2 0 1 7 . . . 2 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

38 Černobylis: akistata su mirties zona

28 Smarkuolis Alyzas ir kiti Baltušio raštų herojai

Emilijos gyvenimo misija: Utena – Uralas

2

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

Per ketvirtį mus pamato 1 000 000!

Regioninis portalas anyksta.l t – geriausia vieta reklamai

Skelbimus į portalą anyksta.lt, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ ir laikraštį „Anykšta“, galite užsisakyti elektroniniu paštu anyksta@anyksta.lt arba reklama@anyksta.lt

Telefonai pasiteirauti: (8-381) 5-94-58

2 0 1 7 . . . 2 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s

. . . t u r i n y s . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt.Tiražas 3000 egz. Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Robertas Aleksiejūnas (8-671) 76995, Irena Andukaitienė, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Tautvydas Kontrimavičius, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas Lapinas, Jolanta Matkevičienė, Gintarė Obelianė, Sigita Pivorienė, Elvyra Sabalytė, Austėja Šmigelskaitė, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Rimantas Vanagas. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: advokatas Algirdas Misevičius.

2017 Nr. 2 (72)Ketvirtinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

E m i l i j o s g y v e n i m o m i s i j a :

U t e n a – U r a l a s

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . .

I l i u z i j o s t u r i s a v y b ę s u d u ž t i

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . .

T r i j ų A n y k š č i ų k r a š t o m o t e r ų

ž m o g i š k o s b r a n g e n y b ė s i r l e m t i s

. . . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .

Į M o l ė t u s v i l i o j a m a ž i a u s i a s

p a s a u l y j e a l a u s b r a v o r a s

. . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . .

„ R e i t i n g a i “ a p i e r e i t i n g u s

. . . k e l i a s . . . į . . . s ė k m ę . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .

A d v o k a t o s ė k m ę l e m i a į d ė t a s

d a r b a s

. . . a r s . . . l o n g a . . . v i t a . . . b r e v i s . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .

S v ė d a s ų š v e n t o v ė a l s u o j a

V a i ž g a n t o d v a s i a

. . . a r s . . . l o n g a . . . v i t a . . . b r e v i s . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . .

B a l s i n g i e j i S v ė d a s ų v a r p a i ,

n e n u s k e n d ę A l a u š o e ž e r e

. . . a r s . . . l o n g a . . . v i t a . . . b r e v i s . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . .

S m a r k u o l i s A l y z a s i r k i t i

B a l t u š i o r a š t ų h e r o j a i

. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . .

Č e r n o b y l i s : a k i s t a t a s u m i r t i e s

z o n a

. . . v a s a r o s . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40 p s l . . .

L a i s v a l a i k i u i š s k a p t a v o b a u b l i u s

Įsimylėjėliams būdingu kurtumu negirdėjau tų, kurie sakė - nereikia tuščiai tikėtis. Naiviai kaip skydą glaudžiau prie krūtinės žinojimą, esą užtenka suprasti, kas negerai buvo anksčiau, pakanka intencijos daryti gera ir pasaulis taps geresnis. O jeigu pasaulio globaliai patobulinti nepavyks, bent jau neprarasi savęs, nesukirmysi, netapsi savo principų išdaviku.

Bet dabar mano laikas byra kaip paskutinės smiltys iš smėlio laikrodžio - greitai. Nepastebiu, kaip jaunatis keičia delčią, kasnakt sunkiau darosi užmigti ir kažkodėl mažėja draugų. O gal taip yra, nes vis sunkiau jiems atverti širdį, kad nujauti ateinant visapusišką kapituliaciją.

Tu susikompromitavai, nes turėjai per daug laiko gyventi... Niekada negalvojai, kad dvasioje vyksta tie patys procesai kaip kūne, ji vysta, glemba, drimba, raukšlėjasi... Juk ne visiems pasiseka būti dievų išrinktaisiais ir mirti dvidešimt septynerių, - šypsaisi, ir aš žinau, kad neklausysiu tavęs, kaip neklauso draugų patarimų įsimylėjėliai. Dėl banalios priežasties – bijau pripažinti, kad aš, kaip ir šimtai gyvenusių iki manęs, nepadariau nieko esminio. Tik pralaimėjau gyvenimą.

Per ketvirtį mus pamato 1 000 000!

Regioninis portalas anyksta.l t – geriausia vieta reklamai

Skelbimus į portalą anyksta.lt, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ ir laikraštį „Anykšta“, galite užsisakyti elektroniniu paštu anyksta@anyksta.lt arba reklama@anyksta.lt

Telefonai pasiteirauti: (8-381) 5-94-58

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Motiną ištrėmė su trimis vaikais

Apie šeimos gyvenimą tremtyje Emilija iki šiol nežino beveik nieko, nes bandymai ką nors apie tai išsi-aiškinti atsimušdavo į absoliučią tėvo tylą. Jam tai buvo labai skausminga tema, todėl tų laikų gyvenimo nuotru-pomis, nors ir šykščiai, jis pasidalijo tik dukrai užaugus. Mamos Onos Emi-lija neteko būdama vos šešerių metų. Apie tai, kad gimė tremtyje, Komių Respublikos Jusvinsko rajono Agišovo kaime, moteris sužinojo pradėjusi eiti į mokyklą, kai reikėdavo nurodyti gimimo vietą.

Emilija yra kilusi iš Molėtų rajono Kaniūkų kaimo. Jos tėvas Steponas Jurevičius nekentė tarybų valdžios, todėl nestojo į kolūkį, protestuodamas prieš tarybinę santvarką slapstėsi tvarte po mėšlo krūva įrengtame bun-keryje. Valstietis, kaip ir daugelis to meto žmonių, tikėjo, kad vieną dieną ateis amerikonai ir išvaduos Lietuvą iš rusų. Į tremiamų žmonių sąrašą šei-mą pakliuvo dėl to, kad šeimos galva buvo nelojalus tarybinei santvarkai. Jurevičius įskundęs kaimynas po to greitai kartu su broliu išvyko į Kalinin-gradą ir daugiau niekada nepasirodė savo gimtinėje.

Emilijos gyvenimo misija: Utena – Uralas

Kelionę į už dviejų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos nutolusią motinos tremties bei savo gimimo vietą netoli Uralo kalnų Utenoje gyvenanti verslininkė Emilija Tūbienė vadina didžiąja savo gyvenimo misija: „Labai troškau pamatyti tas vietas, kur vargo mano tėvai, pavaikščioti tais takais, kur jų vaikščiota, kur aš pati atėjau į pasaulį. Seniai galvoje kirbėjo ši mintis, tačiau viena važiuoti nedrįsau, o su kuo keliauti, neturėjau. Kai šią kelionę suorganizavo kartu su manimi važiavę Liuksemburge gyvenanti duktė Asta Stalauskienė su vyru Šarūnu, džiaugsmui nebuvo ribų“.

Tuo metu, kai Emilijos motina su vaikais buvo išvežta iš namų, tėvas lindėjo bunkeryje. Tą pačią dieną jis atskubėjo į Utenos geležinkelio stotį, kad galėtų kartu važiuoti į tremtį, tačiau jo niekas net neprileido prie namiškių. O. Jurevičienė gyvuliniame vagone į Permės sritį, esančią netoli Uralo, buvo ištremta su trimis vaikais – ketverių metų Brone, dvejų metų Albinu ir šešių mėnesių Algiu, kartu gyvenusia anyta Elena Jurevičiene bei jos 13 metų sūnumi Vaclovu. Be kal-tės kalti žmonės tais laikais tremčiai būdavo pasmerkiami be jokio teismo.

Tai, kad gimė tremtyje Rusijoje, Emilijos biografijai pliuso nepridėjo, veikiau daugeliu atvejų tik kenkė. Kol mokėsi kaimo mokykloje, šios biogra-fijos „dėmės“ jai niekas neprikaišio-davo. Vėliau, kur tik ji pasibelsdavo, sulaukdavo visokiausių įtarinėjimų. „Į aukštąją mokyklą stoti bijojau, nes būtų pradėję nagrinėti mano biografiją, todėl pasirinkau techniku-mą. Sovietmečiu daug kur jaučiau-si antrarūšė, nes į tokius žmonės

Emilija su žentu Šarūnu ir dukra Asta pakeliui į Uralą aplankė Maskvą.

. . . Elvyra Sabalytė >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

žiūrėdavo kitaip, nei į visus likusius. Ne tik priimant į darbą, bet ir skirs-tant pareigas, norint keliauti, netgi skirstant talonus deficitinėms prekėms visada atsidurdavau eilės pabaigo-je. Neretai jausdavausi nevisaverte, patirdavau įvairiausių žeminimų, nes tokie žmonės, kaip aš, vien dėl to, kad gimė tremtyje, būdavo vertinami vos ne kaip nusikaltėliai. Laimė, kad dirbau gerame kolektyve tarp supra-tingų žmonių, todėl netgi pakilau pareigose“.

Už bandymą pabėgti – kalėjimas

Agišovo lageryje gyveno 600 įvairių tautybių tremtinių, ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių, rusų. Tremtiniai glaudėsi vėjo perpučiamuose medi-niuose barakuose, kuriuose nebuvo net vandens, jo žmonės pasisemdavo iš upelio. Tik vėliau buvo iškastas šu-linys. Kad išmaitintų vaikus, Emilijos

Kasdienis Rusijos vaizdelis.

mama miške kirto egles. Duonos, kuri buvo vienintelis atlygis už pragarišką darbą, galėjo gauti tik nukirtusi atitin-kamą skaičių eglių. Vienoje iš tų laikų išlikusioje nuotraukoje nudriskusi O. Jurevičienė stovi miške savo pačios nusipintomis vyžomis, segėdama suplyšusia, lopais nusėta šimtasiūle. Duktė apgailestavo, kad negali paro-dyti šios nuotraukos, nes ją išsivežė tremtinės anūkės.

Neištvėrusi baisių gyvenimo sąlygų ir nuolatinio žmogiško orumo žemini-mo, 1946 metų pavasarį O. Jurevičie-nė su trimis mažamečiais vaikais ry-žosi bėgti iš tremties vietos, kuri buvo bekraštėje taigoje. Emilijos spėjimu, tėvo brolis ir močiutė liko lageryje tikriausiai dėl to, kad nukreiptų prižiū-rėtojų dėmesį. O. Jurevičienei pavyko pasiekti gana toli nuo barakų esančią

Emilija Tūbienė įsiamžino prie gimdymo namų, kuriuose atėjo į šį pasaulį.

k o m e n t a r a i

Ar Jūsų šeimą, artimuosius buvo palietusi tremtis?

Lina Tamoliūnienė, anykštėnė:- Taip. Mano tėtis yra gimęs tremtyje Krasnojarsko krašte. Dalis giminaičių irgi buvo ištremti, o prosenelis tremtyje dingo be žinios, nė kapelio neturime. Kitas prosenelis, buvęs Nepriklausomos Lietuvos karininkas, nuo sovietų okupacijos emigravo į Ameriką ir ten mirė, taip daugiau gyvenime nepamatęs savo žmonos ir vaikų. Tad nėra ko stebėtis, kad mūsų giminė visada buvo KGB akiratyje. Apie tai pasakoju savo vaikams, kad jie žinotų, suprastų, ką išgyveno jų proproseneliai. Istoriją reikia žinoti, kad tokie skaudūs įvykiai nepasikartotų.

Ieva Arnauskienė, molėtiškė:- Mano vyro proseneliai dzūkai buvo ištremti. Kadangi vyras yra istorikas, tai mūsų sūnums pradinukams jis suprantamai ir aiškiai papasakojo apie jų proprosenelių tremtį... Aš pati neseniai perskaičiau Rūtos Šepetys knygą apie tremtį „Tarp pilkų debesų“. Knyga mane labai sukrėtė, manau, kad ši skaudi dalies lietuvių tautos istorija neturi būti pamiršta. Ją reikia perduoti iš kartos į kartą, kad jaunimas žinotų ir tą liūdnąją tautos istorijos dalį, o tremtinių likimai nenueitų į užmarštį... Stanislava Mickevičienė, uteniškė:- Mano tėvo brolį su šeima į Sibirą ištrėmė už tai, kad jis Amerikos šachtose prieš Antrąjį pasaulinį karą užsidirbo pinigų ir grįžęs namo nusipirko 50 hektarų žemės. Jį, beariantį žemę, atplėšė nuo žagrės kaip didžiausią tautos priešą. Dėdė nesuprato, kur jį veda, todėl ant žagrės rankenos pakabino savo kepurę. Ji taip ir liko kaboti. Į tremtį išvežė ir mūsų kaimynus Daukšus, vadinamuosius kampininkus. Liaudies priešais šeima tapo dėl to, nes okupantų nekentęs sūnus pasitraukė į mišką ir ten slapstėsi, bet nekariavo. Tada niekas nieko negailėjo, todėl į Sibirą išvežė ir neįgalią Daukšų dukterį, ant patalo atgulusią močiutę. Visi jie mirė Sibire. Tik miške besislapstęs sūnus po kiek metų buvo atvažiavęs pažiūrėti gimtųjų vietų, bet mama mums uždraudė nors žodžiu kam nors apie tai prasitarti. Šių dalykų neįmanoma pamiršti. Tai kraupi, krauju ir prakaitu parašyta mūsų istorija. >>>

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

...namas buvo sudegęs, todėl pradžioje Jurevičiai kartu su penkiais vaikais glaudėsi po gaisro išlikusioje kamaroje...

upę, nes bėglę tikriausiai kas nors galėjo pavėžėti. Pabėgimas baigėsi nesėkme, nes lietuvę, besiprausiančią upėje, pastebėjo barakų prižiūrėtojas, ieškojęs kitų bėglių. Moteris su trimis vaikais buvo prilyginta didžiausiai nusikaltėlei. Ji dvejiems metams buvo uždaryta į kalėjimą, du jos vaikai pa-teko į internatą, mažiausias atsidūrė ligoninėje.

Vaikai spėjo primiršti motiną

„Tikriausiai mama ryžosi bėgti dėl vaikų, kurie gyvendami pusbadžiu buvo labai nusilpę ir sulysę, nuolat sirgo. Ji vylėsi, kad vaikai internate bent bus sočiau pavalgę, – svarstė Emilija. – Baisu net pagalvoti, bet būdama kalėjime ji nežinojo, kur

yra jos vaikai“. Emilijos vyresnėliam broliui Albinui ir seseriai Bronei visam gyvenimui į atmintį įsirėžė mamos su-ėmimas taigoje. Kad barakų prižiūrė-tojai jų neatskirtų nuo mamos, vaikai rankomis apsivijo jos kojas, tačiau prižiūrėtojai brolį ir seserį plėšte nuplėšė nuo jų.

Per dvejus metus vaikai primiršo motiną, ypač Bronė, kurią motinai pavyko susi-grąžinti prabėgus tik ke-tveriems metams nuo suėmimo. Mergaitę per tą laiką kažkas norėjo įsidukrinti. Ji pasakojo, kad kai po ketverių metų išvydo mamą, ji jai nieko nebereiš-

kė. Prabėgus penkeriems metams tremtyje, į lagerį atvažiavo ir tėvas. Bronė pradžioje jo irgi nepripažino kaip tėvo, šalinosi. Atvykus tėvui šei-ma kiek atsitiesė. Šeimos galva išarė dirvą, nupirko karvę. Didelė paspirtis

buvo ir iš Lietuvos siunčiami siuntiniai, keldavę didžiulį

džiaugsmą. Tremtyje gimusi Emilija į Lietuvą

1956-aisiais grįžo neturėdama nė metukų, o po kelių mėnesių ji sulaukė dar vieno brolio Rimanto. Namuose tremtinių niekas nelaukė išskėsto-mis rankomis. Šeimos namas buvo sudegęs, todėl pradžioje Jurevičiai kartu su penkiais vaikais glaudėsi po gaisro išlikusioje kamaroje, sujungtoje su tvartu.

„Gerai pamenu, kai 1960 metais įsikėlėme į tėvo pastatytą naują namą, – prisiminimais dalijosi Emilija. – Iš Rusijos buvom atsivežę blakių, kurių buvo neįmanoma išnaikinti, todėl visi vaikščiojom nusikasę iki raudonumo. Blakių pavyko atsikratyti tik iš naujo ištinkavus namo sienas“.

Jautėsi kaip savo namuose

Beveik pasiekę kelionės tikslą, lie-Desantininkai švenčia.

Rusijos pažadas, kad laimė ne už kalnų, vargu, ar kada nors išsipildys.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 1 7 . . . 2 . . .

...laukymėje neaptikome nė mažiausio ženklo, jog čia kadaise gyveno tremtiniai...

tuviai pirmiausia užsuko į Saldutiškio dydžio Kuproso miestelio vykdomąjį komitetą išsiaiškinti, kaip taigoje surasti Agišovo kaimą, kuriame buvo tremtinių lageris. Čia jie sužinojo, kad Agišove iš barakų seniai neliko nė pėdsako ir, išskyrus plytinčią lauky-mę, gali nesitikėti ką nors pamatyti. Paslaugios vykdomojo komiteto darbuotojos susisiekė telefonu su tas vietas puikiai žinančiu vyru, bet jis dėl prastos sveikatos palydėti atvykėlius į taigą atsisakė. Pagrin-dinis tolimos kelionės tikslas nusigauti į tremties vietą pakibo ant plauko.

Tada lietuvių trijulė patraukė į ambulatoriją. Jo darbuotojos dėka pavyko susipažinti su medžiotoju Aleksejumi Mažajevu, gimusiu Agišo-vo kaime. Jo mama Agišovo mokyklo-je dirbo mokytoja. Vyras pradžioje irgi nesiryžo lydėti lietuvių, nes tvoskė 30 laipsnių karštis, o eiti reikėjo toli. Tik atsiklausęs žmonos naujasis pažįsta-mas sutiko leistis į kelionę.

Pirmiausia A. Mažajevas lietuvių pasiteiravo, ar imti kartu šautuvą. „Pasakiau, kad dėl mūsų šautuvo gali neimti”, – atsakė iš džiaugsmo su viskuo sutikusi Emilija. „O jei meškos užpuls?“ – dar kartą perklausė me-džiotojas. „Tada nesupratau jo klau-

simo, ne tas galvoj buvo. Jei būčiau žinojus, visi paeiliui būtume šautuvą nešę, nes einant taiga Aleksejus parodė, kur gulėta meškos“,- pasakojo moteris.

Buvo karšta diena, todėl žliaugte žliaugė prakaitas, įkyriai puolė uodai, o atvykėliai net vandens pasiimti pamiršo. „Pagaliau, sukorę 8 kilo-metrus, pasiekėme laukymę, tiksliau mano gimtinę, kurioje stovėjo barakai.

Ašaros pradėjo ristis upeliais, juk čia tiek dirbta

mano mamos, vargta net 10 metų, – pasakojo Emilija. – Apie 20 hektarų užimančioje laukymėje neaptikome nė mažiausio ženklo, jog čia kadaise gyveno tremtiniai. Laukymėje veši iki juosmens užaugę žolynai ir auga dau-

gybė juodųjų serbentų krūmų. Nors dalį serbentų buvo spėję nuvalgyti miško žvėrys, gimtinės uogų užteko ir mums prisiragauti“.

Emilija Agišove pasijuto visiškai sava, juolab kad sutiko daug puikių vietinių žmonių: „Atrodė, kad galėčiau ten gyventi. Gamta kaip pas mus – auga beržai, eglės, alksniai, ir žolė tokia pati želia, ir saulė šviečia kaip Lietuvoj. Kai gėriau vandenį iš upelio, iš kurio gerdavome būdami tremtyje, o mama jame ir rūbus skalbdavo, man tai prilygo šventam reikalui. O gal tai buvo tik įtaiga?..“

Lauktuvių – juodųjų serbentų šakelės

Ką parvežti artimiesiems lauktuvių iš gimtųjų vietų, buvusiai tremtinei ilgai sukti galvos nereikėjo. Minėtoje laukymėje moteris prisilaužė juodųjų

Lageryje Permė-36 kalėjo daug garsių lietuvių.

Į lagerį pėsčiomis iki pusiaujo siekiančia žole teko bristi 8 kilometrus.

>>>

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

w w w. a n y k s t a . l t

Lageryje Permė-36 yra įrengtas muziejus.serbentų krūmų šakelių. Vandenyje pamerktos šakelės išleido šaknis, todėl pavasarį beliko jas pasodinti.

„Aleksejaus paprašėme, kad mus nuvestų į kapines, kurios nė iš tolo ne-primena mūsiškių kapinių, – pasakojo Emilija. – Kapinės ten netvarkomos, užaugusios mišku ir užžėlusios žole. Rusų kapavietes žymi iš armatūros suvirinti antkapiai, ant kurių radome paliktų rožinės spalvos dirbtinių gėlių. Pavyko rasti ir tris katalikų kapus, ant jų pastatyti metaliniai kryžiai. Ant šių kryžių užrišome tautines juosteles. Aleksejus pasakojo, kad beveik visus palaikus iš kapinių į Lietuvą perlaidoti išsivežė tremtinių giminės“.

Atvykėliai aplankė ir kalėjimą, kuriame buvo įkalinta O. Jurevičienė. Dar 300 kilometrų jie nuvažiavo dėl to, kad pamatytų lagerį Permė-36, kuriame kalėjo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kunigas Alfonsas Svarinskas bei daugybė kitų garsių

tautiečių. Iki šių dienų išlikusia-me lageryje yra įrengtas muziejus. Užsuko lietuviai ir į Permėje esančią senąją geležinkelio stotį Nr.1. Į ją at-vežti tremtinai buvo varomi į šalimais stoties tekančios Kamos prieplauką ir plukdomi į tremties vietas.

Baigusi pasakojimą apie svarbiau-sią savo gyvenimo kelionę, Emilija pasidžiaugė kartu su ja keliavusios dukters Astos šeima, auginančia tris atžalas. Liuksemburge įsikūrusi lietuvių pora, puoselėjanti lietuvybę, niekada nebuvo nutolusi nuo savo šaknų, nepamiršta tautinių tradicijų ir papročių. Asta kartu su vyru Ša-rūnu dirba Europos Sąjungos teisme teisininkais. Kai mama Asta klausia vaikų, kur jie norėtų važiuoti per atostogas, nė vienas nereiškia noro apsilankyti Italijoje ar Ispanijoje, ir choru šaukia: „Į Lietuvą“.

Rusijos maisto prekių parduotuvės vitrina.

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kurią iš valdžių Jūs vertinate geriausiai?

(Balsavo 71 skaitytojas)

Prezidentūrą - 52.1%

Seniūniją - 29.6%

Savivaldybę - 11.3%

Seimą - 0%Vyriausybę - 7%

Kur šiemet atostogausite?(Balsavo 196 skaitytojai)

Lietuvos pajūryje - 9.7%

Kaime - 10.2%

Artimajame užsienyje - 5.1%

Šiltuose kraštuose - 14.8%

Namuose - 37.2%

Neatostogausiu - 23%

Ar turite santaupų?(Balsavo 70 skaitytojų)

Turiu tik skolas. - 27.1%

Taip. Iki 10 tūkst. eurų. - 14.3%

Taip. Per 10 tūkst. eurų. -

8.6%

Ne. Gyvenu nuo algos iki algos. -

50%

>>>

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

Gyvenant Tarybų Sąjungoje buvo toks pojūtis, kad gyveni tarsi ir sapne – kažką darai, bet prasmės tame nėra. Neduok Dieve, papulti kažkokiu būdu į valstybės aparato konvejerį – tada tai jau sveikas kailio neišneši. Protinga buvo laikytis nuošalyje. Sapnuodavai kažkaip nuošalyje. Gyvenant prie sovietų gyvenome iliuzijoje apie galimus, bet neįvyksiančius dalykus, apie tai, ko niekada nebus, ir guodėmės, kad kitur dar blogiau ir godžiai stebėjome, kur yra geriau. Pamenu, kaip pasakojo, kad Maskvoje į parodą, kurioje sovietai gyrėsi savo kosmoso užkariavimais, amerikiečiai, pristatydami savo šalį, nusprendė atvežti elementarią standartinę amerikietiškos virtuvės įrangą. Sako, komunistai keikėsi, kad geriau jau būtų kokį kosminį aparatą atvežę. Pernelyg ta virtuvės įranga kompromitavo sovietinę santvarką... Deja, pabėgę iš tos klaikumos taip ir neišsivadavom iš iliuzijų. Tiesa, tos iliuzijos kiek kitokios – mes pradėjom lyginti savo šalį ir norus, kaip mes gyvensime Europoje. Savaime aišku, labai nusivylėme, kad tarp mūsų lūkesčių ir realybės žioji praraja. Galiausiai pasirodė, kad nei Europa, nei likęs pasaulis nėra toks, koks buvo iliuzijose. Tai, beje, būdinga ne tik menantiems sovietinius laikus, mokyklose Lietuvoje apie 50 procentų vaikų svajoja apie emigraciją. Tai rodo, kokia stiprios iliuzijos apie tai, kad kitur bus geriau. Beje, kažkaip nepastebime, kad ir Europa gyvena iliuzijose apie tai, kaip turi būti. Matyt, ne mes vieni tokie. Jei pažvelgtume į šių laikų realybę, pamatytume, kad valstybės aparatas kaip ir sovietų laikais vis stengiasi kuo mažiau palikti laisvės. Galutinė kontrolės riba – valstybės noras išvis panaikinti grynuosius pinigus. Sveiki, atvykę į naująjį socializmo kūrimą, kuriame svarbiausią vaidmenį žmogaus gyvenime vėl vaidina valstybė.Todėl neturėtume stebėtis, kad Seimas vis stengiasi ką nors uždrausti, griežtinti ir bausti – tai yra biurokratinės sistemos siekis kontroliuoti. Greitai atsidursime šalyje, kurioje ir paprasto lauko tualeto įrengimas prilygs nuotykiui ar net bus baudžiamas laisvės atėmimu. Žmonės daug dėjo vilčių, balsuodami už Valstiečių ir žaliųjų kandidatus, už jų programą, kuri žadėjo atsisukti į žmogų ir pradėti rūpintis

Iliuzijos turi savybę sudužti

tauta. Neprireikė ir pusmečio, kai ėmė aiškėti, kad tai irgi buvo dar viena iliuziją, į kurią įklimpome. Emigracija ne tik nemažėja, bet dar ir didėja, socialinė atskirtis ir toliau auga, o stambiojo kapitalo atstovai jau postringauja, kad būtina atsivežti darbuotojų. Aš sakyčiau – imkite ir vežkite iš Utenos apskrities, kur nedarbas kai kur siekia iki 15 procentų. Arba kurkite čia įmones. Tačiau stambusis verslas nesutiks – reikia darbuotojų iš užsienio, vietiniai per brangūs. Nesutinku su tais, kurie sako, kad geriau jau mes būtume visai nepriklausomi, negu kad dabar turime Briuselio klausyti. Mano galva,tai suteikia šiek tiek vilties, nes kitu atveju valdžia darytų viską, ką tik sumaniusi. Štai visai neseniai Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtas rekomendacijas. Pagrindinė Komisijos išvada – ekonomikai stiprinti būtina labiau rūpintis žmonėmis. Kitaip sakant, bedė nosį į ten, kur mūsiškiai nenori žiūrėti – į žmones.Labai įdomu, kad naujasis Seimas panaikino buvusią lengvatą centralizuotam šildymui ir pareiškė, kad pagausėjusias dėl pabrangusio šildymo remiamųjų gretas teks paremti pačioms savivaldybėms. Savivaldybės purškė, svaidėsi skaičiavimais, bet tai menkai padėjo. Joms teks sukrapštyti pinigų kompensacijoms. Ir ras, nes centrinė valdžia skurstančiųjų rėmimui kasmet skiria solidžią sumą. Juk prie skurdo didėjimo svariai prisidėjo ir pačios savivaldybės, kurios, gavusios teisę šią paramą paskirstyti tiesiogiai, ėmė taupyti. Ir sutaupė net 55 proc. skirtos sumos - 2015 metais iš 230 mln. eurų paskirstė tik 103 mln. eurų. Būtent tiek lėšų negavo skurstantys, nes esą, nebuvo kam skirti. Kitaip sakant, iš nenoro padėti, savivaldybės sukūrė iliuziją, kad tos paramos nereikia. Ir parkelius už sutaupytas pinigus remontavo, ir takelius pylė. O dabar šis taupymas žmonių sąskaita skaudžiai atsisuks prieš pačias savivaldybes. Sudužo dar viena iliuzija...

K a i p g e l b ė t i s k ę s t a n t į ž m o g ų ?

2016 metais Lietuvoje vandens telkiniuose nuskendo per 200 žmonių, iš jų Utenos apskrityje – 20. Dažniausiai nuskęsta vaikai iki 10 metų, kurie nemoka plaukti, vyrai skęsta dažniau nei moterys. Pagal skenduolių skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. „Aukštaitiško formato“ korespondentė Elvyra Sabalytė teiravosi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sveikatos mokymo specialistės Utenoje Jūratės Miškinienės, kaip padėti skęstančiam žmogui.

- Kaip turėtume elgtis pamatę vandenyje skęstantį žmogų?- Pirmiausia reikia kuo skubiau kviesti medikus, po to atkreipti aplinkinių dėmesį ir šauktis pagalbos, padėti skęstančiajam būnant krante. Skęstančiojo reikia prašyti nusiraminti, nepanikuoti, taupyti fizines jėgas, nemojuoti ir panašiai. Jo kūnas dažniausiai būna vertikalioje padėtyje, todėl fiziškai greitai pavargstama. Liepkite skęstančiajam plūduriuoti horizontaliai ir, įvertinus situaciją, patarkite, kaip jam išsikrapštyti iš vandens. Būnant krante būtina susirasti ilgą šaką ar lazdą, jei neturime plūduro ar gelbėjimo rato ir, nelipant į vandenį, bandyti šių priemonių pagalba ištraukti skęstantįjį. Skęstantįjį iš vandens traukite tik tuo atveju, jei esate įsitikinę saugumu, nes kovojantis su mirtimi ir apimtas panikos skenduolis yra pavojingas. Gaivinti skenduolį galima pradėti jau vandenyje. Prieš gaivinant būtina įsitikinti, ar nelūžęs aukos stuburas, nedaryti staigių judesių iškeliant skenduolį iš vandens. Pradėti vandenyje įpūtimai padidina geros baigties tikimybę iki 3,15 karto! Kuo trumpiau skenduolis būna paniręs vandenyje, tuo didesni šansai jį išgelbėti. Jei skenduolį pasiseka ištraukti per 5-10 minučių, tikimybė, kad jis gyvens, siekia 60 procentų, ištraukus po 25 minučių, šansų išgyventi mažai. Sudėtingiausi atvejai, kuomet nelaimė skęstantįjį ištinka toliau nuo kranto. Vienintelė išeitis - plaukti iki jo, tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, kai gelbėtojas yra tikrai geras plaukikas. - Ką daryti ištraukus skenduolį iš vandens?- Atminkite, kad kiekviena minutė yra svarbi kovojant dėl nukentėjusiojo gyvybės. Ištraukus skenduolį iš vandens, reikia jį guldyti ant šono, kad išbėgtų vanduo, pravėrus burną patikrinti, ar nėra joje žolių, kitų svetimkūnių. Jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite jį gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dažniausiai daroma klaida, kai pamirštama atlošti nukentėjusiojo galvą, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai. Dviem pirštais reikia užspausti nukentėjusiojo nosį ir per burną du kartus įpūsti oro. Po dviejų įpūtimų patikrinkite pulsą, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Tai darykite, kol atvyks profesionali pagalba.

. . . Linas Bitvinskas >

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

pli

us

ai

ir m

inu

sa

iLabiausiai prasiskolinusi - Utena

Utenos rajono savivaldybės skola 2017 metų I-ąjį ketvirtį siekė 8,9 mln. eurų arba 54,9 proc. rajono biudžeto. Ignalinos rajono savivaldybės skola siekė 3,1 mln. eurų (34,8 proc.), Molėtų - 3 mln. (30 proc.), Anykščių - 2,9 mln. (22 proc.), Zarasų - 2,8 mln. (30 proc.), Visagino 1,75 mln. (15,3 proc.).Per pastaruosius dvejus metus Utenos, Molėtų, Anykščių rajonų skolos augo. Zarasų, Ignalinos ir Visagino - mažėjo. Didžiausią iš šalies savivaldybių skolą turi Vilniaus miestas - 236 mln. eurų arba 81,9 proc. viso savivaldybės biudžeto. Mažiausia - 800 tūkst. eurų arba 4,8 proc. biudžeto - yra Radviliškio rajono savivaldybės skola.

Paskirt i vadai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinėje – pasikeitimai. Paskirti nauji užkardų vadai.Adutiškio užkardos vadu paskirtas 42-ejų pulkininkas Leonardas Lukauskas. Iki tol jis užėmė Ignalinos rinktinės vado pavaduotojo pareigas. Ankstesnis Adutiškio užkardos vadas, kapitonas Andrejus Nikitinas kovo pabaigoje buvo išleistas į pensiją.Kitas pasikeitimas - Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardai vadovaus 38-erių majoras Marius Garuckas. Iki tol jis užėmė Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties užkardos vado pareigas.Iki M. Garucko paskyrimo Tverečiaus užkardai vadovavęs majoras Rimas Stunžėnas paskirtas VSAT Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Utenoje pradėjo veikti „Lidl“-as

Gegužės 18-ąją Utenoje duris atvėrė „Lidl“ prekybos centras. Utenos „Lidl“ - 30-asis Lietuvoje ir pirmasis Utenos regione.Naujoji Utenos parduotuvė – su 1 400 kv. metrų prekybos sale, personalo patalpomis ir erdvia automobilių stovėjimo aikštele.Per iškilmingą parduotuvės atidarymą kirpdamas simbolinę juostelę Utenos rajono meras Alvydas Katinas džiaugėsi prekybos tinklo „Lidl“ parduotuve, kurioje per 40 uteniškių rado darbo vietas ir padėkojo prekybos tinklui už dovaną Utenai – lėšas, kurios bus investuotos į Dauniškio ežero pakrantę.Pirmąją „Lidl“ darbo dieną į parduotuvę uteniškiai ir miesto svečiai plūste plūdo. Tiesa, daugelis žmonių prie kasų ėjo tik su viena kita preke arba apskritai tuščiomis. Matyt, pirmosios parduotuvės darbo dienos buvo savotiška uteniškių žvalgyba, kainų lygio išsiaiškinimas.

Antanui Baurai, Seimo nariui, už sta-bilizaciją. Naujo Seimo nario rinkimus Anykščių-Panevėžio apygardoje užti-krintai laimėjo „valstietis“ A. Baura. Po skandalo iš Seimo pasitraukus „valstietei“ Gretai Kildišienei, jos par-tiečio pergalė - įrodymas, kad partija neprarado rinkėjų pasitikėjimo.

Audroniui Gališankai, Anykščių savi-valdybės administracijos direktoriui, už brangius plytelių tyrimus. Už lauko plytelių bandymus, bijant, kad sta-tybininkai nupirko netinkamą prekę, KTU laboratorijai iš Anykščių rajono biudžeto sumokėta per 5 tūkst. eurų. KTU nustatė - plytelės geros.

Ramūnui Karbauskiui, Seimo pozicijos lyderiui, už stuburą. R. Karbauskis Anykščių merui Kęstučiui Tubiui griežtai nurodė grąžinti kultūrininkams neišmokėtų atlyginimų dalį. O galėjo pasielgti taip, kaip ir kiti politikai - kam nors persiųsti raštą.

Vairuotoją gelbėjo vokiečių karo medikai

Gegužės pradžioje Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai vyko į Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Gališkių kaimą, kuriame vykusius įvykius ugniagesiai apibūdino „lyg iš filmo scenarijaus“.

Kaip informavo Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba,

kaime, atviroje teritorijoje, užsidegė lengvasis automobilis VW „Golf“. Tuo metu netoli kilusio gaisro prie nenaudojamų ūkinių pastatų darbavosi du vyrai, kurie pastebėjo dūmus. Vienas iš vyriškių buvo Inturkės ugniagesių komandos ugniagesys savanoris A. Jančiūra. Atbėgę į įvykio vietą, vyrai išvydo degantį automobilį, o jame – liepsnų jau apimtą žmogų. Rizikuodami savo gyvybe, jie puolė traukti žmogų iš liepsnos gniaužtų. Savanoris A. Jančiūra iš automobilio ištraukė stipriai apdegusį automobilio savininką, kuris apdegė apie 40 procentų kūno.Traukiant žmogų iš liepsnų, kaip tik tuo metu pro šalį vyko vokiečių karinių pajėgų medikai, kurie, pastebėję dūmus, suskubo patikrinti, kas atsitiko. Kariškiai nukentėjusiajam suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir prižiūrėjo jį, kol atvyko iškviesta greitoji medicininė pagalba. Stipriai kūną apdegęs vyras buvo išvežtas į Vilniaus universitetinę ligoninę.Pasak ugniagesių, prieš įvykstant nelaimei, lengvojo automobilio VW „Golf“ vairuotojas važiuodamas užklimpo. Stengdamasis išvažiuoti iš vietos, automobilį įklampino tiek, kad variklis ir išmetimo vamzdis pasiekė sausą žolę. Rezultatas - užsiliepsnojo sausa žolė, o nuo jos užsidegė ir automobilis su vairuotoju.

Automobilis buvo tapęs spąstais vairuotojui.Utenos apskrities PGV nuotr.

Dusetų galerijai - už išplaukimą į plačius vandenis. Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘17“ įteikti apdovanojimai geriausioms galerijoms, menininkams ir kūriniams. Viena geriausių galerijų šioje tarptautinio meno mugėje pripažinta ir Dusetų (Zarasų r.). dailės galerija.

Nedrausmingiausi - žvejai

Per penkis šių metų mėnesius Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai surengė 228 gyvosios gamtos apsaugai skirtus reidus. Reidų metu nustatyta 190 pažeidimų.Utenos RAAD Anykščių rajono agentūra nustatė 61, Ignalinos agentūra – 29, Molėtų rajono agentūra – 23, Zarasų rajono agentūra – 21, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija – 56 pažeidimus.Didžiąją pažeidimų dalį (apie 60 proc.) padarė asmenys, žvejoję neturėdami tinkamų leidimų. Kitą pažeidimų dalį sudarė šiurkštūs žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių pažeidimai, tokie, kaip žvejyba draudžiamais įrankiais ar draudžiamu laiku, bei medžioklės reikalavimų pažeidimai. Reidų metu pareigūnai taip pat fiksuoja ir kitus pažeidimus, sakykim, netinkamą mėšlo ir srutų tvarkymą, atliekų deginimą, neteisėtą plaukiojimą vandens telkiniuose su motorinėmis priemonėmis.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Įkl iuvo cigarečių kontrabandininkai

Pasieniečiai Ignalinos rajone sulaikė 17,5 tūkstančio pakelių cigarečių krovinį, kurio vertė siekė 50 tūkstančių eurų.Birželio pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės pareigūnai Ignalinos rajono Panižiškės kaimo prieigose pastebėjo įtartiną asmenį. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo, Ignalinos rajono gyventojas, dairydamasis ėjo prie pamiškėje šakomis užmaskuotų į polietileno plėvelę apvyniotų dėžių.Į šią vietą netrukus atvažiavo automobilis, iš jo išlipo dar du vyrai ir pradėjo krauti dėžes į automobilį. Pastebėję artėjančius pasieniečius, jie pasileido bėgti. Pasieniečiai, naudodami kovinės savigynos veiksmus, du iš trijų vyrų sulaikė vietoje. Sulaikytieji – 43-ejų ir 33-ejų Baltarusijos piliečiai. VSAT praneša, kad pasieniečiai įvykio vietoje rado Baltarusijoje pagamintus 17 498 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“ be akcizo ženklų.Vėliau pareigūnai sulaikė dar du, kaip įtariama, su kroviniu susijusius lietuvius – iš įvykio vietos pasprukusį 28-erių Ignalinos rajono gyventoją bei 42-ejų Švenčionių rajono gyventoją. Keturi sulaikytieji buvo uždaryti į areštinę. Lietuviai vėliau iš jos paleisti skyrus kardomąsias priemones. Baltarusius teismas leido suimti mėnesiui.

Mirė Seimo narys

Vilniaus universiteto Santaros klinikose birželio 6-ąją po sunkios ligos mirė Seimo narys konservatorius Rokas Žilinskas (nuotraukoje). R. Žilinskui buvo 44-eri. Politikas į Santaros klinikas buvo paguldytas dėl sunkaus plaučių uždegimo, jam buvo sukelta dirbtinė koma.Daugiau nei dvidešimt metų R. Žilinskas dirbo žurnalistu, o nuo 2008-ųjų jis Seimo narys. 2012-ųjų ir 2016-ųjų Seimo rinkimuose jis kandidatavo Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau į Seimą išrinktas pagal konservatorių sąrašą daugiamandatėje apygardoje. 2015-aisiais jis kandidatavo į Visagino savivaldybės tarybą, bet konservatoriai neįveikė 5 procentų barjero.

sen

ten

cij

os

Rusiškos ruletės modifikacija, kai vamzdis nukreiptas į auditoriją

Ričardas Sargūnas, buvęs Seimo narys, apie greitai lakstančius motociklininkus:

„Taip ir prasideda žaidimas rulete, kuris nieko gero neduoda.“

O Jūs tuo abejojate?

Saulius Skvernelis, Vyriausybės vadovas, apie tai, kaip įstaigos pateikia biudžeto poreikius:

„Duok man daugiau, o aš jau sugebėsiu išleisti.“

Antroji vieta taip pat prizinė

Kristupas Krivickas, politikas, prie antrąjį Seimo rinkimų turą Anykščių -Panevėžio apygardoje:

„Esu tikras, kad konsoliduosiu balsus ir laimėsiu.“

Anykščiai parengė paraišką UNESCO

Anykščiai pretenduoja tapti pirmuoju Utenos regiono miestu, globojamu Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO. Anykščių rajono savivaldybės iniciatyva jau parengta paraiška, kad miestas būtų įtrauktas į pasaulio kūrybinių miestų tinklą ir tituluojamas kaip literatūros miestas.Paraišką UNESCO už 3000 Eur parengti laimėjo netradiciniais kūrybiniais sumanymais garsėjanti UAB „Bugiris“. Šiai bendrovei prieš dvejus metus Anykščių rajono savivaldybės administracija jau buvo patikėjusi rengti rajono kultūros strategiją, kuri buvo reikalinga Anykščiams siekiant tapti Europos kultūros sostine. Šis titulas atiteko Kaunui. O besiruošdami tapti literatūros miestu Anykščiai pagarsėjo - tos pačios UAB „Bugiris“ darbuotoja Jurgita Bugailiškienė subūrė komandą, kuri savitai “papuošė” A. Baranausko klėtelės gaubtą - didžiuliais keliolikos kvadratinių metrų plakatais aklinai uždengė langus. Architektai šį sumanymą įvertino kaip ypač nevykusį ir rodantį nepagarbą miesto praeičiai ir literatūrinėms tradicijoms. Į UNESCO kūrybinių miestų tinklą Europoje yra įtraukti Edinburgas, Dublinas, Praha... Anykščių savivaldybė tikisi, kad krašto literatūrinis palikimas sudomins pasaulį.

Atlyginimai mažėja. . .

Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie vidutinius atlyginimus šalies apskrityse ir savivaldybėse. Vidutinis darbo užmokestis (iki mokesčių) pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo visose šalies apskrityse, išskyrus Vilniaus. Utenos apskrityje atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,2 procento. Apskrityje vidutinis atlyginimas „iki mokesčių“ buvo 699,6 euro (šalies vidurkis – 817,6 euro), o atskaičius mokesčius sudarė 563,7 euro. Pagal atlyginimą „iki mokesčių“ Utenos apskritis – 6-ta tarp 10 apskričių.Pagal atlyginimų dydį savivaldybėse išsiskiria Visagino savivaldybė, kurioje „ant popieriaus“ vidutinis atlyginimas 815,7 eurų. Ji 5-ta Lietuvoje, tačiau ir joje užmokestis nesiekia šalies statistinio vidurkio.Utenos savivaldybė – 18-ta, Ignalinos – 27-ta, Anykščių – 47-ta, Molėtų – 52-ta, o Zarasų – 60-ta, paskutinė tarp visų savivaldybių. Zarasų savivaldybėje vidutinis atlyginimas „iki mokesčių“ – 581,4 euro.

Pakrantėse- šešios nelegalios tvoros

Utenos regiono aplinkosaugininkai surengė akciją „Tvora“, kurios metu tikrino, kaip žemės savininkai laikosi įstatymų numatyto reikalavimo neužtverti vandens telkinių pakrančių.Utenos apskrityje patikrinę 55 vandens telkinius, aplinkosaugininkai aptiko šešias nelegalias tvoras: po dvi Anykščių bei Ignalinos rajone ir po vieną – Molėtų bei Utenos rajonuose.Viena nelegali tvora Anykščių rajone pašalinta dar patikrinimo metu, todėl jos savininkas baudų išvengė. Molėtų rajone už pažeidimą skirta bauda, dėl likusių tvorų dar vyksta tyrimas.

Rūkė nepilnamečiai

Per penkis šių metų mėnesius Utenos apskrityje įkliuvo 82 rūkantys nepilnamečiai.Daugiausia - 51 jaunųjų pažeidėjų nustatyta Utenos mieste bei rajone, 17 rūkančių nepilnamečių policininkai sučiupo Anykščių rajone, 8 – Ignalinos, po 3 – Molėtų ir Visagino rajonuose. Nė vieno tokio pažeidimo nenustatyta tik Zarasų rajone.Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų, pakartotinai – iki 90 eurų.

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

„Ar nežinai Tamsta, kur mano Petriu-kas?“

Neprisimenu, kiek laiko praėjo, kai paskutinį kartą skaičiau rašytojo Jono Biliūno „Liūdną pasaką“. Dabar susira-dau tarp knygų seną, namuose turimą atskirą leidinį (Jonas Biliūnas. „Liūdna pasaka“, Vilnius, 1963), perskaičiau iš naujo ne kaip grožinį kūrinį, bet kaip šaltinį, kad galėčiau sugretinti dviejų jaunų žmonių tarpusavio sambūvį – gyvenimą ir jo, anot Konstantino Sirvydo, kaip „brungybės“, supratimą. Ir atra-dau, kaip rašytojas jautriai ir subtiliai atskleidžia jaunos mažažemio Petro Banio ir Juozapotos šeimos dvasingu-mą, abipusę pagarbą, meilę ir atsako-

Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brangenybės ir lemtis

Gyvenimas ošia, banguoja kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, išgyvenimai, drąsa, narsa, išmintis, ryžtas, pasiaukojimas, nepastovumas, dvasinis ir fizinis skurdas...Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir, krantą pasiekusios, susigeria į jo atminties smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl jos reikia staigiai apsispręsti ir skirti save dėl kito žmogaus, dėl kito žengti lemtingą žingsnį. Jau kelinti metai neduoda ramybės anykštėnių moterų egzistenciniai apsisprendimai, liudijantys, kiek gražių jausmų slypi žmoguje, kurie sutviska tik ypatingų laiko šviesų apšviesti. Sublizga taip, kad apakina ir neduoda ramybės ilgus dešimtmečius.

mybę vienas kitam ir abiejų ateičiai. Ją reikėtų perskaityti visoms jaunoms šeimoms ir pasisemti lyg iš sidabrinio šulinio patirties, kaip reikia branginti vienas kitą dabarčiai ir ateičiai, kad apsaugotų nuo lengvo šeimų sudrasky-mo. Tačiau leiskim kalbėti rašytojui, o veikti Juozapotai ir Petrui. Buvo 1863 m. Veiksmas vyko kažkur tarp Andrio-niškio ir Anykščių, greičiausiai rašytojo gimtajame Niūronių kaime. Ore tvyrojo naujo pakilimo sukeltas nerimas. Pa-lengva slinko baudžiavos panaikinimas, žadantis žemdirbiams neįprastą sava-rankišką ūkininkavimą ir kartu sėjantis

baimę, kad Burbiškio dvaro, kuriam priklausė Niūronys, ponas apgaus, nuskriaus. Žvangėjo sukilimas prieš Rusijos valdžią. Knebiuose, Teresbore sustojo visos Kauno vaivadijos sukilė-

liai, jų aukšti vadai: Antanas Macke-vičius, Zigmantas Sierakauskas ir kt. Ir šalia viso to žvangesio ar pačiame žvangesyje glaudėsi Juozapotos ir Petro kuklus gyvenimas. Rašytojas pasakojo: „Aplinkui buvo neapsakomai skurdu ir šalta. Viena Juozapota tą jo gyvenimą šildė: su ja buvo ramus ir laimingas, vargo naštos nejautė. Tačiau atmindavo

kartais, kad ponas kiekvieną valandą gali tą brangią moterį jam iš rankų išplėšti ir purvan suminti: tada vergo širdis sudrebėdavo ir užsidegdavo karšta ugnimi. Bet kaip tik

Juozapota dviem jautriom žvaigždėm iš po ilgų blakstienų į jį žvilgterėdavo, visa užmiršdavo...“ (p. 20). Ir abu į sukilimą žiūrėjo, į jį ėjo, kaip į rizikingą bandymą, kad po jo bus jų šeimai

...reikėtų perskaityti visoms jaunoms šeimoms ir pasi-semti lyg iš sidabrinio šulinio...

Trys burbiškėnai draugai: Vincas Vitkūnas iš Pagraužių k., Bronius Tyla (mano brolis) iš Bičionių k. ir Juozas Rudokas, Julės Rudokaitės brolis, iš Pagraužių k.. Burbiškis, 1944 m. pavasaris. . . . Antanas Tyla >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

lengviau, geriau. Kai po mūšių Petras, patekęs į nelaisvę, atsidūrė Vilniu-je, Juozapota pėsčiomis su ryšulėliu užkandžių (kurį, deja, pakeliui prarado) pasiekė Vilnių ir paskui skubančius vilniečius, beieškodama savo Petriuko, pasiekė Lukiškių aikštę (p. 42). „Dieve, kiek ponų... kokie gražūs! stebėjos Juozapota, stovinėdama, nežinoda-ma, kur dėtis. „Ko čia dairais? Ar ką pametei? – paklausė apdriskęs „ponas“, matyt, kiemo sargas. Juozapota krūp-telėjo, bet, pamačius, kad į ją žiūri, apsidžiaugė ir nedrąsiai paklausė: „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?“...(p. 44). Po to: „Pamatė žilą, malonaus veido senelį, į ją žiūrintį, ir bailiu balsu paklausė: „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?“ „Netikėtai žvilgtelėjo įšulus su permėtėmis... Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės...“ (p. 45). Po to dar buvo proto sutrikimas, nelai-mingas gimdymas ir Petriuką pakeitu-sių to krašto žmonių parama ir globa. Juozapota liko ištikima jų abiejų su Petriuku svajonei, kad bus geriau. Šian-dien sakytume, kad didvyrė Juozapota elgetavo, nešiodama po kaimus skaidrų ištikimybės šeimai, bekylančiam suki-limui šviesulį. Kur jis pasklido, reikia kaip paparčio žiedo paieškoti.

Julės drąsa ir pasiaukojimas Praėjo 83 metai. Buvo graži 1946

m. birželio 13 diena. Artėjo šienapjū-tė. Jau buvau pargrįžęs iš gimnazijos ir prisidėjau prie ūkio darbų. Žmonės laukuose rengė pūdy-mą. Dirbau lauke. Staiga už Samanykštės, Rudokų sodybos pusėje, pokštelėjo du šūviai. Pokštelėjo ir nutilo, tačiau buvo aišku, kad kažkas ten atsitiko. Jau vėliau Rubikių kaimo moterys pasakojo, kad anksti rytą, tik saulei dar raudonai pakilus virš Debeikių bažny-čios, eidamos į Rubikių stotelę, į rytinį traukinį, matė, kaip laukais šuoliavo du ginkluoti Debeikių skrebai (Šostakas ir Dragūnas)... Per miškelį ir rugius atlėkę į Pagraužių kaimo Rudokų sodybos kiemą, skrebai nušoko nuo arklių, juos paleido ir puolė prie jų anksčiau nepa-stebėjusio partizano Juozo Gutausko. Jis ėjo iš svirno į trobą pusryčiauti, nes ruošėsi palydėti Julę į Kurklelių kaimą,

kur ji pas žmones siuvo. Ginklą Juozas buvo palikęs svirne.

Juozas buvo tvirtas, drąsus ir nemanė pasiduoti. Tuo tarpu skrebai, pagriebę Juozą už plaukų, pradėjo dau-žyti galvą į namo sieną, ją praskėlė. Jis neteko jėgų, prarado sąmonę. Viskas vyko labai greitai. Pamačiusi grumtynes iš trobos išpuolusi Julė, griebė skrebo ant pečių užkabintą šautuvą, tačiau nespėjo. Tuo laiku grįžo pabėgusius arklius pasivijęs antrasis skrebas ir puolė gelbėti savo bendrą. Skrebas, nusiėmęs šautuvą, šovė Julei į krūtinę. Tuo pačiu laiku su kirviu į pagalbą iš trobos iššoko Julės tėvas Stasys Rudo-kas, tačiau pamatęs, kad jau per vėlu, grįžo į trobą.

Kraujuojančią Julę įnešė į trobą. Netrukus ji mirė. Į šermenis ėjome kartu mama, sese Jule. Palaidojo Julę Burbiškio kapinėse, kur jau ilsėjosi partizanas brolis Juozas, žuvęs 1945 spalio 17 dieną po išdavystės prie Burbiškio malūno kartu su bendražygiu Petru Tyla, brolienės Onutės broliu. Kaip ir visad, skaudžios buvo laido-tuvės. Prisiminiau, kai Julė mokėsi Burbiškio pradžios mokykloje dviem skyriais aukščiau, bet mano ir Julės skyriai buvo toje pačioje klasėje. Julė buvo visiems draugiška, sava, maloni, mes, mažesnieji, ją gerbėme, ji mus globojo... Ir štai dabar stoviu Burbiškio kapinėse prie paskutinių didvyrės Julės namų – kapo duobės. Duobkasiai nulei-

do jos karstą į smėlėtą duobę, dunk-sėjo užpilama žemė, o krūtinę draskė skardus, daugiausia moterų giedamas „Viešpaties angelas“.

Skrebai žuvusį Juozą išsivežė į Debeikius ir slaptai palaidojo. Giminės išsiaiškino palaidojimo vietą, pastatė paminklą. Per Vėlines pagal galimybes jo kapą aplankome. 1948 m. gegužės 22 d. visą 6 asmenų Rudokų šeimą: tėvą, motiną Salomėją, dukras Anelę, Oną ir Bronę bei sūnų Antanuką – ištrėmė į Sibirą, į Krasnojarsko kraštą. Ten mirė tėvas. Kitiems šeimos nariams

leido iš tremties grįžti 1959 m., tačiau namai buvo išardyti, šeima išsisklaidė po Lietuvą.

Nepriklausomybės metais su Brone, su kuria buvom mokęsi Burbiškio pra-džios mokykloje, susirašinėjom, buvom susitikę, ji papasakojo apie Julės žūties

aplinkybes. Gyveno jos šeima Vaišvydavoje prie Kauno. Po kurio laiko sužinojau, kad ji susirgo ir mirė. Panašus ir kaimyno Antano Šaltenio šeimos likimas. Ji aktyviai

rėmė partizanus. Jonas buvo ryšinin-kas, o viešai dirbo dešimtininku. Pas juos buvo įrengtas Vytauto apygardos partizanų nuo Stabulunkių bunkeris. Su jais bendravo ir mūsų šeima: kartu mūsų pirtyje prausdavomės, mūsų tvar-te buvo laikomas jų arklys. Per žiemos atostogas būnant namuose, susitik-davome, kai jie su reikalais ateidavo dienos metu ar tai arklio, ar tai pirties išsikūrenti. Apsirengę būdavo taip, kaip ir visi kaimiečiai: su kailiniais, sermė-gomis.

1947 m. žiemą Utenoje turgaus

...duobkasiai nuleido jos karstą į smėlėtą duobę, dunksėjo užpilama žemė...

Julė Rudokaitė, 1944 m.

>>>

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

2p

sl

..

.. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vienintelis informacinis - pramoginis žurnalas Utenos regionui

1 numeris2 Eur

Prenumeratą priima: Visi šalies paštai.Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai).www.anyksta.lt, www.prenumerata.lt

dieną du iš jų bandė iš paplentėje buvusios įstaigos paimti spausdinimo mašinėlę. Juos sulaikė. Vienas pasakė, kur yra jų bunkeris. Tos pačios dienos vakarą Šaltenio sodybą užklupo enka-vedistai. Pasilikusį ir iš Stasio Rudoko sodybos grįžtantį partizaną Tamošiūną nuo Stabulankių susišaudymo metu enkavedistai nukovė. A. Šaltenį ir sūnų Joną suėmė ir nuteisė 5 metams. Kai jie buvo lageryje, S. Šaltenienę, dukrą Janę ir sūnų Bronių 1948 m. gegužės 22 d., kaip ir Rudoko šeimą, ištrėmė į Sibirą.

Po tremties ir lagerio visi sugrįžo į Lietuvą, išskyrus Bronių, kuris pasiliko Rusijoje. Jų namus kolūkis nugriovė. Janė Šaltenytė–Uosienė gyveno Uteno-

je. Su ja kurį laiką, jau Nepriklausomy-bės metais, bendravome, kalbėjomės, jautėme abipusį pasitikėjimą, nes kai dar maži su broliu Jonu buvome ir tėvai kur nors išvykdavo, prašydavo Janę pa-būti su mumis. Janė papasakojo daug čia minimų įvykių, nežinomų detalių. Ji niekada nesigailėjo pasirinkto gyvenimo vertybių, tik negalėjo atleisti tam, kuris išdavė partizanų būstinę tėvų ir jos namuose.

Nuo tų laisvės kovų įvykių, Rudokų ir Šaltenių ūkių ir šeimų sunaikinimo praėjo jau 70 metų. Okupantai nužudė, ištrėmė dorus, sąžiningus, okupacijai nenusilen-kusius šio krašto – kaimyninių Bičionių ir Pagraužių kaimų – lietuvius žemdirbius, ūkininkus, sunaikino jų sodybas. Kai vasarą nuvažiuoju aplankyti Burbiškio kapinių, tų sodybų vietoje išsiplėtusiuose laukuose, šiūruojančiuose javų plotuose girdisi mūsų krašto žemdirbių ir laisvės kovotojų – paprastų didvyrių likimo sakmės. Kai įžengiu pro Burbiškio kapinių vartus, čia pasitinka mane tėvų, brolių, artimųjų ir čia palaidotų laisvės kovotojų brangus ir amžinas atminimas.

„...ar toli Andrioniškis? Kaip man parvažiuoti Andrioniškin?“

Tai buvo 1948 m. gegužės 22 d. ištremtų vieno ešelono aukštaičių, po

Juozas Gutauskas, žuvęs 1946 birželio 13 d. drauge su Jule Rudokaite Pagraužių kaimo Stasio Rudoko sodyboje.

ilgos kankinančios kelionės išsodintų Krasnojarsko krašto Kamarčiugo ge-ležinkelio stotyje, dramatiškų giminių susitikimų, susiradimų, glėbesčiavimo-si ir verksmų Galgotos kalnas.

Tame sovietinio genocido sąmyšyje blaškėsi išvargusi, vieniša, pasimetusi tėvynės ir tėviškės netektyje senutė lietuvė motina ir kiekvienam sutiktam bendro likimo tremtiniui uždavinėjo jai išsigelbėjimo vilties egzistencinį klausimą: „...ar toli Andrioniškis? Kaip man parvažiuoti Andrioniškin?“. Tas klausimas man panašus į Juozapotos klausimą Lukiškių aikštėje „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?“.

Taip kartojosi anykštėnių moterų skaudūs likimai. Apie tą tremtinę lietuvę rašoma tremtinės Emilijos Balčiūnaitės parengtame leidinyje „Pranciškus Balčiūnas ir jo šeima: pri-siminimus rašo Pranciškaus Balčiūno šeimos nariai“, Vilnius, 2012. Autorė kilusi iš tuometinio Troškūnų valsčiaus Purvynų viensėdžio, įsikūrusio prie geležinkelio vidurkelyje tarp Anykščių ir Troškūnų.

Čia papasakojau per 83 metų laiko-tarpį iš skirtingų Anykščių krašto vietų kilusių anykštėnių moterų parodytą ištikimybę jų įgimtoms vertybėms ir tuo pačiu tapatybei. Atmintis apie jas tegul bus paminklu jų sielos, doros ir dvasin-gumo grožiui. Ir ne vien – filosofai aiš-kina, kad žmogus yra etinė būtybė, jai būdingas žmoniškumas, kuris padeda suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą.

>>>

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Nuolat darbais užsivertęs, vis kažkur skubantis baro savininkas Gintaras Jucevičius mielai surado laiko papasakoti apie tai, kaip iš nedidelio, jau 20 metų veikiančio baro Molėtų pakraštyje išaugo visa alaus „gamykla“ ir netgi pravėrė bravoro duris, kur dažniausiai šeimininkauja tik pats Gintaras. Na, dar labai retai - ir jo žmona...

„Internete norėjau surasti giros receptą ir, beieškodamas informacijos, suradau, kad namuose galima virti ir alų. Nusprendžiau pabandyti. Į Kauną nuvažiavau nusipirkti reikalingų medžiagų. Pats mėgstu alų, todėl tikslas buvo išsivirti ne barui, o sau. Mane dar padrąsino, kad nebijočiau pats virti alų. Sakė, kad jei iš pirmo karto pasigaminti ne-pavyks, jis vis tiek bus geresnis už pirktinį alų. Kai alus buvo išvirtas, apėmė toks labai geras jausmas. Po kelių bandymų ėmiau savo išvirtu alumi vaišinti draugus ir nusprendžiau šią savo veiklą įteisinti“, - apie tai, kaip Molėtuose užgimė alaus bravoras, pasakojo G. Jucevičius.

Nusprendęs aludaryste užsiimti rimčiau, G. Ju-cevičius į reikalingą alaus gamybai įrangą investavo 60 000 litų.

„Man tai buvo didžiuliai pinigai. Šiek tiek baisu buvo, ar pavyks. Susiradau konsultantus, kurie įrenginėjo panašius nedidelius alaus bravorus Lietu-voje“, - sakė G. Jucevičius.

Vieno virimo metu G. Jucevičius sakosi septy-niose statinėse išverdantis 210 litrų alaus. „Gintaro bare“ visuomet galima paragauti trijų rūšių alaus. Anot G. Jucevičiaus, populiariausias tarp baro lankytojų – šviesusis alus. Tai – savitas, niekur nesurandamo skonio, ypač gerai subalansuotas alus. Kiek salstelėjęs, lengvai „apyniuotas“, su dė-mesį patraukiančiu poskoniu. Tamsusis alus kvepia degintu salyklu, kuris yra išskirtinis tokio alaus prieskonis. Trečioji bare patiekiamo alaus rūšis dar kita. Ir tai išties džiugina, nes kaskart įdomu į šį barą sugrįžti ir paragauti kažką naujo. G. Jucevičius

Į Molėtus vilioja mažiausias pasaulyje alaus bravoras

Molėtuose įsikūręs „Gintaro baras“ – ne šiaip eilinė viešojo maitinimo įstaiga. Nors Inturkės gatve skubančius klientus kviečiantis informacinis stendas skelbia, kad čia galima pasimėgauti picomis, vis plačiau sklinda žinia, kad baro rūsyje gaminamas išskirtinis alus. Kalbama, kad „Gintaro baro“ bravoras – mažiausias alaus bravoras visame pasaulyje.

mėgsta eksperimentuoti. Mums lankantis prasitaria, kad savo slaptojoje laboratori-joje kuria naują alaus rūšį, tačiau kokią, paslaptingai nutyli. Įsibėgėjus pavasariui paaiškėja, kad naujausias aludario eksperimentas – avietinis elis. Tai sodrios spalvos, stiprus (7,5 alk. tūrio) alus. Aviečių skonio jame tikrai nėra, tiesiog tokios rūšies alaus gamyboje dažniau-siai naudojami laukinių aviečių stiebai, kurie alui suteikia subtilų skonį ir švelnų aromatą.

„Gintaro bravore“ taip pat gaminama ir gira. Salyklinė, saldi ir puikiai įsipai-šanti į originalų baro gėrimų asortimentą.

Beje, pagrindiniai baro lankytojai – ne vietiniai, o Molėtų krašto svečiai.

„Molėtų gatvėse jau praktiškai nebeli-kę žmonių“, - pastebi G. Jucevičius.

Tiems, kam alus tiesiog gėrimas, matyt, renkasi vietas, kur jis kainuoja gerokai pigiau, tuo tarpu į „Gintaro barą“ ypač dažnai užsuka vadinamojo „craft“

alaus mylėtojai. Kraftinis alus (angl. Craft beer) – kol kas neturi ne tik viena-reikšmio lietuviško vertimo, bet ir visuo-tinai sutarto apibrėžimo. Kai kas kraftinį alų yra linkę priskirti tik mažosioms ir nepriklausomoms alaus darykloms. Tuo tarpu daugeliui alaus mylėtojų svarbu ne tai, kur alus verdamas, bet tai, koks jis išverdamas. Tad kraftinis alus – aluda-rystės entuziastų, naudojančių natūralias ir kokybiškas medžiagas, pasitelkiančių tradicijas ir išmonę, pagamintas alus. Tai ne masinės gamybos alus, o aludarystės meistro meno kūrinys. Kaip žinia, meno kūriniai – brangus malonumas, todėl „Gintaro baro“ alus, kuris bare pateikia-mas tik firminėse baro taurėse, kainuoja nepigiai.

Tai, kad „Gintaro baro“ rūsyje veikia bravoras, išduoda baro grindyse esantis

Baro savininkas Gintaras Jucevičius alų virti pradėjo dėl to, kad tiesiog jį labai mėgsta.

. . . Robertas Aleksiejūnas >

>>>

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

>>>

nedidelis stiklinis langelis, pro kurį matyti, kaip gimsta alus. Pasak G. Jucevičiaus, šis langelis atsirado po to, kai visą reikalingą alaus gamybai įrangą teko įkelti į rūsį pro baro grindis, nes kitaip ji būtų netilpusi.

Atvėręs virtuvėje į grindis įstatytas duris, baro šeimininkas praveda ekskursiją po bravorą. Nedide-liame, vos 4 kv. m rūsyje sumontuota kriauklė (pri-valoma bravore), virimo ir filtravimo mikroblokas, alaus talpos, fermentacijos talpos. Po fermentacijos alus perpilamas į kegus ir ten baigia bręsti. Grūdų malūnėlis – pagal reikalavimus įkurtas atskirame kambarėlyje. Į lankytojų bokalus šaltas alus srovena tiesiai iš šio bravoro rūsio, kuris juokais vadinamas „inžineriniu pasiekimu“. Kalbama, kad atsakingų instancijų specialistai negalėjo patikėti, kad alaus bravoras gali sutilpti tokiame mažame rūsyje ir va-žiavo įsitikinti savo akimis. Problemų dėl to nekilo.

Svetingasis baro šeimininkas G. Jucevičius pa-sakojo ne tik apie „mažiausiame pasaulio bravore“ gimstančias alaus rūšis, tačiau ir apie bare tiekiamą maistą. Išskirtinis baro akcentas – malkinė krosnis, kurioje kepamos picos. Be abejo, vartant meniu akį patraukia lietuviškam skrandžiui vis dar neįprastas patiekalas – lietuviškos sraigės sviesto ir žolelių padaže.

G. Jucevičius tikina, kad aludarystė jam – nėra darbas.

„Tai – džiaugsmas ir malonumas, nes užsiimu tuo, kas man patinka“, - kalbėjo „Gintaro baro“ savininkas G. Jucevičius. Ir netikėti jo žodžiais negali, nes pats už save kalba jo verdamas alus, kurio skonio nesumaišysi nė su vienu kitu Lietuvoje

verdamu alumi. „Gintaro baro“ alus parduodamas tik

bare, todėl G. Jucevičius kartu su Molėtų turizmo ir verslo informacijos centru jau ne vieną kartą krašto svečius yra pakvietę aplankyti bravorą ir degustuoti čia verdamą alų.

„Į degustaciją įeina kelių rūšių alus, būtinai pristatomas šviesusis ir tamsusis alus. Aišku, Gintaras vaišina „nuo dūšios“, tačiau degustacija nėra tai, kad žmonės ragaudami alų pasi-geria. Prie alaus siūloma ir užkanda. Lankytojai taip pat gali savo akimis pamatyti patį alaus bravorą“, - apie „Gintaro bare“ kartais vykstančias edukacines–degustacines programas pasakojo Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė.

Pasak D. Kulienės, kaip viešojo maitinimo įstaiga, „Gintaro baras“ - ypač populiari vieta.

„Vietinio alaus Molėtuose kitur tikrai neparagausi. Vasarą, kiek žinau, baras sulaukia labai daug lankytojų. Jie turi savo išskirtinumą, ko niekas daugiau Molėtuose neturi. Mes vietinį alų kartais vežamės net kaip suvenyrą“, - sakė D. Kulienė.

Kalbėdama apie patį „Gintaro baro“ savininką G. Jucevičių, D. Kulienė apie jį pažėrė daugybę komplimentų.

„Darbštus. Toks daugiau dirbantis, nei kalbantis. Mūsų įstaigai smagu su tokiu žmogumi dirbti“, - pastebėjo D. Kulienė.

Įdomi ir pro akis nepraslystanti „Gintaro baro“ interjero dalis - Vytauto Augustino ekspozicija „Į Islandiją su lietuviška bure“, įamžinusi į buriavimo istoriją įėjusią Panevėžio jachtklubo buriuotojų kelionę į Reikjaviką.

„Gintaro baras“ Molėtuose gyvuoja jau dvidešimt metų.

Ekskursiją po alaus bravorą Gintaras Jucevičius pasiruošęs pravesti kiekvienam baro svečiui.

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė sako, kad į šį barą siunčia ir miesto svečius.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Uteniškiai reitinge sugebėjo pasiekti aukštą 15-ąją vietą

Ugdymo įstaigų reitingai sudaromi remiantis keliolika kriterijų. Utenos A. Šapokos gimnazija pagal vertintus kriterijus ir 2016 m. abiturientų žinias užima 15 vietą.2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 153 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 154 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 98 buvę gimnazijos

„Reitingai“ apie reitingus

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2017 m. mokyklų reitingą (reitingas sudarytas pagal 2016 metų egzaminų rezultatus, 2017 metų egzaminų rezultatai bus apibendrinti kitų metų leidinyje). Reitinguoti ir darželiai, ir pradinės mokyklos, ir pagrindinės mokyklos bei progimnazijos. Didžiausias dėmesys skirtas Lietuvos gimnazijų bei vidurinių mokyklų reitingui. Kelinti metai iš eilės geriausiai iš buvusios Utenos apskrities gimnazijų reitinguojama Utenos A. Šapokos gimnazija. 2016 m. ji – net 15 vietoje, 2015 m. - 43, 2014 m. – 27 vietoje.Pirmuose skliaustuose skelbiami mokyklos reitingai pagal 2015 m., antruose - pagal 2014 m. abiturientų laikytų valstybinių egzaminų rezultatus, trečiuose - pagal 2013 m. egzaminų vidurkius.

moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 12 abiturientų;Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 51,1 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 48,6 proc;Istorijos egzamino vidurkis – 57,3 proc;Anglų kalbos egzamino vidurkis – 66,8 proc;IT egzamino vidurkis – 58,9 proc;Fizikos egzamino vidurkis 53,3 proc;Chemijos egzamino vidurkis – 50,4 proc;Biologijos egzamino vidurkis – 55,3 proc;Geografijos egzamino vidurkis – 51 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką - 6.Abiturientų, gavusių du šimtukus nebuvo;Abiturientų, gavusių tris šimtukus - 2.

Pagal 2016 m. egzaminų rezultatus gerokai smuko Utenos r. Užpalių gimnazija. Ji atsidūrė 193 vietoje, (87), (32), (188).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 26 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 22 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 9 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų;Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 52,3 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 20,9 proc;Istorijos egzamino vidurkis – 44,2 proc;Anglų kalbos egzamino vidurkis – 65,5 proc;IT egzamino abiturientai nelaikė,

Fizikos egzamino moksleiviai nelaikė;Chemijos egzamino vidurkis – 48 proc;Biologijos egzamino vidurkis – 54 proc;Geografijos egzamino vidurkis – 48,5 proc.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Utenos „Saulės“ gimnazija pagal 2016 m. abiturientų laikytų egzaminų vidurkį atsidūrė 235 vietoje. (317), (311), (325).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 132 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 108 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 32 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų;Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 29,8 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 17,3 proc;Istorijos egzamino vidurkis – 30,6 proc;Anglų kalbos egzamino vidurkis – 45,4 proc;IT egzamino vidurkis – 44,4 proc,Fizikos egzamino vidurkis – 50 proc;Chemijos egzamino vidurkis – 30,5 proc;Biologijos egzamino vidurkis – 24,3 proc;Geografijos egzamino vidurkis – 39,2 proc.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Utenos Dauniškio gimnazija užima 269 vietą. (330), (295), (298).

. . . Daiva Goštautaitė >

>>>

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.

>>>

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 140 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 109 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 24 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 2 abiturientai;Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 37 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 23 proc;Istorijos egzamino vidurkis – 28,5 proc;Anglų kalbos egzamino vidurkis – 37,4 proc;IT egzamino abiturientai nelaikė,Fizikos egzamino vidurkis – 36 proc;Chemijos egzamino vidurkis – 35 proc;Biologijos egzamino vidurkis – 54,5 proc;Geografijos egzamino vidurkis – 38,6 proc.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Anykščių J. Biliūno gimnazija šovė į viršų

Į žurnalo „Reitingai“ pakliuvo trys Anykščių rajono gimnazijos. Aukščiausią vietą užėmė Anykščių J. Biliūno gimnazija – 2016 m. reitinge ji 75-oji. (165), (64), (85). 2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 80 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 165 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 74 buvę gimnazijos moksleiviai;Įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas nebuvo arba mokykla nepateikė duomenų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 47,5 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 35,7 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 42,4 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 55,3 proc.IT egzamino vidurkis – 64,1 proc.Fizikos egzamino vidurkis - 59,3 proc.Chemijos egzamino vidurkis - 52,1 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 49,2 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 46,4 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, - 4.

257–ąją vietą 2016 m. reitinge užima Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazija. (272), (236), (182).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimtas 31 moksleivis;2016 m. gimnaziją baigė 25 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 4 buvę gimnazijos moksleiviai;Įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas nebuvo arba mokykla nepateikė duomenų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 44,4 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 49,8 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 31,8 proc.

Anglų kalbos egzamino vidurkis – 46,9 proc.IT egzamino vidurkis – 50,5 proc.Fizikos egzamino abiturientai nelaikė.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 54 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 35 proc.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija 2016 m. išlaikė panašų lygį, ji – 280. (286), (216), (374).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 28 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 14 abiturientų;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 6 buvę gimnazijos moksleiviai;Įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas nebuvo.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 31,6 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 23,9 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 38,3 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 32,3 proc.IT egzamino abiturientai nelaikė.Fizikos egzamino vidurkis – 46,5 proc.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 29,5 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 26,7 proc.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

„Ąžuolo“ gimnazija „sužibėjo“

Vertintos 3 Zarasų rajono gimnazijos. Ypatingai pakilo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos reitingas 2016 m. – 81. (205), (88), (160).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 82 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 75 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 26 buvę gimnazijos moksleiviai;Įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas nebuvo.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 47,4 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 36,3 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 46,6 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 54,9 proc.IT egzamino vidurkis 56,1 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 47,5 proc.Chemijos egzamino vidurkis – 70,9 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 44,3 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 46,7.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 3.Abiturientų, gavusių du šimtukus, šioje gimnazijoje buvo taip pat 3.

2016 m. Zarasų r. Antazavės J. Gruodžio

gimnazija 2016 m užėmė 78-ąją vietą. (46), (206), (82).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 27 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 19 abiturientų;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 7 buvę gimnazijos moksleiviai;Įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas nebuvo.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 77,1 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 50,4 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 51 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 47,3 proc.IT egzamino vidurkis 47 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 64 proc.Chemijos egzamino vidurkis – 68 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 55 proc.Geografijos egzamino abiturientai nelaikė.Abiturientų, gavusių nors vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

200-ąją vietą 2016 m. reitinge užėmė Zarasų r. Dusetų K. Būgos gimnazija. (208), (19), (134).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimtas 31 moksleivis;2016 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 7 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 59,2 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 31,8 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 40,7 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 63,3 proc.IT egzamino vidurkis 17,5 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 40 proc.Chemijos egzamino vidurkis – 22 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 37,5 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 19, 6 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Alantos gimnazija smarkiai „nukraujavo“

Žurnalas „Reitingai“ taip pat įvertino ir 3 Molėtų rajono gimnazijas.Molėtų gimnazija 2016 m. reitinge užėmė 97-ąją vietą. (52), (107), (214).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 139 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 124 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 52 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 2 abiturientai.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 33,4 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 33,9 proc.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

2 0 1 7 . . . 2 . . .

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Istorijos egzamino vidurkis – 38,6 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 53,1 proc.IT egzamino vidurkis 62,9 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 56 proc.Chemijos egzamino vidurkis – 58,4 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 50,2 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 49,6 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 1.Abiturientų, gavusių du ir daugiau šimtukų, šioje gimnazijoje buvo taip pat 1.

Molėtų Giedraičio A. Jaroševičiaus gimnazija 2016 m. – 201. (174), (186), (239).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 19 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 16 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 5 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 27,4 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 28,8 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 48,9 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 35,2 proc.IT egzamino vidurkis 43,8 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 77,5 proc.Chemijos egzamino vidurkis – 14,5 proc.Biologijos egzamino vidurkis – 20,8 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 47, 6 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 1.

303-ąją vietą užėmė Molėtų r. Alantos gimnazija. (40), (129), (311).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 30 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 24 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 2 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientai.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 31,4 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 23,1 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 34 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 42,6 proc.IT egzamino abiturientai nelaikė..Fizikos egzamino abiturientai nelaikė.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 23 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 32,5 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Ignalinos gimnazistai retai laiko tiksliųjų mokslų egzaminus

Reitinguotos 3 Ignalinos rajono gimnazijos. Aukščiausią - 155-ąją vietą - 2016 m. reitinge

užėmė Ignalinos gimnazija. (198), (208), (221).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 80 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 80 abiturientų;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 29 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 1 abiturientas.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 35 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 23,5 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 36,7 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 48,3 proc.IT egzamino vidurkis -39 proc..Fizikos egzamino vidurkis – 62 proc.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 38,8 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 37,8 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 2.Abiturientų, gavusių du ir daugiau šimtukus, šioje gimnazijoje buvo 1.

281-ąją vietą reitinge 2016 m. užėmė Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija. (287), (327), (276).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 14 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 26 abiturientai;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 5 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 32,6 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 10,3 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 33,8 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 25,3 proc.IT egzamino vidurkis -25 proc..Fizikos egzamino vidurkis – 66,5 proc.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 24,5 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 50,8 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

285 –ąją vietą 2016 m. reitinge užėmė Ignalinos r. Vidiškių gimnazija. (220), (361), (387).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimta 16 moksleivių;2016 m. gimnaziją baigė 21 abiturientas;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 7 buvę gimnazijos moksleiviai;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 0 abiturientų.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 31,7 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 24,9 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 30,3 proc.

Anglų kalbos egzamino vidurkis – 41,2 proc.IT egzamino vidurkis -23 proc..Fizikos egzamino abiturientai nelaikė.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 33 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 45,3 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje nebuvo.

Jauni visaginiečiai renkasi studijas užsienyje

Žurnalas „Reitingai“ įvertino 2 Visagino miesto mokyklas. 2016 m. reitinge 116-ąją vietą užėmė Visagino „Verdenės“ gimnazija. (97), (115), (117).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 32 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 31 abiturientas;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 17 buvusių gimnazijos moksleivių;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 1 abiturientas.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 45,3 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 48,4 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 35 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 62,9 proc.IT egzamino vidurkis -40,6 proc..Fizikos egzamino vidurkis – 38 proc.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 67,6 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 48 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 1.Abiturientų, gavusių vieną ar daugiau šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 1.

Visagino „Atgimimo“ gimnazija 2016 m. reitinge užėmė 206 vietą. (119), (296), (146).

2012 m. į I-ą gimnazijos klasę buvo priimti 88 moksleiviai;2016 m. gimnaziją baigė 60 abiturientų;Į valstybės finansuojamas vietas įstojo 12 buvusių gimnazijos moksleivių;Į užsienio aukštąsias mokyklas įstojo 8 abiturientai.Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 28,3 proc.Matematikos egzamino vidurkis – 49,6 proc.Istorijos egzamino vidurkis – 33 proc.Anglų kalbos egzamino vidurkis – 50 proc.IT egzamino vidurkis – 78,8 proc.Fizikos egzamino vidurkis – 39 proc.Chemijos egzamino abiturientai nelaikė.Biologijos egzamino vidurkis – 31,6 proc.Geografijos egzamino vidurkis – 27,3 proc.Abiturientų, gavusių vieną šimtuką, šioje gimnazijoje buvo 3.

2 0 1 7 . . . 2 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

8p

sl

..

.. . . r e k l a m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . r e k l a m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Moderni įranga ir profesionalų komanda

„Teradentos“ klinikai vadovauja Karolė Kugienė. Direktorė pati yra gydytoja odontologė, taigi ne tik administratorė, bet ir profesionalė.

Provincijos klinika, prilygstanti kolegoms iš didmiesčių

Anykščiuose veikianti odontologijos klinika „Teradenta“ yra vienintelė ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Utenos apskrityje, turinti 3D rentgeno aparatą (kompiuterinį tomografą).Klinika „Teradenta“ savo pacientams siūlo visas odontologines paslaugas: karieso, dantų šaknų kanalų gydymas, dantų šaknų kanalų pergydymas naudojant mikroskopą, protezavimas ant dantų ir implantų, dantų šalinimas ir implantacija, ortodontinis gydymas.

„Klinikoje dirbantys gydytojai yra baigę savo srities rezidentūros pro-gramas. Todėl vadinami gydytojais odontologais specialistais ir savo srityje yra tikri profesionalai. Galite būti ramūs, jog pakliuvote į geras rankas, nes gydymas yra atlieka-mas ypač kruopščiai ir tiksliai. 3D rentgenu galima ne tik labai tiksliai diagnozuoti dantų ir žandikaulių ligas, bet ir virtualiai suplanuoti visą gydymą. Virtualiai įvertinus paciento tyrimą ir tiksliai suplanavus gydymą, maksimaliai sumažėja komplikaci-jų tikimybė. Klinikoje taip pat yra panoraminis rentgeno aparatas. Šis tyrimas naudojamas norint įvertinti bendrą dantų ir žandikaulių būklę. Dažniausiai atliekamas sudarinėjant kompleksinį visos burnos gydymo planą.“ – „Aukštaitiškam formatui“ sakė gydytoja K. Kugienė.

Kaip atsiranda skylė dantyje...Pasaulinės sveikatos organizaci-

jos duomenimis, pasaulyje 60-90 proc. mokinių ir beveik 100 proc. suaugusiųjų serga ar yra sirgę dantų ligomis. Periodonto ligomis yra sirgęs beveik kas antras vyresnis nei 35 metų žmogus.

„Geriausias gydymas visada yra profilaktika, tačiau jau esant pažei-dimams reikalinga kreiptis į gydytoją odontologą. Dantų kariesas, arba dantų ėduonis – viena labiausiai pa-plitusių ligų pasaulyje, problemų dėl šios ligos turi daugiau nei 90 proc.

Klinikos „Teradenta“ atidaryme dalyvavo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas, gydytojas Gintautas Kėkštas, kunigas Simas Maksvytis. Pora centre – „Teradentos“ bendrasavininkai Karolė ir Rimvydas Kugiai.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..