“Efektyvi mokyklos

vadyba”

dr. Dainius Žvirdauskas

• Vadyba su kuo?

• Vadyba kaip?

• Vadyba dėl ko?

Vadybos sritys principai ir

kontekstai

• Adminisravimas, vadyba, lyderystė;

• Bendruomenių vadyba;

• Duomenimis grįstas valdymas;

• Skirtingi kontekstai - vietiniai, tarptautiniai;

Efektyvumas

• Išreikštasis

• Potencialusis

Vadovo atsakomybė

• Žmonės

• Pinigai

• Turtas

Vadovo veikla

• Bendruomenė;

• Mokyklos finansai;

• Mokyklos turtas;

• Steigėjas ar steigėjai;

• Rajono kontekstas;

• Miesto kontekstas;

• Valstybės kontekstas;

• Tarptautinis kontekstas.

Vadybinė veikla kuriant mokyklos

strategiją, rengiant ir įgyvendinant

strategijos planą.

Metinės veiklos programos parengimo ir

įgyvendinimo vadybiniai uždaviniai.

Strategija

Pagrindinio veiklos tikslo nustatymas bei jo

siekiui reikalingų išteklių ir veiklos būdų

sistemos parinkimas taip, kad būtų galima

maksimaliai pasinaudoti esamomis

galimybėmis bei minimizuoti pavojus.

R. Jucevičius, P.Jucevičienė, B. Janiūnaitė, G. Cibulskas

Administravimas, vadovavimas,

lyderystė

Tradicinis požiūris į vadovavimą

• Planavimas;

• Organizavimas;

• Vadovavimas;

• Kontrolė

Vadyba

• Plačiausios apimties kategorija,

tradiciškai apjungianti planavimą,

organizavimą, koordinavimą,

vadovavimą, kontrolę.

• Išteklių kaupimas ir efektyvus užsibrėžtų

tikslų realizavimas.

Organizacijos vidus (nariai)

Organizacijos išorė

Organizacijos vadovas

Emocinis intelektas

Charizmatinė lyderystė

Lyderystė

Vadyba

Administravimas

Bazinis lygmuo

Siekiamybės lygmuo

Vadybos teorijų grupės

• formaliosios teorijos;

• kolegialumo teorijos;

• subjektyvumo teorijos;

• neapibrėžtumo teorijos;

• kultūrinės teorijos;

• politinės teorijos

Lyderystės procesas

Lyderystė

Lyderystė

Lyderystė - vadovavimo viršūnė, kai

aplink lyderį buriasi žmonės, patikėję

suformuluota organizacijos vizija ir

tikslais, bei norintys ir galintys juos

įgyvendinti.

• Lyderystė – tai gebėjimas padėti mokytis

kitiems, mokytis iš kitų ir paveikti kitų

mokymąsi;

• Mokytojų lyderystė ne išstumia, o papildo

direktorių lyderystę.

L. Lambert 2011

Lyderių ir vadovų skirtumai (Benis, Nanus, Kotter, Blank ir kt.)

Vadovai Lyderiai

Nukreipia veiklas teisinga linkme Atlieka teisingas veiklas

Suinteresuoti produktyvumu Suinteresuoti efektyvumu

Administruoja Diegia naujoves

Palaiko esančią tvarką Vysto organizaciją

Sutelkia dėmesį į sistemas ir

struktūrą

Sutelkia dėmesį į žmones

Remiasi kontrole Remiasi pasitikėjimu

Organizuoja ir rekrutuoja

personalą

Sutelkia žmones, siekiant

bendrų tikslų

Akcentuoja taktikos, struktūrų,

sistemos svarbą

Akcentuoja filosofijos, fundamentalių

vertybių, bendrų tikslų svarbą

Lyderių ir vadovų skirtumai(Benis, Nanus, Kotter, Blank)

Vadovai Lyderiai

Mato trumpalaikę perspektyvą Mato ilgalaikę perspektyvą

Užduoda klausimus “kaip?” ir

“kada?”

Užduoda klausimus “ką?” ir

“kaip?”

Susitelkę ties dabartim Susitelkę į ateitį

Apibendrina rezultatus Žiūri į priekį už horizonto

Išlaiko status quo Meta iššūkį status quo

Smulkiai parengia darbų

tvarką, etapiškumą ir jų

atlikimo terminus

Parengia strategijas ir

koncepcijas

Siekia prognozuojamumo ir

tvarkos

Siekia permainų

Vengia rizikos Siekia rizikos

Respondentų nuomonėmis paremtas lyderystės ir mokyklos

veiklos charakteristikų hipotetinis sąveikos modelis

Interkoreliaciniai ryšiai tarp mokyklos veiklos ir mokyklos

vadovo lyderystės charakteristikųIntresas

rezultatui

Intresas

procesui

Intresas

aplinkos

kokybei

Realybė

rezultatuose

Realybė

procese

Realybė

aplinkos

kokybėje

Orientacija į santykius0,18 0,26 0,17 0,38 0,49 0,51

*** *** *** *** *** ***

Orientacija į tobulinimą0,19 0,30 0,19 0,41 0,56 0,54

*** *** *** *** *** ***

Orientacija į užduotį 0,21 0,25 0,19 0,37 0,51 0,51

*** *** *** *** *** ***

Transformacininis lyderis0,16 0,19 0,11 0,28 0,48 0,48

*** *** *** *** *** ***

Transakcinis lyderis-0,07 -0,13 -0,07 -0,04 -0,13 -0,15

*** *** ** *** *** ***

Charizmatinis lyderis0,17 0,16 0,08 0,32 0,52 0,52

*** *** *** *** *** ***

Autokratinis lyderystės stilius-0,06 -0,09 -0,03 -0,12 -0,21 -0,23

** * * *** *** ***

Dalyvavimo lyderystės stilius0,16 0,16 0,07 0,27 0,43 0,46

*** *** ** *** *** ***

Laisvų vadžių lyderystės

stilius

0,07 0,05 -0,03 0,13 0,12 0,19

** * * *** *** ***

0,95

0,98

1,28

1,48

1,50

1,62

1,62

1,67

1,70

1,73

1,73

1,74

1,75

1,76

1,81

1,82

1,82

1,83

1,84

1,85

1,87

1,88

1,88

1,88

1,89

1,91

1,92

1,94

0 0,5 1 1,5 2

Graži, patraukli išvaizda

Troškimas vadovauti kitiems ir daryti jiems įtaką

Dominavimas

Principingumas

Sugebėjimas paveikti kitų žmonių elgesį

Veržlumas

Jautrumas kitiems

Aukštesnis intelektas

Drąsa

Vizijos turėjimas (idealizuoto tikslo žadančio

geresnę ateitį)

Atvirumas patirčiai

Lankstumas

Optimizmas

Sugebėjimas paveikti kitus suteikiant jiems

pasitikėjimo

Vientisumas (žodžių ir darbų)

Emocinis stabilumas

Atkaklumas

Įžvalgumas

Energingumas

Kūrybiškumas

Patikimumas

Tolerantiškumas

Pasitikėjimas savimi

Nuodugnus išmanymas tos srities už kurią yra

atsakingas

Komunikabilumas

Sąžiningumas

Iniciatyvumas

Atsakomybės jausmas

Svarbiausi

lyderių

bruožai

Vystymo aktualijos

Individualuslygmuo

Mokyklos išorės lygmuo

Bendruomenės lygmuo

Emocijos ir lyderystė

David G. Myers

• Emocijos - viso organizmo reakcija, pasireiškianti:

1) fiziologiniu sužadinimu

2) išraiškos veiksmais

3) sąmoningu išgyvenimu.

• Palyginti su gyvūnais mes daug dažniau jaučiame baimę, pykti, liūdesį džiaugsmą.

• Emocijos įvairina mūsų gyvenimą, o stresų metu jos gali būti pražūtingos arba padėti išsigelbėti

Emocinis intelektas – vadovo sugebėjimas

valdyti save ir santykius su žmonėmis.

Emocinis intelektas

savivoka,

savitvarda,

socialinis sąmoningumas,

santykių valdymas.

Savivoka

• Emocinė savivoka

• Tikslus savęs vertinimas

• Pasitikėjimas savimi

Savitvarda

• Emocinė savitvarda:

• Skaidrumas:

• Gebėjimas prisitaikyti

• Noras tobulėti:

• Iniciatyvumas:

• Optimizmas:

Socialinis sąmoningumas

• Empatija

• Organizacinis sąmoningumas

• Tarnavimas

Santykių valdymas

• Įkvėpianti lyderystė

• Įtaka

• Kitų mokymas

• Gebėjimas inicijuoti pasikeitimus

• Konfliktų sprendimas

• Gebėjimas kurti glaudžius ryšius

• Komandinis darbas ir bendradarbiavimas

• Atlikti emocijų tyrimai atskleidė labai

svarbių įžvalgų.

• Geras vadovas suvokia, kad emocijos turi

didžiulės galios: jis netik pasiekia gerų

rezultatų darbe ir yra talentingas, bet

pasižymi aukštesne morale, motyvacija bei

atsakomybe

• Grupės pranašesnės tik tada kai pasižymi

emociniu intelektu

• Lyderių įtaka – didžiausia

Siekiamybė

• Nukreipti kolektyvo emocijas teigiama

linkme ir išsklaidyti neigiamų emocijų

sukeltą nuotaiką.

Darna

• Darnūs lyderiai įkvepia dideliems darbams.

• Nepaisant problemų, jie randa naujų galimybių, obaimės ir nevilties akivaizdoje įkvėpia viltį.

• Jei turi susitaikyti, kad lyderystei jie turi paaukotididelę dalį savo asmeninio gyvenimo.

• Jie aukoja save dėl tikslo, tačiau sykiu gebarūpintis savimi bei atsinaujinti, kad palaikytųilgalaikę darną.

• Lyderiams sunku ilgą laiką dirbti vienodai našiai irdarniai.

• Lyderiai žino, kad baimė ir pyktis gali tik

trumpam mobilizuoti žmones, tačiau tokios

emocijos greitai atsisuka prieš juos pačius –

pavaldiniai tampa išsiblaškę, neramūs ir

nedarbingi.

• Aplinkui esantys asmenys ar institucijos dažnai tik

laukia, pasiruošusios pulti.......

• Kuomet lyderiai pernelyg ilgai aukoja savo

gyvenimą (o darbo vaisiai per menki) ir jie gali

pakliūti į pasiaukojimo sindromo spąstus.

• Tai vienišas vadovas

• Lyderystė – valdžios ir įtakos veikla, o valdžia

atitolina žmones

• Tokie vadovai nebendrauja su valdiniais

nejaučia jų paramos.

• Nesibaigiančios mažos krizės, didelė

atsakomybė ir nuolatinis poreikis daryti

įtaką žmonėms gali būti sunki našta.

• Dalis vadovų niekada nebuvo darnūs.

• Jiems iš vis nereikėjo imtis vadovauti.

• Gal būt jie trokšta atsakomybės ir valdžios, betneturi supratimo kai reikėtų vadovauti.

• Jiems nedarna atrodo normali būsena.

• Nedarnūs vadovai yra labai destruktyvus.

• Jie priklausomi nuo emocijų kaitos ir impulsyviųreakcijų.

• Po jų lieka nusivylimas, baimė ir priešiškumas.

Stresas, įtampa

Stresas, įtampa

• Organizmas gamina daugiau streso hormonų –

adrenalino, noradrenalino.

• Dėl to padidėja kraujospūdis.

• Tuo pačiu pačiu metu gaminasi ir streso

hormonas – kortizolis, kuris veikia ilgiau už

adrenaliną ir trukdo mokytis.

• Atidumas: būsena, kuriai būdingas savojo „aš“, kitų

žmonių ir bendro gyvenimo bei darbo konteksto

suvokimas.

• Viltis: leidžianti tikėti, kad mūsų įsivaizduojama ateitis

ir tikslai pasiekiami.

• Užuojauta: suprantame žmonių norus ir poreikius bei

norime veikti taip kaip liepia jausmai.

Vertindami lyderystę kelkite

šiuos klausimus

• Ar lyderis įkvėpia darbui?

• Ar lyderis duoda bendrą teigiamą emocinį

toną?

• Ar lyderis bendrauja su kitais?

• Ar jis žino kitų mintis ir jausmus?

• Ar jis empatiškas?

• Ar jis atidus: nuoširdus ir darnus savyje,

santykiuose su kitais ir su aplinka?

Savivaldos plėtojimo mokykloje

vadybiniai uždaviniai.

Bendruomenių vadyba

Bendruomenės vystymas(-is) – aktyvių ir

pastovių bendruomenių (organizacijų)

kūrimas, paremtas socialiniu teisingumu ir

abipuse pagarba.

Įgalinimas apima kritinio ugdymo formą,

kuri drąsina žmones užduoti klausimus:

tai yra kolektyvinio veiksmo pagrindas ir yra

sukurtas dalyvaujančios demokratijos

principais.

Bendruomenės vystymo sritys gali varijuoti

nuo mažos grupės iniciatyvų iki didelės

grupės, t.y. bendruomenės iniciatyvų.

• Bendruomenės vystymas(-is) – aktyvių ir

pastovių bendruomenių (organizacijų)

kūrimas, paremtas socialiniu teisingumu ir

abipuse pagarba.

• Tai galios struktūrų keitimas siekiant

pašalinti barjerus, kurie apsaugo žmones

nuo dalyvavimo svarstant problemas, kurios

daro įtaką žmonių gyvenimui.

• Bendruomenės vystymas(-is) prasideda su

žmonėmis bendruomenėse siekiant atkreipti

dėmesį į lygias galimybes, jų prieinamumą ir

dalyvavimą demokratiniame procese.

• Tai palaiko ryšį, kuris egzistuoja tarp jų ir faktą,

jog individams, grupėms ir organizacijoms reikia

mokytis ir bendradarbiauti vieni su kitais siekiant

nuoseklaus socialinio pokyčio (A Strategic

Framework for Community Development).

• Įgalinimas apima kritinio ugdymo formą,

kuri drąsina žmones užduoti klausimus: tai

yra kolektyvinio veiksmo pagrindas ir yra

sukurtas dalyvaujančios demokratijos

principais.

• Veiksmo ir refleksijos procesuose

bendruomenės vystymas (-is) auga per

įvairius vietinius projektus, kurie atkreipia

dėmesį į bendruomenės žmonių problemas

(Ledwith, 2005)

• Bendruomenės vystymas (-is) vyksta

kiekvieną dieną kiekvieno žmogaus

gyvenime.

• Tai yra pradinis kontekstas nuosekliam

pokyčiui; pagrįstas įgalinimo ir dalyvavimo

procesais.

• Bendruomenės vystymas(-is) yra suplanuota

visų bendruomenės gerovės aspektų

(ekonominės, socialinės, aplinkos, kultūros)

plėtotė.

• Tai yra procesas, kurio metu bendruomenės

nariai drauge atlieka kolektyvinį veiksmą ir

sprendžia bendras problemas.

• Bendruomenės vystymo sritys gali varijuoti

nuo mažos grupės iniciatyvų iki didelės

grupės, t.y. bendruomenės iniciatyvų.

• Efektyvus bendruomenės vystymasis turėtų

būti: ilgalaikis; gerai suplanuotas; teisingas;

holistinis ir integruojantis į didesnį vaizdą;

paremtas ir inicijuojamas bendruomenės

narių; naudingas bendruomenei; paremtas

patirtimi, kuri nuveda į geriausią praktiką.

• Bendruomenės vystymas(-is) yra

bendruomenės statymas, kurio metu svarbus

ne tik procesas, bet ir rezultatas.

• Vienas iš pirmų bendruomenės vystymo

iššūkių yra išlaikyti pusiausvyrą tarp

ilgalaikių sprendimų ir kasdieninės realybės,

kuri reikalauja neatidėliotino sprendimo ir

trumpalaikio veiksmo.

• Pirmasis bendruomenės vystymo (-si)

rezultatas yra gyvenimo kokybės gerinimas.

• Efektyvus bendruomenės vystymas (-is)

baigiasi abipuse nauda, atsakomybės

pasidalijimu, kuris reikalauja gebėjimo

spręsti problemas ir išlaikyti konkuruojančių

interesų pusiausvyrą.

• Tai nenutinka savaime – tai reikalauja

sąmoningų ir sąžiningų pastangų vystant ir

tobulinant bendruomenę.

• bendruomenės nariai žino savo galias veikti

drauge, siekiant naudos bendruomenei;

• iššūkis ar galimybė pasireiškia ir

bendruomenė į tai atsako, t.y.

• yra troškimas gebėti susikalbėti;

• bendruomenės vystymas(-is) yra

suprantamas, kaip pozityvus požiūris į

pokyčio valdymą;

• troškimas gebėti susikalbėti;

Įtraukiantis procesas yra tas kuris:

• yra atviras ir dalyvaujantis;

• gerbia skirtingumus;

• daugiau kelia klausimus negu į juos

atsakinėja;

• ieško sprendimų ir susitarimo sričių;

• sugriauna komunikacijos barjerus, tokius

kaip žargonas ar stereotipai;

• suteikia dalyvavimo galimybių įvairovę.

Dalyvavimą gali paskatinti trys kintamieji:

• Bendri tikslai: žmonės išreiškia abipusius lūkesčius,

kurie paverčiami bendrais tikslais;

• Bendros vertybės: žmonės jaučia pareigą dalyvauti

kaip bendrų vertybių išraišką;

• Bendrumo jausmas: žmonės laiko save susijusiais

su kitais ir rūpinasi žmonėmis, kurie arba gyvena

tame pačiame rajone arba tam tikru atžvilgiu

panašūs į juos“ (Tijūnaitienė, 2009, p. 88).

Duomenimis grįstas valdymas

Užsieniečių ir Lietuvos

Respublikos piliečių, atvykusių ar

grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos

Respublikoje, vaikų ugdymo

organizavimas Lietuvos bendrojo

lavinimo mokyklose ir lietuvių

vaikų ugdymo organizavimas

užsienio lituanistinėse mokyklose

Mokinių asmeninės integracijos į lietuvišką švietimo sistemą

patirties kategorijų reitingas (Ruškus, 2007)

Moksleivių asmeninė patirtis

1 2 3 4 5

Lietuvių kalbos vartojimo ribotumai

Papildomi sunkumai ugdymo turinio ir mokymosi

pasiekimų aspektu

Domėjimasis vaikų patirtimis, psichologinė –

socialinė parama

Dramatiškos socialinių ryšių kaitos patirtis

Adaptacijos šokas atvykus į Lietuvą

Metodinės paramos pedagogams trūkumas

Kultūrinių skirtumų pabrėžimas, kultūrinio

svetimumo jausmas („Mes ir jie“)

Atviros ir kūrybinės bendruomenės plėtotė

Skirtinga kalba ir geografinis atstumas –tėvų

dalyvavimo vaikų ugdyme kliūtis

Komunikacijos – psichologiniai sunkumai dėl ribotų

lietuvių kalbos gebėjimų

Lietuvių kalba – svetima ir varginanti

Skalės įvertis (M)

Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi

ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimo Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklose

Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės vaikų ugdymo

organizavimo užsienio lituanistinėse mokyklose problemų ir jų sprendimo

būdų hipotetinis modelis

0,63

0,64

0,89

0,97

0,98

1,10

1,28

1,54

1,54

1,59

1,62

1,71

1,79

1,82

1,91

1,99

2,01

2,08

2,24

2,29

2,31

0,74

1,22

1,92

1,03

1,24

1,29

1,33

1,43

1,73

1,89

1,68

1,77

1,23

2,06

1,61

1,89

1,61

1,80

2,00

2,06

1,83

1,08

2,06

0 1 2 3

Pamokos metu naudojate kompiuterines mokomąsias

programas

Pamokos metu organizuojate įvairius vaidinimus, dramą

ir t.t.

Žaidimas

Individualūs projektai

Raiškus skaitymas (prieš visą klasę)

Grupės projektai

Pamokos metu naudojate įvairias technines priemones

(magneto-foną, televizorių, kompiuterį su projektoriumi)

Individualus mokymas

Diskusijos

Skaitymas

Pamokus metu naudojate įvairias priemones, plakatus,

stendus, nuotraukas

Jūs iškeliate problemą ir siūlote mokiniams ją išspręsti

Atsakinėjimas raštu

Atsakinėjimas žodžiu

Savarankiškas mokinių darbas

Problemų sprendimas

Jūs paaiškinate temą, o kitą pamoką apie tai

klausinėjate

Jūs aiškinate, o mokiniai klauso

Klausinėjimas

Rašymas

Namų darbų skyrimas

Namų darbų tikrinimas

Mokytojai užsienyje

Mokytojai Lietuvoje

Užsiėmimų grupė

Klasė

5 6 7 8 9 10 11

%

Nieko nelanko 28 25 36 37 40 44 52

Vieną užsiėmimą 50 52 46 46 40 40 33

Du užsiėmimus 17 16 15 13 15 13 12

Tris užsiėmimus 6 7 3 4 4 3 4

Neformalus švietimas

5-11 klasių mokinių pasiskirstymas pagal klases ir lankomų užsiėmimų

kiekį (N=7321)

Lietuvos švietimo sistemos dalyviai aiškiai atskiria mokyklų veiklos

modelius

Atspindi liberalios ir demokratinės mokyklos

bruožus, kadangi yra orientuota į horizontalius ir

interaktyvius santykius, į viešumą ir atvirumą, į

asmens ir bendruomenių savarankiškumą.

Besimokanti mokykla

Kontroliuojamoje aplinkoje veikianti mokykla

yra paremta autoritetu: valstybės, mokytojo,

vertybių bei žinių.

Tradicinė mokykla

Brandos darbas

Aplinkų kūrimas

• Aplinkos kūrimo idėjos generavimas;

• Aplinkos kūrimas;

• Aplinkos palaikymas;

• Aplinkos veiksmingumo analizė.

Svarbiausi dalykai

• Tikėjimas;

• Pasitikėjimas;

• Susitarimai ir jų vykdymas;

• Interesų derinimas;

• Asmenybės vientisumas;

• Bendruomenės telkimas;

Svarbiausi dalykai

• Bendruomenės telkimas;

• Jautrumas, empatija ir refleksija

visuomet;

• Asmeninis tobulėjimas;

• Nuolatiniai pokyčiai;

• Tvarumas

Svarbiausia

• Mylėti, saugoti save ir aplinkinius

Ačiū