarbu filmo kokybė.10. Ar turite mėgiamą posakį?- „Padaryk, kas nuo tavęs priklauso, tiek, kad po to nesigailėtum, jog galėjai, bet nepadarei“.11. Kokie namai Jums labiau prie širdies – mediniai ar plytiniai?- Mediniai, nes medis artimesnis lietuvio dvasiai.12. Maistas: daržovės ar mėsa?- Valgau ir tai, ir tai. Mėsos reikia, kai sunkiai

fiziškai dirbi.13. Kada paskutinį kartą nuoširdžiai iš visos širdies juokėtės?- Šiandien, ką tik, prieš pusvalandį. Be juoko neįmanoma. Juokas - geriausias būdas išeiti iš kritinių situacijų.

> Uteniškis Edmantas Šakalys VĮ „Utenos regiono keliai“ vadovauja nuo pernai metų. Iki to laiko jis 15 metų dirbo šios įmonės direktoriaus pavaduotoju komercijai ir mechanizacijai.

Jums reikės šių produktų: atšaldytos (šaldytos) vištos (apie 1,3-1,5 kg), 0,4 kg maltos vištienos, 0,4 kg maltos jautienos, 2 kiaušinių, 1 svogūno ir gabalėlio sviesto jam pakepinti, 4 riekelių batono, 150 ml pieno, druskos, pipirų, kitų prieskonių

Šventė be farširuotos vištos – ne šventėUtenos visuomenės sveikatos centro direktorė Birutė Sapkauskienė savo šeimą ir svečius įvairių švenčių proga mėgsta palepinti farširuota višta. Uteniškė šį receptą siūlo išbandyti ir „Aukštaitiško formato“ skaitytojams.

(raudonėlio, mairūno, baziliko, dašio ir t.t.) pagal skonį - apie 200 g džiovintų vaisių (abrikosų, slyvų, razinų ), lazdyno arba graikiškų riešutų, 4 valgomųjų šaukštų grietinės, aliejaus kepimui, žiupsnelio kmynų.

„Vištą pirmiausia nuplaukite, perpjaukite odą per nugarą, atsargiai nulupkite, perpjaunant per sąnarius ir paliekant sparnelius bei kulšeles. Odą nugaros pusėje susiūkite. Po to nuimkite nuo kaulų mėsą ir supjaustykite gabaliukais. Batoną išmirkykite piene bei sumalkite, o svogūną supjaustykite ir pakepinkite svieste. Sudėkite į dubenį mėsą, vaisius, riešutus, batoną, druską, prieskonius, pakepintus svogūnus, grietinę, įmuškite kiaušinius, viską sumaišykite, sukimškite į paruoštą vištos odą ir užsiūkite. Tada suformuokite vištą: sparnelius suriškite už nugaros, o kulšeles – priekyje. Vištą aptepkite aliejumi, apibarstykite kmynais. Į skardą įpilkite 4 šaukštus aliejaus ir 0,5 stiklinės vandens, įdėkite

vištą. Ją kepkite iki 180-200 0C įkaitintoje orkaitėje vis palaistydami 1,5 - 2 valandas. Atvėsinę iškeptą vištą, ištraukite siūlus ir papuoškite žalumynais. Skanaus“, – linki B.Sapkauskienė.

> Farširuodama vištą, Birutė Sapkauskienė užtrunka apie pusvalandį. Nebandžiusioms jos farširuoti šeimininkėms prireiks maždaug valandos.

Farširuotą vištą galima puošti žalumynais.

. . . Elvyra Sabalytė >

Birutės Sapkauskienės nuotr.

Elvyros Sabalytės nuotr.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

2p

sl

..

.. . . k r y ž i a ž o d i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vienas iš teisingai kryžiažodį „Ratas“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu (vidmantas.s@anyksta.lt). Atsakymų lauksime iki birželio 25 dienos.

Gegužės mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Boružė“ teisingas atsakymas - GREIDERIS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 141 skaitytojas: anykštėnai A.Orlova, G.Pajuodienė, R.Pajuodis, V.Vilčinskienė, V.Stasiūnienė, I.Linartienė, V.Ražanienė, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, M.Gvazdauskienė, J.Gvazdauskas, R.Kavoliūnienė, A.Vilčinskas, E.Tamulėnienė, M.Parnavienė, A.Patumsis, D.Patumsienė, Z.Kvedarienė, V.Malinauskienė, E.Jurėnaitė, Linas Šovinis, Laimutis Šovinis, J.Šovinytė, B.Šovinienė, A.Šiaučiulis, A.Lunevičius, V.Lančickienė, Ž.Galvanauskaitė, L.Galvanauskienė, A.Vildžiūnas, A.Raišelienė J.Tveritnevas, G.Žvironaitė, V.Čeponis, A.Jakniūnas, A.Dikčius, A.Skirmantienė, D.Šlamienė, M.Bitvinskas, A.Keraitienė, D.Kundrotienė, E.Skaržauskienė, J.Mieželienė, A.Bieliauskienė, P.Girnienė, N.Šilaikienė, D.Varnienė, N.Varnas, K.Dimavičius, L.Dimavičienė, A.Burneikienė, R.Venclovienė, E.Budrytė ir D.Petravičienė; E.Deveikis, A.Deveikienė, D.Pilkauskaitė, L.Šaltenienė, Z.Matelienė, O.Sagadinienė, L.Kaušylienė, A.Kaušylas, R.Laucienė, V.Strumskis, R.Valančiūnas, A.Valančiūnienė, M.Zakšauskienė ir R.Stundienė iš Utenos; A.Vaičiukėnaitė, R.Puzelis, V.Juzėnaitė, D.Rušienė, D.Šimėnas ir V.Šimėnaitė iš Vilniaus; G.Šimėnienė, P.Šimėnas, Ž.Aukštakojytė, O.Voveraitienė ir J.Varžgalytė iš Ukmergės; J.Mameniškienė, J.Černienė, A.Černius, E.Sunkurytė, R.Dolmantienė, P.Dolmantas, K.Avdejeva, R.Bernatonienė, V.Bernatonis ir B.Gudonienė iš Viešintų; T.Prudnikovienė, V.Gudelienė ir S.Juodelienė iš Naujųjų Elmininkų; N.Kadžionienė, R.Puolis, V.Strazdienė ir R.Kiškienė iš Kavarsko; A.Mitrulevičienė ir J.Norgelienė iš Staškūniškio; A.Platkevičius, J.Uzdrienė ir A.Krisiūnienė iš Surdegio; R.Semėnaitė ir I.Guobienė iš Svėdasų, O.Petronienė iš Smėlynės, E.Ažubalienė iš Pustalaukių, R.Šukys iš Debeikių, A.Mackelis iš Toliejų, B.Čižauskienė ir A.Bagdonienė iš Vaitkūnų, A.Vitėnienė iš Tverečiaus, S.Želnienė iš Maželių, A.Kuolienė iš Kunigiškių, R.O.Deveikienė iš Mažionių, D.Makštienė iš Laukagalių, J.Poška iš Anykščių viensėdžio, A.Terminskienė iš Šerių, O.Stankevičienė ir S.Žibutienė iš Šovenių, B.Žiogelienė iš Antrųjų Kurklių, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, R.Vaiginytė iš Aknystų, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, I.Bukelskienė iš Salako, V.Milaševičienė iš Raguvėlės, B.Aukštakalnienė iš Kurklių, D.Ališauskienė ir V.Ališauskas iš Piliakiemio, G.Čimbaras iš Zanėnų, D.Kasteckas iš Daujočių, A.Čimbaras iš Bijutiškio, M.Vaičiukėnas iš Kauno, S.Kaunietienė iš Naujonių, L.Jurkevičienė iš Sudeikių, I.Trumpienė iš Skudutiškio, L.Vaičiukėnienė iš Dūkšto, J.Gražienė iš Traupio, V.Gasiulienė iš Radeikių, D.Gaidukevičienė ir E.Vigėlienė iš Skiemonių, V.Karnuševičienė iš Sirutėnų bei S.Pelekienė, nenurodžiusi, kur gyvena.Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis, atiteks E.SKARŽAUSKIENEI iš Anykščių. Kviečiame skaitytoją užsukti į redakciją atsiimti čekio.

„Ratas“

2 0 1 1 . . . 0 6 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

33

ps

l.

..

05.03. Zarasų Pauliaus Širvio mokykloje vyko Aukštaitijos jaunųjų poetų kūrybos konkurso „Raktažolė“ baigiamasis renginys. Jo metu geriausiam jaunajam poetui iš Aukštaitijos įteikiama Mažoji Pauliaus Širvio premija. Šių metų laureate tapo Goda Bžozauskaitė, Molėtų pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinė. Ji apdovanota padėka bei 300 litų prizu. II laipsnio diplomu ir 100 litų prizu apdovanota Justė Pažūsytė, Ukmergės rajono Siesikų vidurinės mokyklos mokinė. III laipsnio „Raktažolės“ konkurso diplomą ir 100 litų prizą gavo Karolina Popovaitė, Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos 8e klasės mokinė.05.04. Anykščių miškų urėdijoje buvo pristatyta automatinė antžeminė miško stebėjimo sistema, skirta kovai su miškų gaisrais.05.05. Anykščių komunaliniame ūkyje atidaryta antrinių atliekų rūšiavimo aikštelė. Tai antroji tokia aikštelė Lietuvoje.05.06. Visagine lankėsi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Pirmininką lydėjo Finansų ministerijos viceministras Aloyzas Vitkauskas ir pirmininko patarėjai.05.06. Šalia Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklje buvo atidaryta dirbtinės dangos futbolo aikštelė. Vyko mini futbolo 5x5 varžybos, kuriose dalyvavo Utenos apskrities 2002 – 2004 metais gimusių vaikų komandos.05.06. Dusetų K.Būgos bibliotekoje (Zarasų r.) vyko susitikimas su garsiu Lietuvos etnografu Libertu Klimka.05.07. Visagine įvyko antrasis autorinės akustinės roko muzikos festivalis „EuroPrimus 2011“.05.11. Utenos rajono savivaldybės administracijoje buvo pagerbti mokiniai, rajono olimpiadose ir konkursuose užėmę pirmąsias vietas.05.12. – 05.14. Maskvoje (Rusija) parodų centre „Gostyny dvor“ Maskvos turizmo parodoje buvo pristatyti Anykščių ir Ignalinos rajonai.

05.14. Anykščiuose vyko partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Techniką bei ginklus demonstravo Karaliaus Mindaugo mechanizuotasis pėstininkų batalionas. 05.14. – 05.15. Zarasuose vyko tarptautinis tradicinis XIX liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai-2011“.

05.15. Anykščių koplyčioje lankėsi ir pamokslavo sekmininkų pastorius iš Italijos Salvatore Fiorino, gimęs Sicilijos mafijos boso šeimoje. 05.16. Anykščiuose lankėsi švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. 05.17. Anykščių savivaldybėje lankėsi Lietuvos Mokslų akademijos delegacija. 05.17. Visagine lankėsi ir su savivaldybės mere Dalia Štraupaite susitiko Baltarusijos Respublikos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras

Lukaševičius ir pirmasis sekretorius Piotras Vinokurovas. Susitikime aptartos abipusiškai naudingo šalių bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos.05.17. – 05.21. Visagine įvyko XVIII Tarptautinis Baltijos šalių sportinės

Gegužės mėnesio kalendoriusakrobatikos turnyras „Open Baltic 2011“, skirtas Tatjanai Semionovai, pirmajai Visagino Akrobatikos sporto mokyklos direktorei, atminti.05.18. Rojaus kaime (Ignalinos r.), paminėtas čia veikiančio žymaus pomologo profesoriaus Adomo Hrebnickio (1858-1941) memorialinio muziejaus 50-metis.05.18. Zarasų krašto muziejuje vyko kamerinės muzikos koncertas, skirtas Tarptautinei muziejų dienai paminėti. Koncertavo Valstybinis Vilniaus kvartetas ir solistė Judita Leitaitė .05.18. – 05.20. Ignalinos rajone lankėsi Vokietijos Raudonojo kryžiaus savanoriai, kurie atvežė pagalbos siuntą.05.19. – 05. 22. Zarasuose vyko kūrybinės architektų dirbtuvės teritorijos prie Zarasaičio ir Balto ežerų urbanistinei ir architektūrinei koncepcijai sukurti. Vertinimo komisija nugalėtojais pripažino komandos „Tulpės“ idėją, antroji vieta atiteko „A2SM“ architektams, trečiojoje vietoje liko Vilniaus dailės akademijos studentų komanda „105“.05.21. Anykščių rajone vykęs pirmasis „Nykštietiškas triatlonas“ baigėsi tragedija – prie Anykščių užtvankos paskendo 29 metų jo dalyvis Almantas Baliutis.05.21. Visagino savivaldybės administracija kartu su Visagino jaunųjų socialdemokratų sąjunga surengė ekstremalaus sporto aikštelės atidarymą ir ekstremalaus sporto varžybas „Gatvės ruožas“ („Street sections“). Dalyviai varžėsi riedlenčių, riedučių ir BMX dviračių kategorijose. 05.24. Vilniuje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA)suvažiavimas, kuriame LSA vienu iš 4 viceprezidentų išrinktas Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. 05.25. Dusetų dailės (Zarasų r. ) galerijoje atidaryta iš Anykščių rajono kilusio Romualdo Inčirausko kūrybos paroda. (Nuotraukoje - kompozicija “Durbės mūšis”).05.27. Tauragnų muziejuje (Utenos r.) vyko bendruomenės susitikimas su tautodailininku Albinu Šileika.

05.27. Palūšėje (Ignalinos r.) duotas startas žygiui per Lietuvą vandens keliu iki Nidos. Žygio maršruto ilgis – 540 km, pakeliui buvo aplankyti Verkių,

Neries, Panemunių, Rambyno, Nemuno deltos regioniniai parkai, Kernavės kultūrinis rezervatas.05.27. Ignalinos rajone vyko „Poezijos pavasario 2011“ renginiai, kuriuose savo eiles skaitė poetai Eugenijus Ališanka, Aivaras Veiknys, Benediktas Januševičius, Rimantas Vanagas, Ieva Gudmonaitė, Sara Poisson, Albertas Skyrelis bei skaitovė Irena Plaušinaitytė. Kitą dieną ta pati poetų grupė lankėsi Zarasų rajone.

2 0 1 1 . . . 0 6 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

4p

sl

..

.

Smėlio, žvyro, grunto karjerų eksploatavimas (Jurgiškio karjeras, Kurklių karjeras Anykščių r.; Uoginių karjeras Kupiškio r.)

Įvairių rūšių žvyro – skaldos produkcijos, tinkančios kelių statybai ir remontui, gamyba

Betono užpildų: smėlio, žvirgždo, skaldelės ir akmens dulkių gamyba

Kelių tiesimas ir remontas

Produkcijos pristatymas

nuosavu transportu Melioracijos

rekonstrukcijos ir remonto darbai.

Griovių valymas, kūdrų kasimas, žemių sklaidymas.

Gatvių, šaligatvių, kiemų aikštelių įrengimas iš trinkelių ar kitos pageidaujamos dangos.

Išorės inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų montavimo) aplinkos tvarkymo darbai

Įvairios technikos nuoma

Direktorius Dainius Daškevičius tel. (8-381) 49419, mob. tel. (8-616) 05689Technikos direktorius Valentinas Vanagas mob. tel. (8-686) 32114Mechanikas Irmantas Slavinskas mob. tel. (8-698) 86074Buhalterija tel. (8-381) 49418Užsakymai tel. (8 381) 49249, faks. (8 381) 49418, el.p. info@karjeras.ltKupiškio filialo direktorius mob. Tel. (8 686) 32104

www.karjeras.lt